Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2712(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0265/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 31/05/2018 - 7.3

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0233

Priimti tekstai
PDF 132kWORD 43k
Ketvirtadienis, 2018 m. gegužės 31 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Sudanas, visų pirma Nouros Hussein Hammad padėtis
P8_TA(2018)0233RC-B8-0265/2018

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano, ypač dėl Nouros Hussein Hammad padėties (2018/2713(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio Sudano Respublika prisijungė 1986 m.,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, prie kurios Sudanas prisijungė 1990 m.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2016 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl vaikų santuokų, ankstyvų ir priverstinių santuokų,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1979 m., ir į 1993 m. priimtą JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į ES pateiktą ir 2008, 2010, 2012, 2014 ir 2016 m. dar kartą patvirtintą 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos pirmąjį protokolą dėl moterų teisių Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartijos, kuri įsigaliojo 1999 m. lapkričio 29 d., 16 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Afrikos ekspertų komiteto vaiko teisių ir gerovės klausimais Sudano Respublikai išsiųstą skubų skundą dėl Nouros Hussein Hammad bylos,

–  atsižvelgdamas į Sudano 2005 m. Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimo, kurį Sudano vyriausybė pasirašė 2005 m., 96 straipsnį (nuostata dėl žmogaus teisių),

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Nouros Hussein Hammad šeima privertė ją ištekėti už Abdulrahmano Hammado, kai jai buvo 16 metų; kadangi Noura nurodė, kad pirmiausia ją išprievartavo jos vyras, padedant jo šeimos nariams; kadangi, remiantis jos liudijimu, 2017 m. gegužės 2 d. trys vyrai Nourą laikė, kol Abdulrahman ją prievartavo; kadangi Noura savo vyrą nudūrė peiliu esant būtinosios ginties situacijai, kai kitą dieną jis vėl pamėgino ją išprievartauti; kadangi vėliau patikrinus sveikatą išsiaiškinta, kad kovodama su savo vyru ji taip pat buvo sužeista;

B.  kadangi Noura Hussein Hammad buvo laikoma Omdurmano kalėjime iki 2018 m. balandžio 29 d. – tą dieną ji buvo pripažinta kalta dėl tyčinės žmogžudystės; kadangi Omdurmano centrinis baudžiamasis teismas nuteisė Nourą Hussein Hammad (jai dabar 19 metų) mirties bausme už tai, kad ji nužudė vyrą, už kurio jos tėvas ją privertė ištekėti; kadangi skelbiant nuosprendį vyro šeima pasirinko mirties bausmę kaip tinkamą bausmę Nourai Hussein Hammad; kadangi nuosprendis buvo apskųstas;

C.  kadangi Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras surinko informaciją, kad teismas neatsižvelgė į Nouros Hussein Hammad priverstinę santuoką, prievartavimus ir kitų formų smurtą dėl lyties kaip į įrodymus, kuriais remiantis būtų galima sušvelninti bausmę; kadangi JT ekspertas neatidėliotino mirties bausmės vykdymo klausimais pažymėjo, kad mirties bausmės skyrimas nepaisant aiškių būtinosios ginties įrodymų yra savavališkas nužudymas;

D.  kadangi Sudanas ir žmogaus vystymosi indekse, ir JT Lyčių nelygybės indekse užima 165 vietą iš 188 valstybių; kadangi JT Vaiko teisių komitetas ir JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl moterų žmogaus teisių Sudane; kadangi teisinė Sudano sistema paremta islamo šariato teise; kadangi esama įrodymų, jog valstybėse, kuriose moterys politiniu, kultūriniu ir ekonominiu požiūriais nėra lygios vyrams, jos patiria smurtą dėl lyties, nesvarbu, koks būtų jų tikėjimas, rasė ar tautybė;

E.  kadangi Sudano Konstitucijoje numatyta, kad „valstybė gina moteris nuo neteisybės ir skatina lyčių lygybę“; kadangi JT specialioji įgaliotinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais Pramila Patten po savo vizito į Sudaną 2018 m. vasario 18–25 d. pažymėjo, jog Sudane giliai įsišaknijusi seksualinio smurto neigimo kultūra; kadangi prievartinės santuokos, vedybinis prievartavimas ir smurtas dėl lyties Sudane laikomi normaliais dalykais ir visos šios smurto formos pateisinamos remiantis tradicijomis, kultūra ir religija; kadangi iki šiol specialioji prokuratūra nėra nagrinėjusi nė vienos bylos dėl su konfliktais susijusio seksualinio smurto;

F.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo įgaliojimai spręsti nebaudžiamumo problemą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido atvejais taip pat apima žiaurumus, paprastai nukreiptus prieš moteris, įskaitant įvairius seksualinius nusikaltimus ir nusikaltimus dėl lyties; kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas 2009 m. kovo 4 d. išdavė Sudano Respublikos prezidento Omaro Al-Bashiro arešto orderį pagal penkis kaltinamojo akto punktus dėl nusikaltimų žmogiškumui: nužudymo, naikinimo, priverstinio perkėlimo, kankinimo ir prievartavimo;

G.  kadangi buvo pradėta vykdyti pasaulinė kampanija „Teisingumas Nourai Hussein Hammad“, kuria siekiama atšaukti mirties bausmę; kadangi nuo 2018 m. gegužės mėn. beveik milijonas žmonių pasirašė peticiją „Teisingumas Nourai Hussein Hammad“; kadangi gynybos advokatų bauginimas yra teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas ir kadangi išprievartautai Nourai Hussein Hammad būtina psichologinė pagalba;

H.  kadangi Nouros Hussein Hammad byla atkreipė pasaulio dėmesį į moterų teisių klausimus ir į priverstinių santuokų ir vedybinio prievartavimo atvejus Sudane, kuriame pagal įstatymus leidžiama sudaryti santuoką jau nuo 10 metų; kadangi atsakomybė už vedybinį prievartavimą pagal Sudano įstatymus buvo nustatyta tik 2015 m.; kadangi teisminės institucijos vis tiek atsisako šį reiškinį laikyti nusikaltimu;

I.  kadangi moterų ir vaikų teisių aktyvistai vis aktyviau vykdo kampanijas siekdami kovoti su priverstinėmis mergaičių santuokomis ir nepilnamečių mergaičių santuokomis – plačiai paplitusiu reiškiniu Sudane; kadangi vienas iš 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plano tikslų – užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites, įskaitant ankstyvas ir priverstines santuokas, ir į jį reaguoti;

J.  kadangi tiek organizacija „Human Rights Watch“, tiek JT nepriklausomas ekspertas Sudano klausimais savo 2017 m. pasaulinėje ataskaitoje nurodė, kad Sudano saugumo pajėgos naudojo seksualinį smurtą, bauginimą ir kitokią prievartą siekdamos nutildyti žmogaus teisių gynėjas šalyje; kadangi nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (NISS), vykdydamos vis aktyvesnę bauginimo kampaniją, neleido Nouros Hussein Hammad advokatui surengti spaudos konferencijos; kadangi Sudano sostinėje Chartume veikiančios ir smurto dėl lyties aukoms ir jį išgyvenusiems asmenims padedančios nevyriausybinės organizacijos SEEMA direktorė Nahid Gabralla buvo ne kartą patekusi į kalėjimą už tai, kad rengė kampanijas, skirtas Nourai Hussein Hammad paremti, nes Sudane ribojama žodžio laisvė;

K.  kadangi Sudanas yra viena iš septynių šalių, dar neprisijungusių prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

L.  kadangi ES šiuo metu finansuoja 275 mln. vertės projektus Sudane, visų pirma naudodama Europos plėtros fondo (EPF), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) ir priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, lėšas; kadangi Sudanas neratifikavęs persvarstytos redakcijos Kotonu susitarimo;

M.  kadangi moterys Sudane kenčia dėl diskriminacijos, savavališkų suėmimų ir žeminančių bausmių; kadangi, remiantis JT nepriklausomu ekspertu Sudano klausimais, baudžiant už vadinamuosius nusikaltimus visuomenės dorovei, pavyzdžiui, tokius, kurie pasitelkiami siekiant nubausti atseit nepadoriai apsirengusias moteris, ir žeminant, nes taikomos fizinės bausmės, pažeidžiami tarptautiniai žmogaus teisių standartai; kadangi Sudano baudžiamojo akto 151, 152, 154 ir 156 straipsniuose sustiprinami moterims taikomi apribojimai ir griežčiau nustatoma, kaip jos turi rengtis ir elgtis viešose vietose; kadangi už šių įstatymo nuostatų pažeidimus taikomos baudos, o kai kuriais atvejais net išplakama rykštėmis;

N.  kadangi ES remia Sudaną siųsdama įvairią vystymosi ir humanitarinę pagalbą, tačiau taip pat teikia paramą šalies labai prieštaringai vertinamai pasienio kontrolei ir kovos su prekyba žmonėmis ir kontrabanda operacijoms, be kita ko, pasitelkdama vadinamąjį ROCK projektą;

1.  apgailestauja, kad Noura Hussein Hammad buvo nuteista mirties bausme, ir smerkia tokį nuosprendį; ragina Sudano valdžios institucijas pakeisti mirties bausmę ir visapusiškai atsižvelgti į tai, kad Noura Hussein Hammad veikė esant būtinosios ginties situacijai, priešindamasi vyro ir jo bendrininkų bandymui ją išprievartauti;

2.  ragina Sudano valdžios institucijas laikytis nacionalinių įstatymų ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, be kita ko, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolo dėl moterų teisių Afrikoje ir Afrikos Sąjungos Teisingumo Teismo protokolo, priimtų 2003 m. liepos 11 d.; primena, kad, remiantis tarptautiniais standartais, mirties bausmės skyrimas nepaisant aiškių būtinosios ginties įrodymų, yra savavališkas nužudymas, visų pirma tais atvejais, kai moterys apkaltinama žmogžudyste, nors jos tik gynėsi;

3.  primena Sudano valdžios institucijoms apie jų pareigą užtikrinti pagrindines teises, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; pabrėžia, jog turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad nagrinėjant Nouros Hussein Hammad bylą būtų iš tikrųjų laikomasi aukščiausių sąžiningumo ir tinkamo teisinio proceso standartų;

4.  pakartoja, jog nepaprastai svarbu, kad pagrindiniai Sudano įstatymai, įskaitant 2010 m. Nacionalinio saugumo aktą ir įstatymus, kuriais reglamentuojama žiniasklaida ir pilietinės visuomenės veikla, būtų peržiūrėti ir reformuoti, siekiant suderinti juos su tarptautiniais standartais, kuriuos taikant skatinamos žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvės; reiškia susirūpinimą dėl NISS suteiktų plataus masto įgaliojimų suimti ir kalinti, nes šių tarnybų savavališkai suimti ir sulaikyti asmenys dažnai yra kankinami ir su jais kitaip netinkamai elgiamasi, o NISS pareigūnams dėl to negresia joks baudžiamasis persekiojimas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors vyksta teismo procesas, susijęs su šia byla, Sudano valdžios institucijos vis tik privalo parodyti, kad jos netoleruoja išžaginimo arba smurto dėl lyties, todėl joms tenka pareiga išsaugoti jaunos moters gyvenimą, jau sugriautą dėl priežasčių, kurių ji pati negalėjo kontroliuoti; ragina Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad visais smurto dėl lyties ir seksualinio smurto, įskaitant vedybinį prievartavimą ir smurtą šeimoje, atvejais būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn; ragina Sudano valdžios institucijas kovoti su vaikų ir priverstinėmis santuokomis bei vedybinio prievartavimo reiškiniu;

6.  ragina Sudano valdžios institucijas atlikti skubų, nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl įtarimų, kad Sudano saugumo pajėgos naudojo smurtą, bauginimą ir kitų formų prievartą prieš moteris;

7.  apgailestauja dėl to, kad NISS uždraudė surengti Nouros Hammad Hussein gynėjų grupės organizuotą spaudos konferenciją po to, kai ji buvo nuteista; griežtai smerkia žmogaus teisių aktyvistų ir advokatų persekiojimą, susijusį su Nouros Hussein Hammad byla;

8.  primygtinai ragina Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad kalinimo metu būtų visapusiškai apsaugota Nouros Hussein Hammad fizinė ir psichinė neliečiamybė, ir garantuoti tokią pat apsaugą jos advokatams ir šeimai;

9.  dar kartą pakartoja griežtą nepritarimą mirties bausmės taikymui visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; mano, kad mirties bausmė – tai žmogaus orumo pažeidimas ir žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys; ragina Sudano valdžios institucijas laikytis JT paskelbto mirties bausmės vykdymo moratoriumo; ragina Sudaną ratifikuoti Konvenciją prieš kankinimą ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

10.  atkreipia Sudano valdžios institucijų dėmesį į tai, kad geresnė moterų žmogaus teisių apsauga ir vedybinio prievartavimo pripažinimas baudžiamąja veika galėtų padėti išgelbėti daug gyvybių ir išvengti tokių pasekmių, kaip Nouros Hussein Hammad atveju;

11.  griežtai smerkia ankstyvas ir priverstines santuokas bei smurtą prieš moteris ir mergaites tiek Sudane, tiek bet kur kitur; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis Nourai Hussein Hammad paskelbto nuosprendžio apskundimas apsiriboja formaliais ir teisiniais apkaltinamojo nuosprendžio aspektais, visiškai neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, o pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Sudanas ratifikavo, to nepakanka; primygtinai ragina valdžios institucijas įgyvendinti Vaiko teisių komiteto rekomendacijas ir iš dalies pakeisti įstatymą dėl asmeninio statuso siekiant pakelti amžiaus ribą, nuo kurios teisiškai leidžiama sudaryti santuoką;

12.  ryžtingai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant projektus su Sudano valdžios institucijomis būtų laikomasi principo nepakenkti, o tai reikštų, kad bendradarbiavimas su subjektais, atsakingais už žmogaus teisių pažeidimus, nebūtų įmanomas;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano prezidentui, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 16 d.Teisinis pranešimas