2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2016/97 nuostatos dėl valstybių narių perkėlimo priemonių taikymo datos (COM(2017)0792 – C8-0449/2017 – 2017/0350(COD))

P8_TA(2018)0044 A8-0024/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0792),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0449/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0024/2018),

A.  kadangi dėl skubos priežasčių esama pagrindo balsuoti prieš pasibaigiant Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. kovo 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2016/97 nuostatos dėl valstybių narių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių taikymo datos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/411.)

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dvišalio susitarimo dėl prudencinių draudimo ir perdraudimo priemonių sudarymo projekto (08054/2017 – C8-0338/2017 – 2017/0075(NLE))

P8_TA(2018)0045 A8-0008/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08054/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dvišalį susitarimą dėl prudencinių draudimo ir perdraudimo priemonių (08065/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0338/2017),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją (A8-0008/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Annemie Turtelboom Audito Rūmų nare (C8-0008/2018 – 2018/0801(NLE))

P8_TA(2018)0046 A8-0027/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0008/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0027/2018),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2018 m. vasario 20 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Annemie Turtelboom Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimo (N8-0052/2018 – C8-0036/2018 – 2018/0901(NLE))

P8_TA(2018)0047 A8-0030/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Boštjano Jazbeco skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu (N8-0052/2018),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(1), 56 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0030/2018),

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti Bendros pertvarkymo valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant atrankos procedūrą turi būti paisoma lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų;

C.  kadangi, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalies, Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. patvirtino trumpąjį kandidatų eiti reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų Bendros pertvarkymo valdybos narių pareigas sąrašą;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį trumpasis sąrašas pateiktas Parlamentui;

E.  kadangi 2018 m. vasario 14 d. Komisija patvirtino pasiūlymą dėl Boštjano Jazbeco skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu ir pateikė jį Parlamentui;

F.  kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmė tikrinti į Bendros pertvarkymo valdybos narius pasiūlyto kandidato duomenis, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

G.  kadangi 2018 m. vasario 21 d. komitetas surengė Boštjano Jazbeco klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui skirti Boštjaną Jazbecą Bendros pertvarkymo valdybos nariu penkerių metų kadencijai;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 225, 2014 7 30, p. 1.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo (2018/2574(RSO))

P8_TA(2018)0048 B8-0125/2018

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą(1) dėl specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (toliau – TAXE 1 specialusis komitetas) įsteigimo, jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(2),

—  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą(3) dėl specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (toliau – TAXE 2 specialusis komitetas) sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(4),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą(5) dėl Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (toliau – PANA tyrimo komitetas) sudarymo. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė,

—  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(6),

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 197 straipsnį,

1.  nusprendžia sudaryti Specialųjį komitetą finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais, kurio įgaliojimai yra tokie:

2.  nusprendžia, kad specialusis komitetas, atlikdamas savo darbą, turi atsižvelgti į neseniai, t. y. 2017 m. lapkričio 5 d., Rojaus dokumentuose atskleistą informaciją ir visus atitinkamus pokyčius komiteto kompetencijai priklausančiose srityse, kurie gali įvykti per jo įgaliojimų laiką;

3.  nusprendžia, kad specialusis komitetas turės 45 narius;

4.  nusprendžia, kad įgaliojimai specialiajam komitetui suteikiami dvylikai mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

(1) OL C 310, 2016 8 25, p. 42. (2) OL C 366, 2017 10 27, p. 51. (3) OL C 399, 2017 11 24, p. 201. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310. (5) OL L 166, 2016 6 24, p. 10. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0491.

2018 m. kovo 1 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos (COM(2016)0750 – C8-0496/2016 – 2016/0392(COD))(1)

P8_TA(2018)0049 A8-0021/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis (3)  spiritinių gėrimų sektoriui taikomos priemonės turėtų padėti siekti aukšto vartotojų apsaugos lygio, užkirsti kelią klaidinančiai veiklai ir užtikrinti, kad rinka būtų skaidri ir vyktų sąžininga konkurencija. Taikant šias priemones turėtų būti apsaugota gera Sąjungos spiritinių gėrimų reputacija Sąjungoje ir pasaulio rinkoje, nes ir toliau būtų atsižvelgiama į naudojamus tradicinius spiritinių gėrimų gamybos metodus ir padidėjusį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį. Turėtų būti atsižvelgiama ir į spiritinių gėrimų sektoriaus technologines naujoves, kai jomis galima pagerinti kokybę nepakeičiant tradicinių atitinkamo spiritinio gėrimo ypatybių. Spiritinių gėrimų gamyba yra glaudžiai susijusi su žemės ūkio sektoriumi. Šis ryšys nurodo ne tik vieną iš pagrindinių Sąjungos žemės ūkio produktų realizavimo būdų, bet ir yra labai svarbus Sąjungoje pagamintų spiritinių gėrimų kokybę ir reputaciją lemiantis veiksnys. Todėl glaudus ryšys su žemės ūkio sektoriumi turėtų būti pabrėžiamas šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose; (3)  spiritinių gėrimų sektoriui taikomos priemonės turėtų padėti siekti aukšto vartotojų apsaugos lygio, pašalinti informacijos asimetriją, užkirsti kelią klaidinančiai veiklai ir užtikrinti, kad rinka būtų skaidri ir vyktų sąžininga konkurencija. Taikant šias priemones turėtų būti apsaugota gera Sąjungos spiritinių gėrimų reputacija Sąjungoje ir pasaulio rinkoje, nes ir toliau būtų atsižvelgiama į naudojamus tradicinius spiritinių gėrimų gamybos metodus ir padidėjusį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį. Turėtų būti atsižvelgiama ir į spiritinių gėrimų sektoriaus technologines naujoves, kai jomis galima pagerinti kokybę nepakeičiant tradicinių atitinkamo spiritinio gėrimo ypatybių. Spiritinių gėrimų gamyba reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/20021a, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/20111b ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/6251c ir yra glaudžiai susijusi su žemės ūkio sektoriumi. Šis ryšys nurodo ne tik vieną iš pagrindinių Sąjungos žemės ūkio produktų realizavimo būdų, bet ir yra labai svarbus Sąjungoje pagamintų spiritinių gėrimų kokybę, saugą ir reputaciją lemiantis veiksnys. Todėl glaudus ryšys su žemės ūkio maisto produktų sektoriumi turėtų būti pabrėžiamas šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose; ____________________________ 1a 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). 1b 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18). 1c 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (OL L 95, 2017 4 7, p. 1). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)   spiritiniams gėrimams taikytinos priemonės yra ypatingos, palyginti su bendrosiomis žemės ūkio maisto produktų sektoriui taikomomis taisyklėmis. Šiuo atveju ypatumai susiję su tuo, kad siekiama ir toliau išlaikyti tradicinius gamybos metodus, kad spiritiniai gėrimai yra glaudžiai susiję su žemės ūkio sektoriumi, su aukštos kokybės produktų naudojimu ir įsipareigojimu užtikrinti vartotojų saugą – tam spiritinių gėrimų sektorius visada žada skirti didelį dėmesį; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis (4)  siekiant užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų laikomasi vienodesnio požiūrio, šiame reglamente turėtų būti nurodyti aiškūs spiritinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat geografinių nuorodų apsaugos kriterijai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ar žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų prekinių pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant maisto produktus taisyklės; (4)  siekiant užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų laikomasi vienodesnio požiūrio, šiame reglamente turėtų būti nurodyti aiškūs spiritinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat geografinių nuorodų apsaugos kriterijai, nedarant poveikio Sąjungoje vartojamų oficialiųjų kalbų ir raidynų įvairovei. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ar žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų prekinių pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant maisto produktus taisyklės; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis (15)  kai kuriais atvejais iš maisto tvarkymo subjektų, kurie nori atkreipti vartotojų dėmesį į savo produkto savybes, gali būti reikalaujama arba jie gali pageidauti nurodyti spiritinių gėrimų kilmės vietą. Toks kilmės vietos nurodymas turėtų atitikti suderintus kriterijus. Todėl turėtų būti numatytos specialiosios nuostatos dėl kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus; (15)  kai kuriais atvejais iš maisto tvarkymo subjektų, kurie nori atkreipti vartotojų dėmesį į savo produkto savybes, gali būti reikalaujama arba jie gali pageidauti nurodyti spiritinių gėrimų kilmės vietą. Todėl turėtų būti numatytos specialiosios nuostatos dėl kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis (17)  dėl geografinių nuorodų apsaugos yra svarbu tinkamai atsižvelgti į Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS susitarimas) nuostatas, ypač į jo 22 ir 23 straipsnius, ir Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT susitarimas), kurie buvo patvirtinti Tarybos sprendimu 94/800/EB12; (17)  dėl geografinių nuorodų apsaugos yra svarbu tinkamai atsižvelgti į Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS susitarimas) nuostatas, ypač į jo 22 ir 23 straipsnius, ir Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT susitarimas), kurie buvo patvirtinti Tarybos sprendimu 94/800/EB12. Siekiant sustiprinti apsaugą ir veiksmingiau kovoti su klastojimu, tokia apsauga turėtų būti taip pat taikoma prekėms, kurios per Sąjungos muitų teritoriją vežamos tranzitu; __________________ __________________ 12 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1). 12 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1). Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis (18)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/201213 spiritiniams gėrimams netaikomas. Todėl turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografines nuorodas, kuriomis nurodoma, kad spiritiniai gėrimai yra kilę iš šalies teritorijos ar toje teritorijoje esančio regiono ar vietovės, jei spiritinio gėrimo tam tikra savybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina jo geografinei kilmei, turėtų registruoti Komisija; (18)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/201213 spiritiniams gėrimams netaikomas. Todėl turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografines nuorodas, kuriomis nurodoma, kad spiritiniai gėrimai yra kilę iš šalies teritorijos ar toje teritorijoje esančio regiono ar vietovės, jei spiritinio gėrimo tam tikra savybė, reputacija, tradicinis perdirbimo ir gamybos metodas ar kita savybė iš esmės priskirtina jo geografinei kilmei, turėtų registruoti Komisija; _________________ _________________ 13 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1). 13 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1). Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a konstatuojamoji dalis (nauja) (18a)  spiritiniams gėrimams su geografine nuoroda, pagamintiems iš vynų, neturinčių saugomos kilmės vietos nuorodos, ir registruotiems pagal šį reglamentą, turėtų būti taikomos tokios pat gamybos potencialo valdymo priemonės, kurios taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/20131a; _______________________ 1a 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671). Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis (19)  turėtų būti nustatyta Sąjungos ar trečiųjų valstybių geografinių nuorodų registravimo, pakeitimo ir galimo panaikinimo pagal TRIPS susitarimą procedūra, kartu automatiškai pripažįstant Sąjungos esamų saugomų geografinių nuorodų statusą. Siekiant užtikrinti nuoseklų su geografinėmis nuorodomis susijusių procedūrinių taisyklių taikymą visuose atitinkamuose sektoriuose, šios spiritiniams gėrimams taikomos procedūros turėtų būti parengtos naudojantis išsamesnėmis ir gerai patikrintomis žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis procedūromis, nustatytomis Reglamente (ES) Nr. 1151/2012, kartu atsižvelgiant į spiritinių gėrimų ypatumus. Siekiant supaprastinti registravimo procedūras ir užtikrinti, kad informacija maisto tvarkymo subjektams ir vartotojams būtų prieinama elektroniniu būdu, turėtų būti sukurtas elektroninis geografinių nuorodų registras; (19)  turėtų būti nustatyta Sąjungos ar trečiųjų valstybių geografinių nuorodų registravimo, pakeitimo ir galimo panaikinimo pagal TRIPS susitarimą procedūra, kartu automatiškai pripažįstant Sąjungos esamų registruotų geografinių nuorodų statusą. Siekiant užtikrinti nuoseklų su geografinėmis nuorodomis susijusių procedūrinių taisyklių taikymą visuose atitinkamuose sektoriuose, šios spiritiniams gėrimams taikomos procedūros turėtų būti parengtos naudojantis panašiomis į žemės ūkio ir maisto produktams taikomas procedūromis, nustatytomis Reglamente (ES) Nr. 1151/2012, kartu atsižvelgiant į spiritinių gėrimų ypatumus. Siekiant supaprastinti registravimo procedūras ir užtikrinti, kad informacija maisto tvarkymo subjektams ir vartotojams būtų prieinama elektroniniu būdu, turėtų būti sukurtas skaidrus, išsamus ir lengvai prieinamas elektroninis geografinių nuorodų registras, kuris turėtų tokią pat teisinę galią kaip Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priedas. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 registruotas geografines nuorodas Komisija turėtų automatiškai įrašyti į registrą. Prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Komisija turėtų užbaigti Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede įrašytų geografinių nuorodų tikrinimą pagal to reglamento 20 straipsnį; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis (20)  valstybių narių valdžios institucijos turėtų būti atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis, o Komisijai turėtų būti suteikta galimybė stebėti ir tikrinti, kaip šio reglamento laikomasi. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės keistųsi reikiama informacija; (20)  itin svarbu išsaugoti aukštus kokybės standartus siekiant išlaikyti spiritinių gėrimų sektoriaus reputaciją ir vertę. Valstybių narių valdžios institucijos turėtų būti atsakingos užtikrinti, kad standartas būtų išlaikytas laikantis šio reglamento. Vis dėlto Komisijai turėtų būti suteikta galimybė stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi šio reglamento tam, kad ji galėtų užtikrinti vienodą jo įgyvendinimą. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės keistųsi reikiama informacija; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis (21)  vykdant kokybės politiką ir siekiant aukštos spiritinių gėrimų kokybės bei jų įvairovės spiritinių gėrimų sektoriuje, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti griežtesnes jų teritorijoje gaminamų spiritinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, nei nustatytos šiame reglamente; (21)  vykdant kokybės politiką ir siekiant aukštos spiritinių gėrimų kokybės bei jų įvairovės spiritinių gėrimų sektoriuje, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti griežtesnes jų teritorijoje gaminamų spiritinių gėrimų gamybos, apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, nei nustatytos šiame reglamente; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis (22)  siekiant atsižvelgti į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą, atitinkamų tarptautinių standartų raidą ir būtinybę gerinti ekonomines gamybos ir prekybos sąlygas, tradicinius išlaikymo procesus, o išimtiniais atvejais – importuojančių trečiųjų valstybių įstatymus ir užtikrinti geografinių nuorodų apsaugą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento I skyriuje pateiktų spiritinių gėrimų kategorijų techninių apibrėžčių ir reikalavimų bei kai kurioms iš jų taikomų specialių taisyklių, šio reglamento II skyriuje pateiktų ženklinimo ir pateikimo taisyklių, šio reglamento III skyriuje pateiktų su geografinėmis nuorodomis susijusių taisyklių ir šio reglamento IV skyriuje pateiktų patikrų bei keitimosi informacija taisyklių pakeitimo arba nuo jų leidžiančių nukrypti nuostatų; (22)  siekiant atsižvelgti į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą, atitinkamų tarptautinių standartų raidą ir būtinybę gerinti ekonomines gamybos ir prekybos sąlygas, tradicinius išlaikymo procesus, o išimtiniais atvejais – importuojančių trečiųjų valstybių įstatymus ir užtikrinti visišką geografinių nuorodų apsaugą, kartu atsižvelgiant į tai, kad svarbu taikyti tradicinius metodus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento I skyriuje pateiktų spiritinių gėrimų kategorijų techninių apibrėžčių ir reikalavimų bei kai kurioms iš jų taikomų specialių taisyklių, šio reglamento II skyriuje pateiktų ženklinimo ir pateikimo taisyklių, šio reglamento III skyriuje pateiktų su geografinėmis nuorodomis susijusių taisyklių ir šio reglamento IV skyriuje pateiktų patikrų bei keitimosi informacija taisyklių pakeitimo arba nuo jų leidžiančių nukrypti nuostatų; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis (23)  siekiant greitai reaguoti į ekonominius ir technologinius pokyčius, susijusius su spiritiniais gėrimais, kuriems taikomas šis reglamentas, kurie nepriskirti jokiai kategorijai ir kuriems neparengtos jokios techninės specifikacijos, tam, kad būtų apsaugoti vartotojai ir gamintojų ekonominiai interesai ir suvienodinti šių spiritinių gėrimų gamybos ir kokybės reikalavimai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl naujų spiritinių gėrimų kategorijų ir jų techninių specifikacijų įtraukimo tam tikromis sąlygomis į šio reglamento II priedo I ir II dalyse pateiktus sąrašus; Išbraukta. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio i punkto įžanginė dalis i)  arba tiesiogiai, vienu iš šių būdų: i)  arba tiesiogiai, vienu iš šių būdų, naudojamų atskirai arba juos derinant: Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio i punkto 2 įtrauka –  maceruojant ar panašiai apdorojant augalines medžiagas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje, žemės ūkio kilmės distiliatuose, spiritiniuose gėrimuose arba jų mišinyje, kaip apibrėžta šiame reglamente; –  maceruojant ar panašiai apdorojant augalines medžiagas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje, žemės ūkio kilmės distiliatuose, spiritiniuose gėrimuose arba jų derinyje, kaip apibrėžta šiame reglamente; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio i punkto 3 įtraukos įžanginė dalis –  į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, žemės ūkio kilmės distiliatą arba spiritinius gėrimus pridedant: –  į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, žemės ūkio kilmės distiliatą arba spiritinius gėrimus pridedant vieną ar daugiau toliau išvardytų medžiagų: Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio ii punkto įžanginė dalis ii)  į spiritinį gėrimą pridedant bet kurių iš toliau išvardytų medžiagų: ii)  į spiritinį gėrimą pridedant bet kurių iš toliau išvardytų medžiagų atskirai arba jas derinant: Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio ii punkto 4 a įtrauka (nauja) –  gėrimų; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto įžanginė dalis 3)  mišinys – spiritinis gėrimas, nurodytas II priedo I dalyje arba atitinkantis geografinę nuorodą, sumaišytas su bet kuria iš šių medžiagų: 3)  mišinys – spiritinis gėrimas, nurodytas II priedo I dalyje arba atitinkantis geografinę nuorodą, sumaišytas su viena ar keliomis iš šių medžiagų: Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b a papunktis (naujas) ba)  žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto įžanginė dalis 4)  sudėtinis terminas – II priedo I dalyje nurodyto spiritinio gėrimo prekinių pavadinimų derinys arba geografinės nuorodos, apibūdinančios spiritinį gėrimą, iš kurio kilo visas galutinio produkto alkoholis, terminų derinys kartu su bet kuriuo iš šių dalykų: 4)  sudėtinis terminas – II priedo I dalyje nurodyto spiritinio gėrimo prekinių pavadinimų derinys arba geografinės nuorodos, apibūdinančios spiritinį gėrimą, iš kurio kilo visas galutinio produkto alkoholis, terminų derinys kartu su vienu ar daugiau šių dalykų: Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas 6)  geografinė nuoroda – nuoroda, rodanti, kad spiritinis gėrimas yra kilęs iš šalies teritorijos arba toje teritorijoje esančio regiono ar vietovės, jei spiritinio gėrimo tam tikra savybė, reputacija ar kitas požymis iš esmės priskirtinas jo geografinei kilmei; 6)  geografinė nuoroda – pavadinimas, įregistruotas pagal šį reglamentą, rodantis, kad spiritinis gėrimas yra kilęs iš šalies teritorijos arba toje teritorijoje esančio regiono ar vietovės, jei spiritinio gėrimo tam tikra savybė, reputacija ar kitas požymis iš esmės priskirtinas jo geografinei kilmei; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 7 punktas 7)  produkto specifikacija – dokumentas, pridėtas prie geografinės nuorodos apsaugos paraiškos, kurioje nurodytos specifikacijos, kurias tas spiritinis gėrimas turi atitikti; 7)  produkto specifikacija – dokumentas, pridėtas prie geografinės nuorodos apsaugos paraiškos, kurioje nurodytos specifikacijos, kurias tas spiritinis gėrimas turi atitikti, ir atitinkantis Reglamente (EB) Nr. 110/2008 nurodytą techninės dokumentacijos bylą; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 11 a punktas (naujas) 11a)  grupė – spiritinių gėrimų gamintojų, perdirbėjų ar importuotojų, kurie jungiasi pagal konkrečius sektorius ir sukuria didelę apyvartą, susivienijimas; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 11 b punktas (naujas) 11b)  žemės ūkio kilmės – gautas iš SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis 1.  Alkoholiniams gėrimams gaminti ir dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitiems alkoholinių gėrimų gamyboje leistiniems priedams skiesti ar tirpinti naudojamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis. 1.  Spiritiniams gėrimams gaminti ir dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitiems spiritinių gėrimų gamyboje leistiniems priedams skiesti ar tirpinti naudojamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis 2.  Alkoholiniams gėrimams gaminti ir dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitiems alkoholinių gėrimų gamyboje leistiniems priedams skiesti ar tirpinti naudojami tik žemės ūkio kilmės distiliatai. 2.  Spiritiniams gėrimams gaminti ir dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitiems spiritinių gėrimų gamyboje leistiniems priedams skiesti ar tirpinti naudojami tik žemės ūkio kilmės distiliatai. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Prekiaujant etilo alkoholiu arba žemės ūkio kilmės distiliacijos produktais, žaliavos, iš kurių jie gauti, nurodomos jų lydimuosiuose elektroniniuose dokumentuose. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies e punktas e)  jie saldinami tik pagal I priedo 3 punktą, siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį. e)  jie nesaldinami, nebent reikia sušvelninti galutinį produkto skonį. Didžiausias saldinimo produktų kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, turi neviršyti II priede kiekvienai kategorijai nustatytų ribų. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalies e punktas e)  kad atitiktų tam tikro produkto savybes, jie gali būti saldinti pagal I priedo 3 punkto reikalavimus ir atsižvelgiant į atitinkamus valstybių narių teisės aktus. e)  jie gali būti saldinti. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 3 dalies e punktas e)  kad atitiktų tam tikro produkto savybes, jie gali būti saldinti pagal šio reglamento I priedo 3 punktą. e)  jie gali būti saldinti. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis 5 straipsnis 5 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai Deleguotieji įgaliojimai 1.  Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl: 1.  Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl: a)   I priede nustatytų techninių apibrėžčių pakeitimo; a)  I priede nustatytų techninių apibrėžčių pakeitimo; b)  II priedo I dalyje nurodytų spiritinių gėrimų kategorijų reikalavimų ir specialiųjų taisyklių, susijusių su II priedo II dalyje išvardytais tam tikrais spiritiniais gėrimais, pakeitimo. Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti deleguotieji aktai priimami neviršijant įrodytų reikmių, kylančių dėl kintančių vartotojų poreikių, technologijų pažangos, atitinkamų tarptautinių standartų raidos ir produktų inovacijų būtinybės. Pirmos pastraipos a punkte nurodyti deleguotieji aktai, nors pagal juos atsižvelgiama į tradicinių gamybos metodų valstybėse narėse svarbą, priimami neviršijant įrodytų reikmių, kylančių dėl kintančių vartotojų poreikių, technologijų pažangos, atitinkamų tarptautinių standartų raidos ir produktų inovacijų būtinybės. 2.  Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl naujų spiritinių gėrimų kategorijų įtraukimo į II priedą. Nauja kategorija gali būti įtraukta, jei laikomasi šių sąlygų: a)  siekiant apsaugoti vartotojų ir gamintojų interesus, ekonominiu ir techniniu atžvilgiu būtina spiritinį gėrimą parduoti tam tikru pavadinimu ir laikantis vienodų techninių specifikacijų; b)  spiritinis gėrimas užima didelę rinkos dalį nors vienoje valstybėje narėje; c)  naujos kategorijos pavadinimas yra plačiai naudojamas pavadinimas, o jei tai neįmanoma – yra aprašomojo pobūdžio (juo visų pirma nurodoma spiritiniam gėrimui gaminti naudojama žaliava); d)  nustatomos naujos kategorijos techninės specifikacijos, pagrįstos esamos kokybės įvertinimu ir Sąjungos rinkoje naudojamais gamybos parametrais. Nustatant technines specifikacijas, laikomasi Sąjungoje taikomų vartotojų apsaugos teisės aktų ir atsižvelgiama į visus atitinkamus tarptautinius standartus. Techninėmis specifikacijomis užtikrinama sąžininga Sąjungos gamintojų konkurencija ir gera Sąjungos spiritinių gėrimų reputacija. 3.  Išimtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, Komisijai pagal 43 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo I priede nustatytų techninių apibrėžčių reikalavimų, II priedo I dalyje nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų reikalavimų ir specialiųjų taisyklių, susijusių su tam tikrais II priedo II dalyje nurodytais spiritiniais gėrimais. 3.  Išimtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, Komisijai pagal 43 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo I priede nustatytų techninių apibrėžčių reikalavimų, II priedo I dalyje nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų reikalavimų ir specialiųjų taisyklių, susijusių su tam tikrais II priedo II dalyje nurodytais spiritiniais gėrimais. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Žaliavų pavadinimai arba augalų pavadinimai, kurie yra rezervuoti kaip tam tikrų spiritinių gėrimų kategorijų produktų pavadinimai, gali būti naudojami visiems maisto produktams, įskaitant spiritinius gėrimus, apibūdinti ir pateikti, jei, ypač spiritinių gėrimų atveju, užtikrinama, kad nebus klaidinami vartotojai. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis 3.  Jei spiritinis gėrimas atitinka daugiau negu vienai iš II priedo I dalies 15–47 spiritinių gėrimų kategorijų nustatytus reikalavimus, jis gali būti parduodamas vienu ar daugiau toms kategorijoms priskirtų prekinių pavadinimų. 3.  Jei spiritinis gėrimas atitinka daugiau negu vienai iš II priedo I dalyje išvardytų 15–47 spiritinių gėrimų kategorijų nustatytus reikalavimus, jis gali būti pateikiamas rinkai vienu ar daugiau toms kategorijoms priskirtų prekinių pavadinimų. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis Jei prekinis pavadinimas yra papildomas arba pakeičiamas pagal pirmos pastraipos a punktą, tame punkte nurodyta geografinė nuoroda tame punkte gali būti papildoma tik: Jei įteisintas pavadinimas yra papildomas arba pakeičiamas pagal pirmos pastraipos a punktą, tame punkte nurodyta geografinė nuoroda tame punkte gali būti papildoma tik: Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos a punktas a)  2008 m. vasario 20 d. jau vartotais terminais, kurie taikomi esamoms geografinėms nuorodoms, kaip apibrėžta 34 straipsnio 1 dalyje, arba a)  2008 m. vasario 20 d. jau vartotais terminais, kurie taikomi esamoms geografinėms nuorodoms, kaip apibrėžta 34 straipsnio 1 dalyje, įskaitant valstybėse narėse tradiciškai vartojamus terminus, skirtus nurodyti, kad produkto kilmės nuoroda saugoma pagal nacionalinės teisės aktus, arba Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos b punktas b)  terminais, nurodytais atitinkamoje produkto specifikacijoje. b)  visais terminais, kurie leidžiami pagal atitinkamo produkto specifikaciją. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punktas a)  maisto produktams gaminti naudojamas alkoholis kilęs tik iš spiritinio gėrimo, nurodyto sudėtiniame termine ar užuominoje, išskyrus etilo alkoholį, kuris gali būti kvapiosiose medžiagose, naudojamose tam maisto produktui gaminti, ir a)  maisto produktams gaminti naudojamas alkoholis kilęs tik iš spiritinio gėrimo, nurodyto sudėtiniame termine ar užuominoje, išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, kuris gali būti naudojamas kaip pagalbinė medžiaga kvapiosiose medžiagose, naudojamose tam maisto produktui gaminti, ir Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 5 dalis 5.  Užuomina į spiritinio gėrimo kategoriją arba geografinę nuorodą, daroma pateikiant maisto produktą, nepateikiama toje pat linijoje kaip prekinis pavadinimas. Nepažeidžiant 10 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, pateikiant alkoholinį gėrimą, užuominos šrifto dydis yra mažesnis už prekinio pavadinimo ir sudėtinio termino šriftus. 5.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 13 straipsnio 1 daliai, užuomina į spiritinio gėrimo kategoriją arba geografinę nuorodą, daroma pateikiant maisto produktą, nepateikiama toje pat linijoje kaip prekinis pavadinimas. Nepažeidžiant šio reglamento 10 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, pateikiant alkoholinį gėrimą, užuominos šrifto dydis yra mažesnis už prekinio pavadinimo ir sudėtinio termino šriftus. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a straipsnis (naujas) 9a straipsnis Ženklinimas alkoholio įpylimo atveju Jei į spiritinį gėrimą, nurodytą II priedo 1–14 kategorijose, įpilta praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 4 punkte, tam spiritiniam gėrimui suteikiamas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Jam negali būti suteiktas 1–14 kategorijų gėrimams rezervuotas pavadinimas. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Mišinio prekinis pavadinimas yra „spiritinis gėrimas“. Mišinio prekinis pavadinimas yra „spiritinis gėrimas“. Jis aiškiai nurodomas gerai matomoje etiketės vietoje. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 dalis 3.  Pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą gali būti nurodomas tik trumpiausiai brandintos alkoholinės sudedamosios dalies brandinimo laikotarpis ar amžius, su sąlyga, kad spiritinis gėrimas buvo brandinamas prižiūrint valstybės narės mokesčių institucijoms arba kitoms lygiavertes garantijas suteikiančioms institucijoms. 3.  Pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą gali būti nurodomas tik trumpiausiai brandintos alkoholinės sudedamosios dalies brandinimo laikotarpis ar amžius, su sąlyga, kad visos spiritinio gėrimo brandinimo operacijos buvo vykdomos prižiūrint valstybės narės mokesčių institucijoms arba kitoms lygiavertes garantijas suteikiančioms institucijoms. Komisija įsteigia viešą registrą, kuriame pateikiamas brandinimą kiekvienoje valstybėje narėje kontroliuojančių institucijų sąrašas. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Kai pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą nurodomas spiritinio gėrimo išlaikymo ar brandinimo laikotarpis, jis taip pat turi būti nurodytas lydimajame elektroniniame dokumente. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 b dalis (nauja) 3b.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, brendžio, brandinto naudojant dinaminio brandinimo, arba „criaderas y solera“, sistemą, atveju vidutinis brandinimo laikotarpis, apskaičiuotas pagal IIa priedą, gali būti paminėtas pateikiant ar ženklinant gėrimą tik tuo atveju, jei brendžio brandinimo metu buvo taikoma kompetentingos institucijos patvirtinta kontrolės sistema. Brendžio ženklinimo etiketėje vidutinis brandinimo laikotarpis nurodomas metais ir pateikiama nuoroda į dinaminio brandinimo sistemą (isp. „criaderas y solera“). Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 dalis 1.  Jei nurodoma spiritinio gėrimo kilmė, ji turi atitikti kilmės šalį arba teritoriją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/201316 60 straipsnį. 1.  Jei nurodoma spiritinio gėrimo kilmė, ji turi atitikti vietovę ar regioną, kuriame buvo atliktas galutinio produkto gamybos proceso etapas, suteikęs spiritiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines savybes. __________________ 16 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1). Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 a dalis (nauja) Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, tais atvejais, kai spiritiniai gėrimai gaminami Sąjungoje ir skirti eksportui, geografinės nuorodos ir II priede kursyvu nurodyti terminai gali būti papildyti vertimais, kai tai teisiškai privaloma šalyje, į kurią importuojami gėrimai. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnis 14 straipsnis 14 straipsnis Saugomų geografinių nuorodų Sąjungos simbolio naudojimas Sąjungos geografinių nuorodų simbolio naudojimas Ženklinant ir pateikiant spiritinius gėrimus gali būti nurodomas saugomų geografinių nuorodų Sąjungos simbolis. Pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus su geografine nuoroda gali būti naudojamas Sąjungos saugomos geografinės nuorodos simbolis, priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 12 straipsnio 7 dalį. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnis 16 straipsnis 16 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai Deleguotieji įgaliojimai 1.  Kad būtų atsižvelgta į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą, atitinkamų tarptautinių standartų raidą ir būtinybę gerinti ekonomines gamybos ir prekybos sąlygas, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl: 1.  Kad būtų atsižvelgta į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą, atitinkamų tarptautinių standartų raidą ir būtinybę gerinti ekonomines gamybos ir prekybos sąlygas, kartu užtikrinant vartotojų apsaugą ir atsižvelgiant į tradicinius gamybos metodus, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šį reglamentą papildančius deleguotuosius aktus dėl: a)  taisyklių, taikomų spiritinių gėrimų etiketėse nurodant sudėtinius terminus arba užuominas, pakeitimų, a)  taisyklių, taikomų spiritinių gėrimų etiketėse nurodant sudėtinius terminus arba užuominas, pakeitimų, b)  mišinių pateikimo ir ženklinimo taisyklių pakeitimų ir b)  mišinių pateikimo ir ženklinimo taisyklių pakeitimų ir c)  etaloninių Sąjungos spiritinių gėrimų analizės metodų atnaujinimo ir papildymo. c)  etaloninių Sąjungos spiritinių gėrimų analizės metodų atnaujinimo ir papildymo. 2.  Siekiant atsižvelgti į valstybėse narėse naudojamus tradicinius brandinimo procesus, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl brandinimo laikotarpio ar amžiaus nurodymo pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą. 2.  Siekiant atsižvelgti į valstybėse narėse naudojamus tradicinius brandinimo procesus, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl brandinimo laikotarpio ar amžiaus nurodymo pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą. 3.  Išimtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, Komisijai pagal 43 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo šiame skyriuje išdėstytų pateikimo ir ženklinimo nuostatų. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalis 1.  Saugomas geografines nuorodas gali naudoti bet kuris spiritinį gėrimą parduodantis ūkio subjektas, jei toks produktas pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos. 1.  Geografines nuorodas gali naudoti bet kuris spiritinį gėrimą parduodantis ūkio subjektas, jei toks produktas pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis 2.  Saugomos geografinės nuorodos ir spiritiniai gėrimai, kuriems pavadinti, laikantis produkto specifikacijos, naudojami tokie saugomi pavadinimai, saugomi nuo: 2.  Geografinės nuorodos ir spiritiniai gėrimai, kuriems pavadinti, laikantis produkto specifikacijos, naudojami tokie saugomi pavadinimai, saugomi nuo: Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis i)  panašiems produktams, neatitinkantiems produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos, arba i)  panašiems produktams, neatitinkantiems produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos, įskaitant tuos atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys, arba Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalies b punktas b)  bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo prirašomi žodžiai „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai; b)  bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo prirašomi žodžiai „rūšis“, „tipas“, „klasė“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai, įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys; Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalies c punktas c)  bet kokių melagingų ar klaidinančių nuorodų į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, pateikiamų ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, dėl kurios vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę; c)  bet kokių melagingų ar klaidinančių nuorodų į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį, sudedamąsias dalis ar esmines savybes, galinčių sudaryti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę jį pateikiant ar ženklinant; Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 3 dalis 3.  Saugomos geografinės nuorodos Sąjungoje neturi tapti bendriniais pavadinimais, kaip apibrėžta 32 straipsnio 1 dalyje. 3.  Geografinės nuorodos Sąjungoje neturi tapti bendriniais pavadinimais, kaip apibrėžta 32 straipsnio 1 dalyje. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Geografinių nuorodų apsauga, nurodyta 2 dalyje, taip pat taikoma prekėms, kurios į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Sąjungoje. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 4 dalis 4.  Valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, kad būtų sustabdytas neteisėtas saugomų geografinių nuorodų naudojimas, kaip nurodyta 2 dalyje. 4.  Valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, kad būtų sustabdytas neteisėtas geografinių nuorodų naudojimas, kaip nurodyta 2 dalyje. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Valstybės narės gali taikyti nuostatas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, 61–72 straipsniuose, vietovėms, kuriose gaminami vynai yra tinkami spiritinių gėrimų su geografine nuoroda gamybai. Taikant tas nuostatas, atitinkamos vietovės gali būti laikomos vietovėmis, kuriose galima gaminti vynus su saugoma kilmės nuoroda arba saugoma geografine nuoroda. Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 dalies e punktas e)  spiritinio gėrimo gaminimo būdo ir atitinkamais atvejais autentiškų ir nekintančių vietinių gamybos būdų apibūdinimas, taip pat informacija apie pakavimą, jei pareiškėjų grupė taip nustato ir pateikia pakankamą su produktu susijusį pagrindimą, kodėl produktas turi būti pakuojamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kad būtų išsaugota kokybė, užtikrinta kilmė ar užtikrinta kontrolė, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, visų pirma laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas srityse; e)  spiritinio gėrimo gamybos būdo ir atitinkamais atvejais autentiškų ir nekintančių vietinių gamybos būdų apibūdinimas, taip pat informacija apie pakavimą, jei pareiškėjas ar pareiškėjų grupė (toliau kartu – pareiškėjas) taip nustato ir pateikia pakankamą su produktu susijusį pagrindimą, kodėl produktas turi būti pakuojamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kad būtų išsaugota kokybė, užtikrinta kilmė ar užtikrinta kontrolė, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, visų pirma laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas srityse; Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 dalies f punktas f)  spiritinio gėrimo kokybės, reputacijos ar kitos savybės ir d punkte nurodytos geografinės vietovės ryšys; f)  išsamūs duomenys, patvirtinantys sąsają su geografine aplinka ar geografine kilme; Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas a)  pareiškėjų grupės ir valdžios institucijų arba, jei yra, įstaigų, tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai ir adresai; a)  pareiškėjo ir valdžios institucijų arba, jei yra, įstaigų, tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai ir adresai; Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punkto i papunktis i)  pagrindinė produkto specifikacijos informacija: spiritinio gėrimo pavadinimas, aprašymas, įskaitant atitinkamais atvejais specialias pakavimo ir ženklinimo taisykles, ir glaustas geografinės vietovės apibrėžimas; i)  pagrindinė produkto specifikacijos informacija: spiritinio gėrimo pavadinimas, kategorija, aprašymas, įskaitant atitinkamais atvejais specialias pakavimo ir ženklinimo taisykles, ir glaustas geografinės vietovės apibrėžimas; Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 2 dalies a punktas a)  pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas; a)  pareiškėjo pavadinimas ir adresas; Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 2 dalies c punktas c)  valstybės narės pareiškimas, kad, jos nuomone, pareiškėjų grupės pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas; c)  valstybės narės pareiškimas, kad, jos nuomone, pareiškėjo pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas; Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa Bendrą paraišką Komisijai teikia atitinkama valstybė narė arba atitinkamos trečiosios šalies pareiškėjų grupė, tiesiogiai arba per tos trečiosios šalies valdžios institucijas. Į paraišką įtraukiamas 20 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas visų atitinkamų valstybių narių pareiškimas. 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi visose atitinkamose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. Bendrą paraišką Komisijai teikia atitinkama valstybė narė arba atitinkamos trečiosios šalies pareiškėjas, tiesiogiai arba per tos trečiosios šalies valdžios institucijas. Į paraišką įtraukiamas 20 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas visų atitinkamų valstybių narių pareiškimas. 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi visose atitinkamose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 5 dalis 5.  Kai paraiška yra susijusi su trečiosios šalies geografine vietove, ji teikiama Komisijai tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas. 5.  Kai paraiška yra susijusi su trečiosios šalies geografine vietove, ji teikiama Komisijai per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas. Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnis 22 straipsnis Išbraukta. Laikina nacionalinė apsauga 1.  Valstybė narė pagal šį reglamentą gali suteikti tik laikiną nacionalinę pavadinimo apsaugą, kuri įsigalioja nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos. 2.  Tokia nacionalinė apsauga nustoja galioti sprendimo dėl įregistravimo pagal šį reglamentą priėmimo dieną arba paraiškos atsiėmimo dieną. 3.  Kai pavadinimas nėra registruotas pagal šį skyrių, visa atsakomybė už tokios nacionalinės apsaugos pasekmes tenka atitinkamai valstybei narei. 4.  Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal 1 dalį, daro poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir nedaro poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai. Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja visas paraiškas, kurias gauna pagal 21 straipsnį, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar atitinka šio skyriaus sąlygas. Šis nagrinėjimas trunka ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Tais atvejais, kai šio termino nesilaikoma, Komisija paraiškos teikėjui raštu nurodo tokio uždelsimo priežastis. 1.  Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja visas paraiškas, kurias gauna pagal 21 straipsnį, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar atitinka šio skyriaus sąlygas. Šis nagrinėjimas apima patikrinimą, ar nėra aiškių klaidų paraiškoje, ir, įprastai, trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Tais atvejais, kai šio termino nesilaikoma, Komisija paraiškos teikėjui raštu nedelsiant nurodo tokio uždelsimo priežastis. Komisija ne rečiau kaip kas mėnesį viešai skelbia pavadinimų, kuriems įregistruoti buvo pateiktos paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo datą. Komisija ne rečiau kaip kas mėnesį viešai skelbia pavadinimų, kuriems įregistruoti buvo pateiktos paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo datą. Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 1 dalis 1.  Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, gauta atlikus nagrinėjimą pagal 23 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, mano, kad registravimo sąlygos neįvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 1.  Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, gauta atlikus nagrinėjimą pagal 23 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, mano, kad registravimo sąlygos neįvykdytos, ji pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir kuriais paraiška atmetama. Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 2 dalis 2.  Jeigu Komisija negauna pranešimo apie prieštaravimą arba priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo pagal 24 straipsnį, ji, netaikydama 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais pavadinimas įregistruojamas. 2.  Jeigu Komisija negauna pranešimo apie prieštaravimą arba priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo pagal 24 straipsnį, ji pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir kuriais pavadinimas įregistruojamas. Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 3 dalies a punktas a)  jeigu susitarimas pasiektas – netaikydama 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, įgyvendinimo aktais įregistruoja pavadinimą ir prireikus iš dalies pakeičia pagal 23 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją, jei tokie pakeitimai nėra esminiai, arba a)  jeigu susitarimas pasiektas, pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildo šį reglamentą ir kuriais įregistruoja pavadinimą ir prireikus iš dalies pakeičia pagal 23 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją, jei tokie pakeitimai nėra esminiai, arba Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 3 dalies b punktas b)  jeigu susitarimo pasiekti nepavyko – priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sprendimas dėl registravimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. b)  jeigu susitarimo pasiekti nepavyko, pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir kuriuose pateikiamas sprendimas dėl registravimo. Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento 28 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja) Tais atvejais, kai taikoma nacionalinė teisė, paraiškos teikiamos laikantis nacionalinių teisės aktų. Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento 28 straipsnio 3 dalis 3.  Nagrinėjant paraišką daugiausia dėmesio skiriama pasiūlytam keitimui. 3.  Nagrinėjant paraišką sprendžiama tik dėl pasiūlyto keitimo. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento 29 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis Savo iniciatyva arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisėtą interesą, prašymu Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais panaikinama saugomos geografinės nuorodos registracija, tokiais atvejais: Savo iniciatyva arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisėtą interesą, prašymu Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant panaikinti saugomos geografinės nuorodos registraciją, tokiais atvejais: Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento 29 straipsnio 1 pastraipos b punktas b)  jeigu produktas, kurio pavadinimas įregistruotas kaip saugoma geografinė nuoroda, bent septynerius metus neteikiamas rinkai. b)  jeigu produktas, kurio pavadinimas įregistruotas kaip saugoma geografinė nuoroda, bent septynerius metus iš eilės neteikiamas rinkai. Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento 29 straipsnio 3 pastraipa Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Išbraukta. Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento 29 straipsnio 3 a pastraipa (nauja) Teisės aktai, kuriais panaikinama geografinių nuorodų registracija, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento 30 straipsnio 1 pastraipa Komisija, netaikydama 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais sudaromas ir nuolat atnaujinamas viešas elektroninis pagal šią sistemą pripažintų spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registras (toliau – registras). Komisija pagal 43 straipsnį priima šį reglamentą papildančius deleguotuosius aktus, kuriais sudaromas ir nuolat atnaujinamas viešas elektroninis pagal šią sistemą pripažintų spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registras (toliau – registras), kuris turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priedas ir jį pakeičia. Registre [įterpti išnašą su tiesiogine nuoroda į atitinkamą svetainę] suteikiama tiesioginė prieiga prie visų spiritinių gėrimų, kurių geografinės nuorodos užregistruotos, produktų specifikacijų. Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento 30 straipsnio 2 pastraipa Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios registro formos ir turinio taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir nustatomos išsamios registro formos ir turinio taisyklės. Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento 30 straipsnio 3 pastraipa Į registrą gali būti įrašytos trečiosiose šalyse pagamintų spiritinių gėrimų geografinės nuorodos, kurios Sąjungoje yra saugomos pagal tarptautinį susitarimą, kurio viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga. Į registrą gali būti įrašytos trečiosiose šalyse pagamintų spiritinių gėrimų geografinės nuorodos, kurios Sąjungoje yra saugomos pagal tarptautinį susitarimą, kurio viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, tik po to, kai Komisija šiuo klausimu priima deleguotąjį aktą. Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsauga pagal šio reglamento 2 straipsnį nedaro poveikio Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 93 straipsnyje apibrėžtų produktų saugomoms geografinėms nuorodoms ir kilmės nuorodoms. Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl reglamento 32 straipsnio 3 dalis 3.  Pavadinimas nėra saugomas kaip geografinė nuoroda, jei atitinkamai spiritinių gėrimų kategorijai nustatyti privalomi gamybos arba paruošimo etapai atliekami ne atitinkamoje geografinėje vietovėje. 3.  Pavadinimas nėra saugomas kaip geografinė nuoroda, jei atitinkamai spiritinių gėrimų kategorijai nustatyti privalomi etapai atliekami ne atitinkamoje geografinėje vietovėje. Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl reglamento 34 straipsnis 34 straipsnis 34 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su esamomis saugomomis geografinėmis nuorodomis Įgaliojimai, susiję su esamomis geografinėmis nuorodomis 1.  Nepažeidžiant 2 dalies, pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 saugomos geografinės spiritinių gėrimų nuorodos yra automatiškai saugomos kaip geografinės nuorodos pagal šį reglamentą. Komisija jas įtraukia į registrą. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 saugomos geografinės spiritinių gėrimų nuorodos yra automatiškai saugomos kaip geografinės nuorodos pagal šį reglamentą. Komisija jas įtraukia į registrą. 2.  Per ne ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija savo iniciatyva įgyvendinimo aktais gali nuspręsti panaikinti Reglamento (ES) Nr. 110/2008 20 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų apsaugą, jei jos neatitinka 2 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl reglamento 35 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas b)  kontrolės institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/200419 2 straipsnio antros pastraipos 5 punkte, veikianti kaip produktų sertifikavimo įstaiga. b)  įgaliotoji įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/62519 3 straipsnio 5 punkte, veikianti kaip produktų sertifikavimo įstaiga. __________________ __________________ 19 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1). 19 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1). Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl reglamento 35 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Nepaisant valstybių narių nacionalinės teisės aktų, tokio atitikties produkto specifikacijai patikrinimo išlaidas padengia tikrinami maisto tvarkymo subjektai. Nepaisant valstybių narių nacionalinės teisės aktų, tokio atitikties produkto specifikacijai patikrinimo išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai. Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl reglamento 35 straipsnio 5 dalis 5.  Kompetentingos institucijos ar institucijos, nurodytos 1 ir 2 dalyse, tikrinančios saugomų geografinių nuorodų atitiktį produkto specifikacijai, turi būti objektyvios ir nešališkos. Jos turi turėti kvalifikuotą personalą ir išteklius, būtinus jų užduotims atlikti. 5.  Kompetentingos institucijos ar institucijos, nurodytos 1 ir 2 dalyse, tikrinančios geografinių nuorodų atitiktį produkto specifikacijai, turi būti objektyvios ir nešališkos. Jos turi turėti kvalifikuotą personalą ir išteklius, būtinus jų užduotims atlikti. Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl reglamento 37 straipsnio 1 dalis 1.  Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta tvarka ir reikalavimai mutatis mutandis taikomi šio reglamento 35 ir 36 straipsniuose numatytoms patikroms. 1.  Reglamente (ES) 2017/625 nustatyta tvarka ir reikalavimai mutatis mutandis taikomi šio reglamento 35 ir 36 straipsniuose numatytoms patikroms. Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl reglamento 37 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje numatyta įpareigojimų kontrolė būtų konkrečiai įtraukta į atskirą daugiamečių nacionalinių kontrolės planų skirsnį pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41–43 straipsnius. 2.  Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje numatyta įpareigojimų kontrolė būtų konkrečiai įtraukta į atskirą daugiamečių nacionalinių kontrolės planų skirsnį pagal Reglamento (ES) 2017/625 109–111 straipsnius. Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl reglamento 37 straipsnio 3 dalis 3.  Į Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnio 1 dalyje nurodytas metines ataskaitas įtraukiamas atskiras skirsnis, kuriame pateikiama toje nuostatoje numatyta informacija apie šiuo reglamentu nustatytą įpareigojimų kontrolę. 3.  Į Reglamento (ES) 2017/625 113 straipsnio 1 dalyje nurodytas metines ataskaitas įtraukiamas atskiras skirsnis, kuriame pateikiama toje nuostatoje numatyta informacija apie šiuo reglamentu nustatytą įpareigojimų kontrolę. Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl reglamento 38 straipsnis 38 straipsnis 38 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai Deleguotieji įgaliojimai 1.  Siekiant atsižvelgti į gamybos nustatytoje geografinėje vietovėje ypatumus, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl: a)  geografinės vietovės ribų nustatymo papildomų kriterijų ir b)  su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusių apribojimų ir nukrypti leidžiančių nuostatų. 2.  Siekdama užtikrinti produktų kokybę ir atsekamumą, Komisija pagal 43 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais gali numatyti sąlygas, kuriomis į produktų specifikaciją gali būti įtraukta informacija apie 19 straipsnio e punkte nurodytą pakavimą arba 19 straipsnio h punkte nurodytas specialias ženklinimo taisykles. 3.  Siekdama užtikrinti gamintojų ar maisto tvarkymo subjektų teises ar pagrįstus interesus, Komisija pagal 43 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali nustatyti: 3.  Siekdama užtikrinti gamintojų ar ūkio subjektų teises ar pagrįstus interesus, Komisija pagal 43 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali nustatyti: a)  kokiais atvejais atskiras gamintojas gali teikti geografinės nuorodos apsaugos paraišką; a)  kokiais atvejais atskiras gamintojas gali teikti geografinės nuorodos apsaugos paraišką; b)  sąlygas, kurių turi būti laikomasi teikiant geografinės nuorodos apsaugos paraišką, vykdant preliminarias nacionalines procedūras, Komisijai nagrinėjant paraiškas, vykstant prieštaravimo procedūrai ir saugomos geografinės nuorodos panaikinimo procedūrai, įskaitant tais atvejais, kai geografinė vietovė yra kelių šalių teritorijoje. b)  sąlygas, kurių turi būti laikomasi teikiant geografinės nuorodos apsaugos paraišką, vykdant preliminarias nacionalines procedūras, Komisijai nagrinėjant paraiškas, vykstant prieštaravimo procedūrai ir saugomos geografinės nuorodos panaikinimo procedūrai, įskaitant tais atvejais, kai geografinė vietovė yra kelių šalių teritorijoje. 4.  Siekiant užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl produkto specifikacijoje pateikiamos informacijos apribojimo taisyklių, kai toks apribojimas yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelės apimties registravimo paraiškų. 4.  Siekiant užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl produkto specifikacijoje pateikiamos informacijos apribojimo taisyklių, kai toks apribojimas yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelės apimties registravimo paraiškų. 5.  Siekiant supaprastinti administracines su pakeitimo paraiškomis susijusias procedūras, įskaitant tais atvejus, kai atliekamas laikinas produkto specifikacijos keitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių arba dėl valdžios institucijų oficialiai pripažintų gaivalinių nelaimių ar nepalankių oro sąlygų, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl procedūros, susijusios su pakeitimais, kuriuos turi patvirtinti valstybės narės ir Komisija, taikymo sąlygų ir reikalavimų. 5.  Siekiant supaprastinti administracines su pakeitimo paraiškomis susijusias procedūras, įskaitant tais atvejus, kai atliekamas laikinas produkto specifikacijos keitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių arba dėl valdžios institucijų oficialiai pripažintų gaivalinių nelaimių ar nepalankių oro sąlygų, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl procedūros, susijusios su pakeitimais, kuriuos turi patvirtinti valstybės narės ir Komisija, taikymo sąlygų ir reikalavimų. 6.  Siekiant užkirsti kelią neteisėtam geografinių nuorodų naudojimui, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tinkamų veiksmų, kurių šiuo tikslu turi imtis valstybės narės. 6.  Siekiant užkirsti kelią neteisėtam geografinių nuorodų naudojimui, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tinkamų veiksmų, kurių šiuo tikslu turi imtis valstybės narės. 7.  Siekiant užtikrinti šiame skyriuje numatytų patikrų veiksmingumą, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų priemonių, susijusių su maisto tvarkymo subjektų pranešimų teikimu kompetentingoms institucijoms. 7.  Siekiant užtikrinti šiame skyriuje numatytų patikrų veiksmingumą, Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų priemonių, susijusių su ūkio subjektų pranešimų teikimu kompetentingoms institucijoms. Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl reglamento 40 straipsnio 1 dalis 1.  Už spiritinių gėrimų patikras atsakingos valstybės narės. Jos imasi priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi, ir paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento nuostatų laikymosi kontrolę. 1.  Pagal Reglamentą (ES) 2017/625 už spiritinių gėrimų patikras atsakingos valstybės narės. Jos imasi priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi, ir paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento nuostatų laikymosi kontrolę. Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl reglamento 43 straipsnio 2 dalis 2.  5, 16, 38 ir 41 straipsniuose ir 46 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. 2.  5, 16, 27, 29, 30, 38 ir 41 straipsniuose ir 46 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo... [OL: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl reglamento 46 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa 3.   19–23, 28 ir 29 straipsniai taikomi apsaugos ir pakeitimo paraiškoms bei panaikinimo prašymams, pateiktiems po šio reglamento taikymo pradžios dienos. 3.   19–23, 28 ir 29 straipsniai taikomi apsaugos ir pakeitimo paraiškoms bei panaikinimo prašymams, pateiktiems po šio reglamento taikymo pradžios dienos. Nuoroda į produkto specifikacijas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taip pat apima spiritinių gėrimų, saugomų pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, technines bylas, jei reikia ir visų pirma atsižvelgiant į šį straipsnį, taip pat šio reglamento 18, 28, 29, 35, 38 ir 39 straipsnius. Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 1 a punktas (naujas) 1a)  Žemės ūkio kilmės produktai – produktai, gauti iš SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų. Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 1 b punktas (naujas) 1b)  Distiliacija – procesas, per kurį alkoholinis medžiagų mišinys arba alkoholinis skystis pakaitinamas ir susidaręs garas vėl kondensuojamas (suskystinamas). Šiuo šiluminiu procesu siekiama atskirti pradinio mišinio medžiagas arba sustiprinti tam tikras alkoholinio skysčio organoleptines savybes. Atsižvelgiant į produktų kategoriją, gamybos būdą arba naudojamą kaitinimo prietaisą, šis distiliacijos procesas atliekamas vieną arba kelis kartus. Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 2 punkto 2 pastraipa Tais atvejais, kai daroma nuoroda į naudotas žaliavas, distiliatas turi būti gautas vien tik iš tų žaliavų. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į naudotas žaliavas, distiliatas turi būti gautas vien tik iš šitų žaliavų. Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 2 a punktas (naujas) 2a)  Šiame reglamente bendras terminas „distiliacija“ naudojamas vienkartinei ir daugkartinei distiliacijai arba pakartotinei distiliacijai. Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 3 punkto e a papunktis (naujas) ea)   stevija, Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 3 punkto f papunktis f)  kitų natūralių angliavandenių medžiagų, turinčių panašų poveikį kaip ir a–e punktuose nurodyti produktai. f)  kitų natūralių medžiagų arba žemės ūkio žaliavų, turinčių panašų poveikį kaip ir a–e punktuose nurodyti produktai. Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 4 punktas 4)  Alkoholio įpylimas – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų įpylimas į spiritinį gėrimą. 4)  Alkoholio įpylimas – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų įpylimas į spiritinį gėrimą. Spiritiniams gėrimams gaminti ir dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitiems spiritinių gėrimų gamyboje leistiniems priedams skiesti ar tirpinti naudojamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis; Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 8 a punktas (naujas) 8a)   Aromatizavimas – kvapiųjų medžiagų ar aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto sudėtinių dalių įdėjimas spiritinio gėrimo gamybos metu. Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 14 punktas 14)  Dažymas – vieno ar kelių dažiklių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 I priedo 2 punkte, naudojimas gaminant spiritinį gėrimą. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 16 a punktas (naujas) 16a)   Pagaminimo vieta – vieta arba regionas, kuriame įvyko gatavo produkto gamybos proceso etapas, suteikiantis spiritiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines galutines savybes. Pavienės I priede praleistos apibrėžtys. Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 pastraipos 16 b punktas (naujas) 16b)   Apibūdinimas – sąvokos, panaudotos ženklinime, pateikime, pakuotėje, gėrimo vežimo dokumentuose, komerciniuose dokumentuose, pirmiausia sąskaitose ir važtaraščiuose, taip pat jo reklamoje. Pakeitimas 107 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 1 kategorijos a punkto ii papunktis ii)  spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik alkoholinio fermentavimo ir distiliavimo būdu iš cukranendrių syvų ir pasižymintis romui būdingomis aromato savybėmis, kuriame lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 225 gramai hektolitre absoliutaus alkoholio. Šis spiritinis gėrimas gali būti tiekiamas rinkai įrašant žodžius „žemės ūkio“ kaip prekinio pavadinimo „romas“ kvalifikatorių, kartu su Prancūzijos užjūrio departamentų ir Madeiros autonominio regiono geografinėmis nuorodomis. ii)  spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik alkoholinio fermentavimo ir distiliavimo būdu iš cukranendrių syvų ir pasižymintis romui būdingomis aromato savybėmis, kuriame lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 225 gramai hektolitre absoliutaus alkoholio. Šis spiritinis gėrimas gali būti tiekiamas rinkai įrašant žodžius „žemės ūkio“ kaip teisinio pavadinimo „romas“ kvalifikatorių, tik kartu su viena iš Prancūzijos užjūrio departamentų ir Madeiros autonominio regiono užregistruota geografine nuoroda. Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 1 kategorijos f a punktas (naujas) fa)  Siekiant praturtinti galutinį produkto skonį, į romą gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 2 kategorijos antraštinė dalis 2.  Whisky arba Whiskey 2.  Whisky arba Whiskey (Jei pakeitimas bus priimtas, žodžiai „Whisky arba Whiskey“ turi būti pažymėti pasviruoju šriftu.) Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 2 kategorijos c punktas c)  Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 54 punkte. c)  Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 4 punkte. Pakeitimas 111 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 2 kategorijos d punktas d)  Whisky arba whiskey neturi būti saldinamas ar aromatizuojzmas ir turėti kitų priedų, išskyrus gryną karamelę, kuri naudojama kaip dažiklis. d)  Whisky arba whiskey neturi būti saldinamas ar aromatizuojzmas ir turėti kitų priedų, išskyrus gryną karamelę (E150a), kuri naudojama kaip dažiklis. Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 3 kategorijos b punktas b)  Minimali stipraus grūdų gėrimo (išskyrus Korn) alkoholio koncentracija yra 37 tūrio proc. b)  Minimali stipraus grūdų gėrimo (išskyrus Korn) alkoholio koncentracija yra 35 tūrio proc. Pakeitimas 113 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 3 kategorijos f a punktas (naujas) fa)  Stiprūs grūdų gėrimai skoniui sušvelninti gali būti saldinami ne daugiau kaip 10 gramų cukraus, išreikšto invertuotu cukrumi, litre galutinio produkto. Pakeitimas 114 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 4 kategorijos d punktas d)  Vyno spiritas nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams. d)  Vyno spiritas nearomatizuojamas. Tai taikoma ir medžiagų, kurios naudojamos pagal tradicinius gamybos metodus, pridėjimui. Komisija pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustato, kokias medžiagas leidžiama naudoti visoje Sąjungoje, ir tai darydama orientuojasi į tradicinius gamybos metodus atskirose valstybėse narėse. Pakeitimas 115 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 4 kategorijos f a punktas (naujas) fa)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į vyno spiritą gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 4 kategorijos f b punktas (naujas) fb)  Sąvoką „Branntwein“ toliau leidžiama vartoti su žodžiu „Essig“ („actas“) actui vadinti, teikti ir ženklinti. Pakeitimas 117 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 5 kategorijos antraštinė dalis 5.  Brandy arba Weinbrand 5.  Brandy arba Weinbrand Pakeitimas 118 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 5 kategorijos d punktas d)  Brandy arba Weinbrand nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams. d)  Brandy arba Weinbrand nearomatizuojamas. Tai taikoma ir medžiagų, kurios naudojamos pagal tradicinius gamybos metodus, pridėjimui. Komisija pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustato, kokias medžiagas leidžiama naudoti visoje Sąjungoje, ir tai darydama orientuojasi į tradicinius gamybos metodus atskirose valstybėse narėse. Pakeitimas119 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 5 kategorijos e a punktas (naujas) ea)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į brendį (Brandy ar Weinbrand) gali būti dedama ne daugiau kaip 35 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodžiai „Brandy ar Weinbrand“ turi būti pažymėti pasviruoju šriftu.) Pakeitimas 120 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 6 kategorijos e a punktas (naujas) ea)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į vynuogių išspaudų spiritą arba vynuogių išspaudas gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. Pakeitimas 121 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 7 kategorijos a punkto iv papunktis iv)  kaulavaisių išspaudų spiritinio gėrimo atveju vandenilio cianido kiekis neviršija 7 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio; iv)  kaulavaisių išspaudų spiritinio gėrimo atveju vandenilio cianido kiekis neviršija 1 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio; kaulavaisių išspaudų spiritinio gėrimo atveju etilkarbamato kiekis neviršija 1 miligramo litre galutinio produkto; Pakeitimas 122 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 7 kategorijos f a punktas (naujas) fa)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į vaisių išspaudų spiritą gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. Pakeitimas 123 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 8 kategorijos antraštinė dalis 8.  Razinų spiritas arba raisin brandy 8.  Razinų spiritas arba raisin brandy Pakeitimas 124 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 8 kategorijos e a punktas (naujas) ea)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į razinų spiritą arba raisin brandy gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodžiai „raisin brandy“ turi būti pažymėti pasviruoju šriftu.) Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 9 kategorijos a punkto iv papunktis iv)  kaulavaisių spirite cianido rūgšties kiekis neviršija 7 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio. iv)  kaulavaisių spirite cianido rūgšties kiekis neviršija 1 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio. Kaulavaisių spiritinio gėrimo atveju etilkarbamato kiekis neviršija 1 miligramo litre galutinio produkto; Pakeitimas 126 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 9 kategorijos b punkto ii a papunktis (naujas) iia)  – grūstinio šermukšnio (Sorbus torminalis (L.) Crantz), –  naminių šermukšnių (Sorbus domestica L.), –  erškėtuogių (Rosa canina L.), Pakeitimas 127 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 9 kategorijos f punkto 3 a pastraipa (nauja) Prekinis pavadinimas „Obstler“ kaip alternatyva gali būti naudojamas vaisių spiritui, pagamintam vien tik iš įvairių veislių obuolių, kriaušių arba jų mišinio. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodis „Obstler“ turi būti pažymėtas pasvyruoju šriftu.) Pakeitimas 128 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 9 kategorijos h punktas h)  Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, uogos ar daržovės, gaminys turi būti parduodamas atitinkamai „vaisių spirito“ arba „daržovių spirito“ pavadinimu. Pavadinime gali būti nurodyti vaisiai, uogos ar daržovės, išvardyti mažėjančia tvarka pagal naudotą kiekį. h)  Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, uogos ar daržovės, gaminys turi būti parduodamas atitinkamai „vaisių ir daržovių spirito“ arba „daržovių ir vaisių spirito“ pavadinimu, atsižvelgiant į tai, ar kartu distiliuojama daugiau rūšių vaisių ir uogų, ar daržovių. Pavadinime gali būti nurodyti vaisiai, uogos ar daržovės, išvardyti mažėjančia tvarka pagal naudotą kiekį. Pakeitimas 129 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 9 kategorijos h a punktas (naujas) ha)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į vaisių spiritą gali būti dedama ne daugiau kaip 18 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. Pakeitimas 130 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 10 kategorijos d punktas d)  Nei sidro spiritas, nei kriaušių spiritas nearomatizuojami. d)  Nei sidro spiritas, nei kriaušių spiritas nearomatizuojami. Tačiau tai netrukdo taikyti tradicinių gamybos metodų. Pakeitimas 131 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 10 kategorijos e a punktas (naujas) ea)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į sidro spiritą ir kriaušių spiritą gali būti dedama ne daugiau kaip 15 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. Pakeitimas 132 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 11 kategorijos f a punktas (naujas) fa)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į medaus spiritą gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. Pakeitimas 133 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 12 kategorijos antraštinė dalis 12.  Hefebrand 12.  Hefebrand arba nuosėdų spiritas (Jei pakeitimas bus priimtas, žodžiai „arba nuosėdų spiritas“ turi būti pažymėti paprastu pusjuodžiu šriftu.) Pakeitimas 134 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 12 kategorijos a punktas a)  Hefebrand arba nuosėdų spiritas yra spiritinis gėrimas, gaunamas vien tik distiliuojant vyno arba fermentuotų vaisių nuosėdas iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos. a)  Hefebrand arba nuosėdų spiritas yra spiritinis gėrimas, gaunamas vien tik distiliuojant vyno nuosėdas arba fermentuotų vaisių nuosėdas iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos. Pakeitimas 135 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 12 kategorijos f a punktas (naujas) fa)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į hefebrand arba nuosėdų spiritą gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodis „hefebrand“ turi būti pažymėtas pasvyruoju šriftu.) Pakeitimas 136 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 13 kategorijos antraštinė dalis 13.  Bierbrand arba eau de vie de bière 13.  Bierbrand arba eau de vie de bière Pakeitimas 137 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 13 kategorijos e a punktas (naujas) ea)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į Bierbrand arba eau de vie de bière gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodžiai „Bierbrand arba eau-de-vie de bière“ turi būti pažymėti pasviruoju šriftu.) Pakeitimas 138 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 14 kategorijos antraštinė dalis 14.  Topinambur 14.  Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas (Jei pakeitimas bus priimtas, žodžiai „arba bulvinių saulėgrąžų spiritas“ turi būti pažymėti paprastu pusjuodžiu šriftu) Pakeitimas 139 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 14 kategorijos e a punktas (naujas) ea)  Siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, į Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritą gali būti dedama ne daugiau kaip 20 g invertuotu cukrumi išreikšto saldiklio vienam litrui galutinio produkto. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodis „Tipinambur“ turi būti pažymėtas pasvyruoju šriftu.) Pakeitimas 140 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 15 kategorijos a punkto 3 pastraipa Didžiausi leistini liekanų kiekiai žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje turi atitikti nustatytuosius I priedo 1 punkte, išskyrus tai, kad metanolio kiekis neturi viršyti 10 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio. Didžiausi leistini liekanų kiekiai žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje, iš kurio gaminama degtinė, turi atitikti nustatytuosius I priedo 1 punkte, išskyrus tai, kad metanolio kiekis neturi viršyti 10 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio. Pakeitimas 141 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 15 kategorijos b punktas b)  Minimali degtinės alkoholio koncentracija yra 37,5 tūrio proc. b)  Degtinės alkoholio koncentracija yra ne mažiau nei 37,5 tūrio proc. ir ne daugiau nei 80 tūrio proc. Pakeitimas 142 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 15 kategorijos b a punktas (naujas) ba)  Degtinė nespalvinama. Pakeitimas 143 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 15 kategorijos d punktas d)  Aprašant, pateikiant ar ženklinant degtinę, kuri nėra pagaminta išimtinai iš bulvių arba grūdų, nurodoma „pagaminta iš ...“ ir pateikiamas žaliavos, iš kurios pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, pavadinimas. d)  Aprašant, pateikiant ar ženklinant degtinę, kuri nėra pagaminta išimtinai iš bulvių ir (arba) grūdų, nurodoma „pagaminta iš ...“ ir pateikiamas žaliavos, iš kurios pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, pavadinimas. Pakeitimas 144 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 15 kategorijos d a punktas (naujas) da)  Degtinė gali būti saldinama siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį. Tačiau galutiniame produkte gali būti ne daugiau kaip 10 g saldiklių vienam litrui, išreikštam invertuoto cukraus ekvivalentu. Pakeitimas 145 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 15 kategorijos d b punktas (naujas) db)  Prekinis pavadinimas „degtinė“ kaip alternatyva gali būti naudojamas bet kurioje valstybėje narėje. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodžis „degtinė“ turi būti pažymėtas pasvyruoju šriftu.) Pakeitimas 146 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 16 kategorijos a punkto i papunktis i)  pagamintas maceruojant ii punkte išvardytus iš dalies fermentuotus arba nefermentuotus vaisius arba uogas, į kuriuos papildomai galima įpilti ne daugiau kaip 20 litrų žemės ūkio kilmės etilo alkoholio arba spirito arba distiliato arba iš jų mišinio, gauto iš tos pačios rūšies vaisiaus 100 kg fermentuotų vaisių arba uogų, ir po to distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos; i)  pagamintas maceruojant ii punkte išvardytus iš dalies fermentuotus arba nefermentuotus vaisius arba uogas, į kuriuos papildomai galima įpilti ne daugiau kaip 20 litrų žemės ūkio kilmės etilo alkoholio arba spirito arba distiliato arba iš jų derinio, gauto iš tos pačios rūšies vaisiaus 100 kg fermentuotų vaisių arba uogų, ir po to distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos; Pakeitimas 147 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 16 kategorijos a punkto ii papunkčio 9 įtrauka –  šermukšnių (Sorbus aucuparia L.), (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) Pakeitimas 148 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 16 kategorijos a punkto ii papunkčio 10 įtrauka –  naminių šermukšnių (Sorbus domestica L.), (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) Pakeitimas 149 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 16 kategorijos a punkto ii papunkčio 32 a įtrauka (nauja) –  aronijų (Aronia MEDIK.), –  paprastosios ievos vaisių (Prunus padus L.). Pakeitimas 150 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 17 kategorijos a punktas a)  Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) yra spiritinis gėrimas, gaunamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje maceruojant nefermentuotus vaisius ir uogas, išvardytus 16 kategorijos a punkto ii papunktyje, arba daržoves, riešutus ar kitas augalines medžiagas, pavyzdžiui, prieskoninius augalus ar rožių lapelius, ir po to juos distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos. a)  Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) yra spiritinis gėrimas, gaunamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje maceruojant nefermentuotus vaisius ir uogas, išvardytus 16 kategorijos a punkto ii papunktyje, arba daržoves, riešutus, grybus ar kitas augalines medžiagas, pavyzdžiui, prieskoninius augalus ar rožių lapelius, ir po to juos distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos. Pakeitimas 151 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 17 kategorijos antraštinė dalis 17.  Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) 17.   Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) Pakeitimas 152 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 17 kategorijos c a punktas (naujas) ca)  Pavadinimas „geist“ prieš jį nurodant kitą nei vaisių pavadinimą ir toliau leidžiamas kaip išgalvotas pavadinimas spiritinių gėrimų sektoriuje. Pakeitimas 153 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 19 kategorijos a punktas a)  Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra gaminami žemės ūkio kilmės etilo alkoholį arba grūdų spiritą arba grūdų distiliatą arba jų mišinį aromatizuojant kadagio (Juniperus communis L. arba Juniperus oxicedrus L.) uogomis. a)  Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra gaminami žemės ūkio kilmės etilo alkoholį arba grūdų spiritą arba grūdų distiliatą arba jų derinį aromatizuojant kadagio (Juniperus communis L. arba Juniperus oxicedrus L.) uogomis. Pakeitimas 154 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 20 kategorijos antraštinė dalis 20.  Gin 20.  Gin Pakeitimas 155 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 21 kategorijos antraštinė dalis 21.  Distiliuotas gin 21.  Distiliuotas gin Pakeitimas 156 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 21 kategorijos a punkto ii papunktis ii)  tokios pat sudėties, grynumo ir alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir pirmiau nurodyto distiliavimo produkto mišinys; kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip nurodyta 20 kategorijos c punkte, taip pat gali būti naudojami distiliuotam gin aromatizuoti. ii)  tokios pat sudėties, grynumo ir alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir pirmiau nurodyto distiliavimo produkto derinys; kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip nurodyta 20 kategorijos c punkte, taip pat gali būti naudojami distiliuotam gin aromatizuoti. Pakeitimas 157 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 22 kategorijos antraštinė dalis 22.  London gin 22.  London gin Pakeitimas 158 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 22 kategorijos c punktas c)  Pavadinimas London gin gali būti papildytas žodžiu „dry“. c)  Pavadinimas London gin gali apimti žodį „dry“. Pakeitimas 159 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 24 kategorijos antraštinė dalis 24.  Akvavit arba aquavit 24.  Akvavit arba aquavit Pakeitimas 160 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 26 kategorijos antraštinė dalis 26.  Pastis 26.  Pastis Pakeitimas 161 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 27 kategorijos antraštinė dalis 27.  Pastis de Marseille 27.  Pastis de Marseille Pakeitimas 162 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 28 kategorijos antraštinė dalis 28.  Anis 28.  Anis Pakeitimas 163 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 28 kategorijos b punktas b)  Minimali anis alkoholio koncentracija yra 37 tūrio proc. b)  Minimali anis alkoholio koncentracija yra 35 tūrio proc. Pakeitimas 164 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 29 kategorijos antraštinė dalis 29.  Distiliuotas anis 29.  Distiliuotas anis Pakeitimas 165 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 30 kategorijos antraštinė dalis 30.  Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter 30.  Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter Pakeitimas 166 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 30 kategorijos a punktas a)  Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba gėrimai „bitter“ yra spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, atsirandantis suteikiant žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui tam tikrą skonį kvapiųjų medžiagų pagrindais. a)  Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba gėrimai „bitter“ yra spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, atsirandantis suteikiant žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui tam tikrą skonį kvapiųjų medžiagų pagrindais ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais. Pakeitimas 167 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 31 kategorijos d a punktas (naujas) da)  Aromatizuotos degtinės invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis turi būti ne didesnis kaip 100 gramų litre. Pakeitimas 168 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 31 kategorijos d b punktas (naujas) db)  Terminas „degtinė“ bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba, gali būti pakeistas žodžiu „vodka“. (Jei pakeitimas bus priimtas, antrasis žodis „degtinė“ turi būti pažymėtas paprastu pasvyruoju šriftu.) Pakeitimas 169 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 32 kategorijos a punkto ii papunktis ii)  pagamintas naudojant arba žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ar žemės ūkio kilmės distiliatą, arba vieną ar kelis spiritinius gėrimus, arba jų mišinį, pasaldinant ir įdedant vienos ar daugiau kvapiųjų medžiagų, žemės ūkio kilmės produktų arba maisto produktų. ii)  pagamintas naudojant arba žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ar žemės ūkio kilmės distiliatą, arba vieną ar kelis spiritinius gėrimus, arba jų derinį, pasaldinant ir įdedant vienos ar daugiau kvapiųjų medžiagų, žemės ūkio kilmės produktų arba maisto produktų. Pakeitimas 170 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 32 kategorijos d punkto 2 a pastraipa (nauja) Prekinis pavadinimas „likeris“ kaip alternatyva gali būti naudojamas bet kurioje valstybėje narėje. (Jei pakeitimas bus priimtas, žodis „likeris“ turi būti pažymėtas pasvyruoju šriftu.) Pakeitimas 171 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 32 kategorijos d a punktas (naujas) da)  Prekinis pavadinimas „likeris“ taip pat gali būti papildytas aromato ar maisto produkto, kuris naudojamas gaminant produktą, pavadinimu. Pakeitimas 172 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 2 dalies 34 kategorijos antraštinė dalis 34.  Crème de cassis 34.  Crème de cassis Pakeitimas 173 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 35 kategorijos antraštinė dalis 35.  Guignolet 35.  Guignolet Pakeitimas 174 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 36 kategorijos antraštinė dalis 36.  Punch au rhum 36.  Punch au rhum Pakeitimas 175 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 37 kategorijos antraštinė dalis 37.  Sloe gin 37.  Sloe gin Pakeitimas 176 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 38 kategorijos antraštinė dalis 38.   Dygiųjų slyvų aromato spiritinis gėrimas arba Pacharán 31a.   Dygiųjų slyvų aromato spiritinis gėrimas arba Pacharán („Dygiųjų slyvų aromato spiritinis gėrimas arba Pacharán“ kategorija turi būti perkelta tarp 31 kategorijos „degtinė“ ir 32 kategorijos „likeris“.) Pakeitimas 177 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 39 kategorijos antraštinė dalis 39.  Sambuca 39.  Sambuca Pakeitimas 178 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 39 kategorijos a punkto ii papunktis ii)  jame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 370 gramų cukraus litre; ii)  jame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 350 gramų cukraus litre; Pakeitimas 179 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 40 kategorijos antraštinė dalis 40.  Maraschino, Marrasquino arba Maraskino 40.  Maraschino, Marrasquino arba Maraskino Pakeitimas 180 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 41 kategorijos antraštinė dalis 41.  Nocino 41.  Nocino Pakeitimas 181 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 42 kategorijos antraštinė dalis 42.  Kiaušinių likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat 42.  Kiaušinių likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat Pakeitimas 182 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 42 kategorijos a punktas a)  Kiaušinių likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat – iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, distiliato arba spirito, ar jų mišinio gaunamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kurio sudedamosios dalys yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių grynų trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 gramų litre galutinio produkto. a)  Kiaušinių likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat – iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, distiliato arba spirito, ar jų derinio gaunamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kurio sudedamosios dalys yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių grynų trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 gramų litre galutinio produkto. Jei naudojami kitokie nei Gallus rūšies vištų kiaušiniai, tai turėtų būti nurodyta etiketėje. Pakeitimas 183 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 42 kategorijos c punktas c)  Gaminant kiaušinių likerį arba advocaat, arba avocat, arba advokat gali būti naudojami tik kvapiųjų medžiagų pagrindai ir kvapiųjų medžiagų preparatai. c)  Gaminant kiaušinių likerį arba advocaat, arba avocat, arba advokat gali būti naudojami tik kvapiųjų medžiagų savybių turintys maisto produktai, natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir kvapiųjų medžiagų preparatai. Pakeitimas 184 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 42 kategorijos c a punktas (naujas) ca)  Gaminant kiaušinių likerį arba advocaat, arba avocat, arba advokat gali būti naudojama grietinėlė. Pakeitimas 185 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 43 kategorijos a punktas a)  Likeris su kiaušiniais – iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, distiliato arba spiritinio gėrimo, ar jų mišinio gaunamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kuriam būdingos sudedamosios dalys yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 gramų litre galutinio produkto. a)  Likeris su kiaušiniais – iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, distiliato arba spiritinio gėrimo, ar jų derinio gaunamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kuriam būdingos sudedamosios dalys yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 gramų litre galutinio produkto. Pakeitimas 186 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 44 kategorijos antraštinė dalis 44.  Mistrà 44.  Mistrà Pakeitimas 187 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 45 kategorijos antraštinė dalis 45.  Väkevä glögi arba spritglögg 45.  Väkevä glögi arba spritglögg Pakeitimas 188 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo I dalies 46 kategorijos antraštinė dalis 46.  Berenburg arba Beerenburg 46.  Berenburg arba Beerenburg Pakeitimas 189 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo II dalies 2 a punktas (naujas) 2a.  Guignolet Kirsch gaminamas Prancūzijoje ir gaunamas maišant Guignolet ir Kirsch taip, kad ne mažiau kaip 3 % viso gryno alkoholio, esančio galutiniame produkte, būtų iš Kirsch. Guignolet Kirsch alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 15 procentų. Ženklinant ir pateikiant produktą, žodis „Guignolet“ nurodomas pateikimo informacijoje ir etiketėje to paties šrifto, dydžio, tos pačios spalvos raidėmis ir toje pačioje eilutėje kaip ir žodis „Kirsch“, o ant butelių – priekinėje etiketėje. Alkoholinių sudedamųjų dalių informacijoje nurodoma, kokią Guignolet Kirsch esančio gryno alkoholio dalį tūrio procentais sudaro Guignolet ir kokią Kirsch. Pakeitimas 190 Pasiūlymas dėl reglamento II a priedas (naujas) IIA PRIEDAS DINAMINIO ARBA „CRIADERAS Y SOLERA“ BRANDINIMO SISTEMA Dinaminio arba „criaderas y solera“ brandinimo sistemą sudaro periodiškas brendžio, laikomo ąžuolo statinėse ir talpyklose, išgavimas, kuris sudaro brandinimo pakopą, ir atitinkamas papildymas brendžiu, išgautu ankstesnės brandinimo pakopos metu. Apibrėžtys Brandinimo pakopos: visos ąžuolo statinių ir talpyklų su tokiu pačiu brendžio brandinimo lygiu, pasiektu jo brandinimo procese, grupės. Kiekviena pakopa vadinama „criadera“, išskyrus paskutiniąją, kuri vyksta prieš brendžio išgavimą ir yra žinoma kaip „solera“. Ekstrahavimas: dalis brendžio tūrio iš kiekvienos ąžuolo statinės ir talpyklos brandinimo pakopoje pilama į ąžuolo statines ir talpyklas kitoje brandinimo pakopoje arba, „solera“ atveju, brendžiui išgauti. Papildymas: tai brendžio, išgauto iš ąžuolo statinių ir talpyklų tam tikroje brandinimo pakopoje, tūris, kuris pilamas ir sumaišomas su tolesnės pakopos ąžuolo statinėse ir talpyklose esančiu turiniu brandinimo procese. Vidutinis amžius: laikotarpis, atitinkantis viso brandinimo proceso metu naudojamo brendžio atsargų rotaciją, apskaičiuojamą kaip viso brendžio, apimančio visas brandinimo pakopas, tūrio ir paskutinės pakopos – „solera“ – metu išgauto tūrio per vienus metus, dalis. Iš „solera“ pagaminto brendžio vidutinį amžių galima apskaičiuoti pagal šią formulę: ̅𝑡̅ = Vt/Ve Čia: − 𝑡̅ yra vidutinis amžius, išreikštas metais − Vt yra bendras atsargų kiekis brandinimo sistemoje, išreiškiamas gryno alkoholio litrais. − Ve yra bendras produkto kiekis, išgautas per metus ir išreiškiamas gryno alkoholio litrais. Minimalus vidutinis amžius. Jei ąžuolo statinės ir talpyklos yra mažesnės nei 1 000 litrų, metinių išgavimų ir papildymų kiekis turi būti lygus ar mažesnis už dvigubą sistemoje esančių pakopų skaičių, siekiant užtikrinti, kad mažiausiai brandintos sudedamosios dalies amžius būtų lygus arba viršytų šešis mėnesius. Jei ąžuolo statinės ir talpyklos yra 1 000 litrų arba didesnės, metinių išgavimų ir papildymų kiekis turi būti lygus ar mažesnis už sistemoje esančių pakopų skaičių, siekiant užtikrinti, kad mažiausiai brandintos sudedamosios dalies amžius būtų lygus arba viršytų vienus metus.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0021/2018).

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (COM(2017)0335 – C8-0195/2017 – 2017/0138(CNS))

P8_TA(2018)0050 A8-0016/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0335),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 ir 115 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0195/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0016/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  valstybėms narėms vis sunkiau apsaugoti savo nacionalines mokesčių bazes nuo erozijos, nes mokesčių planavimo struktūros tapo itin sudėtingos, o jas rengiant dažnai atsižvelgiama į aktyvesnio kapitalo ir asmenų judumo vidaus rinkoje privalumus. Paprastai tokias struktūras sudaro įvairiose jurisdikcijose rengiami susitarimai, pagal kuriuos ataskaitinio laikotarpio pelnas perkeliamas ten, kur apmokestinimo tvarka yra palankesnė, arba dėl kurių taikymo sumažėja bendra mokesčių mokėtojo mokėtina mokesčių suma. Todėl valstybių narių mokestinės pajamos dažnai gerokai sumažėja, o tai trukdo joms taikyti ekonomikos augimui palankią mokesčių politiką. Todėl labai svarbu, kad valstybių narių mokesčių administratoriai gautų išsamios ir aktualios informacijos apie galimai agresyvius apmokestinimo susitarimus. Turėdami tokios informacijos tie mokesčių administratoriai galėtų skubiai reaguoti į žalingą mokesčių praktiką ir panaikinti spragas, t. y. priimti teisės aktų, atlikti deramus rizikos vertinimus ir mokesčių auditą; (2)  valstybėms narėms vis sunkiau apsaugoti savo nacionalines mokesčių bazes nuo erozijos, nes agresyvaus ir painaus mokesčių planavimo struktūros tapo itin sudėtingos, o jas rengiant dažnai atsižvelgiama į aktyvesnio kapitalo ir asmenų judumo vidaus rinkoje privalumus. Paprastai tokias struktūras sudaro įvairiose jurisdikcijose rengiami susitarimai, pagal kuriuos ataskaitinio laikotarpio korporacijų ir asmenų apmokestinamas pelnas perkeliamas ten, kur apmokestinimo tvarka yra palankesnė, arba dėl kurių taikymo sumažėja mokesčių poveikis mokesčių mokėtojui. Todėl valstybių narių mokestinės pajamos dažnai gerokai sumažėja. Be to, ima plisti pelno mokesčio tarifai pačiose valstybėse narėse ir tarp jų, ir itin svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeistas vienodo mokestinio vertinimo principas. Tai trukdo valstybėms narėms taikyti ekonomikos augimui palankią mokesčių politiką. Todėl labai svarbu, kad valstybių narių mokesčių administratoriai gautų išsamios ir aktualios informacijos apie susitarimus, kuriais sudaromos sąlygos mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių vengimui. Turėdami tokios informacijos tie mokesčių administratoriai galėtų skubiai reaguoti į žalingą mokesčių praktiką ir panaikinti spragas, t. y. priimti teisės aktų, atlikti deramus rizikos vertinimus ir mokesčių auditą. Tai, kad mokesčių administratoriai nesiima veiksmų paskelbtų schemų atžvilgiu, vis dėlto neturėtų būti aiškinama kaip jų netiesioginis pritarimas. Pranešimai turėtų būti teikiami glaustu ir patogiu naudoti formatu, kad informacijos kiekis, kurį gali sukurti ši direktyva, dėl savo apimties nekliudytų imtis prasmingų veiksmų schemų, apie kurias pranešta, atžvilgiu; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  kadangi dauguma galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimų apima kelias jurisdikcijas, informacijos apie tuos susitarimus atskleidimas duotų papildomų teigiamų rezultatų, jei ta informacija keistųsi ir valstybės narės. Visų pirma, automatiniai informacijos mainai tarp mokesčių administratorių labai svarbūs, nes taip tie administratoriai gali gauti reikiamos informacijos, kad galėtų imtis veiksmų, nustatę, kad taikoma agresyvi mokesčių praktika; (3)  kadangi dauguma galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimų apima kelias jurisdikcijas, informacijos apie tuos susitarimus atskleidimas duotų papildomų teigiamų rezultatų, jei ta informacija keistųsi ir valstybės narės. Visų pirma, automatiniai informacijos mainai tarp mokesčių administratorių ir veiksmų derinimas su finansinės žvalgybos padaliniais, kovojančiais su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, labai svarbūs, nes taip tie administratoriai gali gauti reikiamos informacijos, kad galėtų imtis veiksmų, nustatę, kad taikoma agresyvi mokesčių praktika. Vis dėlto valstybės narės turėtų būti skatinamos nustatyti panašius informacijos apie susitarimus, kurie priklauso tik jų jurisdikcijai, atskleidimo reikalavimus; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis (4)  pripažįstant, kad skaidri verslo veiklos plėtojimo sistema galėtų padėti kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu vidaus rinkoje, Komisija paraginta imtis iniciatyvų dėl privalomo informacijos apie galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus atskleidimo, kuris numatytas EBPO veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo 12 veiksme. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas paragino taikyti griežtesnes priemones tarpininkams, padedantiems rengti susitarimus, kuriuos įgyvendinus gali būti išvengta ir nuslėpta mokesčių; (4)  pripažįstant, kad skaidri verslo veiklos plėtojimo sistema galėtų padėti kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu vidaus rinkoje, Komisija paraginta imtis iniciatyvų dėl privalomo informacijos apie galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus atskleidimo, kuris numatytas EBPO veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo 12 veiksme. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į itin svarbų tarpininkų vaidmenį konsultuojant mokesčių schemų klausimais, jas kuriant ir administruojant ir paragino taikyti griežtesnes priemones tarpininkams, padedantiems rengti susitarimus, kuriuos įgyvendinus gali būti išvengta ir nuslėpta mokesčių; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)  reikia priminti, kad panašu, jog kai kurie finansų tarpininkai ir kiti mokesčių srities konsultacijų teikėjai aktyviai padeda savo klientams slėpti pinigus lengvatinio apmokestinimo zonose. Be to, nors Tarybos direktyvoje 2014/107/ES27 nustatytas bendras duomenų teikimo standartas yra didelis laimėjimas Sąjungoje kuriant skaidrią mokesčių sistemą, dar galima tobulinti bent su informacija apie finansines sąskaitas susijusius tos sistemos elementus; (5)  reikia priminti, kad kai kurie finansų tarpininkai ir kiti mokesčių srities konsultacijų teikėjai bei auditoriais aktyviai padeda savo klientams slėpti pinigus lengvatinio apmokestinimo zonose. Be to, nors Tarybos direktyvoje 2014/107/ES27 nustatytas bendras duomenų teikimo standartas yra didelis laimėjimas Sąjungoje kuriant skaidrią mokesčių sistemą, dar galima tobulinti bent su informacija apie finansines sąskaitas susijusius tos sistemos elementus. Be to, turėtų būti atitinkamai didinami valstybių narių gebėjimai tvarkyti gautos finansinių sąskaitų informacijos kiekius, o mokesčių administratorių finansiniai, žmogiškieji ir IT ištekliai turėtų būti padidinti ir, prireikus, laikomi tinkamo lygio; _________________ _________________ 27 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1). 27 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1). Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)  informacijos apie tarpvalstybinio pobūdžio galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus atskleidimas gali veiksmingai padėti kurti sąžiningo apmokestinimo aplinką vidaus rinkoje. Šiuo atžvilgiu tarpininkų įpareigojimas informuoti mokesčių administratorius apie tam tikrus tarpvalstybinius susitarimus, kurie galėtų būti naudojami siekiant išvengti mokesčių, būtų žingsnis tinkama linkme. Siekiant plėtoti visapusiškesnę politiką, taip pat būtų svarbu, kad, gavus informacijos, kitas etapas būtų keitimasis mokesčių administratorių turima informacija su kitų valstybių narių mokesčių administratoriais. Tokia tvarka taip pat turėtų padidinti bendro duomenų teikimo standarto veiksmingumą. Be to, būtų labai svarbu užtikrinti, kad Komisija gautų tiek informacijos, kiek jos reikia norint patikrinti, ar ši direktyva taikoma tinkamai. Tai, kad Komisija turi galimybę susipažinti su informacija, nereiškia, kad valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos informuoti Komisiją apie bet kokią valstybės pagalbą; (6)  informacijos apie tarpvalstybinio pobūdžio galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus atskleidimas gali veiksmingai padėti kurti sąžiningo apmokestinimo aplinką vidaus rinkoje. Šiuo atžvilgiu tarpininkų, auditorių ir, jei reikia, mokesčių mokėtojų įpareigojimas informuoti mokesčių administratorius apie tam tikrus tarpvalstybinius susitarimus, kurie galėtų būti naudojami siekiant išvengti mokesčių, būtų būtinas žingsnis tinkama linkme. Siekiant plėtoti visapusiškesnę politiką, taip pat būtų svarbu, kad, gavus informacijos, kitas etapas būtų automatinis keitimasis mokesčių administratorių turima informacija su kitų valstybių narių mokesčių administratoriais. Tokia tvarka taip pat turėtų padidinti bendro duomenų teikimo standarto veiksmingumą. Be to, būtų labai svarbu užtikrinti, kad Komisija gautų atitinkamos informacijos, kad ji galėtų patikrinti, ar ši direktyva taikoma tinkamai, ir vykdyti savo uždavinius vadovaudamasi konkurencijos politika. Tai, kad Komisija turi galimybę susipažinti su informacija, nereiškia, kad valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos informuoti Komisiją apie bet kokią valstybės pagalbą. Galiausiai, siekiant tarpininkams ir mokesčių mokėtojams užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, Komisija turėtų paskelbti tarpvalstybinių susitarimų, apie kuriuos pranešta ir kurie galėtų būti naudojami siekiant išvengti mokesčių, sąrašą nenurodant tarpininkų ar mokesčių mokėtojų; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)  sutariama, kad galimybių užtikrinti atgrasomąjį informacijos apie galimai agresyvaus tarpvalstybinio mokesčių planavimo susitarimus atskleidimo poveikį būtų daugiau, jei atitinkama informacija mokesčių administratorius pasiektų ankstyvuoju etapu, t. y. kol susitarimai, apie kuriuos informuojama, dar faktiškai neįgyvendinti. Tais atvejais, kai pareiga atskleisti informaciją perkeliama mokesčių mokėtojams, būtų praktiška nustatyti šiek tiek vėlesnį pareigos atskleisti informaciją apie tuos galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus vykdymo laiką, nes pirminiame susitarimų rengimo etape mokesčių mokėtojai dar gali nežinoti apie tų susitarimų pobūdį. Siekiant valstybių narių administracijoms sudaryti palankesnes sąlygas, automatiniai informacijos apie tuos susitarimus mainai galėtų būti vykdomi kas ketvirtį; (7)  sutariama, kad galimybių užtikrinti atgrasomąjį informacijos apie galimai agresyvaus tarpvalstybinio mokesčių planavimo susitarimus atskleidimo poveikį būtų daugiau, jei atitinkama informacija mokesčių administratorius pasiektų ankstyvuoju etapu, t. y. kol susitarimai, apie kuriuos informuojama, dar faktiškai neįgyvendinti. Be to, siekiant užkirsti kelią tokiems susitarimams ir juos suvaldyti, turėtų būti taikomos tinkamos sankcijos. Tais atvejais, kai pareiga atskleisti informaciją perkeliama mokesčių mokėtojams, būtų praktiška nustatyti šiek tiek vėlesnį pareigos atskleisti informaciją apie tuos galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus vykdymo laiką. Siekiant valstybių narių administracijoms sudaryti palankesnes sąlygas, automatiniai informacijos apie tuos susitarimus mainai galėtų būti vykdomi kas ketvirtį; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)   nuolat didėjantis intelektinės nuosavybės teisių vaidmuo didelių korporacijų verslo modeliuose ir mokesčių struktūrose taip pat rodo, jog būtina geriau keistis informacija apie mokesčių vengimo susitarimus, atsižvelgiant į įvairias lengvas fiktyvaus pelno pervedimo galimybes, kurias suteikia intelektinės nuosavybės teisių naudojimas; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 b konstatuojamoji dalis (nauja) (9b)   pagrindinių tarptautinių įmonių finansinių duomenų išsamių ir viešų ataskaitų pagal šalis nebuvimas lėmė prastą lengvatinių mokesčių struktūrų suvestinių duomenų patikimumą, kurį paryškina tai, kad daug pastarųjų garsių mokesčių vengimo struktūrų negalima rasti dabartinėse įmonių finansinių ataskaitų duomenų bazėse. Šie statistiniai trūkumai trukdo mokesčių administratoriams atlikti didelės rizikos jurisdikcijų rizikos vertinimą ir atkreipti dėmesį į tai, kad būtina labiau keistis informacija apie mokesčių planavimo struktūras; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)  pirminis tokio teisės akto tikslas turėtų būti užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, todėl svarbu, kad Sąjungos lygmeniu būtų reguliuojama tik tiek, kiek tai būtina numatytiems tikslams pasiekti. Dėl šios priežasties bendros taisyklės dėl informacijos atskleidimo turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais, t. y. atvejais, kurie susiję su keliomis valstybėmis narėmis arba su valstybe nare ir trečiąja šalimi. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į galimą poveikį vidaus rinkos veikimui, galima pateisinti būtinybę priimti bendrą taisyklių rinkinį, užuot palikus klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu; (10)  pirminis tokio teisės akto tikslas turėtų būti užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir apriboti mokestinį sukčiavimą ir mokesčių vengimą, todėl svarbu, kad Sąjungos lygmeniu būtų reguliuojama tik tiek, kiek tai būtina numatytiems tikslams pasiekti. Dėl šios priežasties bendros taisyklės dėl informacijos atskleidimo turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais, t. y. atvejais, kurie susiję su keliomis valstybėmis narėmis arba su valstybe nare ir trečiąja šalimi. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į galimą poveikį vidaus rinkos veikimui, pateisinama būtinybė priimti bendrą taisyklių rinkinį, užuot palikus klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu. Jei valstybė narė įgyvendina tolesnes panašaus pobūdžio nacionalines pranešimų teikimo priemones, papildomai surinkta informacija, jei reikia, turėtų būti keičiamasi su kitomis valstybėmis narėmis; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a)   kadangi ne visos valstybės narės nori nustatyti ir taikyti veiksmingas sankcijas ir siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse, mokesčių administratoriai informacija apie sankcijų taikymą ir atvejus, kai valstybė narė netaikė sankcijų, turėtų taip pat keistis automatiškai; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  siekdamos pagerinti šios direktyvos veiksmingumo perspektyvas, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus, ir užtikrinti, kad tos sankcijos būtų iš tikrųjų praktiškai taikomos, proporcingos ir turėtų atgrasomąjį poveikį; (13)  siekdamos pagerinti šios direktyvos veiksmingumo perspektyvas, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus, ir užtikrinti, kad tos sankcijos, įskaitant finansines sankcijas, būtų nedelsiant iš tikrųjų praktiškai taikomos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai ir skelbti tarpininkų ir mokesčių mokėtojų, kuriems buvo taikomos šioje direktyvoje numatytos sankcijos, sąrašą, kuriame būtų nurodyti vardai, pilietybė ir gyvenamosios vietos; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis (14)  siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti požymius, kad į požymių sąrašą būtų įtraukti galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar serija susitarimų, pagal privalomo informacijos apie tokius susitarimus atskleidimo tvarką gavus naujos informacijos apie tuos susitarimus ar seriją susitarimų; (14)  siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti požymius. Kas dvejus metus Komisija turėtų paskelbti atnaujinto požymių, kuriais apibrėžiamas agresyvus mokesčių planavimas, sąrašo projektą, į kurį būtų įtraukti visi nauji ar pakeisti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo susitarimai, kurie būtų nustatyti nuo ankstesnio sąrašo paskelbimo dienos, ir kuris turėtų įsigalioti per keturis mėnesius nuo atnaujinto sąrašo projekto paskelbimo dienos; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15a)   siekiant užtikrinti vienodą požymių naudojimą ir aiškinimą, Komisija pagal šią direktyvą turėtų reguliariai stebėti mokesčių administratorių veiklą; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis (18)  šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimą atgrasant nuo tarpvalstybinių agresyvaus mokesčių planavimo susitarimų, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui ir nekoordinuotai, o dėl to, kad direktyva susijusi su schemomis, kurių galima paskirtis yra pasinaudoti rinkos trūkumais, atsirandančiais dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių tarpusavio sąveikos, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio susitarimams, susijusiems su keliomis valstybėmis narėmis arba su valstybe nare ir trečiąja šalimi; (18)  šios direktyvos tikslų, t. y. smarkiai sumažinti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo katastrofiškus padarinius viešojo sektoriaus finansams ir pagerinti vidaus rinkos veikimą atgrasant nuo tarpvalstybinių agresyvaus mokesčių planavimo susitarimų, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui ir nekoordinuotai, o dėl to, kad direktyva susijusi su schemomis, kurių galima paskirtis yra pasinaudoti rinkos trūkumais, atsirandančiais dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių tarpusavio sąveikos, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytamtiems tikslams pasiekti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio susitarimams, susijusiems su keliomis valstybėmis narėmis arba su valstybe nare ir trečiąja šalimi; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 3 straipsnio 18 punkto c papunktis c)  susitarimo ar susitarimų serijos šalis arba kelios šalys kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per toje jurisdikcijoje esančią nuolatinę buveinę, o susitarimas ar susitarimų serija yra vienas iš tos nuolatinės buveinės verslo veiklos elementų arba su tokiais susitarimais susijusi visa tos nuolatinės buveinės verslo veikla; c)  susitarimo ar susitarimų serijos šalis arba kelios šalys kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per toje jurisdikcijoje esančią nuolatinę buveinę arba bet kokios formos kontroliuojamąją užsienio įmonę, o susitarimas ar susitarimų serija yra vienas iš tos nuolatinės buveinės verslo veiklos elementų arba su tokiais susitarimais susijusi visa tos nuolatinės buveinės verslo veikla; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 3 straipsnio 18 punkto d papunktis d)  susitarimo ar susitarimų serijos šalis arba kelios šalys kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per nuolatinę buveinę, kuri nėra toje jurisdikcijoje, o susitarimas ar susitarimų serija yra vienas iš tos nuolatinės buveinės verslo veiklos elementų arba su tokiais susitarimais susijusi visa tos nuolatinės buveinės verslo veikla; d)  susitarimo ar susitarimų serijos šalis arba kelios šalys tuo pačiu vykdo veiklą kitoje jurisdikcijoje ir toje jurisdikcijoje nėra apmokestinamos; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 3 straipsnio 20 punktas 20.  požymis – IV priede nurodyta tipinė susitarimo ar susitarimų serijos ypatybė ar savybė; 20.  požymis – IV priede nurodytas susitarimas ar susitarimų serija; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 3 straipsnio 23 punkto c a papunktis (naujas) ca)  mokesčių mokėtojas – kito mokesčių mokėtojo tikrasis savininkas, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2015/849. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Atlikdami teisės aktų nustatytą savo klientų ataskaitų auditą, auditoriai laikosi identifikavimo ir informacijos atskleidimo pareigų, susijusių su galimu tikrinamo subjekto ar jo tarpininkų įvykdytu identifikavimo ir informacijos atskleidimo pareigų, nustatytų šiame straipsnyje, nesilaikymu, apie kurį auditorius sužino. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis auditoriai įpareigojami kompetentingoms institucijoms per 10 darbo dienų, pradedant nuo dienos po audito ataskaitų paskelbimo, pateikti informaciją apie tokius pareigų nesilaikymo atvejus. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis tarpininkams suteikiama teisė būti atleistiems nuo pareigos pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą ar tokių susitarimų seriją, jeigu tos valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta, kad jie turi teisę neatskleisti profesinės paslapties. Tokiomis aplinkybėmis pareiga pateikti informaciją apie tokį susitarimą ar susitarimų seriją tenka mokesčių mokėtojui, o tarpininkai apie tokią pareigą, kylančią dėl minėtos teisės, informuoja mokesčių mokėtojus. 2.   Kiekviena valstybė narė, jei tinkama, gali imtis būtinų priemonių, kuriomis tarpininkams suteikiama teisė būti atleistiems nuo pareigos pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą ar tokių susitarimų seriją, jeigu tos valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta, kad jie turi teisę neatskleisti profesinės paslapties. Tokiomis aplinkybėmis pareiga pateikti informaciją apie tokį susitarimą ar susitarimų seriją tenka mokesčių mokėtojui, o tarpininkai apie tokią pareigą, kylančią dėl minėtos teisės, raštu informuoja mokesčių mokėtojus ir išsaugo mokesčių mokėtojo pasirašytą gavimo patvirtinimą. Mokesčių mokėtojas per 10 darbo dienų kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba susitarimų seriją. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 4 dalis 4.  Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad tarpininkai ir mokesčių mokėtojai pateiktų informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, įgyvendintus nuo [politinio susitarimo data] iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tarpininkai ir tam tikrais atvejais mokesčių mokėtojai informaciją apie tuos praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikia iki 2019 m. kovo 31 d. 4.  Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad tarpininkai, auditoriai ir mokesčių mokėtojai pateiktų informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, kurie galioja ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], ir apie tuos, kurie įsigalios vėliau. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų siekiant įvertinti apmokestinimo susitarimus, apie kuriuos atskleista keičiantis šioje direktyvoje numatyta informacija, taip pat aprūpina savo mokesčių administratorius reikiamais ištekliais. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 6 dalies a punktas a)  identifikaciniai tarpininkų ir mokesčių mokėtojų duomenys, įskaitant jų vardus, pavardes ar pavadinimus, gyvenamąją vietą mokesčių tikslais ir mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (MMIN), ir tam tikrais atvejais asmenys, kurie yra su tarpininku arba mokesčių mokėtoju susijusios asocijuotosios įmonės; a)  identifikaciniai tarpininkų ar, jei taikytina, auditorių ir mokesčių mokėtojų duomenys, įskaitant jų vardus, pavardes ar pavadinimus, jų pilietybę, gyvenamąją vietą mokesčių tikslais ir mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (MMIN), ir tam tikrais atvejais asmenys, kurie yra su tarpininku arba mokesčių mokėtoju susijusios asocijuotosios įmonės; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 6 dalies c punktas c)  praneštino tarpvalstybinio susitarimo ar serijos tokių susitarimų turinio santrauka, įskaitant nuorodą į įprastą tokių susitarimų pavadinimą (jei toks yra), ir abstraktus atitinkamos verslo veiklos ar susitarimų apibūdinimas, neatskleidžiant komercinės, pramoninės ar profesinės paslapties, komercinio proceso arba informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai politikai; c)  praneštino tarpvalstybinio susitarimo ar serijos tokių susitarimų turinio santrauka, įskaitant nuorodą į įprastą tokių susitarimų pavadinimą (jei toks yra), ir abstraktus atitinkamos verslo veiklos ar susitarimų apibūdinimas, neatskleidžiant intelektinės nuosavybės, pramoninės ar profesinės paslapties arba informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai politikai; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 6 dalies d punktas d)  diena, kurią turi būti pradėtas arba prasidėjo praneštino tarpvalstybinio susitarimo arba pirmosios tokių susitarimų serijos priemonės įgyvendinimas; d)  praneštino tarpvalstybinio susitarimo arba pirmosios tokių susitarimų serijos priemonės įgyvendinimo pradžios diena; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 6 dalies e punktas e)  išsami informacija apie nacionalines mokesčių nuostatas, kurių taikymas suteikia mokestinės naudos (jei tokių nuostatų yra); e)  išsami informacija apie nacionalines mokesčių nuostatas, sudarančias pagrindą praneštiniems susitarimams arba susitarimų serijoms (jei tokių nuostatų yra); Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 6 dalies h punktas h)  identifikaciniai kitose valstybėse narėse esančių asmenų (jei tokių asmenų yra), kuriems praneštinas tarpvalstybinis susitarimas ar tokių susitarimų serija gali daryti poveikį, duomenys, kuriais nurodoma, su kuriomis valstybėmis narėmis yra susiję tarpininkai ar mokesčių mokėtojai, kuriems tie susitarimai daro poveikį. h)  identifikaciniai kitose valstybėse narėse esančių asmenų (jei tokių asmenų yra), kuriems praneštinas tarpvalstybinis susitarimas ar tokių susitarimų serija gali daryti poveikį, duomenys, kuriais nurodoma, su kuriomis valstybėmis narėmis yra susiję tarpininkai, auditoriai ar mokesčių mokėtojai, kuriems tie susitarimai daro poveikį. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 7 dalis 7.  Kad palengvintų šio straipsnio 5 dalyje numatytus informacijos mainus, Komisija, vykdydama 20 straipsnio 5 dalyje numatytą standartinės formos nustatymo procedūrą, priima šiam straipsniui įgyvendinti būtinas praktines nuostatas, įskaitant priemones, skirtas šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos teikimui standartizuoti. 7.  Kad palengvintų šio straipsnio 5 dalyje numatytus informacijos mainus, Komisija, vykdydama 20 straipsnio 5 dalyje numatytą standartinės formos nustatymo procedūrą, priima šiam straipsniui įgyvendinti būtinas praktines nuostatas ir suteikia pakankamus išteklius, įskaitant priemones, skirtas šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos teikimui standartizuoti. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8aaa straipsnio 8 dalis 8.  Komisija neturi teisės susipažinti su 6 dalies a, c ir h punktuose nurodyta informacija. 8.  Komisija turi teisę susipažinti su 6 dalies b, c, d, e, f ir g punktuose nurodyta informacija. Komisija paskelbia tarpvalstybinių susitarimų, apie kuriuos pranešta, sąrašą nenurodydama atitinkamų tarpininkų ar mokesčių mokėtojų. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Direktyva 2011/16/ES 21 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų valstybių narių administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8a straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktina informacija, siekiant įvykdyti tose dalyse numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia techninę bei logistinę paramą registrui. Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8a straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktina informacija ir prie kurio prieigą turi tik valstybės narės ir Komisija, siekiant įvykdyti tose dalyse numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia techninę bei logistinę paramą registrui. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Direktyva 2011/16/ES 21 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa Komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų valstybių narių administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8aaa straipsnio 5, 6 ir 7 dalis pateiktina informacija, siekiant įvykdyti tose dalyse numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia techninę bei logistinę paramą registrui. Komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8aaa straipsnį pateiktina informacija ir prie kurio prieigą turi tik valstybės narės ir Komisija, siekiant įvykdyti tame straipsnyje numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia techninę bei logistinę paramą registrui. Be to, informacija, kuria keičiamasi automatiškai, kaip numatyta 8, 8a ir 8aa straipsniuose, taip pat yra prieinama per centrinį registrą, prie kurio prieigą turi tik valstybės narės ir Komisija. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas Direktyva 2011/16/ES 21 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa Su tame registre užregistruota informacija susipažinti gali visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Su tame registre užregistruota informacija susipažinti gali ir Komisija, tačiau ji turi laikytis 8a straipsnio 8 dalyje ir 8aaa straipsnio 8 dalyje nustatytų apribojimų. Laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros Komisija priima reikiamas praktines nuostatas. Su tame registre užregistruota informacija susipažinti gali visų valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija. Laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros Komisija priima reikiamas praktines nuostatas. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas Direktyva 2011/16/ES 23 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybės narės Komisijai pateikia metinį 8, 8a, 8aa ir 8aaa straipsniuose nurodytų automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato to metinio vertinimo pateikimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 3.  Valstybės narės Komisijai praneša apie metinį 8, 8a, 8aa ir 8aaa straipsniuose nurodytų automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimą; informacijos, kuria keičiamasi kokybę ir kiekį; ir teisės aktų pakeitimus, pasiūlytus ar atliktus atsižvelgiant į reglamentavimo sistemos spragas, kurias atskleidė ta informacija. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato to metinio vertinimo pateikimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Remdamasi tais vertinimais Komisija pateikia pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama panaikinti esamų teisės aktų spragas. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 23 straipsnio 3 a dalis (nauja) 5a)  23 straipsnyje įterpiama ši dalis: „3a. Valstybės narės praneša Komisijai apie atskleistų susitarimų arba susitarimų serijų, kaip klasifikuota IV priede, skaičių ir kartu pateikia tokių susitarimų aprašymą bei nurodo mokesčių mokėtojų, kurie gauna naudos iš tokių susitarimų, pilietybę ir sankcijų, pritaikytų tarpininkams ar mokesčių mokėtojams, kurie atskleidžia tokius susitarimus, skaičių ir mastą. Komisija paskelbia metinę viešą ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija.“. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 5 b punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 23 straipsnio 3 b dalis (nauja) 5b)  23 straipsnyje įterpiama ši dalis: „3b. Kasmet valstybės narės Komisijai pateikia tarpvalstybinių susitarimų, kuriuos atitinkamas mokesčių administratorius laiko atitinkančiais šią direktyvą, sąrašą.“. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas Direktyva 2011/16/ES 23 straipsnio 1 pastraipa Komisijai pagal 26a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas į požymių sąrašą įtraukiant galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar serija tokių susitarimų; tai daroma atsižvelgiant į atnaujintą informaciją apie tokius susitarimus ar susitarimų seriją, kuri gauta apie juos pranešus privaloma tvarka. Komisijai pagal 26a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas į požymių sąrašą įtraukiant galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar serija tokių susitarimų; tai daroma atsižvelgiant į atnaujintą informaciją apie tokius susitarimus ar susitarimų seriją, kuri gauta apie juos pranešus privaloma tvarka. Ji tai daro kas dvejus metus ir veikia remdamasi vėliau skelbtina informacija apie naujus ar pakeistus mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo susitarimus, o savo naujus kriterijus paskelbia projekto forma likus keturiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Direktyva 2011/16/ES 25a straipsnio 1 pastraipa Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir susijusių su 8aa ir 8aaa straipsniais, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir susijusių su 8aa ir 8aaa straipsniais, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Komisija gali paskelbti orientacinę sankcijų lentelę. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas Direktyva 2011/16/ES 26a straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.   Komisija ne vėliau kaip … [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir po to kas trejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 priedas Direktyva 2011/16/ES IV priedo antraštinės dalies „Pagrindinės naudos kriterijus“ 1 pastraipa Bus laikoma, kad atitiktis kriterijui užtikrinta, jei pagrindinė susitarimo ar serijos susitarimų nauda yra mokestinės naudos įgijimas, tačiau turi būti įmanoma nustatyti, kad ta mokestinė nauda yra rezultatas, kurio galima tikėtis iš tokio susitarimo ar serijos susitarimų, be kita ko, pasinaudojant ypatinga susitarimo ar serijos susitarimų struktūra. Bus laikoma, kad atitiktis kriterijui užtikrinta, jei vienas iš pagrindinių susitarimo ar serijos susitarimų privalumų yra mokestinės naudos įgijimas, tačiau turi būti įmanoma nustatyti, kad ta mokestinė nauda yra rezultatas, kurio galima tikėtis iš tokio susitarimo ar serijos susitarimų, be kita ko, pasinaudojant ypatinga susitarimo ar serijos susitarimų struktūra.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (D054772-02 – 2018/2568(RSP))

P8_TA(2018)0051 B8-0122/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D054772-02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. sausio 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. birželio 29 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama dėl leidimo teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi Komisijos sprendimu 2007/702/EB buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122; kadangi 2007 m. kovo 23 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2007 m. balandžio 3 d.(5) (vadinamoji pirmoji EFSA nuomonė);

B.  kadangi 2016 m. liepos 19 d. įmonės „Pioneer Overseas Corporation“ ir „Dow AgroSciences Ltd.“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius pateikė bendrą paraišką dėl leidimo pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122, atnaujinimo; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ar pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

C.  kadangi 2017 m. gegužės 18 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. birželio 29 d.(6) (vadinamoji antroji EFSA nuomonė);

D.  kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai 59122 sintetina CRY34Ab1 ir CRY35Ab1 baltymus, kurie suteikia atsparumą kietasparniams Diabrotica genties vabzdžiams kenkėjams, pavyzdžiui, vakarinio lapgraužio lervoms, ir PAT baltymą, kuris suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato;

E.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

F.  kadangi valstybės narės per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį(7) pateikė daug kritinių pastabų dėl pirmosios EFSA nuomonės ir jos, be kita ko, buvo susijusios su nepakankamu priežiūros planu, Bt toksinų poveikio netiksliniams organizmams rizika, trūkstamu pagrindu daryti išvadą, kad pašarai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122, iš esmės ir maistiniu požiūriu yra lygiaverčiai pašarams iš komercinių kukurūzų ir lygiai tokie pat saugūs ir kad, turint mintyje 90 dienų tyrimus su žiurkėmis, tai, jog viso tyrimo metu buvo duodama tik vieno dydžio genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 dozė, pažeidžia atitinkamose EBPO gairėse pateiktas rekomendacijas;

G.  kadangi po to, kai pareiškėjas pateikė paraišką dėl pakartotinio leidimo išdavimo, EFSA buvo paprašyta įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis, įskaitant poveikio aplinkai po pateikimo rinkai stebėjimo ataskaitas ir 11 pirminių mokslinių tyrimų, paskelbtų 2007–2016 m.; kadangi, remdamasi pačios atliktu pateiktų duomenų vertinimu, EFSA priėmė palankią nuomonę (pirmiau minėta antroji EFSA nuomonė), kurioje padarė išvadą, kad nenustatyta naujų pavojų ar pakitusio poveikio ir jokio naujo mokslinio netikrumo, dėl kurių pasikeistų pirminio kukurūzų 59122 rizikos vertinimo išvados;

H.  kadangi valstybės narės per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį pateikė daug kritinių pastabų dėl antrosios EFSA nuomonės(8) , įskaitant, be kita ko, pastabą, kad vykdytas genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 stebėjimas negali duoti reikšmingų rezultatų dabartiniam vertinimui ir pašalinti su rizikos vertinimu, atliktu prieš išduodant leidimą, susijusio netikrumo, pvz, dėl poveikio aplinkai, ir kad genetiškai modifikuotiems kukurūzams 59122 taikytas stebėjimo metodas neatitinka Direktyvos 2001/18/EB VII priedo reikalavimų;

I.  kadangi viena valstybė narė iškėlė klausimą, kodėl pareiškėjas nepateikė ir todėl EFSA neįvertino keleto viešų tyrimų, kuriuose įrodomas Cry baltymų imunogeniškumas pelėse, ir nurodė, kad susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 sintetinamų Cry baltymų imunogeniškumu ir adjuvantiškumu, turėtų būti išspręsti prieš sutinkant atnaujinti leidimą;

J.  kadangi viena valstybė narė atkreipė dėmesį į tai, kad Sąjunga patvirtino Biologinės įvairovės konvenciją, taigi ir eksportuojančioms, ir importuojančioms šalims tenka su biologine įvairove susiję tarptautiniai įsipareigojimai ir todėl svarbu atsižvelgti į genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 importo į Sąjungą poveikį tiek Sąjungos, tiek auginimo šalių biologinei įvairovei;

K.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus(9); kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.(10);

L.  kadangi papildomų herbicidų naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad derliuje visuomet bus purkštų medžiagų liekanų, kurios yra neišvengiamos; kadangi įrodyta, kad herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams naudojama daugiau papildomų herbicidų nei tokiems pat tradiciniams augalams(11);

M.  kadangi nė vienoje iš EFSA nuomonių nebuvo įvertintos purškimo gliufozinatu liekanos; kadangi gliufozinato liekanų bus genetiškai modifikuotuose kukurūzuose 59122, importuotuose į Sąjungą maistui ir pašarams;

N.  kadangi maisto saugos požiūriu būtų nepriimtina ir taip pat labai nenuoseklu leisti importuoti gliufozinatui atsparius genetiškai modifikuotus kukurūzus, turint mintyje tai, kad dėl toksinio poveikio reprodukcijai leidimas naudoti gliufozinatą Sąjungoje baigia galioti 2018 m. liepos 31 d.(12);

O.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. sausio 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 12 valstybių narių balsavo „prieš“, o 12 valstybių narių, kuriose gyvena tik 38,83 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“ ir keturios valstybės narės susilaikė;

P.  kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(13);

Q.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto(14), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

R.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(15)nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, iki kol bus taip persvarstyta leidimų išdavimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina atsakingus teisės aktų leidėjus paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, skubos tvarka ir užtikrinti, kad jeigu, be kita ko, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą;

6.  ragina, ypač Komisiją, neleisti importuoti jokių genetiškai modifikuotų maistui ar pašarams skirtų augalų, kurie yra atsparūs papildomam herbicidui, kuris yra uždraustas ar netrukus bus uždraustas Sąjungoje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4861 (4) –––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110);2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71);2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19);2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17);2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15);2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271);2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0388);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387);2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0390);2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0123);2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0215);2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0214);2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0341);2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0377);2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0378);2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-Ø15Ø7-1, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0396);2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 × 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0397);2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 × Ms8 × Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 × Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 × Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0398). (5) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/470 (6) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4861 (7) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2016-00526 (8) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2016-00526 (9) OL L 309, 2009 11 24, p. 1. (10) Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/404 priedo 7 punktas (OL L 67, 2015 3 12, p. 6). (11) https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00267-015-0589-7 (12) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-01002 (13) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras). (14) OL C 355, 2017 10 20, p. 165. (15) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (D054771-02 – 2018/2569(RSP))

P8_TA(2018)0052 B8-0124/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi modifikacijos MON 87427, MON 89034 ir NK603 (D054771-02), kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projektą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. sausio 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 m. birželio 28 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. rugpjūčio 1 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama dėl leidimo teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2013 m. rugsėjo 13 d. įmonė „Monsanto Europe S.A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Belgijos nacionalinei kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį – ne maistui ir ne pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

B.  kadangi paraiška apėmė (tiems naudojimo atvejams) visas tris genetiškai modifikuotų kukurūzų modifikacijas MON 87427 × MON 89034 × NK603;

C.  kadangi genetiškai modifikuotuose kukurūzuose MON 87427 × MON 89034 × NK603 yra du atsparumo glifosatui genai ir sintetinami baltymai Cry1A.105 ir Cry2Ab2, kurie suteikia atsparumą tam tikriems žvynasparniams vabzdžiams kenkėjams;

D.  kadangi 2017 m. birželio 28 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė teigiamą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. rugpjūčio 1 d.(5);

E.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

F.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų(6); kadangi daugiausia kritikos išsakančiose pastabose nurodyta, kad sudėties analizė neapima papildomų herbicidų ir jų metabolitų likučių, kad, atsižvelgiant į susirūpinimą keliančius tyrimus, kurie, be kita ko, rodo, jog MON 89034 šertos pelės turėjo daugiau tulžies akmenų, negalima daryti išvados apie šio genetiškai modifikuoto organizmo naudojimo žmonių maistui ar gyvūnų pašarams riziką, kad reikia daugiau informacijos, siekiant užbaigti rizikos vertinimą, ir kad neįmanoma padaryti jokių išvadų apie viso maisto ir (arba) pašaro poūmį poveikį (neatliktas nė vienas 90 dienų tyrimas), ilgalaikį poveikį, poveikį reprodukcijai ar vystymuisi;

G.  kadangi vienos valstybės narės kompetentinga institucija atkreipė dėmesį į tai, kad genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 87427 × MON 89034 × NK603 (apdorotus glifosatu) palyginus su genetiškai nemodifikuotais kukurūzais nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai 16 grūdų tyrimų rezultatų(7) ir 2 pašarų tyrimų rezultatų(8), kad netgi dar labiau statistiškai besiskiriantys grūdų tyrimų rezultatai (42) gauti palyginus glifosatu neapdorotus genetiškai modifikuotus kukurūzus su genetiškai nemodifikuotais kukurūzais ir kad labai didelį susirūpinimą dėl žmonių ir gyvūnų sveikatos kelia gerokai mažesnis vitaminų ir mineralų kiekis šiose kultūrose, turint mintyje tai, kad B tipo mitybos nepakankamumas yra pasaulinė problema;

H.  kadangi nepriklausomame tyrime(9) nustatyta, kad, turint mintyje tuos statistinius skirtumus, galima daryti prielaidą, jog genetiškai modifikuoti kukurūzai iš esmės skiriasi nuo genetiškai nemodifikuotų kukurūzų kalbant apie daug jų sudėties ypatybių ir biologinių savybių, ir kad tie pokyčiai, žvelgiant į juos kaip į nesusietus duomenis, galbūt nekelia didelio susirūpinimo dėl saugumo, tačiau bendras poveikių skaičius ir didelė jų reikšmė turėjo paskatinti atlikti išsamesnius tyrimus; kadangi EFSA tolesnių tyrimų neatliko;

I.  kadangi paraiškos teikėjas nepateikė jokių tyrimų duomenų apie modifikacijų MON 87427 × MON 89034 ir MON 87427 × NK603 derinius; kadangi EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė, atlikus pateiktų kitų modifikacijų derinių ir vienos modifikacijos tyrimų duomenų ekstrapoliaciją, mano, kad du modifikacijų deriniai tokie pat saugūs kaip ir įvertinti vienos modifikacijos produktai, MON 89034 × NK603 ir MON 87427 × MON 89034 × NK603, ir neatliktas neapibrėžtumo, susijusio su ekstrapoliacija, vertinimas; kadangi šis trūkumas gali panaikinti bendros EFSA nuomonės išvados patikimumą ir reikšti, kad pažeistos 2018 m. sausio mėn. paskelbtos EFSA „Neapibrėžtumo analizės atliekant mokslinį įvertinimą gairės“(10); kadangi reikėtų nesvarstyti galimybės suteikti leidimą neturint nuodugnaus kiekvieno derinamų modifikacijų derinio tyrimų duomenų įvertinimo;

J.  kadangi EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė pastebėjo, kad į paraiškos teikėjo pateiktą trijų modifikacijų derinio kukurūzų poveikio aplinkai po pateikimo rinkai stebėjimo planą neįtrauktos jokios nuostatos dėl dviejų derinių MON 87427 × MON 89034 ir MON 87427 × NK603, todėl rekomendavo, kad paraiškos teikėjas atitinkamai pakoreguotų planą; kadangi, kaip matyti iš paraiškos teikėjo pateikto stebėjimo plano, į šią rekomendaciją neatsižvelgta(11);

K.  kadangi vienas pagrindinių derinamos modifikacijos tikslų yra padidinti augalo atsparumą glifosatui (tiek NK603, tiek MON 87427 išskiria EPSPS enzimus, kurie suteikia atsparumą glifosatui); kadangi atitinkamai numatoma, kad augalas bus apdorojamas didesnėmis ir pakartotinėmis glifosato dozėmis, o dėl to ne tik padidės jo likučių kiekiai nuimame derliuje, bet ir gali būti padarytas poveikis augalų sudėčiai ir jų agronominėms savybėms; kadangi rizikos vertinime šis aspektas nenagrinėtas; kadangi EFSA nuomonėje taip pat neįvertinti likučiai, liekantys po purškimo glifosatu;

L.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jį priskirti prie kurios nors kategorijos; kadangi, priešingai, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų; kadangi Parlamentas įsteigė specialųjį komitetą ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais, kuris padės nustatyti, ar pramonė padarė netinkamą įtaką Sąjungos agentūrų išvadoms dėl glifosato kancerogeniškumo;

M.  kadangi, EFSA Pesticidų specialistų grupės teigimu, remiantis iki šiol pateiktais duomenimis negalima padaryti išvadų dėl glifosato preparatų likučių, liekančių po genetiškai modifikuotų augalų purškimo, saugumo(12); kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali pasirodyti esą toksiškesni nei vien tik veiklioji medžiaga(13); kadangi Sąjunga jau pašalino iš rinkos priedą, žinomą kaip polietoksiluoto lajaus aminas, kilus susirūpinimui dėl jo toksiškumo; kadangi, nepaisant to, problemų keliantys priedai ir mišiniai vis dar galbūt leidžiami šalyse, kuriose auginami šie genetiškai modifikuoti kukurūzai;

N.  kadangi importuoti genetiškai modifikuoti kukurūzai plačiai naudojami gyvūnų pašarui Sąjungoje; kadangi atliekant tarpusavio vertinimu grindžiamą mokslinį tyrimą buvo nustatytas galimas glifosato kiekio, esančio nėščioms paršavedėms duodamuose pašaruose, ir jų paršelių sergamumo didelėmis įgimtomis anomalijomis rodiklio padidėjimo ryšys(14);

O.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų;

P.  kadangi modifikacijos atsparumo vabzdžiams savybės atsiranda dėl MON 89034, kuris sintetina Bt baltymus (Cry1A.105 ir Cry2Ab2), kurie suteikia atsparumą tam tikriems žvynasparniams vabzdžiams kenkėjams (pvz., kukurūziniam ugniukui (Ostrinia nubilalis)); kadangi, kaip teigiama nepriklausomame tyrime, kalbant apie EFSA rizikos vertinimą, glifosato likučiai turėtų būti laikomi pavojingu streso veiksniu, nes kelių streso veiksnių vienu metu daromas poveikis ląstelėms ir organizmams gali labai padidinti Bt toksinų poveikį(15); kadangi 2017 m. atliktame Bt toksinų ir likučių, liekančių po purškimo papildomais herbicidais, poveikio sveikatai tyrime padaryta išvada, kad derėtų atkreipti dėmesį į herbicidų likučius ir jų sąveiką su Bt toksinais(16); kadangi EFSA šių klausimų netyrė;

Q.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. sausio 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 14 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 11 valstybių narių, atstovaujančios tik 38,75 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o 3 valstybės narės susilaikė;

R.  kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(17);

S.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto(18), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

T.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  ragina Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina atsakingus teisės aktų leidėjus paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, skubos tvarka ir užtikrinti, kad jeigu, be kita ko, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų, jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

7.  ragina Komisiją prašyti atlikti gerokai išsamesnį tyrimą, siekiant nustatyti pavojus sveikatai, susijusius su derinamomis modifikacijomis, tokiomis kaip genetiškai modifikuoti kukurūzai MON 87427 × MON 89034 × NK603;

8.  ragina Komisiją parengti visai maisto ir pašarų grandinei skirtas strategijas dėl rizikos sveikatai vertinimo, toksikologijos ir stebėjimo po pateikimo rinkai;

9.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų likučių rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje ar importuoti maistui ir pašarams;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4922 (4) ––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110);2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti ( OL C 399, 2017 11 24, p. 71);2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19);2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17); 2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15);2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271);2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto Priimti tekstai, (P8_TA(2016)0388);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387);2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0390);2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0123);2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0215);2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0214);2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0341);2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0377);2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0378);2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0396);2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 × 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0397);2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 × Ms8 × Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 × Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 × Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0398). (5) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4922 (6) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-00765 (7) ADF, karbonatai, kalcis, magnis, fosforas, cinkas, argininas, glicinas, stearino rūgštis, niacinas, alfa tokoferolis, ferulinė rūgštis ir ρ-kumaro rūgštis. Žr. „G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai“ 94 psl. (http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-00765) ir EFSA nuomonės 13 psl. (https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4922) (8) Drėgnis ir kalcis. (9) https://www.testbiotech.org/sites/default/files/Testbiotech_Comment_Maize%20MON%2087427%20%C3%97%20MON%2089034%20%C3%97%20NK603%20.pdf (10) https://www.efsa.europa.eu/en/press/news/180124-0 (11) F priedas. Poveikio aplinkai po pateikimo rinkai stebėjimo planas http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-00765 (12) EFSA tarpusavio vertinimo išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato keliamos pesticido rizikos vertinimo. EFSA Journal 2015, 13 (11), 4302. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4302/epdf (13) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3955666 (14) https://www.omicsonline.org/open-access/detection-of-glyphosate-in-malformed-piglets-2161-0525.1000230.php?aid=27562 (15) https://www.testbiotech.org/sites/default/files/Testbiotech_Comment_Maize%20MON%2087427%20%C3%97%20MON%2089034%20%C3%97%20NK603%20.pdf (16) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5236067/ (17) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras). (18) OL C 355, 2017 10 20, p. 165.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Ispanijos paraiška „EGF/2017/006 ES/Galicia apparel“) (COM(2017)0686 – C8-0011/2018 – 2018/2014(BUD))

P8_TA(2018)0053 A8-0033/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0686 – C8-0011/2018),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0033/2018),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2017/006 ES/Galicia apparel“ dėl EGF finansinės paramos po to, kai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 14 skyriui (Drabužių siuvimas (gamyba)), NUTS 2 lygio Galisijos (ES11) regione Ispanijoje iš darbo buvo atleisti 303 darbuotojai;

D.  kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus intervencijos kriterijus, nukrypstant nuo to reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus lygmens ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir kad Ispanija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 720 000 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 1 200 000 EUR;

2.  pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2017 m. liepos 19 d. ir kad, Ispanijai pateikus papildomą informaciją, 2017 m. lapkričio 28 d. Komisija baigė savo vertinimą ir 2018 m. sausio 15 d. informavo Parlamentą;

3.  pažymi, kad Ispanija teigia, jog atleidimai yra susiję su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, vykstančiais dėl globalizacijos, visų pirma, dėl prekybos tekstilės gaminiais ir drabužiais liberalizavimo baigus galioti 2004 m. pabaigoje Pasaulio prekybos organizacijos daugiašalei tekstilės sutarčiai, todėl įvyko radikalių pasaulio prekybos struktūros pokyčių;

4.  primena, jog numatoma, kad darbuotojų atleidimas iš penkių įmonių sukels didžiulių problemų minėtoje teritorijoje ir kad dėl atleidimų kils su darbo kitoje vietoje radimu susijusių sunkumų, nes teritorijoje trūksta darbo vietų ir ji yra toli nuo didelių pramonės centrų, atleistų darbuotojų išsilavinimo lygis yra mažas, jie įgijo specifinių profesinių įgūdžių sektoriuje, kuriame galimybių mažėja, ir yra daug darbo ieškančių asmenų;

5.  pabrėžia, kad Ordesas, kuriame atleisti darbuotojai, labai priklauso nuo drabužių pramonės ir kad šiame regione labai sumažėjo drabužių įmonių skaičius pastaraisiais metais; apgailestauja, kad BVP vienam gyventojui šiame regione taip pat mažėja;

6.  mano, kad atsižvelgiant į mažėjantį gyventojų skaičių, BVP vienam gyventojui ir aptariamo regiono pramoninę bazę paraiška atitinka EGF intervencijos kriterijus, nors atleistų darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 500;

7.  supranta, kad išaugus importui į Sąjungą buvo daromas spaudimas mažinti kainas ir tai turėjo neigiamą poveikį Sąjungos tekstilės sektoriaus įmonių finansinei padėčiai, o tekstilės ir drabužių pramonėje pradėjo formuotis bendra tendencija iškelti gamybą į mažesnių sąnaudų šalis už Sąjungos ribų; pripažįsta, kad dėl to Galisijoje nuolat mažėja drabužių įmonių skaičius, todėl didėja atleistų iš darbo asmenų skaičius;

8.  pažymi, kad 83,5 % tikslinių paramos gavėjų yra moterys ir kad didžioji jų dalis yra 30–54 metų amžiaus; pripažįsta, atsižvelgdamas į tai, kad svarbu taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, bendrai finansuojamas iš EGF, siekiant pagerinti šios pažeidžiamos grupės galimybes grįžti į darbo rinką;

9.  nerimauja, kad dėl tokių atleidimų gali dar labiau pablogėti nedarbo padėtis, su kuria šis regionas susidūrė nuo ekonomikos ir finansų krizės pradžios;

10.  pažymi, kad atleistiems darbuotojams, kurie įtraukti į šią paraišką, Ispanija planuoja taikyti šešių rūšių priemones: (i) informaciniai susitikimai ir parengiamieji seminarai, (ii) profesinis orientavimas, (iii) mokymas, (iv) intensyvi pagalba ieškant darbo, (v) kuravimas po reintegracijos į darbo rinką, (vi) paskatos; mano, kad išmokos kompensuojant priklausomų asmenų globėjų išlaidas yra ypač svarbios atsižvelgiant į atleistų darbuotojų profilį;

11.  mano, kad teikiamu profesiniu mokymu būtina praplėsti bedarbiams suteikiamų galimybių spektrą, apmokymai turėtų orientuotis į perspektyvias ateities profesijas, kurias nustatyti reikalingi tyrimai turėtų būti įtraukti į šiuo metu finansuojamus veiksmus, o pačiu profesiniu mokymu reikėtų išplėsti profesinės karjeros galimybes, nepriklausomai nuo lyties ir neapsiribojant nekvalifikuotomis darbo vietomis;

12.  mano, kad patvirtinta programa, teikiant konsultacijas ir finansinę paramą, būtų prisidedama prie iniciatyvų, skirtų kurti kooperatyvus, kuriuos kurtų numatytas pritaikytas paslaugas gaunantys asmenys;

13.  primena, kad rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų orientuotis į tokias iniciatyvas, kuriomis skatinamas užimtumas, į darbuotojų gebėjimus, į jų profesionalios patirties panaudojimą siekiant priartėti prie verslo pasaulio, įskaitant kooperatyvus, ir šis rengimas turėtų būti derinamas su esamomis Sąjungos programomis, įskaitant Europos socialinį fondą;

14.  pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su socialiniais partneriais;

15.  apgailestauja, kad paraiškoje nenumatyta jokių priemonių nesimokantiems ir nedirbantiems (NEET) jaunuoliams, atsižvelgiant į tendenciją, kad jaunuoliai išvyksta iš šio regiono ieškodami didesnių ekonominių galimybių;

16.  pažymi, kad pajamų rėmimo priemonių suma sudarys 18,21 % visos prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketo sumos, taigi ji bus mažesnė už EGF reglamente nustatytą maksimalią 35 % dalį. Taip pat pažymi, jog šios priemonės taikomos su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvaus darbo paieškos ar mokymų veikloje;

17.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus gebėjimus ir šį paketą pritaikyti pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; palankiai vertina Ispanijos pareiškimą, kad taikant suderintų priemonių paketą atsiranda daug galimybių palengvinti tokį perėjimą;

18.  pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba naudojant kitas Sąjungos lėšas ar kitas finansines priemones;

19.  palankiai vertina tai, kad Ispanija patvirtino, kad finansinė EGF parama nepakeis veiksmų, kurių susijusios įmonės privalo imtis pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis arba bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

20.  ragina Komisiją primygtinai paskatinti nacionalines valdžios institucijas būsimuose pasiūlymuose suteikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kuriuose esama augimo perspektyvų, taigi ir galimybių samdyti žmones, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama rastų darbo vietų kokybę ir pasiektos reintegracijos rodiklius;

21.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

22.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

23.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Ispanijos paraišką „EGF/2017/006 ES/Galicia apparel“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/515.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijos paraiška „EGF/2017/007 SE/Ericsson“) (COM(2017)0782 – C8-0010/2018 – 2018/2012(BUD))

P8_TA(2018)0054 A8-0032/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0782 – C8-0010/2018),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0032/2018),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, siekiant sudaryti palankias sąlygas atleistų darbuotojų perkėlimui ir reintegracijai, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi Švedija pateikė paraišką „EGF/2017/007 SE/Ericsson“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai buvo atleisti 2388 darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 26 skyriui (Kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba), NUTS 2 lygio regionuose – Stokholmo (SE11), Västsverige (SE23) ir Östra Mellansverige (SE12) regionuose, taip pat Sydsverige (SE22) regione;

D.  kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš valstybės narės įmonės būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

E.  kadangi pastaraisiais metais iš to paties sektoriaus ar susijusių sektorių gauta keletas paraiškų, susijusių su didelėmis įmonėmis;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir kad Švedija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 2 130 400 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 3 550 667 EUR;

2.  pažymi, kad Švedijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir kad, Švedijai pateikus papildomą informaciją, 2017 m. gruodžio 18 d. Komisija baigė savo vertinimą ir 2018 m. sausio 15 d. informavo apie tai Parlamentą;

3.  primena, kad tai jau antra su atleistais darbuotojais bendrovėje „Ericsson“ susijusi Švedijos paraiška dėl finansinės EGF paramos po to, kai 2016 m. kovo mėn. buvo pateikta ankstesnė paraiška ir dėl jos priimtas teigiamas sprendimas(4);

4.  apgailestauja dėl žemo dalyvavimo lygio ankstesniu 2016 m. EGF atveju, susijusiu su darbuotojų atleidimu iš įmonės „Ericsson“ , tačiau su pasitenkinimu pažymi, kad iš šios patirties buvo pasimokyta; palankiai vertina tai, kad buvę darbuotojai, kuriuos apima ši paraiška, galės dalyvauti švietimo ir mokymo programose be neigiamo poveikio jų išeitinėms išmokoms;

5.  pažymi, kad Švedija teigia, jog šie atleidimai yra susiję su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, visų pirma dėl bendrovės „Ericsson“ Švedijoje neigiamų augimo rodiklių su techninės įrangos gamyba susijusioje telekomunikacijų pramonės verslo linijoje – šiuos rodiklius lemia pasaulinė konkurencija; atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovė „Ericsson“ palaipsniui mažina darbuotojų skaičių Švedijoje, tačiau tuo tarpu pati auga visame pasaulyje;

6.  žino, kad įvairiuose regionuose pastebima didelė žmonių, turinčių įgūdžių IT srityje, paklausa, o tuo tarpu įmonės „Ericsson“ atleistų darbuotojų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų; pripažįsta, kad tuo pat metu tose pačiose geografinėse vietovėse atleidžiama daugybė tokių pat įgūdžių turinčių žmonių; mano, kad darbininkams ir vyresnio amžiaus darbuotojams ypač reikalinga pagalba; pažymi, kad EGF taip pat galėtų sudaryti galimybes tarpvalstybiniam darbuotojų iš kai kurių valstybių narių mažėjančių sektorių persikėlimui į besiplečiančius sektorius kitose valstybėse narėse;

7.  primena, kad atleisti buvo įvairūs darbuotojai: ir darbininkai (vadinamieji mėlynų apykaklių darbuotojai), ir vadovaujantys (vadinamieji baltų apykaklių) darbuotojai; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurių darbuotojų paklausa darbo rinkoje tradicinės gamybos pramonėje yra palyginti nedidelė; pripažįsta, kad siekiant užtikrinti galimybes šiems darbuotojams viešojo ar privačiojo sektoriaus paslaugų sferoje reikės didelio masto perkvalifikavimo pastangų;

8.  pažymi, kad paraiška yra susijusi su įmonės „Ericsson“ atleistais 2 388 darbuotojais, iš kurių 900 bus taikomos pasiūlytos priemonės; atkreipia dėmesį į tai, kad 30 proc. šios grupės žmonių yra 55–64 metų amžiaus ir jų įgūdžiai konkrečiai susiję su telekomunikacijų techninės įrangos pramone ir yra pasenę dabartinei darbo rinkai, todėl šie žmonės yra nepalankioje padėtyje, turi sunkumų norėdami grįžti į darbo rinką ir susiduria su ilgalaikio nedarbo rizika; todėl teigiamai vertina tai, kad šiame projekte daug dėmesio skiriama „Nepalankioje padėtyje esančioms grupėms skirtoms priemonėms“;

9.  teigiamai vertina sprendimą teikti konkrečią pagalbą atleistiems darbuotojams, kurie yra vyresni nei 50 metų ir kuriems kyla pavojus tapti ilgalaikiais bedarbiais, ir turintiems mokymosi sunkumų arba fizinę negalią asmenims, atsižvelgiant į tai, kad jie gali patirti daugiau sunkumų ieškodami kito darbo;

10.   pažymi, kad išlaidos atleistų darbuotojų išmokoms ir paskatoms beveik siekia ribą, t. y. 35 proc. visų išlaidų suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų, išvardintų EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte, paketui, ir kad šie veiksmai vykdomi, jei tiksliniai paramos gavėjai aktyviai ieško darbo ar mokosi;

11.  pažymi, kad atleistiems darbuotojams, kurie įtraukti į šią paraišką, Švedija planuoja taikyti penkių rūšių priemones: i) konsultavimas ir karjeros planavimas, ii) nepalankioje padėtyje esančioms grupėms skirtos priemonės, iii) parama verslumui, iv) švietimas ir mokymas, v) darbo paieškos ir judumo išmokos; taip pat pažymi, kad įgyvendinant pasiūlytus veiksmus būtų padedama atleistiems darbuotojams savo įgūdžius pritaikyti naujoms darbo vietoms ir sudaromos sąlygoms jiems pereiti į naujas darbo vietas arba padedama jiems steigti savo įmones; pabrėžia, kad nurodytos priemonės yra aktyvios darbo rinkos priemonės, priskiriamos prie tinkamų finansuoti veiksmų, apibrėžtų EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalyje, ir neatstoja socialinės apsaugos priemonių; palankiai vertina Švedijos sprendimą pradėti teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams 2017 m. vasario mėn., t. y. prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos;

12.  pripažįsta, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas parengtas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ir jų atstovais bei vietos viešaisiais subjektais; ragina daugiau konsultuotis su verslininkais siekiant jų poreikiams pritaikyti naujų įgūdžių plėtojimą ir švietimą;

13.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus gebėjimus ir šį paketą pritaikyti pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; palankiai vertina tai, kad Švedijos valstybinė užimtumo tarnyba yra įpareigota į kvietimus pateikti pasiūlymus ir į savo veiklą įtraukti aplinkosaugos reikalavimus;

14.  pažymi, kad Švedijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba naudojant kitas Sąjungos lėšas ar kitas finansines priemones;

15.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

16.  ragina Komisiją primygtinai paskatinti nacionalines valdžios institucijas būsimuose pasiūlymuose suteikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kuriuose esama augimo perspektyvų, taigi ir galimybių samdyti žmones, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama užtikrintų naujų darbo vietų kokybę, trukmę ir tvarumą, savarankiškai dirbančių asmenų ir startuolių skaičių ir procentinę dalį ir pasiektos reintegracijos rodiklius;

17.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

18.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

19.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijai pateikus paraišką „EGF/2017/007 SE/Ericsson“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/514.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) 2016 m. spalio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/1858 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijai pateikus paraišką „EGF/2016/002 SE/Ericsson“) (OL L 284, 2016 10 20, p. 25).

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje (2018/2541(RSP))

P8_TA(2018)0055 B8-0119/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstą pasiūlymą, teikiamą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje: pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017)0835),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/103 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374, (ES) 2017/146 ir (ES) 2017/1520(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą perduoti Lenkijos bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį dėl Sąjungos teisės pažeidimo įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų struktūros(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje(3) ir į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Parlamento 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje pažymima, jog „dėl dabartinės padėties Lenkijoje kyla didelis pavojus, kad bus smarkiai pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės“;

1.  teigiamai vertina 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi atsižvelgiant į padėtį Lenkijoje ir remia Komisijos raginimą Lenkijos valdžios institucijoms spręsti problemas;

2.  ragina Tarybą nedelsiant imtis veiksmų vadovaujantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje išdėstytomis nuostatomis;

3.  ragina Komisiją ir Tarybą nuolat visapusiškai ir reguliariai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą ir veiksmus, kurių imtasi kiekvienu procedūros etapu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Lenkijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

(1) OL L 17, 2018 1 23, p. 50. (2) SEC(2017)0560. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0442.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m. (2017/2125(INI))

P8_TA(2018)0056 A8-0025/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į nuorodas ankstesniuose pranešimuose dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir kitų Europos ir tarptautinių institucijų ir agentūrų rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių, Europos ir tarptautinių NVO ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos Tarybos ir Venecijos komisijos vykdomą darbą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto darbą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus ir 2013 m. birželio 26 d. Europos |Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 1 d. bendrą Afrikos ir Europos lyderių pareiškimą dėl migrantų padėties Libijoje, priimtą po Abidžane vykusio Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0025/2018),

A.  kadangi Europos integracija yra grindžiama pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijai, teisinės valstybės principams, taip pat vertybėms ir principams, įtvirtintiems ES Sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, ir jų propagavimu;

B.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje teigiama, kad ES grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisės viršenybė ir žmogaus teisės, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – visoms valstybėms narėms bendromis vertybėmis, kurių turi nuosekliai laikytis ir kurias turi propaguoti ES ir kiekviena valstybė narė atskirai visų sričių politikoje, tiek vidaus, tiek išorės; kadangi ES sutarties 17 straipsnyje teigiama, kad Komisija turi užtikrinti Sutarčių taikymą;

C.  kadangi pagarba teisinės valstybės principui yra pagrindinių teisių apsaugos prielaida ir kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinti visų žmonių žmogaus teises, parengiant ir įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir konvencijas; kadangi teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės turėtų būti nuolat stiprinami; kadangi nuo bet kokio mėginimo pažeisti šiuos principus nukenčia ne tik atitinkama valstybė narė, bet ir visa Sąjunga;

D.  kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos yra pareiga pagal Sutartį;

E.  kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti labiausiai pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų žmogaus teisių apsaugai;

F.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nukrypimai nuo įprastos valdymo praktikos patvirtina atrankinį požiūrį į naudą ir pareigas, susijusias su naryste ES, ir kadangi šių valstybių narių atsisakymas visapusiškai laikytis ES teisės nuostatų, valdžios pasidalijimo, teismų nepriklausomumo ir valstybės veiksmų nuspėjamumo principų skatina abejones dėl ES kaip teisinės erdvės patikimumo;

G.  kadangi 2016 m. migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautai į Europą nemažėjo(1); kadangi daugelis šių migrantų atvyksta itin pavojingais keliais, atiduodami savo gyvybę į prekiautojų žmonėmis ir nusikaltėlių rankas, ir jiems gresia smurtas, prievarta ir išnaudojimas; remiantis UNHCR duomenimis, 27 proc. į Europą Viduržemio jūra atvykstančių migrantų yra vaikai; kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (UNICEF-IOM) pranešimais, maždaug ketvirtadalis apklaustų centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykusių paauglių niekada nelankė mokyklos;

H.  kadangi 2016 m. rasistinės ir ksenofobiškos reakcijos į pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus buvo plačiai paplitusios ir kadangi itin pažeidžiamos gyventojų grupės nagrinėjant prieglobsčio prašymus ir toliau patiria daugiau diskriminacijos, smurto ir pakartotinių traumų;

I.  kadangi dėl didelio migracijos spaudimo, kurį jau keletą metų patiria kai kurios valstybės narės, reikalingas tikras Europos solidarumas siekiant įdiegti tinkamas labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių asmenų priėmimo struktūras; kadangi daugelis šių migrantų atiduoda savo gyvybę į nelegalios migracijos tarpininkų ir nusikaltėlių rankas ir jiems gresia jų teisių pažeidimai, įskaitant smurtą, prievartą ir išnaudojimą;

J.  kadangi moterims ir vaikams būnant prekiautojų žmonėmis rankose kyla didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis, būti išnaudojamiems ir patirti seksualinę prievartą, todėl reikia sukurti ir stiprinti vaikų apsaugos sistemas, kuriomis būtų galima užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, prievartai prieš juos, jų nepriežiūrai bei išnaudojimui ir pateikti tam atsaką, atsižvelgiant į Valetos veiksmų plane išdėstytus įsipareigojimus;

K.  kadangi visoje ES nesiliaujantys teroristiniai išpuoliai paskatino plataus masto nepasitikėjimą musulmonais – ar jie būtų ES piliečiai, ar migrantai – ir kai kurios politinės partijos naudojasi šiuo nepasitikėjimu ir taiko kultūrinio užsisklendimo ir neapykantos tiems, kurie yra kitokie, retoriką;

L.  kadangi sistemingai skelbiama nepaprastoji padėtis, taikomos ypatingos teisminės ir administracinės priemonės ir sienų kontrolė yra iš esmės neveiksmingos priemonės prieš teroristus, kurie dažnai būna ilgalaikiai ES valstybių narių gyventojai ir netgi jų piliečiai;

M.  kadangi viena iš politikos priemonių, kurių ėmėsi daugelis valstybių narių dėl prieglobsčio prašytojų ir migrantų atvykimo, yra vidaus sienų kontrolės atnaujinimas Šengeno erdvėje, ir vis dažniau ji matoma ne kaip laikina, o kaip ilgalaikė priemonė;

N.  kadangi neapykantą kurstanti kalba apima visų formų išraišką tiek internete, tiek realiame gyvenime, kuria skleidžiama, skatinama, propaguojama ar pateisinama rasinė neapykanta, ksenofobija arba nusistatymas prieš kieno nors lytį, rasę, odos spalvą, etninę ar socialinę kilmę, genetinius bruožus, kalbą, religiją ar tikėjimą, politines ar kitas pažiūras, priklausymą tautinei mažumai, turtinę padėtį, gimimą, negalią, amžių arba seksualinę orientaciją arba kitų formų netoleravimu pagrįsta neapykanta, įskaitant politinių partijų ir politinių lyderių skatinamas rasistines ir ksenofobines idėjas, politiką, kalbas ir melagingų naujienų skleidimą; kadangi atsirandančios naujos žiniasklaidos formos palengvina neapykantos kurstymą internete; kadangi, kaip Europos Tarybos nuomone, reikia geriau išanalizuoti neapykantos kurstymą internetine ir imtis veiksmų šiuo klausimu, siekiant užtikrinti reglamentavimą ir rasti naujus būdus, kaip kovoti su tokio pobūdžio retorika;

O.  kadangi esama pavojaus, kad stiprėjantis rasizmas ar neapykanta dėl lyties, smurtas ir ksenofobija, kurie pasireiškia neapykantos nusikaltimų, melagingų naujienų, anoniminių pranešimų skleidimo socialiniuose tinkluose ir kitose platformose, protestų ar politinės propagandos pavidalu, valstybėse narėse pradedami traktuoti kaip įprasti reiškiniai;

P.  kadangi šiuolaikinė visuomenė negali funkcionuoti ir vystytis be laisvos, nepriklausomos, profesionalios ir atsakingos žiniasklaidos sistemos, grindžiamos tokiais principais kaip faktų patikrinimas, noras atspindėti informacija pagrįstų nuomonių įvairovę, žiniasklaidos šaltinių konfidencialumo apsauga ir žurnalistų saugumas, žodžio laisvės apsauga ir melagingų naujienų ribojimo priemonės; kadangi viešajai žiniasklaidai tenka esminis vaidmuo užtikrinant žiniasklaidos nepriklausomumą;

Q.  kadangi visos neseniai pateiktos tarptautinių ir ES agentūrų bei organizacijų ir pilietinės visuomenės, įskaitant NVO, ataskaitos rodo, kad daugelyje sričių padaryta pažanga; tačiau kadangi kai kuriose valstybėse narėse ir toliau pažeidinėjamos pagrindinės teisės, atsižvelgiant į mažumų diskriminaciją, korupciją, neapykantą kurstančios kalbos toleravimą, kalinimo sąlygas ir migrantų gyvenimo sąlygas;

R.  kadangi ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“, paskelbtoje 2014 m. kovo mėn., nurodoma, kad trečdalis visų Europos moterų bent kartą būdamos suaugusios patyrė fizinio ar seksualinio smurto veiksmus, o 20 proc. moterų patyrė priekabiavimą internete; kadangi smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties, ir fizinis, ir psichologinis, ES yra plačiai paplitęs ir turi būti suprantamas kaip kraštutinės formos diskriminacija, kuri veikia moteris visais visuomenės lygmenimis; kadangi reikia imtis papildomų priemonių siekiant paskatinti moteris, nukentėjusias nuo smurto, pranešti apie savo patirtį ir kreiptis pagalbos;

S.  kadangi pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms ir teisė į vienodą požiūrį yra vienas pagrindinių ES principų; kadangi apie 8 proc. ES piliečių priklauso kuriai nors tautinei mažumai ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi šiuo metu, išskyrus pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ES turi tik riboto veiksmingumo priemones, kuriomis gali reaguoti į sistemines ir institucines diskriminacijos, rasizmo ir ksenofobijos apraiškas prieš mažumas; kadangi tarp valstybių narių esama skirtumų mažumų pripažinimo ir pagarbos jų teisių laikymuisi požiūriu; kadangi, nepaisant daugybės raginimų Komisijai nebuvo imtasi veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą mažumų apsaugą;

T.  kadangi skaitmeninė žiniasklaida suteikė vaikams didžiulių galimybių; tačiau kadangi tuo pat metu vaikams kyla naujų pavojų; kadangi vaikai turėtų būti supažindinami su savo pagrindinėmis teisėmis skaitmeninėje aplinkoje siekianti užtikrinti, kad ji taptų jiems saugesnė; kadangi vaikų pagalbos linijos yra svarbios priemonės atvejais, susijusiais su vaikų teisių pažeidimu; kadangi skaitmeninio raštingumo, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacinį raštingumą, ugdymas turėtų būti skatinamas kaip pagrindinės švietimo programos dalis nuo pirmųjų mokymosi mokykloje metų; kadangi pagrindinės teisės turėtų būti propaguojamos ir saugomos internete taip pat ir tiek pat, kaip ir ne internete;

U.  kadangi e. valdžios paslaugos 2016 m. tapo labiau prieinamos visoje ES; kadangi Europos e. teisingumo portalas suteikia galimybę piliečiams ir praktikuojantiems teisininkams gauti informacijos apie Europos ir nacionalines teisines procedūras bei teisingumo sistemų veikimą;

Teisinės valstybės principai

1.  pabrėžia, kad nei nacionaliniu suverenitetu, nei subsidiarumu negalima pagrįsti ar pateisinti valstybės narės sistemingo atsisakymo laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, kuriomis remiantis buvo parengti ES sutarčių įžanginiai straipsniai, kuriuos savo noru pasirašė ir kurių laikytis įsipareigojo visos valstybės narės;

2.  pažymi, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba turi nuolat stebėti, kad valstybės narės laikytųsi Kopenhagos kriterijų, kuriuos jos atitiko stojimo metu, ir vesti nuolatinį dialogą šiuo klausimu;

3.  primena, kad pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisijai suteikiama Sutarčių sergėtojos funkcija ir kad vykdydama šį uždavinį ji turi teisę ir galią užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principų ir gerbtų kitas ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes; todėl mano, kad veiksmais, kurių Komisija imasi siekdama įgyvendinti šį uždavinį ir užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi sąlygų, kurių buvo laikomasi prieš valstybės įstojimą į ES, nebūtų pažeidžiamas valstybių narių suverenitetas; primena pačios Tarybos atsakomybę dalyvauti sprendžiant su teisinės valstybės principais ir valdymu susijusius klausimus; palankiai vertina mintį reguliariai rengti diskusijas dėl teisinės valstybės principų per Bendrųjų reikalų tarybos posėdžius ir ragina Tarybą toliau eiti to siekti, kad kiekviena valstybė narė būtų reguliariai vertinama;

4.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi teisinės valstybės principų, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į iki šiol taikyti priemonių neveiksmingumą; mano, kad turėtų būti išnagrinėtos visos dialogo galimybės, tačiau jis neturi būti tęsiamas neribotai be apčiuopiamų rezultatų; primygtinai pabrėžia, kad ES sutarties 7 straipsnio taikymas nebeturi būti suprantamas tik kaip hipotetinė priemonė, o turi būti taikomas tais atvejais, kai visų kitų priemonių nepakanka; atsižvelgdamas į tai primena, kad 7 straipsnio pritaikymas savaime nereiškia, jog atitinkamai valstybei narei bus pradėtos taikyti sankcijos;

5.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtina bendra valdymo demokratinės valstybės valdymo ir pagrindinių vertybių taikymo koncepcija, kurios dar nėra, ir kad dėl jos turi būti demokratiškai nuspręsta ir ji turi būti demokratiškai parengta sutelkiant Europos valdymo patirtį; mano, kad ši bendro valdymo koncepcija turi apimti bendrą supratimą, kokį vaidmenį demokratinėje santvarkoje atlieka dauguma, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo, dėl kurio gali atsirasti daugumos tironija;

6.  primena, kad teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės yra glaudžiai tarpusavyje susiję; pažymi stiprų ES piliečiai susitelkimą, kuris rodo jų įsipareigojimą gerbti pagrindines teises ir Europos vertybes; atsižvelgdamas į tai, primena, jog reikia užtikrinti, kad visi europiečiai būtų geriau informuoti apie ES bendrąsias vertybes ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

7.  mano, kad dėl skirtingo ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių aiškinimo ir nepagarbos joms kyla didelis pavojus ES projekto darnai, visų europiečių teisėms ir būtinam valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui;

8.  pažymi, kad savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje(2) jis rekomendavo sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis mechanizmas turėtų esminės svarbos koordinuoto Europos požiūrio į valdymą, kurio šiuo metu nėra, požiūriu; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tokio mechanizmo sukūrimo, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

9.  pabrėžia, kad platesnė teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos sistema pagerintų esamų priemonių sąsają, padidintų veiksmingumą ir padėtų kasmet sutaupyti lėšų; pabrėžia, kad stebėjimo procese svarbu naudotis įvairiais ir nepriklausomais šaltiniais; dar kartą pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią pagrindinių teisių pažeidimams, užuot tik reagavus, kai tokie pažeidimai vykdomi pakartotinai;

10.  griežtai smerkia vis dažniau susirinkimų laisvei taikomus apribojimus, kai kuriais valdžios institucijoms pateikiant smurtinį atsaką prieš protestuotojus; dar kartą patvirtina, kad šios pagrindinės laisvės yra esminės demokratinių visuomenių funkcionavimo požiūriu ir ragina Komisiją aktyviai prisidėti skatinant šias teises atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių standartus;

11.  primena, kad teisė kreiptis į teismą yra itin svarbi siekiant apsaugoti visas pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus;

12.  pažymi, kad savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje jis ragina Komisiją kartu su pilietine visuomene parengti ir įgyvendinti informuotumo didinimo kampaniją, kurios tikslas būtų sudaryti galimybę Sąjungos piliečiams ir gyventojams visiškai įsisąmoninti savo teises, nustatytas Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje (pvz., saviraiškos, susirinkimų ir balsavimo laisvės), per kurią būtų teikiama informacija apie piliečių teises į teisines teisių gynimo priemones ir ginčų sprendimo būdus bylose, susijusiose su demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimais, kuriuos padarė nacionalinės valdžios institucijos ar ES institucijos;

13.  prašo, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (angl. FRA), sukurtų naujais duomenimis grindžiamas duomenų bazes, kuriose būtų teikiama informacija apie pagrindinių teisių padėtį atskirose valstybėse narėse;

14.  primena, kad korupcija kelia pavojų teisinės valstybės principams, demokratijai, žmogaus teisėms ir vienodam požiūriui į visus piliečius; dar kartą pabrėžia, kad korupcija kelia grėsmę geram valdymui ir sąžiningai bei socialiniu požiūriu teisingai teismų sistemai bei stabdo ekonomikos vystymąsi; ragina valstybes nares ir ES institucijas sustiprinti kovą su korupcija nuolat tikrinant, kaip naudojamos viešosios – Europos ar nacionalinės – lėšos;

15.  pabrėžia esminį liudytojų ir informatorių vaidmenį labai svarbus užtikrinant, kad už nusikalstamų organizacijų veiklą ar šiurkščius teisinės valstybės principų pažeidimus būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama;

16.  ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas greitai įsteigti Europos prokuratūrą;

Migracija ir integracija

17.  pažymi, kad migracija iš trečiųjų šalių daugiausia vyksta dėl konfliktų, persekiojimo, nelygybės, terorizmo, represinių režimų, gaivalinių nelaimių, žmogaus sukeltų krizių ir nuolatinio skurdo;

18.  primena, kad prieglobsčio prašytojai ir migrantai ir toliau žūsta bei susiduria su daugybe pavojų bandydami neteisėtai kirsti ES išorės sienas;

19.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės sugriežtino savo politinį požiūrį į prieglobstį ir migraciją ir kad kai kurios valstybės narės ne visiškai laikosi savo įsipareigojimų šiose srityse;

20.  ragina ES ir valstybes nares ES migracijos politikos pagrindu laikyti solidarumą ir pagarbą pagrindinėms migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms;

21.  ragina valstybes nares laikytis priimtų bendros Europos prieglobsčio sistemos teisės aktų rinkinio ir bendrų migracijos teisės aktų ir visapusiškai juos įgyvendinti, ypač siekiant apsaugoti prieglobsčio prašytojus nuo smurto, diskriminacijos ir pakartotinių traumų nagrinėjant prieglobsčio prašymus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų asmenų grupėms; primena, kad vaikai sudaro beveik trečdalį prieglobsčio prašytojų ir yra ypač pažeidžiami; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią nelydimų nepilnamečių dingimui;

22.  palankiai vertina FRA ir FRONTEX bendradarbiavimą siekiant parengti elgesio su vaikais prie sausumos sienų vadovą;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse taikomos priėmimo sąlygos labai skiriasi, ir šios valstybės narės neužtikrina tinkamo ir pagarbaus požiūrio į tarptautinės apsaugos prašytojus;

24.  griežtai smerkia suaktyvėjusią prekybą žmonėmis, kurios vykdytojai – įskaitant pareigūnus ir valdžios veikėjus – turi atsakyti už savo veiksmus ir stoti prieš teismą, ir ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ir aktyviau kovoti ne tik su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis, bet ir su išnaudojimu, priverstiniu darbu, seksualiniu išnaudojimu ir kankinimu, kartu apsaugant aukas;

25.  primena, kad moterims ir vaikams kyla didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis ir būti prekiautojų žmonėmis (seksualiai) išnaudojamais;

26.  mano, kad reikalingi saugūs ir teisėti migracijos maršrutai, o geriausias būdas apsaugoti žmones, kurie negali teisėtai patekti į Europą, yra pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis, rasti tvarius konfliktų sprendimo būdus ir plėtoti bendradarbiavimą bei partnerystę; mano, kad tuo turėtų būti prisidedama prie veiksmingo ir užtikrinto kilmės ir tranzito šalių vystymosi, siekiant plėtoti vietos ekonomiką ir suteikti naujų galimybių tose šalyse, taip pat investuojama kuriant prieglobsčio sistemas tranzito šalyse, kurios visapusiškai atitiktų tarptautinės teisės aktus šioje srityje;

27.  ragina ES ir valstybes nares sustiprinti saugius ir teisėtus maršrutus pabėgėliams ir ypač padidinti perkėlimo vietų, suteikiamų pažeidžiamiausiems pabėgėliams, skaičių;

28.  primena, kad grąžinimo politika turi būti vykdoma visapusiškai paisant migrantų pagrindinių teisių, įskaitant teisę nebūti grąžintam; mano, kad reikia skirti būtiną dėmesį grąžinamų asmenų orumo apsaugai, ir šiuo tikslu prašo sustiprinti savanorišką grįžimą ir pagalbą reintegruotis į kilmės visuomenes;

29.  pabrėžia, kad ES turėtų skatinti priėmimo ir integracijos politiką visoje savo teritorijoje ir yra nepriimtina, kad kai kurios valstybės narės teigia, jog migracijos reiškinys nėra jų problema; pabrėžia, kad visoje migracijos ir integracijos politikoje turi būti remiamasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais; palankiai vertina tai, kad buvo sukurtas Europos integracijos tinklas, ir rekomenduoja plėsti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi integracijos srityje;

30.  primena, kad svarbu migrantams – ir vaikams, ir suaugusiesiems – suteikti išsilavinimą, nes jis būtinas, kad jie galėtų integruotis į priimančiosios šalies visuomenę; primygtinai teigia, kad jie turi specialių poreikių, ypač kalbų mokymosi požiūriu; pabrėžia būtinybę visose valstybėse narėse imtis priemonių, kuriomis jiems būtų suteikta prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, užtikrintos geros gyvenimo sąlygos ir šeimų susijungimo galimybė;

31.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų suteikti švietimo kultūrų dialogo klausimu ištekliai;

32.  pabrėžia, jog visose valstybėse narėse būtina prioritetine tvarka imtis priemonių, kad visiems migrantų vaikams būtų suteiktos tinkamos ir orios priėmimo sąlygos, kalbų kursai, kultūrų dialogo pagrindai, švietimas ir profesinis mokymas;

33.  ragina valstybes nares stiprinti savo vaikų apsaugos tarnybas, įskaitant skirtas prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų vaikams; primygtinai ragina Komisiją pristatyti nuoseklią globos sistemų koncepciją, siekiant apsaugoti nelydimų nepilnamečių interesus; ragina parengti ir pradėti taikyti specialias procedūras, kad, remiantis JT vaiko teisių konvencija, būtų užtikrinta visų vaikų apsauga;

34.  pabrėžia, kad būtina kuo veiksmingiau į Europos visuomenę integruoti skirtingų religijų žmones, įskaitant tuos, kurie Europos Sąjungoje gyvena jau seniai;

35.  pabrėžia, kad socialinės įtraukties ir švietimo strategijų, taip pat kovos su diskriminacija bei atskirtimi politikos parengimas galėtų padėti užkirsti kelią pažeidžiamų asmenų jungimuisi ekstremistų organizacijų, užsiimančių smurtine veikla;

36.  rekomenduoja, siekiant užkirsti kelią radikalizacijai ir smurtine veikla užsiimančių ekstremistų organizacijų vykdomam ES piliečių verbavimui, papildyti saugumo metodus, taikomus kovojant su visų formų radikalizacija ir terorizmu Europoje, ypač teisminėje srityje, ilgalaikėmis politikos priemonėmis;

37.  yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio neapykantos politikos, neapykantą kurstančių kalbų ir melagingų žinių plitimo; smerkia neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas, kurių ES pasitaiko kiekvieną dieną ir kurių priežastis yra rasizmas, ksenofobija arba religinė netolerancija ar nusistatymas prieš asmenis dėl jų negalios, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; pabrėžia, kad neapykantos retorikos ir melagingų naujienų plitimo toleravimas skatina populizmą ir ekstremizmą; mano, kad sistemingos civilinės ar baudžiamosios teisės priemonės gali sustabdyti žalingą tendenciją;

38.  pabrėžia, kad tikslinga melagingos informacijos apie bet kurią ES gyvenančių asmenų kategoriją, teisinės valstybės principus ir pagrindines teises sklaida kelia labai didelę grėsmę ES demokratinėms vertybėms ir jos vienybei;

39.  pažymi, kad socialiniai tinklai ir įvairių žiniasklaidos platformų užtikrinamas anonimiškumas yra palankūs daugelio rūšių neapykantos apraiškoms, įskaitant dešiniųjų radikalų ir džihadistų pamokslus, ir primena, kad internetas negali tapti erdve, kurioje netaikomi įstatymai;

40.  primena, kad saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvė yra demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo pagrindas; griežtai smerkia smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus, jų spaudimą ar grasinimus jiems, vykdomus, be kita ko, dėl informacijos apie pagrindinių teisių pažeidimus atskleidimo;

41.  smerkia neapykantą kurstančios kalbos, remiamos arba palaikomos valdžios institucijų, politinių partijų ar politinių lyderių, apie kurią pranešama socialinėje žiniasklaidoje, tapimą įprastu reiškiniu;

42.  primena, kad kova su šiais reiškiniais atsiremia į švietimą ir visuomenės informuotumą; ragina valstybes nares mokyklose pradėti vykdyti informuotumo didinimo programas ir skatina Komisiją remti valstybių narių pastangas šioje srityje, visų pirma parengiant šio proceso gaires;

43.  mano, kad reikėtų sistemingai didinti valstybių narių policijos darbuotojų ir teisminių institucijų informuotumą apie neapykantos nusikaltimus ir kad šių nusikaltimų aukos turėtų būtų konsultuojamos ir skatinamos apie juos pranešti; ragina visoje ES vykdyti policijos pareigūnų mokymus, kad būtų galima veiksmingai kovoti su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba; pabrėžia, kad šiuos mokymus turėtų teikti Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), remdamasi geriausia nacionalinio lygmens praktika ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros darbu;

44.  palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė aukšto lygio grupę kovoti su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

45.  ragina šią Komisijos sukurtą aukšto lygio grupę visų pirma suderinti terminų „neapykantos nusikaltimas“ ir „neapykantą kurstanti kalba“ apibrėžtis visoje Europoje; mano, kad ši grupė taip pat turėtų spręsti klausimus, susijusius su politikos veikėjams priskiriamomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurto kurstymu;

46.  primygtinai ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir IT įmonėmis, pažaboti šį reiškinį užtikrinant geresnę stebėseną, tyrimus ir atitinkamų teisminių institucijų vykdomą asmenų, padariusių su ES teisės aktais nesuderinamus pareiškimus ar vartojusių su ES teisės aktais nesuderinamus žodžius, persekiojimą, apsaugant žodžio laisvę ir teisę į privatumą;

47.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pasiūlyti nauja redakcija išdėstyti Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis ir įtraukti į jį kitų formų neapykantos nusikaltimus;

Diskriminacija

48.  smerkia bet kokią diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kaip nurodyta ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, arba bet kokios kitos formos netoleranciją ar ksenofobiją ir primena ES sutarties 2 straipsnį;

49.  pripažįsta, kad sekuliarizmas, t. y. griežtas bažnyčios ir valstybės atskyrimas ir valstybės neutralumas, yra labai svarbus siekiant apsaugoti religijos ar tikėjimo laisvę, užtikrinti vienodą požiūrį į visas religijas ir tikėjimus ir kovoti su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo;

50.  pažymi, kad 2008 m. pasiūlyta Vienodo požiūrio direktyva vis dar laukia Tarybos pritarimo; primena savo raginimą Tarybai kuo skubiau patvirtinti savo poziciją dėl pasiūlymo;

51.  primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje;

52.  primena, kad žmogaus teisės yra universalios ir kad jokia mažuma neturėtų būti diskriminuojama; pabrėžia, kad mažumų teisės yra neatsiejama teisinės valstybės principų dalis; pažymi, kad nesilaikant teisinės valstybės principų kyla didesnė mažumų teisių pažeidimo rizika;

53.  smerkia romų patiriamus diskriminacijos, segregacijos, neapykantą kurstančių kalbų, neapykantos nusikaltimų ir socialinės atskirties atvejus; smerkia nuolatinę romų diskriminaciją būsto, sveikatos priežiūros, švietimo ir darbo rinkos prieinamumo požiūriu; primena, kad visi ES piliečiai turėtų gauti vienodą pagalbą ir apsaugą, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti patikimus ir palyginamus duomenis apie lygybę, konsultuojantis su mažumų atstovais, kad būtų galima įvertinti nelygybę ir diskriminaciją;

55.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir visoje Europos Sąjungoje taikyti išbandytus ir patikrintus mažumų problemų sprendimus;

56.  primygtinai pabrėžia, kad būtina vykdyti lygybe grindžiamą politiką, kad visos etninės, kultūrinės ar religinės mažumos galėtų neginčijamai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis;

57.  ragina Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) suformuluotus principus;

58.  primygtinai ragina valstybes nares deramai atsižvelgti į mažumų teises, užtikrinti teisę kalbėti mažumos kalba ir saugoti kalbų įvairovę Sąjungoje; ragina Komisiją sutvirtinti savo planą, skirtą regioninių kalbų mokymui ir vartojimui skatinti, nes taip ES sudaromos galimybės kovoti su diskriminacija dėl kalbos;

59.  ragina į mokyklų ugdymo programas įtraukti mokymą apie tolerancijos vertę siekiant suteikti vaikams reikiamas priemones, kad jie galėtų atpažinti visas diskriminacijos formas, nesvarbu, ar ji būtų nukreipta prieš musulmonus, žydus, afrikiečius, romus, LGBTI asmenis ar prieš bet kurią kitą mažumą;

60.  ragina Komisiją keistis valstybių narių gerąja patirtimi sprendžiant lyčių stereotipų problemą mokyklose;

61.  apgailestauja, kad LGBTI asmenys susiduria su patyčiomis bei priekabiavimu ir patiria diskriminaciją įvairiose gyvenimo srityse;

62.  smerkia bet kokios formos LGBTI asmenų diskriminaciją; ragina valstybes nares priimti teisės aktus ir politikos priemones, kuriais būtų kovojama su homofobija ir transfobija;

63.  ragina Komisiją pristatyti darbotvarkę, kuria visiems piliečiams būtų užtikrinamos lygios teisės bei galimybės, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, ir stebėti, ar tinkamai į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai dėl LGBTI asmenų teisių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis LGBTI asmenų teisių srityje;

64.  ragina valstybes nares, priėmusias teisės aktus dėl tos pačios lyties partnerystės ir (arba) santuokos, pripažinti kitose valstybėse narėse priimtas panašaus pobūdžio nuostatas; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2004/38/EB; palankiai vertina tai, kad vis daugiau valstybių narių, siekdamos panaikinti tos pačios lyties porų ir jų vaikų diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, priima ir (arba) pakeičia savo įstatymus dėl bendro gyvenimo, civilinės partnerystės ir santuokos, ir ragina kitas valstybes nares priimti panašius įstatymus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visiško visų civilinės būklės aktų, įskaitant lyties teisinio pripažinimo, santuokos ir registruotos partnerystės liudijimus, tarpusavio pripažinimo visoje ES siekiant sumažinti diskriminacines teisines ir administracines kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, naudodamiesi teise laisvai judėti;

65.  palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis draudžiama taikyti LGBTI asmenims seksualinės orientacijos keitimo terapiją ir priskirti translytę tapatybę patologijai, ir primygtinai ragina visas valstybes nares priimti panašias priemones, kuriomis užtikrinama pagarba teisei į lytinę tapatybę ir raišką ir jos apsauga;

66.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių translyčiai asmenys vis dar laikomi psichiškai nesveikais, ir ragina šias valstybes peržiūrėti nacionalinius psichinės sveikatos katalogus bei parengti alternatyvius stigmos nesukuriančius prieigos modelius, užtikrinant, kad visi translyčiai asmenys galėtų naudotis reikiamu gydymu; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse tam, kad būtų pripažintas translyčių asmenų lyties pakeitimas (taip pat pasuose ir oficialiuose tapatybės dokumentuose), kaip sąlygos kitos lyties priskyrimui vis dar reikalaujama intervencinių medicininių procedūrų ir priverstinės sterilizacijos; pažymi, kad tokiais reikalavimais yra aiškiai pažeidžiamos žmogaus teisės; ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti gaires, susijusias su geriausiais teisinio lyties pripažinimo teisės aktų Europoje pavyzdžiais; ragina valstybes nares pripažinti lyties pakeitimą ir leisti greitai, lengvai ir skaidriai pasinaudoti teisėtomis lyties pripažinimo procedūromis netaikant tokių medicininių reikalavimų kaip operacija, sterilizacija ar psichiatro sutikimas;

67.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą siekti, kad atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės ligų klasifikacijos persvarstymą iš jos būtų išbraukta translytė tapatybė; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tam, kad lyties nuokrypiai vaikystėje netaptų nauja į Tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta patologija;

68.  ragina Komisiją rinkti duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais susiduria interseksualūs asmenys visose gyvenimo srityse, ir orientuoti valstybes nares, kaip geriausia apsaugoti interseksualių asmenų pagrindines teises; apgailestauja, kad interseksualių vaikų genitalijų korekcijos operacijos vis dar atliekamos 21 ES valstybėje narėje, nors mediciniškai jų nereikia ir vaikams atliekamos medicininės procedūros sukelia jiems ilgalaikę psichologinę traumą;

69.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Aukų teisių direktyvą(3) ir nustatyti bei ištaisyti spragas savo aukų teisių apsaugos sistemose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, pvz., vaikų, mažumų grupių ar neapykantos nusikaltimų aukų teisėms;

70.  ragina ES ir jos valstybes nares skubiai kovoti su visų formų prieš moteris nukreiptu smurtu ir diskriminacija bei patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn; ragina valstybes nares visų pirma veiksmingai kovoti su smurto šeimoje ir visų formų seksualinio išnaudojimo, įskaitant pabėgėlių ir vaikų migrantų išnaudojimą ir ankstyvąsias arba priverstines santuokas, padariniais;

71.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi ir nuolat rengti mokymus policijos ir teismų darbuotojams naujų formų smurto prieš moteris klausimais;

72.  džiaugiasi, kad visos valstybės narės pasirašė Stambulo konvenciją ir kad Europos Sąjunga ją pasirašė; ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti šią konvenciją;

73.  primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta;

74.  primena, kad skurdas senatvėje yra ypač aktualus moterų atveju dėl toliau egzistuojančio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, dėl kurio esama ir vyrų bei moterų pensijų skirtumo;

75.  ragina valstybes nares parengti atitinkamas politikos priemones siekiant remti vyresnio amžiaus moteris ir panaikinti su lytimi susijusių užmokesčio skirtumų struktūrines priežastis;

76.  pabrėžia, kad reikia baigti neįgaliųjų diskriminavimą, suteikiant jiems vienodas socialines ir politines teises, įskaitant balsavimo teisę, kaip nustatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijoje;

77.  pripažįsta, kad moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, laisvę nuo kankinimų, teisę į sveikatą, teisę į privatumą, teisę į mokslą, ir diskriminacijos draudimu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad neįgalieji turi teisę naudotis visomis savo pagrindinėmis teisėmis, kaip ir kiti asmenys;

78.  ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti pagrindinę teisę į prevencinę sveikatos priežiūrą; kadangi sveikata – pagrindinė žmogaus teisė, nepaprastai svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis, primygtinai tvirtina, kad Sąjunga turėtų dalyvauti didinant informuotumą ir skatinant geriausią praktiką šiuo klausimu, taip pat įgyvendinant į ES sveikatos strategiją, ir kartu atsižvelgti į valstybių narių kompetenciją; atsižvelgdamas į tai primena, kad labai svarbus ES vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos priemonių nuoseklumas ir suderinamumas;

79.  pabrėžia, kad bet kokia nediferencijuoto masinio sekimo sistema rimtai pažeidžia pagrindines piliečių teises; pabrėžia, kad bet koks valstybių narių pasiūlymas dėl teisės akto dėl žvalgybos tarnybų pajėgumų priežiūros visada turėtų atitikti ES pagrindinių teisių chartiją ir būtinumo, proporcingumo bei teisėtumo principus;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją (116 000) ir karštąją vaikų pagalbos liniją (116 111) plačiojoje visuomenėje ir tarp atitinkamų nacionalinių vaikų apsaugos sistemų suinteresuotųjų subjektų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad piliečiai turėtų galimybę naudotis tinkamomis ir vaikams pritaikytomis paslaugomis, prieinamomis ES visą parą septynias dienas per savaitę; ragina valstybes nares ir Komisiją prireikus skirti pakankamai lėšų;

81.  ragina ES institucijas ir valstybes nares skubiai suvienyti savo pastangas kovojant su šiais šiurkščiais vaiko teisių pažeidimais internete; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms, kurios dar neperkėlė į savo nacionalinę teisę ir veiksmingai neįgyvendino Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, tai padaryti(4); ragina valstybes nares stiprinti teisėsaugos institucijų teisinius gebėjimus, technines galimybes ir finansinius išteklius siekiant išplėsti bendradarbiavimą, taip pat su Europolu, siekiant kovoti su šiuo reiškiniu; pabrėžia specialistų, dirbančių su vaikais, vaidmens svarbą nustatant fizinio ir psichologinio smurto prieš vaikus, taip pat priekabiavimo elektroninėje erdvėje, požymius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų didinamas tokių specialistų informuotumas ir kad jiems būtų suteikti tinkami mokymai;

82.  atkreipia dėmesį į tam tikrose valstybėse narėse įvykusius teigiamus pokyčius aukų teisių srityje; vis dėlto pažymi, kad vis dar esama akivaizdžių spragų, susijusių su bendrosiomis pagalbos nusikaltimų aukoms teikimo paslaugomis;

83.  palankiai vertina 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planą ir Europos e. teisingumo veiksmų planą (2014–2018 m.);

84.  ragina Komisiją paskirti ES koordinatorius afrofobijos ir priešiškumo romams klausimais, kuriems bus pavesta gerinti ES institucijų, ES agentūrų, valstybių narių ir tarptautinių veikėjų koordinavimą bei jų veiklos derinimą ir plėtoti esamas bei kurti naujas ES politikos priemones, skirtas kovoti su afrofobija ir priešiškumu romams; ypač pabrėžia, kad ES koordinatoriaus priešiškumo romams klausimais vaidmuo turėtų būti sustiprintas ir papildyti Komisijos Nediskriminavimo ir romų koordinavimo skyriaus darbą, sustiprinant skyriaus darbo grupę, aprūpinant ją tinkamais ištekliais ir priimant daugiau darbuotojų, kad ji galėtų būti pakankamai pajėgi kovoti su priešiškumu romams, didinti informuotumą apie romų holokaustą ir skatinti jo atminimą; rekomenduoja priimti Europos programas, susijusias su nacionalinėms kovos su afrofobija, antisemitizmu ir islamofobija strategijomis;

85.  smerkia valstybių narių vyriausybių veiksmus, kuriais siekiama susilpninti ir apjuodinti pilietinę visuomenę ir NVO; primygtinai ragina valstybes nares remti pilietinės visuomenės organizacijas, nes jos dažnai atlieka svarbų darbą, papildantį valstybės teikiamas socialines paslaugas ar net užpildantį spragas šioje srityje;

86.  siūlo paskirti ES pilietinės erdvės ir demokratijos koordinatorių, kuris būtų atsakingas už ES ir valstybių narių veiklos šioje srityje koordinavimą, atliktų prižiūrėtojo vaidmenį ir veiktų kaip NVO kontaktinis asmuo, nagrinėjant su priekabiavimu susijusius incidentus, dėl kurių ribojama jų veikla;

87.  ragina Europos Komisiją parengti gaires dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo ir pilietinės erdvės rodiklių;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://migration.iom.int/docs/2016_Flows_to_Europe_Overview.pdf (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409. (3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR. (4) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų (2017/2115(INI))

P8_TA(2018)0057 A8-0014/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naminių bičių sveikatos ir bitininkystės sektoriaus uždavinių(1),

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadas (8606/11 ADD 1 REV 1) dėl Komisijos komunikato dėl naminių bičių sveikatos (COM(2010)0714),

–  atsižvelgdamas į Europos savaitę, skirtą bičių ir apdulkinimo klausimams (ES bičių savaitę), kuri Europos Parlamente rengiama nuo 2012 m.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaitą „Duomenų apie bičių sveikatą rinkimas ir dalijimasis jais: Europos partnerystės su bitėmis susijusiems klausimams spręsti link“ (angl. Collecting and Sharing Data on Bee Health: Towards a European Bee Partnership), kuria praktiškai įgyvendinama Europos partnerystė su bitėmis susijusiems klausimams spręsti,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0014/2018),

A.  kadangi bitininkystės sektorius yra neatskiriama Europos žemės ūkio sektoriaus dalis ir atstovauja daugiau nei 620 000 bitininkų ES(2); kadangi dažnas bitininkystę renkasi kaip hobį arba ja užsiima asmeninio vartojimo tikslais, tačiau tai gali būti ir profesionali veikla;

B.  kadangi ekonominė vertė, kurią užtikrina bitės, apima apdulkinimą, taip pat medaus, bičių vaško ir kitų bičių produktų gamybą, tačiau ne mažiau svarbios ir medinės konstrukcijos arba aviliai bei bitininkystės turizmas;

C.  kadangi bitininkystės sektorius gyvybiškai svarbus ES ir labai prisideda prie visuomenės gerovės tiek ekonomiškai (maždaug 14,2 mlrd. EUR per metus), tiek aplinkos apsaugos požiūriu – palaikant ekologinę pusiausvyrą ir biologinę įvairovę, nes 84 proc. augalų rūšių ir 76 proc. maisto gamybos Europoje priklauso nuo laukinių ir naminių bičių atliekamo apdulkinimo;

D.  kadangi bitės ir kiti apdulkintojai, atlikdami apdulkinimą, užtikrina daugybės auginamų ir laukinių augalų dauginimąsi, be to, jie nemokamai užtikrina maisto gamybą ir apsirūpinimą maistu bei biologinės įvairovės išsaugojimą Europoje ir pasaulyje; kadangi ES apdulkinimo svarba dažnai pripažįstama nepakankamai ir laikoma savaime suprantamu dalyku, nors, pvz., JAV dirbtiniam apdulkinimui kasmet iš viso išleidžiama 2 mlrd. EUR; kadangi Europoje aptinkamos bitės sudaro apie 10 proc. viso pasaulio bičių įvairovės; kadangi, pasak Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio tyrimų instituto, bičių mirtingumo kaina visame pasaulyje siektų 150 mlrd. EUR arba 10 proc. maisto rinkos vertės, o tai patvirtina, kad apdulkinančius vabzdžius būtina saugoti;

E.  kadangi tyrimai, kuriuos neseniai atliko JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), rodo, kad didesnis apdulkinančių vabzdžių tankis ir įvairovė tiesiogiai veikia derlių ir kad kaip tokie jie gali padėti smulkiesiems ūkininkams produktyvumą iš viso padidinti vidutiniškai 24 proc.;

F.  kadangi ne visos šalys yra sukūrusios bitininkų ir avilių registracijos sistemą, kurią taikant būtų lengviau stebėti pokyčius sektoriuje, rinką ir bičių sveikatą;

G.  kadangi vien bitininkystės labui 2004 m. Komisija užtikrino 32 mln. EUR per metus nacionalinėms bitininkystės programoms ir kadangi iki 2016 m. ši suma išaugo iki 36 mln. EUR, tačiau tebėra toli gražu nepakankama (ir sudaro tik 0,0003 proc. BŽŪP biudžeto);

H.  kadangi 2004–2016 m. naminių bičių kolonijų skaičius išaugo 47,8 proc. – tai lėmė naujų valstybių narių prisijungimas – tačiau ES finansavimas padidėjo vos 12 proc., o tai reiškia, kad prieinamų ES lėšų nepakanka bičių populiacijai palaikyti ir deramai padėti bitininkams atnaujinti jų bičių kolonijas po populiacijų sunykimo valstybėse narėse, kuriose mirtingumo rodikliai dideli;

I.  kadangi, nepaisant minėtojo statistinio padidėjimo, nemažai profesionalių bitininkų nutraukė veiklą, o kai kuriose valstybėse narėse bičių kolonijų skaičius sumažėjo net 50 proc. arba daugiau(3): šio reiškinio priežastis yra klimato kaitos poveikis (pvz., pavasarinės šalnos, sausros, gaisrai), tam tikros veikliosios cheminės medžiagos ir ES medaus vidaus rinkos sutrikimai; kadangi ir šiandien tebefiksuojami įvairūs žiemos nuostolių ir sutrikimų atvejai;

J.  kadangi ES bendrai finansuojamos nacionalinės bitininkystės sektoriaus programos apskritai daro teigiamą poveikį; kadangi labiau tikėtina, kad būtent nacionalinis įgyvendinimas yra priežastis, dėl kurio kartais sušlubuoja sektoriaus pasitikėjimas ir todėl sumažėja įsisavinimas;

K.  kadangi bitininkystės sektoriuje susiduriama su ypač rimta demografine ir senėjimo problema: tik nedidelė procentinė bitininkų dalis yra jaunesni negu 50 metų amžiaus, o tai yra grėsmė sektoriaus ateičiai; kadangi bitininkystė yra potencialus jaunimo darbo ir integracijos kaimo vietovėse šaltinis, nes galimybės naudotis žeme daugelyje Europos regionų ribotos;

L.  kadangi gerų teorinių žinių ir praktinių mokymų derinys gali padėti lengviau perprasti iššūkius, kurie laukia bičių kolonijų, ir imtis veiksmų siekiant juos atremti, taigi tai yra svarbu; kadangi, norėdami atremti tokius ateities iššūkius, kaip klimato kaita, gaivalinės nelaimės, bičių maitinimosi vietų mažėjimas, laukinių gyvūnų ir kai kurių rūšių migruojančių paukščių puolimas kai kuriuose regionuose (aviliams gresia didelis tokių plėšrūnų pavojus, nes bitininkyste dažnai užsiimama lauke) bei didelė administracinė našta kai kuriose valstybėse narėse, bitininkai turėtų veikti atsakingai ir profesionaliai bei artimai bendradarbiaudami su ūkininkais;

M.  kadangi ES bendrai finansuojamos nacionalinės bitininkystės programos suteikia dalyviams galimybę imtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų; kadangi sėkmingais projektais galima iš esmės prisidėti prie sektoriaus stiprinimo ir jo pajėgumo atsispirti gamtos ir rinkos krizėms gerinimo; kadangi žinių perdavimas ir geros bei naujoviškos praktikos mainai suteikia Europos bitininkystės sektoriui pridėtinės vertės, visų pirma jeigu juos papildo tokia speciali programa, kaip šiuo metu pagal BŽŪP II ramstį įgyvendinama programa „Erasmus“ bitininkams“;

N.  kadangi vadinamojo klajokliško ūkininkavimo praktikai būdinga ne tik daug teigiamų, bet ir nemažai problemiškų aspektų, pirmiausia susijusių su taisyklių laikymusi siekiant išvengti rizikingų situacijų sklaidos; kadangi dėl to būtina atidesnė stebėsena;

O.  kadangi šiuo metu Europoje stebimas padidėjęs naminių bičių ir laukinių apdulkintojų mirtingumas kelia susirūpinimą, nes tai neigiamai veikia žemės ūkį, biologinę įvairovę ir ekosistemas; kadangi padidėjusį bičių mirtingumą lemia įvairūs streso veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo geografinės vietovės, vietos ypatumų ir klimato sąlygų; kadangi šie veiksniai apima didžiulį poveikį, kurį daro invazinės svetimos rūšys, pvz., varozę sukeliančios erkės (Varroa destructor), bitiniai žvilgvabaliai (Aethina tumida), Azijos širšės (Vespa velutina) ir amerikinis puvinys bei tokie gyvūnų patogenai, kaip nozematozė, taip pat poveikį, kurį daro kai kurios veikliosios augalų apsaugos produktų ir kitų biocidų medžiagos, klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimas, buveinių degeneracija ir žiedinių augalų nykimas; kadangi bitės yra priklausomos nuo žemės ūkio paskirties žemės – jos plotai ir kultūrų įvairovė yra pagrindinis jų maisto šaltinis – todėl ir bitininkams, ir ūkininkams būtų naudinga taikyti konkretaus tipo ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, vadinamas bitininkystės plotais, kurios paskui galėtų būti plačiai naudojamos visose valstybėse narėse, ypač laikotarpiu, kai žydėjimas nedidelis;

P.  kadangi bitininkai dažnai būna bejėgiai kovoti su bičių ligomis ir parazitais, nes stokojama informacijos ir mokymų bei veiksmingų jų neutralizavimo priemonių, pvz., galimybių naudoti vaistus bitėms gydyti; kadangi bitininkai gauna paramą apsaugos nuo varozę sukeliančių erkių priemonėms, tačiau jos dar nėra visiškai sėkmingos, nes ir toliau nepakankamai pastangų dedama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą procedūrų, skirtų apsisaugoti nuo parazitinių rūšių, ir bičių mitybos bei cheminių produktų poveikio srityse;

Q.  kadangi, bitininkams vykdant pareigą pranešti apie ligas ir parazitus, sistemingai naikinami aviliai, o tai gali juos paskatinti apie minėtąsias problemas nepranešti; kadangi rinkoje prieinami vaistai bičių ligoms gydyti yra riboti ir neatitinka didėjančio veiksmingų veterinarinių vaistų poreikio; kadangi išbandyta ne viena natūrali medžiaga varozei kontroliuoti ir trys iš jų, t. y. skruzdžių rūgštis, oksalo rūgštis ir timolis, tapo ekologinio gydymo pagrindu;

R.  kadangi dėl monokultūrinio ūkininkavimo, kuriam naudojamų rūšių kultūros ir hibridiniai augalai išskiria nedaug nektaro ir turi mažai žiedadulkių bei žydi trumpesnį laiką, mažėja tiek biologinė įvairovė, tiek bičių maitinimuisi naudojamų vietovių plotai; kadangi Didžiosios Britanijos mokslininkai neseniai nustatė, kad vietos ir regioninių veislių bitės toje konkrečioje vietovėje išgyvena geriau negu iš kitur atskridusių ir čia apsigyvenusių veislių naminės bitės(4); kadangi gera ilgalaikė Europos bitininkystės sektoriaus būklė ir tvarumas priklauso nuo to, ar bus užtikrinta gera ilgalaikė vietos naminių bičių ekotipų būklė ir tvarumas, turint galvoje jų įvairovę ir gebėjimą prisitaikyti geros prie vietos aplinkos;

S.  kadangi Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) savo 2016 m. vasario 26 d. priimtame pranešime ir Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) savo pasaulinio masto integruotuose sisteminių insekticidų vertinimuose įspėjo dėl apdulkintojų nykimo grėsmės; kadangi bitės – svarbus aplinkos kokybės rodiklis;

T.  kadangi bitininkai, ūkininkai, aplinkosaugininkai ir piliečiai tikisi veiksmų, pagrįstų aiškiu moksliniu konsensusu dėl visų mirtingumo priežasčių, įskaitant pesticidų veikliųjų medžiagų (pvz., kai kurių neonikotinoidų ir kai kurių kitų sisteminių insekticidų) poveikį, kurias yra įvardijusi EFSA;

U.  kadangi skirtingos mokslinės išvados iš dalies gali būti paaiškinamos skirtingų analitinių metodų ir tyrimų protokolų naudojimu; kadangi nepakankamas mokslinių tyrimų, susijusių su apdulkintojais, koordinavimas ES lygmeniu, ir prieinamų suderintų duomenų, kuriais tarpusavyje galėtų keistis suinteresuotosios šalys, nebuvimas lemia skirtingų arba prieštaringų tyrimų daugėjimą;

V.  kadangi svarbu palaikyti ir gilinti visų suinteresuotųjų šalių (bitininkų, ūkininkų, mokslininkų, NVO, vietos valdžios institucijų, augalų apsaugos pramonės atstovų, privačiojo sektoriaus, veterinarų ir visuomenės) dialogą ir bendradarbiavimą, koordinuoti mokslinius tyrimus ir laiku dalintis visais susijusiais surinktais duomenimis;

W.  kadangi esama visuotinio poreikio parengti bendrą suderintą duomenų bazę, įskaitant, inter alia, duomenis apie kultūrų tipus ir žemės ūkio praktiką, kenkėjų ir ligų buvimą, klimato ir oro sąlygas, kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bičių kolonijų tankį ir bičių mirtingumo lygį pagal regionus, taip pat reikalingos atitinkamos bitėms nekenksmingos skaitmeninės priemonės ir technologijos bei komunikacijos būdai, kaip buvo siūloma pagal 2017 m. birželio mėn. priimtą iniciatyvą „Europos partnerystė su bitėmis susijusiems klausimams spręsti“; kadangi išsamios EFSA mokslinės apžvalgos, kuri jau ir taip vėluoja daugiau negu metus, rezultatai būtini naujausiu mokslu pagrįstiems sprendimams priimti; kadangi, norint sustabdyti ir sumažinti bičių mirtingumą, kuo greičiau būtini aiškūs rezultatai, susiję su visais bičių sveikatos rodikliais, visų pirma atliekant bandymus vietoje; kadangi bitininkai, ūkininkai ir piliečiai tikisi, kad Komisija kartu su atitinkamomis ES agentūromis ir valstybių narių ekspertais atidžiai stebės EFSA augalų apsaugos produktų poveikio bitėms vertinimo gaires ir kad valstybės narės jas tinkamai įgyvendins;

X.  kadangi įtakos medaus gamybai turi ir oro sąlygos: šiltas drėgnas oras palankus medui gaminti, o išvien šaltas ir šlapias oras – priešingai; kadangi rudens ir žiemos nuostoliai prisideda prie bičių kolonijų retėjimo ir medaus gamybos traukimosi: kai kuriose valstybėse narėse šis rodiklis gali pasiekti 50 proc., o kai kuriuose regionuose – net 100 proc.;

Y.  kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į naminių bičių populiacijos dydžio skirtumus skirtinguose žemės ūkio paskirties plotuose, nes vienose medų gaminančiose šalyse ji auga, o kitose – mažėja;

Z.  kadangi padidėjus bičių mirtingumui bitininkai priversti reguliariau pirkti naujas kolonijas, taigi didėja gamybos sąnaudos; kadangi nuo 2002 m. bičių kolonijos kaina išaugo mažiausiai keturis kartus; kadangi, keičiant vieną bičių koloniją kita, gamyba trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu neretai gali sumažėti, nes vos įkurdintos naujos kolonijos nėra tokios produktyvios; kadangi bitininkai medaus gamybai niekada nenaudoja tiek bičių kolonijų, kiek rodo statistika: metų laikotarpiu jiems atkuriant pradinį kolonijų skaičių pagaminamas kiekis nukenčia, nes prarastoms kolonijoms atkurti taip pat būtinas medus;

AA.  kadangi per pastaruosius 15 metų kai kuriose trečiosiose šalyse buvo pagamintas ir eksportuotas dvigubai didesnis medaus kiekis; kadangi ES savo medaus poreikius užtikrina vos 60 proc. ir šis rodiklis nedidėja, nors 2003–2016 m. avilių skaičius ES beveik padvigubėjo, o bitininkų skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo nuo maždaug 470 000 iki maždaug 620 000; kadangi 2016 m. trys pirmaujančios Europos medaus gamintojos buvo Rumunija, Ispanija ir Vengrija, o po jų rikiavosi Vokietija, Italija ir Graikija;

AB.  kadangi ES kasmet importuoja apie 40 proc. savo suvartojamo medaus; kadangi 2015 m. importinis medus buvo vidutiniškai 2,3 karto pigesnis negu pagamintas ES; kadangi per metus ES importuoja apie 200 000 tonų medaus – daugiausia iš Kinijos, Ukrainos, Argentinos ir Meksikos – o dėl to išties nepalankioje konkurencinėje padėtyje palyginti su trečiųjų šalių gamintojais atsiduria Europos bitininkai ir užkertamas kelias labiau apsirūpinti medumi savo jėgomis; kadangi importinis medus dažnai neatitinka ES bitininkams taikomų standartų;

AC.  kadangi vartotojai neretai mano, kad valgo ES pagamintą medų, nors iš tikrųjų dalis to medaus yra ES ir trečiojoje šalyje pagaminto medaus mišinys, o nemaža dalis importinio medaus būna su priemaišomis;

AD.  kadangi dėl prastos bičių sveikatos nuo 2002 m. medaus kiekis iš pagrindinių pasaulio medų gaminančių regionų nekito arba mažėjo, užtat Kinijoje pagaminamo medaus kiekis padvigubėjo (nuo 2012 m. – maždaug iki 450 000 tonų per metus) ir tai didesnis kiekis negu ES, Argentina, Meksika, JAV ir Kanada pagamina kartu sudėjus;

AE.  kadangi 2015 m. daugiau negu pusė į ES importuoto medaus buvo atvežta iš Kinijos (apie 100 000 tonų, t. y. dvigubai daugiau nei 2002 m.), nors kitose pasaulio dalyse bičių kolonijų skaičius mažėjo; kadangi, pasak bitininkų asociacijų ir bitininkystės specialistų, didelė dalis iš Kinijos importuojamo medaus gali būti suklastota papildomai įmaišant cukranendrių cukraus arba kukurūzų sirupo; kadangi ne visos valstybės narės turi galimybių atlikti analizes ir ES išorės sienos kontrolės poste nustatyti, kad importuojamas medus neatitinka reikalavimų;

AF.  kadangi medus yra trečias iš dažniausiai pasaulyje klastojamų produktų; kadangi klastojimas daro didelę žalą Europos bitininkams ir kelia rimtą pavojų vartotojų sveikatai;

AG.  kadangi, pasak ekspertų, 2002 m. chloramfenikolio problemą medų iš Kinijos eksportuojančios įmonės išsprendė ne laikydamos taisyklių, o naudodamos dervų filtrus;

AH.  kadangi per savo 2015 m. gruodžio mėn. vykusį posėdį Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba aptarė susirūpinimą dėl importinio medaus kokybės ir Europos bitininkystės sektoriaus konkurencingumo keliančius klausimus; kadangi, atsižvelgdama į tai, Komisija užsakė centralizuotą medaus tyrimą;

AI.  kadangi valstybių narių medaus mėginius ištyręs Jungtinis tyrimų centras, be kita ko, konstatavo, kad 20 proc. prie ES išorės sienų ir importuotojų patalpose paimtų mėginių neatitiko medaus sudėties ir (arba) medaus gamybos procesų reikalavimų, nustatytų Medaus direktyvoje (2001/110/EB), ir kad 14 proc. mėginių sudėtyje rasta pridėtinio cukraus; kadangi, nepaisant šito, į Europą toliau vežamas suklastotas medus su priemaišomis;

AJ.  kadangi, remiantis ES naudojamu Maisto kodeksu (Codex Alimentarius), medus yra natūralus produktas, į kurį negali būti dedama ir iš kurio negali būti išgaunama jokių medžiagų bei kuris neturėtų būti džiovinamas išimtas iš avilio;

AK.  kadangi, didmeniniam suklastoto pigaus medaus importui sutrikdžius pusiausvyrą Europos medaus rinkoje, 2014–2016 m. medaus pirkimo kaina šalyse, kurios yra pagrindinės ES medaus gamintojos (Rumunijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Kroatijoje), krito dvigubai, o dėl to Europos bitininkų padėtis ir toliau yra sudėtinga bei neša jiems nuostolį;

AL.  kadangi Medaus direktyvos, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/63/ES, 2 straipsnio 4 dalies a punkto antroje pastraipoje pažymima, jog jeigu medus kilęs iš daugiau nei vienos valstybės narės arba trečiosios šalies, privalomą kilmės šalies nuorodą galima pakeisti atitinkamai vienu iš šių žymenų: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“ arba „ES ir ne ES medaus mišinys“; kadangi žymuo „ES ir ne ES medaus mišinys“ nesuteikia vartotojui pakankamai informacijos;

AM.  kadangi šiuo metu nemažai medaus pakuotojų ir prekiautojų piktnaudžiauja tokiomis kilmės nuorodomis, kad nuslėptų tikrąją kilmės šalį ir medaus dalį iš įvairių susijusių šalių, nes pirkėjai įgyja vis daugiau žinių ir nepasitiki maisto produktais iš kai kurių šalių; kadangi daug stambių medų gaminančių šalių, pvz., JAV, Kanada, Argentina ar Meksika, taiko gerokai griežtesnius medaus ženklinimo reikalavimus negu supaprastintos ES taisyklės, todėl vartotojams teikiamos būtinosios informacijos požiūriu siūlo kur kas geresnes garantijas negu ES;

AN.  kadangi šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis neatsižvelgiama į nesąžiningą praktiką, dėl kurios daromas neigiamas poveikis tokiems perdirbtiesiems produktams, kaip sausainiai, javainiai, konditerijos gaminiai ir t. t.; kadangi žymuo „medus“ gali klaidinti vartotoją šio produkto tikrojo kiekio požiūriu, nes yra dažnai naudojamas atvejais, kai iš medaus kildinama gerokai mažiau negu 50 proc. produkto cukraus kiekio;

AO.  kadangi Europos iniciatyva „Pusryčiams medus“, kurios imtasi 2014 m., sulaukė didžiulės sėkmės ir ši puiki iniciatyva atvira visoms valstybėms narėms, siekiant prisidėti prie vaikų švietimo apie tokio sveiko maisto, kaip medus, valgymą bei skatinti bitininkystės sektorių; kadangi Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje 2015 m. gegužės 11 d. Slovėnija ėmėsi iniciatyvos, kad gegužės 20-oji būtų oficialiai pripažinta Pasauline bičių diena ir kad ją paskelbtų JT: šią idėją labai palaikė visos valstybės narės, o savo 2017 m. liepos mėn. Romos konferencijoje ją parėmė FAO; kadangi ten buvo susitarta, kad ypatingas dėmesys bitininkystės sektoriui turėtų būti skiriamas keliant žemės ūkio, augalų apsaugos ir tvaraus ūkininkavimo klausimus, nes bitės daro didžiulį poveikį ekologinei pusiausvyrai visame pasaulyje;

AP.  kadangi ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos – nepaprastai svarbi priemonė norint vėl pažadinti vaikų domėjimąsi žemės ūkiu ir įvairiais ES žemės ūkio produktais, visų pirma tais, kurie gaminami jų regione; kadangi be to, kad populiarinami švieži vaisiai ir daržovės bei geriamasis pienas, šios programos leidžia valstybėms narėms įtraukti kitus vietos, regiono ar nacionalinius gaminius, pvz., medų;

AQ.  kadangi vietos gamintojų įtraukimas į ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programas reiškia papildomą administracinę ir finansinę naštą, tačiau potenciali nauda, gaunama išsamiau informuojant apie medaus maistinę vertę ir bitininkystės svarbą, skatinant vartojimą ir sklandų daugiausia vietos bitininkų dalyvavimą, galėtų turėti teigiamo poveikio sektoriui ir medaus grandinei apskritai; kadangi dėl ribojamojo teisės aktų, susijusių su tiesioginiu medaus tiekimu nedideliais kiekiais, taikymo kai kuriose valstybėse narėse vietos gamintojams sunku dalyvauti ES mokyklų programose; kadangi nepaprastai svarbu skatinti vietos gamybą ir vartojimą;

AR.  kadangi metinis medaus suvartojimas valstybėse narėse labai skiriasi: Vakarų Europos valstybėse narėse asmuo vidutiniškai suvartoja 2,5–2,7 kg medaus, o valstybėse narėse, kurios ES narėmis tapo 2004 m. ir vėliau, šis rodiklis kai kuriais atvejais siekia vos 0,7 kg; kadangi Europos kokybės – o ypač geografinių nuorodų – sistemos labai svarbios darbo vietoms išsaugoti ir kurti; kadangi iki šiol užregistruota per 30 medaus geografinių nuorodų; kadangi žymenys „Europos“ ir „pagaminta Europoje“ dažnai siejamos su aukštos vertės produktais;

AS.  kadangi medus daro teigiamą fiziologinį poveikį – visų pirma sveikatai – turint galvoje jo antiseptines, priešuždegimines ir gydomąsias savybes, o tai galėtų būti dar labiau pripažįstama ateityje įgyvendinant žemės ūkio politiką;

AT.  kadangi ne vienas savarankiško veiklos organizavimo ir bitininkų tiesiogiai vykdomos prekybos pavyzdys rodo, kad medaus – pirmiausia ekologiško medaus – ir kitų bitininkystės produktų pardavimas naudojantis trumpąja tiekimo grandine ir vietos gamintojų rinkose yra labai sėkmingas;

AU.  kadangi pastaraisiais metais populiarėja bitininkystė miestuose, o tai gali paskatinti didesnio piliečių rato, įskaitant vaikus, sąmoningumą gamtos ir bitininkystės naudos klausimais; kadangi žiedinių augalų, kuriuos soduose ir miestų teritorijose sodina viešosios ir (arba) vietos ir regioninės valdžios institucijos, taip pat padeda praturtinti apdulkintojų maitinimosi šaltinius;

AV.  kadangi kiti bitininkystės produktai, pvz., žiedadulkės, pikis, bičių vaškas, bičių nuodai ir bičių pienelis, labai prisideda prie piliečių gerovės ir yra naudojami kaip aukštos kokybės maisto produktai bei yra paklausūs kaip neatskiriama natūralios gyvensenos dalis; kadangi jie taip pat labai svarbūs sveikatos priežiūros ir kosmetikos pramonei, taigi tai papildomas išteklius bitininkų ekonominei padėčiai pagerinti; tačiau kadangi šie produktai nėra apibrėžti Medaus direktyvoje ir ši spraga trukdo įgyvendinti veiksmingą sektoriaus politiką ir yra kliūtis norint vadovautis kokybe grindžiamu požiūriu bei kovoti su sukčiavimu ir klastojimu; kadangi bet kuri valstybė narė gali nuspręsti uždrausti GMO kultivavimą savo teritorijoje, kad apsaugotų Europos vartotojus nuo genetiškai modifikuotomis žiedadulkėmis užteršto medaus;

AW.  kadangi į ES importuojami dideli medaus kiekiai ir tai neretai lemia rimtus ES medaus rinkos sutrikimus ir netgi krizes, o tai prisideda prie Europos bitininkystės sektoriaus silpnėjimo; kadangi bitininkystės sektorius nusipelno, kad jam būtų teikiamas prioritetas per ES derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų, o medus ir kiti bičių produktai turėtų būti priskiriami jautriems importui produktams;

Bitininkystės reikšmė

1.  pabrėžia, kad naminės bitės kartu su laukinėmis bitėmis ir kitais apdulkintojais atlieka nepaprastai svarbias ekosistemai ir žemės ūkiui funkcijas, nes apdulkina gėles, įskaitant kultūrinius augalus, o be šito negalėtų gyvuoti Europos žemės ūkis ir visų pirma negalėtų būti auginami entomofiliniai (vabzdžių apdulkinami) augalai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu, kad BŽŪP būtų orientuota į darnų vystymąsi ir biologinės įvairovės stiprinimą – tai geriau veikia ne tik nenutrūkstamą bičių populiacijų gyvavimą ir atkūrimą, bet ir derlių;

2.  ragina Komisiją užtikrinti, kad bitininkystei būtų skiriama svarbi vieta būsimuosiuose pasiūlymuose dėl žemės ūkio politikos, keliant paramos ir supaprastinimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei švietimo bitininkystės srityje programų klausimus;

3.  pabrėžia, kad, nors ES gali dar daugiau padaryti bitininkų ir bičių labui, būtina pripažinti ir dabartinės BŽŪP indėlį remiant bitininkystę ir taip pat potencialiai gerinant aplinkos ir biologinės įvairovės padėtį įvairiausiais būdais, pvz., taikant pasėlių įvairinimo priemones, nustatant ekologiniu požiūriu svarbi vietoves, naudojantis tinklu „Natura 2000“, skatinant ekologinį ūkininkavimą, įgyvendinant kitas žemės ūkio ir aplinkosaugines priemones, kuriomis padedama kurti bičių kolonijas, bei klimato apsaugos priemones ar Europos inovacijų partnerystę;

ES parama bitininkams

4.  pabrėžia, kad bitininkystės finansavimo maisto gamybos ir gydomaisiais tikslais struktūra turi būti tikslingesnė ir veiksmingesnė, taip pat kad jis turi būti deramai didinamas įgyvendinant žemės ūkio politiką ateityje (kuri numatoma nuo 2021 m.);

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ES bitininkystės sektorių tvirtomis politikos priemonėmis ir tinkamais finansavimo būdais, atsižvelgiant į esamą bičių populiacijos dydį; todėl siūlo 50 proc. padidinti ES biudžeto eilutę, skirtą nacionalinėms bitininkystės programoms, atsižvelgiant į dabartinę naminių bičių populiacijos padėtį ir sektoriaus svarbą apskritai; vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 dėl vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo 55 straipsniu, ryžtingai ragina visas valstybes nares parengti nacionalinę savo bitininkystės sektoriaus programą;

6.  ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti galimybę į BŽŪP po 2020 m. įtraukti naują paramos programą bitininkams, siekiant, kad būtų tinkamai atsižvelgta į ekologinį bičių vaidmenį apdulkinant augalus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į specifinius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių – įskaitant tas, kurios vykdo veiklą atokiausiuose ir kalnų regionuose bei salose – poreikius; be to, ragina Komisiją išnagrinėti galimybę taikyti papildomas priemones, pvz., teikti paramą dirbtiniams koriams įsigyti;

7.  ragina bitininkus įsitraukti į aktyvų dialogą su kompetentingomis institucijomis, kad būtų veiksmingiau taikomos nacionalinės bitininkystės programos, siekiant jas tobulinti ir ištaisyti bet kokias galimas problemas;

Rizikos valdymas

8.  ragina Komisiją inicijuoti tyrimą, ar įgyvendinant nacionalines bitininkystės programas būtų pagrindo taikyti bitininkystės rizikos valdymo schemą, siekiant spręsti gamybos nuostolių, kuriuos patiria profesionalūs bitininkai, klausimą; todėl siūlo numatyti išmoką, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinę nuostolių patyrusių įmonių apyvartą; pabrėžia, kad ne vienoje valstybėje narėje draudimo įmonės atsisako apdrausti bičių kolonijas ir kad bitininkams sunku pasinaudoti pagal BŽŪP II ramstį numatytomis rizikos valdymo priemonėmis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti bitininkams lengvesnes sąlygas naudotis rizikos valdymo priemonėmis;

ES bendrai finansuojamos nacionalinės bitininkystės programos

9.  pabrėžia, kad būtina rengti tinkamus mokymus bitininkystės srityje, ir ragina valstybes nares įtraukti tai kaip prielaidą į nacionalines programas; mano, kad bitininkystės įrangos įsigijimo išlaidos – kai ši įranga atitinka atskirų nacionalinių bitininkystės programų reikalavimus ir yra pagal jas bendrai finansuojama – turėtų būti pripažįstamos per visą trejų metų programavimo laikotarpį, o ne tik tais programos metais, kuriais buvo patirtos;

10.  ragina valstybes nares svarstyti galimybę į savo nacionalines bitininkystės programas įtraukti kompensacijų schemą, kuri būtų taikoma tuo atveju, jei bičių kolonija žūtų dėl gaivalinės nelaimės, ligos arba plėšrūnų;

11.  ragina Komisiją nacionalinių bitininkystės programų tikslais pasiūlyti pakeisti programos metų laikotarpį: tokiu atveju metų pabaiga būtų pratęsta iki spalio 30 d., turint galvoje, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentą programos metai baigiasi liepos 31 d., o kai kuriose valstybėse narėse ši data sutampa su bitininkystės sezono piku, taigi šis laikas netinkamas;

12.  pažymi, kad rudųjų lokių ir kitų plėšriųjų gyvūnų paplitimas kai kuriuose Europos regionuose yra naujas iššūkis bitininkams asmeninio saugumo ir ekonominės veiklos požiūriu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti tinkamus būdus jiems atremti, visų pirma kompensuojant patirtą žalą;

Moksliniai tyrimai, mokymas ir švietimas

13.  siūlo, kad būtų plečiamos bitininkystės mokslinių tyrimų temos ir išvados – taip pat ir apiterapijos projektų konsorciumo veiklos pagrindu, ypač, kai finansavimą skiria ES – ir kad valstybės narės jomis dalytųsi, siekdamos išvengti dubliavimosi; atsižvelgdamas į tai prašo sukurti bendrą skaitmeninę duomenų bazę, kuri būtų suderinta ES lygmeniu, kad informacija galėtų keistis bitininkai, tyrėjai ir visos susijusios šalys; todėl ragina Komisiją remti ir skatinti Europos bitininkystės mokslinių tyrimų projektus, pvz., EFSA mokslinių tyrimų programą, įgyvendinamą pagal projektą „Duomenų apie bičių sveikatą rinkimas ir dalijimasis jais: Europos partnerystės su bitėmis susijusiems klausimams spręsti link“; mano, kad nepaprastai svarbios didesnės privačios ir viešos investicijos į techninę ir mokslinę praktinę patirtį ir kad jos turėtų būti skatinamos nacionaliniu ir ES lygmenimis, ypač kai tai susiję su genetiniais ir veterinariniais aspektais bei naujoviškų vaistų bičių sveikatai užtikrinti vystymu; remia ES etaloninių institutų ir laboratorijų veiklą, kurią vykdant geriau koordinuojami moksliniai tyrimai, inter alia, siekiant dar išsamiau tirti bičių mirtingumo priežastis;

14.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamas pagrindinio ir profesinio mokymo programas bitininkams; pabrėžia, kad be žemės ūkio ir kitų ekonominių bitininkystės kultūros aspektų mokymo medžiaga turėtų apimti žinias, susijusias su apdulkinimu ir kita aplinkosaugine praktika, pvz., su ekologinės pusiausvyros ir biologinės įvairovės išsaugojimu bei apdulkintojų išgyvenimo sąlygų gerinimu kraštovaizdyje, kuriame užsiimama žemės ūkiu; mano, kad kartu su bitininkais turėtų būti kuriami ir konkretūs su šiais klausimais susiję mokymo moduliai žemę dirbantiems žemės ūkio produktų gamintojams; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti didesnį bendradarbiavimą, taip pat žinių ir informacijos mainus, įskaitant pažangias abipuses išankstinio perspėjimo sistemas, kurias tarpusavyje taikytų ūkininkai ir bitininkai, miškininkai, mokslininkai ir veterinarai, tokiose srityse, kaip purškimo laikotarpiai ir kiti insekticidų taikymo atvejai, ligų prevencija ir kontrolė, bitėms nekenksmingos technologijos ir augalų apsaugos metodai minimaliam apdulkintojų mirtingumui užtikrinti;

15.  ragina Komisiją priimti rekomendacijas, kad ES būtų remiamos įvairios nacionalinės aukštos kokybės pagrindinės ir profesinės švietimo programos bitininkystės srityje; ragina imtis programų, siekiant paskatinti jaunimą rinktis bitininko profesiją atsižvelgiant į tai, kad šiam sektoriui nepaprastai būtinas kartų atsinaujinimas; mano, kad būtina toliau plėtoti bitininkystės sektoriaus potencialą būdais, kurie būtų pritaikyti visų bitininkų poreikiams; taip pat ragina Komisiją dirbti su valstybėmis narėmis ir sektoriaus atstovais, siekiant parengti geriausios bitininkystės praktikos kodeksą, kurio įgyvendinimas būtų remiamas sudarant galimybę rinktis aukštos kokybės mokymus valstybėse narėse; kalbant apie profesinį rengimą, ragina universitetų veterinarinės medicinos fakultetus stiprinti veterinarinės priežiūros ir parengties sritis; mano, kad įgyvendinant tokias programas, kaip „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“, turėtų būti puoselėjami moksliniai tyrimai ir mokymai apiterapijos srityje;

Bičių sveikata ir aplinkos aspektai

16.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad didėjantis naminių bičių ir laukinių apdulkintojų, įskaitant laukines bites, mirtingumas ir nykimas Europoje nepaprastai neigiamai paveiks žemės ūkį, maisto gamybą ir saugumą, biologinę įvairovę, aplinkos tvarumą ir ekosistemas;

17.  atkreipia dėmesį į tai, jog ES ir jos valstybės narės turi nedelsdamos imtis veiksmų, būtinų ilgalaikei didelio masto bičių sveikatos ir populiacijos atkūrimo strategijai įgyvendinti, kad būtų išsaugota ES šiuo metu mažėjanti laukinių bičių populiacija – taip pat ir žemės ūkio ir aplinkosauginėmis priemonėmis, kurios reikalingos bičių kolonijų įtvirtinimui paremti;

18.  atkreipia ypatingą dėmesį į biologinės įvairovės svarbą bičių sveikatai ir gerovei – kad joms būtų prieinamos maitinimosi vietos, natūralios ir pusiau natūralios buveinės bei didelės daugiametės pievos; atkreipia dėmesį į tai, kad laipsniškai nyksta bičių maitinimosi požiūriu vertingi augalai – rugiagelės, vikiai, usnys ir baltieji dobilai – ir kad šito priežastis yra netinkamas augalų apsaugos produktų naudojimas, vis retesnis pievų naudojimas ganykloms ir vis dažnesnis jų naudojimas šienui; pažymi, kad dėl to stokojama žiedadulkių, taigi bičių mityba yra nepakankama, o tai skatina bičių sveikatos blogėjimą ir vis didesnį jų pažeidžiamumą patogenams ir parazitams; pabrėžia, kad būtina laukinių gėlių ir vabzdžiams naudingų rūšių apsauga visoje Europoje; primena, kad pagal BŽŪP vykdomos žalinimo veiklos pagrindu bitininkystės plotai, kurių svorinis daugiklis siekia 1,5, yra ekologiniu požiūriu svarbi vietovė; ragina Komisiją, sėklų daugintojus ir ūkininkus skatinti kokybiškas augalų selekcijos schemas, į selekcijos kriterijus įtraukiant didelį įrodymais pagrįstą medingumo ir žiedadulkių gamybos pajėgumą, pirmenybę teikiant maksimaliai prie vietos sąlygų prisitaikiusių ir vietinių rūšių bei atmainų biologinei įvairovei;

19.  pažymi, kad būtinos tinkamos finansinės paskatos ekologinės bitininkystės atstovams, atsižvelgiant į papildomus reikalavimus, kurių jie turi laikytis, ir į didėjantį su aplinka siejamą poveikį;

20.  pabrėžia, kad būtina išsaugoti išskirtinį vietos endeminių naminių bičių populiacijų, kurių kiekviena keičiantis kartoms derinosi prie savo vietos aplinkos ypatumų, genetinį paveldą, įvairovę ir gebėjimą prisitaikyti, ir primena, kad ši įvairovė svarbi kovojant su invazinėmis rūšimis, įskaitant parazitus ir ligas;

21.  pažymi, jog dėl monokultūrinio ūkininkavimo mažėja biologinė įvairovė ir rizikuojama, kad augalai bus apdulkinami nepakankamai, taip pat kad išnyks medingoji flora, ir ragina valstybes nares parengti nenaudojamos žemės apsėjimo nektaringaisiais augalais strategijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad abiotinių išteklių – visų pirma dirvožemio ir vandens – bei didelės žeidadulkių įvairovės ir kuo įvairesnių maitinimosi šaltinių išsaugojimas nepaprastai svarbus bitėms apsaugoti;

22.  todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti reikiamomis paskatomis vietoje vystomai praktikai skatinti, siekiant apsaugoti naminių bičių ekotipus ir auginimą visoje ES;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti priemones, kuriomis būtų didinama teisinė vietos naminių bičių ekotipų ir populiacijų apsauga bei jiems skiriama finansinė parama – taip pat ir nustatant teisiškai apsaugotas vietos endeminių naminių bičių išsaugojimo teritorijas;

24.  ragina Komisiją parengti aprašą, kad būtų galima įvertinti esamą ir naują pavojų sveikatai ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant parengti kovos su bičių mirtingumu veiksmų planą;

25.  primygtinai ragina Komisiją siekti pažangos įgyvendinant bandomuosius projektus, susijusius su bitėmis ir kitais apdulkintojais, kurie yra aplinkos ir buveinių būklės rodiklis, nes šie projektai gali būti naudingi vystant ateities politiką;

26.  prašo Komisijos užtikrinti, kad skiriant pagal įvairias BŽŪP biudžeto eilutes numatytas žemės ūkio subsidijas būtų atsižvelgiama į bitėms palankią praktiką, pvz., į ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymą arba bites pritraukiančių laukinių gėlių auginimą pūdymuose;

27.  pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti apdulkintojus – tiek naminius, tiek laukinius – apskritai, būtina vadovautis atsargumo principu;

28.  pažymi, kad sveika bitė turi daugiau galimybių atsispirti parazitizmui, ligoms ir plėšrūnams; supranta, kad tokios invazinės svetimos rūšys, kaip varozę sukeliančios erkės, bitinis žvilgvabalis, Azijos širšės (kitų vabzdžių atžvilgiu nepaprastai agresyvūs vabzdžiai), taip pat amerikinis puvinys ir kai kurie patogenai, pvz., nozematozė, yra pagrindinės bičių mirtingumo priežastys ir padaro rimtų ekonominių nuostolių bitininkams; pakartoja, kad remia Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą, skirtą veisimo ir selekcijos programai, pagal kurią siekiama moksliškai ištirti atsparumą varozei; ragina Komisiją ir valstybes nares remti ES masto taikomuosius mokslinius tyrimus įgyvendinant veiksmingas veisimo programas, pagal kurias būtų išvedamos invazinėms rūšims ir ligoms atsparios bičių rūšys, turinčios varozę veikiančios higienos (angl. Varroa Sensitive Hygiene – VSH) elgesio bruožą; atsižvelgdamas į pavojų, kad kai kurios invazinės svetimos rūšys, pvz., varozę sukeliančios erkės, gali tapti atsparios tam tikriems veterinariniams vaistams, ragina valstybes nares atlikti metinius erkių atsparumo įvairioms veterinariniams vaistams naudojamoms veikliosioms medžiagoms tyrimus; siūlo nuolat privaloma tvarka kovoti su varoze ES lygmeniu;

29.  ragina Komisiją įtraukti visus susijusius vaistų gamintojus į mokslinius vaistų bitėms tyrimus, inter alia, siekiant kovoti su varozę sukeliančiomis erkėmis ir išvengti neigiamo šių vaistų šalutinio poveikio bičių imuninei sistemai, ir sukurti bendrą IT platformą, kad geriausiais sprendimais ir vaistais būtų dalijamasi su suinteresuotosiomis šalimis, gerinamas bitininkystei gyvybiškai svarbių veterinarių vaistų prieinamumas, stiprinamas veterinarų vaidmuo rūpinantis bičių sveikata, o bitininkai būtų informuojami apie visus prieinamus sprendimus; ragina atlikti privačius ir viešus mokslinius tyrimus, susijusius su biologiniais ir fiziniais alternatyviaisias metodais, kurie nebūtų kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat su natūralių medžiagų ir junginių naudojimu varozei kontroliuoti, atsižvelgiant į konkrečius ekologiško gydymo pranašumus;

30.  pripažįsta, kad kai kurių valstybių narių stebėsenos veiklos, vykdytos siekiant įvertinti bičių sveikatos būklę, rezultatai yra svarbūs ir kad jais turėtų būti pasidalyta su kitoms valstybėms narėms bei Komisija;

31.  ragina valstybes nares ir regionus pasinaudoti visais įmanomais būdais, kad vietos ir regioninės naminių bičių rūšys (Apis Mellifera bičių šeimos) būtų apsaugotos nuo nepageidaujamo prisitaikiusių arba invazinių svetimų rūšių, darančių tiesioginį ar netiesioginį poveikį apdulkintojams, plitimo; remia populiacijų, kurių netekta dėl invazinių svetimų rūšių, atkūrimą aviliuose pasinaudojant čionykščių vietos rūšių bitėmis; rekomenduoja valstybėms narėms kurti centrus, skirtus čiabuvių rūšių bitėms veisti ir apsaugoti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu vystyti strategijas, pagal kurias būtų stiprinamas kuo dažnesnės vertingų bruožų apraiškos vietos naminių bičių populiacijose; atkreipia dėmesį į galimybes, kurios numatytas Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių, ir galimai neseniai priimtuose Gyvūnų ir augalų sveikatos reglamentuose (atitinkamai Reglamente (ES) 2016/429 ir Reglamente (ES) 2016/2031); reiškia susirūpinimą dėl to, kad iš Kinijos importuojamas užterštas vaškas gali būti dažna bičių sveikatos problemų priežastis;

32.  ragina svarstyti galimybę taikyti procedūrą, skirtą invazinių augalų rūšių, dėl kurių gali mažėti bičių naudojamų ganyklų įvairovė ES, sąrašui išplėsti;

Bitėms kenksmingos cheminės medžiagos

33.  prašo Komisijos sustabdyti leidimą naudoti pesticidų veikliąsias medžiagas, kurios kelia pavojų bičių sveikatai, remiantis vietoje atliktais bandymais pagrįstomis EFSA mokslinėmis išvadomis, kol nepaskelbtas EFSA galutinis išsamus poveikio vertinimas; pakartoja, kad bet koks sprendimų priėmimo procesas turi būti grindžiamas moksliniu vertinimu ir išvadomis;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų atsižvelgiant į patvirtintą mokslinį konsensusą ir uždrausti pesticidų veikliąsias medžiagas, įskaitant neonikotinoidus ir sisteminius insekticidus, kurie, kaip įrodyta moksliškai (laboratorinių analizių išvadomis ir ypač vietoje atliktais bandymais), yra pavojingi bičių sveikatai; tuo pat metu ragina taikyti saugius alternatyvius produktus ar agronominius metodus (pvz., įvairius veiksmingus kenkėjų kontrolės, biologinės kontrolės ir integruotos kenkėjų kontrolės būdus, kuriems naudojama mažai pesticidų), siekiant pakeisti pavojų bitėms keliančias veikliąsias medžiagas;

35.  ragina Komisiją kartu su atitinkamomis ES agentūromis ir valstybių narių ekspertais atidžiai stebėti EFSA augalų apsaugos produktų poveikio bitėms vertinimo gaires, taip pat ragina valstybes nares jas įgyvendinti;

36.  pabrėžia, kad bet kuris žemės ūkyje naudojamas produktas, kurio sudėtyje yra medžiagų, kaip patvirtinta, pavojingų bitėms, turėtų būti ženklinamas kaip kenksmingas bitėms;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų atliekama daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su medžiagomis, kurios, tikėtina, gali kelti pavojų bitėms, įskaitant aiškiai apibrėžtą tvarkaraštį;

38.  pabrėžia, kad ilgalaikis sisteminių augalų apsaugos produktų poveikis yra nuvertinamas; palankiai vertina neseniai patvirtintą bandomąjį projektą, kuriuo ketinama vykdyti aplinkos monitoringą, susijusį su pesticidų naudojimu, stebint namines bites;

39.  pripažįsta, kad, remiantis nepriklausomais tarpusavio vertinimu pagrįstais moksliniais įrodymais, bičių atsparumą labai silpnina bendras cheminių medžiagų poveikis – dėl to jos nepajėgia įveikti tokių streso veiksnių, kaip lietingi metai, nektaro trūkumas, ligos ar parazitai;

40.  primena 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, visų pirma jos 14 straipsnį, pagal kurį nuo 2014 m. visi ūkininkai privalo savo ūkiuose taikyti bendruosius integruotosios kenkėjų kontrolės principus, ir 9 straipsnį, kuriuo visuotinai uždraudžiamas purškimas iš oro;

41.  pažymi, kad, siekdama švelninti poveikį bitėms, ES įvedė laikinus apribojimus naudoti neonikotinoidinius insekticidus (klotianidiną, tiametoksamą, imidaklopridą ir fipronilą);

Kova su medaus klastojimu

42.  tikisi, jog valstybės narės ir Komisija užtikrins, kad importuojamas medus ir kiti bičių produktai visapusiškai atitiktų ES aukštos kokybės standartus ir taip būtų kovojama tiek su nesąžiningus metodus taikančiais ne ES šalių medaus gamintojais, tiek su ES pakuotojais bei prekiautojais, kurie sąmoningai maišo suklastotą importinį medų su ES medumi;

43.  ragina Komisiją parengti tokias veiksmingas laboratorinės analizės procedūras, kaip branduolinio magnetino rezonanso tyrimas, bitėms būdingiems peptidams ir kitoms joms būdingoms žymėms aptikti, siekiant nustatyti medaus klastojimo atvejus, taip pat ragina valstybes nares taikyti griežtesnes bausmes pažeidėjams; ragina Komisiją įtraukti privačias tarptautiniu mastu pripažintas laboratorijas, pvz., prancūzų EUROFINS ar vokiečių QSI, siekiant atlikti moderniausius tyrimus; ragina Komisiją sukurti oficialią medui skirtą duomenų bazę, kurioje skirtingų regionų medus būtų klasifikuojamas taikant bendrą analizės metodą;

44.  pažymi, kad, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 853/2004, medaus pakavimo įmonėms, kuriose maišomas ar apdirbamas keleto gamintojų medus, taikomos ES maisto saugos stebėsenos procedūros; mano, kad jos turėtų būti taikomos visoms įmonėms, kuriose apdirbamas importinis medus; pabrėžia, kad būtina vengti bet kokios finansinės ar administracinės naštos ES bitininkams, kurie patys pakuoja savo medų;

45.  pabrėžia, kad siūlomomis priemonėmis būtų sustiprinta ES stebėsena, vykdoma medaus pakuotojų atžvilgiu ne ES šalyse; tuo pačiu oficialūs auditoriai galėtų išsiaiškinti, ar buvo naudojamas suklastotas medus, ir užtikrinti, kad jis būtų pašalintas iš maisto grandinės;

46.  mano, kad medų turėtų būti įmanoma identifikuoti visoje tiekimo grandinėje ir klasifikuoti pagal jo augalo kilmę – nesvarbu, ar tai vidaus, ar importinis produktas – išskyrus atvejus, kai gamintojo ir vartotojo sandoriai vykdomi tiesiogiai; atsižvelgdamas į tai reikalauja griežtinti medaus atsekamumo reikalavimus; mano, kad medų iš užsienio importuojančios įmonės ir mažmenininkai turėtų laikytis ES taisyklių ir parduoti tik Maisto kodekse pateiktą medaus apibrėžtį atitinkančius bitininkystės produktus;

47.  prašo Komisijos iš dalies pakeisti Medaus direktyvą, siekiant įtraukti aiškias visų bitininkystės produktų – vienarūšio (monoflorinio) ir daugiarūšio (poliflorinio) medaus, pikio, bičių pienelio, bičių vaško, žiedadulkių granulių, bičių duonos ir bičių nuodų – apibrėžtis bei pateikti pagrindines skiriamąsias jų savybes, kaip jau buvo raginama Parlamento patvirtintuose dokumentuose;

48.  ragina Komisiją atidžiai išanalizuoti ES bičių maisto, papildų ir vaistų rinkos veikimą ir imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų racionalizuota rinka ir užkirstas kelias šių produktų klastojimui bei neteisėtai prekybai jais;

49.  ragina Komisiją nustatyti atvejų, kai ribinė vertė netaikoma, protokolus, kontrolės atskaitos taškus arba didžiausią leistiną liekanų kiekį, kurie būtų taikomi medui ir kitiems bitininkystės produktams, siekiant įtraukti medžiagas, kurių negalima naudoti ES bitininkystės sektoriuje, bei suderinti pasienio veterinarinius patikrinimus ir vidaus rinkos patikrinimus atsižvelgiant į tai, kad dėl žemos kokybės medaus importo, klastojimo ir pakaitalų iškraipoma rinka ir toliau daromas spaudimas kainoms, o galiausiai ir produkto kokybei vidaus rinkoje, taip pat kad vienodos sąlygos turi būti užtikrinamos tiek ES, tiek trečiųjų šalių produktams ir gamintojams;

50.  suvokia praktinę išankstinio perspėjimo sistemos, susijusios su maistu ir pašarais, svarbą ir todėl ragina Komisiją į Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) sąrašą visuomet įtraukti akivaizdžiai suklastoto medaus atvejus;

51.  ragina Komisiją kuo greičiau uždrausti platinti medų, filtruotą naudojant dervų filtrus, nes toks medus neturi absoliučiai jokios biologinės vertės;

52.  ragina nuolat tikrinti medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių, kurių teisės aktais leidžiama bičių kolonijas gydyti antibiotikais, kokybę;

53.  ragina Komisiją nustatyti dirbtinių korių gamybos standartus, kurie turėtų apimti atitinkamas leidžiamas parafino, puvinio sporų ir akaricidų liekanų dalis, įskaitant nuostatą, jog koriui gaminti skirtas vaško kiekis akaricidų liekanose turi būti toks, kad liekanos negalėtų pradėti skverbtis į medų;

54.  ragina Komisiją išsamiai įvertinti, ar didelio masto medaus importas iš Kinijos atitinka Reglamentą (ES) 2016/1036, ir pirmiausia išnagrinėti medų iš Kinijos eksportuojančių bendrovių veiklą bei įvertinti ES medaus rinkoje parduodamo medaus kokybę, taip pat kiekio ir pardavimo kainos dydžio santykį;

55.  mano, jog, atsižvelgiant į didelį iš Kinijos importuojamo medaus kiekį – tendenciją, kuri per pastaruosius 15 metų stiprėjo – medaus supirkimo kaina, turint galvoje faktines gamybos sąnaudas ES, ir prasta apdoroto (o ne pagaminto) importinio medaus kokybė turėtų būti aiškus ženklas Komisijai, kad metas pradėti tirti kai kurių Kinijos eksportuotojų veiklą ir galimai inicijuoti antidempingo tyrimą;

56.  ragina Komisiją reikalauti, kad būtų oficialiai atliekamas medaus iš ES nepriklausančių šalių partijų mėginių paėmimas ir tyrimas prie ES išorės sienų, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2017/625 (buvęs Reglamentas (EB) Nr. 882/2004);

57.  pažymi, kad, remiantis Medaus direktyva, iš dalies pakeista Direktyva 2014/63/ES, etiketėje turi būti nurodoma šalis, kurioje buvo surinktas medus, jei medus kilęs iš vienos valstybės narės ar trečiosios šalies; tačiau pripažįsta, kad būtina daryti daugiau siekiant kovoti su sukčiavimu bičių produktų srityje ir spręsti nesąžiningos konkurencijos, kuri atsiranda dėl klastojamo medaus, problemą;

58.  primena Komisijai, kad vartotojai turi teisę žinoti visų maisto produktų kilmės vietą; tačiau mano, kad, naudojant žymenis „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“ ir ypač „ES ir ne ES medaus mišinys“, nuo vartotojo visiškai nuslepiama medaus kilmė ir, savo ruožtu, nesilaikoma ES vartotojų apsaugos teisės principų; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad medus ir bičių produktai būtų ženklinami kruopščiai ir kad tai būtų daroma privaloma tvarka, taip pat kad medaus gamyba būtų labiau suderinta laikantis teisės aktų dėl žemės ūkio produktų kokybės programų, siekiant apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo ir padėti lengviau atpažinti sukčiavimo atvejus; pripažįsta, kad tiesioginė prekyba medumi yra sėkminga ir kad dėl to nebelieka dalies kilmės ženklinimo problemos;

59.  prašo aprašomuosius žymenis „ES medaus mišinys“ ir „ne ES medaus mišinys“ pakeisti nuoroda, iš kurios šalies ar šalių konkrečiai buvo atvežtas galutiniam produktui naudotas medus, ir išvardyti jas tvarka, kuri atitiktų galutiniam produktui naudotas procentines dalis (dar nurodant ir procentinę dalį konkrečiame produkte pagal šalį);

60.  prašo Komisijos iš dalies pakeisti Medaus direktyvą atsižvelgiant į tai, kaip žodis „medus“ ir sąvokos „sudėtyje yra medaus“ bei „pagaminta naudojant medų“ naudojami apibrėžiant perdirbtuosius produktus arba bet kokio pobūdžio grafiniame ar negrafiniame elemente, kuriame nurodoma, jog produkte yra medaus – taip siekiama, kad šias sąvokas būtų leidžiama naudoti tik kai bent 50 proc. produkto cukraus kiekio kildinama iš medaus;

61.  pritaria valstybių narių idėjai nustatyti įpareigojimą nurodyti medaus kilmę ant medaus ir kitų bičių produktų, kaip jau daroma kai kurių mėsos ir pieno gaminių atvejais;

Bičių produktų populiarinimas ir skatinimas naudoti medų gydomaisiais tikslais

62.  teigiamai vertina Europos iniciatyvą „Pusryčiams medus“ ir ragina valstybes nares informuoti vaikus apie vietos gaminius bei iš naujo atrasti seniai nusistovėjusias gamybos tradicijas; pažymi, kad meduje gausu kalorijų ir kad saikingai jis gali būti vartojamas kaip rafinuoto cukraus ir kitų saldiklių pakaitalas, o taip būtų prisidedama prie visuomenės sveikatos puoselėjimo;

63.  pabrėžia, kad medus – vienas iš žemės ūkio produktų, kurie galėtų būti įtraukti vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo programą; ragina valstybes nares remti vietos medaus gamintojų dalyvavimą atitinkamose mokyklų programose ir atkreipia ypatingą dėmesį į švietimo priemonių, kuriomis siekiama išsamiau informuoti jaunimą apie vietos produktus, kartu atveriant ūkininkavimo pasaulį vaikams, svarbą;

64.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl kasmetinės ES paramos šioms programoms padidinimo 50 proc., kad jos galėtų būti įgyvendinamos veiksmingai, rengiant ikimokyklinius konkursus ir į juos tinkamai įtraukiant vietos produktus, pvz., medų, alyvuoges ir alyvuogių aliejų;

65.  ragina Komisiją parengti visose valstybėse narėse suvartojamo medaus kiekio ir vartojimo modelių ataskaitą, taip pat dar vieną ataskaitą, susijusią su įvairia gydomąja praktika ES, kuriai naudojamas medus, žiedadulkės, bičių pienelis ir bičių nuodai; pabrėžia, kad didėja apiterapijos, kaip natūralios gydymosi įprastais vaistais alternatyvos, svarba, todėl ragina visas valstybes nares populiarinti šiuos produktus ES tarp praktikuojančių medikų ir paramedikų bei visuomenėje;

66.  ragina Komisiją svarstyti galimybę savanoriškai taikyti ženklą „ES medus“ ir naudoti jį medui, kuris 100 proc. ir išimtinai kildinamas iš ES valstybių narių; taip pat ragina Komisiją daryti viską siekiant užtikrinti, kad JT paskelbtų gegužės 20-ąją Pasauline bičių diena;

67.  ragina Komisiją skirti konkrečią sumą iš ES reklamos biudžeto, skirto ES medaus produkcijai vartojimo ir medicinos tikslais populiarinti, įskaitant tokias priemones, kaip tiesioginis medaus pardavimas vietos rinkose, viešos medaus degustacijos, praktiniai seminarai ir kiti renginiai; ragina valstybes nares skatinti medaus – visų pirma ekologiško – pardavimą vietos ir regionų lygmenimis taikant visas joms prieinamas priemones, pirmiausia intensyviai remiant trumpąsias tiekimo grandines pagal savo kaimo plėtros programas ir reklamuojant aukštos kokybės gaminius remiantis geografinių nuorodų schemomis; pripažįsta, kad vietoje gaminamo medaus vartojimas yra svarbus kaip atsparumo vietos alergenams ugdymo priemonė; ragina Komisiją bičių vašką įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų atsižvelgiant į tai, kad juo vis labiau domisi vartotojai ir gamintojai bei į kai kuriose valstybėse narėse nuo seno įsigalėjusias gamybos tradicijas;

68.  siūlo valstybėms narėms visomis joms prieinamomis priemonėmis skatinti bitininkystės produktų, pvz., žiedadulkių, pikio ar bičių pienelio, naudojimą vaistų pramonėje;

69.  ragina Komisiją skatinti valstybių narių teisės aktų dėl ekologiško medaus gamybos derinimą, kad nebeliktų jokių neatitikimų, kurie galėtų būti kliūtis Europos ekologinės bitininkystės atstovams pasiekti rinką laikantis tų pačių taisyklių;

70.  prašo Komisijos užtikrinti, kad per vykstančias ar būsimas derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų medus ir kiti bičių produktai būtų laikomi jautriais importui produktais, nes dėl tiesioginės konkurencijos ES bitininkystės sektorius gali patirti pernelyg stiprų arba nepakeliamą spaudimą; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių galimai jų neįtraukti į derybų dėl laisvosios prekybos taikymo sritį;

71.  prašo Komisijos ir valstybių narių kartu su žemės ūkio ir bitininkystės sektoriais parengti ženklinimo sistemą, pagal kurią būtų skatinama vadovautis bičių atžvilgiu atsakinga gamybos sistema;

72.  palankiai vertina neslūgstančią bitininkystės miestuose tendenciją ir tuo pačiu ragina siekti glaudžios ir privalomos regioninių bitininkų asociacijų ir valdžios institucijų savitarpio integracijos bei taikyti minimalius standartus, siekiant apsisaugoti nuo neatsakingo ūkininkavimo ir užkirsti kelią sąmoningam ligų ir sutrikimų platinimui tarp bičių populiacijų;

o
o   o

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 43. (2) https://ec.europa.eu/agriculture/honey_lt. (3) Tai lemia mažėjantį produktyvumą, nes, norėdami gaminti tokį pat kiekį medaus, bitininkai turi didinti bičių populiacijos dydį. (4) „Naminių bičių genotipai ir aplinka“ (angl. Honey bee genotypes and the environment), Journal of Agricultural Research 53(2), p. 183–187 (2014).

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bankų sąjunga. 2017 m. metinė ataskaita“ (2017/2072(INI))

P8_TA(2018)0058 A8-0019/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas dėl 2017 m. vasario 15 d. Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos ataskaitą dėl bendro priežiūros mechanizmo, sukurto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (COM(2017)0591,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymus iš dalies pakeisti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (KRR) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (KRD IV),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. ECB nuomonę dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos pakeitimų(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 9 d. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ataskaitą dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų poveikio finansiniam stabilumui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti,

–  atsižvelgdamas į Tarybos Finansinių paslaugų komiteto Pogrupio neveiksnių paskolų klausimais 2017 m. gegužės 31 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 20 d. ECB gaires bankams dėl neveiksnių paskolų ir 2017 m. spalio 4 d. viešas konsultacijas dėl šių gairių priedo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos konsultacinį dokumentą dėl teisės aktais nustatytų prudencinių finansinio stabilumo stiprinimo priemonių, taikomų nepakankamų atidėjinių atveju, kai naujai išduodamos paskolos tampa neveiksnios,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 11 d. ESRV ataskaitą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo Europoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 10 d. Komisijos viešas konsultacijas dėl neveiksnių paskolų ir finansinių sunkumų paveikto turto antrinių rinkų plėtojimo ir užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių apsaugos nuo skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 6 d. ECB vertinimą, kuriame nustatyta, kad bankas „Banco Popular Español S.A.“ žlunga arba gali žlugti,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pareiškimą dėl banko „Banco Popular Español S.A.“ pertvarkymo sprendimo priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. ECB vertinimą, kuriame nustatyta, kad bankai „Veneto Banca“ ir „Banca Popolare di Vicenza“ žlunga arba gali žlugti,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. BPV sprendimą nesiimti pertvarkymo veiksmų bankų „Banca Popolare di Vicenza“ ir „Veneto Banca“ atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 25 d. Komisijos pareiškimą dėl valstybės pagalbos bankų „Banca Popolare di Vicenza“ ir „Veneto Banca“ pasitraukimui iš rinkos pagal Italijos bankroto teisę, susijusiam su kai kurių dalių pardavimu bankui „Intesa Sanpaolo“, patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Komisijos pareiškimą dėl valstybės pagalbos banko „Monte dei Paschi di Siena“ prevenciniam rekapitalizavimui paremti patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į ECB tikslinės vidaus modelių peržiūros (angl. TRIM) vadovo 2017 m. vasario mėn. variantą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos mėn. ECB vadovo dėl patikrinimų vietoje ir vidaus modelių tikrinimo projektą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) nuomonę dėl priežiūros konvergencijos Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES bendrųjų rėmimo principų ir į jos tris 2017 m. liepos 13 d. nuomones dėl priežiūros konvergencijos investicijų valdymo, investicinių įmonių ir antrinių rinkų srityse Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Europos bankininkystės institucijos (EBA) nuomonę su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES susijusiais klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Priežiūros integracijos gilinimas siekiant kintančioje aplinkoje sustiprinti kapitalo rinkų sąjungą ir finansinę integraciją“ (COM(2017)0542) ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros, įskaitant bendrąjį pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos priežiūros institucijų (EPI) valdymas, finansavimas ir įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 21 d. ECB viešas konsultacijas dėl kredito įstaigų licencijų paraiškų vertinimo ir „FinTech“ kredito įstaigų licencijų paraiškų vertinimo vadovų projektų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo tarybos bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. TLAC) sąlygų dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo ir iš dalies keičiamos Direktyva 98/26/EB, Direktyva 2002/47/EB, Direktyva 2012/30/ES, Direktyva 2011/35/ES, Direktyva 2005/56/EB, Direktyva 2004/25/EB ir Direktyva 2007/36/EB (COM(2016)0852, ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo (COM(2016)0851),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. ECB nuomonę dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos pakeitimų(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. specialiąją ataskaitą „Bendra pertvarkymo valdyba – sudėtinga bankų sąjungos užduotis pradėta vykdyti, bet dar daug reikia nuveikti“,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti (COM(2014)0043),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Komisijos dokumentą „Balandžio mėnesio dokumentų rinkinys dėl pažeidimų: pagrindiniai sprendimai“ (MEMO/17/1045),

–  atsižvelgdamas į EBA rizikos rodiklių rinkinį (angl. „Risk Dashboard“), ESMA ataskaitą „Tendencijos, rizikos ir pažeidžiamumas“ (angl. „Trends, Risks, and Vulnerabilities“), Nr. 2 (2017 m.), ESRV rizikos rodiklių rinkinį, ESRV 2016 m. metinę ataskaitą, ESRV 2017 m. balandžio mėn. paskelbtą makroprudencinės politikos ES apžvalgą (angl. „Review of Macro-prudential Policy in the EU“),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2399, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos, susijusios su neužtikrintų skolos priemonių eiliškumu nemokumo atveju,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (Indėlių garantijų sistemų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Bankų sąjungos sukūrimas“ (COM(2015)0587),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą dėl bankų sąjungos sukūrimo (COM(2017)0592),

–  atsižvelgdamas į ESRV 2017 m. gegužės mėn. paskelbtą antrąją ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į ESRV 2015 m. kovo mėn. ataskaitą dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0019/2018),

A.  kadangi, remiantis nekonsoliduotos būklės duomenimis, 2016 m. pabaigoje euro zonoje iš viso buvo 5073 kredito įstaigos – mažiau nei 2015 m. pabaigoje (5474) ir 2008 m. pabaigoje (6768), o 2008–2016 m. laikotarpiu iš viso sumažėjo 25 %; kadangi, remiantis konsoliduotos būklės duomenimis, 2016 m. pabaigoje euro zonoje iš viso buvo 2290 kredito įstaigų – mažiau nei 2015 m. pabaigoje (2379) ir 2008 m. pabaigoje (2904)(6); kadangi vis dėlto pageidautina įtraukti nuorodą į „pernelyg didelių, kad žlugtų bankų“ dalies pokytį per tą patį laikotarpį;

B.  kadangi esama didelių visos neveiksnių paskolų sumos ir jų dalies skirtumų tarp valstybių narių ir kadangi esama didelių skirtumų bankų šalyse, kuriose didžiausia neveiksnių paskolų dalis; kadangi, anot 2017 m. liepos mėn. ESRV ataskaitos dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo Europoje, visa neveiksnių paskolų suma sudarė 1 trln. EUR; kadangi, anot EBA ketvirčio rizikos rodiklių rinkinio, pagrindinių Europos bankų pateiktos ataskaitos rodo, kad 2017 m. birželio 30 d. svertinė vidutinė neveiksnių paskolų dalis (nenuvertintų neveiksnių paskolų suma, padalyta iš visų paskolų sumos) sudarė 4,47 %; kadangi šiai daliai per pastaruosius 30 mėnesių būdinga mažėjimo tendencija;

C.  kadangi, remiantis neseniai ESMA atliktu tyrimu, išvestinių finansinių priemonių rinkos Europos Sąjungoje nominalioji vertė yra 453 000 mlrd. EUR;

D.  kadangi reikia stiprinti bankų sąjungą, nes ji yra pagrindinis tikslas siekiant euro zonos finansinio stabilumo ir būtinas žingsnis siekiant tikros ekonominės ir pinigų sąjungos; kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą, nes ji tebebus neišbaigta, kol jai trūks fiskalinės Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės ir trečiojo ramsčio – europinės indėlių draudimo ir perdraudimo politikos; kadangi ECB Pirmininkas Mario Draghi ne kartą pareiškė, kad Europos indėlių garantijų sistema tebėra vienas iš pagrindinių bankų sąjungos ramsčių; kadangi išbaigta bankų sąjunga turi esminės svarbos siekiant nutraukti bankų ir valstybės skolos rizikos sąsają; kadangi turi būti sustiprintos pastangos pereiti nuo gelbėjimo valstybės lėšomis prie gelbėjimo privačiomis lėšomis; kadangi kai kuriose nacionalinėse bankų sistemose vis dar nepakankamai reaguojama į riziką; kadangi dabartinės palankios ekonominės sąlygos atveria galimybes įvykdyti reformas, būtinas siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą;

E.  kadangi tinkamas bankų balansų sutvarkymas po krizės užsitęsė ir tai toliau trukdo ekonomikai augti; kadangi bendri ES bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai pastaraisiais metais pagerėjo, nors vis dar yra bankų, įskaitant didelius, kuriems tebetrūksta kapitalo; kadangi išlieka grėsmės finansiniam stabilumui, tačiau pradėjus kurti bankų sąjungą jų gerokai sumažėjo; kadangi Europos bankų institucinė ir reguliavimo sistema buvo iš esmės sustiprinta;

F.  kadangi dalyvauti bankų sąjungoje gali valstybės narės, kurios dar neįsivedė euro; kadangi nė viena ES valstybė narė kol kas nenusprendė dalyvauti šiuo pagrindu; kadangi keletas valstybių narių svarsto galimybę prisijungti prie bankų sąjungos; kadangi įvairios finansų įstaigos mato, kad naudinga įsisteigti bankų sąjungos valstybėse;

G.  kadangi pastangos sukurti kapitalo rinkų sąjungą neturėtų sumažinti reikalavimų užbaigti darbą kuriant bankų sąjungą, nes ji tebėra būtina siekiant užtikrinti finansinį stabilumą Europos Sąjungoje, kuri labai priklauso nuo bankų;

H.  kadangi pagrindinė bankų funkcija – teikti finansavimą realiajai ekonomikai;

I.  kadangi ECB reikia tam tikro lankstumo savo priežiūros veiklai vykdyti, tačiau didelio poveikio principiniai sprendimai galiausiai turi būti patikėti Europos teisėkūros institucijoms;

1.  ragina Komisiją siūlant bankininkystės teisės aktus kaip teisėkūros priemonę naudoti reglamentą;

Priežiūra

2.  atkreipia dėmesį į ECB 2017 m. įvertinant bankus atliktus „žlungančių arba galinčių žlugti“ vertinimus; taip pat pažymi, kad priežiūros ir bendro pertvarkymo mechanizmai šioje srityje apskritai buvo veiksmingi, ir pritaria Komisijai, kad turi būti tobulinamos procedūras, kurias taikant sprendžiama, ar bankas „žlunga arba gali žlugti“;

3.  atkreipia dėmesį į būsimą 2018 m. EBA atliekamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; ragina EBA, ESRV, ECB ir Komisiją ruošiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis taikyti nuoseklias metodikas, scenarijus ir prielaidas, siekiant kuo mažiau iškraipytų rezultatų ir pasitaikančios neatitikties tarp testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų ir netrukus po šių rezultatų pateikimo priimtų pertvarkymo sprendimų; tačiau pabrėžia, kad banko patikimumas negali būti įvertintas vien tik atlikus konkretaus momento balanso įvertinimą, nes patikimumą užtikrina dinamiška banko ir rinkų sąveika ir jam poveikį daro įvairūs visos ekonomikos elementai; be to, mano, kad paties ECB atliekamam kitų jo prižiūrimų bankų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis galėtų būti naudingas didesnis skaidrumas;

4.  pabrėžia, kad svarbus bendradarbiauti EBA (kaip reguliavimo institucijai) ir bendram priežiūros mechanizmui (kaip priežiūros institucijai); šiuo klausimu atkreipia dėmesį į atsakomybės pasidalijimą tarp ECB ir EBA ir į skirtingą geografinę šių institucijų veiklos apimtį; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja kiek įmanoma tobulinti konkretų šių institucijų būsimų iniciatyvų koordinavimą, siekiant užtikrinti bendro taisyklių sąvado nuoseklumą, kartu pripažindamas, kad bendras priežiūros mechanizmas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, kai aptinkamos specifinės bankų sąjungos problemos arba reguliavimo spragos;

5.  palankiai vertina tai, kad bankų sąjunga pagerino priežiūros institucijų keitimąsi aktualia informacija ir duomenų apie Europos bankininkystės sistemą rinkimą ir keitimąsi jais, tokiu būdu padėdama, pavyzdžiui, geriau atlikti lyginamąją analizę, ir sudarydama sąlygas labiau holistinei tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrai; palankiai vertina puikų jungtinių priežiūros grupių darbą; pažymi, kad Komisija nustatė tobulintinus ECB bankų priežiūros ir BPV veiklos derinimo ir keitimosi informacija aspektus, pirmiausiai susijusius su esminiais klausimais, ar įstaiga tinkama prevencinio rekapitalizavimo priemonėms ir ar ji žlunga arba gali žlugti; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis ECB ir BPV susitarimo memorandumas nėra pakankamai išsamus, jog užtikrintų BPV visą ECB informaciją, kurios jai reikia užduotims laiku ir veiksmingai vykdyti; ragina ECB ir BPV pasinaudoti dabartinių diskusijų dėl jų susitarimo memorandumo atnaujinimo galimybe, kad būtų panaikintos esamos spragos ir padidintas pertvarkymo veiksmų veiksmingumas; ragina tobulinti praktines procedūras bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarp priežiūros ir pertvarkymo institucijų (tai labai svarbu siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą pertvarkymo veiksmų vykdymą) ir tarp visų Europos ir nacionalinių institucijų, dalyvaujančių ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo veiksmuose; ragina ECB ir BPV toliau gerinti jų kasdienį bendradarbiavimą ir stiprinti savo darbo santykius; šiuo atžvilgiu palankiai vertintų atitinkamo Bendro priežiūros mechanizmo reglamento pakeitimus, kad BPV atstovas turėtų nuolatinio stebėtojo teises Bendro priežiūros mechanizmo priežiūros valdybos posėdžiuose; ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą tarp ECB ir Europos Audito Rūmų, kad būtų nustatytas šių institucijų keitimasis informacija pagal atitinkamus jų įgaliojimus, nustatytus Sutartyse;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo taikoma Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostata dėl prevencinio rekapitalizavimo; pažymi, kad turėtų būti paaiškintas turto kokybės peržiūros naudojimas atitikties prevencinio rekapitalizavimo sąlygoms patikrinimo tikslais; pabrėžia, kad išankstinis turto vertinimas turi remtis svariais įrodymais, įskaitant įrodymus, kad bankas yra mokus ir laikosi ES valstybės pagalbos taisyklių; ragina Komisiją, bendrą priežiūros mechanizmą ir BPV apsvarstyti būdus, kaip padidinti skaidrumą vertinant kredito įstaigų mokumą ir svarstant pertvarkymo sprendimus;

7.  pakartoja savo susirūpinimą dėl didelio neveiksnių paskolų lygio tam tikrose jurisdikcijose; palankiai vertina įvairių valstybių narių pastangas mažinti neveiksnių paskolų lygį; sutinka su Komisija, kad „[už] neveiksnių paskolų problemos sprendimą pirmiausia atsakingos valstybės narės ir patys bankai, tačiau reikia integruoti nacionalinio ir Europos Sąjungos lygmens pastangas, kad neveiksnių paskolų sankaupos mažėtų ir ateityje būtų išvengta naujo neveiksnių paskolų kaupimosi bankų balansuose“(7);

8.  iš esmės teigiamai vertina darbą, kurį šioje srityje atlieka įvairios ES institucijos ir įstaigos; tačiau palankiai vertintų geresnį jų pastangų derinimą; ragina šiuos subjektus ir valstybes nares tinkamai ir nedelsiant įgyvendinti 2017 m. liepos 11 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti; tikisi, kad per ateinančius mėnesius bus pasiūlytas rinkinys priemonių neveiksnių paskolų apimties mažinimui spartinti; atsižvelgdamas į tai, remia Komisijos sprendimą apsvarstyti galimą naujų paskolų, kurios tampa neveiksnios, prudencinį suderinimą ES lygmeniu; ragina Komisiją imtis teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių veiksmų siekiant skatinti teikti informaciją potencialiems investuotojams, įsteigti specialias turto valdymo bendroves („blogus bankus“) ir plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas, kad būtų galima spręsti didelę neveiksnių paskolų problemą; primena, kad valstybėms narėms reikia pagerinti ir prireikus suderinti nemokumo sistemą, be kita ko, svarstant Komisijos pasiūlymą dėl ankstyvo restruktūrizavimo ir antros galimybės, taip pat siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus skolininkus, pavyzdžiui, MVĮ ir namų ūkius;

9.  palankiai vertina ketinimą paspartinti bankų balansų sutvarkymą, kartu pabrėždamas, kad privaloma tvarka likviduojant neveiksnias paskolas nelikvidžioje ir neskaidrioje rinkoje gali susidaryti nepagrįstų bankų balansinių nuostolių; pakartoja savo susirūpinimą dėl ECB gairių dėl neveiksnių paskolų priedo projekto; pabrėžia, kad vykstant šiam stebėsenos ir vertinimo procesui pagal bankų priežiūros tvarką, ECB jokiu būdu neturi pažeisti Sąjungos teisėkūros institucijų prerogatyvų; primena, kad ir tretiniams teisės aktams aktualūs bendrieji Sąjungos teisėkūros principai, pagal kuriuos reikalingi poveikio vertinimai ir konsultacijos, taip pat subsidiarumo ir proporcingumo vertinimai;

10.  pakartoja, jog yra susirūpinęs dėl rizikos, kylančios dėl turimo 3 lygio turto, įskaitant išvestines finansines priemones, ir ypač dėl tokio turto įvertinimo sudėtingumo; todėl palankiai vertina tai, kad EBA į 2018 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūras įtraukė specialias rizikos valdymo priemones, susijusias su 2 ir 3 lygių priemonėmis; pakartoja savo raginimą bendram priežiūros mechanizmui 2018 m. prioritetu laikyti bendrą priežiūrą;

11.  primena, kad esama rizikos, susijusios su valstybės skola; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse finansų įstaigos yra pernelyg daug investavusios į savo buveinės valstybės vyriausybės išleistas obligacijas, o dėl to esama pernelyg stipraus ryšio su buveinės valstybe, nors vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų yra panaikinti bankų ir valstybės skolos rizikos sąsają; pažymi, kad, siekiant apriboti riziką finansiniam stabilumui, būtų geriau, jei bankų valstybės obligacijų portfeliai buvo įvairesni; mano, kad ES valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų atitikti tarptautinius standartus; atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto veiklą valstybės skolos rizikos srityje, o konkrečiau – jos neseniai paskelbtą diskusijų dokumentą „Pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimas“; todėl su dideliu susidomėjimu laukia Finansinio stabilumo tarybos darbo, susijusio su valstybės skolos vertybiniais popieriais, rezultatų, kuriais būtų galima vadovautis ateityje priimant sprendimus; pabrėžia itin svarbų vyriausybės obligacijų vaidmenį suteikiant investuotojams kokybiško likvidaus turto, o vyriausybėms pastovaus finansavimo šaltinių galimybes; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Komisijos šiuo metu vykdomą darbą dėl vadinamųjų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių (angl. SBBS) idėją, nes tai vienas iš galimų būdų padėti spręsti šį klausimą; primena, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai nebūtų skolos pasidalijimo priemonė; mano, kad rinkos subjektų dalyvavimas galėtų padėti užtikrinti rinkos susidomėjimą valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais;

12.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti nustatytus vidaus modelių trūkumus, siekiant atgaivinti jų patikimumą ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms įstaigoms; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į išorės tyrimų dokumentą „Kokios išvados gali būti padarytos remiantis EBA 2016 m. rinkos rizikos lyginamosios analizės procedūromis?“, kurį užsakė Europos Parlamento Paramos ekonomikos valdymui skyrius ir kuriame, be kita ko, teigiama, kad, jei EBA lyginamosios analizės tyrimo rezultatai teisingi ir bandymų portfelio priemonės yra reprezentatyvios, Europos bankų šiuo metu naudojamais rinkos rizikos vidaus modeliais stipriai pažeidžiamas vienodų veiklos sąlygų principas (jeigu skirtingų bankų turimi portfeliai vienodi, turėtų būti reikalaujama, kad jie turėtų tą pačią reguliuojamojo kapitalo sumą); atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto pritarimą pakeitimams, kuriais patvirtinamas susitarimas „Bazelis III“, taip pat į EBI atliktą susitarimo poveikio ES bankininkystės sektoriui vertinimą; primena, kad dėl susitarimo neturėtų Sąjungos lygmeniu labai padidėti kapitalo reikalavimai ir neturėtų būti sumažintos bankų galimybės teikti finansavimą realiajai ekonomikai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms; teigiamai vertina ECB atliktą vidaus modelių tinkamumo vertinimo darbą, įskaitant ECB naująjį tikslinės vidaus modelių peržiūros vadovą, kuriuo siekiama sumažinti rizikos koeficientų, kuriuos įvairios kredito įstaigos taiko pagal riziką vertinamam tos pačios klasės turtui, skirtumus; taip pat palankiai vertina EBA nuveiktą darbą jai atliekant lyginamąją analizę; mano, kad bankų kapitalo pozicijas galima sustiprinti, be kita ko, sumažinant dividendų mokėjimus ir pritraukiant naujo kapitalo, ir kad Europos bankų bendros finansinės padėties stiprinimas turėtų išlikti prioritetu;

13.  pabrėžia, kad tarptautinių organizacijų pateiktus pasiūlymus reikėtų įtraukti į ES teisės aktus tokiu būdu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konkrečias Europos bankininkystės sektoriaus savybes;

14.  pabrėžia, kad ypač Bazelio bankų priežiūros komiteto standartai neturėtų būti integruojami į Europos Sąjungos teisę kaip visuma, tinkamai neatsižvelgiant į konkrečias Europos bankų sistemos savybes ir proporcingumo principą;

15.  primena bendro priežiūros mechanizmo priežiūros funkcijų ir pinigų politikos funkcijų atskyrimo principą ir mano, kad labai svarbu jo laikytis siekiant išvengti interesų konfliktų; laikosi nuomonės, kad iš esmės šio principo tinkamai laikomasi; mano, kad, siekiant įvertinti tarnybų bendrumo tinkamumą, reikia įvertinti jų atliekamų užduočių aktualumą politikai; todėl mano, kad tarnybų bendrumas nekelia sunkumų, jei tų tarnybų atliekamos užduotys neturi ypatingos svarbos politikos formavimui, tačiau galėtų kelti susirūpinimą ir pateisinti papildomas atsargumo priemones, jei taip nėra;

16.  mano, kad į patikrinimus vietoje įtraukus daugiau ECB darbuotojų galėtų dar labiau sustiprėti bankų priežiūros nepriklausomumas nuo nacionalinių aplinkybių;

17.  atkreipia dėmesį į bankininkystės reformų dokumentų rinkinį, kurį Komisija pasiūlė 2016 m. lapkričio mėn.; pabrėžia, kad svarbu taikyti skubos tvarką, dėl kurios susitarta dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto laipsniško įgyvendinimo, taip pat dėl pereinamojo laikotarpio priemonių dėl didelės pozicijos ribos, taikomos tam tikroms pozicijoms valstybių narių viešojo sektoriaus skolos atžvilgiu, išreikštoms bet kokios valstybės narės valiuta, netaikymo išimties (Reglamentas (ES) Nr. 2017/2395), kad būtų išvengta staigaus kritimo poveikio kredito įstaigų reguliuojamajam kapitalui; tačiau atkreipia dėmesį į ECB ir EBA nuomones, kad dėl pereinamojo laikotarpio tvarkos neturėtų pernelyg delsiama įgyvendinti 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą; pabrėžia, kad reikia stebėti 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto poveikį bankų paskolų pobūdžiui ir tų paskolų skyrimui, taip pat galimą prociklišką poveikį, kylantį dėl kredito rizikos parametrų cikliško jautrumo; ragina ESRV ir bendrą priežiūros mechanizmą išnagrinėti šiuos klausimus; ragina EBA ir Tarptautinių atsiskaitymų banką pateikti atitinkamas rekomendacijas šiuo klausimu;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal priežiūros taisykles įstaigos privalo įvairioms institucijoms įvairiais būdais pateikti daug panašių ataskaitų ir kad tai yra didelė papildoma našta; todėl ragina nustatyti vienodą ataskaitų teikimo sistemą, pagal kurią klausimai iš visų už priežiūrą atsakingų institucijų būtų apjungiami pagrindinio kontaktinio subjekto, kuris turėtų perduoti juos prižiūrimoms įstaigoms, o vėliau surinktus duomenis perduoti kompetentingoms institucijoms; pabrėžia, kad tai galėtų būti priemonė, kuria galima išvengti klausimų dubliavimo ir prašymų pateikti identiškus duomenis, tokiu būdu ženkliai sumažinant administracinę naštą bankams ir kompetentingoms institucijoms, ir kad tai taip pat sudarytų sąlygas efektyvesnei priežiūrai;

19.  pripažįsta, kad didelės priežiūros reikalavimų įgyvendinimo sąnaudos gali būti ypač sunki našta mažesniems bankams; mano, kad į proporcingumo principą būtų geriau atsižvelgiama taikant tam tikrą ECB priežiūros tvarką, ECB vykdant priežiūros veiklą; taigi pabrėžia, kad reikia nedelsiant dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad bankų priežiūros priemonės būtų proporcingesnės nedidelėms, mažos rizikos įstaigoms; pabrėžia, kad proporcingumo didinimas jokiu būdu nereiškia, jog reikia mažinti priežiūros standartus, ir kad tai tiesiog reiškia, jog bus sumažinta administracinė našta, pavyzdžiui, susijusi su atitikties ir informacijos atskleidimo reikalavimais; todėl palankiai vertina Komisijos atsakymą į pranešimą „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“, kuriame pritariama Parlamento nuomonei, kad reikalavimai teikti ataskaitas turėtų būti racionalizuoti, taip pat palankiai vertina Komisijos pastangas padidinti priežiūros proporcingumą;

20.  primena, kad ES teisės aktuose dėl bankų priežiūros nustatytos pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra turi būti kuo labiau suderintos; mano, kad jos turi būti, kiek įmanoma, laikinos ir turi būti panaikintos, jeigu nebėra jų būtinybės, kad nebūtų per daug apsunkinta Europos ir nacionalinių priežiūros institucijų kasdienė veikla;

21.  pabrėžia, kad reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta prie konkrečių veiklos principų ir paisyti kooperatinių ir savitarpio bankų užduočių specifikos, o priežiūros institucijos turėtų į tai atsižvelgti ir atspindėti savo veikloje ir metoduose;

22.  primena savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją(8) dėl „FinTech“; mano, kad „FinTech“, kurios užsiima tokia pačia veikla kaip kiti subjektai finansų sistemoje, turėtų būti taikomos tokios pat jų veiklos taisyklės; atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis tokio požiūrio į „FinTech“, kuriuo būtų pasiekta tinkama pusiausvyra tarp vartotojų apsaugos, finansinio stabilumo išlaikymo ir inovacijų skatinimo; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Komisijos darbą, pasiūlymą įtraukti technologines inovacijas į Europos priežiūros institucijų įgaliojimų sritį, taip pat vykstančias viešas konsultacijas dėl ECB parengto „FinTech“ banko licencijos paraiškų vertinimo vadovo projekto;

23.  pripažįsta, kad skaitmeninant visus bankininkystės aspektus gerokai padidėjo pavojus bankų kibernetiniam saugumui; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo valdymas yra visų pirma pačių bankų atsakomybė; pabrėžia itin svarbų bankininkystės paslaugų kibernetinio saugumo vaidmenį ir poreikį skatinti finansų įstaigas imtis plataus užmojo veiksmų, susijusių su vartotojų duomenų apsauga ir kibernetinio saugumo užtikrinimu; ragina priežiūros institucijas atidžiai stebėti ir vertinti riziką kibernetiniam saugumui, taip pat paraginti finansų įstaigas visoje ES nusistatyti plačius tikslus, susijusius su vartotojų duomenų apsauga ir kibernetinio saugumo užtikrinimu; palankiai vertina ECB iniciatyvą įpareigoti prižiūrimus bankus pranešti apie svarbius kibernetinius išpuolius per įspėjimo realiuoju laiku tarnybą, taip pat bendro priežiūros mechanizmo atliekamus patikrinimus vietoje, skirtus prižiūrėti kibernetinį saugumą; ragina bendrą priežiūros mechanizmą dėti daugiau pastangų ir oficialiai nustatyti, kad kibernetinis saugumas yra vienas iš jo aukšto lygio prioritetų;

24.  teigiamai vertina EBA, ESMA ir bendro priežiūros mechanizmo atliekamą darbą skatinant priežiūros konvergenciją Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES, siekiant apriboti reglamentavimo ir priežiūros arbitražo rizikos veiksnių atsiradimą; mano, kad bet koks ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo priežiūros srityje modelis turėtų būti kuriamas paisant ES finansinio stabilumo, jos reguliavimo ir priežiūros tvarkos bei standartų ir jų taikymo; primena, jog, siekiant sumažinti neigiamą „Brexit“ poveikį, svarbi bankų parengtis ir tinkamas nenumatytų atvejų planavimas; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie bankai, ypač mažesni, gali atsilikti rengiantis „Brexit“, ir ragina juos intensyvinti savo darbą; primena, kad banko licencijos gavimo ir vidaus modelių patvirtinimo procesas trunka kelerius metus ir kad į tai turėtų būti atsižvelgta;

25.  atkreipia dėmesį į pasiūlymus dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos peržiūros, įskaitant „omnibus“ pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos priežiūros institucijų valdymas, finansavimas ir įgaliojimai;

26.  nerimauja dėl pokyčių, kurie rodo bankų grupių tendencijas naudoti vis sudėtingesnes struktūras ir subjektai, kurie vykdo iš esmės tą pačią veiklą kaip bankai, tačiau išvengia bankų priežiūros; todėl atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl investicinių įmonių, kuris turėtų padėti sukurti vienodas veiklos sąlygas investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms ir pašalinti spragas, kuriomis gali būti leidžiama naudoti dideles investicines įmones bankų reguliavimo reikalavimams apeiti;

27.  yra susirūpinęs dėl šešėlinio bankininkystės plitimo ES; atkreipia dėmesį į 2017 m. ESRV paskelbtą ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą, kurioje pabrėžiami keletas rizikos veiksnių ir pažeidžiamų vietų, kurie turi būti stebimi ES šešėlinėje bankų sistemoje; todėl ragina imtis suderintų veiksmų, skirtų sumažinti šią riziką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir finansinį stabilumą; tačiau pripažįsta, kad po finansų krizės nustatyta politikos priemonių, skirtų mažinti finansinio nestabilumo riziką, kylanti dėl šešėlinės bankininkystės; ragina valdžios institucijas ir toliau budriai stebėti kylančius naujus pavojus finansiniam stabilumui ir į juos reaguoti, taip pat imantis bet kokių veiksmų bankininkystės sektoriaus reguliavimo srityje tinkamai reguliuoti ir šešėlinės bankininkystės sektorių; apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į pastarąjį klausimą atsakydama į praėjusių metų pranešimą(9);

28.  mano, kad, nors pageidautini patobulinimai (visų pirma komunikacijos ir skaidrumo srityse), bankų sąjunga yra esminis pažangos veiksnys euro zonos valstybėms narėms; primena, kad bankų sąjunga yra atvira visoms valstybėms narėms; ragina visas euro zonai nepriklausančias valstybes nares imtis reikiamų žingsnių prisijungti prie bankų sąjungos, siekiant, kad ji palaipsniui apimtų visą vidaus rinką;

29.  palankiai vertina pažangą, padarytą 2017 m. birželio mėn. ECB sprendimu leidus perduoti tam tikrus įgaliojimus priimti sprendimus dėl kompetentingumo ir tinkamumo; primena savo nuomonę, kad reikia pakeisti taisykles, kad Priežiūros taryba galėtų lengviau ir plačiau perduoti atitinkamiems pareigūnams įgaliojimus priimti sprendimus tam tikrais kasdienės veiklos klausimais; dar kartą patvirtina savo teigiamą požiūrį į tokius pokyčius, nes jie padėtų padidinti ECB vykdomos bankų priežiūros efektyvumą ir veiksmingumą; ragina ECB nurodyti užduotis, kurių atžvilgiu turi būti perduoti įgaliojimai priimti sprendimus;

Pertvarkymas

30.  palankiai vertina 2017 m. pirmąjį naujos pertvarkymo tvarkos taikymo atvejį; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šio atvejų ES Bendrajame Teisme pateikta daugybė teisinių ieškinių; prašo Komisijos įvertinti, ar ir kaip tai galėtų kelti pavojų naujos pertvarkymo tvarkos veiksmingumui ir faktiškai paversti pertvarkymo tvarką netaikytina; ragina BPV ir Komisiją kartu paskelbti klausimų, dėl kurių teisiniuose ieškiniuose pateikta daugiausiai kritinių pastabų, santrauką; mano, kad 2017 m. bankų atvejais kyla klausimų dėl skaidrumo ir komunikacijos, taip pat prašo ateityje sprendimus dėl pertvarkymo priimti skaidriau, be kita ko, suteikiant aiškiomis ir tinkamomis sąlygomis suteikiant Europos Parlamentui prieigą prie pagrindinių dokumentų, kuriais grindžiami pertvarkymo sprendimai, pavyzdžiui, prie nepriklausomų vertintojų pateiktų vertės nustatymo ataskaitų, kad būtų galima geriau iš anksto suprasti pertvarkymo tvarką; ragina teisėkūros institucijas priimant sprendimus dėl Komisijos pasiūlymų dėl bendro nuostolių padengimo pajėgumo ir minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo bei dėl moratoriumo priemonės atsižvelgti į 2017 m. bankų atvejus kaip į įgytą patirtį;

31.  yra susirūpinęs dėl neatitikties tarp valstybės pagalbos taisyklių ir Sąjungos teisės aktų, susijusius su indėlių garantijų sistemų gebėjimu dalyvauti pertvarkyme pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą, kaip nurodyta ankstesniame pranešime(10); ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti savo valstybės pagalbos taisyklių aiškinimą atsižvelgiant į Indėlių garantijų sistemų direktyvos 11 straipsnio 3 ir 6 dalis, siekiant užtikrinti, kad prevencinės ir alternatyvios priemonės, kurias numatė Sąjungos teisėkūros institucijos, gali būti iš tikrųjų įgyvendintos; mano, kad 2017 m. bankų bylose patvirtinta, kad, kaip nurodyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje, valstybės narės gali pradėti įprastinę bankroto bylą, tam tikromis sąlygomis kartu teikiant vadinamąją likvidavimo pagalbą; mano, kad arbitražo galimybių, kurias atskleidė neseni pertvarkymo atvejai, priežastis yra neatitiktis tarp valstybės pagalbos taisyklių, taikomų atitinkamai pagal pertvarkymo tvarką ir nacionalinę nemokumo teisę; todėl ragina Komisiją atlikti bankų nemokumo tvarkos Sąjungoje (įskaitant 2013 m. Bankų komunikatą) peržiūrą, kad būtų galima pasimokyti iš 2017 m. bankų atvejų;

32.  primena, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva buvo parengta siekiant užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, apsaugoti viešąsias lėšas kuo labiau sumažinant poreikį žlungančioms įstaigoms teikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą ir apsaugoti apdraustuosius indėlininkus, investuotojus, klientų lėšas ir klientų turtą; primena, kad nepaprastosios viešosios finansinės paramos priemonės gali būti naudojamos tik dideliems sutrikimams pašalinti ir finansiniam stabilumui išsaugoti ir kad jos neturi būti naudojamos siekiant kompensuoti nuostolius, kurių įstaiga patyrė arba, tikėtina, patirs artimiausiu metu; mano, kad tinkamais atvejais kartu nepaprastąja viešąja finansine parama turėtų būti vykdomi ir taisomieji veiksmai; ragina Komisiją kuo greičiau atlikti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 32 straipsnio 4 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytą peržiūrą, kurią reikėjo atlikti dar 2015 m.; pažymi, kad prevencinė rekapitalizacija yra bankų krizės valdymo priemonė;

33.  ragina Komisiją kasmet persvarstyti, ar tebėra tenkinami SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo reikalavimai dėl galimybės teikti valstybės pagalbą finansų sektoriui;

34.  ragina Komisiją ištirti, ar nuo krizės pradžios bankų sektorius pasinaudojo netiesioginėmis subsidijomis ir valstybės pagalba, teikiamomis netradicinės likvidumo paramos pavidalu;

35.  teigiamai vertina tai, kad Bendra pertvarkymo valdyba prioritetą teikia kredito įstaigų pertvarkymo galimybių didinimui, taip pat teigiamai vertina pažangą, padarytą siekiant konkrečioms įstaigoms nustatytus privalomus tikslinius minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (angl. MREL) rodiklius taikyti konsoliduotu lygmeniu; pabrėžia, jog svarbu, kad pertvarkymo planai būtų veiksmingi ir patikimi, ir šiuo klausimu pripažįsta, jog netinkamai parengtos vieno langelio principo strategijos gali sukelti problemų priimančiosios šalies finansiniam stabilumui; pabrėžia, kad reikia veiksmingos tvarkos siekiant reaguoti į šio reikalavimo nesilaikymą ir kad nustatant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą turėtų būti atsižvelgiama į įstaigų verslo modelius, siekiant užtikrinti šių įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes; ragina BPV pateikti išsamų sąrašą sėkmingo pertvarkymo kliūčių, su kuriomis susiduriama dėl nacionalinės arba ES teisės aktų; pabrėžia, kad persvarstant Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą jokiu būdu neturėtų būti atsiliekama nuo tarptautiniu mastu sutartų standartų;

36.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl papildomo neužtikrintų skolos priemonių pirmenybinio eiliškumo derinimo pagal Direktyvą (ES) 2017/2399; ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti šias nuostatas, kad bankai galėtų išleisti skolos vertybines priemones pagal naują eiliškumo nemokumo atveju klasę ir taip sukurti reikiamus rezervus; pakartoja savo poziciją, išdėstytą ankstesniame pranešime(11), kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės turėtų būti parduodamos tinkamiems investuotojams, kurie gali padengti galimus nuostolius nerizikuodami savo pačių finansine padėtimi; todėl rekomenduoja, kad pertvarkymo institucijos stebėtų, kokiu mastu priemonės, kurioms galima taikyti gelbėjimą privačiomis lėšomis, priklauso neprofesionaliems investuotojams, ir kad EBA turėtų kasmet atskleisti šias sumas, taip pat, jei reikia, teikti įspėjimus ir rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų;

37.  atkreipia į šiuo metu svarstomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais, siekiant sumažinti Europos bankų sektoriaus rizikingumą, Sąjungos teisėje įgyvendinama bendro nuostolių padengimo pajėgumo norma;

38.  primena, kad tarpvyriausybinio susitarimo dėl Bendro pertvarkymo fondo esminės nuostatos galiausiai turės būti integruotos į Sąjungos teisės sistemą; primena, kad fiskalinė stabilumo stiprinimo priemonė yra itin svarbi siekiant užtikrinti pertvarkymo sistemos patikimumą ir efektyvumą bei gebėjimą bankų sąjungoje įveikti sistemines krizes ir išvengti bankų gelbėjimo viešosiomis lėšomis; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą pertvarkyti Europos stabilumo mechanizmą į Europos valiutos fondą, kuris turėtų fiskalinę Bendro pertvarkymo fondo stabilumo stiprinimo funkciją;

39.  palankiai vertina BPV atliktą darbą didinant jos gebėjimus Sąjungos lygmeniu pertvarkyti bankus; vis dėlto pažymi, kad pertvarkymo planavimas šiuo metu vis dar nėra išbaigtas; taip pat pažymi, kad BPV labai trūksta darbuotojų; ragina BPV dėti daugiau įdarbinimo pastangų, o nacionalines valdžios institucijas užtikrinti komandiruotų ekspertų prieinamumą BPV; šiuo klausimu primena, kad BPV reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp centrinio lygmens darbuotojų ir nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų, taip pat poreikį aiškiai atskirti BPV ir nacionalinių pertvarkymo institucijų veiklą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi BPV paskirstydama vaidmenis ir užduotis bendrame pertvarkymo mechanizme; atkreipia dėmesį į tai, kad BPV ne tik atsako už bankus, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, bet ir turi tiesioginę atsakomybę už svarbias tarpvalstybiniu mastu veikiančias įstaigas; ragina valstybes nares, nacionalines kompetentingas institucijas ir ECB veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta BPV tenkanti papildoma našta ir problemos, kylantys dėl šio taikymo sričių skirtumo;

40.  ragina išankstinius įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiuoti skaidriai, teikiant informaciją apie apskaičiavimo metodika, taip pat dėti pastangas suderinti informaciją apie apskaičiavimo rezultatus;

41.  yra susirūpinęs dėl galimo pertvarkymo sprendimų poveikio bankininkystės sistemos struktūrai; ragina Komisiją atidžiai stebėti šį klausimą, imtis veiksmų reaguojant į priimamus sprendimus ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie savo išvadas;

Indėlių draudimas

42.  palankiai vertina EBA sprendimą kasmet skelbti duomenis, kuriuos ji gauna pagal Indėlių garantijų sistemų direktyvos 10 straipsnio 10 dalį; siūlo patobulinti duomenų pateikimą, kad būtų galima tiesiogiai palyginti finansavimo pakankamumą įvairiose indėlių garantijų sistemose; vis dėlto atkreipia dėmesį į keleto indėlių garantijų sistemų poreikį sparčiau apsirūpinti turimais finansiniais ištekliais, kad ne vėliau kaip 2024 m. liepos 3 d. būtų pasiekti jų tiksliniai rodikliai;

43.  ragina EBA išplėsti savo analizę, įtraukiant į ją, be kitų aspektų, alternatyvius finansavimo susitarimus, kuriuos valstybės narės taiko pagal Indėlių garantijų sistemų direktyvos 10 straipsnio 9 dalį, ir skelbti šią analizę kartu su informacija, gaunama pagal tos direktyvos 10 straipsnio 10 dalį;

44.  atkreipia dėmesį į didelį skaičių pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra pagal Indėlių garantijų sistemų direktyvą; laikosi nuomonės, kad būtinas tolesnis taisyklių, taikomų indėlių garantijų sistemoms, suderinimas siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas bankų sąjungoje;

45.  primena, kad indėlių apsauga yra aktuali visiems ES piliečiams ir kad bankų sąjunga lieka neužbaigta, kol nėra trečiojo ramsčio; šiuo metu komitetų lygmeniu svarsto pasiūlymą dėl Europos indėlių garantijų sistemos; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyksta diskusijos dėl tinkamo teisinio pagrindo siekiant įsteigti siūlomą Europos indėlių garantijų fondą;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai, nacionaliniams parlamentams ir kompetentingoms institucijoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0041. (2) OL C 34, 2018 1 31, p. 5. (3) OL C 34, 2018 1 31, p. 17. (4) OL C 11, 2018 1 12, p. 24. (5) OL C 216, 2013 7 30, p. 1. (6) 2017 m. spalio mėn. Europos Centrinio Banko ataskaita dėl finansinių struktūrų, p. 23-24. (7) 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatas dėl bankų sąjungos sukūrimo (COM(2017)0592), p. 15. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0211. (9) 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“ 9 dalis. (10) 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“ 38 dalis. (11) 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“ 48 dalis.

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai „Džihadistų pajamų šaltinių panaikinimas. Kova su terorizmo finansavimu“ (2017/2203(INI))

P8_TA(2018)0059 A8-0035/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. Tarptautinę konvenciją dėl kovos su terorizmo finansavimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule)(1) ir savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIL/„Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo(2),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2465/96(3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1267 (1999), 1373 (2001), 1989 (2011), 2133 (2014), 2199 (2015), 2253 (2015) ir 2368 (2017),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(4),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB (COM(2016)0450),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 9 d. Menamos deklaraciją dėl kovos su terorizmo finansavimu,

–  atsižvelgdamas į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) geriausią praktiką tikslinių finansinių sankcijų, susijusių su terorizmu ir teroristų finansavimu, srityje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 24 d. FATF pareiškimą dėl kovos su teroristinės grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) finansavimu ir 2015 m. vasario mėn. FATF pranešimą dėl ISIL finansavimo,

–  atsižvelgdamas į 11-ąją saugumo sąjungos pažangos ataskaitą, kurią Komisija paskelbė 2017 m. spalio 18 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Pasaulinį kovos su terorizmu forumą (GCTF) „Alžyro memorandumo dėl teroristų vykdomo žmonių grobimo siekiant išpirkos prevencijos ir atsisakymo mokėti išpirką gerosios praktikos papildymas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 26 d. G7 Taorminos pareiškimą dėl kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu,

–  atsižvelgdamas į ką tik įsteigtą Specialųjį komitetą terorizmo klausimais,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnį;

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius dėl asmens duomenų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/827, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Komisijos veiksmų planą, skirtą kovai su teroristų finansavimu stiprinti,

–  atsižvelgdamas į Europolo ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų ES 2017 m. (TE-SAT),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (COM(2017)0340),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(7).

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kultūros vertybių importo (COM(2017)0375),

–  atsižvelgdamas į 9-ąją saugumo sąjungos pažangos ataskaitą, kurią Komisija paskelbė 2017 m. liepos 27 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. spalio 18 d. komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Vienuoliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ (COM(2017)0608),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0035/2018),

A.  kadangi vienas iš pagrindinių kovos su terorizmu elementų yra jo finansavimo, įskaitant naudojantis slaptomis sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, pinigų plovimo ir mokesčių rojų grandinėmis, šaltinių atkirtimas;

B.  kadangi teroristų organizacijos dalį finansavimo lėšų gali gauti Europos šalyse ir naudoti jas kitur, o kitą lėšų dalį jos gauna ne Europoje ir naudoja jas radikalėjimui ir faktiniams terorizmo aktams finansuoti; kadangi kovos su terorizmu išorės ir vidaus aspektai yra tarpusavyje susiję ir kadangi terorizmo finansavimo šaltinių atkirtimas turėtų būti platesnės ES strategijos, kurioje būtų integruoti išorės ir vidaus saugumo aspektai, dalis;

C.  kadangi įrodyta, kad šiuolaikiniai ryšių tinklai ir ypač sutelktinis finansavimas yra pigus ir veiksmingas būdas gauti lėšų teroristinei veiklai arba džihadistų tinklų valdymui finansuoti; kadangi teroristų grupuotės, vykdydamos duomenų vagystes ir vogdamos tapatybę ar pirkdamos pavogtų kredito kortelių duomenis internetiniuose forumuose, geba surinkti papildomų lėšų savo veiklai;

D.  kadangi tas finansavimas gali būti panaudojamas trimis būdais: teroro aktams, kuriems reikia didelio finansavimo, teroro aktams, kuriems reikia mažesnių lėšų, nors jų padariniai yra tokie pat žiaurūs, propagandai, kuri gali įkvėpti teroristų vienišių išpuolius, kuriems gali prireikti labai mažai išankstinio planavimo ar lėšų, finansuoti; kadangi visais šiais atvejais reakcija turi būti veiksminga;

E.  kadangi teisėtos kilmės finansavimą gavėjas gali nukreipti trečiosioms šalims, individams, grupėms, įmonėms ar subjektams, susijusiems su teroristine veikla;

F.  kadangi terorizmas yra pasaulinio masto nusikaltimas, taigi veiksmingas atsakas taip pat turi būti pasaulinio masto ir visa apimantis, kartu vykdant tarptautinį finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų ir teisminių institucijų koordinavimą, o keitimasis susijusia informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir įtartiną veiklą yra būtinas, turint mintyje, kad asmens duomenų apsauga ir privatumo užtikrinimas yra svarbios pagrindinės teisės;

G.  kadangi dėl duomenų nutekėjimo pastaraisiais metais labai padidėjo informuotumas apie pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo sąsajas su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo finansavimu ir kadangi šiems klausimams skiriamas didžiausias tarptautinės politinės bendruomenės dėmesys; kadangi, kaip pripažino Komisija, naujausiuose žiniasklaidos pranešimuose didelio masto sukčiavimas PVM ir akcizo mokesčiu taip pat susietas su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą(8);

H.  kadangi beveik visų valstybių narių jurisdikcijose terorizmo finansavimas kriminalizuojamas kaip atskiras teisės pažeidimas;

I.  kadangi finansiniai duomenys yra svarbi žvalgybinės informacijos rinkimo priemonė siekiant analizuoti teroristų tinklus ir išsiaiškinti, kaip geriau nutraukti jų veiklą; kadangi nuolat reikia tinkamai užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui; kadangi būtina parengti išsamias ir prevencines strategijas, pagrįstas finansinės žvalgybos padalinių, žvalgybos agentūrų ir teisėsaugos tarnybų, dirbančių kovos su terorizmo finansavimu srityje, keitimusi pagrindine informacija ir geresniu jų bendradarbiavimu; kadangi ši informacija turėtų apimti naujas tendencijas tarptautinių finansų srityje, kaip antai taškinė grafika, SWIFT kodavimas, kriptovaliuta, ir atitinkamus jų reguliavimo mechanizmus; kadangi pasaulio mastu kovojant su terorizmo finansavimu reikia visuotinių skaidrumo, susijusio su juridinių asmenų, patikos fondų arba panašių struktūrų galutiniais tikraisiais savininkais, standartų, kurie išsklaidytų finansinį neskaidrumą, sudarantį palankias sąlygas pajamų iš nusikalstamų veikų plovimui ir teroristinių organizacijų bei jų narių finansavimui;

J.  kadangi būtina esamose struktūrose formalizuoti iki šiol neoficialiai veikiančią Europos platformą siekiant užtikrinti centralizuotą informacijos rinkimą, kuris šiuo metu vykdomas 28 valstybėse narėse. Valstybės narės, naudodamosi šia platforma, gali informuoti apie savo veiklos ir pažangos kovos su terorizmo finansavimu srityje lygį; kadangi šis keitimasis informacija turėtų būti iniciatyvus;

K.  kadangi tam tikros tarptautinės ne pelno organizacijos, labdaros organizacijos, kiti fondai, tinklai ir privatūs paramos teikėjai, kurie siekia tikslų socialinėje ar kultūros srityse arba teigia, kad jų siekia, paklojo pamatą ISIS/„Da’esh“, „Al-Qaeda“ ir kitų džihadistų organizacijų finansiniams pajėgumams ir veikia kaip priedanga piktnaudžiavimo praktikai užmaskuoti; kadangi dėl šios priežasties būtina vykdyti sekimą ir rinkti žvalgybinę informaciją apie tas organizacijas, jų steigėjus, veiklą ir sąsajas su veikėjais ES, kurios dažnai yra plataus masto; kadangi turėtų būti nutraukta jų parama džihadistų radikalizmo plitimui Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Europoje; kadangi šis plitimas prie ES sienų ir mūsų kaimyninėse šalyse bei šalyse partnerėse kelia itin didelį susirūpinimą; kadangi kovojant su pasauliniu terorizmu labai svarbu, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC) ir jos valstybės narės visapusiškai įgyvendintų FATF rekomendacijas šioje srityje;

L.  kadangi organizacijos „Al-Qaeda“ pasaulinis lėšų rinkimo tinklas yra pagrįstas aukomis labdaros organizacijoms ir NVO, kurios bendrauja su paramos teikėjais per socialinę žiniasklaidą ir internetiniuose forumuose; kadangi socialinių tinklų paskyros taip pat naudojamos prašyti rėmėjų lėšų džihado tikslams remti; kadangi pastaraisiais metais teroristinės organizacijos sukūrė keletą išmaniųjų telefonų prietaikų, skirtų kuo didesniu mastu jų propagandai skleisti ir rėmėjams, kurių dauguma yra Persijos įlankos šalyse, skatinti aukoti joms lėšų;

M.  kadangi labai mažos valstybės ir valstybės, kurių laimėjimai teisinės valstybės srityje gana menki, yra ypač pažeidžiamos ir joms gresia pavojus tapti terorizmo finansavimo centrais;

N.  kadangi iš žvalgybos duomenų galima spręsti, kad Persijos įlankos institucijos ir asmenys teikia finansinę ir logistinę paramą ISIS/„Da’esh“, „Al-Qaida“ ir kitoms radikalioms grupuotėms; kadangi daugelis šių teroristinių grupių, negaudamos šio finansavimo, savarankiškai neišsilaikytų;

O.  kadangi ISIS/„Da’esh“ ir „Al-Qaida“ tapo finansiškai savarankiškos; kadangi grupuotės ISIS/„Da’esh“ ir „Al-Qaida“ mėgina savo pinigus nukreipti į Siriją ir Iraką per naftos eksportą ir investicijas į verslą, be kita ko, naudodamosi pinigų ir profesionaliais kurjeriais, neteisėtais lėšų pervedimais ir pinigų bei profesinėmis paslaugomis; kadangi grupuotės ISIS/„Da’esh“ ir „Al-Qaida“ iš savo nusikalstamos veiklos gautas lėšas plauna pirkdamos įmones ir įvairiausią turtą; kadangi ISIS/„Da’esh“ „Al-Qaida“ taip pat plauna pajamas, gautas iš pavogtų antikvarinių objektų ir neteisėtai įvežtų meno kūrinių ir artefaktų, parduodamos juos užsienyje, įskaitant valstybių narių rinkas; kadangi neteisėta prekyba prekėmis, šaunamaisiais ginklais, nafta, narkotikais, cigaretėmis, netgi kultūros objektais, taip pat prekyba žmonėmis, vergovė, vaikų išnaudojimas, reketas ir turto prievartavimas yra būdai, kuriais teroristinės grupės užsitikrina finansavimą; kadangi dėl didėjančių organizuoto nusikalstamumo ir teroristinių grupių ryšių kyla vis didesnė grėsmė Sąjungos saugumui; kadangi minėti finansavimo šaltiniai grupuotėms ISIS/„Da’esh“ ir „Al-Qaida“ suteiktų galimybę tęsti būsimų nusikalstamų veiklų finansavimą žlugus jų teritoriniam valdymui Sirijoje ir Irake;

P.  kadangi draudimas mokėti tarptautines išpirkas buvo nustatytas pagal tarptautinius įsipareigojimus, remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir laikantis nacionalinės teisės aktų; kadangi praktikoje šio JT draudimo nepalaiko pagrindinės šiuos teisės aktus pasirašiusios šalys, teikiančios pirmenybę neatidėliotinam gyvybių išsaugojimui, o ne savo kovos su terorizmu įsipareigojimams, ir tokiu elgesiu sudaro teroristinių organizacijų finansavimo galimybę;

1.  pateikia Tarybai, Komisijai ir Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai šias rekomendacijas:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0422. (2) OL C 346, 2016 9 21, p. 55. (3) OL L 169, 2003 7 8, p. 6. (4) OL L 141, 2015 6 5, p. 73. (5) OL L 132, 2015 5 29, p. 1. (6) OL L 88, 2017 3 31, p. 6. (7) OL L 119, 2016 5 4, p. 89. (8) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-3441_lt.htm; https://www.euractiv.com/section/economy-jobs/news/eu-targets-terror-financing-with-vat-fraud-crackdown/

2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES prioritetų 62-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje (2017/2194(INI))

P8_TA(2018)0060 A8-0022/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 62-ąją Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesiją, jos prioritetinę temą „Iššūkiai ir galimybės užtikrinti lyčių lygybę ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų bei mergaičių įgalėjimą“ ir peržiūros temą „Moterų dalyvavimas ir prieiga prie ryšio priemonių ir informacinių ir ryšių technologijų ir jų poveikis bei naudojimas, kaip priemonė moterų pažangai ir įgalėjimui“,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą dėl moterų įgalėjimo, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. ir 2015 m. kovo 9 d. patvirtintus JT specialiųjų sesijų „Pekinas +5“, „Pekinas +10“ ir „Pekinas +15“ ir „Pekinas +20“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės skatinimo psichikos sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(5),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 34 (2016) dėl moterų diskriminacijos panaikinimo kaimo vietovėse gyvenančių moterų teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (Stambulo konvencija), ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją(6) dėl ES prisijungimo prie šios konvencijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0022/2018),

A.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinis Sąjungos principas, įtvirtintas Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje;

B.  kadangi penktasis JT darnaus vystymosi tikslas (DVT 5) yra lyčių lygybė ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimas visame pasaulyje ir jį reikia visiškai įtraukti į Darbotvarkę po 2030 m. siekiant daryti pažangą visų darnaus vystymosi uždavinių srityje; kadangi vienas iš DVT yra tikslas dvigubai padidinti žemės ūkio našumą ir smulkiųjų maisto gamintojų, ypač moterų, pajamas;