Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2191(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0049/2018

Pateikti tekstai :

A8-0049/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 24
CRE 18/04/2018 - 24

Balsavimas :

PV 19/04/2018 - 10.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0187

Priimti tekstai
PDF 464kWORD 64k
Ketvirtadienis, 2018 m. balandžio 19 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinė konkurencijos politikos ataskaita
P8_TA(2018)0187A8-0049/2018

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos (2017/2191(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 39, 42, 101–109 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2017)0285) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2017)0175),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014)0449),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/1084, kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcinėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017)0142),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Komisijos pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją „ES bendradarbiavimo susitarimai konkurencijos politikos įgyvendinimo srityje. Tolesnė veikla“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(7) ir savo ankstesnių metų rezoliucijas šia tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano dėl mažmeninių finansinių paslaugų(8),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, sprendimus, rezoliucijas, komunikatus ir dokumentus konkurencijos klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos parengtos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0049/2018),

1.  palankiai vertina 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos pateiktą 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą iš kurios matyti, kad sąžiningoje konkurencinėje aplinkoje vykdomos investicijos ir inovacijos yra esminis Europos ateities elementas;

2.  tvirtai pritaria Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumui joms vykdant savo misiją – formuoti ir veiksmingai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimą siekiant naudos visiems ES piliečiams ir ES veikiančioms įmonėms;

3.  palankiai vertina ir skatina Komisijos pastangas, kartu vykdant struktūrinį dialogą su už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu Margrethe Vestager, išlaikyti nuolatinius kontaktus su Europos Parlamento šia tema atsakingo komiteto nariais ir šio komiteto Darbo grupe konkurencijos politikos klausimais; yra įsitikinęs, kad Komisijos metinės konkurencijos politikos ataskaita yra svarbi procedūra vykdant demokratinę priežiūrą ir palankiai vertina Komisijos pastabas apie visus konkrečius Parlamento patvirtintus prašymus;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas ir su juo būtų keičiamasi informacija apie ES teisės aktų, tarptautinių susitarimų ir kitų privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, susijusių su konkurencijos politika, rengimą ir įgyvendinimą, kaip tai numatyta Tarpinstituciniame susitarime (TIS) tarp Komisijos ir Parlamento; pažymi, kad šis procesas nevyksta taip gerai kaip norėtųsi, pvz. konsultacijose dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keitimosi informacija nagrinėjant bylas konkurencijos pažeidimų srityje; ragina Tarybą kaip įmanoma greičiau ratifikuoti ES ir Kanados susitarimą; ketina skatinti reguliarų keitimąsi nuomonėmis atsakingame komitete su Europos konkurencijos tinklu (EKT) ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms;

5.  ragina Komisiją vykdyti teisės aktų, susijusių su bendrosios rinkos sukūrimu įgyvendinimo stebėseną energetikos (įskaitant pasigamintos energijos vartojimą) ir transporto sektoriuose, skaitmeninės rinkos ir mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuose, siekiant pagerinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą valstybėse narėse;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalba gali būti nepakeičiama priemonė užtikrinant reikalingą infrastruktūrą ir tiekimą tiek energijos, tiek ir transporto sektoriuose, visų pirma Europoje, kur vyksta perėjimas prie mažiau taršių ir mažiau klimatui kenkiančių energijos tiekimo ir transporto sistemų;

7.  atkreipia dėmesį, kad valstybės pagalba gali būti reikalinga siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant energetikos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad valstybės kišimasis dažnai yra tinkamiausia politikos priemonė teikti paslaugas, kurios yra itin svarbios remiant izoliuotus, atokius arba pakraščių Sąjungos regionus ir salas;

8.  mano, kad yra svarbu užtikrinti konkurenciją, išlaikant galimybę užtikrinti tarpvalstybinius įsigijimus Europos finansinių paslaugų vidaus rinkoje, įskaitant draudimo paslaugas;

9.  pabrėžia, kad periferinių regionų ir salų sujungiamumas yra labai svarbus siekiant palaikyti ir plėtoti priimtiną ekonominės ir socialinės iniciatyvos lygį išlaikant esminius verslo ryšius;

10.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynųjų pinigų iš bankomatų yra būtina viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės, antikonkurencinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jos naudotojai neturi patirti pernelyg didelių išlaidų;

11.  palankiai vertina Konkurencijos GD pastangas ir toliau siekti užtikrinti stabilią ir subalansuotą darbo jėgą visais 2016 m.; be to, teigiamai vertina tai, kad pagerėjo Konkurencijos GD žmogiškųjų išteklių valdymas ir tai, kad darbuotojų kaita pasiekė žemiausią lygį nuo tokių duomenų fiksavimo pradžios (nuo 13,9 % 2015 m. iki 10,8 % 2016 m.(10)); ragina Komisiją skirti savo Konkurencijos GD pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir užtikrinti patikimą finansavimą direktorato elektroninių bei informacinių priemonių modernizavimui, siekiant susitvarkyti su didėjančiu darbo krūviu ir technologine pažanga; dar kartą ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, atsakingų už jų taikymą;

12.  teigiamai vertina Konkurencijos GD pažangą lygių galimybių srityje, įskaitant tai, kad vidurinės grandies vadovų lygmenyje moterys sudaro 36 %;

13.  dar karta pabrėžia, kad korupcija vykdant viešuosius pirkimus ypač iškraipo rinką ir tai turi didžiulio poveikio Europos konkurencingumui; primena, kad viešieji pirkimai yra viena iš vyriausybės veiklos sričių, kuriose ypač didelė korupcijos rizika; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ES finansuojami viešieji pirkimai susiduria su didesne korupcijos rizika nei viešieji pirkimai naudojant nacionalines lėšas; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui ir skatinti atskaitomybę viešųjų pirkimų srityje; be to, palankiai vertina Europos prokuratūros sukūrimą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES taisyklėse nėra nustatyta tikslinių antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų atlikimo terminų, o tai reiškia, jog sprendimai kartais priimami per vėlai, kai konkurentai jau buvo priversti pasitraukti iš rinkos;

15.  ragina Komisiją nustatyti orientacines gaires, kuriomis būtų sutrumpinta antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia pozicija rinkoje tyrimų trukmė, siekiant išvengti netikrumo ir per didelės naštos įmonėms bei sukurti konkurencinę aplinką, kuri vartotojams suteiktų naudos; įspėja, kad lankstesnius terminus turėtų būti leidžiama taikyti tik sudėtingais atvejais, kai tyrimas turi būti pratęstas todėl, kad įtraukiamos papildomos bendrovės;

16.  pabrėžia, kad nors tyrimų atlikimo greitis turi būti suderintas su poreikiu tinkamai apsaugoti gynybos teises ir tyrimų kokybę, orientaciniai terminai gali padėti antimonopolinėms institucijoms efektyviau naudoti savo išteklius; pažymi, kad siekiant paspartinti pagrindinius antimonopolinius tyrimus Komisija ir suinteresuotosios šalys galėtų dažniau naudotis supaprastintomis antimonopolinėmis procedūromis ir pagerinti prieigą prie atitinkamų dokumentų;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis sprendimų, susijusių su antimonopoliniais klausimais yra priimami nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją stebėti, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, konkurencijos politikos nuoseklumą ir nepriklausomumą pasauliniu mastu ir jos įgyvendinimą vidaus rinkoje, Europos konkurencijos tinklo (EKT) pagalba; pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) nepriklausomumas yra labai svarbus, ir todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), kuriuo siekiama stiprinti NKI pajėgumus veiksmingiau užtikrinti ES konkurencijos teisės aktų vykdymą;

18.  mano, kad Komisija turėtų patikrinti, ar siekiant, kad ji galėtų atlikti savo darbą visiškai nepriklausomai, nacionalinės konkurencijos institucijos turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių ir patikrinti, kad direktorių ir vyresniosios vadovybės rinkimų arba skyrimo procedūra būtų skaidri ir nemotyvuota politiškai; pabrėžia, kad NKI savarankiškumas biudžeto aspektu yra ypač svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ES konkurencijos teisės aktų vykdymą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos viešai skelbtų metines ataskaitas, kuriose būtų pateikiami statistiniai duomenys ir argumentuota apibendrinamoji ataskaita apie savo veiklą ir prašo, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui metinę ataskaitą šiais svarbiais klausimais; mano, kad nacionalinės konkurencijos institucijos savo viduje privalo nustatyti procedūras, siekiant užtikrinti, jog jų darbuotojai ir direktoriai, per pagrįstą laikotarpį nuo išėjimo iš darbo susilaikytų nuo profesinės veiklos, kuri galėtų sukelti interesų konfliktą konkrečiu atveju, su kuriuo jie dirbo dar būdami NKI; pabrėžia EKT svarbą, kuris suteikia galimybę nuolat keistis informacija tarp Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų konkurencijos taisyklių taikymą; ragina Komisiją atsižvelgti į NKI nuomonę;

19.  mano, kad tyrimas dėl informuotumo ir supratimo įmonių viduje, ypač MVĮ, apie ES konkurencijos teisę ir valstybės pagalbos taisykles, galėtų būti naudingas siekiant stiprinti ES konkurencijos teisės vykdymą, o taip pat galėtų būti naudingas kaip gairės;

20.  mano, kad laikinosios priemonė gali būti svarbus metodas, visų pirma skaitmeninės ekonomikos srityje, siekiant užtikrinti, kad pažeidimai kol dar yra vykdomas tyrimas smarkiai ir nepataisomai nepakenktų konkurencijai; ragina Komisiją išnagrinėti turimas galimybes arba paspartinti konkurencijos institucijų vykdomus nagrinėjimus dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo, arba palengvinti laikinųjų priemonių patvirtinimą; ragina Komisiją šiuo klausimu atlikti tyrimą ir pateikti Parlamentui ir Tarybai savo išvadas arba, kai tinkama, pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

21.  todėl, atsižvelgiant į galimą Susijungimų reglamento reformą, ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose; mano, kad gali būti reikalinga susijungimų skaitmeninėje ekonomikoje vertinimo kriterijų korekcija; taip pat pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas turėtų būti užtikrinamas ne tik taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, bet ir laikantis Europos įmonių jungimosi taisyklių; todėl, pabrėžia poreikį šioje srityje sukurti vienodas ES lygmens taisykles;

22.  palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas siekiant paaiškinti įvairius valstybės pagalbos sąvokos aspektus, kas parodoma jos pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos, minimos SESV 107 straipsnio 1 dalyje, kuri yra svarbi valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos sudėtinė dalis; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas paaiškinti sąvokas „įmonė“ ir „ekonominė veikla“; tačiau pastebi, kad vis dar sunku, ypač socialinių reikalų srityje, atskirti ekonominę ir neekonominę veiklas; be to, nurodo, kad užtikrinti tinkamą Sutarties aiškinimą yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo;

23.  primena, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra svarbi vidaus rinkos vientisumui, o visi rinkos dalyviai, įskaitant skaitmenines įmones, turėtų mokėti savo pagrįstą mokesčių dalį ten, kur yra gaunamas pelnas ir konkuruoti vienodomis sąlygomis; palankiai vertina išsamius Komisijos tyrimus šioje srityje, ir pabrėžia, kad kova su sukčiavimu mokesčių srityje ir agresyviu mokesčių planavimu yra būtina norint užtikrinti vienodas veiklos sąlygas bendroje rinkoje ir konsoliduoti patikimus viešuosius biudžetus; akcentuoja, kad valstybės pagalbos taisyklės taip pat taikomos ir atleidimui nuo mokesčių, ir yra būtina panaikinti iškraipomąjį poveikį turinčias antikonkurencines praktikas, kaip pvz. pasirinktinė mokestinė nauda; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Komisija turėtų prieigą prie visos svarbios informacijos, kuria keičiamasi tarp nacionalinių mokesčių institucijų, siekiant įvertinti jų sprendimų ir susitarimų dėl mokesčių derėjimą su ES konkurencijos taisyklėmis;

24.  išreiškia susirūpinimą dėl konkurencijos institucijų nesugebėjimo imtis veiksmų prieš paramos schemų panaikinimą atgaline data investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius srityje; pabrėžia, kad dėl tokio neveiksnumo yra dar labiau iškraipoma konkurencija, nes tarptautiniai investuotojai turėjo galimybę gauti žalos atlyginimą, o vietos investuotojams to pasiekti nepavyko; ragina Komisiją ištirti esamų mokėjimų už pajėgumus ir mokėjimų už branduolinės energijos naudojimo sustabdymą iškraipantį poveikį elektros energijos rinkoms;

25.  ragina valstybės pagalbos gaires dėl apmokestinimo persvarstyti taip, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais ir ne vien tik sprendimų dėl mokesčių ir sandorių kainodaros srityje, o platesniu spektru;

26.  pabrėžia, kad reikia paprastos ir skaidrios mokesčių politikos ir reguliavimo;

27.  ypač palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl neteisėtų mokesčio lengvatų bendrovei „Amazon“ nesuteikimo ir jos ankstesnius svarbius sprendimus dėl neteisėtų atrankiųjų mokesčių lengvatų ir pabrėžia, kad laiku susigrąžinti neteisėtą pagalbą yra labai svarbu; pažymi, kad Liuksemburgas pranešė apie savo ketinimą pateikti apeliaciją dėl sprendimo bendrovės „Amazon“ atveju, kaip Airija tai padarė bendrovės „Apple“ atveju; ragina Komisiją ir toliau stebėti padėtį visose valstybėse narėse ir priimti sprendimus kovojant su bet kokia neteisėta valstybės pagalba visose panašiose bylose, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir atkurti vienodas sąlygas;

28.  pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų bendroves reikia apmokestinti remiantis jų realia veikla valstybėse narėse, fiksuojant apyvartą, gautą naudojant skaitmenines platformas, taip išvengiant situacijos, kurioje bendrovei stiprinant savo nuolatinę fizinę buveinę jai kiltų nepalanki konkurencinė padėtis;

29.  mano, kad sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje gali trukdyti mokesčių planavimas, nes nauji rinkos dalyviai ir MVĮ, vykdančios verslą tik vienoje šalyje, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su tarptautinėmis korporacijomis, kurios gali perkelti pelną ar vykdyti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą pasitelkiant įvairius sprendimus ir priemones, prieinamus tik joms; su susirūpinimu pažymi, kad dėl mažesnių mokestinių įsipareigojimų tarptautinėms korporacijoms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir bendrojoje rinkoje sudaromos nevienodos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir išlaiko ryšį tarp vietos, kurioje jie gauna pelną, ir vietos, kurioje pelnas apmokestinamas;

30.  prašo Komisijos pradėti derybas su visomis valstybėmis ir teritorijomis, kurios turi gerą prieigą prie bendrosios rinkos ir kuriose trūksta veiksmingos valstybės pagalbos kontrolės kovos su nesąžininga konkurencija mokesčių srityje;

31.  atkreipia dėmesį į galimybę naudoti viešąsias lėšas svarbiems atitinkamo regiojo bankams gelbėti nuo bankroto; ragina Komisiją paaiškinti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma, ypač atsižvelgiant į ES valstybės pagalbos ir gelbėjimo privačiomis lėšomis taisykles; mano, kad dabartinė teisinė sistema neaiški ir ragina Komisiją ją patobulinti;

32.  primena, kad pagal Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų, indėlių garantijų sistemų naudojimas siekiant užkirsti kelią kredito įstaigos įsipareigojimų nevykdymui turėtų būti vykdomas vadovaujantis aiškiai apibrėžta sistema ir bet kuriuo atveju laikantis valstybės pagalbos taisyklių;

33.  ragina Komisiją kasmet persvarstyti, ar tebėra tenkinami SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimai dėl galimybės teikti valstybės pagalbą finansų sektoriui;

34.  mano, kad po finansų krizės bankų sektoriaus koncentracija padidėjo ir, kai kuriais atvejais, tai paskatino Europos ir nacionalinės priežiūros institucijos; ragina Komisiją stebėti šį reiškinį ir atlikti tyrimą Europos lygmeniu išnagrinėjant padėtį kiekvienoje šalyje ir ištiriant šio reiškinio poveikį konkurencijai;

35.  palankiai vertina Komisijos narės M. Vestager 2017 m. lapkričio 21 d. struktūrinio dialogo su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu metu prisiimtus įsipareigojimus apsvarstyti galimus konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl Europos Centrinio Banko bendrovių sektoriaus pirkimo programos ir pateikti kokybinį atsakymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad valstybės pagalbos atrankumo sąvoka yra esminis kriterijus, kurį reikia kruopščiai išnagrinėti; papildomai šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kurioje minimas vadinamasis lojalumo principas;

36.  ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklą mažmeninės bankininkystės sektoriuje ir finansinių paslaugų sektoriuje dėl bet kokių antimonopolinių taisyklių pažeidimų ir kartelių veiklą bei glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis užtikrinant ES antimonopolinių taisyklių vykdymą;

37.  mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių bus laikomasi griežtai ir nešališkai sprendžiant bankų krizių problemas ateityje, kad mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo naštos;

38.  pritaria Komisijos elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo išvadai, kad tarpvalstybinė e. prekyba gali prisidėti prie didesnės bendrosios rinkos integracijos, gali suteikti konkurencinį pranašumą įmonėms ir suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, tačiau geografinio blokavimo priemonės yra reikšmingas trukdis; pakartoja, kad tokia tvarka tam tikromis aplinkybėmis gali prieštarauti 101 straipsniui; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą siekti stiprinti ES konkurencijos taisykles, kurios buvo nustatytos arba vis plačiau išplito didėjant skaitmeninės ekonomikos svarbai; taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti dialogą su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis siekiant užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą, atsižvelgiant į e. prekybos praktiką;

39.  prašo Europos vyriausiojo derybininko dėl „Brexit“, bendradarbiaujant su Komisijos nare M. Vestager, kuo greičiau inicijuoti sąžiningas ir skaidrias diskusijas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių konkurencijos požiūriu;

40.  mano, kad „Brexit“ tvarkaraštis neturėtų kelti pavojaus nė vienam šiuo metu vykdomam tyrimui(11) galimų ES konkurencijos teisės pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti Jungtinė Karalystė arba bendrovės, kurių centrinė būstinė yra Jungtinėje Karalystėje, ir kad bet koks galutinis sprendimas, kurį priims Komisija po 2019 m. kovo 29 d., ir toliau turėtų būti privalomas;

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos prieštaravimo pareiškimą ir jos preliminarią išvadą, kad „Google“ kaip paieškos sistema piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje, suteikdama neteisėtą pranašumą kitam savo produktui – kainų palyginimo priemonei; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendrovė taisomąją priemonę įgyvendintų veiksmingai ir skubiai, siekiant užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi; pabrėžia, kad Komisija turi atlikti išsamią analizę ir stebėti, kaip bendrovės „Google“ pasiūlymas veiks praktikoje siekiant atkurti vienodas sąlygas, reikalingas konkurencijos ir inovacijų klestėjimui; pažymi, kad aukcionu grindžiamas požiūris negalės padėti užtikrinti vienodų veiklos sąlygų, jeigu bendrovės „Google“ bendrosios ir specializuotos paieškos paslaugos iš tikrųjų nebus struktūriškai atskirtos; kviečia Komisiją ir bendrovės „Google“ generalinį direktorių dalyvauti bendrame Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto viešame klausyme; laikosi nuomonės, kad visos bendrovės, taip pat bendrovės skaitmeniniame sektoriuje, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, taip pat dalyvauti viešuose klausymuose;

42.  ragina Komisiją imtis platesnio užmojo priemonių ir panaikinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai galėtų apsipirkti internetu be kliūčių, pirkdami iš pardavėjų, kurie įsikūrę kitoje valstybėje narėje, ir tuo pat metu nesukurti naujų kliūčių, kurių atsiranda dėl galiojančių vartotojų teisės aktų skirtumų;

43.  ragina Komisiją kruopščiai atlikti ir kuo greičiau užbaigti visus kitus nebaigtus antimonopolinius tyrimus, pvz., dėl „Android“, „AdSense“, taip pat tyrimus kelionių ir vietos paieškų sektoriuose, kuriuose bendrovė „Google“ tariamai piktnaudžiauja dominuojančia esamų ir potencialių konkurentų sąskaita padėtimi, kurie negalėjo patekti į šios srities rinką ir plėstis; pabrėžia, kad Komisija turi būti gerai pasirengusi ir turėtų reikiamą techninę bazę sprendžiant pirmą didžiųjų duomenų, kurie sudaro apie 5,2 terabaitus duomenų, bylą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad didelės aukštųjų technologijų įmonės naudoja asmens duomenis labai dideliu mastu ir vartotojai dažnai nežino arba nėra informuoti, kokiu mastu jų duomenys naudojami, pvz., tikslinės reklamos ar profilio nustatymas; mano, kad skaitmeninės įmonės yra ypatingas iššūkis konkurencijos ir mokesčių institucijoms, visų pirma tais atvejais, kai kalbama apie algoritmus, dirbtinį intelektą ar duomenų vertę; ragina Komisiją parengti politiką ir vykdymo užtikrinimo priemones, susijusias su skaitmeninės ekonomikos atsiradimu, užtikrinant, kad būtų numatyta visokeriopa vidinė aukštųjų ir pažangiausių technologijų inžinierių ir specialistų parama, kad būtų galima stebėti padėtį ir imtis veiksmų prieš antikonkurencinį elgesį, susijusį su skaitmenine ir platformų ekonomika;

44.  pabrėžia, kad farmacijos sektoriuje vykdomi tyrimai yra svarbūs, atsižvelgiant į rinkos iškraipymo šioje srityje įrodymus, įskaitant kiekybinius apribojimus, manipuliavimą kainomis ir kliūtis generinių vaistų prieinamumui;

45.  palankiai vertina 2017 m. spalio 6 d. Komisijos informacijos suvestinę, kurioje patvirtinama, kad ji vykdo patikrinimus, apie kuriuos iš anksto nepranešama, dėl prieigos prie banko sąskaitos informacijos konkuruojančių paslaugų tikslu; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį šiuo klausimu, ypač kai įsigalios techniniai reguliavimo standartai dėl griežto kliento autentiškumo patvirtinimo ir saugių ryšių;

46.  palankiai vertina Komisijos tyrimą dėl sunkvežimių kartelio ir jo išvadas;

47.  prašo Komisijos išaiškinti valstybės pagalbos taisykles Europos ir ne Europos oro linijoms, siekiant nustatyti vienodas sąlygas jų veiklai, nukreiptai į Europos ir ne Europos rinkas; mano, kad restruktūrizavimo pagalba tam tikrais atvejais gali daryti iškraipomąjį poveikį; Mano, kad tokios pat konkurencijos taisyklės turėtų būti taikomos visiems oro vežėjams, kurie skraido į ES ar iš ES, tiek nacionaliniams, tiek mažų sąnaudų oro vežėjams, atsižvelgiant į oro vežėjų, kurių veikla nedaro didelio poveikio rinkai, padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija leido bendrovei „Lufthansa“ įsigyti „Air Berlin“ patronuojamąją įmonę „LGW“, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikrų įsipareigojimų, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų; ragina Komisiją stebėti padėtį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir spręsti visus antikonkurencinės praktikos klausimus, su kuriais susiduria aviacijos pramonė ir kurie prieštarauja vartotojų apsaugos teisės aktams;

48.  prašo Komisijos ištirti hegemoniją, kuria naudojasi pigių skrydžių oro linijos įvairiuose oro maršrutuose Europoje ir kainų nustatymo modeliais tuose maršrutuose; pažymi, kad tokia padėtis dažnai pasiekiama dėl agresyvaus ar net plėšraus elgesio rinkoje, panaikinant konkurenciją ir paliekant vartotojams nešti didesnių tarifų ir išlaidų naštą;

49.  prašo, kad Komisija atidžiai vertintų visus oro bendrovių susijungimo susitarimus pagal ES susijungimų kontrolės procedūrą, įskaitant jų poveikį konkurencijai rinkoje ir galimą žalą, kurią jie gali sukelti vartotojams, visų pirma pasireiškiančią didesnėmis kainomis ir apribojimais tiesioginiam patekimui į paskirties vietas;

50.  ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę antimonopolinę reguliavimo instituciją;

51.  yra susirūpinęs dėl didžiųjų institucinių investuotojų bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio; mano, kad tai, jog šiems investuotojams priklauso didelė dalis tiesioginių konkurentų, veikiančių tame pačiame sektoriuje, pvz., oro transporto bendrovių, akcijų, sukuria beveik oligopolio sąlygas ir, apribojant konkurenciją, daro neigiamą poveikį vartotojams bei ekonomikai apskritai; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant spręsti galimą bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio klausimą; be to, ragina Komisiją tirti bendros nuosavybės klausimą ir parengti ataskaitą, kuri būtų pateikta Parlamentui, apie bendros nuosavybės poveikį Europos rinkoms, ypač kainoms ir inovacijoms;

52.  teigiamai vertina Reglamento (EB) Nr. 868/2004 nuostatų dėl sąžiningos konkurencijos apsaugos peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant tariamą valstybės pagalbą oro transporto bendrovėms iš kai kurių trečiųjų šalių, ir reglamentavimo klausimų, įskaitant darbo sąlygas, ir aplinkosaugos klausimų sprendimą; sutinka su Komisija, kad geriausia būtų priimti naują išsamią teisinę priemonę, kuria būtų sprendžiamas tarptautinio transporto rinkos iškraipymo klausimas, skatinamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) įtraukimas į regioninių oro susisiekimo bendrovių konkurencingumą ir skatinama sąžininga konkurencija, grindžiama oro susisiekimo paslaugų susitarimais; mano, kad finansų skaidrumo sąžiningai konkuruojant sąlyga yra esminis elementas norint užtikrinti vienodas sąlygas; laikosi nuomonės, kad šis reglamentas arba kiti atitinkami teisės aktai turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui antikonkurencine padėtimi bilietų platinimo srityje, pavyzdžiui, kai tam tikros oro linijos nustato papildomus mokesčius arba ribotą prieigą prie informacijos tiems, kurie naudojasi kitais, o ne savo bilietų užsakymo kanalais;

53.  pakartoja, kad aviacijos sektorius labai prisideda prie susisiekimo ES, tiek tarp valstybių narių, tiek su trečiosiomis šalimis, ir atlieka labai svarbų vaidmenį ES integracijos ir konkurencingumo srityse, taip pat labai smarkiai prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras ES susisiekimo junglumas dideliu mastu priklauso nuo oro susisiekimo paslaugų, kurias teikia ES oro vežėjai;

54.  palankiai vertina tai, kad Komisija supaprastino taisyklės, skitas viešajam investavimui į uostus, oro uostus, kultūrą ir atokiausiuose regionuose vykdomus projektus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atokiausių ir periferinių regionų susiekimo poreikius ir laikantis dabartinių Komisijos gairių, visi oro uostai finansuojami iš ES biudžeto ar Europos investicijų banko turėtų būti grindžiami pozityvia sąnaudų ir naudos analize ir vidutinės trukmės ir ilgalaikiu veiklos ir ekonominiu gyvybingumu, kad būtų išvengta oro uostų vaiduoklių finansavimo Europoje;

55.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skrydžio informacijos skaidrumą ir neutralumą, užtikrinti vienodas sąlygas rinkoje ir galiausiai apsaugoti Europos vartotojų galimybę priimti informacija grindžiamus sprendimus; todėl ragina Komisiją tvirtai laikytis šių principų peržiūrint elgesio kodeksą kompiuterinių rezervavimo sistemų klausimais ir Oro susisiekimo paslaugų reglamentą;

56.  ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą konkurenciją transporto sektoriuje, siekiant baigti kurti bendrąją rinką, atsižvelgiant į viešąjį interesą bei ekologinius aspektus ir užtikrinant susisiekimą su salų ir periferinių regionais; ragina Komisiją stebėti atvejus, kai viešojo sektoriaus uostų ir oro uostų tinklai valdomi monopoliniu būdu;

57.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos nuolat dalyvauja daugiašaliuose forumuose, kaip antai Tarptautiniame konkurencijos tinkle, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konkurencijos komitete, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD); prašo Komisijos įtraukti skyrius dėl konkurencijos į tarptautinės prekybos ir investicijų susitarimus; ragina Komisiją toliau skatinti konkurencijos politikos priemonių ir praktikos konvergenciją, taip pat pasitelkiant dvišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, remiantis 2013 m. ES ir Šveicarijos antrosios kartos bendradarbiavimo susitarimu; palankiai vertina Komisijos ir Kinijos dialogą dėl valstybės pagalbos kontrolės ir atidžiai stebi, kaip Kinija priima sąžiningos konkurencijos peržiūros sistemą, skirtą užtikrinti, kad valstybės priemonės nedarytų neigiamo poveikio patekimui į rinką ir pasitraukimui iš jos bei laisvam prekių judėjimui; dar kartą prašo, kad Komisijos narė M. Vestager veiksmingai užtikrintų, kad Komisija informuotų Parlamento kompetentingą komitetą apie savo išorės veiklą konkurencijos politikos srityje ir reguliariai šią informaciją atnaujintų;

58.  pabrėžia, kad daugiausia naudos iš funkcinės konkurencijos Europos vidaus rinkoje gauna vartotojas; mano, kad griežtos ir nešališkos konkurencijos politikos taikymu gali būti svariai prisidedama prie pagrindinių politinių prioritetų, pavyzdžiui, stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos, sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos ir integruotos klimatui nekenkiančios energetikos sąjungos; primena, kad tradiciniai konkurencijos politikos rinkos modeliai ne visada gali būti tinkami skaitmeninei rinkai, kaip platformomis grįsti verslo modeliai ar daugialypės rinkos;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendras pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių rinkinys galėtų panaikinti nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje, pavyzdžiui, tam tikrų daugiašalių įmonių ir valstybių narių mokesčių sutarčių sudarymą; atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);

60.  pažymi palankios reguliavimo sistemos svarbą oro uostams siekiant pritraukti ir sutelkti privačiąsias investicijas; mano, kad Komisijos atliktas Oro uostų mokesčių direktyvos vertinimas, derinant jį su veiksmingomis oro transporto bendrovės ir (arba) oro uosto konsultacijomis, turėtų padėti išaiškinti, ar dabartinės nuostatos yra veiksminga priemonė siekiant skatinti konkurenciją ir toliau remti Europos vartotojų interesus, ar reikia reformos;

61.  palankiai vertina tai, kad Ispanijos vyriausybė yra pasirengusi atverti oro susisiekimo susitarimą tarp Ispanijos ir Rusijos, kuris sudarytų sąlygas vykdyti tiesioginius skrydžius tarp Barselonos ir Tokijo;

62.  prašo Komisijos išnagrinėti dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

63.  ragina Komisiją apsvarstyti galimą „Brexit“ poveikį konkurencijai aviacijos sektoriuje ir spręsti su tuo susijusius klausimus, ypač jei tai paveiktų Jungtinės Karalystės narystę Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) susitarime, dėl ko būtų apribotos galimybės patekti į visas ES paskirties vietas ir atvirkščiai;

64.  mano, kad vienodų sąlygų įmonėms užtikrinimas ES vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo pastangų iš esmės kovoti su socialiniu dempingu;

65.  ragina Komisiją toliau nagrinėti nutrauktų diskusijų apie būsimus teisės aktus pagal ES aviacijos strategiją ilgalaikes pasekmes;

66.  palankiai vertina Komisijos įžanginį poveikio vertinimą ir viešas konsultacijas dėl maisto tiekimo grandinės; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas jau ragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus, kilusius dėl, viena vertus, greitos platintojų sektoriaus koncentracijos nacionaliniu lygmeniu ir, kita vertus, didžiųjų platintojų Europos ir tarptautiniu lygmeniu sudaromų aljansų bendro poveikio tiek maisto produktų tiekimo grandinės pradinei grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad dėl tokių struktūrinių pokyčių tenka baimintis galimo strateginio suderinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje, nerimauti dėl tinkamo gamintojų, ypač smulkiųjų ūkininkų, organizacijų veikimo, ir patvirtintų rūšių, pritaikytų ekologinėms žemės ūkio sąlygoms, pasirinkimo; ragina Komisiją parengti ES lygmens privalomą teisinę sistemą, kad būtų kovojama su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, darančia neigiamą poveikį ūkininkams;

67.  palankiai vertina Komisijos nuodugnų tyrimą dėl bendrovių „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jei bus pritarta „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimui, trims bendrovėms („ChemChina“-„Syngenta“, „Du Pont“-„Dow“ ir „Bayer“-„Monsanto“) priklausys ir jos prekiaus iki 60 % pasaulyje patentuotų sėklų ir 64 % pasaulio pesticidų ir herbicidų; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia koncentracija neabejotinai sukels kainų kilimą, padidins ūkininkų technologinį ir ekonominį priklausomumą nuo keleto pasauliniu mastu integruotų, „vieno langelio“ principu veikiančių platformų, pasireikš apribota sėklų įvairove ir inovacijų veiklos nukreipimu nuo gamybos modelio, kurio laikantis tausojama aplinka ir išlaikoma biologinė įvairovė, ir galiausiai sumažins inovacijų, nes sumažęs konkurencija; todėl prašo Komisijos atidžiai išanalizuoti tai, kad keli susijungimai šiame sektoriuje vyksta tuo pačiu metu, įvertinti koncentracijos lygį ir susijungimų daromą poveikį konkurencijai įvairiose atitinkamose rinkose;

68.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisija pritarė bendrovių „Bayer“ ir „Monsanto“ susijungimui, nes, nepaisant siūlomo bendrovės „Bayer“ turto pardavimo, šis susijungimas dar labiau sustiprina ir taip jau didžiulę žemės ūkio verslo koncentraciją ir veiksmingai trukdo perėjimui nuo žemės ūkio, priklausomo nuo chemikalų, prie iš tiesų darnaus ūkininkavimo; ragina persvarstyti konkurencijos teisės aktus siekiant sudaryti galimybes veiksmingai pasipriešinti tokio pobūdžio susijungimams ateityje; todėl primygtinai ragina Komisiją įvertinti, ar susijungimai žemės ūkio sektoriuje gali reikšmingai trukdyti veiksmingai konkurencijai, atliekant ne ribotos aprėpties tyrimą, kuriuo koncentruojamasi tik į susijungimo poveikį kainoms, produkcijos apimčiai ir inovacijoms, bet įvertinant visas socialines tokių susijungimų pasekmes, atsižvelgiant į jų platesnį poveikį aplinkos apsaugai ir į tarptautines su biologine įvairove susijusias prievoles, kaip reikalaujama pagal SESV 11 straipsnį;

69.  mano, kad prekybos subsidijos ir lengvatos, kaip antai BLS ir BLS +, skiriamos ne ES valstybėms, kad jos skatintų žmogaus ir darbo teises, tačiau kurios taip pat pasirodė esančios labai svarbios skatinant ES konkurencingumą tarptautinėje arenoje, turi būti tinkamai stebimos ir skiriamos atsižvelgiant į poveikį ES pramonei; todėl ragina Komisiją sustabdyti paramą ar palankumą, jei ES nepriklausančios šalys tuo piktnaudžiauja;

70.  primena, kad Komisija nuo 2014 m. birželio mėn. nagrinėjo įmonei „McDonald’s“ Liuksemburgo taikomą mokesčių režimą ir 2015 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, bet kad galutinis sprendimas iki šiol nebuvo priimtas; prašo Komisijos dėti pastangas, kad greitai šiuo klausimu būtų priimtas galutinis sprendimas;

71.  ragina Komisiją reguliariai vertinti valstybių narių veiksmingumą užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kuri yra esminis sveikos konkurencijos politikos elementas; pabrėžia, kad prekių ženklų apsauga yra labai svarbi siekiant nustatyti ir atskirti produktus rinkoje; Pabrėžia, kad be prekių ženklų ir gebėjimo suteikti žmonėms galimybę diferencijuoti produktus, gamintojams tampa labai sunku, o gal net ir neįmanoma, patekti į naujas rinkas; be to, mano, kad sutelkiant konkurenciją vien į kainas, gamintojams, užimantiems mažą rinkos dalį, sunku sustiprinti savo padėtį rinkoje; todėl pabrėžia, kad prekių ženklų panaikinimu arba jų naudojimo apribojimais sukuriama didelių kliūčių patekti į rinką ir silpninamas esminis laisvos ir sąžiningos konkurencijos aspektas Europos Sąjungoje;

72.  aktyviai remia 2016 m. Konkurencijos politikos ataskaitoje Komisijos išsakytą teiginį, kad „kai įmonės plečia veiklą visame pasaulyje, tą patį turi daryti ir konkurencijos užtikrinimo institucijos“; mano, kad siekiant sąžiningos pasaulinės prekybos plėtojimo, būtina užtikrinti, kad būtų taikomos pasaulinio masto konkurencijos ir skaidrumo taisyklės ir būtų vykdoma konkurencijos institucijų aukščiausio lygio koordinavimo veikla, įskaitant su keitimusi informacija nagrinėjant konkurencijos bylas susijusią veiklą; primena, kad kova su nesąžininga prekybos praktika, be kita ko, įgyvendinant konkurencijos politiką, yra būtina norint užtikrinti, kad pasauliniu lygmeniu būtų sudaromos vienodos sąlygos darbuotojams, vartotojams ir įmonėms, ir kad ji yra viena iš Sąjungos prekybos strategijos prioritetų; pabrėžia, jog diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo nurodoma, kad Sąjunga turi imtis priemonių vienodoms konkurencijos sąlygoms užtikrinti, ir ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias politikos priemones šioje srityje;

73.  ragina modernizuoti prekybos apsaugos priemones, kad jos taptų stipresnės, greitesnės ir veiksmingesnės; palankiai vertina naują antidempingo muitų skaičiavimo metodą, kuriuo būtų tinkamai užtikrinamas bent toks pat veiksmingumas kaip anksčiau nustatytomis antidempingo priemonėmis, visiškai laikantis mūsų prisiimtų PPO įsipareigojimų; primena, kad svarbu stebėti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu naudotis kompensacine priemone sprendžiant su nesąžininga pasauline konkurencija susijusias problemas, taip pat sudaryti galimybę taikyti ją tokiomis pat sąlygomis, kaip ES valstybės pagalbos taisykles;

74.  pabrėžia, kad abipusiškumas turi tapti vienu iš Sąjungos prekybos politikos ramsčių, siekiant sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms, ypač viešųjų pirkimų srityje; akcentuoja, kad pastangos užtikrinti geresnes sąlygas patekti į užsienio viešųjų pirkimų rinkas neturi trukdyti kurti ES taisyklių, susijusių su socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjunga turėtų Tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę, kuria būtų užtikrinamas reikiamas abipusiškumas tais atvejais, kai prekybos partneriai nesuteikia prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkų; primena tiesioginių užsienio investicijų privalumus ir mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl užsienio investicijų kontrolės turėtų padėti užtikrinti didesnį prieigos prie rinkos abipusiškumą;

75.  prašo Komisijos prekybos derybose skirti ypatingą dėmesį MVĮ, siekiant užtikrinti joms geresnes galimybes patekti į rinkas ir padidinti jų konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad Komisija didelio dėmesio sulaukusiais atvejais ėmėsi priemonių siekdama panaikinti nesąžiningą konkurenciją, tačiau pabrėžia, kad taip pat nepaprastai svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją MVĮ;

76.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos prekybos politika ir prekybos susitarimai gali padėti kovoti su korupcija;

77.  primena, kaip svarbu taikyti veiksmingus ir suderintus ES muitinės kontrolės veiksmus kovojant su nesąžininga konkurencija;

78.  ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip nesąžiningos prekybos praktikos problemą galima spręsti pagal dabartinę konkurencijos politiką;

79.  todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), įskaitant atgrasomųjų baudų svarbą konkurencijos politikai; be to, pabrėžia, kad valdžios institucijos, į kurią kreipiamasi su prašymu vykdyti sprendimą dėl baudos skyrimo, atsisakymas tai daryti visada turi būti tinkamai pagrįstas, be to, reikėtų nustatyti sistemą, pagal kurią tokiais atvejais būtų galima spręsti galimus ginčus tarp valdžios institucijų;

80.  atkreipia dėmesį į e. prekybos sektoriaus tyrimą ir jo galutinę ataskaitą, kurioje nurodoma, kad elektroninės prekybos sektoriuje daugelis esamų verslo praktikų daro neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir riboja vartotojų pasirinkimo laisvę; mano, kad atsižvelgiant į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, šis tyrimas turėtų būti dalimi platesnių Komisijos pastangų užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų visapusiškai taikoma ir mažmeninės prekybos internetu įmonėms;

81.  pritaria Komisijos ketinimui užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą paplitusių verslo praktikų, kurios atsirado ar išsivystė dėl e. prekybos augimo, atveju; ir pabrėžia, kad Komisija turi dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, be kita ko, su e. prekyba susijusių verslo praktikų atžvilgiu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į asimetriškus santykius tarp stambių mažmeninės prekybos internetu įmonių ir jų tiekėjų, Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų aktyviai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, nes tiekėjai, ypač MVĮ, neturi ekonomiškai efektyvių galimybių naudotis teisių gynimo priemonėmis;

82.  ragina stiprinti vartotojų pasirinkimo laisvę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (Reglamentas (ES) 2016/679) įtvirtinta teisė į duomenų perkeliamumą yra tinkama vartotojų teisių ir konkurencijos stiprinimo strategija;

83.  mano, kad veiksminga konkurencijos politika gali papildyti reguliavimo srities iniciatyvas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir mano, kad tuo atveju, kai reguliavimo veiksmus visų pirma paskatina atsakas į kai kurių rinkos subjektų veiksmus, žala galėtų būti atlyginta taikant konkurencijos politikos priemones, skirtas kovai su antikonkurenciniais veiksmais, netrukdant siekiantiems konkuruoti;

84.  yra susirūpinęs dėl to, kad gamintojai pardavimui internetu dažniau taiko sutartinius apribojimus (tai patvirtina e. prekybos sektoriaus tyrimas), ir ragina Komisiją atidžiau peržiūrėti tokias nuostatas, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų nepagrįstai ribojama konkurencija; taip pat prašo Komisijos, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, peržiūrėti Vertikaliųjų apribojimų gaires ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

85.  atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos 26 d. generalinio advokato N. Wahlio išvadą byloje C-230/16 Coty Germany GmbH prieš Parfümerie Akzente GmbH, kad platinimo susitarime numatytas pardavimo elektroninėse prekyvietėse apribojimas neturėtų būti laikomas pagrindiniu apribojimu pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

86.  pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą, kuri galėtų apimti ir galimybę pasinaudoti kolektyviniu teisių gynimu, yra itin svarbi norint pasiekti ES konkurencijos politikos tikslus; pabrėžia, kad stokojant tokių galimybių silpninama konkurencija, vidaus rinkos veikimas ir vartotojų teisės;

87.  primena, kad norint veiksmingai kovoti su antikonkurenciniais veiksmais valstybės narės turi patvirtinti tokią ekonomikos politiką, kuri atitiktų atviros rinkos ekonomikos, grindžiamos laisva konkurencija, principus, nes tiktai protekcionistinės priemonės kenkia bendrosios rinkos veikimui; pabrėžia, kad būtina pašalinti visus nesąžiningos konkurencijos aspektus, įskaitant neregistruotą darbą ir taisyklių dėl darbuotojų komandiravimo apėjimą, nedarant poveikio laisvam darbuotojų judėjimui – vienai iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių;

88.  mano, kad Komisijos atliktos konsultacijos dėl galimybės pagerinti ES susijungimų kontrolę yra labai svarbios; mano, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, kad susijungimai nevaržytų konkurencijos vidaus rinkoje; todėl dar kartą ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose ir rinkų internacionalizaciją; taip pat ragina Komisiją vertinant įtaką rinkoje atsižvelgti į prieigos prie duomenų ir informacijos svarbą, taip pat į tai, ar susijungiant įmonėms duomenų ir informacijos apie klientus apjungimas iškraipo konkurenciją, ir į tai, kokiu mastu įmonės išimtinė prieiga prie tam tikrų analizės metodų ir patentų išstumia konkurentus; dar kartą prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji nustato sąžiningai konkurencijai būtiną minimalų rinkos dalyvių skaičių, ir kaip ji išlaiko galimybę naujoms įmonėms, ypač pradedančiosioms įmonėms, patekti į labai koncentruotas rinkas;

89.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ES viešųjų pirkimų taisyklių vykdymą siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymu, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinius, aplinkos ir vartotojų apsaugos kriterijus, taip pat skatinti gerąją praktiką viešųjų valdžios institucijų veikloje; mano, kad plėtojant elektronines viešųjų pirkimų procedūras, bus sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bus padidintas skaidrumas ir užtikrinta veiksmingesnė konkurencijos taisyklių pažeidimų stebėsena; be to, ragina Komisiją skatinti MVĮ galimybes patekti į rinką pasitelkiant mažesnes sutartis, kai tai suderinama su svarbiausiais viešųjų pirkimų tikslais, ir atidžiai stebėti, kaip užtikrinamas su pirkimų centralizavimu viešųjų pirkimų rinkose susijusių taisyklių vykdymas;

90.  teigiamai vertina priimtas taisykles dėl išankstinio mokėjimo paslaugų perkeliamumo pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, nes tai pagerins konkurenciją vidaus rinkoje ir užtikrins didesnes vartotojų teises;

91.  mano, kad prisijungimo prie pasirinktinio platinimo arba franšizės tinklų kriterijai turėtų būti skaidrūs siekiant užtikrinti, kad tokie kriterijai nepažeistų konkurencijos politikos ir laisvo bendrosios rinkos veikimo; pabrėžia, kad tokie kriterijai turi būti objektyvūs, kokybiniai ir nediskriminaciniai ir kad jais neturi būti viršijama to, kas griežtai būtina; ragina Komisiją imtis priemonių šiam skaidrumui užtikrinti;

92.  atkreipia dėmesį į tai, jog konkurentų susitarimų rizika didėja, be kita ko, dėl kainų stebėsenos programinės įrangos; mano, kad ir tais atvejais, kai ryšiai tarp konkurentų yra silpnesni nei numatyta pagal dabartines normas, gali būtų vykdomi, galbūt net automatizuojami, suderinti veiksmai, kai algoritmai sąveikauja nepriklausomai nuo vieno ar daugiau rinkos subjektų nurodymų; prašo Komisijos atidžiai stebėti tokius naujus iššūkius laisvai konkurencijai;

93.  palankiai vertina Komisijos pastangas bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais ir daugiašaliais forumais konkurencijos politikos srityje; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra vis svarbesnis tais atvejais, kai įmonės, kurioms taikomas vykdymas, veikia įvairiose jurisdikciją turinčiuose subjektuose;

94.  mano, kad Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtimas bus naudingas konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimui visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ieškoti naujų prekybos susitarimų galimybių ir į tokius būsimus susitarimus įtraukti griežtas antimonopolines ir valstybės pagalbos taisykles;

95.  mano, kad konkurencijos politikoje turi būti atsižvelgiama į specifinį žemės ūkio sektoriaus pobūdį; primena, kad SESV 42 straipsniu žemės ūkio sektoriui konkurencijos teisės požiūriu suteikiamas specialus statusas, jis patvirtintas per paskutinę bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą nustatant nemažai nuo SESV 101 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių; pažymi, kad BŽŪP tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį žemės ūkio bendruomenei, nuolat patiriančiai ekonominius ir su klimato kaita susijusius pavojus; primena, kad konkurencijos politika daugiausia ginami vartotojų interesai ir nepakankamai atsižvelgiama į specifinius žemės ūkio produktų gamintojų interesus ir problemas; pabrėžia, kad konkurencijos politika turi būti vienodai ginami žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų interesai, užtikrinant teisingas konkurencijos ir patekimo į vidaus rinką sąlygas, siekiant skatinti investicijas ir inovacijas, siekti užimtumo, žemės ūkio įmonių gyvybingumo ir suderinto ES kaimo vietovių vystymosi, kartu propaguojant rinkos dalyviams užtikrinamą skaidrumą;

96.  atkakliai tvirtina, kad sąvoka „teisinga kaina“ neturėtų būti aiškinama kaip kuo mažesnė kaina vartotojams; priešingai, ji turi būti pagrįsta ir suteikti teisingą atlygį kiekvienai maisto tiekimo grandinės grandžiai;

97.  mano, kad gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vykdomi kolektyviniai veiksmai, įskaitant gamybos planavimą ir derybas dėl pardavimo bei sutarčių sąlygų, yra būtini siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų, nustatytų SESV 39 straipsnyje, todėl jiems turėtų būti taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo SESV 101 straipsnio, jei šiais bendrais veiksmais iš tikrųjų naudojamasi ir taip padedama didinti ūkininkų konkurencingumą; pažymi, kad Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 (Vieno BRO reglamentas) išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo visapusiškai išnaudojamos, be to, ūkininkams ir jų organizacijoms nebuvo užtikrinamas pakankamas teisinis tikrumas dėl to, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, jas įgyvendinant buvo susiduriama su sunkumais, o nacionalinės konkurencijos institucijos jas taikė nevienodai; palankiai vertina tai, kad Reglamentu (ES) 2017/2393(12) bus supaprastintos ūkininkų jungimuisi į organizacijas taikomos taisyklės ir išaiškintas ekonominę veiklą vykdančių gamintojų organizacijų vaidmuo ir įgaliojimai, susiję su konkurencijos teise, siekiant sustiprinti ūkininkų derybines galias, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

98.  atsižvelgdamas į teigiamas 2012 m. pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio įgyvendinimo peržiūras(13) ir į jo indėlį stiprinant pieninių gyvulių augintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, palankiai vertina tai, kad šis teisės aktų rinkinys per tam tikrą laiką bus išplėstas pagal Reglamentą (ES) 2017/2393; vis dėlto prašo Komisijos atlikti poveikio įvertinimą siekiant išsiaiškinti, ar derybų dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus sutarčių nuostatos turėtų būti išplėstos įtraukiant kitus žemės ūkio sektorius, nes ūkininkų ir gamintojų organizacijos turėtų turėti daugiau laisvės planuoti gamybą, teisę į kolektyvines derybas ir į derybas dėl pardavimo ir sutarčių, kuriose aiškiai nustatomos kainos ir apimtis, sąlygų;

99.  prašo numatyti aiškią automatinę nuo SESV 101 straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą, taikomą remiantis būtinumo ir proporcingumo principais, pagal kurią tarpšakinėms žemės ūkio organizacijoms būtų leidžiama įgyvendinti Vieno BRO reglamentu joms patikėtus uždavinius, siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

100.  siūlo, kad Vieno BRO reglamento nuostatų, pagal kurias galima priimti sūrių su kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda (150 straipsnis), SKVN arba SGN ženklinamo kumpio (172 straipsnis) ir vynų (167 straipsnis) pasiūlos reguliavimo priemones, taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant kokybės ženklu pažymėtus produktus, siekiant užtikrinti geresnes galimybes pasiūlą pritaikyti prie paklausos;

101.  palankiai vertina tai, kad Reglamentu (ES) 2017/2393 sukuriama procedūra, kuria ūkininkų grupė gali paprašyti Komisijos parengti neprivalomą nuomonę dėl kolektyvinių veiksmų suderinamumo su bendrąja nuo konkurencijos taisyklių leidžiančia nukrypti nuostata pagal Vieno BRO reglamento 209 straipsnį; tačiau, vadovaudamasis Žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendacija, ragina Komisiją patikslinti žemės ūkio sektoriui taikomos bendrosios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį, siekiant suformuluoti išimtį taip, kad SESV 101 straipsnio netaikymas jame nustatytais atvejais būtų įvykdomas ir veiksmingas;

102.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, kai žemės ūkio sektoriui kyla pavojus ir kai visiems piliečiams įtakos turi galima žala pagrindinių maisto produktų tiekimui, pagal į rinką orientuotą BŽŪP turi būti teikiama parama ūkininkams ir suteikiamos papildomos, ribotos trukmės ir tinkamai pagrįstos konkurencijos taisyklių išimtys; palankiai vertina tai, kad dėl Reglamentu (ES) 2017/2393 įdiegtų pakeitimų, bus lengviau taikyti Vieno BRO reglamento 222 straipsnio nuostatas, kuriomis leidžiama laikinai taikyti tokias nuo konkurencijos teisės leidžiančias nukrypti nuostatas;

103.  ragina toliau plėtoti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant geriau nustatyti krizes žemės ūkio ir maisto sektoriuje pasitelkus kokybiškesnius ir labiau suskirstytus duomenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad apibrėžiant ir renkant duomenis reikia įtraukti ūkininkų organizacijas;

104.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino, jog žemės ūkio produktų gamintojai sudaro mažiausiai koncentruotą maisto tiekimo grandinės lygį, o jų žaliavų tiekėjai ir klientai paprastai yra daug didesni ir labiau koncentruoti, todėl susidaro nesubalansuoti santykiai ir neigiama ir nesąžininga prekybos praktika (kai kurių didesnių mažmeninės prekybos tinklų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos subjektų atveju), kurios negalima išspręsti vien konkurencijos politika, todėl būtinas suderinamumas su kitomis politikos sritimis; todėl ragina Komisiją aiškiau apibrėžti dominuojančią padėtį ir piktnaudžiavimą tokia padėtimi, atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir žaliavų, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektorių derybines galias; todėl mano, kad Reglamente (ES) 2017/2393 bus nustatytos tam tikros nuostatos dėl teisės sudaryti rašytines sutartis ir derėtis dėl sutarčių sąlygų, kuriomis remiantis vertė bus geriau paskirstoma tiekimo grandinėje, siekiant sušvelninti suinteresuotųjų subjektų santykius, kovoti su nesąžininga komercine praktika, užtikrinti, kad ūkininkai labiau reaguotų į rinkos signalus, gerinti pranešimą apie kainas bei jų perdavimą ir pasiūlą labiau pritaikyti prie paklausos; be to, ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai klasifikuojamos ir joms būtų tinkamai nustatomos kainos ir kad piktnaudžiavimo ir nesąžiningos prekybos veiksmai, darantys įtaką ūkininkams, būtų stebimi ir šalinami privalomomis priemonėmis ir už juos būtų baudžiama; mano, kad reikėtų išnagrinėti esamas nacionalines sistemas, siekiant nustatyti geriausią praktiką;

105.  pripažįsta, kad kol kas nei Europos, nei nacionaliniu lygmenimis konkurencijos teisės aktai nebuvo taikomi siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; pažymi, kad šiuo atžvilgiu įgyvendintos konkrečios nacionalinės taisyklės, tačiau jos nepasirodė esančios visapusiškai veiksmingos sprendžiant šalims būdingą nesąžiningos prekybos praktikos ir sutrikusios galios pusiausvyros maisto tiekimo grandinėje problemą; ragina Komisiją paskelbti ir nedelsiant patvirtinti pateiktą ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nesąžiningos prekybos praktikos, nustatyti suderintą teisinę sistemą, kuri padėtų geriau apsaugoti gamintojus ir ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, ir užtikrinti, kad vidaus rinka būtų toliau stiprinama;

106.  primena, kad Europos Parlamentas jau paragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas veiksmingai spręsti nerimą keliančias problemas, kylančias dėl kaupiamojo poveikio, kurį sparti prekybos sektoriaus koncentracija nacionaliniu mastu ir ES bei tarptautiniu mastu susiformuojantys didžiųjų prekybos tinklų susivienijimai daro tiek pradinei maisto tiekimo grandinės grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad šis struktūrinis pokytis kelia rūpesčių dėl galimo strateginio derinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje;

107.  ragina valstybes nares ir ES institucijas teikti pirmenybę bendrosios rinkos stiprinimui po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES užtikrinant visišką atitiktį ES konkurencijos teisės aktams, nukrypti nuo jų leidžiančioms nuostatoms ir kitiems standartams, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas valstybėms narėms;

108.  primena, kad individuali viršutinė riba skiriant de minimis pagalbą žemės ūkio sektoriuje 2013 m. buvo padvigubinta (nuo 7 500 EUR iki 15 000 EUR), siekiant įveikti paaštrėjusias klimato, sveikatos ir ekonomines krizes; pažymi, kad nacionalinė de minimis viršutinė riba tuo metu buvo tik šiek tiek patikslinta (nuo 0,75 proc. iki 1 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės), taip sumažinant valstybių veiksmų laisvę siekiant padėti sunkumų patiriantiems ūkiams; todėl prašo, kad nacionalinė de minimis pagalbos viršutinė riba būtų padidinta iki 1,25 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės, siekiant pagerinti sunkią ūkininkų ekonominę padėtį; pažymi, kad nuosekliomis de minimis pagalbos teikimo taisyklėmis pavyktų pagerinti ūkininkų padėtį ir tokiu būdu nereikėtų vėl nacionalizuoti žemės ūkio politikos;

109.  pabrėžia lėšų, kuriomis siekiama užtikrinti didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų prieinamumą, svarbą, siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos ir padidinti konkurenciją, ypač kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose;

110.  pabrėžia, kad ES rinkos atvėrimas labai konkurencingiems prekybos partneriams ir stambiems žemės ūkio produktų eksportuotojams, kuriems taikomi įvairūs skirtingi standartai, gali sukelti pavojų labiausiai pažeidžiamiems ES ūkininkavimo sektoriams; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į galimų rinkos iškraipymų, kylančių sudarius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, poveikį Europos žemės ūkio produktų gamintojams, turint omenyje keblią jų finansinę padėtį ir itin svarbų vaidmenį visuomenėje;

111.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms bei, kai tinkama, regioninėms konkurencijos institucijoms.

(1) OL L 187, 2014 6 26, p. 1.
(2) OL L 156, 2017 6 20, p. 1.
(3) OL C 262, 2016 7 19, p. 1.
(4) OL C 93, 2017 3 24, p. 71.
(5) OL C 35, 2018 1 31, p. 71.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0428.
(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(10) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/aar-comp-2016_en_0.pdf
(11) Pavyzdžiui, Komisijos išsamus tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos schemos dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties Jungtinėje Karalystėje (SA.44896).
(12) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (OL L 350, 2017 12 29, p. 15).
(13) Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos padėties raidos ir pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio nuostatų taikymo ataskaitos (COM(2016)0724 ir COM(2014)0354).

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 4 d.Teisinis pranešimas