Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2634(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0274/2018

Pateikti tekstai :

B8-0274/2018

Debatai :

PV 13/06/2018 - 17

Balsavimas :

PV 14/06/2018 - 7.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0267

Priimti tekstai
PDF 282kWORD 47k
Ketvirtadienis, 2018 m. birželio 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Derybos dėl naujo ES-AKR partnerystės susitarimo
P8_TA(2018)0267B8-0274/2018

2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimų derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (2018/2634(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktas jo peržiūras(1),

–  atsižvelgdamas į 1975 m. Džordžtauno susitarimą, kuriuo įsteigta AKR grupė, ir į 1992 m. atliktą jo peržiūrą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (COM(2017)0763),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“ (JOIN(2016)0052),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą konsultacijų dokumentą „Nauja Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno šalių partnerystė po 2020 m.“ (JOIN(2015)0033),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą baigiamąjį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Parlamento, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2017 m. gruodžio 7 d. nuomonę dėl atnaujintos partnerystės su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis ir į 2016 m. gegužės 12 d. nuomonę dėl ES santykių su AKR valstybių grupe ateities,

–  atsižvelgdamas į 7-ąjį ir 8-ąjį AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimus, vykusius atitinkamai 2012 m. gruodžio 13–14 d. Malabe ir 2016 m. gegužės 4 d. Port Morsbyje,

–  atsižvelgdamas į 103-iąjį ir 105-ąjį jungtinės AKR ir ES ministrų tarybos susitikimus, vykusius atitinkamai 2016 m. balandžio 26–27 d. Dakare ir 2017 m. gegužės 3–4 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29–30 d. Abidžane vykusį ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. AKR Pripažintų ekspertų grupės ataskaitą dėl AKR ateities po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. 8-ojo AKR valstybių grupės AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo(6) ir į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtas rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos deklaraciją dėl AKR ir ES santykių nustojus galioti Kotonu susitarimui parlamentinio aspekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų pareiškimą dėl AKR ir ES santykių ateities(8),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl būsimų derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (O-000043/2018 – B8-0025/2018 ir O-000044/2018 – B8-0026/2018),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Kotonu susitarimo tvirtumas ir acquis grindžiami keliais išskirtiniais ypatumais, pavyzdžiui, teisiškai privalomu jo pobūdžiu ir išsamumu (dokumentą sudaro trys ramsčiai: vystomasis bendradarbiavimas, politinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityse), taip pat dideliu biudžetu, vykdomu per Europos plėtros fondą (EPF);

B.  kadangi, nors ES ir nepavyko pasiekti tikslo 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV), siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) AKR ir ES partnerystė atliko svarbų vaidmenį;

C.  kadangi AKR ir ES partnerystė labai padeda naikinti skurdą, integruoti AKR valstybes į pasaulio ekonomikos sistemą ir užtikrinti, kad jos taptų veiksmingesnėmis pasaulinėmis daugiašalių derybų prekybos ir kovos su klimato kaita klausimais dalyvėmis;

D.  kadangi AKR ir ES partnerystė, palaikant AKR valstybių ir ES valstybių narių politinį dialogą, joms suteikia daugiau galimybių patekti į rinkas ir skatina geriau suprasti vieni kitų pozicijas, vertybes ir normas;

E.  kadangi, nors AKR ir ES partnerystė labai padėjo siekti TVT, pažanga, daroma siekiant tokių tikslų kaip skurdo panaikinimas ir AKR valstybių integracija į pasaulio ekonomiką, iki šiol nepakankama, nes pusė AKR valstybių vis dar laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis pasaulio šalimis (angl. LDCs), o jų visų prekybos apimtis sudaro mažiau nei 5 proc. pasaulio prekybos ir apie 2 proc. pasaulio BVP;

F.  kadangi AS įkūrimas ir bendra Afrikos ir ES strategija, Bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija ir ES strategija Ramiojo vandenyno regionui yra įrodymai, kad ES, spręsdama bendro intereso ir nerimą keliančius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su taika ir saugumu, terorizmu ir migracija, vadovaujasi požiūriu, kuriuo vis daugiau dėmesio skiriama regionams;

G.  kadangi taika, saugumas ir politinis stabilumas yra būtinos darnaus vystymosi sąlygos;

H.  kadangi, remiantis subsidiarumo ir papildomumo principais, bendrame pagrinde ir regioniniuose susitarimuose turi būti atsižvelgiama į regioninius ir žemyninius ypatumus;

I.  kadangi AKR nustatė tris derybų ramsčius, kurie yra:

   prekyba, investicijos ir paslaugos,
   vystomasis bendradarbiavimas, mokslas ir technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos,
   politinis dialogas ir sąmoningumas;

J.  kadangi politinis dialogas dėl esminių elementų, nurodytų Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose, yra konkreti teisinė priemonė, skirta bendroms AKR ir ES partnerystės vertybėms puoselėti ir demokratijai, geram valdymui ir žmogaus teisėms skatinti, nes šie veiksniai yra labai svarbūs tvariam vystymuisi užtikrinti;

K.  kadangi akivaizdu, jog reikia užtikrinti, kad naujajame susitarime būtų išsaugomos žmogaus teisių sąlygos ir stiprinamas politinis dialogas;

L.  kadangi, nors 2010 m. peržiūrint Kotonu susitarimą aiškiai pripažintas nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmuo, jų dalyvavimas svarstant AKR ir ES politikos kryptis ir veiklą, įskaitant programavimo, kontrolės ir vertinimo procesus, yra ribotas;

M.  kadangi politiniu dialogu iš esmės naudojamasi ne kaip prevencine priemone, o vėlyvuoju politinių krizių etapu;

N.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijoms taikomi vis griežtesni teisės aktai ir kiti jų veiklos ir veiksmų laisvės apribojimai;

O.  kadangi daugelyje AKR valstybių dėl techninių pajėgumų spręsti apmokestinimo srities klausimus trūkumo apribojamas tiek vidaus pajamų sutelkimas, tiek dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime mokesčių klausimais;

P.  kadangi EPF finansuojamas tiesioginiais ES valstybių narių įnašais ir jam netaikomos įprastos ES biudžeto taisyklės; kadangi Parlamentas neturi jokių kitų įgaliojimų EPF biudžeto požiūriu, tik patvirtinti jau išmokėtas lėšas, taip pat jis neturi oficialių teisių tikrinti EPF programavimo proceso;

Q.  kadangi stiprinti AKR ir ES partnerystės parlamentinį aspektą, taip pat jos, kaip patarėjos, vaidmenį turėtų būti svarbiausi naujosios partnerystės ypatumai;

R.  kadangi dažni ir įvairūs AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos posėdžiai uteikia galimybę palaikyti nuolatinį Europos Parlamento ir AKR valstybių dialogą, taip didinant jo teisėtumą ir stiprinant parlamentinę diplomatiją; kadangi įvairiuose politiniuose forumuose jungtine parlamentine asamblėja naudojamasi kaip parlamentinės diplomatijos modeliu;

1.  palankiai vertina Komisijos rekomendacijoje dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl partnerystės susitarimo, siūlomus pagrindinius būsimo AKR valstybių grupės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo aspektus ir bendrą struktūrą;

2.  pabrėžia, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., DVT ir Europos konsensusas dėl vystymosi turi būti atnaujintos AKR ir ES partnerystės pagrindai;

3.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinti DVT laikoma vienu iš pagrindinių tikslų, tačiau apgailestauja, kad į siūlomus susitarimus neįtrauktos konkrečios įgyvendinimo priemonės; pabrėžia būtinybę į visas būsimo susitarimo politikos sritis, planus ir intervencines priemones įtraukti tokius kompleksinius klausimus kaip aplinkos tvarumas, kovos su klimato kaita tikslai, lyčių lygybė ir socialinis teisingumas;

4.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujo partnerystės susitarimo numatyta galimybė įtraukti išorės partnerius;

5.  primena, kad pirmasis DVT yra panaikinti skurdą, kuris daugelyje AKR valstybių tebėra pagrindinė problema; todėl pabrėžia, kad kova su skurdu ir toliau turi būti pagrindinis būsimojo susitarimo aspektas;

6.  pažymi, kad Komisija iš esmės atsižvelgė į Parlamento nuomonę ir kad bendrasis pagrindas bei regioniniai susitarimai bus vienodai teisiškai privalomi, kaip to reikalavo Parlamentas;

7.  primena, kad į būsimąjį partnerystės susitarimą bus įtraukti lygybės, tarpusavio pagarbos ir bendrų interesų principai;

8.  primygtinai reikalauja, kad esminiai Kotonu partnerystės susitarimo elementai – pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratiniai ir teisinės valstybės principai ir geras valdymas – ir toliau būtų bendradarbiavimo po 2020 m. pagrindas, taip pat neatskiriama pagrindinio susitarimo ir regioninių susitarimų bei protokolų dalis; ragina Komisiją ir Tarybą į derybų įgaliojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, aiškiai įtraukti laisvę nebūti diskriminuojamam dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, kaip išdėstyta 1995 m. Pekino veiksmų platformoje ir peržiūros konferencijų baigiamuosiuose dokumentuose;

9.  pabrėžia, kad, siekiant didinti atsakomybę, žmogaus teisių ir valdymo klausimus būtina spręsti remiantis esamomis tarptautinėmis regioninių ir visos Afrikos valdymo organų nustatytomis teisinėmis priemonėmis, įstatymais, principais ir mechanizmais;

10.  primena, kad į būsimąją AKR valstybių ir ES valstybių narių partnerystę turi būti įtraukta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir kad ši partnerystė turėtų padėti visais lygmenimis įgyvendinti šią darbotvarkę;

11.  ragina ES ir AKR derybininkus į šio susitarimo bendrąjį pagrindą įtraukti aiškią nuostatą, kad visos jo šalys turi visapusiškai įgyvendinti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

12.  primygtinai reikalauja užtikrinti bendrajame pagrinde išdėstytų principų ir susitarimuose nustatytų regioninių prioritetų suderinamumą ir pabrėžia, kad į pagrindą reikėtų įtraukti aiškią nuorodą dėl atskaitomybės, stebėsenos ir peržiūros mechanizmų reikalavimų nesilaikymo atveju; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti užtikrinama šalių atskaitomybė piliečiams ir pilietinei visuomenei ir kad bendros institucijos turėtų numatyti mechanizmus, kuriais pilietinė visuomenė ir piliečiai galėtų pranešti apie žmogaus teisių įsipareigojimų ir kitų esminių elementų pažeidimo atvejus;

13.  pakartoja visoms derybų šalims, kad politinis dialogas yra esminė Kotonu susitarimo dalis ir kad visa apimančioje naujojo susitarimo sistemoje ir regionų lygmeniu jis ir toliau turi būti pagrindinis teisinis ramstis;

14.  pabrėžia, kad politinis dialogas yra neatsiejama partnerystės dalis ir vertingas pagrindas siekiant pagerinti šalių partnerių gyventojų padėtį; todėl ragina atidžiau stebėti žmogaus teisių padėtį šiose šalyse ir pabrėžia, kad stebėsena turi būti įtrauki, skaidri ir aktyvi; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad pilietinė visuomenė visais lygmenimis prasmingai dalyvautų dialoge;

15.  primena, kad politinis dialogas turi būti suderintas ir grindžiamas tarpusavio pagarba;

16.  pabrėžia, kad vykdant ES ir AKR bendradarbiavimą turėtų būti numatytas tarpusavio vertinimo mechanizmas, kad būtų galima nuolat, įtraukiant parlamentus, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, stebėti DVT įgyvendinimo pažangą ir susijusias spragas, taip pat reguliariai vertinti, kaip laikomasi žmogaus teisių ir kitų esminių elementų, ir teikti viešas šios srities ataskaitas; mano, kad, norint veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti DVT, reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo, artumo ir subsidiarumo principų, taip pat aktyvų vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų dalyvavimą; ragina, siekiant stiprinti AKR ir ES valstybių santykius, palaikyti aktyvesnius tarpusavio ryšius ir dialogą;

17.  primena, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) yra regioninio bendradarbiavimo pagrindas ir vystymosi ir regioninės integracijos priemonės; todėl ragina juos visapusiškai integruoti į naująjį AKR ir ES susitarimą;

18.  ragina didinti politinę AKR ir ES partnerystės įtaką pasaulinėje arenoje, kad partnerės galėtų tapti veiksmingesnėmis pasaulinėmis veikėjomis;

19.  ragina į būsimąjį susitarimą įtraukti aiškias nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojamas privačiojo sektoriaus vaidmuo ir jo atsakomybė; visų pirma, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad vystymosi partnerystės programose dalyvaujančios įmonės visu projektų įgyvendinimo laikotarpiu laikytųsi įmonių socialinės atsakomybės principų, įskaitant JT pasaulinį susitarimą, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinius darbo standartus, aplinkos standartus ir JT konvenciją prieš korupciją; pabrėžia, kad tiek ES, tiek AKR valstybės turi parengti nacionalinius planus, skirtus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams, visų pirma deramo patikrinimo nuostatoms, įgyvendinti;

20.  primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimas naudojant apmokestinimą yra svarbiausias darnaus vystymosi finansavimo pajamų šaltinis; apgailestauja dėl to, kad su neteisėtais finansiniais srautais ir mokesčių slėpimu skirtoms kovoti priemonėms įgaliojimų projekte neteikiama daug svarbos; ragina derybų šalis į naująjį susitarimą įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl finansinės ir techninės pagalbos besivystančioms šalims siekiant prisitaikyti prie naujų pasaulinių kovos su mokesčių slėpimu standartų, įskaitant automatinį keitimąsi informacija, informaciją apie tikruosius bendrovių savininkus ir apie tarptautinių įmonių viešą ataskaitų pagal šalis teikimą, siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, remiantis G 20 ir EBPO pavyzdžiais; be to, ragina šalis įsipareigoti padėti sukurti teisiškai privalomą JT tarpvyriausybinę įstaigą bendradarbiavimo mokesčių srityje klausimais;

21.  apgailestauja, kad, nepaisant didelių problemų, kurių dėl klimato kaitos kyla AKR valstybių ūkininkams, į derybų įgaliojimų projektą neįtraukta jokių nuostatų dėl darnaus vystymosi aspekto žemės ūkyje užtikrinimo; ragina derybų šalis į naująjį susitarimą įtraukti paramos darnaus ūkininkavimo praktikai sistemas;

22.  ragina į politinio dialogo, programavimo ir įgyvendinimo procesus aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę, taip pat remti jos gebėjimų stiprinimą; pabrėžia, kaip svarbu į politinį dialogą įtraukti pilietinę visuomenę, ypač tais atvejais, kai politika daro tiesioginį poveikį vietos grupėms; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose šalyse mažėja pilietinės visuomenės veiksmų laisvė, taip pat į būtinybę įtraukti tokias grupes, kurios negali organizuotai ginti savo interesų arba kurių, nepaisant teisėtų demokratinių interesų, nepripažįsta jų vyriausybė, pavyzdžiui, mažumas, jaunimą ir moteris;

23.  pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas turėtų būti grindžiamas įvairių jos atliekamų vaidmenų pripažinimu ir kad jos, kaip visateisės šio susitarimo dalyvės, vaidmuo turėtų būti išplėstas;

24.  pabrėžia, kad į naująjį AKR ir ES partnerystės susitarimą turi būti visapusiškai įtraukti veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo principai ir kad nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti šalies atsakomybę, orientavimąsi į rezultatus, vystymosi proceso įtraukumą, skaidrumą ir tarpusavio atskaitomybę, turi būti pagrindiniai šio susitarimo ir regioninių protokolų ramsčiai; pabrėžia būtinybę užtikrinti geografiniu požiūriu suderintą požiūrį į pagalbos skyrimą, daugiausia dėmesio skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms; mano, kad sąlyga skirti pagalbą atsižvelgiant į bendradarbiavimą su ES migracijos klausimais nesuderinama su sutartais vystymosi veiksmingumo principais;

25.  pabrėžia, kad pagal atnaujinto ES ir AKR bendradarbiavimo ir (arba) partnerystės principus turėtų būti užtikrinami veiksmingesni bendri veiksmai sprendžiant įvairias šiuo metu pasaulyje kylančias problemas, pavyzdžiui, kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

26.  pakartoja, kad pagal būsimąjį susitarimą turi būti suteikiama galimybė didinti įsipareigojimus užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir labiau laikytis jo principų, taip pat turėtų būti įtraukti sistemingos politikos suderinamumo vystymosi labui stebėsenos mechanizmai; atsižvelgdamas į tai, primena ES delegacijų vaidmenį, atliekamą skatinant politikos suderinamumą vystymosi labui, ir pabrėžia, kad jos turi nuolat rengti dialogus šalies lygmeniu;

27.  pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį ir užtikrinti DVT finansavimą, labai svarbu sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas, sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikei vietos kapitalo rinkų plėtrai ir surasti lėšų ribotam OPV biudžetui atsverti;

28.  dar kartą pabrėžia, kaip svarbu stiprinti būsimojo susitarimo parlamentinį aspektą užtikrinant, kad būsimoji visa apimanti jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų tikrą patariamąją galią, taip pat kad ji palaikytų atvirą, demokratinį ir visapusišką parlamentinį dialogą; prašo užtikrinti šios asamblėjos teisinį ir veiklos autonomiškumą; reikalauja, kad jungtinė parlamentinė asamblėja aktyviai dalyvautų įgyvendinant susitarimą ir kad su ja būtų reguliariai konsultuojamasi visais svarbiais partnerytės klausimais; mano, kad jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų būti visapusiškai įtraukta į derybas dėl būsimosios partnerystės;

29.  ragina toliau dėti pastangas, siekiant griežtinti jungtinės parlamentinės asamblėjos atliekamą vystymosi programavimo tikrinimą;

30.  yra įsitikinęs, kad AKR ir ES lygmeniu turi būti rengiami reguliarūs, bent kartą per metus vykstantys susitikimai, siekiant užtikrinti partnerystės tęstinumą ir stabilumą, taip pat sudaryti sąlygas reguliariai teikti pažangos, daromos siekiant DVT, ir žmogaus teisių bei kitų esminių šio susitarimo elementų laikymosi ataskaitas ir atlikti šios srities tarpusavio vertinimus, kaip ragino Parlamentas;

31.  todėl rekomenduoja jungtinę parlamentinę asamblėją susieti su naująja regionine struktūra, daugiausia dėmesio skiriant darbui regioniniuose forumuose ir aktyviai įtraukiant nacionalinius ir regioninius parlamentus; mano, kad AKR ir ES ministrų taryba ir jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų susitikti per plenarinę sesiją reguliariai, bet ne taip dažnai kaip šiuo metu, pakaitomis ES ir vienoje iš AKR valstybių, tačiau sesija turėtų būti rengiama neatsižvelgiant į Ministrų tarybos sušaukimą; ragina ES Tarybai pirmininkaujančias ES valstybes nares aktyviau dalyvauti rengiantis jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijoms, jas organizuojant ir rengiant;

32.  prašo, kad ES ir AKR valstybių parlamentų narių susitikimai pagal regioninius susitarimus kiekviename regione būtų rengiami ne rečiau kaip kartą per metus ir kad kartu būtų surengiamas daugiašalis suinteresuotųjų subjektų forumas, kuriame dalyvautų nevalstybiniai subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, jaunimą ir privačiojo sektoriaus atstovus;

33.  yra įsitikinęs, kad Panafrikos Parlamentas turi tapti tvirtu būsimojo ES ir Afrikos susitarimo ramsčiu, visų pirma būsimos ES ir Afrikos tarybos atžvilgiu ir kartu su ja; šiuo požiūriu ragina Komisiją ir jos AKR partneres ankstyvuoju derybų etapu paskelbti pasiūlymų dėl parlamentinio aspekto ir Panafrikos Parlamento vaidmens tekstus ir šiuo klausimu konsultuotis su atitinkamai Panafrikos Parlamentu ir Europos Parlamentu;

34.  primena, kad pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų procedūros etapais, ir pakartoja, kad reikia susitarti dėl geresnės praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija visu tarptautinių susitarimų įgyvendinimo ciklu tvarkos; be to, ragina Tarybą ir Komisiją išsamiai ir laiku informuoti jungtinę parlamentinę asamblėją apie šias derybas;

35.  ragina Europos Sąjungos Tarybą paskelbti Tarybos patvirtintus derybų įgaliojimus; ragina AKR valstybių grupę taip pat paskelbti savo derybų įgaliojimus;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungos komisijai, Panafrikos Parlamentui ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/03_01/pdf/mn3012634_en.pdf.
(2) http://www.wipo.int/edocs/trtdocs/en/acp/trt_acp_3.pdf.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0371.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.
(5) OL C 349, 2017 10 17, p. 11.
(6) OL C 310, 2016 8 25, p. 19.
(7) OL C 170, 2017 5 30, p. 36.
(8) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/1081264en.pdf.

Atnaujinta: 2019 m. sausio 8 d.Teisinis pranešimas