Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2224(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0173/2018

Pateikti tekstai :

A8-0173/2018

Debatai :

PV 11/06/2018 - 18
CRE 11/06/2018 - 18

Balsavimas :

PV 12/06/2018 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0247

Priimti tekstai
PDF 510kWORD 72k
Antradienis, 2018 m. birželio 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Švietimo modernizavimas ES
P8_TA(2018)0247A8-0173/2018

2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl švietimo modernizavimo ES (2017/2224(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į teisę į mokslą, apibrėžtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 ir 19 d. Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381) ir į 2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“(5),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo 2 straipsnį dėl teisės į mokslą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rezoliuciją Nr. 1904 (2012) dėl teisės laisvai rinktis švietimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (SWD(2016)0195),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(9), įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“ (COM(2016)0941),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas gerai gyvenimo pradžiai“ (COM(2017)0248),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės (COM(2017)0247),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl absolventų karjeros stebėjimo (COM(2017)0249),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (COM(2017)0563 – SWD(2017)0322),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 30 d. Regionų komiteto nuomonę dėl mokyklinio ugdymo ir aukštojo mokslo modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl naujosios ES švietimo strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto (COM(2018)0023),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (COM(2018)0024),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge (Švedija) vykusio Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais baigiamąją ataskaitą(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“, patvirtintas per 3090-ąjį Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikimą, vykusį 2011 m. gegužės 19 ir 20 d.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 1984 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl švietimo laisvės Europos bendrijoje(14),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029) ir 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją(16) šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos chartiją dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje, priimtą remiantis rekomendacija CM/Rec(2010)7,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.) B strateginį tikslą,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 28 ir 29 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., priimtą 2015 m. rugsėjo mėn. ir įsigaliojusią 2016 m. sausio 1 d., ypač į 4 ir 5 darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0173/2018),

A.  kadangi pagal SESV 6 straipsnio e punktą švietimas ir mokymas yra valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau Europos Sąjungai tenka itin svarbus pagalbinis vaidmuo nustatant iššūkius ir tikslus, skatinant keistis geriausia praktika ir užtikrinant, kad ja būtų keičiamasi;

B.  kadangi teisė į mokslą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir kadangi visų formų ir visų lygių švietimas turi pasižymėti šiomis tarpusavyje susijusiomis ir esminėmis savybėmis: turi būti užtikrinta, kad a) būtų švietimo galimybių, b) švietimas būtų prieinamas, c) priimtinas ir d) pritaikomas;

C.  kadangi pagrindinis Europos socialinių teisių ramsčio prioritetas – kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą teikimas;

D.  kadangi lygių galimybių užtikrinimas yra svarbi švietimo funkcija, todėl turi būti užtikrintos nediskriminacinės galimybės mokytis; kadangi šiuo tikslu reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamiems, neįgaliesiems ir turintiems specialiųjų poreikių asmenims, turėtų vienodą prieigą prie švietimo ir mokymo ir tokias pačias galimybes gauti išsilavinimą, baigti mokymus ir įgyti įgūdžių visais lygmenimis;

E.  kadangi Europos švietimo sistemos pasižymi labai didele kultūros, socialine ir kalbų įvairove, o kartu valstybės narės švietimo srityje turi panašių tikslų ir susiduria su panašiais iššūkiais (pvz., užtikrinti vienodas galimybes visiems gauti išsilavinimą), kurie gali būti sprendžiami Europos lygmeniu;

F.  kadangi švietimo sistemų pajėgumas patenkinti socialinius, ekonominius ir asmeninius poreikius priklauso nuo jų kokybės, prieinamumo, įvairovės, veiksmingumo ir teisingumo, taip pat nuo to, ar esama atitinkamų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių;

G.  kadangi svarbu priminti, kad ekonomikos ir finansų krizė padarė neigiamą poveikį švietimui, įskaitant ir mokytojų ugdymą, ir kad švietimui skiriamas viešasis finansavimas yra Europos švietimo sistemos pagrindas; kadangi, atsižvelgiant į tai, nuolatinė ir didesnė viešoji finansinė parama švietimui, įskaitant mokytojus ir jų darbo sąlygas, ir moksliniams tyrimams yra būtina siekiant užtikrinti nemokamą, įtraukų ir prieinamą viešąjį švietimą;

H.  kadangi švietimas ir mokymas turėtų prisidėti prie jaunimo asmeninio tobulėjimo ir augimo, kad jaunuoliai taptų aktyviais ir atsakingais piliečiais, pasiruošusiais gyventi ir dirbti technologiniu požiūriu pažangaus ir globalizuoto pasaulio sąlygomis, ir turėtų suteikti jiems pagrindinį mokymosi visą gyvenimą gebėjimų rinkinį, kuris apibrėžiamas kaip savirealizacijai ir asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui ir užimtumui reikalingų žinių, įgūdžių ir pažiūrų derinys;

I.  kadangi mokymo kokybė yra svarbus mokinių ir studentų rezultatus lemiantis veiksnys, todėl tvirtas mokymo meistriškumo ir pedagogų rėmimas yra vienas iš bendradarbiavimo ES lygmeniu švietimo ir mokymo srityje prioritetų;

J.  kadangi teisė į mokslą apima laisvę steigti demokratiniais principais grindžiamas mokymo įstaigas ir tėvų teisę užtikrinti savo vaikų švietimą ir mokymą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus;

K.  kadangi švietimo srityje taikant atvirąjį koordinavimo metodą suteikiama galimybė valstybėms narėms sukurti ir įgyvendinti bendrą švietimo ir mokymo strategiją, įskaitant ir internetinę platformą „ET 2020“ („Švietimas ir mokymas 2020“); kadangi šios strategijos gairės kasmet analizuojamos ir vertinamos leidinyje „Švietimo ir mokymo stebėsena“, skirtame valstybėms narėms ir visai ES;

L.  kadangi naujausiame leidinyje „Švietimo ir mokymo stebėsena“, paskelbtame 2017 m., Komisija pripažįsta, kad, nepaisant nuolatinės pažangos mažinant švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičių, jų skaičius visoje ES išlieka labai aukštas;

M.  kadangi, remiantis naujausio PISA tyrimo rezultatais, 20,6 proc. Europos moksleivių susiduria su problemomis įgydami pagrindinius gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse ir kadangi esama daug Europos piliečių, neturinčių raštingumo įgūdžių; kadangi tai kelia didelį susirūpinimą, turint omenyje jų tolesnio mokymosi, asmeninio tobulėjimo ir tinkamo dalyvavimo viešajame gyvenime ir darbo rinkoje galimybes;

N.  kadangi galimybių naudotis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis užtikrinimas visiems vaikams itin svarbus norint sudaryti jiems sąlygas džiaugtis gera gyvenimo ir mokymosi kelio pradžia;

O.  kadangi geri darbuotojai yra ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pagrindas;

P.  kadangi studentų ir darbuotojų judumo skatinimas yra svarbus Europos aukštojo mokslo sistemų elementas, taip prisidedama prie jaunų žmonių tobulėjimo ir gali būti skatinama ekonominė ir socialinė pažanga; kadangi būtinos kokybės gerinimo priemonės ir didesnė finansinė parama siekiant išplėsti studentų ir darbuotojų judumą pagal programą „Erasmus +“;

Q.  kadangi metodologinės ir skaitmeninės inovacijos yra galima priemonė prieigai prie turinio ir žinių išplėsti, tačiau jos negali pakeisti asmeninių ryšių ir keitimosi informacija tarp studentų ir tarp studentų ir mokytojų ir negali būti paverstos švietimo sistemų prioritetu;

R.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos principų ir ji turėtų būti atspindima visose ES politikos srityse, ypač švietimo ir kultūros srityje;

S.  kadangi, nors švietimas yra veiksminga priemonė lyčių nelygybei ir diskriminacijai dėl lyties įveikti, tačiau pasitelkiant jį taip pat gali būti dažnai atkuriama arba apsunkinama esama diskriminacijos padėtis; kadangi lyčių nelygybė švietimo srityje trukdo asmeniniam tobulėjimui ir užimtumo galimybėms bei turi poveikio daugeliui socialinių ir kultūrinių sričių;

T.  kadangi nepaisant to, jog moterys sudaro tris penktadalius (57,6 proc.) visų aukštąjį mokslą baigusių asmenų, vyrų ir moterų užimtumo skirtumas 2015 m.(17) buvo 11,6 procentinio punkto;

Žinios – pagrindinis ekonominis išteklius ir piliečių gerovės šaltinis

1.  patvirtina, kad visuotinis kokybiškas švietimas yra esminė sudedamoji asmeninio, kultūrinio, socialinio ir profesinio tobulėjimo dalis žinių visuomenėje;

2.  mano, kad siekiai išsaugoti bendras Europos Sąjungos vertybes, įgyvendinti ES ekonominius ir socialinius tikslus ir užtikrinti konkurencingumą ir tvarų augimą yra susiję su kokybišku švietimu, skatinant demokratines vertybes, žmogaus teises, socialinę sanglaudą, integraciją ir sėkmingą individualią veiklą;

3.  pabrėžia, kad švietimas atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant Europos ateitį tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais, be to, kartu tenkinami ES piliečių poreikiai ir kuriama įvairių piliečių, kuriuos vienija jų pagrindinės bendros vertybės, bendrija;

4.  pabrėžia, kad kokybiškos švietimo ir mokymo sistemos skatina aktyvų pilietiškumą ir bendras vertybes, taigi jos padeda kurti atvirą, įtraukią, pliuralistinę, demokratišką ir tolerantišką visuomenę;

5.  pabrėžia švietimo vaidmenį padedant besimokantiesiems ugdyti etines ir pilietines vertybes, taip pat tapti aktyviais, atsakingais ir plačių pažiūrų visuomenės nariais, kurie gebėtų pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis ir pareigomis visuomenėje ir jas apginti, vertintų įvairovę, atliktų aktyvų vaidmenį demokratiniame gyvenime ir prisiimtų atsakomybę už save ir savo bendruomenes; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pilietiškumo ir pilietinio, etinio ir aplinkosaugos srities švietimo svarbą;

6.  pabrėžia, jog siekiant, kad jauni žmonės būtų pajėgūs įveikti iššūkius, tapti aktyviais ES piliečiais, užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas ir sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, kartu kurdami pasaulio ateitį, kokybiškas ir įtraukus švietimą turi suteikti jiems reikiamų žinių, įgūdžių, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinį ir savarankišką mąstymą bei demokratinį požiūrį;

7.  pabrėžia, jog vienodos prieigos prie kokybiško ir įtraukaus švietimo užtikrinimas itin svarbus, kad būtų galima siekti tolesnės socialinės sanglaudos kovojant su skurdu, nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų asmenų socialine atskirtimi ir lyčių stereotipais, taigi toks švietimas vis dar yra geriausia priemonė, padedanti skatinti socialinį judumą;

8.  pažymi, kad kokybiškas švietimas gali skatinti visuomenei svarbius ir naudingus mokslinius tyrimus ir inovacijas;

9.  pripažįsta švietimo svarbą tobulinant kultūrinius gebėjimus ir skatinant kultūros vystymąsi; ragina siekti didesnės švietimo ir kultūros sektorių sąveikos, kurią galima pasiekti remiant aktyvų kultūros ir meno vaidmenį formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi aplinkoje;

10.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį švietimas atlieka formuojant požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, padedantį žmonėms prisitaikyti prie kintančių šiuolaikinio pasaulio poreikių;

11.  primena, kad mokyklos ir švietimo įstaigos atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant ir puoselėjant teigiamą požiūrį į mokymąsi, taip pat ir mokymąsi visą gyvenimą;

Kintanti švietimo realybė ir su tuo susiję iššūkiai

12.   yra įsitikinęs, kad švietimo politikos visapusiškumas ir stipri politinė ir visuomenės parama yra svarbiausias švietimo reformos proceso veiksnys, todėl siekiant šių tikslų būtina įtraukti tiek visą visuomenę, tiek visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant tėvus;

13.  mano, kad veiksmingas valdymas ir pakankamas visų švietimo įstaigų finansavimas, šiuolaikiški kokybiški švietimo ir mokymo ištekliai, motyvuoti ir kompetentingi mokytojai ir mokymasis visą gyvenimą yra itin svarbūs norint pasiekti kokybės, įvairovės ir kompetencijos švietimo srityje tikslus;

14.  pabrėžia naujųjų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir inovacijų potencialą suteikti naujų švietimo galimybių, veiksmingiau tenkinti atskirų besimokančiųjų poreikius (įskaitant specialiuosius ugdymo poreikius), didinti lankstumą, personalizavimą ir atsakomybę švietimo ir mokymo srityje bei skatinti sąveikias bendradarbiavimo ir bendravimo formas;

15.  pabrėžia galimybes, kurios dėl skaitmeninimo ir bendrų švietimo platformų sukūrimo teikiamos moderniam švietimui, visų pirma kalbant apie nuotolinį mokymąsi ir švietimą bei mišrųjį mokymąsi, nes taip turėtų būti didinamas švietimo lankstumas, geriau pritaikant jį prie besimokančių asmenų individualių gyvenimo sąlygų, ir užtikrinamas mokymasis visą gyvenimą, kokybiškas švietimas, prieinamumas ir būsimų įgūdžių ugdymas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti besimokančių asmenų amžių atitinkančias IRT ir medijų mokymo programas, kuriomis būtų atsižvelgiama į vaiko raidą ir gerovę ir pabrėžiama tiek atsakingo naudojimo, tiek kritinio mąstymo svarba;

16.  pažymi, kad veiksmingam mokymuisi ir mokymui naudojant šiuolaikines technologijas reikia vienodos prieigos, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, geros kokybės mokymosi išteklių ir mokymo, kaip šias technologijas pritaikyti pedagoginėms reikmėms, be to, būtina skatinti požiūrį ir motyvaciją, kurių reikia prasmingam skaitmeniniam dalyvavimui; mano, kad skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgūdžiai turėtų būti pagrindinė švietimo politikos dalis ir, be kita ko, apimti pilietinius gebėjimus ir kritinį mąstymą; pabrėžia, kad svarbu kritiškai vertinti šaltinius ir jų patikimumą, todėl atkreipia dėmesį į projektų, kuriais skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, svarbą;

17.  pripažįsta, kad vis labiau globalizuotame ir skaitmenizuotame pasaulyje reikia pažangių ir tinkamų mokymosi, mokymo ir vertinimo metodų bei tinkamos švietimo infrastruktūros, kuri suteiktų darbo grupėje ir mokymo komandoje galimybių ir skatintų kūrybinį mąstymą bei problemų sprendimą, taikant ir kitus pažangius švietimo metodus; primena, kad atliekant vertinimą, ar buvo ir kaip buvo pasiekti mokymosi tikslai, svarbu įtraukti studentus, mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus;

18.  pažymi, jog reikia dėti pastangas siekiant pritaikyti švietimo paradigmą taip, kad būtų užtikrinama dviejų požiūrių pusiausvyra: į mokytoją ir į turinį orientuoto požiūrio, pagal kurį švietimą siekiama individualiai ir specialiai pritaikyti prie besimokančiųjų poreikių ir jų gyvenimo aplinkybių, ir į supratimą orientuoto požiūrio, pagal kurį derinami mokymosi metodai, pritaikyti įprastiniams ir internetinio mokymosi modeliams, taip stiprinant švietimo proceso individualumą ir didinant mokslą tęsiančių ir išsilavinimą įgijusių mokinių skaičių;

19.  pabrėžia, kad švietimo sistemose reikėtų skatinti ir plėtoti bendradarbiavimu ir kūrybiškumu grindžiamą tarpdalykį požiūrį ir kolektyvinį darbą, kad mokiniai ir studentai įgytų žinių ir įgūdžių, įskaitant universaliuosius ir socialinius emocinius įgūdžius, bei ugdytų profesinius, universaliuosius, socialinius ir pilietinius gebėjimus;

20.  primena, kad kokybiško mokymo ir mokymosi realizavimas yra nuolatinis procesas, apimantis dialogą, pasirengimą dalytis ir kelti klausimus, todėl modernizuojant švietimą tam turėtų būti teikiama pirmenybė;

21.  pabrėžia, jog norint užtikrinti neįgalių besimokančiųjų nepriklausomumą ir integraciją į visuomenę labai svarbu sudaryti jiems palankesnes sąlygas, kad jie galėtų naudotis vienoda prieiga prie kokybiško ir įtraukaus švietimo; ragina valstybes nares sudaryti daugiau galimybių gauti įprastą įtraukų kokybišką išsilavinimą, atsižvelgiant į visų besimokančių neįgaliųjų, nesvarbu, kokio tipo būtų jų negalia, poreikius, pavyzdžiui, pasirūpinti dvikalbiu įtraukiu kurčių vaikų lavinimu turint mintyje specifinius lingvistinius jų poreikius; ragina mokyklas teikti diferencijuotas formaliąsias ir neformaliąsias paslaugas ir papildomą paramą, kartu išnaudojant naujų technologijų potencialą, kad būtų tenkinami visų besimokančių asmenų individualūs poreikiai; ragina Komisiją stebėti mokyklas, ar jos laikosi neatmetimo politikos, ir strategijoje „Europa 2020“ nustatyti su negalia susijusius rodiklius;

22.  mano, kad Europos švietimu visų pirma turėtų būti siekiama ugdyti loginį mąstymą, apmąstymą ir mokslinį smalsumą; pasitelkiant švietimą turėtų būti galima sukurti meninės, mokslinės ir techninės humanistinės kultūros pagrindus; be to, remiantis praktine vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos gyvenimo tikrove, švietimo sistemoje turi būti suteikiamas išsilavinimas, būtinas nacionalinėms ir Europos lygmens problemoms spręsti ir informuotumui apie problemas tarptautinėje bendruomenėje didinti;

23.  pripažįsta, kad asmenų pažintinių gebėjimų ir asmeninių savybių skirtumai ir jų sąveika su socialiniais ir aplinkos veiksniais iš tikrųjų daro poveikį mokymosi rezultatams; todėl pabrėžia, kad atsižvelgus į šiuos skirtumus švietimas tampa veiksmingesnis, lygiateisiškesnis ir sąžiningesnis;

24.  pripažįsta, kad konkurencingame pasaulyje labai svarbu kuo anksčiau aptikti ir skatinti talentingus europiečius;

25.  pabrėžia, kad švietimo rezultatų vidurkio gerinimas yra suderinamas su talentingų studentų skatinimu siekti puikių rezultatų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu rengti tinkamas intervencines programas, kuriomis būtų siekiama stiprinti psichologines savybes, naudingas norint kuo labiau padidinti asmenų potencialą;

26.  pabrėžia būtinybę teikti reikšmę vaizdiniam raštingumui, kaip naujam gyvenimo įgūdžiui, ir pripažįsta, kad mūsų laikais žmonės daug daugiau bendrauja vaizdais, o ne tradicinėmis priemonėmis;

27.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą sukurti Europos švietimo erdvę, pateiktą Geteborge 2017 m. vykusiame Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais; primena, kad ši iniciatyva turėtų skatinti bendradarbiavimą, diplomų ir kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą, didesnį judumą ir ekonomikos augimą;

28.  pritaria 2017 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadoms, kuriose raginama siekti didesnio studentų judumo ir dalyvavimo švietimo ir kultūrinėje veikloje, be kita ko, pasinaudojant Europos studento tapatybės kortele, kuri turėtų palengvinti kitoje valstybėje narėje gautų universiteto kreditų pripažinimą;

29.  mano, kad „Erasmus+“ yra pavyzdinė ES švietimo srities programa, kurios poveikis ir populiarumas metams bėgant visiškai pasitvirtino; todėl ragina Komisiją 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) gerokai padidinti šiai programai skiriamas lėšas, kad ji taptų prieinamesnė ir įtraukesnė ir pasiektų daugiau studentų ir mokytojų;

30.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbas yra Sąjungos masto reiškinys ir pagal ataskaitas jis yra maždaug du kartus didesnis už vidutinį bendrą nedarbo lygį; reiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio didelio nedarbo lygio Viduržemio jūros regiono šalyse: Eurostato duomenimis, nedarbo lygis itin aukštas Ispanijoje (44,4 proc.), Italijoje (37,8 proc.) ir Graikijoje (47,3 proc. bedarbių jaunuolių, o 30,5 proc. jaunimo nei dirba, nei mokosi (NEET jaunimas));

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant 2 mln. laisvų darbo vietų ES, daugiau nei 30 proc. kvalifikuotų jaunuolių, turinčių diplomus, dirba darbo vietose, kurios neatitinka jų įgūdžių ar siekių, o 40 proc. Europos darbdavių patiria sunkumų ieškodami žmonių, turinčių reikalingų įgūdžių(18);

32.  tvirtina, kad visais švietimo sistemų lygmenimis reikia laikytis lyčių požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į daugialypę diskriminaciją patiriančių žmonių, įskaitant neįgaliuosius, žmones, save priskiriančius LGBTI asmenims, ir marginalizuotų bendruomenių atstovus, poreikius;

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra

33.  pabrėžia, kad kokybiškas ir prieinamas ankstyvasis ugdymas ir priežiūra yra teisingesnių ir veiksmingesnių švietimo sistemų pagrindas ir užtikrina asmeninį tobulėjimą, gerovę ir tolesnio mokymosi veiksmingumą;

34.  pripažįsta, kad ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas didelę naudą duoda visiems vaikams, ypač vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių, todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų pasinaudoti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros galimybėmis; šiuo klausimu susirūpinęs pažymi, kad keliose valstybėse narėse ankstyvojo ugdymo ir priežiūros vietų paklausa viršija pasiūlą, ypač kalbant apie jaunesnio amžiaus vaikams skirtas vietas;

35.  pabrėžia ankstyvojo ugdymo ir priežiūros kokybės stebėsenos svarbą, siekiant sudaryti sąlygas vaikams ugdyti savo kognityvinius įgūdžius ir nustatyti, ar veikloje vadovaujamasi vaikų interesais;

Mokyklinis ugdymas

36.  mano, kad visos mokyklos yra autonominiai kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymo, taip pat demokratinių vertybių ir aktyvaus pilietiškumo propagavimo centrai; mano, kad mokyklose turėtų būti visų pirma siekiama padėti jaunimui įgyti įgūdžius, kurių reikia norint suprasti ir naudoti prieinamą informaciją, taip pat didinti jų mokymosi savarankiškumą ir gerinti kalbų mokėjimą;

37.  pažymi, kad veiksmingoje mokyklos veikloje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas konkretiems visų mokinių poreikiams, o tam reikia nustatyti bendrus tikslus ir aiškią jų įgyvendinimo darbotvarkę, taip pat, atitinkamais atvejais, užtikrinti glaudų visos mokyklos bendruomenės ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

38.  mano, kad, rengiant šiuolaikines mokymo programas, pirmiausia reikėtų siekti ugdyti kompetenciją, taip pat stiprinti asmeninius gebėjimus, rūpinimosi sveikata gebėjimus, ugdyti į ateitį orientuoto gyvenimo valdymo kompetenciją ir dėmesį sutelkti į ugdomąjį vertinimą bei fizinę ir emocinę mokinių gerovę; yra įsitikinęs, kad visi mokiniai turėtų turėti galimybę išnaudoti savo intelektines galimybes; pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas ir stiprinimas yra nuolatinis procesas, kuris apima visus švietimo lygmenis ir darbo rinką, ir kad į įgūdžius ir kompetenciją turėtų būti atsižvelgiama ir švietimo procese, ir pripažįstant švietimo sistemoje suteiktą kvalifikaciją;

39.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti tolesnį mokinių mokymąsi, asmeninę raidą ir skaitmeninės kompetencijos įgijimą labai svarbu, kad jie turėtų pagrindinius raštingumo ir skaičiavimo gebėjimus; pabrėžia, kad Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) ir Komisijos Nauja įgūdžių darbotvarkė turėtų papildyti nacionalinius veiksmus ir paremti valstybių narių pastangas šiuo klausimu; ragina valstybes nares ir švietimo institucijas stiprinti pagrindinius gebėjimus, be kita ko, vykdant projektais ir problemų sprendimu pagrįstą mokymąsi;

40.  mano, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad niekas nebaigtų mokyklos be pagrindinių gebėjimų, įskaitant pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad daugelyje darbo vietų dabar reikalingas didesnis raštingumas, gebėjimas skaičiuoti, skaitmeninis raštingumas ir kiti esminiai įgūdžiai ir kad dėl to modernios švietimo sistemos turėtų apimti visus aštuonis bendruosius gebėjimus, išdėstytus Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, kurie taip pat apima žinias ir pažiūras; palankiai vertina tai, kad šiame pasiūlyme skaitmeniniai įgūdžiai taip pat apibrėžiami kaip pagrindiniai gebėjimai;

41.  mano, kad, nepaisant naujų technologijų poveikio švietimui, mokykla turėtų išlikti pagrindinė mokymosi aplinka, kurioje plėtojamas potencialas ir kiekvienas gali rasti erdvės ir laiko asmeniniam ir socialiniam augimui;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad suteikus mokykloms daugiau savarankiškumo mokymo programų, vertinimo ir finansų klausimais pagerėjo mokinių pažangumas, jeigu buvo užtikrinamas veiksmingas mokyklų valdymas ir mokyklų atskaitomybė už mokinių mokymąsi;

43.  pabrėžia teigiamą kultūrų įvairovės ir daugiakalbystės mokyklose poveikį mokinių kalbinei ir kognityvinei radai, tarpkultūrinio sąmoningumo, pagarbos ir pliuralizmo skatinimui;

44.  pabrėžia, jog būtina gerinti kalbų mokymąsi, kad be gimtosios kalbos būtų sugebama kalbėti dviem kitomis kalbomis, ir vidurinėse mokyklose skatinti bent du dalykus mokyti ne gimtąja kalba;

45.  pažymi, kad vidurinių mokyklų vykdomi mainai atlieka svarbų vaidmenį skatinant mokinius įgyti gebėjimų, ugdyti įgūdžius, susiformuoti pažiūras ir vertybes, būdingas dinamiškam Europos pilietiškumui, ir ugdyti konstruktyvų kritinį mąstymą;

46.  pabrėžia, kad būtina didinti mokyklų atvirumą, siekiant sudaryti sąlygas pripažinti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir sklandžiau pereiti iš vienos mokymosi krypties į kitą, pvz., iš techninės į akademinę;

47.  pabrėžia, kad mokiniai turėtų būti skatinami naudoti įsivertinimo metodus savo mokymosi pažangai įvertinti; rekomenduoja švietimo įstaigoms užtikrinti, kad grįžtamojo ryšio priemonėmis būtų teikiama patikima informacija, šiuo tikslu naudojant kelių priemonių derinį, pvz., studentų klausimynus, tikslines grupes ir pasiūlymų dėžutes;

48.  atkreipia dėmesį į poreikį aktyviai gyventi pasitelkiant sportą; taigi, pabrėžia, kad švietimo programose visais lygmenimis reikia skatinti fizinį aktyvumą ir fizinį lavinimą bei skirti šiems aspektams svarbesnį vaidmenį, numatant didesnes galimybes plėtoti švietimo įstaigų ir vietos sporto organizacijų bendradarbiavimą; be to, ragina imtis švietimo iniciatyvų ir užklasinės veiklos, kuriomis būtų siekiama padėti tenkinti asmeninius studentų poreikius ir interesus, taip pat užmegzti ryšius su vietos bendruomenėmis;

49.  pabrėžia kokybiško švietimo, profesinio mokymo ir bendruomeninės bei savanoriškos veiklos svarbą keliant darbinių profesijų prestižą;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuriama nemažai naujų darbo vietų su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusiuose sektoriuose ir kad žaliesiems sektoriams ir profesijoms turėtų būti skiriamas atitinkamas dėmesys mokyklų programose;

51.  pabrėžia, kad informacijos valdymo įgūdžiai, kritinis mąstymas ir gebėjimas taikyti įgytas žinias yra pagrindiniai akademinio švietimo tikslai;

52.  pripažįsta būtinybę stiprinti žinių trikampį ir gerinti sąsajas tarp mokslinių tyrimų ir mokymo, skiriant tinkamas lėšas atitinkamoms programoms ir užtikrinant, kad mokslinių tyrimų programose dalyvaujantiems studentams būtų suteikta finansinių išteklių šiems moksliniams tyrimams atlikti;

53.  yra įsitikinęs, kad aukštojo mokslo sistemos turėtų būti lankstesnės ir atviresnės ir kad universitetuose ir tolesnio švietimo įstaigose turi būti didinama dualinio mokymo programų vertė, visų pirma skatinant pameistrystę, suteikiant galimybę pripažinti savaiminį ir neformalųjį mokymąsi ir užtikrinant sklandesnį perėjimą tarp skirtingų švietimo lygmenų, taip pat ir tarp profesinio rengimo ir mokymo lygmens ir aukštojo mokslo lygmens, be to, turi būti taikomi įvairūs programų įgyvendinimo būdai; pabrėžia, kad tai turėtų būti grindžiama geresniu absolventų pasiektų rezultatų supratimu;

Aukštasis mokslas

54.  atsižvelgdamas į Europos švietimo erdvės kūrimą, pabrėžia, kaip svarbu remti visų Europos aukštojo mokslo institucijų ir studentų bendradarbiavimą ir stiprinti jų potencialą, siekiant paskatinti tinklų kūrimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir konkurenciją;

55.  laikosi nuomonės, kad visapusiškas tarptautinimas, įskaitant didesnį darbuotojų ir studentų judumą (pasitelkiant taip pat ir mokomąją praktiką bei pameistrystę), ir mokymo programų bei mokymo, mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo ir papildomos veiklos tarptautiškumas turėtų būti svarbi Europos aukštojo mokslo įstaigų darbo dalis;

56.  rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tarpdalykėms studijų programoms ir ragina kartu skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykus ir humanitarinius bei socialinius mokslus; pabrėžia, kad būtina remti moterų ir kitų nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą studijuojant mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykus ir renkantis atitinkamas profesijas;

57.  pritaria, kad aukštojo mokslo institucijos turi bendradarbiauti su visa plačiąja visuomene, kad būtų galima skatinti novatorišką augimą ir socialinę gerovę; mano, kad aukštojo mokslo institucijų ir išorės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra pageidautinas, nes minėtieji subjektai gali prisidėti savo žiniomis ir praktine patirtimi kuriant ir įgyvendinant aukštojo mokslo programas; vis dėlto pabrėžia, kad sprendimų priėmimo įgaliojimai visada turi likti studentams ir pedagogams;

58.  pripažįsta, kad akademinės bendruomenės atstovai ir studentai atlieka pagrindinį vaidmenį skleidžiant žinias, empirines išvadas ir faktus plačiajai visuomenei; šiuo klausimu ragina atlikti visuomenei aktualius ir naudingus bei ekonomiškai ir politiškai nepriklausomus mokslinius tyrimus;

59.  pabrėžia moksliniais tyrimais pagrįsto švietimo ir pedagoginių tyrimų vaidmenį kaip aktyvaus mokymosi skatinimo, gebėjimų ugdymo ir mokymo metodikos gerinimo priemonę;

60.  pabrėžia, kad mokiniai turėtų būti skatinami naudoti įsivertinimo metodus savo mokymosi pažangai įvertinti;

Mokytojas – kokybiško mokymo garantas

61.  mano, kad mokytojai ir jų įgūdžiai, atsidavimas ir darbo veiksmingumas yra švietimo sistemų pagrindas;

62.  pabrėžia, kad dirbti mokytojais būtina pritraukti daugiau motyvuotų kandidatų, turinčių tvirtą akademinį ar profesinį išsilavinimą ir pedagoginę kompetenciją; ragina taikyti paskirtį atitinkančias atrankos procedūras ir įgyvendinti konkrečias priemones ir iniciatyvas siekiant gerinti mokytojo statusą, parengimą, profesines galimybes, tokias darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį, kad būtų išvengta nestabilių darbo santykių formų, socialines teises bei saugą ir apsaugą, taip pat teikti mokytojams paramą, įskaitant kuravimo programas, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi; ragina Komisiją skatinti siekti daugiau lyčių lygybės mokytojo profesijos atžvilgiu;

63.  pabrėžia, jog svarbu reformuoti mokytojų rengimą ir investuoti į jį nuo pradinio etapo ir per visą mokytojų profesinio tobulėjimo laikotarpį, kad mokytojai galėtų įgyti tvirtų, atnaujintų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurie labai svarbūs aukštam mokymo lygiui, įskaitant įvairius mokymo metodus, pvz., nuotolinį švietimą, kuris įmanomas pasitelkiant skaitmenines mokymosi technologijas; pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti mokytojų profesinę kvalifikaciją, įskaitant šiuo tikslu rengiamas mokymosi visą gyvenimą programas ir žinių atnaujinimo kursus, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą per visą jų karjerą, nes tai padeda praktiškai išspręsti problemas, su kuriomis mokytojai susiduria dirbdami savo klasėse, be to, svarbu suteikti mokytojams daugiau galimybių dalyvauti tarptautinėse mokytojų mainų programose, kad būtų skatinama institucinė mokymosi kultūra;

64.  sutinka, kad aukštos kokybės pedagoginis, psichologinis ir metodinis mokyklų mokytojų ir aukštojo mokslo institucijų dėstytojų mokymas yra pagrindinė sėkmingo būsimų kartų ugdymo sąlyga; šiuo požiūriu pabrėžia, jog svarbu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir plėtoti įgūdžius bei gebėjimus vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, pasitelkiant judumo programas, pavyzdžiui, „Erasmus +“, ir mokamas stažuotes kitose valstybėse narėse;

65.  pabrėžia, jog mokytojas atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant įtraukią mokymosi aplinką, kurioje reikia taikyti įvairius metodus ir požiūrius, kad būtų patenkinti įvairūs poreikiai, suteikiant galimybę visiems mokiniams dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir vertinant jų mokymosi rezultatus; pripažįsta esminę mokytojų kaip iniciatyvių vadovų ir mentorių funkciją, mokant vertinti informaciją, atliekant pagalbinį vaidmenį sprendžiant problemas ir rengiant besimokančiuosius gyvenimui;

66.  mano, kad mokytojų ir mokyklų vadovų įtraukimas į švietimo sistemų modernizavimą yra labai svarbus vykdant veiksmingus reformų procesus ir skatinant švietimo darbuotojus toliau tobulinti mokyklų politiką;

67.  mano, kad visapusiška mokyklų politika turi garantuoti veiksmingą paramą mokytojams siekiant užtikrinti švietimo tikslų įgyvendinimą, sudaryti sąlygas palankiai mokyklos aplinkai, veiksmingam mokyklų veikimui ir jų veiklos plėtojimui, taip pat bendradarbiavimu grindžiamam valdymui;

68.  pabrėžia pedagogų vaidmens, taip pat tėvų, mokytojų ir mokyklų vadovybės bendradarbiavimo svarbą formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi srityse, remiant dabartines ir būsimas kartas; šiuo atžvilgiu skatina stiprinti visų susijusių veikėjų bendradarbiavimą formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi procese;

69.  mano, kad glaudesnis mokyklų mokytojų, mokslininkų ir akademikų bendradarbiavimas yra naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir padeda tobulinti ir atnaujinti mokymo turinį, mokymosi praktiką ir pedagogiką, taip pat skatinti inovacijas, kūrybiškumą ir naujus įgūdžius;

Rekomendacijos

70.  mano, kad Europos švietimo erdvėje pagrindinį dėmesį reikėtų sutelkti į bendrų tikslų įgyvendinimą, įskaitant galimybę gauti kokybišką išsilavinimą visiems, ir kad Europos švietimo erdvė turi būti kuriama pritaikant ir kritiškai vertinant esamą politiką, švietimo tendencijas ir rodiklius tiek ES, tiek už jos ribų, siekiant užtikrinti nuoseklumą, suderinamumą ir pasiekiamus rezultatus, ir kartu turėtų būti teikiamos naujos paskatos juos plėtoti, laikantis kompetencijos suteikimo, subsidiarumo, laisvės, proporcingumo ir institucijų bei švietimo savarankiškumo principų;

71.  mano, kad Europos švietimo erdvė neturėtų kenkti Bolonijos procesui ar jį pakeisti, priešingai – šis procesas turėtų būti plėtojamas ir stiprinamas; pabrėžia Europos švietimo erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės tarpusavio ryšių ir papildomumo svarbą;

72.  ragina valstybes nares remti Europos švietimo erdvės kūrimą ir stiprinti bendradarbiavimą plėtojant ir įgyvendinant jos tikslus; šiuo atveju ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų dalijamasi idėjomis ir geriausia patirtimi siekiant įgyvendinti šiuos tikslus;

73.  pritaria tam, jog siekiant sukurti pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui tarp aukštųjų mokyklų ES ir už jos ribų, būtų įsteigtas Europos universitetų tinklas, grindžiamas požiūriu „iš apačios į viršų“ ir pačių universitetų iniciatyvomis, o tai, be kita ko, padėtų Europos švietimo erdvei tapti naujoviškesne, svarbesne ir patrauklesne mokymosi ir mokslinių tyrimų vieta;

74.  ragina valstybes nares pripažinti švietimą investicija į žmogiškąjį kapitalą ir skirti didesnį skaidrų viešąjį finansavimą iniciatyvoms, kuriomis siekiama pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, įtrauktį ir kokybę, įgyvendinti;

75.  pabrėžia, kad didesnės investicijos į švietimo ir mokymo sistemas, jų modernizavimas ir priderinimas yra esminė socialinės ir ekonominės pažangos sąlyga; todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad socialinėms investicijoms, visų pirma į švietimą ir mokymą visiems, būtų teikiamas prioritetas kitu daugiametės finansinės programos 2020–2026 m. programavimo laikotarpiu;

76.  atsižvelgdamas į didėjančią įtrauktį ir labiau užtikrinamą išsilavinimo pasirinkimo laisvę skatina skirti deramą viešąją paramą visų rūšių ir lygmenų tiek valstybinėms mokykloms, tiek ne pelno siekiančioms privačioms mokykloms, jei siūlomos mokymo programos pagrįstos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir atitinka teisės sistemas, taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius švietimo kokybę ir tokių lėšų naudojimo sąlygas atitinkamoje valstybėje narėje;

77.  mano, kad pats laikas gerokai padidinti investicijas į švietimo infrastruktūrą mažiau išsivysčiusiuose regionuose, visada stengiantis pritaikyti koordinuotas investicijas prie atitinkamo regiono ypatumų; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ypač svarbu numatyti didesnę Europos investicijų banko ir Europos Sąjungos fondų paramą regioninėms švietimo gerinimui skirtoms iniciatyvoms;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares keistis patirtimi ir geriausia patirtimi, susijusia su viešojo finansavimo mechanizmais ir metodais, įskaitant veiklos rezultatais grindžiamą finansavimą ir konkurencingą mokslinių tyrimų finansavimą, siekiant užtikrinti tvarų ir skaidrų finansavimo įvairinimą;

79.  ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti modernizuojant švietimą; primygtinai ragina valstybes nares pradėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus, kuriais siekiama mažinti nelygybę Europoje pasitelkiant švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

80.  pabrėžia Europos semestro vaidmenį skatinant nacionalines reformas, visų pirma apibrėžiant su švietimu susijusias kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas;

81.  tikisi, kad Skaitmeninio švietimo veiksmų planu bus remiamos valstybės narės ir švietimo institucijos, mokymosi, mokymo ir vertinimo srityje daugiau ir veiksmingiau naudojantis naujausiomis technologijomis, kurios yra pritaikytos pagal amžių ir vystymąsi, o tai atitinka kokybės užtikrinimo standartus; mano, kad bet kokiame skaitmeninio švietimo veiksmų plane turėtų būti nustatytas ir reguliariai vertinamas ryšys tarp skaitmeninių švietimo priemonių ir kvalifikacijų sąrangos, remiantis mokymosi rezultatais;

82.  rekomenduoja valstybėms narėms ir švietimo įstaigoms skatinti į besimokantįjį orientuotus, individualizuotus mokymosi metodus, įskaitant prie poreikių pritaikytus kursus, pagrįstus besimokančiųjų akademine ir profesine patirtimi ir apjungiančius šią patirtį, taip pat naujoviškus metodus ir mokytojų bei studentų bendravimą, kad būtų remiama švietimo tąsa ir numatomų mokymosi rezultatų pasiekimas, kai studentai aktyviai dalyvauja savo pačių mokymosi procese;

83.  ragina valstybes nares taikyti holistinį požiūrį į švietimą ir besimokantiesiems taip pat teikti konkrečių, lanksčių mokymosi galimybių, kurios padėtų jiems ugdyti jų pagrindinius gebėjimus, reikalingus norint sėkmingai įsilieti į darbo rinką;

84.  ragina į visų lygmenų švietimo programas įtraukti domėtis skatinantį, aktyvų, projektais ir problemų sprendimu grindžiamą mokymąsi, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir kolektyvinis darbas; rekomenduoja užtikrinti, kad švietimo sistemos veiktų taip, jog būtų tobulinami universalieji, socialiniai emociniai ir gyvenimui reikalingi įgūdžiai;

85.  dar kartą pažymi, kad teisė į mokslą, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant universitetais, turi būti užtikrinta visiems neįgaliems asmenims, ir pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą mokymo bei techninę paramą, vertinimo priemones ir kvalifikuotus darbuotojus, siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę veiksmingai naudotis šia teise;

86.  remia ir skatina įgyvendinti veiksmus, susijusius su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimu ir kritinio mąstymo ugdymu, pasitelkiant švietimą ir mokymą; primena esamus šios srities įsipareigojimus, išdėstytus 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadose; šiuo atveju ragina Komisiją koordinuoti ES lygmeniu vykdomus politikos pokyčius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje, siekiant skleisti atnaujintas šios srities žinias ir geriausią patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti ir remti žiniasklaidos priemonių naudojimo ir skaitmeninio raštingumo projektus, pvz., bandomąjį projektą „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas visiems“, ir parengti išsamią žiniasklaidos priemonių naudojimo ir skaitmeninio raštingumo politiką, ypač daug dėmesio skiriant mokykliniam švietimui;

87.  ragina valstybes nares užtikrinti galimybes ugdyti bendruosius gebėjimus siekiant išlaikyti ir įgyti įgūdžių, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams gebėjimams, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykams, kalbinei kompetencijai, verslumo įgūdžiams, skaitmeniniams įgūdžiams, kūrybingumui, kritiniam mąstymui ir kolektyviniam darbui; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas naudoti ES bendrųjų gebėjimų sistemą visose švietimo įstaigose ir sudaryti sąlygas ją taikyti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi srityje, išnaudojant jos, kaip itin svarbios mokymosi visą gyvenimą priemonės, teikiamą naudą;

88.  ragina valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie mokymąsi visą gyvenimą ir integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį rengiant tam tikras politikos priemones ir programas, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant mažesnį išsilavinimą turinčioms moterims tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, siekiant suteikti joms galimybes tobulinti įgūdžius;

89.  pritaria aukštesniam ES lyginamajam standartui dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje; šiuo atveju ragina Komisiją pasiūlyti geriausios patirties rekomendacijas siekiant šio plačių užmojų tikslo; skatina visų lygių švietimo sistemoje daugiau dėmesio skirti mokymuisi visą gyvenimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia aukštųjų mokyklų vaidmenį įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategiją, šviečiant profesionaliai aktyvius žmones, ugdant kompetencijas ir formuojant mokymosi kultūrą visų amžiaus grupių ir skirtingų pažiūrų žmonėms;

90.  ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant, populiarinant ir tobulinant mokymo ir švietimo programas, palengvinančias suaugusiųjų mokymą ir aktyvų jų įtraukimą į švietimo sistemą; primena, kad suaugusiųjų mokymasis ir švietimas turėtų suteikti mokymosi būdų įvairovę ir lankstaus mokymosi galimybių, įskaitant paramą asmenims rinktis būdus mokytis visą gyvenimą, antrosios galimybės programas asmenims, kurie niekada nelankė mokyklos, jos nebaigė ar buvo išmesti; ragina Komisiją įgyvendinti įsipareigojimus, pvz., Įgūdžių garantiją, numatytą naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje, ir pagerinti mažai įgūdžių turinčių suaugusiųjų asmenų užimtumo galimybes ES;

91.  ragina valstybes nares rengti kartų sąveikos projektus, siekiant padėti suvokti sunkumus, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat suteikti jiems galimybes dalytis savo įgūdžiais, žiniomis ir patirtimi;

92.  ragina užtikrinti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi sąveikos kūrimą ir šių mokymosi rūšių subjektų bendradarbiavimą; palankiai vertina per pastaruosius keletą metų padarytą pažangą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo iki 2018 m.; tačiau ragina valstybes nares ir pasibaigus 2018 m. toliau stengtis geriau įgyvendinti šias rekomendacijas ir įdiegti atitinkamas teisės sistemas, taip pat sukurti visapusiškas patvirtinimo strategijas, kad būtų galima atlikti patvirtinimą; pabrėžia, kad savaiminio ir neformaliojo mokymosi pripažinimas, taip pat naudojantis nemokamais internetiniais kursais, yra labai svarbus siekiant suteikti galimybes šviestis nepalankesnėje padėtyje esantiems asmenims;

93.  pabrėžia pagrindinį tėvų kaip švietimo trikampio dalies vaidmenį remiant vaikų mokymąsi; pabrėžia tėvų įtraukimo į vaiko ugdymą naudą, siekiant pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, jų gerovę ir mokyklų raidą;

94.  ragina Komisiją remti tarpvalstybines iniciatyvas, susijusias su atviru mokymusi internetu;

95.  pabrėžia, kad švietimo kokybė turėtų būti vertinama kaip laipsnis, kurį pasiekęs besimokantysis įgyja ne tik žinių ir gebėjimų, bet ir sugebėjimą tęsti ir plėtoti mokymąsi visą gyvenimą bei kūrybines pastangas;

96.  remia Komisiją sudarant rezultatų suvestinę, kuria skatinamas pagrindinių gebėjimų ugdymas, taip pat kompetencija grindžiamas švietimas, mokymasis ir mokymas;

97.  ragina valstybes nares kovoti su lyčių stereotipais švietimo srityje, kad būtų užtikrintos vienodos moterų galimybės ir norimos siekti profesinės karjeros pasirinkimo laisvė; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių stereotipų kai kurių valstybių narių mokymosi medžiagoje ir dėl to, kad mokytojai labai dažnai iš mergaičių ir berniukų tikisi skirtingo elgesio; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina į mokytojų pradinį ir tęstinį mokymą bei mokymo praktiką įtraukti lyčių lygybės principą, siekiant panaikinti visas kliūtis besimokantiesiems įgyvendinti visas savo galimybes neatsižvelgiant į jų lytį; ragina valstybes nares, į regioninių švietimo sistemų mokymo programas ir medžiagą įtraukiant lyčių lygybę, ypač atkreipti dėmesį į atokiausius regionus, atsižvelgiant į juose užregistruotą aukštą smurto prieš moteris lygį; pabrėžia, kad į visų lygmenų švietimo sistemas reikia įtraukti lyčių aspektą ir atsižvelgti į diskriminaciją patiriančių žmonių poreikius;

98.  primygtinai ragina valstybes nares propaguoti lygybės ir nediskriminavimo principus švietimo institucijose, nesvarbu, ar tai būtų formalusis ar savaiminis mokymasis;

99.  rekomenduoja Komisijai ir (arba) valstybėms narėms įsteigti ir populiarinti Europos ir (arba) nacionalinį apdovanojimą, kuriuo skiriamas dėmesys lyčių lygybės švietimo institucijose klausimui, siekiant skatinti geriausią patirtį;

100.  pabrėžia, kad švietimas yra pagrindinė (nepilnamečių ir suaugusiųjų) migrantų ir pabėgėlių socialinės įtraukties ir įgūdžių tobulinimo priemonė; šiuo atveju ragina keistis geriausia patirtimi integracijos pasitelkiant švietimą ir perteikiant bendrąsias vertybes srityje, tobulinti diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą ir sudaryti tam geresnes galimybes, teikti stipendijas ir sudaryti partnerystę su universitetais kilmės šalyse, taip pat remtis vertinga švietimo koridorių patirtimi;

101.  pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visais lygmenimis užtikrinti prieigą prie švietimo ir mokymo iš vietinių mažumų kilusiems mokiniams, taip pat remti švietimo institucijas, kurios teikia paslaugas vietinių etninių ar kalbinių mažumų gimtąja kalba; ragina Komisiją labiau skatinti programas, kuriomis dėmesys skiriamas keitimuisi patirtimi ir geriausia patirtimi švietimo klausimais regioninėmis ir mažumų kalbomis Europoje; ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas mokymo mokinių ir studentų gimtąja kalba programų plėtojimui;

102.  ragina valstybes nares didinti kalbinės kompetencijos lygį, pasinaudojant geriausia patirtimi, pvz., išduodant oficialų užsienio kalbos įgūdžių, įgytų esant tam tikro amžiaus, patvirtinimo pažymėjimą;

103.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškų ir lanksčių dotacijų, teikiamų už talentų, meninių ir sportinių gebėjimų ugdymą, švietimo ir mokymo srityje; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

104.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381), kuriame pateikiami sprendimai dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat dėl to, kaip rasti tinkamą įgūdžių pripažinimo sistemą; šiuo atveju ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo sistemas (daugiausia vertės suteikiant holistiniam asmeniniam tobulėjimui ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžių tobulinimui), taip pat profesinio mokymo sistemas, koordinuojant kartu su vietos ir regionų subjektais, taip pat atsižvelgiant į specifinį visų švietimo sistemų pobūdį; atkreipia dėmesį į mišrios profesinio rengimo ir mokymo (PRM) sistemos, pagal kurią derinamos aiškios mokykla grindžiamos ir darbu grindžiamos kryptys, privalumus ir didėjantį patrauklumą;

105.  rekomenduoja stiprinti švietimo orientavimą, kuris yra pagrindinė priemonė, padedanti lanksčiai pereiti nuo vienos švietimo sistemos prie kitos praturtinant ir atnaujinant savo sukauptas žinias ir įgūdžius;

106.  remia ir skatina švietimo ir profesinį orientavimą, kuris yra esminis švietimo uždavinys siekiant jaunųjų kartų asmeninio ir socialinio vystymosi;

107.  yra įsitikinęs, kad verslumas – augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantis veiksnys, kuris taip pat lemia tai, kad ekonomikos tampa konkurencingesnės ir novatoriškesnės, o visa tai padeda įgalinti moteris;

108.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra auganti sritis, galinti paskatinti ekonomiką ir kartu mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas; todėl mano, kad, siekiant sukurti labiau socialinę, integracinę ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą ir turėtų apimti tokius dalykus, kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės, socialinė įmonių atsakomybė ir alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai;

109.  ragina valstybes nares savo švietimo programose daugiausia dėmesio skirti verslumo ir finansų mokymui, savanoriškai veiklai ir užsienio kalbų mokėjimui, taip pat teikti pirmenybę šiems įgūdžiams PRM programose;

110.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti konkrečias užimtumo galimybes, susijusias su PRM ir PRM svarba darbo rinkoje;

111.  ragina valstybes nares plėtoti profesinį orientavimą, kuris padėtų geriau nustatyti mokinių ir studentų gebėjimus ir polinkius bei sustiprinti individualiai pritaikyto mokymo procesą;

112.  atkreipia dėmesį į ypatingą vaikų ir jaunuolių, kurių tėvai dėl profesinių priežasčių keliauja po Europą, švietimo padėtį ir ragina Komisiją atlikti tyrimą, siekiant atkreipti dėmesį į konkrečią šių vaikų ir jaunuolių padėtį atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais jie susiduria priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo sistemose;

113.  rekomenduoja Komisijai, veikiant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, labiau remti valstybes nares, kuriose yra atokiausių regionų, siekiant pagerinti jų švietimo sistemas visais lygmenimis;

114.  ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas reguliariai vertinti ir stebėti švietimo politikos, strategijų ir programų aktualumą, taip pat atsižvelgiant į mokytojų ir besimokančiųjų atsiliepimus, taip siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemos ir toliau atitiktų besikeičiančius poreikius ir kintančią atitinkamos šalies socialinę ir ekonominę padėtį; rekomenduoja stiprinti švietimo ir įvairių politikos krypčių ryšius, siekiant skatinti ir vertinti švietimo reformų veiksmingumą ir rezultatyvumą;

115.  pakartoja, kad svarbu stebėti ES programų, skirtų jaunimo užimtumui, rezultatus ir atlikti poveikio vertinimus; atkreipia dėmesį į veiksmingų ir tvarių investicijų svarbą;

116.  teigiamai vertina Komisijos veiklą švietimo sistemų modernizavimo srityje ir šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti įgyvendinant siūlomus patobulinimus ir dėl jų įsipareigoti;

117.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, remti švietimo institucijas modernizuojant reformų procesus, paskiriant specializuotus kontaktinius centrus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis, kad būtų galima teikti reikiamą informaciją, konsultacijas ir pagalbą;

118.  pakartoja, kad būtina sudaryti teisėmis ir lyčių aspektu pagrįstas mokymosi sąlygas studentams, kad jie sužinotų apie žmogaus teises, įskaitant moterų ir vaikų teises, pagrindines vertybes ir pilietinį dalyvavimą, piliečių teises ir pareigas, demokratiją ir teisinę valstybę, bei išmoktų jas ginti, pasitikėdami savo tapatybe, žinodami, kad jų nuomonė bus išgirsta, ir jausdami, kad jų bendruomenės juos vertina;

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra (IUP)

119.  ragina valstybes nares užtikrinti nemokamą ir sąžiningą prieigą prie aukštos kokybės IUP ir skatina jas imtis reikalingų priemonių siekiant garantuoti, jog bus išpildytos materialinės ir finansinės sąlygos, kad būtų galima sudaryti galimybes kiekvienam vaikui lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas be diskriminacijos, ir įsteigti daugiau vaikų lopšelių ir darželių vietų vaikams;

120.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti bendrą Europos IUP sistemą, remiantis principais, kurie siūlomi kokybės sistemoje; pritaria tam, kad būtų nustatytas Europos IUP kokybės rodiklis, kuris būtų parengtas bendradarbiaujant su mokytojais ir sektoriaus specialistais pagal nacionalinius ar regioninius kokybės rodiklius;

121.  mano, jog valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad padėtų IUP institucijų vadovybėms ištirti galimybę vykdyti Europos masto projektus; pažymi, kad tokiu būdu specialistai galės stebėti pažangą mokymo inovacijų srityje ir pavers ikimokyklinį ugdymą prasmingesniu;

122.  teigia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturėtų būti pašalintos iš Europos švietimo erdvės; mano, kad šios institucijos taip pat turėtų skatinti valstybių narių keitimąsi žiniomis, visų pirma siekiant keistis informacija įgyvendinant novatoriškus projektus;

123.  rekomenduoja stiprinti IUP darbuotojų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų bendradarbiavimą siekiant pagerinti švietimo kokybę ir ryšį tarp švietimo lygmenų, parengti ikimokyklinio amžiaus vaikus mokymuisi pradinėse mokyklose ir sutelkti dėmesį į vaikų ugdymą; pabrėžia IUP teikėjų ir vaikų tėvų bei globėjų, mokyklos darbuotojų ir vaikų bei pačių vaikų tarpusavio santykių svarbą;

124.  ragina valstybes nares didinti finansavimą IUP, taip pat teikti daugiau ekonominės paramos ir daugiau iniciatyvų (pvz., taikyti mokesčių lengvatas, subsidijas ar panaikinti mokesčius) tėvams ir globėjams, ypač tiems, kurie yra socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje, siekiant sudaryti sąlygas ir skatinti juos naudotis IUP paslaugomis;

125.  ragina valstybes nares toliau investuoti į darbuotojus, siekiant pritraukti daugiau žmonių, kurie siektų šios karjeros, kad būtų užtikrintas aukštos kvalifikacijos IUP darbuotojų prieinamumas;

126.  ragina valstybes nares reformuoti ir patobulinti savo sistemas siekiant Barselonos tikslo, kad bent 33 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų dalyvautų IUP programose;

Mokyklinis ugdymas

127.  rekomenduoja laikytis mokyklos visumos principo, taip siekiant didinti socialinę įtrauktį, švietimo prieinamumą, demokratinį valdymą, kokybę ir įvairovę, taip pat spręsti mokyklos nebaigusių asmenų ir NEET jaunimo problemą, kartu siekiant užtikrinti, kad mokymosi rezultatai, besimokančiųjų poreikiai, gerovė ir dalyvavimas mokyklos gyvenime būtų visos veiklos pagrindas; pritaria tam, kad būtų skatinamos ir remiamos demokratinės mokyklų studentų atstovavimo struktūros;

128.  pabrėžia, kad didelį NEET jaunimo skaičių – beveik 6,3 mln. 15–24 metų jaunų žmonių – būtų galima sumažinti veiksmais, kurie užkirstų kelią mokyklos nebaigimo atvejams ir paverstų mokyklas praktiškesnėmis ir labiau su vietos aplinka susietomis vietomis, taip pat plėtotų ryšius su vietos įmonėmis, vietos valdžios institucijomis, socialinėmis įstaigomis ir NVO; mano, kad su mokyklos nebaigimu, kuris yra viena iš priežasčių, dėl kurių jaunuoliai vėliau tampa NEET jaunimu, galėtų būti kovojama naikinant skurdą ir socialinę atskirtį; mano, jog taip pat svarbu remti besimokančiuosius, kad jie rastų jiems tinkamus mokymosi būdus, įskaitant internetinius kursus ir mišrųjį mokymąsi; palankiai vertina aktualių ir sudominančių mokymo programų ir patikimų bei gerai parengtų orientavimo sistemų, kurias taikant visiems besimokantiesiems būtų teikiamos aukštos kokybės konsultavimo ir orientavimo paslaugos, įgyvendinimą;

129.  pabrėžia, kad būtina stiprinti mokyklos vidaus ir išorės bendradarbiavimo galimybes ir struktūras, įskaitant tarpdalykinį bendradarbiavimą, kolektyvinį mokymą, mokyklų klasterius ir bendravimą su veikėjais, dalyvaujančiais kuriant ir įgyvendinant mokymosi galimybes, įskaitant tėvus; pažymi tarptautinių mainų svarbą ir mokyklų partnerystę pagal tokias programas, kaip „Erasmus+“ ir „e-Twinning“;

130.  pabrėžia, kad ir mokyklinis ugdymas turėtų būti lankstesnis, siekiant labiau atsižvelgti į faktines mokinių gyvenimo sąlygas, pvz., geriau naudojantis internetinėmis paslaugomis ir taip, pvz., padidinant mišriojo mokymosi pasiūlą;

131.  mano, kad kuo anksčiau žmonės įgyja mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų įgūdžių, tuo geresnės tampa jų galimybės ateityje sulaukti sėkmės besimokant ir siekiant karjeros; todėl skatina mokyklose įgyvendinti daugiau su mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykais susijusių iniciatyvų ir kartu populiarinti humanitarinius ir socialinius mokslus, geriau ir labiau diferencijuotai bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų institucijomis, taip pat taikant kitas priemones;

132.  ragina Komisiją remti jaunų europiečių kalbinių įgūdžių lavinimą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose, plėtojant naujovišką daugiakalbę pedagogiką, dalijantis geriausia daugiakalbės pedagogikos patirtimi ir ugdant mokytojų kalbinę kompetenciją;

133.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti dabartines iniciatyvas ir plėtoti bei įgyvendinti visapusiškas politikos programas, susijusias su įtraukiu švietimu, ir strategijas, kurios skirtos specialiesiems poreikiams patenkinti, skatinti pačių pažeidžiamiausių asmenų grupėms priklausančių asmenų teises, sukurti įtraukesnę mokymosi aplinką ir gerinti atvirumą ir didinti dalyvavimo mastą; ragina Komisiją kartu su Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra sukurti naujoviškus metodus ir švietimo priemones, kad būtų galima didinti įtrauktį ir patenkinti atskirų mokinių poreikius;

134.  rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti mokymąsi apie ES į jų vidurinių mokyklų mokymo programas, kad studentai galėtų sužinoti apie Sąjungos veikimą, jos istoriją ir Europos pilietybės vertę;

135.  pabrėžia tai, kad svarbu į mokyklų programas ir švietimo turinį įtraukti ir skatinti žinias apie moterų emancipacijos istoriją, pirmiausia apie moterų rinkimų teisę, taip pat minėti simbolines metines (pvz., 2018 m. žymi 100 metų, kai moterys Lenkijoje ir Vokietijoje įgijo balsavimo teisę), siekiant didinti informuotumą ir siekti skatinti moterų teises švietimo sistemoje;

136.  pabrėžia, kad švietimas apie sveikatą ir santykius, kuris apimtų aiškinimą vaikams ir jaunimui apie santykius, paremtus lygybe, susitarimu, pagarba ir abipusiškumu, yra labai svarbus, taip pat svarbus mokymas apie moterų ir mergaičių teises, įskaitant reprodukcines teises ir lytinę sveikatą ir teises, nes tai yra priemonė, kovojanti su stereotipais, užkertanti kelią smurtui dėl lyties bei skatinanti gerovę;

137.  skatina mokyklose rengti Raudonojo Kryžiaus mokymus, skirtus moksleiviams, mokytojams ir darbuotojams, kad jie įgytų pagrindinių pirmosios pagalbos įgūdžių ir gebėtų veikti skubiosios pagalbos atvejais;

138.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bandomąją sistemą, kuria būtų remiami vidurinių mokyklų mokinių mainai ir pagal kurią jie bent pusę mokslo metų praleistų kitoje valstybėje narėje;

139.  ragina valstybes nares naudoti standartizuotus testus kaip priemones, skirtas įgytoms žinioms ir įgūdžiams įvertinti, tik tiek, kiek tai būtinai reikalinga;

140.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti priemones, kuriomis būtų siekiama pripažinti mokymosi užsienio mokyklose laikotarpius, dėl kurių neišduodamas diplomas ar nesuteikiama kvalifikacija; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pasiūlyti gaires dėl užsienio mokyklose praleistų laikotarpių pripažinimo, atsižvelgiant į valstybių narių turimą geriausią patirtį, švietimo sistemų abipusio pripažinimo principą, pagrindiniais gebėjimais pagrįstą požiūrį, taip pat į nacionalinių švietimo sistemų ir kultūrų ypatumus;

141.  ragina Komisiją, valstybes nare ir regionų valdžios institucijas spręsti patyčių, patyčių skaitmeninėje erdvėje, priekabiavimo, priklausomybės ir smurto problemą mokyklose, tiesiogiai bendradarbiaujant su subjektais, kuriems tai naudinga tiesiogiai, ir visais susijusiais subjektais (ypač mokytojais, tėvų organizacijomis ir specialistų NVO), rengiant įtraukias prevencines programas ir informacines kampanijas;

142.  rekomenduoja valstybėms narėms, jų švietimo įstaigoms ir Komisijai aktyviau skatinti mokinių sportinę veiklą;

Aukštasis mokslas

143.  ragina sukurti Europos švietimo erdvę, kuri būtų pagrįsta esamų sistemų, pvz., Europos mokslinių tyrimų erdvės, Inovacijų sąjungos, Europos aukštojo mokslo erdvės, galimybėmis, kad jos stiprintų ir papildytų viena kitą;

144.  ragina valstybes nares bent 2 proc. savo BVP investuoti į aukštąjį mokslą ir laikytis ES lyginamojo standarto, pagal kurį iki 2020 m. numatoma į MTTP investuoti 3 proc. ES BVP;

145.  ragina valstybes nares ir regioninės valdžios institucijas, naudojant nacionalinius ir regioninius išteklius ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, pirmenybę teikti švietimo programoms ir bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų, verslo, pramonės, mokslinių tyrimų bendruomenių ir visos visuomenės skatinimui;

146.  ragina valstybes nares skatinti įtraukesnį ir prieinamesnį studentų, stažuotojų, pameistrių mokytojų, mokslininkų ir administracinio personalo judumą, nes jis prisideda prie jų asmeninio ir profesinio tobulėjimo, taip pat prie geresnės mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ir administravimo kokybės; pritaria tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos visų asmenų judumui, be kitų priemonių, sklandžiai pripažįstant užsienio mokyklose įgytus kreditus ir akademinę ir profesinę kvalifikaciją, teikiant tinkamą finansavimą ir asmeninę pagalbą, užtikrinant socialines teises ir, kai reikia, švietimo srities judumą įtraukiant į švietimo programas; šiuo atveju atkreipia dėmesį į naujas Komisijos iniciatyvas, įskaitant Europos studento pažymėjimo iniciatyva siekiant sudaryti palankesnes sąlygas studentų judumui kertant sienas;

147.  mano, kad būtina didinti finansavimą, skirtą dėstytojų ir mokslininkų judumui, numatant studijų ir mokslinių tyrimų stipendijas, taip pat išlaidų atlyginimą, ilginant buvimo užsienyje laikotarpius, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir populiarinant dėstytojų ir mokslininkų bendro vadovavimo formas;

148.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares didinti suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumą, kuris jau yra numatytas pagal programą „Erasmus+“;

149.  pabrėžia, kad, norint stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą ES lygmeniu ir visose Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančiose šalyse, svarbu tarpvalstybiniu lygmeniu garantuoti kvalifikacijų ir akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir atitiktį;

150.  pabrėžia, kad reikia parengti išsamias strategijas ir tinkamas priemones, skirtas naujų mokymo ir mokymosi būdų, pvz., e. mokymosi, atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų, atviros prieigos išteklių, kokybei nustatyti; šiuo atžvilgiu pripažįsta Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklo (angl. ENQA) ir kitų atitinkamų ES tinklų vaidmenį padedant nustatyti kokybės užtikrinimą;

151.  ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti atnaujintą ES aukštojo mokslo darbotvarkę, skirtą aukštosioms mokykloms, regionams ir vietos valdžios institucijoms ir darbdaviams, siekiant patenkinti aukštųjų mokyklų ir studentų poreikius ir išspręsti jų problemas, kurti ryšius su vietos ir regionų veikėjais, kreiptis į vietos bendruomenes, skatinti vietos ir regionų plėtrą ir inovacijas, kurti įtraukias ir susijusias aukštojo mokslo sistemas, stiprinti bendradarbiavimą su verslo pasauliu ir spręsti regionų įgūdžių poreikius; taip pat ragina aukštąsias mokyklas aktyviau įsitraukti į vietos ir regionų plėtrą, dalyvaujant bendradarbiavimą skatinančiuose bendruomenės projektuose ir imtis kitų veiksmų;

152.  ragina vykdyti Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant paramą valstybėms narėms skatinant geresnį informavimą apie absolventų daromą pažangą darbo rinkoje; šiuo atveju palankiai vertina pasiūlymą iki 2020 m. sukurti Europos informacijos apie tolesnę absolventų karjerą sistemą; mano, kad informacijos apie tolesnę absolventų karjerą ir tikslių bei atitinkamų duomenų (ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu) rinkimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti kokybę ir plėtoti kokybišką švietimą;

153.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį tarp valstybių narių ir regionų, siūlant naujas iniciatyvas pagal programą programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat remti paramos pagal šią programą gavėjų mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos derinį, ruošiantis akademinei karjerai;

154.  siūlo, kad ES mokslo, technologijų, inžinerijos, (menų) ir matematikos (angl. STE(A)M) sričių koalicija apimtų įvairias disciplinas ruošiant studentus gyventi ir dirbti dinamiškai besikeičiančioje realybėje;

155.  pritaria tam, kad Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) kreditai būtų teikiami mokiniams už savanorišką darbą bendruomenėje, nes tai yra priemonė, kuria galima prisidėti prie studentų profesinio ir asmeninio tobulėjimo;

156.  pabrėžia, kad tarptautinės bendradarbiavimo programos, kultūrinė diplomatija ir politiniai dialogai su trečiosiomis šalimis aukštojo mokslo srityje ne tik leidžia žinioms laisviau judėti, bet taip pat padeda gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę ir tarptautinę padėtį, kartu skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, plėtojant judumą ir kultūrų dialogą bei skatinant tarptautinį vystymąsi pagal ES išorės veiksmų tikslus;

157.  mano, kad į ateitį nukreiptos švietimo sistemos turėtų apimti mokymąsi siekiant tvarumo ir taikos kūrimo ir apimti platesnį profesinio raštingumo pobūdį, atsižvelgiant į didėjantį Europos visuomenės skaitmeninimą ir robotizavimą, daugiausia dėmesio skiriant ne tik ekonomikos augimui, bet ir besimokančiųjų asmeniniam tobulėjimui, geresnei sveikatai ir gerovei;

158.  ragina valstybes nares skatinti švietimo institucijų ir verslo pasaulio bendradarbiavimą siekiant geriau parengti besimokančiuosius įžengti į darbo rinką, taip pat imtis veiksmų siekiant išspręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimo ir įgūdžių trūkumo problemą; šiuo atžvilgiu skatina į aukštojo mokslo programas ir PRM sistemas įtraukti kokybiškos mokomosios praktikos, pripažįstamos suteikiant ECTS kreditus, vietas, aukštojo mokslo institucijų, verslo pasaulio, mokslinių tyrimų sektoriaus ir vietos ir regionų ekonomikos veikėjų bendradarbiavimą kuriant kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, konsultacijų karjeros klausimais teikimą, pameistrystes, stažuotes, taip pat realybę atitinkančius mokymus, o tai galėtų būti įtraukta į profesinio ir aukštojo mokslo programas; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti kiekvienam jaunuoliui teisę ES gauti darbo pasiūlymą, dalyvauti pameistrystės programoje, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu;

159.  mano, jog norint užtikrinti, kad pameistrystė ar mokomoji praktika būtų kokybiška, ypač svarbu turėti sutartį, kurioje būtų apibrėžiamos visų šalių funkcijos ir atsakomybė ir konkrečiai nurodoma trukmė, mokymosi tikslai ir užduotys, atitinkančios aiškiai nustatytus įgytinus įgūdžius, užimtumo statusas, tinkama kompensacija (atlygis), taip pat už viršvalandžius, socialinės apsaugos sistemos pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir (arba) taikytinos kolektyvinės sutartys;

160.  pabrėžia, kad būtina pasiūlyti tinkamą mokymosi ir mokymo turinį bei tinkamas darbo sąlygas atliekant stažuotę ar pameistrystės metu, siekiant užtikrinti jų esminį vaidmenį pereinant iš švietimo sistemos į profesinį gyvenimą; pabrėžia, kad stažuotės ir pameistrystė niekada neturėtų būti naudojamos kaip darbo vietų pakaitalas, o stažuotojai ar pameistriai neturėtų būti laikomi pigia ar net neapmokama darbo jėga;

161.  siūlo, kad universitetai ir mokymo centrai teiktų pagrindinius ir papildomus mokytojų profesinio rengimo kursus, kuriuose dalyvautų ekspertai, turintys patirties darbo srityse, atitinkančiose specializuotas profesinio mokymo kursų sritis;

Mokytojas – kokybiško mokymo garantas

162.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokytojus, kad jie įtrauktų naujoves ir technologijas į mokymą, gerinant mokytojų skaitmeninius įgūdžius, taip pat teikiant jiems tinkamus išteklius ir pagalbą, pvz., daugiau rengiant pradedančiųjų mokymus ir kuriant interneto bendruomenes, teikiant atviruosius švietimo išteklius ir rengiant kursus;

163.  pritaria tam, kad būtų sukurta Mokymo ir mokymosi akademija kaip papildoma mokytojų mokymo ir keitimosi geriausia patirtimi Europos Sąjungos lygmeniu priemonė, sukuriant bendravimo internetu centrą, dalijantis patirtimi ir vieni iš kitų mokantis, taip pat tai būtų vieta reguliariems susitikimams rengiant praktinius užsiėmimus, seminarus ir konferencijas, kad mokytojai būtų skatinami bendradarbiauti, gerinama mokymo kokybė ir skatinamas mokytojų profesinis tobulėjimas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl projekto, kuriuo būtų sukurta tokia akademija, taip pat pagrįsta Europos mokyklų tinklo akademijos praktine patirtimi;

164.  primena, kad pedagogų rengimas yra svarbus aukštųjų mokyklų mokymo personalui ir kad svarbu atsižvelgti į tai, kad įdarbinant pedagoginiai gebėjimai būtų vertinami kaip ne mažiau svarbūs už mokslinių tyrimų gebėjimus; atkreipia dėmesį į moksliniais tyrimais grindžiamo švietimo ir pedagoginių mokslinių tyrimų, kaip į studentą orientuoto požiūrio į mokymąsi ir mokymą, aktyvų mokymąsi, gebėjimų ugdymo gerinimą ir mokymo metodikos gerinimą skatinimo priemonių, vaidmenį;

165.  ragina valstybes nares teikti paskatas, siekiant pritraukti ir motyvuoti jaunimą ir kvalifikuotus mokytojus prisijungti prie švietimo sistemos ir joje dirbti;

166.  pabrėžia, kad būtina pripažinti IUP darbuotojų profesinį statusą;

167.  ragina remti daugiakalbius kursus dėstančius mokytojus, nes šie kursai yra svarbus švietimo tarptautinimo veiksnys;

168.  atkreipia dėmesį į tarpkultūrinio mokymosi kaip mokytojų rengimo dalies svarbą, siekiant didinti mokytojų tarpkultūrinę kompetenciją, norint populiarinti Europos kultūrą ir bendras vertybes, taip pat Europos mokymo aspektą; pažymi, kad tarpkultūrinė kompetencija yra būtina dirbant visuomenėje, kurioje didėja įvairovė, ir skatinant mokyklų internacionalizavimą;

169.  mano, kad būtina kurti mokytojų žinių ir mokinių technologinių galimybių sąveiką, siekiant kuo geriau išnaudoti mokymosi rezultatus;

170.  pritaria tam, kad visu mokytojų švietimo laikotarpiu būtų vykdomos mokytojų mokymo stažuotės, vadovaujant kvalifikuotiems kuratoriams;

171.  ragina mokytojus ir mokyklų vadovus skatinti ir imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant inovacijas mokyklos aplinkoje ir skatinant jų plėtrą;

172.  ragina aukštąsias mokyklas pirmenybę teikti aukštojo mokslo mokytojų ir mokslininkų pedagoginių žinių gerinimui ir atnaujinimui, remti tokius mokytojus ir jiems už tai atlyginti, įskaitant šiuolaikinių technologijų teikiamas švietimo galimybes, kaip priemonę gerinti studentų mokymosi rezultatus ir mokymo efektyvumą;

173.  remia naujų, novatoriškų ir plataus užmojo mokymo metodų ir švietimo standartų plėtojimą, kad būtų galima geriau reaguoti į studentų ir aukštųjų mokyklų poreikius, taip pat į sparčiai besikeičiančio pasaulio problemas;

o
o   o

174.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 183, 2014 6 14, p. 22.
(2) OL C 183, 2014 6 14, p. 30.
(3) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(4) OL C 172, 2015 5 27, p. 17.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0360.
(6) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(8) OL C 346, 2016 9 21, p. 2.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0018.
(10) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
(11) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(12) http://www.socialsummit17.se/wp-content/uploads/2017/11/Concluding-report-Gothenburg-summit.pdf
(13) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/122123.pdf
(14) OL C 104, 1984 4 16, p. 69.
(15) OL C 135, 2010 5 26, p. 12.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0303.
(17) http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Gender_statistics
(18) http://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/3072, ir https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1502en_0.pdf

Atnaujinta: 2019 m. sausio 8 d.Teisinis pranešimas