Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2028(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0228/2018

Pateikti tekstai :

A8-0228/2018

Debatai :

PV 10/09/2018 - 27
CRE 10/09/2018 - 27

Balsavimas :

PV 11/09/2018 - 6.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0332

Priimti tekstai
PDF 167kWORD 49k
Antradienis, 2018 m. rugsėjo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje
P8_TA(2018)0332A8-0228/2018

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje (2018/2028(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos (2008/C 320/01)(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimą dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ (COM(2008)0566),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos rinka“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245)(6),

–  atsižvelgdamas į Rekomendaciją dėl daugiakalbystės skatinimo ir naudojimo bei visuotinės prieigos prie kibernetinės erdvės, kuri buvo priimta 2003 m. spalio 15 d. Paryžiuje vykusioje 32-ojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. paskelbtą Specialiąją „Eurobarometro“ ataskaitą Nr. 386 „Europiečiai ir jų kalbos“,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas (SN 100/1/02 REV 1),

–  atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų kurtiesiems(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir skatinimas: Europos regionų ir tokių tarptautinių organizacijų, kaip UNESCO ir Europos Taryba, vaidmuo“(8) ir į 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Europos regioninių ir rečiau vartojamų kalbų (ES mažumų kalbų) atsižvelgiant į plėtrą ir kultūrinę įvairovę(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl daugiakalbystės – Europos turto ir bendro rūpesčio(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) ir Mokslinio perspektyvų tyrimo skyriaus (STOA) tyrimą „Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8–0228/2018),

A.  kadangi kalbos technologijos gali padėti bendrauti kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, akliesiems ir silpnaregiams bei disleksijos sutrikimą turintiems asmenims ir kadangi šiame pranešime kalbos technologija reiškia technologiją, kuria padedama ne tik šnekamosioms kalboms, bet ir gestų kalboms, pripažįstant, kad gestų kalbos yra svarbi Europos kalbų įvairovės dalis;

B.  kadangi kalbos technologijų (KT) plėtra apima daug mokslinių tyrimų sričių ir disciplinų, įskaitant kompiuterinę lingvistiką, dirbtinį intelektą, kompiuteriją ir kompiuterinę lingvistiką (kartu su tokiomis prietaikomis kaip, be kita ko, natūraliosios kalbos apdorojimas, teksto analizė, kalbos technologija ir duomenų gavyba);

C.  kadangi, Specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 386 „Europiečiai ir jų kalbos“ duomenimis, tik kiek daugiau nei pusė europiečių (54 proc.) gali susikalbėti bent viena papildoma kalba, ketvirtis (25 proc.) gali kalbėti bent dviem papildomomis kalbomis ir kas dešimtas (10 proc.) susikalba bent trimis kalbomis;

D.  kadangi be migrantų kalbų Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos ir per 60 nacionalinių, regioninių ir mažumų kalbų ir kadangi pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) egzistuoja daug valstybėse pripažįstamų gestų kalbų; kadangi daugiakalbystė – didžiulis Europos kultūrinės įvairovės turtas ir drauge vienas svarbiausių iš tiesų integruotos ES sukūrimo iššūkių;

E.  kadangi parama vietos bendruomenėms, pvz., čiabuvių, kaimo ar atokių vietovių bendruomenėms, siekiant įveikti geografines, socialines ir ekonomines kliūtis, trukdančias naudotis plačiajuosčiu ryšiu, yra būtina veiksmingos ES daugiakalbystės politikos sąlyga;

F.  kadangi daugiakalbystė patenka į nemenką ES politikos sričių skaičių, įskaitant kultūrą, švietimą, ekonomiką, bendrąją skaitmeninę rinką, mokymąsi visą gyvenimą, užimtumą, socialinę įtrauktį, konkurencingumą, jaunimą, pilietinę visuomenę, judumą, mokslinius tyrimus ir žiniasklaidą; kadangi reikia skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų pašalintos kliūtys kalbų ir kultūrų dialogui ir skatinamas abipusis supratimas;

G.  kadangi Komisija pripažįsta, kad bendroji skaitmeninė rinka turi būti daugiakalbė; kadangi nėra pasiūlyta bendra ES politika, pagal kurią būtų sprendžiama kalbinių kliūčių problema;

H.  kadangi KT naudojamos beveik visuose kasdieniuose skaitmeniniuose produktuose ir paslaugose (visų pirma, visuose su internetu susijusiuose produktuose, pvz., paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, e. prekybos paslaugose), nes daugumai jų bent tam tikru mastu reikalinga kalba; kadangi KT naudojimas taip pat daro poveikį sektoriams, kurie yra labai svarbūs ES piliečių kasdienei gerovei, pvz., švietimui, kultūrai ir sveikatai;

I.  kadangi tarpvalstybinės prekybos mastas yra labai nedidelis, nes 2015 m. tik 16 proc. ES piliečių pirko internetu iš kitų ES šalių; kadangi kalbos technologijomis gali būti prisidėta prie Europos tarpvalstybinės ir įvairiakalbės komunikacijos ateityje, skatinamas ekonomikos augimas ir socialinis stabilumas bei mažinamos fizinės kliūtys, o tuo pačiu atsižvelgiama į sanglaudos ir konvergencijos tikslus bei skatinama jų siekti ir stiprinamas ES konkurencingumas visame pasaulyje;

J.  kadangi technologinė plėtra vis labiau grindžiama kalba ir turi įtakos ekonomikos augimui bei visuomenei; kadangi būtina skubiai imtis politikos, pagal kurią būtų labiau atsižvelgiama į kalbą, ir ne tik technologinių, bet ir grynai daugiadalykių mokslinių tyrimų ir švietimo veiklos skaitmeninės komunikacijos ir kalbos technologijų bei jų santykio su ekonomikos augimu ir visuomene srityje;

K.  kadangi Barselonos tikslo – suteikti piliečiams galimybę bendrauti savo gimtąja kalba ir dar dviem kitomis kalbomis – įgyvendinimas suteiktų žmonėms ne tik galimybę patekti į bendrąją skaitmeninę rinką, bet ir daugiau galimybių naudotis kultūriniu, šviečiamuoju ir moksliniu turiniu skaitmenine forma ir dalyvauti kaip piliečiams; kadangi papildomi būdai ir priemonės, ypač teikiami kalbos technologijų, yra labai svarbūs norint tinkamai valdyti Europos daugiakalbystę ir skatinti gyventojų įvairiakalbystę;

L.  kadangi dirbtinio intelekto srityje įvyko esminių laimėjimų, o kalbų technologijų plėtros tempas buvo spartus; kadangi į kalbą orientuoto dirbtinio intelekto plėtojimas suteikia naujų galimybių skaitmeninei komunikacijai, skaitmeniniu būdu pagerintai komunikacijai ir technologija pagrįstai komunikacijai bei bendradarbiavimui visomis Europos kalbomis (ir ne tik), skirtingų kalbų kalbėtojams suteikia vienodas galimybes naudotis informacija ir žiniomis ir tobulinti IT tinklo funkcijas;

M.  kadangi bendros Europos vertybės – bendradarbiavimas, solidarumas, lygybė, pripažinimas ir pagarba – turėtų reikšti, kad visi piliečiai turi turėti visas ir lygias galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis, nes tai ne tik padidintų Europos sanglaudą ir gerovę, bet ir sudarytų galimybes veikti daugiakalbei bendrajai skaitmeninei rinkai;

N.  kadangi technologinių priemonių, kaip antai vaizdo žaidimų arba edukacinių programėlių, prieinamumas mažumų ir rečiau vartojamomis kalbomis yra labai svarbus ugdant kalbos įgūdžius, ypač vaikų;

O.  kadangi rečiau vartojamų Europos kalbų vartotojams reikia sugebėti save išreikšti prasmingai kultūros požiūriu ir kurti savo kultūrinį turinį vietos kalbomis;

P.  kadangi atsiradus tokiems metodams kaip gilusis mokymasis, grindžiamiems dideliu skaičiavimo pajėgumu ir prieiga prie didelių duomenų kiekių, kalbos technologijos tampa realia priemone, kuria galima įveikti kalbos barjerus;

Q.  kadangi kalbos barjerai turi didelį poveikį Europos tapatybės kūrimui ir Europos integracijos proceso ateičiai; kadangi apie ES sprendimų priėmimą ir įvairią politiką ES piliečiai turėtų būti informuojami jų gimtąja kalba internetu ir ne internetu;

R.  kadangi kalba sudaro labai didelę nuolat gausėjančių didelių duomenų kiekių išteklių dalį;

S.  kadangi milžiniškas duomenų kiekis išreiškiamas žmonių kalbamomis kalbomis; kadangi kalbos technologijų valdymas galėtų atverti duris įvairiausiems inovatyviems IT produktams ir paslaugoms pramonės, prekybos, valdymo, mokslinių tyrimų, viešųjų paslaugų ir administravimo srityse bei sumažinti fizines kliūtis ir rinkos išlaidas;

Dabartinės kliūtys, trukdančios pasiekti kalbų lygybę skaitmeniniame amžiuje Europoje

1.  apgailestauja, kad dėl to, jog nėra tinkamos politikos, Europoje šiuo metu didėja technologinis atotrūkis tarp daugelyje šaltinių vartojamų kalbų ir mažesniame šaltinių skaičiuje vartojamų kalbų, neatsižvelgiant į tai, ar pastarosios oficialiosios, vienos iš oficialiųjų ar neoficialiosios ES kalbos; taip pat apgailestauja, kad daugiau negu 20 Europos kalbų gresia vadinamojo skaitmeninio išnykimo pavojus; pažymi, kad ES ir jos institucijos turi pareigą stiprinti, skatinti ir remti kalbų įvairovę Europoje;

2.  atkreipia dėmesį, kad pastarąjį dešimtmetį skaitmeninės technologijos turėjo didelį poveikį kalbų vystymuisi, kurį vis dar sunku įvertinti; rekomenduoja politikos formuotojams rimtai apsvarstyti tyrimus, rodančius, kad skaitmeninė komunikacija silpnina jaunų suaugusiųjų raštingumo įgūdžius, todėl skirtingoms kartoms atsiranda su gramatika ir raštingumu susijusių kliūčių ir apskritai skursta kalba; mano, kad skaitmeninė komunikacija turėtų būti naudinga siekiant plėsti kalbas, jas praturtinti ir tobulinti ir kad šie siekiai turėtų atsispindėti nacionaliniame raštingumo ugdyme ir raštingumo politikoje;

3.  pabrėžia, kad Europos rečiau vartojamos kalbos yra daug nepalankesnėje padėtyje, nes labai trūksta priemonių, išteklių ir mokslinių tyrimų finansavimo, dėl kurių apribojama ir susiaurinama tyrėjų veikla, nors jie turi būtinų techninių įgūdžių, tačiau negali gauti maksimalios naudos iš kalbos technologijų;

4.  pažymi, kad skaitmeninis atotrūkis tarp plačiai ir rečiau vartojamų kalbų didėja, ir kad dėl didėjančio Europos visuomenės skaitmeninimo atsiras skirtumų, susijusių su galimybe susipažinti su informacija, visų pirma žemos kvalifikacijos, vyresnio amžiaus žmonėms, mažas pajamas gaunantiems asmenims ir palankių sąlygų neturintiems asmenims; pabrėžia, kad užtikrinus turinio prieinamumą skirtingomis kalbomis sumažėtų nelygybė;

5.  pažymi, kad, nors ji turi stiprią mokslinę bazę kalbų inžinerijos ir technologijų srityje, ir tuo metu, kai kalbos technologijos sudaro didžiulę galimybę tiek ekonominiu, tiek kultūriniu požiūriu, Europa vis dar atsilieka dėl rinkos susiskaidymo, nepakankamų investicijų į žinias ir kultūrą, prastai koordinuotų mokslinių tyrimų, nepakankamo finansavimo ir teisinių kliūčių; taip pat pažymi, kad rinkoje šiuo metu dominuoja ne Europos subjektai, kurie nepatenkina konkrečių daugiakalbės Europos poreikių; pabrėžia, kad reikia iš esmės pakeisti šį požiūrį ir stiprinti Europos lyderės pozicijas kalbos technologijų srityje kuriant specialiai Europos poreikiams ir reikalavimams pritaikytą projektą;

6.  pažymi, kad kalbos technologijos pirmiausia tampa prieinamos anglų kalba; žino, kad dideli pasaulio ir Europos gamintojai bei įmonės dažnai taip pat kuria KT pagrindinėms Europos kalboms, kurių rinka palyginti didelė: ispanų, prancūzų ir vokiečių (nors kai kuriose srityse trūksta išteklių šiomis kalbomis); tačiau pabrėžia, kad reikėtų imtis bendrų veiksmų ES lygmeniu (politikos, finansavimo, mokslinių tyrimų ir šveitimo srityse) siekiant užtikrinti, kad KT būtų kuriamos oficialiosioms ES kalboms, kurios ne taip plačiai vartojamos, ir konkrečių veiksmų ES lygmeniu (politikos, finansavimo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse) siekiant į šį kūrimą įtraukti ir paskatinti regionų ir mažumų kalbas;

7.  primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina geriau naudotis naujais technologiniais metodais, kurie grindžiami didesniais kompiuteriniais pajėgumais ir geresne prieiga prie stambių duomenų kiekių, siekiant skatinti kurti giliojo mokymosi neuroninius tinklus, dėl kurių kalbų inžinerija (HTL) tampa realiu kalbinių kliūčių problemos sprendimu; todėl ragina Komisiją užtikrinti pakankamą finansavimą tokiai technologinei plėtrai paremti;

8.  pažymi, jog kalboms, kuriomis kalba mažiau žmonių, būtina tinkama suinteresuotųjų šalių parama, įskaitant šriftų rengėjus diakritiniams ženklams paruošti, klaviatūrų gamintojus ir turinio valdymo sistemas, kad turinys šiomis kalbomis būtų tinkamai saugomas, tvarkomas ir skelbiamas; prašo Komisijos įvertinti, kaip dėl tokios paramos galėtų būti kreipiamasi ir kaip ji galėtų būti rekomenduojama ES vykstančių viešųjų pirkimų metu;

9.  ragina valstybes nares skatinti vartoti įvairias kalbas teikiant tokias skaitmenines paslaugas kaip mobiliosios programėlės;

10.  susirūpinęs pažymi, kad bendroji skaitmeninė rinka vis dar yra suskaldyta didelių kliūčių, įskaitant kalbines kliūtis, o tai trukdo prekybai internetu, komunikacijai naudojantis socialiniais tinklais ir kitais ryšių kanalais ir tarpvalstybiniam keitimuisi kultūriniu, kūrybiniu bei garso ir vaizdo turiniu, taip pat platesniam visos Europos viešųjų paslaugų teikimui; pabrėžia, kad kultūrų įvairovei ir daugiakalbystei Europoje galėtų būti naudinga tarpvalstybinė prieiga prie turinio, visų pirma švietimo tikslais; ragina Komisiją parengti tvirtą ir suderintą daugiakalbės bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

11.  pažymi, kad kalbos technologijos šiuo metu nedaro įtakos Europos politinei darbotvarkei, nepaisant to, kad pagarba kalbų įvairovei yra įtvirtinta Sutartyse;

12.  palankiai vertina svarbų ankstesnių ES finansuotų mokslinių tyrimų tinklų, tokių kaip FLaReNet, CLARIN, HBP ir META-NET (įskaitant META-SHARE), kurie buvo pirmaujantys kuriant Europos kalbos technologijų platformą, vaidmenį;

Institucinės struktūros, skirtos kalbos technologijų politikai ES lygmeniu, gerinimas

13.  ragina Tarybą parengti rekomendaciją dėl kultūrų ir kalbų įvairovės Sąjungoje apsaugos ir skatinimo, be kita ko, kalbos technologijų srityje;

14.  rekomenduoja, kad tam, kad būtų pakeltas Europos kalbos technologijų lygis, Komisija daugiakalbystės ir kalbos technologijų sritį turėtų priskirti kurio nors Komisijos nario atsakomybės sričiai; mano, kad atsakingam Komisijos nariui turėtų būti pavesta užduotis skatinti kalbų įvairovę ir lygybę ES lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad kalbų įvairovė yra svarbi Europos ateičiai;

15.  siūlo užtikrinti visapusišką 60 regioninių ir mažumų kalbų teisinę apsaugą ES lygmeniu, nacionalinių ir kalbinių mažumų kolektyvinių teisių skaitmeniniame pasaulyje pripažinimą ir oficialiųjų bei neoficialiųjų kalbų vartotojų mokymą gimtąja kalba;

16.  ragina tas valstybes nares, kurios jau parengė sėkmingas kalbos technologijų strategijas, dalytis savo patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais siekiant padėti kitoms nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms rengti jų pačių strategijas;

17.  ragina valstybes nares parengti visapusišką su kalba susijusią politiką, taip pat skirti lėšas ir taikyti atitinkamas priemones daugiakalbystei skaitmeninėje aplinkoje skatinti; atkreipia ypatingą dėmesį į bendrą ES, valstybių narių, universitetų ir kitų viešųjų įstaigų atsakomybę prisidedant prie savo kalbų išsaugojimo skaitmeniniame pasaulyje bei kuriant duomenų bazes ir vertimo technologijas, skirtas visoms ES kalboms, įskaitant tas, kuriomis kalba mažiau gyventojų; ragina koordinuoti mokslinių tyrimų ir pramonės veiklą, įskaitant bendrą tikslą stiprinti kalbų vertimo skaitmenines galimybes ir atvirą prieigą prie duomenų, kurie reikalingi technologinei pažangai užtikrinti;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas ir politikos veiksmus, kuriais skaitmeninėje rinkoje būtų sudarytos sąlygos daugiakalbystei; atsižvelgdamas į šias aplinkybes prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti būtiniausius kalbos išteklius, pvz., duomenų rinkinius, leksikonus, kalbų įrašus, vertimo atmintis, anotuotus tekstynus ir enciklopedinį turinį, kuriuos turėtų turėti visos Europos kalbos, kad būtų apsaugotos nuo skaitmeninio išnykimo;

19.  rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę sukurti kalbų įvairovės centrą, kuris didintų rečiau vartojamų, regioninių ir mažumų kalbų svarbos supratimą, be kita ko, kalbos technologijų srityje;

20.  prašo Komisijos peržiūrėti savo Daugiakalbystės pagrindų strategiją ir pasiūlyti aiškų veiksmų planą, kaip skatinti kalbų įvairovę ir įveikti kalbos barjerus skaitmeninėje srityje;

21.  ragina Komisiją teikti pirmenybę kalbos technologijoms tose valstybėse narėse, kurios yra nedidelės ir turi savo kalbą, siekiant suteikti svarbos kalbinėms problemoms, su kuriomis jos susiduria;

22.  pabrėžia, kad kuriant kalbos technologijas bus lengviau subtitruoti, dubliuoti ir versti vaizdo žaidimus ir taikomąją programinę įrangą į mažumų ir rečiau vartojamas kalbas;

23.  pabrėžia būtinybę mažinti technologinį atotrūkį tarp kalbų stiprinant žinių ir technologijų perdavimą;

24.  ragina valstybes nares pateikti veiksmingus savo gimtųjų kalbų įtvirtinimo būdus;

Rekomendacijos ES mokslinių tyrimų politikai

25.  ragina Komisiją parengti plataus masto, ilgalaikio finansavimo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programą (Gimtosios kalbos projektą), siekiant plėtoti novatoriškas technologijas bei paslaugas, pasiekti naujų mokslinių laimėjimų šioje srityje ir padėti mažinti technologinį atotrūkį tarp Europos kalbų; pabrėžia, kad programa turėtų būti siekiama spręsti problemas, susijusias su giliu natūralios kalbos suvokimu, ir didinti veiksmingumą dalijantis žiniomis, infrastruktūra ir ištekliais, kad būtų kuriamos naujoviškos technologijos ir paslaugos, kad būtų pasiektas kitas šios srities mokslinis proveržis ir sumažintas technologijų atotrūkis tarp Europos kalbų; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma dalyvaujant mokslinių tyrimų centrams, akademinei bendruomenei, įmonėms – visų pirma MVĮ ir startuoliams – bei kitoms susijusioms suinteresuotosioms šalims; taip pat pabrėžia, kad šis projektas turėtų būti atviras, grindžiamas debesija ir sąveikus ir kad pagal jį turėtų būti užtikrintos itin lanksčios didelio našumo pagrindinės priemonės, skirtos ne vienai kalbos technologijų taikomajai programai;

26.  laikosi nuomonės, jog IRT sistemų integratoriams ES turėtų būti numatomos ekonominės paskatos spartesniam debesija grindžiamų paslaugų teikimui užtikrinti, kad HLT būtų galima sklandžiai integruoti į jų elektroninės prekybos taikomąsias programas, visų pirma siekiant užtikrinti automatinio vertimo naudą MVĮ;

27.  pabrėžia, kad Europa turi užsitikrinti lyderės poziciją į kalbą orientuoto dirbtinio intelekto srityje; primena, kad ES bendrovės turi geriausias galimybes teikti sprendimus, pritaikytus prie konkrečių mūsų kultūrinių, visuomeninių ir ekonominių poreikių;

28.  mano, kad konkrečios finansavimo programos, vykdomos pagal dabartines finansavimo programas, pavyzdžiui, programą „Horizontas 2020“, ir ją pakeisiančios finansavimo programos, turėtų skatinti ilgalaikius fundamentaliuosius mokslinius tyrimus ir žinių bei technologijų perdavimą tarp šalių ir regionų;

29.  rekomenduoja sukurti Europos kalbos technologijų platformą, kurioje būtų visų Europos kalbų atstovai, kuri suteiktų galimybę dalytis su kalbos technologijomis susijusiais ištekliais, paslaugomis ir atvirojo kodo paketais, visų pirma tarp universitetų ir mokslinių tyrimų centrų, kartu užtikrinant, kad bet kokia finansavimo sistema galėtų veikti su atvirojo kodo bendruomene ir kad tokia bendruomenė galėtų ja naudotis;

30.  rekomenduoja sukurti ar išplėsti projektus, pvz., be kita ko, Skaitmeninės kalbų įvairovės projektą, pagal kuriuos būtų vykdomi visų Europos kalbų, įskaitant kalbas, kuriomis kalba labai mažai ir labai daug gyventojų, skaitmeninių poreikių moksliniai tyrimai, siekiant spręsti skaitmeninės atskirties klausimą ir padėti parengti šias kalbas tvariai skaitmeninei ateičiai;

31.  rekomenduoja atnaujinti META-NET baltųjų knygų seriją, paskelbtą 2012 m. kaip visoje Europoje atliktą apklausą apie kalbų technologijų būklę, visų Europos kalbų išteklius, informaciją apie kalbos kliūtis ir politiką, susijusią su tema, ir taip suteikti galimybę įvertinti ir patobulinti kalbos technologijų politiką;

32.  ragina Komisiją sukurti HLT finansavimo platformą remiantis Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos, programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) įgyvendinimo patirtimi; be to, mano, kad Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį mokslinių tyrimų sritims, kurios būtinos norint užtikrinti gilųjį kalbos supratimą, pvz., kompiuterinei lingvistikai, lingvistikai, dirbtiniam intelektui, kalbos technologijoms, informatikai ir kognityviniams mokslams;

33.  pažymi, kad kalba gali būti kliūtis mokslo žinioms perduoti; pažymi, kad dauguma aukštą įtakos koeficientą turinčių mokslo leidinių publikuojami angliškai, o tai lemia dideles akademinių žinių generavimo ir platinimo permainas; pabrėžia, kad šias žinių generavimo sąlygas turi atspindėti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politika bei programos; ragina Komisiją ieškoti sprendimų siekiant užtikrinti, kad mokslo žinios būtų prieinamos ne tik anglų, bet ir kitomis kalbomis, bei remti dirbtinio intelekto vystymą natūralios kalbos srityje;

Švietimo politika siekiant ateityje pagerinti kalbos technologijas Europoje

34.  mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, kai kalbos technologijų rinkoje vyrauja ne Europos subjektai, Europos švietimo politikos priemonėmis turėtų būti siekiama išlaikyti talentus Europoje, išanalizuoti dabartinius švietimo poreikius kalbos technologijų srityje (įskaitant visas susijusias sritis ir disciplinas) ir pateikti gaires, pagal kurias būtų imamasi suderintų ir bendrų veiksmų Europos lygmeniu, taip pat didinti moksleivių ir studentų informuotumą apie karjeros galimybes kalbos technologijų sektoriuje, įskaitant į kalbą orientuoto dirbtinio intelekto pramonę;

35.  laikosi nuomonės, kad, norint užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį, skaitmeninė mokymo medžiaga taip pat turi būti rengiama mažumų ir regioninėmis kalbomis, nes tai svarbu nediskriminavimo požiūriu;

36.  pripažįsta būtinybę skatinti vis aktyvesnį moterų dalyvavimą Europos tyrimuose, susijusiuose su kalbos technologijomis, kaip lemiamu veiksniu plėtojant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

37.  siūlo, kad Komisija ir valstybės narės skatintų naudoti kalbos technologijas vykdant kultūros ir švietimo mainus tarp ES piliečių, pvz., pagal tokią programą „Erasmus +“ kaip „Erasmus +“ internetinė kalbinė parama, siekiant sumažinti kliūtis, kurios gali kilti kultūrų dialogui ir abipusiam supratimui dėl kalbų įvairovės, ypač raštu ir per audiovizualinę saviraišką;

38.  rekomenduoja, kad valstybės narės parengtų skaitmeninio raštingumo programas Europos mažumų ir regioninėmis kalbomis ir į mokyklų, universitetų ir aukštųjų mokyklų programas įtrauktų kalbos technologijų mokymą ir priemones; taip pat pabrėžia, kad siekiant pažangos skaitmeninės bendruomenių įtraukties srityje raštingumas tebėra svarbus veiksnys ir neabejotinai būtina sąlyga, kad ji būtų pasiekta;

39.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų suteikti paramą, kuri reikalinga švietimo įstaigoms, kad jos galėtų pagerinti kalbų skaitmeninimo padėtį ES;

Kalbos technologijos: jų nauda privačioms bendrovėms ir viešojo sektoriaus institucijoms

40.  pabrėžia, kad reikia remti investicijų priemones ir skatinimo programas, kuriomis siekiama didinti kalbos technologijų vartojimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, visų pirma dėmesį skiriant mažiau išteklių turinčioms bendruomenėms ir skatinant kalbos technologijų gebėjimus tose srityse, kuriose šis sektorius yra silpniausias;

41.  ragina parengti veiksmus ir tinkamą finansavimą, kad Europos MVĮ ir startuoliams būtų sudarytos sąlygos ir galimybės nesunkiai gauti prieigą prie kalbos technologijų ir jomis naudotis savo verslui internete plėsti įgyjant prieigą prie naujų rinkų ir vystymosi galimybių bei taip didinti savo inovacijų mastą ir kurti darbo vietas;

42.  ragina ES institucijas didinti informuotumą apie galimybės naudotis internetinėmis paslaugomis, turiniu ir produktais įvairiomis kalbomis, įskaitant mažiau vartojamas, regionines ir mažumų kalbas, teikiamą naudą bendrovėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir piliečiams, siekiant įveikti kalbos kliūtis ir padėti išsaugoti kalbinių bendruomenių kultūros paveldą;

43.  remia daugiakalbių viešųjų e. paslaugų kūrimą Europos, nacionalinėse ir, kai tinkama, regioninėse ir vietos administracijose taikant inovatyvias ir įtraukias pagalbinio pobūdžio kalbos technologijas: taip sumažės kalbų ir kalbinių bendruomenių nelygybė, bus remiama vienoda prieiga prie paslaugų, skatinamas įmonių, piliečių ir darbuotojų judumas Europoje bei užtikrintas įtraukios daugiakalbės bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas;

44.  ragina visų lygmenų valdymo institucijas gerinti prieigą prie internetinių paslaugų ir informacijos įvairiomis kalbomis, ypač paslaugų tarpvalstybiniuose regionuose ir su kultūra susijusių klausimų, ir naudoti jau turimas nemokamas ir atvirojo kodo kalbos technologijas, įskaitant mašininį vertimą, kalbos atpažinimą ir įgarsinimą bei išmanias kalbines sistemas, pvz., daugiakalbės informacijos gavybą, apibendrinimą ir (arba) abstrahavimą atliekančias ir kalbą suprantančias sistemas, siekiant pagerinti galimybes naudotis šiomis paslaugomis;

45.  pabrėžia, kad teksto ir duomenų gavybos metodai yra svarbūs kalbos technologijų plėtrai; pabrėžia, kad būtina stiprinti sektoriaus ir duomenų savininkų bendradarbiavimą; akcentuoja, kad reikia pritaikyti reguliavimo sistemą ir užtikrinti atviresnį, sąveikų duomenų naudojimą ir kalbos išteklių rinkimą; pažymi, kad neskelbtino pobūdžio informacija neturėtų būti perduodama komercinėms bendrovėms ir naudojama jų nemokamai programinei įrangai, nes neaišku, kaip jos gali panaudoti surinktas žinias, pvz., duomenų apie sveikatą atveju;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.
(2) OL L 175, 2013 6 27, p. 1.
(3) OL L 318, 2015 12 4, p. 1.
(4) OL C 320, 2008 12 16, p. 1
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 965.
(6) OL C 54, 2011 2 19, p. 58.
(7) OL C 187, 1988 7 18, p. 236.
(8) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 322.
(9) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 374.
(10) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 59.
(11) OL C 93, 2016 3 9, p. 52.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0032.

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 17 d.Teisinis pranešimas