Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2055(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0265/2018

Pateikti tekstai :

A8-0265/2018

Debatai :

PV 10/09/2018 - 25
CRE 10/09/2018 - 25

Balsavimas :

PV 11/09/2018 - 6.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0331

Priimti tekstai
PDF 185kWORD 55k
Antradienis, 2018 m. rugsėjo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešose vietose ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonės
P8_TA(2018)0331A8-0265/2018

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (2018/2055(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi(1), ir ypač į jos 1, 20, 21, 23 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. ataskaitą „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kurioje apibrėžiamas ir smerkiamas priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas(4),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į EIGE 2017 m. leidinį „Smurtas prieš moteris ir mergaites internete“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų teisines priemones žmogaus teisių ir ypač moterų teisių klausimais, pvz., Jungtinių Tautų Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tarptautines konvencijas dėl pilietinių ir politinių teisių ir dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos protokolą bei Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT priemones seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš moteris klausimais, pvz., 1993 m. birželio 25 d. Pasaulio žmogaus teisių konferencijoje priimtas Vienos deklaraciją ir veiksmų programą, 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo, 1997 m. liepos 21 d. rezoliuciją dėl nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios teisės priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris, JT specialiųjų pranešėjų ataskaitas dėl smurto prieš moteris ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto Bendrąsias rekomendacijas Nr. 19,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(5) (Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 26 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC/CES), Europos verslo įmonių konfederacijos (BUSINESSEUROPE), Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME) ir Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (CEEP) pagrindų susitarimą dėl priekabiavimo ir smurto darbe,

–  atsižvelgdamas į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Tebesitęsianti moterų diskriminacija, priekabiavimas prie jų ir jų nelygybė. Lygybės įstaigų darbas formuojant naują Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją“, paskelbtą 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į EQUINET ataskaitą „Priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Lygybės įstaigų darbo rėmimas“, paskelbtą 2014 m.,

–  atsižvelgdamas į Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, ypač jos 2 ir 40 straipsnius(6), ir į Parlamento 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje(8), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(9), 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(10), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros(11), 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(12) bei prie jos pridėtą 2013 m. lapkričio mėn. Europos pridėtinės vertės vertinimą, taip pat į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija)(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(14), 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(15) ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(17),

–  atsižvelgdamas į Europos profesinių sąjungų konfederacijos ataskaitą „Saugumas namuose ir darbe. Profesinių sąjungų strategija, kuria siekiama užkirsti kelią priekabiavimui darbe ir smurtui prieš moteris, jiems valdyti ir panaikinti“ (angl. „Safe at home, safe at work – Trade union strategies to prevent, manage and eliminate work-place harassment and violence against women“),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą, skirtą Tarptautinės darbo organizacijos surengtam ekspertų susitikimui dėl smurto prieš moteris ir vyrus darbo rinkoje (2016 m. spalio 3–6 d.),

–  atsižvelgdamas į Tarpparlamentinės sąjungos tyrimą „Seksizmas, priekabiavimas prie parlamentarių moterų ir smurtas prieš jas“, paskelbtą 2016 m.(18),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Bauginimas ir seksualinis priekabiavimas darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES“(19), kurią 2018 m. kovo mėn. paskelbė Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0265/2018),

A.  kadangi lyčių lygybė – pagrindinė ES vertybė, pripažinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi smurtas dėl lyties kyla dėl nevienodos galios ir atsakomybės santykio tarp vyrų ir moterų ir yra susijęs su patriarchatu ir besitęsiančia diskriminacija dėl lyties;

B.  kadangi vyresnio amžiaus asmenys, ypač vyresnės vienišos moterys, yra itin pažeidžiama visuomenės grupė, kai jos patiria psichologinį ir fizinį priekabiavimą ir patyčias;

C.  kadangi seksualinis priekabiavimas Direktyvoje 2002/73/EB apibrėžiamas kaip elgesys, „kai bet kokiu nepageidaujamu fiziniu, žodiniu, nežodiniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, pirmiausia sukuriant bauginančią, priešišką, menkinančią, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“;

D.  kadangi ši apibrėžtis turėtų būti performuluota atsižvelgiant į visuomenės, technologijų ir papročių, kurie laikui bėgant formavosi ir keitėsi, kaitą;

E.  kadangi būtina kovoti su priekabiavimu dėl nėštumo ir priekabiavimu prie motinų siekiant užtikrinti tikrą moterų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

F.  kadangi seksualinis priekabiavimas yra smurto forma ir kraštutinė, tačiau gaji diskriminacijos dėl lyties forma; kadangi apie 90 proc. seksualinio priekabiavimo aukų yra moterys ir apie 10 proc. – vyrai; kadangi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ES mastu atlikto 2014 m. tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, trečdalis moterų būdamos suaugusios yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą; kadangi ES beveik 55 proc. moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 32 proc. visų aukų ES nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega ar klientas; kadangi 75 proc. tam tikros specialios kvalifikacijos reikalaujančiose profesijose ar vadovaujamose pareigose dirbančių moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą; kadangi, apskritai, 5–10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų bent kartą patiria bauginimą darbe;

G.  kadangi ES lygmeniu draudžiamas tiek seksualinis, tiek psichologinis priekabiavimas darbe, be kita ko, susijęs su galimybe įsidarbinti, profesiniu mokymu ir paaukštinimu, ir jam taikomi sveikatos ir saugos reikalavimai;

H.  kadangi ES institucijos ir agentūros yra atsakingos už veikiančių priemonių gerinimą įgyvendinant veiksmingiausias taisykles, siekiant didinti žinomumą apie seksualinio priekabiavimo sąvoką ir apsaugoti darbuotojus;

I.  kadangi dėl mažo socialinio sąmoningumo šiuo klausimu, baimės ir gėdos kalbėti su kitais asmenimis šia tema, baimės prarasti darbą, įrodymų rinkimo sudėtingumo, trūkstamų pranešimo, stebėjimo ir aukų apsaugos kanalų, taip pat smurto normalizavimo pranešama apie labai nedaug seksualinio priekabiavimo atvejų;

J.  kadangi pranešimas apie seksualinį priekabiavimą darbe daugeliu atvejų gali baigtis nukentėjusio asmens atleidimu iš darbo arba jo izoliacija darbo vietoje; kadangi ne tokios sunkios nusikalstamos veikos, jei dėl jų nesiskundžiama, motyvuoja vykdyti dar sunkesnes nusikalstamas veikas;

K.  kadangi bauginimas ir seksualinis priekabiavimas ir toliau kelia didelių problemų įvairiais socialinio gyvenimo aspektais, įskaitant darbą, viešąsias erdves, virtualias erdves, pvz., internetą, taip pat politinį gyvenimą, ir tokie veiksmai vis dažniau vykdomi pasitelkiant naujas technologijas, pvz., interneto svetaines ar socialinius tinklus, dėl to kaltininkai, dengiami anonimiškumo, jaučiasi saugūs;

L.  kadangi atsirandant naujoms darbo organizavimo ir socialinio gyvenimo formoms ir išsitrinant riboms tarp privataus, profesinio ir socialinio gyvenimo, gali padaugėti neigiamo elgesio apraiškų, nukreiptų prieš asmenis ar socialines grupes; kadangi patyčios darbe labai dažnai gali būti vykdomos įvairiomis formomis, tiek vertikaliai (kai kaltininkas yra vadovas arba pavaldinys), tiek horizontaliai (kai kaltininkas yra tos paties rango bendradarbis);

M.  kadangi seksualinio ir psichologinio priekabiavimo reiškiniai aprėpia visų amžiaus, išsilavinimo ir kultūrinės aplinkos, pajamų ir socialinės padėties grupių aukas ir kaltininkus ir kadangi šis reiškinys aukai sukelia fizinių, seksualinių, emocinių ir psichologinių padarinių; kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas, įskaitant neapykantą kurstančią seksistinę kalbą internete ir realiame gyvenime, yra įvairių smurto prieš moteris formų ir jų diskriminacijos pagrindinės priežastys ir užkerta kelią moterų įgalėjimui;

N.  kadangi Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip aukos pagrindinių laisvių pažeidimas ir aprėpia seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinį išpuolį ir priekabiavimą); kadangi moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos;

O.  kadangi smurto darbo aplinkoje klausimas dažnai sprendžiamas nenuosekliai, didžiausią dėmesį skiriant matomesnėms formoms, pvz., fiziniam smurtui; kadangi vis dėlto seksualinis ir psichologinis priekabiavimas asmeniui gali turėti gerokai žalingesnį poveikį;

P.  kadangi seksizmo aktai ir su jais susijęs seksualinis priekabiavimas, su kuriuo moterys gali susidurti darbo vietoje, yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie moterų išstūmimo iš darbo rinkos, o tai daro neigiamą poveikį jų ekonominei nepriklausomybei ir šeimos pajamoms;

Q.  kadangi nuo priekabiavimo ir smurto nukentėjusioms moterims kaimo ir atokiose vietovėse Europos Sąjungoje paprastai yra sunkiau gauti visapusišką pagalbą ir apsaugą nuo smurtautojų;

R.   kadangi fizinis ir žodinis priekabiavimas, įskaitant tokius veiksmus internete, sukelią ne tik trumpalaikę, bet ir ilgalaikę žalą; gali būti, pvz., patiriamas stresas ir sunki klinikinė depresija, ir tai gali privesti nukentėjusiuosius net iki savižudybės, kaip parodė vis daugiau pranešimų apie tokius atvejus; kadangi be to, kad kenkia sveikatai, patyčios ir seksualinis priekabiavimas darbo vietoje daro neigiamą poveikį ir asmens karjerai, organizacijoms ir visuomenei, pvz., lemia daugiau pravaikštų, sumažina našumą ir paslaugų kokybę, taip pat prarandamas žmogiškasis kapitalas;

S.  kadangi ES teisės aktuose valstybių narių ir ES institucijų ir agentūrų reikalaujama užtikrinti, kad būtų įsteigta lygybės įstaiga, kuri priekabiavimo aukoms teiktų nepriklausomą paramą, atliktų nepriklausomus tyrimus, rinktų susijusius, išskaidytus ir palyginamus duomenis, atliktų tyrimus apibrėžčių ir klasifikacijų srityje, skelbtų nepriklausomas ataskaitas ir teiktų rekomendacijas užimtumo ir mokymo, galimybės gauti prekes ir paslaugas bei jų tiekimo srityje, taip pat rekomendacijas savarankiškai dirbantiems asmenims;

T.  kadangi dėl skirtingos valstybių narių politikos ir teisės aktų Europos Sąjungoje moterys nevienodai saugomos nuo smurto dėl lyties ir seksualinio bei psichologinio priekabiavimo; kadangi teismų sistemos ne visada užtikrina pakankamą paramą moterims; kadangi smurtaujantis dėl lyties asmuo dažnai yra gerai aukai pažįstamas asmuo ir kadangi auka dažnai yra nuo jo priklausoma, todėl baimė pranešti apie smurtą būna dar didesnė;

U.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau ne visos ją ratifikavo, ir kadangi šios kliūtys trukdo visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją;

V.  kadangi seksizmas ir seksualinis bei psichologinis priekabiavimas prie parlamentarių moterų yra tikri ir plačiai paplitę reiškiniai; kadangi priekabiaujantys ir smurtaujantys asmenys yra ne tik politiniai oponentai, bet gali būti ir tos pačios politinės partijos nariai, taip pat religiniai lyderiai, vietos valdžios institucijų darbuotojai ir netgi šeimos nariai;

W.  kadangi politikams, kaip išrinktiems piliečių atstovams, tenka itin svarbi atsakomybė elgtis taip, kad jie būtų sektini prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu visuomenėje teigiami pavyzdžiai;

X.  kadangi kartais vis dar kyla abejonių dėl moterų vaidmens teisėtumo politikos srityje ir kadangi joms taikomi stereotipai, kurie atgraso jas nuo dalyvavimo politikoje, o tai yra reiškinys, itin pastebimas visuose lygmenyse, kur moterims politikoje yra mažiau atstovaujama;

Y.  kadangi visi nacionaliniai ir regionų parlamentai ar visos vietos tarybos nėra sukūrusios konkrečių struktūrų ir nėra priėmusios vidaus taisyklių, kuriomis būtų nustatyti tinkami saugų ir konfidencialų skundų dėl priekabiavimo pateikimą ir nagrinėjimą užtikrinantys kanalai; kadangi visiems parlamentų, įskaitant Europos Parlamentą, darbuotojams ir nariams turėtų būti privalomi mokymai apie seksualinį ir psichologinį priekabiavimą;

Z.  kadangi smurtas artimoje aplinkoje taip pat yra aspektas, susijęs su darbo vieta, nes gali daryti poveikį aukos darbo kokybei, našumui ir saugai;

AA.  kadangi seksualinis ir psichologinis priekabiavimas vyksta ne tik darbe, bet ir viešosiose erdvėse, be kita ko, formaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje, sveikatos priežiūros ir laisvalaikio įstaigose, gatvėje ir viešajame transporte;

AB.  kadangi persekiojimas ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje aprėpia informacinių ir ryšių technologijų naudojimą asmeniui persekioti, prie jo priekabiauti, jį valdyti ar juo manipuliuoti; kadangi ypač jaunos moterys susiduria su priekabiavimu kibernetinėje erdvėje, nes daugiau naudojasi šiomis priemonėmis; kadangi 20 proc. (18–29 metų amžiaus) jaunų moterų 28 ES valstybėse narėse patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje;

AC.  kadangi 2016 m. tyrime nustatyta, kad daugiau kaip pusė apklaustų moterų patvirtino patyrusios kurios nors formos seksualinį priekabiavimą JK darbo vietose, tačiau keturios iš penkių moterų savo darbdaviui apie priekabiavimą nepranešė(20);

AD.  kadangi naujos technologijos taip pat gali padėti analizuoti ir suprasti smurto atvejus bei užkirsti jiems kelią;

AE.  kadangi moterys, ypač jaunos, patiria patyčias ir seksualinį priekabiavimą naudojantis naujomis technologijomis, pvz., interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose, kartais tokie veiksmai organizuojami pasitelkiant slaptus forumus ar grupes socialinėje žiniasklaidoje; kadangi tokie veiksmai apima grasinimus išžaginti, nužudyti, mėginimus pagrobti, taip pat asmeninės informacijos ir nuotraukų skelbimą; kadangi, plačiai naudojant internetinę ir socialinę žiniasklaidą, manoma, kad viena iš dešimties (maždaug 15 metų amžiaus) mergaičių jau patyrė kurios nors formos smurtą kibernetinėje erdvėje, įskaitant kibernetinį persekiojimą ir priekabiavimą; kadangi viešąsias pareigas einančios moterys, taip pat žurnalistės ir ypač LGBTI ir neįgalios moterys, yra pirminis patyčių kibernetinėje erdvėje ir smurto internete taikinys ir kadangi kai kurios moterys buvo priverstos liautis naudotis socialiniais tinklais, nes patyrė fizinę baimę, stresą, koncentracijos problemų, baimę eiti namo ir rūpestį dėl mylimų asmenų;

AF.  kadangi priekabiavimo darbinėje aplinkoje prevenciją galima užtikrinti tik privačioms ir viešosioms bendrovėms sukuriant kultūrą, kurioje moterys laikomos lygios ir darbuotojai vieni su kitais elgiasi pagarbiai;

AG.  kadangi moksliniai tyrimai atskleidė, jog priekabiavimas darbo vietose paplitęs ten, kur vyrai dominuoja valdymo srityje ir moterys turi mažai galios, pvz., pramogų ir žiniasklaidos sektoriuose, tačiau tai taip pat vyksta technologijų ir teisės bendrovėse, pardavimų ir daugelyje kitų sektorių, jei vyrų dominuojamos valdymo grupės toleruoja seksualizuotą elgesį su darbuotojais; kadangi bendrovėse, kuriose valdymo lygmenyje dirba daugiau moterų, yra mažiau seksualinio priekabiavimo;

Bendrosios rekomendacijos

1.  griežtai smerkia visų formų smurtą prieš moteris, kaip aprašyta Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Stambulo konvencijoje;

2.  pabrėžia, kad seksualinis priekabiavimas yra žmogaus teisių pažeidimas, susijęs su patriarchalinės jėgos struktūromis, kurias skubiai reikia reformuoti;

3.  atkreipia dėmesį į svarbų visų vyrų vaidmenį panaikinant visas priekabiavimo ir seksualinio smurto formas; ragina Komisiją ir visas valstybes nares aktyviai įtraukti vyrus į informuotumo didinimo ir prevencijos kampanijas, taip pat į švietimo programas lyčių lygybės srityje; pabrėžia, kad prevencijos kampanijose dėmesį reikia kreipti ir į ne tokias sunkias nusikalstamas veikas;

4.  pabrėžia, kad informuotumo didinimo priemonės ir kampanijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites, taip pat turi būti taikomos berniukams ir turi būti organizuojamos pirmaisiais ugdymo etapais;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti tinkamą ES direktyvų, kuriomis draudžiamas seksualinis priekabiavimas, įgyvendinimą;

6.  ragina valstybes nares parengti išsamius nacionalinius veiksmų planus ir teisės aktus smurto prieš moteris srityje, deramai atsižvelgiant į pakankamų išteklių skyrimą lygybės įstaigoms, įskaitant, bet neapsiribojant, darbuotojų mokymams ir pakankamam finansavimui;

7.  ragina Komisiją rinkti kovos su seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu ir priekabiavimu dėl nėštumo ir priekabiavimu prie motinų darbe ir kitose srityse geriausios patirties pavyzdžius ir išplatinti šio vertinimo rezultatus;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visų lygmenų tinkamus ir pakankamus kovos su seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu prieš moteris programų ir veiksmų finansavimo mechanizmus, ypač daug dėmesio skiriant naujų technologijų ir priemonių, kurias suteikia inovacijos, naudojimui, pvz., didesnėms investicijoms į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus, kuriais siekiama kovoti su šiuo reiškiniu;

9.  ragina Europos ombudsmenę rinkti duomenis apie skirtingas esamas apsaugos taisykles ES institucijose ir agentūrose ir pateikti įpareigojančias išvadas siekiant suderinti taisykles su geriausiais standartais;

10.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės dar neratifikavo Stambulo konvencijos, ir dar kartą ragina visas valstybes nares, kurios to dar nepadarė, nedelsiant ją ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti; taip pat ragina valstybes nares, kurios jau ratifikavimo Stambulo konvenciją, ją visapusiškai įgyvendinti;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti geresnius ir moksliškai pagrįstesnius tyrimus ir, remiantis jais, aiškiai įvertinti seksualinio priekabiavimo klausimą visoje ES, įskaitant naujus iššūkius, kaip antai, patyčias kibernetinėje erdvėje;

12.  palankiai vertina naujas plataus masto viešas diskusijas, taip pat ir socialinėje žiniasklaidoje, kuriomis prisidedama prie ribų, susijusių su seksualiniu priekabiavimu ir priimtinu elgesiu, perbraižymo; ypač palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip #MeToo judėjimą, ir tvirtai palaiko visas moteris ir mergaites, dalyvavusias šioje kampanijoje, įskaitant tas, kurios įskundė nusikaltimų vykdytojus;

13.  ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl akto, skirto kovai su bauginimu darbe ir seksualiniu priekabiavimu darbe, visuomeniniame ir politiniame gyvenime, ir nustatyti atnaujintą išsamią priekabiavimo (seksualinio ir ne tik) ir bauginimo darbe apibrėžtį;

14.  pabrėžia, kaip svarbu kovoti su nuolatiniu ir ilgalaikiu darbuotojų bauginimu ar persekiojimu, kuriuo siekiama ar ketinama juos pažeminti, izoliuoti ar išstumti iš darbuotojų kolektyvo;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Eurostatu ir EIGE, gerinti, skatinti ir užtikrinti sistemingą susijusių, pagal lytį ir amžių išskaidytų ir palyginamų duomenų apie seksualinės ir lyties pagrindu vykdomos diskriminacijos, taip pat psichologinio priekabiavimo, įskaitant priekabiavimą kibernetinėje erdvėje, atvejus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu rinkimą; ragina darbdavių organizacijas, profesines sąjungas ir darbdavius aktyviai dalyvauti duomenų rinkimo procese ir teikti su sektoriumi ir darbu susijusią ekspertinę informaciją;

16.  pažymi, kad siekiant gauti palyginamų skaičių apie seksualinio priekabiavimo ir bauginimo mastą visose valstybėse narėse, pirmenybę reikėtų teikti didesniam problemos suvokimui ir pripažinimui, pasitelkiant koordinuotus veiksmus informacijai skleisti ir mokymui;

17.   dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos siekiant kovoti su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir smurtu dėl lyties, kuriame būtų pateiktos bendros skirtingų smurto prieš moteris formų apibrėžtys, įskaitant atnaujintą išsamią (seksualinio ar kitokio) priekabiavimo ir bauginimo darbe apibrėžtį, taip pat bendri smurto prieš moteris kriminalizavimo teisiniai standartai; ragina Komisiją pateikti išsamią ES kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir moterų ir mergaičių išnaudojimą, strategiją, remiantis moterų liudijimais ir patirtimi;

18.  ragina valstybes nares skirti deramą viešąjį finansavimą siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos pareigūnai, teisėjai ir visi valstybės tarnautojai, kurie dirba su bauginimo ir seksualinio priekabiavimo bylomis, būtų apmokyti suvokti smurtą ir priekabiavimą darbe ir už jo ribų;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad smurto dėl lyties ir seksualinio bei psichologinio priekabiavimo aukoms būtų teikiamos kokybiškos, paprastai prieinamos ir deramai finansuojamos specializuotos paslaugos, ir pripažinti, kad šios smurto prieš moteris apraiškos yra tarpusavyje susijusios ir turi būti įveiktos laikantis holistinio požiūrio, kurio laikantis siekiama atsižvelgti į socialinius ir kultūrinius aspektus, skatinančius smurtą prieš moteris, ir sudaryti sąlygas specializuotoms tarnyboms įgyti technologinių šio reiškinio prevencijos ir valdymo priemonių;

20.  ragina valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas nustatyti tinkamus planus ir išteklius siekiant užtikrinti, kad smurto ir priekabiavimo aukoms kaimo ir atokiose vietovėse būtų suteiktos galimybės gauti pagalbą bei apsaugą ir kad šios galimybės nebūtų ribojamos;

21.  ragina Komisiją kovoti su naujų formų smurtu dėl lyties, pvz., priekabiavimu internete, išplečiant neteisėto neapykantos kurstymo apibrėžtį, nustatytą ES teisėje pagal Pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, įtraukiant neapykantos moterims nuostatą, ir užtikrinti, jog į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą būtų įtraukti ir šie nusikaltimai; ragina sukurti švietimo programas, kuriomis moterys būtų raginamos gerinti savo įgūdžius naudotis naujomis technologijomis, kad jos geriau reaguotų į visų formų seksualinį priekabiavimą ir bauginimą kibernetinėje erdvėje, ir paskatintų specializuotas tarnybas bendradarbiauti siekiant įsteigti duomenų ir išteklių sistemas, kuriomis naudojantis būtų galima stebėti ir analizuoti smurto dėl lyties problemą nepažeidžiant naujo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (Reglamentas (ES) 2016/679);

22.  be to, smerkia dažnai pasitaikančius seksualinio priekabiavimo ir kitokio pobūdžio užgauliojimo atvejus, visų pirma internetinių žaidimų srityje ir socialinėje žiniasklaidoje, ir skatina žiniasklaidos įmones ir operatorius stebėti padėtį ir nedelsiant reaguoti į bet kokį priekabiavimą; todėl ragina imtis įvairių priemonių, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, specialius mokymus bei vidaus taisykles dėl drausminių sankcijų pažeidėjams, ir teikti psichologinę ir (arba) teisinę paramą tokio elgesio aukoms, siekiant užkirsti kelią patyčioms ir seksualiniam priekabiavimui darbe, taip pat interneto aplinkoje, ir su tuo kovoti;

Smurtas darbe

23.  pabrėžia, kad valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms būtina nedelsiant suvokti, su kokiomis kliūtimis moterys susiduria pranešdamos apie seksualinio priekabiavimo atvejus, diskriminaciją dėl lyties ir smurtą, todėl teikti visapusišką paramą moterims ir skatinti jas pranešti apie seksualinio priekabiavimo, diskriminavimo dėl lyties, priekabiavimo dėl nėštumo ir priekabiavimo prie motinų ir bauginimo atvejus nesibaiminant galimų padarinių, taip pat sukurti mechanizmus, kurie padėtų moterims saugiai pranešti apie pažeidimus ir jas remtų;

24.  ragina valstybes nares įgyvendinti aktyvią ir veiksmingą politiką siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris, kurį dauguma jų patiria darbe, įskaitant seksualinį priekabiavimą, seksizmo apraiškas ir bauginimą, ir su juo kovoti;

25.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant priimti standartus dėl smurto ir priekabiavimo darbe, kuriuo vyriausybėms, darbdaviams, įmonėms ir profesinių sąjungų visų lygmenų veiksmams būtų suteikta teisės aktų sistema;

26.  pažymi, kad tam tikruose sektoriuose ir profesijose, ypač sveikatos priežiūros, viešosios pagalbos tarnybos, politikos, švietimo, transporto, namų ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo ekonomikos, taip pat tekstilės, aprangos, odos ir avalynės sektoriuose, kyla didesnis pavojus patirti smurtą;

27.  pažymi, kad bauginimas ir smurtas darbe gali labiau paveikti tam tikras darbuotojų grupes, ypač nėščias moteris ir tėvus, neįgalias moteris, moteris migrantes, vietines moteris, LGBTI asmenis ir ne visą darbo laiką ar pagal terminuotąją darbo sutartį dirbančias moteris arba stažuotojus;

28.  mano, kad nepageidaujamas elgesys vienu metu gali kilti iš įvairių šaltinių ar būti taip pat susijęs su profesiniu, privačiu ar socialiniu gyvenimu ir daryti neigiamą poveikį visoms asmenų, profesinių ar socialinių grupių veiklos sritims;

29.  ragina valstybes nares priimti smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos ir kovos su jais priemones vykdant politiką, kuria būtų numatytos prevencijos priemonės, veiksmingos, skaidrios ir konfidencialios skundų nagrinėjimo procedūros, svarios ir atgrasomosios sankcijos kaltininkams, ir teikti išsamią informaciją ir rengti mokymo kursus, kurias būtų užtikrinta, kad darbuotojai suvoktų politiką ir procedūras, ir remti bendroves joms rengiant visų šių priemonių įgyvendinimo veiksmų planus; pabrėžia, kad šių priemonių nereikėtų įtraukti į esamas struktūras, jeigu šiose struktūrose jau esama kliūčių dėl lyties;

30.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su psichologais specialistais, investuoti į darbo inspektorių mokymą ir užtikrinti, kad įmonės ir organizacijos aukoms teiktų kvalifikuotą profesinę ir psichosocialinę paramą;

31.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti, kad tiek viešosios, tiek privačios bendrovės ir organizacijos rengtų visiems darbuotojams ir vadovybei skirtus privalomus mokymus apie seksualinį priekabiavimą ir bauginimą; pabrėžia, kad veiksmingi mokymai turėtų būti interaktyvūs, tęstiniai, pritaikyti prie atitinkamos darbo vietos ir teikiami išorės ekspertų;

32.  pabrėžia, kad nepranešama apie labai daug priekabiavimo atvejų, ir tvirtina, kad labai svarbu, jog kiekvienoje organizacijoje būtų apmokyti konfidencialumą užtikrinantys patarėjai, teikiantys paramą aukoms, padedantys pranešti apie tokius atvejus ir teikiantys teisinę pagalbą;

33.  pabrėžia, kad bendrovės turėtų laikytis visiško nepakantumo seksualiniam priekabiavimui požiūrio ir atitinkamos politikos kad bendrovės turi užtikrinti, kad visi darbuotojai žinotų apie šią politiką, pranešimo procedūras ir savo teises ir atsakomybę, susijusias su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje;

34.  ragina žiniasklaidos bendroves apsaugoti ir remti žurnalistus, nukentėjusius nuo patyčių kibernetinėje erdvėje, taikyti įvairią gerąją patirtį, pvz., rengti informuotumo didinimo kampanijas, rengti deramus mokymus vadovams, taip pat vengti gėdinti nukentėjusiuosius ir vėl versti juos jaustis kaltais, taikyti priemones, kuriomis būtų didinamas kibernetinis saugumas, ir teikti teisinę paramą nukentėjusiems asmenims teikiant skundą;

35.  ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis moterims ir vyrams, kaip piktnaudžiavimo galia prevencijos ir skatinimo rodyti pagarbą žmogaus orumui priemonė, kuri būtina kovojant su smurtu prieš moteris; pabrėžia, kad vienodas darbo užmokestis turėtų būti užtikrintas pasitelkiant skaidraus darbo užmokesčio sistemą ir išlaikant teisę į informaciją numanomoms aukoms, užtikrinant vienodą elgesį ir darbo galimybes moterims ir vyrams, taip pat užtikrinant moterims galimybę užimti vadovaujančias pareigas ir pareigas, kuriose priimami sprendimai, ir sudarant palankesnes sąlygas tam, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, taip garantuojant vienodą atstovavimą moterims direktorių valdybose; todėl ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų atnaujintas Direktyvos dėl moterų valdybose svarstymas, kurį Taryba užblokavo 2013 m.;

36.  mano, kad reikalingas visapusiškas požiūris į smurtą darbe, kuriuo turėtų būti pripažinta, kad egzistuoja bauginimas, seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl nėštumo ir priekabiavimas prie motinų, taip pat įvairios nemokamo darbo formos oficialioje ir neoficialioje ekonomikoje (pvz., natūrinis ūkininkavimas, maisto ruošimas, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra) ir įvairiose darbo patirties įgijimo programose (pvz., pameistrystė, stažuotės ir savanoriška veikla);

37.  ragina nedelsiant priimti peržiūrėtą Direktyvą dėl rašytinės pažymos (Tarybos direktyva 91/533/EEB);

38.  pripažįsta, kad smurtas namuose neretai plinta į darbą ir tai neigiamai veikia darbuotojų gyvenimą ir įmonių našumą, taip pat, kad gali būti atvirkščiai ir smurtas iš darbo gali būti perkeltas į namus; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pateikti gaires dėl Europos apsaugos orderių taikymo darbe ir išaiškinti darbdavių atsakomybę;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad egzistuoja priekabiavimo dėl nėštumo ir priekabiavimo prie motinų darbo vietoje reiškinys;

Smurtas politiniame gyvenime

40.  ragina visus politikus laikytis aukščiausių elgesio normų ir būti sektinais prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu parlamentuose ir už jų ribų pavyzdžiais;

41.  smerkia visų rūšių priekabiavimą prie moterų politikių, kuris pasireiškia provokavimo (angl. trolling) forma, aprėpia seksistinių ir užgaulių žinučių bei grasinimų mirtimi ir išžaginimu skelbimą socialinėje žiniasklaidoje;

42.  pabrėžia, kaip svarbu priimti tarppartinę politiką ir procedūras, kad būtų apsaugoti politinėms pareigoms eiti išrinkti asmenys ir darbuotojai;

43.  pripažįsta, kad lyčių lygybės sąrašai visais lygmenimis atlieka svarbų vaidmenį sudarant galimybę moterims dalyvauti politikoje ir reformuoti moteris diskriminuojančias galios struktūras; ragina valstybes nares pradėti taikyti tokius sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą;

44.  ragina visas politines partijas, įskaitant Europos Parlamente atstovaujamas partijas, imtis konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti, be kita ko, priimti veiksmų planus ir peržiūrėti partijų vidaus taisykles ir į jas įtraukti visiško nepakantumo, prevencinių priemonių, skundų nagrinėjimo procedūrų ir atitinkamų sankcijų taikymo prie moterų politikių seksualiai priekabiaujantiems ir jas bauginantiems asmenims politiką;

45.  ragina nacionalinius ir regionų parlamentus bei vietos tarybas visapusiškai remti aukas laikantis vidaus procedūrų ir (arba) kreipiantis į policiją, nagrinėti atvejus, tvarkyti per tam tikrą laiką įvykusių atvejų registrą, užtikrinti privalomą visų darbuotojų ir narių mokymą pagarbos ir orumo srityje ir laikytis kitos gerosios patirties, kad atitinkamose jų institucijose visais lygmenimis būtų užtikrintas visiškas nepakantumas;

46.  primygtinai ragina visus susijusius veikėjus užtikrinti visapusišką ir spartų 2017 m. rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES įgyvendinimą; mano, kad Europos Parlamentas turi pareigą užtikrinti visišką nepakantumą seksualiniam priekabiavimui ir tinkamai apsaugoti ir remti nukentėjusius asmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina:

   nepriklausomų ekspertų darbo grupę išnagrinėti padėtį, susijusią su seksualiniu priekabiavimu ir išnaudojimu Parlamente;
   įvertinti ir, jei reikia, peržiūrėti Parlamento kompetentingų organų narių sudėtį, siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir lyčių pusiausvyrą;
   surengti privalomus mokymus visiems darbuotojams ir Parlamento nariams;
   nustatyti aiškų visapusiško visų rezoliucijos reikalavimų įgyvendinimo tvarkaraštį;

47.  ragina politikus skatinti vadovų mokymus ir juos lankyti patiems, siekiant išvengti požiūrio, kai vadovai laikosi nesikišimo požiūrio, ir nustatyti smurto prieš moteris atvejus;

Smurtas viešosiose erdvėse

48.  ragina Komisiją parengti viešosios erdvės apibrėžtį, atsižvelgiant į ryšių technologijų raidą, ir taip pat įtraukti į šią apibrėžtį virtualias viešąsias erdves, kaip antai socialinius tinklus ir interneto svetaines;

49.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti konkrečius teisės aktus dėl priekabiavimo viešosiose erdvėse, įskaitant intervencines programas, kurios būtų konkrečiai sutelktos į pašalinių asmenų intervencijos vaidmenį;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti papildomus seksualinio priekabiavimo viešosiose erdvėse priežasčių ir pasekmių mokslinius tyrimus, taip pat ištirti poveikį, kurį seksistinė ir stereotipais pagrįsta reklama gali turėti smurto ir priekabiavimo paplitimui;

51.  pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos (kovojančios su lyčių stereotipais, patriarchaliniais jėgos santykiais ir skatinančios visišką nepakantumą seksualiniam priekabiavimui) – vienos iš geriausių priemonių, padedančių spręsti smurto dėl lyties viešosiose erdvėse klausimą;

52.  pabrėžia, kad švietimas apie lyčių lygybę visais lygmenimis yra pagrindinė priemonė, padėsianti išvengti šių netinkamo elgesio formų ir jas išnaikinti, nes pakeis požiūrį ir sumažins kultūrinę seksizmo ir seksualinio priekabiavimo toleranciją; pabrėžia, kad būtina sukurti švietimo programas ir rengti debatus šiomis temomis mokyklose; pabrėžia, kad, bendradarbiaujant su NVO ir lygybės organais, šios programos ir debatai, kai tai būtina ir dera, turėtų apimti informaciją ir diskusijas apie seksualinio priekabiavimo prevenciją ir kovos su juo priemones, siekiant informuoti apie nukentėjusiųjų teises ir priminti jo sąsajas su moterų sudaiktinimu;

53.  ragina valstybes nares skatinti vidurinėse mokyklose rengti informuotumo didinimo kampanijas ir patyčių kibernetinėje erdvėje temą įtraukti mokyklų ir universitetų mokymo programas; ypač ragina tęsti sėkmingą kampaniją „Sustabdykime patyčias kibernetinėje erdvėje“ (angl. Delete Cyberbullying) ir saugesnio interneto iniciatyvą, siekiant kovoti su patyčiomis ir seksualiniu priekabiavimu, kad jauni žmonės – būsimi ES piliečiai – suprastų būtinybę siekti didesnės lyčių lygybės ir užtikrinti pagarbą moterims;

54.  ragina valstybes nares mokyklose įdiegti pranešimo sistemą, siekiant sekti visus patyčių kibernetinėje erdvėje atvejus;

55.  pažymi, kad valstybėse narėse buvo veiksmingos tokios priekabiavimo viešosiose erdvėse mažinimo priemonės, kaip oficialus stebėjimas (policijos ir (arba) transporto sektoriaus darbuotojų skaičiaus didinimas viešajame transporte, apsauginė vaizdo stebėjimo sistema (AVSS) ir natūralus stebėjimas (geresnis matomumas ir apšvietimas);

56.  ragina valstybes nares interneto paslaugų teikėjams priminti jų pareigą apsaugoti savo interneto vartotojus sprendžiant pakartotinio įžeidinėjimo ar persekiojimo atvejus, kad būtų apsaugota auka, pranešti kaltininkui, kad jis negali veikti nebaudžiamas, ir taip pakeisti jo elgesį;

57.  ragina valstybes nares, pasitelkiant IT specialistus ir atitinkamas priežiūros institucijas, pvz., pašto policijos pajėgas, vykdyti griežtesnę interneto svetainių priežiūrą, kad būtų apsaugotos patyčių ir seksualinio priekabiavimo aukos, ir prireikus užkirsti kelią tokiems veiksmams bei nubausti kaltininkus;

58.  ragina valstybes nares taikyti tinkamas priemones, kuriomis iš žiniasklaidos, politinio ir viešojo diskurso būtų pašalinta raiška, skatinanti smurtinį elgesį ir menkinanti moteris, pažeidžiant jų žmogiškąjį orumą;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti savo teisės aktus ir smurto dėl lyties apibrėžtis, vadovaujantis smurto prieš moteris apibrėžtimi Stambulo konvencijoje, siekiant padidinti teisės aktų veiksmingumą kovos su priekabiavimu ir bauginimu srityse;

60.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares geriau stebėti tinkamo ES teisės aktų, draudžiančių seksualinį priekabiavimą, įgyvendinimo mechanizmus ir užtikrinti, kad lygybės institucijos visose valstybėse narėse turėtų pakankamai išteklių veikti prieš diskriminaciją;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 326, 2012 10 26, p. 391.
(2) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence-against-women-eu-wide-survey-main-results-report
(3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(4) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(5) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(6) https://rm.coe.int/168008482e
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.
(8) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 138.
(9) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.
(10) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(11) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 102.
(12) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0451.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(15) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.
(18) https://www.ipu.org/resources/publications/reports/2016-10/sexism-harassment-and-violence-against-women-parliamentarians
(19) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimas „Bauginimas ir seksualinis priekabiavimas darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES“, 2018 m. kovo mėn.
(20) https://www.tuc.org.uk/sites/default/files/SexualHarassmentreport2016.pdf

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 17 d.Teisinis pranešimas