Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2226(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0047/2018

Pateikti tekstai :

A8-0047/2018

Debatai :

PV 13/03/2018 - 20
CRE 13/03/2018 - 20

Balsavimas :

PV 14/03/2018 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0077

Priimti tekstai
PDF 425kWORD 46k
Trečiadienis, 2018 m. kovo 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga
P8_TA(2018)0077A8-0047/2018

2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga“ (2017/2226(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį, 136 ir 148 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Europos fiskalinės valdybos ataskaitą dėl galimų euro zonai tinkamų fiskalinės politikos krypčių,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(11),

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (toliau – penkių pirmininkų pranešimas),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Baigiama kurti ekonominė ir pinigų sąjunga“ (COM(2017)0821),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. rudens Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui parengtas euro zonos ekonominės politikos koordinavimo pagal Europos semestrą tyrimus ir išsamias analizes (2015 m. lapkričio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2015)0690), 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015)0691) ir Bendros užimtumo ataskaitos projektą (COM(2015)0700),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge pasirašytą ir paskelbtą tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2017)0770),

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2018 m. Europos semestro prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamente vykusią diskusiją su Komisija dėl Europos semestro dokumentų rinkinio ir 2018 m. metinės augimo apžvalgos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto nuomones bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0047/2018),

A.  kadangi, remiantis Komisijos prognozėmis, Europos ekonomikos augimas turėtų tęstis, tačiau darbo vietų kūrimo ir namų ūkių perkamosios galios augimo tempas rodo, jog per ateinančius dvejus metus esamas pagreitis šiek tiek sumažės – ES ekonomikos augimo tempas 2017 m. turėtų pasiekti 2,4 %, o po to šiek tiek sumažėti 2018 m. (iki 2,2 %) ir 2019 m. (iki 2,0 % ); kadangi vis dėlto reikės imtis kitų politikos veiksmų siekiant pašalinti neįveiktus pasaulinės ekonomikos krizės padarinius;

B.  kadangi dėl dabartinės ES ekonomikos būklės reikia plataus užmojo ir socialiai subalansuotų struktūrinių reformų ir investicijų valstybėse narėse, siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą, užimtumą bei konkurencingumą ir pasiekti konvergenciją link aukštesnių standartų;

C.  kadangi privataus vartojimo augimas šiais metais turėtų šiek tiek sumažėti, po to vėl padidėti 2019 m. dėl didesnės infliacijos, palyginti su 2017 m., nors ji mažesnė už ECB tikslinį rodiklį (mažesnis kaip 2 %, bet 2 % artimas infliacijos lygis);

D.  kadangi Europos investicijų bankas, Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) bei Europos struktūriniai ir investicijų fondai teikė svarbią paramą investicijoms į ES; kadangi vis dėlto privačių investicijų lygis tebėra žemesnis nei 2008 m., o tai turi neigiamą poveikį potencialiam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir produktyvumui;

E.  kadangi numatoma, jog užimtumo lygis ES toliau augs ir 2017 m. antrame ketvirtyje darbą turėjo 235,4 mln. gyventojų (tai rekordinis rodiklis); nors kai kurie darbo rinkos rodikliai rodo išliekančius sunkumus, pavyzdžiui, didėjančią darbo rinkos segmentaciją, nelygybės didėjimą, ypač kalbant apie jaunimą ir asmenis, turinčius žemą išsilavinimo lygį; kadangi nedarbo lygis siekia 7,5 % ES ir 8,9 % euro zonoje, o tai žemiausias lygis per paskutinius atitinkamai devynis ir aštuonis metus, tačiau jis vis dar pernelyg aukštas, ypač jaunimo atžvilgiu; kadangi vis dar išlieka labai didelių skirtumų tarp daugelio valstybių narių ir užimtumo lygis dar turi augti, kad atsigautų po krizės ir, be kita ko, pasiektų strategijos „Europa 2020“ nacionalinius tikslus; kadangi paslėpto nedarbo lygis (rodantis norinčius dirbti, tačiau darbo aktyviai neieškančius bedarbius) 2016 m. sudarė 20 %;

F.  kadangi dėl tam tikroms didelėms bendrovėms ir asmenims naudingo mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo kelios valstybės narės prarado milijardines įplaukas, kurios reikalingos siekiant sutvarkyti viešuosius finansus, o MVĮ ir kiti mokesčių mokėtojai patyrė žalą;

G.  kadangi pagerėjusi ekonominė padėtis, sudaro sąlygas įgyvendinti plataus užmojo ir socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas, ypač priemones investicijoms skatinti, atsižvelgiant į tai, kad investicijų dalis BVP šiandien vis dar mažesnė nei laikotarpiu prieš pat finansų krizę, taip pat gerinti viešųjų finansų padėtį, atsižvelgiant į sunkų demografinių pokyčių poveikį valstybės skolos tvarumui;

1.  atkreipia dėmesį į paskelbtą 2018 m. metinės augimo apžvalgos dokumentų rinkinį ir siūlomą politikos priemonių derinį, apimantį investicijas, plataus užmojo ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas bei fiskalinį konsolidavimą, kuris buvo pateiktas kaip priemonė, skirta toliau skatinti spartesnį ekonomikos augimą, stiprinti Europos atsigavimą ir konvergenciją link aukštesnių standartų bei konkurencingumą; sutinka, jog, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei kovoti su ekonomikos augimui kliudančia nelygybe, reikalinga tolesnė pažanga įgyvendinant struktūrines reformas;

1 skyrius. Investicijos ir ekonomikos augimas

2.  atkreipia dėmesį į išliekančią struktūrinę nepakankamo potencialios gamybos apimties, produktyvumo ir konkurencingumo augimo problemą, susijusią su per mažomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis bei plataus užmojo ir socialiai subalansuotų struktūrinių reformų stoka kai kuriose valstybėse narėse;

3.  primena, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar didelis einamosios sąskaitos perteklius, kurį būtų galima panaudoti viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijoms remti ir ekonomikos augimui skatinti;

4.  primena, jog siekiant padidinti ir išnaudoti ekonomikos augimą svarbu derinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ir struktūrines reformas;

5.  pabrėžia, kad svarbu didinti viešąsias investicijas į ES, kad būtų pašalinta dabartinė viešųjų investicijų sumažėjimo problema; be to, primygtinai ragina sukurti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant skatinti privačiąsias investicijas visoje bendrojoje rinkoje; mano, kad privačiųjų investicijų reglamentavimo sistema turėtų būti toliau tobulinama;

6.  pabrėžia, kad reikia daugiau investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, taip pat į technologijų modernizavimą, siekiant padidinti produktyvumą; primena, kad investicijas į infrastruktūrą, vaikų priežiūrą, socialinį būstą, švietimą, mokymą, sveikatą, mokslinius tyrimus, skaitmenines inovacijas ir žiedinę ekonomiką gali padidinti našumą ir (arba) užimtumą; ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas efektyvaus energijos vartojimo ir išteklių naudojimo srityse ir užtikrinti, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų visapusiškai suderintos su Paryžiaus klimato kaitos susitarimu;

7.  prašo Komisijos įvertinti dabartines kliūtis svarbios ekonomikos augimą skatinančios infrastruktūros projektams, kylančias per visą tokių investicijų laikotarpį, ir aptarti su Parlamentu ir Taryba, kaip būtų galima pašalinti tokias kliūtis pagal galiojančią teisinę sistemą;

2 skyrius. Atsakingumas viešųjų finansų srityje

8.  konstatuoja, kad euro zonai skirtose rekomendacijose siūloma neutrali bendra fiskalinės politikos kryptis, nors ir numatoma, jog kelete valstybių narių 2018 m. fiskalinės politikos kryptis bus šiek skatinamoji; primena, kad nuoseklus Sąjungos fiskalinių taisyklių įgyvendinimas ir laikymasis (įskaitant visapusišką atitiktį galiojančioms lankstumo nuostatoms), yra itin svarbus norint užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą;

9.  pabrėžia, kad nustatant nacionalines ir euro zonos lygmens fiskalinės politikos kryptis reikia užtikrinti ilgalaikio viešųjų finansų ir investicijų tvarumo (visapusiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto) ir trumpalaikio makroekonominio stabilizavimo pusiausvyrą;

10.  palankiai vertina pažangą viešųjų finansų srityje (tai itin svarbu siekiant tvirtesnio, tvaresnio ir efektyvesnio ekonomikos augimo), ypač ES ir euro zonoje palaipsniui mažėjantį skolos santykį su BVP ir mažėjantį nominalųjį biudžeto deficitą, tuo pat metu pabrėždamas, kad visos euro zonos skolos santykis su BVP vis dar siekia apie 90 %, o keliose valstybėse narėse gerokai didesnis už tą lygį; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skubiai mažinti savo skolos santykį su BVP, nes tai gerokai paprasčiau atlikti ekonomikos atsigavimo laikotarpiu; primena, kad dėl visuomenės senėjimo ir kitų demografinių pokyčių atsiranda didelė našta viešųjų finansų tvarumui; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę už ateities kartas;

11.  pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti nacionalinių biudžetų sandarai ir valdymui; todėl palankiai vertina tai, kad vis dažniau atliekama išlaidų peržiūra, taip pat ragina valstybes nares įvertinti savo biudžetų kokybę;

3 skyrius. Struktūrinės reformos

12.  primena, kad kai kurioms valstybėms narėms reikia toliau įgyvendinti socialiai ir ekologiškai tvarias ir ekonomikos augimui palankias struktūrines reformas, ypač atsižvelgiant į geresnę ekonominę padėtį visoje ES (BVP auga beveik visose valstybėse narėse), kad būtų skatinamas konkurencingumas, darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir konvergencija link aukštesnių standartų;

13.  primygtinai ragina išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai priartinti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina valstybes nares nustatyti tinkamą politiką ir vykdyti investicijas, siekiant užtikrinti arba išlaikyti vienodą prieigą prie švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, įskaitant naujų profesijų atsiradimą;

14.  pabrėžia, kad skaitmeninimas, globalizacija ir technologiniai pokyčiai iš esmės keičia mūsų darbo rinkas, pavyzdžiui, stipriai pakeisdami užimtumo formas ir statusus, o dėl to reikia tam pritaikyto pereinamojo laikotarpio; todėl pabrėžia, kaip svarbu kurti dinamiškas darbo rinkas su prieinamomis ir kokybiškomis socialinės apsaugos sistemomis, galinčiomis reaguoti į šias naujas darbo rinkos realijas;

15.  mano, kad reformos, kuriomis būtų šalinamos kliūtys investicijoms, suteiktų galimybes nedelsiant teikti paramą ekonominei veiklai ir tuo pačiu sudarytų sąlygas ilgalaikiam ekonomikos augimui;

16.  ragina atlikti apmokestinimo peržiūras, kuriomis siekiama teisingai subalansuoti kapitalo, darbo ir vartojimo apmokestinimą;

4 skyrius. Konvergencija ir įtrauktis

17.  pabrėžia, kad Europos semestras ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, įskaitant pagal Europos socialinių teisių ramstį, ir turėtų užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; todėl palankiai vertina socialinių rodiklių suvestinę, kuri yra priemonė, skirta stebėti, kaip įgyvendinamas socialinis ramstis;

18.  pabrėžia, kad pastaruoju laikotarpiu realusis darbo užmokesčio augimas buvo mažesnis nei našumo augimas, o padėtis darbo rinkoje pagerėjo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tam tikruose sektoriuose ir srityse galėtų būti galimybių laikantis našumo tikslų didinti darbo užmokestį, siekiant užtikrinti aukštą gyvenimo lygį, atsižvelgiant į konkurencingumą ir poreikį kovoti su nelygybe;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant fiskalinės politikos priemones reikia atsižvelgti į pinigų politiką ir ECB nepriklausomumą;

20.  primygtinai ragina Komisiją parengti išsamią strategiją, kurios paskirtis – remti aplinkos tvarumą didinančias investicijas ir užtikrinti tinkamą ryšį tarp Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir Europos semestro;

21.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje pripažįstama, jog reikia sukurti efektyvias ir teisingas mokesčių sistemas, sudarančias tinkamas paskatas ekonominei veiklai; remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir pertvarkyti PVM sistemą, taip pat atkreipia dėmesį į darbą, nuveiktą siekiant nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę; palankiai vertina tarptautines pastangas kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; pažymi, kad didesnis nacionalinių mokesčių sistemų efektyvumas gali gerokai padidinti valstybės įplaukas;

22.  ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, skirtų padėti nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (angl. NEET) ir pabėgėliams ir juos integruoti, iš anksto numatant reikalavimus, kuriuos reikia patenkinti norint užtikrinti sklandų jų patekimą į darbo rinką, siekiant užkirsti kelią jų patekimui į šešėlinę ekonomiką, taip pat užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių viešosioms paslaugoms; pabrėžia, kad socialiniai partneriai turėtų atlikti svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas integruoti nesimokantį ir nedirbantį jaunimą ir pabėgėlius, taip pat užtikrinant, kad jie nebūtų diskriminuojami darbo rinkoje;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurių valstybių narių darbo rinkose esama spragų ir diskriminacijos, kuri skatina skirtumus tarp vyrų ir moterų atlyginimų, pensijų ir dalyvavimo priimant sprendimus srityse;

5 skyrius. Europos semestro sistema: atsakomybė ir įgyvendinimas

24.  palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama euro zonos bendrai fiskalinei krypčiai, kartu atkreipdamas dėmesį į atskirų valstybių narių prievoles vykdyti Stabilumo ir augimo paktą, be kita ko, visapusiškai laikantis jo esamų lankstumo nuostatų; pabrėžia, kad bendros fiskalinės krypties koncepcija nereiškia, kad įvairių valstybių narių proficitas ir deficitas vienas kitą kompensuoja;

25.  yra susirūpinęs dėl to, kad menkai laikomasi konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, įskaitant tas, kuriomis siekiama skatinti konvergenciją, didinti konkurencingumą bei mažinti makroekonominius disbalansus; mano, kad vykdant viešas diskusijas nacionaliniu lygmeniu užtikrinama didesnė nacionalinė atsakomybė padėtų geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; mano, jog svarbu užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai aptartų šalių ataskaitas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų aktyviau dalyvauti Europos semestro procese; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriomis siekiama spręsti šias problemas, kurios kelia grėsmę pinigų sąjungos tvarumui;

26.  pabrėžia, kad bet kokie tolesni veiksmai link ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo turi būti vykdomi kartu stiprinant demokratinę kontrolę; primygtinai reikalauja šiuo tikslu stiprinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį, vadovaujantis atsakomybės principu; prašo derybų proceso metu tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis konsultuotis su socialiniais partneriais;

27.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog korupcija vis dar tebėra kliūtis investicijoms kai kuriose valstybėse narėse, ir kad teisinės valstybės principų laikymasis, teismų nepriklausomumas ir teisėsaugos institucijos yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą ekonominį vystymąsi; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Komisija nusprendė neberengti kasmetinės kovos su korupcija ataskaitos, ir ragina Komisiją atnaujinti šią metinę korupcijos valstybėse narėse analizę ir pateikti kovos su ja mechanizmus;

Sektorių indėlis rengiant 2018 m. metinę augimo apžvalgą

Biudžetas

28.  mano, kad ES biudžetas turi skatinti tvarų augimą, konvergenciją, investicijas ir reformas pasitelkiant su nacionaliniais biudžetais susijusius sprendimus ir sinergiją; todėl mano, kad metinė augimo apžvalga yra gairės valstybėms narėms ir rengiant nacionalinius ir ES biudžetus, visų pirma rengiant laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą;

29.  šiuo klausimu dar kartą pabrėžia, kad reikėtų daugiau sinergijos tarp nacionalinių ir ES biudžetų; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, atsižvelgiant į jos dalyvavimą Europos semestre ir rengiant bei vykdant ES biudžetą, turi atlikti esminį vaidmenį šioje srityje;

30.  palankiai vertina pasiūlymą padidinti ES biudžeto sinergiją ir vientisumą, pateiktą Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinės ataskaitos „ES finansavimas ateityje“ rekomendacijose;

Aplinka, visuomenė sveikata ir maisto sauga

31.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti sveikatos priežiūros skatinimui ir ligų prevencijai skirtą interneto portalą, kuriame pateikiama naujausia informacija klausimais, susijusiais su sveikatos ir gerovės skatinimu, ir kuris veikia kaip svarbus aiškios ir patikimos informacijos piliečiams šaltinis; pabrėžia, kad šis portalas turėtų būti visiškai prieinamas visiems ES piliečiams, įskaitant tuos, kurie kenčia nuo disleksijos ar turi kitų panašių sunkumų;

32.  ragina užtikrinti didesnę darną su kitomis ES nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms sričių politikos priemonėmis, pvz., ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, Solidarumo fondu, aplinkos teisės aktais, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams bei Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(9) OL L 192, 2015 7 18, p. 27.
(10) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(11) OL C 407, 2016 11 4, p. 86.
(12) OL C 399, 2017 11 24, p. 149.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0491.

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 6 d.Teisinis pranešimas