Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2038(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0244/2018

Pateikti tekstai :

A8-0244/2018

Debatai :

PV 10/09/2018 - 22
CRE 10/09/2018 - 22

Balsavimas :

PV 11/09/2018 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0324

Priimti tekstai
PDF 139kWORD 50k
Antradienis, 2018 m. rugsėjo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Graikijai skirtos specialios priemonės
P8_TA(2018)0324A8-0244/2018

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Graikijai skirtų specialių priemonių pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 įgyvendinimo (2018/2038(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Naujas postūmis kurti darbo vietas ir augti ekonomikai Graikijoje“ (COM(2015)0400),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1839, kuriuo dėl Graikijai skirtų specialių priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013(2),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ERPF ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimas“ (SWD(2016)0318),

–  atsižvelgdamas į Graikijos ekonomikos ir plėtros ministerijos pranešimą dėl sumų panaudojimo pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu)(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu (O-000100/2017 – B8-0001/2018) dėl Reglamento (ES) 2015/1839 dėl Graikijai skirtų specialių priemonių įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0244/2018),

A.  kadangi sanglaudos politika yra solidarumo išraiška ir pagrindinė ES investicinė priemonė, kuri apima visus regionus ir kuria mažinami skirtumai; kadangi jos pridėtinės vertės ir lankstumo svarba buvo patvirtinta kelis kartus ekonomikos ir finansų krizės metu; kadangi, atsižvelgiant į turimus biudžeto išteklius, sanglaudos politika padėjo išsaugoti labai reikalingas viešųjų investicijų galimybes, užkirsti kelią krizės gilėjimui ir sudarė sąlygas valstybėms narėms bei regionams priimti pritaikytas reagavimo priemones siekiant didinti savo atsparumą netikėtų įvykių ir išorinių sukrėtimų atvejais;

B.  kadangi 2007–2015 m. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo parama Graikijai siekė 15,8 mlrd. EUR, o tai yra maždaug 19 proc. visų valdžios sektoriaus kapitalo išlaidų;

C.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės Graikijoje nuolat buvo neigiami augimo rodikliai, kurie negalėjo būti pagerinti trimis tarptautiniais pagalbos paketais, taip pat buvo didelių likvidumo problemų ir trūko viešųjų lėšų;

D.   kadangi pabėgėlių ir migracijos krizė Graikijai ir jos saloms padarė ir toliau daro itin didelį poveikį, be to, Graikija ir jos salos dėl didesnių migrantų ir pabėgėlių srautų patiria didelį spaudimą, dėl to smarkiai nukenčia vietos ekonominė veikla, visų pirma turizmo srityje;

E.  kadangi 2007–2013 m. Graikijos BVP faktiškai sumažėjo 26 proc. ir, nors 2014 m. nuosmukis baigėsi, ekonomika per kitus dvejus metus išaugo mažiau nei 1 proc.; kadangi 2013 m. užimtumo lygis sumažėjo nuo 66 proc. iki 53 proc., o tai reiškia, kad dirbo tik kiek daugiau nei pusė darbingo amžiaus žmonių, o nedarbas per tą patį laikotarpį išaugo nuo 8,4 proc. iki 27,5 proc. ir buvo padarytas didelis poveikis Graikijos gyventojų perkamajai galiai ir labai didelė įtaka keliems sektoriams, įskaitant sveikatos priežiūros sektorių; kadangi naujausiais Eurostato duomenimis, nedarbo lygis siekia 20,8 proc. ir jaunimo nedarbo lygis yra aukštas;

F.  kadangi Komisija ir teisėkūros institucijos 2015 m. pripažino, kad krizė Graikijai padarė išskirtinį poveikį, o tai galėjo turėti neigiamą įtaką pastangoms užbaigti pagal 2000–2006 ir 2007–2013 m. veiksmų programas vykdomus veiksmus ir pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politikos programas;

G.  kadangi priimant Reglamentą (ES) 2015/1839 buvo siekiama lemiamu momentu suteikti Graikijai likvidumo, prieš sustabdant įgyvendinamas programas ir neišnaudojant būtinų investavimo galimybių; tuo atveju, jei nebūtų pavykę užbaigti 2000–2006 ir 2007–2013 m. laikotarpių projektų, būtų buvusios susigrąžintos didelės sumos;

H.  kadangi Reglamentu (ES) 2015/1839 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nustatytas papildomas pradinis išankstinis finansavimas, išmokėtinas dviem dalimis, kurių kiekviena lygi 3,5 proc. sanglaudos politikos fondų ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) paramos sumai, ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu taikoma tinkamoms finansuoti išlaidoms skirta 100 proc. bendro finansavimo norma, taip pat numatyta anksčiau išmokėti paskutinius 5 proc. likusių ES išmokų, kurios turėjo būti neišmokamos, kol programos neužbaigtos;

I.  kadangi reglamentas buvo priimtas siekiant kuo greičiau reaguoti į sudėtingą padėtį dėl krizės ir užtikrinti, kad Graikija turėtų pakankamai lėšų, kad galėtų užbaigti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio projektus ir pradėti įgyvendinti dabartinio laikotarpio projektus;

J.  kadangi pagal 152 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą Graikija iki 2016 m. pabaigos turėjo pateikti Komisijai ataskaitą dėl nuostatų, susijusių su 100 proc. bendro finansavimo normos taikymu ir mokėjimų programoms programavimo laikotarpio pabaigoje riba, įgyvendinimo;

K.  kadangi ES, pasitelkdama vadinamąjį papildomų priemonių Reglamentą (ES) Nr. 1311/2011, taip pat padengė 95 proc. visų Graikijos investicinių sąnaudų, susijusių su 2007‒2013 m. finansavimo laikotarpiu (paprastai taikoma didžiausia 85 proc. dalis);

L.  kadangi 2015 m. spalio mėn. buvo atidaryta tikslinė sąskaita, į kurią buvo pervestos visos ES finansuojamiems projektams finansuoti skirtos lėšos siekiant užtikrinti, kad jos būtų naudojamos tik paramos gavėjams skirtoms išmokoms ir pagal veiksmų programas vykdomiems veiksmams;

M.  kadangi nuo 2011 m. Graikija taip pat gauna paramą iš Komisijos per jos Graikijos reikalų darbo grupę, kuri teikia techninę pagalbą šalyje vykdant reformų procesą, o nuo 2015 m. – per Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą, padedančią rengti, kurti, įgyvendinti ir vertinti augimą skatinančias reformas; kadangi Reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo įsigaliojo 2017 m. gegužės 20 d. ir tai buvo svarbus momentas, nes Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba įsipareigojo padėti suinteresuotosioms valstybėms narėms, įskaitant Graikiją;

1.  pakartoja, koks svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai įgyvendinant ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, kovojant su nedarbu, mažinant skirtumus ir didinant visų ES regionų konkurencingumą, išreiškiant Europos solidarumą ir papildant kitas politikos kryptis; be to, primena, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) Graikijoje yra didžiausias tiesioginių investicijų šaltinis;

2.  atkreipia dėmesį į ataskaitą dėl sumų panaudojimo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal Reglamentą (ES) 2015/1839, kuri turėjo būti pateikta 2016 m. pabaigoje; pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos šią ataskaitą pateikė 2017 m. gegužės mėn., o Parlamentui – 2017 m. gruodžio mėn. tik pateikus kelis prašymus; palankiai vertina tai, kad Komisija Parlamentui pateikė parengtinį 181 prioritetinio projekto, kuriems skirtas biudžetas sudarė 11,5 mlrd. EUR (o tai yra maždaug 55 proc. visų 2007–2013 m. Graikijai skirtų ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF lėšų), sąrašo įvertinimą; 118 iš šių projektų buvo sėkmingai įgyvendinti iki programavimo laikotarpio pabaigos ir laikoma, kad 24 projektai buvo palaipsniui panaikinti;

3.  pabrėžia, kad, minėtoje ataskaitoje pateiktais duomenimis, priėmus Reglamentą dėl Graikijai skirtų specialių priemonių 2015 m. tiesioginis poveikis likvidumui siekė 1 001 709 731,50 EUR, o 2016 m. įnašai sudarė 467 674 209,45 EUR; be to, pažymi, kad padidinus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nustatytą pradinį išankstinį finansavimą 2015–2016 m. Graikija gavo maždaug 2 mlrd. EUR;

4.  teigiamai vertina tai, kad sumokėtos sumos buvo skirtos įvairiems projektams: transporto ir kitų infrastruktūrų (aplinkos apsaugos, turizmo, kultūros, miesto ir kaimo vietovių atgaivinimo, socialinės infrastruktūros) bei informacinės visuomenės projektams ir žmogiškųjų išteklių plėtojimo veiksmams; be to, palankiai vertina tai, kad 63 proc. visų valstybės pagalbos projektams skirtų mokėjimų buvo susiję su pagalba įmonėms ir verslo projektams, todėl jais tiesiogiai buvo skatinamas konkurencingumas ir mažinama verslo rizika, o 37 proc. – su infrastruktūros projektams skirtomis valstybės pagalbos priemonėmis, kuriomis papildomi susitarimai dėl rinkos ir verslo sąlygų gerinimo;

5.  teigiamai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijų pateiktoje ataskaitoje pripažįstama, jog padidinus likvidumą taip pat maždaug 1,5 mlrd. EUR padidėjo finansinės pajamos ir buvo patobulinta 2015–2016 m. viešojo investavimo programa;

6.  palankiai vertina priemonių poveikį, susijusį su ekonominės veiklos stiprinimu, nemažos dalies įmonių apyvartos ir apyvartinio kapitalo normalizavimu ir konsolidavimu, darbo vietų kūrimu ir išsaugojimu ir svarbių gamybos infrastruktūrų užbaigimu, o tai taip pat turėjo didelę įtaką biudžeto mokestinėms pajamoms;

7.  supranta, kad įgyvendinus reglamentą ES sumokėtos lėšos buvo naudojamos 2015 m. siekiant iki išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos užbaigti pagal veiksmų programas vykdomus projektus ir kad 2016 m. likusi suma, kuri buvo sumokėta kartu su nacionalinėmis lėšomis, taip pat padėjo užbaigti kitus projektus;

8.  palankiai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijos įsipareigojo pertvarkyti projektų klasifikavimą ir nustatyti labai svarbius projektus, kuriuos reikia atrinkti, kad būtų užbaigti; pabrėžia, kad tai labai padėjo įveikti institucines ir administracines kliūtis ir nustatyti prioritetinius veiksmus, įgyvendintinus toliau neatidėliojant, taip pat užkirsti kelią finansinių klaidų ištaisymui; palankiai vertina tai, kad pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 ES sumokėtos lėšos padėjo gerokai sumažinti nebaigtais laikomų projektų skaičių; pažymi, jog, palyginti su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, kai maždaug 900 projektų buvo neužbaigti, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 79 projektai dar nebuvo užbaigti galutinių išlaidų deklaracijų teikimo metu, tačiau juos tikimasi užbaigti panaudojant nacionalines lėšas;

9.  pabrėžia, kad struktūrinių lėšų panaudojimas akivaizdžiai pagerėjo ir kad Graikijoje 2016 m. kovo mėn. pabaigoje mokėjimų rodiklis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo didesnis nei 97 proc.(5) ir kad, pagal 2018 m. kovo 31 d. visų su 2007–2013 m. programomis susijusių mokėjimų vykdymo padėties ir neįvykdytų įsipareigojimų (pranc. reste à liquider, RAL) vertinimo duomenis, Graikija neturi neįvykdytų įsipareigojimų pagal 1b išlaidų kategoriją(6); teigiamai vertina tai, kad Graikija buvo pirmoji valstybė narė, kuri visapusiškai pasinaudojo turimais ištekliais ir pasiekė 100 proc. lėšų panaudojimo rodiklį, palyginti su ES vidurkiu – 96 proc.;

10.  tačiau pripažįsta, kad lėšų panaudojimo rodikliai suteikia tik orientacinę informaciją ir kad telkiant dėmesį į lėšų panaudojimą neturėtų būti neatsižvelgiama į investicijų veiksmingumą, pridėtinę vertę ir kokybę; pažymi, kad konkrečios priemonės yra makroekonominio pobūdžio ir kas vertinant pavienius projektus jų poveikį sunku atsekti;

11.  primena, kad ESI fondai turi didelę įtaką kelių valstybių narių BVP ir kitiems rodikliams, taip pat socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai apskritai ir kad apskaičiuota, jog 2015 m., ankstesnio programavimo laikotarpio pabaigoje, dėl sanglaudos ir kaimo plėtros politikos remiamų investicijų Graikijos BVP buvo šiek tiek daugiau kaip 2 proc. didesnis, palyginti su BVP, kuris būtų buvęs, jei nebūtų buvę skirta finansavimo; primena, kad naudojant ES struktūrines lėšas visada turėtų būti siekiama ES sutartyse įtvirtintų tikslų ir kurti tikrą Europos pridėtinę vertę bei įgyvendinti ES prioritetus, o ne vien skatinti BVP augimą;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad Graikijos valdžios institucijų pateiktoje ataskaitoje dėl sumų panaudojimo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 pateikta daugiausia kiekybinė analizė, laikantis teisinių reikalavimų; pripažįsta, kad Graikijoje konkrečių priemonių poveikio negalima atskirti nuo bendro ESI fondų poveikio, tačiau mano, kad, nors ir sunku atlikti kokybinį vertinimą, jis padėtų papildyti analizę ir suprasti pasiektus rezultatus; ragina Komisiją pateikti daugiau su socialiniu ir ekologiniu aspektais susijusios informacijos apie didesnį konkurencingumą ir našumą bei tvarumą;

13.  teigiamai vertina tai, kad, remiantis galutiniais duomenimis, kurie buvo perduoti Komisijai 2016 m. gruodžio 31 d., Graikijos valdžios institucijų pateiktų mokėjimo prašymų suma siekė 1,6 mlrd. EUR ir kad, 2018 m. kovo 31 d. duomenimis, Graikijoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpio įgyvendinimo lygis buvo 28 proc.(7) ir ji apskritai buvo viena iš geriausius rezultatus pasiekusių valstybių narių, nepaisant kai kurių pažymėtinų skirtumų, susijusių su suskirstymo pagal fondą lygiu arba panaudojimo lygiu; be to, pritaria tam, kad priimtas (ES) Reglamentas 2015/1839, nes jis – svarbi priemonė pritaikytai paramai teikti lemiamu Graikijai metu; palankiai vertina tai, kad, kaip reikalaujama, papildomas išankstinis finansavimas buvo visiškai padengtas tarpinio mokėjimo prašymais iš ERPF ir Sanglaudos fondo, tačiau pažymi, kad šis finansavimas nebuvo visiškai padengtas iš Europos socialinio fondo (apie 4 proc.) ar Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo;

14.  primena, kad svarbu vykdyti atitinkamas struktūrines reformas; pripažįsta įdėtas pastangas ir ragina Graikiją ir toliau visapusiškai pasinaudoti galimybėmis gauti paramą pagal struktūrinių reformų rėmimo programą, siekiant sukurti patikimą verslo aplinką ir efektyviai bei veiksmingai panaudoti ESI fondų lėšas, taip pat kuo labiau padidinti jų socialinį ir ekonominį poveikį;

15.  pripažįsta, kad remiant viešąsias investicijas ir lanksčiai skiriant ES investicijas, t. y. perprogramuojant fondus arba didinant bendro finansavimo normą, regioninė politika padėjo sumažinti finansų krizės ir ilgalaikio fiskalinio konsolidavimo poveikį keliose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą šios srities finansavimą kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu; vis dėlto pakartoja, kad sanglaudos politika turėtų būti vertinama kaip pagrindinė viešųjų investicijų priemonė ir priemonė, padedanti pritraukti papildomo viešojo ir privačiojo finansavimo, ir kad panašios priemonės, dėl kurių sumažinamos nacionalinės bendro finansavimo kvotos, kurių reikia tam, kad būtų galima gauti finansavimą struktūrinių fondų finansuojamoms veiksmų programoms, skirtos Graikijai arba kitai valstybei narei, turėtų būti numatytos tik išimtiniais atvejais ir, prieš jas priimant bei įgyvendinant, išnagrinėtos atsižvelgiant į jų veiksmingumą, ir tinkamai pagrįstos;

16.  pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su sunkumais siekdami bendrai finansuoti projektus, įgyvendinamus panaudojant ESI fondus; todėl ragina Komisiją, įgyvendinant Europos semestrą ir Stabilumo ir augimo paktą, nedelsiant apsvarstyti bendrai iš ESI fondų finansuojamų regioninių investicijų poveikį valdžios sektoriaus deficito apskaičiavimui, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

17.  primena Graikijos valdžios institucijoms, kad svarbu užtikrinti tinkamą komunikaciją ir investicijų iš ESI fondų matomumą;

18.  teigiamai vertina išankstinį vertinimą, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpio sąskaitos turėtų būti uždarytos nepraradus Graikijai skirtų lėšų; ragina Komisiją pranešti Parlamentui užbaigimo proceso, kurį tikimasi baigti pirmąjį 2018 m. pusmetį, rezultatus ir pateikti naujausią informaciją apie projektus, kurie bus užbaigti naudojant nacionalines lėšas, ir projektus, kurie dar nebuvo užbaigti 2018 m. kovo 31 d.;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 270, 2015 10 15, p. 1.
(3) OL L 129, 2017 5 19, p. 1.
(4) Atėnai, 2017 m. gegužės mėn.
(5) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl ERPF ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimo.
(6) Visų mokėjimų vykdymo padėtis ir neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider, RAL) pagal 1b išlaidų kategoriją (2007–2013 m. programos). Nacionalinių institucijų paskyrimas ir 2014–2020 m. ESI fondų veiksmų programų tarpinių mokėjimų vykdymo padėtis (2018 m. kovo 31 d. duomenys).
(7) Visų mokėjimų vykdymo padėtis ir neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider, RAL) pagal 1b išlaidų kategoriją (2007–2013 m. programos). Nacionalinių institucijų paskyrimas ir 2014–2020 m. ESI fondų veiksmų programų tarpinių mokėjimų vykdymo padėtis (2018 m. kovo 31 d. duomenys).

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 17 d.Teisinis pranešimas