Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. kovo 15 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Padėtis Maldyvuose
 Žmogaus teisių gynėjų suėmimas Sudane, ypač Sacharovo premijos laureato Saliho Mahmoudo Osmano atvejis
 Žudymas iš gailesčio Ugandoje
 ES ir Komorų žvejybos partnerystės susitarimo denonsavimas ***
 EB ir Komorų žvejybos partnerystės susitarimo denonsavimas (rezoliucija)
 „Europass“: sistema įgūdžiams ir kvalifikacijai ***I
 Programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ***I
 Europos vaistų agentūros būstinės vieta ***I
 Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė *
 Bendra pelno mokesčio bazė *
 2019 m. biudžeto gairės. III skirsnis
 Padėtis Sirijoje
 JAV grėsmė ES paramai ūkiams pagal BŽŪP (Ispanijos alyvuogių atvejis)

Padėtis Maldyvuose
PDF 265kWORD 44k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Maldyvuose (2018/2630(RSP))
P8_TA(2018)0079RC-B8-0168/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Maldyvuose, ypač į 2004 m. rugsėjo 16 d.(1), 2015 m. balandžio 30 d.(2), 2015 m. gruodžio 17 d.(3) ir 2017 m. spalio 5 d.(4) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimus: 2018 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl 2018 m. vasario 1 d. Aukščiausiojo Maldyvų teismo sprendimo(5) ir 2018 m. vasario 6 d. pareiškimą dėl padėties Maldyvuose(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 30 d. Europos Sąjungos delegacijos susitarus su ES misijų vadovais reziduojančiais Kolombe ir akredituotais Maldyvams bendrą vietos lygmens pareiškimą dėl atnaujinto parlamentaro Fariso Maumoono suėmimo(7),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Maldyvai yra pasirašę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kurį Maldyvai irgi yra pasirašę,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Pietų Azijos šalimis oficialią misiją Maldyvuose nuo 2017 m. spalio 29 d. iki 31 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 7 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeid Ra’ado Al Husseino pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Europos Parlamento Delegacijos su Pietų Azijos šalimis biuro išplatintą pareiškimą dėl padėties Maldyvuose,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Maldyvų, kurias Taryba priėmė 2018 m. vasario 26 d. įvykusiame 3598-ame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus susitikimą su Maldyvų Respublikos užsienio reikalų ministru Mohamedu Asimu 2017 m. rugsėjo 28 d., kuriame jis išreiškė susirūpinimą dėl politinės padėties šalyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 7 d. Tarptautinės teisininkų asociacijos pareiškimą, kuriame reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo padėties Maldyvuose,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pirmieji demokratiniai rinkimai 2008 m. ir naujos konstitucijos priėmimas sukėlė didelius lūkesčius, kad Maldyvai turėtų įveikti autoritarinio režimo dešimtmečius ir pereiti prie demokratinės sistemos, tačiau pastarojo meto įvykiai kelia didelę grėsmę šios perspektyvos įgyvendinimui;

B.  kadangi opozicinių partijų nariai, nepriklausomi žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai praneša apie vis stiprėjančius valdžios institucijų, policijos ir ekstremistų grupuočių grasinimus ir išpuolius; kadangi rūpestį kelia itin politizuotos Maldyvų teisminės institucijos, kurios daug metų piktnaudžiavo įgaliojimais ir veikė esamos valdančiosios partijos naudai ir prieš opozicijos politikus; kadangi yra vis daugiau įrodymų, rodančių, kad Prezidento Abdullos Yameeno Abdulio Gayou (toliau – Prezidentas A. Yameen) politiniams priešininkams iškelti kaltinimai galėjo būti politiškai motyvuoti; kadangi buvęs prezidentas Maumoon Abdul Gayoom 2018 m. vasario mėn. buvo suimtas;

C.  kadangi pirmasis prezidento rinkimų turas turi įvykti 2018 m. rugsėjo mėn.; kadangi prezidentas paragino tarptautinę bendruomenę stebėti rinkimų procesą;

D.  kadangi 2018 m. vasario 1 d. Maldyvų Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą panaikinti baudžiamąsias bylas prieš žymius politikus ir pripažino, kad teismo procesai prieš juos buvo nesąžiningi; kadangi pagal nutartį buvo reikalaujama nedelsiant į laisvę paleisti devynis asmenis, iš kurių aštuoni buvo politiniai opozicijos lyderiai ir tarp kurių buvo ištremtas Mohamed Nasheed, ir grąžinti įgaliojimus 12 suspenduotų parlamento narių; kadangi vyriausybė turės daugumą Parlamente tol, kol 12 parlamento narių neatgaus savo įgaliojimų;

E.  kadangi 2018 m. vasario 5 d., po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, Prezidentas A. Yameen paskelbė 15 dienų nepaprastąją padėtį; kadangi, paskelbus nepaprastąją padėtį, buvo sustabdyta daug Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant teisę į taikius susirinkimus ir laisvę nebūti neteisėtai sulaikytam ir suimtam;

F.  kadangi buvo sulaikyti du Aukščiausiojo Teismo teisėjai, įskaitant Teismo pirmininką, o likę pirmininkaujantys teisėjai buvo priversti panaikinti pradinę nutartį; kadangi akivaizdžiai nekreipiant dėmesio į teisminių institucijų nepriklausomumą, teismų sistemos nariai ir politiniai oponentai buvo savavališkai sulaikyti;

G.  kadangi nepaisant šimtų piliečių taikaus protesto, 2018 m. vasario 20 d. parlamentas dar 30 dienų pratęsė nepaprastąją padėtį – Maldyvų generalinis prokuroras šį veiksmą pripažino antikonstituciniu, tačiau jį patvirtino Aukščiausiasis Teismas; kadangi, nors nebuvo kvorumo, parlamente priverstinai nubalsuota už nepaprastosios padėties pratęsimą;

H.  kadangi Užsienio reikalų Taryba susirūpinusi stebėjo pastaruoju metu pablogėjusią padėtį Maldyvuose ir išplatino raginimus visiems šalies subjektams, visų pirma teisėsaugos pajėgoms, elgtis santūriai; kadangi 40 šalių, įskaitant visas ES valstybes nares, vardu 2018 m. kovo 8 d. 37-ojoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje buvo pristatytas bendras pareiškimas, kuriame Maldyvų vyriausybė buvo raginama atkurti konstitucines teises ir teismų nepriklausomumą ir reiškiama parama tinkamam šalies parlamento funkcionavimui ir primygtinai raginama vyriausybė paleisti politinius kalinius ir jų šeimas;

I.  kadangi pilietinės visuomenės aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai Maldyvuose ir toliau susiduria su ekstremistų grasinimais ir bauginimais, taip pat teisminių institucijų persekiojimu, kaip Maldyvų demokratijos tinklo vykdomosios direktorės Shahindha Ismail atveju, prieš kurią nukreipti spaudos straipsniai, grasinimai mirtimi ir policijos tyrimas dėl jos pasisakymų prie religinį fundamentalizmą ir radikalizacijos propagavimą;

J.  kadangi Prezidentas A. Yameen ne kartą pareiškė savo ketinimą atnaujinti valstybės sankcionuojamą mirties bausmės vykdymo praktiką ir taip nutraukti 60 metų trunkantį moratoriumą; kadangi pagal Maldyvų teisę, priešingai nei pagal tarptautinę teisę, leidžiama nuteisti nepilnamečius mirties bausme, bausmės vykdymą atidedant iki kol nepilnametis sulauks 18 metų amžiaus; kadangi Maldyvų Aukščiausiasis Teismas bent jau trijose bylose, t. y. Husseino Humaamo Ahmedo, Ahmedo Murratho ir Mohamedo Nabeelo, patvirtino mirties nuosprendžius nuteistiems asmenims, kurių teismai neatitiko tarptautiniu lygių pripažintų normų ir kuriems dabar gresia artėjantis mirties bausmės įvykdymas;

K.  kadangi pastaraisiais metais Maldyvai pakrypo radikaliojo islamo link; kadangi nerimą kelia tai, jog didėja radikalių islamistų karingumas, taip pat tai, kad daug radikalizuotų jaunų vyrų ir moterų tariamai prisijungė prie ISIS;

L.  kadangi Tarptautinė žurnalistų federacija, organizacija „Žurnalistai be sienų“ ir Žurnalistų gynimo komitetas 2018 m. vasario 15 d. paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė didelį savo susirūpinimą dėl žiniasklaidai ir spaudos laisvei Maldyvuose taikomų apribojimų ir joms kylančių grėsmių; kadangi 2018 m. vasario 4 d. valdančiosios Maldyvų pažangos partijos lyderio pavaduotojas Abdul Raheem Abdullah paragino saugumo pajėgas nedelsiant nutraukti Raajje TV veiklą, apkaltindamas šią televiziją tuo, kad ji eterio laiką skiria opozicijos lyderiams;

M.  kadangi ES su Maldyvais palaiko ilgalaikius santykius, ypač tokiose srityse, kaip kova su klimato kaita, taip pat šimtai tūkstančių Europos turistų kasmet keliauja į Maldyvus;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl rimtos ir blogėjančios politinės ir žmogaus teisių padėties Maldyvuose ir vis labiau autoritarinio Prezidento A. Yameeno ir jo vyriausybės valdymo; teigiamai vertina 2018 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl Maldyvų;

2.  ragina Maldyvų vyriausybę nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį, gerbti institucijas ir jų kompetencijos sritis, kaip numatyta Konstitucijoje, taip pat paisyti visų žmonių pagrindinių teisių, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę ir susirinkimų laisvę, taip pat teisinės valstybės principų; išreiškia didėjantį susirūpinimą dėl naujausių vyriausybės veiksmų, kuriais smarkiai kenkiama demokratijai ir prieštaraujama Maldyvų konstitucijai ir šalies tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje; smerkia žurnalistų, tinklaraštininkų ir žmogaus teisių gynėjų Maldyvuose patiriamą bauginimą ir grasinimus; primygtinai ragina Maldyvų valdžios institucijas šalyje užtikrinti visų pilietinės visuomenės aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumą, suteikti jiems galimybę atlikti savo darbą saugiai ir netrukdomiems, tirti jų patiriamus grasinimus ir grasintojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn; apgailestauja, kad imamasi represijų prieš politinius oponentus, Maldyvuose, ir ragina vyriausybę panaikinti visus kaltinimus visiems dėl politinių motyvų kalinaniems asmenims ir nedelsiant bei besąlygiškai juos paleisti;

3.  palankiai vertina Maldyvų Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti baudžiamuosius procesus prieš vadovaujančius politikus ir į pareigas grąžinti 12 Parlamento narių; ragina Maldyvų valdžios institucijas šį sprendimą vykdyti;

4.  griežtai smerkia bet kokius veiksmus, kuriais kišamasi į Maldyvų Aukščiausiojo Teismo darbą, ir pirmininkaujančių teisėjų areštus; ragina nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti į laisvę; yra susirūpinęs dėl to, kad Maldyvuose vis labiau nesilaikoma vykdomosios, teisminės ir kitų valdžių atskyrimo principo; ragina atsakingas valdžios institucijas nedelsiant imtis priemonių siekiant atkurti ir išlaikyti Konstitucijoje įtvirtintus principus;

5.  dar kartą ragina vyriausybę užtikrinti visišką teismų sistemos nepriklausomumą ir nešališkumą ir užtikrinti visų piliečių teisę į teisingą ir skaidrų teisingumą, nepriklausomą nuo politinės įtakos; griežtai smerkia bet kokius veiksmus, kuriais kišamasi į Maldyvų Aukščiausiojo Teismo darbą, ir veiksmus prieš teismines institucijas ir teisėjus; ragina vyriausybę užtikrinti, kad teisininkai galėtų atlikti visas savo profesines funkcijas nebauginami, netrukdomi, nepersekiojami ar nepatirdami nederamo kišimosi;

6.  dar kartą ragina Maldyvų vyriausybę pradėti įtraukų dialogą su visų politinių partijų lyderiais; primena, kad toks dialogas padeda užtikrinti patikimus, skaidrius ir įtraukius rinkimus; mano, kad ES turėtų toliau aktyviai remti JT vykdomą šio dialogo lengvinimą;

7.  ragina regioninius dalyvius bendradarbiauti su ES šalimis siekiant Maldyvuose užtikrinti politinį ir demokratinį stabilumą;

8.  mano, kad vienintelis būdas spręsti blogėjančios demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių padėties Maldyvuose klausimą yra tikro dialogo, įtraukiančio visas politines partijas ir kitus pilietinės visuomenės vadovus, procesas; taip pat mano, kad, kaip žengdama pirmą žingsnį siekiant susitaikymo vyriausybė turi paleisti visus šiuo metu kalėjime laikomus opozicijos politikus;

9.  pakartoja, kad ES visais atvejais be išimties griežtai nepritaria mirties bausmei; griežtai smerkia pranešimą dėl mirties bausmės atnaujinimo Maldyvuose ir primygtinai ragina Maldyvų vyriausybę ir parlamentą laikytis mirties bausmės moratoriumo, kuris galioja jau daugiau kaip 60 metų; ragina visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę ir ragina vyriausybę panaikinti visus su mirties bausme susijusius kaltinimus nepilnamečiams ir uždrausti mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams nusikaltėliams;

10.  griežtai kritikuoja tai, kad nemusulmoniško tikėjimo praktikavimas Maldyvuose yra griežtai baudžiamas; yra susirūpinęs dėl to, kad Maldyvuose Religijos vienybės aktas naudojamas siekiant apriboti žodžio laisvę;

11.  išreiškia susirūpinimą dėl dabartinės padėties poveikio iš užsienio kilusių gyventojų ir lankytojų saugumui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, ES delegaciją Maldyvuose ir valstybių narių delegacijas glaudžiai koordinuoti savo teikiamas rekomendacijas kelionių klausimais;

12.  ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus savavališkai suimtus asmenis, kurių daugelis yra žurnalistai ir taikūs protestuotojai; smerkia bet kokį valdžios institucijų jėgos naudojimą; ragina Maldyvų valdžios institucijas, visų pirma teisėsaugos institucijas, elgtis santūriai; ragina valdžios institucijas atlikti tyrimus dėl visų už įvykdytus nusikaltimus atsakingų įtariamųjų ir patraukti juos atsakomybėn;

13.  ragina ES visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kuriomis skatinama laikytis žmogaus teisių ir demokratijos principų Maldyvuose, įskaitant, kai įmanoma, ES šiai šaliai teikiamos finansinės pagalbos nutraukimą, kol nebus vėl laikomasi teisinės valstybės ir demokratijos principų; ragina Tarybą pradėti taikyti tikslines priemones ir sankcijas prieš šioje šalyje žmogaus teises pažeidžiančius asmenis ir įšaldyti turtą užsienyje, taip pat taikyti draudimą keliauti tam tikriems Maldyvų vyriausybės nariams ir pagrindiniams jų rėmėjams, priklausantiems Maldyvų verslo bendruomenei;

14.  ragina Maldyvų vyriausybę iš pagrindų reformuoti teismų sistemą, įtvirtinti Teismų tarnybos komisijos nešališkumą, grąžinti generalinio prokuroro nepriklausomumą ir laikytis tinkamo teisinio proceso bei gerbti teisę į teisingą, nešališką ir nepriklausomą bylos nagrinėjimą;

15.  pripažįsta, kad pagal Konstituciją rinkimai turi būti surengti 2018 m.; pabrėžia, kad nedelsiant reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad rinkimai būtų skaidrūs ir patikimi, kad būtų suteikta reali pasirinkimo galimybė ir kad šalys galėtų laisvai vykdyti rinkiminę kampaniją;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Maldyvų vyriausybei.

(1) OL C 140 E, 2005 6 9, p. 165.
(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 60.
(3) OL C 399, 2017 11 24, p. 134.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0383.
(5) https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/39275/statement-spokesperson-decision-supreme-court-maldives_en
(6) https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/39413/statement-spokesperson-situation-maldives_en
(7) https://eeas.europa.eu/delegations/sri-lanka/39021/joint-local-statement-renewed-arrest-mp-faris-maumoon_en


Žmogaus teisių gynėjų suėmimas Sudane, ypač Sacharovo premijos laureato Saliho Mahmoudo Osmano atvejis
PDF 266kWORD 49k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių gynėjų suėmimo Sudane, ypač Sacharovo premijos laureato Saliho Mahmoudo Osmano atvejo (2018/2631(RSP))
P8_TA(2018)0080RC-B8-0159/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 9 d. savo Pirmininko pavaduotojo, atsakingo už Sacharovo premijos tinklą, ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko pareiškimą dėl Sacharovo premijos laureato Saliho Mahmoudo Osmano,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 11 d. vietos lygiu paskelbtą ES atstovybių ir ES valstybių narių ambasadų vadovų pranešimą dėl neseniai vykusių protestų Chartume,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2400 (2018), priimtą 2018 m. vasario 8 d. įvykusiame jos 7728-ajame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą, susijusį su Saugumo Tarybos svarstymu dėl punkto „Generalinio sekretoriaus pranešimai dėl Sudano ir Pietų Sudano“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Chartume paskelbtą JT nuolatinio koordinatoriaus ir humanitarinės pagalbos koordinatoriaus Sudane pareiškimą dėl humanitarinės pagalbos darbuotojo pagrobimo Darfūre,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriuose nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 27 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) pareiškimą dėl Sudano vyriausybės paskelbto keturių mėnesių vienašališko karo veiksmų nutraukimo,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi padėtis Pietų Sudane toliau kelia pavojų tarptautinei taikai ir regiono saugumui; kadangi Sudano valdžios institucijos vykdė represijas prieš taikius protestus, pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus;

B.  kadangi, ryšium su pavieniais protestais, kurie prasidėjo 2018 m. sausio 7 d. dėl išaugusių maisto ir vaistų kainų, Sudano žvalgybos ir saugumo tarnybos (NISS) areštavo ir nelaisvėje laiko 140 opozicijos partijos narių, žmogaus teisų gynėjų, studentų ir moterų teisių aktyvistų; kadangi į protestus reaguota Sudano ginkluotosioms pajėgoms panaudojant pernelyg didelę jėgą, dėl kurios žuvo vienas ir sužeista keletas kitų protestuotojų, be to, visoje šalyje vykdytos represijos prieš žurnalistus ir aktyvistus; kadangi 2018 m. sausio ir vasario mėn. susirėmimai yra naujausi nuolatinių pažeidimų šalyje pavyzdžiai;

C.  kadangi tarp suimtųjų yra politinių oponentų ir trys savavališkai suimti ir sulaikyti Sudano kongreso partijos lyderiai; kadangi tarp kitų areštuotų oponentų yra ir Sudano komunistų partijos politinis sekretorius Mohamed Muhtar al-Khatib; Nacionalinės Umma partijos pirmininko pavaduotojas Mohamed Abdalla Aldoma; Sudano nacionalinio aljanso vienas iš pagrindinių narių Mohamed Farouk Salman; taip pat du Sudano komunistinių partijos centrinio komiteto nariai Mohieldeen Eljalad ir Sidgi Kaballo;

D.  kadangi Sudano NISS pajėgos Darfūro advokatų asociacijos narį, Demokratinės teisininkų asociacijos narį, žmogaus teisių gynėją Salihą Mahmoudą Osmaną, kuris skatino teisinės valstybės sukūrimą ir gynė teisės reformą per Sudano Nacionalinę asamblėją ir taip pat yra 2007 m. Sacharovo premijos laureatas, 2018 m. vasario 1 d. suėmė jo advokatų kontoroje; kadangi jis neseniai buvo perkeltas į Dabako kalėjimą, 20 km į šiaurę nuo Chartumo, o valdžios institucijos atsisakė pateikti informaciją apie jo sveikatą ir neleido jo aplankyti jo advokatui ir šeimai;

E.  kadangi po to, kai buvo sulaikytas Salih Mahmoud Osman, ES delegacijos Sudane vadovas ėmėsi veiksmų Sudano užsienio reikalų ministerijoje ir ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Stavros Lamblinis 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į JT Žmogaus teisių tarybą jos 37-ajame posėdyje;

F.  kadangi šio masinio arešto aukomis taip pat tapo daug moterų teisių gynėjų; kadangi moterų teisių gynėjos patiria seksualinį smurtą, baudžiamąjį persekiojimą ir vyriausybės saugumo pajėgų nustatytas smurtines bausmes; kadangi moterų organizacijos yra atidžiai prižiūrimos ir rengia kampanijas prieš įstatymus, kurais paprastai diskriminuojamos moterys;

G.  kadangi 2018 m. vasario mėn. viduryje po netinkamo elgesio sulaikymo metu Sudano vyriausybė paskelbė apie sulaikytų 80 asmenų paleidimą, įskaitant Rawą Jaafarą Bakhitą, Nahidą Jabrallahą, Amelą Habani, Hananą Hassaną Khalifą ir Mohamedą Abdallą Aldomą; kadangi NISS vadovas nustatė sąlygą, kad kiti sulaikytieji bus paleisti, jeigu pažadės neberengti protestų; kadangi šie pareiškimai prieštarauja Sudano tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje; tačiau kadangi keletas žinomų žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos politinių aktyvistų, įskaitant Osmaną Salihą ir nuo 2018 m. sausio 18 d. Chartume nelaisvėje laikomą žmogaus teisių gynėją Amjeedą Fareedą, lieka kalėti; kadangi sulaikytieji nebuvo kaltinami jokiais nusikaltimais ir nebuvo paduoti į teismą;

H.  kadangi žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant teisininkus ir advokatų asociacijas, atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę, stabilumą ir darnų vystymąsi;

I.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijų ir politinių opozicijos partijų veikla yra griežtai ribojama, ir NISS neleidžia pilietinės visuomenės organizacijoms ir opozicijos partijoms rengti daugelio renginių; kadangi tarptautinės NVO reguliariai išstumiamos iš šalies ir vyriausybė joms daro spaudimą ir jas baugina;

J.  kadangi 2010 m. Nacionaliniu saugumo įstatymu ir 2015 m. sausio 5 d. priimtu Konstitucijos 151 pakeitimu NISS buvo suteikti platūs sulaikymo ir laisvės atėmimo įgaliojimai, sudarant galimybę įtariamuosius areštuotus laikyti iki keturių su puse mėnesio be jokios teisminės peržiūros galimybės; kadangi tvirtinama, kad šie įgaliojimai yra naudojami siekiant savavališkai suimti ir sulaikyti asmenis, kurie daugeliu atvejų yra kankinami ir su jais kitaip netinkamai elgiamasi; kadangi pagal tą pačią teisę NISS pareigūnai yra persekiojami nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už bet kokius jiems einant savo pareigas atliekamus veiksmus, ir tai sukūrė bendro nebaudžiamumo kultūrą;

K.  kadangi 2016 m. gegužės mėn. Sudano vyriausybė atmetė JT rekomendacijas, kuriose raginama panaikinti 2010 m. nacionalinio saugumo įstatymo nuostatas dėl nebaudžiamumo ir organizuoti nepriklausomus tyrimus siekiant pagal tarptautinę teisę patraukti baudžiamojon atsakomybėn už NISS, ginkluotųjų pajėgų ir policijos padarytus nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus;

L.  kadangi keli sulaikyti žmogaus teisių gynėjai buvo kankinami ir su jais buvo netinkamai elgiamasi; kadangi NISS sulaikytiems asmenims ypač gresia netinkamo elgesio pavojus; kadangi žinoma, kad NISS su sulaikytaisiais elgiasi netinkamai ir juos kankina;

M.  kadangi nenutrūkstamas vyriausybės pajėgų, vyriausybę palaikančių nereguliarios kariuomenės grupuočių ir antivyriausybinių ginkluotųjų grupuočių smurtas leidžia tęstis persekiojimams, savavališkiems suėmimams, kalinimui be teisės susirašinėti ir bendrauti bei tariamiems žmogaus teisių gynėjų kankinimams, kuriuos vykdo Sudano karinės ir saugumo pajėgos;

N.  kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) paskelbė, kad sušvelnins JAV sankcijas – tai svarbus žingsnis dedant bendras pastangas iš naujo integruoti Sudaną į tarptautinę bendruomenę – ir leido suprasti, kad ES yra pasirengusi lydėti Sudaną vykstant šiam procesui; kadangi per pačią pirmąją Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio komandiruotę į Sudaną, įvykusią 2017 m. gruodžio mėn., Sudano vyriausybė pareiškė esanti pasiryžusi atnaujinti santykius su tarptautine bendruomene; kadangi Salih Mahmoud Osman ne kartą lankėsi ES institucijose, įskaitant Europos Parlamentą, kad pareikštų stipriai abejojąs ES ketinimu atnaujinti santykius su Sudanu;

O.  kadangi Sudano valdžios institucijos neleido Mohamedui Aldomai išvykti į kelionę ir 2018 m. kovo 8 d. – jam būnant pakeliui į Kairą medicininio gydymo tikslais – paėmė jo pasą, o sulaikytam jam teko patirti netinkamą elgesį;

P.  kadangi pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą Sudanas užima 174 vietą iš 180; kadangi spaudos ir žiniasklaidos laisvės toliau griežtai varžomos valdžios institucijų veiksmais bei Spaudos ir leidinių aktu, kuriame numatyti tokie apribojimai, kaip cenzūra, laikraščių poėmis ir konfiskavimas, žiniasklaidos priemonių uždarymas ir interneto išjungimas; kadangi laikraščiai reguliariai cenzūruojami ir konfiskuojami juos jau išspausdinus, o tai reiškia, kad be politinių sankcijų dar taikomos ir ekonominės;

Q.  kadangi toliau ribojama teisė į religijos laisvę ir įstatymu kriminalizuojama apostazė, šventvagystė ir atsivertimas iš islamo į kitas religijas; kadangi 2018 m. vasario 21 d. žurnalistė Shamael al-Nur, dirbanti dienraštyje „Al-Tayyar“, buvo apkaltinta apostaze už tai, kad parašė vedamąjį straipsnį apie nacionalinių išlaidų sveikatai mažinimą, o tuo kaltinamam asmeniui Sudane gresia mirties bausmė;

R.  kadangi 2009 m. kovo 4 d. ir 2010 m. liepos 12 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderius Sudano Prezidentui Omarui Hassanui Ahmadui al-Bashirui;

1.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl užsitęsusio žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų persekiojimo Sudane, visų pirma apimančio saviraiškos laisvės, laisvės rengti demonstracijas, susirinkimų laisvės ir religijos laisvės pažeidimus, taip pat dėl režimo nepalaikančių žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir NVO bauginimo;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Sacharovo premijos laureatą Salihą Mahmoudą Osmaną ir visus kitus žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės ir opozicijos aktyvistus, kurie laikomi tik dėl to, kad teisėtai ir taikiai dirbo savo darbą, siekdami apginti žmogaus teises ir demokratiją;

3.  kuo griežčiausiai smerkia visų sulaikytų asmenų atžvilgiu taikomą kankinimo ir netinkamo elgesio su jais praktiką; primygtinai laikosi nuomonės, kad visų sulaikytųjų sąlygos turi atitikti tarptautinius standartus, įskaitant JT bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvadą;

4.  ragina Sudano valdžios institucijas ištirti smurto naudojimo prieš taikius demonstrantus, kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus bei užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai stotų prieš teismą; pabrėžia, kad jokia tariama informacija, išgauta kankinimu ir netinkamu elgesiu, neturi būti laikoma priimtinu įrodymu vykstant teismo procesui;

5.  apgailestauja dėl tikslinių veiksmų ir smurto visų žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų atžvilgiu Sudane ir ragina valdžios institucijas visomis aplinkybėmis užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti savo teisėtą veiklą nebijodami represijų ir nevaržomi jokių apribojimų, įskaitant teisminį persekiojimą;

6.  ragina Sudano vyriausybę nedelsiant liautis pažeidinėjus politinės opozicijos partijų ir žmogaus teisių gynėjų teises į saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisves; ragina gerbti ir saugoti pagrindines visų Sudano gyventojų žmogaus teises;

7.  reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio ir dažno moterų teisių pažeidinėjimo Sudane, ypač kai tai susiję su Baudžiamojo kodekso 152 straipsniu; ragina Sudano valdžios institucijas nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

8.  pabrėžia, kad yra toliau įsipareigojęs taikyti žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugos mechanizmą; ragina EIVT toliau gerinti tai, kaip ji įgyvendina ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, visapusiškai panaudojant visas Sudane jai prieinamas priemones; pabrėžia, kad ES delegacijos savo vietos kvietimuose teikti pasiūlymus pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) turi teikti prioritetą žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia didžiausias pavojus, rėmimui ir taip užtikrinti veiksmingą bei tikslinę pagalbą;

9.  prašo EIVT ir ES delegacijos Sudane pateikti Parlamentui informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti žmogaus teisės gynėjų apsaugą ir paramą jiems; ragina ES ir valstybes nares veikti vieningai, siekiant paremti žmogaus teisių gynėjus, kuriems gresia pavojus;

10.  pakartoja, jog nepaprastai svarbu, kad pagrindiniai įstatymai, įskaitant 2010 m. Nacionalinio saugumo aktą ir įstatymus, kuriais reglamentuojama žiniasklaida ir pilietinės visuomenės veikla, būtų peržiūrėti ir reformuoti, siekiant suderinti juos su tarptautiniais standartais, kuriuos taikant skatinamos saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvės;

11.  primena Sudanui įsipareigojimus, kuriuos ši šalis yra prisiėmusi kaip JT narė, ir ragina jį laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1593 (2005), kurioje raginama bendradarbiauti su TBT; pakartoja savo reikalavimą Sudano Prezidentui Omarui al-Bashirui laikytis tarptautinės teisės vadovaujantis konvencijomis ir sutartimis, kurių šalis yra Sudanas, ir remia TBT vaidmenį siekiant jam pateikti kaltinimus karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu;

12.  ragina Sudaną užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir JT deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų;

13.  kaip ir Salih Mahmoud Osman, reiškia susirūpinimą dėl to, kad migracija, kuriai šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys, gali nukreipti ES dėmesį nuo žmogaus teisių klausimų;

14.  todėl ragina EIVT ir vėl imtis skelbti pareiškimus reaguojant į paplitusius žmogaus teisių pažeidimus, daromus valstybės ir nereguliarios kariuomenės subjektų, taip pat pareiškimus dėl to, kad mažėja erdvės pilietinei visuomenei, siekiant parodyti, jog ES tebėra giliai susirūpinusi dėl žmogaus teisių padėties Sudane;

15.  ryžtingai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant projektus su Sudano valdžios institucijomis būtų laikomasi principo nepakenkti, o tai reikštų, kad bendradarbiavimas su subjektais, atsakingais už žmogaus teisių pažeidimus, nebūtų įmanomas;

16.  kviečia ES ir jos valstybes nares teikti paramą Sudane tiems, kurie tikrai siekia permainų, ir teikti pilietinės visuomenės organizacijoms techninę pagalbą bei rengti pajėgumų ugdymo programas, siekiant gerinti jų veiklą, skirtą žmogaus teisėms propaguoti, bei gebėjimus, susijusius su teisinės valstybės principu, ir sudaryti jiems sąlygas veiksmingiau prisidėti prie žmogaus teisių padėties Sudane gerinimo;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau laikytis savo įsipareigojimo remti Afrikos Sąjungos pastangas užtikrinti taiką Sudanui ir Sudano gyventojams; atsižvelgdamas į tai reiškia savo paramą Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacijos Darfūre (UNAMID) įgaliojimų atnaujinimui iki 2018 m. birželio mėn.;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.


Žudymas iš gailesčio Ugandoje
PDF 261kWORD 47k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žudymo iš gailesčio Ugandoje (2018/2632(RSP))
P8_TA(2018)0081RC-B8-0165/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Uganda yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą), ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį dėl nediskriminavimo,

–  atsižvelgdamas į Ugandos Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. priimtą Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, ypač jos 2 ir 6 straipsnius, kuriuose aiškiai nustatytas diskriminacijos, be kita ko, dėl negalios, draudimo principas ir teisė į gyvybę,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypač į jos 32 straipsnį, kuriame nustatyta, kad visos šalys turi įtraukti negalios aspektus ir neįgaliuosius į savo tarptautinio bendradarbiavimo pastangas,

–  atsižvelgdamas į naujausias 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. liepos 14 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliucijas dėl neįgaliųjų žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnį, Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 6 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, kuriuose draudžiama visų formų diskriminacija, taip pat į jos 21 ir 26 straipsnius, kuriuose įtvirtinamos neįgaliųjų teisės,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. priimtą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl neįgaliųjų įtraukties besivystančiose šalyse,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinę ataskaitą dėl negalios, kurią 2011 m. birželio mėn. paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 8 d. Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešimą „Neįgaliųjų teisių komitetas svarsto Ugandos ataskaitą“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas 65/186 ir 64/131 dėl tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo neįgaliesiems iki 2015 m. ir vėliau,

–  atsižvelgdamas į ES rekomendacijų dokumentą dėl negalios ir vystymosi ES delegacijoms ir tarnyboms,

–  atsižvelgdamas į Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, patvirtintus Niujorke 2015 m. rugsėjo 25 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 1 d. Ugandos vertinimo ataskaitą dėl Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo „Užtikrinimas, kad nė vienas nebūtų užmirštas“, pateiktą Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniam forumui Niujorke,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl negalios ir vystymosi(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ugandos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Ugandoje žudymas iš vadinamojo gailesčio yra tokia praktika, kai neįgalių vaikų tėvai nužudo tuos vaikus arba leidžia jiems mirti iš bado ar dėl medicininės pagalbos nesuteikimo, nes mano, kad tokiems vaikams geriau mirti, negu kentėti dėl skausmingos ir nepagydomos negalios;

B.  kadangi Uganda yra ne vienintelė šalis, kovojanti su tokia problema; kadangi daugelis besivystančių šalių padarė didelę (nors ir ne visą) pažangą įtraukdamos neįgaliuosius į vystymosi projektus;

C.  kadangi kai kurie tėvai tiki, kad žudymas iš vadinamojo gailesčio yra būtinas, kad neįgalūs vaikai būtų išgelbėti nuo didelių kančių gyvenime; kadangi nepaisant kai kurių motinų ar išgyvenusiųjų liudijimų ši praktika tebėra tabu;

D.  kadangi socialinė stigma Ugandoje tokia didelė, kad bendruomenė atmeta tokias motinas ir vaikus – dėl to jiems priskiriamas žemas socialinis statusas ir neleidžiama visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime; kadangi ilgus metus pastangas dėjusioms ir pasiaukojusioms dėl neįgalaus vaiko priežiūros motinoms daromas spaudimas nužudyti savo vaiką;

E.  kadangi įsitikinimai, susiję su vaikais, kurie gimė neįgalūs, jiems kelia didesnę smurto ir nužudymo grėsmę nei vaikams, kurie neturi negalios; kadangi neįgalūs vaikai ir toliau patiria įvairių formų smurtą, diskriminaciją ir atskirtį dėl neigiamų nuostatų, prietarų, apleistumo ir socialinių normų bei praktikos; kadangi didžiausią grėsmę neįgaliems vaikams kelia klaidingi įsitikinimai, susiję su jų būkle, įskaitant įsitikinimą, kad tokio vaiko buvimas šalia sukels negalią ir kitiems vaikams;

F.  kadangi klanai ir giminės daro motinoms pernelyg didelį spaudimą, bando suprasti negalios priežastį ir dėl jos kaltina motiną; kadangi kai kuriais atvejais motinos išvarytos iš vyro namų už tai, kad pagimdė neįgalų vaiką;

G.  kadangi gydytojai ir medicinos darbuotojai nesupranta arba nesugeba paaiškinti vaiko negalios pobūdžio ir priežasties ir kadangi sveikatos priežiūros sistema neturi pakankamai priemonių daugelio rūšių negalioms, kurias galima sumažinti ar netgi išgydyti, diagnozuoti ir gydyti; kadangi tai, jog iš neįgalių vaikų atimamos pagrindinės teisės, tokios kaip teisė į sveikatos priežiūrą, mokslą, pagalbą ir reabilitaciją, labai sumažina jų gebėjimą vystyti visą savo potencialą;

H.  kadangi Uganda yra viena iš 162 valstybių, pasirašiusių Neįgaliųjų teisių konvenciją; kadangi 2008 m. rugsėjo 25 d. Uganda be išlygų ratifikavo konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą; kadangi Uganda pati įsipareigojo suteikti neįgaliesiems tokias pačias teises kaip ir visiems kitiems piliečiams;

I.  kadangi 2016 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas peržiūrėjo Ugandos duomenis apie tai, kaip įgyvendinama Neįgaliųjų teisių konvencija, parengtos pastabos ir rekomendacijos, kuriose teigiama, jog komitetas su susirūpinimu pažymi, kad teisės aktai ir politika nesuteikia neįgalių vaikų teisių apsaugos, kad nėra informacijos apie kurčių vaikų, taip pat kurčių ir aklų vaikų padėtį ir kad susirūpinimą kelia priemonės, kuriomis turėtų būti siekiama užtikrinti jų apsaugą ir įtrauktį į visuomenę;

J.  kadangi Ugandos vyriausybė yra priėmusi kelis bendrus įstatymus ir politikos priemones, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl negalios; kadangi šalyje yra specialiai su negalia susijusių teisės aktų; kadangi negalios apibrėžtis vienuose teisės aktuose skiriasi nuo apibrėžčių kituose;

K.  kadangi dvi didžiausios kliūtys įtraukti neįgaliuosius į visuomenę Ugandoje yra jų nematymas ir neigiamas požiūris į juos; kadangi neįgalūs vaikai yra šeimos, o ypač motinų, socialinės atskirties priežastis, nes neįgalūs vaikai laikomi šeimos gėdos ir silpnumo priežastimi;

L.  kadangi kai kuriuose Ugandos kaimo rajonuose yra mažai valstybinės paramos įstaigų neįgalių vaikų tėvams ir kadangi dėl to šeimoms, ypač vienišoms motinoms, dažnai sunku tinkamai rūpintis savo neįgaliu vaiku;

M.  kadangi neturima jokių oficialių duomenų, nes nei policija, nei teismai Ugandoje šio reiškinio netiria; kadangi duomenų stoka padaro kovą su žudymo iš vadinamojo gailesčio praktika sudėtingą;

N.  kadangi pilietinės visuomenės grupių ir žmogaus teisių gynėjų veikla itin svarbi siekiant užtikrinti atstumtų ir pažeidžiamų grupių teises; kadangi nevyriausybinės organizacijos Ugandoje susiduria su dideliais sunkumais ir kliūtimis teikti paslaugas neįgaliems vaikams ir jų tėvams; kadangi neteisingi įsitikinimai, susiję su neįgaliais vaikais, labai trukdo vystymosi pastangoms ir žmogaus teisių stebėtojų veiklai Ugandoje;

O.  kadangi neįgaliųjų asociacijoms tenka svarbus vaidmuo siekiant supažindinti politikus ir visuomenę su specifiniais neįgaliųjų interesais ir apie juos informuoti; kadangi trūksta informacijos, kurią pateikus visuomenė galėtų sužinoti apie kultūrinę praktiką, kuri stigmatizuoja neįgaliuosius ir neleidžia jiems vystytis ir naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip visi kiti visuomenės nariai;

1.  griežtai smerkia nepateisinamą ir nežmonišką neįgalių vaikų ir naujagimių žudymą; reiškia be galo didelį susirūpinimą dėl neįgalių vaikų žudymo iš vadinamojo gailesčio Ugandoje ir kitose šalyse, kuriose tai vyksta; ragina nutraukti tokius smurto, žiaurumo ir vaikų kankinimo aktus;

2.  ragina Ugandos ir kitų šalių, kuriose vaikai žudomi iš vadinamojo gailesčio ir vyksta ritualiniai vaikų žudymai, valdžios institucijas įsipareigoti kovoti su žalingais prietaringais įsitikinimais, dėl kurių nesiliaujama žudyti vaikų;

3.  primena, kad pirmoji valstybės pareiga – apsaugoti savo piliečius, įskaitant pažeidžiamas grupes; primena Ugandos valdžios institucijoms jų pareigą laikytis šalies konstitucijos, o ypač jos 21, 32 straipsnių ir 35 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad neįgalieji turi teisę į pagarbą ir žmogaus orumą ir kad valstybė ir visuomenė privalo imtis tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jie realizuotų visą savo protinį ir fizinį potencialą;

4.  primena konkrečią Ugandos parlamento pareigą neįgaliesiems, įtvirtintą Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią parlamentas turėtų priimti teisės aktus, tinkamus neįgaliesiems apsaugoti; ragina Ugandos vyriausybę remti visus veiksmus, kurių imamasi siekiant gerinti neįgaliųjų pilietines ir žmogaus teises;

5.  ragina remti neįgaliųjų šeimas, kad jos galėtų auginti savo vaikus namuose; ragina Ugandos vyriausybę sukurti kokybiškos paramos paslaugas neįgalių vaikų šeimoms visoje šalyje, įskaitant pakankamą finansinę paramą ir išmokas šeimoms, kad jos galėtų gerai rūpintis savo neįgaliais vaikais;

6.  ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad visuomenė žinotų ir būtų informuota apie neįgaliųjų padėtį, ir rengti mokymus, siekiant teikti paramą, informaciją ir konsultacijas neįgalių vaikų tėvams ir globėjams, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiems vaikams dalyvauti visuomenės gyvenime;

7.  ragina Ugandos vyriausybę užtikrinti, kad gydytojai, tiesiogiai susiduriantys su neįgaliaisiais ir jų medicininėmis problemomis, turėtų tinkamą išsilavinimą ir išmanytų tokių pacientų poreikius;

8.  palankiai vertina tai, kad 2007 m. aktu įsteigta Lygių galimybių komisija, kuri siekia skatinti lygias galimybes atstumtoms grupėms, įskaitant neįgaliuosius;

9.  palankiai vertina tai, kad pagal 1995 m. Ugandos Respublikos Konstituciją įsteigta Ugandos žmogaus teisių komisija (UHRC); primena, kad jos funkcija, be kita ko, yra supažindinti visuomenę su šios Konstitucijos kaip pagrindinio Ugandos gyventojų įstatymo nuostatomis, užtikrinti, kad visuomenė jų nepamirštų, ir stebėti, kad vyriausybė laikytųsi tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų;

10.  ragina UHRC parengti konkretų nacionalinį planą, pagal kurį būtų vykdoma stebėjimo funkcija ir skatinamas labiau struktūruotas ir institucionalizuotas bendravimas su visomis neįgaliųjų organizacijomis šalyje;

11.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų užregistruoti visi gimę vaikai, įskaitant neįgaliuosius;

12.  ragina Ugandos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų didinti informuotumą apie neįgalių vaikų teises ir orumą Ugandoje; pabrėžia, kad šioje srityje, siekiant įveikti stigmatizavimą, svarbus vaidmuo tenka švietimui; tvirtai pabrėžia, kad neįgaliųjų asociacijoms tenka labai svarbus vaidmuo didinant informuotumą apie neįgaliųjų įtrauktį ir jų patiriamus sunkumus;

13.  pabrėžia, kad žiniasklaida turėtų imtis aktyvesnio vaidmens siekiant panaikinti stereotipus ir skatinti įtrauktį; ragina tarptautinio, nacionalinio ir vietos masto sprendimus priimančius asmenis užtikrinti ir skatinti informuotumo didinimą per žiniasklaidą, švietimo politiką ir visuomenės informavimo kampanijas;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl dažnėjančių fizinių išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės grupes, tokias kaip „Human Rights Awareness and Promotion Forum“; primygtinai ragina Ugandos valdžios institucijas užtikrinti žmogaus teisių gynėjų saugumą, persekioti už tokius išpuolius prieš juos ir sudaryti jiems sąlygas vykdyti savo veiklą nepatiriant grasinimų ir trukdžių;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Ugandos vyriausybės, NVO ir pilietinės visuomenės pastangas parengti ir įgyvendinti politikos priemones, skirtas neįgaliųjų poreikiams ir teisėms, pagrįstas nediskriminavimo ir socialinės įtraukties principais, ir užtikrinti lygias galimybes gauti sveikatos priežiūros ir kitas socialines paslaugas;

16.  ragina besivystančias ir išsivysčiusias šalis keistis gerąja patirtimi; prašo Komisijos drauge su kitomis tarptautinės paramos teikėjomis sukurti platformą, siekiant keistis gerąja neįgalių vaikų įtraukties patirtimi; ragina Komisiją iki galo įvykdyti įsipareigojimus pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 32 straipsnį;

17.  ragina ES pasinaudoti vystomosios pagalbos programų, konkrečiai paramos biudžetui programų, teikiamais politiniais svertais, kad Ugandoje būtų sustiprinta žmogaus teisių gynyba ir skatinimas; ragina Komisiją patikrinti, ar galima teikti geresnę pagalbą, suteikus finansavimą ar koordinuojant veiksmus su vietos institucijomis, siekiant gerinti medicininę pagalbą neįgaliems vaikams, kad būtų suteikta skubiai reikalinga pagalba jų šeimoms;

18.  pabrėžia, kad įtraukties politikos priemonės turėtų būti propaguojamos visuose atitinkamuose Jungtinių Tautų ir tarptautiniuose forumuose, nes šiuo metu negalios klausimas visai nenagrinėjamas daugelyje aukšto lygio tarptautinių diskusijų ir jam turi būti suteiktas prioritetas politinėje darbotvarkėje;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ugandos Respublikos prezidentui, Ugandos parlamento pirmininkei, Afrikos Sąjungai ir jos institucijoms.

(1) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 336.


ES ir Komorų žvejybos partnerystės susitarimo denonsavimas ***
PDF 235kWORD 42k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo denonsuojamas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas (14423/2017 – C8-0447/2017 – 2017/0241(NLE))
P8_TA(2018)0082A8-0058/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14423/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0447/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 15 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0058/2018),

1.  pritaria susitarimo denonsavimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Komorų Sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 290, 2006 10 20, p. 7.
(2) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0083.


EB ir Komorų žvejybos partnerystės susitarimo denonsavimas (rezoliucija)
PDF 271kWORD 43k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo denonsuojamas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas, projekto (14423/2017 – C8-0447/2017 – 2017/0241(NLE)2017/2266(INI))
P8_TA(2018)0083A8-0055/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14423/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0447/2017),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 15 d. teisėkūros rezoliuciją(2) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (NNN žvejybos reglamentą)(3), ypač į jo 8 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0055/2018),

A.  kadangi Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos (toliau – Komorai) partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatyta, kad bet kuri šalis gali jį nutraukti, esant svarbioms aplinkybėms, pavyzdžiui, šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;

B.  kadangi neteisėta žvejyba kelia didelę grėsmę pasaulio jūrų ištekliams, atsižvelgiant į tai, kad nuskurdinami žuvų ištekliai, naikinamos jūrų buveinės, sąžiningi žvejai pastatomi į nepalankią padėtį ir atimamas pakrantės bendruomenių pragyvenimo šaltinis, visų pirma besivystančiose šalyse;

C.  kadangi ES turėtų imtis visų galimų priemonių siekdama užtikrinti, kad su trečiosiomis šalimis sudaryti tausios žvejybos susitarimai būtų abipusiškai naudingi ES ir atitinkamoms trečiosioms šalims, įskaitant jų vietos gyventojus ir žvejybos sektorius;

D.  kadangi svarbiausias protokolo, kuriuo sudaromas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas, tikslas – sustiprinti abiem šalims naudingą ES ir Komorų bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje nustatant partnerystės sistemą, pagal kurią būtų vykdoma tausios žvejybos politika ir tausiai naudojami žvejybos ištekliai Komorų išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat būtų užtikrinta tam tikra esamo žuvų išteklių pertekliaus kvota, atitinkanti ES laivynų interesus;

E.  kadangi pirmasis EEB ir Komorų žvejybos susitarimas sudarytas 1988 m. ir kadangi nuo tada pagal to susitarimo įgyvendinimo protokolus EEB (ES valstybių narių) laivynams suteikiamos žvejybos galimybės;

F.  kadangi, kaip teigiama Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitoje „Mažiausiai išsivysčiusių šalių žvejybos eksportas ir ekonominis vystymasis“, sektoriaus bendradarbiavimas nepasistūmėjo į priekį ir tebėra menkas, turi labai mažą poveikį žvejybos sektoriui, iškrovimo sąlygoms, stebėjimui ir kontrolės pajėgumui, mokslinių tyrimų plėtrai ar techniniam žvejų ir stebėtojų mokymui; kadangi kaina, kurią ES moka Komorams už žuvies (tunų) toną sudaro maždaug 15 proc. apytikrės didmeninės kainos už toną;

G.  kadangi 2015 m. spalio 1 d. Komorams pranešta, kad Komorai gali būti paskelbti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nes nevykdo tinkamos su Komorų vėliava plaukiojančių laivų kontrolės; kadangi ES 2017 m. gegužės mėn. paskelbė Komorus nebendradarbiaujančia šalimi ir 2017 m. liepos mėn. įtraukė juos į tokių šalių sąrašą, t. y. skyrė Komorams vadinamą raudonąją kortelę, tačiau šalis vis tiek nesiėmė reikiamų taisomųjų priemonių, kad išspręstų nurodytas problemas ir kovotų su NNN žvejyba;

H.  kadangi ankstesniojo susitarimo dėl žvejybos su Komorais protokolo galiojimas baigėsi 2016 m. gruodžio 30 d. ir jis nebuvo atnaujintas, nes Komorai nesiėmė jokių kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba veiksmų; kadangi pagal protokolą kasmet buvo skiriamas 600 000 EUR finansinis paketas, iš kurio 300 000 buvo skiriama Komorų žuvininkystės politikai remti siekiant jų vandenyse skatinti tvarumą ir tinkamai valdyti žuvininkystės išteklius;

I.  kadangi ES yra tvirtai įsipareigojusi kovoti su neteisėta žvejyba ir bet kokio pobūdžio su ja susijusiu verslu ir šis įsipareigojimas nustatytas NNN reglamente;

J.  kadangi ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja su Komorais keliuose sektoriuose; kadangi ES partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo denonsavimas gali būti atšauktas (jeigu imamasi reikiamų taisomųjų priemonių) ir kadangi šio susitarimo denonsavimas neužkerta kelio deryboms ateityje dėl kito susitarimo ir bet kokios kitos formos partnerystės žuvininkystės sektoriuje;

K.  kadangi kova su NNN žvejyba nėra priklausoma vien nuo nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymo: priešingai, ji reikalauja, kad būtų rastos priemonės išaiškėjančioms problemoms spręsti; kadangi, jei Komorai negaus pagalbos iš išorės, jie negalės gerinti savo jūrų valdymo politikos, visų pirma žvejybos išteklių srityje, įskaitant iškrovimo sąlygas, stebėjimo ir kontrolės pajėgumus, mokslinių tyrimų plėtrą ir techninius žvejų ir stebėtojų mokymus;

L.  kadangi į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT) pirmą kartą įtrauktas atskiras tikslas, susijęs su jūrų ir jūrų išteklių išsaugojimu ir tausiu naudojimu (14-as tikslas);

1.  apgailestauja dėl to, kad Komorai nesiėmė reikiamų taisomųjų priemonių nustatytoms problemoms išspręsti ir kovoti su NNN žvejyba, nors buvo įspėti ES;

2.  pakartoja, kad labai svarbi veiksminga vėliavos valstybės vykdoma kontrolė, nes tokios kontrolės stoka yra pagrindinė NNN žvejybos priežastis; mano, kad Komorai turėtų vykdyti pagal tarptautinę teisę prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su laivų, kurie plaukioja su jų vėliava, priežiūra ir kontrole; yra tvirtai įsitikinęs, kad tokia kontrolės stoka ir leidimas žvejoti sudaro tokiems laivams sąlygas nebaudžiamiems vykdyti NNN žvejybą;

3.  mano, kad Komorai turėtų toliau bendradarbiauti su ES ir pasinaudoti šia galimybe imtis reikiamų priemonių, siekdami gerinti savo gebėjimus kovoti su neteisėta žvejyba;

4.  apgailestauja dėl to, kad per beveik 30 metų, kai galiojo ES ir Komorų partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimai, į kuriuos įėjo bendradarbiavimui ir Komorų žuvininkystės sektoriaus plėtrai skirta dalis, nebuvo įmanoma pasiekti apčiuopiamesnių sektoriaus plėtros rezultatų, be kita ko, tokiose srityse kaip stebėjimo ir kontrolės pajėgumai, mokslinių tyrimų plėtra ir techniniai žvejų ir stebėtojų mokymai;

5.  mano, kad turimos vystomojo bendradarbiavimo priemonės, ypač Europos plėtros fondas (EPF), turėtų būti veiksmingiau suderintos su bendra parama pajėgumų plėtotei žuvininkystės sektoriuje;

6.  primena, kad pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės su ES susitarimo protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus ir siekdami Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų Komorai savo išskirtinėje ekonominėje zonoje privalo laikytis gero valdymo principų žuvininkystės srityje, vykdyti atsakingą žvejybą, išlaikyti žuvų išteklius ir saugoti jūros ekosistemą;

7.  pabrėžia, kad reikia kovoti su NNN žvejyba visame pasaulyje ir sukurti paskatas valstybėms rimtai žvelgti į savo pareigas ir įgyvendinti reikiamas savo žuvininkystės sektorių reformas;

8.  mano, jog kova su NNN žvejyba neturi būti priklausoma vien nuo nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymo ir jog, siekiant iš tiesų kovoti su visų rūšių neteisėta žvejyba, būtina rasti būdus padėti šalims – visų pirma mažoms besivystančioms salų valstybėms, kurioms priklauso ir Komorai – kad jos galėtų pakeisti savo jūrų valdymo politiką;

9.  pritaria Komisijai ir Tarybai, kad reikia taikyti NNN žvejybos reglamento 38 straipsnio 8 dalyje nurodytas priemones, pagal kurias denonsuojami visi galiojantys dvišaliai žvejybos susitarimai su Komorais ir numatomas susitarimo nutraukimas, jeigu nebus vykdomi įsipareigojimai kovoti su NNN žvejyba;

10.  atkreipia dėmesį į kitas pasekmes, paminėtas NNN žvejybos reglamento 38 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, susijusias su frachtavimo, perregistravimo kitoje šalyje ir privačių susitarimų draudimu;

11.  vis dėlto mano, kad šis denonsavimas negali nutraukti ES ir Komorų bendradarbiavimo žuvininkystės sektoriuje; primygtinai ragina Komisiją stengtis užtikrinti, kad šie santykiai būtų kuo greičiau atnaujinti, laikantis prielaidos, kad žvejų bendruomenės ir mažos apimties tradicinė žvejyba turėtų būti laikomos svarbiausiais šios šalies vystymosi elementais ir tuo tikslu turėtų būti teikiama investicijų ir techninė pagalba šiose srityse:

   žvejybos administracinė ir valdymo sistema, teisėkūra, instituciniai mechanizmai, žmogiškųjų išteklių (žvejų, mokslininkų, inspektorių ir kitų) pajėgumų plėtotė ir Komorų tradicinių įrankių ir žuvų komercinės ir kultūrinės vertės didinimas;
   stebėjimo ir mokslinių tyrimų pajėgumai, pakrančių apsaugos pajėgumai ir inspektavimo, kontrolės ir kokybės kontrolės pajėgumai;
   žuvų šaldymo, paskirstymo ir perdirbimo įrenginių statymas;
   iškrovimo ir saugumo infrastruktūros uostuose ir prieplaukose statyba ir atnaujinimas;
   Komorų mažos apimties žvejybos laivyno atnaujinimas siekiant padidinti saugą, pajėgumą ilgiau žvejoti jūroje ir žvejybos pajėgumą;

12.  ragina įtraukti sąlygą, pagal kurią, jei Komorai ištaisytų savo trūkumus, procedūra būtų sustabdyta, vadinamoji raudonoji kortelė nebebūtų taikoma, o ES laivynas, savo ruožtu, galėtų grįžti;

13.  ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų, kad būtų galima grįžti prie įprastų sąlygų, gerinant kovos su NNN žvejyba priemonių efektyvumą ir leidžiant ES laivynui grįžti į žvejybos zoną po pakartotinų derybų dėl naujojo protokolo sąlygų;

14.  ragina Komisiją ir Tarybą, kiekvieną pagal savo kompetenciją, nedelsiant visapusiškai informuoti Parlamentą apie pokyčius, jeigu tokių būtų šiame procese;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Komorų Sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 290, 2006 10 20, p. 7.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0082.
(3) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.


„Europass“: sistema įgūdžiams ir kvalifikacijai ***I
PDF 324kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendros sistemos siekiant teikti geresnes paslaugas įgūdžių ir kvalifikacijos reikmėms tenkinti (Europass), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB (COM(2016)0625 – C8-0404/2016 – 2016/0304(COD))
P8_TA(2018)0084A8-0244/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0625),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 165 bei 166 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0404/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0244/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. kovo 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/... dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2018/646.)

(1) OL C 173, 2017 5 31, p. 45.


Programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ***I
PDF 323kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) (COM(2017)0385 – C8-0236/2017 – 2017/0163(COD))
P8_TA(2018)0085A8-0369/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0385),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 167 straipsnio 5 dalies pirmą įtrauką, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0236/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. sausio 31 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0369/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. kovo 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/596.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Europos vaistų agentūros būstinės vieta ***I
PDF 415kWORD 44k
2018 m. kovo 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos (COM(2017)0735 – C8-0421/2017 – 2017/0328(COD))(1)
P8_TA(2018)0086A8-0063/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalį, Europos vaistų agentūra į naująją būstinę turėtų persikelti nuo ankstesniosios iš šių datų: dienos, kurią Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei, arba nuo 2019 m. kovo 30 d.;
(2)  atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalį, Europos vaistų agentūra (toliau – Agentūra) į naująją būstinę turėtų persikelti nuo 2019 m. kovo 30 d.;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  siekiant užtikrinti tinkamą Europos vaistų agentūros veikimą naujoje vietoje, susitarimas dėl būstinės turėtų būti sudarytas prieš Europos vaistų agentūrai persikeliant į naująją būstinę;
(3)  siekiant užtikrinti tinkamą agentūros veikimą naujoje vietoje, susitarimas dėl būstinės turėtų būti sudarytas kuo skubiau. Susitarimas dėl būstinės turėtų apimti tinkamiausias sėkmingo agentūros ir jos darbuotojų persikėlimo į Amsterdamą sąlygas;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  siekiant užtikrinti visapusišką agentūros veiklos tęstinumą, laikina būstinės vieta Amsterdame turėtų būti numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d., o agentūros nuolatinė buveinė turėtų būti užbaigta iki 2019 m. lapkričio 15 d.;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  reikia palankiai vertinti tai, kad naujoji agentūros būstinė atitinka jos dabartinių darbuotojų pageidavimus ir kad Nyderlandų valdžios institucijos stengiasi užtikrinti, kad dėl dvigubo perkėlimo nekiltų pavojus agentūros veiklos veiksmingumui, tęstinumui ir nepertraukiamajam veikimui. Tačiau tai, kad agentūra du kartus perkeliama Amsterdame, reiškia, kad agentūra turės laikinai neteikti pirmenybės tam tikrai veiklai, pvz., darbui pediatrinių vaistų srityje ir visuomenės sveikatos klausimams, įskaitant darbui, susijusiam su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir gripo pandemijomis, dėl to, kad agentūra bus įsikūrusi laikinojoje vietoje. Susirūpinimą kelia tai, kad vėlavimas, apie kurį jau paskelbė Nyderlandų vyriausybė, priduoti pastatą, kurio statybos dar neprasidėjo, gali sukelti galimus tolesnius vėlavimus. Perkėlimas į laikiną pastatą turėtų būti ne ilgesnis kaip 10,5 mėnesių, siekiant užtikrinti, kad agentūra nuo 2019 m. lapkričio 16 d. vėl galėtų veikti visu pajėgumu ir būtų išvengta tolesnių ekspertinių žinių praradimo;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Į Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 įterpiamas 71a straipsnis:
Į Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 yra įterpiami 71a ir 71b straipsniai:
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
Reglamentas (EB) Nr. 726/2004
71a straipsnis
71a straipsnis
71a straipsnis
Agentūros būstinė yra Amsterdame, Nyderlanduose.
Agentūros būstinė yra Amsterdame, Nyderlanduose.
Komisija ir kompetentingos Nyderlandų institucijos imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. agentūra galėtų persikelti į laikiną vietą ir kad ji galėtų persikelti į nuolatinę vietą ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 16 d.
Komisija ir kompetentingos Nyderlandų institucijos per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, o vėliau – kas tris mėnesius pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai raštišką ataskaitą apie laikinų patalpų pritaikymo ir nuolatinio pastato statybos pažangą tol, kol agentūra nepersikels į savo nuolatinę būstinę.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
Reglamentas (EB) Nr. 726/2004
71 b straipsnis (naujas)
71b straipsnis
Susitarimas dėl būstinės, pagal kurį Agentūra gali vykdyti savo užduotis Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintose patalpose, sudaromas per tris mėnesius nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena].
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalis
Šis reglamentas taikomas nuo ankstesniosios iš šių datų: dienos, kurią Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei, arba 2019 m. kovo 30 d.
Šis reglamentas taikomas nuo 2019 m. kovo 30 d.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
Pareiškimas (naujas)
„REGLAMENTO 2018/... PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS
Europos Parlamentas apgailestauja, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį, nes jis nebuvo įtrauktas į procedūrą, kurios tikslas – išrinkti naują Europos vaistų agentūros būstinės vietą.
Europos Parlamentas norėtų priminti savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvas ir primygtinai ragina visapusiškai laikytis įprastos teisėkūros procedūros renkant įstaigų ir agentūrų būstinių vietą.
Kaip vienintelė tiesiogiai renkama Sąjungos institucija, atstovaujanti Sąjungos piliečiams, jis yra pirmutinis pagarbos demokratijos principui Sąjungoje garantas.
Europos Parlamentas smerkia procedūrą, pagal kurią naujoji būstinės vieta buvo renkama iš Europos Parlamento de facto atimant jo prerogatyvas, kadangi jis iš esmės nebuvo įtrauktas į šį procesą, nors dabar tikimasi, kad jis paprasčiausiai patvirtins išrinktą naują būstinės vietą taikant įprastą teisėkūros procedūrą.
Europos Parlamentas primena, kad bendras požiūris, pridėtas prie 2012 m. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų, nėra teisiškai privalomas – tai pripažįstama ir pačiame pareiškime – ir kad dėl jo susitarta nedarant poveikio institucijų teisėkūros įgaliojimams.
Todėl Parlamentas primygtinai reikalauja, kad procedūra, taikoma renkant naują agentūrų būstinių vietą, būtų peržiūrėta ir kad ateityje šia forma nebebūtų naudojama.
Pagaliau Europos Parlamentas norėtų priminti ir tai, kad 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros1 trys institucijos įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti, primindamos abiejų teisės aktų leidėjų lygybę, kaip įtvirtinta Sutartyse.
__________________
1 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0063/2018).


Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė *
PDF 749kWORD 92k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683 – C8-0471/2016 – 2016/0336(CNS))
P8_TA(2018)0087A8-0051/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0683),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0471/2016),

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Airijos Atstovų Rūmų, Airijos Senato, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Maltos parlamento, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0051/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Todėl šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus;
(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Globalizacijos ir skaitmeniniame amžiuje tampa vis sudėtingiau atsekti visų pirma finansinio ir intelektinio kapitalo šaltinio apmokestinimą ir vis paprasčiau juo manipuliuoti. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Dėl įprasto daugelio ekonomikos sektorių skaitmeninimo, susieto su sparčiai besivystančia skaitmenine ekonomika, kyla klausimų dėl Sąjungos pelno mokesčio modelių, skirtų fiziniams sektoriams, tinkamumo, įskaitant klausimą dėl to, kokiu mastu vertinimo ir apskaičiavimo kriterijai gali būti iš naujo nustatyti, kad atitiktų XXI a. komercinę veiklą. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų visų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai, ir atsiranda iškraipymų tarp didelių įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių. Todėl turėtų būti taikomas naujas Sąjungos pelno mokesčio bazės standartas šalinant rūšių rinkos trūkumus, tuo tarpu vadovaujantis ilgalaikio teisinio aiškumo ir tikrumo tikslais ir mokesčių neutralumo principo. Didesnė nacionalinių mokesčių sistemų konvergencija paskatins gerokai mažesnes išlaidas ir administracinę naštą įmonėms, veikiančioms Sąjungoje tarpvalstybiniu mastu. Nors apmokestinimo politika priklauso nacionalinei kompetencijai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, turėtų vieningai leisti direktyvas dėl valstybių narių tokių apmokestinimo įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą ir lengvinti tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos mokesčių ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti;
(2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną ir kurioje įmonės turi nuolatinę buveinę. Atsižvelgiant į skaitmeninius verslo aplinkos pokyčius, reikia užtikrinti, kad su įmonėmis, gaunančiomis pelną valstybėje narėje, kurioje jos neturi fizinės nuolatinės buveinės, tačiau turi skaitmeninę nuolatinę buveinę, turėtų būti elgiamasi taip pat, kaip ir su įmonėmis, turinčiomis fizinę nuolatinę buveinę. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą ir lengvinti tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos mokesčių ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti. Konsolidacija yra esminis BKPMB sistemos elementas, nes didžiausių mokestinių kliūčių, su kuriomis Sąjungoje susiduria tos pačios grupės įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu, klausimus galima spręsti tik tokiu būdu. Užtikrinant konsolidaciją pašalinami vidinių grupės sandorių kainodaros formalumai ir dvigubas apmokestinimas;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo siekiant vienodai spręsti tiek verslo palengvinimo, tiek iniciatyvos vaidmens kovojant su mokesčio vengimu klausimus. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus;
(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo siekiant vienodai spręsti tiek verslo palengvinimo, tiek iniciatyvos vaidmens kovojant su mokesčio vengimu klausimus. Įgyvendinus BKPMB visose valstybėse narėse būtų užtikrinta, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir kur įmonės turi nuolatinę buveinę. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus. Bendrosios rinkos veikimo gerinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Pradėjus taikyti BKPMB būtų užtikrintas geresnis ekonomikos augimas ir Sąjungoje būtų sukurta daugiau darbo vietų, nes būtų sumažinta žalinga įmonių mokesčių konkurencija;
__________________
__________________
7 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011)0121 galutinis/2.
7 2011 m. spalio 3 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011)0121 galutinis/2.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų būti pasiektas susitarimas dėl bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas;
(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, labai svarbu užtikrinti, kad Direktyva dėl bendros pelno mokesčio bazės ir Direktyva dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės įsigaliotų vienu metu. Kadangi toks sistemos pasikeitimas – svarbus žingsnis kuriant vidaus rinką, ir norint ją nuo pradžių tinkamai įgyvendinti, reikalingas lankstumas. Todėl, kadangi vidaus rinka apima visas valstybes nares, BKPMB turėtų būti nustatyta visose valstybėse narėse. Jei Tarybai nepavyksta priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB, Komisija turėtų paskelbti naują pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsnį, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima būtinus teisės aktus. Valstybės narės turėtų inicijuoti tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip kraštutinę priemonę, ir šis bendradarbiavimas turėtų būti atviras bet kuriuo metu nedalyvaujančioms valstybėms narėms laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad nebuvo atliktas joks pasiūlymų dėl BPMB ir BKPMB išsamus įvertinimas siekiant nustatyti valstybių narių pelno mokesčio pajamų poveikį pagal šalis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, BKPMB taisyklės turėtų būti privalomos tik didelėms įmonių grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Be to, siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, kurios pagal dydį nesiekia ribinės vertės, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti BKPMB taisykles;
(5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti iš pradžių privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi pradinė 750 mln. EUR dydžio viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Kadangi šioje direktyvoje nustatomas naujas visų Sąjungos įmonių pelno mokesčio bazės standartas, viršutinė riba turėtų būti sumažinta iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios tų kriterijų, pirmuoju etapu turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  esant lygybei, perėjimas prie bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės galėtų lemti valstybių narių mokestinių pajamų sumažėjimą arba padidėjimą. Siekiant kompensuoti nuostolius, turėtų būti sukurtas laikinas kompensacijų fondas, kuris būtų finansuojamas iš valstybių narių, kurios dėl naujos tvarkos gauna didesnes mokestines pajamas, biudžeto pertekliaus. Kiekvienais metais kompensacija turėtų būti koreguojama atsižvelgiant į galimus nacionalinius ar regioninius sprendimus, priimtus prieš įsigaliojant šiai direktyvai. Turėtų būti reikalaujama, kad po septynerių metų Komisija pasiūlytų panaikinti arba pakeisti kompensavimo sistemą ir nustatytų kompensacijos viršutines ribas;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  siekiant išvengti esamo mokesčių naštos paskirstymo tarp mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir tarptautinių bendrovių, kaip minėta 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, bendros pelno mokesčio bazės tikslas – užtikrinti, kad MVĮ nepatektų į nepalankią konkurencinę padėtį, ir tokiu būdu užtikrinti joms vienodas veiklos sąlygas. Pagrindinis mokesčių administratorius gali suteikti MVĮ reikalingų priemonių, kad padėtų joms laikytis administracinių ir organizacinių reikalavimų, kurie taikomi pasirinkus taikyti BKPMB;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Konsoliduotosios mokesčio grupės reikalavimų atitiktis turėtų būti nustatoma pagal dviejų dalių testą, kurį sudaro i) kontrolės (daugiau negu 50 % balsavimo teisių) testas ir ii) nuosavybės (daugiau negu 75 % nuosavo kapitalo) arba teisių į pelną (daugiau negu 75 % teisių, suteikiančių teisę į pelną) testas. Atlikus tokį testą būtų užtikrinamas aukštas grupės narių ekonominės integracijos lygis. Siekiant užtikrinti sistemos vientisumą, dvi viršutinės kontrolės ir nuosavybės arba teisių į pelną vertės turėtų būti atitinkamos visus mokestinius metus. Kitu atveju jų neatitinkanti įmonė turėtų iš karto palikti grupę. Siekiant užkirsti kelią manipuliavimui mokesčio rezultatais įmonėms tampant grupės narėmis ir ją paliekant per trumpą laikotarpį, turėtų būti nustatytas reikalavimas, kad grupės narystės trukmė būtų mažiausiai devyni mėnesiai iš eilės;
(6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Tarptautinės įmonės pernelyg dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į palankias mokesčių sistemas prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nustačius nuolatinės buveinės sąvoką būtų nustatyta tiksli privaloma kriterijų, kuriuos tarptautinė įmonė turi atitikti, jei nori įrodyti, jog yra įsisteigusi tam tikroje šalyje, apibrėžtis. Tokiu būdu tarptautinės įmonės bus priverstos sąžiningai mokėti mokesčius. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Taip pat svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Jeigu dėl sandorių kainodaros pelnas imamas perkelti į jurisdikciją, kurioje taikomi maži mokesčiai, teikiama pirmenybė sistemai, pagal kurią pelnas skiriamas taikant proporcingo paskirstymo formulę. Sąjunga, priėmusi tokią sistemą, gali nustatyti tarptautinį modernaus ir veiksmingo įmonių apmokestinimo standartą. Komisija turėtų parengti pereinamojo etapo gairių projektą, kuriame, sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, paskirstymo formulė derinama su kitais priskyrimo metodais, o paskirstymo formulė galiausiai turėtų būti standartinis paskirstymo metodas. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą nustatyti Sąjungos mokesčių sutarties pavyzdį, kuris visiškai pakeistų tūkstančius kiekvienos valstybės narės sudarytų dvišalių sutarčių;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  skaitmeninės prekės dažnai būna labai mobilios ir nematerialios. Iš tyrimų matyti, kad skaitmeninis sektorius labai susijęs su agresyvaus mokesčių planavimo praktika, nes daugelis verslo modelių nereikalauja fizinės infrastruktūros, kad būtų vykdomi sandoriai su klientais ir gaunamas pelnas. Dėl to didžiausios skaitmeninės įmonės gali iš savo pajamų mokėti beveik nulio dydžio mokesčius. Neturint galimybės apmokestinti skaitmeninių tarptautinių įmonių, valstybių narių iždas netenka milijardų eurų mokestinių pajamų. Siekiant kovoti su ta tikra ir rimta socialine neteisybe, dabartinę pelno mokesčio teisę reikia išplėsti ir į ją įtraukti naują įmonės nuolatinės buveinės sąsają, pagrįstą reikšminga skaitmenine veikla. Panašiems verslo modeliams reikia vienodų veiklos sąlygų, kad nedarant žalos skaitmeninio sektoriaus galimybėms būtų sprendžiami su mokesčiais susiję iššūkiai, atsirandantys skaitmeninimo aplinkybėmis. Šiuo klausimu ypatingą dėmesį reikėtų skirti EPBO veiklai, susijusiai su tarptautiniu mastu suderintu taisyklių rinkiniu;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti trys vienodi svertiniai veiksniai – darbas, turtas ir pardavimas pagal paskirties vietą. Šie vienodi svertiniai veiksniai turėtų atspindėti subalansuotą metodą, pagal kurį atitinkamoms valstybėms narėms paskirstomas apmokestinamas pelnas, ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis iš tikrųjų uždirbamas. Todėl darbas ir turtas turėtų būti priskiriamas valstybei narei, kurioje darbas atliekamas, o turtas laikomas, taip suteikiant atitinkamą svertinį veiksnį kilmės valstybės narės interesams, o pardavimas turėtų būti priskiriamas prekių ir paslaugų paskirties valstybei narei. Kad būtų atsižvelgiama į atlyginimų lygio skirtumus Sąjungoje ir taip užtikrinamas teisingesnis konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymas, darbo veiksnį turėtų sudaryti darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius (t. y. kiekvienam straipsniui tenka pusė). Kita vertus, turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis turtas, bet ne nematerialusis ir finansinis turtas dėl jų mobilumo ir rizikos, kad šios direktyvos taisyklės galėtų būti apeitos. Jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje turėtų būti numatytas alternatyvus pajamų paskirstymo metodas;
(10)  konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti keturi vienodi svertiniai veiksniai – darbas, turtas, pardavimas pagal paskirties vietą ir elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų (pastarieji čia vadinami „duomenų veiksniais“) asmens duomenų rinkimą ir naudojimą. Šie vienodi svertiniai veiksniai turėtų atspindėti subalansuotą metodą, pagal kurį atitinkamoms valstybėms narėms paskirstomas apmokestinamas pelnas, ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis iš tikrųjų uždirbamas. Todėl darbas ir turtas turėtų būti priskiriamas valstybei narei, kurioje darbas atliekamas, o turtas laikomas, taip suteikiant atitinkamą svertinį veiksnį kilmės valstybės narės interesams, o pardavimas turėtų būti priskiriamas prekių ir paslaugų paskirties valstybei narei. Kad būtų atsižvelgiama į atlyginimų lygio skirtumus Sąjungoje ir taip užtikrinamas teisingesnis konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymas, darbo veiksnį turėtų sudaryti darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius (t. y. kiekvienam straipsniui tenka pusė). Kita vertus, turto veiksnį turėtų sudaryti tik materialusis turtas. Jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje turėtų būti numatytas alternatyvus pajamų paskirstymo metodas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  proporcingo konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymo formulė turi visiškai atitikti ekonominę veiklą, vykdomą kiekvienoje valstybėje narėje, ir turi būti deramai visapusiškai atsižvelgiama į galimus reikšmingus valstybių narių ekonomikos skirtumus. Jei taikant formulę atsiranda nesubalansuotas paskirstymas, kuris neatitinka ekonominės veiklos, tokią padėtį galėtų ištaisyti ginčų sprendimo mechanizmas. Atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes, Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti ginčų sprendimo mechanizmą, siekiant užtikrinti deramą ginčų sprendimą, kai su jais yra susijusios skirtingos valstybės narės;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  dėl tam tikrų ypatumų tam tikriems sektoriams, kaip antai finansų ir draudimo, naftos ir dujų, laivybos ir oro transporto, reikia patikslintos proporcingo konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymo formulės;
Išbraukta.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  ši direktyva pagrįsta Tarybos direktyva 2016/xx/ES dėl bendros pelno mokesčio bazės (joje nustatomos bendros pelno mokesčio taisyklės, taikomos apskaičiuojant mokesčio bazę), daugiausia dėmesio joje skiriama visos grupės mokesčio rezultatų konsolidavimui. Taigi būtina atsižvelgti į dviejų teisės aktų sąsają ir nustatyti tam tikrų mokesčio bazės elementų perkėlimą į naują grupės sistemą. Visų pirma tokie elementai – palūkanų ribojimo taisyklė, pakeitimo sąlyga ir kontroliuojamosios užsienio įmonės teisės aktas, taip pat šalių mokestinės tvarkos neatitikimai;
(14)  ši direktyva pagrįsta Tarybos direktyva 2016/xx/ES dėl bendros pelno mokesčio bazės (joje nustatomos bendros pelno mokesčio taisyklės, taikomos apskaičiuojant mokesčio bazę), daugiausia dėmesio joje skiriama visos grupės mokesčio rezultatų konsolidavimui. Taigi būtina atsižvelgti į dviejų teisės aktų sąsają ir nustatyti tam tikrų mokesčio bazės elementų perkėlimą į naują grupės sistemą. Visų pirma tokie elementai – palūkanų ribojimo taisyklė, pakeitimo sąlyga ir kontroliuojamosios užsienio įmonės teisės aktas, taip pat šalių mokestinės tvarkos neatitikimai. Valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama taikyti papildomas kovos su mokesčių vengimu priemones, siekiant sumažinti neigiamą pelno perkėlimo į mažų mokesčių trečiąsias šalis poveikį;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; ir iii) palūkanų atskaitymo apribojimo taisyklės papildymą taisyklėmis, kuriomis būtų užkertamas kelias susiskaidymui, kad būtų geriau sprendžiama mokesčio vengimo rizikos problema, kuri gali kilti grupės nariams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(16)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) palūkanų atskaitymo apribojimo taisyklės papildymą taisyklėmis, kuriomis būtų užkertamas kelias susiskaidymui, kad būtų geriau sprendžiama mokesčio vengimo rizikos problema, kuri gali kilti grupės nariams; ir iv) pereinamojo etapo gairių, kuriose, sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, paskirstymo formulė derinama su kitais priskyrimo metodais, parengimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais ir atsižvelgtų į Europos Parlamento metinę rezoliuciją. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  kad būtų užtikrintos vienodos šios direktyvos įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai kasmet i) patvirtinti trečiųjų šalių įmonių teisines formas, kurios yra panašios į I priede išvardytas formas. ii) nustatyti išsamias darbo, turto ir pardavimo veiksnių apskaičiavimo, darbuotojų ir darbo užmokesčio, turto ir pardavimo paskirstymo pagal atitinkamą veiksnį ir turto vertinimo taisykles; iii) priimti teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą; iv) nustatyti taisykles, kuriomis nustatomos konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos forma ir būtini patvirtinamieji dokumentai. Komisija šiuos įgaliojimus turėtų vykdyti remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/201112;
(17)  kad būtų užtikrintos vienodos šios direktyvos įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai kasmet i) patvirtinti trečiųjų šalių įmonių teisines formas, kurios yra panašios į I priede išvardytas formas. ii) nustatyti išsamias darbo, turto, pardavimo ir duomenų veiksnių apskaičiavimo, darbuotojų ir darbo užmokesčio, surinktų asmens duomenų ir naudojamų asmens duomenų, turto ir pardavimo paskirstymo pagal atitinkamą veiksnį ir turto vertinimo taisykles; iii) priimti teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą; ir iv) nustatyti taisykles, kuriomis nustatomos konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos forma ir būtini patvirtinamieji dokumentai. Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių mokesčių administracijomis, turėtų sukurti tas vienodas mokesčių deklaracijos formas. Komisija šiuos įgaliojimus turėtų vykdyti remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/201112;
__________________
__________________
12 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
12 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su tarptautine mokesčio vengimo praktika ir palengvinti įmonių tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos atskirai ir skirtingai taikydamos taisykles, nes šiems tikslams pasiekti būtini koordinuoti veiksmai, tačiau dėl to, kad direktyva siekiama šalinti vidaus rinkos trūkumus, kurių atsiranda dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir atgraso nuo tarpvalstybinės veiklos, sąveikos, šiuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jos taikymo sritis apima tik tam tikrą dydį viršijančias grupes;
(18)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su tarptautine mokesčio vengimo praktika ir palengvinti įmonių, ypač MVĮ, tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos atskirai ir skirtingai taikydamos taisykles, nes šiems tikslams pasiekti būtini koordinuoti veiksmai, tačiau dėl to, kad direktyva siekiama šalinti vidaus rinkos trūkumus, kurių atsiranda dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir atgraso nuo tarpvalstybinės veiklos, sąveikos, šiuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jos taikymo sritis apima tik tam tikrą dydį viršijančias grupes;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus ketveriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus,
(20)  kadangi šioje direktyvoje reikšmingai pakeistos pelno mokesčio taisyklės, Komisija turėtų atlikti nuodugnų šios direktyvos taikymo praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo įvertinimą ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje įgyvendinimo ataskaitoje turėtų būti nurodyti bent šie duomenys: šioje direktyvoje numatytos apmokestinimo sistemos poveikis valstybių narių pajamoms, sistemos pranašumai ir trūkumai MVĮ, poveikis teisingam mokesčių rinkimui valstybėse narėse, poveikis visai vidaus rinkai, ypatingą dėmesį skiriant galimam įmonių konkurencijos iškraipymui dėl naujų šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, ir įmonių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius. Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus 10 metų po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus,
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  siekiant užtikrinti visišką ir nuoseklų konsolidavimą ir užkirsti kelią naujoms arbitražo galimybėms, atsirandančioms dėl valstybių narių apskaitos nesuderinamumo, būtina priimti aiškius, nuoseklius ir objektyvius konsoliduotosios mokesčio bazės apskaičiavimo kriterijus. Tuo tikslu Komisija turėtų pasiūlyti reikalingus atitinkamų šios direktyvos nuostatų pakeitimus dėl konsoliduotosios mokesčio bazės apibrėžties ir apskaičiavimo;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(20b)  Komisija turėtų apsvarstyti galimybę atlikti papildomus tyrimus siekiant išanalizuoti galimą BKPMB poveikį atskirų valstybių narių pajamoms iš pelno mokesčio ir galimus Sąjungos konkurencinius trūkumus trečiųjų šalių atžvilgiu;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šioje direktyvoje nustatoma grupėms priklausančių įmonių mokesčių bazių konsolidavimo sistema, nurodyta Tarybos direktyvoje 2016/xx/ES14, ir taisyklės, kaip bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė paskirstoma valstybėms narėms ir kaip ją administruoja nacionaliniai mokesčių administratoriai.
1.  Šioje direktyvoje nustatoma tam tikrų įmonių bendra apmokestinimo Sąjungoje bazė ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, ir priemonių, susijusių su tarptautiniu siūlomos mokesčių sistemos aspektu.
_______________
14 [visas direktyvos pavadinimas (OL L [...], [...], p. [...]).
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:
1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines ir skaitmenines nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR;
c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR. Ta viršutinė riba sumažinama iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalis
3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c punkte nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse, penkerius mokestinius metus. Jeigu nepranešama apie nutraukimą, kaip nurodyta 47 straipsnio antroje pastraipoje, šis laikotarpis automatiškai pratęsiamas kitam penkerių metų mokestiniam laikotarpiui. Kiekvieną kartą pratęsiant šį laikotarpį turi būti atitinkamos 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytos sąlygos.
3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c punkte nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalis
4.  Šios direktyvos taisyklės netaikomos laivybos įmonėms, kurioms nustatyta speciali mokesčių tvarka. Siekiant nustatyti įmones, kurios yra tos pačios grupės narės, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, atsižvelgiama į laivybos įmonę, kuriai nustatyta speciali mokesčių tvarka.
Išbraukta.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
(23)  konsoliduotoji mokesčio bazė – rezultatas, gautas susumavus visų grupės narių mokesčio bazes, apskaičiuotas pagal Direktyvą 2016/xx/ES;
(23)  konsoliduotoji mokesčio bazė – grupės narių konsoliduotosios grynosios apmokestinamosios pajamos, apskaičiuotos pagal nuoseklų apskaitos standartą, taikomą visiems grupės nariams pagal Direktyvą 2016/xx/ES;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 28 a punktas (naujas)
28a)  duomenų veiksnys – tai elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų asmens duomenų rinkimas ir naudojimas komerciniais tikslais vienoje ar daugiau valstybių narių;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu grupės nario, užsiimančio laivybos arba vežimo vidaus vandens keliais veikla, pagrindinis administracijos centras yra laive, laikoma, kad jis yra rezidentas mokesčio tikslais laivo buveinės uosto valstybėje narėje arba, kai tokio buveinės uosto nėra, valstybėje narėje, kurioje laivo operatorius yra rezidentas mokesčio tikslais.
Išbraukta.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalis
4.  Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo rezidento pajamoms, gautoms iš bet kokio šaltinio, esančio valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčio tikslais.
4.  Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo rezidento pajamoms, gautoms iš bet kokios veiklos, vykdomos valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčio tikslais.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 5 dalis
5.  Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo nerezidento pajamoms, gautoms iš veiklos, vykdomos per nuolatinę buveinę valstybėje narėje.
5.  Pelno mokestis taikomas visoms mokesčio mokėtojo nerezidento pajamoms, gautoms iš veiklos, vykdomos per nuolatinę buveinę, įskaitant skaitmeninę nuolatinę buveinę, valstybėje narėje. Mokesčių mokėtojo skaitmeninė nuolatinė buveinė nustatoma atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje ... dėl bendros pelno mokesčio bazės1a 5 straipsnyje išvardytas sąlygas ir kriterijus.
_______________
1a Tarybos direktyva ... dėl bendros pelno mokesčio bazės (OL L ..., …, p. ...).
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  teisę turėti daugiau negu 50 % balsavimo teisių ir
a)  teisę naudotis balsavimo teisėmis, viršijant 50 %; ir
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Mokesčių mokėtojo nuolatinės buveinės apima skaitmenines nuolatines buveines atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje ... dėl bendros pelno mokesčio bazės1a 5 straipsnyje išvardintas sąlygas ir kriterijus.
_______________
1a Tarybos direktyva ... dėl bendros pelno mokesčio bazės (OL L ..., …, p. ...).
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalis
1.  Visų grupės narių mokesčio bazės sudedamos ir gaunama konsoliduotoji mokesčio bazė.
1.  Konsoliduotos įmonių grupės mokesčio bazė nustatoma tartum tai būtų vienas subjektas. Tuo tikslu grupės bendra mokesčio bazė perskaičiuojama siekiant atmesti visą pelną ar nuostolius, įskaitant tuos, kurie patiriami dėl bet kokio dviejų ar daugiau grupės subjektų sandorio, kad ir koks būtų jo pobūdis.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė yra neigiama, nuostoliai perkeliami į būsimą laikotarpį ir įskaitomi į kito laikotarpio teigiamą konsoliduotąją mokesčio bazę. Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė teigiama, ji proporcingai paskirstoma pagal VIII skyrių.
2.  Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė yra neigiama, nuostoliai perkeliami į būsimą laikotarpį ir įskaitomi į kito laikotarpio teigiamą konsoliduotąją mokesčio bazę ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu konsoliduotoji mokesčio bazė teigiama, ji proporcingai paskirstoma pagal VIII skyrių.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalis
2.  Grupė taiko nuoseklų ir tinkamą dokumentavimo metodą grupės vidaus sandoriams registruoti. Grupė gali pakeisti metodą tik dėl pagrįstų komercinių priežasčių ir tik mokestinių metų pradžioje.
2.  Grupė taiko nuoseklų ir tinkamą dokumentavimo metodą grupės vidaus sandoriams registruoti. Grupė gali pakeisti metodą tik dėl pagrįstų komercinių priežasčių ir tik mokestinių metų pradžioje. Visi tokie sandoriai pašalinami iš mokesčio bazės dėl pagal 7 straipsnio 1 dalį įvykdyto konsolidavimo.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 dalis
3.  Grupės vidaus sandorių registravimo metodas leidžia identifikuoti visus grupės vidaus perdavimo ir pardavimo sandorius mažiausia verte, kai turtas nenuvertėja, ir verte mokesčio tikslais, kai turtas nuvertėja.
Išbraukta.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 dalis
4.  Grupės vidaus perdavimai nekeičia nuosavo nematerialiojo turto statuso.
Išbraukta.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Jeigu dėl veiklos reorganizacijos viena ar daugiau grupių arba du ar daugiau grupės narių tampa kitos grupės nariais, bet kokie neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai paskirstomi kiekvienam pastarosios grupės nariui pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta veiklos reorganizacija, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai perkeliami į būsimų metų laikotarpius.
Jeigu dėl veiklos reorganizacijos viena ar daugiau grupių arba du ar daugiau grupės narių tampa kitos grupės nariais, bet kokie neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai paskirstomi kiekvienam pastarosios grupės nariui pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta veiklos reorganizacija, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti anksčiau veikusios grupės arba grupių nuostoliai perkeliami į ne daugiau kaip penkerių metų laikotarpį.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu du ar daugiau pagrindiniai mokesčių mokėtojai jungiasi, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2009/133/EB15 2 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, bet kokie grupės neįskaityti nuostoliai priskiriami jos nariams pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta jungimasis, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti nuostoliai perkeliami į būsimų metų laikotarpius.
2.  Jeigu du ar daugiau pagrindiniai mokesčių mokėtojai jungiasi, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2009/133/EB15 2 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, bet kokie grupės neįskaityti nuostoliai priskiriami jos nariams pagal VIII skyrių, remiantis tų mokestinių metų, kuriais įvyksta jungimasis, pabaigoje taikytinais veiksniais. Neįskaityti nuostoliai perkeliami į ne daugiau kaip penkerių metų laikotarpį.
__________________
__________________
15 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL L 310, 2009 11 25, p. 34).
15 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL L 310, 2009 11 25, p. 34).
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama ši formulė, atsižvelgiant į vienodą pardavimo, darbo ir turto veiksnių svarbą:
Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama ši formulė, atsižvelgiant į vienodą pardavimo, darbo, turto ir duomenų veiksnių svarbą:
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalies formulė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Kai dėl mokesčių mokėtojo veiklos pobūdžio netaikomas vienas ar daugiau veiksnių, visi kiti taikomi veiksniai turėtų būti proporcingai perskaičiuoti formulėje, kad būtų išsaugota kiekvienam taikomam veiksniui suteikta absoliuti vienoda reikšmė.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 5 dalis
5.  Nustatant grupės nariui proporcingai paskirstytą dalį, vienoda svarba suteikiama pardavimo, darbo ir turto veiksniams.
5.  Nustatant grupės nariui proporcingai paskirstytą dalį, vienoda svarba suteikiama pardavimo, darbo, turto ir duomenų veiksniams.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Pusę duomenų veiksnio sudaro skaitiklis – bendras valstybėje narėje grupės nario surinktų elektroninės platformos ir paslaugų vartotojų asmens duomenų kiekis ir vardiklis – bendras valstybėje narėje grupės surinktų elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų asmens duomenų kiekis, kitą pusę: skaitiklis – bendras valstybėje narėje grupės nario naudojamų elektroninės platformos ir paslaugų vartotojų asmens duomenų kiekis ir vardiklis – bendras valstybėje narėje grupės naudojamų elektroninių platformų ir paslaugų naudotojų asmens duomenų kiekis.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Pagal duomenų veiksnį surinktų asmens duomenų kiekis kiekvienoje valstybėje narėje nustatomas mokestinių metų pabaigoje.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 5 c dalis (nauja)
5c.  Su duomenų veiksniu susijusio asmens duomenų rinkimo ir naudojimo komerciniais tikslais apibrėžtis nustatoma pagal Reglamentą (ES) 2016/679.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnis
29 straipsnis
Išbraukta.
Apsaugos sąlyga
Nukrypstant nuo 28 straipsnyje nustatytos taisyklės, jeigu pagrindinis mokesčio mokėtojas arba kompetentinga institucija mano, kad konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo grupės nariui rezultatas netiksliai parodo to grupės nario veiklos mastą, pagrindinis mokesčio mokėtojas arba kompetentinga institucija gali prašyti naudoti alternatyvų kiekvieno grupės nario mokesčio dalies apskaičiavimo metodą. Alternatyvus metodas naudojamas tik jeigu, pasibaigus kompetentingų institucijų tarpusavio konsultacijoms ir, jeigu taikytina, diskusijoms, surengtoms pagal 77 ir 78 straipsnius, visos šios institucijos pritaria alternatyviam metodui. Apie naudojamą alternatyvų metodą pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybė narė praneša Komisijai.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 straipsnio 1 dalis
1.  Prekių pardavimas įtraukiamas į grupės nario, įsikūrusio valstybėje narėje, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui, pardavimo veiksnį. Jeigu šios vietos negalima nustatyti, prekių pardavimas priskiriamas valstybėje narėje, kuri buvo paskutinė nustatyta prekių vieta, įsikūrusiam grupės nariui.
1.  Prekių pardavimas įtraukiamas į grupės nario, įsikūrusio valstybėje narėje, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui, pardavimo veiksnį. Jeigu šios vietos negalima nustatyti arba grupės narys nesusijęs su apmokestinimu, prekių pardavimas priskiriamas valstybėje narėje, kuri buvo paskutinė nustatyta prekių vieta, įsikūrusiam grupės nariui.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 straipsnis
43 straipsnis
Išbraukta.
Laivyba, vežimas vidaus vandens keliais ir oro transportu
Grupės nario, kurio pagrindinė veikla yra tarptautinis laivų ir oro transportas arba vežimas vidaus vandens keliais, pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai į konsoliduotąją mokesčio bazę neįtraukiami ir nėra proporcingai paskirstomi pagal 28 straipsnyje nurodytas taisykles. Šios pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai priskiriami tam grupės nariui atsižvelgiant į kiekvieną sandorį atskirai ir pagal Direktyvos 2016/xx/ES 56 straipsnį taikant kainodaros patikslinimus.
Į grupės vidaus ir grupės narių dalyvavimą atsižvelgiama tam, kad būtų galima nustatyti, ar sudaroma grupė, nurodyta 5 ir 6 straipsniuose.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 straipsnio 2 dalis
2.  Į 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiami visi grupės nariai, išskyrus 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas laivybos įmones.
2.  Į 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiami visi grupės nariai.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
48 straipsnio 2 pastraipa
Komisija gali priimti teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Komisija priima teisės aktą, kuriuo nustatomas standartinės formos pranešimas apie grupės sudarymą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
55 straipsnio 1 pastraipa
Komisija gali priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos formos ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Komisija priima teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl konsoliduotosios mokesčio deklaracijos elektroninio pateikimo, konsoliduotosios mokesčio deklaracijos formos, atskiros mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijos formos ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų. Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių mokesčių administracijomis, sukuria tas vienodas mokesčių deklaracijos formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
65 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu valstybės narės, kurioje grupės narys yra rezidentas mokesčio tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentinga institucija nesutinka su pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimu, priimtu pagal 49 straipsnį arba 56 straipsnio 2 arba 4 dalis ar 56 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, ji gali per trijų mėnesių laikotarpį sprendimą apskųsti pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teismuose.
1.  Jeigu valstybės narės, kurioje grupės narys yra rezidentas mokesčio tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, įskaitant skaitmeninę nuolatinę buveinę, kompetentinga institucija nesutinka su pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimu, priimtu pagal 49 straipsnį arba 56 straipsnio 2 arba 4 dalis ar 56 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, ji gali per trijų mėnesių laikotarpį sprendimą apskųsti pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teismuose.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
65 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija išanalizuoja, ar nustačius ginčų sprendimo mechanizmą būtų užtikrintas didesnis valstybių narių nesutarimų sprendimo veiksmingumas ir efektyvumas. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
67 straipsnio 1 dalis
1.  Apeliaciniai skundai dėl pakeistų mokesčio vertinimų arba mokesčio vertinimų pagal 54 straipsnį nagrinėjami administracinėje įstaigoje, kuri yra kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos apeliacinius skundus pagal pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teisę. Ta administracinė įstaiga yra nepriklausoma nuo pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybėje narėje esančių mokesčių administratorių. Jeigu toje valstybėje narėje tokios kompetentingos administracinės įstaigos nėra, pagrindinis mokesčio mokėtojas gali vertinimą tiesiogiai apskųsti teisme.
1.  Apeliaciniai skundai dėl pakeistų mokesčio vertinimų arba mokesčio vertinimų pagal 54 straipsnį nagrinėjami administracinėje įstaigoje, kuri yra kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos apeliacinius skundus pagal pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybės narės teisę. Ta administracinė įstaiga yra nepriklausoma nuo pagrindinio mokesčių administratoriaus valstybėje narėje esančių mokesčių administratorių. Jeigu toje valstybėje narėje tokios kompetentingos administracinės įstaigos nėra arba jei pagrindinis mokesčių mokėtojas to pageidauja, jis gali vertinimą tiesiogiai apskųsti teisme.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
67 straipsnio 5 dalis
5.  1 dalyje nurodyta administracinė įstaiga apeliacinį skundą išsprendžia per šešis mėnesius. Jeigu per tą laikotarpį pagrindinis mokesčio mokėtojas negauna sprendimo, laikoma, kad patvirtinamas pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimas.
5.  Jei 1 dalyje nurodyta administracinė įstaiga gauna apeliacinį skundą, ji jį išsprendžia per šešis mėnesius. Jeigu per tą laikotarpį pagrindinis mokesčio mokėtojas negauna sprendimo, laikoma, kad patvirtinamas pagrindinio mokesčių administratoriaus sprendimas.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
69 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu taikoma 1 dalis, didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojami grupės lygmeniu ir apima visų grupės narių rezultatus. Direktyvos 2016/xx/ES 13 straipsnyje nurodyta 3 000 000 EUR suma padidinama iki 5 000 000 EUR.
2.  Jeigu taikoma 1 dalis, didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojami grupės lygmeniu ir apima visų grupės narių rezultatus. Direktyvos 2016/xx/ES 13 straipsnyje nurodyta 1 000 000 EUR suma padidinama iki 5 000 000 EUR.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
71 straipsnis
71 straipsnis
Išbraukta.
Nuostolių užskaita ir atskaitymo sugrąžinimas
1.  Direktyvos 2016/xx/ES 41 straipsnis dėl nuostolių užskaitos ir atskaitymo sugrąžinimo automatiškai nustoja galioti, kai įsigalioja ši direktyva.
2.  Perkelti nuostoliai, kurių atskaitymas nesugrąžintas, kai įsigalioja ši direktyva, lieka mokesčio mokėtojui, kuriam jie buvo perkelti.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
72 straipsnio 1 pastraipa
Taikant šią direktyvą, nuoroda į įstatymu nustatytą pelno mokesčio tarifą, kuris mokesčio mokėtojui turėjo būti taikomas pagal Direktyvos 2016/xx/ES 53 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, netaikoma ir yra pakeičiama vidutiniu įstatymu nustatytu pelno mokesčio tarifu, kuris taikomas visoms valstybėms narėms.
Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvos 2016/xx/ES 53 straipsnyje nustatytos pakeitimo taisyklės.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
73 straipsnio 1 pastraipa
Taikant šią direktyvą, kontroliuojamųjų užsienio įmonių teisės aktų taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 59 straipsnį apribojama grupės narių ir subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais trečiojoje šalyje arba kurie yra joje įsisteigusios nuolatinės buveinės, tarpusavio santykiais.
Taikant šią direktyvą, kontroliuojamųjų užsienio įmonių teisės aktų taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 59 straipsnį apribojama grupės narių ir subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais trečiojoje šalyje arba kurie yra joje įsisteigusios nuolatinės buveinės, įskaitant skaitmenines nuolatines buveines, tarpusavio santykiais.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
74 straipsnio 1 pastraipa
Taikant šią direktyvą, šalių mokestinės tvarkos neatitikimų taisyklių taikymo sritis pagal Direktyvos 2016/xx/ES 61 straipsnį apribojama grupės narių ir grupei nepriklausančių subjektų, kurie yra asocijuotosios įmonės, kaip nurodyta Direktyvos 2016/xx/ES 56 straipsnyje, tarpusavio santykiais.
Taikant šią direktyvą, šalių mokestinės tvarkos neatitikimų ir naudojimosi jais schemų taisyklių taikymo sritis taikoma kaip apibrėžta pagal Direktyvos 2016/xx/ES 61 straipsnį.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 straipsnis
76 straipsnis
76 straipsnis
Europos Parlamento informavimas
Europos Parlamento informavimas
1.  Europos Parlamentas surengia tarpparlamentinę konferenciją, kurioje atsižvelgiant į diskusijų dėl mokesčių politikos, surengtų pagal Europos semestro procedūrą, išvadas būtų įvertinta BKPMB sistema. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje Komisijai ir Tarybai pateikia savo nuomonę ir išvadas.
Apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą informuojamas Europos Parlamentas.
2.   Apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą informuojamas Europos Parlamentas.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
78 a straipsnis (naujas)
78a straipsnis
Kompensavimo mechanizmas
Siekiant valstybėse narėse kompensuoti staigius mokestinių pajamų sukrėtimus, kylančius dėl biudžeto pajamų ir nuostolių, kuriuos tiesiogiai lemia tik perėjimas prie naujos šia direktyva įvedamos tvarkos, Komisija nustato specialų kompensavimo mechanizmą, kuris imtų veikti įsigaliojus šiai direktyvai. Kiekvienais metais kompensacija pritaikoma atsižvelgiant į galimus nacionalinius ar regioninius sprendimus, kurie priimti prieš įsigaliojant šiai direktyvai. Kompensavimo mechanizmas finansuojamas iš valstybių narių, kurios gauna didesnes mokestines pajamas, biudžeto pertekliaus ir nustatomas pradiniam septynerių metų laikotarpiui. Pasibaigus tam laikotarpiui, Komisija įvertina būtinybę tęsti kompensavimo mechanizmo veikimą ir atitinkamai nusprendžia jį panaikinti arba dar kartą jį atnaujinti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
79 straipsnis
79 straipsnis
79 straipsnis
Peržiūra
Įgyvendinimo ataskaita ir peržiūra
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos VIII skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių proporcingam paskirstymui tarp valstybių narių.
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Toje įgyvendinimo ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos VIII skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių proporcingam paskirstymui tarp valstybių narių. Komisija, rengdama tokio įgyvendinimo vertinimo išvadas arba atsižvelgdama į būsimą daugiametę finansinę programą, pasiūlo nuostatas ir sąlygas, pagal kurias dalis dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės gautų pajamų būtų skiriama Sąjungos bendrajam biudžetui, kad būtų proporcingai sumažinti valstybių narių indėliai į tą biudžetą.
Praėjus 10 metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
80 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
80 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tas nuostatas jos taiko nuo 2021 m. sausio 1 d.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. sausio 1 d.

Bendra pelno mokesčio bazė *
PDF 644kWORD 72k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) (COM(2016)0685 – C8-0472/2016 – 2016/0337(CNS))
P8_TA(2018)0088A8-0050/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0685),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0472/2016),

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Airijos Atstovų Rūmų, Airijos Senato, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Maltos parlamento, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0050/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Todėl šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus;
(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Globalizacijos ir skaitmeniniame amžiuje tampa vis sudėtingiau atsekti visų pirma finansinio ir intelektinio kapitalo šaltinio apmokestinimą ir vis paprasčiau juo manipuliuoti. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Dėl įprasto daugelio ekonomikos sektorių skaitmeninimo, susieto su sparčiai besivystančia skaitmenine ekonomika, kyla klausimų dėl Sąjungos pelno mokesčio modelių, skirtų fiziniams sektoriams, tinkamumo, įskaitant klausimą dėl to, kokiu mastu vertinimo ir apskaičiavimo kriterijai gali būti iš naujo nustatyti, kad atitiktų XXI a. komercinę veiklą. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų visų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai, ir atsiranda iškraipymų tarp didelių įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių. Todėl turėtų būti taikomas naujas Sąjungos pelno mokesčio bazės standartas šalinant rūšių rinkos trūkumus, tuo tarpu vadovaujantis ilgalaikio teisinio aiškumo ir tikrumo tikslais ir mokesčių neutralumo principo. Didesnė nacionalinių mokesčių sistemų konvergencija paskatins gerokai mažesnes išlaidas ir administracinę naštą įmonėms, veikiančioms Sąjungoje tarpvalstybiniu mastu. Nors apmokestinimo politika priklauso nacionalinei kompetencijai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, turėtų vieningai leisti direktyvas dėl valstybių narių tokių apmokestinimo įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą lengvinant tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubą apmokestinimą ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos apmokestinimo ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti;
(2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną ir kurioje įmonės turi nuolatinę buveinę. Atsižvelgiant į skaitmeninius verslo aplinkos pokyčius, reikia užtikrinti, kad su įmonėmis, gaunančiomis pelną valstybėje narėje, kurioje jos neturi fizinės nuolatinės buveinės, tačiau turi skaitmeninę nuolatinę buveinę, turėtų būti elgiamasi taip pat, kaip ir su įmonėmis, turinčiomis fizinę nuolatinę buveinę. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą lengvinant tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubą apmokestinimą ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos apmokestinimo ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti. Konsolidacija yra esminis BKPMB sistemos elementas, nes didžiausių mokestinių kliūčių, su kuriomis Sąjungoje susiduria tos pačios grupės įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu, klausimus galima spręsti tik tokiu būdu. Užtikrinant konsolidaciją pašalinami vidinių grupės sandorių kainodaros formalumai ir dvigubas apmokestinimas;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus;
(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Įgyvendinus BKPMB visose valstybėse narėse būtų užtikrinta, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir kur įmonės turi nuolatinę buveinę. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus. Bendrosios rinkos veikimo gerinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Pradėjus taikyti BKPMB būtų užtikrintas geresnis ekonomikos augimas ir Sąjungoje būtų sukurta daugiau darbo vietų, nes būtų sumažinta žalinga įmonių mokesčių konkurencija;
__________________
__________________
7 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011)0121 galutinis/2.
7 2011 m. spalio 3 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011)0121 galutinis/2.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  2017 m. rugsėjo 21 d. komunikate „Sąžininga ir veiksminga apmokestinimo sistema Europos Sąjungos bendrajai skaitmeninei rinkai“ Komisija mano, kad BKPMB gali pasiūlyti pagrindą, kaip spręsti mokesčių klausimus, kylančius skaitmeninėje ekonomikoje.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų įsigalioti bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas;
(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, labai svarbu užtikrinti, kad Direktyva dėl bendros pelno mokesčio bazės ir Direktyva dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės įsigaliotų vienu metu. Kadangi toks sistemos pasikeitimas – svarbus žingsnis kuriant vidaus rinką, ir norint ją nuo pradžių tinkamai įgyvendinti, reikalingas lankstumas. Todėl, kadangi vidaus rinka apima visas valstybes nares, BKPMB turėtų būti nustatyta visose valstybėse narėse. Jei Tarybai nepavyksta priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB, Komisija turėtų paskelbti naują pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsnį, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima būtinus teisės aktus. Valstybės narės turėtų inicijuoti tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip kraštutinę priemonę, ir šis bendradarbiavimas bet kuriuo metu turėtų būti atviras nedalyvaujančioms valstybėms narėms laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Tenka apgailestauti, kad nebuvo atliktas joks pasiūlymų dėl BPMB ar BKPMB išsamus įvertinimas siekiant nustatyti valstybių narių pelno mokesčio pajamų poveikį pagal šalis.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Be to, kad būtų užtikrintas dviejų BKPMB iniciatyvos etapų suderinamumas, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos įmonėms, kurios būtų laikomos grupe, jeigu būtų įgyvendinta visa iniciatyva. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles;
(5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti iš pradžių privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi pradinė 750 mln. EUR dydžio viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Kadangi šioje direktyvoje nustatomas naujas visų Sąjungos įmonių pelno mokesčio bazės standartas, viršutinė riba turėtų būti sumažinta iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, pirmuoju etapu turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Kita vertus, nėra taip svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Šį aspektą būtų geriau įtraukti į dvišales mokesčių sutartis ir nacionalinę teisę dėl jo sudėtingos sąveikos su tarptautiniais susitarimais;
(6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Tarptautinės įmonės pernelyg dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į palankias mokesčių sistemas prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nustačius nuolatinės buveinės sąvoką būtų nustatyta tiksli privaloma kriterijų, kuriuos tarptautinė įmonė turi atitikti, jei nori įrodyti, jog yra įsisteigusi tam tikroje šalyje, apibrėžtis. Tokiu būdu tarptautinės įmonės bus priverstos sąžiningai mokėti mokesčius. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Taip pat svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Jeigu dėl sandorių kainodaros pelnas imamas perkelti į jurisdikciją, kurioje taikomi maži mokesčiai, teikiama pirmenybė sistemai, pagal kurią pelnas skiriamas taikant proporcingo paskirstymo formulę. Sąjunga, priėmusi tokią sistemą, gali nustatyti tarptautinį modernaus ir veiksmingo įmonių apmokestinimo standartą. Komisija turėtų parengti pereinamojo etapo gairių projektą, kuriame, sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, paskirstymo formulė derinama su kitais priskyrimo metodais, o paskirstymo formulė galiausiai turėtų būti standartinis paskirstymo metodas. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą nustatyti Sąjungos mokesčių sutarties pavyzdį, kuris visiškai pakeistų tūkstančius kiekvienos valstybės narės sudarytų dvišalių sutarčių.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  skaitmeninės prekės dažnai būna labai mobilios ir nematerialios. Iš tyrimų matyti, kad skaitmeninis sektorius labai susijęs su agresyvaus mokesčių planavimo praktika, nes daugelis verslo modelių nereikalauja fizinės infrastruktūros, kad būtų vykdomi sandoriai su klientais ir gaunamas pelnas. Dėl to didžiausios skaitmeninės įmonės gali iš savo pajamų mokėti beveik nulio dydžio mokesčius. Neturint galimybės apmokestinti skaitmeninių tarptautinių įmonių, valstybių narių iždas netenka milijardų eurų mokestinių pajamų. Siekiant kovoti su ta tikra ir rimta socialine neteisybe, dabartinę pelno mokesčio teisę reikia išplėsti ir į ją įtraukti naują įmonės nuolatinės buveinės sąsają, pagrįstą reikšminga skaitmenine veikla. Panašiems verslo modeliams reikia vienodų veiklos sąlygų, kad nedarant žalos skaitmeninio sektoriaus galimybėms būtų sprendžiami su mokesčiais susiję iššūkiai, atsirandantys skaitmeninimo aplinkybėmis. Šiuo klausimu ypatingą dėmesį reikėtų skirti EPBO veiklai, susijusiai su tarptautiniu mastu suderintu taisyklių rinkiniu;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  apmokestinamos pajamos turėtų būti sumažinamos, atėmus verslo išlaidas ir tam tikrus kitus straipsnius. Į atskaitomas verslo išlaidas paprastai įtraukiamos visos su pardavimu susijusios išlaidos ir su gamyba, priežiūra ir pajamų užtikrinimu susijusios išlaidos. Siekiant remti ekonomikos inovacijas ir modernizuoti vidaus rinką turėtų būti numatyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų atskaitymai, įskaitant itin didelius atskaitymus; šie atskaitymai turėtų būti pripažįstami kaip išlaidos tais metais, kai jos patiriamos (išskyrus nekilnojamąjį turtą). Mažos pradedančiosios įmonės, išskyrus asocijuotąsias įmones, kurios pasižymi itin dideliu novatoriškumu (kategorija, visų pirma apimanti pradedančiąsias įmones), turėtų būti remiamos taikant padidintą itin didelį atskaitymą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat turėtų būti sudarytas neatskaitomų išlaidų sąrašas;
(8)  apmokestinamos pajamos turėtų būti sumažinamos, atėmus verslo išlaidas ir tam tikrus kitus straipsnius. Į atskaitomas verslo išlaidas paprastai įtraukiamos visos su pardavimu susijusios išlaidos ir su gamyba, priežiūra ir pajamų užtikrinimu susijusios išlaidos. Siekiant remti ekonomikos inovacijas ir modernizuoti vidaus rinką, mokesčių mokėtojai turėtų gauti mokesčių lengvatų, skiriamų dėl tikrųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros personalo, subtiekėjų, laikinųjų ir laisvai samdomų darbuotojų išlaidų, ir vykdyti atskaitymus; tie atskaitymai turėtų būti pripažįstami kaip išlaidos tais metais, kai jos patiriamos (išskyrus nekilnojamąjį turtą). Siekiant išvengti netinkamo atskaitymų taikymo, būtina aiškiai apibrėžti tikrąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat turėtų būti sudarytas neatskaitomų išlaidų sąrašas;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  iš pastarųjų tarptautinio apmokestinimo pokyčių matyti, kad siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, įmonių grupės vis dažniau imasi mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų, dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas. Todėl norint pašalinti tokią praktiką, būtina riboti palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymą. Šiomis aplinkybėmis palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymas turėtų būti leidžiamas be apribojimų, jeigu šios išlaidos gali būti įskaitomos į apmokestinamąsias palūkanų (ir kitas finansines) pajamas. Vis dėlto bet kokiam palūkanų išlaidų perviršiui turėtų būti taikomi atskaitymo apribojimai, kurie būtų nustatomi remiantis mokesčio mokėtojo apmokestinamosiomis pajamomis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA);
(9)  iš pastarųjų tarptautinio apmokestinimo pokyčių matyti, kad siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, įmonių grupės vis dažniau imasi mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų, dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas. Todėl norint pašalinti tokią praktiką, būtina riboti palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymą. Šiomis aplinkybėmis palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymas turėtų būti leidžiamas be apribojimų, jeigu šios išlaidos gali būti įskaitomos į apmokestinamąsias palūkanų (ir kitas finansines) pajamas. Vis dėlto bet kokiam palūkanų išlaidų perviršiui turėtų būti taikomi atskaitymo apribojimai, kurie būtų nustatomi remiantis mokesčio mokėtojo apmokestinamosiomis pajamomis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį, galėtų dar labiau apriboti palūkanų ir kitų finansinių išlaidų atskaitymą.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  tai, kad už paskolas mokamos palūkanos atskaitomos iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės, kai taip nėra pelno paskirstymo atveju, sukuria užtikrintą pranašumą skolų, o ne nuosavo kapitalo finansavimui. Atsižvelgiant į dėl to kylančią įmonių įsiskolinimo riziką, labai svarbu nustatyti priemones, kurios pašalintų dabartinį nusistatymą prieš nuosavo kapitalo finansavimą. Todėl numatyta mokesčio mokėtojams suteikti augimo ir investicijų skatinimo lengvatą, pagal kurią mokesčio mokėtojo nuosavo kapitalo didinimai turėtų būti atskaitomi iš mokesčio bazės, jeigu atitinkamos tam tikros sąlygos. Todėl būtų labai svarbu užtikrinti, kad sistema nenukentėtų nuo grandininio poveikio ir šiuo tikslu būtų būtina neįtraukti mokesčio vertės į mokesčio mokėtojo dalyvavimą asocijuotosiose įmonėse. Galiausiai, kad lengvatos schema būtų pakankamai griežta, taip pat būtų reikalaujama nustatyti kovos su mokesčio vengimo taisykles;
(10)  tai, kad už paskolas mokamos palūkanos atskaitomos iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės, kai taip nėra pelno paskirstymo atveju, sukuria užtikrintą pranašumą skolų, o ne nuosavo kapitalo finansavimui. Atsižvelgiant į dėl to kylančią įmonių įsiskolinimo riziką, labai svarbu nustatyti priemones, kurios pašalintų dabartinį nusistatymą prieš nuosavo kapitalo finansavimą, apribojant galimybę atskaityti už paskolas mokamas palūkanas iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės. Tokia palūkanų apribojimo taisyklė yra tinkama ir pakankama priemonė tam tikslui pasiekti.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  siekiant neskatinti perkelti pasyviųjų (daugiausia finansinių) pajamų iš dideliu tarifu apmokestinamų įmonių, nuostoliai, kuriuos tokios įmonės gali patirti mokestinių metų pabaigoje turėtų būti laikomi daugiausia susiję su prekybos veiklos rezultatais. Remiantis šia prielaida, mokesčio mokėtojams turėtų būti leidžiama nuostolius perkelti į būsimą laikotarpį neribotą laiką be apribojimų ir įtraukti į per metus atskaitomą sumą. Kadangi nuostolių perkėlimu į būsimą laikotarpį siekiama užtikrinti, kad mokesčio mokėtojas sumokėtų savo realių pajamų mokesčius, nėra priežasties nustatyti perkėlimo į būsimą laikotarpį termino. Kalbant apie nuostolių perkėlimą į ankstesnį laikotarpį, tokios taisyklės nustatyti nereikia, nes tai yra palyginti reta valstybių narių praktika ir dėl jos gali pernelyg padidėti sudėtingumas. Be to, turėtų būti nustatyta kovos su piktnaudžiavimu nuostata, kad būtų užkirstas kelias, kliudoma mėginimams apeiti nuostolių atskaitymo taisykles perkant nuostolingas įmones arba su tuo kovojama;
(12)  siekiant neskatinti perkelti pasyviųjų (daugiausia finansinių) pajamų iš dideliu tarifu apmokestinamų įmonių, nuostoliai, kuriuos tokios įmonės gali patirti mokestinių metų pabaigoje turėtų būti laikomi daugiausia susiję su prekybos veiklos rezultatais. Remiantis šia prielaida, mokesčio mokėtojams turėtų būti leidžiama nuostolius perkelti į būsimą laikotarpį penkerių metu laikotarpiui apribojant ir įtraukiant į per metus atskaitomą sumą. Kalbant apie nuostolių perkėlimą į ankstesnį laikotarpį, tokios taisyklės nustatyti nereikia, nes tai yra palyginti reta valstybių narių praktika ir dėl jos gali pernelyg padidėti sudėtingumas. Tarybos direktyva (ES) 2016/11641a nustatoma bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, kad būtų užkirstas kelias, kliudoma mėginimams apeiti nuostolių atskaitymo taisykles perkant nuostolingas įmones arba su tuo kovojama; Taikant šią direktyvą turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į tą bendrąją taisyklę.
_________________
1a 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  kad būtų palengvintos įmonių pinigų srautų sąlygos – pavyzdžiui, kompensuojant pradedančiosios įmonės nuostolius vienoje valstybėje narėje pelnu kitoje valstybėje narėje – ir skatinti tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, mokesčio mokėtojai turėtų turėti teisę laikinai atsižvelgti į nuostolius, kuriuos patiria jų tiesioginės patronuojamosios įmonės ir nuolatinės buveinės, esančios kitose valstybėse narėse. Šiuo tikslu valstybėje narėje esanti patronuojančioji įmonė arba pagrindinė buveinė turėtų galėti konkrečiais mokestiniais metais atskaityti iš savo mokesčio bazės nuostolius, kuriuos tais pačiais mokestiniais metais patyrė jos tiesioginės kitoje valstybėje narėje esančios patronuojamosios įmonės arba nuolatinės buveinės atsižvelgiant į turimą kapitalo dalį. Tuomet patronuojančioji įmonė, atsižvelgdama į anksčiau atskaitytą nuostolių sumą, prie savo mokesčio bazės turėtų iš naujo pridėti vėlesnį pelną, kurį gauna tos tiesioginės patronuojamosios įmonės arba nuolatinės buveinės. Kadangi yra gyvybiškai svarbu išsaugoti nacionalines mokestines pajamas, atskaityti nuostoliai taip pat turėtų būti automatiškai įtraukti, jei taip nebuvo tam tikrą metų skaičių arba jeigu reikalavimai, keliami tiesioginei patronuojamajai įmonei arba nuolatinei buveinei, nebeatitinkami;
Išbraukta.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  labai svarbu nustatyti atitinkamas kovos su mokesčio vengimu priemones, kad būtų sustiprintos bendros bazės taisyklės, kuriomis apsisaugoma nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos. Konkrečiai, į sistemą reikėtų įtraukti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių mokesčio vengimo praktikai mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad taikant bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles kovojama su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nebuvo taikomos specialiai skirtos nuostatos, jomis šalinami trūkumai, kurie neturėtų daryti poveikio specialių kovos su mokesčio vengimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos netikriems susitarimams. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalies viduje, tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje ir tarpvalstybiniu mastu,kai yra susijusių įmonių, įsisteigusių trečiosiose šalyse, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai nesiskirtų;
(15)  labai svarbu nustatyti atitinkamas kovos su mokesčio vengimu priemones, kad būtų sustiprintos bendros bazės taisyklės, kuriomis apsisaugoma nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos. Konkrečiai, į sistemą reikėtų įtraukti tvirtą ir veiksmingą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių mokesčio vengimo praktikai mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad taikant bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles kovojama su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nebuvo taikomos specialiai skirtos nuostatos, jomis šalinami trūkumai, kurie neturėtų daryti poveikio specialių kovos su mokesčio vengimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos netikriems susitarimams. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalies viduje, tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje ir tarpvalstybiniu mastu, kai yra susijusių įmonių, įsisteigusių trečiosiose šalyse, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai nesiskirtų;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis dažniausiai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abiejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje neįtraukiant jų į mokesčių bazę kitoje valstybėje, tokia padėtis veikia vidaus rinką iškraipydama jos mechanizmus ir sudarydama spragas, kurios leidžia klestėti mokesčio vengimo praktikai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda dėl nacionalinių tam tikrų rūšių subjektų arba finansinių mokėjimų teisinio vertinimo skirtumų, jų paprastai neatsiranda tarp įmonių, kurios apskaičiuodamos savo mokesčio bazę taiko bendras taisykles. Tačiau neatitikimų atsirastų sąveikaujant bendros bazės sistemoms ir nacionalinėms arba trečiosios šalies pelno mokesčio sistemoms. Siekiant panaikinti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susitarimus, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų neatitinkančių sistemų jurisdikcijų turėtų neleisti atlikti mokėjimo atskaitymo arba užtikrinti, kad atitinkamos pajamos būtų įtraukiamos į pelno mokesčio bazę;
(17)  atsižvelgiant į tai, kad šalių ir filialų mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis dažniausiai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abiejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje neįtraukiant jų į mokesčių bazę kitoje valstybėje, tokia padėtis veikia vidaus rinką iškraipydama jos mechanizmus ir sudarydama spragas, kurios leidžia klestėti mokesčio vengimo praktikai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda dėl nacionalinių tam tikrų rūšių subjektų arba finansinių mokėjimų teisinio vertinimo skirtumų, jų paprastai neatsiranda tarp įmonių, kurios apskaičiuodamos savo mokesčio bazę taiko bendras taisykles. Tačiau neatitikimų atsirastų sąveikaujant bendros bazės sistemoms ir nacionalinėms arba trečiosios šalies pelno mokesčio sistemoms. Siekiant panaikinti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos arba susijusių schemų neatitikimus, Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos taisyklės dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais ir atvirkštiniais pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimų atvejais. Taikant šią direktyvą turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į tas taisykles.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama taikyti papildomas kovos su mokesčių vengimu priemones, siekiant sumažinti neigiamą pelno perkėlimo į trečiąsias mažų mokesčių šalis, kurios nebūtinai automatiškai keičiasi informacija apie mokesčius pagal Sąjungos standartus, poveikį;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)  valstybės narės turėtų įgyvendinti baudų už įmonių padarytus nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus sistemą, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, ir apie tai turėtų pranešti Komisijai;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) išsamių kovos su mokesčio vengimu taisyklių patvirtinimą tam tikrose srityse, susijusiose su augimo ir investicijų skatinimo lengvata; iv) išsamesnę nuomojamo turto teisinės ir ekonominės nuosavybės sąvokų apibrėžtį; v) nuomos įmokų kapitalo ir palūkanų elementų ir nuomojamo turto nuvertėjimo bazės apskaičiavimą; taip pat vi) tikslesnį ilgalaikio turto, kuriam taikomas nuvertėjimas, kategorijų nustatymą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(19)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) išsamesnę nuomojamo turto teisinės ir ekonominės nuosavybės sąvokų apibrėžtį; iv) nuomos įmokų kapitalo ir palūkanų elementų ir nuomojamo turto nuvertėjimo bazės apskaičiavimą; v) tikslesnį ilgalaikio turto, kuriam taikomas nuvertėjimas, kategorijų nustatymą, ir vi) pereinamojo etapo gairių, kuriose sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus paskirstymo formulė suderinama su kitais priskyrimo metodais, paskelbimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  Komisija turėtų stebėti vienodą šios direktyvos įgyvendinimą, kad kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos neįgyvendintų skirtingų sistemų. Be to, tai, kad Sąjungos nepriimtos suderintos apskaitos taisyklės, neturėtų suteikti naujų galimybių mokesčių planavimui ir arbitražui. Todėl suderinus apskaitos taisykles, būtų galima sustiprinti bendrą sistemą, ypač jeigu ir kai ta sistema taikoma visoms Sąjungos įmonėms;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus,
(23)  kadangi šioje direktyvoje reikšmingai pakeistos pelno mokesčio taisyklės, Komisija turėtų atlikti nuodugnų šios direktyvos taikymo praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo įvertinimą ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje įgyvendinimo ataskaitoje turėtų būti nurodyti bent šie duomenys: šioje direktyvoje numatytos apmokestinimo sistemos poveikis valstybių narių pajamoms, sistemos pranašumai ir trūkumai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, poveikis teisingam mokesčių rinkimui valstybėse narėse, poveikis visai vidaus rinkai, ypatingą dėmesį skiriant galimam įmonių konkurencijos iškraipymui dėl naujų šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, ir įmonių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius. Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus 10 metų po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus,
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šia direktyva nustatoma tam tikrų įmonių bendros apmokestinimo bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės.
1.  Šioje direktyvoje nustatoma tam tikrų įmonių bendra apmokestinimo Sąjungoje bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, ir priemonių, susijusių su tarptautiniu siūlomos mokesčių sistemos aspektu.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:
1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines ir skaitmenines nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR;
c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR. Ta viršutinė riba sumažinama iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalis
3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c arba d punktuose nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse, penkerius mokestinius metus. Jeigu nepranešama apie nutraukimą, kaip nurodyta 65 straipsnio 3 dalyje, šis laikotarpis automatiškai pratęsiamas kitam penkerių metų mokestiniam laikotarpiui. Kiekvieną kartą pratęsiant šį laikotarpį turi būti atitinkamos 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos.
3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c ar d punktuose nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalis
4.  Šios direktyvos taisyklės netaikomos laivybos įmonėms, kurioms nustatyta speciali mokesčių tvarka. Siekiant nustatyti įmones, kurios yra tos pačios grupės narės, kaip nurodyta 3 straipsnyje, atsižvelgiama į laivybos įmonę, kuriai nustatyta speciali mokesčių tvarka.
Išbraukta.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  teisę naudotis daugiau negu 50 % balsavimo teisių; taip pat
a)  teisę naudotis balsavimo teisėmis, viršijant 50 %; taip pat
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
(12)  skolinimosi išlaidos – visų formų skolos palūkanų išlaidos, kitos išlaidos, ekonomiškai lygiavertės palūkanoms ir išlaidoms, susijusioms su finansavimo pritraukimu, kaip nustatyta nacionalinėje teisėję, be kita ko, mokėjimai pagal paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti paskirstant pelną, apskaičiuotos palūkanos, gaunamos už konvertuojamąsias obligacijas ir nulinės atkarpos obligacijas, mokėjimai pagal alternatyvias finansavimo priemones, finansinės nuomos mokėjimų finansinių išlaidų elementas, į atitinkamo turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos, arba kapitalizuotų palūkanų amortizacija, sumos, apskaičiuotos pagal finansavimo pelną pagal sandorių kainodaros taisykles, sąlyginių palūkanų sumos pagal išvestines finansines priemones arba apsidraudimo susitarimus, susijusius su subjekto paskolomis, sąlyginės pajamos, gautos padidinus grynąjį nuosavą kapitalą, kaip nurodyta šios direktyvos 11 straipsnyje, tam tikras su paskolomis susijęs gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl užsienio valiutos kurso ir priemonės, susijusios su finansavimo pritraukimu, garantijų mokesčiai už finansavimo susitarimus, administravimo mokesčiai ir panašios išlaidos, susijusios su lėšų pasiskolinimu;
12)  skolinimosi išlaidos – visų formų skolos palūkanų išlaidos, kitos išlaidos, ekonomiškai lygiavertės palūkanoms ir išlaidoms, susijusioms su finansavimo pritraukimu, kaip nustatyta nacionalinėje teisėję, be kita ko, mokėjimai pagal paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti paskirstant pelną, apskaičiuotos palūkanos, gaunamos už konvertuojamąsias obligacijas ir nulinės atkarpos obligacijas, mokėjimai pagal alternatyvias finansavimo priemones, finansinės nuomos mokėjimų finansinių išlaidų elementas, į atitinkamo turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos, arba kapitalizuotų palūkanų amortizacija, sumos, apskaičiuotos pagal finansavimo pelną pagal sandorių kainodaros taisykles, sąlyginių palūkanų sumos pagal išvestines finansines priemones arba apsidraudimo susitarimus, susijusius su subjekto paskolomis, tam tikras su paskolomis susijęs gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl užsienio valiutos kurso ir priemonės, susijusios su finansavimo pritraukimu, garantijų mokesčiai už finansavimo susitarimus, administravimo mokesčiai ir panašios išlaidos, susijusios su lėšų pasiskolinimu;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 30 a punktas (naujas)
30a)  nebendradarbiaujanti mokesčių jurisdikcija – jurisdikcija, kuri atitinka šiuos kriterijus:
a)  jurisdikcija neatitinka tarptautinių skaidrumo standartų;
b)  šioje jurisdikcijoje yra galimų lengvatinių režimų;
c)  šioje jurisdikcijoje veikia mokesčių sistema, kurioje nėra pelno mokesčio arba jis yra beveik lygus nuliui;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 30 b punktas (naujas)
30b)  ekonominis pagrindas – duomenys, apimantys ir skaitmeninę ekonomiką, kuriais remiantis įmonę galima apmokestinti pagal faktinius kriterijus, pvz., jos padalinio turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, valdymo savarankiškumą, teisinį tikrumą, gaunamą pelną ir, kai tinka, turto sudedamųjų dalių pobūdį;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 30 c punktas (naujas)
30c)  priedangos įmonė – bet koks juridinis asmuo, kuris neturi ekonominio pagrindo ir yra įsteigtas vien mokesčių tikslais;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 30 d punktas (naujas)
30d)  autorinės išlaidos – bet kokios rūšies išlaidos, mokamos kaip atlygis už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir programinę įrangą, autoriaus teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už informaciją, susijusią su pramonine, komercine ar moksline patirtimi, arba už naudojimąsi bet kokiu kitu nematerialiuoju turtu; mokėjimai už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga yra laikomi autorinėmis išlaidomis;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 30 e punktas (naujas)
30e)  sandorių kainos – kainos, kuriomis viena įmonė perleidžia materialųjį arba nematerialųjį turtą arba teikia paslaugas susijusioms įmonėms;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 31 punktas
(31)  šalių mokestinės tvarkos neatitikimas – mokesčio mokėtojo ir asocijuotosios įmonės arba šalių struktūrinio susitarimo tarpusavio padėtis skirtingose mokesčių jurisdikcijose, kai dėl finansinės priemonės arba subjekto teisinio kvalifikavimo arba dėl komercinio vieneto įsteigimo kaip nuolatinės buveinės traktavimo skirtumų kyla tokie padariniai:
31)  šalių mokestinės tvarkos neatitikimas – šalių mokestinės tvarkos neatitikimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1164 2 straipsnio 9 punkte;
a)  tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi iš mokesčio bazės tiek jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje jurisdikcijoje (dvigubas atskaitymas); arba
b)  mokėjimas atskaitomas iš mokesčio bazės jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to paties mokėjimo kitoje jurisdikcijoje (atskaitymas neįtraukiant); arba
c)  jeigu dėl komercinio vieneto įsteigimo kaip nuolatinės buveinės traktavimo skirtumų, pajamos, kurių šaltinis yra vienoje jurisdikcijoje, neapmokestinamos atitinkamai tų pačių pajamų neįtraukiant mokesčių tikslais kitoje jurisdikcijoje (neapmokestinimas neįtraukiant).
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda tik tuo atveju, jeigu tas pats atskaitytas mokėjimas, patirtos išlaidos arba nuostoliai dviejose jurisdikcijose viršija pajamų, įtraukiamų abiejose jurisdikcijose ir priskiriamų tam pačiam šaltiniui, sumą.
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimą taip pat sudaro finansinės priemonės perkėlimas pagal struktūrinį susitarimą, kurio šalis yra mokesčio mokėtojas, jei laikoma, kad pagrindinį perkeltos finansinės priemonės pelną mokesčio tikslais tuo pat metu gavo daugiau nei viena susitarimo šalis, kurios yra rezidentės mokesčių tikslais skirtingose jurisdikcijose, todėl kyla tokie padariniai:
a)  mokėjimas, susijęs su pagrindiniu pelnu, atskaitomas atitinkamai jo neįtraukiant mokesčio tikslais, jeigu pagrindinis pelnas neįtraukiamas į vienos iš susitarimo šalių apmokestinamąsias pajamas; arba
b)  prie šaltinio išskaityto mokesčio, taikomo mokėjimui dėl perkeltos finansinės priemonės, lengvata taikoma daugiau nei vienai susitarimo šaliai;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 32 punktas
(32)  struktūrinis susitarimas – susitarimas, susijęs su šalių mokestinės tvarkos neatitikimu, jeigu mokestinės tvarkos neatitikimo kaina nustatyta susitarimo sąlygose, arba susitarimas sudarytas taip, kad atsirastų mokestinės tvarkos neatitikimas, jeigu mokesčio mokėtojas arba asocijuotoji įmonė pagrįstai negalėjo žinoti apie šalių mokestinės tvarkos neatitikimą ir nepasidalijo su šalių mokestinės tvarkos neatitikimu susijusios mokestinės naudos vertės;
Išbraukta.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 33 a punktas (naujas)
33a)  skaitmeninė nuolatinė buveinė – svarbus skaitmeninis mokesčio mokėtojo, kuris teikia paslaugas, skirtas vartotojams arba įmonėms jurisdikcijoje, dalyvavimas toje jurisdikcijoje pagal 5 straipsnio 2a dalyje nustatytus kriterijus;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipos 33 b punktas (naujas)
33b)  Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas (TIN) – Komisijos 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate, apimančiame veiksmų planą, skirtą kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti, nurodytas numeris;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 pastraipa
Pagal 66 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kad nustatytų kitų sąvokų apibrėžtis.
Pagal 66 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kad atnaujintų dabartines apibrėžtis arba nustatytų kitų sąvokų apibrėžtis.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę vietą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma:
1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę, kuri apima skaitmeninę nuolatinę buveinę, kitoje jurisdikcijoje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę verslo ar skaitmeninę veiklą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma:
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  skaitmeninė platforma arba bet koks kitas skaitmeninio verslo modelis grindžiamas duomenų rinkimu ir jų naudojimu komerciniais tikslais.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jeigu mokesčių mokėtojas, kuris yra rezidentas vienoje jurisdikcijoje, suteikia prieigą prie skaitmeninės platformos, pvz., elektroninės taikomosios programos, duomenų bazės, elektroninės prekyvietės ar saugojimo vietos, arba ją teikia arba teikia paieškos sistemą arba reklamos paslaugas interneto svetainėje arba elektroninėje taikomojoje programoje, laikoma, kad tas mokesčių mokėtojas turi nuolatinę buveinę valstybėje narėje, kuri nėra jurisdikcija, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, jeigu bendra mokesčių mokėtojo ar asocijuotosios įmonės pajamų suma, kurią jis gavo iš pirmiau minėtų skaitmeninių platformų bendrovės nerezidentės jurisdikcijoje, viršija 5 000 000 EUR per metus ir kai tenkinamos šios sąlygos:
a)  ne mažiau kaip 1000 registruotų individualių vartotojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kuri nėra jurisdikcija, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais, ir kurie įsiregistravo mokesčių mokėtojo skaitmeninėje platformoje arba joje apsilankė;
b)  ne mažiau kaip 1000 su klientais ar vartotojais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta tais mokestiniais metais buvo bendrovės nerezidentės jurisdikcijoje, per mėnesį sudarytų skaitmeninių sutarčių;
c)  mokesčio mokėtojo per mokestinius metus surinkto skaitmeninio turinio kiekis viršija 10 % grupės bendro saugomo skaitmeninio turinio.
Komisijai pagal 66 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą, pagal tarptautiniuose susitarimuose pasiektą pažangą pritaikant šios dalies a, b ir c punktuose nurodytus veiksnius.
Jeigu, be šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos pajamų ribos, vienas ar daugiau iš trijų šios dalies a, b ir c punktuose nurodytų skaitmeninių veiksnių yra taikomi mokesčio mokėtojui atitinkamoje valstybėje narėje, laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę toje valstybėje narėje.
Mokesčių mokėtojas turi pateikti mokesčių institucijoms informaciją, svarbią pagal šį straipsnį nustatant nuolatinę buveinę arba skaitmeninę nuolatinę buveinę.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Be sumų, kurios pagal 2 dalį yra atskaitomos kaip išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kiekvienais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas taip pat gali išskaičiuoti papildomus 50 % tokių išlaidų (išskyrus su kilnojamuoju materialiuoju ilgalaikiu turtu susijusias išlaidas), patirtų tais metais. Jeigu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos viršija 20 000 000 EUR, mokesčių mokėtojas gali išskaičiuoti 25 % viršijančios sumos.
Kai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų suma neviršija 20 000 000 EUR ir kuri yra susijusi su personalu, įskaitant darbuotojų, subtiekėjų, laikinųjų ir laisvai samdomų darbuotojų atlyginimais, mokesčių mokėtojui nuo patirtų išlaidų suteikiamas 10 % mokesčio kreditas.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Nukrypdamas nuo 1 pastraipos, mokesčio mokėtojas gali atskaityti 100 % mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų, jeigu jos neviršija 20 000 000 EUR, jeigu mokesčio mokėtojas atitinka visas šias sąlygas:
Išbraukta.
a)  jis yra nebiržinė įmonė, turinti mažiau kaip 50 darbuotojų, o jo metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 10 000 000 EUR;
b)  jis nėra registruotas ilgiau negu penkerius metus. Jeigu mokesčio mokėtojui netaikomas registravimo reikalavimas, galima laikyti, kad penkerių metų laikotarpis prasideda tada, kai įmonė pradeda vykdyti ekonominę veiklą arba kai jai pradedamas taikyti įsipareigojimas mokėti mokestį;
c)  jis nesukurtas per susijungimą;
d)  jis neturi asocijuotosios įmonės.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnis
[...]
Išbraukta.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  50 % reprezentacinių išlaidų, neviršijančių [x] % pajamų sumos tais mokestiniais metais;
b)  50 % įprastų ir būtinų reprezentacinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su mokesčių mokėtojo verslu arba su juo pačiu, neviršijančių [x] % pajamų sumos tais mokestiniais metais;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  nepaskirstytųjų pajamų perkėlimas į rezervą, kuris yra įmonės nuosavo kapitalo dalis;
c)  nepaskirstytųjų pajamų perkėlimas į rezervą, kuris sudaro bendrovės nuosavo kapitalo dalį, išskyrus pelną, kurį kooperatinės bendrovės ir kooperatinis konsorciumas perkėlė į rezervą, vykdant dabartinę bendrovės veiklą ir jai pasibaigus pagal nacionalines mokesčių taisykles;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 pastraipos j a punktas (naujas)
ja)  gavėjų, esančių šalyse, kurios įtrauktos į ES mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų (vadinamųjų mokesčių rojų) sąrašą, išlaidos;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Atskaitomos didesnės skolinimosi išlaidos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, neviršijančios 30 % mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba neviršijančios 3 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė.
Atskaitomos didesnės skolinimosi išlaidos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, neviršijančios 10% mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba neviršijančios 1 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Pagal šį straipsnį, jeigu mokesčio mokėtojui leidžiama arba jam reikia veikti grupės vardu, kaip apibrėžta nacionalinėse grupės apmokestinimo sistemos taisyklėse, mokesčio mokėtoju laikoma visa grupė. Tokiomis aplinkybėmis didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojamos visos grupės lygmeniu. 3 000 000 EUR suma numatoma visai grupei.
Pagal šį straipsnį, jeigu mokesčio mokėtojui leidžiama arba jam reikia veikti grupės vardu, kaip apibrėžta nacionalinėse grupės apmokestinimo sistemos taisyklėse, mokesčio mokėtoju laikoma visa grupė. Tokiomis aplinkybėmis didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojamos visos grupės lygmeniu. 1 000 000 EUR suma numatoma visai grupei.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 6 dalis
6.  Didesnės skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti konkrečiais mokestiniais metais perkeliamos be laiko apribojimo.
6.  Didesnės skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti konkrečiais mokestiniais metais perkeliamos penkerių metų laikotarpiui.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a straipsnis (naujas)
14a straipsnis
Konkrečios išimtys
Kooperatyvų ir konsorciumų į rezervą atidėtos pajamos, atliekant tiek dabartinę bendrovės veiklą ir po jos galiojimo pabaigos, taip pat kooperatyvų ir konsorciumų išmokos jų pačių nariams, yra atskaitomos, kai mokesčių atskaitymas yra leidžiamas pagal nacionalinę mokesčių teisę.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnis
29 straipsnis
29 straipsnis
Perkėlimo apmokestinimas
Perkėlimo apmokestinimas
1.   Suma, lygiavertė perkelto turto rinkos vertei turto perkėlimo metu, atėmus jo vertę mokesčio tikslais, laikoma sukauptomis pajamomis šiomis aplinkybėmis:
Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos perkėlimo apmokestinimo taisyklės.
a)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;
b)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės vienoje valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę arba kitą nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo netenka teisės apmokestinti perkelto turto;
c)  jeigu mokesčio mokėtojas perkelia savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais į kitą valstybę narę arba į trečiąją šalį, išskyrus turtą, kuris lieka faktiškai susijęs su nuolatine buveine pirmojoje valstybėje narėje;
d)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinės buveinės vykdomą veiklą iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę arba trečiąją šalį, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo netenka teisės apmokestinti perkelto turto.
2.  Valstybė narė, į kurią perkeliamas turtas, rezidavimo vieta mokesčių tikslais arba nuolatinės buveinės vykdoma veikla, pripažįsta rinkos vertę, kurią mokesčio mokėtojo arba nuolatinės buveinės valstybė narė nustatė kaip pradinę turto vertę mokesčio tikslais.
3.  Šis straipsnis netaikomas perkeltam turtui, susijusiam su vertybinių popierių finansavimu, turtui, kuris pateikiamas kaip užstatas, arba kai turto perkėlimas vykdomas siekiant įvykdyti prudencinius kapitalo reikalavimus arba likvidumo valdymo tikslu ir kai numatyta turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę per 12 mėnesių laikotarpį.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
41 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, mokesčio mokėtojo rezidento arba mokesčio mokėtojo nerezidento nuolatinės buveinės mokestiniais metais patiriami nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus ir atskaitomi vėlesniais mokestiniais metais.
1.  Mokesčio mokėtojo rezidento arba mokesčio mokėtojo nerezidento nuolatinės buveinės mokestiniais metais patiriami nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus ir atskaitomi vėlesniais mokestiniais metais ne ilgiau kaip penkerių metų laikotarpiui.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 straipsnis
42 straipsnis
Išbraukta.
Nuostolių užskaita ir atskaitymo sugrąžinimas
1.  Mokesčio mokėtojas rezidentas, kuris pagal 41 straipsnį atskaitęs savo nuostolius dar gauna pelno, gali papildomai atskaityti tais pačiais mokestiniais metais savo tiesioginių reikalavimus atitinkančių patronuojamųjų įmonių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, arba kitose valstybėse narėse esančių nuolatinių buveinių patirtus nuostolius. Remiantis šio straipsnio 3 ir 4 dalimis, ši nuostolių užskaita suteikiama ribotam laikotarpiui.
2.  Atskaitymas yra proporcingas mokesčio mokėtojo rezidento turimai jo reikalavimus atitinkančių patronuojamųjų įmonių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, kapitalo daliai ir visam nuolatinių buveinių kapitalui. Sumažinus mokesčio mokėtojo rezidento mokesčio bazę, jokiu būdu negali būti gauta neigiama suma.
3.  Mokesčio mokėtojas rezidentas prie mokesčio bazės turi vėl pridėti vėlesnį pelną (sumą, ne didesnę negu anksčiau atskaityta nuostolio suma), kurį gavo jo reikalavimus atitinkančios patronuojamosios įmonės, nurodytos 3 straipsnio 1 dalyje, arba nuolatinės buveinės.
4.  Remiantis 1 ir 2 dalimi atskaityti nuostoliai automatiškai vėl įtraukiami į mokesčio mokėtojo rezidento mokesčio bazę šiomis aplinkybėmis:
a)  jeigu nuostolių atskaitymo penktųjų metų pabaigoje pelnas nebuvo pakartotinai įtrauktas arba pakartotinai įtrauktas pelnas neatitinka visos atskaitytų nuostolių sumos;
b)  jeigu reikalavimus atitinkanti patronuojamoji įmonė, nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, yra parduota, uždaryta arba tapo nuolatine buveine;
c)  jeigu nuolatinė buveinė yra parduota, uždaryta arba tapo patronuojamąja įmone;
d)  jeigu patronuojančioji įmonė nebeatitinka 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
45 a straipsnis (naujas)
45a straipsnis
Veiksmingas mokesčių mokėjimas
Tol, kol galioja 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta ribinė vertė, valstybės narės stebi ir skelbia veiksmingą mažųjų ir vidutinių įmonių ir visose valstybėse narėse veikiančių daugiašalių įmonių mokesčių mokėjimą, kad valstybės narės Sąjungoje galėtų užtikrinti vienodas sąlygas panašioms bendrovėms ir sumažinti administracinę naštą bei išlaidas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Nukrypstant nuo 8 straipsnio c ir d punktų, mokesčio mokėtojas neatleidžiamas nuo mokesčio, taikomo pajamoms, kurias mokesčio mokėtojas gavo kaip paskirstytą pelną iš trečiojoje šalyje esančio subjekto arba kurias gavo perleisdamas trečiojoje šalyje esančio subjekto akcijas, jeigu tam subjektui jo šalyje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais, taikomas įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu pusė įstatymu nustatyto pelno mokesčio tarifo, kuris būtų taikomas to mokesčio mokėtojo tokioms užsienyje gautoms pajamoms valstybėje narėje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais.
Nukrypstant nuo 8 straipsnio c ir d punktų, mokesčio mokėtojas neatleidžiamas nuo mokesčio, taikomo pajamoms, kurios nebuvo gautos iš aktyvios verslo veiklos ir kurias mokesčio mokėtojas gavo kaip paskirstytą pelną iš trečiojoje šalyje esančio subjekto arba kurias gavo perleisdamas trečiojoje šalyje esančio subjekto akcijas, jeigu tam subjektui jo šalyje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais, taikomas įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu 15 proc., kuris būtų taikomas to mokesčio mokėtojo tokioms užsienyje gautoms pajamoms valstybėje narėje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu taikoma 1 dalis, mokesčio mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių įsipareigojimų valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos.
2.  Jeigu taikoma 1 dalis, mokesčio mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių įsipareigojimų valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos. Kad mokesčių mokėtojas galėtų naudotis atskaitymu, jis savo mokesčių administratoriams turi įrodyti, kad užsienyje gautos pajamos buvo gautos vykdant aktyvią verslo veiklą, o tai galėtų būti daroma pateikiant užsienio mokesčių institucijų išduotą sertifikatą.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
58 straipsnis
58 straipsnis
58 straipsnis
Bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė
Bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė
1.   Pagal šios direktyvos taisykles apskaičiuodama mokesčio bazę, valstybė narė neatsižvelgia į susitarimą ar kelis susitarimus, kurių sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos esmei ar tikslui, ir todėl, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, jie yra netikri. Susitarimas gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.
Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės.
2.  Taikant 1 dalį susitarimas arba keli susitarimai laikomi netikrais, jeigu jie nebuvo sukurti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.
3.  Susitarimas arba keli susitarimai, į kuriuos neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais vertinami atsižvelgiant į jų ekonominį turinį.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Subjektas arba nuolatinė buveinė, kurių pelnui netaikomas mokestis arba kuris yra neapmokestintas pagrindinės buveinės valstybėje narėje, laikoma kontroliuojamąja užsienio įmone, jei atitinka šias sąlygas:
Mokesčių mokėtojo valstybė narė subjektą arba nuolatinę buveinę, kurių pelnas neapmokestinamas arba kuris yra atleidžiamas nuo mokesčio toje valstybėje narėje, laiko kontroliuojamąja užsienio bendrove, jei tenkinamos šios sąlygos:
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  faktinis pelno mokestis, kurį nuo pelno sumokėjo subjektas arba nuolatinė buveinė, yra mažesnis nei pelno mokesčio, kuris būtų buvęs taikomas subjektui arba nuolatinei buveinei pagal šios direktyvos taisykles, ir faktinio pelno mokesčio, kurį nuo pelno sumokėjo subjektas arba nuolatinė buveinė, skirtumas.
b)  subjekto pelnui taikomas mažesnis nei 15 % pelno mokesčio tarifas; ta norma nustatoma remiantis pelnu, gautu prieš įgyvendinant veiksmus, kuriuos šios šalys taiko, kad sumažintų apmokestinamą bazę, kuriai taikoma norma; ta norma kiekvienais metais peržiūrima atsižvelgiant į pasaulio prekybos ekonominius pokyčius.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Taikant pirmos pastraipos b punktą, kai apskaičiuojamas pelno mokestis, kuris būtų taikomas subjekto pelnui pagal šią direktyvą mokesčio mokėtojo valstybėje narėje, į subjekto, kuriam mokestis netaikomas arba kuris yra neapmokestinamas kontroliuojamosios užsienio įmonės jurisdikcijoje, nuolatinės buveinės pajamas neatsižvelgiama.
Išbraukta.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu subjektas arba nuolatinė buveinė pagal pirmą pastraipą laikomi kontroliuojamąja užsienio įmone, subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytosioms pajamoms taikomas mokestis, kai jis susijęs su šiomis kategorijomis:
2.  Kai subjektas arba nuolatinė buveinė laikomi kontroliuojamąja užsienio bendrove pagal 1 dalį, mokesčių mokėtojo valstybė narė į mokesčio bazę įtraukia:
a)  subjekto nepaskirstytas pajamas arba nuolatinės buveinės pajamas, gautas iš šių kategorijų:
a)   (palūkanomis arba bet kokiomis kitomis panaudojus finansinį turtą gautomis pajamomis;
i)   (palūkanomis arba bet kokiomis kitomis panaudojus finansinį turtą gautomis pajamomis;
b)   autoriniais atlyginimais arba bet kokiomis kitomis pajamomis iš intelektinės nuosavybės;
ii)   autoriniais atlyginimais arba bet kokiomis kitomis pajamomis iš intelektinės nuosavybės;
c)   dividendais ir pajamomis iš akcijų perleidimo;
iii)   dividendais ir pajamomis iš akcijų perleidimo;
d)   pajamomis iš finansinės nuomos;
iv)   pajamomis iš finansinės nuomos;
e)   pajamomis iš draudimo, bankinės ir kitos finansinės veiklos;
v)   pajamomis iš draudimo, bankinės ir kitos finansinės veiklos;
f)   pajamomis iš sąskaitas faktūras išrašančių įmonių, kurios gauna su pardavimu ir paslaugomis susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš asocijuotųjų įmonių ir joms parduotų, ir kurios nekuria pridėtinės ekonominės vertės arba kuria nedidelę pridėtinę ekonominę vertę.
vi)   pajamomis iš sąskaitas faktūras išrašančių įmonių, kurios gauna su pardavimu ir paslaugomis susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš asocijuotųjų įmonių ir joms parduotų, ir kurios nekuria pridėtinės ekonominės vertės arba kuria nedidelę pridėtinę ekonominę vertę.
Pirma pastraipa netaikoma kontroliuojamajai užsienio įmonei, kuri yra rezidentė valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba kuri yra ten įsikūrusi, jeigu kontroliuojamoji užsienio įmonė įsteigta dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Taikant šį straipsnį, kontroliuojamosios užsienio įmonės veikla atspindi ekonominę realybę, jeigu jos veiklą vykdo atitinkamas darbuotojų skaičius, jai vykdyti naudojama atitinkama įranga, ji pagrįsta atitinkamu turtu ir jai vykdyti naudojamos atitinkamos patalpos.
Šis punktas netaikomas, kai kontroliuojamoji užsienio bendrovė vykdo faktinę ekonominę veiklą, pasitelkdama darbuotojus ir naudodama įrangą, turtą ir patalpas, ir tą įrodo atitinkami faktai bei aplinkybės. Kai kontroliuojamoji užsienio bendrovė yra įsikūrusi trečiojoje valstybėje, kuri nėra EEE susitarimo šalis, arba joje yra tos bendrovės rezidavimo vieta, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti prieš tai nurodytos pastraipos, arba
b)  subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytas pajamas, gautas iš apsimestinių darinių, kurių sukūrimo esminis tikslas – gauti mokestinės naudos.
Šio punkto tikslais darinys arba jų grupė laikomi apsimestiniais, jei tas subjektas arba nuolatinė buveinė neturėtų turto arba nebūtų prisiėmę rizikos, iš kurių gaunamos visos jų pajamos arba jų dalis, jeigu jie nebūtų kontroliuojami bendrovės, kurioje vykdomos su tuo turtu ir rizika susijusios vadovaujančių asmenų funkcijos, kurios atlieka svarbų vaidmenį generuojant kontroliuojamosios bendrovės pajamas.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Subjektas arba nuolatinė buveinė nelaikomi 1 dalyje nurodyta kontroliuojamąja užsienio įmone, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto arba nuolatinės buveinės susikaupusių pajamų priskiriamos 2 dalies a–f punktuose išvardytoms kategorijoms.
Kai pagal valstybės narės taisykles mokesčių mokėtojo mokesčių bazė apskaičiuojama pagal 2 dalies a punktą, valstybė narė gali pasirinkti subjekto arba nuolatinės buveinės nelaikyti kontroliuojamąja užsienio bendrove pagal 1 dalį, jei viena trečioji ar mažesnė subjekto arba nuolatinės buveinės pajamų dalis priskiriama 2 dalies a punkte nurodytoms kategorijoms.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Finansų įmonės nelaikomos 1 dalyje nurodytomis kontroliuojamomis užsienio įmonėmis, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto arba nuolatinės buveinės susikaupusių pajamų pagal 2 dalies a–f punktuose išvardytas kategorijas gaunamos iš sandorių su mokesčio mokėtoju arba jo asocijuotosiomis įmonėmis.
Kai pagal valstybės narės taisykles mokesčių mokėtojo mokesčių bazė apskaičiuojama pagal 2 dalies a punktą, valstybė narė gali pasirinkti finansų įmonių nelaikyti kontroliuojamomis užsienio bendrovėmis, jei viena trečioji ar mažesnė subjekto pajamų, priskiriamų 2 dalies a punkte nurodytoms kategorijoms, dalis gaunama iš sandorių su mokesčių mokėtoju arba jo susijusiomis įmonėmis.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės gali į 2 dalies b punkto taikymo sritį neįtraukti subjekto arba nuolatinės buveinės:
a)  kurių apskaitinis pelnas yra ne didesnis nei 750 000 EUR ir kurių ne iš prekybos gautos pajamos yra ne didesnės nei 75 000 EUR; arba
b)  kurių apskaitinis pelnas sudaro ne daugiau nei 10 % jų veiklos sąnaudų mokestiniu laikotarpiu.
Pirmos pastraipos b punkto tikslais į veiklos sąnaudas gali būti neįtrauktos prekių, parduotų ne toje šalyje, kurioje subjektas yra rezidentas arba kurioje yra nuolatinė buveinė mokesčių tikslais, sąnaudos, ir mokėjimai susijusioms įmonėms.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
61 straipsnis
61 straipsnis
61 straipsnis
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas
Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi du kartus, atskaitymas atliekamas tik valstybėje narėje, kurioje yra šio mokėjimo šaltinis, patirtos išlaidos arba nuostoliai.
Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvos (ES) 2016/1164 9 straipsnyje nustatytos šalių mokestinės tvarkos neatitikimo taisyklės.
Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, su kuriuo yra susijusi trečioji šalis, tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai gali būti atskaityti du kartus, susijusi valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymą, jeigu trečioji šalis tokį atskaitymą jau atliko.
Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo gali atsirasti atskaitymas neįtraukiant, mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo atskaitymą.
Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, su kuriuo yra susijusi trečioji šalis, atsiranda atskaitymas neįtraukiant:
a)  jeigu mokėjimo šaltinis yra valstybėje narėje, ta valstybė narė atsisako atlikti atskaitymą, arba
b)  jeigu mokėjimo šaltinis yra trečiojoje šalyje, atitinkama valstybė narė reikalauja, kad mokesčio mokėtojas tą mokėjimą įtrauktų į mokesčio bazę, jeigu trečioji šalis dar neatsisakė atlikti atskaitymo arba nepareikalavo, kad mokėjimas būtų įtrauktas.
Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo, susijusio su nuolatine buveine, atsiranda neapmokestinimas neįtraukiant, valstybė narė, kurioje mokesčio mokėtojas yra rezidentas mokesčio tikslais, reikalauja, kad mokesčio mokėtojas į mokesčio bazę įtrauktų pajamas, priskiriamas nuolatinei buveinei.
Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, susijusio su trečiojoje šalyje esančia nuolatine buveine, atsiranda neapmokestinimas neįtraukiant, atitinkama valstybė narės reikalauja, kad mokesčio mokėtojas į mokesčio bazę įtrauktų pajamas, priskiriamas trečiojoje šalyje esančiai nuolatinei buveinei.
4.  Jeigu mokesčio mokėtojo trečiojoje šalyje esančiai asocijuotajai įmonei atliktas mokėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai įskaitomas į mokėjimą, išlaidas arba nuostolius, kurie dėl mokesčių tvarkos neatitikimo atskaitomi dviejose skirtingose ne Sąjungoje esančiose jurisdikcijose, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako leisti asocijuotajai įmonei trečiojoje šalyje atskaityti mokesčio mokėtojo mokėjimą iš mokesčio bazės, jeigu viena iš susijusių trečiųjų šalių dar neatsisakė atlikti mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymo, kuris būtų atskaitytinas dviejose skirtingose jurisdikcijose.
5.  Jeigu mokesčio mokėtojo trečiojoje šalyje esančiai asocijuotajai įmonei atliktas atskaitytinas mokėjimo įtraukimas tiesiogiai arba netiesiogiai įskaitomas į mokėjimą, kurio dėl mokesčių tvarkos neatitikimo į mokesčio bazę neįtraukia gavėjas, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako leisti asocijuotajai įmonei trečiojoje šalyje atskaityti mokėjimą iš mokesčio bazės, jeigu viena iš susijusių trečiųjų šalių dar neatsisakė atlikti neįtraukto mokėjimo atskaitymo.
6.  Jeigu dėl mokesčių tvarkos neatitikimo mokesčiui prie šaltinio, taikomo mokėjimui daugiau negu vienai susijusiai šaliai už perkeltą finansinę priemonę, taikoma lengvata, mokesčio mokėtojo valstybė narė dėl tokios lengvatos gaunamą naudą riboja proporcingai pagal grynąsias apmokestinamąsias pajamas, susijusias su tokiu mokėjimu.
7.  Šiame straipsnyje mokėtojas – subjektas arba nuolatinė buveinė, kurioje yra mokėjimo šaltinis, kurioje patiriamos išlaidos arba nuostoliai.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
61 a straipsnio pavadinimas
Rezidencijų mokesčių tikslais mokestinės tvarkos neatitikimai
Atvirkštiniai pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
61 a straipsnio 1 pastraipa
Jeigu mokesčio mokėtojo, rezidento mokesčio tikslais ir valstybėje narėje, ir trečiojoje šalyje, atliktas mokėjimas, išlaidos ir nuostoliai pagal tos valstybės narės ir trečiosios šalies įstatymus yra atskaitomi iš abiejų jurisdikcijų mokesčio bazės ir tas mokestis, išlaidos arba nuostoliai gali būti įskaityti į mokesčio mokėtojo toje valstybėje narėje apmokestinamąsias pajamas, neįtraukiamas trečiojoje šalyje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako atskaityti tą mokėjimą, išlaidas arba nuostolius, jeigu trečioji šalis tokį atskaitymą jau atliko.
Taikant šią direktyvą, valstybės narės atvirkštiniams pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejams taiko Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnį.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
65 a straipsnis (naujas)
65a straipsnis
Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris
Komisija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl suderinto bendro Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio, kad automatinis keitimasis mokesčių srities informacija Sąjungoje būtų veiksmingesnis ir patikimesnis.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
65 b straipsnis (naujas)
65b straipsnis
Privalomas automatinis keitimasis mokesčių srities informacija
Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamą šios direktyvos taikymą automatiškai keičiamasi mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES1a.
Valstybes narės skiria pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuos daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje ir automatiniams informacijos mainams, kad būtų užtikrintas visiškas šios direktyvos įgyvendinimas.
____________
1a 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
66 straipsnio 2 dalis
2.  2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
2.  2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 2a dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
66 straipsnio 3 dalis
3.  Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 2a dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
66 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 6 dalį, 32 straipsnio 5 dalį ir 40 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie šį aktą Tarybai dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].
5.  Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 2a dalį, 32 straipsnio 5 dalį ir 40 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie šį aktą Tarybai dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
66 a straipsnis (naujas)
66a straipsnis
Kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonės
Valstybės narės iš dalies pakeičia savo dvišales sutartis pagal šią direktyvą, siekiant užtikrinti, kad tokios sutartys turėtų:
a)  nuostatą, kuria užtikrinama, kad abi sutarties šalys įsipareigoja nustatyti priemones, pagal kurias mokestį turi mokėti ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė;
b)  priedą, kuriame patikslinama, kad dvišalių sutarčių tikslas, be dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra taip pat kova su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;
c)  nuostatą, kuria numatomas pagrindinio tikslo įvertinimas, pagrįstas bendrąja kovos su mokesčių vengimu taisykle.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
68 a straipsnis (naujas)
68a straipsnis
Stebėsena
Komisija stebi ir skelbia savo išvadas, kaip vienodai įgyvendinama ši direktyva, siekiant užtikrinti vienodą jos priemonių aiškinimą valstybėse narėse.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
69 straipsnis
69 straipsnis
69 straipsnis
Peržiūra
Įgyvendinimo ataskaita ir peržiūra
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą.
Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina šios direktyvos taikymą.
Neatsižvelgdama į pirmą pastraipą, po trejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija nagrinėja 11 straipsnio veikimą ir svarsto AISL apibrėžties patikslinimus ir kalibravimą. Komisija atlieka išsamią analizę, kaip AISL gali skatinti įmones, turinčias teisę rinktis, ar taikyti šios direktyvos taisykles, finansuoti veiklą panaudojant nuosavą kapitalą.
Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai savo išvadas įgyvendinimo ataskaitoje. Į ataskaitą įtraukiama analizė, kurioje nagrinėjami visi šie elementai:
a)   šios sistemos poveikis valstybių narių mokestinėms pajamoms;
b)  sistemos privalumai ir trūkumai, susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;
c)   poveikis sąžiningam mokesčių surinkimui tarp valstybių narių;
d)   poveikis visai vidaus rinkai, ypač kiek tai susiję su galimu bendrovių, kurioms taikomos šioje direktyvoje nustatytos naujos taisyklės, konkurencijos iškraipymu.
e)   bendrovių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius.
Praėjus 10 metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą.
Komisija praneša nustatytus faktus valstybėms narėms, kad jos galėtų į juos atsižvelgti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines pelno mokesčio sistemas.
Komisija praneša nustatytus faktus ataskaitos forma Europos Parlamentui ir valstybėms narėms, kad jos galėtų į juos atsižvelgti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines pelno mokesčio sistemas, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
70 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
70 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 m sausio 1 d.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m sausio 1 d.

2019 m. biudžeto gairės. III skirsnis
PDF 433kWORD 49k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2017/2286(BUD))
P8_TA(2018)0089A8-0062/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą (2014/335/ES, Euratomas) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos išvadas dėl 2019 m. biudžeto gairių (06315/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0062/2018),

A.  kadangi tuo pat metu, kai bus vykdomos derybos dėl 2019 m. Sąjungos biudžeto (tai paskutinis biudžetas dabartinę EP kadenciją), vyks ir derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir nuosavų išteklių reformos; kadangi 2019 m. bus šešti 2014–2020 m. DFP metai;

B.  kadangi abi biudžeto valdymo institucijos turėtų stengtis pasiekti plataus užmojo ir išsamų susitarimą dėl 2019 m. biudžeto Taikinimo komitete, kad būtų galima daryti teigiamą įtaką paraleliai vykstančioms deryboms ir susitarti dėl DFP po 2020 m. ir nuosavų išteklių iki šios Parlamento kadencijos pabaigos;

C.  kadangi, remiantis 2017 m. gruodžio mėn. susitarimu pradėti antrąjį derybų etapą, „Brexit’o“ procesas neturėtų turėti tiesioginio poveikio 2019 m. biudžetui, nes, remiantis bendra ES ir JK ataskaita(6), JK prisidės prie 2019 m. ir 2020 m. Sąjungos metinio biudžeto ir dalyvaus jį vykdant taip, tarsi ji būtų likusi Sąjungos nare;

D.  kadangi didėjant populistiniams ir ekstremistiniams judėjimams visose valstybėse narėse teikiama ir skatinama klaidinama informacija apie ES ir jos biudžetą, ir tai rodo, kad reikalinga geresnė ir skaidresnė informacija;

E.  kadangi ne vienus metus vyravo neigiama piliečių nuomonė apie finansų, ekonomikos ir socialinės krizės valdymą, bet šiandien ekonominės perspektyvos gerėja, ir tai yra koordinuotų pastangų, dedamų siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, rezultatas, ir todėl galima vykdyti dosnesnį biudžeto planavimą;

F.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Taryba ne kartą prieštaravo pati sau, t. y. numato naujų ES politinių prioritetų, tačiau nenori skirti naujų asignavimų naujiems politiniams prioritetams finansuoti; kadangi nauji politiniai prioritetai ir būsimi iššūkiai, su kuriais susiduria ES, turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne ribojant esamas sėkmingas programas;

G.  kadangi baigiantis dabartiniam finansinio programavimo laikotarpiui daugiametės programos bus įgyvendinamos visu pajėgumu ir todėl didėja poreikis skirti pakankamai finansinių išteklių;

Atsakas į ES kylančius iššūkius ir piliečių lūkesčius

1.  pripažįsta, kad atsigavimas po finansų, ekonomikos ir socialinės krizės padarinių stiprėja dėl ES ir valstybių narių pastangų, dedamų siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, ir kad šias pastangas reikia toliau konsoliduoti, kad būtų galima užtikrinti teigiamą įtaką kasdieniame ES piliečių gyvenime, nes daugelis jų keletą metų juto stiprų neigiamą krizės poveikį; ragina ypač daug dėmesio skirti jauniems žmonėms ir žmonėms, kuriems gresia skurdas ir nedarbas, siekiant užtikrinti, kad jie pajustų naudingą poveikį, ir taip užkirsti kelią tolesniam bet kokių socialinių ir regioninių skirtumų didėjimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visgi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skirtingiems regionų gebėjimams pasinaudoti ekonomikos augimu;

2.  pabrėžia, kad remiantis Eurostato duomenimis ir skirtingai, nei teigiama populistinėje propagandoje, ES piliečių nuomonė dėl ES ateities yra optimistinė; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų vykdyti savo užduotis ir įsipareigojimus ir labiau stengtis pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę dabar ir ateityje, taip pat apsaugoti juos nuo nesąžiningos prekybos ir ekonominės veiklos pasaulinėje rinkoje ir tuo pat metu padėti jiems pasinaudoti jos teikiama nauda; pabrėžia, kad reikia reaguoti į klimato kaitos problemas ir tarptautines saugumo grėsmes; mano, kad ES, siekdama patenkinti minėtus lūkesčius ir įvykdyti minėtus įsipareigojimus, turi, veikdama savo kompetencijos srityje, užtikrinti geresnius rezultatus, kad galėtų paremti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą ir sumažinti ES piliečių gyvenimo lygių skirtumą visuose regionuose, ir tuo pat metu turi visapusiškai atsižvelgti į 2020 m. ES strategiją, JT darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, kad reikia Europos ekonomiką ir ES piliečius paruošti pasinaudoti dėl skaitmeninimo atsirandančiomis galimybėmis; mano, kad pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir bet kokio tipo diskriminacijos, pvz., moterų ar LGBTI asmenų diskriminacijos, stabdymas taip pat yra svarbios užduotys 2019 m.;

Tvarios ateities kūrimas ir didesnis solidarumas Sąjungoje ir už jos ribų

Tvari ateitis

3.  mano, kad 2019 m. ES biudžete turėtų būti numatyta didesnė parama visoms atitinkamoms priemonėms, kurias taikant sprendžiamos jaunimo nedarbo problemos, visų pirma, ekonominiu požiūriu atsiliekančiuose ES regionuose, ypatingą dėmesį skiriant verslumo, profesinių įgūdžių bei judumo gerinimui, kvalifikacijos, įgytos visais švietimo ir profesinio mokymo lygmenimis, pripažinimui ir paramai ekonomikos augimui, konkurencingumui, darbo vietų kūrimui, investicijoms į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir MVĮ; pabrėžia, kad jaunimo nedarbas daro didelį socialinį poveikį ir yra vienas didžiausių iššūkių Europos lygmeniu;

4.   mano, kad 2019 m. ES biudžeto prioritetai turėtų būti ekonomikos augimas, inovacijos, konkurencingumas, saugumas, kova su klimato kaita, perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos ir migracija;

5.  pritaria galimybių jaunimui dalyvauti solidarumo veikloje plėtimui; ragina skubiai įtvirtinti Europos solidarumo korpusą ir pradėti visapusišką jo veiklą atsižvelgiant į 2018 m. numatytą teisinės sistemos priėmimą;

6.  teigiamai vertina tai, kad Parlamentui griežtai pareikalavus per taikinimo procedūrą dėl 2018 m. ES biudžeto sutarta iš pradžių siūlytą Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtą sumą padidinti 116,7 mln. EUR numatant naujus asignavimus ir tokiu būdu padidinat bendrą 2018 m. sumą iki 350 mln. EUR, tačiau pažymi, kad vėluojama panaudoti finansavimą ir šią padėtį reikia pagerinti; nesutinka su tuo, kaip Komisija, atlikusi 2019–2020 m. finansinio programavimo techninį patikslinimą po to, kai buvo priimtas 2018 m. biudžetas, aiškina 2018 m. finansinį programavimą, t. y., kad šis lėšų padidinimas yra asignavimų telkimas laikotarpio pradžioje ateinančiais metais, ir tikisi, kad Komisija laikysis 2017 m. taikinimo laikotarpio pabaigoje Parlamentui duotų pažadų; tikisi, kad 2019 m. biudžeto projekte bus matomi didesni kovos su jaunimo nedarbu užmojai ir bus užtikrinta tinkama realios lėšų panaudojimo pajėgumų šioje srityje raidos ir politinės valios parodyti paramą šiuo klausimu pusiausvyra; primena Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti dar padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą pasinaudojant taisomuoju biudžetu, jei Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų panaudojimas 2018 m. sudarytų sąlygas tokiam padidinimui; primygtinai ragina, kad valstybės narės ir Komisija derintų darbo, mokymo ar švietimo pasiūlymus su dalyvių profiliais ir darbo rinkos paklausa, kad dalyviai galėtų gauti ilgalaikę darbo vietą;

7.  ragina Komisiją pateikti, kai bus vykdoma 2019 m. biudžeto procedūra, finansinius duomenis apie Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą, juos suskirsčius pagal nacionalines dalis, ir taip papildyti ataskaitinius apie bendras išlaidas teikiamus duomenis, kurie jau yra viešai prieinami; primygtinai ragina Komisiją pagerinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos socialinio fondo ir valstybių narių nacionalinių biudžetų sąveiką, siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva netaptų nacionalinio finansavimo, skirto nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams (NEET), pakaitalu;

8.  mano, kad, atsižvelgiant į 30-ąsias programos „Erasmus +“ metines, pasakytina, kad ši programa (kartu su ES kultūros programomis) ir toliau yra viena svarbiausių programų, kuria siekiama skatinti jaunimo judumą, pristatyti jaunimui pagrindines Europos vertybes ir jas įskiepyti, kaip matyti iš gautų paraiškų, pagal kurias prašomas finansavimas viršija turimas lėšas, skaičiaus; mano, kad 2019 m. programos „Erasmus +“ biudžetas turi būti (bent dvigubai) padidintas siekiant patenkinti pagal šią programą teikiamas reikalavimus atitinkančias paraiškas, visų pirma, susijusias su mokymusi visą gyvenimą;

9.  mano, kad moksliniai tyrimai, konkurencingumas ir MVĮ yra labai svarbūs užtikrinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; todėl pabrėžia, kad svarbu ES įmonėms, visų pirma, MVĮ, sudaryti inovacijoms, moksliniams tyrimams ir investicijoms palankią aplinką, kad būtų galima sukurti iš tiesų pasauliniu lygmeniu konkurencingą ES ekonomiką; pabrėžia, kad svarbu padidinti biudžetą pagal 1a išlaidų kategoriją ir finansavimą sėkmingoms programoms, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“ ir programoms, pagal kurias remiamos MVĮ, įskaitant ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), kurią vykdant pareiškėjų yra daug daugiau negu lėšų gavėjų; pabrėžia, kad kuriant MVĮ programas svarbu atsižvelgti į specialius reikalavimus ir mažus MVĮ administracinius išteklius; mano, kad tai yra būtina atsižvelgiant į sparčiai kintantį ir labai konkurencingą pasaulį ir didelius visuose sektoriuose dėl skaitmeninimo vykstančius pokyčius; pripažįsta, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) taip pat prisideda vykdant visus šiuos prioritetinius uždavinius;

10.  pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti tikrą konkurencingumą Europos Sąjungoje; apgailestauja dėl to, kad dėl nerimą keliančio mažo paraiškų sėkmingumo lygio ES finansavimą gauna mažiau aukštos kokybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad programai „Horizontas 2020“ reikia užtikrinti atitinkamo lygmens asignavimus;

11.  atkreipia dėmesį į ekonominio augimo galimybę, atsirandančią dėl technologinių pokyčių, ir ragina, kad ES biudžetui būtų numatytas atitinkamas vaidmuo remiant Europos pramonės skaitmeninimą ir skatinant skaitmeninius įgūdžius ir verslumą;

12.  pripažįsta tai, kad MVĮ tebėra Europos ekonomikos pagrindas ir toliau atliks lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą visoje ES; ryšium su ragina padidinti 2019 m. asignavimus programai COSME, atsižvelgiant į šios programos sėkmę;

13.  palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) padidinimą ir veiklos laikotarpio pratęsimą, nes jo garantijų fondas atlieka labai svarbų vaidmenį mažinant investicijų trūkumą ES; primena, kad ESIF garantijų fondas buvo dalinai finansuojamas programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšų sąskaita, nors pastarosios priemonės yra ilgalaikės ir į ateitį orientuotos programos; pabrėžia ilgalaikę Parlamento poziciją, kad bet kokia nauja iniciatyva turėtų būti finansuojama numatant naujus asignavimus, o ne perskirstant lėšas, ir kad esamoms programoms padaryta žala turi būti ištaisyta per metinę biudžeto procedūrą; pakartoja, kad šių programų lėšų mažinimas turėtų apribotas kiek tik įmanoma;

14.  pabrėžia, kad ESIF, kurio veiklos laikotarpis pratęstas, turėtų padaryti didelę pažangą 2019 m. kalbant apie geresnę geografinę aprėptį, kad visi regionai galėtų vienodai pasinaudoti ES biudžeto garantijos sverto poveikiu; ragina valstybes nares įgyvendinti struktūrines reformas, kurios padėtų gerinti investicijų aplinką ir vietos pajėgumus, kad būtų galima sėkmingai pasinaudoti ESIF parama visuose regionuose;

15.  palankiai vertina neseniai valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą, susijusį su atnaujinta ES gynybos darbotvarke, kuria siekiama padidinti kietąją ir švelniąją galią ir kuri, jo manymu, atitinka piliečių susirūpinimą dėl saugumo atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje didėjantį nestabilumą dar sustiprina naujų rūšių grėsmės; remia Komisijos iniciatyvą inicijuoti Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), kuri būtų pirmasis etapas kuriant Europos gynybos fondą; reikalaujama, kad EGPPP būtų finansuojama tik iš nepaskirstytų maržų ir (arba) taikant specialias priemones, o ne perskirstant jau įgyvendinamų programų lėšas;

16.  pabrėžia, kad vidaus saugumo užtikrinimas turi išlikti vienu iš Sąjungos prioritetų, ir ragina didinti šios plėtojamos politikos finansavimą; yra įsitikinęs, kad ES turi daugiau investuoti į savo sienų stiprinimą ir valdymą, stipresnį teisėsaugos agentūrų ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kovą su terorizmu, radikalėjimu ir organizuotu nusikalstamumu ir tuo tikslu taikyti atitinkamą ir šiuolaikinę skaitmeninę informacijos sistemą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Vidaus saugumo fondo (VSF) vaidmenį ir poreikį tinkamai finansuoti sienų, saugumo ir teisingumo sričių agentūras; primena, kad šios priemonės finansinis paketas 2018 m. buvo gerokai sumažintas;

17.  ragina skirti daugiau lėšų kovai su radikalizacijos reiškiniu, nes jis skatina smurtinį ekstremizmą Sąjungoje; mano, kad šį tikslą galima pasiekti skatinant integraciją ir kovojant su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija, fundamentalizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantą kurstančiais įrašais;

18.  palankia vertina Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) vaidmenį; ragina numatyti pakankamą šio fondo biudžetą 2019 m., siekiant paremti orų prieglobsčio prašytojų priėmimą valstybėse narėse, teisingas grąžinimo strategijas, pabėgėlių perkėlimo programas, teisėtos migracijos politiką, skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją ir kovoti su neteisėta migracija; pakartoja, kad svarbu turėti tikslines finansines priemones, kad būtų galima pašalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis; pabrėžia, kad šiuo tikslu iš ES biudžeto turėtų būti finansuojamos priemonės, taikomos migrantų kilmės šalyse bei pabėgėlius priimančiose šalyse, ir, be kita ko, priemonės, kuriomis siekiama mažinti skurdą, nedarbą, spręsti švietimo ir ekonominės problemas ir šalinti nestabilumą;

19.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES lygiu išreiškiamo finansinio solidarumo su teroro aktų aukomis ir jų šeimomis;

20.  primena ES agentūrų svarbą užtikrinant ES teisėkūros prioritetinių uždavinių įgyvendinimą ir taip padedant pasiekti ES politikos tikslus, pavyzdžiui, susijusius su konkurencingumu (užimtumas, tvarus augimas, energetikos sąjunga), migracija (prieglobstis, tarpvalstybinis valdymas), parama pagrindinėmis teisėmis (duomenų apsauga) ir saugumu (kibernetiniai nusikaltimai, narkotikai, sukčiavimas, pinigų plovimas, terorizmas, teisminis bendradarbiavimas, policijos bendradarbiavimas, parama didelio masto informacinėms sistemoms); tikisi, kad derybose dėl 2019 m. biudžeto bus sutarta skirti tokį ES agentūrų ir kitų ES įstaigų veiklos ir administravimo finansavimą, koks iš tiesų reikalingas ir tinkamas, kad jos galėtų atlikti savo pareigas bei užduotis, kurių vis daugėja, ir susidoroti su augančiu darbo krūviu; ragina skirti atitinkamus išteklius, kad būtų galima užtikrinti sklandų Europos prokuratūros įsteigimą ir veiklą; ragina apskritai atidžiai įvertinti visų agentūrų strateginius interesus ir uždavinius ir galimybę grupuoti agentūras atsižvelgiant į strateginį jų užduočių pobūdį ir rezultatus; pakartoja, kad 2018 m. yra paskutiniai metai, kai įgyvendinamas darbuotojų skaičiaus mažinimo 5 proc. tikslas ir taikoma etatų perskirstymo rezervo koncepcija; tikisi, kad Komisija ir Taryba daugiau nemažins agentūrų išteklių pagal 2019 m. biudžetą;

21.  mano, kad 2019 m. biudžetas tuo metu, kai svarbūs subjektai, pvz., JAV, nenori vykdyti savo įsipareigojimų kovoti su klimato kaita pagal Paryžiaus susitarimą, turi būti toks, kad ES iš tiesų galėtų užimti lyderės poziciją kovojant su minėta problema, kuri yra viena didžiausių mūsų kartai tenkančių problemų, ir teikti papildomą finansinę paramą tokioms iniciatyvoms, kaip antai, Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE programa), programa ECOPOTENTIAL ir iniciatyva „Švarus dangus“; pabrėžia, kad su tuo susijusios išlaidos turėtų būti laikomos ilgalaikėmis investicijomis, o ne sąnaudomis, ir kad Europos Audito Rūmai ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryba nurodo, kad ES daro nepakankamai, kad pasiektų savo kovos su klimato kaita finansavimo tikslą; ragina Komisiją įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir pačios ES ilgalaikius klimato srities tikslus pasiekiant 20 proc. klimato išlaidų tikslą pagal dabartinę 2014–2020 m. DFP; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, siekiant kompensuoti mažesnius asignavimus pirmaisiais DFP metais, 2019 m. įnašas turėtų būti gerokai didesnis nei bendras tikslinis rodiklis ir kad reikėtų visapusiškai optimizuoti klimato kaitos aspekto integravimo mechanizmą;

Didesnis solidarumas siekiant įveikti socialinius, teritorinius ir pasaulinio lygmens iššūkius

22.  mano, kad ES biudžeto lėšomis turėtų būti prisidedama prie valstybių narių pastangų tokiose srityse, kaip antai, sveikatos priežiūra ir nedarbas, ir kad jame turėtų būti numatytas atitinkamas finansavimas programoms, kuriomis siekiama įveikti nelygybę, sumažinti itin didelį skurdą, visų pirma, labiausiai atskirtų ir pažeidžiamų gyventojų grupių ir, visų pirma, vaikų skurdą, ir suteikti galimybę piliečiams įgyti reikiamų įgūdžių prisitaikyti prie skaitmeninimo;

23.  primygtinai pabrėžia, kad reikia didinti paramą Sąjungos programoms, pagal kurias skatinamas augimas ir kuriamos ilgalaikės kokybiškos darbo vietos, visų pirma, jaunimui, ir taip papildyti valstybių narių pastangas užtikrinti įvairios profesinės kvalifikacijos galimybę, o ne ankstyvą specializaciją, siekiant padidinti atsparumą ir sudaryti socialinės adaptacijos sąlygas, taip pat tuo pat metu spręsti gyventojų mažėjimo problemą ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą tam tikruose sektoriuose ir stiprinti gerovės sistemų tvarumą; atkreipia dėmesį į tai, kad galėtų būti naudinga apsvarstyti specialių ir prie poreikių priderintų priemonių taikymo galimybę tam tikruose sektoriuose ir (arba) regionuose, kurie labiausiai nukentėjo arba tapo labiau pažeidžiami;

24.  primena apie didelį visuomenės senėjimo mastą ir išaugusį asmenų, kuriems reikia tam tikros specialios priežiūros, visų pirma, vyresnio amžiaus žmonių, skaičių; ragina Komisiją pradėti taikyti papildomas paramos priemones siekiant spręsti demografines problemas ir dar kartą patvirtina, kad remia tokias iniciatyvas, kaip antai, kaimai demencija sergantiems žmonėms, kur atitinkamos priežiūros paslaugos teikiamos jau ankstyvu etapu;

25.  mano, kad su lytimi susijusi diskriminacija, visų pirma, darbo rinkoje, yra ne tik nesuderinama su ES vertybėmis, bet ir yra rimta kliūtis ekonomikos augimui, nes moterims ribojama galimybė susirasti prasmingą darbą; pabrėžia, kad moterų įgalėjimas yra itin svarbus veiksnys, padedantis užtikrinti įtraukesnę, teisingesnę ir taikią visuomenę, kurioje augimas yra tvaresnis; tikisi, kad pagal 2019 m. biudžetą bus remiamas moterų verslumas ir sudaromos galimybėms moterims gauti ES finansavimą, pvz., pagal programas COSME ir „Horizontas 2020“, taip pat bus plečiama sanglaudos politika siekiant paremti papildomas investicijas į švietimo, vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir padėti moterims derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą;

26.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl vėlavimų įgyvendinant sanglaudos politiką, kuria reiškiama ES teritorinio solidarumo ir pagrindinė ES investicijų politika, tačiau pažymi, kad 2017 m. buvo pirmieji metai, kai buvo pagreitintas ESI fondų programų įgyvendinimas, ir tikisi, kad ši tendencija išliks ir 2018 m. bei 2019 m.; mano, kad siekiant užtikrinti sklandų įgyvendinimo procesą reikėtų numatyti pakankamus mokėjimų asignavimus;

27.  primena svarbų Sąjungos indėlį skatinant taiką ir susitaikymą Airijoje, ypač pasinaudojant PEACE programomis, skirtomis Šiaurės Airijai ir pietinėms pasienio grafystėms; ragina visapusiškai laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, pvz., Didžiojo penktadienio susitarimo dėl teisinės valstybės principo ir demokratijos užtikrinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti taikos procesą tęsiant finansavimą PEACE ir susijusioms programoms;

28.  pažymi, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra vienas iš Europos integracijos ramsčių, kuris daugelį metų užtikrino saugų, aukštos kokybės maisto produktų tiekimą Europos piliečiams, tinkamą bendrosios žemės ūkio rinkos veikimą ir kaimo vietovių tvarumą; primena, kad BŽŪP lėšos ypač prisideda prie ES žemės ūkio pelningumo ir stabilumo;

29.  ragina Komisiją toliau remti visos Europos ūkininkus kovojant su netikėtais rinkos svyravimais ir užtikrinant saugų ir kokybišką maisto tiekimą; reikalauja tinkamą dėmesį skirti smulkiesiems ūkiams ir smulkiajai žvejybai;

30.  mano, kad skirstymo į regionus ir socialiniai bei ekonominiai tikslai turi atlikti svarbesnį vaidmenį pagal bendrą žuvininkystės politiką ir kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos sritis turi būti išplėsta; ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą ir supaprastinti finansavimo procedūras; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kurį Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES gali daryti žuvininkystei, ypač kaimyninėms pakrantės valstybėms narėms;

31.  palankiai vertina pasiūlymą išplėsti ir stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą; mano, kad stiprinti Civilinės saugos mechanizmą yra itin svarbu siekiant užtikrinti greitesnį ir nuoseklesnį reagavimą civilinės saugos srityje Sąjungos lygmeniu, prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes srityse Sąjungoje ir už jos ribų;

32.  tikisi, kad, atsižvelgiant į patiriamus išteklių apribojimus ir į raginimus ES prisiimti didesnę atsakomybę, vykdant biudžetą bus stiprinamos procedūros ir priemonės, siekiant užtikrinti, kad finansiniai įsipareigojimai būtų vykdomi laiku ir ekonomiškai efektyviu būdu;

33.  mano, kad į migracijos ir pabėgėlių srautų valdymą ir sienų kontrolę įtrauktoms ar su jais susijusioms ES agentūroms, programoms ir politikos sritims turėtų būti suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima įveikti dabartinę pabėgėlių krizę, už kurią valstybės narės taip pat turėtų prisiimti atsakomybę pagal naštos pasidalijimo principą ir Ženevos konvencijas; yra įsitikinęs, kad ES, siekdama rasti ilgalaikį sprendimą, taip pat turėtų įrodyti savo į išorę nukreiptą solidarumą gerindama sąlygas taikai ir gerovei kilmės šalyse, daugiau dėmesio skirdama investicijų ir vystymosi politikai, visų pirma naudodama Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) ir humanitarinės pagalbos priemonę; pripažįsta vystymosi politikos, kurios prioritetai– skurdo mažinimas, švietimas, sveikata ir ekonominė plėtra, svarbą ir atskirą vertę; pabrėžia, kad reikia remti UNRWA veiksmus ir programas; pabrėžia, kad viena iš sąlygų siekiant išsaugoti stabilumą ir gerovę ES yra stabilumas ES kaimynystėje; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms į ES kaimynystės politiką siekiant remti pastangas, kuriomis sprendžiamos pagrindinės šios srities problemos, t. y. migracijos, pabėgėlių ir vystymosi problemos pietinėse kaimyninėse šalyse ir nestabilumas rytinėse kaimyninėse šalyse, iš dalies kylantis dėl to, kad Rusijos užsienio politika neatitinka tarptautinių demokratijos ir žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad nauji politiniai prioritetai ir būsimi uždaviniai, su kuriais susiduria ES, pvz., saugumo ir gynybos srityje, turėtų būti finansuojami iš naujų asignavimų, o ne sumažinant esamoms politikos kryptims ir programoms, kurios yra ir sėkmingos, ir svarbios, pavyzdžiui, vystymosi politikai ir humanitarinei pagalbai bei kaimynystės politikai, skiriamas lėšas; be to, pabrėžia, kad saugumo ir vystymosi politikos sritys daro abipusę įtaką viena kitai ir kad jos abi yra svarbios sąlygos norint sukurti veikiančią valstybę, taip pat veikiančias administracines struktūras be korupcijos bei nustatyti būtiniausius standartus socialiniame, sveikatos ir ekonomikos sektoriuose;

34.   dar kartą pakartoja savo poziciją, kad taikant pagalbinius biudžeto mechanizmus, pvz., patikos fondus ir kitas panašias priemones, apeinama biudžeto procedūra, kenkiama biudžeto valdymo skaidrumui ir pažeidžiama Parlamento teisė vykdyti veiksmingą išlaidų kontrolę; todėl mano, kad šios per pastaruosius kelerius metus sukurtos išorės priemonės turi būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą ir kad reikia rasti alternatyvių sprendimų siekiant Sąjungai sudaryti sąlygas tarptautiniu lygmeniu greitai reaguoti į nepaprastosios padėties atvejus ir atvejus, kylančius jai pasibaigus;

35.  pabrėžia, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP), be kitų tikslų, visų pirma turėtų palengvinti politines ir ekonomines reformas plėtros šalyse; taigi, atsižvelgdamas į blogėjančią politinę padėtį Turkijoje ir į tai, kad reikia skubiai spręsti didėjančio radikalizmo Balkanų valstybėse problemą, ragina Komisiją papildomai įvertinti PNPP lėšas jos pasiūlyme dėl 2019 m. biudžeto;

Su 2019 m. procedūra susiję lūkesčiai

36.  ragina Komisiją toliau veikti kaip sąžininga tarpininkė kiekvienu procedūros etapu ir patikimai bei nuolankiai įgyvendinti biudžeto valdymo institucijos sprendimus;

37.  palankiai vertina tai, kad, atlikus DFP laikotarpio vidurio tikslinimą ir priešingai, nei numatyta 2018 m. vasario 20 d. Tarybos išvadose dėl 2019 m. biudžeto gairių, iš 2018 m. procedūros matyti, kad biudžeto valdymo institucija gali visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, susijusias su ES biudžeto ir turinio nustatymu, kai vykdoma metinė biudžeto procedūra;

38.  mano, kad, kaip biudžeto valdymo institucija, kurią tiesiogiai renka piliečiai, Parlamentas turėtų atlikti savo politinį vaidmenį ir teikti pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų išreikšdamas savo politinę ateities viziją; taigi, atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų projektą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su kiekvienu iš jo komitetų siekiant rasti tinkamą pusiausvyrą tarp politinės valios ir techninių galimybių, kaip įvertino Komisija;

39.  tikisi, kad derybos dėl 2019 m. biudžeto bus grindžiamos bendra politine valia bei solidarumu ir kad jose bus atsižvelgiama į pridėtinę ES programų ir politikos priemonių vertę; mano, kad šį tikslą galima pasiekti tik tuomet, kai derybų šalys nedelsiant informuojamos apie viena kitos pozicijas, pradeda derybas kuo ankstesniame etape ir nori rasti kompromisą;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(5) OL L 57, 2018 2 28, p. 1.
(6) 2017 m. gruodžio 8 d. bendra Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaita dėl pažangos pirmuoju derybų etapu pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš Europos Sąjungos (50 straipsnio darbo grupė (2017) 19 – Komisija – ES 27).


Padėtis Sirijoje
PDF 281kWORD 50k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje (2018/2626(RSP))
P8_TA(2018)0090RC-B8-0139/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES Sirijos strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas kitas Jungtinių Tautų sutartis bei priemones, susijusias su žmogaus teisėmis, įskaitant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus, ypač į 2017 m. liepos 9 d. pareiškimą dėl ugnies nutraukimo Sirijoje, 2017 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl Sirijos opozicijos konferencijos Rijade ir 2018 m. vasario 23 d. pareiškimą dėl žudynių Rytų Gutoje, taip pat į jos pastabas atvykus į Užsienio reikalų tarybos 2018 m. vasario 26 d. posėdį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir Komisijos nario Ch. Stylianideso bendrus pareiškimus: 2017 m. spalio 3 d. pareiškimą dėl neseniai Sirijoje įvykdytų išpuolių, 2018 m. vasario 20 d. pareiškimą dėl humanitarinės padėties Rytų Gutoje ir Idlibe ir 2018 m. kovo 6 d. pareiškimą dėl padėties Rytų Gutoje ir kitose Sirijos vietovėse,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini per 2018 m. vasario 6 d. plenarinę sesiją padarytą pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir padėties Afrine (Sirija),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai(2) ir į 2018 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimą į sankcijų sąrašą įtraukti du naujus ministrus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. Komisijos bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Sirijos elementai“(JOIN(2017)0011) ir 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos – jie kartu sudaro naują ES strategiją dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. konferencijos „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ pirmininkų pareiškimą ir į ankstesnes Londone, Kuveite, Berlyne ir Helsinkyje vykusias konferencijas dėl padėties Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ad Al Husseino pareiškimus dėl padėties Sirijoje, padarytus Ženevos Žmogaus teisių tarybai (JT ŽTT), visų pirma į 2018 m. vasario 26 d. ir 2018 m. kovo 2 d. pareiškimus ir į 2018 m. kovo 7 d. žodžiu pateiktą naujausią informaciją apie jo Biuro veiklą ir naujausius žmogaus teisių pokyčius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 ir vasario 24 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pateiktus pareiškimus dėl Rytų Gutos Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir visas JT konvencijas, kurias Sirija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2015 m. gruodžio 18 d. Rezoliuciją 2254 (2015), 2017 m. gruodžio 19 d. Rezoliuciją 2393 (2017) dėl leidimo Sirijoje teikti tarpvalstybinę ir konflikto zonų ribas peržengiančią pagalbą ir 2018 m. vasario 24 d. Rezoliuciją 2401 (2018) dėl karo veiksmų nutraukimo Sirijoje 30 dienų, kad būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą;

–  atsižvelgdamas į JT ŽTT įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas ir į JT ŽTT rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos, ypač į 2018 m. kovo 5 d. rezoliuciją dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Rytų Gutoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A-71/248, kuria įsteigiamas Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo ir ad hoc tribunolų steigiamuosius dokumentus, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvusiajai Jugoslavijai, Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Ruandai ir Specialųjį tribunolą Libanui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 6 d. Irano, Rusijos ir Turkijos pasirašytą memorandumą dėl deeskalacijos zonų sukūrimo Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į JT gyventojų fondo 2017 m. paskelbtą ataskaitą „Balsai iš Sirijos 2018 m. – humanitarinių poreikių apžvalgos vertinimo išvados“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. „Carnegie“ Artimųjų Rytų centro pareiškimą dėl Romoje, kaip pranešama, įvykusio Sirijos nacionalinio saugumo biuro vadovo Ali Mamlouko, kuris yra įtrauktas į ES sankcijų sąrašą, susitikimo su Italijos vidaus reikalų ministru ir Informacijos ir išorės saugumo agentūros direktoriumi; tuo akivaizdžiai pažeidžiamas 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimas 2011/273/BUSP dėl Sirijai taikomų ribojamųjų priemonių;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pilietinis konfliktas Sirijoje tęsiasi septynerius metus, nepaisant pakartotinių tarptautinės bendruomenės pastangų pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir padėti pagrindus tam, kad sprendimas būtų pasiektas derybų būdu; kadangi dėl to šalyje išlieka dramatiška humanitarinė padėtis; kadangi 13 mln. žmonių, įskaitant 6 mln. vaikų, reikalinga vienokia ar kitokia humanitarinė pagalba; kadangi 6,1 mln. asmenų yra perkelti šalies viduje, 3 mln. civilių gyvena apgultose vietovėse, o daugiau kaip 5 mln. įregistruoti kaip kaimyniniuose regionuose gyvenantys Sirijos pabėgėliai; kadangi per konfliktą žuvo ne mažiau kaip 400 000 sirų;

B.  kadangi teritorijos ir miestai, pavyzdžiui, Idlibas, Rytų Guta, Jarmukas, Fua ir Kefraja, jau seniai kenčia nuo blokados – jos padariniai civiliams gyventojams yra labai sunkūs, nes dėl Sirijos režimo prieš jos gyventojus vykdomų karinių puolimų ir bombardavimų padedant Rusijai ir Iranui negalima tvariu būdu tiekti humanitarinės pagalbos; kadangi Rytų Guta jau penkerius metus gyvena Sirijos režimo ir jo sąjungininkų apsiausties sąlygomis – civiliai gyventojai (įskaitant vaikus), mokyklos ir medicinos įstaigos kenčia nuo atakų iš oro, apšaudymo artilerijos ugnimi ir cheminių ginklų naudojimo; dėl to regione mirė šimtai žmonių; kadangi Rytų Guto teroristinės grupuotės kaltinamos civilių rajonų Damaske apšaudymu;

C.  kadangi padėtis Rytų Gutoje yra tokia kritiška, jog JT generalinis sekretorius António Guterres ją apibūdino kaip „pragarą žemėje“; kadangi Rytų Gutos gyventojams dėl blokados nuo 2018 m. vasario 14 d. nutrauktas bet kokios formos pagalbos teikimas, o iš teritorijoje gyvenančių 400 000 žmonių tik 7 200 žmonių pasiekė vienas pagalbos konvojus; kadangi JT pagalbos konvojus 2018 m. kovo 5 d. pagaliau atvyko į Dumą ir 27 500 žmonių pasieks pagalba maistu ir medikamentais; kadangi Sirijos režimas iš konvojaus išėmė svarbiausius medicinos produktus;

D.  kadangi 2018 m. vasario 24 d. JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją Nr. 2401, kurioje ji paragino visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti karo veiksmus mažiausiai 30 dienų, kad būtų galima saugiai, netrukdomai ir nuolat teikti humanitarinę pagalbą ir evakuoti kritinės būklės ligonius ir sužeistuosius laikantis taikytinos tarptautinės teisės; kadangi Sirijos režimas ir Rusijos bei Irano pajėgos neįgyvendino JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2401, nepaisydami pakartotinių tarptautinės bendruomenės raginimų; kadangi kariuomenė regiono „išlaisvinimu“ naudojasi kaip pretekstu toliau pulti civilius; kadangi Rusija per pastaruosius metus vetavo 11 JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, įskaitant 2017 m. lapkričio mėn. rezoliuciją dėl JT ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) bendro tyrimo mechanizmo atnaujinimo, taip pat aktyviai prisidėjo ribojant rezoliucijų turinį;

E.  kadangi šios atakos ir civilių vertimas badauti nusiaubiant apgyvendintas teritorijas, priverstinis gyventojų perkėlimas, taip pat siekiant demografinių pokyčių, yra naudojami kaip taktinės karo priemonės, kurios prilygsta akivaizdiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams; kadangi trukdymas vykdyti evakuaciją ir teikti humanitarinę pagalbą ir medicininę priežiūrą yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės ir kelių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas;

F.  kadangi Turkijai pradėjus operaciją „Alyvmedžio šakelė“ (angl. Olive Branch) kurdų kontroliuojamoje Afrino provincijoje prie konflikto Sirijoje prisidėjo naujas matmuo – tai sukėlė papildomų humanitarinių problemų ir nerimo dėl neigiamo poveikio trapiai vidaus pusiausvyrai Sirijoje ir (arba) pastangoms derybomis rasti sprendimą; pabrėžia, kad jau užregistruotas didelis skaičius civilių aukų ir kad šimtų civilių gyventojų gyvybei gresia pavojus; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė ES vardu aiškiai išreiškė savo susirūpinimą ir paragino Turkijos vyriausybę nutraukti puolimą, taip pat pabrėžė, kad reikia sutelkti pastangas siekiant nugalėti į JT sąrašą įtrauktas teroristines organizacijas;

G.  kadangi pažeidimai, kuriuos Sirijos konflikto metu padarė B. al-Assado režimas ir jo sąjungininkai bei teroristų grupės, apima tikslinius ir nesirinktinai vykdomus išpuolius prieš civilius, taip pat naudojant cheminį ginklą, neteismines egzekucijas, kankinimą ir netinkamą elgesį, priverstinius dingimus, masinius ir savavališkus areštus, kolektyvines bausmes, išpuolius prieš medicinos personalą ir maisto, vandens ir medicininės pagalbos tiekimo nutraukimą; kadangi už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys iki šiol nenubausti;

H.  kadangi ISIL / „Da'esh“ ir kiti džihadistų judėjimai vykdo žiaurumus ir daro sunkius tarptautinės pažeidimus, įskaitant brutalias egzekucijas ir lytinę prievartą, grobimą, kankinimą, prievartinį atvertimą į kitą religiją bei moterų ir mergaičių ėmimą vergovėn; kadangi verbuojami ir teroristinei veiklai naudojami vaikai; kadangi didelį susirūpinimą kelia tai, kad ekstremistų valdomose teritorijose civiliais naudojamasi kaip gyvaisiais skydais; kadangi šie nusikaltimai prilygsta karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui;

I.  kadangi šiuo metu situacija tokia, kad demokratinė opozicija yra nusilpusi, o civiliai įkalinti tarp džihadistų teroristų ir islamo fundamentalistų bei B. Assado režimo rėmėjų;

J.  kadangi 2018 m. vasario 26 d. Taryba, atsižvelgdama į grėsmingą padėtį šalyje, įtraukė Sirijos vyriausybės pramonės ministrą ir informacijos ministrą į asmenų, kuriems taikomos prieš Sirijos režimą nukreiptos ES ribojamosios priemonės, sąrašą;

K.  kadangi tarptautinės bendruomenės ir atskirų valstybių pareiga – reikalauti atsakomybės iš tų, kurie atsakingi už tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus per Sirijos konfliktą, taip pat ir taikant visuotinės jurisdikcijos principą bei nacionalinės teisės nuostatas; kadangi tai galima padaryti arba pasinaudojant esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant nacionalinius teismus ir tarptautinius tribunolus, arba kreipiantis į ad hoc tarptautinius baudžiamuosius tribunolus, kurie dar turi būti įsteigti; kadangi, be tokios asmeninės baudžiamosios atsakomybės tam tikromis sąlygomis valstybės gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn ir už tai, kad nevykdo įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautines sutartis bei konvencijas, priklausančias Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijai, įskaitant 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir 1948 m. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;

L.  kadangi ES tebėra įsipareigojusi sėkmingai baigti derybas, kurios vyksta globojant JT specialiajam pasiuntiniui Sirijai ir yra žinomos Ženevos proceso pavadinimu; kadangi ES toliau remia šį procesą – taip pat ir surengdama antrąją konferenciją „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ Briuselyje, kuri turėtų vykti 2018 m. balandžio 24 ir 25 d.;

M.  kadangi Ženevoje prasidėjusios derybos po 9-ojo raundo, kuris 2018 m. sausio 25 ir 26 d. vyko Vienoje, iki šiol nepasistūmėjo siekiant rasti taikų krizės Sirijoje sprendimą; kadangi 2017 m. gegužės 4 d. Rusija, Iranas ir Turkija Kazachstane pasiekė susitarimą dėl keturių deeskalacijos zonų sukūrimo, tačiau šių zonų nebuvo paisoma ir jos nebuvo saugomos laiduotojų; kadangi 2018 m. sausio 30 d. Sočyje įvykusiame Sirijos nacionalinio dialogo kongrese buvo paskelbta apie Konstitucinio komiteto sukūrimą, tačiau tam pritarė ne visos šalys;

N.  kadangi padėtis Sirijoje ir visapusiško, tikro bei įtraukaus politinio perėjimo nebuvimas toliau trukdo iki galo įgyvendinti ES strategiją dėl Sirijos, o pirmiausia – suteikti nemažą pagalbą, kurią Sąjunga gali skirti šaliai atkurti;

O.  kadangi nuo tada, kai prasidėjo karas, ES ir jos valstybės narės yra mobilizavusios per 10,4 mlrd. EUR humanitariniams poreikiams, susijusiems su krize Sirijoje, užtikrinti tiek viduje, tiek išorėje, kaimyniniame regione, taigi ES yra didžiausia paramos teikėja; kadangi ES taip pat skyrė didelę paramą pabėgėlius priimančioms kaimyninėms šalims ir gyrė jų pastangas;

1.  dar kartą ir kuo griežčiausiai smerkia visus žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus per konfliktą, visų pirma veiksmus, kuriuos įvykdė B. Assado režimo pajėgos – taip pat ir padedamos savo sąjungininkių Rusijos ir Irano – bei į JT sąrašą įtrauktos teroristinės organizacijos; apgailestauja, kad per septynerius metus trunkantį konfliktą Sirijoje bombardavimai, apšaudymai artilerijos ugnimi ir kiti kariniai veiksmai pasiglemžė mažiausiai 400 000 gyvybių ir kad dar tūkstančiai buvo sužeisti, taip pat kad milijonai buvo perkelti, o ilgai trunkančios tankiai gyvenamų vietovių apgultys užkirto galimybes civiliams gauti vandens, maisto, naudotis sanitarinėmis sąlygomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl daug kur šalyje įsigalinčio smurto, kaip, pvz., Rytų Gutos, Afrino ir Idlibo atvejais;

2.  nepaprastai apgailestauja dėl žlugusių daugkartinių regioninių ir tarptautinių mėginimų nutraukti karą ir ragina iš naujo imtis intensyvaus visuotinio bendradarbiavimo, kad būtų rastas taikus ir ilgalaikis konflikto sprendimas; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė nepakankamai rėmė demokratinę opoziciją; pakartoja JT vadovaujamo Ženevos proceso viršenybę ir palaiko JT specialiojo pasiuntinio Sirijai Staffano de Misturos pastangas užtikrinti tikrą ir įtraukų politinį perėjimą vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2254, dėl kurio turėtų derėtis visos Sirijos šalys, remiant svarbiausiems tarptautiniams ir regioniniams subjektams; pabrėžia, kad svarbu rasti konflikto politinį sprendimą; ir toliau yra įsipareigojęs remti Sirijos vienybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę;

3.  kuo griežčiausiai smerkia smurtą Rytų Gutoje, užsitęsusį nepaisant to, kad buvo vieningai priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2401, ir skubiai ragina visas šalis – visų pirma B. Assado režimą, Rusiją ir Iraną – nedelsiant visapusiškai įgyvendinti ir gerbti šią rezoliuciją užtikrinant skubų, saugų, nevaržomą ir nepertraukiamą humanitarinės pagalbos tiekimą, kritinės būklės sergančiųjų ir sužeistųjų evakuaciją bei mažesnes Sirijos žmonių kančias; visapusiškai remia raginimą visoms konflikto šalims nedelsiant bent 30 dienų iš eilės nutraukti karo veiksmus; pakartoja raginimą visoms šalims – visų pirma Sirijos valdžios institucijoms – laikytis savo atsakomybės saugoti Sirijos gyventojus ir nedelsiant sustabdyti visus išpuolius prie civilius Sirijoje; ragina ugnies nutraukimo laiduotojus deeskalacijos zonose visapusiškai vykdyti savo pareigas siekiant, kad liautųsi smurtas ir nusikaltimų vykdymas ir kad būtų galima bei užtikrinama nevaržoma prieiga į šias zonas; atkreipia dėmesį į trijų Astanos proceso šalių sprendimą balandžio mėn. surengti naują aukščiausiojo lygio susitikimą padėčiai Sirijoje ir galimiems veiksmams regione aptarti; pabrėžia, kad šie veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti ar kenkti JT remiamoms deryboms / Ženevos procesui;

4.  primena Sirijos, Rusijos ir Irano režimams, kad pagal tarptautinę teisę jie atsakingi už pasibaisėtinus nusikaltimus, kuriuos toliau vykdo Sirijoje, ir kad šių nusikaltimų vykdytojai – nesvarbu, ar tai valstybės, ar asmenys – turės atsakyti;

5.  labai apgailestauja dėl to, kad Rusija ne kartą vetavo pastangas Saugumo Taryboje ir kad iki 2017 m. lapkričio 17 d., kai baigė galioti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) ir JT bendras tyrimo mechanizmas, nebuvo pasiektas susitarimas dėl jo įgaliojimų atnaujinimo; mano, kad toks nuolatinės Saugumo Tarybos, kuriai tenka ypatinga atsakomybė palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, narės elgesys yra gėdingas; pabrėžia, kad, pasaulio akimis, trukdymas atlikti tarptautinius tyrimus – didesnis nei bet kuris kitas kaltės ženklas;

6.  yra labai susirūpinęs dėl Turkijos intervencijos Sirijos teritorijose, kurias kontroliuoja kurdų pajėgos; toliau yra nepaprastai susirūpinęs dėl padėties Afrine eskalacijos, įskaitant galimą Turkijos pajėgų ir B. Assado ar Rusijos pajėgų konfrontaciją bei didėjančią įtampą santykių su JAV požiūriu; ragina Turkijos vyriausybę išvesti savo pajėgas ir imtis konstruktyvaus vaidmens Sirijos konflikto metu, nes tai svarbu ir Turkijos nacionaliniams interesams; pakartoja Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės poziciją, kad naujų frontų Sirijoje atidarymas neatitinka Turkijos saugumo interesų, ir įspėja, kad humanitarinė padėtis šalyje negali dar labiau blogėti; reikalauja visapusiškai laikytis humanitarinės teisės nuostatų, įskaitant nuostatas dėl civilių apsaugos, ir ragina nutraukti ugnį visoje Sirijoje, taigi ir Afrine;

7.  pakartoja, kad remia Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos pastangas; pabrėžia, kad koalicija ir Sirijos partnerių pajėgos padarė ženklią pažangą įgyvendindamos kampaniją, kurios tikslas – nugalėti „Da’esh“ Sirijoje; primena, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant kovoti su „Da’esh“ ir kitomis JT Saugumo Tarybos pripažįstamomis teroristinėmis grupuotėmis, turi griežtai atitikti tarptautinės teisės nuostatas; ragina valstybes nares ir jų sąjungininkus užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir visapusišką tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi;

8.  dar kartą ragina sudaryti sąlygas saugiai, laiku ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą visoje Sirijos teritorijoje ir palankiai vertina JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2393, kuria buvo atnaujintas leidimas teikti tarpvalstybinę ir konflikto zonų ribas peržengiančią humanitarinę pagalbą dar 12 mėnesių (iki 2019 m. sausio 10 d.); ragina JT ir jos įgyvendinančius partnerius ir toliau imtis veiksmų siekiant didinti humanitarinės pagalbos pristatymą sunkiai pasiekiamose ir apgultose teritorijose, be kita ko, kiek galima veiksmingiau naudojant sienos perėjimo punktus, nustatytus JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2165 (2014); remia reikalavimą, kad humanitariniai išminavimo darbai skubiai būtų paspartinti visoje Sirijoje, ir primena visoms konflikto šalims, kad ligoninių ir medicinos darbuotojai yra tiesiogiai saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę; smerkia įvairius seksualinės prievartos ir netinkamo elgesio atvejus, kurie, kaip nustatyta, vyko tarptautinės pagalbos organizacijose, įskaitant asmenų, kurie JT ir gerai žinomų tarptautinių organizacijų vardu teikia pagalbą, vykdomą seksualinį Sirijos pabėgėlių išnaudojimą; tvirtai teigia, kad tokie veiksmai neturi būti toleruojami; primygtinai ragina atlikti išsamų tyrimą ir pabrėžia, kad visi kaltininkai turi būti nubausti;

9.  pabrėžia, kad negali būti jokios tolerancijos žiauriems Sirijoje įvykdytiems nusikaltimams ir už juos turi būti baudžiama; tai galioja ir nusikaltimams prieš religines, etnines ir kitas grupes ir mažumas; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą, nešališką, išsamų ir patikimą tyrimą ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, ir remia Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo (IIIM) dėl įvykdytų tarptautinių nusikaltimų Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2012 m. kovo mėn. veiklą; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į ES sprendimą suteikti 1,5 mln. EUR finansinę paramą šiam mechanizmui pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP); vis dėlto pabrėžia, kad paramos reikės ir po 18 mėnesių truksiančios programos; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, ir tikisi, kad IIIM finansavimo klausimas bus aptariamas ir išspręstas per antrą Briuselio konferenciją dėl paramos Sirijos ir viso regiono ateičiai; taip pat ragina remti pilietinės visuomenės organizacijas ir NVO, kurios renka ir padeda išsaugoti žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų įrodymus;

10.  tebėra įsitikinęs, kad veiksmingo Sirijos konflikto sprendimo ar tvarios taikos nepavyks pasiekti tol, kol už padarytus nusikaltimus atsakingi asmenys nebus patraukti atsakomybėn, ir ragina parengti ES atskaitomybės strategiją dėl itin žiaurių Sirijoje įvykdytų nusikaltimų; pakartoja, kad pritaria visuotinės jurisdikcijos principo taikymui sprendžiant nebaudžiamumo problemą ir palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo tikslu ėmėsi kelios ES valstybės narės; taip pat palankiai vertina valstybių narių iniciatyvas savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti nuostatas, susijusias su šiurkščiais tarptautinės teisės pažeidimais; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su panašių pažiūrų šalimis, ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimų nepavyksta perduoti TBT; atkreipia dėmesį į svarbų Europos ryšių palaikymo centrų darbą asmenų, atsakingų už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atžvilgiu, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinį direktoratą remti šį tinklą ir įtraukti jį ateityje vykdant su atsakomybės užtikrinimu Sirijoje susijusią veiklą;

11.  reikalauja, kad visi gerbtų Sirijos etninių ir religinių grupių ir mažumų, įskaitant krikščionis ir visus perkeltus asmenis, teisę toliau oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse arba į jas sugrįžti bei visapusiškai ir nevaržomai praktikuoti savo religiją ir įsitikinimus, nepatiriant prievartos, smurto ar diskriminacijos; remia religijų dialogą, kad būtų skatinamas abipusis supratimas ir kovojama su fundamentalizmu;

12.  toliau nerimauja dėl žmogaus teisių gynėjos ir Sacharovo premijos laureatės Razanos Zaitouneh dingimo; pranešama, kad ją 2013 m. gruodžio mėn. Dumoje pagrobė ginkluota grupuotė „Jaysh al-Islam“; ragina sudaryti ES specialiosios paskirties grupę, kuri koordinuotų ir stiprintų pastangas siekiant išsiaiškinti jos buvimo vietą ir užtikrinti, kad ji būtų paleista į laisvę;

13.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad būtų atnaujintos taikos derybos, kuriose tarpininkauja JT, ir reikalauti aktyviau dalyvauti šiose derybose, pasinaudojant ES finansiniais pajėgumais ir noru skirti didelius išteklius Sirijos atstatymui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę labiau įtraukti ir aktyviau remti Sirijos pilietinę visuomenę ir tuos, kurie siekia sukurti demokratinę, pliuralistinę ir įtraukią Siriją, ir pradėti tai daryti antrojoje Briuselio konferencijoje, kuri bus surengta 2018 m. balandžio 24–25 d.; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę kartu su Sirijos gyventojais parengti vietos strategijas, skirtas įvairiems Sirijos regionams atstatyti; pabrėžia, kad ES turėtų apsvarstyti visas įmanomas galimybes, kaip dirbti su tarptautiniais partneriais, įskaitant pagalbos iš oro tiekimą ir neskraidymo zonų nustatymą remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija;

14.  palankiai vertina tai, kad ES surengs antrąją Briuselio konferenciją, kurioje bus siekiama pareikšti ir praktiškai suteikti visokeriopą politinę ir ekonominę tarptautinės bendruomenės paramą Ženevos procesui dėl Sirijos žmonių, kuriems reikia pagalbos, ir Sirijos pabėgėlius priėmusių šalių; pripažįsta, kad Jordanija, Libanas ir Turkija parodė įspūdingą solidarumą su pabėgėliais, ir ragina ES ir valstybes nares padidinti finansinę paramą, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus pabėgėlių ir juos priimančių bendruomenių poreikius; ragina nepradėti jokių atstatymo veiksmų, kol padedant JT nebus sudarytas politinis susitarimas, kuriame dalyvaus visos šalys; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę visapusiškiau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į šią konferenciją; šiomis aplinkybėmis ragina sustiprinti paramą taikioms ir demokratinėms Sirijos pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams, įskaitant „Madad“ fondą, Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei; ragina tarptautinę bendruomenę įvykdyti likusius įsipareigojimus dėl humanitarinės pagalbos Sirijoje ir kaimyninėse šalyse;

15.  pabrėžia, kad ES pastangos teikiant humanitarinę pagalbą Sirijoje ir planuojant šios šalies ateitį yra pagirtinos; primena, kad, kaip numatyta ES strategijoje, ES neįsipareigojo besąlygiškai teikti pagalbos Sirijos atstatymui, bet įsipareigojo ją teikti tik tada, kai bus ryžtingai pradėtas visapusiškas, patikimas ir įtraukus politinis pereinamasis procesas, dėl kurio, remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2254 ir Ženevos komunikatu, vyks Sirijos konflikto šalių derybos; pabrėžia, kad B.-al Assado režimui, V. Putino Rusijai ir Iranui tenka pagrindinė atsakomybė už ekonominius jų karinės intervencijos padarinius; pažymi, kad bet kokie atstatymo įsipareigojimai, grindžiami principu „iš apačios į viršų“ ir sėkmingu galių suteikimu vietos veikėjams sykiu nušalinant žinomas teroristines grupuotes, turi būti nukreipti į taiką ir atskaitomybę;

16.  griežtai smerkia vaikų naudojimą kariniuose veiksmuose arba teroro aktuose; pabrėžia, kad labai svarbu apsaugoti vaikus ir teikti prioritetą jų galimybei gauti išsilavinimą, įskaitant tokių galimybių suteikimą kaimyninėse šalyse esantiems pabėgėlių vaikams, taip pat remti šių traumas patyrusių vaikų psichologinę reabilitaciją;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pranešama, 2017 m. į Siriją grįžo apie 66 000 pabėgėlių, ir pabrėžia, kad reikia visapusiškai laikytis negrąžinimo principo; pabrėžia, kad Sirija yra nesaugi sugrįžusiems pabėgėliams, ir reikalauja, kad ES neremtų tokių grįžimų; dar kartą ragina valstybes nares laikytis prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant Niujorko deklaracijoje pateiktus įsipareigojimus, ir užtikrinti atsakomybės pasidalijimą, kad pabėgėliai iš Sirijos karo zonų rastų apsaugą ne tik artimiausiame kaimyniniame regione, bet ir galėtų pasinaudoti perkėlimo ir humanitarinio priėmimo programomis;

18.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. vasario 26 d. į asmenų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės prieš Sirijos režimą, sąrašą buvo įtraukti du Sirijos ministrai, kurie buvo paskirti 2018 m. sausio mėn. ir yra atsakingi už represinius veiksmus prieš Sirijos gyventojus; primygtinai ragina visas valstybes nares užtikrinti visapusišką atitiktį Tarybos sprendimui 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, visų pirma dėl sąraše nurodytų asmenų turto įšaldymo ir asmenų, kurie turi naudos iš Sirijos režimo arba jį remia, priėmimo apribojimų; smerkia naujausiose ataskaitose pateiktus faktus apie šio sprendimo pažeidimus ir primena valstybėms narėms jų pareigą pagal tarptautinę teisę areštuoti ir įkalinti jų teritorijoje esančius asmenis, kurie yra atsakingi už žiaurius nusikaltimus; ragina nustatyti tikslines sankcijas Rusijos ir Irano pareigūnams už tai, kad jie vykdė tikslingus ir tyčinius veiksmus prieš Rytų Gutos ir likusios Sirijos teritorijos civilius gyventojus;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims ir pasirūpinti, kad šis tekstas būtų išverstas į arabų kalbą.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0227.
(2) OL L 121, 2011 5 10, p. 11.


JAV grėsmė ES paramai ūkiams pagal BŽŪP (Ispanijos alyvuogių atvejis)
PDF 251kWORD 40k
2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JAV priemonių, nukreiptų prieš ES paramą ūkiams pagal BŽŪP (Ispanijos alyvuogių atvejis) (2018/2566(RSP))
P8_TA(2018)0091RC-B8-0137/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JAV Prekybos departamento preliminarų sprendimą, kuriame padarius išvadą, kad dėl Ispanijos alyvuogėms teikiamos ES pagalbos jų produktai į JAV gali būti importuojami žemesnėmis nei rinkos kainomis, šiems produktams nustatytas tarifas,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą „JAV puolimas, nukreiptas prieš ES paramą ūkiams pagal BŽŪP (Ispanijos alyvuogių atvejis)“ (O-000006/2018 – B8-0007/2018),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi sprendimas Ispanijos bendrovių eksportuojamoms alyvuogėms taikyti kintančio procentinio lygio tarifus grindžiamas nuostata, jog pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) šiam sektoriui teikiama pagalba galėtų būti laikoma nesąžininga konkurencija su JAV gamintojais;

B.  kadangi šiuo sprendimu keliamas klausimas dėl pagalbos žemės ūkiui programų nesąžiningumo ir neteisėtumo bendrai, o tai daro poveikį visiems naudos gavėjams pagal BŽŪP;

C.  kadangi kyla didelių abejonių dėl to, ar JAV tyrėjų naudojama formulė, pagal kurią apskaičiuojamas preliminarus antidempingo skirtumas, yra suderinama su PPO taisyklėmis;

D.  kadangi Komisija ne kartą tvirtino, kad paramos priemonės, dėl kurių atliekamas kompensacinio muito tyrimas (įskaitant bazinių išmokų sistemą, skatinimo priemones, išmokas jauniesiems ūkininkams) neiškraipo prekybos;

E.  kadangi BŽŪP subsidijos pirminiams valgomųjų alyvuogių gamintojams Ispanijoje laikomos „žaliosios dėžės“ parama pagal PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedą, kadangi jos yra atsietos nuo gamybos ir neiškreipia prekybos;

F.  kadangi nagrinėjamos BŽŪP priemonės nėra skirtos konkrečiam produktui ir todėl nėra kompensuotinos pagal PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnį;

G.  kadangi tyrimas dėl Ispanijos alyvuogių yra vienas iš daugelio prekybos apsaugos tyrimų, kuriuos jau pradėjo JAV;

H.  kadangi įvykdžius kelias reformas BŽŪP buvo pertvarkyta siekiant pritaikyti daugelį paramos priemonių prie PPO „žaliosios dėžės“ reikalavimų ir dabar ji parengta taip, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis PPO susitarimams, perėjus nuo susietosios prie atsietosios paramos sistemos;

I.  kadangi JAV taip pat labai naudojasi „žaliosios dėžės“ subsidijomis žemės ūkio srityje;

J.  kadangi JAV nustatė laikinuosius antidempingo muitus, kurie vidutiniškai siekia 17,13 %, trims Ispanijos bendrovėms, kurioms taikomas tyrimas, ir vidutiniškai 4,47 % siekiančius kompensacinius muitus visiems Ispanijos eksportuojamiems produktams;

K.  kadangi dėl laikinųjų priemonių gali kilti pavojus, kad JAV ir kitos šalys imsis vis daugiau prekybos apsaugos tyrimų, kuriais bus siekiama ištirti žemės ūkio produkcijai skirtas „žaliosios dėžės“ subsidijas; kadangi dėl to galiausiai būtų padaryta žala ES ir JAV gamintojams; kadangi šio klausimo eskalavimas kelia pavojų seniai įtvirtintiems ir kruopščiai suderintiems PPO susitarimams;

L.  kadangi Ispanijos gamintojai gali prarasti JAV rinką, o konkurentai iš trečiųjų šalių turėtų naudos iš eksporto spragos, susidariusios dėl JAV sprendimo;

M.  kadangi ekonominis poveikis Ispanijos alyvuogių sektorius tuo atveju, jei šie tarifai taptų nuolatiniai, per artimiausius penkerius–dešimt metų, sektoriaus skaičiavimu, sudarytų 350–700 mln. EUR ir galėtų galiausiai visiškai sunaikinti prinokusių Ispanijos alyvuogių eksportą;

N.  kadangi Ispanijos eksporto, kurio rinkos dalis JAV pastaraisiais metais palaipsniui didėjo, konkurencingumas yra šių bendrovių pastangų sumažinti išlaidas, investuojant į pažangiausias technologijas ir kokybės gerinimą, rezultatas, o ne Europos subsidijų pasekmė;

O.  kadangi Ispanijos eksportas į JAV (+ 20 % nuo 2013 m.) sudarė sąlygas sukurti tūkstančius darbo vietų ir teikė ekonominę pagalbą Andalūzijos sritims, kurios buvo tarp tų, kurias skaudžiausiai paveikė ekonomikos krizė;

1.  ragina JAV valdžios institucijas panaikinti savo preliminarų sprendimą ir vėl laikytis abipusiškai konstruktyvaus požiūrio šioje srityje siekiant abipusės naudos abiejų žemynų gamintojams ir vartotojams;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl neigiamų pasekmių, kurių JAV kompensacinių priemonių procedūra gali turėti visam Europos žemės ūkio modeliui;

3.  ragina Komisiją imtis visų reikalingų diplomatinių veiksmų tiek dvišaliu lygmeniu, tiek PPO siekiant apginti mūsų paramos, teikiamos pagal BŽŪP, sistemą, kurią PPO laiko prekybos neiškraipančia ir kuriai buvo pritarta taikant PPO „žaliosios dėžės“ procedūrą;

4.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę užginčyti bet kokį galutinį JAV sprendimą PPO;

5.  ragina Komisiją toliau teikti pagalbą Ispanijos alyvuogių sektoriui ir Ispanijos Vyriausybei siekiant užtikrinti, kad atlikdamos šiuos tyrimus JAV valdžios institucijos visapusiškai laikytųsi PPO taisyklių;

6.  prašo Komisijos duoti aiškių patarimų ir tvirtai paremti Ispanijos alyvuogių sektoriui, nukentėjusiam nuo JAV tyrimų;

7.  ragina Komisiją suvienyti jėgas su Ispanijos valdžios institucijomis bei Ispanijos alyvuogių sektoriumi ir toliau keistis visa svarbia informacija su JAV valdžios institucijomis, kad būtų užkirstas kelias bet kokių nepagrįstų priemonių nustatymui;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijoms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 608.

Teisinis pranešimas