Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2018 m. kovo 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Protokolo dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo įgyvendinimas ***
 ES ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje ***
 Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija
 Tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugos ***I
 Tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinė kvalifikacija ir periodinis mokymas ***I
 Lyčių lygybė ES prekybos susitarimuose
 Mažiau išsivystę regionai ES
 ES regionų ir miestų vaidmuo įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21)

Protokolo dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo įgyvendinimas ***
PDF 239kWORD 41k
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/76/EB, numatantis būtinas prie Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo įgyvendinimo priemones projekto (14532/2017– C8-0444/2017 – 2017/0213(APP))
P8_TA(2018)0061A8-0034/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14532/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Protokolo Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 2 straipsnio pirmą pastraipą (C8–0444/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A8–0034/2018),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


ES ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje ***
PDF 231kWORD 41k
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07712/2016 – C8-0237/2017 – 2016/0006(NLE))
P8_TA(2018)0062A8-0029/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07712/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje projektą (07682/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0237/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0029/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Naujosios Zelandijos vyriausybėms ir parlamentams.


Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija
PDF 354kWORD 54k
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos (2017/2067(INI))
P8_TA(2018)0063A8-0036/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos(1) ir įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus trukmės pratęsimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Regionų komiteto nuomonę dėl sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų (CDR 2552/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“(2),

–  atsižvelgdamas į sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų (C-ITS) diegimo platformos ataskaitas, visų pirma dėl C-ITS sertifikavimo ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti gyvybes“(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G“(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0036/2018),

A.  kadangi Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija (toliau – Strategija) yra glaudžiai susijusi su Komisijos politiniais prioritetais, visų pirma jos darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo darbotvarke, bendros Europos transporto erdvės, bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimu, klimato apsauga ir Energetikos sąjungos strategija;

B.  kadangi valstybių narių valdžios institucijos ir pramonės sektorius turi reaguoti į neatidėliotiną būtinybę užtikrinti, kad transportas taptų saugesnis, švaresnis, efektyvesnis, tvaresnis, daugiarūšis ir prieinamas visiems eismo dalyviams, įskaitant labiausiai pažeidžiamus asmenis ir riboto judumo asmenis;

C.  kadangi pastarąjį dešimtmetį ES matytos pozityvios tendencijos kelių eismo saugumo srityje sulėtėjo; kadangi 92 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl žmogaus klaidos ir kadangi C-ITS technologijų naudojimas yra svarbus veiksmingam pagalbinių vairavimo sistemų veikimui; kadangi kelių transportas ir toliau užima didžiąją dalį erdvės miestuose, dėl jo įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų ir jam tenka didžioji dalis transporto sektoriaus teršalų, t. y. triukšmo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų;

D.  kadangi C-ITS kelių naudotojams ir eismo valdytojams suteiks galimybę veiksmingiau keistis ir naudotis informacija ir koordinuoti savo veiksmus;

E.  kadangi C-ITS kibernetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių jų įgyvendinimo aspektų, kadangi fragmentiškų saugumo sprendimų taikymas keltų pavojų sąveikumui ir galutinių naudotojų saugumui ir kadangi dėl to akivaizdžiai reikia imtis veiksmų ES lygmeniu;

F.  kadangi algoritminė atskaitomybė ir skaidrumas reiškia, jog bus įgyvendinamos techninės ir veiklos priemonės, užtikrinančios automatizuoto sprendimų priėmimo ir individualaus elgesio tikimybių skaičiavimo proceso skaidrumą ir nediskriminacinį pobūdį; kadangi skaidrumas turėtų reikšti, kad asmenims turėtų būti teikiama svarbi informacija apie taikomą logiką, proceso svarbą ir jo pasekmes; kadangi jis turėtų apimti informaciją apie duomenis, naudojamus apmokant analitikus, ir sudaryti galimybę asmenims suprasti ir stebėti jiems poveikį darančius sprendimus;

G.  kadangi ES turėtų skatinti ir toliau plėtoti skaitmenines technologijas siekiant ne tik sumažinti žmogaus daromų klaidų ir kitus transporto sistemos trūkumus, bet ir sumažinti sąnaudas bei optimizuoti infrastruktūros naudojimą mažinant eismo spūstis ir tokiu būdu sumažinant išmetamą CO2 kiekį;

H.  kadangi dėl skaitmeninio ir judriojo ryšio junglumo šis sąveikos elementas labai pagerins kelių eismo saugumą, eismo efektyvumą, tvarumą ir daugiarūšio transporto sistemą; kadangi sykiu jis išlaisvins didžiulį ekonominį potencialą ir sumažins kelių eismo įvykių skaičių bei energijos suvartojimą; kadangi C-ITS yra itin svarbios kuriant autonomines transporto priemones ir vairavimo sistemas;

I.  kadangi susietasis ir automatizuotas vairavimas yra svarbus sektoriaus skaitmeninio vystymosi elementas ir kadangi koordinavimas su visais naujais sektoriuje naudojamais technologiniais pajėgumais, pavyzdžiui, Europos pasaulinių palydovinės navigacijos sistemomis GALILEO ir EGNOS, jau yra aukšto lygio;

J.  kadangi ES privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, visų pirma 7 ir 8 straipsnių dėl teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugos;

K.  kadangi kai kurios pasaulio šalys (pavyzdžiui, JAV, Australija, Japonija, Korėja ir Kinija) pradeda sparčiai diegti naujas skaitmenines technologijas ir kadangi C-ITS transporto priemonės bei paslaugos jau prieinamos jų rinkose;

Bendrieji principai

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos ir jos kartu su viešojo ir privačiojo sektorių ekspertais vykdytą intensyvią veiklą, kuria padėtas pagrindas šiam komunikatui parengti; remia rezultatus ir todėl ragina nedelsiant visoje Europoje diegti sąveikiąsias C-ITS paslaugas;

2.  pabrėžia, kad reikia sukurti aiškų teisinį pagrindą siekiant paremti C-ITS diegimą, ir palankiai vertina būsimą su ITS direktyva (Direktyva 2010/40/ES) susijusį deleguotąjį aktą, kuriuo užtikrinamas paslaugų tęstinumas, sąveika ir remiamas atgalinis suderinamumas;

3.  atkreipia dėmesį į didelį C-ITS potencialą didinti degalų naudojimo efektyvumą ir kartu sumažinti individualių transporto priemonių išlaidas ir neigiamą eismo poveikį aplinkai;

4.  pabrėžia skaitmeninių technologijų ir susijusių verslo modelių teikiamas galimybes kelių transporto sektoriuje ir pripažįsta, kad strategija yra svarbus žingsnis plėtojant C-ITS ir, galiausiai, – visapusiškai susietą ir automatizuotą judumą; pažymi, kad sąveikiosios, susietosios ir automatizuotos transporto priemonės gali padėti didinti Europos pramonės konkurencingumą, padaryti transportą integruotą ir saugesnį, sumažinti spūstis, energijos suvartojimą bei transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, taip pat pagerinti įvairių rūšių transporto junglumą; turėdamas tai omenyje pažymi, kad turi būti apibrėžti infrastruktūros reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad susijusios sistemos galėtų veikti saugiai ir veiksmingai;

5.  pažymi, kad ES pramonė turėtų pasinaudoti turimu pranašumu, kurį ji pasaulio mastu turi C-ITS technologijų kūrimo ir taikymo srityje; pabrėžia, kad būtina kuo skubiau parengti plataus užmojo ES strategiją, kurioje būtų suderinti nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmai, vengiama suskaidymo, spartinamas C-ITS technologijų, kurių sauga patvirtinta, diegimas ir kiek galima stiprinamas įvairių sektorių (pvz., transporto, energetikos ir telekomunikacijų) bendradarbiavimas; primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečią darbotvarkę ir aiškius 2019–2029 m. tikslus, pirmenybę teikti didžiausią potencialą saugos srityje turinčioms C-ITS paslaugoms, nurodytoms naudojantis C-ITS platforma parengtame paslaugų sąraše, pateiktame II etapo ataskaitoje, ir užtikrinti, kad jomis būtų galima naudotis visose naujose transporto priemonėse visoje Europoje;

6.  pabrėžia, kad reikia numatyti nuoseklią socialinių, su aplinkosauga ir sauga susijusių taisyklių sistemą, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma darbuotojų ir vartotojų teisių, ir garantuoti sąžiningą konkurenciją sektoriuje;

7.  palankiai vertina antrojo C-ITS platformos veiklos etapo rezultatus ir pabrėžia jų svarbą(5);

8.  pabrėžia, kad, nors komunikatas yra svarbus žingsnis rengiant ES sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių strategiją, nereikėtų painioti C-ITS ir šių skirtingų sąvokų;

9.  primygtinai pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad kuriant ir diegiant susietąsias ir automatizuotas transporto priemones ir C-ITS būtų visapusiškai atsižvelgiama į transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir visiško kelių eismo saugumo viziją ir padedama juos įgyvendinti;

10.  primena, kad C-ITS – tai sistemos, kurias naudojant skirtingos ITS stotys (transporto priemonės, pakelėse sumontuota įranga, eismo valdymo centrai ir nešiojamieji prietaisai) gali tarpusavyje palaikyti ryšį ir keistis informacija naudojant standartizuotą ryšių sistemą, ir kad tam labai svarbus atskirų sistemų sąveikumas;

11.  primena, kad susietosios transporto priemonės – tai transporto priemonės, kuriose naudojamos C-ITS technologijos, suteikiančios kelių transporto priemonėms galimybę palaikyti ryšį su kitomis transporto priemonėmis, eismo reguliavimo signalais ir ilgalaike pakelės bei horizontaliąja infrastruktūra – jos turi būti stiprinamos ir pritaikomos, bet jos taip pat gali teikti novatoriškas įkrovimo važiuojant sistemas ir saugiai komunikuoti su transporto priemonėmis ir kitais kelių naudotojais; primena, kad 92 proc. eismo įvykių nutinka dėl žmogaus klaidos ir kad C-ITS technologijų naudojimas yra svarbus veiksmingam pagalbinių vairavimo sistemų veikimui;

12.  primena, kad automatizuotos transporto priemonės – tai transporto priemonės, kurios geba veikti ir manevruoti realiomis eismo sąlygomis ir kuriose vienas ar keli pagrindiniai judėjimo valdymo įtaisai (vairo, greitinimo, stabdymo mechanizmai) ilgą laiką veikia automatizuotai;

13.  pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai naudojamos vis labiau susietos ir automatizuotos transporto priemonės ir tradicinės nesusietos ir neautomatizuotos transporto priemonės, būtina numatyti apsaugos sistemas, kad nebūtų neigiamo poveikio kelių eismo saugai; pažymi, kad būtina toliau tobulinti ir privalomai įrengti tam tikras pagalbines vairavimo sistemas;

14.  ragina Komisiją apsvarstyti, kaip spręsti sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių naudojimo kartu su nesusietosiomis transporto priemonėmis ir vairuotojais klausimą, atsižvelgiant į tai, kad dėl transporto priemonių parko amžiaus ir likusios nesusietųjų asmenų dalies dar ilgai bus daug prie sistemos neprisijungusių transporto priemonių;

15.  apgailestauja, kad nėra parengta aiškaus tarpinio ne pirmo būtinumo paslaugų sąrašo ir vėlesnio laikotarpio paslaugų sąrašo diegimo tvarkaraščio ir kad nėra atliktas visapusiškas poveikio vertinimas bei nepateikta tikslios informacijos apie diegimo iniciatyvas plėtojant C-ITS paslaugas ir galimą paslaugų išplėtimą;

16.  ragina Komisiją teikti prioritetą C-ITS paslaugoms, kurios užtikrina aukščiausią galimą saugos lygį, ir pateikti reikiamas apibrėžtis bei reikalavimus, taip pat kuo greičiau atnaujinti Europos transporto priemonėse esančių informacijos ir ryšių sistemų žmogaus ir mašinos sąsajos principų deklaraciją, nes žmogaus (vairuotojo) ir mašinos sąveika yra svarbi(6);

17.  dar kartą primena esminį susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių bei sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų vaidmenį siekiant klimato srities tikslų ir tai, jog būtina užtikrinti, kad jas kuriant ir diegiant bus visapusiškai laikomasi transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir jie bus remiami; palankiai vertina C-ITS naudojimą siekiant pagerinti eismo veiksmingumą, sumažinti degalų suvartojimą bei kelių transporto poveikį aplinkai (pvz. išmetamam CO2 kiekiui) ir optimizuoti miestų infrastruktūros naudojimą;

18.  atkreipia dėmesį į novatoriškų technologijų, pvz., automatizuoto vairavimo ir transporto priemonių grupavimo, galimybes vežant krovinius keliais, nes jos padeda geriau panaudoti sūkurinį srautą sykiu sumažinant kuro sunaudojimą ir išmetant mažiau teršalų; ragina toliau remti šios srities, ypač reikiamos skaitmeninės infrastruktūros, mokslinius tyrimus ir plėtrą;

19.  pabrėžia, kad eismo dalyviams reikia suteikti daugiau galimybių rinktis, teikti daugiau patogesnių, prieinamų bei jų poreikius atitinkančių produktų ir informacijos; atsižvelgdamas į tai prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika, siekiant, be kita ko, ekonominio veiksmingumo; primygtinai ragina visas valstybes nares prisijungti prie platformos „C-Roads“, nes ji turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Strategiją, jei bus laikomasi technologinio neutralumo principo, – tai būtina siekiant skatinti inovacijas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad pažangios skaitmeninės priemonės valstybėse narėse būtų diegiamos plačiai ir koordinuotai, taip pat kad jos apimtų viešąjį transportą; ragina automobilių gamintojus pradėti diegti C-ITS, kad būtų galima įgyvendinti Strategiją;

20.  primygtinai ragina Komisiją parengti statistikos duomenis, kurie papildytų jau turimus duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti skaitmeninimo pažangą įvairiose kelių transporto sektoriaus srityse; pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į jutiklių sistemų mokslinius tyrimus, ir pabrėžia, kad kuriant C-ITS ypatingą dėmesį reikėtų skirti važiavimui mieste, kuris labai skiriasi nuo važiavimo užmiestyje; pažymi, kad važiavimas mieste visų pirma reiškia didesnę sąveiką su motociklininkais, dviratininkais, pėsčiaisiais ir kitais pažeidžiamais eismo dalyviais, įskaitant neįgaliuosius;

21.  primygtinai ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programos atitiktų C-ITS strategiją plėtojančių pramonės šakų žinių poreikius; ragina atlikti naujų karjeros galimybių ir darbo vietų, susijusių su šiuo nauju požiūriu į mobilumą, perspektyvų analizę ir keistis geriausia patirtimi rengiant verslo įmonių ir švietimo sistemos bendradarbiavimo modelius, kurie būtų skirti integruotoms mokymo, inovacijų ir gamybos sritims kurti;

22.  mano, kad C-ITS paslaugos turėtų būti integruotos į Europos kosmoso strategiją, nes C-ITS plėtra paremta geografinės padėties nustatymo technologijomis, kaip antai palydoviniu padėties nustatymu;

23.  pažymi, kad valstybės narės turėtų svarstyti C-ITS diegimą platesnėje judumo kaip paslaugos (MaaS) ir integravimo su kitomis transporto priemonėmis perspektyvoje, visų pirma siekiant išvengti galimo grįžtamojo poveikio, pvz., kelių transporto dalies padidėjimo;

Privatumo ir duomenų apsauga

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu taikyti ES duomenų privatumo ir apsaugos teisės aktus naudojant C-ITS ir susijusios ekosistemos duomenis, ir kad dėl to šiais duomenimis visų pirma turėtų būti naudojamasi tik C-ITS tikslais ir jie neturėtų būti saugomi arba naudojami kitais tikslais; pabrėžia, kad išmaniosios transporto priemonės turėtų visapusiškai atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus ir susijusias taisykles, ir kad C-ITS paslaugų teikėjai turi pateikti lengvai prieinamą informaciją ir aiškias nuostatas ir sąlygas vairuotojams, kad jie, remdamiesi prieš tai suteikta informacija, galėtų duoti laisvą sutikimą pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas ir apribojimus;

25.  pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir algoritminės atskaitomybės įmonėms tvarkant ir analizuojant duomenis; primena, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą jau numatyta teisė būti informuotiems apie duomenų tvarkymo logiką; taip pat pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią vairavimo blokavimui (angl. driving walls), kuris reikštų, kad naudotojai negalėtų vairuoti savo išmaniųjų automobilių, jei atsisakytų duoti sutikimą; ragina išmaniuosiuose automobiliuose įdiegti atsijungimo nuo interneto funkciją, kuri leistų naudotojams išjungti asmens duomenų perdavimą kitiems įtaisams nekliudant vairuoti automobilio;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad į duomenų apsaugą ir konfidencialumą būtina atsižvelgti viso duomenų tvarkymo proceso metu; pabrėžia, kad pritaikytosios ir standartizuotosios privatumo ir duomenų apsaugos įgyvendinimas turėtų būti ITS programų ir sistemų kūrimo pradinis taškas; primena, kad anonimizavimo priemonėmis galima padidinti naudotojų pasitikėjimą paslaugomis, kuriomis jie naudojasi;

Kibernetinis saugumas

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad visose valstybėse narėse svarbu taikyti aukštus kibernetinio saugumo standartus, kad būtų užkirstas kelias kompiuteriniams įsilaužimams ir kibernetiniams išpuoliams, ypač atsižvelgiant į itin didelę C-ITS ryšių saugumo svarbą; pažymi, kad kibernetinio saugumo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių spręstinų uždavinių, nes transporto sistema tampa vis labiau skaitmeninė ir prijungta; pabrėžia, kad automatizuotos ir susietosios transporto priemonės ir duomenų bazės, kuriose saugomi ir (arba) apdorojami duomenys, gali patirti kibernetinį išpuolį, todėl visi trūkumai ir pavojai, kuriuos galima nustatyti ir numatyti kiekviename plėtros etape, turėtų būti pašalinti sukuriant bendrą saugumo politiką, įskaitant griežtus saugumo standartus, ir C-ITS diegimo sertifikavimo politiką;

28.  pabrėžia, kad ES ir visose valstybėse narėse ir pagal visus galimus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis susitarimus turėtų būti taikomi vienodai aukšti ir suderinti saugumo standartai; nurodo, kad tie standartai vis dėlto neturėtų trukdyti trečiosios šalies remontininkams tikrinti transporto priemonėje įrengtų sistemų, kad būtų galima užtikrinti, jog transporto priemonės savininkai, prireikus atlikti reikiamas automobilyje įrengtos programinės įrangos patikras ir (arba) ją taisyti, nebūtų priklausomi nuo automobilio gamintojo;

Ryšių technologijos ir dažniai

29.  mano, kad technologijų požiūriu neutralus mišriojo ryšio metodas, kurį taikant užtikrinamas sujungiamumas ir atgalinis suderinamumas ir naudojamos viena kitą papildančios ryšių technologijos, yra tinkamas metodas ir kad perspektyviausias mišriojo ryšio priemonių rinkinys yra belaidžio trumpojo nuotolio ryšio ir korinių bei palydovinių technologijų derinys, kuris geriausiai tiks diegiant pagrindines C-ITS paslaugas;

30.  atkreipia dėmesį į paminėtą susietųjų automobilių ir Europos palydovinės navigacijos sistemų EGNOS ir GALILEO tarpusavio ryšį; todėl siūlo į kosmoso technologijas įtraukti strategijas, skirtas susietiesiems automobiliams; mano, kad sąveikumas yra svarbiausias tiek saugumo, tiek vartotojų pasirinkimo požiūriu, ir pabrėžia, kad transporto priemonių pajėgumas palaikyti ryšį su 5G ir palydovinės navigacijos sistemomis ateityje turi būti įtrauktas į mišriojo ryšio priemonių rinkinį, kaip nurodyta Komisijos 5G veiksmų plane;

31.  ragina automobilių gamintojus ir telekomunikacijų operatorius, teikiančius C-ITS paslaugas, bendradarbiauti, be kita ko, siekiant užtikrinti sklandų C-ITS ryšių technologijų, kelių mokesčių ir pažangiųjų skaitmeninių tachografo paslaugų diegimą šioms paslaugoms viena kitai netrukdant;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje („Horizontas 2020“), visų pirma siekiant, kad ilguoju laikotarpiu būtų sudarytos galimybės sukurti infrastruktūrą, tinkamą C-ITS plėtrai;

33.  pabrėžia jutiklių sistemų svarbą teikiant duomenis, pavyzdžiui, apie transporto priemonių dinamiką, spūstis ir oro kokybę; ragina daugiau ir labiau koordinuotai investuoti valstybėse narėse, siekiant užtikrinti visapusišką naudojamų jutiklių sąveikumą ir ištirti jų galimą naudojimą kitais, o ne tik saugumo užtikrinimo tikslais, pavyzdžiui, išmetamų dujų stebėjimui nuotoliniu būdu;

34.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad būtų renkama ir kompetentingoms institucijoms teikiama naudojant transporto priemonėse įrengtus jutiklius gaunama informacija apie išmetamus teršalus;

Bendras Europos požiūris

35.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, transporto priemonių gamintojus, kelių valdytojus ir ITS pramonę įdiegti C-ITS iki 2019 m. ir rekomenduoja Komisijai, vietos valdžios institucijoms ir valstybėms narėms skirti tinkamą finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo, kad ateityje kelių infrastruktūrą atnaujinti ir jos priežiūrą vykdyti būtų galima naudojant kompleksinį tematinį metodą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje („Horizontas 2020“) visapusiškai laikantis skaidrumo principo ir reguliariai teikiant informaciją apie bendrą finansavimą;

36.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti iniciatyvas ir veiksmus, kuriais skatinama vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir rinkti informaciją apie C-ITS plėtrą ir poveikį ES transporto politikos srityje; mano, kad, jei iki 2022 m. nebus padaryta didelės pažangos, gali prireikti imtis teisėkūros veiksmų siekiant nustatyti būtiniausias taisykles ir užtikrinti integraciją šioje srityje;

37.  pabrėžia fizinės kelių infrastruktūros, kurią palaipsniui turėtų papildyti skaitmeninė infrastruktūra, kokybės svarbą; rekomenduoja atnaujinti būsimą kelių infrastruktūrą ir vykdyti jos priežiūrą;

38.  pabrėžia, kad turėtų būti sukurta išties daugiarūšio transporto sistema, kurioje visų rūšių transportas būtų integruotas į vieną judumo paslaugą su tikralaike informacija, apimančia integruotąjį bilietų pardavimą ir bendro judumo paslaugas, įskaitant ėjimą pėsčiomis ir važiavimą dviračiu, ir kad ta sistema užtikrintų galimybę žmonėms sklandžiai keliauti ir vežti krovinius nuo durų iki durų ir galimybę padidinti bendrą transporto efektyvumą, tvarumą ir ilgaamžiškumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją užtikrinti ir skatinti ES lygmens bendradarbiavimą ir investicijas transporto sektoriaus skaitmeninimo srityje, pasitelkiant esamas ir naujas lėšas, kad būtų integruojamos įvairių rūšių (C-ITS, ERTMS, SESAR, RIS(7)) pažangiojo transporto sistemos; pabrėžia integruotos informavimo, bilietų rezervavimo ir pardavimo priemonių koncepcijos svarbą siekiant sukurti patrauklias judumo nuo durų iki durų grandines;

39.  ragina į šį planavimo procesą įtraukti keleivių ir krovinių pervežimo transporto vartotojų viziją, nes tai yra svarbus informacijos šaltinis, siekiant papildyti C-ITS panaudojimo galimybes ir kurti verslo modelius, susijusius su šia nauja integruoto tvaraus judumo sąvoka;

40.  ragina ES ir valstybes nares tinkamai įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK) ir būsimą direktyvą dėl produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, siekiant užtikrinti visiems piliečiams galimybę be kliūčių naudotis C-ITS;

41.  rekomenduoja Komisijai skubiai sukurti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų galima užtikrinti tarpvalstybinį sąveikumą, taip pat sistemą, pagal kurią numatomos taisyklės dėl atsakomybės už įvairių rūšių susietųjų transporto priemonių naudojimą; ragina Komisiją iki šių metų pabaigos paskelbti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl prieigos prie transporto priemonėse saugomų duomenų ir išteklių; rekomenduoja, kad šiuo pasiūlymu būtų siekiama sudaryti sąlygas visai automobilių vertės grandinei ir galutiniams vartotojams pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis ir užtikrinti jiems vienodas sąlygas ir maksimalų saugumą saugant transporto priemonėse įmontuotoje įrangoje laikomus duomenis ir sąžiningą, greitą ir neribotą su šiais duomenimis susijusių trečiųjų šalių prieigą prie tų duomenų siekiant apsaugoti vartotojų teises, skatinti inovacijas ir užtikrinti sąžiningą ir nediskriminacinę konkurenciją šioje rinkoje, laikantis technologinio neutralumo principo; pabrėžia, kad reikia prisidėti prie visų miesto ir kaimo infrastruktūros objektų, kurie susiję su viešojo transporto paslaugomis, modernizavimo; ragina Komisiją garantuoti, jog ji visais atvejais užtikrins, kad būtų visapusiškai laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, ir kasmet informuoti Parlamentą apie šią stebėseną;

42.  ragina Komisiją laikytis visuotinio požiūrio į techninį derinimą ir duomenų standartizavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrintas C-ITS, masto ekonomijos gamintojams ir pagerinto patogumo vartotojams suderinamumas;

43.  pabrėžia, kaip svarbu ankstyvuoju etapu pradėti dialogą su socialiniais partneriais ir vartotojų atstovais, siekiant sukurti skaidrumo ir pasitikėjimo atmosferą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyrą socialinėms ir įdarbinimo sąlygoms ir vartotojų teisėms; pažymi, kad C-ITS diegimo veiksmų planas turi būti nustatytas forume „eSafety“ tokiu pat būdu, kaip tai buvo padaryta sistemos „eCall“ atveju;

44.  siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos srityje ir pasiekti vidinius ES tikslus, reikia visapusiškai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos; todėl pabrėžia būtinybę atnaujinti įvairių ES fondų skirstymo kriterijus, kad būtų skatinamos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bei efektyvaus energijos vartojimo priemonės ir C-ITS srityje; mano, jog reikia užtikrinti, kad ES finansavimas nebūtų skiriamas projektams, kurie neatitinka CO2 kiekio mažinimo tikslų ir politikos;

45.  ragina automobilių gamintojus teikti pakankamą ir aiškią informaciją vartotojams apie jų teises, taip pat apie naujų C-ITS technologijų privalumus ir trūkumus saugos požiūriu; skatina vykdyti informacines kampanijas, kad vairuotojai susipažintų su C-ITS technologijomis ir kad būtų galima užtikrinti reikalingą galutinių vartotojų pasitikėjimą ir visuomenės pritarimą; mano, kad naudojant C-ITS galima pagerinti saugą ir transporto sistemos efektyvumą, kartu užtikrinant atitiktį duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 207, 2010 8 6, p. 1.
(2) OL C 288, 2017 8 31, p. 85.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0423.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0234.
(5) Galutinė C-ITS platformos II etapo veiklos ataskaita: https://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/2017-09-c-its-platform-final-report.pdf
(6) 2008 m. gegužės 26 d. Komisijos rekomendacija 2008/653/EB dėl saugios ir veiksmingos transporto priemonėse esančios informacijos ir ryšių sistemos. Europos žmogaus ir mašinos sąsajos principų išdėstymo atnaujinimas (OL L 216, 2008 8 12, p. 1).
(7) Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS); Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR); Upių informacijos paslaugos (RIS).


Tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugos ***I
PDF 319kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų (COM(2016)0285 – C8-0195/2016 – 2016/0149(COD))
P8_TA(2018)0064A8-0315/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0285),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0195/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0315/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/644.)

(1) OL C 34, 2017 2 2, p. 106.


Tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinė kvalifikacija ir periodinis mokymas ***I
PDF 324kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (COM(2017)0047 – C8-0025/2017 – 2017/0015(COD))
P8_TA(2018)0065A8-0321/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0047),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0025/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0321/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/645.)

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 115.


Lyčių lygybė ES prekybos susitarimuose
PDF 422kWORD 62k
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose (2017/2015(INI))
P8_TA(2018)0066A8-0023/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, 157 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės (dok. 00337/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas. Dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą, pridėtą prie 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų (dok. 07166/2011),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

–  atsižvelgdamas į BLS reglamentą (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008(1)),

–  atsižvelgdamas į Konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentą (2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(2)),

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), visų pirma į jos 4 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama vergija ir priverstinis darbas, taip pat 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusią ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus JT specialiosiose sesijose „Pekinas +5“ (2000 m.), „Pekinas +10“ (2005 m.) ir „Pekinas +15“ (2010 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į jos 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veiklos ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“, ir į 1994 m. Amerikos šalių konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir panaikinimo (Paros Beleno konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. ES ir jos valstybių narių bendrą strategiją „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“ ir į 2017 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Prekyba ir investicijos klestėjimui užtikrinti. Atnaujinama 2007 m. bendra ES pagalbos prekybai strategija“ (COM(2017)0667),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant darnaus vystymosi politikos principus (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir Konvenciją dėl motinystės apsaugos (Nr. 183),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Briuselyje įvykusiame ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimto 2015–2017 m. veiksmų plano 7 skyrių,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos ramsčio modernizavimo(13),

–  atsižvelgdamas į pirmininkaujančių valstybių narių trejeto deklaraciją dėl moterų ir vyrų lygybės, kurią Estija, Bulgarija ir Austrija, Europos Sąjungos Tarybai aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. pirmininkaujančios valstybės narės, pristatė 2017 m. liepos 19 d.,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio mokslinių tyrimų apie moteris centro tyrimą „Prekybos liberalizavimas ir moterų reprodukcinė sveikata. Ryšiai ir seka“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. žmogaus socialinės raidos Afrikoje ataskaitą „Spartesnis lyčių lygybės užtikrinimas ir moterų įgalėjimas Afrikoje“(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. EBPO ataskaitą „Moterų ekonominio įgalėjimo didinimas skatinant verslumą ir lyderystę verslo srityje EBPO šalyse“(15),

–  atsižvelgdamas į naujausių aukšto lygio tarptautinių diskusijų dėl lyčių ir prekybos rezultatus, ypač į bendrai ES ir PPO/UNCTAD/Tarptautinio prekybos centro surengtas diskusijas, įskaitant 2017 m. birželio mėn. Briuselyje bendrai Europos Komisijos ir Tarptautinio prekybos centro surengtą Tarptautinį forumą moterų ir prekybos klausimais(16) arba anksčiau, 2016 m. birželio mėn., Ženevoje įvykusią parlamentinės konferencijos PPO veiklos klausimais metinę plenarinę sesiją „Prekyba kaip socialinės pažangos skatinimo priemonė. Lyčių perspektyva“(17) ir 2015 m. liepos mėn. Ženevoje įvykusią PPO plenarinę sesiją „Kas laukia PPO ateityje? Prekyba ir lyčių klausimai: moterų įgalėjimas pasitelkiant įtraukias tiekimo grandines“(18),

–  atsižvelgdamas į didėjančias tarptautines pastangas skatinti lyčių lygybę įgyvendinant prekybos politiką, tokias kaip UNCTAD programa, susijusi su lyčių aspektu ir vystymusi(19) (ji apima prekybos poveikio moterims tyrimus, mokymo prekybos ir lyčių klausimais priemonių rinkinį ir internetinę mokymo programą apie vadinamojo lyčių čempionų statuso sukūrimą), ir Pasaulio banko 14 veiklos sričių, kurias bankas įgyvendina nuo 2016 m. ir kiekviena kurių turi lyčių strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Tarptautinio prekybos ir darnaus vystymosi centro (ICTSD) teminį dokumentą „Pasaulinių vertės grandinių lyčių aspektai“(20),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. ICTSD teminį dokumentą „Paslaugų lyčių aspektai“(21),

–  atsižvelgdamas į JT padalinio „Moterys“ 2015 m. ataskaitą „Moterų pažanga pasaulyje 2015–2016 m. Ekonomikos pokyčiai, naudojimasis teisėmis“(22),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. tinklo WIDE+ dokumentą lyčių ir ES prekybos pozicijos klausimais „Kaip, siekiant apsaugoti moterų teises, pertvarkyti ES prekybos politiką“(23),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Parlamento parengtą tyrimą „Lyčių lygybė prekybos susitarimuose“(24),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. parengtą tyrimą „ES prekybos politika. Nuo lyčių aspekto ignoravimo link lyčių aspekto paisymo“(25),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0023/2018),

A.  kadangi SESV 8 straipsnyje teigiama, kad Europos Sąjunga, vykdydama visus savo veiksmus Sąjungos viduje ir už jos ribų, siekia pašalinti lyčių nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę bei kovoti su diskriminacija, be kita ko, dėl lyties, nustatant ir įgyvendinant politikos kryptis ir veiksmus;

B.  kadangi prekybos politika galėtų būti priemonė siekiant skatinti pasaulio ir Europos vertybes, įskaitant lyčių lygybę; kadangi ES prekybos ir investicijų susitarimai ir politika lyčių požiūriu nėra neutralūs, o tai reiškia, kad jie dėl struktūrinės nelygybės daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams; kadangi moterys patiria su lytimi susijusių suvaržymų, tokių kaip ribotos galimybės gauti išteklių ir juos valdyti, teisinė diskriminacija ir dėl tradicinių lyčių vaidmenų joms tenkanti per didelė neapmokamo priežiūros darbo našta;

C.  kadangi lyčių lygybė turėtų būti taikoma vienodai ir moterims, ir vyrams; kadangi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir partnerystė tarptautiniu ir vietos lygmenimis yra labai svarbūs skatinant sąveiką, kurios reikia norint pasiekti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą bei didinti informuotumą tokiais klausimais kaip: nuosavybės teisės; galimybė užsitikrinti finansavimą, švietimą ir profesinį mokymą; įmonių elgesys; viešasis pirkimas; skaitmeninė atskirtis ir šališkumas kultūros požiūriu;

D.  kadangi prekybos politika siekiama, be kita ko, užtikrinti darnų ir teisingą ekonomikos augimą ir vystymąsi, kurio reikia norint garantuoti skurdo mažinimą, socialinį teisingumą ir deramą darbą bei geresnes gyvenimo sąlygas tiek moterims, tiek vyrams, taip pat apsaugoti moterų teises; kadangi lyčių lygybė bei moterų ir mergaičių įgalėjimas turi būti ne tik visų JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) aspektas, bet tai yra ir atskiras tikslas; kadangi DVT darbotvarkėje pripažįstama, kad prekyba prisideda prie darnaus ir teisingo vystymosi skatinimo ir galėtų padėti skatinti diegti aukščiausius tarptautinius darbo ir aplinkos standartus bei žmogaus teises; kadangi ES prekybos politika yra svarbi darnaus vystymosi tikslų sistemos dalis, o ryškus lyčių aspektas ir yra esminis šios sistemos, kurios tikslas – užtikrinti teisingesnius ir visiems naudingus rezultatus, elementas; kadangi prekybos politika taip pat gali suteikti daugiau galimybių moterų verslumui, daugiau galimybių dalyvauti pameistrystės veikloje ir daugiau užimtumo galimybių;

E.  kadangi dėl sudėtingo tarptautinės prekybos ir lyčių aspekto santykio reikia turėti nuodugnių žinių apie dalyvaujančias jėgas, įskaitant ekonominės ir socialinės dinamikos nustatymą, analizę ir stebėjimą, kurių reikia siekiant sukurti veiksmingą prekybos politiką, kuria būtų siekiama ekonominės plėtros, kuri taip pat skatintų moterų įgalėjimą ir lyčių lygybę; kadangi todėl vykdant prekybos politiką turi būti atsižvelgiama į jos tiesioginį ir netiesioginį poveikį lyčių aspektui, taip pat į konkrečias vietos sąlygas, kad būtų galima išvengti esamos lyčių nelygybės ir stereotipų padėties atkūrimo arba bloginimo ir aktyviai stiprinti lyčių lygybę; kadangi prekybos politikos sėkmingumas turėtų būti vertinamas ir pagal tai, ar ji turi teigiamą ir vienodą poveikį ir moterims, ir vyrams;

F.  kadangi ekonominis vystymasis ir lyčių lygybė dažnai yra tarpusavyje susiję dalykai; kadangi plačiu mastu sutariama, kad visuomenės, kuriose mažiau lyčių nelygybės, dažnai ir sparčiau auga;

G.  kadangi prekybos liberalizavimo poveikis asmenims taip pat priklauso nuo jų geografinės vietos ir nuo ekonomikos sektoriaus, kuriame jie veikia; kadangi ir tarp šalių, ir jose esama svarbių skirtumų, susijusių su gamybos struktūromis, moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygiu ir socialinės apsaugos sistemomis; kadangi moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų tokiuose sektoriuose kaip drabužių ir tekstilės gamyba, telekomunikacijos, turizmas, priežiūros ekonomika ir žemės ūkis, kuriuose jos, palyginti su vyrais, dažniau dirba mažiau apmokamą ar prastesnį darbą oficialaus ir neformaliojo užimtumo sektoriuje; kadangi tai gali lemti piktnaudžiavimą darbo vietoje ir diskriminavimą, lyčių skirstymą pagal profesijas ir veiklos rūšis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų skirtumus ir su lytimi susijusius gamybos išteklių, infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo apribojimus; kadangi laisvosios prekybos susitarimai (LPS) gali paskatinti pokyčius užimtumo srityje ir darbo vietų praradimą, ypač į eksportą orientuotuose sektoriuose, kuriuose moterys dažnai sudaro daugumą darbuotojų; kadangi todėl konkrečioms šalims ir sektoriams skirti lyčių aspekto vertinimai teikia svarbią pridėtinę vertę rengiant prekybos susitarimus;

H.  kadangi 2011 m. ES nuo eksporto priklausė apytikriai viena darbo vieta iš devynių (11 proc.), kuriose ES dirba moterys;

I.  kadangi, remiantis 2017 m. Komisijos tyrimo duomenimis, beveik 12 mln. moterų ES turi darbą, kuris priklauso nuo prekių ir paslaugų eksporto į kitas pasaulio šalis(26);

J.  kadangi UNCTAD, remdamasi faktais pagrįstais tyrimais, primygtinai pabrėžia apribojimus, su kuriais moterys susiduria norėdamos pasinaudoti prekybos teikiamomis galimybėmis, kurių atsiradimą lemia tokie veiksniai kaip techninio mokymo geresnėms darbo vietoms gauti trūkumas, viešųjų paslaugų namų ūkio pareigoms palengvinti trūkumas, taip pat ribota galimybė gauti išteklių, įskaitant kreditus ir žemę, ir juos valdyti, ribota galimybė gauti informacijos ir naudotis tinklais; kadangi šiuo pagrindu UNCTAD rekomenduoja įvertinimuose atsižvelgti į galimą prekybos politikos poveikį lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui tokiose srityse kaip užimtumas, smulkus verslas, kainos, našumas žemės ūkyje, natūrinis ūkininkavimas ir migracija(27);

K.  kadangi dabartinė ES prekybos politika ir jos strategija „Prekyba visiems“ grindžiama trimis pagrindiniais principais: veiksmingumo, skaidrumo ir vertybių, bet joje neatsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą; kadangi Komisija, vykdydama pagalbos prekybai strategijos peržiūrą, atnaujino ir išplėtė savo įsipareigojimą dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo teigdama, kad lyčių lygybė – ne tik pagrindinė žmogaus teisė, bet ji yra ir labai svarbi ekonominiam vystymuisi, kuo labiau išnaudojant įvairias turimas ES politikos priemones, kad būtų padidintas jų bendras poveikis augimui ir skurdo mažinimui; kadangi pagal nuostatas, įtrauktas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ES turėtų sukurti pagrindą moterų ir vyrų lygybės principo įgyvendinimui užtikrinant moterims vienodas sąlygas ir galimybes politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime, taip pat švietimo, sveikatos apsaugos ir užimtumo srityse;

L.  kadangi prekyba ir prekybos susitarimai daro poveikį moterims kaip galimoms verslininkėms, vartotojoms, darbuotojoms arba neformaliojo sektoriaus darbuotojoms; kadangi būtina pripažinti ir geriau suprasti su lytimi susijusį prekybos politikos poveikį norint pateikti tinkamą politinį atsaką; kadangi norint pasiekti šį tikslą būtina parengti tinkamą metodiką siekiant užtikrinti, kad visada būtų įvertinamas galimas ES prekybos politikos ir susitarimų poveikis lyčių lygybei ir moterų teisėms; kadangi Komisija turėtų atlikti kiekybinius pagal lytis suskirstytus tyrimus pagal tokius sektorius kaip, be kita ko, verslas, mokslas ir technologijos; kadangi iki šiol ES sudaro prekybos susitarimus neatlikdama jų poveikio moterims ir lyčių lygybei vertinimų; kadangi Komisija paskelbė, kad į modernizuotą Čilės ir ES asociacijos susitarimą pirmą kartą ES būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių ir prekybos;

M.  kadangi atliekant prekybos susitarimų poveikio darniam vystymuisi vertinimus nepakankamai atsižvelgiama į lyčių klausimus ir moterų teises;

N.  kadangi prekybos politikos poveikio lytims ex ante vertinimas gali prisidėti prie moterų įgalėjimo ir gerovės ir kartu padėti sumažinti esamus skirtumus bei išvengti lyčių nelygybės didėjimo;

O.  kadangi, persvarstant dabartinius ES daugiašalius ir dvišalius susitarimus, paaiškėjo, kad 20 proc. susitarimų su ES nepriklausančiais prekybos partneriais pateikiamos nuorodos į moterų teises ir kad į 40 proc. šių susitarimų įtrauktos nuorodos, susijusios su siekiu skatinti lyčių lygybę; kadangi šiuose susitarimuose nuorodos dėl moterų įgalėjimo skatinimo dažniausiai pateikiamos savanoriškai, o kai jos yra įpareigojančios, praktiškai jų įgyvendinti neįmanoma; kadangi, remiantis pastarojo Komisijos tyrimo duomenimis, dar esama vyrų ir moterų nelygybės galimybių įsidarbinti srityje; kadangi tyrimas rodo, kad įgalėjus moteris pasaulio BVP iki 2025 m. galėtų išaugti 28 mlrd. JAV dolerių ir kad, atsižvelgiant į moterų vaidmenį bendruomenėse, tai yra labai svarbu tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir skurdo panaikinimo požiūriu;

P.  kadangi ir besivystančiose, ir išsivysčiusiose šalyse labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro didžiausią privačiojo sektoriaus dalį ir jose dirba didžiausia darbuotojų dalis; kadangi, remiantis Tarptautinio prekybos centro duomenimis, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės kartu sudaro 95 proc. visų pasaulio įmonių, joms tenka apytikriai 50 proc. pasaulio BVP ir jose dirba daugiau nei 70 proc. visų darbuotojų; kadangi iki 40 proc. visų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių priklauso moterims kai tuo tarpu tik 15 proc. eksportuojančių įmonių vadovauja moterys; kadangi vis dėlto iš EBPO duomenų matyti, kad moterys verslininkės dažnai vis dar uždirba 30–40 proc. mažiau nei jų kolegos vyrai(28);

Q.  kadangi visoje Europoje vykę vieši debatai dėl tokių prekybos srities derybų kaip dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ir prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) ir reakcija į juos parodė, kad reikia skaidrių ir visa apimančių derybų, kuriose būtų atsižvelgta į Europos piliečių daugelyje šalių išreikštą didelį susirūpinimą; kadangi įgyvendinant ES prekybos politiką neturėtų būti mažinami jokie ES standartai ir kadangi viešosios paslaugos niekada neturėtų būti įtrauktos į derybas; kadangi bet koks ginčų sprendimo mechanizmas turėtų būti skirtas tam, kad užtikrintų atskirų vyriausybių galimybę vykdyti reguliavimą viešojo intereso labui ir siekti viešosios tvarkos tikslų; kadangi turi būti tikimasi pažangos kitose svarbiose susirūpinimą keliančiose srityse, pvz., su žmogaus teisėmis susijusių įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimų stiprinimo; kadangi pasaulinių vertės grandinių atžvilgiu reikalingas pasaulinis visa apimantis požiūris į įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus;

R.  kadangi JT pagrindiniai verslo, prekybos ir žmogaus teisių principai yra privalomi visoms valstybėms ir visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, sektoriaus, vietos, nuosavybės teisės ar struktūros;

S.  kadangi 2016 m. Tarybos priimtoje visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje patvirtinama, kad būtina sistemingai integruoti žmogaus teises į visus politikos sektorius ir visas institucijas, įskaitant tarptautinę prekybą ir prekybos politiką;

T.  kadangi bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) siekiama, be kitų dalykų, prisidėti prie skurdo panaikinimo ir skatinti darnų vystymąsi ir gerą valdymą; kadangi BLS+ apima sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančios besivystančios šalys ratifikuotų ir įgyvendintų 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo; kadangi labai svarbu reguliariai stebėti jų įgyvendinimą, prireikus imtis veiksmų ir ypatingą dėmesį skirti lyčių lygybei; kadangi Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra viena iš svarbiausių konvencijų, taikomų pagal sistemą BLS+;

U.  kadangi daugiau kaip 40 proc. žemės ūkio darbų pasaulio Pietų šalyse atlieka moterys;

V.  kadangi dėl pasaulinės prekybos plėtros ir besivystančių šalių integracijos į pasaulines vertės grandines gali kilti lyčių nelygybės pavojus, jei šia nelygybe būtų naudojamasi norint pagaminti ekonomiškai konkurencingesnius produktus; kadangi tai daugybei moterų taip pat suteikė galimybę pereiti iš neformaliojo sektoriaus į oficialų sektorių; kadangi kilmės taisyklės tampa vis svarbesnės pasaulinėse vertės grandinėse, nes jomis grindžiama gamyba vyksta keliose šalyse; kadangi taikant aiškesnes ir geriau apibrėžtas kilmės taisykles galima sukurti sistemą, kuri padėtų užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę visose tiekimo grandinių dalyse, o tai gali daryti teigiamą poveikį moterims, ypač dirbančioms aprangos sektoriuje;

W.  kadangi šios naujos su prekyba susijusios moterų užimtumo galimybės besivystančiose šalyse labai prisidėjo prie namų ūkio pajamų didinimo ir skurdo mažinimo;

X.  kadangi aprangos sektoriuje dažniausiai dirba moterys; kadangi svarbu priminti, kad per 2012 m. rugsėjo mėn. Pakistano Karačio mieste įvykusį gaisrą žuvo 289 asmenys, kad per tais pačiais metais Bangladeše esančiame drabužių siuvimo fabrike „Tazreen Fashions“ įvykusį gaisrą žuvo 117 asmenų ir buvo sužeista daugiau kaip 200 darbuotojų ir kad per pastato „Rana Plaza“ griūtį, įvykusią 2013 m. taip pat Bangladeše, žuvo 1 129 žmonės ir buvo sužeista apytikriai 2 500 asmenų; kadangi visos šios nelaimės įvyko drabužių siuvimo fabrikuose;

Y.  kadangi dauguma darbuotojų gamybos eksportui zonose yra moterys; ir kadangi gamybos eksportui zonose kai kuriose šalyse netaikomi vietos darbo teisės aktai, draudžiama arba ribojama profesinių sąjungų veikla ir darbuotojams neužtikrinama galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis akivaizdžiai nesilaikant pagrindinių TDO standartų;

Z.  kadangi viešasis ir privatusis sektoriai, pilietinė visuomenė (visų pirma moterų teisių organizacijos), socialiniai partneriai ir profesinės sąjungos turi žinių ir galimybių atlikti pagrindinį vaidmenį formuojant ir stebint prekybos politiką ir renkant duomenis, kurie gali suteikti žinių apie problemas, su kuriomis moterys susiduria liberalizuojant prekybą, siekiant stiprinti moterų teises, jų ekonominį įgalėjimą ir moterų verslumo skatinimą;

AA.  kadangi tokiais renginiais kaip 2017 m. birželio 20 d. Komisijos surengtu Tarptautiniu forumu moterų ir prekybos klausimais daugeliui ekonomikos sektoriaus suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės atstovų suteikiama galimybė keistis informacija apie iniciatyvas, susijusias su prekybos poveikiu lyčių lygybei, ir pradėti jas įgyvendinti;

AB.  kadangi daugiašalės platformos ir tarpvyriausybiniai forumai, tokie kaip JT forumas DVT klausimais ir forumas „Women20“ (W20), atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant su lyčių klausimu susijusią ekspertų diskusiją ir jų tarpusavio veiklą ir kuriant tinkamą pagrindą sutarimui pasiekti;

AC.  kadangi viešosios paslaugos, esamos ar būsimos visuotinės svarbos paslaugos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (visų pirma vanduo, sanitarija, sveikata, priežiūra, socialinės paslaugos, socialinės apsaugos sistemos, švietimas, atliekų tvarkymas ir viešasis transportas, tačiau vien tuo neapsiribojant) neturi būti įtrauktos į derybas dėl prekybos susitarimų ar į bet kokių ES sudarytų prekybos susitarimų taikymo sritį; kadangi Komisija įsipareigojo užtikrinti, kad šios paslaugos priklausys valstybių narių kompetencijai ir kad nebus galima reikalauti vyriausybių privatizuoti bet kokią paslaugą, taip pat nebus galima užkirsti kelio bet kuriuo metu bendro intereso tikslu apibrėžti, reguliuoti, teikti ir remti paslaugas;

AD.  kadangi prekyba paslaugomis ir viešieji pirkimai gali daryti neproporcingą įtaką moterims ir kadangi viešieji pirkimai išlieka priemone, kuri vyriausybėms sudaro galimybę daryti teigiamą poveikį palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, ypač moterims; kadangi dėl sveikatos ir priežiūros paslaugų privatizavimo kyla pavojus, kad išaugs nelygybė ir kad jis gali turėti neigiamą poveikį daugelio moterų darbo sąlygoms; kadangi viešųjų paslaugų arba viešojo aptarnavimo sektoriuje dirbančių moterų skaičius viršija vidurkį ir kadangi moterys kaip šių paslaugų naudotojos labiau nei vyrai priklauso nuo aukštos kokybės, įperkamų, prieinamų ir paklausa grindžiamų viešųjų paslaugų, ypač kalbant apie socialines paslaugas, tokias kaip vaiko ir priklausomų asmenų priežiūra; kadangi dėl sumažėjusių nacionalinių namų ūkių pajamų ir viešųjų paslaugų skaičiaus bei išaugusių kainų ši priežiūros našta dažnai perkeliama beveik tik ant moterų pečių, todėl tai trukdys užtikrinti lyčių lygybę;

AE.  kadangi intelektinės nuosavybės teisių sistema prisideda prie ES žinių ekonomikos; kadangi su patentais susijusios nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių, kuriomis draudžiama generinių vaistų gamyba, gali daryti didelį poveikį konkretiems moterų sveikatos reikalavimams; kadangi moterys labiau nei vyrai priklauso nuo galimybės gauti įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus ir jų prieinamumo, ypač kalbant apie jų lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises; kadangi galimybės gauti vaistų ES nepriklausančiose šalyse neturėtų būti ribojamos remiantis intelektinės nuosavybės teisių apsauga;

AF.  kadangi priimant sprendimus dėl prekybos ir prekybos susitarimų moterys dalyvauja tik nedideliu mastu, nes derybų grupės, parlamentai ir vyriausybės dar anaiptol nėra pasiekę lyčių pusiausvyros; kadangi lyčių pusiausvyra šiose institucijose galėtų ne tik padėti tinkamiau integruoti lyčių lygybės klausimus, bet ir padidinti demokratinį sprendimų priėmimo proceso teisėtumą;

AG.  kadangi Komisijoje ir EIVT skiriama nepakankamai žmogiškųjų išteklių užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų integruotas į ES prekybos politiką ir visų pirma į visą prekybos derybų procesą;

AH.  kadangi Komisija, rengdama teisinę sistemą, skirtą palyginti naujoms prekybos politikos sritims, pvz. e. prekybai, turėtų nuo pat pradžių atsižvelgti į jų poveikį lyčių vaidmenims, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir neapmokamo darbo mastui;

AI.  kadangi paaiškėjo, kad prekyba konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis yra tiesiogiai susijusi su plačiu mastu išplitusiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant išžaginimą ir seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites, vaikų ir vergų darbą ir masinę priverstinę migraciją;

I.Lyčių lygybės stiprinimas prekyboje. Pagrindiniai aspektai ir tikslai

1.  pabrėžia, kad ES įpareigota vykdyti vertybėmis grindžiamą prekybos politiką, kuri apimtų aukšto lygio darbo ir aplinkos teisių apsaugos, taip pat pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių, įskaitant lyčių lygybę, paisymo užtikrinimą; primena, kad į visus ES prekybos susitarimus turi būti įtrauktas plačių užmojų ir vykdytinas skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi; pabrėžia, kad ES susitarimų su prekyba susiję įsipareigojimai niekada neturėtų būti svarbesni nei žmogaus teisės, moterų teisės ar aplinkos apsauga, taip pat jais turėtų būti atsižvelgiama į vietos, socialinę ir ekonominę aplinką;

2.  primena, kad lyčių lygybė yra tinkamai įtvirtinta visose ES politikos srityse, kaip nustatyta SESV 8 straipsnyje; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje nustatyta, jog „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“; ragina Komisiją padidinti įvairių sričių, pavyzdžiui, prekybos, vystymosi, žemės ūkio, užimtumo, migracijos ir lyčių lygybės, politikos suderinamumą;

3.  pabrėžia, kad vykdant sąžiningą ir įtraukią tarptautinę prekybos politiką būtina aiški sistema, kuri padėtų padidinti moterų įgalėjimą ir pagerinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas, stiprinti lyčių lygybę, apsaugoti aplinką ir didinti socialinį teisingumą, tarptautinį solidarumą ir tarptautinę ekonominę plėtrą;

4.  pabrėžia, kad pagrindinis prekybos politikos tikslas turi būti abipusiai naudingo ekonomikos augimo skatinimas; primena, kad, nors prekybos politika gali būti skatinamos kitos vertybės, kurias Europos Sąjunga propaguoja daugiašaliu lygmeniu, galimybės išspręsti visuotinius klausimus pasitelkiant prekybos politiką ir prekybos susitarimus turi ribas;

5.  primygtinai pabrėžia, kad naujos kartos prekybos susitarimais turėtų būti skatinami atitinkami tarptautiniai standartai ir teisinės priemonės, taip pat ir lyčių lygybės srityje, pvz., Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platforma, pagrindinės TDO konvencijos ir DVT;

6.  pabrėžia, kad ES susitarimų su prekyba susiję įsipareigojimai niekada neturėtų būti svarbesni nei žmogaus teisės; palankiai vertina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir ragina valstybes nares vadovaujantis JT pagrindiniais principais priimti ir detalizuoti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į moterų teises ir poreikį kovoti su smurtu dėl lyties; ragina Komisiją naudoti prekybos derybas siekiant paskatinti ES prekybos partnerius priimti savo nacionalinius veiksmų planus; remia vykstančias derybas dėl tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms skirtos privalomos su žmogaus teisėmis susijusios JT priemonės sukūrimo; pabrėžia ES aktyvaus dalyvavimo šiame tarpvyriausybiniame procese svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti prekybos partnerius konstruktyviai dalyvauti šiose derybose;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES prekybos partneriai visapusiškai laikytųsi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 ir 17 straipsnių, nes tai yra priemonė kovoti su lyčių nelygybe socialinių ir ekonominių teisių srityje;

8.  primena, kad tik valstybės narės yra kompetentingos reguliuoti ir sustabdyti visuotinės svarbos paslaugų liberalizavimą ir todėl ragina jas apsaugoti pagrindinius tikslus, pvz., susijusius su lyčių lygybe, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, visuomenės sveikata bei socialiniais ir aplinkos standartais;

9.  pabrėžia, kad vyriausybės turi išsaugoti turimas galimybes skirti lėšų moterų teisėms ir lyčių lygybei įgyvendinti, siekiant užtikrinti įtraukią ir tvarią visuomenės ateitį; todėl pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pagal DVT Nr. 17.15 gerbti šalies partnerės demokratinę politinę laisvę reguliuoti ir priimti tinkamus sprendimus, atsižvelgiant į savo šalies aplinkybes, reaguoti į savo šalies gyventojų poreikius ir vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus lyčių lygybės srityje;

10.  primena, kad paragino Komisiją panaikinti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemą ir pabrėžia, kad bet koks ginčų sprendimo mechanizmas turėtų padėti užtikrinti atskirų vyriausybių pajėgumą vykdyti reguliavimą visuomenės labui ir siekti viešosios tvarkos tikslų, įskaitant priemones, kuriomis siekiama skatinti lyčių lygybę, taip pat stipresnes darbo, aplinkosaugos ir vartotojų teises;

11.  pažymi, kad prekybai taikomos nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių dažnai daro poveikį visuomenės sveikatai ir specifinėms moterų sveikatos reikmėms; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad prekybos susitarimų nuostatose dėl intelektinės nuosavybės teisių būtų deramai atsižvelgta į moterų teises, visų pirma turint mintyje jų poveikį moterų sveikatai, įskaitant galimybes gauti įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus; ragina Komisiją ir Tarybą skatinti geografinių nuorodų (GN) apsaugą, kaip ypatingai svarbią kaimo vietovėse gyvenančių moterų įgalėjimo priemonę; taip pat ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares persvarstyti klausimą dėl apsaugos taikymo išplėtimo ne žemės ūkio produktams, atsižvelgiant į tai, kad ES jau susitarė saugoti ne žemės ūkio produktus su GN laisvosios prekybos susitarimuose (LPS);

12.  primena, kad DVT siekti reikia turėti pagal lytis išskirstytus duomenis, kad būtų galima stebėti pažangą įgyvendinant visus tikslus, įskaitant DVT Nr. 5 dėl lyčių lygybės; pabrėžia, kad nėra tinkamų duomenų apie prekybos poveikį lyčių lygybei ir ragina rinkti pakankamai ir tinkamų pagal lytį suskirstytų duomenų apie prekybos poveikį; pabrėžia, kad turint tokius duomenis būtų galima nustatyti metodus su aiškiais ir išmatuojamais rodikliais regioniniu, nacionaliniu ir sektorių lygmenimis, patobulinti analizę ir apibrėžti tikslus, kuriuos reikia pasiekti, bei veiksmus, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad moterys ir vyrai vienodai pasinaudotų prekybos teikiama nauda; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kiekybinei ir kokybinei pagal lytį suskirstytai darbo raidos, turto nuosavybės ir finansinės įtraukties sektoriuose, kuriems turėjo poveikį prekyba, analizei; ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Pasaulio banku, Jungtinėmis Tautomis, EBPO ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), taip pat su nacionaliniais statistikos biurais, siekiant pagerinti tokių duomenų rinkimą ir prieinamumą; ragina ES ir jos valstybes nares į ex ante ir ex post poveikio vertinimus įtraukti pagal konkrečias šalis ir konkrečius sektorius suskirstytą ES prekybos politikos ir susitarimų poveikį lytims; pabrėžia, kad per prekybos derybas reikėtų atsižvelgti į lyčių aspekto analizės rezultatus (atsižvelgiant ir į teigiamą, ir į neigiamą poveikį viso proceso metu, pradedant derybų etapu ir baigiant įgyvendinimu) ir kartu reikėtų taikyti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui ar jį kompensuoti;

II.Lyčių lygybės stiprinimas prekyboje. Su konkrečiais sektoriais susiję aspektai ir tikslai

13.  pabrėžia, kad visuotinės svarbos paslaugos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant vandenį, socialines paslaugas, socialinės apsaugos sistemas, švietimą, atliekų tvarkymą, viešąjį transportą ir sveikatos priežiūrą, tačiau vien tuo neapsiribojant, neturi būti įtrauktos į prekybos derybų taikymo sritį ir turi priklausyti valstybių narių vyriausybių kompetencijai; ragina ES užtikrinti, kad prekybos ir investicijų sutartys neskatintų viešųjų paslaugų, kurios galėtų daryti poveikį moterims kaip paslaugos teikėjoms ir kaip paslaugos naudotojoms ir didinti lyčių nelygybę, privatizavimo; pabrėžia, kad viešo socialinių paslaugų teikimo klausimas yra ypač aktualus lyčių lygybės požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad dėl pasikeitusių galimybių naudotis šiomis paslaugomis, naudotojo mokesčių už jas ir jų kokybės neapmokamas priežiūros darbas lyčių atžvilgiu gali pasiskirstyti netolygiai; atkreipia dėmesį į tai, kad vyriausybės ir nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turi visiškai išsaugoti teisę ir gebėjimą nustatyti, reguliuoti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su visuotinės galimybės naudotis visuotinės svarbos paslaugomis ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu;

14.  pabrėžia, kad prekybos politika gali daryti poveikį galimybei naudotis būtiniausiomis sveikatos paslaugomis ir todėl gali daryti įtaką politikos tikslams, programoms ir paslaugoms, kuriomis siekiama užtikrinti ir toliau skatinti reprodukcinės ir lytinės sveikatos priežiūros prieinamumą ir teises; todėl pabrėžia, kad pagrindinė sveikatos priežiūra, visų pirma galimybė pasinaudoti su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusiomis paslaugomis, nėra įtraukiama į prekybos derybas ir pažymi, kad ji priklauso valstybių narių kompetencijai;

15.  ragina nustatyti privalomas, vykdytinas ir veiksmingas priemones, padėsiančias kovoti su išnaudojimu ir pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas moterims, dirbančioms į eksportą orientuotuose pramonės šakose, laikantis tikslo pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas moterims susirūpinimą keliančiose šalyse ir sektoriuose, visų pirma drabužių, tekstilės ir žemės ūkio sektoriuose, siekiant išvengti to, kad prekybos liberalizavimas prisidėtų prie darbuotojų teisių suprastėjimo ir didesnio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; mano, kad tokios priemonės ir bendrų apibrėžčių nustatymas turėtų suteikti galimybę su tarptautinėmis organizacijomis (tokiomis kaip JT, PPO, TDO ir EBPO) imtis skaidresnių ir geriau koordinuotų veiksmų; teigiamai vertina Bangladešo tvarumo susitarimą kaip gerą pavyzdį ir žingsnį pirmyn kalbant apie stebėsenos mechanizmo nustatymą ir ragina visiškai laikytis jo sąlygų; šiuo požiūriu ragina Komisiją, visus tarptautinius veikėjus ir visas susijusias įmones pripažinti naująsias EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas, skirtas atsakingoms tiekimo grandinėms drabužių ir avalynės sektoriuose, ir jų laikytis;

16.  ragina daugiau dėmesio skirti moterims, dirbančioms neformaliąjame sektoriuje, ir pripažinti, kad reikia sustiprinti šio sektoriaus darbuotojų moterų deramo darbo standartus;

17.  pabrėžia, kad dažnai labiausiai dėl to nukenčia moterys ir mergaitės, nes prekyba žmonėmis darbo tikslais yra glaudžiai susijusi su prekyba žmonėmis seksualiniais tikslais;

18.  pabrėžia, kad paprastai poveikis, atsirandantis augant žemės ūkio produktų eksportui, yra mažiau palankus moterims nei vyrams, nes iš naujų tendencijų matyti, kad smulkieji ūkininkai, kurių didelę dalį sudaro moterys, dažnai negali konkuruoti užsienio rinkose dėl paveldėjimo teisės aktų, nepakankamo kreditų, informacijos, žemės ir tinklų prieinamumo ir galimybių laikytis naujų taisyklių ir standartų; pabrėžia, kad ypač būtina stengtis padidinti teigiamą prekybos poveikį moterims žemės ūkio sektoriuje, kuriame, kaip nustatyta, moterys yra ypač pažeidžiamos, bet taip pat turi akivaizdžių galimybių būti įgalėtos; pabrėžia, kad moterų valdomos įmonės gautų naudos iš lyčių stereotipų panaikinimo, didesnių galimybių patekti į rinką ir geresnių sąlygų gauti finansavimą sudarymo, rinkos formavimo ir tinklų bei iš gebėjimų stiprinimo ir mokymo veiklos pagerinimo; pažymi, kad prekybos liberalizavimas galėtų daryti neigiamą poveikį moterims tam tikruose sektoriuose, pvz. žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektoriuose; pabrėžia, kad, nors darbuotojos moterys vyrauja pasaulio maisto gamybos sektoriuje (jam priskiriama 50–80 proc. visų pasaulio dirbančių žmonių), joms priklauso mažiau nei 20 proc. žemės ir dėl šios priežasties auganti komercinė žemės paklausa sudaro sunkumų skurdžiau gyvenančioms moterims gauti arba išlaikyti saugias ir teisingas galimybes naudotis žeme; primena, kad reikia užkirsti kelią galimam neigiamam prekybos susitarimuose numatytų intelektinės nuosavybės teisių nuostatų, pvz., dėl sėklų privatizavimo, poveikiui apsirūpinimo maistu savarankiškumui;

19.  pabrėžia, kad natūriniuose ūkiuose dirbančios moterys susiduria su papildomomis kliūtimis, siekdamos išlaikyti apsirūpinimo maistu savarankiškumą, nes prekybos susitarimuose numatoma tvirta naujų augalų veislių apsauga pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija);

20.  pabrėžia, kad ES žemės ūkio produktų importas gali būti pavojingas tradiciniams smulkiems ūkiams ir tuo pačiu metu kelti pavojų moterų pragyvenimo šaltiniams;

21.  primena labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą ES ekonominei struktūrai; ragina Komisiją toliau siekti remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ypatingą dėmesį ir priemones skiriant moterų valdomoms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina ES ir jos valstybes nares steigiant eksporto pagalbos tarnybas didelį dėmesį skirti ypatingoms moterų vadovaujamų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių aplinkybėms siekiant pasinaudoti LPS teikiamomis galimybėmis ir stiprinti paslaugas, technologijas ir infrastruktūrą (pavyzdžiui, prieigos prie interneto), kurios yra labai svarbios moterų ir moterų vadovaujamų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ekonominiam įgalėjimui užtikrinti; ragina Komisiją padėti užmegzti ES moterų verslininkių ir jų kolegių iš besivystančių šalių partnerystę;

III.Lyčių lygybės stiprinimas prekyboje. ES lygmeniu būtini veiksmai

22.  primygtinai pabrėžia, kad tam tikrais ES prekybos politikos elementais, pvz., prekybos ir darnaus vystymosi skyriais ir sistema BLS+ ir jų stebėsena, galima padėti propaguoti žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę, darbuotojų teises ir aplinkos apsaugą, ir užtikrinti pagarbą šioms teisėms; primygtinai pabrėžia, kad ES prekybos susitarimuose būtina numatyti privalomas ir vykdytinas nuostatas siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę bei aplinkos ir darbo apsaugą, taip pat užtikrinti, kad ES prekybos politika derėtų su bendraisiais Sąjungos tikslais – darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir lyčių lygybės siekiais;

23.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad DVT, visų pirma tikslas Nr. 5 dėl lyčių lygybės, ir 2016–2019 m. strateginiai įsipareigojimai užtikrinti lyčių lygybę būtų visapusiškai atspindėti ES prekybos politikoje;

24.  apgailestauja dėl to, kad ES prekybos strategijoje „Prekyba visiems“ nekalbama apie lyčių lygybę; palankiai vertina tai, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. ataskaitoje dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo nagrinėjamas lyčių lygybės prekybos srityje klausimas ir nurodoma, kad būtina didinti ES politikos formuotojų informuotumą apie tai, kokios įtakos lyčių lygybei turi prekybos priemonės; ragina Komisiją atliekant strategijos „Prekyba visiems“ laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgti į šį aspektą ir užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas ir integruotas į ES prekybos ir investicijų politiką, nes tai padėtų kuo labiau padidinti bendrą prekybos galimybių visiems teikiamą naudą; primena, kad prekybos politika galėtų padėti skatinti lyčių lygybę tarptautinėje arenoje ir turėtų būti naudojama kaip priemonė moterų gyvenimo ir darbo sąlygoms pagerinti, kad jos būtų tokios pačios kaip ir vyrų, pavyzdžiui, remti vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumų panaikinimą skatinant kurti geresnės kokybės darbo vietas moterims;

25.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad į ES prekybos susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl viešųjų pirkimų turėtų teigiamą poveikį, ypač lyčių aspekto požiūriu; ragina Komisiją toliau teikti paramą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose srityje ir parengti konkrečias priemones, skirtas moterų valdomoms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama supaprastinti procedūras ir padidinti skaidrumą konkursų dalyviams, įskaitant dalyvius iš ES nepriklausančių šalių; ragina toliau skatinti socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais atsakingus viešuosius prikimus, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti vienodą elgesį su vyrais ir moterimis, vienodą užmokestį abiejų lyčių darbuotojams ir skatinti lyčių lygybę remiantis „Chile Compras“ tvarių viešųjų pirkimų taisyklių taikymo patirtimi;

26.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimą priimti, išlaikyti ir įgyvendinti lyčių lygybės įstatymus, reglamentus ir politiką, įskaitant reikiamas aktyviąsias priemones, kuriomis skatinama lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas visais lygmenimis;

27.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad į prekybos derybas dėl dabar galiojančio Čilės ir ES asociacijos susitarimo modernizavimo pirmą kartą ES būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių ir prekybos; pabrėžia, kad būtina susipažinti su šio skyriaus turiniu; ragina Komisiją ir Tarybą propaguoti ir remti tai, kad į ES prekybos ir investicijų susitarimus būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių, parengtas remiantis esamais pavyzdžiais, pvz., Čilės ir Urugvajaus ir Čilės ir Kanados LPS, ir užtikrinti, kad jame būtų konkrečiai numatytas įsipareigojimas skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą; ragina skatinti visuose ES prekybos susitarimuose prisiimti tarptautinius įsipareigojimus dėl moterų teisių, lyčių lygybės, lyčių aspekto integravimo ir moterų įgalėjimo, remiantis Pekino veiksmų platforma ir DVT; į šiuos prekybos susitarimus taip pat ragina įtraukti nuostatas, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jų institucinė struktūra garantuotų periodinių reikalavimų atitikties peržiūrų, esminių diskusijų rengimą ir keitimąsi informacija bei geriausia patirtimi lyčių lygybės ir prekybos klausimais, be kita ko, įtraukiant moteris ir lyčių lygybės ekspertus visais susijusių administracijų, įskaitant prekybos derybų grupes, jungtinius komitetus, ekspertų grupes, vietos patarėjų grupes, jungtinius konsultacinius komitetus ir ginčų sprendimo institucijas, lygmenimis;

28.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skatinti sudaryti daugiašalius susitarimus siekiant išplėsti ES teisės aktais, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą, pvz., Reglamentu dėl naudingųjų iškasenų konflikto zonose, suteikiamos apsaugos taikymo sritį;

29.  ragina Europos investicijų banką (EIB) užtikrinti, kad bendrovių, dalyvaujančių projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, būtų reikalaujama vadovautis vienodo darbo užmokesčio ir užmokesčio skaidrumo, taip pat lyčių lygybės principais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB(29);

30.  yra įsitikinęs, kad Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra labai svarbi visoms politikos sritims, įskaitant prekybą; pabrėžia, kad prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra prisijungusios visos valstybės narės; todėl ragina Komisiją į prekybos susitarimus įtraukti nuorodą į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir imtis veiksmų, kad ES prisijungtų prie šios Konvencijos ir ją ratifikuotų; ragina valstybes nares lyčių lygybės principą įtraukti į savo teisės sistemas, panaikinant visus diskriminacinius teisės aktus ir priimant tinkamus teisės aktus, kuriais būtų draudžiama moterų diskriminacija;

31.  ragina ES užtikrinti, kad į prekybos susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, pagrįstos TDO pagrindiniais darbo standartais ir konvencijomis; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti šias konvencijas, ypač Konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams Nr. 189 ir Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų Nr. 156, nes jomis atsižvelgiama į viso pasaulio darbuotojų poreikius, ir užtikrinti, kad į prekybos susitarimus būtų įtrauktos socialinės teisės, nediskriminavimas ir vienodas požiūris; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares toliau dirbti TDO, siekiant įgyvendinti šias konvencijas ir sustiprinti tarptautinius deramo darbo standartus pasaulinėse vertės grandinėse, ypatingą dėmesį skiriant moterims; primena, kad veiksmingas šių standartų ir konvencijų įgyvendinimas turi teigiamą poveikį moterų darbo sąlygoms ES ir ES nepriklausančiose šalyse; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES ir kitų parterių prekybos susitarimai prisidėtų prie tokios praktikos kaip darbuotojų, ypač moterų, išnaudojimas panaikinimo;

32.  ragina Komisiją užtikrinti, kad socialiniai ir aplinkosaugos standartai, visų pirma darbo teisės, remiami laisvosios prekybos susitarimais ir autonominiais režimais, būtų taikomi visoje prekybos partnerių teritorijoje ir visų pirma gamybos eksportui zonose;

33.  pabrėžia, kad būtina stebėti, kaip įgyvendinamos ES bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos BLS ir BLS+, visų pirma atsižvelgiant į svarbiausių konvencijų įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad konvencijos dėl BLS+ apima 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111) ir Konvenciją dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100); pabrėžia, kad laikantis šio pobūdžio konvencijų ir jas įgyvendinant padedama užtikrinti didesnę lyčių lygybę; pripažįsta, kad sistemos BLS ir BLS+ yra naudingos žmogaus teisių pagarbos skatinimo priemonės; ragina Komisiją rasti būdų patobulinti šias sistemas tokiomis priemonėmis kaip sąlygos panaikinti įteisintą moterų diskriminaciją sugriežtinimas ir tolesnis ekonominių paskatų susiejimas su veiksmingu svarbiausių žmogaus teisių ir moterims ypač svarbių aplinkosaugos ir darbo konvencijų įtvirtinimu, įgyvendinimu ir tinkama stebėsena; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos atliktą BLS sistemų laikotarpio vidurio vertinimą;

34.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares per PPO lygmeniu vykstančias derybas užtikrinti: kad būtų deramai atsižvelgiama į lyčių lygybę rengiant naujas taisykles ir susitarimus ir įgyvendinant bei peržiūrint galiojančius susitarimus, įtrauktus į PPO prekybos politikos peržiūros mechanizmą; kad visas derybų PPO procesas būtų skaidresnis ir kad į lyčių aspektą būtų atsižvelgiama visose šiuo metu vykstančiose ir būsimose derybose tokiose srityse kaip žemės ūkis, žuvininkystė, paslaugos ir e. prekyba; be to, ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares remti siekį ir skatinti užtikrinti geresnę moterų padėtį pasaulinėse vertės grandinėse (kuo tinkamiau panaudojant PPO tokias priemones kaip prekybos lengvinimo susitarimas), rengti gebėjimų stiprinimo programas ir organizuoti reguliarias ekspertų diskusijas bei keitimąsi gerąja patirtimi, remti siekį priimti su lytimis susijusias priemones PPO administracinėje struktūroje ir, kalbant konkrečiau, užtikrinti, kad PPO sekretoriatas būtų techniškai pajėgus atlikti prekybos taisyklių lyčių aspekto analizę (įskaitant priemones poveikio lytims vertinimams visais jo darbo etapais atlikti, pvz., techninę pagalbą gaunančių moterų kiekybiniams tyrimams atlikti); galiausiai ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pasinaudoti PPO priemonėmis lyčių klausimams spręsti tiek savo jurisprudencijoje, tiek vykstančiose prekybos derybose, taip pat remti siekį pagerinti bendradarbiavimą tarp PPO ir kitų tarptautinių organizacijų, siekiančių skatinti įtraukią tarptautinę prekybą ir moterų teises bei lygybę, tokių kaip UNCTAD, JT Moterys ir TDO;

35.  ragina Komisiją remti tarptautines pastangas skatinti lyties aspekto įtraukimą į prekybos politiką ir programas, tokias kaip, pvz., Tarptautinio prekybos centro iniciatyva „Ji prekiauja“ (angl. She Trades), kuria siekiama iki 2020 m. įtraukti į rinkas vieną milijoną moterų verslininkių(30), ir šiuo požiūriu skatina tarptautiniu mastu keistis geriausia patirtimi, susijusia su politika ir programomis, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą, tokiose organizacijose ir institucijose kaip PPO, Tarptautinis prekybos centras ir JT;

36.  ragina Komisiją, vadovaujantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis, laisvosios prekybos susitarimuose sustiprinti įmonių socialinę atsakomybę ir išsamų patikrinimą; primygtinai ragina ES laisvosios prekybos susitarimuose sustiprinti įmonių socialinę atsakomybę ir atsižvelgti į išsamų patikrinimą bei skatina PPO savo prekybos politikoje atsižvelgti į lyčių lygybę; pabrėžia, kad svarbu, jog į šį klausimą atsižvelgtų ir kitos tarptautinės ir daugiašalės organizacijos ir forumai, pvz., JT, Pasaulio bankas ir EBPO; primena, kad 2010 m. Parlamentas prašė, jog bendrovės skelbtų savo įmonių socialinės atsakomybės balansus ir paragino visoms įmonėms nustatyti išsamaus patikrinimo reikalavimus ir įtvirtinti įmonių socialinės atsakomybės sąvoką; todėl teigiamai vertina tai, kad pagal Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą didelės įmonės nuo 2017 m. privalo atskleisti nefinansinę ir kitokią informaciją;

37.  pabrėžia, kad reikia patobulinti elgesio kodeksus, ženklus ir sąžiningos prekybos sistemas ir užtikrinti jų suderinimą su tarptautiniais standartais, tokiais kaip JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai, JT pasaulinis susitarimas ir EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms;

38.  ragina ES užtikrinti, kad už prekybos politiką ir derybas atsakingų ES institucijų sekretoriatai turėtų žinių ir būtų techniškai pajėgūs įtraukti lyties aspektą į visą derybų procesą nuo pradžios iki taikymo ir vertinimo; teigiamai vertina tai, kad Prekybos GD struktūroje paskirtas ryšių lyčių klausimais palaikymo koordinatorius, atsakingas už stebėjimą, ar ES prekybos susitarimuose atsižvelgiama į lyčių aspektus, ir už lyčių aspekto integravimo į ES prekybos politiką užtikrinimą; prašo Komisijos rengti mokymą lyčių klausimais ar pasinaudoti mokymu, kurį rengia, pvz., UNCTAD, siekiant užtikrinti, kad pareigūnai ir derybininkai suprastų klausimus, susijusius su lyčių lygybe ir prekyba; ragina valstybes nares visais savo prekybos ministerijų lygmenimis įdarbinti moteris; ragina tarptautines organizacijas, tokias kaip PPO, Pasaulio bankas, TVF ir TDO, skatinti vienodą moterų dalyvavimą savo vidaus struktūrose, visų pirma vadovaujamose pareigose; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviai prisidėti prie pastangų organizuoti nuolatinę su lyčių aspektu ir prekyba susijusią diskusiją ir veiklą;

39.  ragina Komisiją ir Tarybą ir valstybes nares skatinti prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimą užtikrinti geresnį moterų dalyvavimą tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus sprendimus priimančiuose organuose;

40.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti skaidrias derybas dėl prekybos ir visiškai atsižvelgti į geriausią kitų derybų metu įgytą patirtį ir užtikrinti, kad visais derybų etapais laiku ir reguliariai būtų informuojamas Parlamentas; ragina užtikrinti derybų grupių lyčių pusiausvyrą, kad jos galėtų visapusiškai atsižvelgti į visus prekybos susitarimų lyčių aspektus; ragina ES ir valstybes nares vykdant su prekyba susijusias konsultacijas ir ES, ir PPO lygmeniu užtikrinti įtraukaus dalyvavimo galimybes, be kita ko, moterų teisių organizacijoms, profesinėms sąjungoms, įmonėms, pilietinei visuomenei ir plėtros organizacijoms bei teikiant deryboms svarbias iniciatyvas ir skelbiant informaciją padidinti skaidrumą Europos piliečiams;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant vystomąjį bendradarbiavimą užtikrinti, kad lyčių lygybės tikslui būtų skiriamas ypatingas dėmesys ir kad jis būtų integruojamas į visas pagalbos programas, ypač susijusias su pagalbos prekybai strategija; ragina ES daugiau lėšų skirti su lyčių lygybe susijusioms bendradarbiavimo programoms ir moterų profesiniam mokymui; ragina Komisiją remti mažiausiai išsivysčiusias šalis finansiškai ir stiprinant jų gebėjimus siekiant padidinti prekybos, plėtros ir žmogaus teisių, įskaitant lyčių lygybę, suderinamumą; pabrėžia, kad sumažėjusių mokestinių pajamų, kurias lėmė tarifų sumažinimas, klausimas turi būti sprendžiamas įgyvendinant ir finansuojant Darnaus vystymosi darbotvarkę;

42.  ragina Komisiją skatinti moterų verslumą besivystančiose šalyse, ypatingą dėmesį skiriant toms šalims, kuriose moterys dažniau nei vyrai susiduria su suvaržymais, susijusiais su kreditų, infrastruktūros ir gamybos išteklių prieinamumu;

43.  ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti rengimo stažuotėms programas, skirtas paslaugų teikėjams, darbdaviams, specialistams ir kitiems pramonės suinteresuotiesiems subjektams mokyti dirbti tinkle kartu su savo kolegomis iš visos ES ir mokytis iš įvairių sėkmingai įgyvendinamų programų pavyzdžių, taip siekiant sukurti palankias sąlygas moterims pasinaudoti laisvosios prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu stengtis pritaikyti tokių sričių kaip švietimas ir profesinis mokymas politiką siekiant skatinti didesnę lyčių lygybę eksporto teikiamų užimtumo galimybių pasiskirstymo požiūriu;

45.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimą vykdyti dvišalio bendradarbiavimo veiklą, kuria būtų siekiama padidinti moterų pajėgumą ir sudaryti joms geresnes sąlygas visapusiškai pasinaudoti šių prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis, ir, turint tai mintyje bei siekiant pradėti ir palengvinti bendradarbiavimą, įsteigti bendrą prekybos ir lyčių komitetą ir stebėti jo taikymą užtikrinant, kad jame tinkamai dalyvautų privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, įskaitant lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srities ekspertus ir šioje srityje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat garantuojant, kad bendruomenėms ir sektoriams būtų plačiai atstovaujama, pasitelkiant prieinamas konsultavimo priemones (pvz., elektronines diskusijas) ir neapsiribojant struktūriniais dialogais;

46.  ragina Komisiją toliau aiškintis, kaip ES politika ir prekybos susitarimai gali padėti skatinti moterų ekonominį įgalėjimą ir jų dalyvavimą tokiose srityse kaip gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika (angl. STEM) ir kaip panaikinti lyčių skirtumus naujų technologijų prieinamumo ir galimybių jomis naudotis požiūriu;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 303, 2012 10 31, p. 1.
(2) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
(3) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.
(4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(5) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(6) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 38.
(7) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(8) OL C 66, 2018 2 21, p. 30.
(9) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0354.
(14) UNDP, 2016 m. žmogaus socialinės raidos Afrikoje ataskaita: http://www.undp.org/content/dam/undp/library/corporate/HDR/Africa%20HDR/AfHDR_2016_lowres_EN.pdf?download.
(15) EBPO techninė ataskaita: http://www.oecd.org/gender/Enhancing%20Women%20Economic%20Empowerment_Fin_1_Oct_2014.pdf.
(16) http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=1632
(17) https://www.wto.org/english/forums_e/parliamentarians_e/ipuconf2016_e.htm
(18) https://www.wto.org/english/tratop_e/devel_e/a4t_e/global_review15prog_e/global_review15prog_e.htm.
(19) http://unctad.org/en/Pages/DITC/Gender-and-Trade/Trade,-Gender-and-Development.aspx.
(20) https://www.ictsd.org/sites/default/files/research/the_gender_dimensions_of_global_value_chains_0.pdf.
(21) https://www.ictsd.org/sites/default/files/research/the_gender_dimensions_of_services.pdf.
(22) http://progress.unwomen.org/en/2015/pdf/unw_progressreport.pdf.
(23) https://wideplus.org/2017/06/25/wide-gender-and-trade-position-paper-is-available/.
(24) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/571388/IPOL_STU(2016)571388_EN.pdf.
(25) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/549058/EXPO_IDA(2015)549058_EN.pdf.
(26) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/june/tradoc_155632.pdf.
(27) Ex ante vertinimų atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimas siekiant užtikrinti moterims kuo didesnę prekybos reformų naudą: http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/presspb2016d7_en.pdf.
(28) 2014 m. EBPO pagrindinė ataskaita „Moterų ekonominio įgalėjimo didinimas skatinant verslumą ir lyderystę verslo srityje EBPO šalyse“: http://www.oecd.org/gender/Enhancing%20Women%20Economic%20Empowerment_Fin_1_Oct_2014.pdf.
(29) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
(30) http://www.intracen.org/itc/women-and-trade/SheTrades/


Mažiau išsivystę regionai ES
PDF 351kWORD 48k
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES (2017/2208(INI))
P8_TA(2018)0067A8-0046/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174, 175 ir 176 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

—  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

—  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl biudžeto apribojimų poveikio regionų ir vietos valdžios institucijoms, susijusio su ES struktūrinių fondų išlaidomis valstybėse narėse(3),

—  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(4),

–   atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas: pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį“(5),

—  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos darbo dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“ (SWD(2017)0132),

–  atsižvelgdamas į pažangiosios specializacijos strategijų ex-ante sąlygas,

–  atsižvelgdamas į Septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą, kurią Komisija paskelbė 2017 m. spalio 9 d.,

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0046/2018),

A.  kadangi užsitęsusi ekonomikos ir finansų krizė ES teritorijoje padarė neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir regioniniu lygmeniu, nors sanglaudos politika prisidėjo maždaug trečdaliu ES biudžeto, skirtu didinti ekonomikos augimą, stiprinti užimtumą ir mažinti skirtumus tarp regionų; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai ir įgyvendinant Europos semestrą, išnagrinėti galimybę teikti bendrą regioninį ir nacionalinį finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir išnagrinėti, kaip jis veikia nacionalinį deficitą;

B.  kadangi sanglaudos politika, įgyvendinama pasitelkus Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą (SF), yra pagrindinė ES investavimo, ekonomikos augimo ir plėtros politika, suderinta su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir skirta mažinti regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus ir remti konvergenciją bei tokiu būdu gerinti ES piliečių gyvenimo kokybę;

C.  kadangi pagrindiniai ERPF, ESF ir SF 2014–2020 m. laikotarpio tikslai – investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kuriomis siekiama stiprinti darbo rinką, regionų ekonomiką ir Europos teritorinį bendradarbiavimą, gerinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą Sąjungoje ir galiausiai sumažinti atskirų Europos regionų užimtumo lygio skirtumus;

D.  kadangi, remiantis Komisijos mažiau išsivysčiusių regionų ataskaita, 8 valstybėse narėse yra 47 mažiau išsivystę regionai; kadangi ataskaita gali padėti geriau suprasti sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria mažiau išsivystę regionai, ir todėl ji turėtų būti viešai prieinama visomis oficialiomis ES kalbomis;

E.  kadangi sanglaudos politika yra svarbi visuose mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir daugumoje jų sudaro labai didelę valstybės investicijų dalį;

F.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose našumo, užimtumo ir mokyklos lankymo lygiai yra žemesni negu kituose tos pačios valstybės narės regionuose;

G.  kadangi Komisijos ataskaitoje išskiriami du mažiau išsivysčiusių regionų tipai: lėto augimo regionai – mažiau išsivystę ir pereinamojo laikotarpio regionai, kurie nepasiekė ES vidurkio 2000–2013 m. laikotarpiu valstybėse narėse, kuriose 2013 m. BVP vienam gyventojui taikant perkamosios galios standartą (PGS) nesiekė ES vidurkio, ir kurie apima beveik visus mažiau išsivysčiusius ir pereinamojo laikotarpio regionus Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje; mažas pajamas gaunantys regionai – visi regionai, kuriuose 2013 m. BVP vienam gyventojui taikant PGS yra mažesnis nei 50 proc. ES vidurkio ir kurie apima keletą mažiau išsivysčiusių regionų Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje;

H.  kadangi lėto augimo regionai patiria ekonomikos sąstingį, visų pirma dėl sumažėjusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, kitaip nei mažas pajamas gaunantys regionai, kurie iš esmės išlaiko savo vystymosi potencialą;

I.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose daroma mažiau viešųjų ir privačiųjų investicijų nei kituose regionuose ir kadangi tai taip pat lemia būtinybė laikytis Stabilumo pakte nustatytų įsipareigojimų dėl valstybės skolos grąžinimo;

J.  kadangi mažiau išsivysčiusiems regionams dažnai būdingas struktūrinių reformų trūkumas ir tai sumažina jau ir taip nedidelių viešųjų investicijų poveikį;

K.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose esama trūkumų viešojo transporto, ekonomikos ir energetikos infrastruktūros srityse ir jiems reikalingos veiksmingesnės ir efektyvesnės investicijos;

L.  kadangi Komisija laikosi nuomonės, kad reikia glaudesnės sąsajos tarp sanglaudos politikos ir Europos semestro konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų;

M.  kadangi mažiau išsivystę regionai ir visų pirma mažas pajamas gaunantys regionai dažnai susiduria su jaunimo ir kvalifikuotų darbuotojų emigracija, o pastarieji abu yra reikalingi ekonominiam ir socialiniam atitinkamų zonų atsigavimui, ir todėl šie regionai tampa mažiau patrauklūs užimtumo ir investicijų požiūriu;

N.  kadangi turėtų būti patobulinta mažas pajamas gaunančių regionų ir lėto augimo regionų apibrėžtis;

O.  kadangi svarbu didinti galutinių vartotojų informuotumą apie ES finansuojamas regionines ir vietos programas ir pasiektus rezultatus, neatsižvelgiant į konkretaus regiono finansavimo lygį;

P.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose reikalingas geras valdymas ir veiksmingas viešasis administravimas, nes jie labai padeda sudaryti sąlygas ekonomikos augimui; kadangi sumažinant perteklines taisykles ir kontrolę, sutrumpinant procedūras ir padarant jas paprastesnes bei geriau pasinaudojant IRT priemonėmis būtų prisidedama prie didesnio veiksmingumo ir gero valdymo mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Q.  kadangi, remiantis Septintąja ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, mažiau išsivysčiusių regionų Viešojo sektoriaus kokybės indeksas yra pats žemiausias ir dėl to sumažėja viešųjų investicijų poveikis;

R.  kadangi patikimi, atnaujinti ir suskirstyti rodikliai ir statistiniai duomenys yra svarbūs priimant gerai informacija pagrįstus, skaidresnius ir objektyvesnius bei sąžiningesnius politinius sprendimus;

S.  kadangi turėtų būti pašalintos augimo kliūtys ir sumažintas atotrūkis mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

T.  kadangi mažiau išsivysčiusių regionų MVĮ finansuojamos už daug didesnes palūkanas ir joms kyla daugiau sunkumų gaunant paskolą iš bankų sektoriaus, kad galėtų bendrai finansuoti ESI fondų projektus;

U.  kadangi keturiuose iš penkių mažiau išsivysčiusių regionų mažiausiai 25 proc. gyventojų gyvena miestuose ir jų prieigose (funkcinėje miesto zonoje) ir viename iš penkių mažiau išsivysčiusių regionų funkcinėje miesto zonoje gyvena daugiau kaip 50 proc. jų gyventojų;

V.  kadangi tradicinė veikla, pvz., mažos apimties smulkioji žvejyba ar ūkininkavimas, apibrėžia tapatybes ir gyvenimo būdą daugelyje mažiau išsivysčiusių regionų pakrančių ir kaimo vietovių ir yra svarbi ekonominiu, teritoriniu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais; kadangi reikia parengti vystymosi strategijas siekiant padidinti pajėgumus išlaikyti ir pritraukti talentus, priimti naujas technologijas ir skatinti naujas investicijas;

1.  palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė darbo dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“; pažymi, kad ataskaitoje siūloma įvairių teigiamų sprendimų, kaip remti ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir darbo vietų kūrimą šiuose regionuose; be to, pabrėžia, kad jų konkurencingumo analizė svariai prisideda prie būsimų diskusijų apie sanglaudos politiką;

2.  palankiai vertina mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų bandomųjų iniciatyvų įgyvendinimą dviejuose Rumunijos ir dviejuose Lenkijos regionuose (pastarojoje jie buvo vykdomi su Pasaulio banko parama), visų pirma apsibrėžiant strateginius prioritetus ir konkrečius, greitai įgyvendinamus veiksmus; laukia šių iniciatyvų rezultatų paskelbimo;

3.  pabrėžia, kad sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ir skatinant viešąsias bei privačiojo sektoriaus investicijas visuose ES regionuose, tiek tiesiogiai, tiek padedant kurti palankią aplinką investicijoms; mano, kad visa ES, siekdama skatinti bendrą harmoningą savo vystymąsi, turėtų vykdyti veiksmus, dėl kurių sustiprėtų jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir kuriais būtų siekiama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir mažiau išsivysčiusių regionų atsilikimą;

4.  ragina Komisiją apibrėžti mažiau išsivysčiusius regionus NUTS III lygmeniu, remiantis bendrosiomis ekonomikos ir socialinėmis sąlygomis, ir tikslingiau panaudoti šių regionų finansavimą laikantis ESI fondų programavimo ciklų;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti specializuotas strategijas, programas ir veiksmus skirtingiems mažiau išsivysčiusiems regionams, atsižvelgiant į tendencijas ir subregioninius skirtumus, nes pasirinkti keliai ir iššūkiai, su kuriais susiduria mažai pajamų gaunantys regionai ir lėto augimo regionai labai skiriasi priklausomai nuo jų ypatumų, naudojant pažangiosios specializacijos strategijas, spartinti jų konvergenciją ir užtikrinti geriausius darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi sprendimus; mano, kad šios strategijos, programos ar veiksmai turėtų būti suderinti su Miestų darbotvarke, nes mažiau išsivystę regionai nėra vien tik kaimo vietovės;

6.  pabrėžia, kad nedarbo lygis, ypač jaunimo, tebėra labai aukštas ir, kartu su maža MVĮ plėtra ir investicijomis, tai yra viena iš opiausių ir neatidėliotinų problemų daugumoje mažiau išsivysčiusių regionų; pabrėžia svarbų vidurinio ir aukštojo išsilavinimo, profesinio mokymo, mokymosi darbo vietoje ir žinių perdavimo vaidmenį kovojant su nerimą keliančiu jaunimo nedarbo lygiu ir dideliu iš šių regionų išvykstančio jaunimo skaičiumi; pabrėžia švietimo ir mokymo bei didesnių investicijų svarbą MVĮ ir šeimos įmonių poreikiams ir plėtrai; mano, kad jaunimo dalyvavimas užtikrina geresnius veiklos rezultatus, nes jie dažnai pateikia naujoviškų sprendimų;

7.  pažymi, kad turintys regiono ekonomikos poreikius atitinkantį išsilavinimą ir tinkamai parengti žmogiškieji ištekliai daro didelę įtaką darbo rinkos konkurencingumui, našumui ir patrauklumui ir gali klestėti aplinkoje, kurioje užtikrintas ekonomikos augimas, atvirumas visuomenei ir privačiosioms investicijoms; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į esamą mažiau išsivysčiusių regionų padėtį, visų pirma į neigiamą migracijos rodiklį ir neigiamą jo poveikį užimtumo lygiui; pabrėžia žemės ūkio ir žuvininkystės vaidmenį mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nes jų dėka, skatinant šeimos įmones ir darbo vietas bei sudarant sąlygas socialinei įtraukčiai, tiekiamas maistas ir užtikrinamas aprūpinimas maistu;

8.  pažymi, kad įvairinimas ūkininkams ir žvejams, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tapo būtinybe kaip būdas suteikti papildomų pajamų šaltinių ir skatinti ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą; vis dėlto pažymi, kad toks įvairinimas jokiu būdu neturi pakeisti labiau tradicinės veiklos, pvz., tvarios žvejybos; ragina valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas remti mėlynosios ekonomikos ir panašius projektus, siekiant padėti mažiau išsivysčiusių regionų gyventojams susikurti aplinką tausojančių pajamų šaltinių;

9.  tikisi, kad įgyvendinant strategiją „ES 2020“ užimtumo, švietimo ir mokymo srityje, taip pat būsimą ES ilgalaikę strategiją ir jos tikslus toliau bus tinkamai atsižvelgiama į specifinius mažiau išsivysčiusių regionų poreikius, ypač į nuolatinius infrastruktūrų trūkumus ir žmogiškojo kapitalo vystymą, atkreipiant ypatingą dėmesį į mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir su juo susijusias neigiamas pasekmes užimtumui; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, išnagrinėti galimo ESF bendro finansavimo lygio padidėjimo poveikį kitu finansavimo laikotarpiu;

10.  mano, kad programuojant ir įgyvendinant ESI fondus būtina iš tikrųjų suderinti struktūrines išlaidas, socialinę politiką ir pramonės politiką, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, darnus vystymasis ir darbo vietų kūrimas dotacijas derinant su finansinėmis priemonėmis ir pritraukiant papildomą finansinę paramą ir taip padedant šalinti likusius trūkumus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad mažos rizikos finansinėms priemonėms galėtų būti teikiama pirmenybė didesnės rizikos finansinių priemonių atžvilgiu, kai tam palankios ekonomikos perspektyvos;

11.  pažymi, kad sanglaudos politika gali būti taisomoji priemonė šalinant konkurencingumo skirtumus ir disbalansą bei regionų makroekonominius skirtumus, taip pat paskatinti kurti patrauklią ir tvarią aplinką įmonėms ir gyventojams; pabrėžia, kad lėto augimo regionuose nustatytos pagrindinės problemos yra galimybė gauti kreditą, sutarčių vykdymo užtikrinimas ir mažumų investicijų apsauga, o mažas pajamas gaunančiuose regionuose didžiausios problemos yra nemokumo problemų sprendimas, elektros energijos tiekimas ir sutarčių vykdymo užtikrinimas;

12.  pažymi, kad mažiau išsivystę regionai patiria didelį migracijos spaudimą; mano, kad prie šios problemos sprendimo gali būti sėkmingai prisidėta ESI fondų lėšomis tik jeigu taip pat veiksmingai taikomas solidarumo principas; mano, kad pabėgėliai ir migrantai, gaunantys tarptautinę apsaugą, turi gauti tinkamus mokymus ir išsilavinimą, jei norime, kad jie įsitrauktų į darbo rinką;

13.  pažymi, kad daugelis atsiliekančių regionų problemų yra panašios į atokiausių regionų patiriamas problemas; todėl palankiai vertina Komisijos savo komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su atokiausiais ES regionais“(9) pasiūlytą strategiją;

14.  mano, kad norint užtikrinti, kad būtų įgyvendintas mažiau išsivysčiusių regionų potencialas, įgyvendinant sanglaudos politiką galėtų būti atsižvelgta ne tik į BVP, bet ir į demografinius ir socialinio vystymosi kriterijus, pvz., regioninės socialinės pažangos indeksą, ir aplinkosaugos ir kitus rodiklius ir jie galėtų būti įtraukti į būsimas Komisijos ataskaitas dėl mažiau išsivysčiusių regionų;

15.  pabrėžia ekonomikos ir finansų krizės, dėl kurios sumažėjo biudžeto politikos maržos ir buvo sumažintos viešosios investicijos, neigiamą poveikį, visų pirma lėto augimo regionuose; kita vertus, pabrėžia, kad svarbu sumažinti skolą siekiant panaikinti biudžeto deficitą ir viešąsias investicijas pritaikyti ekonomikos augimo reikalavimams;

16.  mano, kad sanglaudos politika daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui; pabrėžia, kad atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus reikia taikyti susitartą poziciją dėl Stabilumo ir augimo pakto, susijusią su lankstumu dėl ciklinių sąlygų, struktūrinėmis reformomis ir valdžios investicijomis, kuriomis siekiama įgyvendinti pagrindines struktūrines reformas ir panašius projektus; mano, kad būtina išaiškinti sanglaudos politikos struktūrinių reformų įgyvendinimo aplinkybes ir tikslą; tačiau pažymi, kad tokios struktūrinės reformos valstybėse narėse ir regionuose pagal paramos programas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų pagal sanglaudos politiką vykdomoms investicijoms;

17.  ragina imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų padidinta visų regionų tarpusavio konvergencija, įskaitant veiksmus siekiant užtikrinti jų atsparumą netikėtiems sukrėtimams;

18.  pažymi, kad mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ypač mažas pajamas gaunančiuose regionuose, sunkiau gauti finansavimą dėl aukštesnių palūkanų ir iš dalies dėl to, kad kredito įstaigos vengia prisiimti riziką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti palankesnes sąlygas gauti finansavimą siekiant padėti MVĮ, skatinti kurti naujus verslo modelius ir skatinti augimą mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

19.  pabrėžia ES lėšų svarbą didinant šių regionų ekonominį atsparumą ir sanglaudą, taip pat konkurencingumą, investicijas ir bendradarbiavimo galimybes; taigi pripažįsta vietos veiklos grupių indėlį rengiant vietos strategijas, siūlo, kad Komisija išnagrinėtų galimybę pasiūlyti didesnę paramos dalį skirti bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, taip padedant spręsti problemas ir didinti gebėjimus; primena, kad mažiau išsivystę regionai dažnai susiduria su sunkumais gaunant finansavimą, taip pat su biurokratiniu ir administraciniu delsimu, kuris kliudo vykdyti ES lėšų operacijas;

20.  mano, kad regionams, kuriems taikomos dabartinės Europos semestre nustatytos makroekonominės sąlygos, galėtų būti ieškoma teigiamų paskatų;

21.  atsižvelgia į patikimo ekonominio valdymo svarbą veiksmingam bendram ESI fondų veikimui, kurio galutinis tikslas – ištaisyti trūkumus ir išvengti delsimo; šiuo požiūriu pritaria, kad reikia išnagrinėti ir po to peržiūrėti patį Europos semestro ir sanglaudos politikos sąsajos loginį pagrindą;

22.  mano, kad solidarumas, stipresni instituciniai gebėjimai, gero administravimo principo laikymasis, geresnės jungtys ir skaitmeninimas šiuose regionuose daro didelį poveikį jų ekonomikos augimui ir veiksmingesniam bei efektyvesniam turimų išteklių panaudojimui; dėl šios priežasties atkreipia dėmesį į paveiktų regionų administracijos ir institucijų rėmimo ir kokybės gerinimo klausimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti geriausios patirties pavyzdžius didesnio viešojo administravimo efektyvumo srityje, nes pagrindinė mažiau išsivysčiusiems regionams skirta rekomendacija turėtų būti veiksmingas valdymas;

23.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia partnerystės principo ir daugiapakopio valdymo svarbą ir tai, kad jie turi būti stiprinami nedarant poveikio subsidiarumo principui; mano, kad, siekiant sukurti veiksmingą Europos pridėtinę vertę piliečiams, būtinas visų lygių valdžios sektoriaus ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant šiems regionams skirtas strategijas ir specialias programas bei veiksmus;

24.  dar kartą pabrėžia inovacijų, skaitmeninimo ir vietoje teikiamų paslaugų (sveikatos priežiūros, socialinių, pašto) bei infrastruktūros gerinimo svarbą siekiant sukurti palankią aplinką ir gerą pagrindą augimui skatinti ir mažiau išsivysčiusių regionų sanglaudai didinti; mano, kad didelės spartos interneto ryšio teikimas yra išankstinė kaimo ir kalnų vietovių gyvybingumo sąlyga; atkreipia dėmesį į daugiasektorių projektų, kuriais skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė plėtra, potencialą, kurį galima panaudoti pasitelkiant Europos fondų sinergiją;

25.  siūlo, kad Europos semestro konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų būti daugiametės, vykdant laikotarpio vidurio stebėseną ir peržiūrą, ir taikomos kaip teigiamos paskatos siekiant pradėti įgyvendinti struktūrines reformas, o ne kaip priemonės, kuriomis būtų galima neleisti pasinaudoti investicijomis pagal sanglaudos politiką, siekiant prisidėti prie bendrų Sąjungos tikslų;

26.  mano, kad reikėtų kruopščiai išanalizuoti priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriomis ESI fondų efektyvumas susiejamas su patikimu ekonomikos valdymu, įskaitant visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; taip pat mano, kad reikėtų persvarstyti ESI fondų ir patikimo ekonominio valdymo sąsajos loginį pagrindą, atsižvelgiant į būsimą programavimo laikotarpį ir jo įgyvendinimą 2014–2020 m.; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti patikslinimus, susijusius su Europos semestro ir sanglaudos politikos sąsaja; šiuo atžvilgiu siūlo teigiamų paskatų sistemą, kurios ribos būtų nustatytos naujoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) ir kuri galėtų būti naudojama kaip priemonių rinkinys, leistinas naudoti valstybėms narėms laikantis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ir kitų reikalavimų pagal Europos semestrą;

27.  mano, kad itin svarbu remti produktyvią ir vietos verslo veiklą, būdingą mažiau išsivysčiusiems regionams, įskaitant tvarų turizmą, žiedinę ekonomiką, vietos energetikos pertvarką, žemės ūkį, pagamintus produktus, ir į MVĮ orientuotas inovacijas; mano, kad sąveika, kuri skatinama veiksmingai derinant finansavimą iš regioninių ir nacionalinių institucijų ir ES priemones, naudojant integruotas teritorines investicijas, turėtų padėti kurti naujas ekonomines galimybes, ypač jaunimui;

28.  pabrėžia, kad svarbu išnaudoti visas ES teikiamas galimybes siekiant darnaus vystymosi ir augimo šiuose regionuose; mano, kad valstybės narės, rengdamos veiklos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, turėtų skirti ypatingą dėmesį mažiau išsivysčiusiems regionams; todėl primena, kad svarbu skatinti naudoti tiesiogiai valdomas ir ESIF lėšas, jas kartu derinant su sanglaudos politikos teikiamomis galimybėmis;

29.  pabrėžia patikimų, atnaujintų, suskirstytų statistinių duomenų svarbą; todėl prašo Komisijos ir Eurostato pateikti statistinius duomenis, kurie būtų kuo išsamesni ir suskirstyti geografiniu požiūriu, kad juos būtų galima panaudoti kuriant tinkamas sanglaudos politikos priemones, taip pat ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose; šiuo atžvilgiu palankiai vertina šioje Komisijos ataskaitoje pateiktą informaciją;

30.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti esamą sąsają tarp sanglaudos politikos ir makroekonominio valdymo, primindamas, kad sanglaudos politika yra tiesiogiai grindžiama Sutartimis ir yra viena iš ryškiausių Europos politikos priemonių bei svarbiausia Europos solidarumo ir pridėtinės vertės išraiška visuose Europos regionuose; mano, kad sanglaudos politikos ir ekonomikos valdymo procesų ryšys vykdant Europos semestrą turi būti suderintas, abipusis ir sutelktas į teigiamų paskatų sistemą; pritaria tam, kad būtų toliau pripažįstamas teritorinis aspektas, kuris būtų naudingas Europos semestrui, mano, kad reikia atitinkamai išlaikant pusiausvyrą atsižvelgti į ekonomikos valdymą ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslus, nustatytus Sutartyse, ir į tvaraus augimo, užimtumo ir aplinkos apsaugos tikslus;

31.  primena, kad būtina visiems politikos subjektams pripažinti sanglaudos politikos kaip pagrindinės Europos ekonominės politikos priemonės vaidmenį siekiant skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kuriomis atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir teritorinius regionų ypatumus;

32.  ragina valstybes nares, kaip siūloma Komisijos ataskaitoje, priimti nacionalines ir regionines vystymosi strategijas ir programas, kuriomis būtų siekiama remti mažiau išsivysčiusius regionus ir gerinti jų administracinius gebėjimus, valdymą ir kitus pagrindinius ekonomikos augimo veiksnius; ragina Komisiją šiuo klausimu suteikti techninę, profesinę ir praktinę pagalbą valstybėms narėms, regionams ir savivaldybėms, kad būtų pasinaudota geriausia patirtimi ir remiamas viešųjų paslaugų skaitmeninimas;

33.  ragina, kad sanglaudos politika ir toliau būtų vienas Sąjungos prioritetų ir kad jai būtų skiriamas platiems užmojams pakankamas finansavimas, netgi atsižvelgiant į ES biudžetui taikomą spaudimą, ir kad būtų kuriamos didesnės sinergijos su kitais ES fondais ir pritraukiama papildoma finansinė parama pasitelkiant finansines priemones daugiamečio programavimo laikotarpiui po 2020 m.; pabrėžia, kad neturi būti pakenkta tokioms vertybėms kaip Europos solidarumas, kurį įkūnija sanglaudos politika;

34.  primena, kad Parlamentas atsakingas už tinkamos teisėkūros sistemos, skirtos būsimai sanglaudos politikai, sukūrimą ir patvirtinimą; pabrėžia, kad būtina išsaugoti pagrindinį sanglaudos politikos vaidmenį ir tikslą pagal SESV 174 straipsnį siekiant ne tik pasiekti konvergenciją, bet ir užkirsti kelią teritorijų atsilikimui; nurodo, kad reikia supaprastinti taisykles ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp politikos supaprastinimo ir tinkamos kontrolės bei sumažinti pernelyg didelės administracinę naštą; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę išplėsti Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl ERPF 7 straipsnio taikymą, finansuojant miestų ir jų aplinkinių teritorijų jungtis mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

35.  ragina Komisiją labiau remti inovacijų sistemų, pvz., pažangiai specializacijai skirtų inovacinių strategijų, vystymą ir stiprinti įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų sąveiką mažiau išsivysčiusiuose regionuose; taip pat pabrėžia, kad gerą ryšio prieigą turinčios teritorijos yra itin svarbios mokslinių tyrimų partnerystės veiklai, taip pat Europos inovacijų partnerystės iniciatyvoms, kad taikant naujovišką praktiką galėtų būti toliau skatinamas tvarus žemės ūkis ir susijusių sektorių įmonių plėtra mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir jų nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(3) OL C 181, 2016 5 19, p. 29.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0245.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0254.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401.
(9) 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatas (COM(2017)0623).


ES regionų ir miestų vaidmuo įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21)
PDF 373kWORD 60k
2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21) (2017/2006(INI))
P8_TA(2018)0068A8-0045/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo, kuriuo pripažįstami vietos, subnacionalinio ir regioninio lygmens klimato kaitos ir klimato politikos veiksmų aspektai, 7 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. poziciją dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Bonoje, Vokietijoje (COP 23)(3),

–  atsižvelgdamas į naujus JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 11 tikslą „miestus padaryti įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius“,

–  atsižvelgdamas į Amsterdamo pakto, kuriuo nustatoma ES miestų darbotvarkė, nuostatas,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos(4),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitas Nr. 12/2016 „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje 2016 m.“ ir Nr. 1/2017 „Europa 2016 m. – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas“ (COM(2016)0110),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Integruotas požiūris“(5).

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014)0490),

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) (2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013(6)) 8 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „ESI fondų tikslų siekiama atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą“,

–  atsižvelgdamas į partnerystės sutartis ir programas pagal BNR, kuriomis pagal BNR 8 straipsnį reikia skatinti laikytis „lėšų naudojimo veiksmingumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos“ principų,

–  atsižvelgdamas į kiekvieno ESI fondų konkrečius teminius tikslus, įskaitant technologinę plėtrą ir inovacijas, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, prisitaikymą prie klimato kaitos ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į penktąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0045/2018),

A.  kadangi dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai yra tiesioginis žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos padarinys ir šie reiškiniai ir toliau vis dažniau darys neigiamą poveikį daugeliui Europos dalių, todėl jų apgyvendintos ekosistemos taps pažeidžiamesnės; kadangi pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos scenarijus iki 2100 m. planetos temperatūra nuo 0,9 ºC galėtų padidėti iki 5,8 ºC;

B.  kadangi 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kuria bus vadovaujamasi vykdant Europos aplinkos politiką iki 2020 m., Sąjungos miestų tvarumo didinimas nustatytas kaip prioritetinis tikslas, taip pat nustatyti trys pagrindiniai horizontalieji tikslai: saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą, pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų efektyviai išteklius naudojančia, žaliąja ir konkurencinga mažą anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, ir apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio spaudimo ir rizikos sveikatai bei gerovei;

C.  kadangi nesiėmus tolesnių veiksmų klimato kaita galėtų dar labiau padidinti visuomenėje vykstančius pokyčius; kadangi turėtų būti atsižvelgiama į didelius migracijos srautus, kurie, kaip numatoma, susidarys dėl šių klimato pokyčių pasaulyje ir kurie, kaip galima numanyti, bus gyventojų judėjimo padariniai, ir dėl jų miestų infrastruktūrai bus keliami nauji reikalavimai;

D.  kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitos Nr. 12/2016 pagrindinėmis išvadomis, klimato kaitos poveikis jau jaučiamas ES – tai ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir palaipsniui pasireiškiantis ilgalaikis poveikis, pvz., uraganai, audros, dykumėjimas, sausros, žemės ir pakrančių korozija, smarkios liūtys, karščio bangos, potvyniai, kylantis jūrų lygis, vandens trūkumas, miškų gaisrai ir tropinių ligų plitimas;

E.  kadangi dėl klimato kaitos yra padidėjusi kai kurių augalų ir gyvūnų rūšių išnykimo rizika, be to, labiau plinta klimato veiksnių sukeliamos infekcinės ligos; kadangi tokios teritorijos kaip atokiausi regionai ir kiti ES regionai, kurie gali būti pažeidžiami topografiniu požiūriu, klimato kaitos poveikį patiria dar stipriau;

F.  kadangi, be to, iš naujausių tyrimų matyti, kad įvairius pastebėtus aplinkos ir visuomenės pokyčius, pvz., miško rūšių pokyčius, invazinių svetimų rūšių atsiradimą ir ligų protrūkius, lėmė arba paskatino visuotinė klimato kaita, todėl žmonių, jų apgyvendintos gamtos ir ekosistemų pažeidžiamumas didės, jeigu nebus imtasi konkrečių priemonių; kadangi integruota ES parama solidarumui didinti ir valstybių narių keitimuisi gerąja patirtimi gerinti padėtų užtikrinti, kad labiausiai klimato kaitos paveikti regionai galėtų imtis būtinų prisitaikymo priemonių;

G.  kadangi dėl klimato kaitos daromas poveikis socialinei nelygybei, kuri pastarąjį dešimtmetį ES jau ir taip augo, taip pat didėja silpniausių socialinių gyventojų sluoksnių, kurie yra mažiau pajėgūs ir turi mažiau išteklių pasipriešinti klimato kaitos poveikiui, pažeidžiamumas; kadangi asmenų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos poveikio didele dalimi priklauso nuo jų galimybių gauti pagrindinių išteklių ir kadangi valdžios institucijos turėtų užtikrinti prieigą prie tų pagrindinių išteklių;

H.  kadangi beveik 72,5 % ES gyventojų, t. y. maždaug 359 mln. žmonių, gyvena miestuose; be to, kadangi ES atsakinga už 9 % pasaulyje išmetamo teršalų kiekio, o miestų teritorijose suvartojama 60–80 % viso pasaulyje suvartojamo energijos kiekio ir jose išmetamo CO2 kiekio dalis yra panašaus dydžio;

I.  kadangi miesto infrastruktūros pasirinkimas turės įtakos miestų pajėgumui atsilaikyti prieš klimato kaitą; kadangi miestai, įmonės ir kiti nevalstybiniai subjektai turi galimybių iki 2020 m. sušvelninti klimato kaitą 2,5–4 milijardais tonų CO2; kadangi regionai ir miestai yra pajėgūs 5 % sumažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, kad pasiektų Paryžiaus susitarimo tikslus, ir kadangi jie turi galimybių gerokai sumažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį;

J.  kadangi 11-uoju darnaus vystymosi tikslu (DVT) („pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“) siekiama, kad iki 2020 m. smarkiai padaugėtų miestų ir gyvenviečių, priimančių ir įgyvendinančių integruotą politiką ir planus siekti įtraukumo, efektyvaus išteklių naudojimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos bei atsparumo nelaimėms, taip pat, laikantis 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos, kurti ir įgyvendinti holistinį nelaimių rizikos valdymą visais lygmenimis;

K.  kadangi savivaldos institucijos yra tarp pagrindinių Europos finansavimo gavėjų;

L.  kadangi Paryžiaus susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje pripažįstama, kad prisitaikymas yra visuotinis uždavinys, kurį būtina spręsti vietos, subnacionaliniu, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis; kadangi vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų veiksmai yra pagrindinė sąlyga, kad vyriausybės galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus dėl pasaulinių klimato politikos veiksmų;

M.  kadangi ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (COM(2013)0216), taip pat atitinkamuose ES reglamentuose dėl Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų apibrėžiami pagrindiniai tikslai ir susiję politikos veiksmai, t. y. 2014–2020 m. sanglaudos politikos programoje nustatomi tokie mechanizmai kaip ex ante sąlygos ir su klimatu susiję teminiai tikslai, pvz., teminiai tikslai (TT) Nr. 4 „Perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“, Nr. 5 „Prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas“ ir Nr. 6 „Aplinkos išsaugojimas ir apsauga ir tausaus išteklių naudojimo skatinimas“, dėl kurių buvo skirtas didesnis ir tikslingesnis klimato politikos veiksmų finansavimas bent iš keleto ESI fondų;

N.  kadangi regionai ir miestai, prisidėdami prie darbotvarkės „Lima. Paryžius“ ir Nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platformos iniciatyvų, parodė savo įsipareigojimą dalyvauti JTBKKK procese;

Bendrosios aplinkybės

1.  palankiai vertina ES vaidmenį, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir (arba) 21-ąją Klimato kaitos konferenciją (COP 21), ir pritaria jos, kaip pasaulinės lyderės, vaidmeniui kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad Europa užsibrėžė vienus iš aukščiausių kovos su klimato kaita tikslų pasaulyje; primygtinai ragina klimato kaitos švelninimą laikyti svarbiu ES sanglaudos politikos prioritetu siekiant įvykdyti Paryžiaus susitarimo (COP 21) įsipareigojimus ir jų laikytis, t.y. skatinti su švaria energija susijusias inovacijas, žiedinę ekonomiką, atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir energijos vartojimo efektyvumą nedarant poveikio būtinoms prisitaikymo priemonėms, tačiau išlaikant pagrindinį sanglaudos politikos vaidmenį ir tikslus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį;

2.  pritaria požiūriui į kovą su klimato kaita, pasiūlytam darnaus vystymosi tiksluose (Jungtinės Tautos) ir Amsterdamo pakte (ES miestų darbotvarkė); pabrėžia, kad Europa turi tapti tikra pasauline lydere atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, kaip pasiūlyta Komisijos, ir dar kartą pabrėžia, kad ES miestų darbotvarkė, pagal kurią siekiama įtraukių, saugių ir tvarių miestų tikslo, padeda įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; šiuo klausimu atsižvelgia į didelius Europos vietos valdžios institucijų skirtumus ir skirtingas jų galimybes; ragina įgyvendinant Miestų darbotvarkę vadovautis lanksčiu, poreikiams pritaikytu požiūriu, kurio laikantis būtų teikiamos paskatos ir gairės siekiant visapusiškai išnaudoti miestų teikiamas galimybes;

3.  primena, kad 2015 m. spalio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“(7) valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę prisiimti papildomus įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didžiausią 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) proceso skaidrumą ir kontrolę;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus, atsižvelgiant į galiojančius ES klimato politikos srities teisės aktus ir Regionų komiteto prašymą, pateiktą jo 2017 m. vasario 9 d. nuomonėje „Nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Integruotas požiūris“;

5.  apgailestauja dėl neatsakingų strategijų, keliančių pavojų aplinkai, pvz., tam tikros ekonominės veiklos ir konkrečių pramonės sektorių, sukeliančių didelę taršą, ir pabrėžia visų visuomenės segmentų atsakomybę už tai, kad būtų prisidedama prie priemonių, kurios yra itin svarbios siekiant priešinga linkme pakreipti tendenciją, keliančią grėsmę gyvybei planetoje; pabrėžia, kad trūksta informacijos apie priemones, kurių ėmėsi kai kurie pramonės sektoriai siekdami kovoti su taršos poveikiu, ir apie tai, kaip ieškoma mažiau taršių sprendimų; tačiau apgailestauja, kad kai kurie nuomonės formuotojai mokslo, žiniasklaidos ir politikos srityse toliau neigia akivaizdžią klimato kaitą;

6.  apgailestauja dėl JAV pareikšto ketinimo pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo ir palankiai vertina tai, kad esama daug nefederalinių subjektų, visų pirma JAV valstijų ir miestų, kurie dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus; ragina Jungtinių Amerikos Valstijų vietos ir regionų valdžios institucijas, norinčias dalyvauti kovoje su klimato kaita, vykdant projektus bendradarbiauti ir užmegzti partnerystę su kitais viešais ir privačiais partneriais ir keistis gerąja patirtimi šioje srityje; ragina sukurti naują valdymą, galintį užtikrinti lėšas klimato politikos veiksmams, ir geriau integruoti regionus ir miestus ir jiems atstovaujančias institucijas;

7.  pabrėžia, kad miestai, derindami veiksmus su nacionalinės valdžios institucijomis ir juos supančiais regionais, turi atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su klimato kaita; ragina subnacionalinio lygmens vadovus ir nacionalines vyriausybes labiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu pasitelkiant platformas, pavyzdžiui, „Friends of Cities“; mano, kad konkrečiu integruotos tvarios miestų plėtros atveju vietos valdžios institucijos turėtų turėti įgaliojimus ne tik atrinkti projektus, bet ir rengti, projektuoti ir įgyvendinti vietos plėtros programas; pabrėžia galimus teigiamus ekonomikos augimo ir žaliųjų darbo vietų aspektus;

8.  pažymi, kad vietos valdžios institucijos yra atsakingos už daugumos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių ir už daugelio šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą reikia imtis veiksmų miestų planavimo, judumo, viešojo transporto ir infrastruktūros, pastatų energinio naudingumo, švietimo kampanijų, išmaniųjų miestų, pažangiųjų tinklų ir regioninių subsidijų srityse;

9.  pažymi, kad miestų merai už savo sprendimus yra tiesiogiai atskaitingi savo rinkėjams ir gali veikti efektyviau ir greičiau, be to, dažnai jų veiksmai greitai duoda paveikių rezultatų;

10.  ragina nacionalines vyriausybes padėti miestams ir regionams įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus remti klimato ir energetikos iniciatyvas vietos ir regionų lygmenimis;

11.  pažymi, kad klimato kaita susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais, taigi reikalingas integracinis požiūris, kuris yra veiksmingas vietos ir regionų lygmeniu;

12.  įspėja, kad dėl išmetamo ŠESD kiekio patiriamos visuomenės sąnaudos ir ekonominis poveikis šiuo metu daro įtaką miestų infrastruktūrai ir viešosioms sveikatos priežiūros bei socialinės rūpybos sistemoms, kurioms – tam tikru metu ir tam tikruose miestuose ir regionuose – užkraunama pernelyg didelė našta ir kurios yra rizikingoje ekonominėje padėtyje; pažymi, kad dėl to šioms sistemos bus užkraunama papildoma našta ir reikalaujama, kad jos patenkintų vis didesnius ir labiau kompleksinius poreikius; palankiai vertina galimą ekonominę naudą miestams, pirmaujantiems diegiant mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūrą, įskaitant mažesnes energijos kainas, sumažėjusias priežiūros sąnaudas ir mažesnes išlaidas visuomenės sveikatai, kuri pagerėja sumažėjus teršalų;

13.  pripažįsta, kad klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra ilgalaikiai procesai, trunkantys ilgiau negu rinkimų ciklai ir vietos bei regionų lygmeniu priimtų sprendimų įgyvendinimas, ir ragina klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos laikyti galimybių šaltiniu sprendžiant kitas problemas, pvz., susijusias su užimtumu ir veiksmais siekiant gerinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir viešąsias paslaugas; pažymi, jog Paryžiaus susitarime numatytas aktyvus suinteresuotųjų subjektų, kurie nėra susitarimo šalys, dalyvavimas pasitelkiant techninio klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos nagrinėjimo procesus;

14.  pripažįsta labai svarbų regionų, miestų ir miestelių vaidmenį skatinant prisiimti atsakomybę už energetikos pertvarką ir siekti su klimatu ir energetika susijusių tikslų pagal principą „iš apačios į viršų“; atkreipia dėmesį į tai, kad regionai ir miestų teritorijos labiausiai tinka išbandyti ir įgyvendinti integruotus energetikos sprendimus tiesiogiai bendradarbiaujant su piliečiais; pabrėžia poreikį skatinti energetikos pertvarką ir vietos investicijas į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones; pabrėžia, kad švarios energijos srities inovacijoms ir nedidelės apimties atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams galėtų tekti labai svarbus vaidmuo siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant suteikti galimybių pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, kuriomis būtų atsižvelgiama į vietos energetikos bendrijų ypatumus ir jų teikiamą ilgalaikę vertę energijos rinkai, aplinkai ir visuomenei, taip pat skatinti pavienių gaminančių vartotojų vaidmenį atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, siekiant didesnio savarankiškumo ir savarankiškos energijos gamybos; ragina miestus ir regionus imtis vadovaujamo vaidmens skatinant efektyviai vartoti energiją ir gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kad būtų galima sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir oro taršą;

15.  pabrėžia, jog būtina, kad regionai įgyvendintų Direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, ir sutelkti arba padidinti struktūrinių fondų lėšas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui viešuosiuose pastatuose ir savarankiškam savivaldybių apsirūpinimui atsinaujinančiųjų išteklių energija skatinti; taip pat ragina remti bendruomeninius piliečių energetikos projektus ES struktūrinių fondų lėšomis ir sumažinant administracinę naštą nacionaliniu ir regionų lygmenimis;

16.  pažymi, kad, naujausiais statistiniais duomenimis, ES tenkanti pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio dalis yra apie 10 %., taigi nesiimant pasaulinio masto veiksmų neigiamų klimato kaitos tendencijų negalima nukreipti kita linkme; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES šioje srityje galėtų atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų, visų pirma skatindama švarios energijos sprendimus ir technologijas;

17.  primena, kad ES miestų darbotvarkėje skatinama taikyti naują darbo metodą, pagal kurį miestų potencialas būtų visiškai išnaudojamas siekiant spręsti visuotines klimato kaitos problemas ir taip pat būtų skiriamas ypatingas dėmesys geresniam reglamentavimui, galimybėms gauti finansavimą ir keistis žiniomis;

ES ir sanglaudos politika

18.  mano, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) tam tikrais atvejais reikėtų padidinti užmojį siekti klimato tikslų ir šiam tikslui skiriamų išlaidų dalį;

19.  primena įsipareigojimą bent 20 % 2014–2020 m. ES biudžeto lėšų (maždaug 212 mlrd. EUR) skirti su klimatu susijusiems veiksmams; prašo Komisijos ir valstybių narių tinkamai atsižvelgti į 2016 m. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 31 išvadas, kuriose perspėjama, jog esama rimto pavojaus, kad 20 % tikslas nebus pasiektas, jei nebus imtasi papildomų priemonių, ir ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie pažangą šioje svarbioje srityje; pabrėžia, kad Europos socialinio fondo, taip pat žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srityse reikšmingo perėjimo prie klimato politikos veiksmų nenustatyta ir kad nevisiškai išnagrinėtos visos galimybės finansuoti su klimatu susijusius veiksmus;

20.  pabrėžia, kad sanglaudos politika turi atlikti esminį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas regionų ir vietos mastu; pakartoja, kad būtina didinti sanglaudos politikos biudžetą po 2020 m.; pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką ypatingą dėmesį reikėtų skirti miestų investicijoms į oro kokybę, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos, žaliosios infrastruktūros plėtros sprendimus, energetikos pertvarką ir perėjimą prie skaitmeninių technologijų;

21.  pritaria, jog reikia kurti sąnaudų ir naudos analizės priemonę, kad vietos valdžia galėtų suvokti projektų, kuriais siekiama sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, poveikį ir visapusiškai pasinaudoti ES lygmeniu prieinamomis finansavimo galimybėmis;

22.  mano, kad sanglaudos politika turėtų apimti ir klimato kaitos švelninimo, ir prisitaikymo prie jos požiūrius ir juos atskirti, kartu atsižvelgiant į būtinybę juos koordinuoti, ir taikyti aiškius finansavimo mechanizmus, kuriais būtų suteikiamas impulsas ir skatinama vykdyti politiką ir taikyti priemones abiejose srityse; laikosi nuomonės, kad šie mechanizmai galėtų būti įgyvendinami remiantis aiškiais ir išmatuojamais investicijų planais ir dalyvaujant miestams bei regionams (įskaitant viešosios valdžios institucijas, pramonę, suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę) ir kad šis dalyvavimas turėtų apimti taip pat ir taikymo bei vertinimo etapus;

23.  pažymi, kad tik penkiolika valstybių narių yra patvirtinusios veiksmų planus ir prisitaikymo strategijas, kuriose nurodytos vos kelios konkrečios priemonės, taikomos vietos lygmeniu; mano, kad būsimas ESI fondų planavimas turėtų būti labiau siejamas su nacionaliniais 2030 m. energetikos ir klimato planais; pabrėžia, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti dar geriau integruoti klimato srities tikslai, pavyzdžiui, sanglaudos politikos investicijas labiau susiejant su bendrais valstybių narių planais įgyvendinti 2030 m. tikslą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to partnerystės susitarimai turės būti vertinami atsižvelgiant į ES klimato politikos tikslus, o veiksmų programos turės būti glaudžiai susijusios su kiekvienos valstybės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis ir planais, kad būtų užtikrintas visų lygmenų planavimo ir valdymo koordinavimas ir nuoseklumas, ypač tais atvejais, kai ES lėšos sudaro didelę prieinamų viešųjų išlaidų dalį; pažymi, kad dėl šios priežasties vertinant veiksmų programas reikės įvertinti, kaip veiksmingai jos padėjo mažinti išmetamą ŠESD kiekį, drauge siekiant nustatyti bendrą atsekamumo metodiką ir stebėjimo tvarką, kad būtų išvengta ekologinio manipuliavimo;

24.  primygtinai ragina užtikrinti, kad pagal sanglaudos politiką vykdomos investicijos būtų suderintos su veiksminga klimato politika siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą;

25.  pabrėžia, kad inovacijų politika ir miestų aspektas yra tinkamos sritys siekiant užtikrinti sinergiją tarp klimato srities tikslų ir platesnio užmojo ekonominių tikslų pagal sanglaudos politiką; todėl ragina parengti konkrečias nuostatas, susijusias su tvaria miestų plėtra ir miestų inovacijomis, kad įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. šios sritys taptų akivaizdžiai finansiškai stipresnės;

26.  ragina nedelsiant priimti ir pateikti įvairių partnerysčių, kurios vykdomos pagal ES miestų darbotvarkę ir kuriomis sprendžiamos su klimato kaitos švelninimu susijusios problemos, veiksmų planus; be to, ragina Komisiją teikiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į planuose pateiktus pasiūlymus, ypač tuos, kurie susiję su geresniu reglamentavimu, finansavimu ir žiniomis;

27.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus reikia didesnio nuoseklumo, susijusio su investicijomis, kuriomis siekiama ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, visoje regionų, valstybių narių ir ES rinkoje, ir ragina imtis priemonių siekiant supaprastinti galimybes gauti finansavimą, kad mažesni miestai ir regionai galėtų gauti finansavimą; be to, pabrėžia, kad prioritetinis finansavimas turėtų būti skiriamas nuo anglies priklausantiems regionams, siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie mažataršės ekonomikos, ir kad pirmenybė turėtų būti teikiama daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų darbuotojų perėjimui prie alternatyvaus užimtumo; ragina Komisiją siūlyti, kad sanglaudos politikos po 2020 m. programoje išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas (kartu su kitais veiksmais, pvz., atstatymo darbais ar veikla, kuria siekiama atkurti ir nukenksminti urbanistines dykras) būtų vienas iš svarbiausių veiksmų programų rezultatų vertinimo aspektų;

28.  pabrėžia, kad, siekiant finansuoti projektus, padėsiančius sušvelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti, svarbu naudoti papildomas finansines ir politikos priemones, tokias kaip Europos strateginių investicijų fondas, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iniciatyva „Horizontas 2020“;

29.  pabrėžia, kad subsidijos regionams ir miestams ir toliau turi būti pagrindinė ES teikiamo finansavimo priemonė įgyvendinant sanglaudos politiką ir ypač klimato politikos veiksmus; vis dėlto pabrėžia, jog, nepaisant nuoseklesnių ir tikslesnių klimato kaitos poveikio ir rezultatų rodiklių, jų nepakanka, kad būtų užtikrintas atitinkamas sanglaudos politikos indėlis siekiant bendrų ES klimato politikos tikslų, ir mano, kad reikia tobulinti išlaidų klimato srityje stebėjimo ir atsekimo sistemą siekiant užtikrinti, kad ES išlaidomis būtų konkrečiai ir išmatuojamai prisidedama prie ES tikslų įgyvendinimo; ragina pritaikyti veiksmų planą siekiant stebėti regioninius ir vietos klimato politikos veiksmus ir ragina Komisiją apskaičiuoti, kokią procentinę lėšų dalį vietos lygmeniu valstybės narės išleidžia išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir teritorijų prisitaikymo prie klimato kaitos užtikrinimui;

30.  pripažįsta integruotos teritorinės plėtros priemonių, pavyzdžiui, integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros, kurias miestai gali naudoti kaip papildomas darnios miesto plėtros strategijų ar funkcinių sričių finansavimo priemones, vaidmenį; ragina vietos lygmeniu integruotai taikyti principus „iš apačios į viršų“ ir strategijas, kad būtų galima veiksmingiau naudoti išteklius, didinti atsparumą ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio labiausiai jos paveiktose vietovėse;

31.  pripažįsta, kad ES miestuose sutelkta didžioji dalis Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriaus, dirbančio klimato kaitos klausimais; ragina Komisiją teikti didesnę paramą miestams ir regionams mokymo ir informuotumo didinimo, finansinio orientavimo, praktinės patirties, komunikacijos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, švietimo klimato apsaugos klausimais ir konsultacijų tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityse, visų pirma stiprinant esamas priemones, tokias kaip investavimo miestuose konsultacijų platforma URBIS, URBACT ir iniciatyva „Inovatyvūs miestų sprendimai“; ragina Komisiją užtikrinti, kad šie sektoriai visapusiškai išnaudotų pasaulinio masto bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje privalumus, ir stiprinti šias priemones, kad vietos valdžiai būtų lengviau vykdyti paskirtį atitinkančius projektus ir naudotis finansavimo galimybėmis siekiant išbandyti naujoviškus miestų plėtros strategijų sprendimus; ragina ES nepriklausančių šalių subnacionalinėms valdžios institucijoms suteikti galimybę ir oficialiai, ir neoficialiai savanoriškai dalyvauti įgyvendinant Europos mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų iniciatyvas, pavyzdžiui, iniciatyvą „Horizontas 2020“, siekiant bendrų tikslų; mano, kad vietos valdžios institucijos turėtų turėti galimybę tiesiogiai naudotis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip pasauliniai klimato fondai; mano, kad siekiant užtikrinti greitą naujų mažo anglies dioksido technologijų diegimą turėtų būti stiprinama sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos sąveika;

32.  ragina Komisiją užtikrinti, kad programoje „Horizontas 2020“ daugiau dėmesio ir lėšų būtų skiriama inovacijų ir mokslinių tyrimų projektams žiedinės ekonomikos ir tvarių miestų srityje; ragina valstybes nares, remiant Komisijai ir Europos investicijų bankui (EIB) regionų ir miestų administracinius gebėjimus siekiant sudaryti jiems sąlygas visapusiškai pasinaudoti ES lygmeniu prieinamomis viešojo ir privačiojo finansavimo galimybėmis;

33.  ragina kompetentingas institucijas spręsti atliekų problemą, siekiant įgyvendinti žiedinę ekonomiką ir skatinti deginimui alternatyvius pakartotinai nepanaudojamų ar neperdirbamų atliekų šalinimo metodus;

34.  mano, kad būsimuoju programavimo laikotarpiu klimato kaitą reikės įtraukti į teritorinio bendradarbiavimo programas; pabrėžia, kad regionams ir miestams vykdant veiklą svarbų vaidmenį atlieka teritorinis bendradarbiavimas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir makroregioninės strategijos tiek ES, tiek už jos ribų, ir dar kartą teigia, kad šią priemonę būtina stiprinti politiškai ir finansiškai tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityje; pabrėžia, kad bendrų veiksmų įgyvendinimo ir įvairių valstybių narių nacionalinių, regioninių bei vietos subjektų politikos mainų sistema, pavyzdžiui, INTERREG, yra ypač tinkama siekiant kovoti su klimato kaita ir imtis tinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama švelninti jos poveikį; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad pagal septynias iš 15 tarptautinių INTERREG programų visoje Europoje finansuojamos strategijos, bandomieji veiksmai, mokymai ir priemonės, siekiant padėti miestams stiprinti išmetamo CO2 kiekio mažinimo pajėgumus ir švelninti klimato kaitą, kad būtų pasiekti ES tikslai;

Miestai ir regionai

35.  palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip Pasaulinis merų paktas dėl klimato ir energetikos ir daugelio miestų ir regionų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir saugant aplinką; primygtinai ragina miestus ir regionus bendradarbiauti ir nedelsiant dar labiau įtraukti kovą su klimato kaita į institucinę darbotvarkę; rekomenduoja miesto valdžios institucijoms įgyvendinti ir nuolat atnaujinti ilgalaikes pažangaus miestų planavimo strategijas ir naujoviškus metodus, pavyzdžiui, iniciatyvą „Pažangieji miestai“; pabrėžia, kad reikia kurti tvarių būstų, kuriuose efektyviai vartojama energija, projektus ir statyti išmaniuosius pastatus, padėsiančius taupyti energiją, investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, diegti ekologiško viešojo transporto sistemas, toliau remti mažai anglies dioksido išskiriančių miestų ir regionų skatinimo projektus, taip pat miestų ir vietos bei regionų valdžios institucijų, bendradarbiaujančių siekiant kovoti su visuotiniu atšilimu, aljansus;

36.  pažymi, kad svarbu įgyvendinti objektyviais parametrais ir išbandyta metodika pagrįstą atskaitomybės sistemą ir stebėti miestų ir regionų vykdomą klimato politiką siekiant dalytis duomenimis apie klimato srities įsipareigojimus ir padidinti skaidrumą subjektams, kad būtų galima pasiekti klimato politikos tikslus;

37.  primena, kad transporto sektoriuje taip pat išmetama tiek ŠESD, tiek sveikatai kenksmingų oro teršalų, kurių koncentracija miestų ore reglamentuojama Direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo; mano, kad regionai ir miestai turi didžiulį potencialą sumažinti transporto išmetamų ŠESD kiekį, ir pabrėžia, kad būtina finansuoti iniciatyvas, pagal kurias sudaromos palankesnės sąlygos mažataršiam judumui vietos ir regionų lygmenimis; pabrėžia, jog svarbu, kad miestai prisiimtų vadovaujamą vaidmenį skatinant naudotis viešuoju transportu ir skatinant viešojo ir privačiojo transporto elektrifikaciją, ir ragina atrinkti keletą pavyzdinių regionų, kuriuose būtų atliekami pažangių ir tarpusavyje susietų, miesto ir kaimo regionus jungiančių transporto sistemų tyrimai;

38.  palankiai vertina miestų iniciatyvas, tokias kaip pažangiųjų miestų ir pažangiųjų tinklų iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti efektyvų išteklių naudojimą; pabrėžia, kad regionai turi sudaryti palankesnes sąlygas kurti žaliuosius miestus skatindami energetikos pertvarką ir skaitmeninę transformaciją ir kad tokie sprendimai kaip pažangieji tinklai gali padėti efektyviau tiekti energiją namų ūkiams ir pastatams; pripažįsta, kad įmonių ir miestų bendradarbiavimas padeda kurti naujoviškus ir įtraukius sprendimus, ir ragina juos skatinti; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į kitus tvarius problemos sprendimus, pavyzdžiui, į žaliąją infrastruktūrą, ir didinti sumedėjusios augmenijos dangos plotą miestuose; primena, kad reikia ne tik sumažinti išmetamą teršalų kiekį, bet ir didinti dirvožemio pajėgumą sugerti CO2, ir ragina stiprinti esamų ir naujai pasodintų miestų miškų apsaugą ES regionuose;

39.  pabrėžia, kad vietoje gaminant sezoninį maistą galima sumažinti transporto priemonių išmetamą ŠESD kiekį ir taip sumažinti bendrą maisto produktų anglies pėdsaką; ragina Komisiją bendradarbiauti su maisto sektoriumi siekiant padidinti vietos ir regionų tvarią maisto gamybą ir palankiai vertina savanoriškas priemones (pvz., šviesoforo spalvų principu pagrįstą ženklinimą), kurias taikant siekiama užtikrinti maisto ir kitų produktų poveikio klimatui ir anglies pėdsako matomumą; ragina sukurti bendrus ES rodiklius siekiant sudaryti sąlygas taikyti savanorišką, tačiau palyginamą ženklinimą, ir ragina vietos valdžios institucijas rengti informavimo kampanijas, kuriomis būtų didinamas informuotumas apie maisto produktų anglies pėdsaką;

40.  pažymi, kad klimato kaitos švelninimo priemonės turi būti planuojamos teisingai paskirsčius darbus ir pelną įvairiems subjektams ir kad prisitaikymo priemonėse daugiausia dėmesio turi būti skiriama pažeidžiamiausių gyventojų grupių apsaugai;

41.  pripažįsta įvairų ir ypatingą regionų pažeidžiamumą ir potencialą, taip pat pažymi, kad kiekvienos teritorijos problemos, ištekliai ir veiksmingiausios priemonės gali skirtis; todėl dar kartą teigia, jog laikosi subsidiarumo principo, ir pabrėžia, kad miestai ir regionai privalo turėti būtinus įgaliojimus ir būti pakankamai savarankiški politiniu, administraciniu ir finansiniu požiūriu, kad suplanuotų ir įgyvendintų atskirus veiksmus; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus miestai, investuodami į žaliąją infrastruktūrą, judumą, viešąjį transportą ir pažangiuosius elektros energijos tinklus, turi vykdyti savo poreikiams tinkamą mietų planavimą; kartoja, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos, kaip valdymo pakopa, esanti arčiausiai piliečių, taigi labiausiai patirianti su klimato kaita susijusių problemų poveikį, yra išsamiausiai susipažinusios su daug problemų, todėl pabrėžia, kad svarbu aprūpinti regioninės ir vietos valdžios institucijas administraciniais gebėjimais ir finansinėmis priemonėmis siekiant parengti poreikiams pritaikytus klimato kaitos švelninimo sprendimus;

42.  ragina veiksmingiau įgyvendinti daugiapakopį valdymą ir užtikrinti visišką skaidrumą, kad būtų galima labiau įtraukti vietos valdžią, regionus ir miestus bei jiems atstovaujančius organus į ES sprendimų priėmimo procesus ir JTBKKK procesą; primygtinai ragina skatinti ir užtikrinti visų valdžios institucijų veiklos koordinavimą, taip pat skatinti visuomenės ir suinteresuotųjų socialinių bei ekonominių subjektų dalyvavimą ir ragina Komisiją skatinti valstybių narių, regionų, vietos bendruomenių ir miestų veiklos koordinavimą ir informacijos bei geriausios praktikos mainus; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti skatinami dalyvaujamieji vietos lygmens valdymo modeliai;

43.  palankiai vertina Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos sprendimą 2023 m. parengti specialų pranešimą dėl miestų ir klimato – šis įsipareigojimas taps akstinu vykdyti daugiau mokslinių tyrimų miestų svarbos kovojant su klimato kaita srityje; mano, kad miestai turėtų prisidėti rengiant 2018 m. pasaulinę klimato ataskaitą; be to, mano, kad priėmus Paryžiaus susitarimą miestai ir regionai gali daryti įtaką politikos formavimui įgyvendindami strateginį požiūrį, kurio laikantis būtų kovojama su klimato kaita ir remiamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės miestų teritorijose, kuriose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų; ragina Komisiją šiame procese palaikyti daugiapakopę klimato politikos veiksmų viziją siekiant skatinti įtraukų klimato režimą, kuriuo būtų pripažįstami veiksmai, kurių imasi vietos ir subnacionalinės valdžios institucijos;

44.  ragina nacionalinės valdžios institucijas siekti decentralizuoti valdymą ir geriau įgyvendinti subsidiarumo principą suteikiant vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį kovoje su klimato kaita;

45.  pažymi, kad daugelis pramonės sektoriaus subjektų investuoja į žaliąją pertvarką ir įsipareigojo vykdyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politiką; pripažįsta, kad bendradarbiaujant įmonėms ir miestams kuriami naujoviški ir įtraukūs su klimato politikos sprendimai ir padedama ES siekti tikslų; primena, kad pramonė atlieka esminį vaidmenį finansuojant investicijas ir šalinant jų trūkumą miestų teritorijose; ragina skatinti miestų ir įmonių partnerystes;

46.  pabrėžia, kad pažangusis planavimas ir investicijos į klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio miesto infrastruktūrą gali padėti pagerinti aplinką ir piliečių gyvenimo kokybę, kurti darbo vietas ir skatinti vietos ir regionų ekonomiką;

47.  ragina miestus ir regionus pasinaudoti ES iniciatyvomis, pavyzdžiui, iniciatyva „Inovatyvūs miestų sprendimai“, siekiant vykdyti bandomuosius projektus tvarios miestų plėtros srityje;

48.  palankiai vertina iniciatyvą „Women4Climate“ ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą vykdant šią iniciatyvą, nes tai turėtų padėti skatinti vadovaujančias moteris aktyviau dalyvauti kovoje su klimato kaita, siekiant sustiprinti jų vadovavimo įgūdžius ir skatinti vadovaujančias naujos kartos moteris kovoti su klimato kaita;

49.  pripažįsta, kad miestams tenka ypatinga atsakomybė kovojant su klimato kaita, nes juose išmetama 70 % visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, ir dar kartą nurodo Parlamento įsipareigojimą užtikrinti, kad sėkmingai visuotiniu mastu būtų įgyvendintas Merų paktas dėl klimato ir energetikos, įskaitant iniciatyvą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (iniciatyva „Merai prisitaiko“), susitarimo memorandumas „Ne daugiau kaip 2°C“ ir iniciatyva „Regionai prisitaiko“; mano, kad įsipareigojimus, prisiimtus 2015 m. Paryžiaus miesto rotušės deklaracijoje, bus galima įgyvendinti tik tuomet, jei bus laikomasi Pasaulinio merų pakto dėl klimato kaitos ir energetikos, ir ragina visus ES ir ne ES miestus prisijungti prie Merų pakto –­tai netrukdo dalyvauti kituose tų pačių tikslų siekiančiuose sektorių ar institucijų tinkluose­– siekiant įsipareigoti vykdyti plataus užmojo klimato politikos veiksmus ir organizuoti patirties ir gerosios praktikos mainus; pažymi, kad ne viename iš miestų pateiktų veiksmų planų yra įsipareigojimų iki 2020 m., todėl primygtinai ragina šiuos miestus iki 2030 m. atlikti papildomų darbų; mano, kad ES turėtų ir toliau leisti miestams savarankiškai planuoti savo klimato kaitos švelninimo strategijas, nes taip dažnai nustatomi platesnio užmojo tikslai;

50.  pabrėžia būtinybę Paryžiaus susitarime aiškiai paminėti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kad būtų užtikrintas ilgalaikis atsakas į klimato kaitą; pabrėžia, kad ES turi vietoje bendradarbiauti su miestais ir regionais siekiant, kad Europos regionai ir miestai būtų labiau susieti ir tvaresni ir kad būtų sukurtos efektyviai energiją vartojančios savivaldybės bei plėtojami pažangesni miestų transporto tinklai;

51.  mano, kad vietos ir regionų lygmenimis reikėtų skatinti perduoti žinias ir patirtį, turint omenyje tai, kad pavieniai regionai ir miestai, taip pat tam tikros regioninės aplinkos apsaugos arba energetikos agentūros turi daug patirties;

52.  mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį bendradarbiavimą sprendžiant klimato kaitos problemas vietos ir regionų lygmenimis, turėtų būti naudojamasi Europos ir tarptautinėmis arba pasaulinėmis organizacijomis ir asociacijomis arba miestų, savivaldybių ir regionų tinklais;

53.  pažymi, kad per Marakeše vykusią 22-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 22) vietos ir regioninės valdžios institucijos parengė Marakešo veiksmų gaires, kuriose pabrėžiama, jog reikėtų labiau tiesiogiai įsitraukti vietos valdžios institucijoms, kurias derėtų laikyti oficialių diskusijų dėl klimato kaitos dalimi, užuot jas laikius tik nevalstybiniais subjektais kaip kitas nevyriausybines organizacijas ir privatųjį sektorių;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybėms narėms ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0363.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0383.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0380.
(4) OL C 316, 2017 9 22, p. 124.
(5) OL C 207, 2017 6 30, p. 51.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(7) OL C 349, 2017 10 17, p. 67.

Teisinis pranešimas