Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2741(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0275/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/06/2018 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0266

Priimti tekstai
PDF 261kWORD 43k
Ketvirtadienis, 2018 m. birželio 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Okupuotos Gruzijos teritorijos praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo
P8_TA(2018)0266RC-B8-0275/2018

2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo (2018/2741(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, kurį sudarant tarpininkavo ES ir kurį pasirašė Gruzija ir Rusijos Federacija, taip pat į 2008 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas, visų pirma į deklaraciją, dėl kurios 2017 m. susitarta Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrus komunikatus dėl Europos kaimynystės politikos (EKP), visų pirma, į 2017 m. gegužės 18 d. EKP peržiūros rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą (JOIN(2017)0018), į 2017 m. birželio 9 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Rytų partnerystė: 20 tikslų iki 2020 m. Dėmesys pagrindiniams prioritetams ir apčiuopiamiems rezultatams“ (SWD(2017)0300) ir į 2016 m. komunikatą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Rytų kaimynystėje, visų pirma į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir EIVT dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(3),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. Gruzijoje dislokuota ES stebėsenos misija (EUMM),

–  atsižvelgdamas į Nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos, kuriai vadovavo Heidi Tagliavini ir kuri tyrė konfliktą Gruzijoje, 2009 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Gruzija mini 100-ąsias pirmosios Gruzijos demokratinės respublikos, sukurtos 1918 m., metines ir teisėtai didžiuojasi savo šiuolaikiniais laimėjimais;

B.  kadangi ES tvirtai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą paisant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;

C.  kadangi praėjus 10 metų po Rusijos karinės agresijos Gruzijoje, įvykdytos 2008 m. rugpjūčio mėn., Rusijos Federacija tebėra neteisėtai okupavusi Gruzijai priklausančias Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijas, taip pažeisdama tarptautinę teisę ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą; kadangi vadinamosiomis integracijos ir draugystės sutartimis, kurias 2014 m. ir 2015 m. pasirašė Rusija ir Abchazija bei Pietų Osetija, buvo aiškiai pažeista tarptautinė teisė, ESBO principai ir Rusijos tarptautiniai įsipareigojimai; kadangi Europos Sąjunga nepripažįsta vadinamųjų rinkimų ir referendumo, kuriuos Gruzijai priklausančiuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose 2016 m. ir 2017 m. surengė Rusijos remiami separatistai, sistemos;

D.  kadangi ES tebėra tvirtai įsipareigojusi taikiai išspręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą visapusiškai laikantis pagrindinių tarptautinės teisės normų ir principų;

E.  kadangi Rusija nuolat stiprina savo karines pajėgas okupuotosiose Gruzijos teritorijose statydama naujas bazes, pristatydama naujus karius ir įrangą bei vykdydama karines pratybas;

F.  kadangi Rusija toliau pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus ir atsisako įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, sudarytą tarpininkaujant ES;

G.  kadangi Rusija toliau izoliuoja Abchaziją ir Cchinvalio regioną (Pietų Osetiją) nuo likusios šalies uždarydama dar daugiau sienos perėjimo punktų, statydama fizines užtvaras palei administracinę sieną ir vykdydama kampaniją, kuria siekiama ištrinti gruzinų kultūrą;

H.  kadangi ši siena lėtai, tačiau nuosekliai stumiama gilyn į Tbilisio kontroliuojamą teritoriją vykdant procesą, žinomą sienų tvėrimo pavadinimu, ir kai kuriose vietose artėjama prie itin svarbios infrastruktūros, pvz., greitkelių ir dujotiekių;

I.  kadangi šimtams tūkstančių šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių, po kelių etninio valymo bangų prievarta išvarytų iš Gruzijai priklausančių Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijų, toliau neleidžiama pasinaudoti savo pagrindine teise saugiai ir oriai grįžti namo;

J.  kadangi okupuotuosiuose Gruzijos regionuose pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant laisvę judėti ir gyventi šalyje, teisę į nuosavybę ir teisę gauti išsilavinimą gimtąja kalba; kadangi toliau vykdomi neteisėti sulaikymai ir pagrobimai;

K.  kadangi Rusijos Federacija, kaip Gruzijai priklausančias Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijas faktiškai kontroliuojanti jėga, yra visapusiškai atsakinga už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir humanitarinę padėtį vietoje;

L.  kadangi 2008 m. įsiveržimas buvo pirmas didelis išpuolis prieš Europoje nusistovėjusią tvarką; kadangi po šio išpuolio ėjo kiti, įskaitant Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje;

M.  kadangi šalies viduje perkelti gruzinai Arčil Tatunašvili, Giga Otchozorija ir Davit Bašaruli neteisėtai neteko gyvybės dėl brutalių okupacinio Rusijos režimo atstovų Suchumyje ir Cchinvalyje veiksmų;

N.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, tariamai įvykdytų konflikto metu, tyrimą;

O.  kadangi bendras Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų – Lenkijos Prezidento Lecho Kaczyński, Estijos Prezidento Toomaso Hendriko Ilveso, Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus, Latvijos Ministro Pirmininko Ivarso Godmanio ir Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos – ad hoc vizitas Gruzijoje 2008 m. rugpjūčio 12 d. daugelio yra laikomas itin svarbiu veiksniu, užkirtusiu kelią Rusijos pajėgų judėjimui Tbilisio link, kai Rusijos pajėgos buvo vos 50 km nuo Gruzijos sostinės, ir padėjusiu ES Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai tarpininkauti siekiant ugnies nutraukimo;

P.  kadangi Rusijos Federacija toliau neleidžia EUMM patekti į Gruzijai priklausančias Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijas, pažeisdama 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, sudarytą tarpininkaujant ES, ir taip apsunkindama misijos galimybes visapusiškai įgyvendinti savo įgaliojimus;

1.  pakartoja, kad vienareikšmiškai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pripažįsta, kad JT Chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. ESBO Paryžiaus chartijoje įtvirtinti principai yra taikos Europos žemyne kertiniai akmenys;

2.  dar kartą pabrėžia, kad suverenumas, nepriklausomybė ir taikaus ginčų sprendimas yra pagrindiniai principai, kuriais remiasi Europos saugumo tvarka; pabrėžia, kad konfliktų sprendimas Gruzijoje yra labai svarbus didinant viso Europos žemyno saugumą ir stabilumą; mano, kad šie konfliktai ir tolesnė Gruzijos teritorijų okupacija išlieka potencialia grėsme kitų Europos šalių suverenumui;

3.  reikalauja, kad Rusijos Federacija atšauktų savo sprendimą dėl Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų vadinamosios nepriklausomybės pripažinimo; smerkia Venesuelos, Nikaragvos, Sirijos ir Nauru sprendimą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo ir ragina šį pripažinimą atšaukti;

4.  pažymi, jog būtina, kad Rusijos Federacija besąlygiškai laikytųsi visų 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, visų pirma, įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos;

5.  reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų okupaciją ir visapusiškai gerbtų Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų neliečiamumą ir kad ji sustabdytų abiejų šių regionų de facto integraciją į Rusijos administravimo sferą;

6.  patvirtina, kad ES yra tvirtai įsipareigojusi padėti taikiai išspręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą naudojant visas turimas priemones ir laikantis visaapimančio požiūrio, be kita ko, naudojantis ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais, kuris yra vienas iš Ženevos tarptautinių diskusijų pirmininkų, ir EUMM Gruzijoje pagalba ir vykdant nepripažinimo ir bendradarbiavimo politiką;

7.  ragina Gruzijos vyriausybę toliau bendradarbiauti su TBT palengvinant Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro biuro vykdomus tyrimus, taip pat užtikrinant, kad TBT registras galėtų vykdyti savo įgaliojimus ryšių su visuomene ir nukentėjusiųjų dalyvavimo procese;

8.  ragina Rusijos Federaciją besąlygiškai suteikti EUMM atstovams galimybę besąlygiškai patekti į Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų teritorijas, kad ši misija galėtų vykdyti savo įgaliojimus; primena, kad EUMM yra vienintelis nuolatinis tarptautinių pajėgų vietoje atstovas ir teikia nešališką informaciją apie padėtį prie administracinės sienos, ir ragina pratęsti jos įgaliojimus po 2018 m. gruodžio 14 d.;

9.  ragina Rusijos Federaciją nustoti toliau formuoti administracinę sienos ribas, kurias ji siekia įtvirtinti įrengdama spygliuotos vielos užtvaras ir kitas dirbtines kliūtis; taip pat ragina nutraukti brovimąsi į Gruzijos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją ir tolesnį administracinės sienos plėtimą – šiais veiksmais tyčia siekiama riboti žmonių tarpusavio ryšius ir izoliuoti abiejų okupuotų regionų gyventojus;

10.  smerkia tyčinį dešimčių Gruzijos kaimų ir bažnyčių okupuotose Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijose sunaikinimą, taip pat tyčinį mėginimą ištrinti gruzinų kultūros ir istorijos pėdsakus okupuotose teritorijose, ir smerkia priešiškas ir nesantaiką sėjančias iniciatyvas, kaip antai vadinamasis 2017 m. referendumas dėl pritarimo Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) pavadinimo keitimui;

11.  ragina Rusijos Federaciją laikytis taikaus konfliktų sprendimo principo ir prisijungti prie Gruzijos vienašališko įsipareigojimo nenaudoti jėgos, kurį Gruzijos prezidentas patvirtino sakydamas kalbą Europos Parlamente 2010 m. lapkričio 23 d.;

12.  palankiai vertina naują Gruzijos vyriausybės taikos iniciatyvą „Žingsnis geresnės ateities link“, kuria siekiama gerinti asmenų, gyvenančių Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionuose, humanitarines ir socialines bei ekonomines sąlygas, taip pat skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti susiskaldžiusių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą;

13.  primena Rusijos Federacijai, kaip okupuojančiai valstybei, jai tenkančias prievoles gyventojų atžvilgiu ir tai, kad ji turi nutraukti žmogaus teisių pažeidimus, judėjimo laisvės ir teisės gyventi šalyje apribojimus, diskriminaciją dėl etninės kilmės bei teisės į nuosavybę ir teisės mokytis gimtąja kalba pažeidimą okupuotose Gruzijos teritorijose;

14.  be to, ragina Rusijos Federaciją nutraukti nebaudžiamumą ir etniniu pagrindu vykdomus nusikaltimus Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijose, taip pat pašalinti visas kliūtis, trukdančias užtikrinti, kad Gruzijos šalies viduje perkeltų asmenų Archilo Tatunashvilio, Gigos Otkhozorios ir Davido Basharulio žudikai sulauktų teisingumo;

15.  palankiai vertina tai, kad Gruzijos parlamentas priėmė nešališką rezoliuciją, kuria nustatomas asmenų, atsakingų už pažeidimus, ir tokius pažeidimus dangstančių asmenų juodasis sąrašas (G. Otchozorios ir A. Tatunašvili sąrašas), ir ragina valstybes nares ir Tarybą įtraukti į juodąjį sąrašą tuos, kurie yra arba gali būti įtraukti į G. Otchozorios ir A. Tatunašvili sąrašą, ir taikyti jiems nacionalines arba ES masto sankcijas;

16.  ragina Rusijos Federaciją leisti šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams saugiai ir oriai grįžti į savo namus ir užtikrinti tarptautinėms žmogaus teisių stebėjimo misijoms nekliudomą prieigą vietoje;

17.  dar kartą smerkia ardomąją propagandos, dezinformacijos ir socialinių tinklų infiltravimo politiką, kuria siekiama susilpninti demokratiją ir visuomenę Gruzijoje diskredituojant institucijas, manipuliuojant visuomenės nuomone, skleidžiant melagingas žinias, kurstant socialinę įtampą ir didinant visuotinį nepasitikėjimą žiniasklaida; todėl smerkia informacinį karą, kurį Rusija vykdo naudodamasi valstybinėmis žiniasklaidos priemonėmis tam, kad tyčia skleistų melagingas naujienas, darytų poveikį vidaus politikai ir kenktų Europos integracijos procesams;

18.  pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi priimti nuoseklią, suderintą, vieningą ir tvirtą poziciją Rusijos vykdomos okupacijos ir aneksijos politikos klausimu, nes tai vienintelis būdas užtikrinti taikų konflikto Gruzijoje sprendimą ir užkirsti kelią panašiems konfliktams kaimyninėse šalyse;

19.  ragina ES institucijas priimti požiūrį, kuris atitiktų Europos Parlamento požiūrį ir valstybių narių nacionalinių parlamentų politiką, naudojantis aiškesniais ir tikslesniais terminais, Rusijos agresiją Gruzijoje apibrėžiančiais kaip Rusijos Federacijos vykdomą Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų okupaciją;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams ir Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440.

Atnaujinta: 2019 m. sausio 8 d.Teisinis pranešimas