Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2072(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0019/2018

Pateikti tekstai :

A8-0019/2018

Debatai :

PV 01/03/2018 - 2
CRE 01/03/2018 - 2

Balsavimas :

PV 01/03/2018 - 8.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0058

Priimti tekstai
PDF 448kWORD 56k
Ketvirtadienis, 2018 m. kovo 1 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Bankų sąjunga. 2017 m. metinė ataskaita
P8_TA(2018)0058A8-0019/2018

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bankų sąjunga. 2017 m. metinė ataskaita“ (2017/2072(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas dėl 2017 m. vasario 15 d. Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos ataskaitą dėl bendro priežiūros mechanizmo, sukurto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (COM(2017)0591,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymus iš dalies pakeisti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (KRR) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (KRD IV),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. ECB nuomonę dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos pakeitimų(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 9 d. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ataskaitą dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų poveikio finansiniam stabilumui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti,

–  atsižvelgdamas į Tarybos Finansinių paslaugų komiteto Pogrupio neveiksnių paskolų klausimais 2017 m. gegužės 31 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 20 d. ECB gaires bankams dėl neveiksnių paskolų ir 2017 m. spalio 4 d. viešas konsultacijas dėl šių gairių priedo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos konsultacinį dokumentą dėl teisės aktais nustatytų prudencinių finansinio stabilumo stiprinimo priemonių, taikomų nepakankamų atidėjinių atveju, kai naujai išduodamos paskolos tampa neveiksnios,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 11 d. ESRV ataskaitą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo Europoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 10 d. Komisijos viešas konsultacijas dėl neveiksnių paskolų ir finansinių sunkumų paveikto turto antrinių rinkų plėtojimo ir užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių apsaugos nuo skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 6 d. ECB vertinimą, kuriame nustatyta, kad bankas „Banco Popular Español S.A.“ žlunga arba gali žlugti,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pareiškimą dėl banko „Banco Popular Español S.A.“ pertvarkymo sprendimo priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. ECB vertinimą, kuriame nustatyta, kad bankai „Veneto Banca“ ir „Banca Popolare di Vicenza“ žlunga arba gali žlugti,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. BPV sprendimą nesiimti pertvarkymo veiksmų bankų „Banca Popolare di Vicenza“ ir „Veneto Banca“ atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 25 d. Komisijos pareiškimą dėl valstybės pagalbos bankų „Banca Popolare di Vicenza“ ir „Veneto Banca“ pasitraukimui iš rinkos pagal Italijos bankroto teisę, susijusiam su kai kurių dalių pardavimu bankui „Intesa Sanpaolo“, patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Komisijos pareiškimą dėl valstybės pagalbos banko „Monte dei Paschi di Siena“ prevenciniam rekapitalizavimui paremti patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į ECB tikslinės vidaus modelių peržiūros (angl. TRIM) vadovo 2017 m. vasario mėn. variantą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos mėn. ECB vadovo dėl patikrinimų vietoje ir vidaus modelių tikrinimo projektą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) nuomonę dėl priežiūros konvergencijos Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES bendrųjų rėmimo principų ir į jos tris 2017 m. liepos 13 d. nuomones dėl priežiūros konvergencijos investicijų valdymo, investicinių įmonių ir antrinių rinkų srityse Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Europos bankininkystės institucijos (EBA) nuomonę su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES susijusiais klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Priežiūros integracijos gilinimas siekiant kintančioje aplinkoje sustiprinti kapitalo rinkų sąjungą ir finansinę integraciją“ (COM(2017)0542) ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros, įskaitant bendrąjį pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos priežiūros institucijų (EPI) valdymas, finansavimas ir įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 21 d. ECB viešas konsultacijas dėl kredito įstaigų licencijų paraiškų vertinimo ir „FinTech“ kredito įstaigų licencijų paraiškų vertinimo vadovų projektų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo tarybos bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. TLAC) sąlygų dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo ir iš dalies keičiamos Direktyva 98/26/EB, Direktyva 2002/47/EB, Direktyva 2012/30/ES, Direktyva 2011/35/ES, Direktyva 2005/56/EB, Direktyva 2004/25/EB ir Direktyva 2007/36/EB (COM(2016)0852, ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo (COM(2016)0851),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. ECB nuomonę dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos pakeitimų(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. specialiąją ataskaitą „Bendra pertvarkymo valdyba – sudėtinga bankų sąjungos užduotis pradėta vykdyti, bet dar daug reikia nuveikti“,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti (COM(2014)0043),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Komisijos dokumentą „Balandžio mėnesio dokumentų rinkinys dėl pažeidimų: pagrindiniai sprendimai“ (MEMO/17/1045),

–  atsižvelgdamas į EBA rizikos rodiklių rinkinį (angl. „Risk Dashboard“), ESMA ataskaitą „Tendencijos, rizikos ir pažeidžiamumas“ (angl. „Trends, Risks, and Vulnerabilities“), Nr. 2 (2017 m.), ESRV rizikos rodiklių rinkinį, ESRV 2016 m. metinę ataskaitą, ESRV 2017 m. balandžio mėn. paskelbtą makroprudencinės politikos ES apžvalgą (angl. „Review of Macro-prudential Policy in the EU“),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2399, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos, susijusios su neužtikrintų skolos priemonių eiliškumu nemokumo atveju,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (Indėlių garantijų sistemų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Bankų sąjungos sukūrimas“ (COM(2015)0587),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą dėl bankų sąjungos sukūrimo (COM(2017)0592),

–  atsižvelgdamas į ESRV 2017 m. gegužės mėn. paskelbtą antrąją ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į ESRV 2015 m. kovo mėn. ataskaitą dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0019/2018),

A.  kadangi, remiantis nekonsoliduotos būklės duomenimis, 2016 m. pabaigoje euro zonoje iš viso buvo 5073 kredito įstaigos – mažiau nei 2015 m. pabaigoje (5474) ir 2008 m. pabaigoje (6768), o 2008–2016 m. laikotarpiu iš viso sumažėjo 25 %; kadangi, remiantis konsoliduotos būklės duomenimis, 2016 m. pabaigoje euro zonoje iš viso buvo 2290 kredito įstaigų – mažiau nei 2015 m. pabaigoje (2379) ir 2008 m. pabaigoje (2904)(6); kadangi vis dėlto pageidautina įtraukti nuorodą į „pernelyg didelių, kad žlugtų bankų“ dalies pokytį per tą patį laikotarpį;

B.  kadangi esama didelių visos neveiksnių paskolų sumos ir jų dalies skirtumų tarp valstybių narių ir kadangi esama didelių skirtumų bankų šalyse, kuriose didžiausia neveiksnių paskolų dalis; kadangi, anot 2017 m. liepos mėn. ESRV ataskaitos dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo Europoje, visa neveiksnių paskolų suma sudarė 1 trln. EUR; kadangi, anot EBA ketvirčio rizikos rodiklių rinkinio, pagrindinių Europos bankų pateiktos ataskaitos rodo, kad 2017 m. birželio 30 d. svertinė vidutinė neveiksnių paskolų dalis (nenuvertintų neveiksnių paskolų suma, padalyta iš visų paskolų sumos) sudarė 4,47 %; kadangi šiai daliai per pastaruosius 30 mėnesių būdinga mažėjimo tendencija;

C.  kadangi, remiantis neseniai ESMA atliktu tyrimu, išvestinių finansinių priemonių rinkos Europos Sąjungoje nominalioji vertė yra 453 000 mlrd. EUR;

D.  kadangi reikia stiprinti bankų sąjungą, nes ji yra pagrindinis tikslas siekiant euro zonos finansinio stabilumo ir būtinas žingsnis siekiant tikros ekonominės ir pinigų sąjungos; kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą, nes ji tebebus neišbaigta, kol jai trūks fiskalinės Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės ir trečiojo ramsčio – europinės indėlių draudimo ir perdraudimo politikos; kadangi ECB Pirmininkas Mario Draghi ne kartą pareiškė, kad Europos indėlių garantijų sistema tebėra vienas iš pagrindinių bankų sąjungos ramsčių; kadangi išbaigta bankų sąjunga turi esminės svarbos siekiant nutraukti bankų ir valstybės skolos rizikos sąsają; kadangi turi būti sustiprintos pastangos pereiti nuo gelbėjimo valstybės lėšomis prie gelbėjimo privačiomis lėšomis; kadangi kai kuriose nacionalinėse bankų sistemose vis dar nepakankamai reaguojama į riziką; kadangi dabartinės palankios ekonominės sąlygos atveria galimybes įvykdyti reformas, būtinas siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą;

E.  kadangi tinkamas bankų balansų sutvarkymas po krizės užsitęsė ir tai toliau trukdo ekonomikai augti; kadangi bendri ES bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai pastaraisiais metais pagerėjo, nors vis dar yra bankų, įskaitant didelius, kuriems tebetrūksta kapitalo; kadangi išlieka grėsmės finansiniam stabilumui, tačiau pradėjus kurti bankų sąjungą jų gerokai sumažėjo; kadangi Europos bankų institucinė ir reguliavimo sistema buvo iš esmės sustiprinta;

F.  kadangi dalyvauti bankų sąjungoje gali valstybės narės, kurios dar neįsivedė euro; kadangi nė viena ES valstybė narė kol kas nenusprendė dalyvauti šiuo pagrindu; kadangi keletas valstybių narių svarsto galimybę prisijungti prie bankų sąjungos; kadangi įvairios finansų įstaigos mato, kad naudinga įsisteigti bankų sąjungos valstybėse;

G.  kadangi pastangos sukurti kapitalo rinkų sąjungą neturėtų sumažinti reikalavimų užbaigti darbą kuriant bankų sąjungą, nes ji tebėra būtina siekiant užtikrinti finansinį stabilumą Europos Sąjungoje, kuri labai priklauso nuo bankų;

H.  kadangi pagrindinė bankų funkcija – teikti finansavimą realiajai ekonomikai;

I.  kadangi ECB reikia tam tikro lankstumo savo priežiūros veiklai vykdyti, tačiau didelio poveikio principiniai sprendimai galiausiai turi būti patikėti Europos teisėkūros institucijoms;

1.  ragina Komisiją siūlant bankininkystės teisės aktus kaip teisėkūros priemonę naudoti reglamentą;

Priežiūra

2.  atkreipia dėmesį į ECB 2017 m. įvertinant bankus atliktus „žlungančių arba galinčių žlugti“ vertinimus; taip pat pažymi, kad priežiūros ir bendro pertvarkymo mechanizmai šioje srityje apskritai buvo veiksmingi, ir pritaria Komisijai, kad turi būti tobulinamos procedūras, kurias taikant sprendžiama, ar bankas „žlunga arba gali žlugti“;

3.  atkreipia dėmesį į būsimą 2018 m. EBA atliekamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; ragina EBA, ESRV, ECB ir Komisiją ruošiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis taikyti nuoseklias metodikas, scenarijus ir prielaidas, siekiant kuo mažiau iškraipytų rezultatų ir pasitaikančios neatitikties tarp testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų ir netrukus po šių rezultatų pateikimo priimtų pertvarkymo sprendimų; tačiau pabrėžia, kad banko patikimumas negali būti įvertintas vien tik atlikus konkretaus momento balanso įvertinimą, nes patikimumą užtikrina dinamiška banko ir rinkų sąveika ir jam poveikį daro įvairūs visos ekonomikos elementai; be to, mano, kad paties ECB atliekamam kitų jo prižiūrimų bankų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis galėtų būti naudingas didesnis skaidrumas;

4.  pabrėžia, kad svarbus bendradarbiauti EBA (kaip reguliavimo institucijai) ir bendram priežiūros mechanizmui (kaip priežiūros institucijai); šiuo klausimu atkreipia dėmesį į atsakomybės pasidalijimą tarp ECB ir EBA ir į skirtingą geografinę šių institucijų veiklos apimtį; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja kiek įmanoma tobulinti konkretų šių institucijų būsimų iniciatyvų koordinavimą, siekiant užtikrinti bendro taisyklių sąvado nuoseklumą, kartu pripažindamas, kad bendras priežiūros mechanizmas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, kai aptinkamos specifinės bankų sąjungos problemos arba reguliavimo spragos;

5.  palankiai vertina tai, kad bankų sąjunga pagerino priežiūros institucijų keitimąsi aktualia informacija ir duomenų apie Europos bankininkystės sistemą rinkimą ir keitimąsi jais, tokiu būdu padėdama, pavyzdžiui, geriau atlikti lyginamąją analizę, ir sudarydama sąlygas labiau holistinei tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrai; palankiai vertina puikų jungtinių priežiūros grupių darbą; pažymi, kad Komisija nustatė tobulintinus ECB bankų priežiūros ir BPV veiklos derinimo ir keitimosi informacija aspektus, pirmiausiai susijusius su esminiais klausimais, ar įstaiga tinkama prevencinio rekapitalizavimo priemonėms ir ar ji žlunga arba gali žlugti; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis ECB ir BPV susitarimo memorandumas nėra pakankamai išsamus, jog užtikrintų BPV visą ECB informaciją, kurios jai reikia užduotims laiku ir veiksmingai vykdyti; ragina ECB ir BPV pasinaudoti dabartinių diskusijų dėl jų susitarimo memorandumo atnaujinimo galimybe, kad būtų panaikintos esamos spragos ir padidintas pertvarkymo veiksmų veiksmingumas; ragina tobulinti praktines procedūras bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarp priežiūros ir pertvarkymo institucijų (tai labai svarbu siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą pertvarkymo veiksmų vykdymą) ir tarp visų Europos ir nacionalinių institucijų, dalyvaujančių ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo veiksmuose; ragina ECB ir BPV toliau gerinti jų kasdienį bendradarbiavimą ir stiprinti savo darbo santykius; šiuo atžvilgiu palankiai vertintų atitinkamo Bendro priežiūros mechanizmo reglamento pakeitimus, kad BPV atstovas turėtų nuolatinio stebėtojo teises Bendro priežiūros mechanizmo priežiūros valdybos posėdžiuose; ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą tarp ECB ir Europos Audito Rūmų, kad būtų nustatytas šių institucijų keitimasis informacija pagal atitinkamus jų įgaliojimus, nustatytus Sutartyse;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo taikoma Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostata dėl prevencinio rekapitalizavimo; pažymi, kad turėtų būti paaiškintas turto kokybės peržiūros naudojimas atitikties prevencinio rekapitalizavimo sąlygoms patikrinimo tikslais; pabrėžia, kad išankstinis turto vertinimas turi remtis svariais įrodymais, įskaitant įrodymus, kad bankas yra mokus ir laikosi ES valstybės pagalbos taisyklių; ragina Komisiją, bendrą priežiūros mechanizmą ir BPV apsvarstyti būdus, kaip padidinti skaidrumą vertinant kredito įstaigų mokumą ir svarstant pertvarkymo sprendimus;

7.  pakartoja savo susirūpinimą dėl didelio neveiksnių paskolų lygio tam tikrose jurisdikcijose; palankiai vertina įvairių valstybių narių pastangas mažinti neveiksnių paskolų lygį; sutinka su Komisija, kad „[už] neveiksnių paskolų problemos sprendimą pirmiausia atsakingos valstybės narės ir patys bankai, tačiau reikia integruoti nacionalinio ir Europos Sąjungos lygmens pastangas, kad neveiksnių paskolų sankaupos mažėtų ir ateityje būtų išvengta naujo neveiksnių paskolų kaupimosi bankų balansuose“(7);

8.  iš esmės teigiamai vertina darbą, kurį šioje srityje atlieka įvairios ES institucijos ir įstaigos; tačiau palankiai vertintų geresnį jų pastangų derinimą; ragina šiuos subjektus ir valstybes nares tinkamai ir nedelsiant įgyvendinti 2017 m. liepos 11 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti; tikisi, kad per ateinančius mėnesius bus pasiūlytas rinkinys priemonių neveiksnių paskolų apimties mažinimui spartinti; atsižvelgdamas į tai, remia Komisijos sprendimą apsvarstyti galimą naujų paskolų, kurios tampa neveiksnios, prudencinį suderinimą ES lygmeniu; ragina Komisiją imtis teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių veiksmų siekiant skatinti teikti informaciją potencialiems investuotojams, įsteigti specialias turto valdymo bendroves („blogus bankus“) ir plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas, kad būtų galima spręsti didelę neveiksnių paskolų problemą; primena, kad valstybėms narėms reikia pagerinti ir prireikus suderinti nemokumo sistemą, be kita ko, svarstant Komisijos pasiūlymą dėl ankstyvo restruktūrizavimo ir antros galimybės, taip pat siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus skolininkus, pavyzdžiui, MVĮ ir namų ūkius;

9.  palankiai vertina ketinimą paspartinti bankų balansų sutvarkymą, kartu pabrėždamas, kad privaloma tvarka likviduojant neveiksnias paskolas nelikvidžioje ir neskaidrioje rinkoje gali susidaryti nepagrįstų bankų balansinių nuostolių; pakartoja savo susirūpinimą dėl ECB gairių dėl neveiksnių paskolų priedo projekto; pabrėžia, kad vykstant šiam stebėsenos ir vertinimo procesui pagal bankų priežiūros tvarką, ECB jokiu būdu neturi pažeisti Sąjungos teisėkūros institucijų prerogatyvų; primena, kad ir tretiniams teisės aktams aktualūs bendrieji Sąjungos teisėkūros principai, pagal kuriuos reikalingi poveikio vertinimai ir konsultacijos, taip pat subsidiarumo ir proporcingumo vertinimai;

10.  pakartoja, jog yra susirūpinęs dėl rizikos, kylančios dėl turimo 3 lygio turto, įskaitant išvestines finansines priemones, ir ypač dėl tokio turto įvertinimo sudėtingumo; todėl palankiai vertina tai, kad EBA į 2018 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūras įtraukė specialias rizikos valdymo priemones, susijusias su 2 ir 3 lygių priemonėmis; pakartoja savo raginimą bendram priežiūros mechanizmui 2018 m. prioritetu laikyti bendrą priežiūrą;

11.  primena, kad esama rizikos, susijusios su valstybės skola; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse finansų įstaigos yra pernelyg daug investavusios į savo buveinės valstybės vyriausybės išleistas obligacijas, o dėl to esama pernelyg stipraus ryšio su buveinės valstybe, nors vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų yra panaikinti bankų ir valstybės skolos rizikos sąsają; pažymi, kad, siekiant apriboti riziką finansiniam stabilumui, būtų geriau, jei bankų valstybės obligacijų portfeliai buvo įvairesni; mano, kad ES valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų atitikti tarptautinius standartus; atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto veiklą valstybės skolos rizikos srityje, o konkrečiau – jos neseniai paskelbtą diskusijų dokumentą „Pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimas“; todėl su dideliu susidomėjimu laukia Finansinio stabilumo tarybos darbo, susijusio su valstybės skolos vertybiniais popieriais, rezultatų, kuriais būtų galima vadovautis ateityje priimant sprendimus; pabrėžia itin svarbų vyriausybės obligacijų vaidmenį suteikiant investuotojams kokybiško likvidaus turto, o vyriausybėms pastovaus finansavimo šaltinių galimybes; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Komisijos šiuo metu vykdomą darbą dėl vadinamųjų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių (angl. SBBS) idėją, nes tai vienas iš galimų būdų padėti spręsti šį klausimą; primena, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai nebūtų skolos pasidalijimo priemonė; mano, kad rinkos subjektų dalyvavimas galėtų padėti užtikrinti rinkos susidomėjimą valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais;

12.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti nustatytus vidaus modelių trūkumus, siekiant atgaivinti jų patikimumą ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms įstaigoms; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į išorės tyrimų dokumentą „Kokios išvados gali būti padarytos remiantis EBA 2016 m. rinkos rizikos lyginamosios analizės procedūromis?“, kurį užsakė Europos Parlamento Paramos ekonomikos valdymui skyrius ir kuriame, be kita ko, teigiama, kad, jei EBA lyginamosios analizės tyrimo rezultatai teisingi ir bandymų portfelio priemonės yra reprezentatyvios, Europos bankų šiuo metu naudojamais rinkos rizikos vidaus modeliais stipriai pažeidžiamas vienodų veiklos sąlygų principas (jeigu skirtingų bankų turimi portfeliai vienodi, turėtų būti reikalaujama, kad jie turėtų tą pačią reguliuojamojo kapitalo sumą); atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto pritarimą pakeitimams, kuriais patvirtinamas susitarimas „Bazelis III“, taip pat į EBI atliktą susitarimo poveikio ES bankininkystės sektoriui vertinimą; primena, kad dėl susitarimo neturėtų Sąjungos lygmeniu labai padidėti kapitalo reikalavimai ir neturėtų būti sumažintos bankų galimybės teikti finansavimą realiajai ekonomikai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms; teigiamai vertina ECB atliktą vidaus modelių tinkamumo vertinimo darbą, įskaitant ECB naująjį tikslinės vidaus modelių peržiūros vadovą, kuriuo siekiama sumažinti rizikos koeficientų, kuriuos įvairios kredito įstaigos taiko pagal riziką vertinamam tos pačios klasės turtui, skirtumus; taip pat palankiai vertina EBA nuveiktą darbą jai atliekant lyginamąją analizę; mano, kad bankų kapitalo pozicijas galima sustiprinti, be kita ko, sumažinant dividendų mokėjimus ir pritraukiant naujo kapitalo, ir kad Europos bankų bendros finansinės padėties stiprinimas turėtų išlikti prioritetu;

13.  pabrėžia, kad tarptautinių organizacijų pateiktus pasiūlymus reikėtų įtraukti į ES teisės aktus tokiu būdu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konkrečias Europos bankininkystės sektoriaus savybes;

14.  pabrėžia, kad ypač Bazelio bankų priežiūros komiteto standartai neturėtų būti integruojami į Europos Sąjungos teisę kaip visuma, tinkamai neatsižvelgiant į konkrečias Europos bankų sistemos savybes ir proporcingumo principą;

15.  primena bendro priežiūros mechanizmo priežiūros funkcijų ir pinigų politikos funkcijų atskyrimo principą ir mano, kad labai svarbu jo laikytis siekiant išvengti interesų konfliktų; laikosi nuomonės, kad iš esmės šio principo tinkamai laikomasi; mano, kad, siekiant įvertinti tarnybų bendrumo tinkamumą, reikia įvertinti jų atliekamų užduočių aktualumą politikai; todėl mano, kad tarnybų bendrumas nekelia sunkumų, jei tų tarnybų atliekamos užduotys neturi ypatingos svarbos politikos formavimui, tačiau galėtų kelti susirūpinimą ir pateisinti papildomas atsargumo priemones, jei taip nėra;

16.  mano, kad į patikrinimus vietoje įtraukus daugiau ECB darbuotojų galėtų dar labiau sustiprėti bankų priežiūros nepriklausomumas nuo nacionalinių aplinkybių;

17.  atkreipia dėmesį į bankininkystės reformų dokumentų rinkinį, kurį Komisija pasiūlė 2016 m. lapkričio mėn.; pabrėžia, kad svarbu taikyti skubos tvarką, dėl kurios susitarta dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto laipsniško įgyvendinimo, taip pat dėl pereinamojo laikotarpio priemonių dėl didelės pozicijos ribos, taikomos tam tikroms pozicijoms valstybių narių viešojo sektoriaus skolos atžvilgiu, išreikštoms bet kokios valstybės narės valiuta, netaikymo išimties (Reglamentas (ES) Nr. 2017/2395), kad būtų išvengta staigaus kritimo poveikio kredito įstaigų reguliuojamajam kapitalui; tačiau atkreipia dėmesį į ECB ir EBA nuomones, kad dėl pereinamojo laikotarpio tvarkos neturėtų pernelyg delsiama įgyvendinti 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą; pabrėžia, kad reikia stebėti 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto poveikį bankų paskolų pobūdžiui ir tų paskolų skyrimui, taip pat galimą prociklišką poveikį, kylantį dėl kredito rizikos parametrų cikliško jautrumo; ragina ESRV ir bendrą priežiūros mechanizmą išnagrinėti šiuos klausimus; ragina EBA ir Tarptautinių atsiskaitymų banką pateikti atitinkamas rekomendacijas šiuo klausimu;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal priežiūros taisykles įstaigos privalo įvairioms institucijoms įvairiais būdais pateikti daug panašių ataskaitų ir kad tai yra didelė papildoma našta; todėl ragina nustatyti vienodą ataskaitų teikimo sistemą, pagal kurią klausimai iš visų už priežiūrą atsakingų institucijų būtų apjungiami pagrindinio kontaktinio subjekto, kuris turėtų perduoti juos prižiūrimoms įstaigoms, o vėliau surinktus duomenis perduoti kompetentingoms institucijoms; pabrėžia, kad tai galėtų būti priemonė, kuria galima išvengti klausimų dubliavimo ir prašymų pateikti identiškus duomenis, tokiu būdu ženkliai sumažinant administracinę naštą bankams ir kompetentingoms institucijoms, ir kad tai taip pat sudarytų sąlygas efektyvesnei priežiūrai;

19.  pripažįsta, kad didelės priežiūros reikalavimų įgyvendinimo sąnaudos gali būti ypač sunki našta mažesniems bankams; mano, kad į proporcingumo principą būtų geriau atsižvelgiama taikant tam tikrą ECB priežiūros tvarką, ECB vykdant priežiūros veiklą; taigi pabrėžia, kad reikia nedelsiant dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad bankų priežiūros priemonės būtų proporcingesnės nedidelėms, mažos rizikos įstaigoms; pabrėžia, kad proporcingumo didinimas jokiu būdu nereiškia, jog reikia mažinti priežiūros standartus, ir kad tai tiesiog reiškia, jog bus sumažinta administracinė našta, pavyzdžiui, susijusi su atitikties ir informacijos atskleidimo reikalavimais; todėl palankiai vertina Komisijos atsakymą į pranešimą „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“, kuriame pritariama Parlamento nuomonei, kad reikalavimai teikti ataskaitas turėtų būti racionalizuoti, taip pat palankiai vertina Komisijos pastangas padidinti priežiūros proporcingumą;

20.  primena, kad ES teisės aktuose dėl bankų priežiūros nustatytos pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra turi būti kuo labiau suderintos; mano, kad jos turi būti, kiek įmanoma, laikinos ir turi būti panaikintos, jeigu nebėra jų būtinybės, kad nebūtų per daug apsunkinta Europos ir nacionalinių priežiūros institucijų kasdienė veikla;

21.  pabrėžia, kad reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta prie konkrečių veiklos principų ir paisyti kooperatinių ir savitarpio bankų užduočių specifikos, o priežiūros institucijos turėtų į tai atsižvelgti ir atspindėti savo veikloje ir metoduose;

22.  primena savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją(8) dėl „FinTech“; mano, kad „FinTech“, kurios užsiima tokia pačia veikla kaip kiti subjektai finansų sistemoje, turėtų būti taikomos tokios pat jų veiklos taisyklės; atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis tokio požiūrio į „FinTech“, kuriuo būtų pasiekta tinkama pusiausvyra tarp vartotojų apsaugos, finansinio stabilumo išlaikymo ir inovacijų skatinimo; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Komisijos darbą, pasiūlymą įtraukti technologines inovacijas į Europos priežiūros institucijų įgaliojimų sritį, taip pat vykstančias viešas konsultacijas dėl ECB parengto „FinTech“ banko licencijos paraiškų vertinimo vadovo projekto;

23.  pripažįsta, kad skaitmeninant visus bankininkystės aspektus gerokai padidėjo pavojus bankų kibernetiniam saugumui; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo valdymas yra visų pirma pačių bankų atsakomybė; pabrėžia itin svarbų bankininkystės paslaugų kibernetinio saugumo vaidmenį ir poreikį skatinti finansų įstaigas imtis plataus užmojo veiksmų, susijusių su vartotojų duomenų apsauga ir kibernetinio saugumo užtikrinimu; ragina priežiūros institucijas atidžiai stebėti ir vertinti riziką kibernetiniam saugumui, taip pat paraginti finansų įstaigas visoje ES nusistatyti plačius tikslus, susijusius su vartotojų duomenų apsauga ir kibernetinio saugumo užtikrinimu; palankiai vertina ECB iniciatyvą įpareigoti prižiūrimus bankus pranešti apie svarbius kibernetinius išpuolius per įspėjimo realiuoju laiku tarnybą, taip pat bendro priežiūros mechanizmo atliekamus patikrinimus vietoje, skirtus prižiūrėti kibernetinį saugumą; ragina bendrą priežiūros mechanizmą dėti daugiau pastangų ir oficialiai nustatyti, kad kibernetinis saugumas yra vienas iš jo aukšto lygio prioritetų;

24.  teigiamai vertina EBA, ESMA ir bendro priežiūros mechanizmo atliekamą darbą skatinant priežiūros konvergenciją Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES, siekiant apriboti reglamentavimo ir priežiūros arbitražo rizikos veiksnių atsiradimą; mano, kad bet koks ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo priežiūros srityje modelis turėtų būti kuriamas paisant ES finansinio stabilumo, jos reguliavimo ir priežiūros tvarkos bei standartų ir jų taikymo; primena, jog, siekiant sumažinti neigiamą „Brexit“ poveikį, svarbi bankų parengtis ir tinkamas nenumatytų atvejų planavimas; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie bankai, ypač mažesni, gali atsilikti rengiantis „Brexit“, ir ragina juos intensyvinti savo darbą; primena, kad banko licencijos gavimo ir vidaus modelių patvirtinimo procesas trunka kelerius metus ir kad į tai turėtų būti atsižvelgta;

25.  atkreipia dėmesį į pasiūlymus dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos peržiūros, įskaitant „omnibus“ pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos priežiūros institucijų valdymas, finansavimas ir įgaliojimai;

26.  nerimauja dėl pokyčių, kurie rodo bankų grupių tendencijas naudoti vis sudėtingesnes struktūras ir subjektai, kurie vykdo iš esmės tą pačią veiklą kaip bankai, tačiau išvengia bankų priežiūros; todėl atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl investicinių įmonių, kuris turėtų padėti sukurti vienodas veiklos sąlygas investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms ir pašalinti spragas, kuriomis gali būti leidžiama naudoti dideles investicines įmones bankų reguliavimo reikalavimams apeiti;

27.  yra susirūpinęs dėl šešėlinio bankininkystės plitimo ES; atkreipia dėmesį į 2017 m. ESRV paskelbtą ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą, kurioje pabrėžiami keletas rizikos veiksnių ir pažeidžiamų vietų, kurie turi būti stebimi ES šešėlinėje bankų sistemoje; todėl ragina imtis suderintų veiksmų, skirtų sumažinti šią riziką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir finansinį stabilumą; tačiau pripažįsta, kad po finansų krizės nustatyta politikos priemonių, skirtų mažinti finansinio nestabilumo riziką, kylanti dėl šešėlinės bankininkystės; ragina valdžios institucijas ir toliau budriai stebėti kylančius naujus pavojus finansiniam stabilumui ir į juos reaguoti, taip pat imantis bet kokių veiksmų bankininkystės sektoriaus reguliavimo srityje tinkamai reguliuoti ir šešėlinės bankininkystės sektorių; apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į pastarąjį klausimą atsakydama į praėjusių metų pranešimą(9);

28.  mano, kad, nors pageidautini patobulinimai (visų pirma komunikacijos ir skaidrumo srityse), bankų sąjunga yra esminis pažangos veiksnys euro zonos valstybėms narėms; primena, kad bankų sąjunga yra atvira visoms valstybėms narėms; ragina visas euro zonai nepriklausančias valstybes nares imtis reikiamų žingsnių prisijungti prie bankų sąjungos, siekiant, kad ji palaipsniui apimtų visą vidaus rinką;

29.  palankiai vertina pažangą, padarytą 2017 m. birželio mėn. ECB sprendimu leidus perduoti tam tikrus įgaliojimus priimti sprendimus dėl kompetentingumo ir tinkamumo; primena savo nuomonę, kad reikia pakeisti taisykles, kad Priežiūros taryba galėtų lengviau ir plačiau perduoti atitinkamiems pareigūnams įgaliojimus priimti sprendimus tam tikrais kasdienės veiklos klausimais; dar kartą patvirtina savo teigiamą požiūrį į tokius pokyčius, nes jie padėtų padidinti ECB vykdomos bankų priežiūros efektyvumą ir veiksmingumą; ragina ECB nurodyti užduotis, kurių atžvilgiu turi būti perduoti įgaliojimai priimti sprendimus;

Pertvarkymas

30.  palankiai vertina 2017 m. pirmąjį naujos pertvarkymo tvarkos taikymo atvejį; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šio atvejų ES Bendrajame Teisme pateikta daugybė teisinių ieškinių; prašo Komisijos įvertinti, ar ir kaip tai galėtų kelti pavojų naujos pertvarkymo tvarkos veiksmingumui ir faktiškai paversti pertvarkymo tvarką netaikytina; ragina BPV ir Komisiją kartu paskelbti klausimų, dėl kurių teisiniuose ieškiniuose pateikta daugiausiai kritinių pastabų, santrauką; mano, kad 2017 m. bankų atvejais kyla klausimų dėl skaidrumo ir komunikacijos, taip pat prašo ateityje sprendimus dėl pertvarkymo priimti skaidriau, be kita ko, suteikiant aiškiomis ir tinkamomis sąlygomis suteikiant Europos Parlamentui prieigą prie pagrindinių dokumentų, kuriais grindžiami pertvarkymo sprendimai, pavyzdžiui, prie nepriklausomų vertintojų pateiktų vertės nustatymo ataskaitų, kad būtų galima geriau iš anksto suprasti pertvarkymo tvarką; ragina teisėkūros institucijas priimant sprendimus dėl Komisijos pasiūlymų dėl bendro nuostolių padengimo pajėgumo ir minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo bei dėl moratoriumo priemonės atsižvelgti į 2017 m. bankų atvejus kaip į įgytą patirtį;

31.  yra susirūpinęs dėl neatitikties tarp valstybės pagalbos taisyklių ir Sąjungos teisės aktų, susijusius su indėlių garantijų sistemų gebėjimu dalyvauti pertvarkyme pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą, kaip nurodyta ankstesniame pranešime(10); ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti savo valstybės pagalbos taisyklių aiškinimą atsižvelgiant į Indėlių garantijų sistemų direktyvos 11 straipsnio 3 ir 6 dalis, siekiant užtikrinti, kad prevencinės ir alternatyvios priemonės, kurias numatė Sąjungos teisėkūros institucijos, gali būti iš tikrųjų įgyvendintos; mano, kad 2017 m. bankų bylose patvirtinta, kad, kaip nurodyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje, valstybės narės gali pradėti įprastinę bankroto bylą, tam tikromis sąlygomis kartu teikiant vadinamąją likvidavimo pagalbą; mano, kad arbitražo galimybių, kurias atskleidė neseni pertvarkymo atvejai, priežastis yra neatitiktis tarp valstybės pagalbos taisyklių, taikomų atitinkamai pagal pertvarkymo tvarką ir nacionalinę nemokumo teisę; todėl ragina Komisiją atlikti bankų nemokumo tvarkos Sąjungoje (įskaitant 2013 m. Bankų komunikatą) peržiūrą, kad būtų galima pasimokyti iš 2017 m. bankų atvejų;

32.  primena, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva buvo parengta siekiant užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, apsaugoti viešąsias lėšas kuo labiau sumažinant poreikį žlungančioms įstaigoms teikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą ir apsaugoti apdraustuosius indėlininkus, investuotojus, klientų lėšas ir klientų turtą; primena, kad nepaprastosios viešosios finansinės paramos priemonės gali būti naudojamos tik dideliems sutrikimams pašalinti ir finansiniam stabilumui išsaugoti ir kad jos neturi būti naudojamos siekiant kompensuoti nuostolius, kurių įstaiga patyrė arba, tikėtina, patirs artimiausiu metu; mano, kad tinkamais atvejais kartu nepaprastąja viešąja finansine parama turėtų būti vykdomi ir taisomieji veiksmai; ragina Komisiją kuo greičiau atlikti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 32 straipsnio 4 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytą peržiūrą, kurią reikėjo atlikti dar 2015 m.; pažymi, kad prevencinė rekapitalizacija yra bankų krizės valdymo priemonė;

33.  ragina Komisiją kasmet persvarstyti, ar tebėra tenkinami SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo reikalavimai dėl galimybės teikti valstybės pagalbą finansų sektoriui;

34.  ragina Komisiją ištirti, ar nuo krizės pradžios bankų sektorius pasinaudojo netiesioginėmis subsidijomis ir valstybės pagalba, teikiamomis netradicinės likvidumo paramos pavidalu;

35.  teigiamai vertina tai, kad Bendra pertvarkymo valdyba prioritetą teikia kredito įstaigų pertvarkymo galimybių didinimui, taip pat teigiamai vertina pažangą, padarytą siekiant konkrečioms įstaigoms nustatytus privalomus tikslinius minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (angl. MREL) rodiklius taikyti konsoliduotu lygmeniu; pabrėžia, jog svarbu, kad pertvarkymo planai būtų veiksmingi ir patikimi, ir šiuo klausimu pripažįsta, jog netinkamai parengtos vieno langelio principo strategijos gali sukelti problemų priimančiosios šalies finansiniam stabilumui; pabrėžia, kad reikia veiksmingos tvarkos siekiant reaguoti į šio reikalavimo nesilaikymą ir kad nustatant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą turėtų būti atsižvelgiama į įstaigų verslo modelius, siekiant užtikrinti šių įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes; ragina BPV pateikti išsamų sąrašą sėkmingo pertvarkymo kliūčių, su kuriomis susiduriama dėl nacionalinės arba ES teisės aktų; pabrėžia, kad persvarstant Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą jokiu būdu neturėtų būti atsiliekama nuo tarptautiniu mastu sutartų standartų;

36.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl papildomo neužtikrintų skolos priemonių pirmenybinio eiliškumo derinimo pagal Direktyvą (ES) 2017/2399; ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti šias nuostatas, kad bankai galėtų išleisti skolos vertybines priemones pagal naują eiliškumo nemokumo atveju klasę ir taip sukurti reikiamus rezervus; pakartoja savo poziciją, išdėstytą ankstesniame pranešime(11), kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės turėtų būti parduodamos tinkamiems investuotojams, kurie gali padengti galimus nuostolius nerizikuodami savo pačių finansine padėtimi; todėl rekomenduoja, kad pertvarkymo institucijos stebėtų, kokiu mastu priemonės, kurioms galima taikyti gelbėjimą privačiomis lėšomis, priklauso neprofesionaliems investuotojams, ir kad EBA turėtų kasmet atskleisti šias sumas, taip pat, jei reikia, teikti įspėjimus ir rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų;

37.  atkreipia į šiuo metu svarstomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais, siekiant sumažinti Europos bankų sektoriaus rizikingumą, Sąjungos teisėje įgyvendinama bendro nuostolių padengimo pajėgumo norma;

38.  primena, kad tarpvyriausybinio susitarimo dėl Bendro pertvarkymo fondo esminės nuostatos galiausiai turės būti integruotos į Sąjungos teisės sistemą; primena, kad fiskalinė stabilumo stiprinimo priemonė yra itin svarbi siekiant užtikrinti pertvarkymo sistemos patikimumą ir efektyvumą bei gebėjimą bankų sąjungoje įveikti sistemines krizes ir išvengti bankų gelbėjimo viešosiomis lėšomis; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą pertvarkyti Europos stabilumo mechanizmą į Europos valiutos fondą, kuris turėtų fiskalinę Bendro pertvarkymo fondo stabilumo stiprinimo funkciją;

39.  palankiai vertina BPV atliktą darbą didinant jos gebėjimus Sąjungos lygmeniu pertvarkyti bankus; vis dėlto pažymi, kad pertvarkymo planavimas šiuo metu vis dar nėra išbaigtas; taip pat pažymi, kad BPV labai trūksta darbuotojų; ragina BPV dėti daugiau įdarbinimo pastangų, o nacionalines valdžios institucijas užtikrinti komandiruotų ekspertų prieinamumą BPV; šiuo klausimu primena, kad BPV reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp centrinio lygmens darbuotojų ir nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų, taip pat poreikį aiškiai atskirti BPV ir nacionalinių pertvarkymo institucijų veiklą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi BPV paskirstydama vaidmenis ir užduotis bendrame pertvarkymo mechanizme; atkreipia dėmesį į tai, kad BPV ne tik atsako už bankus, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, bet ir turi tiesioginę atsakomybę už svarbias tarpvalstybiniu mastu veikiančias įstaigas; ragina valstybes nares, nacionalines kompetentingas institucijas ir ECB veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta BPV tenkanti papildoma našta ir problemos, kylantys dėl šio taikymo sričių skirtumo;

40.  ragina išankstinius įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiuoti skaidriai, teikiant informaciją apie apskaičiavimo metodika, taip pat dėti pastangas suderinti informaciją apie apskaičiavimo rezultatus;

41.  yra susirūpinęs dėl galimo pertvarkymo sprendimų poveikio bankininkystės sistemos struktūrai; ragina Komisiją atidžiai stebėti šį klausimą, imtis veiksmų reaguojant į priimamus sprendimus ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie savo išvadas;

Indėlių draudimas

42.  palankiai vertina EBA sprendimą kasmet skelbti duomenis, kuriuos ji gauna pagal Indėlių garantijų sistemų direktyvos 10 straipsnio 10 dalį; siūlo patobulinti duomenų pateikimą, kad būtų galima tiesiogiai palyginti finansavimo pakankamumą įvairiose indėlių garantijų sistemose; vis dėlto atkreipia dėmesį į keleto indėlių garantijų sistemų poreikį sparčiau apsirūpinti turimais finansiniais ištekliais, kad ne vėliau kaip 2024 m. liepos 3 d. būtų pasiekti jų tiksliniai rodikliai;

43.  ragina EBA išplėsti savo analizę, įtraukiant į ją, be kitų aspektų, alternatyvius finansavimo susitarimus, kuriuos valstybės narės taiko pagal Indėlių garantijų sistemų direktyvos 10 straipsnio 9 dalį, ir skelbti šią analizę kartu su informacija, gaunama pagal tos direktyvos 10 straipsnio 10 dalį;

44.  atkreipia dėmesį į didelį skaičių pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra pagal Indėlių garantijų sistemų direktyvą; laikosi nuomonės, kad būtinas tolesnis taisyklių, taikomų indėlių garantijų sistemoms, suderinimas siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas bankų sąjungoje;

45.  primena, kad indėlių apsauga yra aktuali visiems ES piliečiams ir kad bankų sąjunga lieka neužbaigta, kol nėra trečiojo ramsčio; šiuo metu komitetų lygmeniu svarsto pasiūlymą dėl Europos indėlių garantijų sistemos; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyksta diskusijos dėl tinkamo teisinio pagrindo siekiant įsteigti siūlomą Europos indėlių garantijų fondą;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai, nacionaliniams parlamentams ir kompetentingoms institucijoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0041.
(2) OL C 34, 2018 1 31, p. 5.
(3) OL C 34, 2018 1 31, p. 17.
(4) OL C 11, 2018 1 12, p. 24.
(5) OL C 216, 2013 7 30, p. 1.
(6) 2017 m. spalio mėn. Europos Centrinio Banko ataskaita dėl finansinių struktūrų, p. 23-24.
(7) 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatas dėl bankų sąjungos sukūrimo (COM(2017)0592), p. 15.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0211.
(9) 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“ 9 dalis.
(10) 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“ 38 dalis.
(11) 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“ 48 dalis.

Atnaujinta: 2018 m. spalio 1 d.Teisinis pranešimas