Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2600(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0238/2018

Pateikti tekstai :

B8-0238/2018

Debatai :

PV 31/05/2018 - 4
CRE 31/05/2018 - 4

Balsavimas :

PV 31/05/2018 - 7.12
CRE 31/05/2018 - 7.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0242

Priimti tekstai
PDF 139kWORD 46k
Ketvirtadienis, 2018 m. gegužės 31 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Atsakymai į peticijas dėl kovos su mažomis garantijomis dirbant ir piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis
P8_TA(2018)0242B8-0238/2018

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atsakymų į peticijas dėl kovos su mažomis garantijomis dirbant ir piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis (2018/2600(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 155 straipsnio 1 dalį ir 352 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos socialinės chartijos 4 ir 30 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į kovos su diskriminacija ir kovos su piktnaudžiavimu priemones, nustatytas 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvoje 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) – Priedas „Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną“(1) (Direktyva dėl darbo ne visą darbo dieną),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis(2) (Direktyva dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(3) (Darbo laiko direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(5) (Europos darbo tarybos direktyva),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo ir Konvenciją Nr. 175 dėl darbo ne visą darbo dieną,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo(6),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Laikinosios darbo sutartys, mažų garantijų darbas, pagrindinės darbuotojų teisės ir ES darbo teisė“, kurį Vidaus politikos generalinis direktoratas paskelbė 2017 m. lapkričio mėn.(7),

–  atsižvelgdamas į daugybę pateiktų peticijų dėl Direktyvos dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis viešajame sektoriuje(8) pažeidimų, dėl nesaugių darbo sąlygų, taikomų darbuotojams, dirbantiems pagal nenustatytos apimties darbo sutartis privačiajame sektoriuje(9), dėl atstovavimo profesinėms sąjungoms ir neatitikimų socialinės apsaugos sistemose(10), taip pat dėl vis dažnesnio laikinųjų sutarčių naudojimo(11),

–  atsižvelgdamas į naujus Komisijos pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (COM(2018)0131) ir Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (COM(2018)0132),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Peticijų komiteto surengto klausymo „Laikiną arba mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų teisių apsauga, remiantis gautomis peticijomis“ rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvą Nr. 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, kuria panaikinama Tarybos direktyva 91/533/EEB (COM(2017)0797),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą „Atsakymai į peticijas dėl kovos su mažomis garantijomis dirbant ir piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis“ (O-000054/2018 – B8–0022/2018),

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal terminuotas darbo sutartis ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius ES per pastaruosius 15 metų padidėjo, – taip įvyko dėl įgyvendinamos griežto taupymo politikos ir darbuotojų teisių apribojimo, ir dėl to padidėjo nesaugumas ir darbo nestabilumas; kadangi norint apimti įvairias užimtumo formas ir tinkamai apsaugoti darbuotojus, reikalingos veiksmingos politikos priemonės;

B.  kadangi nesaugios darbo sąlygos atsiranda dėl to, kad esama didelių spragų užtikrinant veiksmingą darbuotojų teisių apsaugą įvairiais reglamentavimo lygmenimis, įskaitant ES pirminę ir antrinę teisę ir valstybių narių teisę; kadangi peticijos dėl įvairių užimtumo formų turėtų būti nagrinėjamos visapusiškai laikantis atitinkamos valstybės narės, kurioje jos yra pateiktos, nacionalinių teisės aktų ir atitinkamų ES teisės aktų; kadangi ES socialinė ir darbo politika grindžiama subsidiarumo principu;

C.  kadangi reikia pritaikyti politikos priemones, atsižvelgiant į tai, kad nesaugumas yra dinamiškas aspektas, turintis įtakos visiems asmeniniams darbo santykiams; kadangi kova su mažų garantijų darbu turi būti vykdoma pasitelkiant integruotą ir daugialypį politikos priemonių rinkinį, kuriuo kartu su veiksmingomis priemonėmis skatinama taikyti įtraukius ir veiksmingus darbo standartus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi lygybės principo;

D.  kadangi taip pat reikėtų siekti tikslo – veiksmingai kovoti su nesąžininga darbo praktika, skatinančia nesaugumą, remiantis TDO Deramo darbo darbotvarke, kurioje nagrinėjami darbo vietų kūrimo, darbo teisės, socialinės apsaugos ir socialinio dialogo klausimai, o lyčių lygybė laikoma universaliu tikslu;

E.  kadangi Eurostato ir Eurofond duomenys apie nesavanorišką laikinąjį darbą, apie lyčių ir amžiaus skirtumus laikinose darbo vietose ir apie didelį ne visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičių rodo, kad nuolat daugėja nestandartinių ir netipinių užimtumo formų; kadangi pagal lytį ir amžių suskirstyti duomenys apie nedarbą rodo, kad šie rodikliai yra mažiausi nuo 2009 m.;

F.  kadangi keliose ES valstybėse narėse pastaraisiais metais tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje labai padaugėjo netipinių ir laikinųjų darbo sutarčių, veikiant teisinei sistemai, kurioje piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis nebuvo galima nei tinkamai išvengti, nei už tai nubausti, dėl to, kad nėra veiksmingų ir proporcingų taisomųjų priemonių; kadangi tai turėjo neigiamo poveikio Europos užimtumo teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos vientisumui;

G.  kadangi yra sukurta išsami ES teisės aktų sistema, kuri turėtų sumažinti tam tikrų darbo santykių rūšių nesaugumo riziką, kaip antai Direktyva dėl terminuotų darbo sutarčių, Direktyva dėl darbo ne visą darbo dieną, Direktyva dėl laikinojo įdarbinimo, Darbo laiko direktyva, Direktyva dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje, Direktyva dėl vienodo požiūrio į asmenis ir Direktyva dėl lygių galimybių ir vienodo požiūrio;

H.  kadangi Komisijoje buvo ilgai delsiama pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, susijusias su kai kurių valstybių narių padarytais ES darbo teisės aktų pažeidimais, ir dėl to piktnaudžiavimas terminuotomis darbo sutartimis ir darbuotojų teisių pažeidimai galėjo tęstis metų metus;

I.  kadangi naujausia informacija, susijusi su peticijomis dėl piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis viešajame sektoriuje, atskleidė situaciją, kai tam tikri laikinieji darbuotojai buvo atleisti iš pareigų viešojoje įstaigoje, kuriai jie dirbo, po to, kai prisipažino nukentėję dėl piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis, o tai pažeidžia Direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis;

J.  kadangi darbo sąlygos įvairiose valstybėse narėse skiriasi, nes kiekviena iš jų turi su darbo sutartimis susijusius specialius teisės aktus;

K.  kadangi Peticijų komitetas turi patikimų įrodymų apie didėjantį mažų garantijų darbą;

L.  kadangi darbuotojai, dirbantys pagal nenustatytos apimties darbo sutartis, pagal ES teisę turi būti laikomi darbuotojais, nes jie dirba vadovaujami kito asmens ir už tą darbą gauna atlyginimą, todėl turi būti taikomi ES socialiniai teisės aktai;

M.  kadangi mažų garantijų darbas, įskaitant nenustatytos apimties darbo sutartis, lemia nepakankamą socialinės apsaugos prieinamumą ir kenkia teisei į kolektyvines derybas, ypač kalbant apie išmokas ir apsaugą nuo nesąžiningo atleidimo iš darbo, o taip pat neigiamai veikia karjeros raidą ir mokymą; kadangi mažų garantijų darbas lemia bendrą nesaugumą per visą gyvenimą;

N.  kadangi moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką, pagal terminuotas darbo sutartis arba mažai apmokamą darbą, todėl jos patiria didesnę nesaugumo riziką, kuri atsiranda dėl diskriminacijos darbo rinkoje, o tai sulėtina pažangą kovojant su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumu ir jį šalinant;

1.  supranta, kad mažų garantijų darbas reiškia darbo santykius, susidarančius dėl, be kita ko, piktnaudžiavimo laikinosiomis darbo sutartimis pažeidžiant tarptautinius darbo sąlygų standartus, darbuotojų teises ir ES teisės aktus; pabrėžia, kad mažų garantijų darbas reiškia didesnį patiriamą socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą, nepakankamus išteklius oriai gyventi ir netinkamą socialinę apsaugą;

2.  pabrėžia, kad svarbu atskirti netipinį darbą nuo mažų garantijų darbo; pabrėžia, kad terminų „netipinis“ ir „mažų garantijų“ negalima vartoti kaip sinonimų;

3.  atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos 4 d. Parlamento rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo bei gautas peticijas ir pabrėžia, kad mažų garantijų rizika priklauso be tik nuo sutarties tipo, bet ir nuo šių veiksnių:

   mažo darbo vietos saugumo arba jokio saugumo dėl nenuolatinio darbo pobūdžio, pvz., kai dirbama pagal nesavanoriško ir dažnai itin trumpo darbo laiko darbo ne visą darbo laiką sutartis, kai kuriose valstybėse narėse – nenustačius aiškų darbo valandų ir pareigų, kurios keičiasi priklausomai nuo darbo poreikio;
   itin menkos apsaugos nuo atleidimo ir pakankamos socialinės apsaugos atleidimo atveju trūkumo;
   nepakankamo atlyginimo deramam gyvenimo lygiui užtikrinti;
   menkų teisių į socialinę apsaugą ar išmokas arba jokių tokių teisių nesuteikimo;
   jokios apsaugos nuo diskriminacijos arba ribotos apsaugos;
   menkų karjeros darbo rinkoje perspektyvų arba jokių perspektyvų karjeros ir įgūdžių ugdymo požiūriu;
   žemo kolektyvinių teisių lygio ir menkų teisių į kolektyvinį atstovavimą;
   darbo aplinkos, kuri neatitinka minimalių sveikatos apsaugos ir saugos standartų;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su mažų garantijų darbu, pvz., nenustatytos apimties darbo sutartimis, užtikrinant, kad būtų kuriamos naujos priemonės ir nuosekliai laikomasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, taip pat užtikrinant konkrečias ES ir nacionalinės teisės aktų vykdymo priemones nacionaliniu lygmeniu, siekiant pašalinti deramo darbo deficitą ir įgyvendinti teisėmis grindžiamą požiūrį; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su visais socialiniais partneriais, visų pirma profesinėmis sąjungomis, ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, skatinant kokybiškas, saugias ir gerai apmokamas darbo vietas, kad, inter alia, būtų stiprinamos darbo inspekcijos;

5.  primygtinai ragina Komisiją savo teisės aktuose nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų veiksmingai sprendžiamas darbo praktikos, skatinančios nesaugumą, klausimas;

6.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų panaikintos su darbo sutartimis susijusios nesąžiningos sąlygos, sprendžiant visus piktnaudžiavimo atvejus ir šalinant spragas; palankiai vertina naują pasiūlymą dėl Direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, kuria siekiama nustatyti naujas teises visiems darbuotojams, visų pirma siekiant pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, susijusias su naujomis darbo formomis ir nestandartiniu darbu, kartu nedidinant naštos darbdaviams ir išlaikant darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti;

7.  ypač palankiai vertina nuostatas dėl teisės ieškoti papildomo darbo, šiuo tikslu pašalinant veiklos apribojimo ir nesuderinamumo nuostatas, taip pat teisę gauti informaciją apie darbo pradžios datą likus pakankamai laiko iki tos datos;

8.  pabrėžia, kad Darbo laiko direktyva gali ir turi būti taikoma darbuotojams, dirbantiems pagal nenustatytos apimties darbo sutartis, ir kad todėl jiems taikomos minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko taisyklės;

9.  ragina valstybes nares atsižvelgti į TDO rodiklius nustatant darbo santykių buvimą, kaip priemonę siekiant spręsti mažų garantijų darbo teikiamos nepakankamos apsaugos problemą;

10.  pažymi, kad siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį darbo jėgos saugumą ir sklandžiai veikiančias darbo rinkas, kuriančias darbo vietas ir tvarų augimą, itin svarbu užtikrinti galimybę naudotis socialine apsauga;

11.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinti patikrinimai tam, kad darbuotojams, dirbantiems pagal laikinus ar lanksčius sutartinius susitarimus, būtų taikoma bent jau tokia pati apsauga kaip ir visiems kitiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina dėti tikslingas pastangas naudoti esamas TDO priemones konkrečioje kampanijoje prieš mažų garantijų darbą ir kad derėtų rimtai apsvarstyti, ar reikia naujų privalomų priemonių ir teisinių priemonių, kuriomis būtų ribojamas ir mažinamas mažų garantijų darbas, o mažų garantijų darbo sutartys taptų ne tokios patrauklios darbdaviams;

12.  tvirtai laikosi nuomonės, kad turi būti atliktas bendras terminuotų darbo sutarčių atnaujinimo aplinkybių įvertinimas, nes paslaugos, kurių reikalaujama iš darbuotojo, galėtų būti teikiamos ne tik tenkinant laikinus poreikius, o tai reiškia piktnaudžiavimą pažeidžiant Direktyvos 1999/70/EB Bendrojo sutarimo 5 punktą;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje;

14.  primygtinai ragina, kad Komisija ir valstybės narės įvertintų su mažų garantijų darbu susijusių teisės aktų poveikį lyčių lygybei; mano, kad būtina sutelkti dėmesį į įvairias esamas priemones, susijusias su mažų garantijų darbą dirbančių moterų poreikiais, nes jau dabar tai yra dominuojanti grupė, kuri ir toliau patirs itin didelį poveikį;

15.  primena, kad prielaida, kuria grindžiama Direktyva 1999/70/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl terminuotų darbo sutarčių, reiškia, kad neterminuotos darbo sutartys yra bendra darbo santykių forma, o terminuotos darbo sutartys yra tik tam tikriems sektoriams arba tam tikroms profesijoms ir veiklos rūšims būdinga užimtumo ypatybė;

16.  smerkia terminuotų darbo sutarčių atnaujinimą siekiant patenkinti poreikius, kurie yra ne laikino pobūdžio, bet nuolatiniai ir ilgalaikiai, nes tai pažeidžia Direktyvą 1999/70/EB;

17.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad terminuotos darbo sutarties pakeitimas į neterminuotą darbo sutartį yra priemonė, kuri, atsižvelgiant į tai, kad ji skirta piktnaudžiavimo sudarant neterminuotas darbo sutartis prevencijai ir piktnaudžiavimo padariniams galutinai pašalinti, atitinka ES teisės reikalavimus(13);

18.  pabrėžia, kad terminuotos darbo sutarties pakeitimas į neterminuotą darbo sutartį turi būti laikomas priemone, skirta veiksmingai užkirsti kelią piktnaudžiavimui terminuotomis darbo sutartimis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje ir už tai bausti, ir visose valstybėse narėse ji turi būti aiškiai ir nuosekliai įtraukta į atitinkamas teisines sistemas, susijusias su darbo teise;

19.  pabrėžia, kad terminuotos darbo sutarties pakeitimas į neterminuotą darbo sutartį darbuotojui, kuris nukentėjo nuo piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis pažeidžiant Direktyvą 1999/70/EB, neatleidžia valstybės narės nuo pareigos bausti už tokį piktnaudžiavimą, įskaitant, be kita ko, galimybę nukentėjusiam darbuotojui gauti kompensaciją už bet kokią praeityje patirtą žalą;

20.  pabrėžia, kad jei valstybė narė nusprendžia nubausti už laikinojo darbuotojo diskriminaciją ar netinkamą elgesį su juo pažeidžiant ES teisės nuostatas skirdama kompensaciją nukentėjusiam darbuotojui, tokia kompensacija bet kokiu atveju turi būti tinkama ir veiksminga ir turi visiškai kompensuoti patirtą žalą;

21.  pabrėžia, kad su biudžetu susijusiais argumentais, kuriais grindžiamas valstybės narės socialinės politikos pasirinkimas, negalima pateisinti veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama išvengti piktnaudžiavimo paeiliui sudaromomis terminuotomis darbo sutartimis ir už tai tinkamai bausti, nebuvimo; iš tiesų pabrėžia, kad tokių veiksmingų priemonių, visiškai atitinkančių ES teisę, priėmimas yra būtinas siekiant panaikinti darbuotojų teisių pažeidimo pasekmes;

22.  smerkia tai, kad buvo atleisti darbuotojai, kompetentingų teisminių institucijų pripažinti kaip nukentėjusieji dėl piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis pažeidžiant Direktyvą 1999/70/EB; yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai piktnaudžiaujama paeiliui sudaromomis terminuotomis darbo sutartimis, gali būti taikoma priemonė, kuria užtikrinamos veiksmingos ir lygiavertės darbuotojų apsaugos garantijos, siekiant tinkamai nubausti už piktnaudžiavimą ir panaikinti ES teisės pažeidimo pasekmes, taip pat išsaugoti atitinkamų darbuotojų darbo vietas;

23.  ragina valstybes nares gerinti darbo standartus netradicinėse darbo vietose, nustatant bent minimalius socialinės apsaugos, minimalaus darbo užmokesčio dydžio ir galimybių mokytis bei tobulėti standartus;

24.  ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų gerbiami, skatinami ir nustatyti konkretūs pagrindiniai principai ir teisės darbe, taikomi neoficialioje ekonomikoje dirbantiems asmenims, ir nustatyti tinkamus mechanizmus arba peržiūrėti esamus, kad būtų užtikrinta atitiktis nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip pat pripažinti ir užtikrinti darbo santykius taip, kad darbuotojams būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie oficialios ekonomikos;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 14, 1998 1 20, p. 9.
(2) OL L 175, 1999 7 10, p. 43.
(3) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.
(4) OL L 327, 2008 12 5, p. 9.
(5) OL L 122, 2009 5 16, p. 28.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0290.
(7) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/596823/IPOL_STU(2017)596823_EN.pdf
(8) 0389/2015, 1328/2015, 0044/2016, 0988/2016, 1108/2016, 1202/2016, 1310/2016, 0188/2017, 0268/2017, 0283/2017, 0640/2017, 0701/2017
(9) 0019/2016, 0020/2016, 0021/2016, 0099/2017, 1162/2017
(10) 0019/2016, 0442/2017
(11) 1043/2017
(12) OL L 288, 1991 10 18, p. 32.
(13) 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Mascolo, C-22/13, ECLI:EU:C:2014:2401, 55 punktas.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 16 d.Teisinis pranešimas