Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2040(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0230/2018

Pateikti tekstai :

A8-0230/2018

Debatai :

PV 02/07/2018 - 20
CRE 02/07/2018 - 20

Balsavimas :

PV 05/07/2018 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0312

Priimti tekstai
PDF 214kWORD 65k
Ketvirtadienis, 2018 m. liepos 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
JT Generalinės Asamblėjos 73-oji sesija
P8_TA(2018)0312A8-0230/2018

2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 73-iosios sesijos (2018/2040(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 3 d. Generalinės Asamblėjos priimtą JT rezoliuciją, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (A/RES/60/251),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 21, 34 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, jos preambulę ir 18 straipsnį, taip pat JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją (A/RES/65/276) dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje, pagal kurią ES suteikiama teisė dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos veikloje, žodžiu teikti pasiūlymus ir pataisas, dėl kurių valstybės narės prašymu bus balsuojama, ir naudotis atsakymo teise,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų 72-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000), 1820 (2009), 1888 (2009), 1889 (2010), 1960 (2011), 2106 (2013), 2122 (2013) ir 2242 (2015) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į pagrindinius principus, įtvirtintus 2016 m. birželio mėn. Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje, ypač į tuos, kurie yra susiję su valstybių suverenumu, teritoriniu vientisumu ir sienų neliečiamumu ir kurių vienodai laikosi visos dalyvaujančios valstybės,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0230/2018),

A.  kadangi ES ir jos valstybės narės ir toliau visapusiškai laikosi daugiašališkumo, pasaulinio valdymo, JT pagrindinių vertybių propagavimo kaip sudedamosios ES išorės politikos dalies ir trijų JT sistemos ramsčių – žmogaus teisių, taikos ir saugumo bei vystymosi; kadangi visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema yra tinkamiausia krizių, iššūkių ir grėsmių problemoms spręsti; kadangi visos daugiašalės sistemos ateičiai kyla beprecedenčių iššūkių;

B.  kadangi Visuotinė ES strategija atspindi šiandienos pasaulinių iššūkių mastą, o tai reikalauja stiprios ir efektyvesnės JT sistemos ir stipresnio bendradarbiavimo valstybių narių lygmeniu tiek ES, tiek JT;

C.  kadangi ES valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad suderintų savo veiksmus JT sistemos organuose ir įstaigose ir laikytųsi vieningos pozicijos, grindžiamos tarptautine žmogaus teisių teise ir pagrindinėmis ES vertybėmis; kadangi šis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendromis pastangomis užkirsti kelią tolesnei vykstančių konfliktų eskalacijai ir remti jų sprendimą, skatinti veiksmingą nusiginklavimą ir ginklų kontrolę, visų pirma kalbant apie branduolinių ginklų arsenalus, įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos bei padėti kurti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, vadovaujantis ES sutarties 34 straipsnio 1 dalyje nustatytu įgaliojimu;

D.  kadangi pasaulinė politinė sistema ir saugumo aplinka sparčiai kinta ir reikalauja atsako pasaulio mastu; kadangi Jungtinių Tautų organizacija išlieka daugiašalės sistemos, kurioje JT valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos įveikti šiuos iššūkius, pagrindu ir yra tinkamiausia tarptautinių krizių, pasaulinių iššūkių ir grėsmių problemoms spręsti;

E.  kadangi pasaulis susiduria su įvairiais pasauliniais iššūkiais, susijusiais su vykstančiais ir bręstančiais konfliktais ir jų padariniais, tokiais kaip klimato kaita ir terorizmas, kurie turi būti sprendžiami pasaulio mastu; kadangi dabartinė JT Saugumo Tarybos struktūra tebėra grindžiama pasenusiu politiniu scenarijumi ir jos sprendimų priėmimo procesas tinkamai neatspindi kintančios pasaulio tikrovės; kadangi ES ir jos valstybės narės padėjo formuoti pasaulinę JT darbotvarkę iki 2030 m. ir ES tebėra įsipareigojusi pirmoji stengtis sutelkti visas įgyvendinimo priemones, taikyti tvirtą tolesnių veiksmų vykdymo, stebėsenos ir peržiūros mechanizmą, siekiant užtikrinti pažangą ir atskaitomybę; kadangi tai atspindi ES išorės veiksmai ir kitos įvairiais ES finansiniais įrankiais įgyvendinamos politikos priemonės;

F.  kadangi trys JT ramsčiai – taika ir saugumas, vystymasis bei žmogaus teisės bei teisinė valstybė – yra neatsiejami ir vienas kitą stiprinantys; kadangi pradiniam JT tikslui palaikyti taiką kelia grėsmę nuolatinės sudėtingos krizės;

G.  kadangi varginančios JT biurokratinės procedūros ir sudėtinga bei nelanksti struktūra kartais trukdo organizacijai tinkamai veikti ir varžo jos gebėjimą skubiai reaguoti į krizes ir pasaulinius iššūkius;

H.  kadangi, norint sėkmingai reaguoti į pasaulines krizes, iššūkius ir grėsmes, reikalinga efektyvi daugiašalė sistema, grindžiama visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis;

I.  kadangi keletas nacionalistinių ir protekcionistinių judėjimų visame pasaulyje abejoja bendradarbiavimu, dialogu ir žmogaus teisėmis grindžiama tarptautine santvarka;

J.  kadangi vis daugėjančioms JT sistemos užduotims atlikti reikia tinkamo finansavimo iš jos valstybių narių; kadangi didėja atotrūkis tarp organizacijos poreikių ir jai skiriamo finansavimo; kadangi, atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų ketinimą sumažinti savo įnašus į JT biudžetą, ES ir jos valstybės narės kartu sudėjus įneša didžiausią finansinį indėlį į JT ir turėtų aktyviai remti JT generalinio sekretoriaus pastangas užtikrinti tinkamą JT veikimą ir finansavimą, visų pirma siekiant panaikinti skurdą, remti ilgalaikę taiką ir stabilumą, ginti žmogaus teises, kovoti su socialine nelygybe ir teikti humanitarinę pagalbą nuo įvairiausių gaivalinių ar žmogaus sukeltų krizių kenčiantiems gyventojams, šalims ir regionams; kadangi ES įnašai į JT turėtų būti labiau matomi; kadangi JT agentūros, įskaitant Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), neteko daug įplaukų; kadangi dabartinis bendras JT finansavimo lygis tebėra nepakankamas, kad ši organizacija galėtų įgyvendinti savo įgaliojimus ir spręsti dabartinius pasaulinius uždavinius;

K.  kadangi įvairiuose pasaulio regionuose kyla vis didesnė grėsmė demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei ir daugelyje JT valstybių narių mažėja pilietinei visuomenei tenkanti erdvė; kadangi žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės aktyvistai daug kur pasaulyje susiduria su didėjančiomis grėsmėmis ir rizika dėl savo teisėtos veiklos;

L.  kadangi žmogaus teisių propagavimas ir apsauga yra daugiašališkumo pagrindas ir vienas iš pagrindinių JT sistemos ramsčių; kadangi ES tvirtai remia žmogaus teises ir jos yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi ES yra viena iš labiausiai pasišventusių žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, kultūros vertybių ir įvairovės, demokratijos ir teisinės valstybės gynėjų ir skatintojų; kadangi įvairiuose pasaulio regionuose šioms vertybėms kyla vis didesnė grėsmė; kadangi žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės aktyvistai dėl savo teisėtos veiklos susiduria su vis didėjančiomis grėsmėmis ir rizika ir prieš juos vis dažniau imamasi represalijų už jų bendravimą su JT organais ir mechanizmais; kadangi tarptautinė bendruomenė ir ES turi sustiprinti savo pastangas teikti apsaugą ir paramą žmogaus teisių gynėjams ir ginti tarptautines demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės normas, ypač susijusias su mažumų grupėms priklausančių asmenų ar asmenų, kurių padėtis pažeidžiama, įskaitant moteris, vaikus, jaunimą, etnines, rasines ar religines mažumas, migrantus, pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus žmones, neįgaliuosius, lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius asmenis (LGBTI asmenis) ir čiabuvius, teisėmis;

1.  rekomenduoja Tarybai:

JT sistemos pertvarka, įskaitant Saugumo Tarybos reformą

Taika ir saugumas

Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkė

Konfliktų prevencija ir tarpininkavimas

Ginklų neplatinimas, ginklų kontrolė ir nusiginklavimas

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinė valstybė

Pasauliniai susitarimai dėl migracijos ir pabėgėlių

Vystymasis

Klimato kaita ir klimato diplomatija

   a) aktyviai remti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus trijų ramsčių reformos darbotvarkę, siekiant užtikrinti, kad JT sistema tikrai taptų koordinuojama, efektyvi, veiksminga, integruota, skaidri ir atskaitinga; remti taikos ir saugumo struktūros racionalizavimą, nes ji turi tapti efektyvesne, tikslingesne, tinkamiau finansuojama ir veiksmingesne, kurioje valdžios padalijimas būtų labiau subalansuotas, o regionų atstovavimui visuose jos organuose būtų būdinga veiksmingesnė įvairovė;
   b) remti biurokratijos mažinimą, procedūrų supaprastinimą ir sprendimų priėmimo proceso decentralizavimą, taip pat didesnį misijų bei JT personalo darbo skaidrumą ir jų atskaitomybę, ypač kalbant apie jų operacijas, vykdomas vietoje;
   c) remti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pastangas įgyvendinti esminius pokyčius siekiant suderinti JT vystymosi sistemą su Darbotvarke iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslais bei atsakomybės užtikrinti apsaugą principu ir padaryti ją tinkamą tikslui tinkamiau remti jų įgyvendinimą;
   d) paraginti JT valstybes nares atliekant JT valdymo sistemos racionalizavimą suteikti daugiau galių Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir jo pavaduotojui bei jų atitinkamoms įstaigoms, siekiant skatinti didesnį JT ir jos agentūrų veiksmingumą, lankstumą, operatyvumą ir ekonominį efektyvumą;
   e) priminti JT valstybėms narėms apie jų įsipareigojimą toliau dėti finansines pastangas remti visas JT agentūras ir finansuoti jų įsipareigojimus, susijusius su išlaidomis pagalbos vystymuisi srityje, kartu didinant veiksmingumą ir efektyvumą bei reikalaujant, kad vyriausybės būtų atskaitingos už visuotinių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą;
   f) aktyviai remti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pastangas įgyvendinti JT lyčių lygybės strategiją kaip vieną iš pagrindinių priemonių, kuria užtikrinamas vienodas atstovavimas moterims JT sistemoje; skirti eiti vyresniųjų vadovų pareigas JT centrinės būstinės lygmeniu daugiau moterų, ypač priklausančių mažumų grupėms, ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą bei biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą; raginti ES ir JT į misijas ir operacijas skirti daugiau moterų policijos pareigūnių ir karių; raginti atskiroms misijoms ir operacijoms skirti tarpsektorinius patarėjus lyčių klausimu, taip pat raginti priimti konkrečius veiksmų planus, kuriuose būtų nustatyta, kaip kiekvienoje misijoje ar operacijoje įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir 2242; užtikrinti, kad visoms JT pajėgoms būtų taikomi vienodi būtinieji išsilavinimo ir kompetencijos reikalavimai, taip pat būtinai taikyti jose aiškią lyčių, LGBTI asmenų ir kovos su rasizmu politiką ir visišką visų seksualinio išnaudojimo ir smurto formų netoleravimą, įskaitant veiksmingą informavimo funkciją JT, kad būtų anonimiškai pranešama apie JT darbuotojų įvykdytus pažeidimus tiek JT darbuotojų, tiek vietos gyventojų atžvilgiu;
   g) atkreipti dėmesį į svarbą, kurią ES valstybės narės teikia savo veiksmų koordinavimui JT sistemos organuose ir institucijose;
   h) raginti atlikti nuodugnią JT Saugumo Tarybos reformą ir padidinti jos reprezentatyvumą remiantis plataus masto bendru sutarimu, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų skubiau ir veiksmingiau reaguoti į grėsmes tarptautinei taikai ir saugumui; skatinti Generalinės Asamblėjos darbo atgaivinimą ir geresnį visų JT institucijų veiksmų suderinimą ir darną;
   i) dėti daugiau pastangų siekiant pertvarkyti JT Saugumo Tarybą, visų pirma gerokai apribojant arba reglamentuojant veto teisės naudojimą tais atvejais, kai esama karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymų, nes tai iki šiol trukdo priimti sprendimus, taip pat keičiant JT Saugumo Tarybos sudėtį, siekiant geriau atspindėti šiandienos pasaulio tvarką, be kita ko, suteikiant nuolatinę vietą Europos Sąjungai;
   j) raginti ES ir valstybes nares laikytis vieningos pozicijos; remia Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES atstovybių Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas geriau koordinuoti ES pozicijas ir pasiekti bendrą ES poziciją balsuojant, siekiant padidinti ES nuoseklumą ir patikimumą JT;
   k) dar kartą pabrėžti savo paramą Žmogaus teisių tarybos JT specialiųjų procedūrų (įskaitant specialiuosius pranešėjus) ir kitų teminių bei konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių mechanizmų veiklai ir pakartoti savo raginimą visoms JT valstybėms pateikti visiems specialiesiems pranešėjams atvirus kvietimus apsilankyti tose valstybėse;
   l) pritarti tam, kad būtų pradėtas atviras ir įtraukus tarpvyriausybinis pasirengimo 2020 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimui JT 75-ųjų metinių proga procesas, kuriam vadovautų JT Generalinė Asamblėja ir kuriam vykstant būtų apsvarstytos išsamios reformų priemonės, nukreiptos į Jungtinių Tautų atnaujinimą ir stiprinimą;
   m) remti Jungtinių Tautų Parlamentinės Asamblėjos (UNPA) įkūrimą JT sistemoje siekiant sutvirtinti pasaulinio valdymo demokratinį pobūdį, padidinti jo demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą bei leisti piliečiams aktyviau dalyvauti JT veikloje, visų pirma prisidėti prie sėkmingo JT darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;
   n) raginti ES ir JT atlikti papildomą ir stiprinantį vaidmenį kaskart, kai kyla grėsmė taikai ir saugumui; inicijuoti struktūrizuotą ES ir JT politinį bendradarbiavimą;
   o) skatinti valstybes nares tvirčiau įsipareigoti siekti taikos ir saugumo tiek tarptautiniu, tiek ES lygmeniu; remti JT generalinio sekretoriaus pastangas didinti JT dalyvavimą taikos derybose; raginti JT prioritetą teikti prevencijai, tarpininkavimui ir politiniams konfliktų sprendimams, kartu šalinant pagrindines konfliktų priežastis ir juos skatinančius veiksnius; toliau remti JT specialiųjų įgaliotinių darbą, veiksmus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama išspręsti šiuos konfliktus; didinti valstybių narių paramą JT taikos palaikymo ir taikos kūrimo operacijoms, visų pirma teikiant personalą ir įrangą, ir stiprinti ES kaip pagalbininkės vaidmenį šioje srityje užtikrinti didesnį šios paramos ir įnašo matomumą; užtikrinti, kad visų JT taikos palaikymo ir taikos kūrimo operacijų vykdytojai turėtų įgaliojimus žmogaus teisių srityje ir pakankamai darbuotojų šiai funkcijai atlikti;
   p) stiprinti bendradarbiavimą su JT įgyvendinant strateginę partnerystę taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje; skatinti ES ir JT bendradarbiavimą įgyvendinant saugumo sektoriaus reformą; raginti JT didinti taikos palaikymo operacijų patikimumą ir skaidrumą, sukuriant ir sustiprinant veiksmingus mechanizmus, padedančius užkirsti kelią galimiems JT darbuotojų vykdomiems pažeidimams ir užtikrinti jų atsakomybę; viso misijų proceso metu laikytis daugiašalio požiūrio; aktyviau bendrauti su vietos bendruomenėmis, užtikrinant joms apsaugą ir pagalbą; užtikrinti, kad didžiausias dėmesys vykdant taikos palaikymo įgaliojimus būtų skiriamas civilių apsaugai; stiprinti paramą vietos subjektams, įgalinant pažeidžiamiausias grupes būti pokyčių iniciatorėmis, ir sukurti galimybes juos įtraukti į visus humanitarinio ir taikos kūrimo darbo etapus; raginti JT mažinti bendrą JT taikos palaikymo operacijų poveikį aplinkai ir užtikrinti didesnį ekonominį efektyvumą, apsaugą ir saugumą tiek kariams, tiek priimančiųjų šalių civiliams gyventojams;
   q) pabrėžti, kad visa tarptautinė bendruomenė privalo sparčiau reaguoti ir imtis atsakomybės dėl pasaulinių ir regioninių grėsmių bei bendro pobūdžio pasaulinių problemų; pabrėžti, kad, kai valstybė negali arba nepageidauja laikytis atsakomybės užtikrinti apsaugą principo, ši atsakomybė tenka tarptautinei bendruomenei, įskaitant visas nuolatines JT Saugumo Tarybos nares, įtraukiant kitas dideles besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis ir besivystančias šalis, taip pat atitinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, pažeidusius tarptautinę teisę; stiprinti vadinamųjų mėlynųjų šalmų pajėgumus; raginti ES skatinti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis ir besivystančias šalis prisijungti prie tarptautinės bendruomenės, kai ši imasi veiksmų, laikydamasi atsakomybės užtikrinti apsaugą principo;
   r) pritarti ES, JT ir kitų tarpvyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui, pavyzdžiui, trišaliam Afrikos Sąjungos, ES ir JT bendradarbiavimui, kuris yra stiprus signalas kalbant apie daugiašališkumo ir pasaulinio valdymo stiprinimą ir pagalbos tiems, kam reikalinga tarptautinė apsauga, teikimą, kartu užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei, ir raginti ES, JT ir AS sutelkti bendras pastangas siekiant stiprinti pajėgumus šioje srityje;
   s) toliau propaguoti plačią žmogiškojo saugumo sąvokos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą principo apibrėžtį ir toliau skatinti stiprų JT vaidmenį juos įgyvendinant; toliau stiprinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principo, kaip svarbaus JT valstybių narių veiklos principo konfliktų sprendimo, žmogaus teisių ir vystymosi srityje, vaidmenį; toliau remti pastangas labiau praktiškai apibrėžti atsakomybę užtikrinti apsaugą ir JT veiksmus, kuriais padedama šalims įgyvendinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principą, siekiant laikytis žmogaus teisių, teisinės valstybės principų ir tarptautinės humanitarinės teisės; priminti ES įsipareigojimą įgyvendinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principą, užkertant kelią žmogaus teisių pažeidimams ir juos sustabdant vykstant žiaurumo aktams;
   t) naudotis visomis turimomis priemonėmis gerinti valstybinių ir nevalstybinių subjektų veiksmų atitiktį tarptautinei humanitarinei teisei; remti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto vadovaujamus veiksmus siekiant sukurti veiksmingą atitikties tarptautinei humanitarinei teisei stiprinimo mechanizmą;
   u) pakartoti, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visapusiškai remia veiksmus, kuriais siekiama nugalėti ir pašalinti teroristines organizacijas (ypač grupuotę „Islamo valstybė“), kurios kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; bendradarbiauti su JT Generaline Asamblėja ir JT Saugumo Taryba siekiant kovoti su terorizmo finansavimu, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 1 d. Parlamento rekomendaciją(3) ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant nustatomi teroristai ir teroristinės organizacijos, stiprinti turto įšaldymo mechanizmus visame pasaulyje, remiant Jungtinių Tautų tarpregioninio nusikalstamumo ir justicijos mokslinių tyrimų instituto (UNICRI) veiklą įgyvendinant ir praktiškai organizuojant Pasaulinį kovos su terorizmu forumą (GCTF), remiantis Pasauline kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu iniciatyva; stiprinti bendras ES ir JT pastangas kovojant su pagrindinėmis terorizmo priežastimis, ypač kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir plėtojant mokslinius tyrimus bei stiprinant pajėgumus kibernetinės gynybos srityje; remtis esamomis iniciatyvomis, kurias parengė vietos partneriai, kad būtų sukurti, įgyvendinti ir plėtojami kovos su radikalizacija ir teroristų verbavimu metodai; dėti daugiau pastangų siekiant suvaržyti verbavimą ir kovoti su teroristų propaganda tiek socialinės žiniasklaidos platformose, tiek radikalizuotų neapykantos kurstytojų tinkluose; remti veiksmus, kuriais stiprinamas radikalizacijos pažeidžiamų bendruomenių atsparumas, be kita ko, šalinant radikalizaciją skatinančias ekonomines, socialines, kultūrines ir politines priežastis; stiprinti tarptautinio policijos, teisinio ir teisminio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu veiksmingumą; skatinti švietimą kaip terorizmo prevencijos priemonę; remti kovą su radikalizacija ir deradikalizacijos politiką, laikantis JT veiksmų plano dėl smurtinio ekstremizmo prevencijos; remti didesnį ES indėlį į JT pajėgų stiprinimo iniciatyvas, susijusias su kova su užsienio teroristais kovotojais ir smurtiniu ekstremizmu;
   v) siekti, kad būtų prisiimti tvirtesni daugiašaliai įsipareigojimai rasti tvarius dabartinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje politinius sprendimus; toliau remti JT specialiųjų įgaliotinių darbą, veiksmus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama išspręsti šiuos konfliktus; remti ES vaidmenį humanitarinėje srityje; raginti tarptautinę bendruomenę toliau teikti humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą; patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus, ir siekti, kad būtų nedelsiant sustabdytas smurtas; tvirtinti, kad vienintelis būdas pasiekti taiką Sirijoje – Sirijos piliečių vadovaujamas politinis procesas, kuriuo siekiama laisvų ir sąžiningų rinkimams, kuriuos palengvintų ir stebėtų JT ir kurie būtų surengti pagal naują konstituciją; pabrėžti, kad nacionalinio masto įtraukias paliaubas ir abipusiai priimtiną taikų Sirijos krizės sprendimą galima pasiekti vadovaujant JT, kaip numatyta 2012 m. Ženevos komunikate ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2254 (2015), ir remiant JT specialiajam įgaliotiniui Sirijai; primygtinai raginti tarptautinę bendruomenę padaryti viską, kas jos galioje, siekiant griežtai pasmerkti asmenis, atsakingus už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per konfliktą Sirijoje; paremti JT generalinio sekretoriaus raginimą įsteigti naują nešališką ir nepriklausomą komisiją, kuri nustatytų išpuolių Sirijoje, kuriuose buvo panaudoti cheminiai ginklai, vykdytojus, nes, jei tokio organo nebus, išaugs karinės eskalacijos rizika; remti JT taikos plano iniciatyvą Jemene ir nedelsiant reaguoti į tebesitęsiančią humanitarinę krizę; paraginti konflikto visas šalis gerbti visų Jemeno piliečių žmogaus teises ir laisves ir pabrėžti, kad reikia derybomis paremtą politinį sprendimą plėtojant Jemene įtraukų nacionalinį dialogą;
   w) užtikrinti, kad JT Generalinė Asamblėja, bendradarbiaudama su ES, suteiktų visas naudingas priemones, skirtas užtikrinti, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. nustatytų sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų Izraelio valstybė su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė, būtų tvarus ir veiksmingas;
   x) remti JT pastangas užtikrinti teisingą ir ilgalaikį Vakarų Sacharos konflikto sprendimą, pagrįstą Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teise ir atitinkantį aktualias JT rezoliucijas;
   y) toliau reaguoti į pagrindines grėsmes saugumui Sahelio, Sacharos, Čado ežero ir Somalio pusiasalio regionuose siekiant kovoti su terorizmo grėsme, kurią kelia grupuotės „Islamo valstybė“ ir tinklo „Al-Kaida“ padaliniai, taip pat grupuotė „Boko Haram“ ir kitos susijusios teroristinės grupuotės;
   z) laikytis Irano ir Saugumo Tarybos narių bei Vokietijos branduolinio susitarimo, nes tai svarbus tarptautinės ir ypač ES diplomatijos laimėjimas, ir toliau daryti spaudimą JAV, kad susitarimas būtų įgyvendintas praktikoje;
   aa) toliau raginti visapusiškai gerbti Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos suverenitetą, tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautinės teisės pažeidimus šiose srityse; remti ir intensyvinti diplomatines pastangas siekiant taikiai ir tvariai išspręsti šiuos vykstančius ir įšaldytus konfliktus; primygtinai raginti tarptautinę bendruomenę visapusiškai įgyvendinti neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką;
   ab) remti Korėjos vidaus derybas siekiant atsisakyti branduolinio ginklo Korėjos pusiasalyje; raginti visus susijusius tarptautinius subjektus aktyviai ir teigiamai prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo plėtojant dialogą;
   ac) primygtinai raginti Generalinę Asamblėją ir JT Saugumo Tarybą aptarti įtampą Pietų Kinijos jūroje, siekiant skatinti visas konflikto šalis užbaigti derybas dėl elgesio kodekso;
   ad) raginti visas valstybes nares toliau remti ir įgyvendinti minėtąsias aštuonias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurios sudaro Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę, ir pateikti gairių veiklai siekiant visiškos lyčių lygybės bei užtikrinant moterų dalyvavimą, apsaugą ir teises visais konflikto ciklo etapais (nuo konflikto prevencijos iki atkūrimo po konflikto), laikantis į aukas orientuoto požiūrio, kad būtų sumažinta tolesnė žala moterims ir mergaitėms, tiesiogiai nukentėjusioms dėl konfliktų;
   ae) primena, kad moterų dalyvavimas taikos procesuose lieka vienu iš labiausiai neįgyvendintų Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės aspektų, nepaisant to, kad moterys yra pagrindinės saugumo, politinių ir humanitarinių krizių aukos; atkreipti dėmesį į tai, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo nepasiektas jos pagrindinis tikslas – apsaugoti moteris ir smarkiai padidinti jų dalyvavimą politikos ir sprendimų priėmimo procesuose; priminti, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o jos skatinimas – vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų; toliau skatinti moterų ir vyrų lygybę ir nediskriminavimą, taip pat aktyviai skatinti tolesnės kovos su LGBTI asmenų teisių pažeidimais rėmimą; įtraukti pažeidžiamiausius asmenis į visus sprendimų priėmimo lygmenis ir visus procesus;
   af) priminti, kad dėl ginkluotų konfliktų pažeidžiamais tampa ir vyrai, ir moterys, bet moterims kyla didesnis pavojus tapti ekonominio ir seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo, perkėlimo ir sulaikymo bei seksualinio smurto, pvz., išžaginimo, naudojamo kaip karo taktika ir laikomo karo nusikaltimu, aukomis; užtikrinti saugią medicinos pagalbą išžaginimo per karą atvejais; raginti sustiprinti nepilnamečių, moterų, mergaičių ir pagyvenusių žmonių apsaugą konfliktinėse situacijose, ypač kai tai susiję su seksualiniu smurtu, taip pat apsaugą nuo ankstyvų, vaikų ir priverstinių santuokų bei vyrų ir berniukų aukų apsaugą, nes, remiantis PSO ir tarptautinių tyrimų duomenimis(4), jų skaičiaus dėl konflikto nukentėjusiuose regionuose įverčiai yra gerokai per maži; primygtinai raginti visas JT valstybes nares suteikti visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant padėti regionų, kuriuose vyksta konfliktai, gyventojams;
   ag) raginti JT nustatyti efektyvias procedūras, pagal kurias pranešami įtarimai arba įrodymai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, korupcijos ir netinkamo elgesio, susijusio su JT karinio ir civilio personalo veikla, vykdoma įgyvendinant taikos palaikymo misijas, ir šiais atvejais laiku atlikti konkrečius tyrimus; skubiai pakeisti dabartinę padėtį, kai teisiniai veiksmai dėl kaltinimų išnaudojimu tebėra visiškai savanoriški ir priklauso nuo pajėgas teikiančios šalies valios; skubiai, nedelsiant įvertinti visus 2015 m. gegužės 15 d. JT vertinimo ataskaitos dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiklos, susijusios su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdytu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta, aspektus ir priversti kaltininkus atsakyti; nedelsiant ir kuo ryžtingiau ištirti karių ir civilių darbuotojų įvykdytus seksualinės prievartos veiksmus, vykdyti už juos baudžiamąjį persekiojimą ir skelbti nuosprendžius; raginti toliau mokyti JT taikos palaikymo personalą Tarptautinio protokolo dėl seksualinio smurto konfliktų metu tyrimo ir dokumentavimo klausimais, siekiant didinti kompetenciją seksualinio smurto klausimų srityje;
   ah) remti ir stiprinti tarptautines pastangas pasitelkiant JT, siekiant užtikrinti lyčių aspekto analizę bei lyčių ir žmogaus teisių integravimą į visą JT veiklą, visų pirmą į taikos palaikymo operacijas, humanitarines operacijas, atkūrimo ir susitaikymo po konflikto procesus; nustatyti rodiklius ir įgyvendinti stebėsenos priemones, siekiant įvertinti moterų dalyvavimo užtikrinant taiką ir saugumą (įskaitant taikos palaikymo operacijose) pažangą ir užtikrinti atskaitomybę, taip pat veiksmingai bendradarbiauti su bendruomenėmis ir užtikrinti geresnę kultūrą ir elgesį, kaip to reikalauja ir JT generalinio sekretoriaus suburta Aukšto lygio darbo grupė moterų ekonominio įgalėjimo klausimais; užtikrinti, kad Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimui būtų skirta pakankamai finansavimo ir būtų remiamas požiūris, pagal kurį moterys yra pagrindinė visų pastangų atremti pasaulinius iššūkius, įskaitant susijusius su stiprėjančiu smurtiniu ekstremizmu, konfliktų prevencija ir tarpininkavimu, humanitarinėmis krizėmis, skurdu, klimato kaita, migracija, darniu vystymusi, taika ir saugumu, dalis;
   ai) remti ir stiprinti JT tarptautines pastangas siekiant nutraukti vaikų išnaudojimą ginkluotuose konfliktuose, taip pat veiksmingiau mažinti konflikto ir padėties po konflikto poveikį mergaitėms; remti JT darbo grupės vaikų ginkluotuose konfliktuose klausimais vaidmenį, siekiant sustiprinti dėl karo nukentėjusių jaunuolių teisių rėmimą, taip pat remti JT kampaniją „Vaikai – ne kareiviai“, siekiant sustabdyti vyriausybių ginkluotųjų pajėgų ir nevalstybinių subjektų vykdomą vaikų verbavimą ir naudojimą konfliktuose;
   aj) išlaikyti savo įsipareigojimus Jungtinėms Tautoms, kad būtų stebima ir veiksmingai įgyvendinama iniciatyva „Spotlight“, kuria siekiama sustabdyti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites;
   ak) pateikti visas priemones, kad būtų aktyviai palaikomi JT generalinio sekretoriaus prioritetai konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityse(5), pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip aukšto lygio patariamosios valdybos tarpininkavimo klausimais įsteigimas ir laikantis JT specialiųjų politinių misijų ir taikos kūrimo fondo priemonių prioritetų; užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų svarbiausias konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo politikos aspektas;
   al) stiprinti ES ir JT prioritetų konfliktų prevencijos ir mažinimo srityje operatyvinį aspektą, be kita ko, užtikrinant patyrusių tarpininkų ir patarėjų tarpininkavimo klausimais, įskaitant moteris įgaliotines ir vyresniąsias pareigūnes, prieinamumą ir užtikrinti veiksmingesnį JT politinių, humanitarinių, saugumo ir vystymosi priemonių koordinavimą;
   am) atsižvelgti į tai, kad prie taikos derybų stalo, kur priimami svarbiausi sprendimai dėl atkūrimo ir valdymo po konflikto, moterims akivaizdžiai nepakankamai atstovaujama, nepaisant to, kad tais atvejais, kai moterys atlieka tiesioginį vaidmenį taikos procesuose, tikimybė, kad susitarimas galios bent 2 metus, išauga 20 proc., o kad susitarimas galios bent 15 metų – 35 proc.;
   an) tvirtai remti Jaunimo, taikos ir augumo darbotvarkę ir jos tikslą suteikti jaunimui galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį priimant sprendimus vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis; šiuo atžvilgiu pritarti tam, kad būtų sukurti mechanizmai, kurie suteiktų jaunimui galimybę prasmingai dalyvauti taikos procesuose;
   ao) toliau stiprinti ES ir JT bendradarbiavimą rengiant priemones, skirtas spręsti nuolat pasikartojančią su rinkimais susijusio smurto problemą, be kita ko, remiantis rinkimų stebėjimo misijose dalyvaujančių Europos Parlamento narių patirtimi ir parlamentiniais priešrinkiminiais dialogais su politinėmis partijomis, siekiant užtikrinti didesnį rinkimų patikimumą tose šalyse, kurios siekia sustiprinti savo demokratines procedūras, taip pat nusiųsti tvirtą žinią tiems, kurie nori piktnaudžiauti sistema;
   ap) priminti apie reikšmingus ES įnašus (išorės finansavimo priemones) į JT sistemą, įskaitant pasaulio taikos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių bei vystymosi darbotvarkę;
   aq) tvirtai pritarti JT generalinio sekretoriaus pasiūlymams didinti JT vystymo sistemos veiksmingumą ir nustatyti palaikančią poziciją pasiūlyto finansavimo susitarimo atžvilgiu mainais už didesnį veiksmingumą, skaidrumą ir didesnę atskaitomybę;
   ar) sistemingai remti visus JT veiksmus, susijusius su nusiginklavimu, pasitikėjimo didinimu, masinio naikinimo ginklų neplatinimu ir kova su jų platinimu, apimant valstybės arba nevalstybinio subjekto vykdomą cheminių ginklų kūrimą, gamybą, įsigijimą, kaupimą, išlaikymą, perdavimą arba naudojimą;
   as) išreikšti susirūpinimą dėl esamos ginklų kontrolės ir nusiginklavimo sistemos ir jos teisinių priemonių silpnėjimo; remti visas pastangas atnaujinti ginklų kontrolės ir nusiginklavimo darbotvarkę, be kita ko, atgaivinant Nusiginklavimo konferenciją; vykdant 2020 m. peržiūros procesą, skatinti branduolinių ginklų neplatinimą, užtikrinant, kad Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis nedelsiant įsigaliotų; dėti pastangas užtikrinti Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos vykdymą; patvirtinti įsipareigojimą siekti tos konvencijos tikslų ir raginti visas JT valstybes nares ratifikuoti ją ar prie jos prisijungti; stiprinti Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją ir jos veiklą užtikrinant, kad ji turėtų tinkamų finansinių išteklių ir darbuotojų savo tikslams įgyvendinti; užtikrinti, kai tais atvejais, kai pranešama apie cheminio ginklų naudojimą, kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn; užtikrinti atsakomybę už nusiginklavimo ir ginklų kontrolės sutarčių pažeidimus, taikant esamus ginklų kontrolės mechanizmus ir esamas nusiginklavimo priemones; remti Branduolinių ginklų uždraudimo sutartį, kuriai 2017 m. pritarė 122 JT valstybės narės, ir siekti, kad ją pasirašytų ir ratifikuotų visos JT valstybės narės; skubiai paspartinti branduolinį nusiginklavimą regioniniu ir pasaulio mastu, laikantis 2016 m. spalio 27 d. Parlamento rezoliucijos(6), kurioje visos ES valstybės narės raginamos paremti Jungtinių Tautų derybų konferenciją dėl teisiškai įpareigojančio dokumento, kuriuo būtų uždrausti branduoliniai ginklai; remti JT pastangas siekiant išvengti to, kad nevalstybiniai subjektai ir teroristinės grupuotės kurtų ir gamintų masinio naikinimo ginklus ir jų siuntimo į taikinį sistemas, juos įsigytų ar perduotų; primygtinai raginti visapusiškai laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos ir Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos;
   at) visapusiškai įgyvendinti Sutartį dėl prekybos ginklais ir skatinti visas JT valstybes nares ratifikuoti šią sutartį ar prie jos prisijungti;
   au) numatyti efektyvesnių veiksmų, kuriais būtų kovojama su ginklų ir šaudmenų, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, nukreipimu ir neteisėta prekyba jais, ypač sukuriant ginklų sekimo sistemą; prašyti JT narių aktyviai imtis veiksmų žengiant visuotinio nusiginklavimo ir ginklavimosi varžybų prevencijos link;
   av) ypatingą dėmesį atkreipti į technologinę robotų naudojimo ginklams pažangą, ypač į ginkluotus robotus, bepiločius orlaivius ir jų atitiktį tarptautinei teisei; sukurti teisinę bepiločių orlaivių ir ginkluotų robotų naudojimo sistemą, kuri atitiktų galiojančią tarptautinę humanitarinę teisę, kad šios technologijos valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai nenaudotų neteisėtai veiklai; skatinti pradėti veiksmingas derybas dėl bepiločių orlaivių ir ginkluotų robotų, kurie suteikia galimybę vykdyti išpuolius be žmogaus įsikišimo, uždraudimo; skatinti JT teisinę sistemą, kurioje būtų griežtai nustatyta, kad bepiločiai orlaiviai turi būti naudojami laikantis tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės; griežtai smerkti plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; raginti žmogaus teises ir pagrindines laisves labiau apsaugoti kiekvienu jų išraiškos aspektu, be kita ko, kai naudojamasi naujomis technologijomis; siekti, kad tarptautiniu mastu būtų uždraustos ginklų sistemos, kurias taikant jėgos naudojimas nėra žmogaus valdomas, kaip įvairiomis progomis reikalavo Parlamentas, ir, rengiantis atitinkamiems susitikimams JT lygmeniu, skubiai parengti ir priimti bendrą poziciją dėl autonominių ginklų sistemų ir atitinkamuose forumuose laikytis vieningos pozicijos bei atitinkamai veikti;
   aw) skatinti visas JT valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo;
   ax) remiantis JT aplinkos asamblėjos rezoliucija UNEP/EA.3/Res.1 ir JT žmogaus teisių tarybos rezoliucija 34/20, siekti paaiškinti ir išplėtoti įsipareigojimus pasibaigus konfliktui nukenksminti ir tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, atsiradusias dėl nusodrintojo urano ginklų naudojimo, ir padėti dėl to nukentėjusioms bendruomenėms;
   ay) priminti, kad žmogaus teisės yra nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; paraginti ES ir JT ne tik griežtai pasmerkti pasaulinę nerimą keliančią tendenciją marginalizuoti ir ignoruoti žmogaus teises ir demokratiją, siekiant kovoti su neigiamomis tendencijoms (įskaitant susijusiomis su pilietinei visuomenės veiklos galimybėmis), bet ir prireikus veiksmingai pasinaudoti turimomis teisinėmis priemonėmis, ypač ES asociacijos susitarimų su trečiosiomis valstybėmis 2 straipsniu; primygtinai raginti visas JT valstybes nares ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti visas pagrindines JT žmogaus teisių konvencijas, įskaitant JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokių žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir jos fakultatyvų protokolą, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvius protokolus, kuriais nustatomi skundų pateikimo ir tyrimo mechanizmai, taip pat laikytis šiose priemonėse nustatytų prievolių teikti informaciją ir įsipareigojimų sąžiningai bendradarbiauti JT žmogaus teisių mechanizmuose; atkreipti dėmesį į atsakomuosius veiksmus, kurių visame pasaulyje imamasi prieš žmogaus teisių gynėjus ir demokratizacijos šalininkus;
   az) užtikrinti, kad žmogaus teisių reformos ir toliau būtų visiškai integruojamos į tris JT reformos ramsčius; remti žmogaus teisių aspekto integravimą į JT veiklą;
   ba) propaguoti deistų ir teistų bei asmenų, kurie save laiko ateistais, agnostikais, humanistais ir laisvamaniais, laisvę;
   bb) toliau propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę; raginti dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinių ir kitų mažumų teises; raginti geriau užtikrinti religinių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto; raginti panaikinti įstatymus, kuriais kriminalizuojama šventvagystė ar atsimetimas nuo religijos ir kurie naudojami kaip dingstis religinėms mažumoms ir netikintiems asmenims persekioti; remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais darbą; aktyviai siekti, kad JT pripažintų religinių ir kitų mažumų genocidą, kurį įvykdė grupuotė „Islamo valstybė“, ir kad Tarptautiniam baudžiamajam teismui būtų perduotos bylos dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido;
   bc) raginti JT žmogaus teisių tarybą prižiūrėti, kaip pačios tarybos valstybės narės laikosi žmogaus teisių, siekiant išvengti tokių praeities klaidų kaip narystės suteikimas valstybėms, šiurkščiai pažeidžiančioms žmogaus teises ir besilaikančioms antisemitinių politinių pozicijų;
   bd) raginti visas JT valstybes nares užtikrinti, kad jų piliečiai be jokios diskriminacijos galėtų visapusiškai dalyvauti politiniuose, socialiniuose ir ekonominiuose procesuose, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę;
   be) raginti visas nacionalines ir tarptautines institucijas skubiai priimti privalomas priemones, skirtas veiksmingai žmogaus teisių apsaugai, ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai vykdomi visi nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su tarptautinėmis taisyklėmis; dar kartą pabrėžti JT žmogaus teisių tarybos svarbą; priminti Generalinės Asamblėjos pareigą renkant JT žmogaus teisių tarybos nares atsižvelgti į tai, ar kandidatės laikosi žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, teisinės valstybės ir demokratijos principų; raginti parengti aiškius, rezultatais pagrįstus žmogaus teisių paisymo kriterijus, taikytinus JT žmogaus teisių tarybos narėms;
   bf) labai apgailestauja dėl JAV sprendimo pasitraukti iš JT žmogaus teisių tarybos; primena ES dalyvavimą ir paramą šiai būtinai žmogaus teisių institucijai ir primygtinai ragina JAV vyriausybę persvarstyti savo sprendimą;
   bg) primygtinai raginti visas valstybes, įskaitant ES valstybes nares, skubiai ratifikuoti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvųjį protokolą, kuriuo nustatomas skundų pateikimo ir tyrimo mechanizmas;
   bh) bendradarbiauti su visomis JT valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės į saviraiškos laisvę, kaip nurodoma Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje, ir pabrėžti laisvos spaudos ir žiniasklaidos svarbą sveikoje visuomenėje ir kiekvieno piliečio vaidmenį joje; pabrėžti žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir nepriklausomumo bei žurnalistų saugumo svarbą atremiant naujus iššūkius; pradėti diskusijas siekiant tinkamai suderinti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės apsaugą ir kovą su melagingos informacijos skleidimu; siekti apsaugoti žurnalistus, kurie tiria korupcijos bylas ir kurių gyvybei gresia pavojus;
   bi) išlaikyti tvirtą įsipareigojimą skatinti panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje; toliau propaguoti visišką mirties bausmės netoleravimą; raginti paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą ir toliau siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo; griežtai smerkti padažnėjusį mirties bausmės skyrimą už su narkotikais susijusias nusikalstamas veikas ir raginti panaikinti mirties bausmės naudojimą ir neatidėliotinų mirties bausmių skyrimą už tokias nusikalstamas veikas;
   bj) remti ir stiprinti tarptautines pastangas pasitelkiant JT užtikrinti lyčių aspekto analizę bei lyčių ir žmogaus teisių integravimą į visą JT veiklą; raginti panaikinti visą smurtą prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminaciją, taip pat atsižvelgiant į diskriminaciją dėl lyties tapatybės; remti ir saugoti LGBTI asmenų teises ir raginti panaikinti JT valstybėse narėse teisės aktus, kuriais nustatoma asmenų baudžiamoji atsakomybė dėl jų seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės; raginti Saugumo Tarybą toliau spręsti LGBTI asmenų teisių klausimą ir šias teises stiprinti;
   bk) stiprinti Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį ir tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą, kad būtų skatinama atskaitomybė ir panaikintas nebaudžiamumas; suteikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą; raginti visas JT valstybes nares ratifikuojant ir įgyvendinant Romos statutą prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo ir skatinti ratifikuoti Kampalos pakeitimus; raginti šalis, pasitraukiančias iš Tarptautinio baudžiamojo teismo, pakeisti savo sprendimą; remti Tarptautinį baudžiamąjį teismą, nes tai viena iš pagrindinių institucijų, patraukianti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn ir padedanti aukoms pasiekti teisingumą, taip pat skatinti tvirtą Tarptautinio baudžiamojo teismo, JT ir jos agentūrų bei JT Saugumo Tarybos dialogą ir bendradarbiavimą;
   bl) griežtai smerkti žmogaus teisių gynėjų teisminį persekiojimą, sulaikymą, žudymą, grasinimus jiems ir jų bauginimą visame pasaulyje už jų teisėtą veiklą žmogaus teisių srityje; skatinti tarptautines pastangas ir raginti JT valstybes nares patvirtinti politikos priemones, kuriomis pavojų patiriantiems žmogaus teisių gynėjams būtų teikiama apsauga ir parama bei sudaromos sąlygos jiems atlikti savo veiklą; patvirtinti politiką, kuria būtų sistemingai ir vienareikšmiškai smerkiamas žmogaus teisių gynėjų žudymas ir bet koks bandymas jų atžvilgiu taikyti bet kokios formos smurtą, persekiojimą, grasinimą, priekabiavimą, dingimą, įkalinimą ar savavališką suėmimą; pasmerkti tokius žiaurius veiksmus vykdančius arba toleruojančius asmenis ir aktyviau vykdyti viešąją diplomatiją visapusiškai remiant žmogaus teisių gynėjus; pabrėžti, kad žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės aktyvistai yra pagrindiniai veikėjai darnaus vystymosi srityje; raginti visas JT valstybes nares patvirtinti politiką, kuria pavojų patiriantiems žmogaus teisių gynėjams būtų teikiama apsauga ir parama; pripažinti, kad žmogaus teisių gynėjams, veikiantiems aplinkos, žemės nuosavybės ir čiabuvių teisių srityje, kyla vis didesnė grėsmė;
   bm) atsižvelgiant į ES kovos su korupcija acquis, įsipareigoti skatinti kovos su korupcija priemones ir raginti jas labiau įtraukti į JT programas;
   bn) prašyti ES ir jos valstybių narių bendradarbiauti su partnerėmis įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, primygtinai raginant visas valstybes, įskaitant ES valstybes nares, parengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus, įpareigojant įmones užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių; dar kartą raginti ES ir jos valstybes nares aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti siekiant nedelsiant sukurti teisiškai privalomą tarptautinę priemonę, pagal kurią laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės aktų būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, o pažeidimams įvykus juos tirti, atlyginti jų sukeltą žalą ir sudaryti galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis; remti privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių, skirtą užtikrinti įmonių atskaitomybę; šioje srityje teigiamai vertinti JT darbo grupės verslo ir žmogaus teisių klausimais darbą, priminti JT, ES ir jos valstybėms narėms, kad jos turi konstruktyviai dalyvauti siekiant paspartinti šias derybas ir spręsti likusius ES kylančius klausimus;
   bo) sustiprinti pastangas įgyvendinant ES bendrai su regioniniais partneriais pradėtą iniciatyvą „Tarptautinis prekybos panaikinant kankinimus aljansas“ (angl. „International Alliance for Torture Free-Trade“); įsteigti tarptautinį fondą, siekiant padėti šalims parengti ir įgyvendinti teisės aktus, kuriais draudžiama prekyba prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos taikant kankinimą ir vykdant mirties bausmę; pritarti tam, kad būtų sukurta tarptautinė priemonė, kuria draudžiama prekyba tokiomis prekėmis, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant su šiuo klausimu susijusį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1236/2005;
   bp) užtikrinti, kad moterys turėtų galimybę naudotis šeimos planavimo ir visomis viešosiomis bei universaliosiomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis, įskaitant šiuolaikines kontracepcijos priemones ir saugų teisėtą nėštumo nutraukimą; pabrėžia, kad visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis bei su tuo susijusiomis teisėmis, yra pagrindinė žmogaus teisė, prieštaraujant visuotinio nutildymo taisyklei (angl. „Global Gag Rule“), kurią 2017 m. pradžioje vėl pradėjo taikyti JAV vyriausybė;
   bq) remia žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į negalią pavojaus situacijose, atitinkantį Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas;
   br) atkreipti dėmesį į tai, kad romai yra viena iš labiausiai diskriminuojamų mažumų pasaulyje ir kad keliose šalyse diskriminacija stiprėja; priminti, kad romai gyvena visuose žemynuose, taigi minėta problema yra pasaulinio masto; raginti JT skirti specialų pranešėją romų klausimais, siekiant didinti informuotumą ir užtikrinti, kad JT programos pasiektų ir romus;
   bs) raginti JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais rekomendacijas;
   bt) visiškai palaikyti JT dedamas pastangas derėtis dėl dviejų pasaulinių susitarimų dėl migracijos ir pabėgėlių, remiantis 2016 m. rugsėjo mėn. Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų, siekiant rasti veiksmingesnį tarptautinį šio klausimo sprendimą, ir atitinkamą procesą, kuriuo siekiama nustatyti pasaulinę valdymo tvarką, labiau koordinuoti veiklą sprendžiant klausimus, susijusius su tarptautine migracija, žmonių judumu, dideliais pabėgėlių srautais ir užsitęsusios pabėgėlio padėties problemomis, taip pat rasti tvarius sprendimus ir būdus, kaip aiškiai nustatyti negalėjimo apsaugoti pabėgėlių ir migrantų teises atvejus; ragina ES valstybes nares vieningai laikytis šios pozicijos ir aktyviai remti ir tęsti derybas šiais svarbiais klausimais; priminti, kad darnaus vystymosi tikslais, išdėstytais JT darbotvarkėje iki 2030 m., pripažįstama, jog įgyvendinant suplanuotą ir gerai valdomą migracijos politiką galima pasiekti darnų vystymąsi ir įtraukų ekonomikos augimą, taip pat sumažinti nelygybę valstybėse ir tarp jų;
   bu) skatinti nustatyti ambicingas ir subalansuotas nuostatas, pagal kurias galimas veiksmingesnis tarptautinis bendradarbiavimas ir nešališkesnis bei labiau nuspėjamas atsakomybės pasidalijimas pasaulio mastu, susidūrus su migracijos srautais ir priverstine migracija, užtikrinant tinkamą paramą pabėgėliams visame pasaulyje;
   bv) remti visas pastangas užtikrinti tvirtą ir tvarią pagalbą besivystančioms šalims, kurios priima daug pabėgėlių, ir užtikrinti, kad pabėgėliams būtų siūlomi ilgalaikiai sprendimai, be kita ko, tapti savarankiškais ir būti integruotais į bendruomenes, kuriose jie gyvena; priminti, kad Pasaulinio susitarimo įgyvendinimu suteikiama unikali galimybė stiprinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi politikos tarpusavio ryšį;
   bw) užtikrinti, kad Pasauliniai susitarimai būtų orientuoti į žmones ir grindžiami žmogaus teisėmis ir kad juose būtų numatytos ilgalaikės, tvarios ir visapusiškos priemonės visų susijusių subjektų naudai; skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamoje padėtyje esantiems migrantams, pvz., vaikams, rizikos grupėms priklausančioms moterims, prekybos žmonėmis aukoms ar neįgaliesiems ir kitoms rizikos grupėms, įskaitant LGBTI asmenų bendruomenę, pabrėžiant, kaip svarbu, kad migracijos politika būtų formuojama laikantis tarpsektorinio požiūrio, siekiant reaguoti į konkrečius migrantų poreikius; pabrėžia, kad reikia visapusiškai išplėtoti atnaujintą horizontaliąją lyčių perspektyvą, siekiant pateikti pabėgėliams kolektyvinį tarptautinį atsaką, kuriuo būtų atsižvelgta į konkrečius moterų apsaugos poreikius, įskaitant kovą su smurtu prieš moteris, ir suteikta moterims daugiau gebėjimų ir įgūdžių atkūrimo ir susitaikymo procese; raginti JT valstybes nares prisiimti atskirą įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą, kaip pagrindinį Pasaulinio susitarimo aspektą pagal 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą;
   bx) prašyti, kad būtų dedama daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, ypač kovoti su nusikaltėlių tinklais, laiku ir veiksmingai pasikeičiant svarbia žvalgybos informacija; patobulinti metodus, skirtus aukoms nustatyti ir apsaugoti, ir stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis siekiant sekti, konfiskuoti ir susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą šiame sektoriuje; primygtinai teigti JT lygmeniu, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir ją papildantį Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru ir Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja;
   by) užtikrinti, kad moterims pabėgėlėms ir prieglobsčio prašytojoms, kurios susiduria su daugeriopa diskriminacija ir kurioms kyla didesnis pavojus patirti seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties tiek būnant savo kilmės šalyje, tiek keliaujant į saugesnę paskirties vietą, būtų skiriamas ypatingas dėmesys; priminti, kad prieglobsčio prašančios moterys ir mergaitės turi specialių poreikių ir rūpesčių, kurie skiriasi nuo vyrų, o tai reiškia, kad visa prieglobsčio politika ir visos procedūros turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į lyties aspektą ir individualius poreikius; raginti stiprinti vaikų apsaugos sistemas ir remti konkrečias priemones pabėgėlių ir migrantų vaikų interesams ginti, remiantis Vaiko teisių konvencija;
   bz) kovoti su plačiai paplitusiu bepilietybės reiškiniu, dėl kurio kyla opių žmogaus teisių problemų; užtikrinti, kad į šį klausimą būtų tinkamai atsižvelgta vykdant dabartines derybas dėl Pasaulinio susitarimo;
   ca) tęsti ir stiprinti paramą, įskaitant finansinę paramą, teikiamą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (angl. UNHCR), jam įgyvendinant savo tarptautinius įgaliojimus dėl pabėgėlių apsaugos, įskaitant apsaugą nuo nusikalstamų gaujų ir asmenų, dalyvaujančių prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo veikloje kilmės ir tranzito šalyse;
   cb) padėti Rytų partnerystės šalims spręsti problemas, su kuriomis jos susiduria dėl masinio gyventojų perkėlimo iš konflikto zonų šalies viduje, ir imtis ryžtingų veiksmų siekiant apsaugoti ir atkurti perkeltųjų asmenų teises, įskaitant jų teisę grįžti, nuosavybės teises ir teisę į asmeninį saugumą;
   cc) toliau pabrėžti didžiulę mergaičių ir moterų švietimo svarbą kuriant ekonomines galimybes;
   cd) pakartoti, kad didelį susirūpinimą kelia šimtai tūkstančių šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių, palikusių gimtąsias vietas dėl užsitęsusių konfliktų ir tebegyvenančių ne savo namuose, ir dar kartą patvirtinti visų šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių teisę saugiai ir oriai grįžti į gimtąsias vietas;
   ce) pabrėžti, kad reikia finansavimo, konkrečiai skirto moterų dalyvavimui tarptautiniuose sprendimų priėmimo procesuose;
   cf) įgyvendinti plataus užmojo JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir 17 joje nustatytų darnaus vystymosi tikslų; pabrėžti vadovaujamą ES vaidmenį JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkės priėmimo procese; imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą JT darbotvarkės iki 2030 m. ir Adis Abebos darbotvarkės įgyvendinimą, nes tai yra svarbios priemonės siekiant vystymosi; užtikrinti, kad ES ir JT toliau atliktų svarbų vaidmenį įgyvendinant JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kad būtų galima panaikinti skurdą, kurti bendrą gerovę, mažinti nelygybę, kurti saugesnį ir teisingesnį pasaulį, kovoti su klimato kaita ir apsaugoti natūralią aplinką;
   cg) imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą JT darbotvarkės iki 2030 m. ir 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, nes tai yra svarbios priemonės siekiant prevencijos ir darnaus vystymosi; skatinti ir remti šalis, kad jos prisiimtų atsakomybę ir sukurtų nacionalines sistemas, skirtas 17 darnaus vystymosi tikslų pasiekti; skatinti JT valstybes nares perorientuoti savo biudžetus į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; pakartoti, kad ES išlieka didžiausia pasaulyje pagalbos vystymuisi teikėja, skirianti 75,7 mlrd. EUR, ir skatinti toliau didinti ES bendrą pagalbą, remiant ilgalaikes valstybių narių pastangas visame pasaulyje skatinti taiką, gerovę ir darnų vystymąsi; skatinti JT valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su paramos vystymuisi išlaidomis, taip pat raginti patvirtinti patikimą rodiklių sistemą ir naudoti statistinius duomenis vertinant padėtį besivystančiose šalyse, stebint pažangą ir užtikrinant atskaitomybę; stengtis pasiekti politikos suderinamumą vystymosi labui visose ES politikos priemonėse (tai itin svarbu norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus) ir JT lygmeniu daryti spaudimą, kad pagal tikslą Nr. 17 būtų pasiektas geresnis politikos suderinamumas;
   ch) dar kartą patvirtinti ES įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo, skatinti visas JT valstybes nares jį ratifikuoti ir veiksmingai taikyti bei pabrėžti, kad Paryžiaus susitarimą visame pasaulyje turi įgyvendinti visos JT valstybės narės; dar kartą patvirtinti, kad būtina sukurti plataus užmojo ES klimato politiką ir užtikrinti ES pasirengimą didinti dabartinių nacionaliniu lygmeniu (be kita ko, ES valstybių narių) nustatytų įpareigojančių veiksmų iki 2030 m. mastą, taip pat laiku parengti ilgalaikę 2050 m. strategiją, taip pat remti visas iniciatyvas šia linkme; siekti įgyvendinti efektyvesnius veiksmus aplinkos tvarumui užtikrinti, ypač kovos su klimato kaita srityje, skatinant tarptautines priemones ir veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir tvarų gamtos išteklių valdymą; toliau didinti savo tikslų mažinti išmetamų teršalų kiekį užmojį ir pabrėžti ES pasaulio lyderės klimato politikos srityje vaidmenį;
   ci) pakartoti, kad veiksmai klimato politikos srityje yra pagrindinis Europos Sąjungos prioritetas; užtikrinti, kad kovojant su klimato kaita ES išliktų pirmose gretose ir toliau šioje srityje bendradarbiautų su JT; raginti visas JT nares laikytis Paryžiaus susitarimo ir užtikrinti, kad sparčiai būtų įgyvendinti sprendimai, priimti per 2016 m. JT klimato kaitos konferenciją; stiprinti pastangas vėl įtraukti JAV į daugiašalį bendradarbiavimą klimato kaitos srityje;
   cj) būti iniciatyvia partnere visose JT pastangose skatinti pasaulinę partnerystę ir bendradarbiavimą sprendžiant klausimus, susijusius su klimato kaitos iššūkiais, pabrėžiant, kad klimato klausimai gali būti diplomatinių santykių su partneriais, su kuriais itin nesutariama dėl kitų darbotvarkės klausimų, atspirties taškas, suteikiantis galimybę stiprinti stabilumą ir taiką;
   ck) sustiprinti klimato diplomatijos pastangas parengiant išsamią klimato diplomatijos strategiją ir klimato aspektą įtraukti į visas ES išorės veiksmų sritis, įskaitant prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir saugumą ir gynybą, atsižvelgiant į tai, kad ekologiškai netvari sistema sukelia nestabilumą; sudaryti tvirtą aljansą su valstybėmis ir subjektais, kurie toliau rems pasaulio klimato kaitos ribojimo tikslus užtikrinti, kad temperatūra nekiltų daugiau kaip 2 °C, kartu siekiant apriboti temperatūros kilimą, kad ji nekiltų daugiau kaip 1,5 °C, ir prisidės prie jų įgyvendinimo;
   cl) priminti, kad moterys ir vyrai klimato kaitos poveikį patiria skirtingai; pabrėžti, kad moterys yra pažeidžiamesnės ir joms kyla didesnis pavojus bei tenka didesnė našta dėl įvairių priežasčių – nuo nevienodų galimybių gauti išteklių, įgyti išsilavinimą, gauti darbą ir nevienodų teisių į žemę iki socialinių ir kultūrinių normų; pabrėžti, kad tai turėtų būti atitinkamai atspindėta; užtikrinti, kad moterys atliktų svarbų vaidmenį ieškant klimato iššūkių švelninimo ir prisitaikymo prie jų sprendimų, be kita ko, tarptautinėse derybose dėl klimato, siekiant parengti atsakus, kuriais būtų atsižvelgta į lyčių aspektą, kad būtų mažinama nelygybė;
   cm) priminti, kad kai moterys turi ribotą prieigą prie gamybinių išteklių ir jų kontrolės bei ribotas teises, jos turi mažiau galimybių daryti įtaką priimant sprendimus ir paveikti politiką, kaip oficialiai pripažinta 13-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje, kuri 2007 m. įvyko Balyje;
   cn) glaudžiai bendradarbiauti su mažomis salų valstybėmis ir kitomis šalimis, susiduriančiomis su sunkiausiais klimato kaitos padariniais, siekiant užtikrinti, kad į jų nuomonę ir poreikius būtų atsižvelgiama įvairiuose JT forumuose;
   co) pradėti išsamias viešas diskusijas su visomis JT valstybėmis narėmis dėl konstitucinių apribojimų laikymosi vykdant prezidentinius įgaliojimus visame pasaulyje svarbos;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai ir susipažinti Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0304.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(3) 2018 m. kovo 1d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai „Džihadistų pajamų šaltinių panaikinimas. Kova su terorizmo finansavimu“, Priimti tekstai, P8_TA(2018)0059.
(4) Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), World Report on Violence and Health (liet. „Pasaulinis pranešimas apie smurtą ir sveikatą“) , Ženeva, 2002 m., p. 154; Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (UNOCHA), Discussion paper 2: the nature, scope and motivation for sexual violence against men and boys in armed conflict (liet. „Diskusijų dokumentas Nr. 2. Seksualinio smurto prieš vyrus ir berniukus per ginkluotus konfliktus pobūdis, mastas ir motyvai“), dokumentas, pateiktas per UNOCHA tyrimų posėdį, Use of Sexual Violence in Armed Conflict: Identifying Gaps in Research to Inform More Effective Interventions (liet. „Seksualinio smurto naudojimas per ginkluotus konfliktus: spragų tyrimuose nustatymas siekiant informacijos intervencijos priemonių veiksmingumui padidinti“), 2008 m. birželio 26 d.
(5) Kaip teigiama pirmajame jo pareiškime JT Saugumo Tarybai 2017 m. sausio 10 d.
(6) OL C 215, 2018 6 19, p. 202.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 7 d.Teisinis pranešimas