Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(1), 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Nuosprendžiai demonstrantams, dalyvavusiems įvykiuose Bolotnajos aikštėje“(2), 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(3), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje(4), 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Ildaro Dadino, sąžinės kalinio Rusijoje, atvejo(5) ir 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno ir kitų protestuotojų suėmimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 12 d. Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkų pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant paleisti žmogaus teisių gynėją Oyubą Titievą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriais remiantis nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmės ir kurių šalis yra Rusija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. ES pareiškimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“, Rusijoje ir 2018 m. sausio 11 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijoje direktoriaus Oyubo Titievo suėmimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. vizitą Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuriuo nustatoma Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į sustabdytas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į septintąją Rusijos Federacijos periodinę ataskaitą, kurią savo 3 136-ajame ir 3 137-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2015 m. kovo 16 d. ir 17 d., svarstė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos narė, JT visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą signatarė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi Rusija privalo ištirti nusikaltimus, įvykdytus Čečėnijos valdžios institucijų, ir turi tam priemonių; kadangi Rusijos Federacija yra ratifikavusi 11 iš 18 tarptautinių žmogaus teisių sutarčių;

B.  kadangi žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ (paprastai vadinama „Memorial“), kuri yra apdovanota 2009 m. Sacharovo premija, biuro Čečėnijoje direktorių Oyubą Titievą 2018 m. sausio 9 d. suėmė Čečėnijos policija ir apkaltino narkotinių medžiagų laikymu; kadangi Oyub Titiev neigia šiuos kaltinimus, kuriuos, kaip sufabrikuotus, pasmerkė nevyriausybinės organizacijos ir kiti žmogaus teisių gynėjai;

C.  kadangi 2018 m. sausio 25 d. Čečėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Šalinskio miesto teismo sprendimą skirti Oyubui Titievui dviejų mėnesių kardomąjį kalinimą;

D.  kadangi Rusijos Federacijoje iš dalies pakeista baudžiamoji teisė ir pradėtas taikyti naujas Įstatymas Nr. 212.1, pagal kurį viešame susibūrime dalyvaujantis asmuo gali būti apkaltintas įstatymo pažeidimu nežiūrint į tai, kad šis pakeitimas varžo žodžio ir susirinkimų laisvę;

E.  kadangi Rusijos valdžios institucijos rodo tendenciją nepaisyti laisvų susirinkimų teisės ir po 2017 m. kovo 26 d. vykusių taikių demonstracijų suėmė daugiau kaip 1000 demonstrantų Maskvoje ir dar daugiau keliuose kituose Rusijos Federacijos miestuose;

F.  kadangi per pastaruosius metus šalyje smarkiai padaugėjo politinių kalinių: žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ duomenimis, 2016 m. jų buvo 102;

G.  kadangi 2012 m. įstatymu dėl NVO buvo smarkiai suvaržytos NVO galimybės nepriklausomai dirbti ir veiksmingai funkcionuoti; kadangi pagal šį įstatymą Rusijos Teisingumo ministerija organizaciją „Memorial“ įvardijo kaip „užsienio agentą“;

H.  kadangi organizacijos „Memorial“ istorikas Jurijus Dmitrijevas dirbo grupėje, radusioje daugiau kaip 9 000 žmonių, kurių daugelis priklausė sovietinei inteligentijai, masinę kapavietę Sandarmoche; kadangi pastaraisiais metais organizacija „Memorial“ tapo paskutine likusia nepriklausoma žmogaus teisių organizacija, kuri tęsia savo veiklą Čečėnijos Respublikoje; kadangi labai tikėtina, kad išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus Čečėnijos Respublikoje, įskaitant sufabrikuotus kaltinimus nusikaltimu Oyubui Titievui ir padegimus kaimyninėse respublikose, buvo organizuoti kaip atpildas organizacijai „Memorial“ už žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje viešinimą ir teisingumo siekimą;

I.  kadangi Parlamentas 2009 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“;

J.  kadangi 2017 m. „Economist Intelligence Unit“ demokratijos indekse Rusijai skirta 135 vieta iš 167 šalių, o tai rodo didelį nuosmukį palyginti su šaliai skirta 102 vieta 2006 m.;

K.  kadangi labai didelė susirūpinimą kelia prieš LGBTI asmenis vykdomi žmogaus teisių pažeidimai Čečėnijoje; kadangi Rusijos Federacija yra pasirašiusi kelias tarptautines žmogaus teisių sutartis ir, kaip Europos Tarybos narė, Europos žmogaus teisių konvenciją, todėl kai tenka pareiga užtikrinti visų asmenų, kuriems kyla pavojus, saugumą; kadangi ES ne kartą siūlė papildomą pagalbą ir ekspertines žinias siekdama padėti Rusijai modernizuotis ir tvirtai laikytis savo konstitucinės ir teisinės tvarkos vadovaujantis Europos Tarybos standartais; kadangi Rusija privalo ištirti nusikaltimus, įvykdytus Čečėnijos valdžios institucijų, ir turi tam priemonių; kadangi homoseksualumas Rusijos Federacijoje dekriminalizuotas 1993 m.;

1.  ragina nedelsiant paleisti žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijoje direktorių Oyubą Titievą, kurį suėmė 2018 m. sausio 9 d. ir tuomet pareiškė sufabrikuotus kaltinimus neteisėtu narkotinių medžiagų įsigijimu ir laikymu ir paskyrė jam kardomąjį kalinimą; ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką pagarbą Oyubo Titievo žmogaus ir juridinėms teisėms, įskaitant galimybę gauti advokato ir sveikatos priežiūros paslaugas, fizinę neliečiamybę ir orumą, ir apsaugą nuo teisminio priekabiavimo, kriminalizavimo ir savavališko suėmimo;

2.  smerkia Čečėnijos valdžios institucijų pareiškimą, kuriuo apkaltinama žmogaus teisių gynėjų ir organizacijų veikla; susirūpinęs pažymi, kad suėmimas buvo įvykdytas netrukus po to, kai viešai pasisakė Čečėnijos parlamento pirmininkas Magomed Daudov, kuris, atrodo, toleruoja smurtą prieš žmogaus teisių gynėjus;

3.  laikosi nuomonės, kad Oyubo Titievo suėmimas yra dalis nerimą keliančios tendencijos vykdyti Čečėnijoje dirbančių nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų suėmimus, išpuolius, bauginimus ir juodinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad kiti atvejai, sietini su šią nerimą keliančia tendencija, yra Kaukazo tautų asamblėjos pirmininko Ruslano Kutajevo ir žurnalisto Zhalaudi Gerievo suėmimai – jie abu buvo nuteisti atitinkamai 2014 ir 2016 m. remiantis abejotinais kaltinimais, susijusiais su narkotinėmis medžiagomis;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl Oyubo Titievo pirmtakės organizacijoje „Memorial“ ir Čečėnijos žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymo: ji buvo pagrobta prie savo namų Grozne 2009 m. liepos mėn. ir rasta nužudyta vėliau tą pačią dieną prie Gazi Jurto kaimo kaimyninėje Ingušijoje; ragina Rusijos valdžios institucijas atlikti tikrą šio nusikaltimo tyrimą; šiuo klausimu primena, kad 2009 m. Maskvos centre buvo nušautas dar vienas žmogaus teisių srityje dirbęs advokatas ir žmogaus teisių aktyvistas Stanislavas Markelovas, pagarsėjęs savo veikla pažeidimų Čečėnijoje srityje;

5.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti nerimą keliančią šiame Rusijos Federacijos regione dirbančių nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų suėmimų, išpuolių, bauginimų ir juodinimo pažeidžiant teisę į laisvą žodį tendenciją; smerkia Čečėnijos valdžios institucijų išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir ragina Maskvą nutraukti juos ir užtikrinti normalias darbo sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir organizacijoms Čečėnijoje ir kitose Rusijos Federacijos dalyse;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančių kritiškos pilietinės visuomenės Rusijoje, visų pirma organizacijų, dirbančių žmogaus teisių ir demokratinių laisvių srityje ir kritiškai atsiliepiančių apie valstybės politiką, sąlygų; pabrėžia, kad organizacija „Memorial“, apdovanota 2009 m. Sacharovo premija, tebėra viena iš didžiausią autoritetą turinčių už žmogaus teises Rusijoje kovojančių organizacijų ir tapo paskutine likusia nepriklausoma žmogaus teisių organizacija, kuri tęsia savo veiklą Čečėnijos Respublikoje, ir reiškia solidarumą ir didelę paramą šios organizacijos pasiaukojančiam darbui;

7.  ragina Rusijos valdžios institucijas apsaugoti Rusijos piliečius nuo neteisėtos prievartos; ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti griežtas priemones prieš laisvą žodį Čečėnijoje, suteikti veiksmingas saugumo garantijas prievartos aukoms ir liudininkams ir atsakingus už prievartą asmenis patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad Rusijai ir jos vyriausybei tenka pagrindinė atsakomybė už tai, kad šie aktai būtų ištirti, kad vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir visi Rusijos piliečiai būtų apsaugoti nuo neteisėtos prievartos;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar vienas žmogaus teisių organizacijų patiriamo persekiojimo ir priekabiavimo Šiaurės Kaukaze ženklas buvo 2018 m. sausio 17 d. įvykdytas organizacijos „Memorial“ biurų kaimyninėje Ingušijoje padegimas ir 2018 m. sausio 22 d. įvykdytas išpuolis, kai nežinomi padegėjai padegė organizacijos „Memorial“ vietos biurui Dagestane priklausiusį automobilį; smerkia šiuos išpuolius ir ragina Rusijos valdžios institucijas veiksmingai ištirti šiuos ir kitus išpuolius prieš organizacijos „Memorial“ turtą bei grasinimus jos darbuotojams ir užtikrinti, kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

9.  ragina Rusijos valdžios institucijas skubiai atlikti neatidėliotinus, nepriklausomus, objektyvius ir nuodugnius šių liūdnų įvykių Čečėnijoje tyrimus; ragina Čečėnijos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijas laikytis nacionalinių įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų, puoselėti teisinę valstybę ir visuotines žmogaus teisių normas ir užtikrinti visų asmenų, kuriems gresia pavojus, saugumą ir demokratines laisves;

10.  atkreipia dėmesį į organizacijos „Memorial“ prašymą Oyubo Titievo atvejį ištirti už Čečėnijos ribų;

11.  smerkia išpuolius prieš kitas pilietinės visuomenės grupes ir NVO Čečėnijoje, įskaitant išpuolius ir šmeižto kampanijas prieš Jungtinę mobiliąją žmogaus teisių gynėjų grupę Čečėnijoje – dėl jų ši grupė saugumo tikslais iš Čečėnijos pasitraukė 2016 m.;

12.  yra itin susirūpinęs dėl pranešimų apie LGBTI asmenimis laikomų žmonių savavališką sulaikymą ir kankinimą Čečėnijos Respublikoje; ragina valdžios institucijas nutraukti šią persekiojimo kampaniją ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms atlikti patikimą tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų; taip pat smerkia šeimos narių vykdomus žudymus – vadinamuosius žudymus dėl garbės – ir smerkia tai, kad Čečėnijos valdžios institucijos remia ir skatina tokius nusikaltimus;

13.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares padėti iš Čečėnijos pabėgusiems asmenims ir viešai nušviesti šią prievartos kampaniją; teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės suteikė prieglobstį tokioms aukoms, ir ragina visas valstybes nares toliau arba aktyviau vykdyti aukų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras vadovaujantis Europos ir nacionaline teise;

14.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT užtikrinti, kad visi asmenų persekiojimo dėl politinių priežasčių atvejai būtų nurodyti per ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais (kai jos bus atnaujintos) ir kad iš Rusijos atstovų šiose konsultacijose būtų oficialiai pareikalauta pateikti atsakymą dėl kiekvieno atvejo, ir teikti Parlamentui ataskaitas dėl jų diskusijų su Rusijos valdžios institucijomis;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Čečėnijos valdžios institucijoms.

(1) OL C 65, 2016 2 19, p. 150. (2) OL C 378, 2017 11 9, p. 250. (3) OL C 274, 2016 7 27, p. 21. (4) OL C 316, 2016 8 30, p. 126. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0446. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0125.