Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2561(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0109/2018

Debatai :

PV 08/02/2018 - 8.2
CRE 08/02/2018 - 8.2

Balsavimas :

PV 08/02/2018 - 12.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0035

Priimti tekstai
PDF 269kWORD 49k
Ketvirtadienis, 2018 m. vasario 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Mirties bausmės vykdymas Egipte
P8_TA(2018)0035RC-B8-0109/2018

2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės vykdymo Egipte (2018/2561(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Egipto, visų pirma dėl Giulio Regeni atvejo(1), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Ibrahimo Halawos, kuriam gresia mirties bausmė(2), ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(3), 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Kuveite ir Bahreine(4) ir 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(5); taip pat į 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos(6),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. vasario mėn. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir sustiprintą 2007 m. ES ir Egipto veiksmų planu, taip pat atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. priimtus ES ir Egipto partnerystės prioritetus 2017–2020 m. ir į bendrą pareiškimą, paskelbtą susirinkus ES ir Egipto asociacijos tarybai,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) Federicos Mogherini ir Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus 2017 m. spalio 10 d. bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 26 d. JT ekspertų, įskaitant specialųjį pranešėją kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais Nilsą Melzer, bendrą pareiškimą, kuriame Egipto valdžios institucijos raginamos sustabdyti artimiausiu metu numatytus mirties bausmės vykdymus,

–  atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, ypač į jos 93 straipsnį (tarptautinės žmogaus teisių teisės privalomas pobūdis),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, teisių apsauga,

–  atsižvelgdamas į Afrikos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinę pagalbą principus ir gaires, pagal kuriuos bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama civilius teisti kariniuose teismuose,

–  atsižvelgdamas į baigiamąją deklaraciją, priimtą 2016 m. birželio 21–23 d. Osle vykusiame 6-ajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnį ir jos protokolus Nr. 6 ir Nr. 13,

–  atsižvelgdamas į šešias JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, kuriose pritariama, kad būtų priimtas moratoriumas dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, kurias Egiptas yra ratifikavęs,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio viena iš šalių yra Egiptas, ypač į jo 18 straipsnį ir antrą neprivalomą protokolą dėl mirties bausmės, taip pat jo 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi mirties bausmė yra itin nežmoniška ir žeminanti bausmė, pažeidžianti žmogaus teisę į gyvybę, kurią užtikrina Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kadangi Europos Sąjunga laikosi tvirtos ir principinės pozicijos prieš mirties bausmę ir pasisako už visuotinį mirties bausmės moratoriumą siekiant panaikinti ją visame pasaulyje, ir tai yra vienas iš pagrindinių Sąjungos žmogaus teisių politikos tikslų;

B.  kadangi, kaip pranešama, Egipte nuo 2014 m. sausio mėn. mažiausiai 2 116 asmenų buvo skirta mirties bausmė; kadangi valdant buvusiems prezidentams Mohamedui Morsi ir Adli Mansourui nė vienas mirties nuosprendis nebuvo patvirtintas; kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo įvykdyta mažiausiai 81 mirties bausmė;

C.  kadangi, kaip pranešama, 2017 m. Egipto teismai paskelbė mažiausiai 186 mirties bausmes ir 16 žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė; kadangi per pastarąsias savaites ir nuo 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos mirties bausmių skaičius grėsmingai išaugo; kadangi visos neseniai įvykdytos mirties bausmės buvo įvykdytos iš anksto nepranešus aukoms arba jų šeimos nariams; kadangi pasirodo, kad 24 kitiems Egipto gyventojams šiuo metu gresia nedelsiama mirties bausmė, nors jie išnaudojo visas apskundimo procedūras;

D.  kadangi bent 891 žmogus šiuo metu Egipte teisiamas ar laukia teismo dėl kaltinimų, dėl kurių gali būti baudžiama mirties bausme; kadangi mažiausiai 38 asmenys, kurie buvo jaunesni nei 18 metų amžiaus tada, kai buvo įvykdyti nusikaltimai, dėl kurių jie įtariami, buvo teisiami kartu su kitais suaugusiaisiais kaltinamaisiais dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama mirties bausmė; kadangi teismai mažiausiai septyniems tokiems asmenims rekomenduoja pradinius mirties bausmės nuosprendžius; kadangi nustatant ir vykdant mirties bausmę asmenims, kurie, kai buvo padarytas nusikaltimas, buvo jaunesni nei 18 metų, yra tarptautinės teisės pažeidimas, įskaitant JT Vaiko teisių konvenciją ir Egipto Vaikų įstatymo 111 straipsnį; kadangi Egiptas yra pasirašęs daugelį tarptautinių konvencijų dėl politinių ir pilietinių teisių, kankinimo, vaikų ir nepilnamečių teisių ir teisingumo;

E.  kadangi Karo tarnybos kodekse numatyta daugiau nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, nei Civiliniame kodekse, ir Egipto teisės aktuose palaipsniui plečiama karinė jurisdikcija; kadangi civilių gyventojų, kuriems skirta mirties bausmė Egipto kariniuose teismuose padaugėjo nuo 60 – 2016 m. iki 112 – 2017 m.; kadangi pastaraisiais mėnesiais mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 23 egiptiečiams, įskaitant 22 civilius gyventojus, nuteistus kariniuose teismuose, kurie visiškai neatitinka teisingo bylos nagrinėjimo standartų; kadangi, kaip pranešama, iš viso ne mažiau kaip 15 000 civilių gyventojų, įskaitant dešimtis vaikų, 2014 m. spalio mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn. buvo patikėti kariniams prokurorams;

F.  kadangi, kaip pranešama, daug teismuose, įskaitant karinius teismus, naudojamų parodymų ir prisipažinimų buvo gauta po to, kai, kaip pranešama, kaltinamieji buvo pagrobti ir kankinami ar su jais buvo netinkamai elgiamasi; kadangi kova su kankinimu yra ilgalaikis ES prioritetas žmogaus teisių srityje ir bendras JT konvencijos prieš kankinimą, kurią pasirašė Egiptas, tikslas;

G.  kadangi visos neseniai įvykdytos ir netrukus įvykdysimos mirties bausmės, kaip pranešama, yra teismų, per kuriuos nebuvo užtikrintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, rezultatas; kadangi JT apsaugos priemonėse, kuriomis užtikrinama asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, teisių apsauga, griežtai draudžiama vykdyti mirties bausmę, kuri skirta neteisingai išnagrinėjus bylą; kadangi daug Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų dėl įtarimų dėl neteisingo bylų nagrinėjimo ne kartą ragino Egiptą sustabdyti visas mirties bausmes;

H.  kadangi svarbu, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad teismo procesai vyktų tokiomis sąlygomis, kurios iš tikrųjų suteiktų visas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kurį Egiptas yra pasirašęs, 14 straipsnyje numatytas garantijas; kadangi mirties bausmės atvejais teismai turi atitikti aukščiausius teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso standartus;

I.  kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija paragino Egipto vyriausybę nedelsiant sustabdyti mirties nuosprendžių vykdymą penkiose atskirose bylose; kadangi, nepaisant to, vienos iš šių bylų – Kafr el-Sheikho bylos, kaltinamiesiems 2018 m. sausio 2 d. buvo įvykdyta mirties bausmė;

J.  kadangi Egiptas po 2011 m. revoliucijos patyrė keletą sudėtingų problemų, o tarptautinė bendruomenė remia šią šalį sprendžiant jos ekonomines, politines ir saugumo problemas;

K.  kadangi Egipte, ypač Sinajaus pusiasalyje, kur teroristų grupuotės surengė išpuolius prieš saugumo pajėgas, esama didelių saugumo problemų; kadangi Egipte įvykdyta daug didelių teroristinių išpuolių, įskaitant neseniai įvykdytą išpuolį prieš sufijų mečetę, kuriame žuvo 311 civilių ir buvo sužeisti mažiausiai 128 civiliai gyventojai; kadangi 2017 m. balandžio 9 d. per dviejų savižudžių sprogdinimus Tantos Šv. Jurgio bažnyčioje ir Šv. Marko koptų ortodoksų katedroje žuvo ne mažiau kaip 47 žmonės;

L.  kadangi nuo 2017 m. balandžio mėn. Egipte tęsiasi nepaprastoji padėtis ir ji nuo 2018 m. sausio 13 d. buvo pratęsta trims mėnesiams, ir ši padėtis, remiantis valstybine žiniasklaida, buvo įvesta siekiant kovoti su terorizmo pavojais ir finansavimu, esant šiai padėčiai pažeidžiamos pagrindinės laisvės ir prezidentui bei jo vardu veikiantiems asmenims suteikiama galia trijų mėnesių laikotarpį civilius nukreipti į Valstybės saugumo nepaprastosios padėties teismus;

M.  kadangi žmogaus teisių padėtis Egipte toliau blogėja; kadangi susidorojimą su terorizmu Egipto valdžios institucijos naudoja kaip pretekstą atlikti plataus masto represijas;

N.  kadangi pagal 2015 m. priimtą Kovos su terorizmu įstatymą mirties bausmė taikoma kiekvienam asmeniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl teroristinės grupuotės sudarymo ar vadovavimo jai; kadangi terorizmo apibrėžtis gana plati – ji apima viešosios tvarkos pažeidimus, grėsmės visuomenės saugai, interesams ar saugumui sukėlimą, trukdymą laikytis konstitucijos arba įstatymų nuostatų arba žalos nacionalinei vienybei, socialinei taikai arba nacionaliniam saugumui darymą. Tai reiškia, kad bet kuris civilis asmuo, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, rizikuoja būti apkaltintas terorizmu ir nuteistas mirties bausme;

O.  kadangi prieš Egipto žmogaus teisių gynėjus, kurie renka įrodymus apie mirties nuosprendžius, kankinimo bei priverstinio dingimo atvejus ir juos smerkia, buvo taikomos represinės priemonės, pavyzdžiui, „El Nadeem“ centro uždarymas ir Egipto valdžios institucijų bandymas uždaryti Egipto Teisių ir laisvių komisijos Kairo biurą; kadangi Egiptas kaip teisinę priedangą prieš NVO praėjusiais metais pradėjo taikyti įstatymą, pagal kurį valstybės saugumo tarnybos turi patvirtinti jų finansavimą (vidaus ir užsienio), o tai praktiškai reiškia jų uždraudimą; kadangi 2018 m. balandžio 5 d. Egipto aukščiausiasis apeliacinis teismas ketina paskelbti sprendimą byloje dėl tarptautinių NVO užsienio finansavimo;

P.  kadangi 2017 m. liepos mėn. priimti naujieji 2017–2020 ES ir Egipto partnerystės prioritetai grindžiami bendru įsipareigojimu užtikrinti visuotines vertybes: demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi jais apibrėžiama atnaujinta politinės partnerystės ir glaudesnio bendradarbiavimo sistema saugumo, teismų reformos ir kovos su terorizmu srityse, paremta tinkama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi Egipto ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo Politinių, žmogaus teisių ir demokratijos klausimų pakomitetis 2018 m. sausio 10 ir 11 d. Kaire surengė savo penktąjį posėdį, kuriame buvo svarstomas bendradarbiavimas žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje;

Q.  kadangi ES yra svarbiausia Egipto ekonominė partnerė ir jo pagrindinis užsienio investicijų šaltinis; kadangi ES dvišalė parama Egiptui pagal 2017–2020 m. Europos kaimynystės priemonę siekia 500 mln. EUR; kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų taryba pavedė Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei persvarstyti ES paramą Egiptui; kadangi Taryba nusprendė, jog ES bendradarbiavimas su Egiptu bus iš naujo koreguojamas atsižvelgiant į pokyčius šalyje;

R.  kadangi keleto ES valstybių narių bendrovės nenutraukė stebėjimo ir karinės įrangos eksporto į Egiptą;

1.  griežtai smerkia mirties bausmės taikymą ir ragina sustabdyti visus artimiausiu metu numatytus mirties bausmės vykdymo atvejus Egipte; tvirtai remia neatidėliotiną mirties bausmės vykdymo moratoriumą Egipte, kaip žingsnį mirties bausmės panaikinimo linkme; todėl smerkia visus mirties bausmės vykdymo atvejus, nesvarbu, kur jie būtų vykdomi, ir dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogaus orumo stiprinimo, o tai yra vienas iš ES žmogaus teisių politikos prioritetų; ragina Egipto valdžios institucijas persvarstyti visus mirties nuosprendžius ir užtikrinti, kad visiems nesąžiningų teismo procesų metu nuteistiems asmenims būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas iš naujo; primena, kad nepaisant saugumo problemų Egipte, mirties bausmė neturėtų būti kovos su terorizmu priemonė;

2.  ragina Egipto parlamentą persvarstyti Egipto kriminalinį kodeksą, baudžiamojo proceso kodeksą, antiteroristinius įstatymus ir karinį kodeksą, o vyriausybę ragina persvarstyti atitinkamus dekretus, kad civiliai asmenys, kaltinami nusikaltimais, už kuriuos baudžiama mirties bausme, jokiu pagrindu nebūtų nukreipiami į specialius ar karinius teismus, kadangi tokie teismai nesilaiko teisingo bylos nagrinėjimo standartų, kuriems Egiptas pritarė prisiimdamas tarptautinius įsipareigojimus ir kurie garantuojami konstitucijos; ragina Egipto valdžios institucijas nustoti teisti civilius asmenis kariniuose teismuose;

3.  primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas kalinimo laikotarpiu užtikrinti visų kaltinamųjų fizinį ir psichologinį saugumą; smerkia kankinimo ir netinkamo elgesio taikymą; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad sulaikytieji gautų visokeriopą reikalingą medicininę pagalbą; ragina ES visapusiškai kontroliuoti eksportą į Egiptą, visų pirma kai jis susijęs su prekėmis, kurias galima panaudoti kankinimui arba mirties bausmės vykdymui;

4.  ragina Egiptą pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį neprivalomą protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę, ir JT tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo; ragina Egipto vyriausybę nusiųsti atvirą kvietimą JT specialiesiems pranešėjams ir pakviesti juos apsilankyti šalyje;

5.  reiškia gilų susirūpinimą dėl masinių teismo procesų Egipto teismuose ir didelio jų skiriamų mirties bausmių skaičiaus; ragina teismines Egipto institucijas laikytis Egipto pasirašyto Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto ir jo paisyti, ypač 14 straipsnio dėl teisės į teisingą ir greitą teismo procesą, pradėtą remiantis aiškiais kaltinimais, ir užtikrinant, kad būtų paisoma teisiamojo teisių;

6.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją pasmerkti tai, kad pastaruoju metu Egipte įvykdytas nerimą keliantis mirties bausmių skaičius, ir primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares toliau kovoti prieš mirties bausmės taikymą; primygtinai ragina EIVT atkreipti dėmesį į pastarojo meto pokyčius Egipte ir pasinaudoti visa turima įtaka, kad būtų sustabdytas mirties bausmės vykdymas, taip pat ragina Egipto valdžios institucijas paisyti savo įsipareigojimų pagal tarptautines normas ir įstatymus;

7.  primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares užtikrinti, kad pagal ES ir Egipto partnerystės prioritetus vykdomais migracijos valdymo arba antiteroristiniais veiksmais nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės; pabrėžia, jog svarbu, kad ES, bendradarbiaudama su Egiptu, jį laikytų svarbia kaimyne ir partnere; primygtinai ragina Egiptą laikytis pagal 2017 m. liepos 27 d. priimtus ES ir Egipto partnerystės prioritetus prisiimtų įsipareigojimų skatinti demokratiją, pagrindines laisves ir žmogaus teises, kaip numatyta šalies konstitucijoje ir tarptautiniuose standartuose;

8.  smerkia Egipte įvykdytus teroristinius išpuolius; reiškia nuoširdžiausią užuojautą terorizmo aukų šeimoms; reiškia solidarumą su Egipto gyventojais ir dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą kovoti su radikalių ideologijų ir teroristinių grupuočių plitimu;

9.  primena Egipto vyriausybei, kad ilgalaikė Egipto ir jo žmonių gerovė yra neatskiriama nuo visuotinių žmogaus teisių apsaugos ir demokratinių ir skaidrių institucijų, kurios dalyvauja saugant pagrindines piliečių teises, sukūrimo ir įsitvirtinimo;

10.  remia daugumos Egipto gyventojų siekį sukurti laisvą, stabilią, klestinčią, įtraukią ir demokratinę valstybę, paisančią savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje;

11.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Egipte ir toliau taikomų pagrindinių demokratinių teisių – žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvių, politinio pliuralizmo ir įstatymo viršenybės apribojimų; ragina nutraukti visus smurto aktus, kurstymą, neapykantą kurstančias kalbas, priekabiavimą, bauginimą, priverstinius dingimus ir cenzūrą, kuriuos prieš politinės opozicijos atstovus, protestuotojus, žurnalistus, tinklaraštininkus, studentus, moterų teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus, LGBTI asmenis, NVO ir mažumas (įskaitant nubus) naudoja valstybės institucijos, saugumo pajėgos bei tarnybos ir kitos grupės Egipte; smerkia pernelyg didelės prievartos prieš protestuotojus naudojimą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti už taikų naudojimąsi savo teisėmis į saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę, ir ragina atlikti nepriklausomą ir skaidrų visų žmogaus teisių pažeidimų tyrimą;

12.  dar kartą išreiškia pasipiktinimą dėl Italijos tyrėjo Giulio Regeni kankinimo ir nužudymo ir pakartotinai pabrėžia, kad smerkia tai, jog nepadaryta pažangos tiriant šį žiaurų nužudymą; pabrėžia, jog ir toliau darys spaudimą, kad Europos institucijos bendradarbiautų su savo partnerėmis Egipte tol, kol šioje byloje bus atskleista tiesa, o nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn;

13.  primygtinai ragina prezidentą A. F. Sisį ir jo vyriausybę laikytis pažado įvykdyti tikrą politinę reformą ir paisyti žmogaus teisių; pabrėžia, kad patikimi ir skaidrūs rinkimai yra esminis demokratijos elementas – jie garantuojami 2014 m. konstitucijoje ir atitinka Egipto tarptautinius įsipareigojimus;

14.  ragina ES ir jos valstybes nares priimti aiškią, tvirtą ir vieningą poziciją Egipto klausimu per būsimus JT Žmogaus teisių tarybos posėdžius ir laikytis jos tol, kol ši šalis nepadarys reikšmingos pažangos žmogaus teisių srityje;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Egipto vyriausybei bei parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0084.
(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 130.
(3) OL C 300, 2016 8 18, p. 34.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0044.
(5) OL C 349, 2017 10 17, p. 41.
(6) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 28 d.Teisinis pranešimas