Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2276(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0188/2018

Pateikti tekstai :

A8-0188/2018

Debatai :

PV 12/06/2018 - 16
CRE 12/06/2018 - 16

Balsavimas :

PV 13/06/2018 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0257

Priimti tekstai
PDF 358kWORD 50k
Trečiadienis, 2018 m. birželio 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES ir NATO santykiai
P8_TA(2018)0257A8-0188/2018

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir NATO santykių (2017/2276(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. birželio 28 d. ir gruodžio 15 d. bei 2017 m. kovo 9 d., birželio 22 d. ir gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, į 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo, į 2017 m. kovo 6 d., gegužės 18 d. ir liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės ES strategijos, taip pat į 2017 m. birželio 19 d. ir gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. gruodžio 6 d. ES ir NATO ministrų patvirtinto bendro pasiūlymų rinkinio įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, kurį 2016 m. birželio 28 d. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą deklaraciją, į bendrą 42 pasiūlymų rinkinį, kuriam ES ir NATO Tarybos pritarė 2016 m. gruodžio 6 d., ir 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. jų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, taip pat į naują 32 pasiūlymų rinkinį, kuriam abi Tarybos pritarė 2017 m. gruodžio 5 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. kovo 6 d. surengtus Užsienio reikalų (įskaitant gynybą) tarybos posėdžius, susijusius būtent su ES ir NATO bendradarbiavimu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos gynybos veiksmų planas“ (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ (JOIN(2017)0041) ir su juo susijusį veiksmų planą, pateiktą 2018 m. kovo mėn. (JOIN(2018)0005),

–  atsižvelgdamas į gynybos dokumentų rinkinį, kurį 2017 m. birželio 7 d. pristatė Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 15 d. paskelbtą NATO generalinio sekretoriaus 2017-ųjų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. NATO parlamentinės asamblėjos (NATO PA) rezoliuciją Nr. 439 dėl tvirtesnio NATO ir ES bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. NATO PA rezoliuciją Nr. 440 dėl Europos gynybos pramoninės bazės,

–  atsižvelgdamas į NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto 2017 m. spalio 8 d. ataskaitą dėl NATO ir ES bendradarbiavimo po Varšuvoje įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, įskaitant jos priedą, prie kurio prisidėjo Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliucijas dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ir 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinis, teisinis ir institucinis poveikis. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0188/2018),

A.  kadangi mūsų vertybėms, kaip antai liberali demokratija, daugiašališkumas, žmogaus teisės, taika, vystymasis ir teisinė valstybė, kuriomis grindžiama ES ir jos transatlantiniai ryšiai, taip pat taisyklėmis pagrįstai tarptautinei sistemai ir Europos vienybei bei sanglaudai geopolitinių neramumų ir greito strateginės aplinkos prastėjimo laikais kyla grėsmė;

B.  kadangi pagrindinės Vakarų organizacijos – ES ir NATO – daro pažangą stiprindamos savo bendradarbiavimą sprendžiant klausimus, kaip atremti kompleksines grėsmes – tiek įprastas, tiek hibridines – kurias kelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai iš Rytų ir Pietų; kadangi susikaupusios Europos kaimynines šalis destabilizuojančios krizės kelia grėsmių ir vidaus, ir išorės saugumui; kadangi nei viena organizacija neturi visų priemonių, kad pati įveiktų šias grėsmes saugumui, ir šios organizacijos geriau su grėsmėmis kovotų bendradarbiaudamos tarpusavyje; kadangi ES ir NATO yra būtinos siekiant užtikrinti Europos ir jos piliečių saugumą;

C.  kadangi ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų būti laikomas ne tikslu, o būdu bendriems saugumo prioritetams įgyvendinti ir tikslams pasiekti užtikrinant veiklos papildomumą ir naudojantis turimomis priemonėmis; kadangi ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turi vieningą pajėgų rezervą; kadangi kartu jos gali efektyviai pasinaudoti ištekliais ir veiksmingiau mobilizuoti įvairiausias turimas priemones reaguodamos į saugumo iššūkius;

D.  kadangi NATO yra karinis aljansas, o ES – ne; kadangi ES yra pasaulinio masto strateginė veikėja ir saugumo užtikrintoja, turinti daug unikalių ir įvairių instrumentų ir priemonių dabartiniams uždaviniams spręsti visapusiškai pasinaudodama savo įvairiomis politikos sritimis; kadangi priėmusi Visuotinę ES strategiją ir atsižvelgdama į jos tikslus ES didina savo atsakomybę už savo saugumą ir gynybą ir kaip partnerė dalyvauja tarptautinės taikos ir saugumo srityje, didina savo gebėjimą veikti savarankiškai, taip pat didina savo indėlį į NATO ir skatina glaudesnį bendradarbiavimą;

E.  kadangi NATO yra visų pirma atsakinga už kolektyvinį savo narių saugumą; kadangi ji atsižvelgia į NATO rekomendacijas jos narėms gynybai per dešimtmetį išleisti 2 proc. jų BVP, kad būtų galima palaikyti tinkamus gynybos pajėgumus; kadangi NATO, kaip pagrindinė ES partnerė saugumo srityje, tebėra esminė sąjungininkų pajėgų, pajėgumų sąveikos ir jų viešųjų pirkimų pastangų suderinamumo garantija;

F.  kadangi siekiant veiksmingiau atremti naujus precedento neturinčius daugialypius iššūkius ES ir NATO veiksmai turi labiau papildyti vieni kitus saugumo aspektu; kadangi bendrose šių dviejų organizacijų bendradarbiavimo srityse taip pat reikia glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti;

G.  kadangi ES ir NATO, kurių abi dalyvauja valdant krizes, vykdytų šią veiklą veiksmingiau, jeigu išties gerai koordinuotų savo veiksmus ir maksimaliai pasinaudotų savo ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais; kadangi, imdamasi tolesnių veiksmų po Visuotinės ES strategijos priėmimo, ES stiprina savo kompleksinį požiūrį į išorės konfliktus ir krizes, taip pat reaguoja į grėsmes ir iššūkius, kartu su vidaus ir (arba) išorės saugumo ryšiais naudodama civilines ir karines priemones;

H.  kadangi 2016 m. Varšuvoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime aljansas ir ES nurodė sritis, kuriose reikia stiprinti bendradarbiavimą kylant bendriems iššūkiams rytuose ir vakaruose, įskaitant kovą su hibridinėmis grėsmėmis, atsparumo didinimą, gynybos pajėgumų stiprinimą, kibernetinę gynybą, jūrų saugumą ir pratybas; kadangi 2016 m. gruodžio mėn. NATO užsienio reikalų ministrai patvirtino 42 priemones NATO ir ES bendradarbiavimui stiprinti, o 2017 m. gruodžio mėn. susitarė dėl papildomų bendro darbo sričių;

I.  kadangi, norint kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kovą su dezinformacija ir atsparumo ugdymą, būtina ES ir NATO partnerystė; kadangi turi būti aiškiai atskirtos abiejų institucijų kompetencijos sritys ir politinės strategijos;

J.  kadangi suaktyvėjo Rusijos veikla; kadangi, nors transatlantinio ryšio ir ES valstybių narių solidarumo susilpnėjimo rizika tebeišlieka, reikia stiprinti jų bendrą strateginį požiūrį į Rusiją; kadangi ES ir NATO nerimą kelią atkaklesnis Rusijos karinis elgesys; kadangi nerimą taip pat kelia politinės manipuliacijos ir kibernetiniai išpuoliai; kadangi Europos Sąjunga reaguoja į Rusijos kišimąsi į Europos vidaus reikalus pažeidžiant tarptautinę teisę ir normas; kadangi atsparumas yra ir toliau bus svarbiausias kolektyvinės gynybos elementas;

K.  kadangi pietinės kaimyninės šalys patiria precedento neturintį nestabilumą ir yra strategiškai svarbus iššūkis tiek ES valstybėms narėms, tiek NATO narėms, ypač esančioms priešakinėje linijoje;

L.  kadangi kibernetiniai išpuoliai tampa vis dažnesni ir sudėtingesni; kadangi 2014 m. NATO sukūrė kibernetinę gynybą kaip pagrindinių aljanso kolektyvinės gynybos užduočių dalį ir 2016 m. pripažino kibernetinę erdvę operatyvine sritimi greta sausumos, oro ir jūrų erdvės; kadangi ES ir NATO gali papildyti viena kitos pastangas; kadangi kibernetinio saugumo srityje reikia skatinti glaudesnį ES valstybių narių bendradarbiavimą ir taikyti koordinuotą visų ES valstybių narių požiūrį;

M.  kadangi 2017 m. gruodžio mėn. NATO ir ES nusprendė stiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, visų pirma intensyvinant keitimąsi informacija ir didinant nacionalinį atsparumą;

N.  kadangi ES ir NATO Europoje naudoja tą pačią transporto infrastruktūrą, kuri yra pagrindinis greito karinių pajėgų dislokavimo veiksnys, ir kadangi karinis mobilumas neseniai įvardytas kaip viena iš prioritetinių šių dviejų organizacijų bendradarbiavimo sričių;

O.  kadangi naujausios tyrimų centro „Pew Research Center“ atliktos apklausos duomenimis visuomenės parama NATO yra stipri ir daugumoje NATO valstybių narių stiprėja;

Tvirtesnė partnerystė

1.  yra įsitikinęs, kad ES ir NATO sieja tos pačios vertybės siekiant tarptautinės taikos ir saugumo, kad jos susiduria su panašiais strateginiais uždaviniais ir, atsižvelgiant į tai, kad jos turi 22 nares, iš kurių daugelis yra abiejų organizacijų narės, jos taip pat turi sutampančius saugumo ir gynybos interesus, įskaitant savo piliečių apsaugą nuo visų pavojų; mano, kad sprendžiant šias saugumo problemas ES ir NATO strateginė partnerystė turi lemiamą svarbą; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiaudamos turėtų viena papildyti kitą ir atsižvelgti į viena kitos ypatumus ir funkcijas;

2.  pabrėžia, kad atvirumas ir skaidrumas, visapusiškai laikantis abiejų organizacijų sprendimų priėmimo savarankiškumo ir procedūrų, taip pat traukumas ir abipusiškumas, nedarant poveikio nė vienos ES valstybės narės saugumo ir gynybos politikos ypatumams, yra svarbūs ES ir NATO strateginės partnerystės principai; primena, kad bendradarbiavimas su NATO nepriklausančiomis ES valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis NATO valstybėmis narėmis neatsiejamas nuo ES ir NATO bendradarbiavimo;

3.  yra įsitikinęs, kad savo narėms NATO yra kolektyvinės gynybos ir atgrasymo Europoje kertinis akmuo; taip pat yra įsitikinęs, kad stipresnė ES turinti veiksmingesnę BSGP, vykdydama įvairius projektus tarp valstybių narių ir gebanti vykdyti Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali prašyti pagalbos, padeda užtikrinti stipresnę NATO; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiavimo kontekste taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šešių NATO nepriklausančių ES valstybių narių ir septynių NATO narių, kurios nėra ES valstybės narės, saugumo bei gynybos politiką;

4.  yra tvirtai įsitikinęs, kad, norėdamos veiksmingai reaguoti į visus saugumo iššūkius, tiek ES, tiek NATO turi užtikrinti strateginį matymą, tolesnį struktūrinį prisitaikymą bei kietosios ir švelniosios galios priemonių derinimą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į abiejų organizacijų skirtumus, ES ir NATO partnerystės stiprinimo požiūriu ypač svarbus yra laikas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendra Europos strategijos kultūra turėtų būti toliau plėtojama, pavykus pasiekti bendrą grėsmės suvokimą būtų daromas teigiamas poveikis; mano, kad Sąjunga turi siekti sustiprinti savo strateginį savarankiškumą; taigi ragina ES valstybes nares bendradarbiaujant su ES institucijomis susitarti dėl bendro kintančios grėsmių aplinkos supratimo ir toliau dėti pastangas, pavyzdžiui, bendrus informacinius susirinkimus, civilinius reagavimo į nelaimes mokymus ir bendrus grėsmės vertinimus; palankiai vertina naujausias pastangas šioje srityje;

6.  pabrėžia, kad ES piliečiai, suvokdami, jog vien nacionalinės reakcijos į terorizmą ir nesaugumą nepakanka, tikisi, kad Europos Sąjunga apsaugos juos nuo šių grėsmių, ir pažymi, kad ES ir NATO glaudžiai bendradarbiaujant valstybių narių priemonės galėtų geriau papildyti viena kitą ir tapti veiksmingesnės;

7.  pabrėžia, kad būtina stiprinti ES ir NATO strateginį ir taktinį bendradarbiavimą įgyvendinant misijas ir operacijas;

8.  pabrėžia, kad ES ir NATO strateginė partnerystė ne mažiau svarbi ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) raidai, Aljanso ateičiai bei ES ir JK santykiams po „Brexit“;

9.  mano, kad ES ir NATO santykių potencialas gali būti geriau panaudotas ir kad tolesnis partnerystės vystymas ir gilinimas neturėtų apsiriboti bendru atsaku į krizes už Europos ribų, visų pirma kaimynystėje, bet apimti ir žemyne kylančias krizes;

10.  pabrėžia, jog būtina dirbti kartu prevencijos, analizės ir ankstyvojo perspėjimo srityse veiksmingai dalijantis informacija, kad su naujomis grėsmėmis būtų kovojama bendrais veiksmais;

11.  pabrėžia, kad bendruoju ES ir NATO pareiškimu ir vėlesniais įgyvendinimo veiksmais pažymimas naujas ir reikšmingas strateginės partnerystės etapas; teigiamai vertina apčiuopiamus rezultatus, kurių pasiekta įgyvendinant bendrą deklaraciją, visų pirma kalbant apie kovą su hibridinėmis grėsmėmis, strateginę komunikaciją, atitinkamų gynybos planavimo procesų rezultatų nuoseklumą ir bendradarbiavimą jūrinės veiklos srityje; skatina daryti tolesnę pažanga ir teigiamai vertina 2017 m. gruodžio 5 d. įtrauktus veiksmus, visų pirma susijusius su kova su terorizmu, kariniu mobilumu ir moterimis, taika ir saugumu; teigiamai vertina įsipareigojimų kultūros pokyčius ir sklandžią darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimo veiklą įgyvendinant visus veiksmus; dar kartą primena, kad nors patį procesą reglamentuoja institucijos, sutartų bendrų tikslų ir veiksmų įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo ilgalaikės visų valstybių narių politinės valios; taip pat teigiamai vertina ir ES, ir NATO narių įsipareigojimą ir pabrėžia, kad sėkmingas bendros deklaracijos įgyvendinimas priklauso nuo visų valstybių narių politinės valios; mano, kad svarbu stiprinti geresnį ES ir NATO bendradarbiavimą ir užtikrinti politinę valią bei tinkamus išteklius kad bendradarbiavimas vyktų nuolat ir būtų toliau gerinamas; nekantriai laukia, kol 2018 m. liepos 11–12 d. Briuselyje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus priimta nauja ES ir NATO deklaracija;

12.  atkreipia dėmesį į bendrus informacinius pranešimus, kuriuos reguliariai rengia Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir NATO generalinis sekretorius atitinkamai ES Užsienio reikalų taryboje ir NATO Šiaurės Atlanto Taryboje (ŠAT), bei toliau reguliariai vykstančius ES Politinio ir saugumo komiteto ir ŠAT susitikimus;

13.  teigiamai vertina tai, kad JAV pakartojo savo įsipareigojimą NATO ir Europos saugumui; primena, kad ES ir JAV yra itin svarbios tarptautinės partnerės ir kad ši partnerystė vystoma ir NATO veiklos pagrindu; Pabrėžia ES valstybių narių ir JAV dvišalių santykių reikšmę; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimas sutvirtina transatlantinį ryšį ir kad NATO gebėjimas vykdyti savo misijas yra susijęs su transatlantiniu ryšiu; todėl pažymi, kad pastaroji politinių įvykių raida gali turėti poveikį transatlantinio ryšio stiprumui; pažymi, kad JAV, kurios paprastai skatindavo ir teigiamai vertindavo esminius pokyčius ES gynybos srityje, turi ir toliau stengtis geriau suprasti Europos strateginius interesus, įskaitant Europos gynybos pajėgumų plėtrą; pažymi, kad ES pastangomis pasiekti strateginį savarankiškumą stiprinama Aljanso saugumo aplinka;

14.  palankiai vertina didesnį NATO priešakinių pajėgų dalyvavimą NATO rytuose; teigiamai vertina tai, kad Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje dislokuotos keturios daugiašalės NATO kovinės grupės, kurioms atitinkamai vadovauja Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir Jungtinės Valstijos; mano, kad, siekiant abiejų organizacijų saugumo, ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų būti toliau stiprinamas rytuose ir pietuose ir kad turėtų būti priešinamasi Rusijos skverbimuisi hibridinėmis ar įprastinėmis priemonėmis į šalis rytuose; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus, dabartinė infrastruktūra Europoje, kuri labiausiai orientuota į rytus ir vakarus, turėtų būti papildyta vystant naują šiaurės ir pietų dimensiją; pabrėžia, kad pastangos siekiant karinio mobilumo turėtų padėti užtikrinti pagal BSGP vykdomų misijų ir operacijų veiksmingumą bei Aljanso gynybines pozicijas; mano, kad keliai, tiltai ir geležinkeliai turėtų būti modernizuoti, kad būtų galima greitai dislokuoti karinį personalą ir įrangą;

15.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu gerinant ES ir nacionalinę infrastruktūrą, šalinant biurokratines ir infrastruktūros kliūtis greitam pajėgų judėjimui ir iš anksto išdėstant karinę įrangą ir išteklius didinti NATO greito pastiprinimo pajėgumus, kuriais būtų padidintas mūsų saugumas;

16.  džiaugiasi,, kad pradėtas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO); pabrėžia jo potencialą stiprinti Europos indėlį į NATO; mano, kad galima padidinti sinergiją ir veiksmingumą ir kad tai yra labai svarbus žingsnis tobulinant ES saugumo ir gynybos pajėgumus bei europiečių NATO narių potencialią veiklą, ir yra įsitikinęs, kad tvirtesnės ES ir NATO stiprina viena kitą;

17.  pabrėžia, kad PESCO papildo NATO ir kad jis turėtų būti tolesnio ES ir NATO bendradarbiavimo variklis pajėgumų plėtros srityje, nes juo siekiama stiprinti ES gynybos pajėgumus ir apskritai užtikrinti, kad BSGP būtų veiksmingesnė ir tinkamesnė sprendžiant šiandieninius saugumo ir karinius iššūkius; pabrėžia skaidrumo ir Jungtinių Valstijų bei kitų NTO sąjungininkių informavimo apie PESCO svarbą siekiant išvengti bet kokio klaidingo supratimo;

18.  pabrėžia, kad kitoje bendroje ES ir NATO deklaracijoje turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių, be kita ko, pagal PESCO, ir NATO narių tarptautiniu mastu sukurtus pajėgumus būtų galima panaudoti tiek NATO, tiek ES operacijoms; pabrėžia, kad neseniai ES (suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD), PESCO, Europos gynybos fondo (EDF)) priimtais sprendimais siekiama užtikrinti, kad europiečiai prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą, prisidėtų prie NATO stiprinimo, taip pat užtikrintų sąžiningą transatlantinį naštos pasidalijimą ir kartu nepamirštų tikslo kartu spręsti bendras saugumo problemas, vengti nereikalingo pastangų dubliavimo ir kurti darnius, vienas kitą papildančius ir sąveikius gynybos pajėgumus; mano, kad bendrų standartų, procedūrų, mokymų ir pratybų rengimas turėtų būti laikomas svarbia ES ir NATO bendradarbiavimo varomąja jėga;

19.  pažymi, kad po „Brexit’o“ 80 proc. NATO gynybos išlaidų skirs ir trims iš keturių batalionų Rytuose vadovaus ne ES šalys;

20.  ragina ES ir NATO rengti reguliarias strateginio lygmens pratybas, kuriose dalyvautų abiejų organizacijų aukščiausia politinė vadovybė; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Estijos pratybas EU CYBRID 2017, kai ES pratybose pirmą kartą dalyvavo NATO generalinis sekretorius;

Pagrindinės bendradarbiavimo sritys

21.  pažymi, kad saugumo grėsmės tapo labiau hibridinio pobūdžio ir ne tokios įprastos, taip pat kad norint su jomis kovoti būtinas tarptautinis bendradarbiavimas; ragina ES ir NATO toliau ugdyti atsparumą ir vystyti bendrą informuotumą apie padėtį, susijusią su hibridinėmis grėsmėmis; ragina ES ir NATO koordinuoti savo reagavimo į krizę mechanizmus, siekiant užtikrinti nuoseklų atsaką į hibridines grėsmes; džiaugiasi, kad neseniai NATO generalinis sekretorius ir ES Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja bendrai atidarė NATO Hibridinės kompetencijos centrą, ir ragina ES valstybes nares Helsinkio pavyzdžiu kurti Hibridinės kompetencijos centrus; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina atskiras, tačiau lygiagrečiai vykdytas pratybas PACE17 ir CMX17, kurios buvo surengtos 2017 m. ir per kurias atitinkamai ES ir NATO personalas tikrino atitinkamas savo ryšių palaikymo ir keitimosi informacija kylančios fiktyvios hibridinės grėsmės metu procedūras; puikiai vertina suderintus Vakarų sąjungininkių veiksmus reaguojant į tariamą Rusijos cheminį išpuolį Jungtinėje Karalystėje;

22.  mano, kad kitoje ES ir NATO bendroje deklaracijoje turėtų būti palankiai įvertinta pasiekta pažanga ir paraginta konkrečiai įgyvendinti visus abiejų institucijų priimtus pasiūlymus; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinti daug jau prisiimtų įsipareigojimų;

23.  atsižvelgdamas į tai, yra įsitikinęs, kad iniciatyvos stiprinti Europos gynybą turėtų būti naudingos abiem organizacijoms ir įgalinti ES valstybes nares didinti savo strateginį savarankiškumą ir gebėti kartu imtis patikimų karinių veiksmų; primena, kad šiomis iniciatyvomis papildomos NATO iniciatyvos;

24.  mano, jog taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami įtraukumo, abipusiškumo ir visapusiško abiejų organizacijų sprendimų priėmimų savarankiškumo laikymosi principai, numatyti 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose;

25.  teigiamai vertina 2017 m. lygiagrečias ir koordinuotas krizių valdymo pratybas – tai buvo naudinga dalijimosi geriausia praktika platforma; laukia, kada bus galima nagrinėti įgytą patirtį ir toliau bendradarbiauti dėl bendrų ES ir NATO pratybų, įskaitant 2018 m. planuojamas ES vadovaujamas pratybas;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad šių dviejų organizacijų dalijimosi įslaptinta informacija procedūros tebėra sudėtingos ir neveiksmingos; mano, jog abi organizacijos susiduria su panašiais strateginiais iššūkiais, taigi, galima numanyti, kad kartu spręs pasekmių klausimą; mano, kad ugdant tarpusavio pasitikėjimą turi būti gerinamas bendradarbiavimas keičiantis įslaptinta informacija ir žvalgybos analize, taip pat kovos su terorizmu srityje; pabrėžia, kad ES turės didinti savo pajėgumą skirdama daugiau ES personalo, turinčio asmens patikimumo pažymėjimus, rengdama tikslinį darbo su slapta informacija mokymą ir investuodama į saugų ryšį; laikosi nuomonės, kad abiejų organizacijų misijoms ir operacijoms taip pat būtų naudingas skatinimas keičiantis žvalgybos informacija taikyti abipusiškumu ir poreikiu dalytis grindžiamą principą; laikosi nuomonės, kad, norint kartu veiksmingiau kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, galėtų būti naudojamasi lygiagrečiu ir koordinuotu žvalgybos vertinimu;

27.  ragina ES ir NATO stiprinti savo bendradarbiavimą strateginės komunikacijos klausimais – taip pat ir stiprinant NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) strateginės komunikacijos padalinio partnerystę;

28.  teigiamai vertina naująjį ES hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centrą bei jo sąveiką su NATO hibridinių grėsmių analizės centru dalijantis informacija apie padėtį ir keičiantis potencialių hibridinių grėsmių analizės duomenimis;

29.  yra įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu kibernetinio saugumo srityje derinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, ir pripažįsta, kad šioje srityje padaryta pažanga; pabrėžia, kad būtina tobulinti kibernetinių incidentų prevenciją, nustatymą ir atsaką į juos; kviečia abi organizacijas koordinuoti savo stebėsenos veiklą ir prireikus keistis duomenimis, susijusiais su kibernetine gynyba, bei taip palengvinti ES ir NATO žvalgybos pastangas; ragina ES ir NATO stiprinti savo operatyvinį bendradarbiavimą ir koordinavimą bei skatinti sąveikumą keičiantis geriausia praktika kibernetinių išpuolių išaiškinimo priemonių, metodų ir procesų srityje; mano, kad didesnis dalijimasis informacija tarp ES ir NATO yra prioritetas siekiant, kad būtų galima nustatyti visus atsakingus kibernetinių išpuolių šaltinius ir po to imtis teisinių veiksmų; mano, kad taip pat svarbu derinti mokymo veiklą ir bendradarbiauti kibernetinės srities mokslinių tyrimų ir technologijų klausimais; teigiamai vertina Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos ir NATO reagavimo į kompiuterinius incidentus tarnybos susitarimą; mano, kad atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimus, NATO gali susidomėti nauja veikla, susijusia su bendradarbiavimu kibernetinės gynybos srityje;

30.  mano, kad svarbu garantuoti jūrinių pajėgumų stiprinimo pastangų papildomumą ir vengti nereikalingo jų dubliavimo, siekiant veiksmingiau užtikrinti jūrų saugumą; teigiamai vertina sustiprėjusį ES ir NATO operatyvinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, įskaitant dalijimąsi informacija apie padėtį apskritai, vadovaujantis vykdant operacijas Viduržemio jūroje ir Somalio pusiasalyje įgyta patirtimi, taip toliau ieškant galimybių teikti abipusę logistinę paramą ir galimybių abiejų organizacijų personalui tarpusavyje keistis informacija apie einamąją veiklą, be kita ko, susijusią su neteisėta migracija;

31.  palankiai vertina sustiprėjusį taktinį ir operatyvinį bendradarbiavimą – taip pat ir ryšius tiesiogiai palaikant NATO aljanso jūrų vadavietei ir agentūrai FRONTEX – bei vykdant operaciją „Sea Guardian“ ir Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED operaciją SOPHIA), padedant ES ir jos misijoms pažaboti neteisėtą migraciją ir kovoti su neteisėtais prekybos žmonėmis, įskaitant neteisėtą prekybą ginklais, tinklais; pažymi, kad NATO, gavusi prašymą, gali teikti logistinę pagalbą ir kitus pajėgumus, pvz., degalų papildymo jūroje ir medicininę pagalbą; pažymi, kad tai matyti iš sėkmingo ES ir NATO bendradarbiavimo tarp operacijos „Ocean Shield“ ir EUNAVFOR operacijos „Atalanta“ kovojant su piratavimu prie Somalio pusiasalio;

32.  ragina užtikrinti tolesnę ES ir NATO sąveiką šioje srityje bei siekti dar didesnių patobulinimų – visų pirma koordinuojant žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo pastangas;

33.  pakartoja, jog ES iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti Europos saugumą ir gynybą, taip pat turėtų pasitarnauti užtikrinant, kad ES valstybės narės, kurios nėra NATO sąjungininkės, vykdytų savo NATO įsipareigojimus; mano, kad buvimas ES valstybe nare ir NATO nare neturėtų pakenkti nė vienai valstybei; taip pat pabrėžia, jog tai, kad kai kurios ES valstybės narės nėra NATO narės, turėtų reikšti, kad jos turi kitus su Europos gynybos sąjunga susijusius įsipareigojimus; pabrėžia, kad ES valstybės narės turėtų būti pajėgios inicijuoti savarankiškas karines misijas – taip pat ir tada, kai NATO nepageidauja imtis veiksmų arba kai ES veiksmai tinkamesni;

34.  džiaugiasi tuo, kad ir toliau didėja NATO narių išlaidos gynybai; ragina visas ES valstybes nares, kurios taip pat yra NATO narės, daryti esminę pažangą siekiant, kad išlaidos gynybai siektų 2 proc. BVP, iš kurių 20 proc. būtų skiriama svarbiai naujai įrangai; mano, kad valstybės narės, įsipareigojusios laikytis NATO gynybos išlaidų gairių, turėtų apsvarstyti galimybę skirti nustatytą sumą pagal 20 proc. viešųjų pirkimų gaires, kuri turi būti skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant užtikrinti, kad minimalios išlaidos būtų skiriamos inovacijoms, todėl technologijos galėtų atitinkamai išplisti į civilinį sektorių;

35.  primena, kad ES ir NATO bendrame Varšuvos pareiškime narės raginamos „sudaryti sąlygas geresnei gynybos pramonei ir gynybos moksliniams tyrimams“; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir NATO narės turi bendradarbiauti ir siekti sinergijos stiprinant ir plėtojant savo pramoninę ir technologinę bazę, kad būtų galima reaguoti į pajėgumų prioritetus, visų pirma pasitelkiant metinę suderintą peržiūrą gynybos srityje ir NATO gynybos planavimo procesą; mano, jog svarbu, kad veiksmingas ir subalansuotas transatlantinis bendradarbiavimas gynybos technologijų ir pramonės srityje būtų abiejų organizacijų strateginis prioritetas; pritaria EGF veiklos pagrindu numatytoms priemonėms bendrai Europos pajėgumų mokslinių tyrimų ir jų vystymo veiklai skatinti; mano, kad padidinus mokslinių tyrimų ir pajėgumų planavimo įsipareigojimus gali padidėti efektyvumas;

36.  pakartoja, kad būtina užtikrinti ES suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, Pajėgumų plėtojimo plano ir atitinkamų NATO procesų, pvz., NATO gynybos planavimo proceso rezultatų ir terminų suderinamumą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES ir NATO tarptautinės pajėgumų didinimo iniciatyvos viena kita papildytų ir stiprintų; pabrėžia, kad vykdant BSGP naudojami ir PESCO pagrindu sukurti pajėgumai ir toliau priklauso valstybėms narėms, kurios juos taip pat gali suteikti kitoms sistemoms;

37.  pabrėžia, jog būtina, kad glaudžiai bendradarbiaujant ES ir NATO būtų sprendžiama sklandaus ir greito karinio personalo ir turto judėjimo ES ir už jos ribų fizinių ir teisinių kliūčių problema, siekiant prireikus užtikrinti nevaržomą įrangos ir pajėgų judėjimą visoje Europoje, kai tik šito prireikia, įskaitant galimybę pasinaudoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, visų pirma įgyvendinant Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pateiktą veiksmų planą, parengtą Europos gynybos agentūroje ES valstybių narių parengto veiksmų plano pagrindu; ragina ES valstybes nares nedelsiant tolesnių veiksmų ir pasinaudoti pagreičiu, kuris buvo pasiektas iki šiol; pabrėžia, kad siekiant lengviau vykdyti ES ir NATO masto pajėgų dislokavimą ir bendradarbiavimą reikalingi suderinami gynybos pajėgumai; rekomenduoja ES ir NATO taip p[at spręsti ne ES šalių NATO pajėgų judėjimo Europos teritorijoje klausimą;

38.  mano, jog ES ir NATO turėtų daugiau padaryti kartu, kad būtų stiprinamas abiejų organizacijų kaimynių ir partnerių atsparumas, gynyba ir saugumas; tvirtai pritaria, kad pagalba kaimyninėms šalims ir šalims partnerėms jų pajėgumams vystyti ir atsparumui ugdyti – taip pat ir kovos su terorizmu, strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos, ginkluotės saugojimo ir saugumo sektoriaus srityse – yra bendras tikslas, visų pirma trijose kontrolinėse šalyse (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Moldovoje ir Tunise);

39.  primena, kad ir ES, ir NATO naudinga spręsti saugumo klausimus tiek Vakarų Balkanuose, tiek ES kaimynystėje ir bendradarbiauti tam tikrose konkrečiose srityse; teigiamai vertina ES ir NATO pastangas siekiant suteikti politinę ir praktinę paramą narystės siekiančioms Vakarų Balkanų, Rytų Europos ir Kaukazo regiono šalims; siūlo valstybėms narėms ir toliau dėti šias pastangas, siekiant užtikrinti tolesnį demokratinį vystymąsi ir saugumo sektoriau pertvarką; pabrėžia, kad ES ir NATO ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimas yra lemiamas atremiant saugumo grėsmes, kylančias visam žemynui;

40.  pabrėžia Vienos dokumente įtvirtintų principų, visų pirma atvirumo ir skaidrumo principų, svarbą; todėl palankiai vertina ES ir NATO karinių pratybų ir bendrų pratybų atvėrimą tarptautiniams stebėtojams;

41.  dar kartą primena apie svarbų moterų vaidmenį BSGP ir NATO misijose, visų pirma sprendžiant klausimus, susijusius su moterimis ir vaikais konflikto zonose; palankiai vertina tai, kad ES ir NATO pripažino šį svarbų vaidmenį; rekomenduoja ES ir NATO iniciatyviai skatinti lyčių įvairovę savo struktūrose ir operacijose;

42.  pabrėžia, kad ES būtina užtikrinti glaudžius saugumo ir gynybos srities santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit’o“, pripažįstant, kad Jungtinė Karalystė ir toliau bus viena iš svarbiausių Europos gynybos dalyvių, kaip NATO narė ir Europos valstybė, nors ir nebebus ES valstybe nare;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, NATO generaliniam sekretoriui, ES saugumo ir gynybos srities agentūroms, ES valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams bei NATO parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 58, 2018 2 15, p. 109.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0440 ir P8_TA(2017)0492.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0503 ir P8_TA(2017)0493.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0092.

Atnaujinta: 2019 m. sausio 8 d.Teisinis pranešimas