Priimti tekstai - Derybos dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo atnaujinimo

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2018/2018(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A8-0158/2018
Pateikti tekstai : A8-0158/2018		Debatai : PV 12/06/2018 - 11 CRE 12/06/2018 - 11		Balsavimas : PV 13/06/2018 - 8.8 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P8_TA(2018)0256

Priimti tekstai

338k

44k

Trečiadienis, 2018 m. birželio 13 d. - Strasbūras

Derybos dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo atnaujinimo

P8_TA(2018)0256

A8-0158/2018

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo atnaujinimo (2018/2018(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius bei V antraštinę dalį, ypač 21 ir 36 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

– atsižvelgdamas į SESV 218 straipsnį,

– atsižvelgdamas į esamą Čilės Respublikos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimą,

– atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. lapkričio 16 d. pradėtos Europos Sąjungos ir Čilės derybos dėl asociacijos susitarimo atnaujinimo,

– atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Taryba priėmė derybinius nurodymus dėl susitarimo,

– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. ES ir Čilės jungtinio parlamentinio komiteto 25-ojo posėdžio bendrą deklaraciją,

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos ramsčio modernizavimo(1),

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika(2),

– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 11 d. ES ir CELAC pilietinės visuomenės forumo deklaraciją „Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių tautų lygybė, teisės ir demokratinis dalyvavimas“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0158/2018),

A. kadangi Čilę ir ES vienija bendros vertybės bei glaudūs kultūriniai, ekonominiai ir politiniai saitai;

B. kadangi Čilė ir ES yra artimos partnerės įveikiant tokius regioninius ir pasaulinius iššūkius kaip klimato kaita, tarptautinis saugumas, darnus vystymasis ir pasaulinis valdymas;

C. kadangi Čilė tvirtai gina demokratiją ir žmogaus teises, laisvą ir atvirą prekybą bei daugiašališkumą; kadangi ji taip pat yra itin svarbi Ramiojo vandenyno aljanso, Amerikos valstybių organizacijos (AVO) ir Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) narė, taip pat dideles pajamas gaunanti šalis ir EBPO narė;

D. kadangi Čilė užima svarbią vietą sprendžiant regiono reikalus, pavyzdžiui, ji yra garanto šalis Kolumbijos taikos procese ir Santo Domingo derybose tarp Venesuelos vyriausybės ir opozicijos; kadangi Čilė pasitraukė iš Venesuelos derybų, nes nebuvo įvykdytos būtiniausios sąlygos siekiant demokratinių prezidento rinkimų ir institucinio normalizavimo;

E. kadangi nuo 2014 m. sausio mėn. galioja Europos Sąjungos ir Čilės susitarimas, kuriuo nustatomos Čilės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos; kadangi Čilė dalyvauja Europos Sąjungos karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA) bei įvairiose JT taikos palaikymo operacijose, parodydama savo įsipareigojimą užtikrinti taiką pasaulyje ir saugumą;

F. kadangi neseniai įvykę parlamento ir prezidento rinkimai dar kartą parodė, kad Čilės demokratija yra stabili ir brandi; kadangi stiprus ekonomikos augimas buvo naudingas Čilei ir pastaraisiais dešimtmečiais ji buvo viena iš sparčiausiai besivystančios ekonomikos Pietų Amerikos šalių; kadangi šalyje vis dar vykdomos reformos;

G. kadangi tai, jog pastaruoju metu dekriminalizuotas abortas, atliekamas tam tikromis aplinkybėmis, rodo, kad Čilės visuomenėje daugėja atvirumo moterų ir mergaičių įgalėjimo atžvilgiu;

H. kadangi 2016 m. žmogaus socialinės raidos indekse Čilė pateko į labai aukšto žmogaus socialinės raidos lygio kategoriją ir pirmauja tarp Lotynų Amerikos šalių, o pasaulyje užima 38 vietą, t. y. aukštesnę vietą nei septynios ES valstybės narės;

I. kadangi esamas asociacijos susitarimas padeda gilinti ES ir Čilės politinius santykius ir iš esmės padidinti prekybos ir investicijų srautus; kadangi tolesnė pagarba teisinės valstybės principams ir tvirtai teisinei ir politinei sistemai suteikia Čilei ir ES galimybę naudotis verslo laisve ir skatina tinkamą investicinę aplinką, kuri apima teisinio tikrumo principo apsaugos priemones;

J. kadangi pastaraisiais metais ES ir Čilė sudarė platesnio užmojo ir išsamesnius susitarimus su kitais partneriais; kadangi dėl to ES ir Čilės asociacijos susitarimo atnaujinimas turi potencialo gerokai pagilinti esamus santykius, įskaitant santykius užsienio reikalų ir saugumo srityse;

K. kadangi būsimame ES ir Čilės asociacijos susitarime turi būti visapusiškai atspindėtas Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. keičiamasis pobūdis ir tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT);

L. kadangi atnaujintu asociacijos susitarimu ir susitarimais su Meksika ir MERCOSUR, dėl kurių šiuo metu (iš naujo) deramasi, būtų sustiprintas ES, kaip pagrindinės Lotynų Amerikos sąjungininkės, vaidmuo laikotarpiu, kai kitos veikėjos, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija, vis labiau stengiasi tapti įtakingomis šiame regione;

M. kadangi ES ir Čilės jungtinis parlamentinis komitetas ne kartą yra pareiškęs, kad palaiko asociacijos susitarimo atnaujinimą, pastarąjį kartą – 2018 m. sausio 22 d. vykusiame 25-ajame posėdyje priimtoje bendroje deklaracijoje;

1. rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

	Bendrieji principai
	a)	gerokai sustiprinti Čilės ir ES – šių dviejų vienminčių partnerių – bendradarbiavimą naujo netikrumo tarptautinių santykių srityje sąlygomis, remiantis mūsų bendromis vertybėmis ir demokratijos principais, kovojant su klimato kaita ir užtikrinant lyčių lygybę, remiantis teisinės valstybės ir gero valdymo principais, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
	b)	užtikrinti, kad atnaujintas susitarimas su Čile būtų plataus užmojo, visapusiškas ir subalansuotas bei duotų apčiuopiamos naudos abiejų šalių piliečiams, verslui ir ekonomikai; užtikrinti, kad tarp pažangiausių susitarimų, kuriuos ES yra sudariusi su trečiosiomis šalimis, jis būtų pavyzdinis;
	c)	stiprinti ES ir Čilės bendradarbiavimo žmogaus teisių aspektą, atsižvelgiant į 2016–2020 m. ES ir Čilės žmogaus teisių strategiją; įtraukti bendrą įsipareigojimą saugoti ir skatinti žmogaus teises, pagrindines laisves, lyčių lygybę ir mažumų, tokių kaip LGBTI bendruomenė ir čiabuviai, teises, taikant įgyvendinamus stebėsenos, reguliarių ataskaitų teikimo ir ginčų sprendimo mechanizmus; raginti Čilę rasti klausimų, kylančių santykiuose su mapučių tautybės čiabuviais ir kitais čiabuviais, sprendimą, toliau taikyti nuostatos dėl žmogaus teisių įtraukimo į visus būsimus asociacijos susitarimus praktiką; toliau vykdyti reguliarų ES ir Čilės dialogą žmogaus teisių klausimais, siekiant stiprinti institucinę sistemą ir viešąją politiką, kad būtų propaguojamos žmogaus teisės, be kita ko, daugiašalio bendradarbiavimo būdu;
	d)	skatinti Čilę užtikrinti tinkamą teisinį procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą visapusiškai laikantis tarptautinių standartų;
	e)	siekti skatinti darnų socialinį ir ekonominį vystymąsi, kovoti su skurdu ir mažinti nelygybės mastą, atsižvelgiant į Čilės įsipareigojimą siekti DVT pagal Darbotvarkę iki 2030 m.;
	f)	remti Čilę gerinant švietimo standartus ir programas ir užtikrinant, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti aukštuoju mokslu; sustiprinti universitetų ir darbo rinkos ryšį ir panaikinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį bei skatinti jaunimo užimtumą;
	g)	raginti apsaugoti socialines ir aplinkos teises ir užtikrinti veiksmingą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų įgyvendinimą, taip pat priverčiamojo ir vaikų darbo panaikinimą;
	Daugiašališkumas bei regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas
	h)	stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą regioninių ir pasaulinių iššūkių, tokių kaip organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais, didėjanti nelygybė, migracija, terorizmas ir klimato kaita, įskaitant Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, srityje; remti ES ir Čilės bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje ir sukurti readmisijos mechanizmus, be kita ko, skirtus asmenims be pilietybės ir trečiųjų šalių piliečiams;
	i)	priminti, kokia svarbi daugiašalė darbotvarkė ir kad visomis dvišalėmis derybomis neturi būti kenkiama daugiašalės pažangos siekiui;
	j)	prisidėti stiprinant daugiašališkumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant skatinti tarptautinį saugumą ir efektyviai kovoti su pasauliniais iššūkiais; stiprinti pozicijų, kurių abi šalys laikosi tarptautinėse organizacijose ir forumuose, koordinavimą;
	k)	skatinti Čilę toliau remti regioninės integracijos ir bendradarbiavimo schemas, ypač Ramiojo vandenyno aljansą, atsižvelgiant į teigiamus jo kaip tikro ir aktyvaus ekonominės integracijos tarp regiono narių veiksnio rezultatus, taip pat remti UNASUR ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendriją (CELAC); išnagrinėti galimybę ES įgyti stebėtojos statusą Ramiojo vandenyno aljanse;
	Politinis dialogas ir bendradarbiavimas
	l)	užtikrinti prasmingą reguliarų dialogą visais aktualiais klausimais, remiantis esamais formatais ir išplečiant juos; pasinaudojant partnerystės priemone sutelkti turimus išteklius, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai;
	m)	užtikrinti glaudų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, ypatingą dėmesį skiriant konfliktų prevencijai, krizių valdymui, jūrų saugumui, nusiginklavimui ir ginklų neplatinimui; leisti Čilei aktyviau dalyvauti ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose ir operacijose;
	n)	sudaryti sąlygas didesniam bendradarbiavimui kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais ir užkertant kelią radikalizacijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui, nepakenkiant pilietinėms laisvėms ir pagrindinėms teisėms; imtis veiksmų atsižvelgiant į pasaulinę kovą su terorizmu numatant daugiau pasaulinio ir regioninio bendradarbiavimo mechanizmų, priemonių ir organų, laikantis tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos principų;
	o)	gerinti bendradarbiavimą kovojant su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; įtraukti nuostatas dėl gero valdymo mokesčių srityje bei skaidrumo standartų, kuriomis patvirtinamas susitarimo šalių įsipareigojimas įgyvendinti tarptautinius standartus kovojant su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu;
	p)	priminti, kad korupcija kenkia žmogaus teisėms, lygybei, socialiniam teisingumui, prekybai ir sąžiningai konkurencijai, taigi yra kliūtis ekonomikos augimui; įtraukti konkrečius skirsnius, kuriuose būtų apibrėžti aiškūs ir tvirti įsipareigojimai bei priemonės siekiant kovoti su visų formų korupcija ir įgyvendinti tarptautinius standartus bei daugiašales kovos su korupcija konvencijas;
	q)	palengvinti judumą tarp ES ir Čilės; skatinti jaunimo ir studentų mainus, stipendijų programas ir mokymo kursus – taip pat ir pagal programą „Erasmus+“; toliau dėti pastangas siekiant visiško akademinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo ir aukštojo mokslo modernizavimo, prieinamumo ir tarptautinimo;
	r)	skatinti mokslinių ir technologinių žinių perdavimą ir intensyvinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo srityje, visapusiškai pasinaudojant esamomis programomis, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“;
	s)	skatinti ir stiprinti ryšius tarptautinio bendradarbiavimo srityje, remiantis 2015 m. pasirašytu susitarimo memorandumu dėl tarptautinio bendradarbiavimo; sukurti novatoriškus mechanizmus, kuriais būtų išplėstas ir sustiprintas trišalis ir regioninis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis Lotynų Amerikoje ir už jos ribų, įgyvendinant tokias programas kaip „EUROsociAL+“, „Euroclima+“ ir bendradarbiavimo kovos su narkotikais politikos srityje programas, pvz., COPOLAD;
	t)	parengti metodiką, kurią taikant būtų parodytas atnaujinto susitarimo poveikis vyrams ir moterims, ir jos rezultatus panaudoti rengiant politiką, kuria siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą;
	u)	dar kartą patvirtinti bendrą įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrinti tvirtą ES ir Čilės bendradarbiavimą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita srityse; stiprinti partnerystę dėl techninio ir politinio bendradarbiavimo pagrindinėse aplinkosaugos srityse, įskaitant tarptautinio transporto išmetamą CO2 kiekį, biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarią gamybą bei vartojimą; skatinti tvirtesnį bendradarbiavimą žiedinės ekonomikos srityje, siekiant didinti efektyvų išteklių naudojimą, tvarų gamtos išteklių naudojimą, ekologines inovacijas ir gerinti vandentvarką; didinti paramą projektams, kuriais švelninamas klimato kaitos poveikis;
	v)	stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir dėl ES „Copernicus“ programos palydovinės Žemės stebėjimo sistemos duomenų panaudojimo aplinkosaugos tikslais;
	w)	puoselėti bendradarbiavimą kultūros srityje ir remti išeiviją tiek Čilėje, tiek ES, siekiant skatinti užsienio investicijas Europos Sąjungoje ir Čilėje;
	x)	dar kartą patvirtinti, kad galimybė naudotis vandens ištekliais – tai žmogaus teisė;
	Institucinės nuostatos
	y)	užtikrinti, kad asociacijos susitarimas būtų pagrįstas stipriu parlamentiniu dalyvavimu, sustiprinant dabartines nuostatas ir bendradarbiavimo mechanizmus, kad būtų galima labiau prisidėti prie susitarimo įgyvendinimo ir šio įgyvendinimo priežiūros, visų pirma pasitelkiant esamą tarpparlamentinį jungtinio parlamentinio komiteto formatą; suteikti galimybę jungtiniam parlamentiniam komitetui prašyti susijusios informacijos apie asociacijos susitarimo įgyvendinimą;
	z)	užtikrinti tinkamą pilietinės visuomenės dalyvavimą tiek derybų, tiek asociacijos susitarimo įgyvendinimo etapais, įskaitant jungtinį konsultacinį komitetą (tačiau juo neapsiribojant); pabrėžia, kad abiejuose regionuose reikia sukurti oficialiai įtvirtintą politinio pilietinės visuomenės organizacijų dialogo mechanizmą;
	aa)	nedelsiant visapusiškai informuoti Parlamentą visais derybų etapais, vadovaujantis SESV 218 straipsnio 10 dalimi; tai, be kita ko, reikštų, kad Parlamentui turėtų būti pateikiami kiekvieno derybų etapo dokumentai ir protokolai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2018 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą paskelbti 2017 m. lapkričio mėn. Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei suteiktus derybų įgaliojimus;
	ab)	traktuoti pastarąjį derybinių nurodymų paskelbimą kaip svarbų precedentą ir įsipareigoti ateityje skelbti visus tarptautinių susitarimų derybinius nurodymus;
	ac)	paspartinti derybas dėl asociacijos susitarimo, kad Parlamentas galėtų jį ratifikuoti iki dabartinės Europos Parlamento kadencijos pabaigos;
	ad)	visais lygmenimis užtikrinti, kad būtų laikomasi ilgalaikės praktikos laikinai netaikyti naujojo susitarimo, kol negautas Parlamento pritarimas;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Čilės Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1)	Priimti tekstai, P8_TA(2017)0354.
(2)	Priimti tekstai, P8_TA(2017)0345.

Atnaujinta: 2019 m. sausio 8 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika