Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2642(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0184/2018

Pateikti tekstai :

B8-0184/2018

Debatai :

PV 17/04/2018 - 11
CRE 17/04/2018 - 11

Balsavimas :

PV 18/04/2018 - 12.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0118

Priimti tekstai
PDF 437kWORD 54k
Trečiadienis, 2018 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pažanga dėl JT pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių
P8_TA(2018)0118B8-0184/2018

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JT Pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių pažangos (2018/2642(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę ir ypač į 2011 m. TDO konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (Konvencija Nr. 189),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/71/1 „Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų“(1),

–  atsižvelgdamas į Niujorko deklaracijos dėl visapusiško atsako į pabėgėlius sistemos I priedą,

–  atsižvelgdamas į Niujorko deklaracijos dėl pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos II priedą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires ir 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl vaikų migrantų apsaugos (COM(2017)0211),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 6 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/71/280 dėl tarpvyriausybinių derybų dėl pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos tvarkos(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 28 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pranešimą, pavadinimu „Specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais pranešimas dėl darbotvarkės iki 2035 m. siekiant palengvinti asmenų judumą“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) dokumentą „Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių link. Veiksmų gairės“(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 11 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pranešimą „Migracijos tikslų įgyvendinimas visų labui“(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. UNHCR pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių pirmąjį projektą(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 5 d. pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos pirmąjį projektą(7) ir 2018 m. kovo 5 d. pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos pirmąjį papildytą projektą(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. 5-ojo Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Abidžano deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 pavadinimu „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir į 17 jos Darnaus vystymosi tikslų, patvirtintų 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime(9),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, priimtą 1990 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/45/158(10),

–  atsižvelgdamas į Visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos komiteto ir Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą dėl vaikų žmogaus teisių atsižvelgiant į tarptautinę migraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl atsparumo kaip strateginio ES išorės veiklos prioriteto(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“(14) ir 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(15),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto priimtą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos pabėgėlių perkėlimo sistema ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014 (A8-0316/2017), ir į ES poreikį pagal kasmetinius numatytus visuotinius perkėlimo poreikius perkelti mažiausiai 20 proc. asmenų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalį „[k]iekvienas turi teisę išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir sugrįžti į savo šalį“; kadangi 1999 m. JT Žmogaus teisių komitetas savo bendrojoje pastaboje Nr. 273 (8 dalis) paaiškino, kad ši teisė „negali būti priklausoma nuo konkretaus tikslo ar nuo laikotarpio, kurį asmuo nusprendžia likti už šalies ribų“;

B.  kadangi 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikime dėl pabėgėlių ir migracijos Jungtinės Tautos vieningai priėmė Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų, kurios pagrindu buvo pradėti du atskiri, skirtingi ir nepriklausomi, bet iš esmės susiję procesai, siekiant 2018 m. priimti Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių ir Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kurie 2018 m. gruodžio mėn. bus pasirašyti konferencijoje Maroke;

C.  kadangi Niujorko deklaracijos I priede nustatyta visapusiško atsako į pabėgėlius sistema, grindžiama atsakomybės pasidalijimo tarptautiniu lygmeniu principu ir dalies JT valstybių narių apsisprendimu šalinti pagrindines priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis; kadangi pasitelkiant visapusiško atsako į pabėgėlius sistemą pateikiami konkretūs veiksmai, siekiant sumažinti įtampą, kurią patiria priimančiosios valstybės, sustiprinti pabėgėlių savarankiškumą, didinti galimybes naudotis trečiųjų šalių sprendimais ir sudaryti sąlygas kilmės šalyse sugrįžti saugiai ir oriai;

D.  kadangi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro jo 2018 m. Generalinei Asamblėjai parengtoje metinėje ataskaitoje buvo prašoma rengti konsultacijas dėl veiksmų programos, kuri papildytų visapusiško atsako į pabėgėlius sistemą, ir pateikti pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių pasiūlymą;

E.  kadangi ES ir jos valstybės narės buvo įsitraukusios į parengiamąjį procesą ir diskusijas, po kurių pristatyti pirmieji projektai; kadangi procesui pasiekus kritiškesnį etapą ir dėl JAV sprendimo pasitraukti iš derybų, tapo dar svarbiau, kad ES ir jos valstybės narės imtųsi vadovaujamo vaidmens, siekiant užtikrinti svarų, į žmones orientuotą ir į žmogaus teisėmis grindžiamą tekstą;

F.  kadangi migracija yra sudėtingas žmogiškas reiškinys; kadangi pabėgėliai, nors konkrečiai apibrėžiami ir ginami tarptautinės teisės kaip žmonės, dėl persekiojimo, konfliktų, smurto ar kitų aplinkybių baimės gyvenantys ne savo kilmės šalyje, ir kuriems dėl šių priežasčių reikalinga tarptautinė apsauga, tokie pabėgėliai ir migrantai yra žmogaus teisių turėtojai ir dažnai per visą migracijos procesą yra labiau pažeidžiami, patiria daugiau smurto ir prievartos; kadangi tiek Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių, tiek Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra papildomi procesai, kuriems įgyvendinti reikės imtis bendrų veiksmų;

G.  kadangi žmonių judumas ir migracija – realybė, su kuria susiduriama vis didesniu mastu, kuomet maždaug 258 mln. tarptautinių migrantų migruoja visame pasaulyje; kadangi migrantų dalis nuo 2,8 proc. 2000 m. proporcingai padidėjo iki 3,4 proc. 2017 m.; kadangi 48 proc. migrantų yra moterys; kadangi didžioji dalis migrantų keliauja saugiai ir tvarkingai; kadangi 85 proc. migrantų keliauja tarp vienodo išsivystymo lygio šalių; kadangi 2017 m. Europa buvo antroji pagal tarptautinių migrantų skaičių (61 mln.)(16);

H.  kadangi, remiantis UNHCR duomenimis, 2015 m. pabaigoje apie 65 mln. žmonių, iš kurių 12 mln. – sirų, gyveno priverstinės migracijos sąlygomis; kadangi Pasaulio banko duomenimis, 2012–2015 m. buvo perkelta apie 9 mln. žmonių, o tai sukėlė rimtų problemų pasaulinei humanitarinės pagalbos sistemai; kadangi 84 proc. pasaulio pabėgėlių ir 99 proc. šalies viduje perkeltų asmenų priima besivystančios šalys ar regionai, kurių dauguma yra Afrikos žemyne, o Europos šalys, neskaitant Turkijos, priima tik 10 proc. visų pabėgėlių; kadangi UNHCR duomenimis, prognozuojama, kad 2018 m. visuotinai perkelti reikės beveik 1,2 mln. asmenų; kadangi nuo 2000 m. užsienyje ieškodami saugumo ir orumo, pasaulyje mirė daugiau nei 46 000 migrantų ir pabėgėlių, įskaitant mažiausiai 14 500 mirties atvejų nuo 2014 m. centrinės Viduržemio jūros regiono dalyje(17);

I.  kadangi istoriškai Europa buvo tiek tikslo regionas, tiek regionas, iš kurio migruojama; kadangi europiečiai migruoja į užsienį taip pat dėl ekonominių sunkumų, konfliktų ar politinio persekiojimo; kadangi dėl vykstančios ekonomikos ir finansų krizės daug europiečių buvo priversti emigruoti, taip pat į Pietų pusrutulio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis;

J.  kadangi daug migrantų vaikų patiria smurtą, prievartą ir išnaudojimą; kadangi žinoma, jog daugiau nei 100 valstybių sulaiko vaikus dėl su migracija susijusių priežasčių(18); kadangi vaikai pabėgėliai, palyginti su kitais vaikais, yra penkis kartus labiau linkę nebūti mokykloje ir mažiau nei vienas ketvirtis paauglių pabėgėlių lanko vidurinę mokyklą;

K.  kadangi migrantai darbuotojai dažnai patiria diskriminaciją, išnaudojimą ir pažeidžiamos jų teisės; kadangi 23 proc. iš 24,9 mln. žmonių, dirbančių priverstinį darbą pasaulyje, yra tarptautiniai migrantai;

L.   kadangi patirtis rodo, jog migrantai labai prisideda prie šalių, kuriose gyvena, ir buveinės šalių gerovės; kadangi migrantai prisideda mokėdami mokesčius ir apie 85 proc. savo darbo užmokesčio skirdami tų šalių, kuriose gyvena, ekonomikai; kadangi 2017 m. atlikta 596 mlrd. USD perlaidų pasaulyje, iš kurių 450 mlrd. USD buvo pervesti į besivystančias šalis, – ši suma iki trijų kartų viršijo oficialios paramos vystymuisi sumą;

1.  labai pritaria Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų tikslams ir atitinkamam procesui, kuriuo būtų sukurtas visuotinio valdymo režimas siekiant geriau koordinuoti tarptautinę migraciją, žmonių judumą, didelius migrantų judėjimo srautus ir užsitęsusias pabėgėlių situacijas bei įdiegti ilgalaikius sprendimus ir metodus, aiškiai apibrėžiant, kaip svarbu apsaugoti pabėgėlių ir migrantų teises;

2.  ragina ES valstybes nares priimti vieningą ES poziciją ir aktyviai ginti ir skatinti derybas dėl svarbių JT Pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių klausimų;

3.  yra įsitikinęs, kad stipriai tarpusavyje susijusiame pasaulyje su žmonių judumu susijusius sunkumus veiksmingai spręsti geriausiai gali visa tarptautinė bendruomenė; todėl palankiai vertina tai, kad pradėtos tarpvyriausybinės derybos dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir tai, kad pirmųjų projektų pagrindu pradedamos oficialios konsultacijos dėl Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių, kurios turės būti baigtos 2018 m. liepos mėn.;

4.  ragina Europos Sąjungą, būtent Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją pasinaudoti visa savo diplomatine įtaka ir sutelkti ES delegacijas ne tik Niujorke ir Ženevoje, bet taip pat kitose pagrindinėse šalyse, ypač besivystančiose šalyse, kurių veiksmingas dalyvavimas šiame procese labai svarbus, nes šios šalys yra ne tik kilmės ir tranzito šalys, bet taip pat paskirties šalys, ir siekiant užtikrinti proceso sėkmę, joms turėtų būti padedama ES lygmeniu;

5.  pabrėžia, kad pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse pripažįstamos visų žmonių, įskaitant migrantus ir pabėgėlius, teisės, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, ir įpareigoja valstybes jas, įskaitant pagrindinį negrąžinimo principą, ginti; ragina ypatingą dėmesį skirti žmonėms, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje ir tiems, kuriems reikalinga specialioji medicininė ar psichologinė pagalba, be kita ko, dėl to, kad patyrė fizinį smurtą dėl diskriminacijos, seksualinį smurtą ar smurtą dėl lyties, ar buvo kankinami; pritaria tam, kad į pasaulinius susitarimus šiuo požiūriu būtų įtrauktos konkrečios priemonės; be to, primena, kad asmenys tampa pažeidžiami kilmės, tranzito ir priimančiosiose ar paskirties šalyse dėl aplinkybių, kylančių ne tik dėl asmens tapatybės, bet taip pat dėl politinių pažiūrų, nelygybės, struktūrinės ir socialinės raidos;

6.  primena, kad darnaus vystymosi tikslais (DVT), išdėstytais darbotvarkėje iki 2030 m., pripažįstama, kad įgyvendinant suplanuotą ir gerai valdomą migracijos politiką galima pasiekti darnų vystymąsi ir įtraukų augimą, taip pat sumažinti nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų; ragina, kad DVT ir Pasaulinių susitarimų aspektams, susijusiems su migracija, būtų skiriamas deramas dėmesys; ragina ES ir valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimą pasiekti su vaikais susijusius DVT, įgyvendinant 2017 m. kovo 6 d. ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires;

7.  ragina JT valstybes nares prisiimti atskirą įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą, kaip pagrindinį Pasaulinio susitarimo elementą pagal 5-ąjį DVT; be to, primena, kad migracija gali pagreitinti moterų įgalėjimą ir lygybę, turint galvoje tai, kad 48 proc. migrantų yra moterys ir du trečdaliai jų dirba;

8.  ragina JT valstybes nares prisiimti atskirą įsipareigojimą užtikrinti vaikų migrantų apsaugą; pabrėžia, kad visi vaikai, neatsižvelgiant į jų migrantų ar pabėgėlių statusą, visų pirma yra vaikai, kurie gali naudotis visomis JT Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, ir kad priimant su jais susijusius sprendimus ar imantis veiksmų, visų pirma reikia atsižvelgti į jų interesus; mano, kad pasauliniai susitarimai – tai galimybė sustiprinti vaikų, paveiktų migracijos ir priverstinio perkėlimo, apsaugos standartus; palankiai vertina tai, kad į pirmąjį projektą įtraukti aiškūs įsipareigojimai dėl konkrečių, neatidėliotinų klausimų, kaip antai raginimas nutraukti vaikų sulaikymą, su dingusiais migrantais susijusių veiksmų tobulinimas, tvirtas šeimų susijungimo rėmimas ir kiti įprasti būdai, vaikystės be pilietybės prevencija ir vaikų pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių vaikų įtraukimas į nacionalines vaikų apsaugos, švietimo ir sveikatos sistemas; ragina ES ir jos valstybes nares ryžtingai remti šiuos pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad jie liktų galutiniame tekste, kuris bus priimtas gruodžio mėn.;

9.  pabrėžia, kad reikėtų sutelkti dėmesį į įvairius neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo veiksnius (konfliktai, persekiojimas, etninis valymas, paplitęs smurtas ar kiti veiksniai, pavyzdžiui, ypač didelis skurdas, klimato kaita ar gaivalinės nelaimės);

10.  apgailestauja dėl pasikartojančio ir plačiai paplitusio bepilietybės reiškinio, dėl kurio kyla rimtų problemų žmogaus teisių srityje; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad dabartinėse derybose dėl Pasaulinių susitarimų šiai problemai būtų skiriamas deramas dėmesys;

11.  pabrėžia, kad konsultacijos ir derybos turi vykti skaidriai ir įtraukiai, kad į jas, nepaisant tarpvyriausybinio derybų pobūdžio, kuo labiau būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, vietos ir regioninės valdžios institucijos bei pilietinė visuomenė, įskaitant migrantų organizacijas; pabrėžia, kad galutiniame proceso, kuris baigsis susitarimo priėmimu, etape reikia suvaldyti parlamentų vaidmenį, ir visų pirma pažymi, kad reikia stiprinti ES pozicijos parlamentinį aspektą;

12.  mano, kad siekiant užtikrinti dviejų susitarimų papildomumą ir su daugialypiškumu susijusių problemų nuoseklumą, turėtų būti sukurtas koordinavimo mechanizmas;

13.  pabrėžia, kad svarbu rinkti ir stebėti suskirstytus migracijos ir pabėgėlių duomenis, kartu su migrantams būdingais rodikliais, kurie ypač svarbūs politikos formavimui ir grindžiami realiais duomenimis, o ne mitais ar klaidingu suvokimu, kartu užtikrinant pagrindinių teisių standartus, įskaitant teisę į privatumą, ir duomenų apsaugos standartus ir apsaugant duomenų subjektus nuo rimtų žmogaus teisių pažeidimų;

14.  pabrėžia, kad siekiant išvengti skirtingų šalių à la carte požiūrio, artimoje ateityje reikia stiprinti abiejų Pasaulinių susitarimų įgyvendinimo tolesnio stebėjimo aspektą, ypač atsižvelgiant į jų neprivalomą pobūdį; šiuo atžvilgiu ragina atidžiai stebėti, kai galima, nustatant tinkamus standartus ir rodiklius; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad JT ir jos atitinkamoms agentūroms būtų suteikiami ištekliai, reikalingi bet kokiai užduočiai, kurią valstybės narės nusprendžia joms skirti, įgyvendinant ir vykdant tolesnę Susitarimų stebėseną;

15.  pripažįsta, kad migracijai valdyti reikia didelių investicijų, tinkamų išteklių ir lanksčių bei skaidrių priemonių ir kad artimiausiais metais reikės gerai parengtų, lanksčių ir supaprastintų priemonių su migracija susijusioms problemoms spręsti; ragina, kad įgyvendinant Pasaulinius susitarimus ES finansavimo priemonėms tektų svarbesnis vaidmuo; ragina į kitą daugiametę finansinę programą (DFP) įtraukti finansinį nuoseklumą ir peržiūrėti ilgalaikę biudžeto paramą pasauliniuose susitarimuose numatytai migracijos ir prieglobsčio politikai ir veiksmams; mano, kad vystymosi biudžetai ir toliau turi būti skiriami darnaus skurdo panaikinimo reikmėms;

Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių

16.  palankiai vertina Susitarimo dėl pabėgėlių projektą ir jo į žmogaus teises ir į žmones orientuotą požiūrį; sveikina Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą dėl jo darbo ir įsipareigojimo kuo visapusiškiau įgyvendinti savo įgaliojimus; ragina visas šalis įsipareigoti teisingiau dalytis atsakomybe priimti ir remti pabėgėlius visame pasaulyje ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti ir vykdyti savo atsakomybės dalį; ragina priimti pasaulinį atsakomybės pasidalijimo mechanizmą, kuriuo palaikomas siūlomam Susitarimui taikytinas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;

17.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvirtą ir tvarią pagalbą besivystančioms šalims, kurios priima daug pabėgėlių, ir užtikrinti, kad pabėgėliams būtų teikiami ilgalaikiai sprendimai, be kita ko, tapti savarankiškais ir būti integruotais į bendruomenes, kuriose jie gyvena; primena, kad Susitarimu suteikiama išskirtinė galimybė sustiprinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi politikos krypčių sąsają ir didinti pabėgėlių apsaugos ir spendimo būdų efektyvumą, veiksmingumą ir tvarumą, parengti visapusišką priemonę ir sutelkti visus suinteresuotuosius subjektus;

18.  pabrėžia, kad formuojant Susitarimą ir kitas tarptautines pabėgėlių situacijų priemones, reikia įtraukti pabėgėlius, kaip aktyvius suinteresuotuosius subjektus;

19.  ragina nekriminalizuoti humanitarinės pagalbos; ragina didinti nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, užtikrinti didesnį pajėgumų panaudojimą visose valstybėse ir pripažinti privačių subjektų ir nevyriausybinių organizacijų teikiamą paramą vykdant gelbėjimo operacijas jūroje ir žemėje;

20.  ragina, kad taikant konkrečius ir suderintus įsipareigojimus, kuriais bus nustatyta ar išplėsta perkėlimo programų taikymo sritis, dydis ir kokybė, siekiant atitikti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro nustatytus visuotinius perkėlimo poreikius, Susitarime, dėl kurio deramasi, būtų tvirtai nustatyti ir sustiprinti perkėlimo sprendimai, kaip pagrindinis teisingo atsakomybės pasidalijimo elementas; ypač ragina ES valstybes nares atlikti savo darbą ir sustiprinti savo įsipareigojimus šiuo klausimu;

21.  primygtinai ragina visapusiškai atsižvelgti į teisę į šeimos susijungimą ir reikalauja, kad, be perkėlimo, pabėgėliams būtų sudaromos saugios ir teisėtos galimybės, įskaitant humanitarinius koridorius, humanitarines tarptautines vizas, regioninius perkėlimo režimus ir kitus papildomus teisėtus būdus (kaip antai privatus finansavimas, studijų vizos, pabėgėlių stipendijų programos ir lanksti vizų išdavimo tvarka) tam, kad pabėgėliai galėtų pasiekti tikslą pasinaudodami tinkamomis ir oriomis būsto sąlygomis;

22.  ragina visas valstybes pasirašyti, ratifikuoti 1951 m. Ženevos Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija) ir jų laikytis;

23.  pabrėžia tai, kad reikia pasinaudoti šia galimybe visapusiškai išplėtoti atnaujintą ir horizontalią lyčių perspektyvą kolektyviniam tarptautiniam atsakui pabėgėliams, kuria atsižvelgiama į konkrečius moterų apsaugos poreikius, be kita ko, kovojant su smurtu prieš moteris, ir kuria stiprinami moterų visų visuomenių atkūrimo ir atsparumo gebėjimai ir įgūdžiai, kartu pakeičiant moterų, kaip vien aukų, įvaizdį; šiuo požiūriu ragina visapusiškai įtraukti moteris, pradedant nuo vaikystės, suteikiant mergaitėms švietimo galimybę, be kita ko, ekstremaliųjų situacijų ir konfliktų zonose, joms dalyvaujant pabėgėlių krizės politikos formavimo ir sprendimų procese, siekiant kad jie taptų tvaresni, tinkamesni ir veiksmingesni, išklausyti jas ir atsižvelgti į jų poreikius ir tikrovę;

Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos

24.  primygtinai prašo, kad Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos būtų orientuotas į žmones ir grindžiamas žmogaus teisėmis, jame būtų numatytos ilgalaikės, tvarios ir visapusiškos priemonės visų dalyvaujančių šalių naudai, paremtas partnerystės ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp kilmės, tranzito ir paskirties šalių principu;

25.  mano, kad Susitarimas yra išskirtinė galimybė sąsają tarp vystymosi ir migracijos įtraukti į pasaulinės politikos darbotvarkę; tvirtai tiki, kad darnaus vystymosi tikslai yra holistinis ir visapusiškas pagrindas migracijos ir vystymosi sąsajai pagrįsti;

26.  primena, kad JT generalinio sekretoriaus pranešime „Migracijos tikslų įgyvendinimas visų labui“ pabrėžiama, kad yra aiškių įrodymų, jog, nepaisant realių sunkumų, migracija ekonominiu ir socialiniu požiūriais naudinga tiek migrantams, tiek priimančioms bendruomenėms, ir gali būti ekonomikos augimo ir inovacijų variklis; labai palaiko teigiamą migracijos aprašymo aspektą ir skatina rengti ES ir tarptautines informavimo kampanijas, kuriomis būtų atkreipiamas dėmesys į akivaizdžias rasistines ir ksenofobines tendencijas mūsų visuomenėje ir tai, kaip jas neutralizuoti;

27.  ragina JT valstybes nares sumažinti perlaidų siuntimo sąnaudas ir atsižvelgti į šį klausimą dabartinėse derybose dėl Susitarimo;

28.  pabrėžia, kad migracija buvo pripažinta kaip aktyvi prisitaikymo strategija, pragyvenimo programa prieš skurdą, prie įtraukaus augimo ir darnaus vystymosi prisidedantis veiksnys;

29.  tvirtai tiki, kad dabar yra laikas sutelkti visus JT struktūros elementus, įskaitant Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO), siekiant palaikyti tarptautines pastangas suvaldyti migraciją ir sustiprinti bendradarbiavimą; todėl labai apgailestauja, kad JAV administracija nusprendė nutraukti savo dalyvavimą derybose dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos; ragina ES šiame procese imtis lyderės vaidmens ir pasmerkti kitas valstybes, kurios nutraukia derybas arba kurioms pavyksta susilpninti galutinio Susitarimo turinį; ragina ES prisiimti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, atsakomybę ir dirbti siekiant užtikrinti sėkmingą derybų pabaigą; primygtinai pabrėžia, kad ES valstybės narės turi demonstruoti vieningumą ir laikytis vienodos pozicijos, palaikydamos tarptautinį žmogaus teisėmis grindžiamą režimą migracijai valdyti;

30.  mano, kad suteikiant daugiau teisinių migracijos būdų, be kita ko, grindžiamų tikromis darbo rinkos poreikių analizėmis, neteisėta migracija būtų suvaržyta, sumažėtų mirties atvejų, mažiau neteisėtų migrantų būtų išnaudojami nelegalios imigracijos tarpininkų ir mažiau neteisėtų migrantų būtų išnaudojami nesąžiningų darbdavių;

31.  ragina visas šalis imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias žmogaus teisių pažeidimui ir migrantų išnaudojimui jų pačių teritorijose, be kita ko, darbdavių; tuo tikslu ragina valstybes pasirašyti, ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, priimtą 1990 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 45/158, ir jos laikytis; pabrėžia, kad Susitarimas turėtų atitikti tarptautinius darbo standartus, visų pirma pagrindinius darbo principus ir teises ir atitinkamas TDO ir JT Konvencijas dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių apsaugos, ir derėti su jais;

32.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą paramą savanoriškam sugrįžimui ir į savo tėvynę grįžtančių žmonių reintegracijai; pabrėžia, kad vaikai turėtų būti sugrąžinami tik tada, kai visiškai paisoma jų interesų, saugiai, užtikrinant pagalbą ir savanoriškai, pasinaudojant konkrečios vaikų kilmės šalies informacinėmis ataskaitomis ir suteikiant ilgalaikę pagalbą jų reintegracijai užtikrinti;

33.  skatina JT valstybes nares apsvarstyti galimybę patvirtinti išsamius nacionalinius ar subnacionalinius veiksmų planus, kuriais įgyvendinant Susitarimo rekomendacijas būtų skatinamas susietas požiūris, siekiant atsižvelgti į skirtingus migracijos aspektus, įskaitant vystymąsi, žmogaus teises, saugumą, socialinius aspektus, amžių ir lytį, ir atsižvelgiant į politikos poveikį sveikatai, švietimui, vaiko apsaugai, būstui, socialinei įtraukčiai, teisingumui, užimtumui ir socialinei apsaugai;

34.  pritaria Niujorko deklaracijos raginimui sistemingai stebėti ir peržiūrėti valstybių narių įsipareigojimus dėl migracijos; pareiškia apie savo pasirengimą būti susietam su šiuo procesu ES lygmeniu ir pritaria migrantų ir kitų suinteresuotųjų subjektų įtraukimui;

35.  ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai visapusiškai informuoti Parlamentą apie visus proceso, kuris baigsis Pasaulinių susitarimų priėmimu, etapus;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui ir Tarptautinei migracijos organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) JT Rezoliucija 71/1 http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/A_RES_71_1_E.pdf.
(2) https://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/A_RES_71_280.pdf.
(3) A/HRC/35/25 https://daccess-ods.un.org/TMP/8451200.72364807.html.
(4) http://www.unhcr.org/58e625aa7.pdf.
(5) https://refugeesmigrants.un.org/SGReport.
(6) http://www.unhcr.org/Zero-Draft.pdf.
(7) https://refugeesmigrants.un.org/sites/default/files/180205_gcm_zero_draft_final.pdf.
(8) https://refugeesmigrants.un.org/sites/default/files/2018mar05_zerodraft.pdf.
(9) JT Rezoliucija 70/1 http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E.
(10) http://www.un.org/documents/ga/res/45/a45r158.htm.
(11) OL C 58, 2018 2 15, p. 109.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0242.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0124.
(15) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.
(16) Jungtinės Tautos, Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas, Gyventojų skyrius (2017). Tarptautinių migrantų grupių tendencijos: 2017 m. peržiūra (Jungtinių Tautų duomenų bazė, POP/DB/MIG/Stock/Rev.2017).
(17) https://missingmigrants.iom.int/latest-global-figures.
(18) UNICEF pranešimas, „Iškeldinti. Didėjanti pabėgėlių ir migrantų vaikų krizė“ 2016 m. rugsėjo mėn., p. 39, https://www.unicef.org/videoaudio/PDFs/Uprooted.pdf.

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 4 d.Teisinis pranešimas