Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2010(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0141/2018

Pateikti tekstai :

A8-0141/2018

Debatai :

PV 17/04/2018 - 23

Balsavimas :

PV 18/04/2018 - 12.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0120

Priimti tekstai
PDF 334kWORD 48k
Trečiadienis, 2018 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinės 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos
P8_TA(2018)0120A8-0141/2018

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinių 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų (2017/2010(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į naujausią jo versiją – 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo(2) ir į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2016)0469) ir į Komisijos metinę 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2017)0600),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. metinę ataskaitą „Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai“ (COM(2016)0471) ir į Komisijos 2016 m. metinę ataskaitą „Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai“ (COM(2017)0601),

–  atsižvelgdamas į visus ankstesnius Komisijos komunikatus dėl geresnio reglamentavimo būtinybės, siekiant užtikrinti geresnius rezultatus ES piliečių labui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimą dėl Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės įsteigimo (C(2017)7810),

–  atsižvelgdamas į Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. spalio 18 d. bei 2017 m. gegužės 3 d. pusmečio ataskaitas dėl parlamentiniam tikrinimui svarbių Europos Sąjungos procedūrų ir praktikos pokyčių,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Regionų komiteto 2014 m. vasario 5 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2015 m. metinę subsidiarumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 132 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0141/2018),

A.  kadangi 2015 m. ir 2016 m. – pirmieji dveji pilni J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos, pradėjusios dirbti 2014 m. lapkričio mėn., veiklos metai; kadangi Pirmininkas J.-C. Juncker įsipareigojo užtikrinti, kad subsidiarumas taptų Europos demokratinio proceso kertiniu akmeniu ir kad teisėkūros proceso metu būtų visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

B.  kadangi į naująjį 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros įtrauktas trijų institucijų įsipareigojimas laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų bei juos įgyvendinti;

C.  kadangi 2015 m. Komisija gavo aštuonias pagrįstas nuomones, susijusias su trimis Komisijos pasiūlymais; kadangi tais metais Komisija iš viso gavo 350 kreipimųsi;

D.  kadangi 2016 m. Komisija gavo 65 pagrįstas nuomones, susijusias su 26 Komisijos pasiūlymais; kadangi, palyginti su 2015 m. gautomis aštuoniomis pagrįstomis nuomonėmis, šis rodiklis rodo padidėjimą 713 proc. ir tai trečias pagal dydį skaičius, per vienus kalendorinius metus užfiksuotas nuo tada, kai 2009 m. Lisabonos sutartimi buvo pradėtas taikyti subsidiarumo kontrolės mechanizmas (po 2012 m. pateiktų 84, o 2013 m. – 70 nuomonių); kadangi kreipimųsi, kuriuos tais metais gavo Komisija, skaičius gerokai išaugo ir iš viso siekia 620;

E.  kadangi 2015 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį ir naujas integruotas geresnio reglamentavimo gaires, įskaitant atnaujintą vadovą, skirtą nustatyti, kaip subsidiarumo ir proporcingumo principų laikomasi vertinant naujų iniciatyvų poveikį;

F.  kadangi 2015 m. Komisija inicijavo interneto svetainę „Palengvinkite naštą – išsakykite savo nuomonę“(4) ir REFIT platformą (veiksmingam ir naudingam reglamentavimui užtikrinti), suteikdama suinteresuotosioms šalims dar daugiau galimybių pranešti Komisijai apie bet kokius trūkumus, susijusius su esamomis reglamentavimo priemonėmis, įskaitant klausimus dėl subsidiarumo ir (arba) proporcingumo;

G.  kadangi 2015 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba parengė 13 pirminių įvertinimų, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio įvertinimą ir šešis ex post poveikio įvertinimus; kadangi ji taip pat parengė keturias ES masto veiksmų nebuvimo kainos ataskaitas ir du Europos pridėtinės vertės įvertinimus; kadangi 2016 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba parengė 36 pirminius įvertinimus, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio įvertinimą ir 14 ex post Europos poveikio įvertinimų; kadangi ji taip pat parengė septynias ES masto veiksmų nebuvimo kainos ataskaitas ir penkis Europos pridėtinės vertės įvertinimus;

H.  kadangi tais atvejais, kai būtinas lankstumas ir veiksmingumas, tačiau šito negalima užtikrinti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, Sąjungos teisės aktais suteikiami deleguotieji įgaliojimai; kadangi priimti taisykles, kurios itin svarbios nagrinėjamam klausimui, palikta teisėkūros institucijoms;

I.  kadangi subsidiarumo ir proporcingumo principai yra esminiai klausimai atliekant poveikio ir retrospektyvius vertinimus, kurių metu nustatoma, ar būtina imtis veiksmų ES lygmeniu, ar pasirinkus kitas priemones tikslai nebūtų pasiekti veiksmingiau, taip pat ar jie tikrai duotų lauktų rezultatų turint galvoje veiksmingumą, naudingumą, nuoseklumą, svarbą ir ES pridėtinę vertę;

J.  kadangi 2014 m. trys nacionaliniai parlamentai / nacionalinių parlamentų rūmai (Danijos Folketingas, Nyderlandų Antrieji Rūmai ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai) parengė ataskaitas su išsamiais pasiūlymais, kaip būtų galima sustiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį sprendimų priėmimo procese;

1.  primena Komisijos rengiamų metinių subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos metinės 2015 m. ir 2016 m. ataskaitos išsamesnės ir visapusiškesnės negu ankstesniais metais;

2.  pabrėžia, jog, siekiant mažinti demokratijos deficitą, svarbu, kad Europos Sąjunga imtųsi veiksmų tik kai ji gali užtikrinti pridėtinę vertę;

3.  pabrėžia, jog subsidiarumas ir proporcingumas – fundamentalūs principai, į kuriuos ES institucijos turėtų atsižvelgti naudodamosi ES kompetencijomis, kad būtų užtikrinta Sąjungos veiksmų pridėtinė vertė; primena, jog šiais principais siekiama stiprinti Sąjungos veikimą pagrindžiant, kad imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu būtina, įsitikinant, kad veikdamos atskirai valstybės narės negalėtų tinkamai pasiekti jais numatytų tikslų, ir užtikrinant, kad šių veiksmų pobūdis ir esmė neviršytų to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti, bei kad jų visuomet būtų imamasi tinkamiausiu valdymo lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad šiais principais gali būti piktnaudžiaujama siekiant naudos prieš ES nusiteikusiems subjektams, ir pabrėžia, kad ES institucijos turėtų būti budrios, vengti šios rizikos ir ją neutralizuoti;

4.  primena, kad subsidiarumas – kertinis federacijų principas ir iki galo neapibrėžta teisinė samprata, taigi turėtų būti pateiktas politinis jos išaiškinimas;

5.  supranta, kad subsidiarumo principas negali būti naudojamas įgaliojimams, kurie Sąjungai suteikti pagal Sutartis, ribotai interpretuoti;

6.  mano, jog bet kokios diskusijos apie subsidiarumą ir jo kontrolę turėtų vykti atsižvelgiant į tai, kad piliečiai vis labiau ragina Sąjungą imtis tokių svarbiausių visuotinių iššūkių, kaip, inter alia, tarpžemyniniai finansiniai srautai, saugumas, migracija ir klimato kaita;

7.  palankiai vertina tai, kad subsidiarumas paminėtas 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje; laikosi nuomonės, kad subsidiarumui turėtų būti skiriama daug dėmesio diskutuojant apie ES ateitį;

8.  atkreipia dėmesį į iniciatyvą sukurti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę, apie kurią skaitydamas savo 2017 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį paskelbė Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker ir kuriai turėtų vadovauti Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans; primena, jog Parlamentas nusprendė, kad įsitraukimas į Komisijos steigiamos darbo grupės veiklą reikštų Parlamento institucinio vaidmens ir jo – vienintelės tiesiogiai renkamos Europos Sąjungos institucijos, atstovaujančios piliečiams Sąjungos lygmeniu ir atliekančios Komisijos politinės kontrolės vaidmenį – pozicijos nepaisymą, taigi jis nusprendė atsisakyti kvietimo dalyvauti šios darbo grupės veikloje;

9.  atkreipia dėmesį į metodiką, kurią Komisija taikė rengdama metines 2015 m. ir 2016 m. ataskaitas: pagal ją nacionalinių parlamentų pateiktos pagrįstos nuomonės dėl konkretaus pasiūlymų rinkinio statistiškai klasifikuojamos kaip viena pagrįsta nuomonė, o ne kaip pagrįsta nuomonė dėl kiekvieno atskiro pasiūlymo;

10.  pripažįsta, kad pagrįstų nuomonių, kurias 2016 m. pateikė nacionaliniai parlamentai, skaičius (65) yra trečias pagal dydį per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Lisabonos sutartimi buvo pradėtas taikyti subsidiarumo kontrolės mechanizmas; pažymi, kad, lyginant su aštuoniomis 2015 m. pateiktomis pagrįstomis nuomonėmis, šis skaičius smarkiai padidėjo (+713 proc.); be to, pripažįsta, kad gerokai – nuo 350 iki 620 – išaugo nuomonių, kurios Komisijai teikiamos politinio dialogo pagrindu, skaičius; pabrėžia, jog šios tendencijos išryškėjo sumažėjus teisėkūros veiklos apimčiai, o tai rodo ir tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nacionalinių parlamentų aktyvumas; palankiai vertina tai, kad nacionaliniai parlamentai rodo ryškų domėjimąsi ES sprendimų priėmimu;

11.  palankiai vertina tai, kad pagrįstas nuomones pateikė daugiau nacionalinių parlamentų rūmų (26 iš 41 2016 m., palyginti su aštuoniais 2015 m.); atkreipia dėmesį į ryškius skirtumus tarp parlamentų rūmų, kurie veikia politinio dialogo ir pagrįstų nuomonių pagrindu; pabrėžia, kad galimybė paveikti ES teisės aktų turinį nacionalinius parlamentus ir toliau domina labiau negu atvejų, kai gali kilti problemų dėl subsidiarumo, nustatymas; pažymi, kad galimybė nacionaliniams parlamentams stebėti, ar paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, apima ir teisę prašyti ES teisės aktų leidėjo prireikus imtis veiksmų ES lygmeniu;

12.  pripažįsta darbą, kurį atliko Poveikio vertinimo valdyba (PVV) ir nuo 2015 m. liepos mėn. jos darbą perėmusi Reglamentavimo patikros valdyba (RPV); pažymi, jog PVV ir RPV laikėsi nuomonės, kad 23 proc. poveikio įvertinimų, kuriuos jos peržiūrėjo 2015 m., turėjo būti tobulinami arba subsidiarumo, arba proporcingumo, arba abiejų šių principų požiūriu; pažymi, kad 2016 m. procentinė poveikio įvertinimų, kurie, RPV nuomone, buvo nepatenkinami, dalis siekė 15 proc.; teigiamai vertina tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, šios procentinės dalys mažesnės; pabrėžia, kad Komisija peržiūrėjo visus susijusius poveikio įvertinimus atsižvelgdama į RPV analizes;

13.  pažymi, kad geresnės teisėkūros darbotvarkės įgyvendinimas leido Komisijai parengti griežtesnes vidaus priemones ir procedūras, kurias taikant siekiama vengti subsidiarumo principo pažeidimų; pabrėžia, kad poveikio vertinimai – esminė priemonė norint užtikrinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi bei skatinti atskaitomybę; visų pirma atkreipia ypatingą dėmesį į RPV vaidmenį ir teigiamai vertina tai, kad nuo šiol subsidiarumo ir proporcingumo principai įtraukti į šios valdybos atliekamą kokybės patikrą; nežiūrint į tai pabrėžia, kad būtina dar labiau stiprinti RPV nepriklausomumą;

14.  teigiamai vertina Komisijos 2015 m. gegužės mėn. priimtą naują geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį, skirtą užtikrinti, kad ES teisės aktai veiksmingiau tarnautų viešajam interesui ir kad jais būtų visapusiškiau garantuojamas subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymasis, o tai, savo ruožtu, prisidės prie skaidresnio ES sprendimų priėmimo; mano, kad naujoji geresnio reglamentavimo sistema turėtų būti priemonė Europos Sąjungai veikti visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; nežiūrint į tai, kas išdėstyta pirmiau, pabrėžia, jog, nors pagal sistemą turėtų būti numatyti šių principų laikymosi patikrinimai, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga imtųsi veiksmų tik kai jais kuriama pridėtinė vertė, dėl jos neturėtų būti be reikalo vėluojama priimti reikiamus teisės aktus;

15.  palankiai vertina Komisijos 2017 m. spalio 24 d. paskelbtą komunikatą „Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimas. Geresni sprendimai siekiant geresnių rezultatų“, kuriame ji išsamiai apibūdina savo pastangas, skirtas didesniam jos darbo geresnės teisėkūros srityje skaidrumui, teisėtumui ir atskaitomybei už jį užtikrinti, ypač kai tai susiję su konsultacijų procesu ir galimybėmis suinteresuotosioms šalims teikti grįžtamąją informaciją apie jos pasiūlymus;

16.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. Komisija ėmė taikyti konsultacijų ir grįžtamojo ryšio mechanizmus, susijusius su naujosiomis politikos iniciatyvomis;

17.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai paaiškinti, kodėl būtinos teisėkūros iniciatyvos ir kokį poveikį jos daro visiems svarbiems (ekonomikos, aplinkos apsaugos, socialiniam) sektoriams, siekiant užtikrinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;

18.  pritaria Komisijos įsipareigojimui iš pradžių atlikti vertinimą ir tik tada svarstyti galimus teisės aktų pakeitimus; atsižvelgdamas į tai mano, jog Europos Sąjunga ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad užtikrintų geresnę faktinio ES reglamentavimo poveikio piliečiams, ekonomikai, socialinei struktūrai ir aplinkai stebėseną, matmenis ir vertinimą;

19.  teigiamai vertina Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2016 m. pasirašytą naująjį Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros; primena, kad Komisija įsipareigojusi savo aiškinamuosiuose memorandumuose paaiškinti, kaip jos pasiūlymai grindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; teigiamai vertina tai, kad, vadovaudamasi Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, Komisija įsipareigojo sudaryti nacionaliniams parlamentams galimybę susipažinti su jos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimais; primena, jog šiame susitarime taip pat pabrėžiama, kad būtinas didesnis teisėkūros procedūros skaidrumas ir kad nacionaliniams parlamentams teikiama informacija turi leisti jiems visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis, kurios numatytos pagal Sutartis;

20.  ragina nacionalinius parlamentus iš pat pradžių aiškiai pažymėti, kad jų teikiamas kreipimasis yra pagrįsta nuomonė, parengta vadovaujantis Sutarčių protokolu Nr. 2, ir nurodyti pasiūlymą ar pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, su kuriais ji susijusi, taip pat aiškiai įvardyti priežastis, dėl kurių, jų nuomone, konkretus pasiūlymas pažeidžia subsidiarumo principą, įtraukti trumpą argumentų santrauką ir laikytis aštuonių savaičių nuo atitinkamo teisės akto projekto perdavimo datos termino; pažymi, kad taip visoms susijusioms institucijoms bus lengviau laiku ir tinkamai išnagrinėti pagrįstas nuomones;

21.  laikosi nuomonės, kad nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, nacionalinių parlamentų dalyvavimas ES teisėkūros procedūrose gerokai pažengė jiems palaikant ryšius su kitais nacionaliniais parlamentais; ragina nacionalinius parlamentus toliau palaikyti tarpparlamentinius ryšius ir juos dar labiau stiprinti, taip pat ir dvišaliu pagrindu – tai būtų priemonė valstybių narių bendradarbiavimui stiprinti – ir daryti tai laikantis demokratiškos Europos idėjos, pagal kurią Sąjunga gali kurti pridėtinę vertę, ir solidarumo dvasia bei vadovaujantis teisinės valstybės principu ir pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad šie ryšiai gali palengvinti keitimąsi geriausia praktika subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo srityje;

22.  teigiamai vertina tai, kad Parlamentas vis dažniau ir reguliariau atlieka dialogo su nacionaliniais parlamentais partnerio ir jų tarpininko vaidmenį kilus klausimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo mechanizmų; mano, kad politinio lygmens dialogo su nacionaliniais parlamentais stiprinimas galėtų būti būdas racionalizuoti subsidiarumo ir proporcingumo patikras geriau sprendžiant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio klausimus;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. keturiolika vienuolikos nacionalinių parlamentų rūmų pateikė pagrįstas nuomones dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje COM(2016)0128, taigi buvo pasiekta trečdalio balsų riba, pagal Sutarčių protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį būtina norint pradėti vadinamąją geltonosios kortelės procedūrą; primena, kad dėl nacionalinių parlamentų pateiktų argumentų Parlamente buvo išsamiai diskutuojama su Komisija; pažymi, kad Komisija bendradarbiavo su nacionaliniais parlamentais COSAC veiklos pagrindu; pažymi, kad Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išsamiai išdėstė priežastis, kodėl pasiūlymas turėtų būti išsaugotas(5); mano, kad, nepaisant susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos iškėlė kai kurie nacionaliniai parlamentai, Komisija, šiame komunikate pateikdama argumentus, įvykdė savo pareigą nurodyti savo sprendimo priežastis;

24.  pažymi, kad, kalbant apie pirmiau minėtą Komisijos pasiūlymą, septyneri nacionalinių parlamentų rūmai atsiuntė nuomones politinio dialogo pagrindu, kuriose pasiūlymas daugeliu aspektų buvo laikomas atitinkančiu subsidiarumo principą; pažymi, jog Regionų komiteto Subsidiarumo ekspertų grupė laikėsi nuomonės, kad pasiūlymo tikslas būtų geriau pasiektas ES lygmeniu;

25.  primena, kad praeityje geltonosios kortelės procedūros imtasi dukart (po vieną kartą 2012 m. ir 2013 m.) ir kad tai kartu su šia nauja geltonosios kortelės procedūra įrodo, jog sistema veikia, o nacionaliniai parlamentai gali lengvai ir laiku įsitraukti į diskusiją dėl subsidiarumo principo, kai šito pageidauja; bet kuriuo atveju mano, kad, gerėjant nacionalinių parlamentų vaidmens supratimui ir jų bendradarbiavimui, galėtų pagerėti subsidiarumo ex ante stebėsena;

26.  primena, kad, remiantis Sutarčių protokolo Nr. 2 7 straipsniu, ES institucijos turėtų atsižvelgti į nacionalinių parlamentų ar atitinkamų nacionalinio parlamento rūmų parengtas pagrįstas nuomones; pažymi, kad praeityje kai kurie nacionaliniai parlamentai yra pareiškę nusivylimą atsakymais, kuriuos Komisija pateikė atvejais, kai buvo imtasi geltonosios kortelės procedūros; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ėmė taikyti procedūras, skirtas užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai laiku gautų pagrįstą jos politinį atsaką į jų iškeltus klausimus; ragina Komisiją sistemingai persiųsti savo atsakymus į pagrįstas nuomones Europos Parlamentui;

27.  atkreipia dėmesį į kai kurių nacionalinių parlamentų pasiūlytus subsidiarumo kontrolės mechanizmo pakeitimus; teigiamai vertina COSAC padarytą išvadą, kad subsidiarumo kontrolės mechanizmo tobulinimas neturėtų apimti Sutarčių keitimo; pažymi, kad, norint pratęsti aštuonių savaičių terminą, per kurį nacionaliniai parlamentai gali parengti pagrįstą nuomonę, reikėtų iš dalies keisti Sutartis arba jų protokolus; primena 2009 m. gruodžio 1 d. laiško dėl praktinės subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo tvarkos, kurį Komisijos Pirmininkas ir jo pavaduotojas išsiuntė nacionalinių parlamentų primininkams, kontekstą: jame Komisija pažymėjo, kad, siekiant atsižvelgti į nacionalinių parlamentų vasaros darbo pertrauką, rugpjūčio mėnuo nebus įskaičiuojamas nustatant Protokole Nr. 2 minimą terminą; primena kai kurių nacionalinių parlamentų siūlymą, kad Komisija taip pat turėtų svarstyti galimybę neįtraukti nacionalinių parlamentų gruodžio mėnesio pertraukos, kai skaičiuojamas aštuonių savaičių terminas;

28.  pabrėžia, kad, norint priimti teisės aktus, būtina didžiąja balsų dauguma susitarti Taryboje, kurioje posėdžiauja visų valstybių narių nacionaliniai ministrai – jie turėtų atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams;

29.  pažymi, kad ir dabar esama įvairių priemonių, kuriomis naudodamiesi nacionaliniai parlamentai ir piliečiai gali dalyvauti kiekvienu teisėkūros proceso etapu ir kuriomis užtikrinama subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi stebėsena; todėl ragina visapusiškai naudotis šiomis turimomis priemonėmis, kai įmanoma, vengiant kurti dar sudėtingesnes administracines struktūras ir ilgai trunkančias procedūras šiais laikais, kai ES iš visų jėgų stengiasi būti suprasta savo piliečių ir visada siekia gerbti ir saugoti jų teises bei interesus; ragina valstybes nares rengti informavimo kampanijas ir reikiamus seminarus, siekiant tiksliai informuoti piliečius apie jų galimybes dalyvauti kiekvienu teisėkūros proceso etapu;

30.  pabrėžia, jog teisės aktai turi būti išsamūs ir aiškūs, kad susijusios šalys galėtų suprasti savo teises ir pareigas, įskaitant deramus atskaitomybės, stebėsenos ir vertinimo reikalavimus, kartu vengiant neproporcingų išlaidų, be to, jie turi būti praktiški įgyvendinimo požiūriu;

31.  pabrėžia, kad svarbu viešinti prieigą prie Komisijos parengtų poveikio įvertinimų ir planų, dalyvauti Komisijos ir (arba) Europos Parlamento organizuojamose viešose konsultacijose ir (arba) konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis bei teikti pasiūlymus naudojantis REFIT platforma „Palengvinkite naštą: pasiūlymai“; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į sklandžiai veikiančią interneto svetainę ir 2016 m. įsigaliojusią veiksmingą reglamentavimo programą (REFIT);

32.  primena, jog būtina stiprinti esamus bendradarbiavimo formatus ir numatyti platformos IPEX tobulinimo galimybes, kad nacionaliniai parlamentai būtų geriau informuojami apie savo vaidmenį atliekant subsidiarumo ir proporcingumo patikras, kad jiems būtų padedama veiksmingiau apdoroti informaciją, gaunamą taikant išankstinio įspėjimo sistemą, ir kad būtų gerinamas jų bendradarbiavimas ir koordinavimas; ragina nacionalinius parlamentus teikti nuomones dėl Komisijos pasiūlymų, kuriuos visus bet kuriuo metu galima rasti ir peržiūrėti vidaus duomenų bazėje CONNECT; primena, kad visa informacija prieinama platformoje REGPEX;

33.  ragina nacionalinius ir regioninius parlamentus toliau plėtoti ryšius su Regionų komitetu: jis turi 12 ekspertų grupę, kuri tikrina pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgdama į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

34.  teigiamai vertina kai kurių nacionalinių parlamentų parodytą susidomėjimą pozityvesniu ir iniciatyvesniu vaidmeniu svarstant ES reikalus pagal vadinamąją žaliosios kortelės procedūrą; pažymi, kad nacionaliniai parlamentai turi skirtingą požiūrį į šios procedūros sąlygas; mano, kad neformalus mechanizmas, pagrįstas tarpparlamentiniu bendradarbiavimu, gali padėti stiprinti politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais;

35.  ryšium su tuo, kas išdėstyta pirmiau, pažymi, kad 2015 m. 20 parlamento rūmų kartu pasirašė pirmąją žaliosios kortelės iniciatyvą dėl maisto atliekų arba ją parėmė ir kad 2016 m. birželio mėn. devyneri parlamento rūmai kartu pasirašė antrąją žaliosios kortelės iniciatyvą bei paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimo ES lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad vėliau į kai kuriuos pirmosios žaliosios kortelės iniciatyvos pasiūlymus buvo atsižvelgta dokumentų dėl žiedinės ekonomikos rinkinyje, kurį Komisija priėmė 2015 m. gruodžio mėn.; todėl pažymi, kad nacionaliniai parlamentai jau atlieka konstruktyvų vaidmenį institucinėje sistemoje ir kad šiuo metu nebūtina kurti naujų institucinių ir administracinių struktūrų, dėl kurių visas procesas taptų bereikalingai sudėtingas;

36.  pažymi, kad 2016 m. kai kurie regioniniai parlamentai tiesiogiai informavo Komisiją apie savo nuomonę dėl kai kurių jos pasiūlymų; pažymi, kad tinkamais atvejais Komisija atsižvelgė į šias nuomones; primena, kad, remiantis Protokolo Nr. 2 6 straipsniu, kiekvienas nacionalinis parlamentas arba kiekvieni atitinkamo nacionalinio parlamento rūmai prireikus gali konsultuotis su teisėkūros galiomis disponuojančiais regioniniais parlamentais;

37.  atkreipia dėmesį į 2015 m. ir 2016 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką subsidiarumo ir proporcingumo principų srityje; pabrėžia, jog Teismas yra pažymėjęs, kad tai, kaip ES teisės aktų leidėjas vykdo įsipareigojimą pateikti su subsidiarumo principu susijusias priežastis, turėtų būti vertinama ne tik atsižvelgiant į ginčijamo akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei konkrečios bylos aplinkybes, taip pat kad pateikiama informacija turėtų būti pakankamai išsami ir suprantama nacionaliniams parlamentams, piliečiams bei teismams; be to, pabrėžia, jog proporcingumo klausimu Teismas yra patvirtinęs, kad ES teisės aktų leidėjui turi būti suteikta didelė veiksmų laisvė srityse, kurios apima politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir kuriose jis raginamas atlikti sudėtingus vertinimus;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0210.
(3) OL C 58, 2018 2 15, p. 33.
(4) http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/simplification/consultation/contributions_lt.htm
(5) 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams dėl Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo, pasiūlymo atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir vadovaujantis Protokolu Nr. 2 (COM(2016)0505).

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 4 d.Teisinis pranešimas