Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2514(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0043/2018

Debatai :

PV 18/01/2018 - 4.2
CRE 18/01/2018 - 4.2

Balsavimas :

PV 18/01/2018 - 6.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0014

Priimti tekstai
PDF 272kWORD 45k
Ketvirtadienis, 2018 m. sausio 18 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Žmogaus teisių aktyvistų Wu Gan, Xie Yang, Lee Ming-che, Tashi Wangchuk ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos
P8_TA(2018)0014RC-B8-0043/2018

2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių aktyvistų Wu Gano, Xie Yango, Lee Mingo-che, Tashi Wangchuko ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos (2018/2514(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, visų pirma į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(1), 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(2), 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Gui Minhai, Kinijoje kalinamo leidėjo, atvejo(3), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(4) ir 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejų(5),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. inicijuotą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1 ir 2 d. Briuselyje įvykusį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinis komitetas priėmė naują įstatymą dėl nacionalinio saugumo, o 2015 m. gegužės 5 d. buvo paskelbtas antrasis naujo įstatymo dėl užsienio NVO valdymo projektas,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2017 m. birželio 22 ir 23 d. Briuselyje įvykusį jo 35-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad jo Sacharovo premija už minties laisvę 1996 m. ir 2008 m. buvo skirta atitinkamai Wei Jingshengui ir Hu Jia,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai užsienio reikalų ir saugumo politikos Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų klausimais 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškimą dėl Wu Ganui ir Xie Yangui Kinijoje paskelbtų nuosprendžių,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškimą vietos lygmeniu dėl Tarptautinės žmogaus teisių dienos,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi visuotinių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir pagarba joms turėtų likti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindas, vadovaujantis ES įsipareigojimu remti tas pačias vertybes vykdant savo išorės veiksmus ir Kinijos parodytu suinteresuotumu jų laikytis įgyvendinant savo pačios vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklą;

B.  kadangi, valdžią perėmus Prezidentui Xi Jinpingui, žmogaus teisių padėtis Kinijoje dar labiau blogėjo, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

C.  kadangi 2017 m. gruodžio 26 d. Tiandzino teismas aštuoneriems metams kalėjimo nuteisė aktyvistą Wu Ganą, kuris buvo apkaltintas ardomąja veikla valstybės atžvilgiu; kadangi Wu Gan reguliariai rengė interneto ir ne interneto kampanijas opiais klausimais, susijusiais su vyriausybės piktnaudžiavimu valdžia; kadangi, pasak jo advokato, Wu Gan atmetė susitarimą su valdžios institucijomis, pagal kurį jam pripažinus kaltę jo nuosprendžio vykdymas būtų atidėtas;

D.  kadangi tą pačią dieną Hunano provincijoje buvo nuteistas ir žmogaus teisių srityje dirbantis teisininkas Xie Yang: jis nuo baudžiamųjų sankcijų buvo atleistas, nes anksčiau prisipažino vykdęs ardomąją veiklą valstybės atžvilgiu; kadangi Wu Gan buvo suimtas likus keliems mėnesiams iki precedento neturinčio 2015 m. susidorojimo su žmogaus teisių srityje dirbančiais teisininkais ir žmogaus teisių gynėjais, per kurį šimtai žmonių, įskaitant Xie Yangą, ne vieną savaitę buvo apklausiami arba sulaikomi visoje šalyje; kadangi esama įtarimų, jog Xie Yang buvo kankinamas, mušamas tardytojų ir kad jie jam grasino;

E.  kadangi 2017 m. lapkričio 28 d. Yueyango tarpinis teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė kovotoją už demokratiją Lee Mingą-che, pripažinęs jį kaltu dėl ardomosios veiklos valstybės atžvilgiu, ir dvejiems metams atėmė iš jo galimybę naudotis visomis politinėmis teisėmis Kinijoje; kadangi tikėtina, kad viešas Lee Mingo-che prisipažinimas buvo išgautas Kinijos valdžios institucijoms naudojant spaudimą; kadangi 2017 m. kovo 19 d. Lee Ming-che dingo kirtęs Makao ir Čžuhai savivaldybės, esančios Guangdongo provincijoje, sieną;

F.  kadangi Tashi Wangchuk, krautuvininkas ir kalbos teisių gynėjas iš Tibeto, buvo sulaikytas 2016 m. sausio 27 d. po to, kai pasirodė „The New York Times“ vaizdo įraše, kuriame gynė tibetiečių teisę mokytis savo gimtosios kalbos ir ją tyrinėti; kadangi 2016 m. kovo mėn. Tashi Wangchuk buvo apkaltintas separatizmo kurstymu ir jam gresia iki 15 metų kalėjimo, nors jis laikraščio atstovams aiškiai pasakė, kad neagituoja už Tibeto nepriklausomybę;

G.  kadangi 2015 m. Tibeto vienuolis Choekyi iš Phurbu vienuolyno, esančio Sičuano provincijos Sedos apskrityje, buvo įkalintas už tai, kad paminėjo ištremtojo dvasinio lyderio Dalai Lamos gimtadienį; kadangi pateikus kaltinimus Choekyi kurį laiką buvo laikomas Gandzi prefektūros Kandino apskrities kalėjime, kol galiausiai buvo išsiųstas į Sičuano Mianyango kalėjimą atlikti ketverių metų bausmės; kadangi, remiantis žiniasklaidos šaltiniais, Choekyi sirgo gelta, turėjo su inkstais susijusių bei kitų sveikatos problemų ir kad kalint jo būklė pablogėjo;

H.  kadangi žmogaus teisių srityje dirbantys teisininkai toliau bauginami ir kalinami: tai liudija garsių teisininkų Li Yuhano, nuo 2017 m. lapkričio laikomo be teisės susirašinėti, ir Wango Quanzhango, kuris buvo suimtas 2015 m. liepą, daugiau nei 800 dienų laikytas be teisės susirašinėti ir, kaip pranešama, buvo kankinamas, pavyzdžiai; kadangi už teisę teikti peticijas kovojantiems žmogaus teisių gynėjams, kurie vyksta į didžiuosius miestus siekdami kelti vietos klausimus, gresia sulaikymas ir kalinimas, pvz., Li Xiaoling yra sulaikyta nuo 2017 m. birželio mėn., nors ir toliau kenčia dėl itin sunkaus glaukomos atvejo; kadangi žmogaus teisių gynėjai, užtikrinantys platformą peticijų teikėjams ir kitiems žmogaus teisių gynėjams, pvz., Ding Lingjie, Liu Feiyue ir Zhen Jianghua, taip pat sulaikyti;

I.  kadangi Kinijos vyriausybė priėmė naujus įstatymus, t. y. įstatymus dėl valstybės saugumo, dėl kovos su terorizmu, dėl kibernetinio saugumo ir dėl užsienio NVO valdymo, kuriais remiantis pilietinis aktyvumas ir taiki kritika vyriausybės atžvilgiu priskiriama valstybės saugumo grėsmėms, griežtinama cenzūra ir asmenų bei grupių kontrolė, pagaliau žmonės atgrasomi nuo kampanijų už žmogaus teises rengimo;

J.  kadangi ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje Taryba patvirtina, kad ES rems demokratiją, teisinę valstybę ir „žmogaus teises visose be išimties savo išorės veiksmų srityse“ ir kad „kad žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas“;

1.  tebėra labai susirūpinęs dėl Kinijos vyriausybės požiūrio į žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus ir teisininkus; primena Kinijai jos, kaip pasaulio supervalstybės, atsakomybę ir ragina Pekino valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir tarptautinius bei regioninius žmogaus teisių aktus, kuriuos Kinija yra pasirašiusi arba ratifikavusi; be to, ragina Pekino valdžios institucijas nutraukti bet kokius žmogaus teisių gynėjams šalyje taikomus persekiojimo veiksmus, kad jie galėtų netrukdomi dirbti savo darbą;

2.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus, teisininkus, peticijų teikėjus, kurie kalinami už savo darbą žmogaus teisių srityje, ir nutraukti prieš juos taikomas represijas, kurios pasireiškia sulaikymo, teisminio persekiojimo ir bauginimo forma;

3.  ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Wu Ganą, nes jis buvo įkalintas vien už tai, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos ir susirinkimų laisve, ir, kol laukiama jo išlaisvinimo, užtikrinti, kad jis galėtų reguliariai ir nevaržomas bendrauti su šeima ir paties pasirinktais advokatais ir kad nebūtų kankinamas ar su juo nebūtų kitaip netinkamai elgiamasi; ragina greitai, veiksmingai ir nešališkai išnagrinėti kankinimo atvejus Kinijoje ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;

4.  pabrėžia, kad būtina ištirti įtarimus dėl Xie Yango kankinimo;

5.  ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Lee Mingą-che, o kol laukiama jo išlaisvinimo – užtikrinti, kad jis nebūtų kankinamas ir nepatirtų kitokio netinkamo elgesio, kad galėtų bendrauti su šeimos nariais, paties pasirinktais advokatais ir gautų tinkamą medicininę priežiūrą;

6.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Tashi Wangchuko suėmimo ir tolesnio kalinimo, taip pat dėl jo apribotų teisių turėti advokatą, įrodymų prieš jį trūkumo ir pažeidimų vykdant baudžiamosios veikos tyrimą; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti Tashi Wangchuką;

7.  ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Tibeto vienuolį Choekyi; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę leisti jo šeimos nariams ir paties pasirinktiems advokatams jį aplankyti ir visų pirma suteikti jam tinkamą medicininę priežiūrą;

8.  ragina Kinijos vyriausybę gerbti savo pačios konstituciją, ypač jos 4 straipsnį, pagal kurį užtikrinama tautinių mažumų apsauga, 35 straipsnį, kuriuo užtikrinamos žodžio, spaudos, susirinkimų, asociacijų, eitynių ir demonstracijų laisvės, 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir 41 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė kritikuoti ir teikti pasiūlymus dėl bet kurio valstybės organo ar pareigūno;

9.  primena savo raginimą Kinijos vyriausybei bendradarbiauti su Jo Šventenybe Dalai Lama ir jo atstovais ir išreiškia paramą taikiam Tibeto klausimo sprendimui vykdant dialogą ir derybas siekiant, kad Tibetui būtų suteikta tikra Kinijos Konstitucijoje įtvirtinta autonomija;

10.  taip pat smerkia prieš budizmą nukreiptas kampanijas naudojantis „patriotinio švietimo“ metodu, įskaitant priemones, kuriomis valstybė valdo Tibeto budistų vienuolynus; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos baudžiamąja teise piktnaudžiaujama persekiojant tibetiečius ir budistus, kurių religinė veikla prilyginama separatizmui; apgailestauja dėl to, kad sąlygos praktikuoti budizmą Tibete labai pablogėjo po 2008 m. kovo mėn. tibetiečių protestų, nes Kinijos vyriausybė pradėjo taikyti griežtesnį požiūrį į „patriotinį švietimą“;

11.  yra susirūpinęs dėl saugumo įstatymų paketo priėmimo ir jo poveikio Kinijoje gyvenančioms mažumoms, ypač dėl kovos su terorizmu įstatymo, kuriuo remiantis gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už tibetiečių kultūros ir religijos išpažinimą, ir dėl tarptautinių NVO valdymo įstatymo, pagal kurį žmogaus teisių gynėjų grupėms bus taikoma griežta vyriausybės kontrolė – taip išskirtinai įgyvendinamas metodas „iš viršaus į apačią“ užuot skatinus vietos bei centrinės valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;

12.  pabrėžia, kad Kinijos valdžios institucijos turi užtikrinti visų izoliuotų asmenų galimybes nedelsiant susisiekti su šeimomis ir advokatais, taip pat užtikrinti, kad visų kalinamų asmenų gyvenimo sąlygos atitiktų 1988 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 43/173 „Bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvadas“ nustatytus standartus, įskaitant galimybę naudotis medicinine priežiūra;

13.  yra labai susirūpinęs dėl įtariamų žmogaus teisių aktyvistų kankinimo atvejų; todėl ragina Kinijos vyriausybę visapusiškai ir be jokių išlygų įgyvendinti absoliutų kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimą, kaip nustatyta JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Kinija ratifikavo 1988 m. spalio 4 d., 2 ir 16 straipsniuose;

14.  ragina Kinijos vyriausybę, artėjant 20-osioms Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pasirašymo metinėms, jį ratifikuoti ir užtikrinti visapusišką jo įgyvendinimą, taip pat panaikinti bet kokią piktnaudžiavimo praktiką ir prireikus pritaikyti savo teisės aktus;

15.  primena, jog svarbu, kad ES visuose politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su Kinijos valdžios institucijomis, įskaitant kasmetinius dialogus žmogaus teisių klausimais, keltų klausimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač Tibeto ir Sindziango mažumų atveju, laikydamasi įsipareigojimo tvirtai, aiškiai ir vieningai reikšti savo požiūrį į šią šalį; vis dėlto apgailestauja, kad kasmetiniai ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogai neduoda konkrečių rezultatų; taip pat primena, kad Kinija, joje vykstant reformų procesui ir stiprėjant jos dalyvavimui pasauliniuose procesuose, prisijungė prie tarptautinės žmogaus teisių sistemos pasirašydama įvairias tarptautines žmogaus teisių sutartis; todėl ragina vykdyti dialogą su Kinija siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus;

16.  ragina visas ES valstybes nares laikytis tvirtos ir vertybėmis grindžiamos strategijos Kinijos atžvilgiu ir tikisi, kad jos nesiims vienašalių iniciatyvų ar veiksmų, kurie galėtų pakenkti ES veiksmų darnai, veiksmingumui ir nuoseklumui; labai apgailestaudamas primena, kad JT Žmogaus teisių tarybos 2017 m. birželio mėn. posėdyje Ženevoje ES nepateikė pareiškimo dėl žmogaus teisių Kinijoje; palankiai vertina kitoje sesijoje priimtą pareiškimą ir tikisi, kad ES ir toliau sieks atkreipti dėmesį į Kiniją kaip į valstybę, kurią Žmogaus teisių taryba turėtų stebėti tol, kol ji galiausiai imsis prasmingų teisių reformų; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares per būsimą visuotinį periodinį Kinijos vertinimą iškelti pagrįstas problemas ir visų pirma užtikrinti, kad Kinijos pilietinė visuomenė galėtų laisvai dalyvauti procese;

17.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares patvirtinti Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Kinijos, kuriose pabrėžiama ypatinga žmogaus teisių svarba ES ir Kinijos santykiuose ir išreiškiamas aiškus susirūpinimas dėl negatyvių tendencijų Kinijoje šioje srityje, kartu išreiškia viltį, kad Kinijos valdžios institucijos kaip atsako imsis konkrečių priemonių; pabrėžia, kad tokiomis išvadomis būtų galima pasinaudoti įpareigojant 28 ES valstybes nares ir ES institucijas laikytis bendros pozicijos ir požiūrio žmogaus teisių Kinijoje aspektu;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 378, 2017 11 9, p. 239.
(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 92.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0444.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0505.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0308.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 27 d.Teisinis pranešimas