Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2190(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0139/2018

Pateikti tekstai :

A8-0139/2018

Debatai :

PV 02/05/2018 - 21
CRE 02/05/2018 - 21

Balsavimas :

PV 03/05/2018 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0198

Priimti tekstai
PDF 495kWORD 63k
Ketvirtadienis, 2018 m. gegužės 3 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Metinis pranešimas dėl 2016 m. Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės
P8_TA(2018)0198A8-0139/2018

2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės (2017/2190(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2016 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB 2016 m. finansinę ataskaitą ir 2016 m. statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. tvarumo ataskaitą, 2016 m. EIB operacijų ES viduje vertinimo pagal trijų ramsčių sistemą ataskaitą ir 2016 m. Europos investicijų banko veiklos rezultatų už ES ribų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito komiteto 2016 m. metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB grupės kovos su sukčiavimu veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir 2016 m. EIB bendrojo valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos 2016 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015–2017 m. ir 2016–2018 m. EIB grupės veiklos planus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir į Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl EIB 2012 m. metinės ataskaitos(1), 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl EIB 2013 m. metinės ataskaitos(2), 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl EIB 2014 m. metinės ataskaitos(3) ir 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES(5) dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m. ir į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015)0361),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą ir prie jo pridedamus tarnybų darbinius dokumentus dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpio pratęsimo ir į to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus (COM(2016)0597, SWD(2016)0297 ir SWD(2016)0298),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. EIB parengtą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2016 dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo siekiama padidinti ir išplėsti ESIF,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. bendrovės „Ernst & Young“ atliktą Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 (ESIF reglamento) taikymo ad hoc auditą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 16 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondo valdymo 2016 m. (COM(2017)0326) ir (SWD(2017)0235),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 22 d. Europos ombudsmeno raštą Europos investicijų banko pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0139/2018),

A.  kadangi EIB, kaip apibrėžta SESV 308 ir 309 straipsniuose, yra ES bankas, didžiausias daugiašalis bankas ir didžiausias pasaulyje viešasis skolintojas, veikiantis tarptautinėse kapitalo rinkose;

B.  kadangi EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei regioninės plėtros taikydamas specialios paskirties finansavimo priemones, pvz., paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

C.  kadangi kyla vis daugiau tvarumo uždavinių, ypač įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurią būtina perkelti į daugelį EIB įsipareigojimų;

D.  kadangi EIB atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendindamas vis daugiau finansinių priemonių, kurias taikant ES biudžeto lėšos naudojamos kaip svertas;

E.  kadangi investicijos į inovacijas ir įgūdžius yra labai svarbios siekiant kurti Europos žinių ekonomiką ir įgyvendinti programos „Europa 2020“ tikslus;

F.  kadangi pagal SESV 309 straipsnį pagrindinis EIB uždavinys – prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros finansuojant mažiau išsivysčiusių regionų projektus ir projektus, kurie negali būti visiškai finansuojami vienos valstybės narės;

G.  kadangi šiuolaikiška, tvari infrastruktūra atlieka esminį vaidmenį kovojant su klimato kaita ir sujungiant vidaus rinkas bei Europos valstybių ekonomikas; kadangi visomis susijusiomis EIB teikiamomis investicijomis reikėtų užtikrinti, kad ES turėtų tvarią, veiksmingą, nekenkiančią aplinkai ir gerai integruotą infrastruktūrą, kurios reikia siekiant sukurti pažangią Europą ir teikti paramą ilgalaikiam augimui, kuris būtų iš tiesų tvarus ir įtraukus;

H.  kadangi EIB yra pagrindinis bankas, kurio tikslas – skatinti pradedančiųjų įmonių ir novatoriškų bendrovių augimą;

I.  kadangi EIB paskolomis, skirtomis klimato politikos veiksmams, reikėtų teikti paramą pereinant prie anglies dioksido nesukuriančios, nekenkiančios aplinkai, klimatui atsparios ekonomikos, konkrečiai – pasitelkiant projektus, kuriais skatinama efektyviai naudoti gamtos išteklius, atsinaujinančiąją energiją, efektyviai vartoti energiją;

J.  kadangi Investicijų planą Europai sudaro trys ramsčiai: lėšų investicijoms pritraukimas, užtikrinimas, kad investicijos pasiektų realiąją ekonomiką, ir investicijoms palankios aplinkos Sąjungoje gerinimas;

K.  kadangi EIB investicijos turėtų ne tik būti finansiškai naudingos operacijos, bet ir atitikti tvarumo kriterijus ir valdymo standartus pagal sutarties reikalavimą veikti nesiekiant pelno ir veikti Sąjungos interesui;

L.  kadangi EIB skaidrumo politikai kyla sunkumų dėl dvejopo viešosios institucijos pobūdžio – tai ir ES bankas, ir komercinis bankas, valdantis ir kaupiantis informaciją apie EIB klientus;

M.  kadangi EIB turėtų išlaikyti AAA reitingą, kuris yra svarbiausia jo verslo modelio – rinkti lėšas ir skolinti patraukliomis palūkanomis, taip pat turėti patikimų turto portfelių – vertybė;

N.  kadangi, nors EIB dėl savo pobūdžio kartais turi bendradarbiauti su privačiomis pelno siekiančiomis įmonėmis, svarbiausias jo vaidmuo – tarnauti ES piliečių, o ne privačių įmonių, bendrovių ar akcinių bendrovių interesams;

Finansiškai tvarios veiklos skatinimas siekiant svaraus ilgalaikio EIB investicijų poveikio

1.  pažymi, kad 2016 m. bendras EIB grupės finansavimas sudarė 83,8 mlrd. EUR, tais metais visų pritrauktų investicijų suma sudarė 280 mlrd. EUR;

2.  atkreipia dėmesį į 2016 m. EIB metinių ataskaitų, kuriose nurodyta įvairi investicinė veikla ir numatomas jos poveikis, rinkinį; pakartoja savo prašymą, kad EIB pateiktų visapusiškesnę, išsamesnę ir labiau suderintą metinę veiklos ataskaitą ir reikšmingai pagerintų informacijos pateikimą, įtraukdamas išsamiai ir patikimai suskirstytas patvirtintas, pasirašytas ir tais metais išmokėtas investicijas, naudotus finansavimo šaltinius (nuosavus išteklius, ESIF, centralizuotai valdomas ES programas ir pan.), taip pat tokią informaciją apie naudos gavėjus (valstybes nares, viešąjį arba privatųjį sektorių, tarpininkus arba tiesioginius gavėjus), remiamus sektorius ir ex post vertinimų rezultatus;

3.  ragina EIB tęsti pastangas šioje srityje politikos formuotojams suteikiant visapusišką ir išsamią informaciją apie banko operacijų valstybėse narėse ir už ES ribų konkrečiai padarytą ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, pridėtinę vertę ir pasiektus rezultatus, pateikiant atitinkamai 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo ir rezultatų vertinimo sistemos (RVS) ataskaitas; pabrėžia, kad svarbu atlikti nepriklausomą kiekvieno projekto ex ante ir ex post vertinimą; ragina EIB savo investicijų poveikio ataskaitose pateikti išsamių tarptautiniu mastu sukurtos pridėtinės vertės pavyzdžių, taip pat nurodyti pagrindinius sektorinių ir tarpsektorinių laimėjimų rodiklius; ragina EIB šių ex post vertinimų rezultatus perduoti Europos Parlamentui;

4.  primena, kad veikla, kuriai skiriama EIB parama, turi atitikti pagrindinį banko uždavinį pagal SESV, strategijoje „Europa 2020“ nustatytus ES politikos tikslų principus ir 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP 21) susitarimą; todėl pabrėžia, kad EIB misija – atgaivinti Europos ekonomiką siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir remti pažangų, integracinį ir tvarų augimą Sąjungoje, didesnę sanglaudą, kuri būtina siekiant, kad nedidėtų nelygybė valstybių narių viduje ir tarp jų; todėl tikisi vis glaudesnio EIB, Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo siekiant pagerinti planavimą ir tikslų nustatymą, kad būtų galima iš naujo nustatyti finansavimo prioritetus;

5.  pabrėžia, kad dėl MVĮ, pradedančiųjų įmonių, mokslinių tyrimų, inovacijų, skaitmeninės ekonomikos ir energijos vartojimo efektyvumo poveikio ir svarbos tiek vietos, tiek nacionalinei ekonomikai, investavimas į juos yra svarbiausias veiksnys siekiant, kad atsigautų ES ekonomika ir būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas;

6.  nurodo, kad nuolat kyla poreikis, kad EIB prisidėtų prie užsitęsusio investicijų deficito mažinimo remdamasis patikimais ekonominiais kriterijais; pabrėžia, kad atliekant finansuojamų projektų vertinimą taip pat derėtų atsižvelgti į išorinį socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai (teigiamą ir neigiamą), visų pirma susijusį su tokio išorinio poveikio padariniais vietos bendruomenėms, siekiant suvokti, ar ES piliečiai gauna realios pridėtinės vertės;

7.  mano, kad tvirtinant investicinius projektus reikėtų remtis patikima, nepriklausoma analize, kuria įvertinamas finansinis tvarumas ir su projektais susijusi rizika, siekiant išvengti nuostolių nacionalizavimo ir pelno privatizavimo rizikos, kai projektui naudojami ir viešieji ištekliai; pažymi, kad numatyti teikti viešąsias subsidijas reikėtų tik tais atvejais, kai vykdomos visuotinės svarbos misijos ir kai rinka negali pasiekti būtinų viešosios politikos rezultatų;

8.  dar kartą pareiškia, kad Parlamentas yra susirūpinęs dėl to, jog būtų nustatyta harmoninga strategija, pagal kurią projektai ir investicijos geografiniu aspektu būtų paskirstyti ES valstybėms narėms dinamiškai, sąžiningai ir skaidriai, atsižvelgiant į tai, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas mažiau išsivysčiusioms šalims ir regionams; atkreipia dėmesį į tai, kad 70 proc. viso EIB skolinimo 2016 m. (46,8 mlrd. EUR) sukoncentruota keliose šalyse, kurių finansų rinkos yra labiausiai išvystytos, tai rodo, kad ne visos valstybės narės ar regionai gali jas prisivyti ir vienodai pasinaudoti investicijų galimybėmis;

9.  reiškia paramą keturiems EIB viešosios politikos tikslams ir dviem horizontaliesiems uždaviniams, susijusiems su tais tikslais – ekonominei ir socialinei sanglaudai ir klimato politikos veiksmams, skirtiems daugeliui klausimų, pradedant regioninio disbalanso mažinimu ir baigiant pagalba mažiau išsivysčiusiems regionams, kad jie taptų patrauklesni siekiant sukurti aplinką, palankią tvaraus ir integracinio augimo skatinimui; tačiau pakartotinai ragina EIB kaip pagrindinį savo viešosios politikos tikslą vėl nustatyti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

10.  ragina EIB didelės apimties infrastruktūros projektų atveju atsižvelgti į visą riziką, dėl kurios galėtų kilti poveikis aplinkai, ir visų pirma finansuoti projektus, kuriais, kaip įrodyta, kuriama reali pridėtinė vertė aplinkai, ekonomikai arba vietos gyventojams; pabrėžia, kad svarbu atlikti griežtą galimos korupcijos ir sukčiavimo rizikos stebėseną, ir prašo, kad EIB įšaldytų visas paskolas projektams, kai to reikalauja OLAF arba tai reikalinga dėl nacionalinio tyrimo;

11.  apgailestauja dėl to, kad daugumai valstybių narių trūksta pajėgumų įgyvendinti finansines priemones, diegti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (VPP) ir siekti įvairių tipų finansavimo sinergijos, todėl daromas neigiamas poveikis bendrai investavimo pažangai;

12.  pabrėžia, kad reikia optimizuoti ES lėšų ir dotacijų naudojimą ir EIB požiūrį, kad techninė pagalba ir finansinės konsultacijos valstybėms narėms turi būti teikiamos lengvai prieinamu būdu, grindžiamu skolinimo (paskolos projektams, vidutinės trukmės paskolos, mažosios paskolos, rizikos kapitalas, nuosavas kapitalas ir fondų investicijos), dotacijų ir paskolų derinimo (tiesioginis finansavimas, kuriam lėšos skiriamos ir iš papildomų investicijų šaltinių, pvz., garantijų, projekto obligacijų) ir konsultacijų (praktinė patirtis, susijusi su finansais, ir techninė praktinė patirtis) kombinacija; todėl ragina EIB, bendradarbiaujant su Komisija, teikti daugiau techninės pagalbos konsultacijų ir analitinių paslaugų, projektų valdymo ir gebėjimų stiprinimo srityse valstybėms narėms, gaunančioms nedidelę dalį EIB finansavimo; primena, kad reikėtų rimtai įvertinti tokias finansines priemones, kaip projekto obligacijos, atsižvelgiant į jų finansinį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kad visa rizikos našta netektų visuomenei;

13.  pripažįsta, kad gali būti skirtumų tarp banko atliekamo projektų galimybių vertinimo ir įprasto sektorinio vertinimo, pasitelkiamo struktūriniams fondams; be to, mano, kad intervencijų veiksmingumą reikėtų vertinti remiantis finansinių priemonių galimybėmis ir tvarumu, kartu taip pat atsižvelgiant į kiekybinius rezultatus, kuriuos būtų galima pasiekti;

14.  ragina EIB atkreipti dėmesį į savo veiklos vykdymo išlaidų veiksmingumą atidžiai vykdant stebėseną ir pranešant apie administravimo išlaidas ir mokesčius, atsižvelgiant į tai, kad EIB valdo daug įgaliojimų; mano, jog labai svarbu, kad veiklos vystymo išlaidos būtų proporcingos; prašo, kad EIB į savo ataskaitas įtrauktų išsamią informaciją apie valdymo sąnaudų ir mokesčių (tiesioginių, netiesioginių ir sukauptųjų) struktūrą remdamasis valdomų įgaliojimų pobūdžiu, projektų apimtimi ir naudojamomis finansinėmis priemonėmis, t. y. paskolomis, garantijomis ar nuosavu kapitalu;

15.  mano, kad AAA reitingas yra esminis aspektas, susijęs su EIB investicijų strategijos kūrimu ir ilgalaikio skolinimo prioritetais; vis dėlto primena, kad norint prisidėti prie ES ekonomikos vystymosi, EIB priemonės ir intervencijos, ypač grindžiamos rizikos perleidimu, negali būti nerizikingos;

16.  pažymi, kad Jungtinės Karalystės lėšos sudaro 16,1 proc. EIB pasirašytojo kapitalo – 3,5 mlrd. EUR įmokėtojo kapitalo ir 35,7 mlrd. EUR banko kapitalo pagal pareikalavimą; prašo, kad EIB vadovybė nustatytų „Brexit’o“ padarinius EIB ir greitai praneštų apie juos Parlamentui, siekdama išsaugoti EIB galimybę pasiekti savo politikos tikslus;

17.  ragina EIB, atsižvelgdamas į neatidėliotiną išbandymą EIB, kurį lėmė Jungtinės Karalystės sprendimas taikyti 50 straipsnį, ir pripažindamas, kad negalima iš anksto numatyti tikslių išstojimo sąlygų, iki 2017 m. pabaigos pateikti Parlamentui išsamų projektų ir įgyvendinimo etapų suskirstymą ir išankstinį galimos rizikos vertinimą;

EIB finansų valdymo pridėtinės vertės ir papildomumo stebėsenos tobulinimas

18.  pažymi, kad 2016 m. EIB skolų, garantijų ir investicijų portfeliu sutelkta 280 mlrd. EUR vertės bendrųjų investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. 67,7 mlrd. EUR vertės investicijos buvo susijusios su ESIF patvirtinimais, visų pirma skirtais mažesnėms bendrovėms (31 proc.), energetikos sektoriui (22 proc.) ir moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms (22 proc.); vis dėlto apgailestauja, kad didelė iš ESIF portfelio skiriamų investicijų dalis teko projektams, susijusiems su iškastiniu kuru; dar kartą teigia, kad reikia atlikti išsamią kiekvieno projekto analizę ir poveikio aplinkai vertinimą;

19.  mano, kad labai svarbu suteikti daugiau svertų poveikiui ir užtikrinti papildomumą; atkreipia dėmesį EIB veiklos, kuri turėtų padėti sukurti papildomą 1,1 proc. BVP augimą ir 1,4 mln. papildomų darbo vietų iki 2030 m., modeliavimą ir numatomą poveikį; palankiai vertina tai, kad 385 000 MVĮ, kurios yra ES ekonomikos šerdis ir užimtumo bei tvaraus augimo akstinas, turės naudos iš EIF finansavimo; prašo EIB reguliariai teikti naujausio finansinių svertų poveikio ataskaitas; tačiau supranta, kad skirtingų sektorių finansinis svertas nevienodas ir mažesnį finansinį svertą turintis projektas nebūtinai turi mažą pridėtinę vertę;

20.  pabrėžia, kad šiuo lėto atsigavimo laikotarpiu EIB veiklą būtina atidžiai kreipti aukštos kokybės projektų link, užtikrinant didesnį papildomumą, palyginti su kitomis esamomis Sąjungos priemonėmis ir pagrindinėmis EIB operacijomis; todėl taip pat tikisi glaudesnio EIB, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo siekiant padidinti rinkos lankstumą ir gerinti skaitmenines ir transporto infrastruktūras, kurių stoka dažnai laikoma kliūtimi investicijoms;

21.  mano, kad reikėtų teikti atitinkamą kokybinę valdymo informaciją apie kiekvieną finansuojamą projektą, greta rizikos pozicijos remiantis ir stebėsena ar papildomumo rodikliais, kad būtų galima tinkamai įvertinti tų projektų pridėtinę vertę, galimybę būti veiksmingumo akstinu ar indėlį į ES ekonomiką;

22.  ragina EIB pateikti tikslią informaciją, kai kyla grėsmė ES viešųjų išteklių finansiniams svertams, apie pasiektus ir gavėjams arba projektams nukreiptus mažiausius ir vidutinius finansinius svertus, kartu parodant pritraukto privačiojo finansavimo dydį; prašo aiškiai nurodyti, kokia finansinio sverto dalis tenka viešajam finansavimui, o kokia – privačiajam kapitalui; mano, kad yra rizikos, jog bus nurodytas didesnis nei iš tiesų didinamasis poveikis, ir kad apibrėžti tikslai ir rezultatai buvo tik numatyti, bet nepatvirtinti remiantis apčiuopiamais, tiksliais, aiškiais ir naujais statistiniais duomenimis;

Esami ESIF pasiekimai

23.  pažymi, kad iki 2016 m. pabaigos ESIF tikėjosi sutelkti kriterijus atitinkančių investicijų, kurių bendra suma būtų 163,9 mlrd. EUR; tačiau taip pat pažymi, kad, remiantis 2018 m. EIB grupės veiklos planu, faktinė investicijų, 2016 m. sutelktų pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją (IIL) ir MVĮ liniją (MVĮL), apimtis buvo ne didesnė nei 85,5 mlrd. EUR ir kartu su 2015 m. sutelktais 37 mlrd. EUR iš viso siekė 122,5 mlrd. EUR ESIF sutelktų investicijų;

24.  abejoja, ar galima pasiekti iškeltą tikslą sutelkti 500 mlrd. EUR įgyvendinant ESIF 2.0, ir ragina EIB įrodyti ESIF, kaip finansinės priemonės, skirtos privačiosioms investicijoms skatinti, pridėtinę vertę;

25.  primena, kad svarbiausias ESIF, kuris, skirtingai nei kitos esamos EIB finansinės priemonės, remiamas iš ES biudžeto, tikslas – kurti papildomumą nustatant tikrai papildomus ir novatoriškus perspektyvius sektorius ir didesnės rizikos projektus kartu su naujais atitinkamais privačiojo sektoriaus dalyviais;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingų Investicijų plano Europai ramsčių tarpusavio papildomumas dar tik pradėtas kurti; pripažįsta, kad nors pagal antrąjį ramstį EIB grupė turi didelę įtaką Europos investicijų konsultacijų centrui (EIKC), tačiau daro labai mažą įtaką kitoms antrojo ramsčio nuostatoms (užtikrinti, kad investicijų lėšos patektų į realią ekonomiką) ar trečiajam ramsčiui (investicijų aplinkos gerinimas – reguliavimo reforma);

27.  pabrėžia, kad svarbūs papildomumo kriterijai, apimantys su būtinybę remti tas operacijas, kurios atitinka ESIF paramos skyrimo kriterijus tik tuo atveju, jeigu jomis siekiama spręsti aiškiai nustatyto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas, ir kurių be ESIF nebūtų galima vykdyti tokiu pat mastu ar per tokį patį laikotarpį; prašo EIB grupės visapusiškai pasinaudoti pajėgumu prisiimti riziką siekiant atrinkti novatoriškas įmones, kartu aiškiai parodant galimybes sukurti tikrą pridėtinę vertę, pvz., stabilių ir kokybiškų darbo vietų pavidalu;

28.  primena, kad būtina deramai dokumentais pagrįsti visų ESIF remiamų projektų papildomumo vertinimą; apgailestauja, kad neskelbiamos patvirtintų operacijų rezultatų suvestinės pagal ESIF 1.0; primena, kad nepaskelbus šių rezultatų suvestinių kyla atskaitomybės ir skaidrumo problemų; pabrėžia, kad skaidrumas, susijęs su ESIF rodiklių suvestinėmis, taip pat siekiant ESIF investicijų komiteto atskaitomybės yra labai svarbus, todėl teigiamai vertina tai, kad pagal ESIF 2.0 bus viešai paskelbta rodiklių suvestinė; be to, pažymi, kad būtina aiškiau apibrėžti už įprastas EIB operacijas rizikingesnės veiklos papildomumo principą, siekiant užtikrinti didesnį projektų atrankos nuoseklumą ir skaidrumą;

29.  ragina EIB pateikti visapusišką ir tinkamą kiekybinę informaciją apie ESIF užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, parodant jų faktinį papildomumą ir poveikį, palyginti su lyginamaisiais indeksais;

30.  ragina Banką pateikti informaciją apie EFSI projektus, tarp kurių galimai yra infrastruktūros įrenginių, kurie daro didelį poveikį aplinkai ir dėl kurių papildomumo kyla abejonių, kaip antai biologinio perdirbimo įrenginiai, plieno liejyklos, pakartotinio dujinimo bei dujų laikymo įrenginiai ir greitkeliai; ragina Banką rimtai atsižvelgti į vietos valdžios institucijų, suinteresuotųjų subjektų bendruomenių ir pilietinės visuomenės grupių pareiškimus pagal deramo tikrinimo procedūrą; rekomenduoja EIB, laikantis atsargumo principo, sustabdyti ir, jei reikia, nutraukti finansavimą tais atvejais, kai yra mokslinių įrodymų, kad vykdomi su aplinka susiję pažeidimai arba daroma žala visuomenei ar vietos bendruomenėms, arba kyla tokia rizika;

31.  atskaitomybės tikslais reikalauja, kad Investicijų komitetas, taikydamas rodiklių suvestinę, reguliariai vertintų rezultatais grindžiamų investicijų plėtrą, siekiant nustatyti projektus, kurie tikslingi, turint mintyje jų faktinį makroekonominį poveikį ar indėlį į tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina atlikti objektyvią šių projektų papildomumo, pridėtinės vertės ir derėjimo su Sąjungos politika arba kitomis klasikinėmis EIB operacijomis apžvalgą;

32.  apgailestauja dėl to, kad tik 20 proc. ESIF finansavimo skirta remti projektus, kuriais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kadangi EIB standartinis portfelis pasiekė 25 proc. ribą; ragina EIB užtikrinti, kad bet kokiomis aplinkybėmis bus laikomasi jo aukščiausių standartų, siekiant apsaugoti aplinką ir atitikti COP 21 kriterijus;

33.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2016 m. pabaigoje ESIF investicijos į socialinę infrastruktūrą (žmogiškąjį kapitalą, kultūrą ir sveikatą) siekė tik 4 proc. (mažiau nei 900 mln. EUR); tai yra mažiausiai ESIF remiamas sektorius imant bendrai ir pagal dvi atskiras linijas (IIL ir MVĮL); pabrėžia, kad aišku, jog skubiai reikia gerokai padidinti tokių investicijų dalį ir apimtį;

34.  apgailestauja dėl to, kad esamos paramos paslaugos neteikiamos vietoje kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad vietos ir regionų subjektams reikėtų teikti tinkamus paaiškinimus ir strategines gaires, ypač susijusias su ESIF pozicijomis ir galimu derinimu su kitomis Sąjungos ar EIB lėšomis; pažymi, kad turėtų būti pagerintas ESIF ir kiti ES finansavimo šaltinių (COSME, programa „Horizontas 2020“) bendradarbiavimas siekiant užtikrinti didesnę sinergiją; nurodo, kad ESIF nereikėtų laikyti tik dar vienu papildomu finansavimo šaltiniu ir kad reikia imtis deramų priemonių siekiant išvengti tikslų sutapimo ar dvigubo finansavimo;

35.  pažymi, kad praėjus pusantrų metų nuo tada, kai įsteigtas ESIF, padidėjo EIB ypatingos veiklos apimtys; mano, kad vykdant EIB ypatingą veiklą, kuriai skiriama ESIF parama, turi būti kuriamas papildomumas, palyginti su kitomis EIB, EIF ar Sąjungos finansinėmis priemonėmis;

36.  primygtinai ragina didinti operacijų atrankos proceso skaidrumą ir atskleisti visą operatyvinę informaciją apie pasirašytas operacijas pateikiant rodiklių suvestinę, taip pat didinti atskaitomybę už operacijas;

37.  prašo racionalizuoti valdymo susitarimus taip, kad būtų galima geriau apibrėžti atitinkamą Komisijos ir EIB atsakomybę, užtikrinti nepriklausomumą ir užkirsti kelią įvairių sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių subjektų, ypač ESIF Investicijų komiteto narių, interesų konfliktams;

38.  palankiai vertina tai, kad padidėjo ESIF 2.0 atskaitomybė Europos Parlamentui (be kita ko reguliariai teikiant ataskaitas ir EP atstovui dalyvaujant ESIF valdančiojoje taryboje), taip pat tai, kad padidėjo ESIF rodiklių suvestinės skaidrumas; todėl tikisi, kad laikantis ESIF 2.0 reglamento bus skelbiami projektų vertinimai pagal rodiklių suvestinę, siekiant užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos būtų naudojamos tik kaip garantija projektams, dėl kurių pobūdžio pagrįsta skirti tokią papildomą viešąją paramą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad prie pasiūlymo išplėsti ESIF nebuvo pridėta poveikio vertinimo, kaip numatyta geresnio reglamentavimo gairėse, ir ex ante įvertinimo, kaip reikalaujama Finansinio reglamento dėl išlaidų programų ir finansinių priemonių 30 ir 140 straipsniuose;

39.  rekomenduoja metinėse ataskaitose nurodyti, kaip EIB integravo Europos Parlamento rezoliucijose pateiktas rekomendacijas, nes tai atskaitomybės praktika, kuri turi būti oficiali;

Pokyčių ir vertės kūrimo svertų nustatymas įgyvendinat ES viešosios politikos tikslus

40.  atkreipia dėmesį į 2016 m. EIB operacijų ES viduje ataskaitą, kurioje nurodytas finansavimas, kurį EIB suteikė keturiose pagrindinėse viešosios politikos srityse, konkrečiai – inovacijų ir įgūdžių (19,6 proc. pasirašytų EIB sutarčių 2016 m. – 13,1 mlrd. EUR), MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansų (31,7 proc. – 21,3 mlrd. EUR), infrastruktūros (27,1 proc. – 18,1 mlrd. EUR) ir aplinkos (21,6 proc. – 14,5 mlrd. EUR) srityse;

41.  apgailestauja dėl to, kad 2016 m. EIB operacijų ES viduje ataskaitoje nepateikta struktūrizuotos informacijos apie vieną iš banko kompleksinių politikos krypčių, t. y. apie ekonominę ir socialinę sanglaudą; reiškia susirūpinimą, kad antrus metus 2016 m. EIB nepasiekė numatyto 30 proc. investicijų į sanglaudą lygio (2016 m. ES viduje pasiektas 26,8 proc. lygis, o 2015 m. – 25,2 proc. lygis);

42.  pabrėžia, kad į EIB metines ataskaitas reikia įtraukti išsamesnę investicijų poreikio pagal kiekvieną sektorių ES analizę, kad būtų galima nustatyti visas sritis, kuriose trūksta investicijų, būtinų norint siekti ES prioritetų; mano, kad EIB turėtų įvertinti savo investicinių priemonių galimybes kovoti su tokiu deficitu;

43.  laikosi nuomonės, kad EIB skolinimo veiklą galima išplėsti veiksmingiau ir labiau strategiškai perskirstant išteklius, skiriant juos našiems ir tvariems investiciniams projektams, kurie neginčijamai turi pridėtinę vertę ir kurių sinergija su viešosiomis lėšomis didesnė, siekiant skatinti viešąsias investicijas ir vidaus paklausą; pabrėžia, kad toks plėtimas turėtų vykti drauge atitinkamai įvairinant EIB produktų asortimentą, be kita ko, efektyviau ir skaidriau naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kartu išlaikant viešosios ir privačiosios naudos pusiausvyrą, ir pasitelkiant kitus novatoriškus sprendimus, siekiant geriau atsižvelgti į realiosios ekonomikos poreikius;

44.  atkreipia dėmesį į daugybę raginimų EIB paspartinti ir palengvinti geriausios praktikos sklaidą visose valstybėse narėse, ypač per atitinkamus nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus, investavimo platformas ir institucijas, kurie yra pagrindinė priemonė siekiant koordinuoto ES atsako į žemo investicijų lygio problemą;

45.  apgailestauja dėl to, kad socialinės investicijos sudaro mažiau nei 6 proc. metinio EIB portfelio; pabrėžia, kad socialinė sanglauda yra svarbiausias horizontalusis prioritetinis EIB tikslas, ir primygtinai ragina Banką atsižvelgti į tai, kad reikia mažinti nelygybę ir skirtumus ES ir investuoti į socialinį sektorių ir platesniu geografiniu mastu;

Parama MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms

46.  pripažįsta, kad dėl tendencijos kurti daugiau finansinių paramos MVĮ priemonių, palyginti su įprastomis dotacijomis, randasi politikos iššūkių ir pokyčių vykdant sandorių stebėseną, valdant lėšas ir kalbant apie tai, kokiu mastu ir kaip greitai MVĮ išmokamos lėšos; nurodo, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės Europos ekonomikoje atlieka esminį vaidmenį, nes jos kuria darbo vietas ir skatina inovacijas; pabrėžia, kad daugiau kaip 90 proc. ES įmonių yra MVĮ, jose dirba du trečdaliai aktyvių užimtų gyventojų, todėl svarbiausiu EIB prioritetu turėtų išlikti parama siekiant sudaryti galimybes MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms gauti finansavimą; primena, kad EIB turėtų būti viena iš institucijų, padedančių sumažinti MVĮ patiriamą finansavimo deficitą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. EIB parama MVĮ sudarė maždaug 33,6 proc. jo finansavimo per Europos investicijų fondą ir per finansų tarpininkus buvo sutelkta 36,2 mlrd. EUR vertės investicijų su tikslu išsaugoti 3,8 mln. darbo vietų;

48.  pažymi, kad daugėja „InnovFin“ produktų – sukurtos dvi naujos finansavimo priemonės, skirtos parodomiesiems projektams atsinaujinančiosios energijos ir infekcinių ligų srityse; palankiai vertina naują 140 mln. EUR vertės operaciją, susijusią su tarpusavio skolinimo platforma, susiejančia investuotojus su lėšų ieškančiomis MVĮ;

49.  ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su savo finansų tarpininkais valstybėse narėse, kad būtų galima skleisti atitinkamą informaciją galimiems gavėjams siekiant sukurti verslininkams palankią aplinką, kad MVĮ turėtų daugiau galimybių gauti finansavimą; pabrėžia, kad EIB atlieka svarbų vaidmenį lengvinant partnerystes ir stiprinant paramos mechanizmus, skirtus labai mažų bei mažų ir vidutinių įmonių veiklai bei novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms finansuoti; taip pat ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su regioninėmis viešosiomis institucijomis siekiant optimizuoti MVĮ finansavimo galimybes;

50.  pabrėžia, kad EIB reikia toliau plėtoti rizikos kultūrą, kad padidėtų jo veiksmingumas ir intervencinių priemonių bei įvairių sričių ES politikos papildomumas, ypač ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose arba regionuose, kuriuose trūksta stabilumo, atsižvelgiant į nuolatinį ir ilgalaikį tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, tačiau nepažeidžiant patikimo valdymo principų;

51.  pabrėžia, kad investicijų programas reikia pritaikyti nedidelės apimties projektams, siekiant užtikrinti MVĮ dalyvavimą; mano, kad EIB turėtų prisidėti prie galimo labai mažų įmonių finansavimo deficito mažinimo, dažniau naudodamas finansines priemones ir produktus, kaip antai mikrofinansų priemonės ir garantijos;

52.  pabrėžia, kad galimybė gauti finansavimą ir tarptautinimas yra svarbios MVĮ patiriamos kliūtys; pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos stuburas; mano, kad, nepaisant to, kad buvo eita teisinga kryptimi, EIB turi dėti daugiau pastangų siekdamas užtikrinti lengvesnę ir veiksmingesnę MVĮ prieigą prie finansavimo, kad jos galėtų įsitraukti į pasaulinę vertės grandinę; mano, kad EIB turi remti ES įmones, kurios nori užsiimti verslu užsienyje, be kita ko, pasitelkdamas prekybos finansavimo priemonę;

Inovacijos ir įgūdžiai

53.  pabrėžia, kad investicijos į inovacijas ir įgūdžius yra itin svarbios Europos žinių ekonomikos plėtrai ir tam, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, įskaitant tai, kad tyrimams ir plėtrai būtų skiriama 3 proc. BVP; visų pirma tikisi, kad EIB, bendradarbiaudamas su Komisija ir valstybėmis narėmis, finansuos tuos projektus, kuriais trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu būtų užtikrintas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, kuris sudaro didelių kliūčių investicijoms, mažinimas;

54.  pažymi, kad bendra 2016 m. paskolų novatoriškiems projektams suma sudarė 13,5 mlrd. EUR, iš kurių 12,2 mlrd. EUR buvo susiję su pirmosiomis pasirašytomis sutartimis, o bendros su naujomis operacijomis susijusios projektų investicijų išlaidos sudarė 50,2 mlrd. EUR;

55.  primygtinai ragina EIB užtikrinti savo paramą kuriamoms novatoriškoms įmonėms ir joms komercializuojant naujus produktus, procesus ir paslaugas, nes tokios įmonės nelengvai gauna komercinių bankų finansavimą; pabrėžia EIB vaidmenį padedant baigti kurti Europos skaitmeninį tinklą (pvz., spartųjį plačiajuostį ryšį) ir bendrąją skaitmeninę rinką, įskaitant skaitmenines paslaugas; ragina EIB kurti skatinimo priemones, skirtas skatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą informacinių ir ryšių technologijų, gyvybės mokslų, maisto, darnaus žemės ūkio, miškininkystės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityse;

56.  palankiai vertina žinių ekonomikai skirtų paskolų programos švietimo srityje peržiūrą, nes dėl jos finansavimas buvo išplėstas siekiant finansuoti ne vien tik jaunimui skirtas iniciatyvas, bet įtraukti ir visų amžiaus grupių profesinį mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą;

Investicijos į infrastruktūrą

57.  mano, kad projektų, kuriais kuriama tikra Europos pridėtinė vertė, įgyvendinimą Sąjunga turėtų laikyti prioritetu; yra įsitikinęs, kad novatoriškai ir veiksmingai ekonomikai reikia pažangios, nekenkiančios aplinkai ir kokybiškos transporto sistemos ir infrastruktūros ir kad tokia sistema ir infrastruktūra turėtų būti vieni iš Sąjungos prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant novatoriškai daugiarūšei infrastruktūrai ir transporto sprendimams retai apgyvendintose teritorijose;

58.  ragina EIB skirti daugiau dėmesio infrastruktūros projektų įgyvendinimui, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose, siekiant išvengti ekonominės konvergencijos proceso sulėtėjimo; todėl ragina ES lygmeniu apsvarstyti priemonių (net ir laikinųjų), kurios suteiktų galimybę iš naujo paskatinti viešąsias investicijas į infrastruktūrą, viešojo finansavimo klausimą;

59.  pabrėžia, kad įgyvendinant Europos investicijų politiką reikėtų skirti daugiau dėmesio horizontaliosioms problemoms, ypač kalbant apie būsimas darniojo transporto priemones ir paslaugas, nes dėl to reikės vienu metu ir suderintai kurti alternatyvius energijos ir telekomunikacijų tinklus; todėl pabrėžia, kad EIB atlieka itin svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikį finansavimą, kuris konkurencijos sąlygomis būtinas tokio pobūdžio projektams;

60.  pažymi, kad 2016 m. EIB finansinė veikla infrastruktūros ir transporto srityje iš viso sudarė 18,1 mlrd. EUR, ir primena, kad svarbu ES piliečiams teikti tikrą ekonominę, aplinkos ir socialinę pridėtinę vertę, taip pat atlikti išsamų atrinktų projektų ex ante vertinimą ir pasiektų rezultatų ex post vertinimą;

61.  atsižvelgdamas į su infrastruktūra susijusią veiklą ES viduje, ragina EIB investuoti gerokai daugiau išteklių į visapusišką konsultacinę pagalbą, skirtą vietos valdžios institucijoms ir mažesnėms savivaldybėms, ankstesniame projektų nustatymo ir išankstinio vertinimo etape;

62.  reiškia susirūpinimą dėl EIB paskolos – 1,5 mlrd. EUR – Transadrijos dujotiekio projektui, kuris tranzitinėse šalyse, t. y. Albanijoje, Graikijoje ir Italijoje, įvairiu mastu neatitinka Pusiaujo principais nustatytų būtiniausių aplinkos ir socialinių standartų; apgailestauja, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) finansavimui jau skyrė 500 mln. EUR, ir mano, kad šis projektas netinka EIB investicijoms ir joks bankas, siekiantis daryti socialiniu ir aplinkos požiūriu atsakingas investicijas, neturėtų svarstyti galimybės finansuoti šį projektą;

Aplinka ir klimato politikos veiksmai

63.  pažymi, kad EIB yra įsipareigojęs skirti bent 25 proc. ES paskolų portfelio ekonomikos augimui, kuris būtų grindžiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir būtų atsparus klimato kaitos poveikiui; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. bendra su aplinka susijusių operacijų suma sudarė 14,4 mlrd. EUR, iš kurių darniojo transporto operacijos sudarė 4,9 mlrd. EUR, aplinkos apsaugos ir efektyvaus gamtos išteklių naudojimo operacijos – 5,0 mlrd. EUR, o atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo operacijos – 4,6 mlrd. EUR; taip pat pažymi, kad pasirašyta sutarčių dėl kompleksinių klimato politikos veiksmų už 17,5 mlrd. EUR;

64.  pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita svarbūs COP 21 nustatyti tikslai, susiję su transportu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro ketvirtadalį Europoje išmetamo ŠESD kiekio ir kad transportas yra pagrindinė oro taršos miestuose priežastis, o šio sektoriaus išmetamas teršalų kiekis ir toliau yra didesnis nei 1990 m.; pažymi, kad 2014–2016 m. laikotarpiu EIB iš iškastinio kuro gaunamos energijos projektams valstybėse narėse skyrė iš viso 5,3 mlrd. EUR finansavimą, konkrečiai – dviem naftos projektams, vienam anglies projektui ir 27-iems projektams, susijusiems su dujomis, papildomai prie 976 mln. EUR, per išorės garantiją skirtų šešiems ne ES projektams, iš kurių vienas yra susijęs su anglimi ir penki – su iškastinėmis dujomis, finansuoti; pabrėžia, kad skiriant finansavimą pirmenybė turėtų būti teikiama perėjimui nuo kelių transporto prie darnesnių transporto būdų;

65.  pabrėžia, kad svarbu, jog projektai, kuriuos EIB planuoja finansuoti arba bendrai finansuoti, būtų suderinti su nacionaliniais klimato politikos tikslais, susijusiais su COP 21 įgyvendinimu;

66.  ragina EIB skatinti projektų finansavimą vadovaujantis savo klimato strategija ir Paryžiaus susitarimu ir mažinti savo paramą iškastiniam kurui, siekiant tapti svarbiausia ES priemone bendroje pasaulinėje kovoje su klimato kaita ir remti darnų vystymąsi bei siekį laikantis 2030 m. energetikos strategijos užtikrinti, kad energetikos sistema būtų konkurencingesnė, saugesnė ir tvaresnė; todėl ragina EIB nefinansuoti projektų, susijusių su smarkiai aplinką teršiančiomis ir pasenusiomis technologijomis, visų pirma, sudarant palankesnes sąlygas investicijoms energetikos sektoriuje; ragina EIB teikti daugiau paskolų viešiesiems infrastruktūros projektams, kuriuos įgyvendinant siekiama sušvelninti klimato kaitos padarinius, pvz., potvynius, ir nedidelės apimties atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams;

67.  ragina EIB dar labiau padidinti paramą atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriui, pirmiausia decentralizuotiems ir nedideliems projektams;

Reagavimas į pasaulinius iššūkius

68.  primena, kad 10 proc. bendros EIB skolinimo veiklos skirta operacijoms, vykdomoms už Europos Sąjungos ribų, ir pažymi, kad bendra suma, kurią EIB skyrė už Europos Sąjungos ribų veikiantiems projektų vykdytojams, padidėjo, palyginti su 2015 m.; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad EIB teiktų metines ataskaitas apie savo operacijas, vykdomas už Sąjungos ribų, laikydamasis bendrųjų principų, kuriais grindžiami Sąjungos išorės veiksmai, ir atliktų savo deramą vaidmenį įgyvendinant atnaujintą Sąjungos įsipareigojimą siekti politikos suderinamumo vystymosi labui ir užtikrinant suderinamumą su kitomis ES politikos sritimis, JT Darbotvarke iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimu, remiant švietimą ir deramų darbo vietų kūrimą, užtikrinant visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir darbuotojų bei aplinkos apsaugos teisėms ir skatinant lyčių lygybę; pabrėžia, kad EIB, remdamas ES įmones užsienyje, turėtų deramai atsižvelgti į ES prekybos strategiją, įskaitant esamus ir būsimus prekybos susitarimus;

69.  ragina EIB bendradarbiaujant su EIVT ir Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniu direktoratu (DEVCO GD) parengti savo skolinimo operacijų už ES ribų poveikio visam ES vystomajam bendradarbiavimui, ypač susijusiam su Darbotvarke iki 2030 m. ir poveikiu žmogaus teisėms, vertinimo metodiką;

70.  atkreipia dėmesį į EIB iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti ekonominį atsparumą migrantų kilmės šalyse, o ypač – banko pastangas Afrikoje kurti svarų ES išorės politikos galios daugiklį;

71.  laikosi nuomonės, kad EIB turi stiprinti savo pajėgumą prisiimti riziką ir teikti garantijas rizikos atvejais, visų pirma vykdant projektus, kuriais siekiama plėtoti ir stiprinti privatųjį sektorių, ir projektus pagal ekonominio atsparumo iniciatyvą;

72.  dar kartą pareiškia, kad Audito Rūmai turi atlikti griežtesnį EIB operacijų, kurioms skiriamos lėšos iš ES biudžeto, vertinimą ir labiau tikrinti operacijas, vykdomas pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą;

73.  pabrėžia, kad EIB išorės operacijas reikėtų vykdyti taip, kad jomis būtų remiama ES itin svarbių sričių politika;

74.  pažymi, kad EIB didina Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) poveikio finansavimo priemonių paketo pajėgumą ir pertvarko jį į apyvartinį fondą, kuriame yra 300 mln. EUR, skirtų tiesioginei kovai su migracija teikiant paramą privačiojo sektoriaus iniciatyvoms; pažymi, kad EIB taip pat sudarys galimybę naudotis 500 mln. EUR pagal AKR investicinę priemonę, šias lėšas skiriant projektams, kuriuose didžiausias dėmesys sutelkiamas į migraciją; pabrėžia, kad svarbu nenaudoti EIB lėšų saugumo ar sienų kontrolės tikslais; priešingai, mano, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti darniam trečiųjų šalių vystymuisi; pakartoja, kad svarbu atlikti tinkamą ir išsamų įgyvendintų projektų patikrinimą žmogaus teisių aspektu; ragina EIB įgyvendinant savo projektus atsižvelgti į visus žmogaus teisių pažeidimus ir atitinkamais atvejais nebeteikti jokių paskolų; rekomenduoja EIB iki 2018 m. pabaigos sutikti laikytis atitinkamų JT žmogaus teisių konvencijų, kad būtų galima supaprastinti visais projekto ciklo etapais atliekamą išsamų su žmogaus teisėmis susijusį patikrinimą; ragina parengti praktines aspektų, susijusių su visomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir atitinkamomis grupėmis, vertinimo gaires, kuriomis turėtų būti naudojamasi atliekant ex ante vertinimą ir nuolat stebint atskirus projektus; reikalauja, kad Komisija atliktų vertinimą, kuriame būtų atkreiptas dėmesys į žmogaus teisių pažeidimo naudojantis ES garantija riziką;

75.  atkreipia dėmesį į 2003 m. pagal Kotonu susitarimą pradėtos taikyti investicinės priemonės veiksmingumą ir ragina užtikrinti, kad tokio pobūdžio priemonė būtų toliau taikoma 2020 m. iš naujo susiderėjus dėl susitarimų, kurie sieja Europos Sąjungą su jos AKR partnerėmis;

76.  ragina EIB, atsižvelgiant į savo naujus išorės skolinimo įgaliojimus, užtikrinti, kad tikrą pridėtinę vertę ir papildomumą, be jau minėtų prioritetų, t. y. klimato, MVĮ ir socialinės ir ekonominės infrastruktūros, kurtų ir naujasis su migracija susijęs prioritetas; todėl pabrėžia, kad reikia tinkamai įgyvendinti naujai sukurtą ekonominio atsparumo iniciatyvą, pagal kurią teikiama parama projektams, kurie skiriasi nuo anksčiau finansuotų projektų;

77.  palankiai vertina EIB vaidmenį vietos privačiojo sektoriaus plėtros srityje bei jo paramą mikrofinansavimui, ir pripažįsta, kad jo veikla sukuriamos naujos ekonominės ir prekybos galimybės; pabrėžia, kad EIB veiklą būtina tinkamai ir veiksmingai pritaikyti prie dabartinių tarptautinio masto iššūkių; ragina išplėsti EIB išorės skolinimo įgaliojimą, siekiant padidinti EIB vaidmenį užtikrinant darnų vystymąsi ir strategiškai reaguojant į pagrindines migracijos priežastis, taip pat paskatinti jį aktyviau dalyvauti įgyvendinant naująją privačiojo sektoriaus strategiją; todėl ragina EIB aktyviau dalyvauti įgyvendinant infrastruktūros, transporto ir skaitmeninimo, kurių reikia siekiant plėtoti vietos ir regioninius prekybos maršrutus, projektus ir skatinti MVĮ tarptautinimą, tokiu būdu aktyviai prisidedant prie Pasaulio prekybos organizacijos prekybos lengvinimo susitarimo įgyvendinimo; dar kartą tvirtina, kad EIB savo veiklą turi suderinti su JT DGT;

78.  pažymi, kad 2016 m. EIB patvirtino naujas mikrofinansų priemones: vieną skirtą Karibų regionui, vieną – Ramiojo vandenyno regionui ir dvi – Afrikai, kurių bendra vertė – 110 mln. EUR, ir vieną pietinėms kaimyninėms šalims, kurios vertė – 75 mln. EUR; primena, kad įgyvendinant EIB mikrofinansų priemones ir techninę pagalbą 1,5 mln. gavėjų buvo paskirta 300 mln. EUR; ragina EIB į savo būsimą ataskaitą įtraukti šių priemonių ir lėšų, paskirstytų per išorės veiksmų finansines priemones, sverto poveikį;

79.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pusė visų EIB skolinimo operacijų naudojantis išorės skolinimo įgaliojimu buvo skirta vietos finansų tarpininkams ir jų tikslas buvo paskatinti teikti mikrokreditus; ragina EIB atlikti finansų tarpininkų vykdomo perskolinimo vertinimą lyčių požiūriu, kadangi mikrokreditai daugiausia skirti moterims verslininkėms;

80.  pažymi, kad EIB, siekdamas tapti ES plėtros banku, planuoja EIB grupėje įkurti plėtros patronuojamąją įmonę; ragina EIB ir Komisiją pradėti pasirengimą kuo skaidresniu ir įtraukiu būdu, įskaitant viešųjų konsultacijų procesą;

81.  pažymi, kad EIB, taikydamas savo skolinimo priemones, gali tapti svarbiu naujosios ES ekonominės diplomatijos svertu; todėl pabrėžia, kad EIB, vykdydamas savo operacijas, turi atsižvelgti į ekonominės diplomatijos aplinkybes;

82.  remia EIB ir valstybių narių vystymosi agentūrų partnerystės stiprinimą ir EIB bei kitų daugiašalių plėtros bankų bendrai vykdomus projektus, visų pirma tuos, kuriais siekiama padėti pasiekti JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslus;

83.  pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus atlikta per mažai su Azija susijusių paramos tiesioginėms investicijoms užsienyje (TUI) operacijų; pabrėžia, kas ES investuotojai ir ypač MVĮ turėtų aktyviau dalyvauti Kinijos, Indijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijai priklausančių valstybių rinkose ir turėtų naudotis vienodomis sąlygomis; ragina EIB, be kita ko, naudojantis išorės skolinimo įgaliojimu, teikti tiesioginį finansavimą ES bendrovėms, kuriuo būtų remiamos užsienio investicijos;

EIB bendrojo valdymo, verslo praktikos, skaidrumo ir atskaitomybės standartų tobulinimas

84.  mano, kad reikia plėsti sąsają tarp poveikio ir veiklos tikrinimo ir didesnės atskaitomybės bei matomumo remiantis patikinimo procesu, kurio privalo laikytis visi suinteresuotieji subjektai (finansų tarpininkai, rengėjai ir galutiniai gavėjai), nuodugniai laikantis sąžiningumo principo ir atliekant patikras pagal principą „pažink savo klientą“; ragina EIB atskleisti informaciją apie labai rizikingas projekto dalis ir dalytis įgyta patirtimi su kitais tarptautiniais daugiašaliais plėtros bankais, ypač patirtimi, įgyta keičiantis informacija apie rezultatus, pasiektus atliekant išsamų įmonių arba mokesčių tikrinimą arba patikras pagal principą „pažink savo klientą“;

85.  pripažįsta vietos ir regioninių subjektų informuotumo apie finansavimo galimybes ir techninę pagalbą visoje ES didinimo veiksmų svarbą; be to, norint užtikrinti, kad vietos piliečiai būtų informuoti apie savo teisę pateikti apeliacinį skundą ir pateikti skundus skundų nagrinėjimo biurui ir Europos ombudsmenui, reikia didinti įvairių su projektais susijusių suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie banko dalyvavimą finansuojant projektus; pažymi, kad 2016 m. užregistruoti 89 skundai, iš kurių 84 buvo pripažinti priimtinais, palyginti su 56 skundais, gautais 2015 m.;

86.  išreiškia susirūpinimą dėl siūlomos EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūros ir ragina EIB visų pirma užtikrinti, kad EIB skundų nagrinėjimo skyriaus vadovas tinkamai užregistruotų visus skundus ir prieš priimdamas sprendimą dėl priimtinumo informuotų skundo pateikėjus apie skundo gavimą; užtikrinti, kad EIB skundų nagrinėjimo skyriaus vadovas būtų nepriklausomas nuo kitų Banko valdymo struktūros dalių ir galėtų priimti sprendimus dėl skundo priimtinumo nepasikonsultavęs su EIB grupės tarnybomis, taip pat priimtų sprendimus dėl skundo tinkamumo tyrimui, atitikties peržiūrai arba tarpininkavimui, net jeigu nesusitariama su EIB tarnybomis, generaliniu inspektoriumi arba Valdymo komitetu; sekti Europos ombudsmeno pateiktais netinkamo administravimo apibrėžimo pavyzdžiais, kad būtų įtraukiamos prasto arba nevykdomo administravimo formos, kaip antai administraciniai pažeidimai, nesąžiningumas, diskriminacija, piktnaudžiavimas įgaliojimais, neatsakymas, atsisakymas pateikti informaciją ir nereikalingas delsimas, ir užtikrinti, kad procedūra būtų kuo skaidresnė, t. y. skundų nagrinėjimo skyrius aktyviai atskleistų informaciją apie savo procedūras, veiklą ir bylas, ir kad skundų nagrinėjimo skyriaus vadovo ir darbuotojų įdarbinimo procedūros būtų skaidresnės;

87.  atkreipia dėmesį į viešųjų konsultacijų metu pareikštą susirūpinimą dėl kai kurių pasiūlymų dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos biuro peržiūros, pvz., kad skundų nagrinėjimo tvarka nebūtų taikoma byloms, susijusioms su viešaisiais pirkimais, taip pat su EIB politikos teisėtumu susijusiems klausimams, ir dėl skundų nagrinėjimo tvarkos biuro nepriklausomumo ribojimo, numatant reikalavimą konsultuotis su kitomis tarnybomis prieš įvertinant, ar skundas yra priimtinas, ir mažinant biuro galimybę teikti rekomendacijas; primygtinai ragina Valdymo komitetą atsižvelgti į šį susirūpinimą;

88.  pabrėžia, kad svarbu, jog Europos ombudsmenas vykdytų viešąją EIB kontrolę;

89.  palankiai vertina tai, kad paviešinti EIB direktorių valdybos protokolai, ir rekomenduoja EIB taip pat apsvarstyti galimybę paviešinti nekonfidencialią Valdymo komiteto posėdžių informaciją; projektų lygmeniu pakartoja savo prašymą, susijusį su sistemingu užbaigimo ataskaitų dėl EIB veiklos už Europos ribų, taip pat 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo ir rezultatų vertinimo sistemos (RVS) dokumentų, susijusių su EIB projektais, paviešinimu; mano, kad visiems EIB įgyvendinamiems projektams reikėtų taikyti rodiklių suvestinės viešinimo praktiką, kaip numatyta ESIF 2.0; pažymi, kad toks viešinimas būtų didelis laimėjimas siekiant EIB operacijų skaidrumo;

90.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Banko valdyba vis dar niekaip nesureagavo į 2017 m. balandžio 27 d. konkrečias Parlamento rezoliucijos dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės 75 ir 76 dalių nuostatas, ir primena, kad reikia nustatyti griežtesnes taisykles dėl interesų konfliktų ir aiškius, griežtus ir skaidrius kriterijus, siekiant užkirsti kelią bet kokio pobūdžio korupcijai; pakartoja, kad EIB privalo peržiūrėti savo elgesio kodeksą, siekdamas užtikrinti, kad pirmininko pavaduotojai nevadovautų jokioms operacijoms savo gimtosiose šalyse, kadangi dėl to kyla pavojus institucijos nepriklausomumui; yra labai susirūpinęs dėl nustatytų esamų EIB mechanizmų, skirtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams jo valdymo institucijose, trūkumų; šiuo klausimu ragina EIB atsižvelgti į ombudsmeno rekomendacijas ir kuo skubiau peržiūrėti elgesio kodeksą, siekiant, kad būtų geriau užkertamas kelias interesų konfliktams jo valdymo institucijose ir galimoms „sukamųjų durų“ reiškinio problemoms; ragina EIB, pasibaigus Komisijos, Parlamento ir Tarybos deryboms, prisijungti prie tarpinstitucinio susitarimo dėl ES skaidrumo registro;

91.  pabrėžia, kad kova su visų formų žalinga mokesčių praktika ir toliau turėtų būti svarbiu EIB prioritetu; ragina EIB greitai taikyti atitinkamus ES teisės aktus ir standartus mokesčių vengimo, mokesčių rojų ir kitų susijusių klausimų srityje ir reikalauti, kad jo klientai atitinkamai laikytųsi tų taisyklių; yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta EIB atskleistos informacijos apie galutinę tikrąją nuosavybę, ypač tais atvejais, kai finansavimas teikiamas per privataus kapitalo fondus; primygtinai ragina EIB aktyviai imtis priemonių ir įgyvendinti platesnes išsamaus patikrinimo priemones tais atvejais, kai nustatoma, kad EIB projektai turi sąsajų su jurisdikcijomis, keliančiomis abejonių dėl mokesčių;

92.  primygtinai pabrėžia, kad EIB turi parengti išsamų viešą finansų tarpininkų atrankos reikalavimų sąrašą, kad būtų sutvirtintas ES įsipareigojimas kovoti su piktnaudžiavimu mokesčiais ir veiksmingiau užkirsti kelią korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo infiltracijos rizikai; pabrėžia, kad reikia tobulinti projektų vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad ES lėšos nebūtų investuojamos per subjektus trečiosiose valstybėse, kurios nesilaiko tarptautinių mokesčių standartų;

93.  pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti standartus, susijusius su mokesčių skaidrumu ir geru mokesčių srities valdymu, ypač nuostatas dėl mokesčių vengimo; pažymi, kad 2017 m. pabaigoje priimtas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas; šiuo atžvilgiu ragina EIB tobulinti savo politiką neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų klausimu, pasinaudojant šiuo metu vykstančia jos peržiūra, plėtojant platesnę atsakingo apmokestinimo politiką; ragina EIB parodyti, kad įmanoma taikyti aukštesnius mokesčių skaidrumo standartus, laikantis politikos, kuri apimtų ne vien tik minimalius reikalavimus, ir prisiimti vadovaujamą vaidmenį sąžiningo apmokestinimo srityje; ypač pabrėžia būtinybę tiesioginių ir netiesioginių paskolų skyrimą susieti su sąlyga, kad privalo būti nurodomi mokestiniai ir finansiniai duomenys pagal šalis ir be jokių išimčių keičiamasi duomenimis apie finansinėse operacijose dalyvaujančių gavėjų ir finansų tarpininkų tikrąją nuosavybę;

94.  teigiamai vertina tai, kiek svarbos EIB skiria savo visiško sukčiavimo, korupcijos ir slaptų susitarimų netoleravimo politikai; ragina EIB imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant mokėjimų sustabdymą ir paskolų nepatvirtinimą, siekiant apsaugoti EIB ir ES finansinius interesus, kai to reikalauja OLAF arba baudžiamosios veikos tyrimai, ir toliau ragina EIB atitinkamai pritaikyti vidaus taisykles; pabrėžia, kad reikia atskleisti informaciją apie rangos ir subrangos sistemą siekiant išvengti bet kokios sukčiavimo ir korupcijos rizikos; pabrėžia, kad EIB svetainėje turėtų būti speciali ir matoma erdvė, kurioje viešai nurodomi subjektai, kuriems draudžiama dalyvauti, siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį; pabrėžia, kad EIB turi tapti draudimo dalyvauti tinklų dalimi kartu su kitais daugiašaliais skolintojais; ragina EIB suderinti savo draudimo dalyvauti politiką su kitais daugiašaliais skolintojais, tokiais kaip Pasaulio bankas, kuris yra paskelbęs daugiau nei 800 asmenų ir įmonių, kuriems uždrausta dalyvauti, nors jo finansavimo apimtys sudaro maždaug pusę EIB finansavimo apimčių;

95.  tikisi, kad EIB, vadovaudamasis 2016 m. Komisijos komunikatu, toliau įgyvendins ir tobulins veiksmingo apmokestinimo išorės strategiją, užtikrindamas tarptautinių mokesčių skaidrumo standartų laikymąsi ir skatindamas teikti ataskaitas pagal šalis tarptautiniu mastu; ragina EIB užtikrinti aukštą informacijos apie galutinius gavėjus kokybę ir veiksmingai užkirsti kelią sandoriams su finansų tarpininkais, kurie yra susiję su neigiamais precedentais skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo ir neigiamo socialinio poveikio bei poveikio aplinkai požiūriais;

96.  apgailestauja, kad dėl „Dieselgate“ skandalo iškilo keletas klausimų dėl to, kad bendrovė „Volkswagen“ sukčiaudama ir apgaudinėdama gavo paskolų iš EIB; prašo EIB laikytis OLAF rekomendacijų dėl aktyvių veiksmų įgyvendinant savo kovos su sukčiavimu politiką; pabrėžia, kad EIB šį reikalą nagrinėjo slapukaudama, ir primygtinai ragina paviešinti OLAF ataskaitą dėl paskolos bendrovei „Volkswagen“, ir paskelbti bent jau prasmingą šios ataskaitos santrauką;

97.  atkreipia dėmesį į tai, kad ilgai trukęs korupcijos tyrimas, susijęs su MOSE sistemos skandalu, buvo baigtas 2017 m. rugsėjo 14 d. Venecijos teismo sprendimu, pagal kurį du pagrindiniai tiesiogiai į skandalą įsivėlę vadovai buvo nuteisti ketverius metus kalėti, iš jų konfiskuota 9 575 000 EUR; apgailestauja, kad 2011–2013 m. MOSE projekto įgyvendinimui EIB išmokėjo tris paskolas, kurių vertė – 1,2 mlrd. EUR, o paskutinė paskola skirta po to, kai nacionalinės valdžios institucijoms pradėjo tyrimą dėl korupcijos; ragina EIB užtikrinti, kad jo visiško sukčiavimo netoleravimo politika būtų įgyvendinama kuo griežčiau, ir nutraukti visą finansavimą MOSE projektui ir su juo per bendrovių ir gavėjų, įsitraukusių į projektų Veneto regione įgyvendinimą, sistemą susijusiems projektams, ypač atkreipiant dėmesį į tiesiamą greitkelį A4, žinomą kaip „Passante di Mestre“, kadangi jo atveju tebeatliekamas tyrimas dėl mokesčių slėpimo, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo infiltracijos, taip pat atkreipiant dėmesį į greitkelio A4 trečiąją juostą atkarpoje tarp Venecijos ir Triesto; ragina EIB atlikti tinkamus vidaus tyrimus, susijusius su tuo, kaip pasirenkami gavėjai ir kaip išmokamos ir valdomos jo lėšos, ir paskelbti rezultatus;

98.  palankiai vertina tai, kad reguliariai peržiūrima EIB grupės geriausia bankininkystės sistema ir praktika, tai daroma tam, kad būtų galima nustatyti atitikties trūkumus; mano, kad dėl EIB ir EIF įgaliojimų reikia visapusiškos ir reguliarios rizikos vertinimo ir priežiūros EIB lygmeniu, todėl pagrindinių verslo procesų koregavimas ir dalijimasis su įgaliojimų valdymu susijusia informacija įgauna labai didelės svarbos siekiant bendros EIB atskaitomybės;

99.  palankiai vertina EIB Etikos ir reikalavimų laikymosi komiteto pasiūlymus bendrojo valdymo ir skaidrumo srityje, pvz., papildomai prie mechanizmų, skirtų geriau užkirsti kelią interesų konfliktams valdymo institucijose ir galimam „sukamųjų durų“ reiškiniui, į jo kompetencijos sritį įtraukti etikos klausimus, nustatyti Valdymo komiteto narių įgaliojimų sustabdymo procedūrą ir sukurti naują patariamąjį komitetą, galėsiantį pateikti nuomonę prieš oficialiai paskiriant Valdymo komiteto narius;

100.  pabrėžia, kad svarbu sustiprinti sąžiningumo pasibaigus tarnybai įsipareigojimus ir nustatyti konkrečias sankcijas dėl galimų „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų tarp EIB aukščiausiosios vadovybės ir privačiojo sektoriaus; todėl mano, kad veiklos pertraukos laikotarpis, per kurį buvę Direktorių valdybos nariai negalėtų užsiimti lobizmu EIB valdymo institucijose, turėtų trukti bent 12 mėnesių;

101.  palankiai vertina tai, kad pradėta EIB informavimo apie pažeidimus politikos peržiūra, taip pat tai, kad atnaujinamas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos, kuri buvo patvirtinta 2014 m., įgyvendinimas, ir kad tai glaudžiai siejama su EIB reikalavimais „pažink savo klientą“, taikomais esamiems portfeliams ir naujai verslo veiklai;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

102.  dar kartą ragina EIB pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, ypač skolinimo veiklos poveikio klausimu;

o
o   o

103.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 378, 2017 11 9, p. 2.
(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 77.
(3) OL C 66, 2018 2 21, p. 6.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0138.
(5) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.
(6) OL L 135, 2014 5 8, p. 1.
(7) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 7 d.Teisinis pranešimas