Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2024(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0247/2018

Pateikti tekstai :

A8-0247/2018

Debatai :

PV 04/07/2018 - 19
CRE 04/07/2018 - 19

Balsavimas :

PV 05/07/2018 - 6.11
CRE 05/07/2018 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0311

Priimti tekstai
PDF 189kWORD 56k
Ketvirtadienis, 2018 m. liepos 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2019 m. biudžetas. Trišalio dialogo įgaliojimai
P8_TA(2018)0311A8-0247/2018
Rezoliucija
 Priedas

2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto (2018/2024(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. gegužės 23 d. (COM(2018)0600),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ir į jo dalinius pakeitimus, padarytus 2017 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 2017/1123(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2019 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos išvadas dėl 2019 m. biudžeto gairių (06315/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0247/2018),

2019 m. biudžeto projektas – didesnis solidarumas ir tvarios ateities kūrimas

1.  primena, kad savo 2018 m. kovo 15 d. rezoliucijoje Parlamentas nustatė šiuos 2019 m. ES biudžeto prioritetus: tvarus ekonomikos augimas, inovacijos, konkurencingumas, saugumas, kova su klimato kaita, perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos ir migracija, taip pat ragino skirti ypatingą dėmesį jaunimui;

2.  pabrėžia, kad ES turi būti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, juos įtraukdama į visas ES politikos sritis;

3.  primena, kad 2019 m. biudžetas bus paskutinis dabartinės Parlamento kadencijos biudžetas ir dėl jo bus deramasi tuo pat metu, kai vyks derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir ES nuosavų išteklių reformos; taip pat primena, kad Jungtinė Karalystė įsipareigojo prisidėti ir dalyvauti vykdant 2019 m. bei 2020 m. Sąjungos biudžetus taip, lyg ji būtų likusi Sąjungoje po 2019 m. kovo mėn.;

4.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir mano, kad jis didele dalimi sutampa su Parlamento prioritetais; siekia ir toliau stiprinti pagrindines programas ir užtikrinti joms pakankamą finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2018 m., įsipareigojimų asignavimų padidėjo 3,1 proc. ir sumažėjo bendrų nacionalinių pajamų (BNP) dalis tiek įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu (1 proc., palyginti su 1,02 proc.), tiek mokėjimų asignavimų atžvilgiu (0,9 proc., palyginti su 0,92 proc.);

5.  palankiai vertina siūlymą didinti paramą programai „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), programai „Erasmus+“ ir programoms, kuriomis didinamas ES piliečių saugumas; tačiau atkreipia dėmesį į poreikį dar labiau remti MVĮ, kurios yra labai svarbios siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, bei skirti tinkamų išteklių ES pramonės skaitmeninimui ir skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio verslumo skatinimui, taip pat programoms, kuriomis remiamas jaunimas (konkrečiai, „ErasmusPro“); primena savo įsitikinimą, kad 2019 m. programos „Erasmus +“ biudžetas turi būti bent padvigubintas;

6.  džiaugiasi, kad 2018 m. pradėta vykdyti ES iniciatyvą „Discover EU“ ir aštuoniolikmečiams europiečiams išdalyta 15 000 „Interrail“ bilietų, taip pat džiaugiasi Komisijos pasiūlymu į 2021–2027 m. DFP įtraukti 700 mln. EUR, kuris gerai atitinka ES siekius skatinti visų jaunuolių judumą mokymosi tikslais, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir solidarumą; apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė jokių asignavimų 2019 m. ir 2020 m.; yra pasiryžęs tęsti parengiamuosius veiksmus 2019 m. ir 2020 m.;

7.  pažymi, kad gautas Komisijos išankstinis tęsiamų parengiamųjų veiksmų dėl Vaiko garantijų sistemos vertinimas; atkreipia dėmesį į jame pateiktą rekomendaciją dėl galimo įgyvendinimo platesniu mastu pagal Europos socialinį fondą; siūlo, kad, siekiant pasirengti šiam platesnio masto įgyvendinimui pagal ESF +, būtų pasinaudota trečiojo įgyvendinimo etapo galimybe;

8.  apgailestauja dėl to, kad, palyginti su 2018 m. biudžetu, asignavimai ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų ir vidutinių įmonių programai (COSME) padidinti tik 2,3 proc. (numatyta 362,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų), o siūlomi mokėjimų asignavimai mažesni 0,6 proc.; primena, kad tai sėkminga programa, kurioje paraiškų teikėjų daugiau nei finansavimo gavėjų; pabrėžia, kad MVĮ yra svarbus užimtumo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo ES veiksnys ir Europos ekonomikos pagrindas ir kad jos geba skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą; primygtinai ragina, kad į tai, kaip vieną iš svarbiausių prioritetų, būtų atsižvelgta numatant pakankamą MVĮ programų finansavimą ir toliau didinant asignavimus COSME, atsižvelgiant į sėkmingą šios programos įgyvendinimą;

9.  palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą mažinant investicijų deficitą ES; ragina siekiant optimalios pusiausvyros tarp regionų ir sektorių , stiprinti socialinį ESIF vystymo aspektą, apimant inovacijas sveikatos priežiūros ir medicinos, socialinės infrastruktūros, aplinkos apsaugos, tvaraus transporto, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir energijos kaupimo infrastruktūros srityse; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos DFP iniciatyvos turi būti finansuojamos iš naujų asignavimų, o ne esamų programų sąskaita; taip pat pakartoja savo įsipareigojimą stiprinti programą „Horizontas 2020“ ir EITP, kad, kiek įmanoma, būtų galima grąžinti lėšas, 2019 m. biudžete perkeltas iš šių programų ESIF veiklos plėtrai finansuoti;

10.  pažymi įsipareigojimą, susijusį su atnaujinta ES gynybos darbotvarke (per susitarimą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP), kuri būtų pirmasis etapas kuriant Europos gynybos fondą); mano, kad šis bendras įsipareigojimas padės siekti masto ekonomijos ir didesnio koordinavimo tarp valstybių narių ir įmonių, ir tai leis ES išlaikyti savo strateginę autonomiją bei tapti tikra pasauline veikėja;

11.  pažymi, kad Komisija pasiūlė 233 mln. EUR padidinti finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai, laikantis finansinio programavimo nuostatų; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas nesutiko su jokiu 2018–2020 m. papildomų asignavimų, gautų atlikus DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, sutelkimu į laikotarpio pradžią; laikosi nuomonės, kad biudžeto institucija visa apimtimi išlaiko savo prerogatyvas sprendžiant dėl visų programų finansavimo lygio (taip pat ir tų, kurios buvo įtrauktos į DFP laikotarpio vidurio peržiūrą); pabrėžia, koks svarbus nuoširdus bendradarbiavimas tarp institucijų ir ragina visus susijusius subjektus 2019 m. biudžeto sudarymo procedūros metu išsaugoti tarpusavio pasitikėjimą;

12.  išlieka įsipareigojęs kovoti su nedarbu, ypač jaunimo; šiuo atžvilgiu yra įsitikinęs, kad, nepaisant sudėtingų Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos socialinio fondo programos perprogramavimo aspektų, kai keičiamas Jaunimo užimtumo iniciatyvos paketas, Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti toliau stiprinama atsižvelgiant į poreikį didinti ES finansavimą socialinių teisių ramsčiui įtvirtinti; pripažįsta, kad visoje ES nėra tinkamai sprendžiama jaunimo nedarbo problema – jaunimo nedarbas vis dar didesnis nei 2007 m.; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, kovodamos su jaunimo nedarbu, nepakeistų savo politikos priemonių ir finansavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis, o naudotų jas papildomai; pabrėžia, kad profesinis mokymas ir gamybinė praktika – efektyvios jaunimo nedarbo problemos sprendimo priemonės; pabrėžia, kad judumas pagal programą „Erasmus Pro“ stipriai skatina lyginamąją analizę siekiant įgyvendinti geriausią praktiką;

13.  pabrėžia, jog 2019 m. sanglaudos politikos programos bus įgyvendinamos visu pajėgumu, ir pabrėžia Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamus asignavimus šioms programoms; palankiai vertina tai, kad paskirtos beveik visos 2014–2020 m. programas administruojančios institucijos; pažymi, kad nepriimtinas delsimas įgyvendinant veiksmų programas buvo didele dalimi susijęs su vėlyvu šių institucijų paskyrimu; ragina valstybes nares užtikrinti greitesnį programų įgyvendinimą, siekiant pasivyti tai, kas pradelsta, ir šiuo požiūriu kreiptis į Komisiją pagalbos;

14.  atkreipia dėmesį į ataskaitas dėl regioninės ir sanglaudos politikos veikimo Sąjungoje ir dėl ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria atsiliekantys regionai (tai nuolat rodė efektyvumo ir rezultatų trūkumus);

15.  konstatuoja, kad Komisijos pasiūlymas leistų 2019 m. pasiekti 20 proc. klimato išlaidų biudžete tikslą; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą kompensuoti mažesnius asignavimus pirmaisiais DFP metais; mano, kad šis pasiūlymas nepakankamas, nes tik 19,3 proc. viso 2014–2020 m. ES biudžeto bus skirta su klimatu susijusioms priemonėms, o tai neleis ES 2014–2020 m. pasiekti savo klimato aspekto integravimo tikslo (bent 20 proc.) ir tuo atveju, jei 2020 m. ji vėl skirtų tik 20 proc. savo biudžeto klimato apsaugai; apgailestauja dėl to, kad Komisija negalėjo pateikti biudžeto projektų, suderintų su įsipareigojimais ir tikslais, kuriuos šioje srityje 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatė Sąjunga; yra įsitikinęs, kad didžiulį potencialą turinčiose programose (pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, EITP, Europos socialiniame fonde (ESF), Europos žemės ūkio garantijų fonde (EŽŪGF), Europos žemės ūkio fonde kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fonde (EJRŽF) arba LIFE+), vystant veiksmų planą turėti būti padaryta daugiau, nes pagal šias programas galima visų pirma investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius; primena pagrįstą Audito Rūmų kritiką dėl Komisijos taikytos metodikos ir ragina atsižvelgiant į tai ir šiuo atžvilgiu skubiai atlikti patobulinimus;

16.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą tobulinti biologinės įvairovės atsekamumo metodiką; vis dėlto nepritaria pasiūlymui bendras lėšas biologinei įvairovei sumažinti iki 8,2 proc., nes tai prieštarauja tikslui sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ir vykdyti jų gaivinimą iki 2020 m.;

17.  tiki, kad Sąjungos piliečių saugumo užtikrinimas ir migracijos bei pabėgėlių problemų sprendimas 2019 m. išliks pagrindiniais Sąjungos prioritetais; mano, kad labai svarbu išsaugoti išlaidas šiose srityse iki tokio lygio, kuris atitiktų migracijos ir pabėgėlių krizės Afrikos žemyne, ypač Sahelyje, taip pat Levanto šalyse ir Viduržemio jūros regione sukeltus poreikius; mano, kad siekiant valdyti migracijos srautus, ypač patvirtinus Dublino reglamento peržiūrą, būtinas valstybių narių tarpusavio solidarumas turi būti atspindėtas ES biudžete; pažymi, kad į 2019 m. biudžeto projektą įtrauktas Komisijos pasiūlymo poveikio biudžetui įvertinimas;

18.  pažymi, jog numatoma, kad keletas svarbių teisėkūros iniciatyvų, dėl kurių vyksta derybos arba kurios yra ankstyvo įgyvendinimo stadijoje (pavyzdžiui, Dublino reglamento peržiūra, atvykimo ir išvykimo sistemos įdiegimas ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema, Šengeno informacinės sistemos atnaujinimas bei iniciatyva dėl ES informacinių saugumo, pasienio ir migracijos valdymo sistemų sąveikumo), turės didelį poveikį 2019 m. biudžetui, taip pat pabrėžia, jog svarbu skirti tinkamą finansavimą, siekiant Sąjungos tikslų šiose srityse; ragina Komisiją pradėti atvirą ir iniciatyvų dialogą su biudžeto valdymo institucija dėl pirmiau nurodytų iniciatyvų, kad būtų galima prireikus ir vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai nedarant poveikio vykdomų teisėkūros procedūrų rezultatams pakoreguoti asignavimus;

19.  apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo dėl antrosios išmokų pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę dalies finansavimo ir dėl tolesnio susitarimo, kurį valstybės nares pasiekė Taryboje 2018 m. birželio 29 d.; remia Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimą, tačiau, kaip ir Komisija pasiūlė 2018 m. kovo 14 d., mano, kad iš ES biudžeto programos finansavimui turėtų būti skirta 1 mlrd. EUR suma, o 2 mlrd. EUR apimties dvišalius įnašus turėtų skirti valstybės narės, siekiant palikti pakankamas maržas DFP specialiosioms priemonėms, skirtoms nenumatytiems įvykiams per paskutinius dvejus dabartinės DFP metus, taip pat kitų prioritetų finansavimui; taip pat tvirtina, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė šioje DFP yra nauja iniciatyva, todėl ji turėtų būti finansuojama iš naujų asignavimų; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškaus Parlamento prašymo visapusiškai dalyvauti sprendimų dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimo priėmimo procese, be kita ko, siekiant išvengti jos sukūrimo procedūros pasikartojimo, Parlamentas ir Taryba kol kas nevykdė derybų dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės antrosios dalies finansavimo; informuoja valstybes nares, kad Parlamentas turi visas teises atlikti savo, kaip Sąjungos biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį ir kad jis tai darys, kaip jau buvo pranešta prieš tai;

20.  pažymi, kad 2019 m. biudžeto projekte palikta labai ribota arba nepalikta jokios maržos prie DFP viršutinių ribų pagal 1a, 1b, 3 ir 4 išlaidų kategorijas, nes esama DFP yra riboto lankstumo reaguoti į naujus iššūkius ir apimti naujas iniciatyvas; reiškia savo ketinimą kaip dalį pakeitimų proceso toliau panaudoti lankstumo nuostatas pagal peržiūrėtą DFP;

21.  išlieka susirūpinęs dėl galimo pakartotinio neapmokėtų sąskaitų susikaupimo dabartinės DFP laikotarpio pabaigoje; pažymi nedidelį 2,7 proc. mokėjimų asignavimų padidėjimą, palyginti su 2018 m. biudžetu, daugiausiai susijusį su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF), Vidaus saugumo fondu (VSF) ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemone; atkreipia dėmesį į siūlomą 19,3 mlrd. EUR maržą žemiau mokėjimų viršutinės ribos: ragina Komisiją išlikti budriai mokėjimų raidos atžvilgiu, kad biudžeto valdymo institucija galėtų laiku imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti neįprasto neįvykdytų asignavimų kaupimosi; yra įsitikinęs, kad ES patikimumas taip pat susijęs su jos gebėjimu užtikrinti pakankamą ES biudžeto mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų galima vykdyti prisiimtus įsipareigojimus;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

22.  pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2019 m. įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2018 m., pagal 1a pakategorę padidinami +3,9 proc. iki 22 860 mln. EUR; pažymi, kad didžiąja dalimi šį padidėjimą lemia programa „Horizontas 2020“, EITP, „Dideli infrastruktūros projektai“ ir programa „Erasmus+“, nes jų įsipareigojimų asignavimai atitinkamai padidėjo 8,5 proc., 36,4 proc., 7,8 proc. ir 10,4 proc.; vis dėlto pabrėžia, kad šie padidėjimai iš esmės atitinka finansinį programavimą, todėl nesudaro papildomų išlaidų;

23.  primena, kad su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusios programos (pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“) yra labai svarbios kuriant darbo vietas ir konkurencingumą Europoje; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į tai nustatant savo prioritetus; ragina užtikrinti tinkamą su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių programų finansavimo lygį; pabrėžia, kad, be kita ko, šioje srityje turėtų būti remiamos su ekonominiais ir finansiniais sunkumais susiduriančios valstybės narės;

24.  primena, kad tokios naujos iniciatyvos, kaip Europos strateginių investicijų fondas (I ir II), programa „WiFi4EU“ ir Europos gynybos pramonės plėtros programa, paskutinius keletą metų buvo finansuojamos kitų programų pagal 1a išlaidų pakategorę sąskaita (programos „Horizontas 2020“, EITP, GALILEO, ITER, „Copernicus“ ir Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) ir pastarosioms programoms asignavimų perskirstymas turėjo didelės įtakos;

25.  pabrėžia, kad programa „Erasmus +“ tebėra pagrindinė jaunimo judumo visuose švietimo ir profesinio mokymo lygmenyse skatinimo programa ir ragina jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime; primena, kad turi būti dedamos administracinės pastangos padidinti prieigą prie programos „Erasmus +“ ir kad reikalavimus atitinkančių paraiškų kiekis gerokai viršija dabartinio biudžeto galimybes; todėl mano, kad programos „Erasmus +“ paketas turėtų tenkinti reikalavimus atitinkančią šios programos paklausą, ypač susijusią su mokymusi visą gyvenimą;

26.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į diskusijas dėl Europos solidarumo korpuso finansavimo, kurios patvirtina Parlamento nerimą, kad gali naujos iniciatyvos bus finansuojamos esamų, gerai veikiančių programų sąskaita; taip pat susirūpinęs atkreipia dėmesį į ankstesnio trišalio dialogo procedūros rezultatų sukeltą precedentą, nes jie nesuteikia aiškumo dėl iniciatyvos finansavimo šaltinių, paliekant galimybę atlikti patikslinimus per metinę biudžeto sudarymo procedūrą; tikisi, kad Komisija susitarimą įgyvendins taip, kad jis visapusiškai atspindėtų trišalio dialogo diskusijas ir susitarimo dvasią;

27.  palankiai vertina tai, kad pasiektame susitarime dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos finansavimo numatytas žymiai mažesnis programoms pagal 1a išlaidų pakategorę skirtų asignavimų sumažinimas nei pradžioje pasiūlė Komisija; vis dėlto yra susirūpinęs, kad Taryba regis linkusi daugiau dėmesio skirti maržų išlaikymui nei pakankamo finansavimo skyrimui jos įvardijamiems svarbiems prioritetams;

28.  palankiai įvertino 500 mln. EUR asignavimą 2019 ir 2020 m. Europos gynybos pramonės plėtros programai; pažymi, kad, remiantis Europos Parlamento tyrimų tarnybos vertinimais, dėl nepakankamo nacionalinių sektorių bendradarbiavimo šioje srityje ES kasmet netenka 10 mlrd. EUR; mano, kad gynyba yra aiškus pavyzdys, kaip būtų galima užtikrinti didesnį veiksmingumą perduodant Europos Sąjungai tam tikrus įgaliojimus ir veiklą, kuriuos šiuo metu vykdo valstybės narės, bei atitinkamus asignavimus; pabrėžia, kad tokiu būdu būtų galima įrodyti Europos pridėtinę vertę ir Europos Sąjungoje sumažinti bendrą viešųjų išlaidų naštą;

29.  palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę, kuri skatins diegti naujausią našiąją kompiuteriją ir duomenų infrastruktūrą bei padės vystyti jos technologijas ir prietaikas įvairiose srityse, o tai bus naudinga mokslininkams, pramonei ir viešajam sektoriui;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

30.  pažymi, kad visi 1b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimai sudaro 57 113,4 mln. EUR, t. y. 2,8 proc. didesni, palyginti su 2018 m. biudžetu; be to, pažymi, kad siūloma 47 050,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma yra 1,1 proc. didesnė nei 2018 m.;

31.  palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. programos įgyvendinamos beveik visu greičiu, ir pakartoja, kad ateityje reikia išvengti neįprasto neapmokėtų sąskaitų kaupimosi; taip pat palankiai vertina tai, kad dabar jau paskirta didžioji dauguma nacionalinių valdymo institucijų; ragina Komisiją ir valstybes nares išspręsti neišspręstus klausimus, kad įgyvendinimas vyktų sklandžiai;

32.  primena, kad dėl valstybių narių peržiūrėtų prognozių, Taisomajame biudžete Nr. 6/2017 mokėjimų asignavimai pagal 1b išlaidų pakategorę sumažinti 5,9 mlrd. EUR; nuoširdžiai tikisi, kad nacionalinės institucijos ir Komisija pagerino savo 2019 m. biudžeto mokėjimų poreikių sąmatas ir kad bus visiškai panaudota pasiūlyta mokėjimų asignavimų suma;

33.  pabrėžia, kad sparčios technologijų raidos laikotarpiu (be kita ko, dirbtinio intelekto srityje) atotrūkis tarp sparčiai besivystančių regionų ir atsiliekančių regionų gali didėti, jei struktūrinių fondų poveikis nebus stiprinamas efektyvumo reikalavimais;

34.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą finansuoti tolesnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą ir į tai, kad siūloma sutelkti 233,3 mln. EUR panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą; primena, kad didinant Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus asignavimus tuo pačiu metu turėtų būti skiriamos atitinkamos sumos iš ESF; primena per taikinimo procedūrą dėl 2018 m. biudžeto Komisijos išsakytą įsipareigojimą greitai pasiūlyti persvarstytą Bendrųjų nuostatų reglamentą, siekiant integruoti 2018 m. finansavimo padidinimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai; pabrėžia, kad Komisija neįvykdė savo įsipareigojimo ir prašo jos išsamiai paaiškinti vėlavimo pasiūlyti persvarstytą Bendrųjų nuostatų reglamentą priežastis;

35.  įsipareigoja priimti naujus Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir ESF teisės aktus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos 2019 m. iš esmės padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamus asignavimus nepakenkiant kitoms programoms, įgyvendinamoms pagal ESF valstybėse narėse, potencialiai atleidžiant valstybes nares nuo jų prievolės skirti tiek pat asignavimų, kiek skiriama iš ESF, jaunimo užimtumo tikslui, laikantis griežtos sąlygos, kad pasiūlytais pakeitimais nebūtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms nevykdyti finansinių įsipareigojimų, kuriuos jos jau prisiėmė šioje srityje, ir kad jie nereikštų ES biudžeto asignavimų, skirtų kovai su jaunimo nedarbu, sumažinimo apskritai;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

36.  atkreipia dėmesį į pasiūlytus 59 991,1 mln. EUR įsipareigojimų (+1,2 proc., palyginti su 2018 m.), ir 57 790,4 mln. EUR mokėjimų (3 proc.) pagal 2 išlaidų kategoriją; pažymi, kad planuojamos EŽŪGF išlaidos 2019 m. sudaro 44 162,5 mln. EUR, o tai yra mažiau nei 2018 m. biudžete (-547,9 mln. EUR);

37.  pažymi, kad Komisija paliko 344,9 mln. EUR maržą iki 2 išlaidų kategorijos viršutinės ribos; atkreipia dėmesį į tai, kad šios maržos taikymą gali pagrįsti padidėjęs žemės ūkio rinkų kintamumas, kaip įvyko su Rusijos sankcijomis; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki viršutinių ribų likusi marža būtų pakankama siekiant reaguoti į bet kokias galinčias iškilti krizes;

38.  pažymi, kad kai kurios su Rusijos sankcijomis susijusios ir į 2018 m. biudžetą įtrauktos priemonės nebus pratęstos (pvz., vaisiams ir daržovėms, kai rinkos padėtis tebėra sudėtinga) ir kad pieno sektoriaus rinkoje vis dar kyla sunkumų; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti pateiktas spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą siekiant patikrinti realius žemės ūkio sektoriaus poreikius; pabrėžia, kad atvejų, kai pagal EŽŪGF reikia intervencijos rinkoje, išlieka nedaug ir jie sudaro palyginti nedidelę dalį EŽŪGF (5,9 proc.);

39.  pabrėžia, kad dalis jaunimo nedarbo problemos sprendimo yra susijusi su tinkamomis jaunimo rėmimo priemonėmis kaimo vietovėse; apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė didinti biudžeto eilutės jauniesiems ūkininkams;

40.  pabrėžia, kad EJRŽF įgyvendinimas įgauna pagreitį ir 2019 m. po lėto starto programavimo laikotarpio pradžioje turėtų būti įgyvendinamas visu pajėgumu; palankiai vertina laikantis finansinio programavimo nuostatų padidintus įsipareigojimus programai LIFE+ (+6 proc.); pažymi, kad Europos aplinkos agentūra (EAA) 2019–2020 m. prisiims papildomų įsipareigojimų dėl aplinkos stebėsenos ir ataskaitų teikimo, taip pat dėl CO2 emisijos iš sunkiųjų transporto priemonių patikros;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

41.  pažymi, kad 3 išlaidų kategorijoje siūloma numatyti iš viso 3 728,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, tai yra 6,7 proc. daugiau nei 2018 m., ir iš viso 3 486,4 mln. EUR, t. y. 17 proc. daugiau nei siūlyta praeitais metais, mokėjimų asignavimų; vis dėlto pabrėžia, kad šis padidinimas atliktas po kelerių metų finansavimo lygio mažinimo ir kad visas finansavimas tokioms skirtingoms pagrindinėms sritims, kaip migracija, sienų valdymas ar vidaus saugumas, vis dar sudaro tik 2,3 proc. visų siūlomų ES išlaidų 2019 m.; abejoja dėl pasiūlytos 281,2 mln. EUR įsipareigojimų sumos siekiant remti teisėtą migraciją į Sąjungą ir skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją bei stiprinti teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas, kuri yra 14,4 proc. mažesnė nei 2018 m.; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti šio sumažinimo priežastis;

42.  pažymi, kad ketvirtus metus iš eilės visos maržos iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos yra išnaudotos, tai įrodo, kad vertinant šiandienos situaciją, ES biudžetas nėra tinkamai parengtas sprendžiant ES patiriamus didelės apimties ir rimtumo dabartinės migracijos ir saugumo iššūkius; todėl palankiai vertina siūlymą pagal lankstumo priemonę mobilizuoti 927,5 mln. EUR dydžio įsipareigojimų asignavimų sumą;

43.  tikisi, kad 2019 m. kai kurių valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų sienoms toliau bus daromas didelis spaudimas, ir primygtinai ragina Sąjungą išlikti budrią dėl bet kokių būsimų nenuspėjamų poreikių šiose srityse; šiuo atžvilgiu ragina sustiprinti kontrolės prie išorės sienų priemones ir šiomis aplinkybėmis numatyti tinkamą finansavimą ir darbuotojų skaičių ES agentūroms, kurios sprendžia šiuos klausimus, ir dar kartą patvirtina, kad siekiant ilgalaikio tvaraus sprendimo reikia šalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis, taip pat stabilizuoti ES kaimynines šalis ir kad siekiant šio tikslo investicijos į migrantų ir pabėgėlių kilmės šalis yra nepaprastai svarbios;

44.  palankiai vertina 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos prašymą toliau stiprinti FRONTEX didinant išteklius ir suteikiant daugiau įgaliojimų; prašo pateikti daugiau informacijos apie tai, kiek darbuotojų skirs valstybės narės ir kiek darbuotojų reikės tiesiogiai pačiai agentūrai; ragina Komisiją rudenį taisomuoju raštu atitinkamai pakeisti biudžeto projektą; taip pat palankiai vertina tai, kad Graikijai ir Ispanijai buvo skirta papildoma 45,6 mln. EUR parama į jų teritoriją atvykstančių migrantų srauto valdymui; pabrėžia, kad vykdant veiksmingą sienų kontrolę kartu turi būti tinkamai rūpinamasi atvykstančiais migrantais;

45.  pažymi, kad priemonė, pagal kurią galimas skubios humanitarinės pagalbos teikimas Sąjungoje, baigs galioti 2019 m. kovo mėn.; ragina Komisiją, atsižvelgiant į išliekančius humanitarinius pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų poreikius kai kuriose valstybėse narėse, įvertinti, ar reikėtų šią priemonę aktyvuoti iš naujo ir papildyti jos finansavimą; atkreipia dėmesį į didesnio solidarumo poreikį tų šalių, į kurias atvyksta daugiausia prieglobsčio prašytojų, atžvilgiu; tuo pačiu metu pabrėžia, kaip svarbu turėti tolesnių finansavimo galimybių naudojantis skubios pagalbos mechanizmais pagal PMIF, visų pirma toliau teikti paramą Graikijai; mano, kad finansinė parama taip pat turėtų būti suteikta Italijai; todėl ragina Komisiją nurodyti priežastis, paskatinusias šios paramos nesiūlyti; primena, kad Italija – tai vienintelė valstybė narė, kurioje didžioji gyventojų dauguma mano, kad narystė Europos Sąjungoje jiems nedavė naudos; apgailestauja dėl labai sumažintų įsipareigojimų asignavimų, skirtų antrajai PMIF sudedamajai daliai „Teisėtos migracijos į Sąjungą rėmimas, veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimas ir teisingų ir veiksmingų grąžinimo strategijų stiprinimas“;

46.  mano, kad atsižvelgiant į plataus masto saugumo problemas, apimančias besikeičiančias radikalizacijos formas, kibernetinius nusikaltimus, smurtą ir terorizmą, kurių atremti valstybės narės vienos nepajėgios, ES biudžeto lėšomis turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su saugumu susijusiais klausimais pasitelkiant sukurtas ES agentūras; šiuo požiūriu klausia, kaip šis didelės rizikos saugumo problemų kontekstas yra suderinamas su siūlymu žymiai sumažinti įsipareigojimų asignavimus (-26,6 proc.) VSF; pabrėžia, kad išlaidos šioje srityje yra veiksmingos tik tuomet, kai pašalinamos Europos vidaus bendradarbiavimo ir tikslingo keitimosi informacija kliūtys, kartu visapusiškai taikant visas atitinkamas duomenų apsaugos nuostatas pagal ES teisės aktus; apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nepateikė pasiūlymo, kuris sudarytų sąlygas reikšti finansinį solidarumą ES lygmeniu teroro aktų aukoms ir jų šeimoms, ir ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų ir užtikrinti, kad tokia pagalba būtų nedelsiant teikiama;

47.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą persvarstyti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo teisinį pagrindą, kuris, kai tik bus priimtas, turės didelės įtakos dabartinės DFP paskutinių dvejų metų biudžetui – vien pagal 3 išlaidų kategoriją turės būti finansuojama 256,9 mln. EUR suma; atkakliai tvirtina, kad būtų logiška šį didelį pagrindinės Sąjungos politikos sustiprinimą finansuoti pasitelkiant naujas ir papildomas priemones; įspėja nesinaudoti asignavimų perskirstymu, kuris būtų atliekamas kitos vertingos, gerai veikiančios politikos ir programų sąskaita;

48.  dar kartą patvirtina stiprią Parlamento paramą Sąjungos programoms kultūros, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės srityse; palankiai vertina siūlymą didinti finansavimą programai „Kūrybiška Europa“; be to, atkakliai ragina skirti pakankamą finansavimą programai „Europa piliečiams“ ir Europos piliečių iniciatyvai, ypač besirengiant Europos Parlamento rinkimams;

49.  primena, kad Parlamentas remia teisių, lygybės, pilietybės ir teisingumo programas; pabrėžia, kad ES privalo išlaikyti savo įsipareigojimą užtikrinti moterų ir LGBTI teisių paisymą;

50.  teigiamai vertina tai, kad padidinti įsipareigojimų asignavimai, skiriami Maisto ir pašarų programai, nes jais turėtų būti sudarytos sąlygos Sąjungai veiksmingai valdyti visus sunkių gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų protrūkius, įskaitant paukščių gripo epidemiją, kuri pastaraisiais metais kilo keliose valstybėse narėse;

51.  ragina Komisiją skirti pakankamai biudžeto lėšų, kad būtų galima didinti informuotumą apie 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, pagerinti informavimo apie juos žiniasklaidoje veiksmingumą ir, visų pirma, išsamiau supažindinti su pagrindiniais kandidatais (vok. „Spitzenkandidaten“) ir kandidatais į Komisijos pirmininko postą;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma apskritai 11 384,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma padidinti finansavimą pagal 4 išlaidų kategoriją (+13,1 proc., palyginti su 2018 m. biudžetu); pažymi, kad šis padidinimas pirmiausia susijęs su antrosios dalies pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę finansavimu, dėl kurio Komisija siūlo mobilizuoti bendrąją įsipareigojimų maržą (1 116,2 mln. EUR); pažymi, kad dėl šio pasiūlymo nebeliktų maržos iki 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos;

53.  ragina valstybes nares teikti didesnes įmokas į Afrikos patikos fondą, fondą „Madad“ ir Europos darnaus vystymosi fondą, siekiant padėti stabilizuoti krizę regionuose, teikti pagalbą pabėgėliams ir skatinti socialinį bei ekonominį vystymąsi Afrikos žemyne ir Europos kaimynystės šalyse;

54.  lieka įsitikinęs, kad atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduriama ES išorės veiksmų srityje, reikia nuolat teikti finansavimą, kuris būtų didesnis nei dabartinis 4 išlaidų kategorijos lygis; laikosi nuomonės, kad naujos iniciatyvos turi būti finansuojamos naujais asignavimais ir kad turėtų būti panaudotos visos lankstumo galimybės; tačiau prieštarauja siūlymui pratęsti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę ir susijusiam susitarimui, pasiektam Taryboje 2018 m. birželio 29 d., nes tai iš esmės apribotų kitų prioritetinių sričių finansavimo pagal 4 išlaidų kategoriją galimybes ir svarbų ES biudžeto vaidmenį teikiant pagalbą žmonėms bei skatinant pamatines vertybes;

55.  palankiai vertina didesnį finansavimą, skirtą migracijos projektams, susijusiems su centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu, taip pat šiek tiek padidintą finansavimą Europos kaimynystės priemonės rytinei daliai ir pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (DCI) į Vidurio Rytus perkeltus prioritetus; ragina skirti pakankamai finansinių išteklių Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), siekiant užtikrinti tęstinę pagalbą Palestinos pabėgėliams šiame regione ir atsižvelgiant į JAV sprendimą nemokėti savo įnašo agentūrai;

56.  palankiai vertina padidintą paramą regioniniams veiksmams Vakarų Balkanuose; tačiau mano, kad parama politinėms reformoms turėtų būti toliau spartinama; apgailestauja dėl numatytos didesnės paramos Turkijos politinėms reformoms (PNPP II) ir abejoja dėl jos suderinimo su biudžeto valdymo institucijos sprendimu sumažinti asignavimus pagal šią eilutę einamaisiais biudžetiniais metais; pakartoja savo poziciją, kurioje ragino, kad Turkijos valdžios institucijoms pagal PNPP II skirtos lėšos būtų teikiamos su sąlyga, kad bus pagerinta žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtis; ragina, kad asignavimai pagal šią eilutę, jei nedaroma pažanga šiose srityse ir atsižvelgiant į ribotą veiksmų laisvę, visų pirma būtų nukreipti pilietinės visuomenės veikėjams, siekiant įgyvendinti priemones, kuriomis būtų remiami su teisine valstybe, demokratija, žmogaus teisėmis ir žiniasklaidos laisvėmis susiję tikslai; palaiko bendrą Turkijos politinėms reformoms skirtų asignavimų mažinimo tendenciją;

57.  pabrėžia pastebimą 2019 m. biudžete numatytų sumų išorės veiksmų garantijų fondui, kurį administruoja Europos investicijų bankas (EIB), sumažėjimą, taip pat žymų planuotų dotacijų makrofinansinei paramai (MFA) sumažinimą dėl mažesnės nei anksčiau planuota EIB negrąžintų paskolų sumos, taip pat dėl žemesnio MFA paskolų išmokėjimo, palyginus su naujausiu finansiniu programavimu;

58.  dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė Briuselio konferencijose dėl Sirijos, patvirtindama ankstesnius prisiimtus įsipareigojimus; pritaria tam, kad būtų stiprinama Europos kaimynystės priemonė ir humanitarinė pagalba, kiekvienai sričiai skiriant po 120 mln. EUR siekiant 2019 m. įvykdyti įsipareigojimą;

59.  pakartoja, jog remia tai, kad ES strateginei komunikacijai būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis ir kibernetiniais išpuoliais, taip pat skatinti objektyvų Sąjungos įvaizdį už jos ribų;

5 išlaidų kategorija. Administravimas

60.  pažymi, kad 5 išlaidų kategorijoje išlaidos, palyginti su 2018 m. biudžetu, padidintos 3,0 proc. – iki 9 956,9 mln. EUR (+291,4 mln. EUR) įsipareigojimų asignavimų; pažymi, kad dėl ankstesnio biudžeto vykdymo padidėjimą didžiąja dalimi lėmė pensijų augimas (+116,7 mln. EUR), ir tai sudaro 20,2 proc. 5 išlaidų kategorijos išlaidų; pažymi, kad išlaidų dalis administravimui biudžete išlieka nepakitusi ir sudaro 6,0 proc. įsipareigojimų asignavimų;

61.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas integruoti visas galimybes sutaupyti ir racionalizuoti ne su darbo užmokesčiu susijusias savo biudžeto išlaidas; pažymi, kad Komisijos išlaidų augimą (+2,0 proc.) didžiąja dalimi lėmė savaiminis darbo užmokesčio išlaidų pritaikymas ir sutartiniai įsipareigojimai; taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos vidinį darbuotojų perskirstymą, siekiant įgyvendinti naujus prioritetus;

62.  pažymi, kad faktinė marža yra 575,2 mln. EUR iki viršutinės ribos po to, kai buvo kompensuota 253,9 mln. EUR suma, nes buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, mobilizuotas 2018 m.; mano, kad maržos nominalioji vertė yra svarbi, ir yra įsitikinęs, kad ji atspindi Komisijos pastangas, ypač įšaldant ne su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas; mano, kad tolesnės pastangos stabilizuoti arba sumažinti Komisijos administracines išlaidas galėtų lemti svarbių investicijų atidėjimą arba pakenkti tinkamam administracijos veikimui;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

63.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės siekiant nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais ir programomis; ketina tęsti subalansuoto bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketo, atspindinčio Parlamento politinius prioritetus, nustatymo procesą, atsižvelgiant į tinkamą ir laiku įvykdytą Komisijos išankstinį vertinimą; pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme kai kurių išlaidų kategorijų marža yra gana maža arba jos išvis nėra numatyta, ir ketina išnagrinėti būdus, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nesumažinant kitų politinių prioritetų;

Agentūros

64.  atkreipia dėmesį į asignavimų decentralizuotoms agentūroms padidinimą 2019 m. biudžeto projekte, t. y. +10,8 proc. (neskaitant asignuotųjų pajamų) ir +259 etatai; palankiai vertina tai, kad daugumos agentūrų biudžetai didėja, nors ES įnašas mažėja; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Parlamentas šiuo metu ieško galimybių toliau plėsti mokestinį decentralizuotų agentūrų finansavimą; su džiaugsmu pažymi, kad agentūroms (ESMA, „eu-LISA“ ir FRONTEX), kurioms suteiktos vadinamosios naujos užduotys, skirta daug daugiau asignavimų ir darbuotojų pagal etatų planą; ragina toliau teikti finansinę paramą agentūroms, kurios sprendžia migracijos ir saugumo problemas; mano, kad Europolas ir Eurojustas turėtų būti toliau stiprinami ir kad Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) turėtų gauti tinkamą finansavimą, kad galėtų būti pertvarkytas į Europos prieglobsčio agentūrą;

65.  pakartoja savo poziciją, kad sėkmingai pasiektas tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų skubią atvejo peržiūrą, įgyvendinant šią praktiką negauti numatyti rezultatai; mano, kad decentralizuotos agentūros turi būti vertinamos atskirai kiekvienu konkrečiu atveju; džiaugiasi, kad visos institucijos patvirtino tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijas;

66.  džiaugiasi, kad buvo sukurtos dvi naujos ES įstaigos, laikytinos decentralizuotomis agentūromis, – Europos prokuratūra ir Europos darbo institucija; pažymi, kad laukiant teisėkūros procedūros pabaigos Europos darbo institucijos finansavimui skirtos lėšos buvo perkeltos į rezervą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūros būstinė yra Liuksemburge, ir prašo jos dviem biudžeto institucijoms pateikti visą informaciją apie jos pastatų politiką, atsižvelgiant į Finansinį reglamentą; mano, kad naujų agentūrų kūrimui turi būti skiriami nauji finansiniai ištekliai ir etatai, tuo pačiu metu išvengiant bet kokio perskirstymo, nebent būtų aiškiai parodoma, kad kai kurios veiklos sritys naujoms agentūroms yra visa apimtimi perkeliamos iš Komisijos ar kitų esamų įstaigų, pvz., Eurojusto; pažymi, kad Eurojustas ir toliau yra kompetentingas nagrinėti finansinių interesų apsaugos bylas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos prokuratūra, ir kartu visapusiškai dalyvauja užtikrinant operatyvinę pagalbą valstybėms narėms kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, kibernetiniais nusikaltimais ir neteisėtu migrantų gabenimu; primena bendrame požiūryje naujai sukurtoms decentralizuotoms agentūroms išdėstytas nuostatas;

67.  tikisi, kad derybos dėl 2019 m. biudžeto bus grindžiamos principu, kad abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja kuo anksčiau pradėti derybas ir visapusiškai išnaudoti viso taikinimo laikotarpio trukmę, tuo pačiu metu užtikrinant tokį atstovavimo lygį, kuris sudarytų sąlygas tikram politiniam dialogui;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL L 163, 2017 6 24, p. 1.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0089.


PRIEDAS.

BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO SĄLYGŲ 2018 M.

A.  Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2019 m. biudžeto procedūros datų:

1.  Komisija stengsis pateikti sąmatų suvestinę iki 2019 m. gegužės mėn. pabaigos;

2.  trišalis dialogas bus sušauktas liepos 12 d. ryte, prieš priimant Tarybos poziciją;

3.  Taryba sieks priimti savo poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui ne vėliau kaip 37-ą savaitę (trečią rugsėjo mėn. savaitę), kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

4.  Europos Parlamento Biudžeto komitetas stengsis balsuoti dėl Tarybos pozicijos pakeitimų ne vėliau kaip iki 41-os savaitės pabaigos (spalio mėn. viduryje);

5.  trišalis dialogas bus sušauktas spalio 18 d. ryte prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

6.  Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 43-ą savaitę (spalio 22–25 d. plenarinėje sesijoje);

7.  taikinimo laikotarpis prasidės spalio 30 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2018 m. lapkričio 19 d.;

8.  taikinimo komitetas susirinks lapkričio 7 d. ryte Europos Parlamente ir lapkričio 16 d. Taryboje ir gali prireikus dar kartą susitikti; taikinimo komiteto posėdžiai bus rengiami trišalio dialogo posėdžio (-ių) metu. Trišalį dialogą numatyta surengti lapkričio 7 d. ryte. Papildomas (-i) trišalis (-iai) dialogas (-ai) gali būti sušauktas (-i) per 21 dieną trunkantį taikinimo laikotarpį, be to, lapkričio 14 d. (Strasbūras).

B.  Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 7 d.Teisinis pranešimas