Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2225(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0240/2018

Pateikti tekstai :

A8-0240/2018

Debatai :

PV 10/09/2018 - 21
CRE 10/09/2018 - 21

Balsavimas :

PV 11/09/2018 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0323

Priimti tekstai
PDF 124kWORD 45k
Antradienis, 2018 m. rugsėjo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES sanglaudos politikos poveikis Šiaurės Airijai
P8_TA(2018)0323A8-0240/2018

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai (2017/2225(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sanglaudos politikos poveikį Šiaurės Airijai,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Belfasto susitarimo (Didžiojo penktadienio susitarimo) nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0240/2018),

A.  kadangi ES sanglaudos politika Šiaurės Airijoje įgyvendinama pagal įvairias priemones, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, PEACE programą Šiaurės Airijai ir pasienio regionui ir tarpvalstybinę INTERREG programą;

B.  kadangi akivaizdu, jog Šiaurės Airija – tai regionas, kuriam ES sanglaudos politika buvo labai naudinga; kadangi įsipareigojimas tęsti finansavimą ateityje, prisiimtą Komisijos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) projekte yra labai sveikintinas;

C.  kadangi, be platesnės paskirties sanglaudos politiką remiančių fondų, Šiaurės Airijoje ypač naudingos buvo specialios tarpvalstybinės, bendruomenines ir tarpbendruomeninės programos, įskaitant PEACE programą;

D.  kadangi ES sanglaudos politika, visų pirma įgyvendinant PEACE programą, lemiamai prisidėjo prie taikos proceso Šiaurės Airijoje, remiant Didžiojo penktadienio susitarimą ir toliau remia bendruomenių susitaikymą;

E.  kadangi 1995 m. sukūrus pirmąją programą PEACE daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išleista dvejopu tikslu, t. y. skatinti konflikte dalyvaujančių Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių bendruomenių sanglaudą ir ekonominį bei socialinį stabilumą;

F.  kadangi ES sanglaudos politikos finansavimo sėkmę iš dalies lėmė tai, kad jis vertinamas kaip „neutralios lėšos“, t. y. tiesiogiai nesusijusios su nė vienos bendruomenės interesais;

1.  pabrėžia svarbų teigiamą ES sanglaudos politikos indėlį Šiaurės Airijoje, visų pirma padedant atsigauti skurstančioms miesto ir kaimo vietovėms, sprendžiant klimato kaitos klausimus ir užmezgant tarpbendruomeninius ir tarpvalstybinius ryšius vykdant taikos procesą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad skurdžioms miesto ir kaimo vietovėms pagalba dažnai yra teikiama kaip parama naujai ekonominei plėtrai, kuri skatina žinių ekonomiką, pavyzdžiui, mokslo parkams Belfaste ir Deryje / Londonderyje;

2.  pabrėžia, kad dabartiniu finansavimo laikotarpiu daugiau nei 1 mlrd. EUR ES finansinės paramos bus panaudota ekonominei ir socialinei Šiaurės Airijos ir kaimyninių regionų plėtrai, o 230 mln. EUR šios paramos bus investuota į Šiaurės Airijos programą PEACE (bendras biudžetas siekia beveik 270 mln. EUR) ir 240 mln. EUR – į programą INTERREG V-A, skirtą Šiaurės Airijai, Airijai ir Škotijai (bendras biudžetas siekia 280 mln. EUR);

3.  mano, kad Šiaurės Airijai skirtos specialios ES programos, ypač PEACE programa, yra labai svarbios norint išlaikyti taikos procesą, nes jos skatina kontaktus bendruomenių viduje bei bendruomenių tarpusavio ir tarpvalstybinius ryšius; pažymi, kad šiuo požiūriu itin svarbūs tarpbendruomeniniai ir tarpvalstybiniai socialiniai centrai ir bendros paslaugos;

4.  palankiai vertina svarbius žingsnius, padarytus Šiaurės Airijoje vykdant PEACE programą, ir pripažįsta visų šalių darbą šiame procese;

5.  mano, kad pasitikėjimo bendruomenių vidujė ir bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo didinimo priemonės ir taikaus sugyvenimo priemonės, pavyzdžiui, bendros erdvės ir paramos tinklai, atliko svarbų vaidmenį taikos procese, nes bendros erdvės leidžia Šiaurės Airijos bendruomenėms susiburti į vieną bendrai veiklai ir puoselėti abipusį pasitikėjimą bei pagarbą, o tai padeda šalinti nesutarimus;

6.  pabrėžia bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir principo „iš apačios į viršų“, kuriuo visos bendruomenės skatinamos prisiimti atsakomybę už projektus, svarbą, tokiu būdu stiprinant taikos procesą;

7.  pažymi visų Šiaurės Airijos suinteresuotųjų subjektų pasiryžimą toliau siekti ES sanglaudos politikos tikslų šiame regione; pabrėžia, kad šiuo aspektu svarbu laikytis koordinuoto daugiapakopio valdymo ir partnerystės principo;

8.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad privalu nuveikti daugiau didinant bendrą informuotumą apie ES finansavimo poveikį, jo matomumą ir finansavimo būtinybę Šiaurės Airijoje, visų pirma informuojant plačiąją visuomenę apie ES finansuojamų projektų poveikį taikos procesui ir bendram regiono ekonominiam vystymuisi;

9.  teigiamai vertina tai, kad valdymo ir kontrolės sistemos regionuose veikia tinkamai ir kad todėl ES finansinė parama panaudojama veiksmingai; vis dėlto pabrėžia, kad, vertinant programos PEACE rezultatus, be jos laikymosi visada būtina atsižvelgti ir į jos pagrindinius tikslus;

10.  nedarant poveikio vykstančioms ES ir JK deryboms, mano, jog nepaprastai svarbu, kad po 2020 m. Šiaurės Airija galėtų toliau dalyvauti tam tikrose specialiose ES programose, pavyzdžiui, PEACE programoje ir Šiaurės Airijoje, Airijoje ir Škotijoje įgyvendinamoje INTERREG V-A programoje, nes tai labai padėtų užtikrinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, visų pirma nepalankioje padėtyje esančiose, kaimo ir pasienio vietovėse, mažinant esamas spragas; be to, ragina, kad pagal daugiametę finansinę programą po 2020 m. būtų naudojamasi visomis tinkamomis finansinėmis priemonėmis, kad būtų galima toliau siekti sanglaudos politikos tikslų;

11.  nedarant poveikio vykstančioms ES ir JK deryboms, mano, kad turėtų ir toliau būti teikiama ES parama teritoriniam bendradarbiavimui, visų pirma kalbant apie tarpvalstybinius ir tarpbendruomeninius projektus, atsižvelgiant į Šiaurės Airijai skirtų specialių ES sanglaudos programų pasiekimus, ypač PEACE programos ir INTERREG programos, kurios yra ypač svarbios regiono stabilumui; baiminasi, kad nutraukus šias programas kiltų pavojus tarpvalstybinio pasitikėjimo, pasitikėjimo bendruomenių viduje ir tarp bendruomenių stiprinimo veiklai ir atitinkamai taikos procesui;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad 85 proc. lėšų PEACE ir INTERREG programoms skiriama iš ES; todėl mano, jog svarbu, kad po 2020 m. ES ir toliau siektų padėti Šiaurės Airijos bendruomenėms, atlikdama aktyvų vaidmenį administruojant ES finansavimą, skiriamą sanglaudos srities veiksmams bendruomenės viduje ir tarpbendruomeniniams veiksmams Šiaurės Airijoje, taip padėdama joms įveikti nesutarimus; šiomis aplinkybėmis mano, kad ir po 2020 m. turėtų būti išlaikytas atitinkamo lygmens finansavimas; pabrėžia, kad tai ypač svarbu norint sudaryti galimybės tęsti svarbų taikos kūrimo darbą;

13.  ragina Komisiją skleisti žinias apie Šiaurės Airijos patirtį naudojantis sanglaudos lėšomis, ypač PEACE programa, pateikiant ją kaip pavyzdį, kaip ES sprendžia bendruomenių tarpusavio konfliktus ir bendruomenių susiskaldymus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Šiaurės Airijos susitaikymo procesas yra teigiamas pavyzdys kitiems ES regionams, kuriuose vyko konfliktai;

14.  pabrėžia, kad geroji patirtis, įgyta naudojantis sanglaudos srities finansavimu ir PEACE programa, turėtų būti laikoma ES modeliu ir skleidžiama siekiant įveikti konfliktuojančių bendruomenių nepasitikėjimą ir pasiekti tvarią taiką kitose Europos dalyse ir net visame pasaulyje;

15.  mano, jog labai svarbu, kad Šiaurės Airijos gyventojai, ypač jaunimas, galėtų toliau dalyvauti ekonominiuose, socialiniuose ir kultūriniuose mainuose visoje Europoje, ypač programoje „Erasmus+“;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą savo pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlyti tęsti šias programas; be to, pažymi Jungtinės Karalystės pozicijos dokumentą dėl 2018 m. balandžio mėn. sanglaudos politikos ateities, kuriame JK nurodo, kad yra pasirengusi kartu su Šiaurės Airijos vykdomąja valdžia ir Airijos vyriausybe ir ES apsvarstyti galimas PEACE IV ir Interrreg V-A laikotarpiu po 2020 m. pakeisiančias programas, taip pat patvirtino, kad vykdys pagal dabartinę daugiametę finansinę programą vykdomose PEACE ir Interreg programose prisiimtus įsipareigojimus;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai bei Komisijai, Šiaurės Airijos asamblėjai ir Vykdomajam komitetui, taip pat valstybių narių bei jų regionų vyriausybėms ir parlamentams.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 10 d.Teisinis pranešimas