Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2037(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0178/2018

Pateikti tekstai :

A8-0178/2018

Debatai :

PV 28/05/2018 - 25
CRE 28/05/2018 - 25

Balsavimas :

PV 30/05/2018 - 13.8
CRE 30/05/2018 - 13.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0224

Priimti tekstai
PDF 246kWORD 83k
Trečiadienis, 2018 m. gegužės 30 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Maisto ir ūkininkavimo ateitis
P8_TA(2018)0224A8-0178/2018

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl maisto ir ūkininkavimo ateities (2018/2037(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ (COM(2017)0713),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 38 ir 39 straipsnius, kuriais nustatoma bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir jos tikslai,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 40 ir 42 straipsnius, kuriais nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir tai, kokiu mastu konkurencijos taisyklės taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 349 straipsnį, kuriame nustatomas atokiausių regionų statusas ir Sutarčių taikymo šiems regionams sąlygos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos(1) („Omnibus“ reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 19 d. Europos Audito Rūmų paskelbtą informacinį pranešimą dėl BŽŪP ateities,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(3), ir į 2017 m. spalio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos (COM(2017)0587),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros klausimais sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas Nr. 16/2017 „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“ ir Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities (COM(2017)0358),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0098),

–  atsižvelgdamas į Korko 2.0 deklaraciją „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“, paskelbtą Europos konferencijoje kaimo plėtros tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl dabartinės avininkystės ir ožkininkystės sektorių padėties ir ateities perspektyvų Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Europos baltyminių augalų propagavimo strategija. Baltyminių ir ankštinių augalų auginimo Europos žemės ūkio sektoriuje skatinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl ES bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją „Žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos Europos Sąjungoje padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl BŽŪP priemonių kainų svyravimams žemės ūkio produktų rinkose mažinti(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją „Kaip įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) galima pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse?“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją „ES pieno sektoriaus perspektyvos. Pieno sektoriaus aktų rinkinio įgyvendinimo peržiūra“(14),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Galimas bendros žemės ūkio politikos pertvarkymas“(15),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „BŽŪP po 2020 m.“(16),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, kurių dauguma yra susiję su bendra žemės ūkio politika,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitą ir išvadas „Rinkos rodiklių gerinimas. Ūkininkų padėties gerinimas tiekimo grandinėje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą, ypač į Europos Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus vykdyti „nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus“, kad būtų pasiekti pasauliniai susitarimo tikslai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo (COM(2016)0797),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. paskelbtą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą (COM(2016)0316), kuri yra priemonė, padedanti užtikrinti, kad ES aplinkos apsaugos teisės aktai ir politika teiktų naudos įmonėms ir piliečiams, užtikrinant geresnį jų įgyvendinimą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0178/2018),

A.  kadangi Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pripažįstama, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena seniausių ir labiausiai integruotų visuotinės strateginės svarbos ES politikos sričių ir turėtų būti suformuota taip, kad sudarytų sąlygas ES ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriui tenkinti teisėtus piliečių poreikius, susijusius ne tik su aprūpinimu maistu, maisto sauga, kokybe ir tvarumu, bet ir su aplinkos apsauga, biologinės įvairovės ir gamtos išteklių apsauga, klimato politikos veiksmais, kaimo plėtra, sveikata, aukštais gyvūnų gerovės standartais ir užimtumu;

B.  kadangi šiuo metu tenka konstatuoti, kad BŽŪP turi būti reformuota, kad geriau atitiktų tiek pagrindinių subjektų, kuriems ji yra skirta, t. y. ūkininkų, tiek visų piliečių poreikius;

C.  kadangi BŽŪP yra nepaprastai svarbi visoje Europoje ir apima apytiksliai 12 mln. žemės ūkio valdų;

D.  kadangi žemės ūkio paskirties žemė sudaro apie 47 proc. Europos teritorijos ir Europos Sąjungoje yra 22 milijonai ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų;

E.  kadangi BŽŪP tikslai turėtų būti maisto saugos ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo, ES žemės ūkio sistemų ir teritorijų atsparumo ir tvarumo užtikrinimas;

F.  kadangi bendras ES tikslas, t. y. daugiafunkcis ir diversifikuotas žemės ūkis ir miškininkystės sektorius, kuriuose kuriamos darbo vietos, kurie yra teisingi ir kurių varomoji jėga – darni žemės ūkio praktika, kurie sudaro sąlygas išsaugoti gyvybingus nedidelius ir šeimos ūkius, kuriuos galima įsigyti ir perduoti iš kartos į kartą, tebėra svarbiausias tikslas, siekiant užtikrinti teigiamą poveikį visai visuomenei ir viešąsias gėrybes (maisto ir ne maisto produktus bei paslaugas), kurių reikia ES piliečiams;

G.  kadangi labai svarbu sustabdyti ir pakeisti dabartinę galios koncentraciją didžiųjų mažmenininkų sektoriaus ir stambių įmonių rankose;

H.  kadangi dabartinės BŽŪP pokyčiai turi būti grindžiami strateginiais tikslais, siekiant didinti konkurencingumą ir užtikrinti patikimą ir saugų maistą;

I.  kadangi daugiau nei 25 metų BŽŪP buvo nuolat reformuojama, o šios reformos buvo reikalingos dėl Europos žemės ūkio atvėrimo tarptautinėms rinkoms ir naujų iššūkių, iškilusių tokiose srityse kaip aplinkosauga ir klimato kaita; kadangi dabar reikia žengti dar vieną žingsnį šiame nuolatiniame koregavimo procese siekiant supaprastinti, modernizuoti ir pertvarkyti BŽŪP, kad būtų užtikrinamos ūkininkų pajamos ir būtų veiksmingiau tenkinami visos visuomenės lūkesčiai, ypač susiję su maisto kokybe ir saugumu, kova su klimato kaita, visuomenės sveikata ir užimtumu, sykiu užtikrinant politikos pastovumą ir sektoriui skiriamo finansavimo saugumą, kad būtų užtikrintas kaimo vietovių tvarumas, išspręstas apsirūpinimo maistu saugumo klausimas, užtikrinta, kad Europos kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos tikslai būtų pasiekti, ir padidinta ES pridėtinė vertė;

J.  kadangi, nors Komisija savo komunikatą dėl vykstančios BŽŪP reformos pavadino „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, nėra garantijų, kad bus išlaikytas toks pat BŽŪP biudžetas, ir kadangi itin svarbu, kad šis klausimas būtų išspręstas dar prieš pateikiant teisės aktų pasiūlymus; kadangi tie pasiūlymai turi užtikrinti, kad BŽŪP nebūtų vėl nacionalizuota, kad tinkamas bendrosios rinkos veikimas nebūtų sutrikdytas, kad būtų užtikrintas tikras, paramos gavėjams juntamas supaprastinimas ne tik ES, bet ir valstybių narių, regionų, vietos bei ūkių lygmeniu, taip pat lankstumas ir teisinis saugumas ūkininkams ir miškų savininkams, tuo pat metu siekiant plataus užmojo aplinkosaugos tikslų ir sykiu užtikrinant, kad naujosios BŽŪP tikslai būtų pasiekti nenustatant papildomų suvaržymų valstybėms narėms, taigi nesukuriant naujų sudėtingų procesų, dėl kurių būtų vėluojama įgyvendinti nacionalines strategijas;

K.  kadangi naujas tikslų įgyvendinimo modelis turėtų užtikrinti tiesioginį ES ir Europos ūkininkų ryšį;

L.  kadangi BŽŪP turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant ilgalaikį sektoriaus našumą ir konkurencingumą ir padėti išvengti sąstingio ir ūkininkų pajamų svyravimo – pajamos žemės ūkyje, nepaisant gamybos koncentracijos bei intensyvėjimo ir didėjančio produktyvumo, vis dar bendrai paėmus yra mažesnės nei kituose ekonomikos sektoriuose;

M.  kadangi tiesioginės išmokos yra pirmas esminis stabilumo pamatas ir ūkių pajamų apsaugos priemonė, nes jos sudaro pakankamai didelę metinių ūkio pajamų dalį – tam tikruose regionuose ši dalis gali siekti 100 proc. ūkių pajamų; kadangi šios išmokos turėtų būti ir toliau mokamos, siekiant padėti ūkininkams konkuruoti vienodomis sąlygomis su trečiosiomis valstybėmis;

N.  kadangi naujos kaimo vertės grandinės bioekonomikoje gali suteikti gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kaimo vietovėms;

O.  kadangi tiesioginės išmokos turi būti tikslingiau skiriamos ūkininkams, nes būtent jie prisideda prie mūsų kaimo regionų stabilumo ir ateities ir susiduria su ekonomine rinkos rizika;

P.  kadangi per pastaruosius kelerius metus ūkininkai susiduria su didėjančiais kainų svyravimais, susijusiais su kainų svyravimais pasaulio rinkose ir netikrumu, kuriuos sukelia makroekonominiai pokyčiai, išorės politika, pvz., prekybos, politiniai ir diplomatiniai veiksniai, sanitarijos krizės, pasigamintas perteklinis kiekis kai kuriuose Europos sektoriuose, klimato kaita ir vis dažniau pasitaikančios ekstremalios oro sąlygos Europos Sąjungoje;

Q.  kadangi specialios priemonės, skirtos Viduržemio jūros regiono sektoriams, turėtų likti I ramstyje;

R.  kadangi labai svarbu suteikti lanksčias ir operatyvias priemones, kurios padėtų neatspariems ir strateginiams sektoriams įveikti struktūrinius pokyčius, pvz., galimą „Brexit“ arba patvirtintų dvišalių prekybos susitarimų su pagrindiniais ES partneriais poveikį;

S.  kadangi vaisių ir daržovių, vyno ir bitininkystės sektorių strategijos turėtų ir toliau būti privalomos šalims gamintojoms, ir reikėtų išsaugoti šių priemonių ir taisyklių ypatybes;

T.  kadangi labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas, sąžiningas kainas ir deramą gyvenimo lygį visiems ūkininkams visuose regionuose ir visose ES valstybėse narėse, taip piliečiams ir vartotojams užtikrinant prieinamas kainas ir tai, kad visoje Sąjungoje, be kita ko, vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, būtų vykdoma žemės ūkio veikla; kadangi būtina skatinti kokybiško maisto vartojimą, užtikrinti galimybę jo gauti ir sveikai bei tausiai maitintis, sykiu įgyvendinant socialinio ir aplinkosauginio tvarumo, veiksmų klimato kaitos, sveikatos, gyvūnų bei augalų sveikatos ir gerovės, taip pat subalansuotos kaimo vietovių plėtros įsipareigojimus;

U.  kadangi vanduo ir žemės ūkis yra iš esmės susiję ir darni vandentvarka žemės ūkio sektoriuje yra būtina siekiant užtikrinti gerą kokybę, pakankamą maisto gamybą ir vandens išteklių išsaugojimą;

V.  kadangi įgyvendinant BŽŪP reikalingos tinkamos priemonės, kuriomis būtų galima spręsti žemės ūkio neatsparumo klimato kaitai problemą ir sykiu mažinti sektoriaus naudojamą gėlo vandens atsargų kiekį, nes Europos Sąjungoje šiame sektoriuje sunaudojama 50 proc. gėlo vandens;

W.  kadangi būtina atnaujinta, paprastesnė ir teisingesnė mokėjimų sistema siekiant didesnio lygiateisiškumo ir teisėtumo;

X.  kadangi dabartinėje BŽŪP trūksta priemonių, kurios reikalingos siekiant užtikrinti deramas pajamas, padedančias vyresnio amžiaus ūkininkams oriai gyventi;

Y.  kadangi nėra tinkamų priemonių, kuriomis būtų galima skatinti perduoti verslą iš vyresnės kartos ūkininkų jaunesnei kartai;

Z.  kadangi, remiantis 2018 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų informaciniu dokumentu „BŽŪP ateitis“, 2010 m. 100-ui vyresnių kaip 55 metų ūkių valdytojų teko 14 jaunesnių kaip 35 metų ūkių valdytojų (2013 m. pastarasis skaičius sumažėjo iki 10,8 ūkių valdytojų); kadangi vidutinis ES ūkininkų amžius per 2004–2013 m. laikotarpį nuo 49,2 metų išaugo iki 51,4 metų; kadangi mažiausių ūkių savininkai dažniausiai yra vyresnio amžiaus ūkininkai;

AA.  kadangi didėjanti pasaulinė prekyba teikia galimybių ir kartu kelia iššūkių, be kita ko, susijusių su aplinka, klimato kaita, vandens apsauga, žemės ūkio paskirties žemės stoka ir dirvožemio degradacija, ir todėl būtina koreguoti tarptautinės prekybos taisykles, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas, grindžiamas aukštais standartais ir sąžiningomis bei tvariomis sąlygomis prekių ir paslaugų mainams, taip pat nustatyti atnaujintus ir veiksmingus prekybos apsaugos mechanizmus, laikantis galiojančių ES socialinių, ekonominių, aplinkosaugos, sveikatos, sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės standartų;

AB.  kadangi šiuos aukštus standartus reikia palaikyti ir toliau skatinti visame pasaulyje, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje, ginant Europos gamintojų ir vartotojų interesus ir užtikrinant Europos standartus prekybos susitarimuose dėl importo;

AC.  kadangi ES apie 80 proc. reikalingų baltymų importuoja iš trečiųjų valstybių ir kol kas BŽŪP srityje nesiimta pakankamai priemonių įgyvendinti baltymų strategiją;

AD.  kadangi dėmesys moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai plėtojant tiek išteklius taupančių produktų, tiek procesų inovacijas yra vertintinas teigiamai, tačiau turi būti padaryta daugiau, kad būtų išplėtoti mokslinių tyrimų pajėgumai ir infrastruktūra, reikalingi siekiant mokslinių tyrimų rezultatus paversti maisto, ūkininkavimo ir darnia žemės ūkio ir miškininkystės praktika, teikiant tinkamą paramą, ir turi būti propaguojamas požiūris, kad būtina įtraukti daug dalyvių, pagrindinį dėmesį skiriant ūkininkams, sykiu vykdant nepriklausomą, skaidrią, pakankamai finansuojamą ES masto žemės ūkio žinių sklaidą visose valstybėse narėse ir regionuose ir keičiantis žiniomis bei teikiant mokymo paslaugas valstybių narių lygmeniu;

AE.  kadangi parama tiesioginėms investicijoms turėtų būti teikiama tikslingiau, atsižvelgiant į dvejopų (ekonominių ir aplinkosaugos) rezultatų reikalavimus ir į pačių ūkių poreikius;

AF.  kadangi Europos Sąjunga yra parengusi kelias kosmoso tyrimų programas (EGNOS ir GALILEO) ir Žemės stebėjimo programą („Copernicus“) ir reikia maksimaliai išnaudoti jų potencialą prižiūrint BŽŪP įgyvendinimą ir ES žemės ūkio sektoriuje pereinant prie tiksliojo ūkininkavimo ir dvejopų (ekonominių ir aplinkosaugos) ūkių rezultatų siekių;

AG.  kadangi dauguma biotechnologijų tyrimų šiuo metu yra vykdoma ne ES šalyse ir jose paprastai daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkio ekonomikos klausimams, kurie nėra aktualūs ES sektoriui, todėl gali būti prarastos investicijos ir dėmesys joms;

AH.  kadangi, kaip rodo pastarojo meto patirtis, pasinaudojant gamtinių procesų privalumais ir juos skatinant, kad būtų padidintas derlingumas ir atsparumas, galima sumažinti gamybos sąnaudas;

AI.  kadangi konkurencingi žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriai turi ir toliau atlikti svarbų vaidmenį siekiant ES aplinkos apsaugos ir klimato politikos tikslų, nustatytų tarptautiniuose susitarimuose, pvz., COP 21 ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų programoje: ūkininkams turi būti teikiamos paskatos, atlyginama už jų indėlį ir padedama, sumažinant nereikalingą jų vykdomų priemonių reguliavimo ir administracinę naštą;

AJ.  kadangi dėl vidutinės pasaulio oro temperatūros prie žemės paviršiaus padidėjimo, numatyto XXI a., ir tiesioginių jo padarinių klimato sąlygoms masto reikia sukurti aplinką tausojančią maisto sistemą, kuri užtikrintų saugią ir gausią gamybą, ir sykiu užtikrinti, kad Sąjunga nebūtų priklausoma nuo kitų rinkų;

AK.  kadangi svarbu, kad būsima BŽŪP atitiktų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir ES politiką, visų pirma tvarumo, aplinkos, klimato, visuomenės sveikatos ir maisto srityse;

AL.  kadangi žemės ūkis – vienas iš ekonomikos sektorių, kuris turėtų prisidėti prie 2030 m. tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu, pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą;

AM.  kadangi smulkieji ūkininkai sudaro apie 40 proc. ES ūkių, tačiau jiems tenka tik 8 proc. BŽŪP subsidijų;

AN.  kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų yra nustatyti nauji aiškūs uždaviniai BŽŪP po 2020 m.;

AO.  kadangi į BŽŪP buvo laipsniškai integruoti aplinkosaugos tikslai, siekiant užtikrinti, kad jos taisyklės būtų suderinamos su Sąjungos teisės aktuose nustatytais aplinkosaugos reikalavimais ir kad ūkininkai laikytųsi šių reikalavimų, ir skatinti darnaus ūkininkavimo praktiką, kuri padėtų apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę;

AP.  kadangi Sąjungoje suvartojamas sočiųjų riebalų ir raudonos mėsos kiekis gerokai viršija rekomenduojamas mitybos vertes, o maisto pramonė ir toliau išmeta labai didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto kiekį;

AQ.  kadangi uždarais gamybos ciklais, kai gamybos, perdirbimo ir pakavimo procesai vykdomi tame pačiame regione, išlaikoma pridėtinė vertė tame regione, taigi užtikrinama daugiau darbo vietų atitinkamoje teritorijoje ir kaimo vietovės gali atgyti;

AR.  kadangi BŽŪP siekiama neatskiriamų ekonominių ir aplinkosaugos tikslų, siekiant pereiti prie darnaus ir veiksmingo ES žemės ūkio modelio, vykdant pirmojo ramsčio ir žalinimo priemonės reformą šį dvejopos krypties principą reikia išsaugoti ir netgi labiau įtvirtinti;

AS.  kadangi Europos Sąjunga būsimoje BŽŪP turi siekti gerokai sumažinti žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose naudojamą antibiotikų kiekį, kad būtų stiprinamas darnus ūkininkavimas;

AT.  kadangi ilgalaikis žemės ūkio sistemų ir teritorijų atsparumas ir darnumas bus naudingas visai ES;

AU.  kadangi Europos Audito Rūmai pabrėžė faktą, kad, esant tokiam žemam žalinimo reikalavimų lygiui, dažnu atveju tik atspindinčiam esamą praktiką, vykdant 2013 m. reformą nustatytos žalinimo išmokos padidino sudėtingumą ir biurokratizmą, yra sunkiai suprantamos ir, Audito Rūmų nuomone, esant tokiai jų koncepcijai, nepakankamai gerina BŽŪP poveikį aplinkai ir klimatui, o tai yra svarbūs argumentai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant naują BŽŪP žaliąją sistemą;

AV.  kadangi Audito Rūmai nustatė esminių antrojo ramsčio įgyvendinimo trūkumų: visų pirma, patvirtinimo procesas yra ilgas, o kaimo plėtros programos sudėtingos ir biurokratinės;

AW.  kadangi, remiantis įrodymais grindžiamu mokslinių tyrimų tinkamumo patikros įvertinimu, nustatyta, kad žalinimo priemonės iš esmės nepagerino aplinkosaugos rezultatų – daugiausia dėl to, kad šie reikalavimai jau buvo anksčiau įvykdyti;

AX.  kadangi Korko 2.0 deklaracijoje „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“ kalbama apie gyvybingas kaimo vietoves, pažangų daugiafunkciškumą, biologinę įvairovę žemės ūkyje ir miškininkystėje ir už šių sektorių ribų, retas gyvūnų veisles ir saugotinas kultūras, taip pat apie ekologinį žemės ūkį, paramą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir su tinklu „Natura 2000“ susijusius įsipareigojimus; kadangi deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu dėti pastangas kovojant su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse ir kad šiame procese labai svarbus moterų ir jaunimo vaidmuo, taip pat kad reikia geriau naudoti kaimo vietovių vietinius išteklius taikant integruotas strategijas ir daugiasektorinį požiūrį, kuriais įtvirtinamas principas „iš apačios į viršų“ ir stiprinama suinteresuotųjų subjektų sinergija, ir todėl būtina investuoti į kaimo vietovių gyvybingumą, išsaugoti ir veiksmingiau valdyti gamtos išteklius, vykdyti klimato politikos iniciatyvas, skatinti žinias ir inovacijas, stiprinti kaimo vietovių valdymą ir supaprastinti kaimo politiką ir jos įgyvendinimą;

AY.  kadangi BŽŪP, siekiant išlaikyti žemės ūkį tokiose vietovėse, turėtų būti atsižvelgta į mažiau naudingas sritis, pvz., regionus, kuriuose vyksta stipri miestų plėtros ir žemės ūkio konkurencija, nes juose taikomi papildomi apribojimai naudotis žeme;

AZ.  kadangi BŽŪP turėtų kompensuoti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, pvz., kalnuotiems ir atokiausiems regionams, papildomas išlaidas, susijusias su jų specifiniais apribojimais, siekiant išlaikyti ūkininkavimo veiklą tokiose vietovėse;

BA.  kadangi BŽŪP turėtų deramai pripažinti didelę naudą aplinkai, kurią teikia tam tikri sektoriai, pvz., avininkystės ir ožkininkystės ar baltymingų augalų sektoriai;

BB.  kadangi bitininkystės sektorius yra nepaprastai svarbus ES ir labai prisideda prie visuomenės gerovės tiek ekonominiu, tiek aplinkos požiūriu;

BC.  kadangi labai svarbu toliau stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje, taikant sąžiningas ir skaidrias taisykles, kuriomis atsižvelgiama į žemės ūkio specifiką santykiuose tarp gamybos ir kitų maisto tiekimo grandinės dalių tiek pradiniais, tiek baigiamaisiais etapais, ir teikti paskatas, siekiant veiksmingai išvengti rizikos ir krizių, be kita ko, imtis aktyvaus valdymo priemonių, kuriomis būtų galima geriau suderinti pasiūlą ir paklausą, kurias galima naudoti sektoriaus lygmeniu ir kurias galėtų naudoti valstybinės institucijos, kaip nurodyta Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitoje; kadangi turi būti tinkamai apsvarstyti ir stebimi BŽŪP taikymo sričiai nepriklausantys aspektai, turintys įtakos konkurencingumui ir vienodoms ūkininkų veiklos sąlygoms;

BD.  kadangi atsižvelgiant į naujus apsirūpinimo maistu saugumo ir savarankiškumo iššūkius, su kuriais susiduria Europos žemės ūkis, pagal ES politinius prioritetus, kaip nurodyta Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities, reikia kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) padidinti arba palikti tokią pat žemės ūkio biudžeto sumą eurais, siekiant apimti tiek esamus, tiek naujus iššūkius;

BE.  kadangi visuomenė tikisi, jog ūkininkai pakeis savo praktiką, kad ji taptų visiškai darni, ir todėl tokį jų perėjimą prie naujos praktikos reikėtų remti viešosiomis lėšomis;

BF.  kadangi bet kokie dabartinės BŽŪP pakeitimai turi būti atliekami taip, kad sektoriui būtų užtikrintas stabilumas ir teisinis tikrumas, o ūkininkams ir miško savininkams – planavimo saugumas, numatant tinkamus pereinamuosius laikotarpius ir priemones;

BG.  kadangi Parlamentas privalo atlikti visapusišką vaidmenį nustatant aiškią politikos programą, siekiant išlaikyti bendrą užmojį Europos lygmeniu ir demokratines diskusijas dėl strateginių klausimų, darančių poveikį visų piliečių kasdieniam gyvenimui, kai tai susiję su tausiu gamtos išteklių, įskaitant vandenį, dirvožemį ir orą, naudojimu, mūsų maisto kokybe, žemės ūkio produktų gamintojų finansiniu stabilumu, maisto sauga, sveikata ir darniu žemės ūkio ir higienos praktikos modernizavimu, siekiant užmegzti visuomeninio pobūdžio sutartinius santykius tarp gamintojų ir vartotojų Europos lygmeniu;

BH.  kadangi būtina persvarstyti BŽŪP, kad būtų galima išspręsti svarbias problemas, abiem teisės aktų leidėjams būtina suteikti priemones, kad jie galėtų visapusiškai įgyvendinti savo misiją per konkretų laikotarpį, ir kadangi yra neaiškumų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES;

BI.  kadangi aprūpinimo maistu saugumo ateitis Europoje turi būti užtikrinta ir Jungtinėje Karalystėje, ir 27 ES valstybėse narėse, kad būtų galima kuo labiau sumažinti gamybos trukdžius ir maisto prieinamumo kliūtis abiem šalims; kadangi reikia padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti vienodus suderintus aplinkosaugos ir maisto saugos standartus, kad nei JK, nei ES piliečiai nesusidurtų su maisto kokybės ir maisto saugos blogėjimo problemomis;

BJ.  kadangi vienas iš šešių pagrindinių ES kaimo plėtros prioritetų yra su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusių ekosistemų, įskaitant tinklo „Natura 2020“ teritorijas, atkūrimas, išsaugojimas ir stiprinimas;

BK.  kadangi ES šiuo metu plėtoja baltymų strategiją, siekdama savarankiškai apsirūpinti baltymingais augalais;

BL.  kadangi 2017 m. 124 mln. žmonių 51 šalyje patyrė itin didelį maisto stygių, tai yra 16 mln. daugiau nei 2016 m.; kadangi dauguma maisto stygių patiriančių žmonių gyvena kaimo vietovėse;

BM.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš svarbiausių ES ir jos valstybių narių tikslų; kadangi kaimo vietovėse dirbančios moterys atlieka daugelį vaidmenų, kurie padeda išlaikyti gyvybingą žemės ūkio verslą ir kaimo bendruomenes; kadangi pastangos išvengti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo yra susijusios su moterų ir jaunimo galimybėmis; kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys vis dar susiduria su daugybe iššūkių, o lyčių aspektas nepakankamai įtrauktas į žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sritis; kadangi, nors tiesioginių išmokų gavėjų arba paramos kaimo plėtrai gavėjų lytis nėra patikimas programų poveikio rodiklis, paraiškų teikėjų ir paramos gavėjų moterų yra per mažai;

BN.  kadangi, siekiant pagrįsti BŽŪP biudžetą Europos mokesčių mokėtojams, ateityje finansavimas turi būti susietas su saugaus ir aukštos kokybės maisto produktų gamyba ir su aiškia pridėtine verte visuomenei darnaus žemės ūkio, aplinkos ir klimato apsaugos veiksmingumo, visuomenės ir gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų srityje, taip pat su kitokiu BŽŪP poveikiu visuomenei, siekiant užtikrinti tikrai vienodas veiklos sąlygas subjektams ES viduje ir už jos ribų;

BO.  kadangi specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 442 dėl europiečių požiūrio į gyvūnų gerovę rodo, kad 82 proc. ES piliečių mano, jog reikėtų pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę;

BP.  kadangi pesticidų naudojimas, biologinės įvairovės nykimas ir žemės ūkio aplinkos pokyčiai gali turėti neigiamo poveikio apdulkintojų kiekiui ir apdulkintojų rūšių įvairovei; kadangi yra didelių problemų, su kuriomis susiduria naminiai ir laukiniai apdulkintojai, ir jų pasekmės ES žemės ūkiui ir aprūpinimo maistu saugumui gali būti labai žalingos, atsižvelgiant į daugumos ES produktų priklausomybę nuo apdulkinimo; kadangi 2018 m. sausio mėn. pradėtos viešos konsultacijos pagal ES iniciatyvą dėl apdulkintojų, siekiant nustatyti geriausią požiūrį ir būtinus veiksmus kovojant su apdulkintojų nykimu ES;

BQ.  kadangi reikia sukurti specialią kaimo plėtros priemonę, pagrįstą aštuoniais Europos Sąjungos integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės principais, siekiant paskatinti mažinti naudojamą pavojingų pesticidų kiekį ir naudoti ne chemines alternatyviąsias medžiagas;

BR.  kadangi BŽŪP turėtų kompensuoti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, pvz., kalnuotiems ir atokiausiems regionams, papildomas išlaidas, susijusias su jų specifiniais apribojimais, siekiant išlaikyti ūkininkavimo veiklą tokiose vietovėse;

BS.  kadangi taikant BŽŪP sistemą atokiausiuose regionuose turėtų būti visapusiškai pasinaudota SESV 349 straipsnio taikymo nuostatomis, nes šie regionai yra ypač nepalankioje padėtyje socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip visuomenės senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas; kadangi POSEI yra veiksminga priemonė plėtoti ir stiprinti sektoriaus struktūrą, siekiant spręsti specifines atokiausių regionų žemės ūkio problemas; kadangi Komisija savo 2016 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje Parlamentui ir Tarybai dėl POSEI įgyvendinimo padarė išvadą, kad atsižvelgiant į „programos vertinimą, nemanoma, kad reikėtų keisti pagrindinį reglamentą, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 228/2013“;

BT.  kadangi tiek miškotvarka, tiek agrarinė miškininkystė, kai jos apima viršutinį miško vegetacijos sluoksnį virš ganyklų arba žemės ūkio kultūrų, gali prisidėti prie didesnio atsparumo žemės ūkio ir kraštovaizdžio lygmeniu ir prie reikiamų aplinkosaugos ir klimato kaitos švelninimo veiksmų, teikdamos miškų ar žemės ūkio produktus arba atlikdamos kitokias ekosistemų funkcijas, ir taip padėti aktyviau siekti BŽŪP tikslų ir sudaryti sąlygas žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai prisidėti prie naujų verslo modelių, naudingų ūkininkams, miškininkams ir kaimo vietovėms; kadangi ES miškų strategijoje skatinamas nuoseklus, visaapimantis požiūris į miškų valdymą ir daugybę miško teikiamų privalumų ir ji apima visą miškų vertės grandinę; pabrėžia, kad BŽŪP atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant šios strategijos tikslų, joje ypatingas dėmesys skiriamas Viduržemio jūros regiono miškams, kurie labiau nukenčia nuo klimato kaitos ir gaisrų, todėl kyla pavojus jų biologinei įvairovei ir galimai žemės ūkio gamybai;

Nauji Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų ir ūkininkų santykiai

1.  teigiamai vertina siekį supaprastinti ir modernizuoti BŽŪP, kad ji būtų ekonomiškai naudinga ūkininkams ir atitiktų piliečių lūkesčius, tačiau pabrėžia, kad svarbiausi reformos prioritetai turi būti Romos sutartyje nustatyti principai, bendrosios rinkos vientisumas ir iš tiesų bendra politika, tinkamai ES finansuojama, moderni ir orientuota į rezultatus, remianti darnų žemės ūkį ir užtikrinanti saugų, kokybišką ir įvairų maistą, užimtumą ir vystymąsi kaimo vietovėse;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl maisto ir ūkininkavimo ateities ir teigiamai vertina tai, kad vienas iš BŽŪP tikslų – stiprinti ir užtikrinti darnų gamtos išteklių valdymą ir prisidėti prie ES aplinkosaugos ir klimato politikos tikslų;

3.  ragina suformuluoti tokią BŽŪP, kurios svarbiausias prioritetas būtų kiekvieno Europos ūkio perėjimas prie tokio ūkio, kuris suderina ekonominės veiklos ir aplinkosaugos veiksmingumo standartus;

4.  pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP būtina palaikyti esminius ES teisės aktų leidėjų, ūkininkų ir piliečių ryšius; atmeta bet kokią galimybę vėl nacionalizuoti BŽŪP, nes dėl to padidėtų konkurencijos disbalansas bendrojoje rinkoje;

5.  atkreipia dėmesį į labai svarbų smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių vaidmenį, kurį reikia pripažinti ir vertinti;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės šiuo metu gali naudotis lankstumo galimybėmis, nustatytomis pagrindinėse taisyklėse, kurios leidžia imtis priemonių specifiniais atvejais, tačiau tuo pačiu metu šios galimybės rodo, kad tam tikros BŽŪP sritys nebegali būti laikomos bendromis; pabrėžia, kad reikia išsaugoti konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, kalbant apie galimybes naudotis ūkininkams skirtingose valstybėse narėse arba skirtinguose regionuose skiriama parama, taip pat reikia priimti tinkamus ir veiksmingus sprendimus siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymo riziką ar sanglaudai kylančius pavojus;

7.  mano, kad griežtų bendrų ES taisyklių, pagrindinių standartų, intervencijos priemonių, kontrolės priemonių ir finansinių asignavimų, dėl kurių ES lygmeniu susitarė teisėkūros institucijos, sistemoje valstybės narės turėtų turėti pakankamai lanksčių galimybių, kad galėtų užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir, visų pirma, ES požiūrį į paramą pagal pirmąjį ramstį, siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygų laikymąsi;

8.  mano, jog siekiant, kad bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimas būtų veiksmingesnis ir geriau pritaikytas prie įvairaus pobūdžio Europos žemės ūkio realijų, nacionaliniai sprendimai, priimami pagal ES apibrėžtą priemonių rinkinį, numatytą pirmajame ir antrajame ramsčiuose, turėtų būti suderinti, o valstybės narės kartu su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais turėtų parengti savo nuoseklias ir duomenimis pagrįstas nacionalines strategijas, remdamosi ES tikslais ir rodikliais, susijusiais su galimomis pagrindinių rūšių intervencijos priemonėmis, kurios taip pat turėtų būti apibrėžtos ES lygiu, ir jų pasirinkimo kriterijais, pagal aiškią bendrą visoje ES taikytinų taisyklių sistemą, deramai atsižvelgdamos į bendrosios rinkos taisykles ir principus;

9.  pabrėžia, kad papildomo subsidiarumo nuostatos turėtų būti taikomos tik esant griežtoms bendroms ES taisyklėms, tikslams, rodikliams ir patikroms;

10.  ragina Komisiją padaryti reikiamus būsimos BŽŪP pakeitimus, kad būtų įgyvendintas Parlamento raginimas netaikyti jokių žemės ūkio subsidijų bulių veisimui kovoms;

11.  pabrėžia, kad dėl valstybių narių galimybės savarankiškai rengti savo nacionalinius planus ir kasmet peržiūrėti savo sprendimus priklausomai nuo tuo metu valdančios vyriausybės politikos kyla perteklinio reglamentavimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis pavojus ir ūkininkai patiria labai didelį netikrumą; todėl ragina Komisiją kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateikti teisės aktų leidėjams aiškų ir paprastą nacionalinio strateginio plano pavyzdį, kad teisės aktų leidėjai galėtų įvertinti tokių planų aprėptį, išsamumą ir turinį, nes tie planai yra esminiai būsimo Komisijos pasiūlymo elementai, ir paaiškinti kriterijus, pagal kuriuos šios nacionalinės strategijos bus vertinamos;

12.  ragina Komisiją pateikti priemones, kuriomis būtų siekiama labiau naudotis BŽŪP ir sanglaudos politikos finansavimo sinergija;

13.  pabrėžia, kad būsimoje BŽŪP reikia visapusiškai atsižvelgti į kiekvienoje valstybėje narėje esamą galių pasiskirstymą, dažnai įteisintą valstybės konstitucijoje, ir visų pirma paisyti ES regionų teisinės kompetencijos kuriant, valdant ir įgyvendinant politikos priemones, pvz., EŽŪFKP; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ūkininkai ir kiti paramos gavėjai būtų tinkamai įtraukti į visus politikos formavimo etapus;

14.  palankiai vertina Komisijos pastangas programų kūrimą, įgyvendinimą ir kontrolę grįsti rezultatais grindžiamu požiūriu siekiant skatinti ne atitiktį, o veiklos rezultatus, sykiu užtikrinant tinkamą ir rizika grindžiamą stebėseną pagal aiškiai apibrėžtus, paprastesnius, ne tokius biurokratinius (įskaitant perteklinio reglamentavimo prevenciją), griežtus, skaidrius ir išmatuojamus rodiklius ES lygmeniu, įskaitant tinkamą valstybių narių priemonių ir programų kūrimo, įgyvendinimo ir sankcijų kontrolę; mano, kad būtina įvesti vienodus pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis būtų skiriamos panašios sankcijos už nustatytus lygiaverčius pažeidimus, padarytus įgyvendinant įvairias priemones, kuriomis naudojasi valstybės narės arba regionai, siekdami įgyvendinti bendrus ES nustatytus tikslus;

15.  pabrėžia, kad vien tik rezultatais grindžiamas metodas keltų riziką valstybėms narėms, nes jos dėl specifinių joms būdingų aplinkybių negalėtų visiškai pasiekti visų savo nacionaliniuose planuose numatytų rezultatų, o tai gali lemti jų nacionalinių paketų sumažinimą ex post ir finansavimo sustabdymą;

16.  pripažįsta, kad naująjį įgyvendinimo modelį reikės koreguoti ir iš dalies keisti keletą metų, siekiant užtikrinti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami dėl perėjimo prie rezultatais grindžiamo modelio;

17.  tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl galimo vėlavimo priimti BŽŪP strateginius planus išmokos gali būti mokamos pavėluotai ir kad to būtina vengti;

18.  pažymi, kad pagal I ramstį valstybės narės gali pasirinkti programas iš ES parengto prioritetų katalogo;

19.  ragina parengti atitinkamų institucinių ir teisinių pakeitimų, reikalingų siekiant pakeisti įgyvendinimo modelį, sistemą, kad nebūtų patirta papildomų išlaidų ir kad nesumažėtų finansavimo įsisavinimo valstybėse narėse lygis;

20.  mano, kad informacijos rinkimas turėtų būti grindžiamas palydoviniais vaizdais ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenų bazėmis, o ne atskirų ūkininkų pateiktais duomenimis;

21.  ragina Komisiją plėtoti atitinkamas sąveikas tarp ES kosminės erdvės pavyzdinių programų ir BŽŪP, visų pirma užtikrinant sąveiką su programa „Copernicus“, kuri žemės ūkio bendruomenei ypač aktuali klimato kaitos ir aplinkos stebėsenos aspektais;

22.  ragina imtis priemonių, kuriomis būtų didinamas maistinių medžiagų perdirbimas; ragina derinti žemės ūkio struktūrinę politiką su aplinkosaugos paramos schema, pvz., geriau derinant kultūrų auginimą ir gyvulininkystę;

23.  prašo išsaugoti supaprastintą smulkiųjų ūkininkų sistemą;

24.  mano, kad ūkininkai, turintys mažiau nei penkis hektarus žemės, turėtų turėti galimybę savanoriškai prisijungti prie šios sistemos;

25.  ragina Komisiją vykdyti finansų bei veiklos kontrolę ir auditus siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse funkcijos būtų vykdomos pagal tuos pačius standartus ir pagal tuos pačius kriterijus, nepaisant valstybėms narėms suteikiamo didesnio lankstumo rengiant ir valdant programas ir visų pirma siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laiku išmokėtos lėšos visiems reikalavimus atitinkantiems ūkininkams ir kaimo bendruomenėms, sykiu kuo labiau mažinant administracinę naštą paramos gavėjams;

26.  primena, kad per ankstesnę reformą buvo sunku susitarti dėl „aktyvaus ūkininko“ apibrėžties; todėl mano, kad nustatant šią apibrėžtį ūkio rezultatai (pvz., išlaikyti žemę geros žemės ūkio būklės, užsiimti tinkama gyvulininkyste, prisidėti prie žiedinės ekonomikos) galėtų būti tikslingesnis ir išmatuojamas pasirinkimas;

27.  nepritaria 25 proc. sumažintam kaimo plėtros biudžetui, nurodytam neseniai pateiktame 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFF; primygtinai ragina užtikrinti, kad bet koks žemės ūkio ir kaimo plėtros biudžeto mažinimas nenulemtų mažesnių užmojų, palyginti su dabartine BŽŪP;

28.  mano, kad visi Sąjungos finansų kontrolės proceso dalyviai, įskaitant Europos Audito Rūmus, turi vienodai suprasti veiklos rezultatais grindžiamą kontrolės sistemą, kad valstybės narės ar paramos gavėjai nesusidurtų su nenumatytomis finansinėmis korekcijomis;

29.  pabrėžia, kad ūkininkai yra verslininkai, todėl jiems turėtų būti suteikiama atitinkama laisvė, kad jie rinkoje galėtų užsitikrinti tinkamą savo produktų kainą;

30.  pabrėžia, kad negalima neįtraukti ne visą darbo laiką dirbančių ūkininkų ir įvairių pajamų gaunančių ūkininkų;

31.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, regionams ir ūkininkams taikant aukštesnę finansinę ribą žemės ūkio de minimis taisyklėms, sykiu užtikrinant vidaus rinkos vientisumą;

32.  be to, ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo pagal žemės ūkio valstybės pagalbos taisyklių sistemą, kad ūkininkai būtų skatinami savanoriškai kaupti atsargas ir būtų geriau pasirengę įveikti su klimatu ir sveikata susijusias grėsmes bei ekonomines krizes;

33.  tačiau ragina tinkamai atlyginti už viešąsias gėrybes, kurias teikia labai maži ir smulkieji ūkiai, be kita ko, dalyvaudami bendradarbiaujamojoje ir bendruomeninėje veikloje;

34.  ragina valstybes nares ieškoti geresnės BŽŪP ir kitų politikos krypčių bei fondų, pvz., sanglaudos, struktūrinių ir kitų investicinių fondų, sąveikos, siekiant padidinti jų poveikį kaimo vietovėms;

35.  ragina geriau tarpusavyje derinti BŽŪP ir kitas ES politikos kryptis ir veiksmus, visų pirma su Direktyva 2000/60/EB, Direktyva 91/676/EEB ir Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, nes tai būdas užtikrinti darnią vandens išteklių, kurių kiekį ir kokybę neigiamai veikia žemės ūkis, apsaugą; ragina teikti paskatas, kuriomis būtų remiami vietos ūkininkų ir vandens tiekėjų bendradarbiavimo projektai, kad būtų pagerinta vandens išteklių apsauga;

36.  pažymi, kad dėl administracinių priežasčių daug kaimų ir regionų, nors ir kaimiškų, kai kuriose valstybėse narėse nepatenka į kaimo plėtros programų taikymo sritį, todėl jie atsiduria nepalankioje padėtyje;

37.  šiuo atveju ragina valstybes nares apsvarstyti lankstesnius metodus, kad būtų išvengta žalos šiems regionams ir juose įsikūrusiems gamintojams;

Pažangi, efektyvi, darni ir teisinga BŽŪP, naudinga ūkininkams, piliečiams, kaimo vietovėms ir aplinkai

38.  mano, kad būtina išlaikyti dabartinę dviejų ramsčių struktūrą, ir pabrėžia, kad ramsčiai turi būti darnūs ir vienas kitą papildantys: pirmasis ramstis visiškai finansuojamas vien ES lėšomis ir yra veiksminga parama pajamoms, bazinėms aplinkos apsaugos priemonėms ir dabartinių rinkos priemonių tolesniam vykdymui, o pagal antrąjį ramstį tenkinami konkretūs valstybių narių poreikiai; mano, kad sykiu vis dėlto būtina skatinti ūkininkus ir kitus paramos gavėjus vykdyti veiksmus, kurie teikia naudos aplinkai, visuomenei ir kuria viešąsias gėrybes, už kurias rinka neatlygina, taip pat gerbti naują ir nusistovėjusią žemės ūkio praktiką remiantis bendrais, vienodais ir objektyviais kriterijais, sykiu išsaugant valstybių narių galimybę taikyti specifinius metodus, pagal kuriuos atsižvelgiama į vietos ir sektoriaus sąlygas; mano, kad svarbiausias prioritetas yra visų Europos ūkių perėjimas prie darnumo ir visų Europos ūkių visapusiškas integravimas į žiedinę ekonomiką, ekonominę veiklą derinant su aplinkosauginio veiksmingumo standartais ir nemažinant socialinių ir darbo standartų;

39.  primena Komisijai, kad SESV 39 straipsnyje nustatyti BŽŪP tikslai yra padidinti žemės ūkio našumą, užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, garantuoti pakankamą tiekimą ir užtikrinti vartotojams priimtinas teikiamos produkcijos kainas;

40.  pabrėžia technologinių naujovių teikiamas galimybes pažangiam ir veiksmingam sektoriui, užtikrinančiam darnumą, visų pirma atsižvelgiant į veiksmingą išteklių naudojimą, kultūrinių augalų ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos stebėseną;

41.  ragina vykdant BŽŪP sudaryti palankesnes sąlygas tokioms inovacijoms diegti ir jas remti;

42.  mano, kad įgyvendinant būsimą BŽŪP struktūrą tikslus galima pasiekti tik tuomet, jeigu jai bus skiriamas pakankamas finansavimas; todėl ragina kitoje DFP padidinti arba išlaikyti tokią pat BŽŪP sumą eurais, kad būtų pasiekti ambicingi persvarstytos ir veiksmingos BŽŪP po 2020 m. tikslai;

43.  mano, kad dėl tolesnio rinkos liberalizavimo ir atitinkamo ūkininkų apsaugos sumažėjimo reikėtų taikyti kompensacijas žemės ūkio sektoriui, visų pirma tiems ūkiams, kurie yra nepalankioje konkurencinėje padėtyje, konkrečiai susiduria su sunkumais, susijusiais su žemės ūkio paskirties žemės naudojimu arba esančiais kalnuotose vietovėse, ir kad tik tokios priemonės gali užtikrinti ekstensyvų žemės ūkio paskirties žemės valdymą ir kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimą;

44.  pabrėžia, kad BŽŪP biudžetas turėtų būti pritaikytas prie būsimų poreikių ir iššūkių, kylančių dėl, pvz., „Brexit“ ir laisvosios prekybos susitarimų, kuriuos ES sudarė su pagrindiniais prekybos partneriais, poveikio;

45.  atkreipia dėmesį į nemažėjančius skirtingų regionų ir valstybių narių kaimo vietovių vystymosi skirtumus ir todėl laikosi nuomonės, kad sanglaudos kriterijai ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį paskirstant antrojo ramsčio išteklius valstybėms narėms;

46.  pabrėžia, jog svarbu, kad bendrame BŽŪP biudžete būtų numatytas tvirtas biudžetas antrajam ramsčiui (regioninės plėtros politika);

47.  mano, kad perėjimo prie visiško darnumo procese reikia remti ūkininkus;

48.  mano, kad kuriant naujas ES politikos priemones ir tikslus turi būti nemažinamos BŽŪP įgyvendinimo perspektyvos ir jos ištekliai;

49.  pripažįsta, kad šiuo metu yra susiklosčiusi neaiški būsimo BŽŪP biudžeto padėtis;

50.  pabrėžia, kad BŽŪP ištekliai yra kiekvienos valstybės narės mokesčių mokėtojų pinigai ir kad mokesčių mokėtojai visoje ES turi teisę į tai, kad šios lėšos būtų naudojamos tik tikslingai ir skaidriai;

51.  mano, kad reikėtų vengti naujų kaimo plėtros eilučių, nesuderintų su papildomu finansavimu;

52.  laikosi nuomonės, kad būtina tikslingiau remti įvairias žemės ūkio sistemas, visų pirma mažus ir vidutinius šeimos ūkius ir jaunus ūkininkus, kad plėtojant ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu našų žemės ūkio sektorių būtų sustiprinta regionų ekonomika; mano, kad šio tikslo galima pasiekti taikant didesnio privalomo parskirstomosios paramos už pirmuosius ūkio valdos hektarus lygio nuostatą, susietą su vidutiniu valdos dydžiu valstybėse narėse, atsižvelgiant į ūkių dydžio įvairovę visoje ES; pabrėžia, kad parama didesniems ūkiams turėtų būti proporcingai mažinama atsižvelgiant į masto ekonomiją, Europos lygmeniu nustatant privalomą viršutinę ribą ir lanksčius kriterijus, siekiant atsižvelgti į ūkių ir kooperatyvų pajėgumą užtikrinti stabilias darbo vietas, kurios išlaiko žmones kaimo vietovėse; mano, kad dėl ribojimo ir laipsniško mažinimo sutaupytos lėšos turėtų likti valstybėje narėje ar regione, iš kurių jos buvo gautos;

53.  mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikriems ūkininkams, visų pirma tiems, kurie aktyviai ūkininkauja ir iš to užsidirba pragyvenimui;

54.  mano, kad būtina toliau taikyti supaprastintą tvarką smulkiems gamintojams, kad jiems būtų paprasčiau gauti ir tvarkyti BŽŪP tiesiogines išmokas;

55.  pabrėžia, kad būtina apibrėžti pagrindinius elementus, kurie sudarys gerai subalansuotą, skaidrią, paprastą ir objektyvią sankcijų ir paskatų sistemą, kartu taikant skaidrią ir laiku veikiančią sistemą, pagal kurią bus nustatomas ūkininkų tinkamumas gauti viešąjį finansavimą už viešųjų gėrybių tiekimą: sistema turėtų apimti paprastas savanoriškas ir privalomas priemones ir ją taikant turėtų būti siekiama rezultatų, taip pabrėžiant ne atitiktį, o faktinius rezultatus;

56.  pabrėžia, kad ne visą darbo laiką dirbantys ūkininkai ir įvairių pajamų gaunantys ūkiai, labai įvairiais būdais praturtinantys kaimo regionus, žemės ūkio veiklą vykdo siekdami užsidirbti pragyvenimui, taigi, yra tikri ūkininkai, kaip apibrėžta Komisijos komunikate;

57.  ragina modernizuoti dabartinę pirmojo ramsčio tiesioginių išmokų apskaičiavimo sistemą, ypač turint mintyje tas valstybes nares, kuriose išmokų dydis vis dar nustatomas iš dalies remiantis istorinėmis teisėmis į išmokas, ir tokią sistemą pakeisti ES išmokų apskaičiavimo metodu, pagal kurį pagrindinis elementas būtų ūkininkų pajamų rėmimas taikant tam tikrus apribojimus ir galimybės tą paramą padidinti už indėlį į viešųjų gėrybių tiekimą, laikantis nustatytų ir iki 2030 m. pasiektinų ES tikslų ir rodiklių, kad sistema taptų paprastesnė ir skaidresnė;

58.  palankiai vertina tai, kad daugelyje valstybių narių sėkmingai taikoma paprasta, pagrįsta, skaidri ir lengvai įgyvendinama vienkartinės išmokos už plotus sistema; todėl ragina išsaugoti šią sistemą po 2020 m. ir siūlo ją naudoti bet kurioje valstybėje narėje arba bet kuriame ūkyje ES;

59.  pabrėžia, kad tokia sistema galėtų pakeisti sudėtingai administruojamą teisių į išmokas sistemą ir sykiu labai sumažinti biurokratiją;

60.  mano, kad, norint užtikrinti jų ilgalaikį veiksmingumą, šios naujos išmokos neturėtų tapti preke;

61.  ragina Komisiją išnagrinėti, ar būtina teikti mokėjimų prašymus, kalbant apie suderinamumą su PPO taisyklėmis;

62.  pabrėžia, kad vykdoma labai nuodugni ir smulki dabartinių BŽŪP lėšų, skiriamų konkretiems ūkininkų veiksmams, kontrolė;

63.  mano, kad skiriant išmokas taip pat turėtų taikomos griežtos bendrosios sąlygos, įskaitant rezultatus aplinkosaugos srityje ir kitas viešąsias gėrybes, pvz., kokybiškas darbo vietas;

64.  primena, kad Parlamento rezoliucijoje „Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“ pripažįstama, kad žemės išmokos be aiškių sąlygų lemia žemės rinkos iškraipymus, todėl vis daugiau žemės ūkio paskirties žemės sutelkiama nedidelio skaičiaus savininkų rankose;

65.  paaiškina, kad viešosios gėrybės – tai paslaugos, kurios viršija tai, kas nustatyta aplinkos apsaugos, klimato ir gyvūnų gerovės teisės aktuose, įskaitant visų pirma vandens telkinių apsaugą, biologinės įvairovės apsaugą, dirvožemio derlingumo apsaugą, apdulkintojų apsaugą, humuso sluoksnio apsaugą ir gyvūnų gerovę;

66.  pabrėžia, kad būtina teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas valstybėms narėms, nes tai labai svarbu bendrosios rinkos veikimui, ir privaloma atsižvelgti į objektyvius kriterijus, tokius kaip valstybių narių pagal pirmąjį ir antrąjį ramsčius gaunamos sumos, ir į tai, kad gamtinės sąlygos, užimtumas ir socialinės ir ekonominės aplinkybės, bendras gyvenimo lygis, gamybos sąnaudos, ypač žemės kaina, ir perkamoji galia ES yra nevienodi;

67.  pabrėžia, kad tik pakankamai padidinus biudžetą bus galima pasiekti tikslą užtikrinti didesnę valstybių narių tiesioginių išmokų konvergenciją;

68.  pabrėžia, kad tiesioginių išmokų paskirtis – remti maisto produktus gaminančius ūkininkus, aplinkos apsaugą ir gyvūnų gerovės standartus;

69.  mano, kad bendrojoje rinkoje griežtai užtikrinant vienodas sąlygas, užkertant kelią konkurencijos iškraipymams, ypač susijusiems su prekėmis, užtikrinant suderinamumą su PPO taisyklėmis ir nemažinant pastangų siekti aplinkos ir klimato politikos tikslų, savanoriška susietoji parama turėtų būti nepanaikinta, tačiau ji turėtų būti įgyvendinama tik Komisijai atlikus vertinimą; mano, kad savanoriška susietoji parama yra priemonė, skirta pažeidžiamų sektorių poreikiams tenkinti ir konkretiems su aplinka, klimatu arba žemės ūkio produktų kokybe ir prekyba jais susijusiems tikslams pasiekti, aukštus gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartus atitinkančiai ūkininkavimo praktikai skatinti, specifiniams sunkumams įveikti, visų pirma sunkumams, atsirandantiems dėl struktūrinių konkurencinių trūkumų mažiau palankiuose ūkininkauti ir kalnuotuose regionuose, taip pat siekiant įveikti labiau laikino pobūdžio sunkumus, kylančius dėl, pvz., senos teisių į išmokas sistemos atsisakymo; be to, mano, kad savanoriška susietoji parama taip pat yra priemonė, kurią naudojant ateityje bus galima skatinti strateginiu požiūriu svarbių produktų gamybą, pvz., baltymingų augalų auginimą, arba kompensuoti laisvosios prekybos susitarimų poveikį; be to, pabrėžia, kad savanoriška susietoji parama turi didelę reikšmę siekiant išlaikyti ES žemės ūkio gamybos įvairovę, darbo vietas žemės ūkyje ir darnios gamybos sistemas;

70.  ragina apriboti I ramsčio, taip pat susietosios paramos, mokėjimus už hektarą ir paramos gavėją, kad jie atitiktų tiesioginės išmokos vienam hektarui ES vidurkio dvigubą dydį, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui;

71.  primena, kad kartų atsinaujinimo užtikrinimas ir naujų dalyvių atėjimas į rinką yra daugelio valstybių narių ūkininkavimo problema, todėl kiekvienoje nacionalinėje strategijoje privaloma spręsti šį klausimą taikant visapusišką požiūrį, sutelkiant visus BŽŪP finansinius išteklius, įskaitant papildomas išmokas jauniems ūkininkams pagal pirmąjį ramstį ir priemones, kuriomis siekiama padėti jauniems ūkininkams įsitvirtinti, pagal antrąjį ramstį – abi priemonės valstybėms narėms turėtų būti privalomos ir teikiamos papildomai, sykiu su parama, teikiama naudojantis naujomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų galima gauti kapitalo tais atvejais, kai ištekliai yra riboti; be to, pabrėžia, kad nacionalinės priemonės svarbios siekiant pašalinti reguliavimo ir ekonomines kliūtis, sykiu skatinant ūkio perėmimo planavimą, išėjimo į pensiją paketų sukūrimą ir galimybes naudotis žeme, ir supaprastinant bei populiarinant tokias bendradarbiavimo formas kaip partnerystė, pasidalijamasis ūkininkavimas, auginimas pagal sutartį ir senų ir jaunų ūkininkų nuomos tarpusavyje praktika; mano, kad rengiant valstybės pagalbos taisykles taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia svarbi kartų kaita, ir siekiama išvengti šeimos ūkių išnykimo;

72.  mano, kad naujuosiuose teisės aktuose reikia aiškiau atskirti kriterijus, kurias grindžiamos jauniems ūkininkams ir ūkius steigiantiems naujiems dalyviams teikiamos paskatos (jauni ūkininkai turėtų būti nustatomi pagal jų amžių, o nauji dalyviai – pagal metų, praėjusių nuo jų ūkių įsteigimo, skaičių), siekiant suteikti šioms dviem grupėms daugiau galimybių skatinti kartų kaitą ir gerinti gyvenimą kaimo vietovėse;

73.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad nauji visuomenės, technologijų ir ekonomikos pokyčiai, pvz., švari energija, skaitmeninimas ir pažangūs sprendimai, daro poveikį gyvenimui kaime;

74.  ragina Komisiją remti pastangas gerinti gyvenimo kaimo vietovėse kokybę, kad žmonės, ypač jaunuoliai, būtų skatinami likti kaimo vietovėse arba į jas grįžti, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti verslininkų, daugiausia – moterų ir jaunimo, kuriamas naujas paslaugas;

75.  susirūpinęs pažymi, kad dėl darbo jėgos trūkumo keliuose žemės ūkio sektoriuose nutraukiama ūkininkavimo veikla; ragina teikti paramą, siekiant pritraukti darbuotojų į žemės ūkio sektorių;

76.  pabrėžia, kad reikia dalytis sėkmingais valstybių narių modeliais, pagal kuriuos, siekiant kartų kaitos tikslų, suburiami jauni ir vyresnio amžiaus ūkininkai;

77.  rekomenduoja suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą, šiuo tikslu subsidijuojant naujų dalyvių paskolų palūkanas;

78.  primena, kad kaimo vietovėms ir gyvenvietėms reikalingas ypatingas dėmesys ir bendros pastangos plėtoti pažangius kaimus;

79.  ragina, siekiant skatinti visose valstybėse narėse kurti jauniems ūkininkams skirtas finansines priemones, aktyviau bendradarbiauti su EIB ir Europos investicijų fondu (EIF);

80.  ragina sudaryti vienodas sąlygas imtis specialių kaimo vietovių centrams ir tinklams skirtų technologinių patobulinimų;

81.  pabrėžia kaimo plėtros svarbą, įskaitant iniciatyvą LEADER, siekiant pagerinti įvairių politikos priemonių sąveiką ir didinti konkurencingumą, skatinti veiksmingą ir tvarią ekonomiką, remti darnų ir daugiafunkcį žemės ūkį ir miškininkystę, taip pat gaminti maisto ir ne maisto prekes ir teikti paslaugas, kuriant pridėtinę vertę ir darbo vietas; pabrėžia kaimo plėtros svarbą puoselėjant ūkininkų partnerystę, vietos bendruomenes ir pilietinę visuomenę ir skatinant papildomą verslumo veiklą ir galimybes, kurių dažniausiai negalima perkelti, žemės ūkio verslo, kaimo turizmo, tiesioginės rinkodaros, bendruomenės remiamo žemės ūkio, bioekonomikos, darnios bioenergijos gamybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse – visa tai padeda užtikrinti ekonominės veiklos išsaugojimą regionuose; todėl pabrėžia, kad svarbu didinti antrojo ramsčio finansavimą, taip suteikiant daugiau galimybių gauti pajamų, kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu, nedarbu ir skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį, teikti socialines paslaugas ir stiprinti socialinę ir ekonominę struktūrą kaimo vietovėse, turint bendrą tikslą – gerinti gyvenimo kaimo vietovėse kokybę;

82.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti sklandų integruotų kaimo plėtros priemonių, pvz., Pažangiųjų kaimų iniciatyvos, įgyvendinimą, teisėkūros laikotarpiu po 2020 m. sukurti keliomis priemonėmis finansuojamą investicijų strategiją;

83.  ragina sukurti naują bendruomenės inicijuotos vietos plėtros fondą, grindžiamą patirtimi, įgyta įgyvendinant LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvas, ir jam skirti 10 proc. visų struktūrinių fondų lėšų vietos bendruomenės strategijose nustatytiems tikslams įgyvendinti, neatskiriant struktūrinių fondų, kuriais bus naudojamasi decentralizuotai;

84.  pabrėžia, kad kaimo plėtros programos turėtų padėti kurti pridėtinę vertę ūkiams ir toliau atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas imtis ilgalaikių veiksmų novatoriškos praktikos ir agrarinės aplinkosaugos priemonių srityje;

85.  mano, kad įgyvendinant iniciatyvą LEADER papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas labai mažų šeimos ūkių poreikiams ir projektams, be kita ko, teikiant būtiną finansinę paramą;

86.  mano, jog akivaizdu, kad smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių vykdoma žemės ūkio veikla kaimo vietovėse turi būti sutelkta vyrų ir moterų rankose;

87.  pabrėžia, kad svarbu toliau teikti konkrečią kompensacinę paramą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse esantiems ūkiams, kurios skyrimo sąlygas nustatys valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos ypatumus;

88.  be to, pabrėžia, kad kaimo plėtros finansinės priemonės turėtų būti įgyvendinamos savanoriškai, tačiau investicijos į kaimo vietoves turėtų būti didinamos;

89.  ragina Komisiją parengti pažangių kaimų iniciatyvos priemones ir pažangius kaimus laikyti būsimos kaimo plėtros politikos prioritetu;

90.  mano, kad pagal II ramstį bitininkystei skiriamas finansavimas turėtų būti tikslingesnis ir veiksmingesnis ir kad naujojoje teisės aktų sistemoje turėtų būti nustatyta nauja paramos bitininkystei pagal I ramstį schema, įskaitant tiesioginę paramą bičių bendruomenėms;

91.  pabrėžia, kad su žemės ūkiu tiesiogiai nesusijusioms priemonėms turi būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma;

92.  ragina Komisiją I ramstyje numatyti naują, nuoseklią, sugriežtintą ir supaprastintą sąlygų sistemą, sudarant sąlygas integruoti ir įgyvendinti įvairių rūšių aplinkosaugos veiksmus, pvz., esamas kompleksinio paramos susiejimo ir žalinimo priemones; pabrėžia, kad svarbiausi I ramsčio kriterijai, kuriais remiantis siekiama tvaresnės žemės ūkio plėtros, turėtų būti privalomi ir pagal juos turėtų būti aiškiai nustatytos priemonės ir rezultatai, kurių tikimasi iš ūkininkų, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ir kiek galima labiau sumažinta biurokratija ūkio lygmeniu ir, atsižvelgiant į vietos sąlygas, tinkama valstybių narių kontrolė; be to, ragina parengti naują ir paprastą sistemą, kuri turėtų būti privaloma valstybėms narėms ir pasirinktina ūkiams, grindžiama ES taisyklėmis, kurios viršytų svarbiausius kriterijus, siekiant skatinti ūkininkus pereiti prie klimatui ir aplinkai tinkamų tvarių metodų ir praktikos, ir kurios būtų suderinamos su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonėmis (AECMs) pagal II ramstį; mano, kad šios sistemos įgyvendinimas turėtų būti nustatytas nacionalinių strateginių planuos pagal ES programą;

93.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kaimo plėtrai skirtos II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonės ir toliau kompensuotų papildomas išlaidas ir netektas pajamas, susijusias su ūkininkų savanoriškai taikoma aplinkai ir klimatui palankia praktika, numatant galimybę papildomai numatyti paskatas investicijoms į aplinkos apsaugą, biologinę įvairovę ir išteklių tausojimą; mano, kad šios programos turėtų būti supaprastintos, tikslingesnės ir veiksmingesnės, kad ūkininkai galėtų veiksmingai įgyvendinti plataus užmojo politikos tikslus, susijusius su aplinkos apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimu, vandentvarka ir klimato politika ir klimato kaitos švelninimu, sykiu sumažinta biurokratija ūkių lygiu, atsižvelgiama į vietos sąlygas ir vykdoma tinkama valstybių narių kontrolė;

94.  ragina, be įmonių, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 11 straipsnį vykdo tik ekologinę žemės ūkio gamybą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnį atleistos nuo „žalinimo įpareigojimų“, nuo šių įpareigojimų atleisti ir įmones, kurios vykdo agrarinės aplinkosaugos priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013;

95.  pabrėžia, kad ES Viduržemio jūros regionams kyla didesnis pavojus patirti klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, susidurti su sausromis, gaisrais ir dykumėjimu ir kad todėl šių vietovių ūkininkai turės įdėti daugiau pastangų, kad savo veiklą pritaikytų prie pasikeitusios aplinkos;

96.  mano, kad būsimuose Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti numatyta galimybė remti kuo daugiau ūkininkų ir taip jiems padėti modernizuoti savo ūkius, siekiant pereiti prie tvaresnės žemės ūkio plėtros;

97.  vadovaudamasis reikalavimu paprastinti BŽŪP, ragina išlaikyti esamą išimtį ir neapsunkinti mažiausių, mažesnių nei 15 hektarų ūkių papildomais BŽŪP veiksmais aplinkos ir klimato srityje;

98.  siūlo kartu su šia nauja žalinimo forma pagal II ramstį įgyvendinti reikšmingas, suderintas ir veiksmingesnes priemones, šiuo tikslu pasitelkiant tikslines investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą (žinių perdavimas, mokymas, konsultavimas, keitimasis praktine patirtimi, tinklaveika ir inovacijos pasitelkiant Europos inovacijų partnerystes (EIP)), kurios turėtų būti dar viena pokyčių varomoji jėga;

99.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į jos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BŽŪP reformos būtų įtraukta pakankamai priemonių, kuriomis baltymingų augalų auginimas būtų integruotas į pagerintas sėjomainos sistemas, siekiant išspręsti baltymų trūkumo problemą, padidinti ūkininkų pajamas ir įveikti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria žemės ūkis, kaip antai klimato kaitą, biologinės įvairovės ir dirvožemio derlingumo mažėjimą ir vandens išteklių apsaugą ir tvarų valdymą;

100.  mano, kad minimali suma iš viso turimo II ramsčio biudžeto turėtų būti skirta AECMs, be kita ko, ekologiniam žemės ūkiui, CO2 sekvestracijai, gerai dirvožemio būklei, tvaraus miškų valdymo priemonėms, maisto medžiagų valdymo planavimui siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, apdulkinimą ir gyvūnų ir augalų genetinę įvairovę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu išlaikyti „Natura 2000“ išmokas ir užtikrinti, kad jos būtų pakankamos ir taptų tikra paskata ūkininkams;

101.  pabrėžia, kad užtikrinant kaimo plėtrą būtina skirti išmokas ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, pvz., nepalankios klimato sąlygos, statūs šlaitai ar menka dirvožemio kokybė; ragina supaprastinti planą dėl vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir geriau nustatyti jo tikslus laikotarpiu po 2020 m.;

102.  pakartoja, kad Europos Parlamentas jau pabrėžė, jog Paukščių ir Buveinių direktyvų „tinkamumo patikra“ rodo, kad būtina gerinti suderinamumą su BŽŪP, ir pabrėžia, kad dėl žemės ūkio mažėja rūšių ir buveinių ir tai kelia susirūpinimą; ragina Komisiją atlikti BŽŪP poveikio biologinei įvairovei vertinimą; taip pat ragina didinti „Natura 2000“ išmokas siekiant labiau skatinti „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties teritorijų, kurios yra labai prastos būklės, apsaugą;

103.  ragina stiprinti ir įgyvendinti klimato kaitos atžvilgiu pažangias žemės ūkio priemones, nes ateityje didės klimato kaitos poveikis Europos žemės ūkiui;

104.  mano, kad BŽŪP turi valdyti riziką, susijusią su klimato kaita ir dirvos kokybės prastėjimu visame kultivuojamame kraštovaizdyje, investuojant į tai, kad agroekosistemos taptų atsparios ir tvirtos, taip pat investuojant į ekologinę infrastruktūrą viršutinio dirvos sluoksnio storinimui, stabdant dirvožemio eroziją, taikant ir (arba) prailginant sėjomainą, sodinant daugiau medžių ir taip gerinant kraštovaizdį bei didinant biologinę ir struktūrinę įvairovę ūkyje;

105.  mano, kad turėtų būti remiama ir skatinama dažniau naudotis žemės ūkio kultūrų liekanomis kaip atsinaujinančiaisiais, efektyviais ir tvariais kaimo vietovių energijos ištekliais;

106.  ragina Komisiją skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir modernizaciją žemės ūkio, agrarinės miškininkystės ir maisto produktų sektoriuose, remiant tvirtą konsultavimo sistemą ir prie BŽŪP paramos gavėjų poreikių labiau pritaikytą mokymą jiems plėtojant savo praktikas siekiant didesnio tvarumo ir išteklių apsaugos, taip pat remiant pažangiųjų technologijų naudojimą siekiant veiksmingiau spręsti problemas sveikatos, aplinkos ir konkurencingumo srityse; pabrėžia, kad mokymas ir mokslinių žinių sklaida turi būti išankstine programos rengimo ir įgyvendinimo sąlyga visose valstybėse narėse ir kad būtina skatinti žinių perdavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp kooperatyvų ir kitų gamintojų organizacijų visose valstybėse narėse, pvz., pasitelkiant Europos žemės ūkio žinių ir informacijos sistemą (angl. AKIS); mano, kad ekologiški žemės ūkio gamybos metodai ir principai, kuriais grindžiamas tikslusis ūkininkavimas, gali duoti daug naudos aplinkai, padėti didinti ūkininkų pajamas, optimaliau naudotis žemės ūkio technika ir daug efektyviau naudoti išteklius;

107.  pabrėžia BŽŪP, programos „Horizontas 2020“ ir kitų paramos ir finansavimo schemų svarbią būtinybę skatinti ūkininkus investuoti į naujas, prie jų ūkio dydžio pritaikytas technologijas, pavyzdžiui, tiksliojo ir skaitmeninio ūkininkavimo priemones, kuriomis didinamas žemės ūkio atsparumas ir mažinamas jo poveikis aplinkai;

108.  ragina Komisiją skatinti kurti ir taikyti naujoviškas technologijas, skirtas visų rūšių ūkiams, neatsižvelgiant į jų dydį ir gaminamą produkciją – nesvarbu, ar tai būtų įprastas, ar ekologinis, gyvulininkystės ar ariamosios žemės, mažas ar didelis ūkis;

109.  ragina Komisiją parengti BŽŪP, kuria būtų siekiama daugiau naujovių, skatinama bioekonomika ir randami biologinės įvairovės, klimato kaitos ir aplinkos problemų sprendimai;

110.  ragina Komisiją sutelkti dėmesį į gyvenimo kaimo vietovėse kokybę, kad jis taptų patrauklus visiems žmonėms, ypač jaunajai kartai;

111.  mano, kad įgyvendinant BŽŪP skatinamas skaitmeninimas ir tikslusis ūkininkavimas neturėtų paversti ūkininkų labiau priklausomų nei nuo papildomo indėlio, nei nuo išorinio finansavimo, taip pat jie neturėtų trukdyti ūkininkams naudotis ištekliais, tačiau turėtų būti atviri ir kartu su ūkininkais sukurti metodai;

112.  ragina, nedarant poveikio pakartotiniam bendros ES paramos kaimo plėtrai nustatymui, užtikrinti, kad dabartinės kaimo plėtros programos, patvirtintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 10 straipsnio 2 dalį būtų toliau taikomos iki 2024 m. arba tol, kol bus patvirtinta nauja reforma;

113.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą Europos Sąjungoje populiarinti pažangiųjų kaimų sampratą, kuri, nuosekliau plėtojant įvairias politikos kryptis, suteiks galimybę visapusiškai spręsti nepakankamos plačiajuosčio ryšio aprėpties ir darbo galimybių bei teikiamų paslaugų trūkumo kaimo vietovėse problemas;

114.  reikalauja imtis veiksmų ir spręsti didelę nelaimingų atsitikimų ūkiuose, dėl kurių ES ūkiuose sužalojami ir žūsta žmonės, problemą, šiuo tikslu pasitelkiant II ramsčio priemones investicijoms į saugos priemones ir šios srities mokymą remti;

115.  ragina rengiant ES baltymingų augalų strategiją nustatyti, kad visuose baltymingų augalų laukuose leidžiama vieną kartą prieš sėją arba iškart po sėjos panaudoti augalų apsaugos produktus;

116.  mano, kad investicijos į inovacijas, švietimą ir mokymą yra labai svarbios Europos žemės ūkio ateičiai;

117.  pabrėžia, kad įgyvendinant būsimą BŽŪP reikėtų toliau nagrinėti galimybes valstybės narės ir regiono lygmeniu taikyti rezultatais grindžiamą metodą ir sertifikavimo schemose numatytus novatoriškus sprendimus, neužkraunant papildomos biurokratinės naštos ir neatliekant patikrinimų vietoje;

118.  tvirtai pritaria tam, kad būtų imtasi tikslingų II ramsčio modernizavimo ir struktūros gerinimo priemonių, siekiant įgyvendinti prioritetinius tikslus, kaip antai skaitmeninio ūkininkavimo iniciatyvą „Digital Farming 4.0“;

119.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares apsaugoti ir skatinti smulkiųjų ūkininkų ir marginalizuotų grupių galimybes įsigyti sėklų ir žemės ūkyje naudojamų medžiagų, taip pat skatinti ir apsaugoti sėklų mainų ir jų viešosios nuosavybės procesus bei tvarius tradicinius metodus, kuriais užtikrinama žmogaus teisė į tinkamą maistą ir mitybą;

120.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pabrėžti verslininkų galimybes teikti paslaugas kaimams ir pirkti paslaugas iš jų;

121.  pažymi, kad visi ūkiai yra skirtingi, ir todėl reikalingi individualūs sprendimai;

Stipri ūkininkų pozicija pasaulinėse maisto sistemose

122.  ragina Komisiją išlaikyti dabartinę bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (vieno BRO) sistemą I ramstyje, įskaitant konkrečias politikos priemones ir prekybos standartus, bei patobulinti vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo ES mokyklose programas; pabrėžia esamų gamybos valdymo sistemų, skirtų konkretiems produktams, svarbą, taip pat pabrėžia, kad svarbu išlaikyti privalomas atskiriems sektoriams skirtas programas (vyno, vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus ir bitininkystės) šalims-gamintojoms siekiant galutinio tikslo – stiprinti kiekvieno sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą, užtikrinant vienodas sąlygas ir kartu suteikiant prieigą visiems ūkininkams;

123.  mano, kad teigiama patirtis, įgyta gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje įgyvendinant BRO veiksmų programas, finansuojamas remiantis parduodamos produkcijos verte (PPV), parodė, kad jos veiksmingai padeda didinti tikslinių sektorių konkurencingumą ir stiprinti jų struktūrą, taip pat didinti jų tvarumą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti panašias veiksmų programas, skirtas kitiems sektoriams; pabrėžia, kad tai gali būti ypač naudinga gamintojų organizacijoms, kurios atstovauja Sąjungos kalnuotų vietovių ir atokių regionų pieno ūkininkams, gaminantiems ir rinkai teikiantiems aukštos kokybės produktus, taip pat išlaikantiems pieno gamybą šiuose nepalankiuose gamybos regionuose;

124.  primena, kad nevienoda įtaka rinkoje, daugiausia – pieno sektoriuje, itin trukdo gaminti produkciją taip, kad būtų padengiamos gamybos sąnaudos;

125.  atkreipia dėmesį į galimybę pagal BRO sukurti savanorišką pieno tiekimo mažinimo programą;

126.  ragina sukurti naują alyvuogių aliejaus sektoriui skirtą savitarpio pagalbos valdymo priemonę, pagal kurią produkciją būtų leidžiama laikyti perprodukcijos metais ir išleisti į rinką tuomet, kai pasiūla yra mažesnė už paklausą;

127.  pabrėžia, kad vykdant būsimą bendrą žemės ūkio politiką itin svarbu efektyviau, teisingiau ir nedelsiant remti ūkininkus, kad jie galėtų atlaikyti kainų ir pajamų svyravimus dėl klimato, nepalankių oro sąlygų, sveikatos ir rinkos rizikos, sukuriant daugiau paskatų ir rinkos sąlygas, skatinančias plėtoti ir savo noru taikyti rizikos valdymo ir stabilizavimo priemones (įvairių rūšių draudimas, pajamų stabilizavimo priemonės, individualaus rezervo mechanizmai ir savitarpio fondai), kartu užtikrinant visiems ūkininkams prieigą ir suderinamumą su galiojančiomis nacionalinėmis sistemomis;

128.  ragina teikti tinkamesnę paramą, siekiant skatinti ES auginti daugiau ankštinių augalų, ir teikti konkrečią pagalbą stambiems avių ir ožkų veisimo ūkiams, atsižvelgiant į teigiamą šių sektorių poveikį ir poreikį sumažinti ES priklausomybę nuo pašarų baltyminių papildų importo;

129.  pabrėžia, kad į ateitį nukreipta BŽŪP turėtų būti siekiama geriau spręsti itin svarbius sveikatos klausimus, susijusius, pvz., su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, oro kokybe ir sveikesne mityba;

130.  atkreipia dėmesį į problemas, kurias atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia gyvūnų ir žmonių sveikatai; mano, kad naujoji teisinė sistema turėtų aktyviai skatinti geresnę gyvūnų sveikatą ir jų gerovę, kaip kovos su atsparumu antibiotikams priemonę, tuo geriau apsaugant visuomenės sveikatą ir visą žemės ūkio sektorių;

131.  atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos rizika taip pat gali būti valdoma gerinant sąlygas ES žemės ūkio ir maisto produktams patekti į eksporto rinkas;

132.  primygtinai ragina sustiprinti pirminių gamintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, ypač užtikrinant sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą tarp gamintojų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos sektoriaus, suteikiant finansinių išteklių ir paskatų, kurių reikia siekiant kurti ir plėtoti ekonomines vertikaliąsias ir horizontaliąsias organizacijas, pvz., gamintojų organizacijas, įskaitant kooperatyvus, ir jų asociacijas bei tarpšakines organizacijas, nustatant suderintus būtiniausius standartus, kuriuos taikant būtų kovojama su nesąžininga ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, ir padidinat skaidrumą rinkose bei taikant krizių prevencijos priemones;

133.  pabrėžia, kad, laikantis SESV 39 straipsnio tikslų ir SESV 42 straipsnyje nurodytos išimties bendruoju reglamentu paaiškintas vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) nuostatų ir ES konkurencijos taisyklių teisinis ryšys ir numatytos naujos ūkininkams skirtos kolektyvinės galimybės siekiant padidinti jų derybinę galią maisto tiekimo grandinėje; mano, kad šios nuostatos būtinos įgyvendinant būsimą BŽŪP ir jos turėtų būti toliau tobulinamos;

134.  mano, kad, remiantis įgyta patirtimi, susijusia su įvairių ES (pieno, mėsos, cukraus ir kultūrinių augalų) rinkos stebėjimo centrų veikimu, tokios priemonės turėtų būti taikomos ir tiems sektoriams, kurie dar neįtraukti, ir toliau plėtojamos, kad rinkos dalyviams būtų teikiami patikimi duomenys ir prognozės, siekiant iš anksto įspėti ir sudaryti sąlygas nedelsiant imtis ankstyvų veiksmų rinkos sutrikimo atveju, kad būtų užkirstas kelias krizėms;

135.  ragina labiau remti ir skatinti vietos rinkas ir trumas maisto tiekimo grandines; pabrėžia, kad reikia plėtoti su trumpomis tiekimo grandinėmis susijusias vietos lygmens paslaugas;

136.  ragina Komisija išsamiau išaiškinti ir prireikus patikslinti gamintojų organizacijoms ir tarpšakinėms organizacijoms taikomas taisykles, visų pirma susijusias su konkurencijos politika, atsižvelgiant į tarpšakinių organizacijų priemones ir susitarimus, siekiant patenkinti visuomenės poreikius;

137.  pabrėžia, kad tradicinės BŽŪP rinkos valdymo priemonės (t. y. viešoji intervencija ir privatus sandėliavimas) daro mažesnį ir nepakankamą poveikį globalizuotos ekonomikos sąlygomis ir kad rizikos valdymo priemonių ne visuomet pakanka siekiant spręsti itin didelio kainų svyravimo ir didelių rinkos sutrikimų problemas;

138.  todėl pabrėžia, jog reikia, kad vienas BRO ir toliau atliktų svarbų apsaugos priemonės vaidmenį įgyvendinant būsimą BŽŪP greitai stabilizuojančiose žemės ūkio rinkose ir numatant krizes, ir atkreipia dėmesį į bendrojo reglamento svarbą (remiantis pastarųjų rinkos krizių metu sukaupta patirtimi, ypač pieno sektoriuje) sudarant sąlygas papildomai naudoti novatoriškas rinkos ir krizių valdymo priemones, pvz., savanoriškus sektorinius susitarimus, ir skatinant tokį naudojimą, kad kiekybiniu požiūriu būtų valdomas ir prireikus mažinamas tiekimas tarp gamintojų, gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų, tarpšakinių organizacijų ir perdirbėjų (pvz., ES pieno gamybos mažinimo programa);

139.  palankiai vertina darbą, atliekamą rengiant ES tvarios baltymų gamybos strategiją;

140.  pažymi, kad būtina visoje Europoje kurti vietos lygmens ir regionines ankštinių kultūrinių augalų rinkas, gerinti aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, auginant kultūras pagal sėjomainos principą, kartu taip pat mažinti priklausomybę nuo importuojamų pašarų, trąšų ir pesticidų žaliavų ir didinti šio sektoriaus gyvybingumą bei teikti jam daugiau ekonominių paskatų pereiti prie tvaresnės ūkininkavimo praktikos;

141.  mano, kad pasiūlos valdymo priemonės, taikomos sūriui ir kumpiui su saugomomis kilmės vietos arba geografinėmis nuorodomis arba vynui, pasirodė esančios veiksmingos didinant tikslinių produktų tvarumą, konkurencingumą ir gerinant jų kokybę ir todėl turėtų būti išlaikytos, o prireikus – išplėstos ir taikomos visiems kokybės ženklu pažymėtiems produktams, laikantis BŽŪP tikslų;

142.  ragina atlikti išsamią dabartinio krizių rezervo mechanizmo peržiūrą, kad būtų sukurtas veiksmingas ir nepriklausomas ES žemės ūkio krizių fondas, kuriam nebūtų taikomas biudžetinis metinio periodiškumo principas, kad būtų leidžiama perkelti biudžeto lėšas iš vienų metų į kitus, ypač tuomet, kai rinkos kainos yra pakankamai didelės, išlaikant tokį patį krizių rezervo lygį visu DFP laikotarpiu, taip sudarant sąlygas greičiau, nuosekliau ir veiksmingiau imtis prevencijos veiksmų ir reaguoti papildant rinkos ir rizikos valdymo priemonių naudojimą labai didelių krizių atvejais, įskaitant tas, kurios susijusios su ekonominėmis pasekmėmis ūkininkams dėl gyvūnų sveikatos problemų, augalų ligų ir maisto saugos, bet taip pat ir tas, kurios kyla dėl išorės sukrėtimų, darančių poveikį žemės ūkiui;

143.  mano, kad, nors prekybos susitarimai daro teigiamą poveikį kai kuriems ES žemės ūkio sektoriams ir yra būtini norint sustiprinti Sąjungos poziciją pasaulinėje žemės ūkio rinkoje, taip pat yra naudingi visai ES ekonomikai, jie taip pat kelia nemažai iššūkių, ypač smulkiajam ir vidutinio masto ūkininkavimui bei jautriems sektoriams, į kuriuos reikia atsižvelgti, pvz., turi būti paisoma ES sanitarijos ir fitosanitarijos, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir socialinių standartų, dėl to reikia užtikrinti prekybos politikos ir kai kurių BŽŪP tikslų nuoseklumą ir neturėtų būti kenkiama aukštiems Europos standartams arba keliamas pavojus jos kaimo vietovėms;

144.  pabrėžia, kad skirtingų standartų taikymas padidintų riziką, jog ES viduje pagaminta produkcija bus eksportuojama į užsienį, pakenkiant kaimo plėtrai, aplinkai ir kai kuriais atvejais maisto kokybei;

145.  pabrėžia, kad stipresnių apsaugos priemonių poreikis turėtų būti atspindėtas ir diskutuojant dėl būsimų prekybos susitarimų (su MERCOSUR, Naująja Zelandija, Australija ir t. t.) ir jų poveikio Europos žemės ūkiui;

146.  pabrėžia, kad svarbu toliau siekti didesnių Europos žemės ūkio produktų galimybių patekti į rinkas, tačiau reikia numatyti tinkamas Europos žemės ūkio apsaugos priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į su konkrečiais sektoriais susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, pvz., apsaugos mechanizmus, siekiant išvengti neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio smulkiems ir vidutiniams ūkininkams ES ir trečiosiose šalyse, galimą jautriausių sektorių neįtraukimą į derybas ir abipusiškumo principo taikymą gamybos sąlygoms, kad būtų užtikrintos vienodos ES ūkininkų ir jų užsienio konkurentų sąlygos; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad Europos gamybai nepakenktų importuojami prastesnės kokybės ir standartų neatitinkantys produktai;

147.  ragina Komisiją vėl pripažinti žemės ūkį strategine veiklos sritimi ir laisvosios prekybos susitarimus rengti nebelaikant žemės ūkio kitų prekybos sektorių koregavimo kintamuoju bei stengiantis apsaugoti pagrindinius sektorius, kaip antai žalio pieno gamybos sektorių;

148.  mano, kad tarptautinės prekybos ir PPO reikalavimai turėjo itin didelio poveikio BŽŪP reformoms, atliktoms nuo paskutinio XX a. dešimtmečio; mano, kad šios reformos padėjo padidinti Europos žemės ūkio produkcijos ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą, tačiau dėl pasaulinių rinkų nestabilumo didelei žemės ūkio sektoriaus daliai taip pat buvo padarytas neigiamas poveikis; mano, kad, kaip siūloma Komisijos komunikate dėl maisto ir ūkininkavimo ateities Europoje, dabar laikas didžiausią dėmesį skirti kitiems BŽŪP tikslams, pvz., ūkininkų gyvenimo lygiui ir klausimams, susijusiems su sveikata, užimtumu, aplinka ir klimatu;

149.  pabrėžia, kad ES prekybos politika turi būti suderinta su kitomis ES politika kitose srityse, pvz., vystymosi ir aplinkos apsaugos politika, bei padėti siekti DVT ir kad gali prisidėti prie bendros žemės ūkio politikos BŽŪP tikslų siekimo, visų pirma užtikrinant deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį ir užtikrinant, kad vartotojai gautų tiekiamą produkciją už priimtinas kainas; pabrėžia, kad ES žemės ūkio maisto produktų sektorius turėtų pasinaudoti eksporto teikiamomis augimo galimybėmis, atsižvelgiant į tai, kad maždaug 90 % papildomos pasaulinės žemės ūkio produktų paklausos per ateinantį dešimtmetį bus ne iš Europos; pabrėžia, kad BŽŪP turi ne orientuotis į gamybą siekiant parduoti produktus tarptautinėje žemės ūkio rinkoje, o tenkinti Europos visuomenės poreikius, susijusius su maistu, aplinka ir klimatu; pabrėžia, kad vadinamosioms besivystančioms šalims turėtų būti sudaryta pakankamai galimybių susikurti ir palaikyti stiprų savo žemės ūkio sektorių;

150.  be to, mano, kad turėtų būti neleidžiama į ES rinką pateikti prekių, kurių gamyba susijusi su miškų naikinimu, žemės ar išteklių grobimu ir žmogaus teisių pažeidimais;

151.  primena apie naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą ir pripažįsta, kad nepaprastai svarbu veiksmingai laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL) principo, įtvirtinto SESV 208 straipsnyje, pagal kurį visose ES politikos srityse būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, įskaitant žemės ūkio politiką ir finansavimo priemones, nes jos gali daryti neigiamą įtaką besivystančioms šalims; todėl mano, kad BŽŪP reforma reikėtų gerbti besivystančių šalių teisę formuoti savo žemės ūkio ir maisto politikos kryptis, nesilpninant jų maisto gamybos pajėgumų ir ilgalaikio apsirūpinimo maistu saugumo, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių;

152.  primena apie ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus darnaus vystymosi tikslams (DVT) ir pabrėžia, kad BŽŪP suderinamumas su darnaus vystymosi tikslais yra labai svarbus, ypač su tikslais Nr. 2 (panaikinti badą), Nr. 5 (lyčių lygybė), Nr. 12 (atsakingas vartojimas ir gamyba), Nr. 13 (klimato politika) ir Nr. 15 (gyvybė žemėje), su kuriais BŽŪP turi būti suderinta ateityje;

153.  ragina, vadovaujantis biudžeto efektyvumo principu, užtikrinti BŽŪP ir visų kitų politikos sričių ir tarptautinių įsipareigojimų nuoseklumą ir geresnę sąveiką, visų pirma energetikos, vandens tiekimo, žemės naudojimo, biologinės įvairovės ir ekosistemų, taip pat atokių ir kalnuotų vietovių vystymo srityse;

154.  ragina Komisiją atlikti sisteminį visų prekybos susitarimų nuostatų dėl žemės ūkio sektoriaus poveikio vertinimą ir pasiūlyti konkrečią strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad su trečiąja šalimi sudarytas prekybos susitarimas nepakenktų jokiam žemės ūkio sektoriui;

155.  pabrėžia, kad vykdant pasaulio masto prekybą žemės ūkio produktais procesai ir gamybos būdai sudaro itin svarbią socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos standartų dalį, ir ragina Komisiją skatinti PPO juos pripažinti;

156.  pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas turi būti vienas pamatinių prekybos politikos, susijusios su žemės ūkio produktais, principų; pažymi, kad Komisija savo diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo teisingai nurodo, kad poreikis užtikrinti sąžiningesnę prekybą tvariais vietos gaminiais yra naujai kylanti globalizacijos tendencija; pabrėžia, kad ES prekybos politikos indėlis siekiant DVT ir pagal Paryžiaus susitarimą numatytų klimato tikslų gali būti labai didelis;

157.  primena, kad ES palaipsniui panaikino eksporto subsidijas ir kad dabartiniame ES biudžete nebeliko biudžeto eilutės, skirtos eksporto subsidijoms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES prekybos partneres prisiimti įsipareigojimus mažinti prekybą iškreipiančią vidaus paramą; ragina PPO narius, kurie toliau teikia eksporto subsidijas, įgyvendinti Ministrų konferencijos sprendimą dėl konkurencijos eksporto srityje, priimtą 2015 m. gruodžio 19 d. Nairobyje;

158.  reikalauja, kad Komisija nuolat stebėtų ir spartintų Sąjungos gynybinius veiksmus, siekiant pašalinti didėjančias esamas ir būsimas patekimo į rinką kliūtis trečiosiose šalyse, kartu paisant aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių, įskaitant teisę į maistą; pabrėžia, kad dauguma šių kliūčių turi įtakos žemės ūkio produktams (27 %, remiantis Komisijos tvarkoma patekimo į rinkas duomenų baze) ir kurios savo ruožtu daugiausia susijusios su sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) patekimo į rinką priemonėmis;

159.  prašo Komisijos numatyti Brexit'o padarinius rengiantis keistis pasiūlymais ir apskaičiuoti kvotas, ir į juos atsižvelgti;

160.  ragina Europos Komisiją imtis aiškių ir skaidrių iniciatyvų, kuriomis būtų toliau stiprinamas ES gamybos, saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartų bei trumpų tiekimo grandinių skatinimas, ir remti kokybiškos gamybos schemas, kurias būtų galima užtikrinti, be kita ko, pasitelkiant Europos prekių kilmės ženklinimo sistemas ir rinkodaros bei pardavimo skatinimo veiklą vidaus ir trečiųjų šalių rinkose sektoriams, kuriems taikomos konkrečios BŽŪP politikos priemonės; primygtinai pabrėžia, kad reikia mažinti biurokratiją ir nereikalingas sąlygas, kad šiose schemose galėtų dalyvauti mažesni gamintojai; palankiai vertina tai, kad skatinimo programoms skiriamas biudžetas nuolat auga, ir ragina Komisiją toliau sparčiai didinti asignavimus, atsižvelgiant į didėjantį gamintojų susidomėjimą;

161.  atkreipia dėmesį į trumpų vietos ir regionų tiekimo grandinių svarbą – jos yra tvaresnės aplinkos apsaugos požiūriu, nes mažiau naudojantis transportu užtikrinama mažesnė tarša, be to, užtikrinamas geresnis atsekamumas ir žemės ūkio produktai yra šviežesni;

162.  primena, kad svarbu suteikti daugiau galių vietos ūkininkams, siekiantiems pakilti vertės grandinėje, jiems teikiant pagalbą ir paramą organiniams ir pridėtinės vertės produktams; suteikti naujų žinių ir technologijų, nes siekiant tvarumo reikia imtis tiesioginių veiksmų, skirtų išsaugoti, apsaugoti ir didinti gamtos išteklius;

163.  primena, kad vietos gamyba skatinama vietos maisto kultūra ir vietos ekonomika;

164.  pabrėžia, kad ateityje ūkininkavimo srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aukštos kokybės maisto gamybai, nes tuo grindžiamas Europos konkurencinis pranašumas; pabrėžia, kad, kai tai perspektyvu, turi būti išlaikomi ir stiprinami ES standartai; ragina taikyti priemones siekiant toliau didinti maisto produktų gamybos sektoriaus ilgalaikį produktyvumą ir konkurencingumą, taip pat diegti naujas technologijas ir veiksmingiau naudoti išteklius, taip stiprinant ES kaip pasaulio lyderės vaidmenį;

165.  mano, jog yra nepriimtina, kad esama bendrojoje rinkoje su tuo pačiu prekės ženklu ir toje pačioje pakuotėje reklamuojamų ir parduodamų produktų kokybės skirtumų; pritaria Komisijos iniciatyvai spręsti dvejopos maisto produktų kokybės bendrojoje rinkoje problemą, be kita ko, Komisijos darbui bendros bandymų metodikos klausimu;

166.  teigiamai vertina pažangą, padarytą skatinant ES žemės ūkio interesus neseniai vykusiose dvišalėse prekybos derybose, visų pirma susijusiose su aukštos kokybės ES žemės ūkio maisto produktų patekimu į rinką ir geografinių nuorodų apsaugos trečiosiose šalyse; tikisi, kad šią tendenciją galima tęsti ir tobulinti;

Skaidrus sprendimų priėmimo procesas siekiant pateikti svarų pasiūlymą dėl BŽŪP 2021–2028 m.

167.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų, naudodamiesi bendro sprendimo procedūra, nustatyti bendruosius tikslus, pagrindinius standartus, priemones ir finansinius asignavimus ir apibrėžti reikiamą lankstumo lygį, kad valstybės narės ir jų regionai galėtų suderinti savo ypatumus ir poreikius su bendrąja rinka ir išvengti konkurencijos iškraipymo, susijusio su nacionaliniais sprendimais;

168.  apgailestauja, kad visas BŽŪP po 2020 m. programavimo procesas – konsultacijos, komunikatas, poveikio vertinimas ir pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – vėl pradedamas gerokai vėluojant, nes jau artėja aštuntosios kadencijos pabaiga, o dėl to kyla pavojus, kad diskusijas dėl būsimos BŽŪP užgoš rinkimų debatai, ir mažėja galimybė pasiekti galutinį susitarimą iki Europos Parlamento rinkimų;

169.  ragina Komisiją pasiūlyti pereinamojo laikotarpio reglamentą, kuris vėlavimo patvirtinti BŽŪP atveju suteiktų ūkininkams galimybę toliau naudotis kaimo plėtros programos priemonėmis, visų pirma aplinkosaugos ir investicijų priemonėmis;

170.  ragina valstybes nares, įgyvendinant naują reformą, užtikrinti, kad nebūtų išmokų mokėjimo ūkininkams vėlavimo, o vėlavimo atveju prisiimti atsakomybę ir mokėti ūkininkams tinkamą kompensaciją;

171.  tačiau pabrėžia, kad reikia padaryti kuo didesnę pažangą iki dabartinės kadencijos pabaigos ir šią temą aptarti per rinkimų į Europos Parlamentą kampaniją;

172.  pripažįsta, kad į BŽŪP sprendimų priėmimo procesą svarbu įtraukti institucijas ir ekspertus, atsakingus už sveikatos ir aplinkos apsaugos politikos sritis, turinčias įtakos biologinei įvairovei, klimato kaitai, oro, dirvožemio ir vandens taršai;

173.  ragina Komisiją, prieš darant bet kokį esminį pakeitimą, susijusį su BŽŪP koncepcija ir (arba) jos įgyvendinimu, pasiūlyti pereinamąjį laikotarpį, kuris būtų pakankamai ilgas, kad būtų galima užtikrinti sklandų perėjimą ir laiką, per kurį valstybės narės galėtų tinkamai ir tvarkingai įgyvendinti naująją politiką ir taip būtų galima išvengti bet kokio metinių išmokų ūkininkams mokėjimo ir kaimo plėtros programų įgyvendinimo vėlavimo;

174.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti dialogą su besivystančiomis šalimis ir pasidalyti savo ekspertinėmis žiniomis ir skirti finansinę paramą skatinti ekologiškai tvarų žemės ūkį, paremtą nedidelio masto ir šeimos ūkiais, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir jauniems žmonėms, vadovaujantis įsipareigojimu, išdėstytu 2017 m. Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje „Investicijos į jaunimą, siekiant pagreitinti tvarų vystymąsi ir integracinį augimą; primena apie moterų kaip verslininkių ir darnaus vystymosi skatintojų indėlį kaimo vietovėse; pabrėžia, kad būtina ugdyti jų gebėjimus tvaraus žemės ūkio srityje ir jų atsparumą kaimo vietovėse;

175.  primena, kad badas ir netinkama mityba besivystančiose šalyse yra iš esmės susiję su nepakankama perkamąja galia ir (arba) skurdžių kaimo žmonių negalėjimu tapti savarankiškais; taigi ragina ES ryžtingai padėti besivystančioms šalims įveikti jų žemės ūkio gamybai trukdančias kliūtis (pvz., prastą infrastruktūrą ir logistiką);

176.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2050 m. daugiau nei pusė mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojų ir toliau gyvens kaimo vietovėse ir kad tvarus žemės ūkio vystymasis besivystančiose šalyse padės atskleisti kaimo bendruomenių potencialą, išlaikyti kaimo gyventojus ir mažinti nedarbą, skurdą ir maisto stygių, o tai padės kovoti su esminėmis priverstinės migracijos priežastimis;

177.  pripažįsta, kad kosminės technologijos, pavyzdžiui, parengtos ES kosmoso ir palydovų programos, kurias administruoja Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūra (GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“), gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant JTO darnaus vystymosi tikslų, pasiūlant įperkamus sprendimus, kuriais būtų pereinama prie tiksliojo ūkininkavimo, tokiu būdu pašalinant atliekas ir sutaupant laiko, sumažinant nuovargį ir optimizuojant naudojimąsi įranga;

178.  ragina Komisiją išnagrinėti kosmoso technologijas ir taikomąsias priemones bei Visuotinę veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę kaip mechanizmus, kuriais padedama stebėti augalininkystę, gyvulininkystę, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą, remti ūkininkų, žvejų, miškininkų ir politikos formuotojų pastangas naudoti įvairius metodus, kuriais galima užtikrinti tvarią maisto gamybą ir spręsti su tuo susijusias problemas;

179.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės savo veiksmų planuose užtikrintų moterų ir vyrų lygybę kaimo vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares remti vienodą atstovavimą moterims institucijų dialogo su sektoriumi struktūrose, taip pat profesinių organizacijų, kooperatyvų ir asociacijų sprendimų priėmimo organuose; mano, kad naujais ES teisės aktais turėtų būti iš esmės pagerintos teminės paprogramės, skirtos kaimo vietovėse gyvenančioms moterims;

180.  pabrėžia, kad Komisija turėtų ir toliau užtikrinti, kad visos valstybės narės vienodai visada griežtai užtikrintų ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymą ir numatytų atitinkamas kontrolės priemones bei sankcijas; ragina Komisiją vykdyti gyvūnų sveikatos ir gerovės, įskaitant jų vežimo metu, stebėseną ir teikti ataskaitas; primena, kad į ES įvežami produktai turi atitikti Europos gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir socialinius standartus; ragina teikti finansines paskatas už savanoriškai priimtas gyvūnų gerovės priemones, kurios viršija minimalius teisinius standartus;

181.  ragina Komisiją įgyvendinti aktualius ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ypač 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant; mano, kad atsižvelgiant į tai, būtina vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad gyvūnų gerovės apsauga nesibaigia ties ES išorinėmis sienomis ir kad dėl šios priežasties vežėjai, išvežantys gyvūnus iš Europos Sąjungos, net ir už ES ribų turi laikytis Europos gyvūnų gerovės taisyklių;

182.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ūkininkams, kurie patiria papildomų išlaidų dėl specifinių apribojimų, susijusių su didelės vertės gamtinėmis zonomis, kaip antai kalnuotos vietovės, salos, atokiausi regionai ir kitos mažiau palankios ūkininkauti vietovės; mano, kad dėl šių specifinių apribojimų BŽŪP finansavimas šiems regionams yra gyvybiškai svarbus, o bet koks sumažinimas turėtų labai neigiamą poveikį daugeliui žemės ūkio produktų; primygtinai ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti kokybės schemas, kad suinteresuotiems gamintojams būtų suteikta galimybė greitai pradėti jas taikyti;

183.  be to, mano, kad, kaip jau ne kartą ragino Europos Parlamentas, POSEI programų biudžetas turėtų būti išlaikytas pakankamo dydžio, kad būtų galima įveikti žemės ūkio iššūkius atokiausiuose regionuose; palankiai vertina naujausios Komisijos POSEI programų įgyvendinimo ataskaitos išvadas ir pakartoja, kad, siekiant užtikrinti darnią teritorinę plėtrą užkertant kelią pavojui, kad dėl sunkumų, susijusių su atokumu, izoliuotumu, mažumu, sudėtingomis topografinėmis sąlygomis bei klimatu, ir dėl ekonominės priklausomybės nuo kelių produktų bus nutraukta gamyba, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo saloms skirtos programos turėtų ir toliau būti atskirtos nuo bendros ES tiesioginių išmokų sistemos;

184.  ragina Komisiją Pieno rinkos stebėjimo centre įsteigti nepriklausomą padalinį, kuris tirtų kainas atokiausiuose regionuose, siekiant skubiai reaguoti į krizes šiame sektoriuje; mano, kad krizės sąvokos apibrėžtis ir atitinkama Komisijos intervencija turėtų būti pritaikytos prie atokiausių regionų, atsižvelgiant į jų rinkos dydį, priklausymą nuo riboto skaičiaus rūšių ekonominės veiklos ir mažesnę įvairinimo galimybę;

185.  ragina geriau integruoti žiedinės ekonomikos principus, siekiant užtikrinti, kad besiformuojančios bioekonomikos sąlygomis būtų kuo geriau ir veiksmingiau naudojamasi pirminėmis žaliavomis ir šalutiniais produktais, kartu atsižvelgiant į biomasės, žemės ir kitų ekosistemų teikiamų paslaugų prieinamumo apribojimus, ir mano, kad kaimo vietovėse plėtojant biologinę pramonę būtų galima kurti naujus verslo modelius, kurie galėtų padėti ūkininkams ir miškų savininkams atrasti naujų rinkų savo produktams ir sukurti naujų darbo vietų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti reikiamą paramą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriui, siekiant labiau prisidėti prie tolesnės bioekonomikos plėtros Europos Sąjungoje; pabrėžia būtinybę skatinti agrarinę miškininkystę, kuri gali suteikti daugiafunkces rekreacines ir gamybines ekosistemas ir mikroklimatus, ir pašalinti visas spragas, galinčias trukdyti jos plėtrai;

186.  mano, kad agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, kartu su valstybių narių lygmens ekologinėmis sistemomis, turėtų padengti ūkininkų perėjimo prie naujų tvarių metodų išlaidas, pvz., skatinant ir remiant agrarinę miškininkystę ir kitas tvarios miškininkystės priemones, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės ir gyvūnų bei augalų rūšių genetinės įvairovės, ir prisitaikymo prie kintančių klimato sąlygų išlaidas;

187.  ragina Komisiją užtikrinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir modernizaciją agrarinės miškininkystės ir miškininkystės sektoriuje, remiant tvirtą ir prie konkrečių poreikių pritaikytą konsultavimo sistemą, tikslinį mokymą ir prie konkrečių poreikių pritaikytus sprendimus, siekiant paskatinti inovacijas ir valstybių narių keitimąsi praktine patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais, daugiausia dėmesio paprastai skiriant atitinkamoms naujosioms technologijoms ir skaitmeninimui; kartu pabrėžia labai svarbų miškų savininkų asociacijų vaidmenį perduodant informaciją ir inovacijas, mokant ir toliau šviečiant smulkiuosius miškų savininkus ir užtikrinant aktyvią daugiafunkcę miškotvarką;

o
o   o

188.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 350, 2017 12 29, p. 15.
(2) OL L 221, 1998 8 8, p. 23.
(3) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0022.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0203.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0095.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0057.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0197.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0099.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0504.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0427.
(13) OL C 86, 2018 3 6, p. 62.
(14) OL C 265, 2017 8 11, p. 7.
(15) OL C 288, 2017 8 31, p. 10.
(16) OL C 342, 2017 10 12, p. 10.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 16 d.Teisinis pranešimas