Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2179(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0115/2018

Pateikti tekstai :

A8-0115/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 10
CRE 18/04/2018 - 10

Balsavimas :

PV 18/04/2018 - 12.28
CRE 18/04/2018 - 12.28
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0133

Priimti tekstai
PDF 178kWORD 52k
Trečiadienis, 2018 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
P8_TA(2018)0133A8-0115/2018

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos agentūrų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė (2017/2179(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas(1) dėl decentralizuotų agentūrų 2016 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 21 d. paskelbtą Audito Rūmų ataskaitą dėl skubios atvejo apžvalgos dėl darbuotojų etatų skaičiaus sumažinimo 5 proc. įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(3), ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0115/2018),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimų pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių IV priedo 3 straipsnį;

B.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pabrėžia, kad agentūros yra labai matomos valstybėse narėse ir daro didelę įtaką formuojant politiką ir priimant sprendimus bei įgyvendinant programas tokiose Europos piliečiams gyvybiškai svarbiose srityse kaip sveikata, sauga, saugumas, laisvė ir teisingumas, moksliniai tyrimai ir pramonės plėtra, ekonominė ir pinigų politika, užimtumas ir socialinė pažanga; dar kartą pabrėžia agentūrų atliekamų užduočių svarbą ir jų tiesioginį poveikį kasdieniam Europos piliečių gyvenimui; taip pat dar kartą pabrėžia agentūrų, visų pirma reguliavimo agentūrų ir agentūrų, vykdančių nepriklausomo informacijos rinkimo funkciją, autonomijos svarbą; nors pripažįsta, kad suinteresuotieji subjektai įstengė susisiekti su agentūromis, susirūpinimą kelia tai, kad apskritai agentūrų matomumas Europos piliečiams vis dar yra ribotas, kai agentūrų atskaitomybei ir nepriklausomumui užtikrinti reikalingas aukštas matomumo lygis;

2.  primena, kad agentūros buvo įsteigtos pirmiausia siekiant atlikti nepriklausomus techninius arba mokslinius vertinimus – šiuo tikslu būtina taikyti aiškias ir veiksmingas interesų konfliktų prevencijos taisykles – valdyti Sąjungos sistemas ir palengvinti bendrosios rinkos įgyvendinimą; ragina visas agentūras dalyvauti sudarant tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro, kuris šiuo metu svarstomas vykstant Komisijos, Tarybos ir Parlamento deryboms;

3.  pažymi, kad, kaip nurodoma Audito Rūmų pateiktoje 2016 m. atliktų Sąjungos agentūrų ir kitų įstaigų metinių auditų rezultatų suvestinėje (toliau – Audito Rūmų suvestinė), agentūrų 2016 m. biudžetas siekė apytikriai 3,4 mlrd. EUR – jis padidėjo apytikriai 21,42 proc., palyginti su 2015 m., ir sudarė apytikriai 2,4 proc. Sąjungos bendrojo biudžeto (2015 m. – 2 proc.); atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto padidėjimas daugiausia susijęs su agentūromis, sprendžiančiomis klausimus, susijusius su pramone, moksliniais tyrimais ir energetika (papildoma 358 000 000 EUR suma) ir piliečių laisvėmis, teisingumu ir vidaus reikalais (papildoma 174 000 000 EUR suma); taip pat pažymi, kad apytikriai 2,4 mlrd. EUR iš 3,4 mlrd. EUR biudžeto buvo finansuota Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis, o maždaug 1 mlrd. EUR – mokesčių, taip pat valstybių narių tiesioginių įnašų, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių ir kitų šaltinių lėšomis;

4.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su ES agentūrų tinklu (toliau – Tinklas) ir atskiromis agentūromis rengiant savo pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m. ir išnagrinėti alternatyvius Sąjungos decentralizuotų agentūrų finansavimo šaltinius;

5.  pabrėžia, kad Tarpinstitucinė darbo grupė decentralizuotų agentūrų klausimais išnagrinėjo visų pirma Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) bandomąjį projektą dėl iš mokesčių finansuojamų agentūrų; nurodo, kad, net jei agentūros yra visiškai finansuojamos iš mokesčių, jos vis tiek yra visiškai atskaitingos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, atsižvelgiant į susijusią reputacijos riziką; be to, reiškia savo susirūpinimą dėl EASA bandomajame projekte naudojamų kokybės rodiklių, nes juose daug dėmesio sutelkiama į klientų pasitenkinimą, o ne į skrydžių saugą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip galima užtikrinti visiškai iš mokesčių finansuojamų agentūrų nepriklausomumą;

6.  pažymi, kad agentūrose dirba 10 364 nuolatinių, laikinų darbuotojų, sutartininkų arba deleguotųjų darbuotojų (palyginti su 9 848 2015 m.) – jų skaičius padidėjo 5,24 proc., palyginti su ankstesniais metais, daugiausia dėl pavestų naujų užduočių; atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų skaičius labiausiai išaugo agentūrose, sprendžiančiose klausimus, susijusius su pramone, moksliniais tyrimais ir energetika (110), piliečių laisvėmis, teisingumu ir vidaus reikalais (177) ir ekonomika ir pinigų politika (85);

7.  pažymi, kad Audito Rūmai, kaip nurodyta jų suvestinėje, pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų sąskaitų patikimumo; be to, pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų, išskyrus Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), sąskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

8.  mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra turi būti supaprastinta ir paspartinta n+1 metais; todėl ragina agentūras ir Audito Rūmus vadovautis geru privačiojo sektoriaus pavyzdžiu ir siūlo nustatyti kovo 31 d. kaip agentūrų galutinių finansinių ataskaitų, metinių veiklos ataskaitų ir biudžeto ir finansų valdymo ataskaitų paskelbimo terminą, taip pat paankstinti Audito Rūmų agentūrų metinių ataskaitų paskelbimą ne vėliau kaip iki liepos 1 d., siekiant supaprastinti ir paspartinti procesą ir taip užbaigti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą per metus, einančius po atitinkamų ataskaitinių metų;

Bendras požiūris ir Komisijos veiksmų planas

9.  pripažįsta, kad Sąjungos agentūros įgyvendina Bendrą požiūrį ir veiksmų planą;

10.  teigiamai vertina Tinklo indėlį koordinuojant, telkiant ir stiprinant veiksmus ir informaciją Sąjungos institucijoms, įskaitant Parlamentą; pažymi, kad šios koordinavimo funkcijos apima metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir biudžeto procedūras, su Bendru požiūriu ir atitinkamomis politikos iniciatyvomis susijusio Komisijos veiksmų plano įgyvendinimą ir Finansinio reglamento bei Tarnybos nuostatų peržiūrą ir įgyvendinimą;

11.  mano, kad Tinklas teikia konkrečią pridėtinę vertę Sąjungos institucijų ir decentralizuotų agentūrų tarpusavio santykių srityje; mano, kad būtų labai naudinga remti Briuselyje įsikūrusio Tinklo bendros paramos biuro valdymą; tvirtai remia jo prašymą leisti įsteigti vieną laikinojo darbuotojo etatą, su kuriuo susijusios sąnaudos būtų padalytos tarp agentūrų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2019 m. biudžeto prašyme, ypač jei būtų išaiškintos ir, kai įmanoma, stiprinamos Tinklo kompetencijos sritys, kartu gerbiant agentūrų autonomiją; ragina Komisiją įtraukti papildomą pareigybę į savo pasiūlymą dėl 2019 m. biudžeto;

12.  pažymi, kad Tinklas, pasitelkęs Veiklos plėtojimo potinklį, 2016 m. parengė agentūrų veiklos rezultatų sistemos dokumentą, kuriame aprašomos naudojamos priemonės, įskaitant rodiklių taikymą, ypatingą dėmesį skiriant efektyvumo planavimui, vertinimui ataskaitų teikimui; palankiai vertina tai, kad Veiklos plėtojimo potinklis kartu su Komisija šiuo metu rengia į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo brandos modelį, kuriuo vadovaudamasi kiekviena agentūra dės pastangas optimizuoti savo gebėjimus planuoti, vykdyti stebėseną bei teikti veiklos rezultatų, biudžeto vykdymo ir panaudotų išteklių ataskaitas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose agentūrose dar galima pagerinti rezultatų ir poveikio rodiklių naudojimą taikant jų pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; ragina Tinklą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priimtas priemones ir jų įgyvendinimą;

Biudžeto ir finansų valdymas

13.  primena, kad metinio periodiškumo principas kartu su vieningumu ir subalansuotumu yra vienas iš trijų pagrindinių apskaitos principų, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti efektyvų Sąjungos biudžeto įvykdymą; pažymi, kad, kaip nurodoma Audito Rūmų suvestinėje, nors įsipareigotų asignavimų perkėlimų į kitą laikotarpį lygis smarkiai sumažėjo, jis tebėra aukštas ir išlieka dažniausia biudžeto ir finansų valdymo problema, su kuria susiduria 23 agentūros, palyginti su 32 agentūromis 2015 m.;

14.  pažymi, kad perkėlimai į kitą laikotarpį dažnai gali būti iš dalies arba visiškai pagrįsti dėl agentūrų veiklos programų daugiamečio pobūdžio ir jie nebūtinai reiškia, kad esama biudžeto planavimo ir vykdymo trūkumų ir kad ne visais perkėlimo atvejais yra pažeidžiamas biudžeto metinio periodiškumo principas;

15.  teigiamai vertina Tinklo pasiūlymą dėl ataskaitų apie panaikintus perkėlimus į kitą laikotarpį, kurių vertė viršija 5 proc. viso biudžeto, teikimo; vis dėlto pažymi, kad, siekiant įvertinti biudžeto planavimą ir vykdymą, agentūros papildomai galėtų teikti ataskaitas dėl planuojamų perkėlimų į kitą laikotarpį lygio ir priežasčių; ragina agentūras įtraukti šią informaciją į savo atitinkamas konsoliduotąsias metines veiklos ataskaitas;

16.  pabrėžia, kad perkėlimų į kitą laikotarpį panaikinimų lygis parodo biudžeto planavimo pajėgumus ir tai, kiek tiksliai agentūros įvertino savo finansinius poreikius, ir todėl jis, o ne vien tik perkėlimų į kitą laikotarpį lygis, dažnai yra geresnis rodiklis, nustatant, ar gerai planuojamas biudžetas;

17.  todėl pabrėžia, kad nedelsiant reikia nustatyti aiškias priimtinų perkėlimų į kitą laikotarpį apibrėžtis, siekiant racionalizuoti Audito Rūmų ataskaitas šiuo klausimu, taip pat sudaryti galimybes biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai atskirti perkėlimus į kitą laikotarpį, rodančius netinkamą biudžeto planavimą, ir perkėlimus į kitą laikotarpį, taikomus kaip biudžeto priemonė, kuria remiamos daugiametės programos ir viešųjų pirkimų planavimas; mano, kad Audito Rūmų pasiūlymas naudoti diferencijuotuosius asignavimus suteiktų daugiau skaidrumo nustatant, kas yra pagrįstas perkėlimas į kitą laikotarpį;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) ir EASO užduotys ir biudžetas 2016 m. labai padidėjo; pripažįsta, kad šios agentūros susidūrė su administraciniais ir veiklos sunkumais, taip pat dideliais lūkesčiais, nesuteikiant pakankamai laiko tam, kad būtų pritaikytos jų sistemos bei procedūros ir pasamdyti reikiami darbuotojai; pažymi, kad dėl to jos susidūrė su problemomis panaudojant papildomas per biudžetinius metus suteiktas Sąjungos lėšas, todėl būta daugybės panaikinimų ir perkėlimų į kitą laikotarpį, taip pat sunkumų, susijusių su biudžeto ir finansinių taisyklių laikymusi;

19.  ragina Komisiją, Audito Rūmus ir Tinklą apsvarstyti ir pasiūlyti galimus šio klausimo sprendimus, siekiant racionalizuoti visų pirma finansų valdymą daugiamečio programavimo ir viešųjų pirkimų srityse;

20.  susirūpinęs pažymi, kad audituotos kai kurių agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitos pagal išsamumą skiriasi nuo daugumos kitų agentūrų ataskaitų, o tai kliudo suprantamumui ir palyginamumui ir rodo, kad reikia aiškių gairių dėl agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitų; pripažįsta atliktus veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti sąskaitų pateikimo ir ataskaitų dėl jų nuoseklumą; pabrėžia, kad svarbu teikti labiau standartizuotas ir palyginamas ataskaitas, siekiant supaprastinti ir racionalizuoti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir palengvinti biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos darbą; be to, ragina Tinklą ir atskiras agentūras tęsti darbą racionalizuojant rodiklius ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi;

21.  susirūpinęs pažymi, kad viešieji pirkimai vis dar išlieka sritis, kurioje daromos klaidos; reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad EASO, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) nevisapusiškai laikėsi Finansiniame reglamente nustatytų viešųjų pirkimų principų ir taisyklių; ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį Audito Rūmų pastaboms dėl viešųjų pirkimų;

22.  su pasitenkinimu pažymi, kad dauguma agentūrų (27 iš 31) yra parengusios veiklos tęstinumo planą; mano, kad tokį planą turėtų parengti visos agentūros; ragina Tinklą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padėties toje srityje raidą;

Agentūrų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kitomis institucijomis: bendros paslaugos ir sąveika

23.  su pasitenkinimu pažymi, kad kai kurios agentūros jau bendradarbiauja atsižvelgiant į jų grupavimą pagal temas, pvz., teisingumo ir vidaus reikalų agentūros(4) ir Europos priežiūros institucijos(5); ragina kitas agentūras, kurios dar nepradėjo bendradarbiauti, toliau bendradarbiauti su kitomis agentūromis, dirbančiomis toje pat teminėje grupėje, kai tik įmanoma, ne tik siekiant sukurti bendras paslaugas ir sąveiką, bet ir savo bendros politikos srityse; pabrėžia, kad Geležinkelių agentūra įsikūrusi dviejose vietose, yra keturios socialinės politikos agentūros ir šešios teisingumo ir vidaus reikalų agentūros; reiškia savo nusivylimą dėl Tarpinstitucinės darbo grupės dėl decentralizuotų agentūrų veiklos rezultatų šiuo klausimu, nes neparengta jokių konkrečių pasiūlymų dėl agentūrų, veikiančių susijusiose politikos srityse, sujungimo arba įkūrimo toje pačioje vietoje; ragina Komisiją parengti tyrimą dėl galimų veiksmų šia kryptimi; ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę teikti agentūrų bendros politikos sričių padėties apžvalgas;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios agentūros vis dar turi po dvi būstines ir daugybę veiklos centrų ir biurų; mano, kad kuo greičiau turėtų būti atsisakyta visų dvigubų ar kelių būstinių, kurių veikla nesuteikia jokios pridėtinės vertės; tikisi, kad Komisija atliks vertinimą šiuo klausimu, kuriame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pridėtinei vertei ir patiriamoms išlaidoms;

25.  pabrėžia dalijimosi paslaugomis naudą, nes tai suteikia galimybę nuosekliai taikyti administracines įgyvendinimo taisykles ir procedūras, susijusias su žmogiškųjų išteklių ir finansų klausimais, taip pat galimą veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo padidėjimą dėl agentūrų dalijimosi paslaugomis, ypač turint mintyje biudžeto ir darbuotojų skaičiaus mažinimą, kurį patiria agentūros; pažymi, kad siekiant agentūrų sąveikos būtų galima sumažinti administracinę naštą, visų pirma mažesnėms agentūroms;

26.  be to, pažymi, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pasirašė koncepcijos pagrindimo bandomąjį projektą dėl atkūrimo po nelaimių paslaugų teikimo; pažymi, kad šis projektas suteikė galimybę teikiant šias paslaugas sutaupyti lėšų, kurių suma, kaip apskaičiuota, sudaro daugiau kaip 65 proc. sąnaudų sąmatos rinkos kainomis; pažymi, kad 2017 m. pirmame pusmetyje projektas buvo išplėstas, įtraukiant į jį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir kad keletas kitų agentūrų svarsto galimybę prisijungti vėliau 2017 arba 2018 m.; ragina Tinklą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tolesnį šio projekto plėtojimą;

27.  palankiai vertina tai, kad agentūros pradėjo naudoti Bendrą viešųjų pirkimų portalą, t. y. bendrų viešųjų pirkimų galimybių centrinį registrą, esantį agentūrų ekstranete, kuris apima tokias funkcijas kaip dalijimąsi dokumentais ir forumo diskusijas, kuriais užtikrinama, kad agentūros skaidriau ir lengviau tarpusavyje bendrautų viešųjų pirkimų paslaugų klausimais;

28.  teigiamai vertina taupymo ir efektyvumo didinimo srityje pasiektus rezultatus dėl to, kad pastaruosius dvejus metus vykdant penkias didelio masto bendrų agentūrų viešųjų pirkimų procedūras buvo naudojamasi bendromis paslaugomis, būtent debesijos, audito ir profesionaliomis tinklo paslaugomis, vykdant tris procedūras, kurioms vadovavo EFSA, tyrimo paslaugomis, vykdant vieną procedūrą, kuriai vadovavo Europos mokymo fondas (ETF), ir vertinimo bei grįžtamosios informacijos teikimo paslaugomis, vykdant vieną procedūrą, kuriai vadovavo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound); atkreipia dėmesį į tai, kad šiose penkiose bendrų viešųjų pirkimų procedūrose dalyvavo daug agentūrų – nuo 8 iki 30; teigiamai vertina pasiektus rezultatus taupymo srityje: apskaičiuota, kad naudojantis debesijos paslaugomis sutaupyta 6 700 000 EUR, audito paslaugomis – 970 000 EUR, profesionaliomis tinklo paslaugomis – 1 490 000 EUR, tyrimo paslaugomis – 400 000 EUR ir vertinimo bei grįžtamosios informacijos teikimo paslaugomis – 1 160 000 EUR; ragina tinklą ir atskiras agentūras tęsti bendradarbiavimą ir toliau tobulinti bendrų prekių ir paslaugų, kurias būtų galima įtraukti į bendrų viešųjų pirkimų procedūras, sąrašą;

29.  pripažįsta, kad agentūros padarė pažangą derindamos informacinių technologijų (IT) sprendimus biudžeto valdymo ir apskaitos sistemų srityje; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai siekti aukštesnio lygio IT sprendimų tokiose pagrindinėse srityse kaip žmogiškųjų išteklių valdymas ir viešieji pirkimai arba sutarčių valdymas, kad būtų sumažinta vidaus kontrolės rizika ir sustiprintas IT valdymas;

Žmogiškųjų išteklių valdymas

30.  primena, kad tarpinstitucinio susitarimo(6) 27 dalyje raginama per 2013–2017 m. laikotarpį visose institucijose, įstaigose ir agentūrose palaipsniui 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių; atkreipia dėmesį į tai, kad decentralizuotos agentūros, laikydamosi Komisijos tvarkaraščio(7), pradėjo mažinti darbuotojų skaičių metais vėliau ir planuoja užbaigti šį procesą iki 2018 m.; teigiamai vertina tai, kad dauguma agentūrų jau pasiekė ar net viršijo tikslą sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc.; pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų skubia atvejo apžvalga dėl darbuotojų etatų skaičiaus sumažinimo 5 proc. įgyvendinimo, decentralizuotos agentūros 2013–2017 m. jau sumažino savo etatų plane nustatytų etatų skaičių, panaikindamos iš viso 279 etatus, palyginti su tikslu panaikinti 303 etatus iki 2018 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad horizontalusis tikslas nėra tinkamiausias sprendimas decentralizuotoms agentūroms, nes jų užduotys ir veiklos poreikiai labai skiriasi;

31.  pažymi, kad 2014–2018 m. penkerių metų laikotarpiu Komisija taikė papildomą metinį 1 proc. mokestį, siekdama sukurti etatų perskirstymo rezervą, kurį 2013–2017 m. sudarė 218 etatų, iš kurio jie būtų skiriami naujas užduotis vykdančioms arba veiklą pradedančioms agentūroms(8); pažymi, kad daugiausia naujų etatų buvo skirta Frontex, Europos policijos biurui (Europolas) ir EASA;

32.  yra susirūpinęs dėl to, kad, kaip paaiškėjo, papildomai mažinant darbuotojų skaičių, agentūroms tampa vis sunkiau vykdyti jiems patikėtas užduotis ir įgyvendinti metines darbo programas, ypač toms, kurias Komisija priskiria prie visu pajėgumu veikiančių agentūrų kategorijos; ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją apsvarstyti kitas galimybes, kad nebūtų varžoma agentūrų galimybė atlikti joms pavestas užduotis; rekomenduoja, kad biudžeto valdymo institucijos leistų skirti papildomų išteklių agentūroms, kurioms teisės aktų leidėjai patikėjo vykdyti naujas užduotis; taip pat ragina Komisiją pripažinti taupymo rezultatus, kuriuos Tinklas ir atskiros agentūros pasiekė taikydamos bendrų viešųjų pirkimų procedūras, didindamos veiksmingumą ir valdydamos žmogiškuosius išteklius, ir leisti prireikus atitinkamai koreguoti darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslus;

33.  pažymi, kad naujoms užduotims atlikti decentralizuotos agentūros įdarbino daugiau sutartininkų, padidindamos jų skaičių 718 etatų ekvivalentais, taip iš dalies kompensuodamos darbuotojų skaičiaus sumažinimą 5 proc. ir į etatų perskirstymo rezervą perkeltą etatų dalį; pažymi, kad šiuo atžvilgiu visų pirma kalbama apie Frontex, Europolą, EASO ir EASA, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA) ir Europos GNSS agentūrą (GSA); laikosi nuomonės, kad sutartininkų samdymas turėtų būti iš esmės laikina priemonė, taikytina agentūrose, kuriose labiausiai reikia naujų darbuotojų dėl išaugusio darbo krūvio; ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti savo planus dėl tolesnio darbuotojų skaičiaus mažinimo 1 proc. per metus;

34.  reiškia susirūpinimą dėl veiksnių, ribojančių agentūrų veiklos efektyvumą, tokių kaip etatų plano mažinimas, riboti žmogiškieji ištekliai, sunkumai, su kuriais susiduriama samdant kvalifikuotus darbuotojus konkretaus lygio pareigybių funkcijoms atlikti, kai kuriose šalyse taikomas mažas korekcinis koeficientas ir veiklos įgyvendinimas taikant ilgą dotacijų skyrimo procesą, kuriam keliami griežti administraciniai reikalavimai; remdamasis Tinklo pateikta informacija, pažymi, kad dėl kai kurioms šalims taikomo labai mažo korekcinio koeficiento sistemingai taikomos aukštesnio lygio pareigybės, siekiant pritraukti ir išlaikyti tinkamus darbuotojus; ragina Komisiją persvarstyti formulę, taikomą apskaičiuojant korekcinį koeficientą, siekiant rasti veiksmingesnę pusiausvyrą tarp viliojančio darbo užmokesčio ir mažų gyvenimo išlaidų;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad agentūrų darbuotojų nebuvimo darbe dėl ligos rodikliai labai skiriasi; laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis skatinama darbuotojų sveikata ir sauga, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir gerovės užtikrinimo veiksmai, sudaro prevencinę sveikatos politiką, kurią visapusiškai įgyvendinant didėja pasitenkinimas darbu ir galima sutaupyti gerokai daugiau, nei pradžioje investuota;

Interesų konfliktai ir skaidrumas

36.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad tik 22 agentūros (71 proc.) yra patvirtinusios vidaus taisykles ir gaires dėl informavimo ir pranešimo apie pažeidimus, kaip reikalaujama Tarnybos nuostatuose; pažymi, kad likusios devynios agentūros numato patvirtinti atitinkamas taisykles ir gaires; ragina Tinklą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių priemonių patvirtinimą ir įgyvendinimą kiekvienoje agentūroje;

37.  apgailestauja dėl to, kad informavimo apie pažeidimus vidaus procedūros dar neįgyvendintos teisingumo ir vidaus reikalų agentūrose, nes jos laukia Komisijos gairių arba nuomonės; supranta, kad kai kurios agentūros aktyviai imasi veiksmų ir taiko laikiną priemonę – į savo elgesio kodeksus, su kuriais lengvai galima susipažinti jų interneto svetainėse, įrašo bendrus informavimo apie pažeidimus principus; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad kuo greičiau būtų priimtos jos gairės dėl informavimo apie pažeidimus, kurias po to nedelsiant patvirtintų ir veiksmingai įgyvendintų Sąjungos agentūros, įskaitant Eurojustą, CEPOL, EASO ir „eu-LISA“, priimdamos aiškias vidaus taisykles dėl informatorių apsaugos;

38.  pažymi, kad valdybos ir vadovybės narių bei vidaus ekspertų interesų deklaracijas savo svetainėse paskelbė 29 agentūros (94 proc.); ragina likusias agentūras, kurios tokių deklaracijų dar nepaskelbė, nedelsiant tai padaryti ir nurodyti narystę bet kokioje kitoje profesinėje organizacijoje, kad būtų sudarytos sąlygos nepriklausomam vidaus tikrinimui vykdyti; palankiai vertina tai, kad vidutinės agentūros ir tos, kuriose interesų konfliktai labiau tikėtini dėl jų veiklos srities, atlieka interesų deklaracijų peržiūras tuo metu, kai jas gauna, kartą per metus ar net dažniau;

39.  teigiamai vertina tai, kad 26 agentūros (84 proc.) yra patvirtinusios galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais suteikimo gaires; ragina likusias agentūras, kurios tokių gairių dar neturi, nedelsiant jas patvirtinti; pritaria tam, kad reikia sukurti prašymų nagrinėjimo vidaus sistemas, įskaitant specialiai parengtas grupes, turinčias prieigą prie dokumentų, skirtas nagrinėti prašymams agentūrose, kurioms pateikiama daugiau ir sudėtingesnių prašymų; ragina Tinklą parengti bendras gaires dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kurias įgyvendintų agentūros, ypač susijusiais su intelektinės nuosavybės teisėmis;

40.  pažymi, kad vienas iš pagrindinių Tinklo laimėjimų kovojant su sukčiavimu ir korupcija 2016 m. buvo Agentūrų teisės tinklo Kovos su sukčiavimu darbo grupės sukūrimas siekiant sustiprinti agentūrų kovos su sukčiavimu strategijų suderintus ir standartizuotus metodus; palankiai vertina stiprios kovos su sukčiavimu kultūros kūrimą agentūrose; ragina Tinklą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios darbo grupės veiklą;

41.  palankiai vertina agentūrų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) bendradarbiavimą prevencijos srityje, ypač agentūroms rengiant savo kovos su sukčiavimu strategijas ir derinant jas su metodais, aprašytais OLAF pateiktose gairėse; ragina visas agentūras patvirtinti OLAF parengtas agentūrų kovos su sukčiavimu strategijos gaires;

42.  primygtinai ragina visų pirma Eurojustą, EASO ir „eu-LISA“ dėti daugiau pastangų ir nedelsiant priimti gaires dėl efektyvios interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politikos skaidrumo labui, kad taip pat būtų galima laikytis nuoseklesnio metodo dėl interesų konfliktų viešų deklaracijų;

Komunikacija ir matomumas

43.  pažymi, kad agentūros aktyviai reklamuoja savo darbą įvairiais kanalais, tačiau dar kartą pakartoja savo raginimą siekti didesnio matomumo valstybėse narėse ir parengti išsamų planą, kad būtų pasiekta kuo daugiau Europos piliečių, visų pirma reguliariai atnaujinant agentūrų svetaines, kad būtų suteikta informacijos ir viešinamas jų atliktas darbas; be to, pažymi, kad socialinė žiniasklaida vis labiau tampa standartine agentūrų komunikacijos priemone; pažymi, kad atvirų durų dienos, tikslinės kampanijos ir vaizdo medžiaga, kurioje paaiškinamas pagrindinis agentūrų darbas, yra dalis veiklos, vykdomos siekiant šviesti piliečius ir suteikti jiems galimybių sužinoti daugiau apie agentūrų ir Sąjungos institucijų darbą; pripažįsta, kad bendroji arba specializuota ryšių su žiniasklaida veikla yra reguliariai vertinama taikant skirtingus rodiklius ir kad kiekviena agentūra turi savo komunikacijos planą, kuriame numatyta konkreti veikla, pritaikyta šios agentūros poreikiams;

44.  pažymi, kad agentūros rengė seminarus ir mokymus tokiomis temomis kaip komunikacija krizės sąlygomis, žmogaus teisės ir vertybės, vaizdo medžiagos gamyba, darbas su žurnalistais, vidaus komunikacija, duomenų vizualizavimas ir saityno technologijos, siekdamos sustiprinti savo komunikacijos pajėgumus ir skatinti dalijimąsi informacija apie agentūrų vaidmenį ir funkcijas su piliečiais; teigiamai vertina Veiklos plėtojimo potinklio veiksmus ir dalyvavimą įvairiose atitinkamose socialinės žiniasklaidos platformose ir sėkmingas bendras (tarpžinybines) kampanijas;

Kitos pastabos

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 1/2017 dėl Finansinio reglamento peržiūros pasiūlė atnaujinti susitarimą dėl decentralizuotų agentūrų audito; apgailestauja dėl to, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatomas joks decentralizuotų agentūrų ir toliau patiriamos perteklinės administracinės naštos mažinimas; pažymi, kad už decentralizuotų agentūrų auditą visiška atsakomybė ir toliau tenka Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras; taip pat pakartoja, kad dėl naujo audito metodo, kai įtraukiami privačiojo sektoriaus auditoriai, gerokai padidėjo agentūroms tenkanti administracinė našta, ir kad audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui skirtas laikas agentūroms lėmė papildomas išlaidas, taigi mažėjantys agentūrų ištekliai buvo dar labiau apriboti; pabrėžia, kad būtina spręsti šį klausimą laikantis Bendro požiūrio, atsižvelgiant į šiuo metu atliekamą Finansinio reglamento peržiūrą ir vėlesnę Finansinio pagrindų reglamento peržiūrą; ragina visas šiose peržiūrose dalyvaujančias šalis nedelsiant užtikrinti aiškumą šiuo klausimu, kad būtų reikšmingai sumažinta perteklinė administracinė našta;

46.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų suvestine, agentūrų išorės vertinimai apskritai yra teigiami ir kad agentūros parengė veiksmų planus vertinimo ataskaitose nurodytoms problemoms spręsti; pažymi, kad pagal daugumos agentūrų steigimo reglamentus numatoma reguliariai atlikti išorės vertinimą (paprastai kas 4–6 metus), tačiau šešių decentralizuotų agentūrų – EERRI biuro, EASO, „eu-LISA“, ETF, ENISA ir Europos lyčių lygybės instituto – steigimo reglamentuose tokios nuostatos nėra, o EMA steigimo reglamente reikalaujama, kad išorės vertinimas būtų atliekamas tik kas dešimt metų; mano, kad šį klausimą reikėtų spręsti;

47.  atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio 20 d. Bendrųjų reikalų taryboje pasiektą susitarimą perkelti EMA ir Europos bankininkystės instituciją (EBI) iš Londono atitinkamai į Amsterdamą ir Paryžių; žino apie galimą Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Sąjungos poveikį šioms agentūroms, susijusį su būsimomis sąnaudomis ir ekspertų praradimu, keliančius pavojų veiklos tęstinumui; taip pat atkreipia dėmesį į galimą poveikį keleto ne Londone įsikūrusių agentūrų, visų pirma EASA, Europos cheminių medžiagų agentūros, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir GSA, pajamoms ir veiklai; ragina Komisiją visapusiškai informuoti atskiras agentūras ir Tinklą apie „Brexit’o“ derybų procesą ir būsimą pasirengimą, kad būtų kuo labiau sumažintas galimas neigiamas poveikis;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu peržiūrimi reglamentai, kuriais įsteigiamos trys trišalės agentūros (Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop), Eurofound ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA)); primena, kad svarbu išlaikyti šių agentūrų trišalį pobūdį, kad būtų užtikrintas aktyvus nacionalinių valdžios institucijų, Europos darbdavių organizacijų ir Europos darbuotojų organizacijų dalyvavimas šias agentūras valdant ir jų veikloje; primena, kad buvo labai sudėtinga sumažinti darbuotojų skaičių, ir dar kartą pabrėžia, jog prieštarauja tam, kad šis skaičius būtų dar labiau sumažintas, nes taip būtų apribotas agentūrų gebėjimas vykdyti savo įgaliojimus;

49.  atkreipia dėmesį į šiuo metu vykdomą keturių agentūrų, veikiančių užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityse (Cedefop, Eurofound, EU-OSHA ir ETF), išorės vertinimą;

50.  primena, kad diskusija dėl agentūrų metinių darbo programų ir daugiamečių strategijų projektų atsakinguose komitetuose padeda užtikrinti, kad programose ir strategijose būtų atspindėti politiniai prioritetai;

51.  pripažįsta agentūrų pastangas suderinti savo daugiametes strategijas, kad jos atspindėtų politinius prioritetus ir tikslus, pateikiamus strategijoje „Europa 2020“;

52.  pažymi, kad „eu-LISA“ ir EASO yra vienintelės teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūros, kurių steigimo reglamentuose nenustatytos jokios jų prievolės atlikti reguliarius išorės auditus; ragina teisės aktų leidėjus, persvarstant jų steigiamuosius reglamentus, įvertinti galimybes, kaip spręsti šią svarbią problemą;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL C 417, 2017 12 6.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(4) Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas).
(5) Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA).
(6) 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).
(7) 2013 m. liepos 10 d. Komisijos komunikate COM(2013)0519 decentralizuotoms agentūroms nustatytas penkerių metų laikotarpis (2014–2018 m., ataskaitiniai metai – 2013), per kurį jos turi sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc.
(8) Remiantis terminija, kurią vartojo Komisija, klasifikuodama decentralizuotas agentūras kaip veiklą pradedančias agentūras, naujas užduotis vykdančias agentūras ir visu pajėgumu veikiančias agentūras, atspindinčią jų plėtojimo etapą ir jų Sąjungos indėlio bei darbuotojų skaičiaus augimo lygius.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 1 d.Teisinis pranešimas