Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“ (COM(2016)0763),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją, kurį Europos Sąjunga ratifikavo 2016 m. spalio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Siekis parengti integruotą strateginį energetikos technologijų (SET) planą: Europos energetikos sistemos pertvarkos spartinimas“ (C(2015)6317),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080) ir į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885) ir į 2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo (COM(2016)0759), o ypač į jame minimą energetikos sąjungos „mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo“ aspektą, konkrečiai į 22 straipsnį „Integruotų ataskaitų dėl mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo teikimas“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ (COM(2017)0376),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0005/2018),

A.  kadangi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos yra aiškus ES energetikos sąjungos aspektas, o moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos energetikos srityje yra stipri Sąjungos lyderystės pramonės srityje, pasaulinio konkurencingumo, tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir bendro valstybių narių ir Sąjungos energetinio saugumo mažinant priklausomybę nuo importuojamos energijos ir skatinant veiksmingą ir tvarų visų energijos išteklių naudojimą varomoji jėga;

B.  kadangi ES pirmauja pasaulyje plėtojant vertingas mažataršias energetikos inovacijas, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir naujai atsirandančias švarias technologijas, kurios užtikrina ES tvirtą pagrindą tolesniam šuoliui švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų, įskaitant baterijų e. judumui ir energijos kaupimui kūrimą, srityje; kadangi plataus užmojo klimato ir energetikos politika, visų pirma įgyvendinama vadovaujantis 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir Energetikos veiksmų planą iki 2050 m., buvo pagrindinė šią lyderystę užtikrinusi varomoji jėga; kadangi šiomis aplinkybėmis Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai ir pasirašiusiųjų šalių konkrečių įsipareigojimų dėl klimato kaitos švelninimo užmojai; kadangi ES, įgyvendindama savo politiką ir priemones, turi toliau vadovautis plačiais užmojais, kad paskleistų tinkamus signalus dėl investicijų ir neprarastų pasaulinės rinkos lyderės pozicijos švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

C.  kadangi pažanga energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos ištekliais grindžiamų inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse yra labai svarbi ES konkurencingumui ateityje, įskaitant Europos pramonę; kadangi ES atsinaujinančiosios energijos išteklių srityje ims pirmauti pasaulyje tik diegdama ekonomiškas inovacijas ir šiame ypatingame sektoriuje aktyviau vykdydama mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; kadangi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimas turi būti grindžiamas tvirta Europos lygmens inovacijų politika, visų pirma susijusia su sisteminiu integravimu;

D.  kadangi gerai veikianti ir konkurencinga energijos vidaus rinka, turinti tinkamą reguliavimo sistemą ir infrastruktūrą, būtina tolesniam mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimui ir kuo didesniam naujų švarių technologijų įsisavinimui rinkoje visuose ES regionuose, nes užtikrina masto ekonomiją bei reguliavimo ir investicinį tikrumą, tuo sudarydama galimybes Sąjungai išnaudoti visą technologiškai neutralių energetikos inovacijų, skatinančių veiksmingumą, mažataršių ir tvarių energijos išteklių naudojimą ir decentralizuotą energijos gamybą, kaupimo ir transporto sprendimus bei technologijas, potencialą;

E.  kadangi inovacijos į švarią energetiką taip pat turėtų padėti užtikrinti prieinamą energijos tiekimą ES vartotojams, padedant jiems naudotis mažesniais energijos tarifais, labiau kontroliuoti savo energijos suvartojimą ir gamybą bei naudoti mažiau energijos vartojančius produktus ir paslaugas;

F.  kadangi ES ir jos valstybių narių energetikos politika ir finansavimo priemonės, įskaitant atitinkamas viešąsias investicijas, turėtų būti kuriamos taip, kad būtų visapusiškai išnaudotos galimybės paspartinti techninius pokyčius, ir pirmiausia turėtų būti orientuojamos į laipsnišką perėjimą prie švarių itin veiksmingų mažataršių sistemų; kadangi dėl rinkos, technologijų ar mokslinio pagrindo neapibrėžtumo dažnai nepakanka privačiojo sektoriaus lėšų arba nėra galimybės jomis pasinaudoti; kadangi ES turi paskleisti patikimus ir nuoseklius signalus ir sukurti paskatas, kad investuotojams būtų užtikrintas tikrumas ir paskatintos privačiojo sektoriaus investicijos į švarios energijos inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei jų diegimą;

G.  kadangi inovacijas pirmiausia skatina inovatoriai ir rinkos paklausa; kadangi Komisija visų pirma turėtų sutelkti pastangas į tai, kad būtų sukurta inovatoriams palanki sistema, pradedant paprastesnėmis galimybėmis naudotis mokslinių tyrimų finansavimu ir baigiant žinių pavertimu komerciniu požiūriu perspektyviais produktais; kadangi šiuo atžvilgiu gali būti naudingas mokslininkų ir atitinkamų pramonės partnerių bendradarbiavimas;

H.  kadangi energetikos srities subsidijos daro poveikį rinkos kainoms – dėl jų negalima matyti tikrų energijos iš įvairių šaltinių kainų ir tokiu būdu patiriamas neigiamas poveikis mokslinių tyrimų ir investicijų į švarios energijos inovacijas ir galimo jų diegimo sąlygoms; kadangi, nors subsidijų reikėtų palaipsniui atsisakyti, jų naudojimą tuo tarpu reikėtų apriboti ir taikyti laikinas priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir konkurencingą rinką, kurios sudarytų palankias galimybes diegti švarias technologijas, visų pirma energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse;

I.  kadangi, ieškant konkrečių ES lygmens politinių priemonių ir paskatų, kuriais būtų skatinamos švarūs mažataršiai efektyvaus energijos vartojimo sprendimai ir technologijos, įskaitant tvarią žaliavų ir metalų gavybą, reikėtų remtis energijos šaltinių, paskirstymo tinklų ir technologijų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio gyvavimo ciklo analize; kadangi reikėtų dėmesį skirti toms švarios energijos inovacijoms, kurios turi tiesioginę reikšmę piliečiams ir gaminantiems vartotojams, nes jie turėtų galimybę dalyvauti energetikos pertvarkoje ir tokia galimybė būtų jiems prieinamesnė;

J.  kadangi, atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimus energetikos sąjungoje ir pagal Paryžiaus susitarimą, su energetika susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos buvo pripažinti prioritetine sritimi 7-ojoje bendrojoje programoje ir programoje „Horizontas 2020“ ir turėtų būti toliau pripažinti prioritetine sritimi 9-ojoje bendrojoje programoje, kad būtų veiksmingiau panaudojamas viešasis ir privatus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) finansavimas ir padėta sumažinti perspektyviausių investicijų į švarios energijos inovacijas, ypač energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, riziką;

K.  kadangi transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekis sudaro trečdalį viso ES suvartojamo energijos kiekio, šis sektorius atveria didžiulį potencialą didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, todėl turėtų atlikti esminį vaidmenį pereinant prie naujų sprendimų energetikos srityje ir prie mažai anglies dioksido vartojančios visuomenės;

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą, kuriuo nustatomas pagrindas spartesniam švarios energetikos inovacijų kūrimui ir diegimui; pabrėžia, kad būtina parengti energetikos srities inovacijų reglamentavimo ir finansavimo sistemą, kuri būtų suderinta su ES energetikos veiksmų planu iki 2050 m. ir jos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir kuri skatintų veiksmingą ir tvarų visų energijos išteklių naudojimą, tokiu būdu užtikrintų energijos taupymą ir visokeriopą naudą, be kita ko, tokiose srityse kaip sveikata, sauga ir oro bei vandens kokybė, ir tuo tarpu užtikrintų Sąjungos pramonės konkurencingumą, energijos tiekimo saugumą ir ES sutartyje nustatytų įsipareigojimų laikymąsi, taip pat visapusišką atsaką į aplinkos apsaugos problemas; pripažįsta, kad spartesnio ES švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo sistema yra neatsiejama platesnio teisėkūros pasiūlymų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalis ir todėl turėtų sustiprinti įvairius jo elementus, Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir apskritai energetikos sąjungos teisės aktus ir principus, visų pirma apibrėžtus 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje ir Energetikos veiksmų plane iki 2050 m., laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 ir 194 straipsnių nuostatų;

2.  pripažįsta, kad sėkmingas energetikos inovacijų diegimas yra įvairialypis iššūkis, kuris apima pasiūlos ir paklausos valdymo vertės grandinę, žmogiškąjį kapitalą, rinkos dinamiką, reguliavimą, inovacijas ir pramonės politikos klausimus; pabrėžia, kad šiam iššūkiui įveikti reikia, kad įsitrauktų piliečiai – vartotojai ir gaminantys vartotojai, taip pat plati suinteresuotųjų subjektų ekosistema, įskaitant akademinę bendruomenę, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, MVĮ, veiklą pradedančiąsias įmones, energetikos ir statybų bendroves, mobilumo paslaugų teikėjus, paslaugų teikėjus, įrangos gamintojus, IT ir telekomunikacijų bendroves, finansų įstaigas, Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų valdžios institucijas, NVO, pedagogus ir nuomonių formuotojus; atkreipia dėmesį į naujų verslo modelių, naudojančių novatoriškas skaitmenines technologijas, vertę, inter alia, siekiant optimizuoti švarios energijos gamybą vietoje savo reikmėms, jos kaupimą, keitimąsi ja ir vartojimą savo reikmėms bei padidinti galimybes naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, be kita ko, energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

3.  mano, kad ekonomiškai efektyviai energetikos pertvarkai, per kurią pereinama prie ekologiškų, į vartotojus orientuotų, labiau suskaitmenintų ir decentralizuotų sistemų, kuriose veiktų aktyvūs gaminantys vartotojai ir gaminančių vartotojų bendruomenės, reikia mokslinių tyrimų ir inovacijų taikymo visuose energetikos sistemos sektoriuose, įskaitant su konkrečiomis technologijomis nesusietus sisteminius sprendimus, be kita ko, skirtus veiksmingai ir decentralizuotai energijos gamybai užtikrinti; pripažįsta, kad šis perėjimas skatina naujus organizacinius modelius, ypač energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir kaupimo, elektromobilumo, verslo ir poreikių valdymo srityse, taip pat paslaugų teikimo srityje; pripažįsta, kad reikia bendrų standartų, kad būtų galima plėtoti sąveikią ir suskaitmenintą energetikos sistemą; atkreipia dėmesį į tvarių didelio masto bandomųjų projektų, įskaitant susijusius su bendruomenėmis, vaidmenį, kurį jie gali atlikti diegiant sistemines energetikos inovacijas;

4.  primena, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti horizontalus kompleksinis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos prioritetas, kuris būtų taikomas ne tik su energija susijusiems projektams ir kuris sistemingai skatintų kurti efektyviau energiją naudojančius procesus, paslaugas ir prekes, visoje energijos grandinėje, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir galutinį naudojimą, įgyvendinant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

5.  pripažįsta, kad svarbu toliau liberalizuoti Europos energetikos rinkas, visų pirma šalinant kliūtis laisvam kainų formavimui ir laipsniškai panaikinant energijos subsidijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos toliau kurti inovacijas ir diegti naujas technologijas, kurias naudojant būtų tvariau naudojama energija ir užtikrinamas patikimesnis didėjantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimas, ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir sukurta konkurencinga rinka, gebanti pasiūlyti geresnių galimybių energijos vartotojams, gaminantiems vartotojams, bendruomenėms ir įmonėms;

ES veiksmų nuoseklumas

6.  pažymi, kad moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos energetikos srityje labai priklauso nuo stabilios rinkos ir reguliavimo sistemos nuspėjamumo ir tikrumo, kuriems užtikrinti reikia ilgalaikės plataus užmojo ir įgyvendintinos politinės vizijos, įskaitant su energetika ir klimatu susijusius tikslus ir įsipareigojimus, nuolatinių tikslingų paskatų ir ilgalaikio nuosavo kapitalo, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas tarp technologijų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms, energijos tiekimo palengvinimui, patekimo į rinką kliūčių sumažinimui ir sąlygų švarios energijos inovacijoms pasiekti įdiegimui rinkoje reikalingą kritinę masę užtikrinimui; teigiamai vertina ir skatina orientavimąsi į svarbias technologijas, kas patvirtinama strateginiame energetikos technologijų (SET) plane ir Komisijos komunikate; primena SESV 194 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad jos turi būti įtrauktos į politikos ir finansines priemones, kuriomis remiamos švarios energetikos inovacijos; vis dėlto pabrėžia, kad reikia didesnį prioritetą teikti kompleksinėms tarpsektorinėms sisteminėms inovacijoms energetikos srityje ir švietimo bei verslumo skatinimui, nes inovacijas skatina ne vien technologijos; pabrėžia, kad, norint sugebėti integruoti įvairius jau esamus ar dar kuriamus sprendimus, visų pirma susijusius su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimu, reikia laikytis sisteminio požiūrio; ragina naudoti Europos technologijų ir inovacijų platformas, siekiant padėti nustatyti, kurioms būsimoms švarios energijos inovacijoms reikia tikslinės paramos;

7.  ragina Komisiją, valstybes nares ir, prireikus, regionų valdžios institucijas nustatyti ES, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir energetikos inovacijų programų koordinavimo mechanizmus, kad būtų skatinama sąveika ir vengiama pasikartojimo, ir tokiu būdu užtikrinti efektyviausią turimų išteklių ir infrastruktūros, įskaitant valstybėse narėse esamus energijos šaltinius, naudojimą, siekiant užtikrinti, kad naujos technologijos ir inovacijos kuo labiau įsitvirtintų rinkoje, ir visoje ES skatinti naujus verslo modelius; mano, kad siekiant šio tikslo būtų naudinga įtraukti reikiamą informaciją į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti geriausią praktiką ir keitimąsi informacija, taip pat supaprastinti dalyvavimo energetikos inovacijų programose taisykles visoms organizacijoms, įmonėms, universitetams ir institutams tiek iš ES, tiek ir iš trečiųjų šalių;

8.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą toliau finansuoti fundamentaliuosius mokslinius tyrimus per programą „Horizontas 2020“ ir Europos mokslinių tyrimų tarybą; pabrėžia, kad reikia toliau didinti bendrai atliekamų mokslinių tyrimų finansavimą pagal programoje „Horizontas 2020“ nustatytus visuomenės uždavinius energetikos srityje, taip pat racionalizuoti energetikos inovacijas kitose visuomenės uždavinių srityse; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą stiprinti rinkas kuriančias inovacijas, kartu su pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva taip pat įsteigti Europos inovacijų tarybą, taip padedant skatinti pažangiausių inovacijų, kurios galėtų sudominti ir kurti naujas rinkas, proveržį; mano, kad rinkos finansavimo priemonės (pvz., paskolų ir nuosavo kapitalo) sukūrimas neturėtų pakenkti dotacijų finansavimui, kuris ne pelno siekiantiems ir viešiesiems subjektams, pvz., akademinei bendruomenei, universitetams ir pilietinei visuomenei, suteikia galimybę dalyvauti didelės vertės tarptautiniuose Europos projektuose;

9.  yra susirūpinęs dėl esamų finansinių priemonių didelio skaičiaus ir jų sudėtingumo ir pabrėžia, jog reikia labiau derinti atitinkamus fondus, įskaitant struktūrinius fondus, kurie skirti švarios energijos projektams, o dabartinės finansavimo priemonės ES ir valstybių narių lygmeniu turėtų būti visapusiškesnės; ragina Komisiją nurodyti, kaip vertės grandinėje bus paskirstomi įvairūs fondai ir finansavimo priemonės, ir mano, kad reikėtų įvertinti galimybę sutelkti įvairias priemones, stengiantis nepakenkti jų papildomumui; be to, mano, kad kai kurioms valstybėms narėms trūksta pajėgumų plėtoti su energija susijusių inovacijų paramos veiksmus, visų pirma naudojant nacionalines paramos schemas, todėl ragina Komisiją toliau stiprinti šiuos pajėgumus užtikrinant nuoseklią ir supaprastintą ES finansavimo sistemą švarios energijos inovacijų srityje;

10.  ragina Komisiją atlikti su energetika susijusių finansinių priemonių ir fondų veiklos rezultatų vertinimą ir imtis greito atsako siekiant patobulinti priemones, jei nustatomos konkrečios kliūtys ar nenuoseklumas ar būti užtikrinti pagerėjimą, ir pritaikyti minėtąsias priemones ir fondus prie naujų ES energijos tikslų;

11.  ragina Komisiją pasiūlyti į Sąjungos pramonės politiką įtraukti kryptingą, ilgalaikį ir technologiškai neutralų matmenį, grindžiamą dideliu energijos vartojimo efektyvumu, tolesniu rinkos liberalizavimu ir didesniu skaidrumu siekiant padėti užtikrinti, kad nebūtų investuojama į turtą, kuris nuvertės; pabrėžia, kad šis matmuo turėtų būti Sąjungos pramonės politikos strategijos ir veiksmų plano dalis; atkreipia dėmesį į inovatyvių procesų ir technologijų vaidmenį daug energijos naudojančioms pramonės šakoms gerinant teršalų išmetimo mažinimo rodiklius; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas pirmenybė būtų teikiama energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš ATLPS aukcionų gautos pajamos būtų atsakingai investuojamos į tvarias mažataršias technologijas; atkreipia dėmesį į kuriamą inovacijų fondą, kurio tikslas – ATLPS IV etape remti inovacijas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų srityje; mano, kad labai svarbu skatinti atvirų inovacijų sistemą, kurioje pramonė ir įmonės sutelktų įvairias savo ekspertines žinias ir kartu plėtotų aukštos kokybės tvarius sprendimus; pripažįsta Pramonės konkurencingumo švarios energetikos srityje forumo vaidmenį diegiant pagrindines energetikos inovacijas, be kita ko, fotovoltinės ir vėjo energijos sektoriuose, ir, inter alia, galimą jo reikšmę saugojimo sprendimams, anglies dioksido surinkimui ir saugojimui ir biologiniams energijos gamybos procesams; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą ir jos paramą pramonės sektoriaus iniciatyvoms, kuriomis siekiama skatinti ES lyderystę pasaulyje švarios energijos ir sprendimų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, srityje;

12.  primena, kad fotovoltinės įrangos pramonė turi būti svarbiausia Europos pramonės politikos dalis, kad atitiktų augančios pasaulinės rinkos poreikius, kai dauguma fotovoltinių elementų ir modulių šiuo metu gaminami ne Europos Sąjungoje, o daugiausia Kinijoje; pabrėžia, kad ES turi visapusiškai dalyvauti naujame investicijų cikle, kad galėtų ir toliau pirmauti moksliniuose tyrimuose ir technologinėje plėtroje, susijusiuose su fotovoltinių elementų gamybos įranga, taip pat kai kuriuose kituose segmentuose, pvz., inverterių, žaliavų, pastatuose integruotų fotovoltinių įrenginių, operacijų ir priežiūros bei sistemų balansavimo srityse; be to, pabrėžia, kad būtina išlaikyti jos praktinę patirtį, susijusią su sistemų integravimu, pvz., smulkaus masto fotovoltinių elementų sprendimais, skirtais besivystančioms šalims;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares, sprendžiant energetikos sektoriaus ir kitų susijusių sektorių klausimus, labiau remti inovacijas tvarios žaliavų gavybos, geresnio produktų projektavimo, perdirbimo, pakartotinio ir pakopinio esamų metalų ir medžiagų panaudojimo srityse žiedinės ekonomikos ir energijos taupymo kontekste;

14.  pripažįsta, kad skaitmeninimas, IT technologijos ir moksliniai tyrimai ir inovacijos energetikos srityje yra tarpusavyje susiję, visų pirma geresnio duomenų rinkimo, sąveikumo, susijusių duomenų saugumo ir privatumo garantijų srityse; mano, kad paskirstytųjų duomenų technologijos, pvz., blokų grandinės sistema, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant su energija susijusių procesų veiksmingumą ir užtikrinant aktyvesnį piliečių dalyvavimą energetikos sistemos pertvarkoje, be kita ko, vykdant tarpusavio prekybą energija; šiuo tikslu ragina Komisiją skatinti šią iniciatyvą, patobulinti jos reguliavimo sistemą ir užtikrinti, kad būtų tarpusavyje suderinti energetikos sąjungos, skaitmeninės bendrosios rinkos, kibernetinio saugumo strategijų ir Europos duomenų apsaugos sistemos susiję aspektai, siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumą lyderiauti šios naujos tendencijos srityje;

15.  ragina Komisiją sudaryti specialią tarpžinybinę grupę, kuri, inter alia:

16.  pabrėžia, kad viešieji pirkimai gali būti inovacijų varomoji jėga, taip pat skatinti tvaresnį augimą, kaip pripažįstama pagal darnaus vystymosi tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarių produktų, paslaugų ir viešųjų darbų pasirinkimas yra labai svarbus ir gali sukurti naujų arba naujoviškų produktų rinkas; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pagal Pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą pradėti taikyti ES viešųjų pirkimų priemones, kuriomis, be kita ko, valstybės narės būtų skatinamos nusistatyti plataus užmojo inovacijų pirkimo tikslus; be to, atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti rodydamos gerą pavyzdį, taip pat dalyvaudamos keičiantis geriausia patirtimi forumuose, pvz., vykdant Merų paktą;

17.  ragina Komisiją poveikio vertinimuose sustiprinti konkurencingumo patikrinimo testo inovacijų pajėgumų komponentą ir taikyti mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonę visiems naujiems energetikos politikos pasiūlymams ir persvarstant esamus teisės aktus, nepakenkiant teisės aktų veiksmingumui;

18.  prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų visiškai suderintas jos darbas, susijęs, viena vertus, su inovacijomis, ir, kita vertus, su standartais ir sąveikumu, kad ES įgytų pirmaujantį vaidmenį pasaulyje nustatant standartus integruotuose švarios energetikos „daiktų interneto“ sektoriuose; todėl pritaria, kad būtų sukurtas naujas Europos pažangiųjų prietaisų standartas (Saref), kuriuo galimai bus sukurta nauja ES etaloninė kalba, skirta su energetika susijusiems duomenims, sudarant sąlygas namų prietaisais keistis informacija su bet kuria energijos valdymo sistema;

19.  primena, kad energetikos inovacijų politika turi atitikti ES įsipareigojimą išsaugoti ir padidinti anglies dioksido absorbentus, kartu išsaugant biologinę įvairovę, visų pirma miškuose, žemėje ir jūrose;

20.  ragina atitinkamas valstybes nares tinkamai prisidėti siekiant 3 proc. ES BVP tikslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje; pažymi, kad bendras 3 proc. padidėjimas atneštų papildomai daugiau nei 100 mlrd. EUR per metus moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje; primena, kad dviejų trečdalių MTTP finansavimo tikimasi iš privačiojo sektoriaus;

Ilgalaikis finansavimo tikrumas

21.  pakartoja savo raginimą padidinti bendrą 120 mlrd. EUR 9-osios bendrosios programos biudžetą ir ragina Komisiją tvarios mažataršės energijos projektams pagal 9-ąją bendrąją programą skirto finansavimo dalį padidinti bent 50 proc. nuo atitinkamos programos „Horizontas 2020“ sumos, kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas ES energetikos pertvarkai ir veiksmingam energetikos sąjungos įgyvendinimui remti; visų pirma ragina padidinti 9-osios bendrosios programos finansinius išteklius siekiant paskatinti MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių proveržį ir rinkos kūrimo inovacijas; atkreipia dėmesį į griežtų kompetencijos kriterijų svarbą siekiant paversti ES pasauliniu centru inovacijų, mokslinių tyrimų ir pirmaujančiu technologijų, įskaitant fundamentinius mokslinius tyrimus, srityje; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo rezultatus, rodančius, kad 2017 m. sausio 1 d. programos išlaidos, susijusios su klimatu ir tvarumu, yra mažesnės už nustatytą tikslą; teigiamai vertina tai, kad programoje „Horizontas 2020“ pagal 2018 m. biudžetą buvo padidintas su energija susijusiam visuomenės uždaviniui skirtas finansavimas, tačiau tebėra susirūpinęs dėl sumažinto projektų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę finansavimo, – tai nesuderinama su energetikos sąjungos tikslais;

22.  pakartoja, kad būtina pagerinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) finansuojamų investicijų kokybę ir ypač sutelkti dėmesį į paskatas geresniam geografiniam paskirstymui, atsižvelgiant į dabartinį ESIF geografinės aprėpties disbalansą ir konkrečius mažiau išsivysčiusių ir pereinamojo laikotarpio regionų poreikius; pripažįsta, kad reikia bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo investavimo bankais, investavimo platformomis ir tinkamais finansiniais tarpininkais, galbūt suteikiant jiems teisę naudotis ES garantija; ragina iš esmės sustiprinti Europos investavimo konsultacijų centro vaidmenį ir pajėgumus, visų pirma užtikrinant jo veiklą vietos lygmeniu ir skatinant aktyvų vaidmenį rengiant projektus;

23.  mano, kad pagal 9-ąją bendrąją programą turėtų būti remiamos tokios iniciatyvos kaip „Visiškai atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremti miestai“, kuriose dalyvautų miestai ir vietos administracijos, kad būtų gerokai padidinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumai, susiję su elektros energija, judumu, šildymu ir vėsinimu miestuose įgyvendinant inovacijų projektus, ir kurie galėtų apimti pažangiuosius tinklus, energijos sistemų valdymą, veiksmus sektorių susiejimui užtikrinti ir elektrinių transporto priemonių naudojimui paskatinti ir kt.;

24.  pripažįsta SET plano, Žinių inovacijų bendrijos, InnoEnergy ir atitinkamų jungtinių technologijų iniciatyvų vaidmenį skatinant energetikos inovacijas; pabrėžia, jog reikia geriau susieti šias skirtingas sistemas su, inter alia, InnovFin iniciatyva, Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir siūloma Europos rizikos kapitalo fondų fondo (-ų) programa (VC FoF), įgyvendinant koordinuojamą, kryptingą investicijų į švarios energijos inovacijas strategiją, kuri padėtų ankstyvųjų etapų projektams ir veiklą pradedančiosioms įmonėms bei MVĮ veiksmingai peržengti vadinamąjį „mirties slėnį“ ir pasiekti rinkos brandos lygį, kurio reikia pasaulinei plėtrai; mano, kad efektyvios paskatos investuoti į energetikos inovacijas, panaudojant nacionalinius investicijų fondus ir pensijų fondus, galėtų suvaidinti lemiamą vaidmenį sutelkiant būtiną nuosavą kapitalą;

25.   primena, kad pirmieji tokio pobūdžio (angl. first of a kind, FOAK) projektai yra labai rizikingi, o nuosavo kapitalo ir skolos pasiūla yra gerokai mažesnė nei išbandytų mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimo atveju; todėl ragina Komisiją pašalinti likusias reguliavimo kliūtis ir pasiūlyti įsteigti „SET-FOAK“ kapitalo fondą;

26.  pripažįsta, kad Europos inovacijų taryba galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį padedant įmonėms pradiniu veiklos etapu rasti finansavimą, taip pat siūlo užtikrinti, kad ji atliktų vaidmenį koordinuojant įvairias nuoseklios investicijų į švarios energetikos inovacijas strategijos kryptis; prašo suteikti daugiau informacijos apie Europos inovacijų tarybos struktūrą ir nurodyti, kaip ji derės su veikiančiomis inovacijų rėmimo priemonėmis;

27.  mano, kad piliečių skatinamos energetikos inovacijoms reikia užtikrinti mažiau kliūčių pateikti į rinką ir jos atveria nepanaudotas inovacijų finansavimo galimybes; ragina Komisiją ieškoti veiksmingų būdų skatinti energetikos inovacijas, be kita ko, užtikrinant sutelktinį finansavimą, ir svarstyti galimybę steigti švarios energetikos inovacijų sutelktinai finansuojamo nuosavo kapitalo fondą; mano, kad nauji ir įvairūs finansavimo būdai turėtų papildyti jau esamus;

28.  atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu plėtoti pažangiųjų tinklų technologiją, taip pat skatinti ir integruoti pagal principą „iš apačios į viršų“ decentralizuotą gamybą, be kita ko, naudojant klasterius ir bendradarbiavimo schemas; ragina Komisiją remti šias švarios energijos inovacijų sritis taikant finansavimo mechanizmus, įskaitant tuos, kuriais mažinama privačių investicijų rizika ir viešosioms investicijoms į energetikos sistemų modernizavimą tenkanti našta; be to, teigiamai vertina Komisijos ketinimą vis dažniau naudoti skatinamuosius apdovanojimus, nes jie yra gera priemonė skatinti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas pažangiausias inovacijas;

29.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti taikyti principą „iš apačios į viršų“ inovacijų srityje, reikėtų skatinti nedidelės apimties įrangos diegimą (pvz., „NegaWat“, gamybą vietoje, vietines saugyklas ir kt.) ir jos grupavimą bei telkimą siekiant pritraukti daugiau investicijų ir didinti įperkamumą, ypatingą dėmesį skiriant mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ar daugiabučiams pastatams;

ES pasaulinė lyderystė

30.  primena Paryžiaus susitarimo tikslus stiprinant pasaulines pastangas spartinti švarios energetikos inovacijas; pabrėžia, kad reikia toliau finansuoti klimato kaitos mokslinius tyrimus ir klimato duomenų rinkimą; ragina Komisiją, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus (DVT), išnagrinėti įvairias priemones, kurios padėtų besivystančioms šalims ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims vykdyti energetikos pertvarką, be kita ko, taikant pajėgumų stiprinimo priemones, padėtų sumažinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo projektų investicines sąnaudas, skatinti galimą technologijų perkėlimą ir teikti pažangiųjų miestų, įskaitant atokias ir kaimo bendruomenes, tokiu būdu sustiprinant energetikos inovacijų ekosistemas besivystančiose šalyse ir padedant joms laikytis įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą; todėl teigiamai vertina naujai įsteigtą Europos darnaus vystymosi fondą;

31.  ragina Komisiją išnaudoti visą Inovacijų misijos iniciatyvos potencialą, kad jos nariai galėtų laikytis įsipareigojimo 2015–2020 m. laikotarpį dvigubai padidinti metines išlaidas švarios energetikos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; pabrėžia, kad svarbu siekti užtikrinti sąveiką su tokiomis iniciatyvomis kaip „Breakthrough Energy Coalition“ ir su pasauliniais nuosavo kapitalo ir investicijų fondais; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad Sąjunga vadovauja saulės šviesos vertimo energija inovacijų ir pastatų šildymo ir vėsinimo įperkamų inovacijų veiksmams; todėl ragina išnagrinėti koordinuoto darbo paskirstymo energetikos inovacijų srityje pasauliniu mastu galimybę;

32.  ragina Komisiją parengti išsamią tvarių švarios energijos technologijų ir sisteminių sprendimų eksporto strategiją, įskaitant specialią paramos priemonę ir kryptingą ES delegacijų trečiosiose šalyse pagalbą; todėl atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (IVLPE) gali atlikti įgyvendinant tokią strategiją;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniai išnagrinėti patentų registravimo procedūras ir prašo panaikinti nereikalingą administracinę naštą, kuri lėtina inovacinių produktų skverbimąsi į rinką ir daro neigiamą įtaką ES kaip lyderei perėjimo prie švarios energetikos procese;

Piliečių skatinamos energetikos inovacijos

34.  mano, kad norint paspartinti švarios energijos inovacijas reikia, kad europiečiai pakeistų savo mąstymą ir ne tiesiog žinotų apie energetikos problemas, bet pereitų prie gilesnio elgsenos pokyčių supratimo, ypač energijos taupymo ir naujų gamybos ir vartojimo modelių, kurių reikia norint atremti neatidėliotinus iššūkius tvariam ekonomikos augimui ir pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos ir visų sričių inovacijų privalumais, klausimais, kad būtų sėkmingai pertvarkyta energetika; pažymi, kad inovacijos gali suteikti piliečiams galimybę aktyviau dalyvauti energijos gamyboje, be kita ko, tiekiant į tinklą pačių pasigamintą elektros energiją, ir prisidėti prie efektyvesnio energijos vartojimo mažinant energijos suvartojimą namų ūkiuose ir tokiu būdu sumažinant išmetamų teršalų kiekį ir sąskaitas;

35.  pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos žinių bazę ir mažinti susiskaidymą skatinant pažangumą mokslo ir švietimo srityse, siekiant sukurti mokslinių tyrimų centrus ir tarptautiniu mastu pirmauti akademinės kompetencijos srityje; pabrėžia, kad būtina sukurti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad Europa pritrauktų užsienio talentų ir tuo pačiu metu palaikytų ryšius su ryškiausiais Europos talentais užsienyje; pripažįsta, kad kvalifikuota darbo jėga labai naudinga Europai ir yra didelė varomoji jėga siekiant daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas;

36.  pripažįsta visapusiško Europos piliečių ir bendruomenių demokratinio dalyvavimo kaip esminio sėkmingos energetikos pertvarkos veiksnio svarbą; taip pat pabrėžia, kad veiksmingam šios pertvarkos įgyvendinimui užtikrinti būtinas atvirumas, skaidrumas ir vienodos veiklos sąlygos ir jis turi būti pagrįstas sąžininga konkurencija;

37.  tiki inovacijų, susijusių su švaria energija ir energijos vartojimo efektyvumu, potencialu kuriant naujas ir geresnes darbo vietas; mano, kad norint sėkmingai sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pereiti prie tvarios ekonomikos, reikia užtikrinti, kad darbo rinkos galėtų tinkamai reaguoti į naujus invovatyvių švarios energetikos sistemų poreikius;

38.  ragina Komisiją savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros iniciatyvose daugiau dėmesio skirti energetikos sistemų inovacijoms ir naujoms profesijoms, švietimo poreikiams, darbo vietoms ir mokymo reikalavimams;

39.  pripažįsta, kad reikia sisteminių švietimo ir įtraukimo programų, kurios leistų visuomenei visapusiškai įsitraukti iš pagrindų keičiant energetikos sistemą ir suteiktų galimybę bet kokio amžiaus europiečiams pamažu pereiti nuo informuotumo ir supratimo prie aktyvaus dalyvavimo ir įgalėjimo; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas ir privatųjį sektorių skatinti sąmoningą vartotojo pasirinkimą ir piliečių dalyvavimą sprendžiant su energetiką susijusius klausimus, inter alia, vykdant informuotumo didinimo kampanijas, teikiant išsamią ir prieinamą informaciją sąskaitose už energiją ir siūlant kainų palyginimo priemones, skatinant savarankišką energijos gamybą, reguliavimo apkrova ir bendradarbiaujamojo dalijimosi sistemas, su energija susijusių investicijų dalyvaujamuosius biudžetus ir sutelktinį finansavimą bei mokesčių ir investicijų paskatas, taip pat skatinant technologinius sprendimus ir inovacijas; ragina Komisiją, valstybes nares ir susijusias valdžios institucijas nustatyti geriausios pagalbos energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams praktikos pavyzdžius;

40.  mano, kad regionai ir miestai atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant tvarios energijos modelius; pripažįsta labai svarbų regionų, miestų ir miestelių vaidmenį skatinant suvokti atsakomybę už perėjimą prie kitokios energetikos ir į aukštesnį lygmenį iškeliant su klimatu ir energetika susijusias inovacijas; pažymi, kad regionai ir miestai ypač tinkami integraciniams sprendimams bandyti ir įgyvendinti užtikrinant tiesioginį piliečių dalyvavimą; taigi pabrėžia Merų pakto svarbą siekiant skatinti visuotinį keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir galimą išteklių bei investicijų sutelkimą; pažymi, kad kaimo vietovėse taip pat yra galimybių diegti inovacijas, kurios gali padėti įveikti sunkumus, pvz., atokią geografinę padėtį ar demografinius pokyčius, taip pat teikti naujas paslaugas;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares padėti regioninėms ir vietos valdžios institucijoms imtis koordinuojamų veiksmų energetikos inovacijoms vietos ir tarpregioniniu lygmeniu skatinti siekiant parengti nuoseklias strategijas; pabrėžia, kad energetikos pertvarka turės didelį poveikį užimtumui kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose, todėl pabrėžia, jog ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, susiduriantiems su energijos, gaminamos naudojant lignitą, anglį ir kitą kietą iškastinį kurą, laipsniško atsisakymo, ir kasybos pramonės sektoriui, reaguojant į valstybės narės, vietos valdžios institucijų ar pramonės subjekto sprendimą arba reaguojant į kitas aplinkybes; pabrėžia, kad reikia padėti šiems regionams kurti įtraukias, vietines teisingos pertvarkos strategijas ir spręsti visuomenės, socialines ir ekonomines bei poveikio aplinkai problemas, taip pat pertvarkyti teritorijas; atkreipia dėmesį į finansines galimybes teikti tokią paramą iš dalies panaudojant iš ATLPS aukcionų gautas pajamas ir naudojantis Modernizavimo fondu, kuris bus įsteigtas 2021–2030 m. laikotarpiui; mano, kad suinteresuotiesiems subjektams vykdant įtraukius procesus turėtų būti ieškoma būdų, kaip geriausiai pritraukti alternatyvias ir novatoriškas įmones, veiklą pradedančias įmones ar pramonės subjektus, siekiant sukurti tvarią regioninę ekonomiką, didinti žmonių orumą ir padėti pakeisti elektros energijos gamybos pajėgumus atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba energijos vartojimo efektyvumo sprendimais; ragina mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje sutelkti dėmesį į tai, kaip atgaivinti susijusius regionus tvaraus užimtumo ir augimo perspektyvos požiūriu, ypač tais atvejais, kai energijos gamybos iš lignito, anglies ar kito iškastinio kuro pajėgumų atsisakymas yra susijęs su kasybos veikla;

42.  ragina Komisiją padėti įgalinti vietos ir regionų valdžios institucijas diegti su švarios energijos inovacijas, pvz., pažangiuosius miestus, elektromobilumą, pažangiuosius tinklus ir mikrotinklus, taip pat užtikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių skverbimąsi į rinką, priklausomai nuo jų brandos lygio, ir padėti šioms valdžios institucijoms įveikti iššūkius, su kuriais jos susiduria mėgindamos toliau skatinti energetikos pertvarką, pvz., užtikrinti piliečių dalyvavimą; ragina keistis geriausia patirtimi, telkti investicijas ir geriau vertinti projektų priimtinumą bankuose, taip pat plėtoti finansavimo strategijas, pvz., verslo modelius ir viešųjų pirkimų ir paskolų naudojimą;

43.  mano, kad transporto sektorius turi milžinišką potencialą ir turėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį pertvarkos laikotarpiu, ir ragina Komisiją remti esamą finansavimą elektra varomų transporto priemonių infrastruktūros diegimui; ragina Komisiją toliau remti ir plėtoti kitas iniciatyvas, pvz., Europos mastu parengtą elektromobilumo iniciatyvą ir Kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones;

44.  ragina Komisiją pripažinti vadinamo vandenilio judumo teikiamą naudą, taip pat transporto ir elektros energijos sektorių susiejimą, ir kurti paskatas naujiems verslo modeliams panašiose srityse, pvz., pažangiojo įkrovimo bei transporto priemonių ir tinklų sąsajų, nes tai sudarytų sąlygas elektra varomų transporto priemonių savininkams lanksčiai parduoti energiją elektros energijos sistemai; ragina Komisiją užtikrinti inovacijų, skirtų plėtoti vandenilio laikymo ir pažangių ilgalaikių elektra varomų transporto priemonių saugojimo sprendimus, vandenilio įkrovimo infrastruktūros kūrimą, taip pat infrastruktūros ir jungimo į lizdą sprendimus, įskaitant elektra varomų transporto priemonių apmokestinimo infrastruktūrą, finansavimą; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas imtis tolesnių iniciatyvų, pvz., fiskalinių paskatų, susijusių su elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių skverbimusi į rinką, mokesčių mažinimu ir lengvatomis, taikomomis elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių savininkams, taip pat įvairių iniciatyvų, susijusių su elektra varomų transporto priemonių naudojimo skatinimu, pvz., kainų mažinimo, priemokų ir premijų elektra varomų transporto priemonių pirkėjams, taip pat nemokamų automobilių stovėjimo vietų įrengimo elektra varomoms transporto priemonėms;

45.  pažymi, kad pagal ES mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Horizontas 2020“ dedamos didelės pastangos siekiant iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį palyginti su 1990 m. lygiu(4); primena, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių užtikrinti energetikos ir IRT inovacijų diegimą rinkoje bei sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų diegimą; ragina Komisiją ateityje aiškiau nukreipti turimas lėšas tarpusavyje sujungtiems strateginiams prioritetams, pvz., mažataršiam judumui, alternatyvių degalų įkrovimo infrastruktūrai ir integruotam miesto transportui, skiriant ypatingą dėmesį visiems išmetamiems teršalams, triukšmo mažinimui, kelių eismo saugumui, spūstims ir kliūtims ir kartu laikantis technologinio neutralumo principo; taip pat pabrėžia pažangiųjų biodegalų kūrimo, didinant geležinkelių transportui bei dviračiams tenkančią dalį, svarbą;

46.  palankiai vertina tai, kad Komisija rems novatoriškų švarios energijos sprendimų pritaikymą rinkoje pasitelkdama viešuosius pirkimus ir persvarstydama Netaršių transporto priemonių direktyvą, ir pripažįsta, kad tai gali būti naudinga viešojo transporto institucijoms ir valdymo įmonėms, autobusų gamintojams, pramonės tiekėjams, energijos tiekėjams, nacionalinėms ir tarptautinėms asociacijoms ir mokslinių tyrimų centrams; ragina Komisiją skubiai parengti pasiūlymų šiuo klausimu;

47.  skatina sukurti strateginę transporto srities mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę su veiksmų planais, parengtais konsultuojantis valstybėms narėms, Komisijai, taip pat vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir operatoriams, ir atitinkamu valdymo mechanizmu, siekiant paremti mokslinius tyrimus, inovacijas ir naujų technologijų pritaikymą transporto sektoriuje bei skatinti mažataršį judumą, kurie yra labai reikalingi; ragina šių veiksmų planų išvadas įtraukti į Komisijos metinę darbo programą;

48.  ragina taikyti integruotą ir koordinuotą požiūrį, kad būtų atsižvelgta į miestų aspektą ES, nacionalinėje politikoje ir teisės aktuose, taip pat rengiant tvaraus judumo mieste planus siekiant paremti, įgalinti ir paskatinti valstybes nares gerinti piliečių sveikatą, gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę miesto vietovėse; ragina plėtoti sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS) ir kurti autonomines transporto priemones bei diegti atitinkamą infrastruktūrą didelio pralaidumo ir mažos delsos poreikiams užtikrinti, kad būtų galima diegti 5G tinklą; ragina aktyviai dėti pastangas siekiant sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo zonų, taip pat labiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų atotrūkį kalbant apie infrastruktūros kokybę ir gerinti bendradarbiavimą;

49.  pripažįsta, koks svarbus 2017 m. birželio mėn. pasirašytas naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi, kuriame nustatyta bendra vizija ir ES ir jos valstybių narių veiksmų vystomojo bendradarbiavimo srityje programa; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) bei susijusių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., yra visuotinai taikytini visoms šalims, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą imtis vadovaujančio vaidmens juos įgyvendinant; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl minėto konsensuso Sąjungos plėtros politika dera su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ir nurodo svarbias priemones tvarios energetikos ir klimato kaitos srityje;

50.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 8 straipsnyje nustatyta, jog „ESI fondų tikslų siekiama atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą“, į ES siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir į įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą;

51.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamente numatytais partnerystės susitarimais ir programomis siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat horizontaliuosius partnerystės, daugiapakopio valdymo, nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus;

52.  mano, kad būtina stiprinti ES politikos sričių sąveiką, ES laikantis vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl antidempingo priemonių, siekiant užtikrinti, kad gamybos pramonė visapusiškai pasinaudotų energetikos pertvarka;

53.  pripažįsta, kad regionai, miestai ir miesteliai atlieka esminį vaidmenį skatinant prisiimti atsakomybę už energetikos pertvarką pasaulyje ir suteikiant postūmį su klimatu ir energetika susijusioms inovacijoms pagal principą „iš apačios į viršų“; ragina taikyti tuos pačius aplinkos kokybės standartus visoms į ES rinką patenkančioms energetikos technologijoms; reiškia susirūpinimą dėl žaliųjų miesto zonų išsaugojimo;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL C 399, 2017 11 24, p. 21. (2) OL C 36, 2016 1 29, p. 62. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 104. (4) Kaip nustatyta 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144).