Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (VBP reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(11) (Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 18 d. Užsienio reikalų komiteto nuomonę, pateiktą Biudžeto komitetui ir Biudžeto kontrolės komitetui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2016)0605 – C8-0372/2016 – 2016/0282(COD))(12),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(13) (Reglamentas dėl komiteto procedūros),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimą C(2014)9615 dėl Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje (fondo „Madad“) įsteigimo ir 2015 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą C(2015)9691, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2014)9615,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą C(2015)7293 dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo ir 2017 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą C(2017)0772, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2015)7293,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimą C(2015)9500 dėl Sąjungos ir kitų valstybių narių veiksmų koordinavimo taikant koordinavimo mechanizmą – Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę(14) ir į Komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą C(2016)0855(15) bei į 2017 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą C(2017)2293(16) dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, kuriais iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2015)9500,

–  atsižvelgdamas į įvairias Europos Audito Rūmų ataskaitas dėl ES išorės finansavimo, o ypač į Specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 „EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2017)0720) ir prie jos pridėtus tarnybų darbinius dokumentus dėl Bendro įgyvendinimo reglamento vertinimo (SWD(2017)0606), dėl Europos kaimynystės priemonės vertinimo (SWD(2017)0602), dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės vertinimo (SWD(2017)0463), dėl Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, vertinimo (SWD(2017)0607), dėl Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės vertinimo (SWD(2017)0608) ir dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės vertinimo (SWD(2017)0604),

–  atsižvelgiant į Išorės finansavimo priemonių išorinius vertinimus(17),

–  atsižvelgdamas į vykstančias Europos Parlamento procedūras dėl būsimos daugiametės finansinės programos po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos Europos įgyvendinimo vertinimą „ES išorės finansavimo priemonės ir struktūra po 2020 m.“ ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2015 m. metinė Europos Sąjungos vystymosi ir išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2014 m. ataskaita“ (COM(2015)0578),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2016 m. Europos Sąjungos priemonių, skirtų finansuoti išorės veiksmams, įgyvendinimo 2015 m. metinė ataskaita“ (COM(2016)0810),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl visapusiško ES požiūrio ir jo padarinių ES išorės veiksmų suderinamumui(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliucijas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Albanijos(25) ir 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliucijas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Kosovo(28),dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos(29) ir dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos(30),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065);

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(32),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją(33),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje,

–  atsižvelgdamas į ES strategiją „Prekyba visiems“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo (SWD(2017)0364),

–  atsižvelgdamas į įgaliojimus, pavestus jo Užsienio reikalų komitetui kaip komitetui, atsakingam už visą teisėkūrą, programavimą ir priežiūrą, susijusius su veiksmais, vykdomais pagal Europos kaimynystės priemonę, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Partnerystės priemonę ir Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bei juos pagrindžiančiomis politikos priemonėmis (Darbo tvarkos taisyklių V priedo I dalis),

–  atsižvelgdamas į prie reglamentų, kuriais įsteigiamos išorės finansavimo priemonės, pridėtą Europos Komisijos pareiškimą, kuriame ji įsipareigoja dalyvauti vykdant strateginius dialogus su Parlamentu dėl Komisijos programų,

–  atsižvelgdamas į Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones ir poziciją pakeitimų forma (A8-0112/2018),

A.  kadangi Europos Sąjunga tebėra didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja;

B.  kadangi išorės finansavimo priemonės yra pagrindinės priemonės, kuriomis palaikomi ES veiksmai pasaulyje, ir kadangi ES išorės veikla ES piliečiams tampa vis svarbesnė;

C.  kadangi dėl ribotų išteklių išorės finansinės priemonės dažnai išnaudojamos iki jų pajėgumų ribos;

D.  kadangi Komisija savo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje pateikia nuomonę, kad dabartinė išorės priemonių struktūra apskritai atitinka paskirtį;

E.  kadangi priemonių sujungimas negali būti savitikslis;

F.  kadangi ES susiduria su daugybe iššūkių ne tik artimose kaimyninėse šalyse, bet ir visame pasaulyje;

G.  kadangi vykdant ES išorės veiklą pirmenybė turi būti skiriama tokiems lemiamos reikšmės pasauliniams tikslams kaip taika ir darnus vystymasis ir turi būti pripažįstama, kad siekiant šių tikslų esminę svarbą turi parama visų asmenų žmogaus teisėms, teisės viršenybei ir demokratijai, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir socialiniam teisingumui, taip pat žmogaus teisių gynėjams;

H.  kadangi ES išorės finansinė pagalba yra pagrindinė paramos ekonominėms reformoms ir demokratijos, politikos ir institucijų stiprinimo šalyse partnerėse priemonė;

I.  kadangi nėra vienodo ir tvirto visų priemonių parlamentinio tikrinimo;

J.  kadangi siekiant geriau informuoti apie ES paramos naudą skubiai reikia ES pagalbą padaryti geriau matoma tiek šalių partnerių, tiek Europos Sąjungos piliečiams; kadangi siekiant šio tikslo gali būti labai verta investuoti į konkrečius ir apčiuopiamus projektus, kurie yra geriau matomi plačiajai visuomenei, ir tuo pačiu metu kurti išsamią, veiksmingą ir sistemingą informavimo apie kiekvieną priemonę strategiją;

K.  kadangi vykdant strateginę komunikaciją dažnai susiduriama su daugiau pastangų reikalaujančiomis išorės problemomis, įskaitant dezinformacijos apie ES ir valstybes nares kampanijas; kadangi dėl to itin svarbu remti objektyvią, nepriklausomą ir nešališką informaciją ir spręsti žiniasklaidos aplinkos ten, kur taikomos ES priemonės ir vykdomi ES veiksmai, teisinių aspektų klausimus;

L.  kadangi tarptautinė prekyba yra pagrindinė ES priemonė, skirta šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi paremti ir žmogaus teisėms, pagrindinėms vertybėms bei teisinės valstybės principui apsaugoti ir propaguoti;

M.  kadangi pagal Sutartis prekybos politika turėtų būti prisidedama prie Sąjungos išorės tikslų, įskaitant darnų vystymąsi;

N.  kadangi bendra parama, 2014 – 2020 m. laikotarpiui numatyta Europos kaimynystės priemonei (15,4 mlrd. EUR), PNPP II (11,7 mlrd. EUR), Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (2,5 mlrd. EUR), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (1,3 mlrd. EUR) ir Partnerystės priemonei (1 mlrd. EUR), sudaro 32 mlrd. EUR;

O.  kadangi PNPP II naudojama valdant migraciją;

P.  kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei ir Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, taikomas teisinis pagrindas – SESV 209 ir 212 straipsniai, kuriuose daroma nuoroda į SESV 208 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“;

Q.  kadangi Komisija yra atsakinga už pagal šias priemones vykdomos ES paramos identifikavimą, rengimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir vertinimą; kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba atsako už ES išorės politikos tęstinumo ir suderinamumo užtikrinimą, be kita ko, naudojant šias priemones; kadangi Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų rengėjų vykdant bendro sprendimo procedūrą, atsako už demokratinę priežiūrą ir tikrinimą;

R.  kadangi dėl dvilypio Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigų pobūdžio, tokias pareigas einantis asmuo privalo vaidinti esminį vaidmenį koordinuojant pagal šias priemones Sąjungos teikiamos paramos politiką;

S.  kadangi dabartinėmis priemonėmis paremti įvairūs projektai ir dotacijos negali būti visapusiškai įvertinti, nes vis dar yra ankstyvose įgyvendinimo stadijose; kadangi kai kurie tikslai savaime kokybiniai ir susiję su teisės aktais, praktika ir požiūriu, kuriuos sunku įvertinti kiekybiškai;

T.  kadangi savo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje Komisija tvirtina, kad sunku įvertinti bendrą priemonių veiksmingumą įgyvendinant jų tikslus iš dalies todėl, kad sunku apibrėžti tinkamas stebėsenos ir vertinimo sistemas priemonių lygmeniu (p. 10); primena, kad Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2014 atkreipė dėmesį į rimtus EuropeAid vertinimo sistemos trūkumus;

U.  kadangi į Bendrą įgyvendinimo reglamentą įtrauktos svarbios nuostatos dėl vystymosi ir pagalbos veiksmingumo principų, pvz., pagalbos atsiejimo ir naudojimosi pačių šalių partnerių institucijomis, sistemomis ir procedūromis;

V.  kadangi dabartinės administracinės procedūros dažnai yra pernelyg didelė biurokratinė našta subjektams, kurioms galėtų būti teikiama parama, ir dėl to mažesnėms pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialinių partnerių organizacijoms sunku įsitraukti į projektų rengimą ir vykdymą, nes joms dažnai trūksta praktinių žinių ir administracinių pajėgumų, kad jos galėtų pateikti finansuoti tinkamų ir sėkmingų pasiūlymų;

W.  kadangi reglamentais, kuriais įsteigiamos išorės finansavimo priemonės, nustatoma, kad įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai suteikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 ir kadangi šiais reglamentais taip pat nustatoma, kad Komisijai šiuo klausimu talkins Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetai;

X.  kadangi įgyvendinimo aktų projektus būtina nusiųsti Tarybai ir Parlamentui tuo pat metu kaip ir Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų nariams, ir kadangi šių komitetų darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad įgyvendinimo aktų projektus šių komitetų nariams reikia atsiųsti likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki atitinkamo komiteto posėdžio; kadangi dėl to įgyvendinimo aktų projektus Parlamentui reikėtų nusiųsti likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki šių posėdžių ir kadangi tinkamai pagrįstais atvejais šių įgyvendinimo aktų priėmimo rašytinėms procedūroms taikoma šios taisyklės išimtis;

Y.  kadangi rengiant įgyvendinimo aktus Komisijai tenka ganėtinai ilgas vidinis parengiamasis etapas, kuris dažniausiai tęsiasi keletą mėnesių, įskaitant tarpžinybines konsultacijas;

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.  pažymi, kad remiantis Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros išvadomis, dabartinės priemonės iš esmės laikomos atitinkančiomis paskirtį;

2.  apgailestauja dėl to, kad ES finansavimo pagal dabartinės daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategoriją dydis ir lankstumo bei nuoseklumo trūkumas rodo nepakankamą ES užmojį būti tikra pasaulinio masto veikėja; vis dėlto pažymi, kad daugelio šalių partnerių ir klausimų atvejais, kai panaudotos ES išorės finansavimo priemonės, pasiekta pažangos, o tai įrodo išorės finansavimo priemonių tinkamumą ir svarbą;

3.  tačiau yra susirūpinęs dėl kai kurių išvadų, įskaitant dėl politinių gairių ir bendros vizijos trūkumo, dėl nenuoseklaus ES vertybių ir partnerystės principų įgyvendinimo, dėl lėtos ar jokios pažangos siekiant su socialine ir teisine reforma platesnėje kaimynystėje susijusių tikslų, dėl patikimų stebėsenos ir vertinimo mechanizmų nebuvimo bei dėl riboto lankstumo;

4.  apgailestauja, kad nėra vieno aiškios vizijos dokumento, kuriame būtų išaiškinamos priemonių sinergijos ir koks jų vaidmuo bendroje, visaapimančioje ES užsienio politikos strategijoje;

5.  yra susirūpinęs, kad ES ir jos priemonės susiduria su dideliais sunkumais, įskaitant politinius kompromisus tarp vertybių bei teisių stiprinimo ir trumpalaikių saugumo interesų, naujų veikėjų pasaulinio valdymo ir tarptautinių finansinių institucijų srityje iškilimą, didelį skaičių pasaulinio masto smurtinių konfliktų įvairiuose pasaulio regionuose, įskaitant nestabilumą ES tiesioginėse kaimynėse (tiek rytuose, tiek pietuose), taip pat vis agresyvesnę ir kategoriškesnę Rusijos politiką;

6.  pažymi, kad ES patikos fondai buvo įsteigti siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis; apgailestauja dėl to, kad dėl ES biudžeto įnašų į ES patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę sumažėjo bendras Sąjungos veiksmų nuoseklumas, ilgalaikė vizija ir poveikis; dar kartą pabrėžia, kad nauji prioritetai turi būti finansuojami naujais asignavimais; labai apgailestauja, kad jokiu sprendimo priėmimo proceso dėl vadinamojo Turkijos pareiškimo etapu su Parlamentu nebuvo oficialiai konsultuotasi ir nebuvo paprašyta jo pritarimo;

7.  pakartoja, kad reikalingos papildomos ir prie vietos aplinkybių pritaikytos priemonės, kuriomis būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į naujus ir nenumatytus iššūkius nepamirštant pirminių tikslų;

8.  apgailestauja, kad priemonėse nėra numatytos aiškios nuorodos į galimybę pagalbą nutraukti tais atvejais, kai ją gaunanti šalis (ypač, kai naudojamas netiesioginis valdymas su paramą gaunančia šalimi) nesilaiko tokių principų kaip demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisių paisymas;

9.  pažymi, kad ES pagalba vystymuisi (oficiali parama vystymuisi, OPV) nesiekia Jungtinių Tautų tikslinio rodiklio (0,7 %); todėl ragina padidinti paramai vystymuisi skirtus išteklius, kad būtų laikomasi „Darbotvarkė iki 2030 m.“ įsipareigojimų;

Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

10.  skatina pastangas padidinti ilgalaikį PNPP II strateginį aktualumą ir pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant prie paramos gavėjo konkrečiai pritaikytą planavimą ir sektorinę strategiją; mano, kad tokia strategija galėtų padėti sumažinti dideles neišnaudotas PNPP I ir PNPP II lėšų sumas Turkijoje, kurios atsirado dėl netiesioginio valdymo su paramą gaunančia šalimi neefektyvumo ir silpnų įsisavinimo pajėgumų;

11.  yra labai susirūpinęs dėl Turkijos nusigręžimo nuo teisės viršenybės ir demokratijos, nors dabartiniu Daugiametės finansinės programos laikotarpiu PNPP II skirta 4,5 mlrd. EUR; pripažįsta, kad dabartinė Turkijos įstojimo į ES perspektyva didina plačiai paplitusį netikrumą dėl PNPP II vertės šioje šalyje; pažymi, kad PNPP II lėšos panaudotos vadinamajame Turkijos pareiškime numatytiems įsipareigojimams finansuoti;

12.  pažymi, kad keliose Vakarų Balkanų šalyse, kurioms teikiama ilgalaikė PNPP II parama, pažangos lygis nebuvo vienodas; konstatuoja, kad kai kuriais atvejais PNPP II paramos rezultatai orientuojant reformas buvo riboti (ypač teisės viršenybės, viešojo administravimo ir kovos su korupcija srityse);

13.  atkreipia dėmesį į išliekančius šalies programų ir veiklos dokumentų rodiklių kokybės trūkumus;

14.  pabrėžia, jog reikia turėti galimybę pristabdyti arba perskirti PNPP II lėšas tais atvejais, kai Komisijai atlikus išsamią analizę paaiškėja, kad šalys partnerės sistemingai nesilaiko savo įsipareigojimų arba stipriai politiškai regresuoja; apgailestauja, kad praeityje tokių priemonių imtis trukdė sisteminis ir politinis nesugebėjimas veikti;

15.  atkreipia dėmesį į tai, jog egzistuoja veiklos rezultatų planas; tačiau apgailestauja, kad dar reikia svarstyti ir suteikti atlygį už pasiektus rezultatus; ragina šiuo klausimu įdėti daugiau pastangų siekiant toliau gerinti planą, taip pat atsižvelgiant į neigiamų veiklos rezultatų atvejus ir finansavimo mažinimą;

16.  pakartoja, kad PNPP II svarbi kaip pagrindinė ES finansavimo priemonė, skirta pasirengimo narystei laikotarpiu finansuoti pagrindines socialines, ekonomines, politines ir institucines reformas prioritetinėse srityse, siekiant suderinti šalis su ES acquis; pažymi, kad tokios reformos ilgainiui taip pat gali padidinti regioninį saugumą; teigiamai vertina padidėjusį PNPP II strateginį sutelktumą, bet pabrėžia, jog finansavimas pagal PNPP II turi būti plataus užmojo ir nukreiptas į ateitį, taip pat turi atitikti realius su prisijungimo procesu ir ES naryste susijusius poreikius, įpareigojimus ir lūkesčius; šiuo klausimu primena, kad finansavimas turėtų būti naudojamas laikantis konkrečių su priemone susijusių tikslų;

17.  pripažįsta, kad PNPP II pilietinės visuomenės priemonė labai padeda vietos pilietinės visuomenės organizacijoms; pabrėžia, kad įsipareigojimai neatitinka realių vietos poreikių; šioje srityje ragina didinti PNPP II papildomumą kitų priemonių veiksmams, ypač Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės ir Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; pažymi, kad tam reikia labiau derinti veiklą tiek planavimo, tiek programavimo etapuose;

18.  mano, kad sektorinis požiūris yra tinkamas, tačiau apgailestauja, kad dėl suskaidytos atsakomybės aiškiai neprisiimama atsakomybės už projektus; pažymi, kad netiesioginis valdymas padidino bendrą atsakingumą už programas, tačiau dėl jo sumažėjo įgyvendinimo sparta ir efektyvumas;

19.  palankiai vertina iniciatyvas nustatyti sistemas, kuriomis siekiama geriau stebėti ir vertinti veiklos rezultatus, be kita ko, sektoriaus stebėsenos komitetų, vidinių gairių ir sukurtos naujos informacijos valdymo sistemos (OPSYS) dėka;

Europos kaimynystės priemonė

20.  džiaugiasi dėl paramos struktūrinėms reformoms, teikiamoms suplanuotos pagalbos pavidalu, ir pabrėžia ypatingą Europos kaimynystės priemonės pobūdį, kuri ES sudaro sąlygas kurti prie šalių partnerių specifinių poreikių pritaikytą politiką;

21.  pritaria Komisijos vertinimui, kad tai, jog esama specialiai kaimynystei skirtos finansavimo priemonės, yra konkretus įrodymas, kad ES teikia didelę politinę svarbą santykiams su kaimyninėmis šalimis ir tam, kad regione stiprėtų politinis bendradarbiavimas ir ekonominė integracija;

22.  pripažįsta, kad dabartinės problemos ir poreikiai kaimyninėse šalyse, taip pat tikslų, interesų ir finansinių išteklių neatitikimai daro didelį spaudimą Europos kaimynystės priemonės biudžetui ir žmogiškiesiems ištekliams, taip pat pabrėžia, kad reikia daugiau lankstumo;

23.  yra susirūpinęs, kad Europos kaimynystės priemonės finansavimas buvo mažiau veiksmingas tose šalyse partnerėse, kurios mažiau įsipareigojusios dėl reformų, ir jis lieka sudėtingas, nors ir būtinas esant politiškai jautrioms ir konfliktinėms situacijoms, ypač kai tai susiję su bendrųjų demokratinių ir žmogaus teisių vertybių skatinimu; apgailestauja, kad neveiksmingai naudotas principas „parama pagal pažangą“ bei paskatomis pagrįsta politika ir kad šalys, kurios aiškiai nesilaiko savo prisiimtų įsipareigojimų dėl žmogaus teisių ir demokratinių reformų, pastaruoju programavimo laikotarpiu gavo didėjančią finansinę paramą;

24.  pakartoja, kad nuo 2014 m. kaimyninės šalys dėl ilgalaikių ir naujų iškylančių sunkumų (kaip antai Rusijos neteisėtai įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija ir konfliktas Rytų Ukrainoje, Sirijos krizė, padėtis Libijoje, radikalizacija ir terorizmas, jaunimo nedarbas ir migracijos problema) susiduria su iki šiol nematytomis problemomis

25.  nerimauja dėl to, kad dėl šių pokyčių, taip pat neatikties tarp tiek ES, tiek šalių partnerių tikslų bei interesų ir turimų finansinių išteklių šios priemonės finansiniai pajėgumai pasiekė galimybių ribą, o tai dar kartą rodo didesnio lankstumo poreikį;

26.  pabrėžia, kad ES vertybės ir principai, įskaitant demokratiją, teisinės viršenybę, žmogaus teises ir efektyvias, atskaitingas ir skaidrias viešąsias institucijas, atitinka kaimyninių šalių visuomenės interesus, taip pat pačios ES interesus užtikrinti stabilumą, saugumą ir gerovę; džiaugiasi dėl paramos struktūrinėms reformoms, teikiamos suplanuotos pagalbos pavidalu; pabrėžia, kad diferenciacijos principo įgyvendinimas sudarė sąlygas ES savo paramą pritaikyti prie šalių partnerių poreikių ir siekių;

27.  atkreipia dėmesį į Europos kaimynystės priemonės indėlius į fondą „Madad“ ir į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą;

28.  pabrėžia, kad siekia geriau remti ir stiprinti privačiojo sektoriaus vystymąsi reikia regionines ir dvišales programas geriau derinti su investicinėmis priemonėmis; pažymi, kad su bendro programavimo kartu su valstybėmis narėmis stoka susiję trūkumai buvo šiek tiek ištaisyti;

29.  pritaria, kad Europos kaimynystės priemonės pagalba būtų stebima vykdant rezultatų stebėseną; apgailestauja, kad priemonių lygiu nėra darnių stebėsenos ir vertinimo sistemų;

30.  pabrėžia, kad su prekyba susijusi techninė parama ir ekonominė pagalba, pagal Europos kaimynystės politiką teikiama artimiems Sąjungos partneriams prie jos pietinių ir rytinių sienų, yra svarbus indėlis į šių regionų demokratinę raidą; pažymi, kad Europos kaimynystės priemonės lėšos gali būti naudojamos prekybai palengvinti ir jos gali papildyti esamą ES finansavimą, skiriamą prekybos lengvinimo susitarimui, taip geriau užtikrinant vidutinės trukmės ir ilgalaikį politinį stabilumą;

Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

31.  pripažįsta, kad didžiausia pridėtinė Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, vertė yra jos greitis ir lankstumas sprendžiant konfliktus, taip pat tai, kad ji turi daug pilietinių veikėjų, su kuriais ES gali bendradarbiauti; primena, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, yra vienintelė ES turima civilinių konfliktų prevencijos priemonė, apimanti tarpininkavimą, dialogą ir susitaikymą;

32.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama renkant duomenis ir vertinant Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, rezultatus – abu šie veiksmai buvo nelengvi dėl sunkumų įvertinti politines pasekmes, rezultatų priskyrimo priemonės veiksmams, kai buvo imamasi tolesnių tuo pačiu metu vykdomų veiksmų pagal kitas priemones, taip pat sunkumų patenkant į konfliktų vietoves;

33.  pažymi, kad pastaruoju laikotarpiu ypač padidėjo poreikis užsiimti konfliktų prevencija ir spręsti saugumo problemas; yra įsitikinęs, kad yra susitaikymo, tarpininkavimo bei dialogo iniciatyvų poreikis daugelyje šalių, kuriose patiriama pokarinė krizė; pabrėžia, kad kilus krizėms ir konfliktams reikia imtis skubių veiksmų; pabrėžia poreikį gerokai padidinti tokioms iniciatyvoms skiriamas lėšas; pažymi, kad 2017 m. lapkričio mėn. dalinių Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, pakeitimų tikslas – sustiprinti trečiųjų šalių saugumo pajėgumus, kad būtų galima toliau skatinti stabilumą, saugumą ir tvarų vystymąsi; pažymi, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, veikia kaip kraštutinė priemonė ar kaip kitomis priemonėmis finansuojamų ilgalaikių veiksmų pirmtakė;

34.  pažymi, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, yra ankstyvuose pasaulinės kovos su kibernetinėmis grėsmėmis etapuose; ragina daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui, taip pat ir vykdant darnią visiems ES išorės veiksmams taikomą strategiją; ragina taip pat padidinti pagal Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, kibernetiniam saugumui skiriamas lėšas, nes ši priemonė tinka kovai su tokiomis grėsmėmis;

35.  pažymi, kad padidėjo bendradarbiavimas su bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmais ir Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijomis bei misijomis, taip pat teikiant humanitarinę ES pagalbą;

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė

36.  pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės pasaulinio masto holistinio požiūriu sukuriamą pridėtinę vertę nepaisant sąlyginai mažo priemonės biudžeto, pilietinės visuomenės organizacijų svarbą siekiant priemonės tikslų, taip pat jos unikalią ypatybę, kad ji yra vienintelė priemonė, kuria ES gali remti pilietinės visuomenės veiksmus nepaisydama, ar valstybės, kurią tokie veiksmai liečia, valdžios institucijos su tuo sutinka;

37.  pažymi, kad dabartiniu laikotarpiu Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė buvo naudota lanksčiau ir užtikrinant daugiau papildomumo nei per ankstesnį laikotarpį, greičiau reaguojant į kylančias žmogaus teisių ir demokratijos krizes; džiaugiasi, kad ji papildo finansavimą iš kitų šaltinių ( pavyzdžiui, Europos demokratijos fondas), nes tai sustiprina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės finansavimo veiksmingumą skubiais atvejais; palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, per ES delegacijų lygiu prieinamą skubiosios pagalbos fondą ir įsteigiant paramos žmogaus teisių gynėjams mechanizmą „ProtectDefenders.eu“ bei sėkmingai vykdant jo veiklą; pabrėžia, kad kvietimo teikti paraiškas procesas yra ilgas, nepatogus ir sukelia per daug konkurencijos;

38.  atkreipia dėmesį į priemonės „ProtectDefenders.eu“, kurią įgyvendina pilietinė visuomenė ir kurią taikant buvo suteikta lemiama parama dideliam skaičiui žmogaus teisių gynėjų, naudą; primygtinai ragina toliau teikti paramą tokioms priemonėms;

39.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, susijusių su žmogaus teisių ir demokratinių vertybių integravimu geografinėse programose, ir dėl sumažėjusios ES paramos pilietinės visuomenės organizacijoms, nes taip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei sukuriamas vis stipresnis spaudimas tuo metu, kai visame pasaulyje mažinama pilietinės visuomenės erdvė;

40.  mano, kad ES turi atlikti vadovaujamąjį vaidmenį ir parodyti ryžtą vykdydama visaapimančią politiką, skirtą jos paramai demokratijai integruoti į visus jos išorės santykius; taigi mano, kad demokratijos paramai skiriamas finansavimas turi būti didinamas ypač atsižvelgiant į visame pasaulyje vykdomus išpuolius prieš demokratiją; primygtinai teigia, jog reikia užtikrinti, kad leidžiant 1 tikslui skirtas lėšas konkrečiai šaliai skirtai paramos programai, būtų veiksmingai ir efektyviai padėta tiems žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla didžiausias pavojus; ragina ES delegacijas šioje srityje skirti visą reikiamą paramą;

41.  pripažįsta, kad įvertinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmus sudėtinga dėl to, kad nėra strateginių ir veiklos rodiklių; pažymi, kad sunkumų vertinant taip pat kyla dėl to, kad gana daug pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjams skiriamos paramos dėl suprantamų priežasčių yra teikiama konfidencialiai, siekiant neišduoti paramos gavėjų tapatybės ir juos apsaugoti;

42.  dar kartą pakartoja, kad ES rinkimų stebėjimo misijos turi pridėtinę vertę, nes šioje srityje ES pirmauja pasaulio lygiu; palankiai vertina tai, kad padaugėjo rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų vykdymo stebėjimo ir su jomis susijusių veiksmų misijų;

PI

43.  pabrėžia, kad Partnerystės priemonė konkrečiai skiriama teminiams ES ir abipusiams su trečiosiomis šalimis interesams įgyvendinti, taip pat aljansams kurti ir bendradarbiavimui su dabartiniais ir naujais strateginiais partneriais stiprinti; pažymi, kad realiai Partnerystės priemonės naudojama kaip kraštutinė priemonė, kai ji laikoma vienintele priemone ES politikos darbotvarkei vykdyti ir pasaulinėms problemoms spręsti;

44.  pažymi, kad taikant Partnerystės priemonę, palyginti su ankstesnėmis priemonėmis, pavyko rasti glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis (įskaitant strategines partneres, šalis, išaugusias iš dvišalės vystymosi pagalbos, ir įvairius tarptautinius forumus) galimybių, tačiau mano, kad būtina skirti daugiau išteklių ir politikos formavimo pagalbos siekiant užtikrinti, kad tos valstybės visapusiškai dalyvautų rengiant, programuojant ir įgyvendinant veiksmus, taip pat būtina stiprinti aktyvų ES delegacijų vaidmenį formuojant veiksmus ir skatinant keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis;

45.  ragina didinti Partnerystės priemonės tikslų matomumą bei žinias apie juos ir jų aiškumą, ypač ES institucijose;

46.  apgailestaudamas pažymi, jog vertinimą atlikti trukdo tai, kad dėl vėlavimo priimti rezultatų rodiklių sistemą nebuvo sukurta centrinė veiksmų dokumentacijos bazė ir kad daugelis projektų dar nebaigti;

Bendras įgyvendinimo reglamentas

47.  primena, kad ES išorės finansavimo priemonės yra sudėtingas priemonių rinkinys, skirtas ES remti ir stiprinti savo veiksmus tarptautinėje arenoje, ir tai, kad jų sudėtinga struktūra koordinuojama Bendruoju įgyvendinimo reglamentu; pakartoja, kad Bendrasis įgyvendinimo reglamentas turi atitikti biudžeto tikrinimo ir demokratinės priežiūros kriterijus; apgailestauja, kad Bendrojo įgyvendinimo reglamento sudėtingumas ir ribojamasis pobūdis trukdo efektyviai panaudoti Sąjungos išteklius ir neleidžia laiku reaguoti į naujus iššūkius bei partnerių poreikius; apgailestauja, kad priėmus bendras taisykles pagal priemones teikiama pagalba nėra programuojama taip pat bendrai;

48.  pažymi, kad Bendrasis įgyvendinimo reglamentas buvo priimtas siekiant suderinimo, įgyvendinimo supaprastinimo, didesnio Sąjungos išteklių naudojimo lankstumo, darnos, nuoseklumo ir efektyvumo, taip pat sklandžios ir papildomos visų priemonių įgyvendinimo strategijos;

49.  mano, kad labai svarbu skirti pakankamai laiko tam, kad Parlamentas galėtų tinkamai ir deramai vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus, susijusius su įgyvendinimo aktų projektais; mano, kad atsižvelgiant į įgyvendinimo aktų projektų, prieš jiems pasiekiant Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetus, rengimo trukmę, negalima pateisinti atvejų, kai nesilaikoma 20-ies dienų termino pristatyti dokumentus Parlamentui ir Tarybai galutiniu įgyvendinimo akto priėmimo etapu; todėl apgailestauja, kad ne visada laikomasi 20-ies dienų termino, ir mano, kad pažeidžiama Parlamento teisė tikrinti; ragina pateikti visų įgyvendinimo priemonių projektus likus ne mažiau kaip 20 dienų ir ragina Komisiją pakeisti Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų darbo tvarkos taisykles siekiant prailginti šį 20-ies dienų pateikimo terminą, taip sudarant sąlygas Parlamentui lengviau vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus;

50.  apgailestauja, kad ES išorės veiksmų finansavimo politikos matomumas tebėra ribotas tretiesiems veikėjams aktyviai siekiant dezinformacijos būdu sutrukdyti ES vykdyti užsienio politiką;

Rekomendacijos 2017 (2018) – 2020 m. laikotarpiui

51.  ragina ES ir visuotines vertybes, taip pat žmogaus teises išlaikyti visų ES išorės veiksmų centre;

52.  ragina visas 4 išlaidų kategorijos priemones naudoti sąveikiau ir darniau, taip pat jas labiau derinti su valstybių narių (ir, kai įmanoma, kitų paramos teikėjų) dvišalėmis pagalbos programomis; todėl ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą stiprinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, be kita ko, su pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos subjektais, ir vykdyti savo užduotis pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį;

53.  ragina sukurti patikimus, nuoseklius ir skaidrius stebėjimo ir vertinimo mechanizmus; pakartoja, kad tokie mechanizmai leistų stebėti apčiuopiamą pažangą siekiant svarbiausių su reforma susijusių tikslų kaimyninėse šalyse, o tai ypač svarbu ten, kur tos reformos užstrigo ar dėl kitokių priežasčių vėluoja;

54.  ragina sukurti tvirtesnes parlamentinės kontrolės ir tikrinimo procedūras ir sistemas, derančias su visomis priemonėmis; rekomenduoja didinti skaidrumą įsteigiant vieną bendrą skaidrią viešąją duomenų apie projektus ir veiksmus bazę;

55.  pabrėžia, jog PVO reikia teikti papildomų finansinių išteklių ir remti jų mokymą; primygtinai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų siekiant toliau mažinti biurokratinę naštą ir procedūrines kliūtis, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, ypač vietinės; ragina pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti skirti specialias biudžeto eilutes, kad būtų galima stiprinti jų gebėjimus gauti finansavimą; apgailestauja dėl to, kad Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje nebuvo iškeltas nepakankamo pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo planuojant ir įgyvendinant išorės priemones klausimas; ragina Komisiją į visas išorės priemones ir programas įtraukti labiau strateginio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą, kaip reikalauja Taryba ir Parlamentas;

56.  pritaria, kad ES politika, jos finansinė parama ir matomumas būtų labiau tiesiogiai ir aktyviau stiprinami;

57.  pakartoja savo poziciją, kad reikėtų numatyti galimybę perkelti nepaskirstytas Europos kaimynystės priemonės ir PNPP II lėšas, neviršijant 10 % kiekvienos priemonės pradinių asignavimų, kad būtų padidinti pajėgumai reaguoti į nenumatytus įvykius, kartu laikantis atitinkamose Europos kaimynystės priemonės ir PNPP II taisyklėse nustatytų tikslų;

Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

58.  pritaria ES sutarties 21 straipsnyje išvardytiems principams ir rekomenduoja daugiau dėmesio skirti demokratinių institucijų stiprinimui, kovai su korupcija ir viešojo administravimo reformoms, teisės viršenybės ir gero valdymo stiprinimui bei žmogaus ir mažumų teisių įgyvendinimo nuoseklumo didinimui; ragina daugiau paramos teikti tiems sektoriams, kurie yra svarbūs prisijungimo prie ES procesui, taip pat skatinti regioninį bendradarbiavimą siekiant papildyti ES plėtros politiką;

59.  rekomenduoja leisti pervesti lėšas pilietinei visuomenei, jeigu valstybinės institucijos nenori įgyvendinti ES nurodytų tikslų arba nenori bendradarbiauti siekiant priemonės tikslų; ragina Komisiją sumažinti arba sustabdyti finansavimą toms šalims, kurios stipriai pažeidžia pagrindines ES vertybes, įskaitant pagrindinius Kopenhagos kriterijus; ragina sumažinti administracinę naštą paramą gaunančioms pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms paraiškas dėl ES finansavimo;

60.  reikalauja įtraukti Parlamentą atvejais, kai ketinama sustabdyti finansavimą arba gerokai pakoreguoti maksimalias orientacines skiriamas sumas;

61.  primygtinai reikalauja, kad paramos gavėjai prisiimtų tvirtą atsakomybę – nuo programavimo iki stebėjimo ir audito; ragina Komisiją teikti tikslinę paramą nacionalinėms audito institucijoms metodikos, planavimo, įdarbinimo, mokymo ir priežiūros srityje;

62.  rekomenduoja teikti didesnę paramą toms nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios yra atsakingos už tų paramos teikėjų, kurių pajėgumai nedideli, tačiau kurie rodo politinį ryžtą pasiekti tikslus, koordinavimą; apgailestauja, kad trūksta skaidrumo dėl šių lėšų įsisavinimo pajėgumų;

63.  ragina lėšas nukreipti į tuos sektorius, kuriuose pasiekta realių pokyčių, ir vengti tolesnių užsitęsusių vėlavimų, kurių būta valdant lėšas netiesiogiai kartu su paramą gaunančia šalimi, ypač Turkijoje;

64.  ragina, atsižvelgiant į tai, kad ES plėtros politika yra labai svarbi, didinti PNPP II matomumą regione, pavyzdžiui, rengiant tinkamas tikslines komunikacijos ir informavimo kampanijas nacionalinėse, regioninėse ir vietos žiniasklaidos priemonėse arba bet kuriomis kitomis priemonėmis, kurios gali būti laikomos tinkamomis, taikant būtiniausius reikalavimus ir jų stebėseną, kuriuos nustato Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su paramos gavėjais; remia tikslines kovos su propaganda ir strateginės komunikacijos pastangas, ypač kai aktyviai taikomasi į ES įvaizdį ir interesus bei jiems kenkiama;

65.  rekomenduoja naudoti PNPP II lėšas, kad būtų sukurti įmonių, ypač MVĮ, ryšių kanalai tiek valstybėse narėse, tiek narystei besirengiančiose valstybėse, siekiant sukurti stiprius atitinkamų sričių prekybos ryšius, kurie būtų labai naudingi rengiant paramą gaunančias šalis prisijungimui prie bendrosios rinkos;

66.  dar kartą pakartoja, kad finansinis atlygis už rezultatus, skiriamas pažangą darančioms šalims, kaip nurodyta PNPP II reglamente, yra naudingas;

67.  mano, kad lankstumas ir finansavimo naudojimas konkrečioms krizinėms situacijoms spręsti turi atitikti priemonės svarbiausius prioritetus ir plėtros strategijos bei plėtros proceso pagrindus, kurie turi likti pačiame PNPP II dėmesio centre;

68.  ragina geriau koordinuoti ir sukurti papildomų sinergijų per PNPP II planavimo ir programavimo etapus su veiksmais, vykdomais pagal kitas priemones, t. y. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone ir Priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir sustiprinti papildomumą tiek viduje tarp jos pačios tikslų ir programų, tiek su kitomis išorės finansavimo priemonėmis;

Europos kaimynystės priemonė

69.  akcentuoja poreikį parengti bendro pobūdžio strateginį dokumentą, skirtą Europos kaimynystės priemonės įgyvendinimui, paramą derinant su platesnio masto politiniu pagrindu, taip pat poreikį šią priemonę geriau koordinuoti su kitomis priemonėmis; pabrėžia, kad Europos kaimynystės priemonės programavimo prioritetai turėtų taip pat apimti socialinę ir ekonominę plėtrą, jaunimo klausimus ir tvarų energijos išteklių valdymą;

70.  apgailestauja, kad daugiametis programavimas dėl paramos gavėjų daugumos jau įvyko 2017 m., prieš užbaigiant tose šalyse teikiamos paramos laikotarpio vidurio peržiūrą; primena, kad Parlamentas 2017 m. balandžio mėn. per strateginį dialogą su Komisija pateikė savo rekomendacijas dėl programavimo;

71.  pabrėžia ES politinį matomumą ir papildomą naudą, kurią Europos kaimynystės priemonė ES kaimynystėje (tiek rytuose, tiek pietuose) teikia kaip atskira finansavimo priemonė;

72.  prašo išlaikyti esamą finansinę pusiausvyrą skirstant išteklius tarp Sąjungos pietinių ir rytinių kaimynių;

73.  pabrėžiamas sąsajas tarp stabilizavimo, paramos demokratizacijai, konfliktų prevencijos ir sprendimo, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės viršenybei, švietimo bei socialinės ir ekonominės plėtros; pabrėžia projektų, kurie padeda jaunimui įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti, svarbą;

74.  pakartoja, kad svarbu gebėti greičiau reaguoti į iššūkius;

75.  pabrėžia, kad investicijos į kaimyninių šalių stabilizavimą ir vystymąsi padeda spręsti tokias problemas kaip migracija, terorizmas, vietiniai konfliktai ir ekonomikos nestabilumas, o tai ilgainiui bus naudinga visai ES;

76.  pabrėžia, kad dėl iššūkių, su kuriais susiduriama kaimyninėse šalyse, pobūdžio, reikia taikyti integruotą ir visapusišką požiūrį, atsižvelgiant į įvairius paramos gavėjų poreikius ir atvejus, be kita ko, pasinaudojant sinergija su kitomis išorės finansavimo priemonėmis ir Sąjungos politikos sritimis; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių tikslų – greitai ir veiksmingai įgyvendinti asociacijos susitarimus ir išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves (IVLPE) ir visas susijusias reformas, kurias ES turi remti tinkamais finansiniais ištekliais;

77.  dar kartą pakartoja, jog, neskaitant geros pažangos bendrų analizių, koordinavimo ir susitarimo dėl pagalbos teikėjų prioritetų srityse, svarbu kartu su valstybėmis narėmis vykdyti išsamesnį bendrą programavimą; ragina gerinti pagalbos teikėjų veiklos koordinavimą, ypač, kai derinama su lėšomis, teikiamomis pagal kitas ES priemones, su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, siekiant paremti ekonominius pokyčius ir stabilumą šalyse partnerėse;

78.  yra susirūpinęs dėl to, kad priemonės reagavimo ir finansiniai pajėgumai buvo beveik išnaudoti; apgailestauja, kad planavimo stadijoje nebuvo atlikta pakankamai išsami politinės ir geopolitinės rizikos analizė;

79.  daro išvadą, kad atsižvelgiant į dabartinius iššūkius kaimyninėse šalyse, teisėkūros pakeitimu gali tekti padidinti orientacinius finansinius asignavimus;

80.  dar kartą pakartoja, kad pagal Europos kaimynystės priemonę numatytų lėšų tikslai turi būti išlaikomi, kai tokios lėšos perkeliamos kitoms priemonėms, kaip antai patikos fondai, ir kad parlamento tikrinimas ir priežiūra yra reikalingi ir niekada neturi būti apeinami;

81.  ragina nustatant poreikius labiau įtraukti pilietinę visuomenę;

82.  ragina visapusiškai pasinaudoti sąlygomis ir skatinamaisiais mechanizmais, kuriais prireikus remiamos politinės ir ekonominės reformos ir kurie susiję su reformomis ir strateginiais tikslais; apgailestauja dėl to, kad Europos kaimynystės priemonė negalėjo suteikti pakankamų paskatų valstybėms, kurios nelinkusios vykdyti politinių reformų; ragina Europos kaimynystės priemonę veiksmingai stebėti priemonių lygiu;

83.  yra susirūpinęs dėl ES finansuojamos pagalbos trečiosiose valstybėse sunaikinimo ir konfiskavimo; ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES strateginę komunikaciją ir matomumą kaimyninėse šalyse;

Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

84.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, įtaką vykdant nuolatinius strateginius dialogus su partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis; taigi prašo užtikrinti kitų svarbių paramos teikėjų, kurie yra suinteresuoti susijusių veiksmų rezultatais, teikiamą finansavimą;

85.  ragina tobulinti strateginę sistemą ir stiprinti sinergiją tarp Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir su kitomis priemonėmis bei veikėjais susijusių tolimesnių veiksmų;

86.  ragina labiau tarpusavyje bendradarbiauti tarptautines organizacijas, vyriausybes ir ES institucijas kovojant su naujomis grėsmėmis tokiose srityse kaip hibridiniai konfliktai ir kibernetinis saugumas, kai galima būtų panaudoti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) žinias;

87.  rekomenduojama strategiškiau naudoti Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, tarpininkavimo pajėgumus – net tik vietos poveikio konfliktams, bet ir siekiant remti taikos procesą ir dialogą esamuose ar atsirandančiuose pasaulinės reikšmės konfliktuose, taip pat ragina kurti geresnes išankstinio perspėjimo sistemas ir konfliktų analizės priemones, kurios padėtų užtikrinti geresnę prevenciją ir kurti taiką;

88.  pabrėžia, kad ši priemonė dabar sudaro sąlygas Sąjungai finansuoti mokymo veiklą ir tiekti žudyti nepritaikytą įrangą (kaip antai informatikos sistemos, ligoninės ir t. t.) trečiųjų šalių ginkluotosioms pajėgoms, taip reaguojant į skubius poreikius trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant su darniu vystymusi susijusių tikslų;

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė

89.  pakartoja, kad itin yra svarbu trečiosiose šalyse remti ir skatinti demokratiją bei žmogaus teises, įskaitant žmogaus teisių gynėjų apsaugą, nepriklausomai nuo trečiųjų šalių valdžios institucijų įsikišimo;

90.  atkreipia dėmesį į Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmingumą ir svarbą šioje srityje, kai mažėja pilietinės visuomenės veiklos galimybės; pritaria, kad esama nuolatinio poreikio skirti specialų finansavimą žmogaus teisėms ir demokratijai, jo nemažinant; be to, ragina svarstyti galimybę padidinti finansavimą, skiriamą skubiai pagalbai žmogaus teisių gynėjams, ir veiksmingai stiprinti tokių lėšų pasiekiamumą;

91.  pakartoja, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės taikymo sritis neturėtų būti ribojama ar naudojama tik siekiant užpildyti kitų priemonių spragas, tačiau jos aiškus ir strateginis tikslas savaime turėtų būti kryptingas demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimas;

92.  primygtinai ragina Komisiją rasti sprendimus, kaip kovoti su pilietinės visuomenės erdvės mažėjimu, pagausėjusiais žmogaus teisių pažeidimais ir represijomis, pavyzdžiui, didinant pasaulinėms, atsakomosioms programoms skiriamas lėšas, kaip antai ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmas „ProtectDefenders.eu“; ragina ES ir toliau finansuoti žmogaus teisių gynėjus, ypač tuos, kuriems gresia pavojus, pilietinę visuomenę ir socialiai atskirtas grupes (pavyzdžiui, moterų, čiabuvių tautų, romų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių);

93.  rekomenduoja vykdyti aktyvesnį strateginį planavimą, pasitelkiant ES institucijų politines rekomendacijas ir siekti darnos su kitomis priemonėmis, ypač šalyse, kuriose pastebimas žmogaus teisių ir demokratijos standartų silpnėjimas, kovojant su pasauliniu mastu pastebima autoritarizmo tendencija;

94.  pabrėžia, jog svarbu susitelkti į tarptautiniu mastu svarbius teminius klausimus, kuriais trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilgos trukmės laikotarpiu gali remtis žmogaus teisių globalizacija ir tarptautinės teisės bei teisingumo viršenybė; ragina teikti daugiau Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės pagalbos sprendžiant daugelį kylančių teminių problemų, be kita ko, kovojant su korupcija, užtikrinant įmonių pagarbą žmogaus teisėms, užtikrinant su aplinka susijusias teises ir migrantų teises;

95.  palankiai vertina paramą tarptautinėms ir regioninėms žmogaus teisių organizacijoms ir atskaitomybės mechanizmams, kaip antai Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT);

96.  rekomenduoja toliau dėti pastangas siekiant, kad visame pasaulyje būtų panaikinta mirties bausmė;

97.  pakartoja Komisijos įsipareigojimus toliau remti pilietinę visuomenę ir remti pilietinės visuomenės organizacijoms palankesnę aplinką šalyse partnerėse; primygtinai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų toliau mažinant biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria vietos pilietinės visuomenės organizacijos; ragina ES delegacijas aktyviai siekti, kad žmogaus teisių gynėjai ir su opiais klausimais susijusią veiklą vykdančios pilietinės visuomenės organizacijos, kuriems reikia finansavimo, dėl jo kreiptųsi, skelbti kvietimus teikti pasiūlymus vietos kalbomis ir leisti pareiškėjams teikti projektų pasiūlymus tomis kalbomis, taip stiprinant vietos atsakomybę ir ilgalaikį projektų integruotumą;

98.  ragina daugiau dėmesio skirti pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę finansuojamiems veiksmams, ypač rinkimų stebėjimo misijų atžvilgiu, kur esama didelės erdvės žinių perdavimui vietos veikėjams paskatinti ir su rekomendacijomis susijusiems tolesniems veiksmams patobulinti; ragina rinkimų stebėjimų misijų planavimą geriau koordinuoti su Parlamento rinkimų stebėjimo veikla;

99.  ragina Komisiją skirti specialių lėšų projektams, kuriais siekiama kovoti su didėjančiu piktnaudžiavimu stebėjimo technologijomis ir represijas vykdančių vyriausybių ir nevalstybinių subjektų internetiniais išpuoliais;

100.  ragina sukurti stebėsenos ir vertinimo sistemas, kurios apimtų žmogaus teisių gynėjų indėlį;

101.  ragina tęsiant veiksmus, kuriais kovojama su nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu, veiklą koordinuoti su Priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos;

PI

102.  džiaugiasi dėl dėmesio strateginiams Sąjungos interesams;

103.  rekomenduoja užtikrinti labiau strateginį ir konsoliduotą menkų lėšų, prieinamų pagal Partnerystės priemonę, naudojimą, užtikrinant visų Komisijos padalinių bei Europos išorės veiksmų tarnybos integracinį indėlį ir veiksmų identifikavimą, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taip pat pabrėžia, jog pakankamai ištekliais aprūpinta Partnerystės priemonė svarbi tam, kad būtų aktyviai ginamos ES vertybės ir interesai, atsižvelgiant į tai, kad mažėja bendras transatlantinis sutarimas ir daugėja vidutinių pajamų šalių, kurių strateginė svarba sparčiai didėja (be kita ko, Azijoje ir Lotynų Amerikoje);

104.  rekomenduoja vykdant kitą orientacinę daugiametę programą persvarstyti lėšų skyrimą įvairiems geografiniams regionams, siekiant prisitaikyti prie esamų iššūkių; siūlo šioje srityje stiprinti finansavimą bendradarbiavimui su trečiosiomis nestrateginėmis šalimis, kaip antai vidutinių pajamų šalys, su kuriomis dabar bendradarbiaujama nepakankamai;

105.  ragina veiksmus geriau derinti su Bendro įgyvendinimo reglamento tikslais ir susijusiomis temomis;

106.  rekomenduoja užbaigti jo stebėjimo ir vertinimo sistemą, įskaitant susijusius kokybinius rodiklius;

107.  mano, kad Partnerystės priemonė galėtų būti svarbi priemonė laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimui remti, ypač remiant vietos patarėjų grupių darbą; pabrėžia, kad būtina įvertinti lėšų naudojimą ir paskirstymą bei partnerystės priemonės ir programų „Business Avenue“ ir „EU Gateway“, kurios turėtų papildyti valstybių narių kompetenciją užsienio prekybos skatinimo srityje, efektyvumą;

108.  pažymi, kad vienas iš partnerystės priemonės tikslų yra viešoji diplomatija, siekiant ne ES šalyse stiprinti pasitikėjimą ES politika ir jos supratimą; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas yra itin svarbus ir palankiai vertina tai, kad skirti 3 mln. EUR pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui vietos patarėjų grupėse remti;

Bendras įgyvendinimo reglamentas

109.  rekomenduoja geriau pasinaudoti suderintomis taisyklėmis, vykdant galimus bendrus kvietimus teikti pasiūlymus ir geriau bendradarbiaujant visiems Komisijos padaliniams ir Europos išorės veiksmų tarnybai;

110.  ragina į Bendro įgyvendinimo reglamento nuostatas įtraukti lyčių aspekto integravimą;

111.  ragina toliau stiprinti pastangas didinti ES išorės politikos finansavimo matomumą vykdant išsamią ir nuoseklią komunikacijos strategiją, kuri apimtų kovos su dezinformacija priemones; ragina priemones įgyvendinantiems partneriams nustatyti sąlygomis grindžiamus mechanizmus tiems atvejams, kai nesilaikoma priemonių, kuriomis siekiama padidinti ES matomumą;

112.  primena, kad, kaip pabrėžta Bendrame įgyvendinimo reglamente, didelė svarba išorės veiksmuose tenka vystymosi ir pagalbos veiksmingumo principams, ir ragina Komisiją laikytis šių principų įgyvendinant visas priemones, kurių ji imsis atsižvelgdama į laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą;

113.  pažymi, kad reikėtų apsvarstyti ES MVĮ galimybes naudotis išorės finansavimo priemonėmis, numatant ne tokį sudėtingą ir palankesnį reguliavimą, kuris galėtų sudaryti sąlygas lankstesniam lėšų naudojimui ir kartu padėti MVĮ įgyti tarptautinės patirties; prašo Komisijos įvertinti esamas priemones, kuriomis siekiama skatinti MVĮ tarptautinimą, atsižvelgiant į jų suderinamumą su kitomis Sąjungos MVĮ paramos priemonėmis, pvz., Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME), taip pat atsižvelgiant į subsidiarumą, nedubliavimą ir papildomumą atitinkamų valstybių narių programų atžvilgiu; ragina Komisiją laiku pateikti pasiūlymus dėl šių programų laikotarpio vidurio peržiūros, siekiant pagerinti jų efektyvumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad būtina gerinti MVĮ informavimą ir informuotumą apie esamas priemones, ypač nacionaliniu lygmeniu;

Struktūra po 2020 metų

114.  ragina finansuojant išorės veiksmų priemones atspindėti ambicingus išorės veiksmus ir padidinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, biudžetą, toliau jį grindžiant vertybėmis bei pagrindinėmis ir žmogaus teisėmis ir principais; pakartoja, kad ES išorės veiksmais taip pat pasitarnaujama ir bendriems ES piliečių interesams;

115.  pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos dabartinė išorės veiklai skiriama biudžeto dalis turėtų būti padidinta arba bent jau išlaikyta dabartinio lygio, tą patį principą taikant esamoms priemonėms, politikos sritims ir prioritetams;

116.  pakartoja, kad norint užtikrinti didesnę atskaitomybę, skaidrumą ir viešąją priežiūrą, taip pat padidinti efektyvumą, darną ir reaktyvumą bei veiksmingumą ir lankstumą yra būtina dabartinės priemonės struktūros reforma; mano, kad reforma taip pat galėtų padidinti sąnaudų veiksmingumą, sumažinti dubliavimąsi ir interesų konfliktus tarp įvairių subjektų ir Komisijos tarnybų, taip pat padėtų spręsti dabartinius uždavinius, susijusius su strategija, programavimu ir įgyvendinimu;

117.  primena svarbų Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį priimant reglamentą dėl kitos Daugiametės finansinės programos; dar kartą pakartoja savo pasirengimą bendradarbiauti su Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Taryba siekiant pagerinti išorės finansavimo priemonių struktūrą; vis dėlto pabrėžia, kad bet kokio priemonių struktūros keitimo tikslas turėtų būti didesnis skaidrumas, atskaitomybė, efektyvumas, nuoseklumas ir lankstumas; pabrėžia, kad šių tikslų neįmanoma pasiekti neturint valdymo struktūros, kuri sudarytų sąlygas politinei kontrolei ir būtų pagrįsta strategija, įtrauki ir atskaitinga; pabrėžia, kad Parlamentas nesutiks su jokia priemonių reforma, kol nebus tvirtos valdymo struktūros; primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą pasiūlyti priemonių, apimančių tokio valdymo struktūrą, reformos planą; pabrėžia laikotarpio vidurio peržiūros išvadų ir Komisijos pasiūlymų pertvarkyti dabartinę struktūrą neatitikimus; be to, pabrėžia, kad turi būti užtikrintas tvirtas, demokratinis ir skaidrus nacionalinių parlamentų ir Europos parlamento atliekamas tikrinimas;

118.  ragina ES patikos fondus ir priemones geriau integruoti į biudžetą siekiant padidinti išorės finansavimo priemonių skaidrumą ir jų demokratinį tikrinimą; primena, jog, atliekant pastarąjį Finansinio reglamento persvarstymą, susitarta, kad prieš steigiant naują patikos fondą teminiams veiksmams finansuoti turi būti konsultuojamasi su Parlamentu ir Taryba; be to, ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie visus svarbius savarankiškus perkėlimus arba įsipareigojimų panaikinimus pagal 4 išlaidų kategoriją;

119.  pabrėžia, kad ES delegacijos, kartu su valstybėmis narėmis, taip pat galėtų padėti MVĮ naudotis šioms finansinėmis priemonėmis, siekiant sukurti ES įmonių ir paramą gaunančių šalių ekonomikų vidutinės trukmės ryšius;

120.  pabrėžia, kad jokia priemonė negali egzistuoti neįtraukiant aiškių, įvairiems ES išorės veiksmų tikslams ir prioritetams numatytų finansinių paketų ir paskirtų lėšų, apimant tokias sritis kaip demokratija, žmogaus teisės, teisės viršenybė, parama pilietinei visuomenei, konfliktų sprendimas, nestabilios valstybės, plėtros politika ir skurdo panaikinimas, ekonominė ir socialinė plėtra bei parama šalims įvairiose stojimo į ES stadijose ir ES kaimynystėje;

121.  teigiamai vertina ES įsipareigojimus spręsti tokius klausimus kaip žmogaus teisės, demokratija ir parama pilietinei visuomenei, taip pat teigiamai vertina dabartinių priemonių įvairius tikslus, uždavinius ir konkrečią politinę ir strateginę vertę; pabrėžia, kad reforma neturėtų pakenkti kiekvienos atskiros priemonės politikos tikslams; supranta, kad Europos kaimynystės priemonės, PNPP II ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės tikslai ir įgyvendinimas yra specifiniai, todėl mano, kad šios priemonės turėtų išlikti nepriklausomos dėl strateginių ir politinių sumetimų;

122.  primena, kad nuo 2006 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė buvo konkreti ES įsipareigojimo remti ir skatinti demokratiją ir žmogaus teises trečiosiose šalyse išraiška ir leido ES nesikišant vyriausybėms imtis veiksmų remiant užsiregistravusias ir neregistruotas NVO, be kita ko, srityse, kuriose ne visada veikia ES valstybės narės;

123.  pabrėžia turi būti nustatomi bendri tikslai, įskaitant poreikį stiprinti teisėmis pagrįstą požiūrį ir integruoti žmogaus teises, taip įgyvendinant ES sutarties 21 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad ES siektų įtvirtinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, nes tai yra būtinas išorinių santykių tikslas;

124.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją užtikrinti, kad šalims partnerėms būtų aiškiai pranešama apie visas reformas;

125.  ragina sukurti patikimas, nuoseklias vertinimo bei stebėjimo procedūras, kuriomis būtų galima atlikti kiekybinio ir kokybinio vertinimo analizę ir fiksuoti pažangą, daromą siekiant nustatytų tikslų naudojantis ES lėšomis, teikiamomis pagal įvairias priemones;

126.  pabrėžia poreikį, kad ilgalaikis finansavimas būtų nuspėjamas, kartu nustatant tam tikras sumas, kurios turi būti naudojamos lanksčiai; pakartoja, kad lankstumas reikalauja galimybės perkelti lėšas iš vieno paketo į kitą; primena, kad išorės veiksmų tikslams skirtų lėšų negalima perskirti kitiems tikslams, įskaitant migracijos valdymo ir vidaus saugumo tikslus; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta galimybė bendrame išorės veiksmų priemonės biudžete perkelti nepaskirstytas lėšas, neviršijant 10 % priemonės pradinių asignavimų, kad būtų galimi lankstūs ir (arba) neatidėliotini veiksmai, kartu laikantis priemonės politikos tikslų;

127.  pabrėžia, kad pagalbai šalims lėšos turėtų būti skiriamos nepriklausomai nuo susitarimų dėl migracijos su ES ir finansavimas neturėtų būti nukreipiamas iš skurdžių šalių ir regionų į migrantų kilmės ar tranzito į Europą šalis remiantis vien tik tuo, kad jomis eina migracijos maršrutai.

128.  primena apie sunkumus, su kuriais paramos gavėjai šiuo metu susiduria norėdami užsitikrinti paramą pagal šias priemones; ragina supaprastinti procedūras, sumažinti administravimo naštą ir, kai įmanoma, nustatyti bendras procedūras įvairioms susijusioms Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos tarnyboms, įsteigti vieno langelio principu pagrįstą tarnybą, skirtą organizacijoms, prašančioms ES finansavimo, ir, kur tai įmanoma, naudoti skaitmeninius sprendimus, racionalizuojant ir sumažinant biurokratinę naštą, tačiau nemažinant biudžetinės priežiūros, atsekamumo ir kontrolės;

129.  pabrėžia būtinybę visoms Komisijos tarnyboms ir Europos išorės veiksmų tarnybai dirbti kartu, paverčiant ES išorės finansavimą paremtu labiau politika, o ne priemone, kuo būtų siekiama išvengti neatitikimų, nenuoseklumo, nereikalingų sąnaudų, praktinių žinių dubliavimosi ir nepanaudojimo bei būtų siekiama bendrų ES išorės veiksmų tikslų;

130.  pabrėžia, kad reikia labiau strateginių politinių gairių ir įvairias sritis apimančios strategijos bei pridedamų dokumentų, parengtų kartu su visomis susijusiomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba bei šioms tarnyboms bendrai naudojamų, valdomų ir stebimų valdymo struktūros, kurią dar reikia sukurti, o nustatant ES išorės veiksmų tikslus ateinančiam laikotarpiui bei būdus, kuriuo ši priemonė bus panaudota jų siekiant; ragina nustatant tokius tikslus pasinaudoti tiek vidinėmis, tiek išorinėmis žiniomis; rekomenduoja, kad kiekvienas programavimas apimtų jautrumo konfliktams analizę, politinę ekonomikos analizę ir rizikos vertinimą bei jos mažinimo priemones, kurias būtų galima lanksčiai iš naujo taikyti tais atvejais, kai kyla tokia rizika;

131.  ragina ištirti būdus, kaip padidinti koordinavimą ir darną su ES valstybių narių išorės finansavimo politika, be kita ko, stiprinant bendrą programavimą;

132.  ragina didinti NVO finansavimo galimybes, išaiškinant ir suteikiant didesnes bendro finansavimo galimybes, numatant daugiametę partnerystę ir užtikrinant veiklos tvarumą;

133.  ragina patobulinti reikalavimus dėl greitesnio sprendimų priėmimo, kuo būtų sustiprinti ES pajėgumai sparčiai reaguoti į įvykius;

134.  pabrėžia, jog svarbu, be kita ko, naudojant ES strateginės komunikacijos darbo grupę, didinti ES išorės veiklos matomumą ir jos suvokimą bei įtaką pasaulyje; ragina, kad tai būtų laikoma politikos tikslu; taigi pabrėžia skubų poreikį ES delegacijose naudoti konkrečiai šaliai ir (arba) regionui pritaikytą strateginę komunikaciją ir gerokai aktyviau koordinuoti ES delegacijų ir valstybių narių veiksmus bei keistis informacija;

135.  pabrėžia, kad ES delegacijos atlieka esminį vaidmenį vykdant programavimą vietoje, programavimo priežiūrą, galimą lėšų išmokėjimą ir paramos gavėjų identifikavimą, ypač kai tai susiję su žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiais pavojingose zonose; pakartoja, kad ES delegacijos negali būti atsakingos už finansavimo sprendimus vien dėl savo darbo ir statuso trečiosiose šalyse;

136.  pabrėžia, kad programuojant priemones turi būti glaudžiai įtraukiama atitinkamų šalių pilietinė visuomenė ir programavimas turėtų būti labiau grindžiamas decentralizuotu bendradarbiavimu kuriant jo koncepciją, jį plėtojant ir įgyvendinant, siekiant sudaryti tvirtas ir ilgalaikes partnerystes, patenkinti konkrečius gyventojų poreikius ir atsižvelgti į atitinkamų tautų socialinę realybę;

137.  primena, kad tam tikrais atvejais ES politinių tikslų, kaip antai žmogaus teisės, teisės viršenybė ir vystymasis, geriau pasiekiama išmokant kelias mažesnes dotacijas vietos organizacijoms, o ne išmokant didelę sumą vienam gavėjui;

138.  pabrėžia paramos pagal pažangą ir sąlygiškumo principų svarbą; mano, kad reikėtų patvirtinti griežtesnius sąlygiškumo mechanizmus, kuriais remiantis būtų galima sustabdyti tiesioginį finansavimą iš biudžeto valstybinėms institucijoms ar valdžios įstaigoms bei nevalstybiniams subjektams arba, kai tai įmanoma, tą finansavimą nukreipti pilietinei visuomenei tais atvejais, kai minėti subjektai nesilaiko skirto finansavimo tikslų arba pažeidžia teisės viršenybę ir žmogaus teises;

139.  reikalauja, paramą vystymuisi naudojant privačiojo sektoriaus investicijų skatinimui, užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę, vystymosi papildomumą, pagalbos ir vystymosi veiksmingumo principų laikymąsi ir tvirtą aplinkos, žmogaus teisių ir socialinę apsaugą;

140.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudojant išorės finansavimo priemones skirti lėšų bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, ypač besivystančiomis šalimis, ir joms teikiamai techninei pagalbai, kad būtų skatinama narystė Vasenaro susitarime, Australijos grupėje, Raketų technologijų kontrolės režime ir Branduolinių tiekėjų grupėje bei užkertamas kelias žmogaus teisių pažeidimams, atsižvelgiant į šiuo metu rengiamą naują Dvejopo naudojimo reglamento redakciją.

141.  pabrėžia, kad ateities struktūrai būtina: tinkama stabdžių ir atsvarų sistema, skaidrumas, teisė tikrinti įgyvendinimą, įskaitant sustiprintą strateginį Parlamento politinį indėlį ir įgyvendinimo tikrinimą, deleguotųjų teisės aktų panaudojimas peržiūrint teminius prioritetus, jeigu jų yra prieduose prie teisėkūros aktų, o taip pat būtina patvirtinti tokius esminius papildomus elementus kaip strateginiai ir daugiamečiai programavimo dokumentai;

142.  yra įsitikinęs, kad laikotarpio po 2020 m. išorės finansavimo priemonės turi būti atitikti biudžeto tikroviškumo ir vieningumo principus;

143.  mano, jog laikotarpio vidurio peržiūros ir biudžeto kontrolės procesai turėtų būti pakankamai griežti ir skaidrūs, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį galimą lėšų panaudojimą ir sudaryti galimybes tinkamiems pakeitimams siekiant padidinti lėšų panaudojimo pajėgumus, kai reikia.

o
o   o

144.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybai.

(1) OL L 77, 2014 3 15, p. 27. (2) OL L 77, 2014 3 15, p. 11. (3) OL L 77, 2014 3 15, p. 1. (4) OL L 335, 2017 12 15, p. 6. (5) OL L 77, 2014 3 15, p. 77. (6) OL L 77, 2014 3 15, p. 85. (7) OL L 77, 2014 3 15, p. 44. (8) OL L 77, 2014 3 15, p. 95. (9) OL L 201, 2010 8 3, p. 30. (10) OL L 249, 2017 9 27, p. 1. (11) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (12) Žr. pranešimą A8-0211/2017. (13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (14) OL C 407, 2015 12 8, p. 8. (15) OL C 60, 2016 2 16, p. 3. (16) OL C 122, 2017 4 19, p. 4. (17) Paskelbta Komisijos tinklalapyje: https://ec.europa.eu/europeaid/public-consultation-external-financing-instruments-european-union_en (18) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493. (19) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026. (20) OL C 58, 2018 2 15, p. 109. (21) OL C 408, 2017 11 30, p. 21. (22) OL C 265, 2017 8 11, p. 110. (23) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440. (24) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0306. (25) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0036. (26) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0037. (27) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0094. (28) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0262. (29) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0263. (30) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0261. (31) OL C 208, 2016 6 10, p. 25. (32) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408. (33) https://eeas.europa.eu/archives/docs/top_stories/pdf/eugs_review_web.pdf