Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. sausio 18 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Neprieštaravimas įgyvendinimo priemonei: Sąjungos registro įsteigimas
 Nigerija
 Žmogaus teisių aktyvistų Wu Gan, Xie Yang, Lee Ming-che, Tashi Wangchuk ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos
 Kongo Demokratinė Respublika
 Marakešo sutartis: geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymas akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims ***
 Jurisdikcija ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimas ir vykdymas *
 Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimas valstybėse narėse
 Profesinių paslaugų direktyvos įgyvendinimas ir poreikis reformuoti profesines paslaugas

Neprieštaravimas įgyvendinimo priemonei: Sąjungos registro įsteigimas
PDF 241kWORD 44k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, projektui (D054274-02 – 2017/3013(RPS))
P8_TA(2018)0012B8-0041/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras (D054274-02), projektą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB(1), ypač į jos 12 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į minėtos direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto 2017 m. lapkričio 30 d. pateiktą nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. laišką, kuriame ji prašo pareikšti, jog Parlamentas neprieštaraus reglamento projektui,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto 2018 m. sausio 11 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2) 5a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 4 dalies d punktą ir 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2018 m. sausio 17 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi, siekiant išsaugoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ES ATLPS) aplinkosauginį naudingumą, ES ATLPS priklausantiems orlaivių naudotojams ir kitiems veiklos vykdytojams draudžiama naudoti leidimus, išduotus valstybės narės, kurios įsipareigojimai orlaivių naudotojų ir kitų veiklos vykdytojų atžvilgiu nustoja galioti ir todėl turėtų būti patvirtintos būtinos apsaugos priemonės;

B.  kadangi Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsniu Komisija įgaliojama taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimti priemones dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos;

C.  kadangi 2017 m. gruodžio 8 d. Komisija oficialiai pateikė Parlamentui Komisijos reglamento, iš dalies keičiančio Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras (taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimamos priemonės projektas), projektą ir taip pradėjo trijų mėnesių tikrinimo laikotarpį, per kurį Parlamentas gali pareikšti prieštaravimą tam teisės akto projektui;

D.  kadangi į priemonės, priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, projektą įtrauktos apsaugos priemonės turėtų įsigalioti skubos tvarka, kad būtų galima pradėti taikyti priemones ir nemokamai suteikti leidimus, juos gauti mainais už tarptautinius kreditus ar parduodi aukcione 2018 m., ir kadangi Parlamentui visiškai pasinaudojus turimu trijų mėnesių tikrinimo laikotarpiu neliktų pakankamai laiko tam, kad pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimamos priemonės projektas įsigaliotų dar prieš tai, kai 2018 m. bus pradedami išduoti leidimai;

1.  pareiškia, jog neprieštarauja Komisijos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir susipažinti – Tarybai.

(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


Nigerija
PDF 260kWORD 47k
2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Nigerijos (2018/2513(RSP))
P8_TA(2018)0013RC-B8-0045/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nigerijos,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Nigerija ratifikavo 1983 m. birželio 22 d.,

–  atsižvelgdamas į Nigerijos Federacinės Respublikos Konstituciją, ypač į jos nuostatas dėl religijos laisvės apsaugos, išdėstytas IV skyriuje „Teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl pagrobimų Nigerijoje ir 2015 m. vasario 9 d. išvadas dėl rinkimų Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. prezidento Muhammadu Buhari kreipimąsi į Europos Parlamentą,

–  atsižvelgdamas į sprendimą įtraukti grupuotę „Boko Haram“ į ES paskelbtą teroristinių organizacijų sąrašą priėmus 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 583/2014, kuriuo 214-ą kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu, ir kuris įsigaliojo 2014 m. gegužės 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl „Boko Haram“ pagrobtų mergaičių išlaisvinimo Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Nigerija ratifikavo 1993 m. spalio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurią Nigerija ratifikavo 1991 m. balandžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į antrą kartą persvarstytą Kotonu susitarimą, kurį Nigerija ratifikavo 2010 m. rugsėjo 27 d.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę paskirta žmogaus teisių gynėjai Hauwai Ibrahim,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. surengtų Nigerijos prezidento rinkimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, Nigerija, daugiausia gyventojų turinti ir įvairiausia kultūrų požiūriu Afrikos šalis (jos gyventojų skaičius nuo 33 milijonų 1950 m. išaugo iki maždaug 190 milijonų šiandien), 2050 m. taps trečia pagal gyventojų skaičių pasaulio šalimi ir ją pralenks tik Kinija ir Indija;

B.  kadangi Nigerijoje gyvena daugiausia Afrikos krikščionių;

C.  kadangi Nigerijoje gyvena beveik lygiai tiek pat musulmonų, kiek krikščionių;

D.  kadangi šiaurinėje Nigerijoje gyvena apie 30 milijonų krikščionių ir jie sudaro didžiausią religinę mažumą tame itin musulmoniškame regione;

E.  kadangi 2017 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) pranešė, kad šiaurinėje Nigerijoje 8,5 mln. žmonių reikia gyvybiškai svarbios pagalbos ir kad 2017 m. 6,9 mln. žmonių reikėjo humanitarinės pagalbos;

F.  kadangi šalies Vidurio Ruožo regionas kenčia nuo daugybę metų besitęsiančios ekonominės ir politinės įtampos tarp etninių ir religinių bendruomenių, o pastarojo meto smurtą pakurstė gyvulių augintojų ir žemdirbių bendruomenių konkurencija dėl valdžios ir galimybių naudotis žeme;

G.  kadangi grėsmę taikai ir stabilumui šiaurinėje Nigerijoje kelia besitęsiantys išpuoliai, žudymai ir grobimai, kuriuos islamistų grupuotė „Boko Haram“ vykdo nuo 2009 m.;

H.  kadangi nuo tada, kai „Boko Haram“ pradėjo išpuolius, nužudyta daugiau kaip 20 000 ir priversti migruoti, taip pat ir į kaimynines šalis, daugiau kaip 2 milijonai žmonių;

I.  kadangi 2014 m. balandžio mėn. „Boko Haram“ pagrobė 276 mergaites iš mokyklos Čibuke (šiaurinė Nigerija) – dalis jų grįžo į savo šeimą, tačiau nemažai jų vis dar yra nežinomoje vietoje;

J.  kadangi „Boko Haram“ moteris ir mergaites pavertė vergėmis, prievartavo, radikalizavo ir privertė „tuoktis“; kadangi daug išgyvenusiųjų šią siaubingą patirtį dabar nėščios nuo prievartautojų;

K.  kadangi saugumo pajėgos taip pat kaltinamos nutraukusios taikius protestus ir mitingus ir kai kuriais atvejais padariusios tai smurtu ir panaudojusios pernelyg didelę jėgą;

L.  kadangi praėjusiais metais pagrobta nemažai kunigų ir vienuolių, įskaitant šešias Eucharistinės Jėzaus Širdies kongregacijos seseris, pagrobtas Iguoriakyje 2017 m. lapkričio 13 d. ir neseniai išlaisvintas;

M.  kadangi Omoku daugiau kaip 14 žmonių nužudyta ir daug kitų sužeista, kai jie ėjo iš pamaldų anksti rytą naujųjų metų išvakarėse; kadangi pastaruoju metu daugėja krikščionių ir musulmonų mirties atvejų, o tai didina susirūpinimą dėl abiejų konfesijų atstovų padėties šalyje;

N.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį Nigerijoje padaugėjo gyvulių augintojų ir žemdirbių konfliktų, jie išplito, suintensyvėjo ir šiandien kelia grėsmę tautų išlikimui; kadangi suintensyvėjus žudynėms ir naikinimui nužudyta tūkstančiai žmonių, sunaikintos ištisos bendruomenės, daug žemdirbių ir gyvulių augintojų prarado gyvybę ir turtą – tai ne tik griauna gyvenimus, bet ir ardo nacionalinę sanglaudą;

O.  kadangi laikui bėgant dėl didelio gyventojų skaičiaus augimo, žemdirbystės plėtros, ganyklų ir gyvulių judėjimo kelių praradimo klajokliniam gyvulių auginimui kyla išnykimo grėsmė; kadangi tuo pačiu metu klajoklinis gyvulių auginimas negali būti nutrauktas ar uždraustas, nes esama svarių kultūrinių, politinių ir ekonominių priežasčių jam egzistuoti;

P.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TTT) yra nustatęs, kad esama pakankamo pagrindo manyti, kad Nigerijoje „Boko Haram“ yra padariusi nusikaltimų žmoniškumui, kaip apibrėžta Romos statuto 7 straipsnyje, įskaitant žudynes ir persekiojimą;

Q.  kadangi Nigerijoje taikoma sudėtinga teisinė sistema, susidedanti iš bendrosios teisės, paprotinės teisės ir religinės teisės ir kelių valdžios pakopų, ir dėl to pasidaro labai sudėtinga iš tikrųjų užtikrinti žmogaus teises;

R.  kadangi atskaitomybė, teisingumas, teisinė valstybė ir kova su nebaudžiamumu yra esminiai elementai, kuriais remiasi taika ir konfliktų sprendimas, susitaikymo ir atkūrimo pastangos;

S.  kadangi Nigerijoje galioja mirties bausmė; kadangi 2016 m. Nigerijoje mirties bausmė skirta 527 žmonėms – tai tris kartus daugiau nei 2015 m.; kadangi nuo 2006 m. de facto galioja mirties bausmės moratoriumas, nors moratoriumas ir buvo nutrauktas 2013 ir 2016 m.;

T.  kadangi Nigerijos nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija paskelbė, kad 2019 m. vasario 16 d. vyks prezidento ir nacionalinės asamblėjos rinkimai;

U.  kadangi organizacija „Transparency International“, sudarydama 2016 m. korupcijos suvokimo indeksą, skyrė Nigerijai 136 vietą iš 175 šalių;

V.  kadangi pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį ES vykdo reguliarų politinį dialogą su Nigerija dėl žmogaus teisių ir demokratinių principų, įskaitant etninę, religinę ir rasinę diskriminaciją;

1.  yra labai susirūpinęs dėl augančių etninių konfliktų tarp gyvulių augintojų ir žemdirbių Vidurio Ruožo regione, dėl kurių dar labiau padidėjo Nigerijos patiriamos saugumo problemos, ir apgailestauja, kad jas sprendžiant nedaroma tikra pažanga;

2.  griežtai smerkia Nigerijoje didėjantį smurtą prieš krikščionis ir musulmonus, taip pat prieš religines institucijas ir maldininkus, tokį kaip neseniai įvykusios mažiausiai 48 krikščionių žudynės Plynaukštės valstijos kaimuose ir mečetės šiaurės rytų Nigerijoje, Mubyje, susprogdinimas, per kurį žuvo mažiausiai 50 žmonių; ragina prezidentą M. Buhari ir Nigerijos vyriausybę dėti daugiau pastangų sustabdyti smurtą, ginti Nigerijos gyventojų teisę laisvai išpažinti savo religiją ir griežčiau apsaugoti visų savo piliečių teises, laikantis šalies įstatymų ir Konstitucijos; reiškia užuojautą visų tebesitęsiančio smurto aukų šeimoms; be to, primena, kad iki XX a. 8-ojo dešimtmečio gyvulių augintojai ir žemdirbiai sugyveno taikiai, ir apgailestauja dėl to, kad dabartinis smurtas, susijęs su galimybe naudotis žeme ir paaštrėjęs išnykus veiksmingoms tarpininkavimo sistemoms, yra apibūdinamas kaip religinis konfliktas, nes tai problemą pernelyg supaprastina;

3.  ragina vyriausybę sutelkti dėmesį į žmogaus teisių ir orumo užtikrinimą visose politikos srityse, siekiant užtikrinti taikų piliečių sambūvį nepriklausomai nuo jų religijos, įsitikinimų ir politinių pažiūrų;

4.  ragina Nigerijos vyriausybę vesti derybas dėl nacionalinės politikos sistemos, kuri apsaugotų žemdirbių ir gyvulių augintojų interesus, ir ragina tarptautinius partnerius daugiau investuoti į gyvulių augintojų ir žemdirbių bendruomenių tarpusavio konfliktų prevenciją ir sprendimą, remiant bendradarbiavimą, kai vykdomos bendros ekonominės ir gamtos išteklių valdymo iniciatyvos;

5.  apgailestauja dėl Nigerijos šiaurėje besitęsiančio smurto ir išpuolių, kurių taikinys – krikščionių bendruomenės; atkreipia dėmesį į tai, kad grupuotė „Boko Haram“ nesirinkdama rengė išpuolius prieš musulmonų, krikščionių ir kitų konfesijų atstovus;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Nigerijos karinės pajėgos vėl atsiėmė grupuotės „Boko Haram“ užgrobtą teritoriją ir sulaikė kai kuriuos jos narius, bet vyriausybės nekarinės pastangos sustabdyti grupuotę „Boko Haram“ vis dar telkiamos;

7.  primygtinai ragina M. Buhari vyriausybę apginti savo piliečius nuo terorizmo, tačiau primygtinai tvirtina, kad tokie veiksmai turi būti vykdomi visapusiškai paisant žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; teigiamai vertina M. Buhari vyriausybės padarytą pažangą sprendžiant Nigerijos saugumo problemas ir kovojant su korupcija; siūlo savo paramą siekiant šio tikslo ir siekiant sutraukyti korupcinės veiklos ir terorizmo saitus;

8.  vis dėlto primena, kad vyriausybės veiksmai prieš grupuotę „Boko Haram“ ir kitas teroristines organizacijas turėtų nekurstyti tolesnio smurto; atsižvelgdamas į tai, ragina reformuoti Nigerijos valstybines saugumo pajėgas, įskaitant policiją, ir atlikti asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteismines egzekucijas, kankinimą, savavališkus suėmimus ir su turto prievartavimu susijusį smurtą, veiklos tyrimus;

9.  ragina Nigerijos vyriausybę šalinti pagrindines smurto priežastis, visiems piliečiams užtikrinant lygias teises ir nediskriminacinius teisės aktus;

10.  smerkia seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties prieš moteris ir mergaites, ir tai, kad grupuotė „Boko Haram“ ir kitos teroristinės grupės grobia moteris ir vaikus, priverčia juos tuoktis, juos žagina ir naudojasi kaip savižudžiais sprogdintojais; be to, reiškia susirūpinimą, kad, nepakankama humanitarinė pagalba pabėgėlių stovyklose taip pat lemia plataus masto išnaudojimą ir seksualinę prievartą;

11.  ragina Nigerijos valdžios institucijas teikti reikalingą psichologinę ir socialinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo radikalizacijos, ypač moterims, vaikams ir jaunimui, prieš juos reintegruojant į visuomenę; ragina visus tarptautinius subjektus dėti bendras pastangas siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, ir rengti reabilitacijos ir deradikalizacijos programas;

12.  skatina daryti didesnę pažangą kovojant su dešimtmečius Nigerijos visuomenę žlugdančia korupcija, ir mano, kad jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų siekiant išnaikinti tokius nusikaltimus, M. Buhari vyriausybės platesnės politinės, ekonominės ir socialinės darbotvarkės įvykdyti nepavyks; ragina Nigerijos valdžios institucijas sustiprinti kovos su korupcija priemones ir pabrėžia, kad to nepadarius ilgus metus vyraus skurdas, nelygybė, bloga šalies reputacija, mažos išorės investicijos ir menkesnės jos piliečių gyvenimo galimybės; primena, kad dėl korupcijos kyla nepasitenkinimas viešosiomis institucijomis ir piliečių akyse mažėja vyriausybių teisėtumas;

13.  ragina didinti Nigerijos teismų sistemos efektyvumą ir nepriklausomumą, kad būtų galima veiksmingai panaudoti baudžiamąją teisę kovai su smurtu, terorizmu ir korupcija;

14.  ragina Nigerijos valdžios institucijas įgyvendinti mirties bausmės moratoriumą siekiant ją panaikinti;

15.  primena Nigerijos vyriausybei jos pareigą užtikrinti, kad rinkimai būtų rengiami laikantis jos tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti laisvus, skaidrius ir patikimus rinkimus;

16.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares stebėti iš Libijos grįžtančių Nigerijos piliečių reintegraciją ir užtikrinti, kad numatytas ES finansavimas būtų veiksmingai naudojamas; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie šias reintegracijos priemones;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos Federacinės Respublikos prezidentui, Afrikos Sąjungos pirmininkui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Panafrikos Parlamentui ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) atstovams.


Žmogaus teisių aktyvistų Wu Gan, Xie Yang, Lee Ming-che, Tashi Wangchuk ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos
PDF 272kWORD 45k
2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių aktyvistų Wu Gano, Xie Yango, Lee Mingo-che, Tashi Wangchuko ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos (2018/2514(RSP))
P8_TA(2018)0014RC-B8-0043/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, visų pirma į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(1), 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(2), 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Gui Minhai, Kinijoje kalinamo leidėjo, atvejo(3), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(4) ir 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejų(5),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. inicijuotą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1 ir 2 d. Briuselyje įvykusį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinis komitetas priėmė naują įstatymą dėl nacionalinio saugumo, o 2015 m. gegužės 5 d. buvo paskelbtas antrasis naujo įstatymo dėl užsienio NVO valdymo projektas,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2017 m. birželio 22 ir 23 d. Briuselyje įvykusį jo 35-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad jo Sacharovo premija už minties laisvę 1996 m. ir 2008 m. buvo skirta atitinkamai Wei Jingshengui ir Hu Jia,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai užsienio reikalų ir saugumo politikos Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų klausimais 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškimą dėl Wu Ganui ir Xie Yangui Kinijoje paskelbtų nuosprendžių,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškimą vietos lygmeniu dėl Tarptautinės žmogaus teisių dienos,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi visuotinių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir pagarba joms turėtų likti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindas, vadovaujantis ES įsipareigojimu remti tas pačias vertybes vykdant savo išorės veiksmus ir Kinijos parodytu suinteresuotumu jų laikytis įgyvendinant savo pačios vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklą;

B.  kadangi, valdžią perėmus Prezidentui Xi Jinpingui, žmogaus teisių padėtis Kinijoje dar labiau blogėjo, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

C.  kadangi 2017 m. gruodžio 26 d. Tiandzino teismas aštuoneriems metams kalėjimo nuteisė aktyvistą Wu Ganą, kuris buvo apkaltintas ardomąja veikla valstybės atžvilgiu; kadangi Wu Gan reguliariai rengė interneto ir ne interneto kampanijas opiais klausimais, susijusiais su vyriausybės piktnaudžiavimu valdžia; kadangi, pasak jo advokato, Wu Gan atmetė susitarimą su valdžios institucijomis, pagal kurį jam pripažinus kaltę jo nuosprendžio vykdymas būtų atidėtas;

D.  kadangi tą pačią dieną Hunano provincijoje buvo nuteistas ir žmogaus teisių srityje dirbantis teisininkas Xie Yang: jis nuo baudžiamųjų sankcijų buvo atleistas, nes anksčiau prisipažino vykdęs ardomąją veiklą valstybės atžvilgiu; kadangi Wu Gan buvo suimtas likus keliems mėnesiams iki precedento neturinčio 2015 m. susidorojimo su žmogaus teisių srityje dirbančiais teisininkais ir žmogaus teisių gynėjais, per kurį šimtai žmonių, įskaitant Xie Yangą, ne vieną savaitę buvo apklausiami arba sulaikomi visoje šalyje; kadangi esama įtarimų, jog Xie Yang buvo kankinamas, mušamas tardytojų ir kad jie jam grasino;

E.  kadangi 2017 m. lapkričio 28 d. Yueyango tarpinis teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė kovotoją už demokratiją Lee Mingą-che, pripažinęs jį kaltu dėl ardomosios veiklos valstybės atžvilgiu, ir dvejiems metams atėmė iš jo galimybę naudotis visomis politinėmis teisėmis Kinijoje; kadangi tikėtina, kad viešas Lee Mingo-che prisipažinimas buvo išgautas Kinijos valdžios institucijoms naudojant spaudimą; kadangi 2017 m. kovo 19 d. Lee Ming-che dingo kirtęs Makao ir Čžuhai savivaldybės, esančios Guangdongo provincijoje, sieną;

F.  kadangi Tashi Wangchuk, krautuvininkas ir kalbos teisių gynėjas iš Tibeto, buvo sulaikytas 2016 m. sausio 27 d. po to, kai pasirodė „The New York Times“ vaizdo įraše, kuriame gynė tibetiečių teisę mokytis savo gimtosios kalbos ir ją tyrinėti; kadangi 2016 m. kovo mėn. Tashi Wangchuk buvo apkaltintas separatizmo kurstymu ir jam gresia iki 15 metų kalėjimo, nors jis laikraščio atstovams aiškiai pasakė, kad neagituoja už Tibeto nepriklausomybę;

G.  kadangi 2015 m. Tibeto vienuolis Choekyi iš Phurbu vienuolyno, esančio Sičuano provincijos Sedos apskrityje, buvo įkalintas už tai, kad paminėjo ištremtojo dvasinio lyderio Dalai Lamos gimtadienį; kadangi pateikus kaltinimus Choekyi kurį laiką buvo laikomas Gandzi prefektūros Kandino apskrities kalėjime, kol galiausiai buvo išsiųstas į Sičuano Mianyango kalėjimą atlikti ketverių metų bausmės; kadangi, remiantis žiniasklaidos šaltiniais, Choekyi sirgo gelta, turėjo su inkstais susijusių bei kitų sveikatos problemų ir kad kalint jo būklė pablogėjo;

H.  kadangi žmogaus teisių srityje dirbantys teisininkai toliau bauginami ir kalinami: tai liudija garsių teisininkų Li Yuhano, nuo 2017 m. lapkričio laikomo be teisės susirašinėti, ir Wango Quanzhango, kuris buvo suimtas 2015 m. liepą, daugiau nei 800 dienų laikytas be teisės susirašinėti ir, kaip pranešama, buvo kankinamas, pavyzdžiai; kadangi už teisę teikti peticijas kovojantiems žmogaus teisių gynėjams, kurie vyksta į didžiuosius miestus siekdami kelti vietos klausimus, gresia sulaikymas ir kalinimas, pvz., Li Xiaoling yra sulaikyta nuo 2017 m. birželio mėn., nors ir toliau kenčia dėl itin sunkaus glaukomos atvejo; kadangi žmogaus teisių gynėjai, užtikrinantys platformą peticijų teikėjams ir kitiems žmogaus teisių gynėjams, pvz., Ding Lingjie, Liu Feiyue ir Zhen Jianghua, taip pat sulaikyti;

I.  kadangi Kinijos vyriausybė priėmė naujus įstatymus, t. y. įstatymus dėl valstybės saugumo, dėl kovos su terorizmu, dėl kibernetinio saugumo ir dėl užsienio NVO valdymo, kuriais remiantis pilietinis aktyvumas ir taiki kritika vyriausybės atžvilgiu priskiriama valstybės saugumo grėsmėms, griežtinama cenzūra ir asmenų bei grupių kontrolė, pagaliau žmonės atgrasomi nuo kampanijų už žmogaus teises rengimo;

J.  kadangi ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje Taryba patvirtina, kad ES rems demokratiją, teisinę valstybę ir „žmogaus teises visose be išimties savo išorės veiksmų srityse“ ir kad „kad žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas“;

1.  tebėra labai susirūpinęs dėl Kinijos vyriausybės požiūrio į žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus ir teisininkus; primena Kinijai jos, kaip pasaulio supervalstybės, atsakomybę ir ragina Pekino valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir tarptautinius bei regioninius žmogaus teisių aktus, kuriuos Kinija yra pasirašiusi arba ratifikavusi; be to, ragina Pekino valdžios institucijas nutraukti bet kokius žmogaus teisių gynėjams šalyje taikomus persekiojimo veiksmus, kad jie galėtų netrukdomi dirbti savo darbą;

2.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus, teisininkus, peticijų teikėjus, kurie kalinami už savo darbą žmogaus teisių srityje, ir nutraukti prieš juos taikomas represijas, kurios pasireiškia sulaikymo, teisminio persekiojimo ir bauginimo forma;

3.  ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Wu Ganą, nes jis buvo įkalintas vien už tai, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos ir susirinkimų laisve, ir, kol laukiama jo išlaisvinimo, užtikrinti, kad jis galėtų reguliariai ir nevaržomas bendrauti su šeima ir paties pasirinktais advokatais ir kad nebūtų kankinamas ar su juo nebūtų kitaip netinkamai elgiamasi; ragina greitai, veiksmingai ir nešališkai išnagrinėti kankinimo atvejus Kinijoje ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;

4.  pabrėžia, kad būtina ištirti įtarimus dėl Xie Yango kankinimo;

5.  ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Lee Mingą-che, o kol laukiama jo išlaisvinimo – užtikrinti, kad jis nebūtų kankinamas ir nepatirtų kitokio netinkamo elgesio, kad galėtų bendrauti su šeimos nariais, paties pasirinktais advokatais ir gautų tinkamą medicininę priežiūrą;

6.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Tashi Wangchuko suėmimo ir tolesnio kalinimo, taip pat dėl jo apribotų teisių turėti advokatą, įrodymų prieš jį trūkumo ir pažeidimų vykdant baudžiamosios veikos tyrimą; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti Tashi Wangchuką;

7.  ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Tibeto vienuolį Choekyi; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę leisti jo šeimos nariams ir paties pasirinktiems advokatams jį aplankyti ir visų pirma suteikti jam tinkamą medicininę priežiūrą;

8.  ragina Kinijos vyriausybę gerbti savo pačios konstituciją, ypač jos 4 straipsnį, pagal kurį užtikrinama tautinių mažumų apsauga, 35 straipsnį, kuriuo užtikrinamos žodžio, spaudos, susirinkimų, asociacijų, eitynių ir demonstracijų laisvės, 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir 41 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė kritikuoti ir teikti pasiūlymus dėl bet kurio valstybės organo ar pareigūno;

9.  primena savo raginimą Kinijos vyriausybei bendradarbiauti su Jo Šventenybe Dalai Lama ir jo atstovais ir išreiškia paramą taikiam Tibeto klausimo sprendimui vykdant dialogą ir derybas siekiant, kad Tibetui būtų suteikta tikra Kinijos Konstitucijoje įtvirtinta autonomija;

10.  taip pat smerkia prieš budizmą nukreiptas kampanijas naudojantis „patriotinio švietimo“ metodu, įskaitant priemones, kuriomis valstybė valdo Tibeto budistų vienuolynus; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos baudžiamąja teise piktnaudžiaujama persekiojant tibetiečius ir budistus, kurių religinė veikla prilyginama separatizmui; apgailestauja dėl to, kad sąlygos praktikuoti budizmą Tibete labai pablogėjo po 2008 m. kovo mėn. tibetiečių protestų, nes Kinijos vyriausybė pradėjo taikyti griežtesnį požiūrį į „patriotinį švietimą“;

11.  yra susirūpinęs dėl saugumo įstatymų paketo priėmimo ir jo poveikio Kinijoje gyvenančioms mažumoms, ypač dėl kovos su terorizmu įstatymo, kuriuo remiantis gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už tibetiečių kultūros ir religijos išpažinimą, ir dėl tarptautinių NVO valdymo įstatymo, pagal kurį žmogaus teisių gynėjų grupėms bus taikoma griežta vyriausybės kontrolė – taip išskirtinai įgyvendinamas metodas „iš viršaus į apačią“ užuot skatinus vietos bei centrinės valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;

12.  pabrėžia, kad Kinijos valdžios institucijos turi užtikrinti visų izoliuotų asmenų galimybes nedelsiant susisiekti su šeimomis ir advokatais, taip pat užtikrinti, kad visų kalinamų asmenų gyvenimo sąlygos atitiktų 1988 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 43/173 „Bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvadas“ nustatytus standartus, įskaitant galimybę naudotis medicinine priežiūra;

13.  yra labai susirūpinęs dėl įtariamų žmogaus teisių aktyvistų kankinimo atvejų; todėl ragina Kinijos vyriausybę visapusiškai ir be jokių išlygų įgyvendinti absoliutų kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimą, kaip nustatyta JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Kinija ratifikavo 1988 m. spalio 4 d., 2 ir 16 straipsniuose;

14.  ragina Kinijos vyriausybę, artėjant 20-osioms Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pasirašymo metinėms, jį ratifikuoti ir užtikrinti visapusišką jo įgyvendinimą, taip pat panaikinti bet kokią piktnaudžiavimo praktiką ir prireikus pritaikyti savo teisės aktus;

15.  primena, jog svarbu, kad ES visuose politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su Kinijos valdžios institucijomis, įskaitant kasmetinius dialogus žmogaus teisių klausimais, keltų klausimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač Tibeto ir Sindziango mažumų atveju, laikydamasi įsipareigojimo tvirtai, aiškiai ir vieningai reikšti savo požiūrį į šią šalį; vis dėlto apgailestauja, kad kasmetiniai ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogai neduoda konkrečių rezultatų; taip pat primena, kad Kinija, joje vykstant reformų procesui ir stiprėjant jos dalyvavimui pasauliniuose procesuose, prisijungė prie tarptautinės žmogaus teisių sistemos pasirašydama įvairias tarptautines žmogaus teisių sutartis; todėl ragina vykdyti dialogą su Kinija siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus;

16.  ragina visas ES valstybes nares laikytis tvirtos ir vertybėmis grindžiamos strategijos Kinijos atžvilgiu ir tikisi, kad jos nesiims vienašalių iniciatyvų ar veiksmų, kurie galėtų pakenkti ES veiksmų darnai, veiksmingumui ir nuoseklumui; labai apgailestaudamas primena, kad JT Žmogaus teisių tarybos 2017 m. birželio mėn. posėdyje Ženevoje ES nepateikė pareiškimo dėl žmogaus teisių Kinijoje; palankiai vertina kitoje sesijoje priimtą pareiškimą ir tikisi, kad ES ir toliau sieks atkreipti dėmesį į Kiniją kaip į valstybę, kurią Žmogaus teisių taryba turėtų stebėti tol, kol ji galiausiai imsis prasmingų teisių reformų; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares per būsimą visuotinį periodinį Kinijos vertinimą iškelti pagrįstas problemas ir visų pirma užtikrinti, kad Kinijos pilietinė visuomenė galėtų laisvai dalyvauti procese;

17.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares patvirtinti Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Kinijos, kuriose pabrėžiama ypatinga žmogaus teisių svarba ES ir Kinijos santykiuose ir išreiškiamas aiškus susirūpinimas dėl negatyvių tendencijų Kinijoje šioje srityje, kartu išreiškia viltį, kad Kinijos valdžios institucijos kaip atsako imsis konkrečių priemonių; pabrėžia, kad tokiomis išvadomis būtų galima pasinaudoti įpareigojant 28 ES valstybes nares ir ES institucijas laikytis bendros pozicijos ir požiūrio žmogaus teisių Kinijoje aspektu;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 378, 2017 11 9, p. 239.
(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 92.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0444.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0505.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0308.


Kongo Demokratinė Respublika
PDF 264kWORD 50k
2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kongo Demokratinės Respublikos (2018/2515(RSP))
P8_TA(2018)0015RC-B8-0054/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), ypač į 2017 m. birželio 14 d.(1), 2017 m. vasario 2 d.(2) ir 2016 m. gruodžio 1 d. rezoliucijas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir jos atstovo spaudai pareiškimus dėl padėties KDR,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškimą dėl rinkimų Kongo Demokratinėje Respublikoje tvarkaraščio paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą rezoliuciją dėl techninės pagalbos ir pajėgumų stiprinimo žmogaus teisių srityje Kongo Demokratinėje Respublikoje ir 2017 m. spalio mėn. generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. ketvirtojo periodinio vertinimo, kaip KDR įgyvendina JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, baigiamąsias pastabas,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2348 (2017) dėl MONUSCO įgaliojimų pratęsimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2282, kuriuo iki 2018 m. gruodžio 12 d. pratęsiamas sankcijų taikymas asmenims, vykdžiusiems smurtą ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus KDR,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. ir gruodžio 11 d. Tarybos išvadas dėl Kongo Demokratinės Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl padėties prieš rinkimus ir saugumo padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę paskirta dr. Denisui Mukwegei,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos gaires dėl susirinkimų ir asociacijų laisvės,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 18 d. priimtą Kongo Demokratinės Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi praėjus vieniems metams nuo tada, kai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašytas Šv. Silvestro susitarimas, bendra padėtis visoje KDR ir toliau blogėja: vykdomos smurtinės represijos, žudymai ir plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai; kadangi 2017 m. buvo vieni iš smurtiškiausių metų KDR pastarojo meto istorijoje;

B.  kadangi pagal JT klasifikaciją šiuo metu KDR yra 3 lygmens (aukščiausio lygmens) ekstremalioji humanitarinė situacija; kadangi 2017 m. kovo 8 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein paragino įsteigti tyrimo komisiją, kuri nagrinėtų smurto atvejus Kasajaus provincijoje;

C.  kadangi politinė krizė pagilėjo po to, kai baigiantis Konstitucijoje numatytai kadencijai prezidentas J. Kabila 2016 m. pabaigoje atsisakė užleisti savo pareigas; kadangi pagal Šv. Silvestro susitarimą, pasiektą remiant Kongo nacionalinei vyskupų konferencijai (CENCO), buvo sutarta rinkimus surengti iki 2017 m. gruodžio mėn.; kadangi šio termino nebuvo laikytasi ir kadangi Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija (CENI) paskelbė, kad rinkimai vyks 2018 m. gruodžio 23 d.;

D.  kadangi CENI vykdo logistinį pasirengimą rinkimams, be kita ko, imdamasi biudžeto priemonių ir rengdama rinkėjų sąrašus;

E.  kadangi vyriausybės remiamos pajėgos itin brutaliai reagavo į protestus prieš politinę padėtį;

F.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) atkreipė dėmesį į saugumo pajėgų „sąmoningą ketinimą suvaržyti pilietines ir politines teises“, be kita ko, naudojant kovinius šaudmenis, ašarines dujas ir gumines kulkas prieš civilius gyventojus, įskaitant per mišias patarnaujančius berniukus, neleidžiant JT patekti į ligonines, morgus ir kalinimo įstaigas ir trukdant JT stebėti protestus;

G.  kadangi KDR dar nėra ratifikavusi Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos;

H.  kadangi ir toliau vyksta, ypač Kasajaus provincijoje, Kongo armijos ir vietos karinių grupuočių ginkluoti susirėmimai; kadangi dėl tokios padėties kilo itin sunki humanitarinė krizė: žudomi, kankinami ir žaginami žmonės, griaunami namai, gydymo įstaigos ir mokyklos, o Kasajaus provincijoje aptikta 40 masinių kapaviečių; kadangi nepasiekta jokios pažangos, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

I.  kadangi Kongo Demokratinėje Respublikoje yra užregistruota daugiausia pasaulyje naujų šalies viduje dėl konflikto perkeltų asmenų; kadangi nuo 2017 m. sausio mėn. Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo perkelta viduje daugiau kaip 1,9 mln. žmonių, taigi bendras šalies viduje perkeltų asmenų skaičius siekia 4,25 mln., daugiausia jų Kasajaus, Tanganikos ir Kivu provincijose; kadangi KDR taip pat priima pabėgėlius iš Burundžio, Centrinės Afrikos Respublikos ir Pietų Sudano; kadangi ES skyrė 5 mln. EUR neatidėliotinos pagalbos nukentėjusiesiems nuo smurto Kasajaus provincijoje;

J.  kadangi 2017 m. kovo mėn. buvo sumažintos MONUSCO karinės pajėgos, o 2017 m. birželio mėn. buvo 8 proc. sumažintas jai skirtas biudžetas;

K.  kadangi KDR valdžios institucijos nuolat persekioja pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, tarp jų judėjimą „Lutte pour le Changement“ (LUCHA), judėjimą „Filimbi“, katalikų bažnyčią ir Pasaulietinį koordinavimo komitetą (pranc. Comité de Coordination (CLC)); kadangi, žmogaus teisių grupių duomenimis, KDR kalinama ne mažiau kaip 358 politiniai kaliniai;

L.  kadangi 2017 m. gruodžio 29 ir 30 d. buvo suimti ir be arešto orderio kalinami septyni žmogaus teisių gynėjai – Carbone Beni, Mino Bompomi, Roger Katanga Mwenyemali, Bony Dickson Mputu, Grâce Tshiunza, Cedrick Kalonji and Arciel Beni (visi priklauso pilietinės visuomenės judėjimui „Filimbi“) ir kadangi nežinoma, kur yra kitas žmogaus teisių gynėjas Kabeya Palmer;

M.  kadangi daugėja pagalbą teikiančių darbuotojų ir taikos palaikymo pajėgų narių pagrobimų ir išpuolių prieš juos, o dėl to humanitarinės organizacijos priverstos atidėti pagalbos teikimą ir sustabdyti savo veiklą;

N.  kadangi Kongo Nacionalinėje Asamblėjoje pateikti trys įstatymų projektai – dėl nevyriausybinių organizacijų reglamentavimo, dėl žmogaus teisių gynėjų ir dėl kovos su terorizmu – tokie, kokie jie yra, neatitinka regiono ir tarptautinių žmogaus teisių normų ir kelia precedento neturinčią grėsmę nepriklausomam pilietinės visuomenės veikimui Konge;

O.  kadangi ES iki 2018 m. gruodžio mėn. pratęsė asmenims taikomas ribojamąsias priemones, kurių buvo imtasi atsakant į trukdymus vykdyti rinkimų procesą ir žmogaus teisių pažeidimus;

1.  pakartoja, jog yra labai susirūpinęs dėl Kongo Demokratinėje Respublikoje blogėjančios humanitarinės, politinės ir saugumo padėties; griežtai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus ir prievartą, visų pirma prieš taikius demonstrantus, įskaitant draudimą rengti taikias viešas demonstracijas ir kitaip manančių bauginimo, areštų ir suiminėjimo politiką; ragina Kongo valdžios institucijas nedelsiant besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius ir atlikti nepriklausomą smurtinių represijų prieš 2017 m. gruodžio mėn. demonstracijas ir aptiktų masinių kapų tyrimą;

2.  primena, kad KDR vyriausybei tenka pagrindinė atsakomybė už tai, kad jos teritorijoje ir jos jurisdikcijoje būtų apsaugoti civiliai gyventojai, be kita ko, nuo nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių organizacijų liudijimų, visų pirma pateiktų 2017 m. gruodžio mėn. Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) tyrimo ataskaitoje dėl žudynių Kasajaus regione, pasak kurių, Kongo saugumo pajėgos ir vyriausybės remiamos nereguliarios karinės pajėgos Kasajaus provincijoje vykdo „sąmoningą teroro ir naikinimo strategiją darydamos nusikaltimus žmoniškumui“; ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) ir JT ištirti šiuos liudijimus;

4.  reiškia susirūpinimą dėl moterų ir vaikų padėties KDR; griežtai smerkia prievartavimus, seksualinį smurtą ir kankinimus; yra sunerimęs dėl įtarimų, jog Kongo remiamos nereguliarios karinės pajėgos neteisėtai verbuoja ir kaip karius naudoja vaikus, ir mano, kad Kongo valdžios institucijos ir tarptautinė bendruomenė pirmenybės tvarka turi siekti, kad vaikai nebebūtų naudojami kaip kariai;

5.  labai apgailestauja dėl to, kad per 2017 m. nebuvo surengti rinkimai; primena, kad Kongo valdžiai ir institucijoms tenka atsakomybė veiksmingai įgyvendinti naują rinkimų tvarkaraštį vadovaujantis Kongo konstitucija ir Šventojo Silvestro susitarimu; reikalauja 2018 m. gruodžio 23 d. surengti skaidrius, laisvus ir sąžiningus prezidento ir parlamento rinkimus; primena, kad Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija (CENI) turi būti nepriklausoma, nešališka ir įtrauki institucija, ir ragina KDR vyriausybę užtikrinti, kad jai būtų suteikti pakankami ištekliai; be to, prašo CENI ir vyriausybę nustatyti rinkimų tvarkaraščio ketvirčio metų terminus, kad būtų galima stebėti pažangą – tai būtų akivaizdus ženklas, kad vyriausybė yra įsipareigojusi surengti rinkimus; primena, kad vienintelis būdas krizei įveikti yra patikimi rinkimai;

6.  pabrėžia, kad tremtyje esantiems oponentams turi būti užtikrinta galimybė saugiai ir besąlygiškai grįžti į šalį ir kad kiekvienam piliečiui turi būti užtikrinta teisė iškelti savo kandidatūrą rinkimuose; teigiamai vertina tai, kad dalyvaujant Afrikos Sąjungai (AS), organizacijai „Organisation internationale de la Francophonie“, Pietų Afrikos vystymosi bendrijai (PAVB) ir JT buvo įsteigta koordinuojama ekspertų grupė, atsakinga už paramą vykdant rinkimų procesą ir telkiant finansinę, logistinę ir techninę pagalbą Kongo Demokratinei Respublikai; remia ES indėlį į KDR rinkimų procesą ir ragina ES užtikrinti, kad rinkimams skirtas finansavimas būtų teikiamas, tik jei Kongo vyriausybė įgyvendins konkrečias priemones ir taip pademonstruos politinę valią 2018 m. gruodžio 23 d. surengti rinkimus, be kita ko, paskelbs realistišką rinkimų biudžetą ir garantuos visoms politinėms partijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms visas pagrindines teises ir laisves;

7.  griežtai smerkia bet kokio pobūdžio persekiojimą ir grasinimus pilietinės visuomenės ir NVO atžvilgiu; labai susirūpinęs dėl paskutinių žinių apie grasinimus mirtimi Tarptautinės žmogaus teisių federacijos ir susijusių organizacijų atstovams; ragina KDR valdžios institucijas ir saugumo pajėgas visapusiškai laikytis reikalavimų, nustatytų Kotonu susitarime ir Šv. Silvestro susitarime, ypač gerbti asmenų teisę naudotis žodžio laisve ir susirinkimų ir demonstracijų laisvę; ragina Kongo valdžios institucijas, atsiradus pirmai galimybei, ratifikuoti Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją;

8.  smerkia Kongo Nacionalinėje Asamblėjoje pateiktus įstatymų projektus dėl NVO reglamentavimo, dėl žmogaus teisių gynėjų ir dėl kovos su terorizmu; ragina Kongo valdžios institucijas visapusiškai laikytis tinkamo teisėkūros proceso principo ir suderinti įstatymų projektus su tarptautinėmis ir regioninėmis žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo normomis;

9.  ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę didinti paramą žmogaus teisių gynėjams ir ginti juos; ragina KDR valdžios institucijas atlikti tyrimus ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie puola žmogaus teisių gynėjus ir slopina demokratiškus protestus;

10.  teigiamai vertina tai, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius paskelbė, jog bus atliekamas 2017 m. gruodžio 7 d. Jungtinių demokratinių pajėgų kovotojų ataka prieš MONUSCO pajėgas Šiaurės Kivu provincijoje, per kurią žuvo 15 taikdarių;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad neseniai JT sumažino karių skaičių ir biudžetą; ragina JT Saugumo Tarybą ir JT valstybes nares užtikrinti, kad MONUSCO gautų tinkamą finansavimą ir galėtų vykdyti įgaliojimais jai patikėtas užduotis; primena, kad MONUSCO įgaliojimai apima pagalbą apsaugant civilius gyventojus ir paramą įgyvendinant politinį susitarimą;

12.  ragina ES ir jos valstybes nares pirmenybę teikti žmogaus teisių vertybėms; primena, kad svarbu patraukti asmenis atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus ir kitus veiksmus, kuriais trukdoma rasti taikų konflikto Kongo Demokratinėje Respublikoje sprendimą; todėl teigiamai vertina tikslines ES sankcijas ir ragina ES svarstyti galimybę taikyti papildomas priemones, kaip numatyta Kotonu susitarime, jei padėtis toliau blogės ir nebus pasiekta reikšminga pažanga siekiant taikiai išspręsti konfliktą;

13.  primena, kad 2015 m. balandžio mėn. JT Aplinkos apsaugos programos vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Ibrahim Thiaw pareiškė, jog naudojant gamtos išteklius per metus gaunama daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių ir didžioji dalis pelno – iki 98 proc. – atitenka tarptautinėms bendrovėms, o likę 2 proc. panaudojami vidaus ginkluotoms grupuotėms finansuoti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių prieš Europos įmones, kurios nesilaiko tarptautinių standartų arba kurios nepakankamai atlygina žalą asmenims, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, už kuriuos jos tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos; ragina greitai įgyvendinti 2016 m. birželio 15 d. valstybių narių pasiektą susitarimą dėl ES reglamento dėl konfliktų zonų naudingųjų iškasenų (Reglamentas (ES) 2017/821(4)) ir tęsti veiklą ES ir JT lygmeniu, siekiant išplėtoti tarptautinius teisės aktus šiuo klausimu;

14.  dar kartą reiškia paramą AS, organizacijai „Organisation internationale de la Francophonie“ ir PAVB, taip pat Angolai, kurios tarpininkauja politiniam dialogui KDR ir visame regione;

15.  reiškia susirūpinimą dėl plintančios choleros epidemijos ir ragina teikti didesnę humanitarinę pagalbą siekiant suvaldyti šios ligos protrūkį; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti finansinę ir humanitarinę pagalbą, teikiamą per patikimas organizacijas, kad būtų patenkinti skubūs gyventojų poreikiai;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, AKR ir ES ministrų tarybai ir jungtinei parlamentinei asamblėjai, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui ir Kongo Demokratinės Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0264.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0017.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0479.
(4) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.


Marakešo sutartis: geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymas akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims ***
PDF 236kWORD 42k
2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12629/2017 – C8-0375/2017 – 2014/0297(NLE))
P8_TA(2018)0016A8-0400/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12629/2017),

–  atsižvelgdamas į Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims (5905/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0375/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0400/2017),

1.  pritaria Marakešo sutarties sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Pasaulinei intelektinės nuosavybės organizacijai (PINO).

(1) 2017 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo nuomonė, 3/15, ECLI:EU:C:2017:114.


Jurisdikcija ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimas ir vykdymas *
PDF 569kWORD 65k
2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (COM(2016)0411 – C8-0322/2016 – 2016/0190(CNS))
P8_TA(2018)0017A8-0388/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis – nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0411),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0322/2016),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 78c straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A8‑0388/2017),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, su toliau nurodytais pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą su konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/200334 buvo padaryta esminių pakeitimų35. Kadangi reikalingi tolesni pakeitimai, dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;
(1)  Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/200334 buvo padaryta esminių pakeitimų35. Kadangi būtinai reikalingi tolesni pakeitimai, dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija. Tokie reglamento pakeitimai padės sustiprinti teisinį tikrumą ir užtikrinti didesnį lankstumą, garantuoti geresnes galimybes pasinaudoti teismo procesu ir tai, kad toks procesas taptų veiksmingesnis. Tuo pat metu šio reglamento pakeitimai padės užtikrinti, kad valstybės narės išsaugotų visišką suverenumą tėvų atsakomybę reglamentuojančios materialinės teisės požiūriu;
__________________
__________________
34 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).
34 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).
35 Žr. V priedą.
35 Žr. V priedą.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Sąjungai būtinas sklandus ir teisingas Sąjungos teisingumo erdvės veikimas atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės sistemas ir tradicijas. Todėl reikia toliau didinti pasitikėjimą kitų šalių teisingumo sistemomis. Sąjunga yra iškėlusi sau tikslą sukurti, palaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas ir teisė kreiptis į teismą. Siekiant šių tikslų, turėtų būti sustiprintos asmenų, visų pirma vaikų, teisės teismo procese, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos teisminių ir administracinių institucijų bendradarbiavimui ir sprendimų šeimos teisės klausimais, turinčių tarpvalstybinių aspektų, vykdymui. Reikėtų palengvinti sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimą, supaprastinti galimybes kreiptis į teismą ir pagerinti valstybių narių institucijų keitimąsi informacija;
(3)  Sąjungai būtinas sklandus ir teisingas Sąjungos teisingumo erdvės veikimas atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės sistemas ir tradicijas. Todėl reikia toliau didinti pasitikėjimą kitų šalių teisingumo sistemomis. Sąjunga yra iškėlusi sau tikslą sukurti, palaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas ir teisė kreiptis į teismą. Siekiant šių tikslų, itin svarbu stiprinti asmenų, visų pirma vaikų, teises teismo procese, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos teisminių ir administracinių institucijų bendradarbiavimui ir sprendimų šeimos teisės klausimais, turinčių tarpvalstybinių aspektų, vykdymui. Reikėtų palengvinti sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimą, supaprastinti galimybes kreiptis į teismą ir pagerinti valstybių narių institucijų keitimąsi informacija užtikrinant, kad būtų kruopščiai tikrinama, ar procedūros ir praktika, kurias kompetentingos valstybių narių institucijos taiko siekdamos apsaugoti vaiko interesus ir susijusias pagrindines teises, nėra diskriminacinio pobūdžio;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  šiuo tikslu Sąjunga, be kita ko, turi patvirtinti teisminio bendradarbiavimo tarpvalstybinių aspektų turinčių civilinėse bylose priemones, būtinas visų pirma tam, kad vidaus rinka tinkamai veiktų;
(4)  šiuo tikslu Sąjunga, be kita ko, turi patvirtinti teisminio bendradarbiavimo tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose priemones, visų pirma būtinas laisvam asmenų judėjimui ir tam, kad tinkamai veiktų vidaus rinka;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  siekiant stiprinti teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, būtina rengti mokymus teisėjams, ypač tarpvalstybinės šeimos teisės srityje. Tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis būtina tokia mokymo veikla, kaip seminarai ir mainai, kad būtų daugiau informuojama apie šį reglamentą, jo turinį ir poveikį bei ugdomas valstybių narių pasitikėjimas viena kitos teismų sistemomis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems sprendimas dėl tėvų pareigų, įskaitant vaikų apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos ar kita byla;
(6)  siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems sprendimas dėl tėvų pareigų, įskaitant vaikų apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos byla;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  pagal šį reglamentą nuostatos dėl jurisdikcijos taip pat turėtų būti taikomos visiems Sąjungos teritorijoje esantiems vaikams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti aiškiai nustatyta. Tokių nuostatų taikymo sritis visų pirma turėtų apimti pabėgėlių vaikus ir vaikus, kurie buvo perkelti tarptautiniu mastu dėl socioekonominių priežasčių arba dėl jų šalyje vykstančių neramumų;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  šiuo reglamentu turėtų būti visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintų teisių, ypač Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat Chartijos 7 straipsnyje nustatytos teisės į privatų ir šeimos gyvenimą bei Chartijos 24 straipsnyje nustatytų vaiko teisių;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis yra suformuluoti atsižvelgiant į vaiko interesus ir turėtų būti atitinkamai taikomi. Bet koks rėmimasis vaiko interesais turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją;
(13)  jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, visada turėtų būti formuluojami atsižvelgiant į vaiko interesus ir turėtų būti taikomi turint tuos interesus galvoje. Bet koks rėmimasis vaiko interesais turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 14, 22 ir 24 straipsnius ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Nepaprastai svarbu, kad valstybė narė, kurios institucijos pagal šį reglamentą kompetentingos iš esmės nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų, priėmusios galutinį sprendimą, pagal kurį numatyta vaiką grąžinti, užtikrintų, jog vaiką grąžinus būtų saugomi jo interesai ir pagrindinės teisės, pirmiausia vaikui bendraujant su abiem tėvais;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“ reikšmę institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turėtų aiškinti remdamosi apibrėžtimis ir atsižvelgdamos į konkrečias bylos aplinkybes;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia dėl teisėto persikėlimo, jurisdikcija taip pat turėtų persikelti su vaiku, kad būtų laikomasi artumo kriterijaus. Šis principas turėtų būti taikomas ir tuomet, jei procesas nevyksta, ir per teismo procesą. Vis dėlto per teismo procesą teisingumo veiksmingumo sumetimais, jei tai atitinka vaiko interesus, šalys gali susitarti, kad jau pradėto proceso valstybės narės teismai išlaiko jurisdikciją, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Ši galimybė itin svarbi tuomet, kai procesas eina į pabaigą ir vienas iš tėvų nori persikelti su vaiku į kitą valstybę narę;
(15)  jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia dėl teisėto persikėlimo, jurisdikcija taip pat turėtų persikelti su vaiku, kad būtų laikomasi artumo kriterijaus. Vis dėlto per teismo procesą teisingumo veiksmingumo sumetimais, jei tai atitinka vaiko interesus, šalys gali susitarti, kad jau pradėto proceso valstybės narės teismai išlaiko jurisdikciją, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Kita vertus, jau prasidėjęs procesas dėl globos ir bendravimo teisių turėtų būti užbaigiamas priimant galutinį sprendimą, kad teisę į globą turintys asmenys neišvežtų vaiko į kitą šalį siekdami išvengti nepalankaus institucijos sprendimo, nebent šalys susitartų, kad prasidėjęs procesas būtų pabaigtas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  šis reglamentas neturėtų valstybės narės institucijoms, neturinčioms jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, užkirsti kelio neatidėliotinais atvejais imtis laikinų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, dėl asmens ar vaikui priklausančio turto, esančio toje valstybėje narėje. Šios priemonės turėtų būti pripažįstamos ir vykdomos visose kitose valstybėse narėse, įskaitant valstybes nares, turinčias jurisdikciją pagal šį reglamentą, kol atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija imsis jos manymu reikalingų priemonių. Tačiau priemonės, kurias priėmė vienos valstybės teismas, turėtų būti iš dalies keičiamos ar pakeičiamos tik priemonėmis, kurias taip pat priėmė valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Institucija, turinti jurisdikciją priimti tik laikinas, įskaitant apsaugos, priemones, gavusi prašymą, susijusį su bylos nagrinėjimu iš esmės, turi savo iniciatyva pranešti, kad klausimas nepriklauso jos jurisdikcijai. Jei reikalinga atsižvelgiant į vaiko interesus, ši institucija turi tiesiogiai ar per centrinę instituciją pranešti apie pritaikytas priemones valstybės narės institucijai, pagal šį reglamentą turinčiai jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau tai, kad kitos valstybės narės institucija nebuvo informuota, negali būti laikoma pagrindu priemonės nepripažinti;
(17)  šis reglamentas neturėtų valstybės narės institucijoms, neturinčioms jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, užkirsti kelio neatidėliotinais atvejais, pvz., smurto šeimoje ar smurto dėl lyties atvejais, imtis laikinų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, dėl asmens ar vaikui priklausančio turto, esančio toje valstybėje narėje. Šios priemonės turėtų būti pripažįstamos ir vykdomos visose kitose valstybėse narėse, įskaitant valstybes nares, turinčias jurisdikciją pagal šį reglamentą, kol atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija imsis jos manymu reikalingų priemonių. Tačiau priemonės, kurias priėmė vienos valstybės teismas, turėtų būti iš dalies keičiamos ar pakeičiamos tik priemonėmis, kurias taip pat priėmė valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Institucija, turinti jurisdikciją priimti tik laikinas, įskaitant apsaugos, priemones, gavusi prašymą, susijusį su bylos nagrinėjimu iš esmės, turi savo iniciatyva pranešti, kad klausimas nepriklauso jos jurisdikcijai. Jei reikalinga atsižvelgiant į vaiko interesus, ši institucija turi tiesiogiai ar per centrinę instituciją be reikalo nedelsdama pranešti apie pritaikytas priemones valstybės narės institucijai, pagal šį reglamentą turinčiai jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau tai, kad kitos valstybės narės institucija nebuvo informuota, negali būti laikoma pagrindu priemonės nepripažinti;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  išimtiniais atvejais vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos nėra tinkamiausios nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į vaiko interesus, šis reglamentas išimties tvarka ir tam tikromis sąlygomis jurisdikciją turinti institucija gali perduoti savo jurisdikciją konkrečioje byloje kitos valstybės narės institucijai, jei ši institucija yra geresnėje vietoje bylai nagrinėti. Tačiau šiuo atveju antroji institucija neturėtų perduoti jurisdikcijos trečiai institucijai;
(18)  ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tai, kad išimtiniais atvejais, pvz., smurto šeimoje ar smurto dėl lyties atvejais, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos nėra tinkamiausios nagrinėti bylą. Išimties tvarka ir tam tikromis sąlygomis jurisdikciją turinti institucija gali perduoti savo jurisdikciją konkrečioje byloje kitos valstybės narės institucijai, jei ši institucija turi geresnes galimybes nagrinėti bylą. Tačiau tokiu atveju iš pradžių turėtų būti gautas antrosios institucijos sutikimas, kadangi, jai sutikus nagrinėti bylą, ji negali perduoti jurisdikcijos trečiai institucijai. Nepaprastai svarbu, kad prieš perduodant jurisdikciją būtų apsvarstyti vaiko interesai ir kad į juos būtų visapusiškai atsižvelgta;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  pagal šį reglamentą vykdomame procese dėl tėvų atsakomybės ir grąžinimo procese pagal 1980 m. Hagos konvenciją turėtų būti užtikrinama vaiko teisė laisvai pareikšti savo nuomonę, ir į šią nuomonę turėtų būti deramai atsižvelgiama nustatant vaiko interesus. Vaiko išklausymas pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 1 dalį ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį vaidina svarbų vaidmenį taikant šį reglamentą. Tačiau šio reglamento tikslas nėra nustatyti vaiko išklausymo tvarką, pavyzdžiui, ar vaiką išklauso asmeniškai teisėjas, ar specialiai parengtas ekspertas, vėliau informuojantis teismą; ar vaikas išklausomas teismo salėje, ar kitoje vietoje;
(23)  pagal šį reglamentą vykdomame procese dėl tėvų atsakomybės ir grąžinimo procese pagal 1980 m. Hagos konvenciją turėtų būti užtikrinama vaiko teisė laisvai pareikšti savo nuomonę ir į šią nuomonę turėtų būti deramai atsižvelgiama nustatant vaiko interesus. Vaiko išklausymas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 1 dalį, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį ir Europos Tarybos rekomendaciją dėl vaikų ir jaunesnių negu 18 metų amžiaus jaunuolių dalyvavimo1a atlieka svarbų vaidmenį taikant šį reglamentą. Tačiau šio reglamento tikslas nėra nustatyti bendrus minimalius standartus, taikytinus vaiko išklausymo procedūrai, kuri ir toliau reglamentuojama nacionalinėmis valstybių narių nuostatomis;
______________
1a CM/Rec(2012)2, 2012 m. kovo 28 d.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  kad bylos dėl grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją būtų kuo greičiau užbaigtos, valstybės narės turėtų sutelkti jurisdikciją nagrinėti šias bylas viename ar keliuose teismuose, deramai atsižvelgdamos į savo teisingumo administravimo sistemos vidaus struktūrą. Jurisdikcijos sutelkimas tik keliuose valstybės narės teismuose – svarbus ir veiksmingas būdas paspartinti keliose valstybėse narėse nagrinėjamas bylas dėl vaikų grobimo, nes teisėjai, nagrinėjantys daugiau tokių bylų, šioje srityje įgyja patirties. Nelygu teisinės sistemos struktūra, jurisdikcija nagrinėti vaikų grobimo bylas gali būti sutelkta viename teisme, kuris būtų atsakingas už visa šalį, arba keliuose teismuose – pavyzdžiui, atsižvelgiant į apeliacinių teismų skaičių, jurisdikcija nagrinėti bylas dėl tarptautinio vaikų grobimo galėtų būti sutelkta atitinkamų apeliacinių teismų apygardose veikiančiuose pirmosios instancijos teismuose. Kiekvienoje instancijoje sprendimas turėtų būti priimtas ne vėliau kaip po šešių savaičių nuo prašymo ar skundo pateikimo. Valstybės narės turėtų apriboti galimų skundų skaičių – nustatyti, kad sprendimą dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją galima apskųsti tik vieną kartą;
(26)  kad bylos dėl grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją būtų kuo greičiau užbaigtos, valstybės narės turėtų sutelkti jurisdikciją nagrinėti šias bylas riboto skaičiaus teismuose, deramai atsižvelgdamos į savo teisingumo administravimo sistemos vidaus struktūrą. Jurisdikcijos sutelkimas tik keliuose valstybės narės teismuose – svarbus ir veiksmingas būdas paspartinti keliose valstybėse narėse nagrinėjamas bylas dėl vaikų grobimo, nes teisėjai, nagrinėjantys daugiau tokių bylų, šioje srityje įgyja patirties. Nelygu teisinės sistemos struktūra, jurisdikcija nagrinėti vaikų grobimo bylas gali būti sutelkta keliuose teismuose – pavyzdžiui, atsižvelgiant į apeliacinių teismų skaičių, jurisdikcija nagrinėti bylas dėl tarptautinio vaikų grobimo galėtų būti sutelkta atitinkamų apeliacinių teismų apygardose veikiančiuose pirmosios instancijos teismuose, tačiau dėl to neturėtų nukentėti šalių teisė kreiptis į teismą ir grąžinimo procedūrų vykdymas laiku. Kiekvienoje instancijoje sprendimas turėtų būti priimtas ne vėliau kaip po šešių savaičių nuo prašymo ar skundo pateikimo. Valstybės narės turėtų apriboti galimų skundų skaičių – nustatyti, kad sprendimą dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją galima apskųsti tik vieną kartą. Be to, turėtų būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai būtų pripažįstami kitoje valstybėje narėje. Priėmus teismo sprendimą, nepaprastai svarbu, kad jis būtų pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje, ypač siekiant užtikrinti vaiko interesus;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  visose su vaikais susijusiose bylose, ypač bylose dėl tarptautinio vaikų grobimo, teisminės ir administracinės institucijos turėtų apsvarstyti taikaus sprendimo galimybę pasitelkiant tarpininkavimą ar kitas tinkamas priemones, prireikus padedant veikiantiems tinklams ir paramos tarpininkavimui tarpvalstybiniuose ginčuose dėl tėvų atsakomybės struktūroms. Tačiau dėl tokių veiksmų neturėtų nepagrįstai pailgėti pagal 1980 m. Hagos konvenciją vykdomas procesas dėl grąžinimo;
(28)  naudojimasis tarpininkavimu gali atlikti labai svarbų vaidmenį nutraukiant konfliktus visais su vaikais susijusiais atvejais, ypač tarpvalstybinių tėvų konfliktų dėl globos ir bendravimo teisių atveju bei tarptautinio vaikų grobimo atvejais. Be to, turint galvoje tai, kad dėl pastarojo meto migracijos srautų Europos Sąjungoje, kur netaikoma jokia tarptautinė sistema, padaugėjo tarpvalstybinių ginčų dėl globos, tarpininkavimas neretai pasitvirtindavo kaip vienintelis teisinis būdas padėti šeimoms draugiškai ir greitai išspręsti šeimos ginčą. Siekiant skatinti tarpininkavimą tokiais atvejais, teisminės ir administracinės institucijos, prireikus padedamos veikiančių tinklų ir paramos tarpininkavimui tarpvalstybiniuose ginčuose dėl tėvų pareigų struktūrų, turėtų padėti šalims iki teismo proceso arba jam vykstant pasirinkti tinkamus tarpininkus ir organizuoti tarpininkavimą. Šalims turėtų būti teikiama finansinė pagalba tarpininkavimo procedūroms vykdyti bent tokiu masto, kokiu jiems buvo ar būtų buvusi teikiama teisinė pagalba. Tačiau dėl tokių veiksmų neturėtų nepagrįstai pailgėti pagal 1980 m. Hagos konvenciją vykdomas procesas dėl grąžinimo, o nukentėjusieji nuo bet kurios formos smurto, įskaitant smurtą šeimoje, neturėtų privaloma tvarka dalyvauti tarpininkavimo procedūrose;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  siekiant pasiūlyti veiksmingą teismo proceso, susijusio su nacionalinėmis ar tarptautinėmis šeimos ginčų bylomis, alternatyvą, nepaprastai svarbu, kad susiję tarpininkai būtų baigę atitinkamus specializuotus mokymus. Šie mokymai pirmiausia turėtų apimti teisinę tarpvalstybinių šeimos ginčų sistemą, tarpkultūrinę kompetenciją ir konfliktinių situacijų valdymo priemones, kartu visais atvejais atsižvelgiant į vaiko interesus. Rengiant teisėjus, potencialiai atliksiančius esminį vaidmenį raginant pasinaudoti tarpininkavimu, dėmesio turėtų būti skiriama ir tam, kaip šalys galėtų būti skatinamos kuo anksčiau pasirinkti tarpininkavimą ir kaip tarpininkavimas galėtų būti įtrauktas į teismo procesą, o pagal Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo vykdomo proceso laikotarpis būtų nustatytas išvengiant bereikalingo vėlavimo;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  valstybės narės, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas, teismui nusprendus atsisakyti grąžinti vaiką pagal 1980 m. Hagos konvenciją, jo sprendime turėtų būti aiškiai nurodyti 1980 m. Hagos konvencijos straipsniai, kuriais toks atsisakymas grindžiamas. Tačiau toks sprendimas galėtų būti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto išvežimo ar laikymo valstybės narės teismo sprendimu, priimtu byloje dėl globos, atidžiai įvertinus vaiko interesus. Jei tas sprendimas numatytų vaiko grąžinimą, grąžinimas turėtų įvykti be jokios specialios procedūros tam sprendimui pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas;
(30)  valstybės narės, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas, teismui nusprendus atsisakyti grąžinti vaiką pagal 1980 m. Hagos konvenciją, jo sprendime turėtų būti aiškiai nurodyti 1980 m. Hagos konvencijos straipsniai, kuriais toks atsisakymas grindžiamas, ir nurodytas jo pagrindas. Tačiau toks sprendimas galėtų būti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto išvežimo ar laikymo valstybės narės teismo sprendimu, priimtu byloje dėl globos, atidžiai įvertinus vaiko interesus. Jei tas sprendimas numatytų vaiko grąžinimą, grąžinimas turėtų įvykti be jokios specialios procedūros tam sprendimui pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  be to, siekiant tikslo sumažinti tarpvalstybinio bylinėjimosi dėl vaikų trukmę ir išlaidas, visų sprendimų dėl tėvų atsakomybės atveju pagrįsta panaikinti paskelbimo vykdytinu procedūrą prieš sprendimo vykdymą vykdymo valstybėje narėje. Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 šis reikalavimas panaikintas sprendimams, kuriais suteikiama teisė bendrauti, ir tam tikriems sprendimams dėl vaiko grąžinimo, o šiuo reglamentu nustatyta bendra procedūra, taikytina visų sprendimų dėl tėvų atsakomybės tarpvalstybiniam vykdymui. Todėl, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, valstybės narės institucijų priimtas sprendimas turėtų galioti taip, tarsi būtų priimtas vykdymo valstybėje narėje;
(33)  be to, siekiant tikslo palengvinti laisvą Europos Sąjungos piliečių judėjimą, visų sprendimų dėl tėvų pareigų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, atveju pagrįsta panaikinti paskelbimo vykdytinu procedūrą prieš sprendimo vykdymą vykdymo valstybėje narėje. Taip pirmiausia sutrumpės tarpvalstybinis bylinėjimasis dėl vaikų ir sumažės jo išlaidos. Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 šis reikalavimas panaikintas sprendimams, kuriais suteikiama teisė bendrauti, ir tam tikriems sprendimams dėl vaiko grąžinimo, o šiuo reglamentu nustatyta bendra procedūra, taikytina visų sprendimų dėl tėvų pareigų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, tarpvalstybiniam vykdymui. Todėl, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, valstybės narės institucijų priimtas sprendimas turėtų galioti taip, tarsi būtų priimtas vykdymo valstybėje narėje;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)  bet koks atsisakymas pripažinti sprendimą pagal šio reglamento nuostatas grindžiant tuo, kad pripažinimas akivaizdžiai prieštarautų viešajai susijusios valstybės narės tvarkai, turėtų atitikti Chartijos 21 straipsnį;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
42 konstatuojamoji dalis
(42)  tam tikrais atvejais tėvų atsakomybės bylose, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, centrinės institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti teikdamos pagalbą nacionalinėms institucijoms bei tėvų pareigų turėtojams. Tokia pagalba visų pirma turėtų būti teikiama tiesiogiai ar su kitų kompetentingų institucijų pagalba nustatant vaiko buvimo vietą, jei to reikia vykdant pagal šį reglamentą pateiktą prašymą, ir teikiant informaciją apie vaiką, reikalingą bylai nagrinėti;
(42)  tam tikrais atvejais tėvų pareigų bylose, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, centrinės institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti teikdamos pagalbą nacionalinėms institucijoms bei tėvų pareigų turėtojams. Tokia pagalba visų pirma turėtų būti teikiama tiesiogiai ar su kitų kompetentingų institucijų pagalba nustatant vaiko buvimo vietą, jei to reikia vykdant pagal šį reglamentą pateiktą prašymą, ir teikiant informaciją apie vaiką, reikalingą bylai nagrinėti. Tais atvejais, kai jurisdikcija priklauso kitai valstybei narei, o ne tai, kurios pilietis yra vaikas, valstybės narės, kuriai priklauso jurisdikcija, centrinės institucijos be reikalo nedelsdamos informuoja valstybės narės, kurios pilietis yra vaikas, centrines institucijas;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  prašančiajai institucijai, nepažeidžiant jokių jos šalies nacionalinės proceso teisės reikalavimų, turėtų būti suteikta diskrecija laisvai pasirinkti vieną iš įvairių galimų būdų informacijai gauti, pavyzdžiui, teismų atveju – taikyti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001, pasinaudoti Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose, visų pirma pagal šį reglamentą įsteigtomis centrinėmis institucijomis, teisėjų tinklu ar informacijos centrais, o teisminių ir administracinių institucijų atveju – prašyti informacijos per specializuotą šios srities nevyriausybinę organizaciją;
(44)  prašančiajai institucijai, nepažeidžiant jokių jos šalies nacionalinės proceso teisės reikalavimų, turėtų būti suteikta diskrecija laisvai pasirinkti vieną iš įvairių galimų būdų informacijai gauti, pavyzdžiui, teismų atveju – taikyti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001, pasinaudoti Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose, visų pirma pagal šį reglamentą įsteigtomis centrinėmis institucijomis, teisėjų tinklu ar informacijos centrais, o teisminių ir administracinių institucijų atveju – prašyti informacijos per specializuotą šios srities nevyriausybinę organizaciją. Kiekvienoje valstybėje narėje specialiai paskirtas tinklas ar teisėjai ryšiams palaikyti turėtų inicijuoti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą ir bendravimą ir (arba) padėti jį vykdyti. Europos teisminio tinklo vaidmuo turėtų skirtis nuo centrinių institucijų vaidmens;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  valstybės narės institucijai, svarstančiai sprendimą dėl tėvų atsakomybės, turėtų būti sudaryta galimybė prašyti kitos valstybės narės institucijų suteikti vaiko apsaugai svarbios informacijos, jei to reikia ginant vaiko interesus. Nelygu situacija, tai gali būti informacija apie bylą ar sprendimą dėl vieno iš vaiko tėvų arba brolių bei seserų, taip pat apie tėvo ar motinos tinkamumą globoti vaiką arba su juo bendrauti;
(46)  valstybės narės institucija, svarstanti sprendimą dėl tėvų pareigų, turėtų būti įpareigota prašyti kitos valstybės narės institucijų suteikti vaiko apsaugai svarbios informacijos, jei to reikia ginant vaiko interesus. Nelygu situacija, tai gali būti informacija apie bylą ar sprendimą dėl vieno iš vaiko tėvų arba brolių bei seserų, taip pat apie tėvo ar motinos arba šeimos tinkamumą globoti vaiką arba su juo bendrauti. Tėvų pilietybė, ekonominė ir socialinė padėtis arba su jų kultūra ir religija susiję faktai neturėtų būti laikomi lemiamais veiksniais priimant sprendimą dėl tinkamumo rūpintis vaiku;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
46 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(46a)  visomis priemonėmis turėtų būti skatinamas teisėjų, valdžios institucijų, centrinių institucijų, tėvams padedančių specialistų ir pačių tėvų tarpusavio bendravimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas vaiko negrąžinti gali pažeisti pagrindines vaiko teises lygiai taip pat, kaip ir sprendimas jį grąžinti;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
48 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(48a)  kai tai būtina vaiko interesams apsaugoti, teisėjai turėtų palaikyti tiesioginį ryšį su centrinėmis institucijomis ar kompetentingais kitų valstybių narių teismais;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
49 konstatuojamoji dalis
(49)  jei valstybės narės institucija jau yra priėmusi sprendimą tėvų atsakomybės byloje arba tokį sprendimą svarsto, o vykdytinas jis kitoje valstybėje narėje, institucija gali prašyti tos valstybės narės institucijų pagalbos vykdant sprendimą. Tai taikytina, pavyzdžiui, tuomet, kai sprendimai, kuriais suteikiam teisė bendrauti su vaiku dalyvaujant stebėtojui, vykdytini ne toje valstybėje narėje, kur yra bendravimo teisę suteikianti institucija, arba jei juose numatytos papildomos priemonės, už kurias atsako sprendimo vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos;
(49)  jei valstybės narės institucija jau yra priėmusi sprendimą tėvų pareigų byloje arba tokį sprendimą svarsto, o jis vykdytinas kitoje valstybėje narėje, institucija turėtų prašyti tos valstybės narės institucijų pagalbos vykdant sprendimą. Tai taikytina, pavyzdžiui, tuomet, kai sprendimai, kuriais suteikiam teisė bendrauti su vaiku dalyvaujant stebėtojui, vykdytini ne toje valstybėje narėje, kur yra bendravimo teisę suteikianti institucija, arba jei juose numatytos papildomos priemonės, už kurias atsako sprendimo vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
50 konstatuojamoji dalis
(50)  jei valstybės narės institucija svarsto galimybę įkurdinti vaiką kitos valstybės narės šeimoje ar globos institucijoje, prieš įkurdinimą per abiejų susijusių valstybių narių centrines institucijas turėtų būti atlikta konsultacijų procedūra. Prieš priimdama nutartį dėl įkurdinimo, jį svarstanti institucija turėtų gauti valstybės narės, kurioje ketinama vaiką įkurdinti, kompetentingos institucijos sutikimą. Kadangi įkurdinimas dažniausiai yra neatidėliotina priemonė, kuria siekiama pašalinti vaiką iš jo interesams kenkiančios padėties, laikas yra esminis kriterijus priimant tokius sprendimus. Todėl, siekiant kuo spartesnės konsultacijų procedūros, šiame reglamente aiškiai išdėstyti prašymui taikytini reikalavimai ir nustatytas terminas, per kurį valstybė narė, kurioje ketinama įkurdinti vaiką, turi pateikti atsakymą. Tačiau sutikimo ar atsisakymo jį suteikti sąlygos ir toliau nustatomos pagal prašomos valstybės narės nacionalinę teisę;
(50)  jei valstybės narės institucija svarsto galimybę įkurdinti vaiką su šeimos nariais, globėjų šeimoje ar globos institucijoje kitoje valstybėje narėje, prieš įkurdinimą per abiejų susijusių valstybių narių centrines institucijas turėtų būti atlikta konsultacijų procedūra. Prieš priimdama nutartį dėl įkurdinimo, jį svarstanti institucija turėtų gauti valstybės narės, kurioje ketinama vaiką įkurdinti, kompetentingos institucijos sutikimą. Kadangi įkurdinimas dažniausiai yra neatidėliotina priemonė, kuria siekiama pašalinti vaiką iš jo interesams kenkiančios padėties, laikas yra esminis kriterijus priimant tokius sprendimus. Todėl, siekiant kuo spartesnės konsultacijų procedūros, šiame reglamente aiškiai išdėstyti prašymui taikytini reikalavimai ir nustatytas terminas, per kurį valstybė narė, kurioje ketinama įkurdinti vaiką, turi pateikti atsakymą. Tačiau sutikimo ar atsisakymo jį suteikti sąlygos ir toliau nustatomos pagal prašomos valstybės narės nacionalinę teisę;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
51 konstatuojamoji dalis
(51)  bet koks ilgalaikis vaiko įkurdinimas užsienyje turėtų atitikti ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalį (teisė palaikyti asmeninius santykius su tėvais) ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, visų pirma jos 8, 9 ir 20 straipsnius. Svarstant įvairius galimus sprendimus, reikėtų deramai atsižvelgti į vaiko auklėjimo tęstinumo prioritetą ir į vaiko etninę, religinę, kultūrinę ir kalbinę kilmę;
(51)  valstybės institucijos, svarstančios klausimą dėl vaiko įkurdinimo, turėtų veikti pagal ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalį (teisė palaikyti asmeninius santykius su tėvais) ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, visų pirma jos 8, 9 ir 20 straipsnius. Svarstant įvairius galimus sprendimus, reikėtų deramai atsižvelgti į galimybę toje pačioje globėjų šeimoje arba toje pačioje įstaigoje įkurdinti brolius ar seseris, į vaiko auklėjimo tęstinumo prioritetą ir į vaiko etninę, religinę, kultūrinę ir kalbinę kilmę. Konkrečiu vaiko ilgalaikio įkurdinimo užsienyje atveju susijusios institucijos visuomet turėtų svarstyti galimybę įkurdinti vaiką pas kitoje šalyje gyvenančius giminaičius, jei tarp vaiko ir tų šeimos narių yra nusistovėjęs ryšys, atlikus atskirą vaiko interesų įvertinimą. Tokiais ilgalaikio įkurdinimo atvejais turėtų būti periodiškai vertinami vaiko poreikiai ir interesai;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo ar administracinės institucijos civilinėms byloms, susijusioms su:
1.  Šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo ar administracinės institucijos arba kitos institucijos, turinčios jurisdikciją klausimais, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, civilinėms byloms, susijusioms su:
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  tarptautiniu vaikų grobimu;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  vaiko paskyrimu į šeimą (šeimyną) ar globos instituciją;
d)  vaiko įkurdinimu su šeimos nariais, globėjų šeimoje (šeimynoje) ar saugioje globos institucijoje užsienyje;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1)  institucija – bet kuri valstybių narių teismo ar administracinė institucija, turinti jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį;
1)  institucija – bet kuri valstybių narių teismo ar administracinė arba bet kuri kita institucija, turinti jurisdikciją klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
3)  valstybė narė – visos valstybės narės, išskyrus Daniją;
3)  valstybė narė – visos Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
4)  sprendimas – valstybės narės institucijos paskelbtas potvarkis, įsakymas ar teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija), santuokos pripažinimo negaliojančia arba tėvų pareigų;
4)  sprendimas – valstybės narės institucijos paskelbtas potvarkis, įsakymas, teismo sprendimas ar autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, vykdytinas valstybėje narėje, kurioje buvo sudaryti, dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija), santuokos pripažinimo negaliojančia arba tėvų pareigų;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 12 punkto įžanginė dalis
12)  neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas – vaiko išvežimas ar negrąžinimas tais atvejais, kai:
12)  tarptautinis vaiko pagrobimas – vaiko išvežimas ar negrąžinimas tais atvejais, kai:
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės institucijos turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje. Tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos.
1.  Valstybės narės institucijos turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje. Tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos, nebent prieš persikėlimą šalys susitartų, kad jurisdikciją toliau turės valstybės narės, kurioje iki tol buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, institucija.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Prasidėjusio proceso dėl globos ir bendravimo teisių atveju jurisdikciją iki procesą užbaigiant išsaugo kilmės valstybės narės institucija, nebent šalys susitartų, kad procesas turėtų būti pabaigtas.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei šio straipsnio 1 dalyje bendravimo teisių turėtojas pripažino vaiko naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijų jurisdikciją dalyvaudamas institucijų procesuose neginčijant jų jurisdikcijos.
2.  Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendravimo teisių turėtojas, apie teisinius padarinius informuotas ankstesnės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijų, pripažino vaiko naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijų jurisdikciją ir, nepaisydamas tos informacijos, dalyvavo institucijų procesuose neginčijant jų jurisdikcijos.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 pastraipos b punkto i papunktis
i)  per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti;
i)  per vienerius metus nuo tada, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą ir, nors jie buvo institucijų informuoti apie teisinį reikalavimą pateikti prašymą jį grąžinti, toks prašymas valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktas nebuvo;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Paskirtieji teisėjai yra praktikuojantys ir šeimos teisės srityje patyrę teisėjai, visų pirma turintys su tarpvalstybinės jurisdikcijos aspektu susijusių bylų nagrinėjimo patirties.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Neatidėliotinais atvejais valstybės narės, kurioje yra vaikas arba vaikui priklausantis turtas, institucijos turi jurisdikciją tam vaikui ar turtui taikyti laikinas, įskaitant apsaugines, priemones.
Neatidėliotinais atvejais valstybės narės, kurioje yra vaikas arba vaikui priklausantis turtas, institucijos turi jurisdikciją tam vaikui ar turtui taikyti laikinas, įskaitant apsaugines, priemones. Taikant tokias priemones neturėtų būti be reikalo delsiamas procesas ir galutinių sprendimų dėl globos ir bendravimo teisių priėmimas.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Jeigu to reikalauja siekis labiausiai apsaugoti vaiko interesus, apsaugines priemones taikiusi institucija apie tai tiesiogiai ar per centrinę instituciją, paskirtą pagal 60 straipsnį, praneša jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės pagal šį reglamentą turinčiai valstybės narės institucijai.
Jeigu to reikalauja siekis labiausiai apsaugoti vaiko interesus, apsaugines priemones taikiusi institucija apie tai tiesiogiai ar per centrinę instituciją, paskirtą pagal 60 straipsnį, praneša jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės pagal šį reglamentą turinčiai valstybės narės institucijai. Ta institucija užtikrina vienodą požiūrį į procese dalyvaujančius tėvus, taip pat kad apie visas susijusias priemones jie būtų laiku išsamiai informuojami jiems visapusiškai suprantama kalba.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Priemonės, kurių imtasi pagal 1 dalį, nebetaikomos, kai tik valstybės narės institucija, turinti jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės, imasi priemonių, kurias ji laiko tinkamomis.
2.  Priemonės, kurių imtasi pagal 1 dalį, nebetaikomos, kai tik valstybės narės institucija, turinti jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės, imasi priemonių, kurias ji laiko tinkamomis, ir nuo tada, kai apie tas priemones ji praneša valstybės narės, kurioje buvo imtasi laikinų priemonių, institucijai.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais institucijai, į kurią kreiptasi dėl ginčo, paprašius, bet kuri kita institucija, į kurią buvo kreiptasi, nedelsdama informuoja prašančiąją instituciją apie datą, kada į ją buvo kreiptasi, vadovaudamasi 15 straipsniu.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
20 straipsnis
20 straipsnis
Vaiko teisė pareikšti savo nuomonę
Vaiko teisė pareikšti savo nuomonę
Vykdydamos jurisdikciją pagal šio skyriaus 2 skirsnį, valstybių narių institucijos užtikrina, kad proceso metu vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būtų suteikta tikra ir veiksminga galimybė ją laisvai išreikšti.
Vykdydamos jurisdikciją pagal šio skyriaus 2 skirsnį, valstybių narių institucijos užtikrina, kad proceso metu vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būtų suteikta tikra ir veiksminga galimybė ją laisvai išreikšti vadovaujantis susijusiomis nacionalinėmis procedūrinėmis taisyklėmis, Chartijos 24 straipsnio 1 dalimi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu ir Europos Tarybos rekomendacija dėl vaikų ir jaunesnių negu 18 metų amžiaus jaunuolių dalyvavimo1a. Savo svarstymus šiuo klausimu institucijos dokumentais patvirtina sprendime.
Vaikas, kuris naudojasi savo teise išreikšti savo nuomonę, pagal nacionalines nuostatas yra išklausomas teisėjo arba specialiai parengto eksperto, nedarant jokio spaudimo, pirmiausia iš tėvų pusės; tai vyksta vaikui palankioje aplinkoje, kalbos ir turinio požiūriais tinkamoje jo amžiui, ir suteikiant visas garantijas, leidžiančias apsaugoti vaiko emocinį neliečiamumą ir interesus.
Vaikas išklausomas nedalyvaujant proceso šalims ar jų teisiniams atstovams, tačiau ši procedūra įrašoma ir pridedama prie dokumentų, kad šalys ir jų teisiniai atstovai turėtų galimybę jos įrašą pamatyti.
Institucija deramai paiso vaiko nuomonės, atsižvelgdama į jo amžių bei brandą, ir savo pastabas išdėsto sprendime.
Institucija deramai paiso vaiko nuomonės, atsižvelgdama į jo amžių, brandą bei vaiko interesus ir savo pastabas išdėsto sprendime.
_______________
1a CM/Rec(2012)2, 2012 m. kovo 28 d.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 2 dalis
2.  Kuo anksčiau proceso metu teismas išnagrinėja, ar siekdamos vaiko interesų šalys nori rasti priimtiną sprendimą tarpininkaujant, su sąlyga, kad tokiu būdu procesas nebūtų nepagrįstai vilkinamas.
2.  Kuo anksčiau proceso metu teismas išnagrinėja, ar siekdamos vaiko interesų šalys nori rasti priimtiną sprendimą tarpininkaujant, su sąlyga, kad tokiu būdu procesas nebūtų nepagrįstai vilkinamas. Tuo atveju teismas paprašo šalių pasinaudoti tarpininkavimu.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalis
3.  Teismas gali paskelbti sprendimą, kuriuo įpareigojama sugrąžinti vaiką, laikinai vykdytinu, nepaisydamas jokio apeliacinio skundo, net jei nacionalinė teisė nenustato tokio laikino vykdymo.
3.  Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali paskelbti sprendimą, kuriuo įpareigojama sugrąžinti vaiką, laikinai vykdytinu, nepaisydamas jokio apeliacinio skundo, net jei nacionalinė teisė nenustato tokio laikino vykdymo.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Teisminei institucijai įsakius vaiką grąžinti, apie šį sprendimą ir jo įsigaliojimo datą ji informuoja valstybės narės, kurioje iki neteisėto išvežimo buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, centrinę instituciją.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 4 dalis
4.  Jeigu sprendimas neįvykdomas per šešias savaites nuo vykdymo proceso pradžios, vykdymo valstybės narės teismas apie šį faktą praneša prašančiajai kilmės valstybės narės centrinei institucijai arba pareiškėjui, jei procesas buvo pradėtas be centrinės institucijos pagalbos, ir nurodo priežastis.
4.  Jeigu sprendimas neįvykdomas per šešias savaites nuo vykdymo proceso pradžios, vykdymo valstybės narės teismas apie šį faktą deramai praneša prašančiajai kilmės valstybės narės centrinei institucijai arba pareiškėjui, jei procesas buvo pradėtas be centrinės institucijos pagalbos, ir nurodo priežastis bei pateikia apytikslį vykdymo laiką.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai; arba
a)  toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai, tačiau atsisakymas negali tapti jokios formos diskriminacijos, kuri draudžiama pagal Chartijos 21 straipsnį, priežastimi; arba
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu atsisakoma pripažinti sprendimą, susijusį su tėvų pareigomis, jeigu:
1.  Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu sprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nepripažįstamas, jeigu:
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  jis buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, jeigu neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė sprendimui; arba
b)  sprendimas buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, jeigu neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė sprendimui; arba
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 1 pastraipa
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba atleidimu nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę procesiniuose veiksmuose, numatytuose 27 straipsnio 3 dalyje ir 32, 39 ir 42 straipsniuose, naudotis vykdymo valstybės teisėje nustatyta palankiausia teisine pagalba arba didžiausiu atleidimu nuo teismo išlaidų apmokėjimo.
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba, pagalba tarpininkavimo išlaidoms padengti arba atleidimu nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę procesiniuose veiksmuose, numatytuose 27 straipsnio 3 dalyje ir 32, 39 ir 42 straipsniuose, naudotis vykdymo valstybės teisėje nustatyta palankiausia teisine pagalba arba didžiausiu atleidimu nuo teismo išlaidų apmokėjimo.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  kitos valstybės narės centrinės institucijos prašymu teikti pagalbą nustatant vaiko buvimo vietą, kai atrodo, kad vaikas gali būti prašomos valstybės teritorijoje, ir nustatyti vaiko buvimo vietą reikia vykdant prašymą pagal šį reglamentą;
a)  kitos valstybės narės centrinės institucijos prašymu teikti pagalbą nustatant vaiko buvimo vietą, kai atrodo, kad vaikas gali būti prašomos valstybės teritorijoje, ir nustatyti vaiko buvimo vietą reikia siekiant taikyti šį reglamentą;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  lengvinti komunikaciją tarp institucijų, ypač taikant 14 straipsnį, 25 straipsnio 1 dalies a punktą, 26 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;
d)  lengvinti komunikaciją tarp teismo institucijų, ypač taikant 14 ir 19 straipsnius, 25 straipsnio 1 dalies a punktą, 26 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)   informuoti tėvų pareigų turėtojus apie teisinę pagalbą ir paramą, pvz., pagalbą, kurią teikia konkrečioje srityje besispecializuojantys dviem kalbomis kalbantys teisininkai, siekiant užkirsti kelią atvejams, kai tėvų pareigų turėtojai duoda savo sutikimą nesupratę jo pasekmių masto.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  užtikrinti, kad jei jos pradeda arba padeda pradėti teismo procesą dėl vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, tokiam procesui skirti dokumentai, išskyrus atvejus, kai išimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, būtų parengti per šešias savaites.
g)  užtikrinti, kad, jei jos pradeda arba padeda pradėti teismo procesą dėl vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, tokiam procesui skirti dokumentai, išskyrus atvejus, kai išimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, būtų parengti ir teismui ar kitai kompetentingai institucijai pateikti per šešias savaites.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės, su kuria vaikas turi esminį ryšį, centrinės institucijos arba institucijos prašymu, nurodant priežastis, valstybės narės, kurioje vaikas turi gyvenamąją vietą ir yra, centrinė institucija gali tiesiogiai arba per institucijas ir kitas įstaigas:
1.  Valstybės narės, su kuria vaikas turi esminį ryšį, centrinės institucijos arba institucijos prašymu, nurodant priežastis, valstybės narės, kurioje vaikas turi gyvenamąją vietą ir yra, centrinė institucija turi tiesiogiai arba per institucijas ir kitas įstaigas:
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu svarstoma galimybė priimti sprendimą dėl tėvų pareigų, valstybės narės institucija, jei to reikalauja vaiko padėtis, gali prašyti bet kurios kitos valstybės narės institucijos, kuri turi vaiko apsaugai svarbios informacijos, ją perduoti.
2.  Jeigu svarstoma galimybė priimti sprendimą dėl tėvų pareigų, valstybės narės institucija, jei to reikalauja vaiko padėtis, prašo bet kurios kitos valstybės narės institucijos, kuri turi vaiko apsaugai svarbios informacijos, ją perduoti.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2а.  Kai nagrinėjamos bylos dėl tėvų pareigų, valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, centrinė institucija apie prasidėjusį teismo procesą nedelsdama informuoja valstybės narės, kurios pilietis yra vaikas arba vienas iš jo tėvų, centrinę instituciją.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės institucija gali prašyti kitos valstybės narės institucijų padėti įgyvendinti pagal šį reglamentą priimtus sprendimus dėl tėvų pareigų, ypač užtikrinti veiksmingą naudojimąsi bendravimo teisėmis, taip pat teise reguliariai tiesiogiai bendrauti.
3.  Valstybės narės institucija prašo kitos valstybės narės institucijų padėti įgyvendinti pagal šį reglamentą priimtus sprendimus dėl tėvų pareigų, ypač užtikrinti veiksmingą naudojimąsi bendravimo teisėmis, taip pat teise reguliariai tiesiogiai bendrauti.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės, kurioje vaikas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, institucijos toje valstybėje narėje gyvenančio asmens, norinčio gauti ar toliau turėti galimybę bendrauti su vaiku, prašymu arba kitos valstybės narės centrinės institucijos prašymu renka informaciją arba įrodymus ir gali nustatyti faktus, kurių reikia sprendžiant, ar tam asmeniui tinka suteikti galimybę bendrauti su vaiku ir kokiomis sąlygomis toks bendravimas turi vykti.
5.  Valstybės narės, kurioje vaikas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, institucijos toje valstybėje narėje gyvenančio vieno iš tėvų arba šeimos nario, norinčio gauti ar toliau turėti galimybę bendrauti su vaiku, prašymu arba kitos valstybės narės centrinės institucijos prašymu renka informaciją arba įrodymus ir gali nustatyti faktus, kurių reikia sprendžiant, ar tiems asmenims tinka suteikti galimybę bendrauti su vaiku ir kokiomis sąlygomis toks bendravimas turi vykti.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Valstybės narės institucija gali prašyti kitos valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją apie tos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su klausimais, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį ir yra svarbūs nagrinėjant bylą pagal šį reglamentą. Valstybės narės institucija, į kurią kreiptasi, turi kuo greičiau imtis veiksmų.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 1 dalis
1.  Tais atvejais, kai jurisdikciją pagal šį reglamentą turinti institucija svarsto vaiko įkurdinimą į globos instituciją ar šeimą kitoje valstybėje narėje, pirmiausia ji turi gauti tos kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimą. Šiuo tikslu ji per savo pačios valstybės narės centrinę instituciją perduoda valstybės narės, kurioje vaikas turi būti įkurdintas, centrinei institucijai sutikimo prašymą, kuriame pateikiama ataskaita apie vaiką, kartu nurodant siūlomo įkurdinimo arba globos priežastis.
1.  Tais atvejais, kai jurisdikciją pagal šį reglamentą turinti institucija svarsto vaiko įkurdinimą su šeimos nariais, globėjų šeimoje ar saugioje globos institucijoje kitoje valstybėje narėje, pirmiausia ji turi gauti tos kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimą. Šiuo tikslu ji per savo pačios valstybės narės centrinę instituciją perduoda valstybės narės, kurioje vaikas turi būti įkurdintas, centrinei institucijai sutikimo prašymą, kuriame pateikiama ataskaita apie vaiką, kartu nurodant siūlomo įkurdinimo arba globos priežastis. Valstybės narės užtikrina, kad vaiko tėvai ir giminaičiai galėtų reguliariai bendrauti su vaiku nepaisant jų gyvenamosios vietos, nebent tai keltų pavojų vaiko gerovei.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Jei kompetentinga institucija ketina siųsti socialinius darbuotojus į kitą valstybę narę siekdama nustatyti, ar įkurdinimas nekenkia vaiko gerovei, ji atitinkamai informuoja susijusią valstybę narę.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 4 dalis
4.  Kiekviena centrinė institucija pati padengia savo išlaidas.
4.  Kiekviena centrinė institucija pati padengia savo išlaidas, nebent prašančioji valstybė narė ir prašomoji valstybė narė būtų susitarusios kitaip.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
79 straipsnio 1 dalis
Iki [10 metų po taikymo pradžios dienos] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie šio reglamento ex post vertinimą, paremtą valstybių narių pateikta informacija. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po taikymo pradžios dienos] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie šio reglamento ex post vertinimą, paremtą valstybių narių pateikta informacija. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
79 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  bylų ir sprendimų pagal tarpininkavimo procedūras sprendžiant su tėvų pareigomis susijusius klausimus skaičių;

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimas valstybėse narėse
PDF 473kWORD 58k
2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse (2017/2039(INI))
P8_TA(2018)0018A8-0406/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl išlaidų valdymo ir ES Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų efektyvumo stebėsenos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. Biudžeto reikalų teminio skyriaus išsamią analizę „Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymo (COM(2016)0382),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos(5),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos stažuočių kokybės sistemos,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, jos papildomą protokolą ir pataisytą versiją, kuri įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. JT patvirtintus 2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurių siekia visas pasaulis, įskaitant ES, ypač tikslą Nr. 8, pagal kurį siekiama skatinti ilgalaikį, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą, visišką ir produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Jeano-Claude’o Junckerio pranešimą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi ir Martinu Schulzu, dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas), 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos diskusijoms skirtus dokumentus dėl Europos socialinio matmens ir 2017 m. gegužės 31 d. dokumentą dėl Europos pinigų sąjungos stiprinimo, taip pat į 2017 m. kovo 1 d. Baltąją knygą dėl Europos ateities;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą (COM(2017)0250) dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo ir į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2017/761 dėl Europos socialinių teisių ramsčio(6);

–  atsižvelgdamas į „Eurofound“, „Cedefop“, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) ir Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI), Europos verslo konfederacijos (BUSINESSEUROPE), Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME), Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (CEEP), EUROCITIES ir Europos jaunimo forumo atliktą darbą ir tyrimus;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį, veiksmų gaires siekiant vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos (Komisijos darbo programos iki 2018 m. pabaigos projektas) ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ketinimų raštą Parlamento Pirmininkui Antonio Tajani ir Estijos Ministrui Pirmininkui Juri Ratasui;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0406/2017),

A.  kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės jaunimo nedarbo lygis, kuris 2008 m. siekė 15 proc., 2013 m. pradžioje padidėjo iki rekordinių 24 proc., tačiau pateikiant šį vidutinį rodiklį nematyti didžiulių įvairių valstybių narių ir regionų skirtumų; kadangi jaunimo nedarbas Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose 2013 m. laikėsi apie 10 proc., o Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje šoktelėjo beveik iki 40 proc. arba viršijo šį skaičių;

B.  kadangi priemonės, kuriomis buvo siekiama mažinti viešąsias išlaidas, padarė tiesioginį neigiamą poveikį, ypač jaunimui, nes sumažintos lėšos švietimui, mokymui, darbo vietų kūrimui ir paramos paslaugoms;

C.  kadangi politika, kuria daromas poveikis jaunimui, buvo formuojama nedalyvaujant susijusiems asmenims ir jaunimo atstovams;

D.  kadangi ilgą laiką nerasdami darbo jaunuoliai gali pradėti jaustis nuošalyje, atskirti nuo visuomenės, izoliuoti, prarasti bendrumo jausmą. Tai gali padaryti ilgalaikį žalingą poveikį, nes yra didesnė tikimybė, kad jaunuoliai vėl taps bedarbiais, o darbinės veiklos laikotarpiu gaus mažesnį darbo užmokestį ir turės mažiau karjeros galimybių; kadangi paliekant jaunimą nuošalyje prarandama labai daug viešųjų ir privačių investicijų, o tai sukelia didžiulį darbo nesaugumą ir dėl to prarandami įgūdžiai, nes įgyta kvalifikacija nepanaudojama ir ji prastėja;

E.  kadangi 2012 m. trečdalis darbuotojų Europoje buvo arba per didelės, arba nepakankamos kvalifikacijos savo darbui(7); kadangi įprasta, jog jauni darbuotojai dažniau formaliai yra per aukštos kvalifikacijos, o vyresni darbuotojai dažniau dirba mažiau jų įgūdžius atitinkantį darbą;

F.  kadangi jauniems darbuotojams kyla didesnė mažų garantijų darbo rizika; kadangi tikimybė, jog jaunesni nei 25 metų amžiaus darbuotojai gaus įvairiais aspektais nepalankią darbo vietą, yra dvigubai didesnė, palyginti su 50 metų amžiaus ar vyresniais darbuotojais(8);

G.  kadangi sėkmingas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, taip pat sėkmingas įsidarbinimas po neaktyvaus laikotarpio ir pirmoji tikra darbo vieta suteikia jaunuoliams galių ir juos motyvuoja, padeda tobulinti savo asmeninius ir profesinius įgūdžius ir tapti nepriklausomais bei savimi pasitikinčiais piliečiais ir duoda gerą pradžią profesinei veiklai;

H.  kadangi jaunimo nedarbo lygis, kuris 2013 m. 28 ES valstybėse narėse pasiekė rekordinius 24 proc., vis mažėjo, ir 2017 m. nukrito iki mažiau kaip 17 proc.; kadangi jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas, nes tik kelių valstybių narių (Austrijos, Čekijos Respublikos, Nyderlandų, Maltos, Vengrijos ir Vokietijos) jaunimo nedarbo rodiklis siekia mažiau kaip 11 proc., o tarp kitų valstybių narių yra didžiulių skirtumų;

I.  kadangi pagal lytį suskirstyta darbo visą ir ne visą darbo laiką Europoje analizė rodo, jog 2007–2017 m. ir toliau vyravo lyčių nelygybė, nes vyrai ir toliau sudarė apie 60 proc. visą darbo laiką dirbančių 15–24 metų amžiaus asmenų ir tebesudarė apie 40 proc. ne visą darbo laiką dirbančių to paties amžiaus grupės asmenų;

J.  kadangi apgailestaujant tenka pripažinti, jog statistiškai ir ekonomikos augimo, ir nuosmukio laikotarpiais jaunimo nedarbo lygis paprastai maždaug dvigubai viršija bendrą nedarbo lygio vidurkį;

Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos

K.  kadangi 2013 m. balandžio 22 d. Taryba savo rekomendacija patvirtino Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurią įgyvendindamos valstybės narės įsipareigoja užtikrinti, kad per keturis mėnesius po darbo netekimo arba po formaliųjų mokslų baigimo jaunuoliai gautų kokybišką darbo pasiūlymą arba jiems būtų suteiktos galimybės toliau mokytis arba gauti pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą;

L.  kadangi turint omenyje tai, kad daug valstybių narių nepasiekė didelės sėkmės kovodamos su jaunimo nedarbu pagal ligi šiol galiojančius reglamentus ir naudodamosi esamomis galimybėmis, jos turėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingam lėšų ir priemonių, prieinamų pagal Europos socialinį fondą (ESF), panaudojimui;

M.  kadangi 2013 m. vasario mėn. Taryba pritarė, kad reikia kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą; ji buvo pradėta įgyvendinti kaip pagrindinė su ESF siejama ES biudžetinė priemonė, skirta padėti valstybių narių regionams, kuriuose yra ypač didelis jaunimo nedarbas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas;

N.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti įsipareigota ES mastu, o Jaunimo užimtumo iniciatyva skirta toms valstybėms narėms ir regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. – šį kriterijų iš dalies arba visiškai atitinka 20 valstybių narių;

O.  kadangi laikotarpio pradžioje telkiant asignavimus siekta greitai sutelkti lėšų 2014 ir 2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetui, kad būtų kuo labiau padidintas įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių poveikis; kadangi šis greitas lėšų telkimas prarado prasmę dėl vėluojančio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu; kadangi 2015 m. išankstinio finansavimo rodiklis buvo sąlygiškai padidintas nuo 1 iki 30 proc. ir didžioji dalis reikalavimus atitinkančių valstybių narių sėkmingai taikė šią priemonę;

P.  kadangi pagrindinis Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų tikslas yra padėti nesimokantiems ir nedirbantiems (NEET) jaunuoliams, nes jiems kyla didžiausia atskirties grėsmė, kartu atsižvelgiant į tai, kad terminas NEET apima įvarius jaunimo, turinčio skirtingų poreikių, pogrupius;

Q.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti tvarią NEET jaunuolių integraciją į darbo rinką taikant asmeniniams poreikiams pritaikytą požiūrį, nes tada galima teikti kokybiškus darbo pasiūlymus ir didinti jaunimo įsidarbinamumą, o platesniu mastu – remti jaunimą pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką ir padėti spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą darbo rinkoje; kadangi šiomis aplinkybėmis būtinos valstybių narių tinkamos informavimo veiklos strategijos;

R.  kadangi 2015 m. TDO apskaičiavo, jog Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo visose 28 ES valstybėse narėse išlaidos siekė 45 mlrd. EUR; kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo numatytas nedidelis 6,4 mlrd. EUR biudžetas, siekiant papildyti nacionalinį finansavimą, tačiau jo nepakeisti;

S.  kadangi Komisija pasiūlė tikslinant 2017–2020 m. daugiametę finansinę programą padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas 1 mlrd. EUR, kurie būtų papildyti 1 mlrd. ESF įsipareigojimų; kadangi, Parlamentui ir Tarybai pasiekus susitarimą, šis skaičius buvo padidintas iki 1,2 mlrd.; kadangi 2017 m. rugsėjo 5 d. Parlamentas patvirtino Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektą, kad 2017 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų skirta papildoma 500 mln. EUR suma, kuri būtų finansuojama panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą, ir tuo pat metu apgailestavo dėl to, kad dėl Tarybos blokuojamo DFP laikotarpio vidurio tikslinimo ir vėlyvo patvirtinimo vėluojama vykdyti 2017 m. biudžeto procedūrą;

T.  kadangi savo pirmoje specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos Europos Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą dėl iniciatyvos finansavimo (ES ir nacionaliniu lygmenimis) tinkamumo, kokybiško darbo pasiūlymo apibrėžties, strategijos, kurioje būtų nustatyti aiškūs orientyrai ir tikslai, stokos ir stebėsenos bei pasiektų rezultatų ataskaitų; kadangi Audito Rūmai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad plėtojant Jaunimo garantijų iniciatyvą sėkmingai netaikomas partnerystės požiūris, kaip įtvirtinta 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacijoje;

U.  kadangi reikia iš tiesų veiksmingų mechanizmų, kad būtų galima aptarti ir spręsti sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas, taip pat tvirto valstybių narių ryžto visapusiškai įgyvendinti tai, kas numatyta pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, ypač atsižvelgiant į vietos sąlygas, ir sudaryti galimybes tobulinti įgūdžius, taip pat kurti deramas ir lanksčias vertinimo struktūras;

V.  kadangi Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatyti tam tikri bendri kriterijai, apibrėžiantys kokybišką darbo pasiūlymą (Slovakija šią apibrėžtį laiko teisiškai privaloma), apimantys nuostatas dėl minimalaus darbo laiko ir užimtumo tvarumo baigus teikti paramą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taip pat atsižvelgiant į paramos gavėjo sveikatos būklę;

W.  kadangi savo neseniai paskelbtoje antroje specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų, parengtoje nagrinėjant septynias atrinktas valstybes nares, Europos Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą, kad sunku gauti išsamių duomenų ir kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą padaryta nedidelė pažanga, o pasiekti rezultatai neatitinka pradinių lūkesčių; kadangi Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos vis dar yra vienos iš novatoriškiausių ir didžiausio užmojo politinių reagavimo į ekonomikos krizės sukeltą jaunimo nedarbą priemonių, todėl jas turi ir toliau remti ES, nacionalinės ir regioninės institucijos, kad ateityje būtų pasiekta lauktų rezultatų;

X.  kadangi Jaunimo užimto iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų efektyvumą ir pagrindinį Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslą – užtikrinti tvarų jaunimo užimtumą – galima pasiekti tik tada, jei vykdomi veiksmai yra tinkamai prižiūrimi remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis, programos orientuotos į rezultatus, o tais atvejais, kai aptinkama neefektyvių ir brangiai kainuojančių priemonių – atliekami pakeitimai;

Y.  kadangi valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos remti jaunuolius, kurie yra labiausiai arba visiškai atskirti nuo darbo rinkos, pvz., neįgalius jaunuolius, ir teikti jiems konkrečią paramą;

Z.  kadangi Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant užtikrinti pagrindinius Europos socialinių teisių ramsčio principus;

AA.  kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį visiškai neužsiminė apie vis dar nerimą keliančią jaunimo nedarbo padėtį Europoje; kadangi prie 2017 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį pridėtame ketinimų rašte pripažintas Jaunimo garantijų iniciatyvos vaidmuo padedant kurti darbo vietas ES; kadangi kova su nedarbu ir ypač jaunimo nedarbu turėtų ir toliau būti ES veiksmų prioritetas;

AB.  kadangi pranešama apie pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių vėluojančius mokėjimus, skirtus jaunimui, kurių priežastis dažnai yra vėluojantis valdymo institucijų steigimas arba nepakankami nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų administraciniai pajėgumai;

AC.  kadangi Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonės, pvz., stažuotės ir mokomoji praktika, turėtų padėti pereiti į darbo rinką ir niekada neturėtų pakeisti įprastų darbo sutarčių;

AD.  kadangi dėl neįforminto darbo arba nesiregistravimo darbo biržoje statistiniai duomenys apie jaunas moteris kaimo vietovėse yra netikslūs ir dėl to atsiranda pensijų skirtumų; kadangi ši praktika daro neigiamą poveikį visai visuomenei ir ypač moterų gerovei, kitoms jų socialinio draudimo formoms ir karjeros pokyčių arba įsidarbinimo ateityje galimybėms;

AE.  kadangi 16 mln. NEET jaunuolių įsitraukė į Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, o Jaunimo užimtumo iniciatyva suteikė tiesioginę pagalbą daugiau kaip 1,6 mln. jaunuolių ES;

AF.  kadangi pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą valstybės narės priėmė daugiau kaip 132 jaunimui skirtų darbo rinkos priemonių;

AG.  kadangi valstybės narės paskyrė 75 proc. viso Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto, o 19 proc. jau investavo, todėl šios iniciatyvos biudžeto įgyvendinimo lygis tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) yra aukščiausias;

AH.  kadangi kelios Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitos rodo, jog, nepaisant susirūpinimo dėl finansavimo tinkamumo ir apskaičiuotų būtinų bendrų investicijų, turimi ištekliai sėkmingai skiriami regioniniams poreikiams tenkinti, nukreipiant juos į konkrečius regionus ir paramos gavėjų grupes;

AI.  kadangi 1997 m. pradėjus vykdyti Europos užimtumo strategiją Komisija parėmė tam tikras priemones, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo užimtumo ir švietimo perspektyvas(9); kadangi prasidėjus krizei ES savo pastangas ypač sutelkė į Jaunimo garantijų iniciatyvą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

AJ.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva yra finansuojama iš ESF, nacionalinių biudžetų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto, o pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą galima finansuoti tiesioginį darbo, pameistrystės, praktikos ar tęstinio mokymosi suteikimą Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslinei grupei reikalavimus atitinkančiuose regionuose; kadangi veiksmų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą trukmė nėra nustatyta, o vykdant Jaunimo garantijų iniciatyvą reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pateiktas per keturis mėnesius;

AK.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva valstybėse narėse paskatino įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis visų pirma siekiama priderinti švietimo ir mokymo modelius prie darbo rinkos reikalavimų, kad būtų pasiekti Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslai;

AL.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, konkreti ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų siekimui;

Įvadas

1.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyva turi būti pirmasis žingsnis siekiant įgyvendinti jaunimo užimtumo poreikius; primena, kad darbdaviai privalo dalyvauti jaunimui prieinamų profesinio mokymo programų, pirmos pakopos darbo vietų ir kokybiškų stažuočių teikimo procesuose;

2.  pabrėžia, kad negali būti kompromisų dėl jaunimui skirtų deramo darbo vietų kokybės aspekto; pabrėžia, kad visais atvejais pagrindiniai darbo standartai ir kiti standartai, susiję su darbo vietų kokybe, pvz., darbo laikas, minimalus darbo užmokestis, socialinė apsauga ir darbuotojų sauga ir sveikata, turėtų būti pagrindiniai klausimai;

3.  atkreipia dėmesį į didelius ekonominės veiklos rezultatų – ekonomikos ir užimtumo augimo srityse – skirtumus 28 ES valstybėse narėse; jiems šalinti reikia ryžtingo politinio atsako; pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės atsilieka įgyvendindamos struktūrines reformas; pažymi, kad darbo vietas galima kurti tik vykdant patikimą ekonominę, užimtumo ir investicijų politiką, už kurias galiausiai atsako valstybės narės; reiškia susirūpinimą dėl ilgalaikio poveikio regionų, kurie patiria aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų protų nutekėjimą, ekonominei plėtrai;

4.  primena, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo taisykles valstybės narės turėjo pasirinkti, kaip vykdyti programą (kaip specialią programą, kaip prioritetą pagal esamą veiklos programą arba kaip kelių skirtingų prioritetų linijų dalį); pažymi, kad atsižvelgiant į įvairias įgyvendinimo galimybes ir remiantis pasiektais rezultatais, siekiant juos perkelti į kitus programos etapus, reikalingi gerosios patirties mainai;

5.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017 teigiama, jog yra rizikos, kad ES finansavimas paprasčiausiai pakeičia nacionalinį finansavimą, bet nesuteikia pridėtinės vertės; primena, kad pagal papildomumo principą Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiama papildyti nacionalinį finansavimą, bet nepakeisti valstybių narių politikos ir finansavimo, skirtų kovai su nedarbu; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad per keturis mėnesius po darbo netekimo arba po formaliųjų mokslų baigimo visi jaunuoliai gautų kokybiškus darbo, tolesnių studijų arba pameistrystės ar stažuotės pasiūlymus, negalima kliautis vien Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtu biudžetu ir niekada nebuvo planuota to daryti;

6.  pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti visų pirma politikos reformų ir geresnio koordinavimo užimtumo ir švietimo srityse varomoji jėga, ypač tose valstybėse narėse, kuriose yra didelis jaunimo nedarbas, siekiant užtikrinti, kad tose valstybėse narėse, užuot taikius įvairias nenuoseklias (esamas) politikos priemones, būtų taikomi integruoti, visapusiški ir ilgalaikiai kovos su jaunimo nedarbu metodai, kuriais būtų suteikiama daugiau galimybių ir kurie padėtų užtikrinti tvarų jaunimo užimtumą; mano, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos yra veiksmingos kovos su labiausiai atskirtų jaunuolių grupių socialine atskirtimi priemonės; mano, kad svarbu siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir socialinės atskirties srityse;

7.  primena, kad pagal Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų nustatymo apibrėžtos šešios gairės, kurių turėtų būti laikomasi kuriant Jaunimo garantijų programas: turi būti taikomi partneryste grindžiami požiūriai, vykdomos ankstyvos intervencijos ir aktyvavimas, integracijos į darbo rinką paramos priemonės, panaudojamos Sąjungos lėšos, atliekamas programų vertinimas ir nuolatinis jų tobulinimas ir spartus įgyvendinimas; pabrėžia, kad, kaip nurodyta vertinimo ataskaitose, labai mažai valstybių narių pateikė duomenis apie šiuos aspektus ir visapusiškus jų vertinimus;

8.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti jaunimo nedarbo lygį ir išspręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą turėtų būti daugiau investuojama į judumą šalyje ir tarp valstybių; ragina geriau suderinti darbo ir įgūdžių paklausą ir pasiūlą sudarant palankesnes judumo sąlygas tarp regionų (įskaitant pasienio regionus); pripažįsta, kad valstybės narės privalo skirti daugiau dėmesio siekdamos užtikrinti tvirtesnį pasienio regionų švietimo sistemų ir darbo rinkų ryšį, pvz., skatinant švietimą kaimyninių šalių kalbomis;

9.  primena, kad aukštus jaunimo nedarbo rodiklius lemia: pasaulinės ekonomikos krizės pasekmės darbo rinkoms, ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos neįgijus pakankamos kvalifikacijos, tinkamų įgūdžių ir darbo patirties stoka, vis labiau plintantis įvairių formų trumpalaikis darbas be garantijų, po kurio eina nedarbo laikotarpiai, ribotos mokymosi galimybės ir nepakankamos ar netinkamos aktyviosios darbo rinkos programos;

10.  mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos stebėsena turi būti paremta patikimais duomenimis; mano, jog šiuo metu turimų stebėsenos duomenų ir rezultatų nepakanka, kad būtų galima bendrai įvertinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos, kaip pagrindinės Jaunimo garantijų iniciatyvai skirtos ES finansinės priemonės, įgyvendinimo rezultatus, ypač dėl to, kad pradžioje valstybės narės vėlavo pradėti rengti veiksmų programas, ir dėl to, kad jos vis dar yra gana ankstyvame iniciatyvos įgyvendinimo etape; primygtinai tvirtina, kad reikia ir toliau jaunimo užimtumą laikyti ES veiksmų prioritetu; tačiau yra susirūpinęs dėl naujausios Europos Audito Rūmų ataskaitos išvadų dėl Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų kaip Sąjungos kovos su jaunimo nedarbu politikos priemonių, poveikio, nors ataskaitos apimtis teritoriniu ir laiko požiūriu yra ribota;

11.  laikosi nuomonės, jog siekiant, kad jaunimo užimtumo didinimo strategija būtų tikrai veiksminga, ją rengiant reikalingos apvalaus stalo diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais, reikia atsižvelgti į teritorinį kontekstą, kuriame ta strategija bus taikoma, ir į ją turi būti įtrauktos nuostatos dėl tikslingo mokymo, atitinkančio įmonių poreikius, susiejant juos su jaunuolių lūkesčiais ir kompetencija; pabrėžia, kad toji strategija turėtų apimti kokybišką mokymą ir visišką skaidrumą skiriant lėšas švietimo veikėjams, ir joje turėtų būti numatyta griežta lėšų naudojimo kontrolė;

12.  apgailestauja dėl to, kad pagal Tarybos rekomendaciją valstybės narės pasirinko įsipareigoti taikyti tik neprivalomą priemonę; atkreipia dėmesį į tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas toli gražu nepasiektas daugelyje valstybių narių;

Pagalba labiausiai atskirtiems jaunuoliams

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad esama rizikos, jog neįgalūs jaunuoliai nepateks nei į Jaunimo užimtumo iniciatyvos, nei į Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti savo veiksmų programas siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų priemonėmis iš tikrųjų galėtų pasinaudoti visi neįgalieji ir kad jauniems neįgaliesiems būtų suteiktos vienodos galimybės, atsižvelgiant į asmeninius poreikius;

14.  pabrėžia, kad norint išspręsti NEET jaunimo problemą reikalingos reikšmingos nuolatinės nacionalinių valdžios institucijų pastangos ir sektorių bendradarbiavimas, nes NEET jaunuoliai yra nevienalytė skirtingų poreikių ir įgūdžių turinti grupė; todėl pabrėžia, kad reikia surinkti daugiau ir išsamesnių duomenų apie visus NEET jaunimo kategorijai priskiriamus asmenis, turint tikslą juos užregistruoti ir veiksmingiau teikti pagalbą, nes labiau suskirstyti duomenys, įskaitant pagal regionus, galėtų padėti nustatyti, kurioms grupėms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir kaip būtų galima geriau pritaikyti užimtumo iniciatyvas tiems, kam jos skirtos;

15.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva negali pakeisti makroekonominių priemonių ir kitų politikos priemonių, kuriomis skatinamas jaunimo užimtumas; pažymi, kad vertinant Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymą ir poveikį svarbu atsižvelgti į skirtingą valstybių narių makroekonomikos ir biudžeto padėtį; mano, kad ilguoju laikotarpiu būtų reikalinga Jaunimo užimtumo iniciatyvos struktūrinė reforma, jeigu norima pratęsti šios programos trukmę; pabrėžia, kad tikrai reikia labiau koordinuoti skirtingų valstybių narių veiklą;

16.  pritaria tam, kad būtų steigiami vieno langelio principu veikiantys centrai, kurie galėtų užtikrinti, kad jaunimas galėtų vienoje vietoje lengvai pasinaudoti visomis paslaugomis ir rekomendacijomis ir jas nemokamai gauti;

17.  yra susirūpinęs dėl pirminių išvadų, iš kurių matyti, kad reikia tobulinti visų NEET jaunuolių, ypač neaktyvių NEET jaunuolių ir tų, kuriems sunku iš naujo integruotis, registravimo sistemas ir informavimo veiklą; ragina valstybes nares parengti tinkamas ir konkretiems poreikiams pritaikytas strategijas, kad būtų pasiekti visi NEET jaunuoliai ir būtų taikomas integruotas požiūris siekiant teikti labiau individualią paramą ir paslaugas jaunimui, kuris susiduria su daugeliu kliūčių; primygtinai ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų NEET jaunuolių poreikiams ir pašalinti šališką ir neigiamą požiūrį į juos;

18.  pabrėžia, kad siekiant padidinti priemonių poveikį jas reikia pritaikyti prie vietos aplinkybių; ragina valstybes nares taikyti specialias jaunimo užimtumo priemones kaimo vietovėse;

19.  ragina valstybes nares skubiai gerinti informavimą apie esamas paramos programas, kuriomis gali naudotis jaunimas, ypač labiausiai nuo darbo rinkos nutolusios grupės, rengiant informuotumo kampanijas, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek šiuolaikiškus žiniasklaidos kanalus, pvz., socialinius tinklus;

Pasiūlymų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą kokybės užtikrinimas

20.  pripažįsta, kad reikia apibrėžti kokybiško darbo pasiūlymo sąvoką Jaunimo užimtumo iniciatyvos kontekste; pabrėžia, kad reikia pateikti išsamią kokybiško darbo pasiūlymo apibrėžtį, dėl kurios sutartų visos valstybės narės ir pagal kurią būtų atsižvelgiama į Užimtumo komiteto bendradarbiaujant su Komisija, TDO ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais atliekamą darbą; pažymi, kad kokybiškas darbo pasiūlymas yra daugialypė priemonė, kurios rezultatas – tvari ir tinkama dalyvių integracija į darbo rinką – šis tikslas pasiekiamas ugdant įgūdžius; kokybiškas darbo pasiūlymas turėtų atitikti dalyvio kvalifikacijos lygį ir profilį ir būti teikiamas atsižvelgiant į užimtumo paklausą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad tinkama socialinė apsauga, su darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu susijusios taisyklės būtų taikomos visiems dalyviams; atkreipia dėmesį į kokybės standartus, minimus Komisijos 2015 m. paskelbtose Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimo rekomendacijose, kuriose nurodoma, kad darbo pasiūlymų ypatumai, tinkamumas dalyvio poreikių požiūriu, dėl pasiūlymų gauti darbo rinkos rezultatai ir nepriimtų arba pernelyg anksti atmestų darbo pasiūlymų dalis yra svarūs rodikliai siekiant įvertinti darbo kokybę;

21.  primena, kad TDO deramo darbo apibrėžtyje deramas darbas apibūdinamas kaip produktyvus darbas, užtikrinantis sąžiningas pajamas, saugią darbo vietą ir socialinę šeimų apsaugą, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, asmens laisvę kelti jam rūpimus klausimus, organizuotis ir dalyvauti, kai priimami sprendimai, kurie daro poveikį jo gyvenimui, lygias visų moterų ir vyrų galimybes ir vienodą požiūrį į juos; taip pat primena, kad šio būtiniausio standarto ir toliau nesilaikoma jaunimo užimtumo atveju;

22.  laikosi nuomonės, kad jaunimas irgi turėtų dalyvauti stebint pasiūlymų kokybę;

23.  pabrėžia, kad kokybiška stažuotės sutartis turi atitikti kokybės sistemą, pagal kurią numatomos šios garantijos: stažuotę turi reglamentuoti rašytinė sutartis, kurioje turi būti pateikta skaidri informacija apie susitariančiųjų šalių teises ir pareigas, nurodyti konkretūs kokybiško mokymo tikslai ir turinys; turi būti paskirtas kuratorius arba vadovas stažuotojo veiklos rezultatams įvertinti stažuotės pabaigoje; turi būti nustatyta konkreti stažuotės trukmė ir stažuočių pas tą patį darbdavį maksimali trukmė, sutartyje turi būti aiškiai nurodytos socialinės apsaugos sistemos taisyklės ir atlyginimas;

24.  ragina valstybes nares, dalyvaujant socialiniams partneriams ir jaunimo organizacijoms, palaipsniui atnaujinti ir persvarstyti savo Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmų programas, kad jų veiksmai būtų pritaikyti faktiniams jaunimo ir darbo rinkos poreikiams;

25.  pabrėžia, kad nustatyti, ar Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas yra tinkamai naudojamas ir ar siekiama pagrindinio Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslo – užtikrinti tvarų bedarbių jaunuolių užimtumą, galima tik tada, jei vykdomi veiksmai yra tinkamai prižiūrimi atsižvelgiant į patikimus ir palyginamus duomenis ir jei valstybės narės, kurios nepadarė pažangos, rimtai stengsis ištaisyti šią padėtį; ragina valstybes nares skubiai pagerinti stebėseną, ataskaitų teikimą ir duomenų kokybę, taip pat užtikrinti, kad būtų surinkti ir laiku bei dažniau nei reikalaujama pagal metinius ataskaitų teikimo įpareigojimus, apibrėžtus ESF reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, teikiami patikimi ir palyginami Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo duomenys ir skaičiai; ragina Komisiją persvarstyti savo gaires dėl duomenų rinkimo, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendaciją, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

26.  atkreipia dėmesį į pasiūlymus ir įvairaus pobūdžio programas, kuriuos valstybės narės parengė pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą; mano, kad kai kuriose valstybėse narėse nacionaliniai teisės aktai buvo neaiškūs tikslų ir metodų požiūriu, jų formulavimas buvo neaiškus ir jie neapėmė plataus užimtumo skatinimo galimybių spektro; mano, kad didelė veiksmų laisvė ir aiškių priežiūros mechanizmų nebuvimas lėmė tai, kad darbo vietos kartais buvo keičiamos pasiūlymais, teikiamais pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

27.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių naudojimą, įskaitant vėluojančius mokėjimus jaunimui arba piktnaudžiavimą stažuotėmis, pavyzdžiui, pernelyg didelį jų naudojimą; išreiškia pasiryžimą kovoti su tokia praktika; laikosi nuomonės, kad Jaunimo garantijų iniciatyva neturi būti sistemiškai naudojama tikslais, kurie prieštarauja aktyvumo darbo rinkoje skatinimo dvasiai ir siekiui užtikrinti ilgalaikę integraciją į darbo rinką;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir skleisti geriausią patirtį, taip pat ja keistis siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi, kaip formuoti politiką, ir prisidėti rengiant ir įgyvendinant įrodymais grindžiamą politiką; pabrėžia, kad atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir ekonomikos skaitmeninimą reikalingas naujas požiūris į jaunimo užimtumo politiką; pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti įgyvendinama naudojant veiksmingas jaunimo nedarbą mažinančias priemones, o ne pakartotinai taikant neveiksmingą užimtumo politiką;

29.  pakartoja, kad Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo partneryste pagrįsti požiūriai laikomi esminiu veiksniu siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų programas, kad jos pasiektų NEET jaunuolius; ragina valstybes nares laikytis partneryste pagrįsto požiūrio aktyviai nustatant ir įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir labiau skatinant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programą įmonėse, visų pirma MVĮ ir mažesnėse, šeimoms priklausančiose įmonėse; pabrėžia, jog iš valstybių narių, kurios jau pradėjo taikyti į Jaunimo garantijų iniciatyvą panašius metodus, nors programos jose dar nepradėtos vykdyti, gautų duomenų matyti, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą svarbu sėkmingai taikyti bendradarbiavimu su suinteresuotaisiais subjektais pagrįstą požiūrį;

30.  pabrėžia svarbų jaunimo organizacijų kaip tarpininkų tarp jaunuolių ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vaidmenį; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis glaudžiai bendradarbiauti su jaunimo organizacijomis informuojant, planuojant, įgyvendinant ir vertinant Jaunimo užimtumo iniciatyvos programas;

31.  pabrėžia kvalifikuotų ir atnaujintų VUT svarbą teikiant asmeniniams NEET jaunuolių poreikiams pritaikytas paslaugas; ragina valstybes nares įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą ES lygmeniu geriau koordinuoti valstybines užimtumo tarnybas pasitelkus Europos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinklą; skatina dar labiau stiprinti viešųjų ir privačiųjų darbdavių, verslo įmonių ir švietimo sistemų sinergiją; ragina kuo plačiau naudotis e. valdžios priemonėmis siekiant sumažinti biurokratiją;

32.  ragina Komisiją pateikti konkrečioms šalims skirtus vertinimus, nurodant kiekvienos valstybės narės metines išlaidas, kurių reikia siekiant veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, atsižvelgiant į TDO įvertinimą;

33.  pabrėžia, kad reikia didinti pameistrystės programų skaičių pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, nes jos sudaro tik 4,1 proc. iki šiol priimtų pasiūlymų;

Baigiamosios pastabos

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti Jaunimo užimtumo iniciatyvos pertvarkymo strategiją, t. y. pakeisti jos pobūdį iš kovos su krize priemonės į nuolatinę kovai su jaunimo nedarbu po 2020 m. skirtą ES finansinę priemonę, taip pat užtikrinti greitą ir nesudėtingą lėšų paskirstymo procedūrą ir nustatyti bendro finansavimo reikalavimus atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakomybė visų pirma tenka valstybėms narėms; pažymi, kad tęsiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą turi būti atsižvelgiama į Audito Rūmų išvadas; pabrėžia, kad pagrindinis programos tikslas – tvarus jaunuolių integravimas į darbo rinką; atkreipia dėmesį į poreikį nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tęstinumą, išlaidų veiksmingumą ir pridėtinę vertę šiuos aspektus reikia aptarti svarstant kitą DFP;

35.  primena, kad remia Jaunimo užimtumo iniciatyvą; pabrėžia, kad neabejotinai būtina dėti tolesnes pastangas ir toliau laikytis politinių ir finansinių įsipareigojimų siekiant kovoti su jaunimo nedarbu; visų pirma primena, kad 2018–2020 m. laikotarpiu Jaunimo užimtumo iniciatyvai svarbu užtikrinti bent 700 mln. EUR finansavimą, kaip susitarta vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą; taip pat ragina skirti pakankamai mokėjimų asignavimų siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai ir laiku;

36.  pabrėžia, kad reikia gerinti pagal Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvas teikiamų darbo pasiūlymų kokybę ir ragina dar kartą svarstyti, kokioms amžiaus grupėms šios iniciatyvos būtų taikomos;

37.  laikosi nuomonės, jog siekiant, kad ši kokybiško jaunimo užimtumo sistema pradėtų veikti, turi būti priimta rekomendacija, kurios teisinis pagrindas būtų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 292 ir 153 straipsniai, taip pat pradėtos taikyti įvairios informacinės priemonės, kaip antai sukurta lengvai prieinama ir nuolat atnaujinama interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama aktuali informacija apie stažuotėms taikomas taisykles kiekvienoje valstybėje narėje;

38.  pripažįsta, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva yra finansinė priemonė, kuria buvo siekiama papildyti valstybių narių iniciatyvas sprendžiant didelio jaunimo nedarbo problemą, ir kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti tvirtesnį švietimo sistemų ir darbo rinkų ryšį, kad jaunuoliai tvariu būdu būtų integruojami į darbo rinką; palankiai vertina esamai įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemai spręsti taikomas priemones ir politiką; pripažįsta, kad įgūdžių panaudojimas vis dar kelia problemų visoje Europoje, ir mano, kad dėl to būtina užtikrinti geresnę įgūdžių paklausos ir pasiūlos atitiktį;

39.  mano, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių principų, įtrauktų į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į Nr. 1 dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, Nr. 4 dėl aktyvaus užimtumo rėmimo, Nr. 5 dėl saugaus ir lankstaus užimtumo, Nr. 6 dėl atlyginimų, Nr. 8 dėl socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo, Nr. 10 dėl sveikos, saugios ir pritaikytos darbo aplinkos ir duomenų apsaugos, Nr. 12 dėl socialinės apsaugos, Nr. 13 dėl bedarbio pašalpų ir Nr. 14 dėl minimalių pajamų, taikymą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų bendradarbiaujant su TDO siekiant teikti pritaikytą informaciją ir stiprinti nacionalinius gebėjimus įgyvendinant jaunimo garantijų programas ir jas vertinant, atsižvelgiant į šiuos aspektus: užtikrinti visapusišką ir tvarų jos įgyvendinimą, gerinti jos galimybes pasiekti neužsiregistravusius NEET jaunuolius ir žemos kvalifikacijos jaunuolius, stiprinti gebėjimus ir gerinti pasiūlymų kokybę;

41.  pažymi, kad laukiant, kol Komisija paskelbs galutinius valstybių narių pateiktus duomenis, manoma, jog 2015 m. pabaigoje buvo maždaug 203 000 asmenų, kurie dalyvavo Jaunimo užimtumo iniciatyvos programoje, o tai yra 4 proc. dalyvių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse didelis skaičius Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalyvių programos nebaigė; mano, kad svarbu stiprinti paskatas norint pasiekti, kad jaunimas manytų, jog Jaunimo užimtumo iniciatyva yra naudinga;

42.  primena, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansinė parama turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis skatinama NEET jaunuolių integracija į darbo rinką, įskaitant mokamas stažuotes, mokomąją praktiką ir pameistrystės programas, tačiau ši iniciatyva neturėtų tapti priemone, kuria pakeičiamas faktinis mokamas darbas;

43.  siūlo sukurti ES karštąją kovos su jaunimo teisių pažeidimais liniją, kad jaunuoliai Komisijai galėtų tiesiogiai pranešti apie bet kokią neigiamą patirtį dalyvaujant Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų priemonėse ir taip sudaryti sąlygas rinkti informaciją ir atlikti tyrimus dėl galimos piktnaudžiavimo praktikos įgyvendinant ES finansuojamas politikos priemones;

44.  palankiai vertina ketinimų rašte, pridėtame prie Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį, pateiktą nuorodą į pasiūlymą įsteigti Europos darbo instituciją, siekiant stiprinti darbo rinkos institucijų bendradarbiavimą visais lygmenimis ir geriau valdyti tarpvalstybines situacijas, taip pat tolesnes iniciatyvas, kuriomis remiamas sąžiningas judumas;

45.  pripažįsta sėkmingą Jaunimo užimtumo iniciatyvos indėlį mažinant jaunimo nedarbo rodiklius ir visų pirma užtikrinant lyčių pusiausvyrą – pagal šią iniciatyvą suteikta parama apie 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų;

46.  ragina valstybes nares Jaunimo užimtumo iniciatyvos kontekste visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir Direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo;

47.  mano, kad Komisija ir valstybės narės privalo pasiūlyti pozityvių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jaunos moterys ir mergaitės gautų kokybiškų darbo pasiūlymų ir nedirbtų (ar nebūtų priverstos dirbti) mažų garantijų, menkai apmokamo ir laikino darbo, suteikiant joms tik ribotas darbuotojų teises arba nesuteikiant jokių teisių;

48.  ragina valstybes nares kaupti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis, kad Komisija galėtų atlikti Jaunimo užimtumo iniciatyvos poveikio ir jos įtakos lyčių pusiausvyrai vertinimą ir kad būtų galima atlikti išsamų jos įgyvendinimo vertinimą ir analizę;

49.  ragina valstybes nares rasti būdų, kaip padėti jaunoms moterims sugrįžti į darbo rinką arba į švietimo ar mokymo sistemą, užtikrinant lyčių lygybę tokiose srityse, kaip įsidarbinimo ir karjeros galimybės, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas, vaikų ir suaugusiųjų priežiūros paslaugų teikimas, ir skatinant mokėti vienodą užmokestį vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą;

50.  primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų tobulinant švietimo sistemų naudojamas priemones, siekiant prisidėti prie pažeidžiamiems jaunuoliams teikiamos apsaugos;

51.  susirūpinęs pažymi, jog naujausios vertinimo ataskaitos(10) rodo, kad pirmuoju Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo etapu dažnai daugiausia dėmesio buvo skiriama išsilavinusiems, o ne menkais įgūdžiais pasižymintiems neaktyviems, VUT neužsiregistravusiems NEET jaunuoliams;

52.  ragina valstybes nares šalinti šį esminį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo trūkumą parengiant, be kita ko, konkrečias tolesnes priemones, siekiant įgyvendinti labiau įrodymais pagrįstą, veiksmingesnę ir tvaresnę jaunimo politiką;

53.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal jų teisės aktus visi nustatytos amžiaus grupės jaunuoliai galėtų užsiregistruoti ir veiksmingai dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje(11);

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokomosios praktikos pasiūlymai atviroje rinkoje nepakankamai reglamentuojami įdarbinimo, trukmės ir pripažinimo skaidrumo požiūriu, ir pažymi, kad tik kelios valstybės narės yra nustačiusios minimalius kokybės kriterijus – taip pat ir Jaunimo garantijų bei Jaunimo užimtumo iniciatyvų stebėsenos tikslu;

55.  pripažįsta, kad ES biudžeto investicijos pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą buvo veiksmingos ir paspartino darbo rinkos plėtrą, įtraukiant į ją jaunimą; mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi akivaizdžią ES pridėtinę vertę, nes daugelio jaunimo užimtumo sistemų nebūtų buvę galima įgyvendinti be ES pastangų;

56.  pažymi, kad iš pradžių pagal 2014–2020 m. DFP Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo skirta 6,4 mlrd. EUR, iš kurių 3,2 mlrd. EUR gauti pagal specialią biudžeto eilutę, kartu su tokia pačia suma iš ESF;

57.  pabrėžia, jog vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinta, kad politiniu sprendimu Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2017–2020 m. laikotarpiu skiriama papildomai 1,2 mlrd. EUR ir atitinkamai tokia pati suma skiriama iš ESF; vis dėlto pabrėžia, kad galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

58.  palankiai vertina tai, kad Parlamentui primygtinai pareikalavus buvo susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto ir iš pradžių siūlyta Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirta suma padidinta 116,7 mln. EUR naujais asignavimais, tokiu būdu padidinat bendrą 2018 m. skirtą sumą iki 350 mln. EUR; atkreipia dėmesį į vienašališką Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti dar padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą naudojant taisomąjį biudžetą, jei Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų panaudojimas sudarytų sąlygas padidinimui;

59.  mano, kad bendras Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas nepakankamas faktinei paklausai patenkinti ir ištekliams, kurie reikalingi, kad programa pasiektų savo tikslus užtikrinti; primena, kad vidutiniškai pasiekta tik 42 proc. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių, o keliose valstybėse narėse šis skaičius nesiekia 20 proc.; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamas lėšas, o valstybes nares ragina savo nacionaliniuose biudžetuose numatyti jaunimo užimtumo sistemų finansavimą;

60.  ragina Komisiją užtikrinti, kad investicijos į jaunimo užimtumą būtų nuoseklios, skatinant turimų išteklių sinergiją ir sukuriant holistiniame vadove pateikiamas vienodas taisykles, taip siekiant užtikrinti didesnį poveikį, sinergiją, veiksmingumą ir praktinį supaprastinimą; primena, kad visų pirma reikia sumažinti valdymo institucijų administracinę naštą; pabrėžia konkrečioms šalims skirtų ataskaitų dėl Jaunimo garantijų programų finansavimo, kuriose taip pat turėtų būti įvertinama nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto sinergija, svarbą ir būtinybę užtikrinti geresnį pagrindinių šio proceso suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir glaudesnį jų bendradarbiavimą;

61.  ragina Komisiją geriau planuoti laikotarpiui po 2020 m. numatytas investicijas į jaunimo užimtumą, visapusiškai pasitelkiant ESI fondų programavimui taikomą metodą, pagal kurį atliekamas išsamus preliminarus finansavimo planavimas ir ex ante vertinimas, po kurių sudaromos partnerystės sutartys; mano, kad taikant tokį metodą padidės ES biudžeto poveikis; pažymi, kad valstybėse narėse sėkmingai įgyvendinama Jaunimo užimtumo iniciatyva taikant specialias veiksmų programas ir reikšmingai prisidedant nacionalinių ir regioninių biudžetų lėšomis;

62.  be to, ragina Komisiją pertvarkyti esamą vertinimo mechanizmą susitelkiant į bendrus rezultatų kriterijus ir veiklos auditą metinių ir galutinių ataskaitų teikimo procese, kad būtų geriau stebimas ES biudžeto poveikis; ragina ES mastu taikyti tokius rodiklius, kaip Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalyvių, kurie patenka į pirminę darbo rinką dėl ES finansuojamų intervencinių veiksmų, dalis;

63.  vis dėlto pabrėžia, kad dėl pertvarkyto planavimo ir ataskaitų teikimo proceso nereikėtų nei vėluoti įvykdyti biudžeto, nei vadovaujančiosioms institucijoms ir ypač galutiniams paramos gavėjams sudaryti pernelyg didelės administracinės naštos;

64.  pripažįsta, kad dabartinė administracinė našta daro neigiamą poveikį ES biudžeto investiciniam pajėgumui, ypač priemonių, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra trumpesnis, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvos, atveju; todėl ragina supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras sutelkiant dėmesį į tai, kaip greičiau parengti konkursus ir sutrumpinti apeliacijų dėl sprendimų procedūras; atkreipia dėmesį į teigiamą supaprastinto išlaidų apmokėjimo poveikį Jaunimo užimtumo iniciatyvai; ragina visoje ES pradėti taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą Jaunimo užimtumo iniciatyvos projektams, siekiant gerokai sumažinti biurokratiją ir paspartinti biudžeto vykdymą;

65.  pabrėžia, kad šiuo metu Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansinio įgyvendinimo rezultatai yra vieni iš geriausių tarp ESI fondų;

66.  palankiai vertina tai, kad taikant Jaunimo užimtumo iniciatyvos priemones suteikta parama daugiau kaip 1,6 mln. jaunuolių, o valstybėms narėms padėta konsoliduoti veiksmus už daugiau kaip 4 mlrd. EUR;

67.  pažymi, jog dėl informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas stokos gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas tokios priemonės įgyvendinimui ir jos tikslų siekimui; ragina valstybes nares atlikti ex ante analizę ir parengti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų apžvalgą;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad būtų sukurtos administraciniu požiūriu ne tokios sudėtingos ir modernesnės stebėsenos sistemos, kurios būtų taikomos likusiam Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimui;

69.  ragina daugiau dėmesio skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvos rezultatams nustatant konkrečius rodiklius, susijusius su valstybėse narėse vykdant programą atsiradusiomis naujomis paslaugomis ir darbo rinkos rėmimo priemonėmis ir pasiūlytų nuolatinių sutarčių skaičiumi;

70.  mano, kad siekiant įvertinti programos veiksmingumą reikia įvertinti visus jos aspektus, įskaitant programos ekonominį naudingumą; atkreipia dėmesį į ankstesnes TDO ir „Eurofound“ sąmatas ir prašo Komisijos patvirtinti arba atnaujinti šias prognozes;

71.  ragina Komisiją ir valstybes nares prieš įgyvendinant programas nustatyti realius ir pasiekiamus tikslus, įvertinti skirtumus, išanalizuoti rinką ir pagerinti kontrolės bei pranešimų teikimo sistemas;

o
o   o

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(2) OL L 126, 2015 5 21, p. 1.
(3) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0390.
(5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 69.
(6) OL L 113, 2017 4 29, p. 56.
(7) 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos pranešimas „2013 m. užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje“.
(8) 2014 m. rugpjūčio mėn. „Eurofound“ pranešimas „Profesiniai profiliai darbo sąlygomis: įvairiais aspektais nepalankiose sąlygose esančių grupių nustatymas“.
(9) Kitos priemonės apima iniciatyvą „Judus jaunimas“, pradėtą vykdyti 2010 m. rugsėjo mėn., Jaunimo galimybių iniciatyvą, pradėtą vykdyti 2011 m. gruodžio mėn., ir Jaunimo veiksmų grupių iniciatyvą, kurią pradėta įgyvendinti 2012 m. sausio mėn.
(10) Specialioji Europos Audito Rūmų ataskaita Nr. 5/2017 dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo. 2016 m. birželio mėn. galutinė ataskaita Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui „Pirmieji Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatai“; 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatas „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646), „Jaunimo užimtumo iniciatyva: įgyvendinimo Europoje vertinimas“. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) išsami analizė, 2016 m. birželio mėn.
(11) Pagal kai kurių šalių teisinę sistemą laikoma, kad kai kurie jaunuoliai, ypač turintys sunkią negalią, negali dirbti. Jie negali užsiregistruoti VUT ir, savo ruožtu, dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje.


Profesinių paslaugų direktyvos įgyvendinimas ir poreikis reformuoti profesines paslaugas
PDF 351kWORD 50k
2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimo, susijusio su profesinių paslaugų reglamentavimu ir poreikiu vykdyti jų reformą (2017/2073(INI))
P8_TA(2018)0019A8-0401/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 45, 49 ir 56 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 15 ir 16 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą dėl profesinių paslaugų reglamentavimo reformų rekomendacijų (COM(2016)0820),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais reglamentuojama galimybė užsiimti profesine veikla (COM(2013)0676),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

–  atsižvelgdamas į Laisvųjų profesijų verslo rėmimo darbo grupės galutinę ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0401/2017),

A.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir paslaugų teikimo laisvė ES yra bendrosios rinkos pagrindas ir yra labai naudingi piliečiams ir įmonėms;

B.  kadangi, nors paslaugos sudaro 71 proc. BVP ir 68 proc. visų darbo vietų, visas bendrosios paslaugų rinkos pajėgumas išlieka neišnaudotas;

C.  kadangi nesuderinus nuostatų valstybės narės pačios gali spręsti dėl profesijų reglamentavimo su sąlyga, kad nacionalinės priemonės bus skaidrios, nediskriminacinės, pagrįstos ir proporcingos;

D.  kadangi pažangus reglamentavimas, deramai pagrįstas teisėtų viešojo intereso tikslų apsauga, gali daryti teigiamą poveikį vidaus rinkai ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir geresnę teikiamų paslaugų kokybę; kadangi dėl šios priežasties reglamentavimo panaikinimas neturėtų būti savitikslis;

E.  kadangi daugeliu atveju profesijų reglamentavimas yra pateisinamas, o nepateisinamos kliūtys teikti profesines paslaugas pažeidžia piliečių pagrindines teisės ir kenkia valstybių narių ekonomikai; kadangi dėl to profesijų reglamentavimą reikia nuolat koreguoti, kad būtų atsižvelgta į technologijų, visuomenės arba rinkos raidą;

F.  kadangi 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo numatytos įvairių profesijų automatinio pripažinimo taisyklės, pagrįstos suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais, bendrąja profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistema, automatine profesinės patirties pripažinimo sistema, taip pat nauja tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistema reglamentuojamų profesijų srityje;

G.  kadangi 2013 m. Direktyva 2005/36/EB buvo iš dalies pakeista siekiant užtikrinti proporcingą reglamentavimo sistemą, pagrįstą bendro intereso tikslais, 59 straipsnyje nustatant visų reglamentuojamų profesijų skaidrumą ir tarpusavio vertinimą valstybėse narėse, neatsižvelgiant į tai, ar jos reglamentuojamos pagal nacionalines taisykles, ar pagal ES lygmeniu suderintas taisykles;

H.  kadangi valstybės narės, net ir pasibaigus terminui, įgyvendino dar ne visas Direktyvos 2005/36/EB, visų pirma 59 straipsnio, nuostatas;

I.  kadangi buvo reikalaujama, kad valstybės narės iki 2016 m. sausio 18 d. Komisijai pateiktų nacionalinius veiksmų planus su informacija apie sprendimus dėl profesijų reglamentavimo išlaikymo arba pakeitimo; kadangi šešios valstybės narės dar nepateikė savo nacionalinių veiksmų planų;

J.  kadangi remiantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsniu, Komisija iki 2017 m. sausio 18 d. turėjo pateikti savo išvadas dėl tarpusavio vertinimo ir, kai reikia, pasiūlymus dėl tolesnių iniciatyvų;

K.  kadangi 2017 m. sausio 10 d. Komisija pristatė komunikatą dėl poreikio vykdyti profesinių paslaugų reformą, kurioje pateikta profesinio reglamentavimo septyniuose veiklos sektoriuose analizė ir su tuo susijusios rekomendacijos valstybėms narėms;

L.  kadangi atlikus tarpusavio vertinimą atskleista, kad labai skiriasi profesijų reglamentavimo lygis valstybėse narėse; kadangi reikalingas išsamesnis paaiškinimas, ypač tais atvejais, kai valstybės narės yra paskelbusios apie naujų profesijų reglamentavimo formų įvedimą jau pasibaigus vertinimui;

Profesijų reglamentavimas Europos Sąjungoje ir Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimo padėtis

1.  pabrėžia, kad reglamentuojamos profesijos atlieka esminį vaidmenį ES ekonomikoje, sudaro didelę užimtumo rodiklio dalį ir prisideda prie darbo jėgos judumo ir papildomos vertės kūrimo Sąjungoje; be to, kad mano, kad aukštos kokybės profesinės paslaugos ir veiksminga reglamentavimo aplinka yra labai svarbios siekiant išsaugoti ES ekonomiką, socialinį ir kultūrinį modelį bei sustiprinti ES konkurencingumą ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo srityse;

2.   primena, kad visoje ES esama daugiau kaip 5500 reglamentuojamų profesijų (nors tarp valstybių narių yra didelių skirtumų), kurios sudaro 22 proc. darbo jėgos visuose veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos, socialinių paslaugų, verslo paslaugų, statybos, tinklo paslaugų, transporto, turizmo, nekilnojamojo turto, viešųjų paslaugų ir švietimo;

3.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą teikti gaires valstybėms narėms atliekant tarpusavio vertinimą, įskaitant išsamių diskusijų organizavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų įtraukti visas susijusias šalis, kad gautų svarbios informacijos apie reglamentavimo nuostatų poveikį;

4.  mano, kad 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatas galėtų padėti valstybėms narėms geriau reglamentuoti profesines paslaugas ir keistis geriausia patirtimi siekiant suprasti kitų valstybių narių pasirinktus reglamentavimo būdus, atsižvelgiant į tai, kad vienose valstybėse narėse valstybė aktyviau reglamentuoja profesijas nei kitose; vis dėlto pabrėžia, kad norint atlikti holistinį reglamentavimo aplinkos veikimo vertinimą kiekvienoje valstybėje narėje, reikia įvertinti reglamentavimo nuostatų kokybę, nes vien ekonominės analizės neužtenka;

5.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepateikė išsamios informacijos apie reglamentuojamas profesijas ir apie galimybės užsiimti ta profesine veikla reikalavimus; ragina valstybes nares iš esmės pagerinti informacijos teikimo procesą pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą;

6.  pabrėžia, kad nacionalinių reikalavimų, susijusių su galimybe pradėti užsiimti ir verstis reglamentuojama profesija, skaidrumas ir palyginamumas galėtų sudaryti sąlygas didesniam profesiniam judumui ir kad dėl to, laikantis Direktyvos 2005/36/EB, apie visus nacionalinius reikalavimus turėtų būti pranešta aiškiai ir suprantamai ir jie turėtų būti viešai prieinami reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje;

7.  pripažįsta, kad Komisija patobulino reglamentuojamų profesijų duomenų bazę, įskaitant ir sukurtą interaktyvų žemėlapį, kuriame piliečiai galėtų patikrinti, kokie reikalavimai keliami visoje ES norint užsiimti tam tikra profesine veikla ir lengviau pamatyti, kuri profesija reglamentuojama konkrečioje valstybėje narėje; ragina Komisiją toliau tobulinti reglamentuojamų profesijų duomenų bazę, kad kompetentingos institucijos turėtų palankias sąlygas laiku perduoti tikslią informaciją ir tokiu būdu didintų skaidrumą ES piliečiams;

8.  pažymi, kad valstybėse narėse yra skirtumų, susijusių su reglamentuojamų profesijų skaičiumi ir veiklos sritimis, kurias apima panašios profesijos, o tai paaiškina, kodėl profesijos skirtingai reglamentuojamos valstybėse narėse; ragina Komisiją gerinti skirtingų profesijų palyginamumą ir apibrėžti kiekvienos profesijos, paskelbtos duomenų bazėje, bendrą veiklos rūšių sąrašą, siekiant palengvinti savanorišką derinimą visoje ES;

9.  apgailestauja dėl to, kad ne visos valstybės narės pateikė nacionalinį veiksmų planą, kaip reikalaujama Direktyvoje 2005/36/EB, ir ragina tas valstybes nares nedelsiant tai padaryti; pažymi, kad skiriasi pateiktų nacionalinių veiksmų planų užmojai, išsamumas ir informacijos detalumas;

10.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnį ir dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas didesnis jų profesijų reglamentavimo nuostatų skaidrumas, kuris būtinas specialistų judumui visoje ES, nes tik gavus išsamią informaciją iš visų valstybių narių galima susidaryti bendrą nacionaliniu arba ES lygmeniu reglamentuojamų profesijų vaizdą;

11.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės, rengdamos nacionalinius veiksmų planus, deramai nesikonsultavo su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; mano, kad skaidrus informacijos srautas tarp valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų yra būtinas siekiant veiksmingai spręsti su profesijomis susijusius klausimus ir problemas; ragina ateityje plačiau įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus ne tik rengiant nacionalinius veiksmų planus, bet ir prieš pertvarkant profesijų reglamentavimą – taip visos suinteresuotosios šalys galėtų išreikšti savo nuomonę;

12.  pabrėžia, kad veiksmingas profesijų reglamentavimas turėtų būti naudingas tiek vartotojams, tiek specialistams; primena, kad valstybės narės gali laisvai įvesti naujas taisykles arba iš dalies pakeisti esamas taisykles, kuriomis ribojama galimybė užsiimti ir verstis reglamentuojamomis profesijomis, siekdamos atspindėti savo visuomenės viziją ir socialinį ir ekonominį kontekstą, kai tai pateisinama viešojo intereso tikslais; mano, kad proporcingesnis ir prie rinkos tikrovės pritaikytas profesinių paslaugų reglamentavimas gali pagerinti rinkos dinamiką, sumažinti kainas vartotojams ir užtikrinti geresnius ir veiksmingesnius sektoriaus veiklos rezultatus;

13.  kartu mano, kad diskriminaciniai, nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai gali būti itin neteisingi, ypač jauniems specialistams, kenkti konkurencijai ir daryti neigiamą įtaką paslaugų gavėjams, įskaitant vartotojus;

14.  pripažįsta profesijų reglamentavimo vaidmenį siekiant aukšto lygio viešojo intereso tikslų apsaugos, ar tai būtų Sutartyje aiškiai paminėti tikslai, kaip antai, viešoji politika, viešasis saugumas ir visuomenės sveikata, ar kitomis svarbiomis viešojo intereso priežastimis pagrįsti tikslai, įskaitant pripažintuosius Teisingumo Teismo praktikoje, kaip antai socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išlaikymas, vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsauga, tinkamo teisingumo vykdymo užtikrinimas, prekybos sandorių sąžiningumas, kova su sukčiavimu, mokesčių slėpimo ir vengimo prevencija, fiskalinės priežiūros veiksmingumas, kelių eismo sauga, amatų kokybės užtikrinimas, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas, aplinkos ir miesto aplinkos apsauga, gyvūnų sveikata, intelektinė nuosavybė, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo apsauga ir išsaugojimas, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslai; pripažįsta valstybių narių diskreciją nustatant būdus, kaip pasiekti pirmiau nurodytų tikslų, laikantis nediskriminavimo ir proporcingumo principų;

15.  pažymi, kad atsižvelgiant į vartotojams, specialistams ar trečiosioms šalims kylančią riziką, valstybės narės gali leisti užsiimti tam tikra veikla tik kvalifikuotiems specialistams, ypač tais atvejais, kai nesama mažiau ribojančių priemonių pasiekti tą patį rezultatą; pažymi, kad tokiais atvejais konkrečioms profesijoms taikomomis reglamentavimo nuostatomis turi būti užtikrinta veiksminga teisėto vertimosi reglamentuojama profesija priežiūra ir, kai reikia, jos etikos taisyklės;

16.  pripažįsta, kad šiuo atžvilgiu esama sąsajos tarp pasiūlymo dėl proporcingumo patikros, kuriuo nustatomos taisyklės, reglamentuojančios bendrą proporcingumo vertinimo sistemą, taikytinos prieš priimant naujas priemones dėl reglamentuojamų profesijų arba iš dalies keičiant esamas, ir reglamentavimo reformų rekomendacijų, kurios pagrįstos nacionalinių nuostatų septyniuose veiklos sektoriuose vertinimu; ragina valstybes nares įvertinti savo profesijų reglamentavimo nuostatas ir, kai būtina, jas suderinti su konkrečiomis reformų rekomendacijomis;

17.   pabrėžia, kad reformų rekomendacijos negali pakeisti vykdymo užtikrinimo veiksmų, ir ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, imtis veiksmų ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, kai ji nustato, kad reglamentavimas yra diskriminacinis, nepagrįstas arba neproporcingas;

Ribojamojo poveikio rodiklio nauda ir poreikis skatinti kokybiškas paslaugas Europoje

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija priėmė naują ribojamojo poveikio rodiklį ir palankiai vertina tai, kad juo pagerinamas dabartinis EBPO produktų rinkos reguliavimo ribojamojo poveikio rodiklis, susijęs su išsamia atitinkamų sektorių analize;

19.  pabrėžia, kad šis rodiklis, pagrįstas tik skaitiniais duomenimis ir apimantis tik laisvam judėjimui galinčių kilti kliūčių analizę, turi būti naudojamas tik kaip orientacinė priemonė, o ne kaip priemonė, pagal kurią nustatoma, ar galimai griežtesnis reglamentavimas tam tikrose valstybėse narėse yra neproporcingas;

20.  primena, kad bendrai reglamentavimo nuostatų poveikio analizei valstybėse narėse turėtų būti taikomas ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis vertinimas, apimantis bendro intereso tikslus ir teikiamų paslaugų kokybę, įskaitant galimą netiesioginį poveikį piliečiams ir darbo rinkai; pažymi, kad ribojamojo poveikio rodiklį papildo tolesnė analizė, kuri suteikia papildomos informacijos apie esamą padėtį vietoje, ir ragina valstybes nares apsvarstyti šį rodiklį kartu su kokybiniais duomenimis siekiant palyginti savo rezultatus septyniuose pasirinktuose veiklos sektoriuose;

Reglamentuojamų profesijų ateitis

21.  pabrėžia, kad reikia ne tik veiksmingos reglamentavimo sistemos ES ir valstybėse narėse, bet ir veiksmingos ir koordinuotos politikos, kuria būtų siekiama paremti specialistus ES ir sustiprinti konkurencingumą, inovacinį pajėgumą ir profesinių paslaugų kokybę ES;

22.  pabrėžia, kad specialistai gali užsiimti reglamentuojamomis profesijomis kaip fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys (konkrečios specializacijos įmonė) ir kad įgyvendinant naujas politikos strategijas būtina atsižvelgti į abi perspektyvas; todėl yra įsitikinęs, kad ekonominės priemonės turėtų būti derinamos su politika, kuria siekiama stiprinti verslumą ir žmogiškąjį kapitalą teikiant profesines paslaugas;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su profesinėmis organizacijomis atitinkamose jų kompetencijos srityse deramai laikytis Laisvųjų profesijų verslo rėmimo darbo grupės rekomendacijų;

24.  pabrėžia švietimo, įgūdžių lavinimo ir verslumo ugdymo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES specialistai išliktų kompetentingi ir galėtų susidoroti su esminiais pokyčiais, kurie dėl inovacijų, skaitmeninimo ir globalizacijos daro įtaką laisvosioms profesijoms; atkreipia dėmesį į glaudų ryšį tarp specialisto žinių ir teikiamos paslaugos kokybės; pažymi, kad šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį turėtų atlikti aukštojo mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų institucijos, be kita ko, vykdydamos skaitmeninio raštingumo projektus;

25.  nurodo, kad reikia užtikrinti lengvesnį profesinių kvalifikacijų lygio palyginamumą, kad ES būtų padidintas oficialios kvalifikacijos įrodymo homogeniškumas ir būtų sukurtos vienodesnės sąlygos jauniems mokslus baigusiems europiečiams, pradedantiems verstis tomis profesijomis, ir taip sudarytos palankesnės sąlygos jų judumui ES;

26.  ragina valstybes nares atlikti deramą rinkos analizę siekiant užtikrinti spartesnį paslaugų teikėjų prisitaikymą prie rinkos poreikių ir plėtoti politiką, kuri padėtų ateinančiais dešimtmečiais ES profesines paslaugas padaryti konkurencingomis pasaulio mastu;

Inovacijos ir skaitmeninimas profesinių paslaugų srityje

27.  pažymi, kad mokslinė pažanga, technologinės naujovės ir skaitmeninimas daro didelį poveikį profesinėms paslaugoms, suteikia naujų galimybių specialistams, tačiau taip pat kelia sunkumų darbo rinkai ir paslaugų kokybei;

28.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog reikia atsižvelgti į naujų technologijų poveikį profesinėms paslaugoms, visų pirma teisės ir apskaitos sektoriuose, kuriuose procedūros galėtų būti patobulintos; ypač pažymi tai, kad reikia atidžiai stebėti tokių esminių pokyčių keliamą riziką paslaugų gavėjams, įskaitant vartotojus, kurių negalima atskirti nuo naujų technologijų;

29.  pabrėžia, kad nėra tikėtina, jog naujosios technologijos pakeis žmones priimant etikos ir moralės sprendimus; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad profesijų organizavimo taisyklės, įskaitant viešųjų įstaigų arba profesinių asociacijų vykdomos priežiūros taisykles, galėtų atlikti svarbų vaidmenį ir padėti teisingiau paskirstyti skaitmeninimo naudą; pažymi, kad tam tikrose srityse į rinką orientuoti mechanizmai, pvz., grįžtamoji informacija iš vartotojų, taip pat gali padėti pagerinti konkrečios paslaugos kokybę;

30.  pabrėžia, jog profesinių paslaugų reglamentavimas turėtų atitikti tikslus ir turėtų būti nuolat peržiūrimas, siekiant atsižvelgti į technines inovacijas ir skaitmeninimą;

31.  ragina Komisiją ir toliau nuolat informuoti Parlamentą apie padėtį, susijusią su Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimu valstybėse narėse;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

(1) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0237.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0271.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0040.
(5) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Teisinis pranešimas