Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2054(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0266/2018

Pateikti tekstai :

A8-0266/2018

Debatai :

PV 10/09/2018 - 29
CRE 10/09/2018 - 29

Balsavimas :

PV 11/09/2018 - 6.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0327

Priimti tekstai
PDF 169kWORD 48k
Antradienis, 2018 m. rugsėjo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose
P8_TA(2018)0327A8-0266/2018

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo ES pasienio regionuose (2018/2054(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 162, 174–178 ir į 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (COM(2017)0534),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridėtą prie Komisijos komunikato „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (SWD(2017)0307),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje: septintoji Europos Komisijos ataskaita“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį“(10),

–   atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę „Trūkstamos transporto jungtys pasienio regionuose“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl naujų teritorinio vystymosi priemonių 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)(14),

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio darbo grupės, stebinčios supaprastinimo procesą ESI fondų paramos gavėjų atžvilgiu, išvadas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0266/2018),

A.  kadangi ES ir jos artimiausios kaimynės Europos laisvosios prekybos asociacijoje (ELPA) turi 40 vidaus sausumos sienų ir ES vidaus pasienio regionų ir šie regionai sudaro 40 proc. Sąjungos teritorijos, juose gyvena 30 proc. ES gyventojų ir sukuriamas beveik trečdalis ES BVP;

B.  kadangi pasienio regionų, ypač tų, kuriuose gyventojų tankumas žemas, socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygos paprastai būna blogesnės ir dažnai jų ekonominės veiklos rezultatai būna prastesni nei kitų valstybių narių regionų, taip pat neišnaudojamas jų visas ekonominis potencialas;

C.  kadangi fizinės ir (arba) geografinės kliūtys taip pat riboja pasienio regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, tiek ES viduje, tiek už jos ribų, visų pirma kalnų regionų atveju;

D.  kadangi nepaisant įdėtų pastangų vis dar yra (daugiausia) administracinių, kalbinių ir teisinių kliūčių, kurios trukdo ekonomikos augimui, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir sanglaudai pasienio regionuose;

E.  kadangi Komisija nustatė, kad pašalinus nors 20 proc. esamų kliūčių pasienio regionuose jų BVP augtų apie 2 proc. arba apie 91 mlrd. EUR, o tai padėtų sukurti apytiksliai vieną milijoną naujų darbo vietų; kadangi teritorinis bendradarbiavimas, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, buvo plačiai pripažintas kaip suteikiantis tikros ir matomos pridėtinės vertės, visų pirma prie vidaus sienų gyvenantiems ES piliečiams;

F.  kadangi tarpvalstybinių darbuotojų ir studentų, dirbančių ar besimokančių kitoje ES šalyje, iš viso yra apytiksliai 2 mln., iš kurių 1,3 mln. yra darbuotojai, sudarantys 0,6 proc. visų 28 ES valstybių narių darbuotojų;

G.  kadangi dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) 95 proc. transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšų skiriama TEN-T pagrindinio tinklo koridoriams, o maži projektai, susiję su visa apimančiu susisiekimo tinklu ir prijungimo prie TEN-T tinklų veiksmais, dažnai neatitinka bendro ar nacionalinio finansavimo kriterijų, nors jie yra labai svarbūs sprendžiant specifines problemas ir plėtojant tarpvalstybinius santykius ir ekonomiką;

H.  kadangi Komisija taip pat ketina pateikti savo poziciją dėl vidaus jūrų sienų regionų;

I.  kadangi daugialypiai uždaviniai, su kuriais susiduriama ES išorės pasienio regionai, įskaitant atokiausius regionus, kaimo vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves ir vietoves Sąjungoje, kurios patiria neigiamą poveikį dėl atokumo, izoliuotumo arba didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnyje, taip pat pasinaudos nauda, kurią suteiks Komisijos priimta pozicija;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, kuriame po dvejų metų mokslinių tyrimų ir dialogo pateikiama vertingų įžvalgų apie iššūkius ir kliūtis, kuriuos patiria ES vidaus pasienio regionai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad svarbu naudotis ir viešinti gerąją patirtį ir sėkmingas istorijas, kaip daroma Komisijos komunikate, ir primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų ir atlikti panašią analizę dėl ES išorės pasienio regionų;

Dėmesys tebesitęsiančioms kliūtims

2.  pabrėžia, kad galimybė gauti viešąsias paslaugas, atsižvelgiant į jų raidą, yra itin svarbi 150 mln. vidaus pasienio regionų gyventojų, ir kad ją dažnai apsunkina įvairios teisinės ir administracinės, įskaitant kalbines, kliūtys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pasistengti ir pagerinti bendradarbiavimą, siekiant pašalinti šias kliūtis ir skatinti naudotis e. valdžios sistema ir reglamentuoti naudojimąsi ja, ypač kai tai susiję su sveikatos paslaugomis, transportu, esminės fizinės infrastruktūros statymu, švietimu, kultūra, sportu, ryšiais, darbo jėgos judumu, aplinka, taip pat reglamentavimu, tarpvalstybine prekyba ir verslo vystymu;

3.  pabrėžia, kad pasienio regionų patiriamos problemos ir patiriami iššūkiai tam tikru atveju yra panašūs, tačiau taip pat skiriasi priklausomai nuo regiono (ar valstybės narės) ir jo konkrečių teisinių, administracinių, ekonominių ir geografinių ypatumų, o tam reikia konkrečiai pritaikyto požiūrio į šiuos regionus; pripažįsta, kad paprastai pasienio regionų vystymosi potencialas būna bendras; skatina taikyti konkrečiu atveju pritaikytą požiūrį, integruotą ir vieta grindžiamą požiūrius, pvz., bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą;

4.  pabrėžia, kad skirtingos valstybių narių teisinės ir institucinės sistemos gali lemti teisinį netikrumą pasienio regionuose, o tai ilgina projektams reikalingą laiką ir didina jų įgyvendinimo kaštus, taip pat sudaro papildomų kliūčių piliečiams, institucijoms ir įmonėms pasienio regionuose ir dažnai trukdo geroms iniciatyvoms; todėl pabrėžia, kad tarp valstybių narių ar bent pasienio regionų lygmeniu pageidautinas didesnis papildomumas, geresnis koordinavimas ir geresnė komunikacija, sąveikumas ir pasirengimas panaikinti kliūtis;

5.  pripažįsta ypatingą pasienio darbuotojų padėtį – šie darbuotojai labiausiai veikiami iššūkių, su kuriais susiduriama pasienio regionuose, pirmiausia įskaitant diplomų ir kitų kvalifikacijų, įgytų baigus persikvalifikavimo kursus, pripažinimą, sveikatos priežiūrą, transportą ir galimybes gauti informacijos apie laisvas darbo vietas, socialinę apsaugą ir mokesčių sistemas; šiuo požiūriu ragina valstybes nares paspartinti pastangas siekiant įveikti šias kliūtis ir, siekiant pagerinti pasienio darbuotojų gyvenimo kokybę, suteikti daugiau galių ir pakankamai lankstumo regioninės ir vietos valdžios institucijoms pasienio regionuose, kad būtų galima suderinti kaimyninių šalių nacionalinės teisės ir administracinę sistemas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu skleisti ir naudoti geriausią patirtį visoje ES; pabrėžia, kad šios problemos yra dar sudėtingesnės pasienio darbuotojams, kurie dirba ES nepriklausančiose šalyse;

6.  atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su pasienio regionuose vykdoma verslo veikla, ypač kai tai susiję su darbo ir komercinės teisės aktų priėmimu ir taikymu, mokesčių, viešųjų pirkimų arba socialinės apsaugos sistemomis; ragina valstybes nares ir regionus labiau suvienodinti ir suderinti susijusias teisės nuostatas, atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos kelia pasienio teritorijos, ir skatinti papildomumą ir užtikrinti reglamentavimo sistemų derėjimą, siekiant suteikti daugiau nuoseklumo ir lankstumo įgyvendinant nacionalinės teisės aktus, taip pat siekiant pagerinti informacijos apie tarpvalstybinius reikalus sklaidą, pvz., sukuriant vieną bendrą prieigą siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams ir įmonėms įgyvendinti savo įsipareigojimus ir visapusiškai naudotis savo teisėmis, kaip reikalaujama pagal valstybės narės, kurioje jie teikia savo paslaugas, teisėkūros sistemą; ragina geriau naudotis turimomis priemonėmis ir užtikrinti esamų bendradarbiavimo struktūrų finansavimą;

7.  reiškia nusivylimą, kad į Komisijos komunikatą nebuvo įtrauktas specialus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vertinimas, įskaitant papildomą paramą, kuri galėtų būti joms teikiama; mano, kad MVĮ susiduria su tam tikrais iššūkiais, susijusiais su tarpvalstybiniu bendravimu, kuris apima su kalba susijusius administracinius pajėgumus, kultūrinius skirtumus ir teisinius skirtumus, bet jais neapsiriboja; pabrėžia, kad įveikti šį iššūkį yra ypač svarbu, nes MVĮ dirba 67 proc. nefinansinių ES verslo sektorių darbuotojų ir sukuriama 57 proc. pridėtinės vertės(15);

8.  pažymi, kad pasienio regionuose, ypač regionuose, kuriuose mažesnis gyventojų tankumas, transporto sistema, ypač kalbant apie tarpvalstybinio viešojo transporto paslaugas, vis dar yra nepakankamai išvystyta ir koordinuojama, iš dalies dėl nesamų ar nenaudojamų jungčių, o tai trukdo tarpvalstybiniam judumui ir ekonominės plėtros perspektyvoms; be to, pabrėžia, kad sudėtingi reglamentavimo ir administraciniai susitarimai turi ypač neigiamą poveikį tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai; atkreipia dėmesį į esamas tvaraus transporto, visų pirma pagrįsto viešuoju transportu, plėtros galimybes, todėl laukia numatyto Komisijos tyrimo dėl trūkstamų geležinkelio jungčių ES vidaus pasienio ruože; pabrėžia, kad toks tyrimas ar būsimos rekomendacijos turėtų, be kita ko, būti pagrįsti vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų informacija ir patirtimi ir juose turėtų būti atsižvelgiama į visus pasiūlymus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, o tuo atveju, kai jis jau vyksta, dėl geresnių tarpvalstybinių jungčių, ir ragina pasienio regionines valdžios institucijas pasiūlyti būdų, kaip užpildyti dabartines spragas transporto tinkluose; primena, kad kai kuri esama geležinkelių infrastruktūra nebenaudojama dėl to, kad neteikiama parama; atkreipia dėmesį į naudą, kurią vietos ir regioninei ekonomikai gali suteikti tolesnė vandens kelių plėtra; ragina vieną EITP ašį, kuriai numatytas pakankamas biudžetas, skirti trūkstamoms tvarios transporto infrastruktūros jungtims pasienio regionuose tiesti; pabrėžia, kad reikia spręsti transporto trukdžių problemą, kuri kliudo ekonominei veiklai, pvz.,, transportui, turizmui ir piliečių keliavimui;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio zonų patrauklumas gyventi ir investuoti labai priklauso nuo gyvenimo kokybės, viešųjų ir komercinių paslaugų piliečiams ir įmonėms prieinamumo ir transporto kokybės – tai sąlygos, kurias galima sudaryti ir išsaugoti tik glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei įmonėmis abiejose sienos pusėse;

10.  apgailestauja dėl to, kad skirtingos ir sudėtingos išankstinio leidimo teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir mokėjimų ar išlaidų atlyginimo procedūros, administracinė našta, tenkanti pacientams, kai jie konsultuojasi su specialistais kitoje valstybėje narėje, neatitikimai naudojantis technologijomis ir dalijantis pacientų duomenimis ir suvienodintos prieinamos informacijos nebuvimas ne tik riboja prieinamumą abiejose sienos pusėse ir todėl trukdo visapusiškai pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, bet ir trukdo skubios pagalbos ir gelbėjimo tarnyboms atlikti savo tarpvalstybinės pagalbos veiksmus;

11.  atkreipia dėmesį į ES pasienio regionų vaidmenį, kurį jie gali atlikti aplinkos ir jos išsaugojimo srityje, nes aplinkos tarša ir gamtos nelaimės dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio; atsižvelgdamas į tai, remia tarpvalstybinius projektus, susijusius su ES išorės sienų regionų aplinkos apsauga, nes šie regionai dažnai susiduria su aplinkos apsaugos iššūkiais, kurie kyla dėl skirtingų aplinkosauginių standartų ir teisinio reglamentavimo ES kaimyninėse šalyse; taip pat ragina labiau bendradarbiauti ir koordinuoti vidaus vandentvarką siekiant užkirsti kelią tokioms gamtos nelaimėms kaip potvyniai;

12.  ragina Komisiją nedelsiant spręsti problemas, kylančias dėl pasienio regionų bendradarbiavimui kliudančių fizinių ir geografinių kliūčių;

Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimas

13.  mano, kad abipusis pasitikėjimas, politinė valia ir lankstus įvairių lygmenų – nuo vietos iki nacionalinio – suinteresuotųjų subjektų požiūris, įskaitant pilietinę visuomenę, yra gyvybiškai svarbūs, siekiant įveikti pirmiau minėtas tebesitęsiančias kliūtis; mano, kad sanglaudos politikos vertė pasienio regionams yra grindžiama tikslu didinti darbo vietų skaičių ir ekonomikos augimą ir kad šie veiksmai turi būti inicijuojami Sąjungos, valstybių narių regioniniu ir vietos lygmenimis; todėl ragina imtis geresnio koordinavimo, palaikyti dialogą, veiksmingiau keistis informacijai ir toliau keistis geriausia patirtimi tarp valdžios institucijų, visų pirma vietos ir regioniniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti tokį bendradarbiavimą ir teikti finansavimą bendradarbiavimo struktūroms, kad būtų galima užtikrinti tinkamą su veikla ir finansais susijusį atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų savarankiškumą;

14.  pabrėžia, kad pasienio regionuose labai svarbūs švietimas ir kultūra, o ypač galimybės aktyviau skatinti daugiakalbystę ir kultūrų dialogą; atkreipia dėmesį į galimybes, kurios glūdi mokyklose ir vietos masinės žiniasklaidos priemonėse, atliekant šiuos veiksmus, ir ragina valstybes nares, regionus ir savivaldybes, esančias palei sienas, į mokymo programas, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, įtraukti mokymą kaimyninės šalies kalbomis; be to, pabrėžia, kad svarbu skatinti daugiakalbystę visais administracijos lygmenimis;

15.  primygtinai ragina valstybes nares palengvinti kaimyninių regionų pažymėjimų, diplomų, profesinio rengimo ir profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir geresnį supratimą ir skatinti tai daryti; todėl ragina į mokymo programą įtraukti specialiuosius įgūdžius, siekiant padidinti galimybes rasti darbą už valstybės sienos ribų, be to, taikyti įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą;

16.  skatina įvairias priemones, kuriomis siekiama kovoti su visų formų diskriminacija pasienio regionuose ir panaikinti kliūtis pažeidžiamiems žmonėms ieškant darbo ir integruojantis į visuomenę; todėl pritaria tam, kad būtų populiarinamos ir plėtojamos socialinės įmonės pasienio regionuose, nes tai – darbo vietų kūrimo šaltinis, ypač pažeidžiamų asmenų grupėms priklausantiems asmenims, pvz., darbo neturinčiam jaunimui ir neįgaliesiems;

17.  palankiai vertina 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planą(16), kaip įrankį siekiant veiksmingo ir įtraukaus viešojo administravimo, taip pat pripažįsta ypatingą šio plano svarbą, siekiant supaprastinti priemones pasienio regionuose; pažymi, kad esamų e. valdžios sistemų sąveikumas yra reikalingas nacionaliniu, regioniniu ir vietos administraciniais lygmenimis; vis dėlto yra susirūpinęs dėl netolygaus plano įgyvendinimo kai kuriose valstybėse narėse; taip pat yra susirūpinęs dėl dažnai nepakankamos valdžios institucijų elektroninių sistemų sąveikos ir žemo užsienio verslininkams, siekiantiems pradėti verslą kitoje valstybėje, teikiamų elektroninių paslaugų lygio; todėl ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų palengvinta prieiga, įskaitant kalbines priemones, prie skaitmeninių paslaugų, skirtų galimiems naudotojams iš kaimyninių zonų; ragina pasienio regionų valdžios institucijas sukurti elektroninius pasienio verslo iniciatyvų kūrimo portalus; primygtinai ragina valstybių narių ir regionines bei vietos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, susijusių su e. valdžios projektais, kurie darys teigiamą poveikį pasienio piliečių gyvenimui ir darbui;

18.  pabrėžia, kad kai kurie vidaus ir išorės pasienio regionai patiria rimtų migracijos iššūkių, dažnai viršijančių pasienio regionų pajėgumus, ir skatina deramai naudotis INTERREG programomis, taip pat keistis gerąja patirtimi tarp vietos ir regioninės valdžios institucijų pasienio regionuose pabėgėlių, kuriems skirta tarptautinė apsauga, integracijos srityje; pabrėžia, kad reikalinga Europos lygmens parama ir koordinavimas, o nacionalinės vyriausybės turi padėti vietos ir regioninės valdžios institucijoms spręsti šiuos iššūkius;

19.  primygtinai ragina Komisiją pateikti savo įžvalgas, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria vidaus jūrų sienų ir išorės pasienio regionai; ragina skirti papildomą paramą ES išorės pasienio regionų kartu su kaimyninių šalių pasienio regionais vykdomiems tarpvalstybiniams projektams, visų pirma tų trečiųjų šalių regionams, kurie dalyvauja ES integracijos procese; primena šiuo požiūriu, kad tam tikra apimtimi visų pasienio regionų požymiai ir patiriami iššūkiai yra bendri, tačiau jiems reikia taikyti skirtingą pritaikytą požiūrį; ragina skirti ypatingą dėmesį ir tinkamą paramą atokiausiems regionams, nes jie – ES išorės pasienio regionai;

20.  pabrėžia, kad vykdant būsimą sanglaudos politiką reikės tinkamai atsižvelgti į galimybę skirti ir skirti paramą ES regionams, kuriuos labiausiai paveiks Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, ypač tiems regionams, kurie po „Brexit'o“ taps ES išorės (jūrų arba sausumos) pasienio regionais;

21.  ragina valstybes nares pagerinti savo sveikatos priežiūros paslaugų papildomumą pasienio regionuose ir užtikrinti tikrą bendradarbiavimą tarpvalstybinės skubiosios pagalbos teikimo srityje, pvz., sveikatos priežiūros, policijos ir priešgaisrinės saugos paslaugų teikimo srityje, siekiant užtikrinti pacientų teisių įgyvendinimą, kaip tai numatoma Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje, taip pat padidinti paslaugų prieinamumą ir kokybę; ragina valstybes nares, regionus ir savivaldybes sudaryti dvišalius ar daugiašalius pagrindų susitarimus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje ir, atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į vaidinamąsias ZOAST zonas (pranc. Zones Organisées d'Accès aux Soins Transfrontaliers), kuriose pasienio regionų gyventojai gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas abiejose sienos pusėse tam skirtose sveikatos priežiūros institucijose nesusiduriant su jokiomis administracinėmis ar finansinėmis kliūtimis ir kurios tapo lyginamuoju tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje standartu visoje Europoje;

22.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sustiprinti bendradarbiavimą ir įveikti regionų vystymosi kliūtis prie išorės sienų su kaimyniniais regionais, visų pirma su šalių, kurios rengiasi stojimui į ES, regionais;

23.  pabrėžia, kad mažos apimties ir tarpvalstybiniai projektai yra svarbūs suburiant žmones ir taip sudarant naujų galimybių vietos plėtrai;

24.  pabrėžia, kad svarbu pasimokyti iš kai kurių pasienio regionų sėkmės istorijų ir toliau naudotis jų teikiamomis galimybėmis;

25.  pabrėžia, kad sportas yra svarbus kaip priemonė padėti integruotis pasienio regionuose gyvenančioms bendruomenėms ir ragina valstybes nares ir Europos Komisiją skirti tinkamus ekonominius išteklius teritorinio bendradarbiavimo programoms siekiant finansuoti vietos sporto infrastruktūrą;

ES priemonių panaudojimas siekiant glaudesnių ryšių

26.  atkreipia dėmesį į labai svarbų ir teigiamą Europos teritorinio bendradarbiavimo programų, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, vaidmenį pasienio regionų, įskaitant jūrų ir pasienio išorės regionus, ekonominio ir socialinio vystymosi ir sanglaudos srityse; palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl DFP 2021–2027 m. siūloma išsaugoti Europos teritorinį bendradarbiavimą kaip svarbų tikslą, suteikiant jam aiškesnį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., ir ragina skirti gerokai didesnį biudžetą, ypač pasienio regionų daliai; pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo teikiamą akivaizdžią Europos pridėtinę vertę ir ragina Tarybą patvirtinti šiuo tikslu siūlomus asignavimus; sykiu pabrėžia, kad būtina supaprastinti programas, užtikrinti didesnę Europos teritorinio bendradarbiavimo atitiktį bendriems ES tikslams ir suteikti programoms lankstumo siekiant geriau spręsti vietos ir regionų problemas, sumažinant administracinę naštą naudos gavėjams, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas daugiau investuoti į tvarios infrastruktūros projektus, pasitelkiant tarpvalstybines bendradarbiavimo programas; ragina pasienio valdžios institucijas aktyviau naudotis parama, teikiama per šias programas;

27.  ragina Komisiją reguliariai teikti Europos Parlamentui ataskaitą nurodant kliūčių, kurios buvo pašalintos tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, sąrašą; skatina Komisiją plačiau naudoti esamas novatoriškas priemones, kuriomis prisidedama prie vykstančio tarpvalstybinio bendradarbiavimo modernizavimo ir didinimo, tokias kaip Pasienio ryšių punktas, sustiprintas Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas, taip pat bendrieji skaitmeniniai vartai, kuriomis siekiama sisteminti patirtį ir konsultacijas, susijusias su tarpvalstybiniais regioniniais klausimais, taip pat toliau kurti naujas priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kad viešoji administracija, kiek įmanoma, automatiškai naudotųsi skaitmeninėmis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad pasienio regionų piliečiams ir įmonėms būtų teikiamos viešosios paslaugos viso proceso metu;

28.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija rinktų informaciją apie tarpvalstybinį bendravimą siekiant geresnio ir labiau informacija pagrįsto sprendimo priėmimo proceso bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, regionais ir savivaldybėmis, remiant ir finansuojant bandomuosius projektus, programas, tyrimus, analizes ir teritorinius mokslinius tyrimus;

29.  ragina geriau išnaudoti galimybes, kurias sprendžiant su pasienio regionais susijusias problemas teikia ES makroregioninės strategijos;

30.  mano, kad sanglaudos politika turėtų būti labiau pritaikyta investicijoms į žmones, nes pasienio regionų ekonomika gali būti paskatinta veiksmingai derinant investicijas į inovacijas, žmogiškąjį kapitalą, gerą valdymą ir institucinius pajėgumus;

31.  apgailestauja, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės potencialas iki galo neišnaudojamas – taip iš dalies galėjo nutikti dėl regioninės ir vietos valdžios institucijų apribojimų ir iš dalies – dėl jų baimės perduoti kompetenciją ir dėl to, kad vis dar trūksta informacijos apie atitinkamą kompetenciją; ragina greitai nustatyti ir pašalinti visas kitas galimas šios padėties priežastis; ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima įveikti kliūtis, trukdančias veiksmingai taikyti šią priemonę; primena, kad pirminis Komisijos vaidmuo įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo programas turėtų būti sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui;

32.  ragina atsižvelgti į daugelio esamų euroregionų, kurie veikia regionuose prie ES vidaus ir išorės sienų, patirtį, siekiant padidinti ekonominio ir socialinio vystymosi galimybes ir pagerinti pasienio regionuose gyvenančių piliečių gyvenimo kokybę; ragina įvertinti euroregionų darbą regioninio bendradarbiavimo srityje ir jų santykį su ES pasienio regionų iniciatyvomis ir darbu siekiant koordinuoti ir optimizuoti jų darbo šioje srityje rezultatus;

33.  pabrėžia, kad teritorinis poveikio vertinimas padeda geriau suprasti erdvinį politikos poveikį; ragina Komisiją įvertinti galimybę teritorinio poveikio vertinimui suteikti daugiau svarbos, kai siūlomos ES teisėkūros iniciatyvos;

34.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos tarpvalstybinės konvencijos, kuri teritoriškai ribotos infrastruktūros ar paslaugos (pvz., ligoninės ar tramvajų linijos) atveju leistų taikyti nacionalinę normatyvinę sistemą ir (arba) tik vienos iš dviejų ar keleto atitinkamų šalių standartus, toliau padėtų šalinti tarpvalstybines kliūtis; šiuo atveju palankiai vertina neseniai paskelbtą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti (COM(2018)0373);

35.  laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo valdymo priemonės, siekiant įvertinti šios priemonės naudą aptariamuose regionuose;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių nacionaliniams ir regioniniams parlamentams, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(3) OL L 210, 2006 7 31, p. 19.
(4) OL L 88, 2011 4 4, p. 45.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0067.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0105.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0254.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0245.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0222.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(11) OL C 207, 2017 6 30, p. 19.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0320.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0211.
(15) 2016–2017 m. metinė Europos MVĮ ataskaita, p. 6.
(16) 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatas „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016)0179).

Atnaujinta: 2019 m. liepos 10 d.Teisinis pranešimas