Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2951(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0188/2018

Pateikti tekstai :

B8-0188/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 26
CRE 18/04/2018 - 26

Balsavimas :

PV 19/04/2018 - 10.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0188

Priimti tekstai
PDF 269kWORD 47k
Ketvirtadienis, 2018 m. balandžio 19 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Nepasitikėjimas skiepais ir sumažėjęs pasiskiepijusių žmonių skaičius Europoje
P8_TA(2018)0188B8-0188/2018

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepasitikėjimo skiepais ir sumažėjusio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus Europoje (2017/2951(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas „Vaikų imunizacija: vaikų imunizacijos Europoje laimėjimai bei uždaviniai ir tolesni veiksmai“(1), kurias 2011 m. birželio 6 d. priėmė ES valstybių narių sveikatos ministrai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl skiepijimo kaip veiksmingos priemonės visuomenės sveikatos srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“(COM(2017)0339),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinį skiepijimo veiksmų planą (angl. Global Vaccine Action Plan, GVAP), kuriam 2012 m. gegužės mėn. pritarė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į PSO rezoliuciją 68.6, kurią 2015 m. gegužės 26 d. priėmė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. PSO patvirtintą 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) techninę ataskaitą „Imunizacijos informacinės sistemos ES ir EEE“ (angl. „Immunisation information systems in the EU and EEA“),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. ECDC techninę ataskaitą „Ligos, kurių galima išvengti skiepijant, ir imunizacija. Pagrindiniai gebėjimai“ (angl. „Vaccine-preventable diseases and immunisation: Core competencies“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime (Niujorkas, JAV) padarytą politinį pareiškimą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Pasaulio banko ataskaitą „Vaistams atsparios infekcijos. Grėsmė mūsų ekonomikos ateičiai“ (angl. Drug-Resistant Infections: A Threat to Our Economic Future),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. rekomendaciją 2009/1019/ES dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo(3),

–  kadangi daugėja tarpžemyniniais maršrutais keliaujančių asmenų;

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl nepasitikėjimo skiepais ir sumažėjusio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus Europoje (O-000008/2018 – B8-0011/2018) ir (O-000009/2018 – B8-0012/2018),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2010 m. gruodžio mėn. pasaulio sveikatos apsaugai vadovaujantys asmenys įsipareigojo užtikrinti, kad būtų atrasti, kuriami ir visame pasaulyje tiekiami gyvybiškai svarbūs skiepai, ypač skurdžiausioms šalims, ir ateinančius 10 metų (2011–2020) paskelbė skiepų dešimtmečiu;

B.  kadangi viso skiepų rinkinio vienam vaikui kaina, net ir skaičiuojant mažiausiomis pasaulio kainomis, nuo 2001 iki 2014 m. padidėjo 68 kartus; kadangi šis kainos padidėjimas yra nepagrįstas ir nesuderinamas su darnaus vystymosi tikslu užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti įvairaus amžiaus žmonių gerovę;

C.  kadangi ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys labai skiriasi rekomenduojamų skiepų ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo požiūriu;

D.  kadangi visos ES valstybės narės pritarė PSO 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planui;

E.  kadangi pakankamai aukštas imunizacijos lygis apsaugo piliečius nuo ligų, kurių galima išvengti skiepijant ir kurios yra pandeminės šalyse, kuriose skiepijimo ir imunizacijos lygis žemas;

F.  kadangi, remiantis mokslinių tyrimų grupės „Vaccine Confidence Project“ atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Europos regione gauta daugiausiai neigiamų atsakymų į klausimus apie skiepų svarbos suvokimą ir jų saugumą bei veiksmingumą, todėl gyventojų nepasitikėjimas skiepais jame yra didžiausias(4);

G.  kadangi dėl sumažėjusio skiepijimosi masto Europoje buvo nemažai tymų protrūkių ir su tuo susijusių mirties atvejų keliose Europos šalyse;

H.  kadangi įvairios valstybės narės, vadovaudamosi bendros sveikatos koncepcija, ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių skiepijimą laiko svarbia priemone, kuria siekiama užkirsti kelią tarpvalstybinio masto gyvūnų ligų protrūkiams ir apriboti tolesnio užkrato plitimo riziką, ir pradėjo skiepyti nuo Barneto koksielių (lot. Coxiella burnetii) sukeliamų infekcijų ir kitų bakterinių bei virusinių ligų, kurios kelia riziką ir visuomenės sveikatai;

I.  kadangi 2008–2015 m. Europoje buvo užregistruota 215 000 ligų, kurių galima išvengti skiepijant, išskyrus gripą, atvejų(5);

1.  pripažįsta vaidmenį, kurį skiepai galėtų atlikti kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) ir kurį reikėtų toliau tirti;

2.  pripažįsta vaidmenį, kurį skiepai galėtų atlikti mažinant antibiotikų poreikį, taip padėdami apriboti AMM plitimą, ir kurį reikėtų toliau tirti; tačiau pabrėžia, kad skubus piktnaudžiavimo antibiotikais, netinkamo jų naudojimo ir nenumatyto poveikio mažinimas turi išlikti svarbiausias prioritetas;

3.  pažymi, kad skiepijant kiekvienais metais visame pasaulyje išvengiama apie 2,5 mln. mirčių ir mažinamos konkrečios ligos gydymo išlaidos, įskaitant antimikrobinį gydymą;

4.  palankiai vertina tai, kad pradėjus plataus masto profilaktinį skiepijimą Europoje gerokai prisidėta prie daugelio infekcinių ligų išnaikinimo ar sumažėjimo; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio nepasitikėjimo skiepais reiškinio, taip pat dėl to, kad trūksta nacionalinių rekomendacijų, kaip atsižvelgti į visuomenės senėjimą, ir ragina užtikrinti didesnį skaidrumą gaminant vakcinas ir parengti Europos Sąjungos piliečiams nuraminti skirtų priemonių;

5.  pažymi, kad, prieš PSO atliekant kvalifikacinę vakcinų atranką ir Europos vaistų agentūrai (EMA) jas patvirtinant, jos yra griežtai tikrinamos įvairiais bandymų etapais; atkreipia dėmesį į tai, kad tyrėjai turi deklaruoti visus interesų konfliktus;

6.  siūlo iš vertinimo grupių pašalinti į interesų konfliktą patekusius tyrėjus; ragina panaikinti EMA vertinimo grupės svarstymų konfidencialumo nuostatą; siūlo mokslinius ir klinikinius tyrimus, kuriais grindžiamos grupės išvados ir kurių anonimiškumas buvo iš anksto užtikrintas, paskelbti viešai;

7.  primena, kad bendros sveikatos koncepcija grindžiamame Europos kovos su AAM veiksmų plane teigiama, jog imunizacija skiepais yra ekonomiškai efektyvi visuomenės sveikatos priežiūros srities intervencinė priemonė kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms(6);

8.  palankiai vertina aktyvų Komisijos dalyvavimą skiepijimo klausimu ir tai, kad skiepijimo iniciatyva įtraukta į 2018 m. Komisijos darbo programą; palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtos Tarybos rekomendacijos dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, veiksmų gairės;

9.  pritaria Komisijos kovos su AMR veiksmų plane paskelbtam ketinimui nustatyti skatinamąsias priemones, kuriomis būtų siekiama didinti diagnostikos priemonių ir antimikrobinių medžiagų pakaitalų bei vakcinų naudojimo mastą(7);

10.  palankiai vertina tai, kad bus pradėtas taikyti bendras veiksmų planas, bendrai finansuojamas pagal ES sveikatos programą, kuriuo siekiama padidinti pasiskiepijusių žmonių skaičių;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti imunizacijos aprėpties teisinį pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo veiksmų plano 1 tiksle, nustatyti ir įgyvendinti tinkamą teisės aktų sistemą yra itin svarbu siekiant apibrėžti nacionalinius prioritetus ir imtis apčiuopiamų veiksmų, kad būtų prisiimti tvarūs su imunizacija susiję įsipareigojimai;

12.  tvirtai remia susitarimą dėl bendro pirkimo, kuris suteikia valstybėms narėms ir Komisijai pagrindą bendrai apsirūpinti vakcinomis ir taip sutelkti valstybių narių perkamąją galią, taigi užtikrinti, kad būtų apsirūpinta pakankamu kiekiu pandeminių ir kitokių vakcinų, užtikrinta prieiga prie vakcinų ir kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visas dalyvaujančias valstybes nares;

13.  palankiai vertina tai, kad 24 valstybės narės pasirašė susitarimą dėl bendro pirkimo, nes tai reiškia, kad jis apima 447,8 mln. iš 508,2 mln. ES piliečių; ragina susitarimo dar nepasirašiusias valstybes nares tai padaryti, siekiant užtikrinti, kad jis būtų taikomas visiems ES piliečiams;

14.  primena skaidrumo svarbą didinant ir išlaikant visuomenės pasitikėjimą vaistais;

15.  primena Klinikinių tyrimų reglamento(8) svarbą skatinant ir palengvinant naujų skiepų tyrimus ir užtikrinant klinikinių tyrimų rezultatų skaidrumą; ragina Komisiją ir Europos vaistų agentūrą (EMA) daugiau nedelsiant įgyvendinti Klinikinių tyrimų reglamentą, visų pirma sukuriant ES portalą ir duomenų bazę, kurių diegimas gerokai – daugiau kaip dvejus metus – vėluoja; be to, ragina visas susijusias šalis užtikrinti, kad dabartinis EMA perkėlimo iš Londono procesas nesukeltų jokių papildomų agentūros darbo sutrikdymų ar vėlavimų;

16.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi sveikatos priežiūros darbuotojai būtų užtektinai paskiepyti; ragina Komisiją pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimo masto klausimą;

17.  mano, kad Komisijos iniciatyva, susijusi su pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, kurią ketinama pateikti 2018 m. antrame ketvirtyje ir kuria siekiama paremti valstybes nares joms įgyvendinant skiepijimo programas, skirtas mažinti nepasitikėjimą skiepais, gerinti vakcinų tiekimą ir apskritai didinti skiepijimo mastą, yra tinkamas žingsnis; ragina Komisiją ir Tarybą rengiant rekomendacijas atsižvelgti į Parlamento poziciją;

18.  susirūpinęs pažymi, jog epidemiologiniai duomenys apie dabartinę skiepijimo padėtį valstybėse narėse rodo, jog esama daug su skiepų naudojimu susijusių spragų ir skiepijimo mastas yra nepakankamas, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga; yra susirūpinęs dėl to, kad augantis ir plačiai paplitęs nepasitikėjimas skiepais pasiekė susirūpinimą keliantį mastą, nes valstybėse narėse jis sukelia įvairius su sveikata susijusius padarinius; ragina valstybes nares atsižvelgti į skiepijimo, kaip prevencinės priemonės, naudą ir užtikrinti, kad būtų skiepijama ne tik kūdikystėje ir kad visos gyventojų grupės galėtų būti įtrauktos į skiepijimo visą gyvenimą programą;

19.  pabrėžia, kad visame pasaulyje mažėjantis visuomenės pasitikėjimas skiepais kelia susirūpinimą ir yra didelis išbandymas visuomenės sveikatos priežiūros specialistams; pažymi, kad dėl nepasitikėjimo skiepais šiuo metu Europa susiduria su išvengiamais tymų protrūkiais keliose šalyse; ragina Komisiją toliau didinti paramą nacionalinėms skiepijimo pastangoms, kurias dedant siekiama padidinti skiepijimo mastą;

20.  pažymi, kad didesnis vakcinų ir jų adjuvantų vertinimo proceso skaidrumas ir nepriklausomų galimo jų šalutinio poveikio mokslinių tyrimų programų finansavimas padėtų atkurti pasitikėjimą skiepais;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti duomenų rinkimo infrastruktūrą, kad būtų galima nustatyti infekcinės ligos ypatumus ir realų skiepų poveikį, siekiant paremti imunizacijos programų įgyvendinimą;

22.  yra susirūpinęs dėl didelių skirtingose valstybėse narėse rekomenduojamų, tiekiamų ir (arba) privalomų skiepų skirtumų; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių skiepijimo skirtumų didėja valstybių narių sveikatos priežiūros skirtumai ir kenkiama pastangoms sumažinti ir išnaikinti ligas, kurių galima išvengti;

23.  smerkia nepatikimos, klaidinančios ir moksliškai nepagrįstos informacijos skleidimą ir šią padėtį dar pabloginančią polemiką žiniasklaidoje, žiniasklaidos sensacijų vaikymąsi ir prastą žurnalistiką; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmingų priemonių, nukreiptų prieš tokios klaidinančios informacijos sklaidą, taip pat didinti informuotumą ir rengti informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama atkurti pasitikėjimą skiepais, ir plėtoti švietimą bei dialogą, ypač su tėvais, be kita ko, sukuriant Europos platformą, skirtą padidinti skiepijimo mastą ir neleisti, kad klaidinanti informacija būtų paveiki;

24.  pabrėžia, kad piliečiams būtina teikti išsamią faktinę ir moksliškai pagrįstą informaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas bendrauti su pilietinės visuomenės, visuomeninių judėjimų, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir nacionalinių sveikatos priežiūros institucijų suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kovoti su nepatikima, klaidinančia ir moksliškai nepagrįsta informacija apie skiepus;

25.  yra susirūpinęs dėl riboto kai kurių valstybių narių biudžeto, skirto konkrečiai skiepams, taip pat dėl aukštų kai kurių gyvybiškai svarbių skiepų kainų ir kainų svyravimo, nes dėl to gali dar labiau padidėti sveikatos priežiūros skirtumai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti priemones, kurių Parlamentas ragino imtis savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliucijoje dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų(9), ir drauge pabrėžia, kad skiepijimas yra viena iš veiksmingiausių visuomenės sveikatos priežiūros srities intervencinių priemonių, žvelgiant iš ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemų perspektyvos;

26.  yra susirūpinęs dėl to, kad didelės skiepų kainos neproporcingai veikia mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, įskaitant šalis, kurios praranda paramos teikėjų paramą, anksčiau teiktą per Skiepų aljansą GAVI (angl. Gavi, the Vaccine Alliance); ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant palengvinti prieigą prie skiepų atitinkamose šalyse;

27.  palankiai vertina vilčių teikiančią pažangą kovojant su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamomis ligomis ir vėžiu, padarytą dėl skiepijimo nuo ŽPV programų; ragina valstybes nares toliau plėtoti šias programas ir ištirti būdus, kaip padidinti skiepijimo mastą ir užkirsti kelią kitų formų vėžiui, pvz., įtraukiant berniukus į skiepijimo programas;

28.  mano, kad itin svarbu atlikti į ES šalis atvykstančių migrantų ir pabėgėlių atrankines skiepijimo patikras ir teikti jiems skiepijimo paslaugas; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kokia konkreti skiepijimo veikla vykdoma į ES šalis atvykstančių migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu, ir dirbti siekiant veiksmingai šalinti nustatytus trūkumus;

29.  yra susirūpinęs dėl skiepų trūkumo ir ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdų, kaip padidinti skiepų tiekimą ir prieinamumą, įskaitant susitarimus dėl skiepų atsargų kaupimo;

30.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti sveikatos priežiūros specialistų, kurie skiepija, informuotumo didinimo kampanijas, kurias vykdant būtų pabrėžiama jų moralinė ir etinė pareiga apsaugoti visuomenės sveikatą pacientams (ar pacientų teisėtiems globėjams) teikiant pakankamą informaciją apie rekomenduojamus skiepus, kad jie galėtų priimti informacija paremtą sprendimą;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros specialistai yra visuomenės pritarimo skiepams pagrindas ir kad jų rekomendacijos yra nuolat nurodomos kaip pagrindinė priežastis pasiskiepyti(10);

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamų ES veiksmų planą, kuriame būtų keliama socialinė nepasitikėjimo skiepų problema, didinami valstybių narių imunizacijos, kaip prioritetinės priemonės visuomenės sveikatos priežiūros srityje, įsipareigojimai, įskaitant prioritetinius ir konkretiems regionams pritaikytus veiksmus, ir atsižvelgiama į kintančias aplinkybes ir specifines problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės;

33.  ragina Komisiją pateikti labiau suvienodintą ir geriau suderintą ES masto skiepijimo grafiką, siekiant dalytis geriausia patirtimi, drauge su kitomis valstybėmis narėmis išnagrinėti galimybes sukurti ES skiepų saugumo ir veiksmingumo stebėjimo platformą, užtikrinti vienodą skiepijimo mastą visoje Europoje, sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus ir padėti didinti pasitikėjimą skiepijimo programomis ir skiepais; ragina Komisiją imtis tikslinių skiepijimo iniciatyvų, pvz., paskelbti Europos skiepijimo nuo gripo dieną, per kurią kiekvienais metais būtų galima pradėti skiepijimo kampaniją, kurios tikslas – 75 proc. aprėptis, nustatyta Tarybos rekomendacijose dėl sezoninio gripo;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares, pasitelkiant finansines ir politines skatinamąsias priemones, imtis konkrečių bendros sveikatos koncepcija grindžiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama padidinti žmonių ir, jei reikia, gyvūnų skiepijimo mastą ir taip ekonomiškai efektyviau kovoti su infekcinėmis ligomis bei atsparumu antibiotikams, be kita ko, vykdant būsimą bendros žemės ūkio politiką po 2020 m.;

35.  ragina valstybes nares laiku teikti Komisijai, ECDC ir PSO duomenis apie skiepijimą ir ligas, kurių galima išvengti skiepijantis;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Pasaulio sveikatos organizacijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 202, 2011 7 8, p. 4.
(2) OL C 438, 2014 12 6, p. 3.
(3) OL L 348, 2009 12 29, p. 71.
(4) Larson, Heidi J. et al. (2016), „The State of Vaccine Confidence 2016: Global Insights Through a 67-Country Survey“, EBioMedicine; Volume 12, 2016, pp. 295-301.
(5) Užsienio santykių taryba, „Vaccine-Preventable Outbreak Maps“, 2015.
(6) Žr. veiksmų planą, p. 10.
(7) Žr. veiksmų planą, p. 12.
(8) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0061.
(10) Leask J., Kinnersley P., Jackson C., Cheater F., Bedford H., Rowles G., „Communicating with parents about vaccination: a framework for health professionals“, BMC Pediatrics, 2012, Volume 12, pp.12-154.

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 4 d.Teisinis pranešimas