Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2260(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0052/2018

Pateikti tekstai :

A8-0052/2018

Debatai :

PV 13/03/2018 - 20
CRE 13/03/2018 - 20

Balsavimas :

PV 14/03/2018 - 8.12
CRE 14/03/2018 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0078

Priimti tekstai
PDF 429kWORD 62k
Trečiadienis, 2018 m. kovo 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje
P8_TA(2018)0078A8-0052/2018

2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (2017/2260(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 ir 5 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 152, 153, 174 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač1, 3, 4, 5, 8 ir 10 tikslus,

–  atsižvelgdamas į tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, priimtą 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017)0690),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Tarybos parengtą bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie Komisijos komunikato „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017)0674),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2017)0770),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ataskaitą „2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2017)0771),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2018 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2017)0800),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimo rezultatų apžvalga“ (SWD(2017)0258),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Komisija paskelbė septintą metinės ataskaitos leidimą „Užimtumas ir socialinė raida Europoje“, 2017 m. metinė apžvalga, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kartų tarpusavio sąžiningumui ir solidarumui Europoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2016)0071) ir į 2016 m. rugsėjo 15 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. vasario 20 d. socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį, įskaitant Rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020) ir į 2010 m. birželio 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl euro zonos ekonominės politikos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(18),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 25 d. Eurofound ataskaitą „Profesinio gyvenimo raida Europoje. Metinė 2016 m. EurWORK apžvalga“ (angl. Developments in working life in Europe: EurWORK annual review 2016), visų pirma į jos skyrių „Nelygybė darbo užmokesčio srityje. Įrodymai, diskusija ir veiklos kryptys“ (angl. Pay inequalities – Evidence, debate and policies),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 18 d. Eurofound atnaujintą informaciją tema „Komandiruojamų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai. Siekiant vienodo požiūrio principo taikymo“ (angl. Pay inequalities experienced by posted workers: Challenges to the “equal treatment” principle), kurioje išsamiai apžvelgiama vyriausybių ir socialinių partnerių pozicija visoje Europoje dėl vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 26 d. Eurofound ataskaitą „Su darbu susiję pokyčiai ir darbo užmokesčio nelygybė. 2017 m. Europos darbo vietų stebėsenos ataskaita“ (angl. Occupational change and wage inequality: European Jobs Monitor 2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 19 d. Eurofound ataskaitą „Socialinis judumas ES“ (angl. Social mobility in the EU),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 13 d. Eurofound ataskaitą „Pajamų skirtumai ir užimtumo modeliai Europoje prieš didįjį nuosmukį ir po jo“ (angl. Income inequalities and employment - patterns in Europe before and after the Great Recession),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitas: 2017 m. vasario 24 d. ataskaitą „Socialinių partnerių dalyvavimas Europos semestre. 2016 m. atnaujinta informacija“ ir 2016 m. vasario 16 d. ataskaitą „Socialinių partnerių vaidmuo Europos semestre 2011–2014 m.“, kurioje nagrinėjamas 2011–2014 m. laikotarpis,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 17 d. Eurofound apžvalginę ataskaitą „Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“ (angl. Sixth European Working Conditions Survey),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 12 d. Eurofound ataskaitą „Naujos darbo formos“ (angl. New forms of employment),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 29 d. Eurofound ataskaitą „Moterys, vyrai ir darbo sąlygos Europoje“ (angl. Women, men and working conditions in Europe),

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2018 m. Europos semestro prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8–0052/2018),

A.  kadangi užimtumo lygis ES didėja ir 2017 m. antrame ketvirtyje darbą turėjo 235,4 mln. gyventojų, t. y. užimtumas pasiekė 72,3 proc. lygį, o tai yra pažanga siekiant strategijoje „Europa 2000“ užsibrėžto tikslo, kad užimtumo lygis būtų 75 proc.; kadangi užimtumo lygis daugelyje valstybių narių ir toliau smarkiai skiriasi: nuo gerokai žemesnio nei ES 65 proc. vidurkis Graikijoje, Kroatijoje, Italijoje ir Ispanijoje iki daugiau kaip 75 proc. Nyderlanduose, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Švedijoje, ir jis dar turi augti, kad būtų atsigauta po krizės ir visų pirma pasiekti strategijos „Europa 2020“ nacionaliniai tikslai; kadangi labiau augo vyresnių darbuotojų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir vyrų, o ne jaunimo, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir moterų užimtumas; kadangi užimtumas, matuojamas pagal vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičių, dėl padidėjusio darbo ne visą darbo laiką ir visą darbo laiką dirbančių darbuotojų darbo laiko trumpinimo ES vis dar yra 3 proc. mažesnis už užimtumo lygį prieš krizę, o euro zonoje – 4 proc.; kadangi ES šiuo metu darbo neturi 18,9 mln. žmonių, investicijos dar vis pernelyg mažos, atlyginimai auga per lėtai ir didėja dirbančiųjų skurdas; primena, kad ES sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga siekia visiško užimtumo;

B.  kadangi nepaisant to, kad nedarbo rodiklis nukrito iki žemiausio per devynerius metus lygio: ES – iki 7,5 proc., o euro zonoje – iki 8,9 proc., 18,9 mln. žmonių vis dar neturi darbo; be to, kadangi šis atsigavimas skirtingose valstybėse narėse tebėra nevienodas: nedarbo lygis skiriasi nuo 4 proc. Vokietijoje iki beveik 20 proc. Ispanijoje ir 23,6 proc. Graikijoje; paslėptas nedarbo lygis, t. y. kai žmonės nori dirbti, bet aktyviai neieško darbo, 2016 m. buvo 20 proc., tuo tarpu ilgalaikiam nedarbui ES tenkanti dalis buvo nepriimtinai didelė – 46,4 proc. (atitinkamas rodiklis euro zonoje – 49,7 proc.); kadangi kai kuriose valstybėse narėse nedarbo lygis išlieka aukštas dėl per mažo augimo ir struktūrinių trūkumų; kadangi viena iš didelio nedarbo priežasčių – netinkamos darbo rinkos reformos; kadangi remti ilgalaikius bedarbius yra labai svarbu, kitaip tokia padėtis pradės daryti neigiamą poveikį jų pasitikėjimui savimi, gerovei ir būsimam vystymuisi, keldama jiems skurdo ar socialinės atskirties riziką, taip pat grėsmę socialinės apsaugos sistemų ir Europos socialinės dimensijos tvarumui;

C.  kadangi nuo 2008 m. darbas ne visą darbo laiką padidėjo 11 proc., tuo pat laikotarpiu darbas visą darbo laiką sumažėjo 2 proc., o nesavanoriškas darbas ne visą darbo laiką sumažėjo nuo 29,3 proc. 2013 m. iki 27,7 proc. 2016 m., bet vis dar sudaro ketvirtadalį šio tipo sutarčių;

D.  kadangi darbo rinkos susiskaidymas pagal nuolatines ir netipines darbo vietas vis dar kelia susirūpinimą ir kai kuriose valstybėse narėse laikinosios sutartys sudaro nuo 10 proc. iki 20 proc. visų sutarčių, perėjimo prie nuolatinių sutarčių rodikliai yra ypač maži ir laikinas darbas yra labiau aklagatvis nei laiptelis siekiant nuolatinės darbo vietos; kadangi šis reiškinys daugeliui darbuotojų neleidžia gauti saugaus ir palyginti gerai apmokamo darbo ir turėti gerų perspektyvų ir dėl jo atsiranda nuolatinių ir laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas;

E.  kadangi, nors jaunimo nedarbo rodiklis šiek tiek pagerėjo, jis išlieka nerimą keliančio aukšto lygio, kuris siekia 16,6 proc. (18,7 % euro zonoje); kadangi bendros užimtumo ataskaitos projekte teigiama, kad jaunimas dažniau įdarbinamas nestandartinių ir netipinių formų darbo vietose, įskaitant laikiną darbą, nesavanorišką darbą ne visą darbo laiką ir mažiau apmokamą darbą; kadangi 2016 m. dar buvo 6,3 mln. nesimokančių ir nedirbančių 15–24 metų amžiaus jaunuolių (NEET jaunimas); kadangi valstybės narės gali įveikti jaunimo nedarbą sukūrusios ir įgyvendinusios darbo rinkos reguliavimo sistemas, šveitimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką, remdamosi diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principu, nustatytu SESV 19 straipsnyje ir Direktyvoje 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio užimtumo srityje;

F.  kadangi, nors nedarbo lygio skirtumai tarp valstybių narių sumažėjo, jie tebėra didesni nei prieš krizę; kadangi kai kuriose valstybėse narėse ilgalaikis nedarbas vis dar sudaro daugiau nei 50 proc. viso nedarbo, ES – 46,6 proc, o euro zonoje – 49,7 proc.; kadangi nedarbo lygio rodiklis rodo tik žmones, kurie neturi darbo ir aktyviai ieškojo darbo keturias paskutines savaites, o ilgalaikio nedarbo lygio rodiklis rodo tik dalį 15–74 metų amžiaus ekonomiškai aktyvių gyventojų, kurie neturėjo darbo 12 ar daugiau mėnesių;

G.  kadangi vis dar esama vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumo, kuris šiuo metu ES siekia 11,6 proc. (vyrų užimtumo lygis yra 76,9 proc., o moterų – 65,3 proc.), o ne ES gimusių ir romų tautybės moterų užimtumo lygio skirtumas yra dar didesnis; kadangi vyrų ir moterų, dirbančių ne visą darbo laiką, užimtumo skirtumas yra dar didesnis ir 2016 m. siekė 23 procentinius punktus (keturiose valstybėse narėse jis viršijo 30 procentinių punktų), o darbą ne visą darbo laiką ne savo noru dirbančių moterų užimtumo lygis siekė 23,5 proc.; kadangi moterų, turinčių bent vieną jaunesnį nei 6 metų vaiką, užimtumo lygis yra 9 proc. punktais mažesnis nei vaikų neturinčių moterų, o 2016 m. 19 proc. galimos ES moterų darbo jėgos dalis buvo nedirbo dėl vaikų arba nedarbingų suaugusiųjų priežiūros; kadangi dėl mažesnio visą darbo laiką dirbančių moterų užimtumo lygio moterų darbo užmokesčio skirtumas yra didelis ir 2015 m. ES vidutiniškai siekė 16,3 proc. – nuo 26,9 proc. Estijoje iki 5,5 proc. Italijoje ir Liuksemburge;

H.  kadangi kai kurios valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių ir kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktimi; kadangi didėja poreikis imtis konkrečių priemonių siekiant integruoti arba reintegruoti neaktyvią darbo jėgą, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

I.  kadangi Europos Sąjungos visuomenė senėja (beveik 20 proc. Europos gyventojų yra vyresni nei 65 metų amžiaus ir apskaičiuota, kad jų dalis 2050 m. pasieks 25 proc.), o senėjimo indeksas auga ir tai kelia valstybėms narėms naujų iššūkių ir dėl to joms gali tekti atlikti tam tikras korekcijas siekiant užtikrinti gerai finansuojamas ir atsparias socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemas ir patenkinti institucinės ir neinstitucinės ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikį; kadangi neformalūs slaugytojai yra gyvybiškai svarbus visuomenės turtas; kadangi 2015 m. tikėtina gyvenimo trukmė 28 ES valstybėse narėse truputį sumažėjo ir siekė 80,6 metų (0,3 metų mažesnė nei 2014 m.) – moterų gyvenimo trukmė buvo 83,3 metai (0,3 metų mažesnė nei 2014 m.), o vyrų – 77,9 metai (0,2 metų mažesnė nei 2014 m.); kadangi tai buvo pirmas kartas nuo 2002 m., kuriais tapo prieinami gyvenimo trukmės duomenys iš visų ES valstybių narių, kai 28 ES valstybėse narėse sumažėjo gyvenimo trukmė ir šis sumažėjimas pastebimas daugelyje valstybių narių; kadangi remiantis Eurostato duomenimis dar neįmanoma pasakyti, ar 2014 ir 2015 m. užfiksuotas gyvenimo trukmės sumažėjimas yra tik laikinas, ar šis mažėjimas tęsis ir tolesniais metais;

J.  kadangi demografinės problemos apima tokius veiksnius kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas ir gyventojų dispersija, stabdančius paveiktų regionų augimą ir keliančius pavojų ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

K.  kadangi keliose valstybėse narėse, įskaitant Maltą, Ispaniją ir Rumuniją, mokyklos nebaigia 20 proc. mokinių, o Portugalijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Graikijoje jos nebaigusių mokinių yra daugiau nei ES tikslas – 10 proc.; kadangi mokyklos nebaigimas yra sudėtingas iššūkis asmeniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; kadangi mokiniai iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, migrantų kilmės mokiniai ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai yra svarbiausi veiksniai, siejami su prastais mokymosi rezultatais ir mokyklos nebaigimu, atsižvelgiant į tai, kad prastai gamtos mokslus mokančių moksleivių, priklausančių žemiausiam socialiniam ir ekonominiam kvartiliui, ES vidurkis, remiantis 2015 m. PISA tyrimo populiacija, buvo maždaug 34 proc., t. y. 26 procentiniais punktais daugiau nei aukščiausiam socialiniam ir ekonominiam kvartiliui priklausančių moksleivių grupėje;

L.  kadangi socialinės ekonomikos sektorių sudaro 2 mln. įmonių (apie 10 proc. visų ES įmonių), kuriose dirba daugiau kaip 14 mln. žmonių (apie 6,5 proc. ES darbuotojų); kadangi šiam sektoriui tenka svarbus vaidmuo siekiant įveikti nesuskaičiuojamus iššūkius, su kuriais susiduria šiandienos visuomenės, ypač dėl jų gyventojų senėjimo;

M.  kadangi 80 mln. Europos gyventojų turi negalią; kadangi tebėra vėluojama įgyvendinti jiems skirtas prieinamumo priemones;

N.  kadangi, nors tam tikro masto pažanga mažinant skurdą ir socialinę atskirtį padaryta, visuomenėje tebėra palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių, ES yra nepriimtinas 119 milijonų žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis ir iš kurių 25 milijonai yra vaikai (1 iš 4 vaikų), skaičius, taip pat tebėra regioninių skirtumų valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje, todėl ES yra labai toli nuo strategijos „Europa 2020“ tikslo; kadangi pajamų nelygybė toliau didėja dviejuose trečdaliuose visų ES šalių; kadangi visoje ES 20 proc. turtingiausių namų ūkių gautų pajamų dalis yra 5,1 karto didesnė už 20 proc. skurdžiausių namų ūkių pajamų dalį, o kai kuriose Rytų ir Pietų Europos šalyse šis santykis siekia 6,5 – jis beveik du kartus didesnis už pajamų santykį kai kuriose geriausių rezultatų pasiekusiose Centrinės ir Šiaurės Europos šalyse; kadangi didelė nelygybė tebėra kliūtis lygioms prieigos prie švietimo, mokymo ir socialinės apsaugos galimybėms ir todėl ji daro žalą socialiniam teisingumui, socialinei sanglaudai ir tvariam ekonominiam vystymuisi;

O.  kadangi Komisijos leidinyje „Užimtumas ir socialinė raida Europoje 2017 m.“ nurodoma, kad 2015 m. buvo 118,8 mln. žmonių, kuriems grėsė skurdo ar socialinės atskirties rizika, o tai buvo 1,7 mln. žmonių daugiau nei 2008 m. ir toli nuo strategijos „Europa 2020“ tikslo sumažinti 20 mln. žmonių skurdo ar socialinės atskirties riziką, o padėtis skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi – nuo 5 proc. ar mažiau Čekijoje ar Vokietijoje iki maždaug 20 proc. Graikijoje ir Ispanijoje; kadangi 2016 m. vaikų (0–17 m. amžiaus) skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis siekė 26,4 proc. ir buvo didesnis nei suaugusių gyventojų (16–64 m. amžiaus, 24,2 proc.) ir beveik 10 procentinių punktų didesnis nei 18,3 proc. siekęs pagyvenusių žmonių (daugiau kaip 65 m. amžiaus) skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis; kadangi kelia rūpestį didelis Europoje skurdą patiriančių vaikų skaičius – šiuo metu jų yra daugiau kaip 25 mln. ir kadangi vaikams skurdą gali tekti patirti visą gyvenimą ir ši nepalanki padėtis gali būti perduodama iš kartos į kartą; kadangi socialinė politika yra svarbi siekiant sanglaudos ir priartinant ES prie jos piliečių;

P.  kadangi visoje Europoje vis dar didėja dirbančiųjų skurdas, o didžiausias jo lygis fiksuojamas Ispanijoje (13,1 proc.), Graikijoje (14 proc.) ir Rumunijoje (18,6 proc.), o tai rodo, kad vien užimtumo ne visada pakanka žmonėms išvaduoti iš skurdo, ir atspindi skirtingus darbo rinkos modelius, įskaitant darbą ne visą darbo laiką ir (arba) laikiną darbą, darbo užmokesčio dydį, darbo intensyvumą namų ūkiuose ir blogas darbo sąlygas; kadangi darbo užmokesčio augimas ES vis dar yra menkas ir per paskutinius dvejus metus padidėjo mažiau nei 1 proc., o darbuotojų užmokesčio skirtumai ES yra gana dideli ir svyruoja nuo 4,6 eurų už valandą Bulgarijoje iki 43,3 eurų už valandą Liuksemburge; kadangi 18 iš 28 valstybių narių realiojo darbo užmokesčio augimas yra mažesnis nei vidutinis našumo augimas ir netgi mažesnis nei nedarbo lygio mažėjimas; kadangi darbo užmokesčio nustatymas priklauso nacionalinei kompetencijai;

Q.  kadangi švietimas yra itin svarbus jaunų žmonių integracijos į darbo rinką veiksnys ir už jį visų pirma atsakingos valstybės narės, nors ir remiamos Komisijos; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių (20–34 m. amžiaus) užimtumo lygis ES yra 82,8 proc. – daugiau nei 10 procentinių punktų didesnis nei aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių, kokybiškas švietimas ir mokymas turi būti prieinamas visiems; kadangi profesinis mokymas tampa vis patikimesnis ir Europos jaunų žmonių, ir verslo, kuris pripažįsta jų gebėjimus, akyse; kadangi neformalusis mokymas taip pat teikia europiečiams labai svarbių priemonių darbo rinkai;

R.  kadangi, nors skaitmeninės transformacijos sąlygomis darbuotojams reikia turėti bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, nustatyta, kad 44 proc. ES gyventojų jų neturi(19);

S.  kadangi, pagal SESV 168 straipsnį, nustatant ir įgyvendinant susijusių krypčių Sąjungos politiką ir veiklą turėtų būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga; kadangi tai padėtų užtikrinti socialinę įtrauktį, socialinį teisingumą ir lygybę; kadangi technologijų ir mokslo pažanga, kuri palankiai vertinama 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA), leidžia gauti geresnių, efektyvesnių ir įperkamesnių gydymo būdų ir vaistų; kadangi ši pažanga žmonėms, kenčiantiems nuo tam tikrų chroniškų ligų, padeda pasiekti tinkamą būklę, kad jie galėtų patekti į darbo rinką ar ilgiau dirbti toliau; kadangi šiam tikslui įgyvendinti šiuo metu trukdo didelės kai kurių vaistų kainos;

T.  kadangi valstybių narių fiskalinė politika yra svarbi stabilizuojant makroekonominę aplinką ir tuo pat metu turi kitų tikslų, pvz., užtikrinti fiskalinį tvarumą ir perskirstymą;

U.  kadangi socialinės apsaugos sistemų paslaugų teikimas ir valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, bet jos nederina;

V.  kadangi bendrosios disponuojamosios namų ūkių pajamos vienam gyventojui įvairiose valstybėse narėse vis dar nesugrįžo į prieš krizę buvusį lygį – jų lygis yra 20–30 procentinių punktų mažesnis nei 2008 m.;

W.  kadangi ES ekonomikos galimybės užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą yra mažesnės negu mūsų pagrindinių konkurentų; kadangi Komisija apskaičiavo, kad ES potencialus augimas siekia apie 1,4 proc., palyginti su 2 proc. JAV;

X.  kadangi nedeklaruotas darbas neleidžia darbuotojams pasinaudoti savo teisėmis ir skatina socialinį dempingą, sukelia didelių biudžeto problemų ir daro neigiamą poveikį užimtumui, našumui, darbo kokybei, įgūdžių ugdymui ir pensijų teisių sistemos veiksmingumui ir efektyvumui kadangi reikia toliau dėti pastangas siekiant nedeklaruojamą darbą paversti deklaruojamu;

Y.  kadangi atokiausi regionai dėl savo ypatumų susiduria su didžiuliais sunkumais, ribojančiais jų ekonomikos augimo galimybes; kadangi šiuose regionuose nedarbo lygis svyruoja nuo 11,2 proc. iki 27,1 proc., o ilgalaikio nedarbo lygis – nuo 54,5 proc. iki 80,9 proc.; kadangi šiuose regionuose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis nei 40 proc.;

Z.  kadangi, remiantis Eurofound tyrimais, daugelyje valstybių narių palaipsniui didėja socialinių partnerių dalyvavimas rengiant nacionalines reformų programas, tačiau vis dar labai skiriasi nacionalinių socialinių partnerių dalyvavimo Europos semestro procese kokybė ir efektyvumas ir jo rezultatai;

AA.  kadangi būsimas Eurofound tyrimas dėl socialinių partnerių dalyvavimo Europos semestre turi parodyti, kaip, įgyvendinant užimtumo 7 gairę dėl darbo rinkų veikimo stiprinimo, vyksta konsolidavimo procesas ir didėja informuotumas; vis dėlto kadangi socialiniai partneriai pabrėžia, kad tinkamą dalyvavimą reikia užtikrinti palengvinant prasmingas ir laiku rengiamas konsultacijas, keitimąsi informacija ir grįžtamosios informacijos teikimą ir plačiau informuojant apie jų požiūrį;

1.  teigiamai vertina 2018 m. metinę augimo apžvalgą kartu su integruotu Europos socialinių teisių ramsčiu, kuris yra svarbi bendros kokybiško užimtumo, tvaraus augimo ir investicijų politikos dalis ir kurio tikslas – didinti produktyvumą ir darbo užmokestį, kurti darbo vietas, mažinti nelygybę ir skurdą ir gerinti socialinę apsaugą bei prieigą prie viešųjų paslaugų ir jų kokybę; pripažįsta, kad metinė augimo apžvalga pagrįsta investavimo strategija, struktūrinėmis reformomis ir atsakingu viešųjų lėšų valdymu, kurie turėtų būti vykdomi kartu įgyvendinant politiką ir priemones, kuriomis įgyvendinami Europos socialinių teisių ramsčio principai ir tikslai; pabrėžia, kad Komisija, įgyvendindama Europos semestrą, turėtų pagerinti politikos koordinavimo procesą siekiant geriau stebėti neigiamas tendencijas, kurios gali didinti nelygybę ir susilpninti socialinę pažangą arba neigiamai veikti socialinį teisingumą, užkirsti joms kelią ir jas koreguoti – tokiomis priemonėmis ekonomikos koordinavimas bus susietas su rezultatais užimtumo ir socialinėje srityje; ragina valstybes nares vadovautis apžvalgoje nustatytais ir prie Bendros užimtumo ataskaitos pridėtais prioritetais, atsižvelgiant į savo nacionalines augimo, tvaraus ekonomikos vystymosi, kokybiško užimtumo, socialinės sanglaudos ir socialinė apsaugos bei įtraukties skatinimo politikos kryptis ir strategijas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu apsaugoti darbuotojų teises ir stiprinti darbuotojų derybines galias;

2.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti socialiniu ir ekonominiu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas, siekiant pasiekti socialinį AAA reitingą pagerinant įtraukios darbo rinkos ir socialinę politiką, kurią įgyvendinant siekiama patenkinti darbuotojų ir pažeidžiamų grupių poreikius, kad būtų skatinamos investicijos ir kuriamos kokybiškos darbo vietos, darbuotojams būtų padedama įgyti jiems reikiamų įgūdžių ir kad būtų skatinamos vienodos galimybės darbo rinkoje, tinkamos darbo sąlygos, padidintas darbo našumas, remiamas darbo užmokesčio augimas ir tvarios bei tinkamos socialinės apsaugos sistemos ir gerinami visų piliečių gyvenimo standartai; pabrėžia, kad reikia įtvirtinti ir verslui, ir darbuotojams palankią aplinką siekiant sukurti daugiau stabilių darbo vietų, kartu derinant socialinius ir ekonominius aspektus ir bendrai priimant sprendimus, kurie papildytų vieni kitus; ragina valstybes nares darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą palaipsniui perkelti kitiems šaltiniams nekeliant grėsmės socialinei apsaugai; ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant pagerinti socialinius standartus ir sumažinti nelygybę;

3.  pabrėžia, kad socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra pagrindinės priemonės darbdaviams ir profesinėms sąjungoms siekiant nustatyti teisingą darbo užmokestį ir darbo sąlygas, taip pat mano, kad tvirta kolektyvinių derybų sistema padidina valstybių narių atsparumą ekonomikos krizės metu; primena, kad teisė rengti kolektyvines derybas – klausimas, susijęs su visais Europos darbuotojais, turintis lemiamą reikšmę demokratijai ir teisinės valstybės principams, įskaitant pagarbą pagrindinėms socialinėms teisėms, ir, kad teisė į kolektyvines derybas Europoje yra pagrindinė teisė, kurią Europos institucijos yra įsipareigojusios gerbti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį; atsižvelgdamas į tai ragina remti ir sutvirtinti kolektyvines derybas ir darbuotojų poziciją darbo užmokesčio nustatymo sistemose, kurios itin svarbios siekiant užtikrinti aukštų standartų darbo sąlygas; mano, kad tai turėtų būti daroma siekiant remti bendrą paklausą ir ekonomikos atsigavimą, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kovoti su dirbančiųjų skurdu;

4.  ragina tvirčiau įsipareigoti kovoti su skurdu ir didėjančia nelygybe ir skatinti socialines investicijas atsižvelgiant į jų ekonominę grąžą ir socialinę naudą; primena, kad ekonomika, kurioje yra daugiau socialinių investicijų, yra atsparesnė sukrėtimams; ragina valstybes nares ir Komisiją vadovaujantis esamomis Stabilumo ir augimo pakto taisyklėmis sudaryti sąlygas viešosioms socialinėms investicijoms ir, jei reikia, daugiau investuoti į socialinę infrastruktūrą ir teikti paramą labiausiai paveiktiems žmonėms, siekiant nelygybę įveikti tinkamai, visų pirma panaudojant socialinės apsaugos sistemas, teikiančias tinkamą ir gerai nukreiptą pajamų paramą; ragina Komisiją atlikti, jei reikia, išsamesnį vertinimą, kurias išlaidų rūšis galima neabejotinai laikyti socialinėmis investicijomis;

5.  mano, kad svarbu skatinti kultūrų dialogą siekiant palengvinti migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų patekimą į darbo rinką ir padėti integruotis į visuomenę; išreiškia susirūpinimą dėl vis dar mažo etninių mažumų dalyvavimo darbo rinkoje; todėl ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB ir Direktyvą 2000/43/EB; primena, kad naujai atvykę asmenys atsiveža naujų įgūdžių ir žinių, todėl ragina toliau kurti ir skatinti priemones, kuriomis būtų įvairiomis kalbomis teikiama informacija apie esamas formaliojo ir savaiminio mokymosi, profesinio mokymo, mokomosios praktikos ir savanoriškos veiklos galimybes;

6.  primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant padėti patekti į darbo rinką ar joje pasilikti žmonėms, kenčiantiems nuo tam tikrų ligų, pvz., chroniško skausmo; mano, kad darbo rinka turėtų būti pritaikyta prie tokių situacijų ir padaryta lankstesne ir nediskriminuojančia, kad būtų užtikrinta, kad atitinkami žmonės taip pat galėtų prisidėti prie ES ekonomikos plėtojimo, taip mažinant spaudimą socialinės apsaugos sistemoms;

7.  palankiai vertina Komisijos paramą investicijoms, kuriomis gerinamas aplinkos tvarumas, it tai, kad ji pripažįsta šių investicijų teikiamas galimybes visai ekonomikai; sutinka, kad parama perėjimui prie žiedinės ir žaliosios ekonomikos turi didelį naujų darbo vietų kūrimo potencialą;

8.  teigiamai vertina paskelbtą Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir mano, kad įgyvendinant Europos semestrą turėtų būti remiamas jo 20 pagrindinių ramsčio principų, susijusių su vienodomis galimybėmis ir galimybe įsidarbinti, tinkamomis darbo sąlygomis ir socialine apsauga bei įtrauktimi, kaip atskaitos taško ir rekomendacijos įgyvendinant Europos semestro politikos koordinavimo ciklą, kūrimas siekiant pasiekti Europoje „socialinį AAA reitingą“ ir sukurti ekonomikos augimą ir nuspėjamą, tvarią finansinę padėtį, atitinkančią ekonomikos ir užimtumo politikos tikslus, taip siekiant pagrindinių prioritetinių strategijos „Europa 2020“ tikslų; pažymi, kad Europos semestro koordinavimo procesas yra esminė Europos socialinės dimensijos, kuria yra paremtas socialinis ramstis, konsolidavimo priemonė; pažymi, kad Europos socialinių teisių ramstis yra pirmasis žingsnis kuriant bendrą požiūrį į apsaugos socialinių teisių apsaugą ir plėtojimą visoje ES, kuris turėtų atsispindėti valstybių narių taikomose priemonėse; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl socialinių teisių stiprinimo taikant konkrečias specialiai pritaikytas priemones (teisės aktus, politikos formavimo mechanizmus ir finansines priemones) ir siekiant konkrečių rezultatų; pabrėžia pagrindinių teisių viršenybę;

9.  pripažįsta pastangas stiprinti Europos semestro socialinį aspektą; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant suderinti socialinius ir ekonominius prioritetus ir pagerinti socialinės srities stebėsenos ir rekomendacijų kokybę;

10.  palankiai vertina naująją suvestinę, apimančią 14 pagrindinių rodiklių, pagal kuriuos tikrinami valstybių narių rezultatai užimtumo ir socialinėje srityje trimis plačiais aspektais, nustatytais socialinių teisių ramsčio dokumente;

11.  pabrėžia, kad per paskutinius metus, kurių duomenys turimi, vertinant ES vidurkį, rezultatai pagal 11 rodiklių iš 14 pagerėjo, o tai patvirtina, kad ekonomikai atsigaunant padėtis darbo rinkoje ir socialinėje srityje nuolat gerėja; tačiau pažymi, kad reikia imtis veiksmų, kad, kaip nurodė Komisija, būtų užtikrinta teigiama socialinė konvergencija pagal socialiniame ramstyje nustatytus aspektus, ir kad pagrindinių rodiklių analizė rodo, kad 17-oje iš 28 valstybių narių esama bent vienos rūšies „kritinės padėties“;

12.  pripažįsta, kad, nepaisant to, kad bendra ES ekonomikos ir užimtumo padėtis pagerėjo, gautas pelnas ne visada buvo paskirstytas teisingai, o skurstančių ir socialiai atskirtų žmonių skaičius vis dar yra per didelis; yra susirūpinęs dėl didėjančios nelygybės ES ir jos valstybėse narėse ir dėl didėjančios ne tik ne visą darbo laiką, bet ir visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, kuriems kyla skurdo rizika, dalies; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant pagerinti šių žmonių sąlygas ir labiau vertinti NVO, su skurdu kovojančių organizacijų ir pačių skurstančių žmonių darbą ir ekspertines žinias, skatinant juos dalyvauti keičiantis gerąja patirtimi; pabrėžia, kad didelė nelygybė mažina ekonomikos gamybos apimtį ir tvaraus augimo potencialą; pabrėžia tai, kad ilgalaikių bedarbių integracija, pasitelkiant individualiai pritaikytas priemones, yra pagrindinis veiksnys kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi ir prisidedant prie nacionalinių socialinės apsaugos sistemų tvarumo; ragina steigti ir plėtoti visų susijusių veikėjų partnerystes, siekiant pateikti priemones, kurių reikia tam, kad būtų efektyviau reaguojama į darbo rinkos poreikius, randami veiksmingi sprendimai ir užkertamas kelias ilgalaikiam nedarbui; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti veiksmingą darbo rinkos politiką siekiant sumažinti ilgalaikį nedarbą; mano, kad valstybės narės turėtų labiau padėti darbo neturintiems asmenims, jiems suteikdamos įperkamas, prieinamas ir kokybiškas paslaugas ieškant darbo bei atliekant mokymus ir persikvalifikavimą, tuo pat metu apsaugant asmenis, kurie negali dalyvauti darbo rinkoje;

13.  ragina Komisiją teikiant Europos semestro politikos rekomendacijas atsižvelgti į socialinio vystymosi tikslus;

14.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl skirtingose valstybėse narėse užfiksuoto užimtumo ir nedarbo lygio skirtumų ir ypač perspėja dėl nerimą keliančio nepakankamo užimtumo ir paslėpto nedarbo lygio; ypač reiškia susirūpinimą dėl aukšto jaunimo nedarbo lygi o, kuris ES tebėra aukštas – 11 proc., išskyrus kelias valstybes nares – Austriją, Čekiją, Nyderlandus, Vengriją, Maltą ir Vokietiją; mano, kad itin didelį nerimą kelia tai, kad keliose šalyse nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo bei mokyklos nebaigusių asmenų lygis vis dar išlieka aukštas ir tai kelia nerimą; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimui 2017–2020 m. laikotarpiu skirtas finansavimas padidintas 2,4 mlrd. EUR; pabrėžia, kad, jei tai būtina, reikėtų apsvarstyti galimybę šiai iniciatyvai skirti papildomų ES lėšų, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos grupės, įskaitant pažeidžiamus asmenis, turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti Jaunimo garantijų iniciatyvoje; primena apie Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas?“;

15.  pritaria Komisijos nuomonei, kad „socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti teisę į mažiausių pajamų išmokas“; ragina valstybes nares nustatyti pakankamų minimalių pajamų dydį, virš skurdo ribos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir praktika bei įtraukiant socialinius partnerius, taip pat užtikrinti, kad tokios minimalios pajamos bus prieinamos visiems asmenims ir bus skirtos tiems, kuriems labiausiai jų reikia; mano, kad, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu, minimalių pajamų sistemos turėtų būti derinamos su prieiga prie kokybiškų ir įperkamų viešųjų gėrybių bei paslaugų ir priemonių, skatinančių lygias galimybes bei padedančių patekti arba sugrįžti į darbo rinką asmenims, esantiems pažeidžiamoje padėtyje, jei tie asmenys gali dirbti;

16.  ragina Komisiją sukurti Europos socialinės apsaugos numerį, kuris palengvintų keitimąsi informacija ir žmonėms suteiktų įrašus apie jų dabartines ir praeities teises į išmokas ir kuri padėtų neleisti pažeisti darbuotojų teisių;

17.  primena Komisijai, kad galimybė naudotis socialinės apsaugos paslaugomis yra labai svarbi kuriant sąžiningas darbo sąlygas ir kad po konsultacijų su socialiniais partneriais būtina parengti konkrečius pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad žmonės, dirbantys visų formų darbą kauptų teises į socialinės apsaugos išmokas, įskaitant tinkamas pensijas;

18.  ragina Komisiją per Europos socialinį fondą (ESF), Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir Europos semestrą stiprinti savo pastangas remti visapusišką valstybių narių viešąją politiką, pagrindinį dėmesį skiriant tam, kad būtų sklandžiau pereinama nuo studijų ir (ilgalaikio) nedarbo prie darbo, ir ypač ragina užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintos nacionalinio masto priemonės, nurodytos Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką;(20); ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma pagyvenusių darbuotojų, siekiant padėti pritaikyti jų gebėjimus ir padidinti jų galimybes įsidarbinti;

19.  yra susirūpinęs dėl vis dar aukšto skurdo lygio Europoje praėjus beveik dešimtmečiui nuo krizės pradžios ir dėl jos sukelto kartų atotrūkio, įskaitant tas valstybes nares, kuriose žmonių, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, yra mažiau; yra itin susirūpinęs dėl didėjančio vaikų skurdo ir dirbančiųjų skurdo lygio, užfiksuoto keliose valstybėse narėse nepaisant pastaraisiais metais pastebimo makroekonominio atsigavimo; pastebi, kad padėtis, susijusi su vaikų, dalyvaujančių vaiko priežiūros ir ankstyvojo ugdymo sistemoje yra kritinė daugiau nei trečdalyje valstybių narių; ragina Komisiją remti valstybes nares joms rengiant bei įgyvendinant struktūrines reformas ir įvertinti jų socialinį ir paskirstomąjį poveikį;

20.  prašo Komisijos priimti visas priemones, kurių reikia Europoje skurdui, visų pirma vaikų skurdui, drastiškai sumažinti ir, visų pirma, pateikti konkrečius pasiūlymus, kuriais vaikams tektų didžiausias egzistuojančios skurdo mažinimo politikos dėmesys, vadovaujantis jos rekomendacija „Investicijos į vaikus“ ir 2017 m. bei 2018 m. ES biudžetuose nustatytais parengiamaisiais veiksmais ir atitinkamomis EP rezoliucijomis, užtikrinant, kad vaikams, kuriems kyla skurdo rizika, bus suteiktos galimybės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, švietimą, vaiko priežiūrą, deramą būstą ir tinkamą maitinimą; pabrėžia, kad valstybės narės turi priimti nacionalinius vaikų skurdo mažinimo planus, kuriais visų pirma būtų sprendžiamos socialinių pervedimų riboto poveikio skurdo rizikos mažinimui problema;

21.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje kaip pagrindinėms paslaugoms skiriamas dėmesys tinkamam socialiniam būstui ir kitai aprūpinimo būstu paramai, įskaitant žmonių apsaugą nuo nepateisinamo priverstinio iškeldinimo ir nuosavybės teisės netekimo esant pažeidžiamomis aplinkybėmis; ragina semestre ir privalomose pateikti rekomendacijose pagerinti benamystės ir su būstu susijusios atskirties stebėseną;

22.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, pakeičiančios dabartinę Direktyvą dėl rašytinės pažymos;

23.  pabrėžia, kad jaunimo ir žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbas yra didesnis nei suaugusiųjų kvalifikuotų darbuotojų; ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau įgyvendinti Naują Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria yra skirta kelti specifinių įgūdžių problemų turinčių žmonių kvalifikaciją, kad jie galėtų sugrįžti į darbo rinką;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis investuoti į įperkamą, prieinamą ir aukštos kokybės švietimą bei mokymą, į inovacijas, kuriomis skatinamas darbo našumo augimas, į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, į socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką bei į veiksmingesnes ir konkretiems poreikiams pritaikytas viešąsias ir privačias užimtumo tarnybas atsižvelgiant į geografinius ir demografinius pajamų skirtumus atskiruose regionuose ir šalyse, siekiant užtikrinti, kad gauti įgūdžiai atitiks darbo rinkos poreikius, įgalinti žmones ir integruoti juos į darbo rinką bei sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į didėjantį skaitmeninių ir kitų bendrųjų įgūdžių poreikį bei primygtinai tvirtina, kad jų vystymas yra neatidėliotinas bei ypač reikalingas ir turėtų įtraukti visas visuomenės grupes, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams ir jaunimui; primena iniciatyvų, kuriomis siekiama paremti ilgalaikį švietimo ir profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų ir jaunų absolventų mobilumą, kuris suteikia galimybę ugdyti kvalifikuotą ir mobilią darbo jėgą augančiuose sektoriuose, svarbą;

25.  mano, kad abipusis kvalifikacijų pripažinimas bus naudingas mažinant atotrūkį tarp įgūdžių trūkumo Europos darbo rinkoje ir tarp darbo ieškančių asmenų, ypač jaunimo; pažymi, kad neformaliuoju ir savišvietos mokymusi įgyta kvalifikacija ir gebėjimai yra svarbūs, kadangi jie gali padidinti jaunimo ir dėl slaugos veiklos darbo rinkoje nedalyvavusių žmonių galimybes įsidarbinti; todėl pabrėžia, kad labai svarbu sukurti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, ypač savanoriška veikla, įgytų žinių patvirtinimo sistemą; palankiai vertina tai, kad Komisija šioje metinėje augimo apžvalgoje atsižvelgė tai, kad svarbu pripažinti tuos įgūdžius Europos naujų įgūdžių darbotvarkės tikslais; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti profesinį mokymą ir sustiprinti mokymąsi darbo vietoje, įskaitant kokybišką pameistrystę;

26.  ragina valstybes nares remti pameistrystės programas ir visapusiškai naudotis stažuotojams skirtomis programos „ERASMUS +“ lėšomis, kad būtų užtikrinta tokio pobūdžio mokymo kokybė, o jis padarytas patraukliu; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad reikia paskatinti jaunimą atokiausiuose regionuose labiau naudotis šia programa, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su atokiausiais ES regionais“;

27.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl švietimo ir jaunimo ir skatinti keitimąsi gerąja patirtimi;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti galimybes gauti geresnį išsilavinimą, įgūdžius ir darbą, ir užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama žaliajai ir žiedinei ekonomikai įgyvendinant visas su įgūdžiais susijusias priemones;

29.  mano, kad į ateitį nukreipta įgūdžių darbotvarkė turėtų apimti tvarumo pamokas ir būti įtraukta į platesnę profesinio raštingumo vis didėjančio Europos visuomenės skaitmeninimo ir robotizavimo sąlygomis, sampratą, susitelkiant ne tik ties ekonomikos augimu bet ir ties besimokančiųjų asmeniniu tobulėjimu ir sveikatos bei gerovės stiprinimu;

30.  pritaria 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatui „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673), kuris apima plataus užmojo tikslus švietimo srityje, ypač dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo ir kalbų mokymo Europoje tobulinimo;

31.  primena, kad kūrybinės industrijos yra vienos iš versliausių sektorių, o kūrybinis lavinimas ugdo universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, dirbti komandoje ir išradingumą; ragina įtraukti mokymą menų ir kūrybiškumo srityje į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo darbotvarkę, nes kūrybiškumas ir novatoriškumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję; be to, pabrėžia kultūros ir kūrybinio sektoriaus potencialą išsaugant ir skatinant Europos kultūrinę bei kalbų įvairovę, o taip pat potencialą ekonomikos augimui ir inovacijoms bei užimtumui, ypač jaunimo tarpe; pabrėžia, kad toliau remiant kultūros ir kūrybos sektorių ir į jį investuojant galima iš esmės prisidėti prie investicijų, augimo, inovacijų ir užimtumo gerinimo; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į ypatingas viso kultūros ir kūrybos sektoriaus, įskaitant NVO ir smulkiąsias asociacijas, siūlomas galimybes (pvz. Jaunimo užimtumo iniciatyva);

32.  primena apie poreikį skatinti mergaites ir jaunas moteris siekti studijų IRT srityje ir ragina valstybes nares skatinti mergaites ir jaunas moteris studijuoti gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos dalykus, apimant ir menus bei humanitarinius mokslus, o taip pat padidinti moterų skaičių gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, laikantis subsidiarumo principo, siekiant patobulinti tinkamai profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir lyčių lygybei svarbias paslaugas ir teisės aktus; ragina plėtoti prieinamas, kokybiškas ir įperkamas vaiko priežiūros ir ankstyvojo ugdymo paslaugas ir slaugos paslaugas priklausantiems nuo slaugos, ir sukurti palankias sąlygas tėvams ir artimuosius slaugantiems asmenims, suteikiant jiems galimybę išeiti apmokamų šeimos nario priežiūros atostogų ir dirbti pagal lanksčią darbo laiko tvarką naudojantis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, užtikrinti socialinę apsaugą ir, kai reikalinga, suteikti tinkamą apmokymą; tačiau pabrėžia, kad reikia palengvinti šeimos nariams tenkančią privalomos slaugos naštą ir ragina sukurti reglamentuojamą namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų sritį, kuri padės palengvinti profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą, tuo pat metu prisidedant prie darbo vietų kūrimo; todėl pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės potencialą ir svarbų vaidmenį, kurį atlieka socialinių paslaugų teikėjai ir socialinės ekonomikos įmonės; ypač pabrėžia, kad būtina stebėti pažangą socialinėje ir lyčių politikos srityje, įtraukti lyčių aspektą bei apsvarstyti reformų poveikį bėgant laikui;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir kitų priklausomų asmenų slaugos tikslus, panašius į Barselonos tikslus, ir stebėsenos priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad jie būtų pasiekti; ragina Komisiją ir valstybes nares siekti visų priežiūros paslaugų kokybinius standartų, įskaitant standartus dėl galimybių gauti paslaugas, jų prieinamumo ir įperkamumo; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos išvadas dėl savarankiškam gyvenimui skirtos bendruomeninės paramos ir globos plėtojimo ir parengti aiškią strategiją ir užtikrinti dideles investicijas, kad būtų plėtojamos aukštos kokybės bendruomeninės paslaugos ir didinama parama slaugytojams, visų pirma šeimos slaugytojams;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti darbo kokybę tiek darbo sąlygų, sveikatos ir saugos, tiek darbo užmokesčio, suteikiančio deramas gyvenimo sąlygas ir šeimos planavimą, aspektais; pabrėžia, kad svarbu efektyviai kovoti su nedeklaruojamu darbu, įtraukiant socialinius partnerius ir nustatant tinkamas baudas; primygtinai ragina valstybes nares padvigubinti savo pastangas nedeklaruojamą darbą paversti deklaruojamu darbu, stiprinant darbo inspekcijų mechanizmus ir nustatant priemones, kuriomis darbuotojams būtų suteikiamos galimybės nuo neoficialios ekonomikos pereiti prie oficialios ekonomikos; primena valstybėms narėms, kad esama nedeklaruojamo darbo platformos, kurioje jos turėtų aktyviai dalyvauti ir keistis geriausia patirtimi, siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu, vadinamosiomis pašto dėžučių įmonėmis ir fiktyviu savarankišku darbu, nes šios darbo formos pakerta darbo kokybę ir darbuotojų galimybes naudotis socialinės apsaugos sistemomis bei nacionaliniais viešaisiais finansais, o tai sukuria nesąžiningą Europos įmonių tarpusavio konkurenciją; palankiai vertina naujas Komisijos siūlomas iniciatyvas, pvz., pradėti viešąsias konsultacijas dėl Europos darbo institucijos ir Europos socialinio draudimo numerio; ragina valstybes nares aprūpinti darbo inspekcijas ir kitas atitinkamas valstybines organizacijas pakankamais ištekliais, reikalingais nedeklaruojamo darbo problemoms spręsti, sukurti priemones, kuriomis pasinaudojant darbuotojai galėtų nuo šešėlines ekonomikos pereiti oficialios, o taip pat pagerinti tarpvalstybinį inspekcijų tarnybų bendradarbiavimą ir elektroninį keitimąsi informacija ir duomenimis, siekiant padidinti kontrolės priemonių, skirtų kovoti su socialiniu sukčiavimu ir nedeklaruojamu darbu bei užkirsti jiems kelią, veiksmingumą, ir sumažinti administracinę naštą;

36.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad aktyvi darbo rinkos politika būtų veiksminga ir efektyvi ir būtų parengta taip, kad remtų mobilumą tarp sektorių ir darbuotojų perkvalifikavimą, nes tai yra klausimai, kurie taps vis svarbesni, kadangi mūsų darbo rinkos prisitaiko prie skaitmeninių permainų mūsų ekonomikoje;

37.  atkreipia dėmesį į MVĮ ir socialinių paslaugų ir socialinių įmonių darbo vietų kūrimo potencialą ir visai ekonomikai teikiamas galimybes; kad gyvybiškai svarbu įvertinti didelį pradedančiųjų įmonių bankrotų lygį tam, kad padaryti išvadas dėl to, kaip geriau remti verslumą ateityje, įskaitant socialinės ir žiedinės ekonomikos modelių vystymą ir rėmimą; be to, mano, kad yra gyvybiškai svarbu gerinti aplinką verslui šalinant administracines kliūtis ir koreguojant reikalavimus, gerinant galimybes gauti finansavimą ir remiant MVĮ, verslininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, ypač mažoms įmonėms, pradedančiosioms įmonėms ir socialinės ekonomikos įmonėms palankių apmokestinimo modelių ir supaprastintos mokestinių prievolių vykdymo tvarkos vystymą bei vengti mokesčių slėpimo ir įrašų apie patikimą informaciją, pagal kurią galima nustatyti mokesčio bazes ir jų tikrus savininkus, trūkumo; ragina valstybes nares parengti politikos priemones, kuriomis nuo ankstyvo amžiaus būtų didinamas jaunimo verslumas jiems suteikiant mokomosios praktikos ir lankymosi bendrovėse galimybių bei tinkamų žinių, reikalingų apsisaugoti nuo nesėkmių; todėl primygtinai ragina Komisiją tęsti „Erasmus“ jauniesiems verslininkams programas; ragina valstybes nares remti asociacijas ir iniciatyvas, kurios padeda jauniems verslininkams plėtoti novatoriškus projektus;

38.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra auganti sritis, galinti paskatinti ekonomiką ir kartu mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas; tačiau mano, kad siekiant sukurti labiau į socialinius klausimus orientuotą, integracinę ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą, įskaitant mokymą apie sąžiningą prekybą, socialines įmones ir alternatyvius verslo modelius, įtraukiant ir kooperatyvus;

39.  pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonės atliko itin svarbų vaidmenį mažinant krizės poveikį; todėl pabrėžia, kad toms įmonėms reikia teikti didesnę paramą, visų pirma susijusią su įvairių formų finansavimu, įskaitant Europos fondus, ir mažinti joms tenkančią administracinę naštą; pabrėžia, kad joms reikia sukurti teisinę sistemą, pagal kurią ES būtų pripažįstama jų veikla ir būtų išvengiama nesąžiningos konkurencijos; apgailestauja dėl to, kad metinėje augimo apžvalgoje jų veiklos vertinimas neatspindimas, nors to prašė Parlamentas;

40.  pripažįsta, kad moterys tebėra nepakankamai atstovaujamos darbo rinkoje; šiuo atžvilgiu mano, kad lanksčios darbo sutartys, įskaitant sutartis dėl savanoriško laikino darbo ar darbo ne visą darbo laiką, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant grupių, įskaitant moteris, kurios kitu atveju būtų pašalintos iš darbo rinkos, aktyvumo darbo rinkoje lygį;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant teisingą perėjimą investuoti į mokslinius tyrimus ir skatinti naujų gamybos technologijų ir paslaugų vystymą; atkreipia dėmesį į jų teikiamas galimybes didinti produktyvumą ir tvarumą, kurti naują kokybišką užimtumą ir skatinti ilgalaikį ekonomikos vystymąsi;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares pagal strategiją „Europa 2020“ skatinti investicijas į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektorių; teigia, kad investicijos į šį sektorių padeda didinti konkurencingumą ir ekonomikos našumą ir taip skatina stabilių darbo vietų kūrimą ir didesnį darbo užmokestį;

43.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio visuose regionuose, įskaitant kaimo vietoves ir regionus, turinčius didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių problemų, siekiant skatinti darnų vystymąsi visoje ES;

44.  mano, kad viena iš didžiausių kliūčių, varžančių ES ekonomikos vystymąsi, yra demografinis nuosmukis, skirtingu mastu veikiantis ES regionus, o tai reikalauja skirtingų metodų ir įsipareigojimų; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti naujas priemones šiai problemai spręsti; pabrėžia, kad demografinio nuosmukio problema turi būti sprendžiama vadovaujantis kompleksiniu požiūriu, kuris turėtų apimti reikiamos infrastruktūros pritaikymą, kokybišką užimtumą, užtikrinančias deramą darbo užmokestį, viešųjų paslaugų skaičiaus didinimą ir savanorišką lanksčią darbo laiko tvarką, kas nekenktų tinkamos darbo vietos garantijoms ir prieinamai socialinei apsaugai;

45.  palankiai vertina tai, kad Komisija į savo Europos statistikos programą įtraukė poreikį teikti statistiką apie demografines problemas, pvz., gyventojų skaičiaus mažėjimą ir gyventojų dispersiją; mano, kad šie duomenys padės susidaryti tikslų vaizdą apie problemas, su kuriomis susiduria šie regionai ir leis rasti geresnių sprendimų; ragina Komisiją atsižvelgti į šią statistiką būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP);

46.  primena, kad reikia pritaikyti pensijų sistemas prie didėjančios tikėtinos gyvenimo trukmės, siekiant užtikrinti šių sistemų tvarumą ir gerą gyvenimo kokybę vyresnio amžiaus asmenims; pabrėžia, kad to galima pasiekti sumažinant ekonominės priklausomybės lygį, įskaitant siūlomas tinkamas darbo sąlygas, kuriomis norintiems dirbti ilgiau būtų sudaroma tokia galimybė ir valstybės narės lygmeniu bei kartu su socialiniais partneriais įvertinant poreikį teisės aktais nustatytą teisinį amžių ir faktinį pensinį amžių priderinti prie ilgėjančios gyvenimo trukmės bei draudimo įmokų laikotarpiu, taip pat apsaugant nuo ankstyvo išėjimo iš darbo rinkos bei į darbo rinką priimant jaunimą ir pabėgėlius bei migrantus; ragina Komisiją remti valstybes nares joms stiprinant valstybines ir profesines pensijų sistemas ir kuriant priežiūros kreditus, skirtus kompensuoti moterims ir vyrams dėl vaikų ir ilgalaikės priežiūros atsakomybių praleistas įmokas, kas būtų priemonė sumažinti moterų ir vyrų pensijų skirtumus ir užtikrinti pakankamas pajamas iš pensijos aukščiau skurdo ribos ir oriai bei nepriklausomai gyventi;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti aktyvaus senėjimo, vyresnio amžiaus asmenų socialinės įtraukties ir kartų solidarumo politiką; primena, kad ekonomiškai efektyvesnės sveikatos priežiūros sistemos ir ilgalaikė priežiūra, kuria užtikrinama laiku suteikiama prieiga prie prieinamos kokybiškų sveikatos priežiūros prevencinių ir gydymo paslaugų, taip pat yra labai svarbios našumui;

48.  laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika, kaip pagrindinė Europos Sąjungos viešojo investavimo politikos sritis, parodė savo veiksmingumą mažinant nelygybę, didinant įtrauktį ir mažinant skurdą, todėl būsimoje daugiametėje finansinėje programoje ji turėtų gauti daugiau lėšų; mano, kad Europos socialinis fondas turėtų būti išlaikytas kaip pagrindinė ES darbuotojų integracijos ir reintegracijos į darbo rinką ir socialinės įtraukties ir kovos su skurdu ir nelygybe rėmimo priemonė, o juo turėtų būti remiamas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas; ragina Komisiją padidinti ESF finansavimą, siekiant kitos DFP metu paremti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą;

49.  pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) privalo remti plėtrą ir užimtumą aukštos rizikos investiciniuose projektuose bei spręsti jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo problemas; tačiau yra susirūpinęs dėl didžiulio skirtumo panaudojant fondą ES-15 ir ES-13 valstybėse narėse; be to, pabrėžia Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) vaidmenį skatinant aukštą užimtumo kokybės ir tvarumo lygį, užtikrinant tinkamą ir deramą socialinę apsaugą ir kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu;

50.  primygtinai ragina valstybes nares įvertinti, ar jos galėtų sumažinti mokesčius būtiniausioms prekėms, visų pirma maistus, nes šis žingsnis taptų viena iš būtiniausių socialinio teisingumo priemonių;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas siekti tolesnės neįgaliųjų įtraukties į darbo rinką pašalinant su teisėkūra susijusias kliūtis, kovojant su diskriminacija, pritaikant darbo vietas ir sukuriant paskatų jų įdarbinimui; primena, kad esminės priemonės yra neįgaliesiems pritaikyta darbo aplinka, jų integracija visuose švietimo ir lavinimo lygmenyse bei tikslinė finansinė parama, kurios padėtų jiems visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir apskritai visuomenės gyvenime; ragina Komisiją į socialinių rodiklių suvestinę įtraukti neįgaliųjų darbo ir socialinės įtraukties rodiklius;

52.  palankiai vertina tai, kad į naujas gaires dėl valstybių narių užimtumo politikos, pridedamas prie 2018 m. metinės augimo apžvalgos, įtrauktos neįgaliųjų teisės; vis dėlto ragina į šias nuostatas įtraukti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama nustatytų tikslų, laikantis ES ir valstybių narių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją;

53.  ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti pabėgėlių ir etninėms mažumoms priklausančių ar migrantų kilmės asmenų socialinę įtrauktį;

54.  pabrėžia, kad darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitiktis yra problema, su kuria darbdaviai susiduria visuose ES regionuose, įskaitant ir labiausiai išsivysčiusius, ir negali būti išspręsta nesaugiomis arba nestabiliomis darbo vietomis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti priemones, kuriomis būtų lengvinamas darbuotojų judumas darbo vietų, sektorių ir vietovių lygmeniu, siekiant patenkinti darbo jėgos poreikius tiek mažiau, tiek ir daugiau išsivysčiusiuose regionuose, tuo pat metu užtikrinant stabilumą ir padorias darbo sąlygas bei leidžiant jauniems specialistams tobulėti ir siekti karjeros; pripažįsta, kad darbo jėgos judumas ES viduje tarp valstybių narių padeda patenkinti pasiūlą ir paklausą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti konkrečioms periferinių ir atokiausių regionų darbuotojų sąlygoms;

55.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant daugybės Europos Parlamento prašymų, į metinę augimo apžvalgą vis dar nėra įtraukti atokiausi regionai; primygtinai ragina Komisiją, siekiant užtikrinti jau išsamiai aptartą regionų lygybę ir padidinti konvergenciją, pagerinti SESV 349 straipsnio taikymą ir dėti pastangas siekiant į ES integruoti atokiausius regionus; pabrėžia, kad atokiausiems regionams ir toliau reikia skirti ypatingą dėmesį– ne tik skirti lėšų, bet ir atkreipti dėmesį į poveikį, kurį ES politikos priemonės gali turėti šių regionų socialinei padėčiai ir užimtumo lygiui;

56.  pabrėžia, kad, nepaisant pagerėjusios padėties darbo rinkoje, 2014–2016 m. laikotarpiu realusis darbo užmokesčio augimas buvo mažesnis nei našumo augimas; primena, kad realiojo darbo užmokesčio augimas, kuris yra didesnio našumo rezultatas, yra itin svarbus kovojant su nelygybe;

57.  pabrėžia socialinių partnerių, kaip pagrindinių suinteresuotųjų subjektų nacionalinėje socialinio dialogo praktikoje, pilietinėje visuomenėje ir reformų įgyvendinimo procese, vaidmens svarbą ir jų dalyvavimo rengiant reformas, nustatant jų įgyvendinimo eiliškumą ir jas įgyvendinant pridėtinę vertę; pabrėžia, kad, jei socialiniai partneriai bus efektyviai įtraukti š politikos formavimą, jie jausis labiau dalyvavę priimant nacionalines reformas reaguojant į Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir galiausiai jie jausis labiau atsakingi už reformų rezultatus; todėl ragina Komisiją pasiūlyti tinkamo visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo gaires; pritaria nuomonei, kad naujų formų darbui globalizuotoje rinkoje reikia naujų formų socialinio ir pilietinio dialogo bei ragina Komisiją ir valstybes nares remti šių naujų socialinio dialogo formų kūrimą ir tokių naujų darbo formų apsaugą; pabrėžia, kad darbuotojai turi būti informuojami apie jų teises ir apsaugoti, jeigu informavimas yra susijęs su piktnaudžiavimo praktikomis; mano, kad, siekiant padidinti konvergenciją, socialinis dialogas turėtų būti vykdomas kiekvienu Europos semestro proceso etapu; pripažįsta, kad valstybės narės turi padėti gyventojams įgyti darbo rinkoje reikiamų įgūdžių;

58.  pabrėžia tai, kad, pasak Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) ir strategijos „Europa 2020“ rodiklių suvestinės, 2016 m. darbo jėgos įgūdžių pasiskirstymai daugiausia atitiko darbo rinkos kvalifikacijos reikalavimus, ir kad darbo vietų pasiūla viršijo visų kvalifikacijos rūšių paklausą ir buvo ypač didelė mažo ir vidutinio lygio kvalifikacijų atveju; pabrėžia, kad CEDEFOP prognozės rodo, kad iki 2025 m. tuo pat metu augs tiek įgūdžių paklausa, tiek pasiūla ir kad darbo jėgos įgūdžių lygis turėtų keistis greičiau nei rinkoje reikalaujamas įgūdžių lygis; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai iš naujo įvertinti sunkumus patekti į darbo rinką; yra susirūpinęs dėl padidėjusio per didelės kvalifikacijos lygio (25 proc. 2014 m.);

59.  atkreipia dėmesį į tai, jog diskriminacija dėl lyties, pvz., vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei užimtumo lygio skirtumas, išlieka didelis, o vidutinis valandinis vyrų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra maždaug 16 proc. didesnis negu dirbančių moterų; pabrėžia, jog šį atotrūkį lemia tai, kad nepakankamai moterų dirba gerai apmokamuose sektoriuose, kad jos diskriminuojamos darbo rinkoje ir kad didelis skaičius moterų dirba ne visą darbo dieną; primygtinai ragina toliau siekti pažangos, kad būtų mažinamas šis atotrūkis; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją į strategiją „Europa 2020“ įtraukti lyčių lygybės ramstį ir visa apimantį lyčių lygybės tikslą;

60.  ragina valstybes nares nustatant kokybinius tikslus ir sukuriant priemones, kuriomis kovojama su išlikusia lyčių nelygybe, į savo nacionalines reformų programas, taip pat stabilumo ir konvergencijos programas įtraukti lyčių aspektą ir vyrų ir moterų lygybės principą;

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0355.
(3) OL L 59, 2013 3 2, p. 5.
(4) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0451.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0418.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0403.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0360.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0260.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0039.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.
(14) OL C 35, 2018 1 31, p. 157.
(15) OL C 366, 2017 10 27, p. 19.
(16) OL C 265, 2017 8 11, p. 48.
(17) OL C 75, 2016 2 26, p. 130.
(18) OL C 65, 2016 2 19, p. 40.
(19) Europos Komisijos paskelbtas skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas.
(20) OL C 67, 2016 2 20, p. 1.

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 6 d.Teisinis pranešimas