Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0280(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0245/2018

Pateikti tekstai :

A8-0245/2018

Debatai :

PV 11/09/2018 - 12
CRE 11/09/2018 - 12
PV 26/03/2019 - 2
CRE 26/03/2019 - 2

Balsavimas :

PV 05/07/2018 - 6.4
CRE 05/07/2018 - 6.4
PV 12/09/2018 - 6.4
CRE 12/09/2018 - 6.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 26/03/2019 - 7.11
CRE 26/03/2019 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0337
P8_TA(2019)0231

Priimti tekstai
PDF 315kWORD 108k
Trečiadienis, 2018 m. rugsėjo 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I
P8_TA(2018)0337A8-0245/2018

2018 m. rugsėjo 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2016)0593 – C8-0383/2016 – 2016/0280(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  autorių teisių ir gretutinių teisių srityje priimtomis direktyvomis užtikrinta aukšto lygio teisių turėtojų apsauga ir sukurta sistema, pagal kurią įmanomas kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimas. Suderinta teisinė sistema padeda vidaus rinkai veikti sklandžiai ir skatina inovacijas, kūrybiškumą, investicijas ir naujo turinio gamybą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje. Šioje teisinėje sistemoje numatyta apsauga taip pat padeda siekti Sąjungos tikslo saugoti ir puoselėti kultūrų įvairovę, kartu iškeliant bendrą Europos kultūros paveldą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga imdamasi veiksmų atsižvelgtų į kultūros aspektus;
(2)  autorių teisių ir gretutinių teisių srityje priimtomis direktyvomis prisidedama prie vidaus rinkos veikimo, užtikrinta aukšto lygio teisių turėtojų apsauga, palengvintas leidimo naudotis autorių teisių saugomais kūriniais suteikimo procesas ir sukurta sistema, pagal kurią įmanomas kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimas. Suderinta teisinė sistema padeda iš tikrųjų integruotai vidaus rinkai veikti sklandžiai ir skatina inovacijas, kūrybiškumą, investicijas ir naujo turinio gamybą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo. Šioje teisinėje sistemoje numatyta apsauga taip pat padeda siekti Sąjungos tikslo saugoti ir puoselėti kultūrų įvairovę, kartu iškeliant bendrą Europos kultūros paveldą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga imdamasi veiksmų atsižvelgtų į kultūros aspektus;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  dėl sparčios technologinės plėtros nesiliauja keitęsi kūrinių ir kitų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai. Atsiranda vis naujų verslo modelių ir naujų rinkos dalyvių. Sąjungos autorių teisių sistemoje išdėstyti tikslai ir principai neprarado reikšmės. Tačiau ir teisių turėtojams, ir naudotojams stinga teisinio tikrumo dėl kūrinių ir kitų objektų tam tikrų naudojimo būdų, įskaitant tarpvalstybinio naudojimo būdus, skaitmeninėje aplinkoje. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“26, kai kuriose srityse būtina pritaikyti ir papildyti galiojančią Sąjungos autorių teisių sistemą. Šia direktyva nustatytos taisyklės, kuriomis tam tikros išimtys ir apribojimai pritaikomi skaitmeninei ir tarpvalstybinei aplinkai, ir priemonės, padėsiančios palengvinti tam tikrą licencijų teikimo tvarką, susijusią su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, sklaida ir internetiniu audiovizualinių kūrinių pasiekiamumu užsakomųjų vaizdo programų platformose, siekiant padidinti galimybes susipažinti su turiniu. Siekiant sukurti sklandžiai veikiančią autorių teisių prekyvietę, taip pat reikėtų taisyklių dėl teisių į publikacijas, internetinių paslaugų teikėjų, kurie saugo naudotojų įkeltą turinį ir suteikia galimybę su juo susipažinti, vykdomo kūrinių ir kitų objektų naudojimo ir dėl autorių bei atlikėjų sutarčių skaidrumo;
(3)  dėl sparčios technologinės plėtros nesiliauja keitęsi kūrinių ir kitų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai, todėl atitinkami teisės aktai turi būti perspektyvūs, kad jais nebūtų ribojama technologinė plėtra. Atsiranda vis naujų verslo modelių ir naujų rinkos dalyvių. Sąjungos autorių teisių sistemoje išdėstyti tikslai ir principai neprarado reikšmės. Tačiau ir teisių turėtojams, ir naudotojams stinga teisinio tikrumo dėl kūrinių ir kitų objektų tam tikrų naudojimo būdų, įskaitant tarpvalstybinio naudojimo būdus, skaitmeninėje aplinkoje. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“26, kai kuriose srityse būtina pritaikyti ir papildyti galiojančią Sąjungos autorių teisių sistemą. Šia direktyva nustatytos taisyklės, kuriomis tam tikros išimtys ir apribojimai pritaikomi skaitmeninei ir tarpvalstybinei aplinkai, ir priemonės, padėsiančios palengvinti tam tikrą licencijų teikimo tvarką, susijusią su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, sklaida ir internetiniu audiovizualinių kūrinių pasiekiamumu užsakomųjų vaizdo programų platformose, siekiant padidinti galimybes susipažinti su turiniu. Siekiant sukurti sklandžiai ir sąžiningai veikiančią autorių teisių prekyvietę, taip pat reikėtų taisyklių dėl kūrinių ir kitų objektų naudojimo vykdymo bei užtikrinimo internetinių paslaugų teikėjų platformose ir dėl autorių bei atlikėjų sutarčių, taip pat dėl naudojimosi saugomais kūriniais pagal tas sutartis apskaitos skaidrumo;
__________________
__________________
26 COM(2015) 626 final.
26 COM(2015)0626.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  ši direktyva grindžiama šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB27, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB28, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB29, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB30, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/28/ES31 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/26/ES32, išdėstytomis taisyklėmis ir jas papildo;
(4)  ši direktyva grindžiama šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB27, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB27a, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB28, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB29, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB30, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/28/ES31 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/26/ES32, išdėstytomis taisyklėmis ir jas papildo;
_________________
_________________
27 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos, OL L 77, 1996 3 27, p. 20–28.
27 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).
27a 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1.)
28 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, OL L 167, 2001 6 22, p. 10–19.
28 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).
29 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje, OL L 376, 2006 12 27, p. 28–35.
29 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 376, 2006 12 27, p. 28).
30 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, OL L 111, 2009 5 5, p. 16–22.
30 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 111, 2009 5 5, p. 16).
31 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo, OL L 299, 2012 10 27, p. 5–12.
31 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (OL L 299, 2012 10 27, p. 5).
32 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, OL L 84, 2014 3 20, p. 72–98.
32 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL L 84, 2014 3 20, p. 72).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse dėl skaitmeninių technologijų tapo įmanomi naujų tipų naudojimo būdai, kuriems akivaizdžiai netaikomos galiojančios Sąjungos taisyklės dėl išimčių ir apribojimų. Be to, vidaus rinkos veikimas gali nukentėti dėl to, kad direktyvose 2001/29/EB, 96/9/EB ir 2009/24/EB nustatytos išimtys ir apribojimai šiose srityse yra laisvai pasirenkami. Tai ypač pasakytina apie tarpvalstybinio naudojimo būdus, kurie skaitmeninėje aplinkoje įgyja vis didesnę reikšmę. Todėl tikslinga atsižvelgiant į tuos naujus naudojimo būdus iš naujo įvertinti galiojančias moksliniams tyrimams, mokomajam darbui ir kultūros paveldo išsaugojimui svarbias Sąjungos teisės išimtis ir apribojimus. Turėtų būti nustatytos privalomos tekstų ir duomenų gavybos technologijų naudojimo būdų išimtys ar apribojimai mokslinių tyrimų srityje, mokomojo darbo iliustracijų tikslais skaitmeninėje aplinkoje ir kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Naudojimo būdams, kuriems netaikomi šioje direktyvoje nustatyti išimtys ar apribojimai, toliau taikomos esamos Sąjungos teisės išimtys ar apribojimai. Direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB turėtų būti pritaikytos;
(5)  mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse dėl skaitmeninių technologijų tapo įmanomi naujų tipų naudojimo būdai, kuriems akivaizdžiai netaikomos galiojančios Sąjungos taisyklės dėl išimčių ir apribojimų. Be to, vidaus rinkos veikimas gali nukentėti dėl to, kad direktyvose 2001/29/EB, 96/9/EB ir 2009/24/EB nustatytos išimtys ir apribojimai šiose srityse yra laisvai pasirenkami. Tai ypač pasakytina apie tarpvalstybinio naudojimo būdus, kurie skaitmeninėje aplinkoje įgyja vis didesnę reikšmę. Todėl tikslinga atsižvelgiant į tuos naujus naudojimo būdus iš naujo įvertinti galiojančias inovacijoms, moksliniams tyrimams, mokomajam darbui ir kultūros paveldo išsaugojimui svarbias Sąjungos teisės išimtis ir apribojimus. Turėtų būti nustatytos privalomos tekstų ir duomenų gavybos technologijų naudojimo būdų išimtys ar apribojimai inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje, mokomojo darbo iliustracijų tikslais skaitmeninėje aplinkoje ir kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Naudojimo būdams, kuriems netaikomi šioje direktyvoje nustatyti išimtys ar apribojimai, toliau taikomos esamos Sąjungos teisės išimtys ar apribojimai. Taigi tose srityse esančias tinkamai veikiančias išimtis turėtų būti leidžiama ir toliau taikyti valstybėse narėse, jeigu jomis neribojama šioje direktyvoje numatytų išimčių ar apribojimų taikymo sritis. Direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB turėtų būti pritaikytos;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  šia direktyva nustatytomis išimtimis ir apribojimu siekiama teisingos pusiausvyros, kai vienoje teisių ir interesų svarstyklių pusėje autoriai ir kiti teisių turėtojai, o kitoje naudotojai. Jie gali būti taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių naudoti kūrinį ar kitą objektą įprastiniu būdu ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai;
(6)  šia direktyva nustatytomis išimtimis ir apribojimais siekiama teisingos pusiausvyros, kai vienoje teisių ir interesų svarstyklių pusėje autoriai ir kiti teisių turėtojai, o kitoje naudotojai. Jie gali būti taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių naudoti kūrinį ar kitą objektą įprastiniu būdu ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  naujos technologijos sudaro sąlygas automatinei skaičiuojamajai skaitmeninio pavidalo informacijos, tokios kaip tekstas, garsai, vaizdai ar duomenys, analizei, paprastai vadinamai tekstų ir duomenų gavyba. Tos technologijos leidžia mokslininkams apdoroti didelius informacijos kiekius ir taip gauti naujų žinių ir atpažinti naujas tendencijas. Tekstų ir duomenų gavybos technologijos vyrauja skaitmeninėje ekonomikoje, tačiau plačiai pripažįstama, kad tekstų ir duomenų gavyba gali būti ypač naudinga mokslininkų bendruomenei ir taip paskatinti inovacijas. Tačiau Sąjungoje mokslinių tyrimų organizacijoms, tokioms kaip universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, trūksta teisinio tikrumo, kokiu mastu jos gali vykdyti turinio tekstų ir duomenų gavybą. Tam tikrais atvejais tekstų ir duomenų gavybos dalis gali būti autorių teisių ir (arba) sui generis duomenų bazės gamintojo teisės saugomi veiksmai, visų pirma kūrinių ar kitų objektų atgaminimas ir (arba) duomenų bazės turinio perkėlimas. Kai netaikoma jokia išimtis ar apribojimas, reikėtų gauti teisių turėtojų leidimą atlikti tokius veiksmus. Tekstų ir duomenų gavybai taip pat gali būti naudojami autorių teisės nesaugomi paprasti faktai ar duomenys, ir šiais atvejais leidimo nereikia;
(8)  naujos technologijos sudaro sąlygas automatinei skaičiuojamajai skaitmeninio pavidalo informacijos, tokios kaip tekstas, garsai, vaizdai ar duomenys, analizei, paprastai vadinamai tekstų ir duomenų gavyba. Tekstų ir duomenų gavyba leidžia nuskaityti ir analizuoti didelius skaitmeniniu būdu saugomos informacijos kiekius ir taip gauti naujų žinių bei atpažinti naujas tendencijas. Tekstų ir duomenų gavybos technologijos vyrauja skaitmeninėje ekonomikoje, tačiau plačiai pripažįstama, kad tekstų ir duomenų gavyba gali būti ypač naudinga mokslininkų bendruomenei ir taip paskatinti inovacijas. Tačiau Sąjungoje mokslinių tyrimų organizacijoms, tokioms kaip universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, trūksta teisinio tikrumo, kokiu mastu jos gali vykdyti turinio tekstų ir duomenų gavybą. Tam tikrais atvejais tekstų ir duomenų gavybos dalis gali būti autorių teisių ir (arba) sui generis duomenų bazės gamintojo teisės saugomi veiksmai, visų pirma kūrinių ar kitų objektų atgaminimas ir (arba) duomenų bazės turinio perkėlimas. Kai netaikoma jokia išimtis ar apribojimas, reikėtų gauti teisių turėtojų leidimą atlikti tokius veiksmus. Tekstų ir duomenų gavybai taip pat gali būti naudojami autorių teisės nesaugomi paprasti faktai ar duomenys, ir šiais atvejais leidimo nereikia;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  Kad būtų vykdoma tekstų ir duomenų gavyba, dažniausiai reikia pirma prieiti prie informacijos ir po to ją atkurti. Paprastai tik po to, kai ta informacija normalizuojama, ją galima tvarkyti pasitelkiant tekstų ir duomenų gavybą. Kai galima teisėtai gauti informaciją, tik kai ta informacija normalizuojama, vykdomas autorių teisėmis saugomas naudojimas, nes tai lemia atgaminimą keičiant informacijos formatą ir gaunant ją iš duomenų bazės formatu, kuriam taikoma tekstų ir duomenų gavyba. Su autorių teisėmis susiję procesai naudojant tekstų ir duomenų gavybos technologiją yra ne pats tekstų ir duomenų gavybos procesas, kurį sudaro skaitmeniniu būdu saugomos, normalizuotos informacijos nuskaitymas ir analizė, o prieigos procesas ir procesas, kuriuo normalizuojama informacija, kad būtų įmanoma automatinė kompiuterinė analizė, kiek tas procesas apima gavimą iš duomenų bazės ar atgaminimą. Šioje direktyvoje tekstui ir duomenų gavybai numatytos išimtys turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į tokius autorių teisėmis svarbius procesus, būtinus teksto ir duomenų gavybai. Kai galiojantys autorių teisių teisės aktai netaikomi teksto ir duomenų gavybos naudojimui, ši direktyva neturėtų daryti įtakos tokiems naudojimo būdams;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  šį teisinį netikrumą reikėtų šalinti nustatant privalomą atgaminimo teisės ir teisės neleisti perkelti duomenų iš duomenų bazės išimtį. Nauja išimtis neturėtų pažeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos galiojančios privalomos laikinų atgaminimo veiksmų išimties, kuri turėtų būti toliau taikoma tekstų ir duomenų gavybos būdams, kuriais nekopijuojama daugiau, nei leidžiama pagal tą išimtį. Išimtis taip pat turėtų būti naudinga į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę įsitraukiančioms mokslinių tyrimų organizacijoms;
(10)  šį teisinį netikrumą reikėtų šalinti nustatant privalomą atgaminimo teisės ir teisės neleisti perkelti duomenų iš duomenų bazės išimtį mokslinių tyrimų organizacijoms. Nauja išimtis neturėtų pažeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos galiojančios privalomos laikinų atgaminimo veiksmų išimties, kuri turėtų būti toliau taikoma tekstų ir duomenų gavybos būdams, kuriais nekopijuojama daugiau, nei leidžiama pagal tą išimtį. Švietimo įstaigoms ir kultūros paveldo įstaigoms, kurios vykdo mokslinius tyrimus, taip pat turėtų būti taikomas tekstas ir duomenų gavybos išimtis, jeigu mokslinių tyrimų rezultatai neduoda naudos įmonei, turinčiai lemiamą įtaką visų pirma tokioms organizacijoms. Jeigu moksliniai tyrimai vykdomi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje dalyvaujančios įmonės taip pat turėtų turėti teisėtą prieigą prie kūrinių ir kitų objektų. Tekstų ir duomenų gavybos tikslais pagamintos reprodukcijos ir ištraukos turėtų būti laikomos saugiai ir taip, kad būtų užtikrinta, jog kopijos būtų naudojamos tik mokslinių tyrimų tikslais;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  kad būtų skatinamos inovacijos ir privačiajame sektoriuje, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė numatyti išimtį, kuri būtų taikoma papildomai, palyginti su privaloma išimtimi, su sąlyga, kad kūrinių ir kitų joje nurodytų objektų naudojimas nebuvo aiškiai nustatytas jų teisių turėtojų, įskaitant mašininio nuskaitymo priemones;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  nors nuotolinio mokymosi ir tarpvalstybinio švietimo programos labiausiai išplėtotos aukštojo mokslo lygmeniu, skaitmeninės priemonės ir ištekliai vis labiau naudojami visais švietimo lygmenimis, ypač siekiant pagerinti ir praplėsti mokymosi patirtį. Todėl šia direktyva nustatyta išimtis ar apribojimas turėtų būti naudingi visoms švietimo veiklą nekomerciniais tikslais vykdančioms pradinio, vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo įstaigoms. Švietimo įstaigos organizacinė struktūra ir finansavimo priemonės nėra lemiami veiksniai nustatant, ar veikla yra nekomercinio pobūdžio;
(15)  nors nuotolinio mokymosi ir tarpvalstybinio švietimo programos labiausiai išplėtotos aukštojo mokslo lygmeniu, skaitmeninės priemonės ir ištekliai vis labiau naudojami visais švietimo lygmenimis, ypač siekiant pagerinti ir praplėsti mokymosi patirtį. Todėl šia direktyva nustatyta išimtis ar apribojimas turėtų būti naudingi visoms švietimo veiklą nekomerciniais tikslais vykdančioms pradinio, vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo įstaigoms. Švietimo įstaigos organizacinė struktūra ir finansavimo priemonės nėra lemiami veiksniai nustatant, ar veikla yra nekomercinio pobūdžio. Tais atvejais, kai kultūros paveldo įstaigos siekia švietimo tikslo ir dalyvauja mokymo veikloje, valstybės narės turėtų turėti galimybę pagal šią išimtį laikyti tas įstaigas švietimo įstaigomis, kiek tai susiję su jų mokymo veikla;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi skaitmeninio kūrinių ir kitų objektų naudojimo būdams, tokiems kaip kūrinių dalių ar ištraukų naudojimas mokymo veiklai, įskaitant susijusią mokymosi veiklą, paremti, paįvairinti ar papildyti. Kūriniai ar kiti objektai pagal išimtį ar apribojimą turėtų būti naudojami tik mokymo ir mokymosi veiklos, už kurią atsakingos švietimo įstaigos, kontekste, įskaitant per egzaminus, ir ne daugiau, negu būtina tokios veiklos reikmėms. Išimtis ar apribojimas turėtų aprėpti ir skaitmeninių priemonių naudojimą klasėje, ir internetinį naudojimą per švietimo įstaigos saugųjį elektroninį tinklą, kurio prieiga turėtų būti apsaugota, pirmiausia autentiškumo patvirtinimo procedūromis. Išimtis ar apribojimas turėtų būti suprasti, kaip apimantys specialius neįgalių asmenų prieinamumo poreikius, susijusius su mokomojo darbo iliustracijomis;
(16)  išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi skaitmeninio kūrinių ir kitų objektų naudojimo būdams mokymo veiklai, įskaitant susijusią mokymosi veiklą, paremti, paįvairinti ar papildyti. Naudojimo išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi tik jei naudojamame kūrinyje ar kitame objekte nurodomas jo šaltinis, įskaitant autoriaus vardą ir pavardę, nebent to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su įvykdomumu. Kūriniai ar kiti objektai pagal išimtį ar apribojimą turėtų būti naudojami tik mokymo ir mokymosi veiklos, už kurią atsakingos švietimo įstaigos, kontekste, įskaitant per egzaminus, ir ne daugiau, negu būtina tokios veiklos reikmėms. Išimtis ar apribojimas turėtų aprėpti ir skaitmeninių priemonių naudojimą, kai mokymo veikla vykdoma tradiciniu būdu, įskaitant mokymą, vykstantį už švietimo įstaigos patalpų ribų, pavyzdžiui, bibliotekose ar kultūrinio paveldo įstaigose, jei už naudojimą atsako švietimo įstaiga, ir internetinį naudojimą per švietimo įstaigos saugią elektroninę aplinką, kurios prieiga turėtų būti apsaugota, pirmiausia autentiškumo patvirtinimo procedūromis. Išimtis ar apribojimas turėtų būti suprasti, kaip apimantys specialius neįgalių asmenų prieinamumo poreikius, susijusius su mokomojo darbo iliustracijomis;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  saugi elektroninė aplinka turėtų būti suprantama kaip skaitmeninė mokymo ir mokymosi aplinka, kurios prieiga yra ribojama taikant tinkamą autentiškumo patvirtinimo procedūrą švietimo įstaigos pedagoginiam personalui ir mokiniams ar studentams, dalyvaujantiems studijų programoje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant palengvinti kūrinių ir kitų objektų naudojimą švietimo reikmėms, kai kuriose valstybėse narėse galioja skirtinga tvarka, kuri pagrįsta Direktyva 2001/29/EB nustatytos išimties įgyvendinimu arba kitiems naudojimo būdams taikomais susitarimais teikti licencijas. Tokia tvarka paprastai parengta atsižvelgiant į švietimo įstaigų poreikius ir skirtingas švietimo pakopas. Kadangi labai svarbu suderinti naujos privalomos išimties ar apribojimo taikymo skaitmeninio naudojimo būdams ir tarpvalstybinei mokymo veiklai sritį, įgyvendinimo forma valstybėse narėse gali skirtis tiek, kiek tai netrukdo veiksmingai taikyti išimties ar apribojimo arba tarpvalstybinio naudojimo būdų. Tai turėtų leisti valstybėms narėms pasinaudoti galiojančia nacionaliniu lygmeniu sukurta tvarka. Visų pirma, valstybės narės galėtų nuspręsti išimtį ar apribojimą iš dalies ar iki galo taikyti pagal tai, ar galima gauti tinkamų licencijų, aprėpiančių bent jau tuos pačius naudojimo būdus kaip tie, kurie leidžiami pagal išimtį. Šis mechanizmas, pavyzdžiui, leistų suteikti pirmenybę licencijoms dėl medžiagos, kuri pirmiausia skirta švietimo rinkai. Siekiant, kad toks mechanizmas švietimo įstaigoms netaptų teisinio netikrumo ar administracinės naštos priežastimi, šį požiūrį besirenkančios valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių užtikrinti, kad licencijų suteikimo schemos, pagal kurias leidžiama kūrinius ar kitus objektus naudoti skaitmeniniu būdu mokomajame darbe iliustracijų tikslais, būtų lengvai prieinamos ir kad švietimo įstaigos žinotų apie tokių licencijų suteikimo schemų egzistavimą;
(17)  siekiant palengvinti kūrinių ir kitų objektų naudojimą švietimo reikmėms, kai kuriose valstybėse narėse galioja skirtinga tvarka, kuri pagrįsta Direktyva 2001/29/EB nustatytos išimties įgyvendinimu arba kitiems naudojimo būdams taikomais susitarimais teikti licencijas. Tokia tvarka paprastai parengta atsižvelgiant į švietimo įstaigų poreikius ir skirtingas švietimo pakopas. Kadangi labai svarbu suderinti naujos privalomos išimties ar apribojimo taikymo skaitmeninio naudojimo būdams ir tarpvalstybinei mokymo veiklai sritį, įgyvendinimo forma valstybėse narėse gali skirtis tiek, kiek tai netrukdo veiksmingai taikyti išimties ar apribojimo arba tarpvalstybinio naudojimo būdų. Tai turėtų leisti valstybėms narėms pasinaudoti galiojančia nacionaliniu lygmeniu sukurta tvarka. Visų pirma, valstybės narės galėtų nuspręsti išimtį ar apribojimą iš dalies ar iki galo taikyti pagal tai, ar galima gauti tinkamų licencijų. Tokios licencijos gali būti kolektyvinės licencijavimo sutartys, išplėstos kolektyvinės licencijavimo sutartys ir licencijos, dėl kurių deramasi kartu, pavyzdžiui, universaliosios licencijos, kad švietimo įstaigoms nereikėtų individualiai derėtis su teisių turėtojais. Tokios licencijos turėtų būti įperkamos ir apimti bent jau tuos pačius naudojimo būdus kaip tie, kurie leidžiami pagal išimtį. Šis mechanizmas, pavyzdžiui, leistų suteikti pirmenybę licencijoms dėl medžiagos, kuri pirmiausia skirta švietimo rinkai ar mokymui šveitimo įstaigose arba natoms. Siekiant, kad toks mechanizmas švietimo įstaigoms netaptų teisinio netikrumo ar administracinės naštos priežastimi, šį požiūrį besirenkančios valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių užtikrinti, kad tokių licencijų suteikimo schemos, pagal kurias leidžiama kūrinius ar kitus objektus naudoti skaitmeniniu būdu mokomajame darbe iliustracijų tikslais, būtų lengvai prieinamos ir kad švietimo įstaigos žinotų apie tokių licencijų suteikimo schemų egzistavimą; Valstybės narės turėtų galėti numatyti sistemas, skirtas užtikrinti, kad teisių turėtojams už naudojimą, kuriam taikomos tos išimtys ar apribojimai, būtų suteikta teisinga kompensacija. Valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis sistemomis, kurios nesudaro administracinės naštos, kaip antai sistemomis, pagal kurias numatytos vienkartinės išmokos;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia taikyti sąlygą dėl tinkamų licencijų prieinamumo suteikiant išimtį, būtina nurodyti, kokiomis sąlygomis švietimo įstaiga gali naudoti saugomus kūrinius ar kitus objektus pagal tą išimtį, ar, priešingai, ji turėtų veikti pagal licencijų suteikimo schemą;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  išsaugojimo veiksmui vykdyti gali reikėti atgaminti kultūros paveldo įstaigos rinkinyje esantį kūrinį ar kitą objektą, taigi gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą. Kultūros paveldo įstaigos dirba savo rinkinių išsaugojimo ateities kartoms darbą. Skaitmeninės technologijos atveria naujų kelių išsaugoti tuose rinkiniuose laikomą paveldą, tačiau kelia ir naujų iššūkių. Atsižvelgiant į tuos iššūkius, būtina pritaikyti galiojančią teisinę sistemą – nustatyti privalomą atgaminimo teisės išimtį, kad būtų galima vykdyti tuos išsaugojimo veiksmus;
(18)  kultūros paveldo įstaigos rinkinyje esančio kūrinio ar kito objekto išsaugojimo veiksmui vykdyti gali reikėti atlikti atgaminimą, taigi gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą. Kultūros paveldo įstaigos dirba savo rinkinių išsaugojimo ateities kartoms darbą. Skaitmeninės technologijos atveria naujų kelių išsaugoti tuose rinkiniuose laikomą paveldą, tačiau kelia ir naujų iššūkių. Atsižvelgiant į tuos iššūkius, būtina pritaikyti galiojančią teisinę sistemą – nustatyti privalomą atgaminimo teisės išimtį, kad tokios įstaigos galėtų vykdyti tuos išsaugojimo veiksmus;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  skirtingi valstybių narių požiūriai į kultūros paveldo įstaigų vykdomą išsaugojimo veiksmus trikdo kultūros paveldo įstaigų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi išsaugojimo priemonėmis vidaus rinkoje, todėl ištekliai naudojami neveiksmingai;
(19)  skirtingi valstybių narių požiūriai į atgaminimo veiksmus siekiant išsaugojimo trikdo kultūros paveldo įstaigų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, dalijimąsi išsaugojimo priemonėmis ir tarpvalstybinių išsaugojimo tinklų kūrimą vidaus rinkos organizacijose, kurios dalyvauja išsaugojimo veikloje, todėl ištekliai naudojami neveiksmingai. Tai gali daryti neigiamą poveikį kultūros paveldo išsaugojimui;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  todėl valstybės narės turėtų nustatyti išimtį, kad kultūros paveldo įstaigos galėtų išsaugojimo tikslais atgaminti jų rinkiniuose nuolat esančius kūrinius ir kitus objektus, pavyzdžiui, dėl technologinio senėjimo ar autentiškų eksponatų irimo. Tokia išimtis leistų daryti kopijas ir reikiamą jų skaičių tinkamu išsaugojimo instrumentu, priemone ar technologija bet kuriuo kūrinio ar kito objekto egzistavimo momentu, kiek to reikia norint pagaminti kopiją vien išsaugojimo tikslais;
(20)  todėl valstybės narės turėtų nustatyti išimtį, kad kultūros paveldo įstaigos galėtų išsaugojimo tikslais atgaminti jų rinkiniuose nuolat esančius kūrinius ir kitus objektus, spręsti technologinio senėjimo ar autentiškų eksponatų irimo klausimus arba apdrausti kūrinius. Tokia išimtis leistų daryti kopijas ir reikiamą jų skaičių tinkamu išsaugojimo instrumentu, priemone ar technologija bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje bet kuriuo kūrinio ar kito objekto egzistavimo momentu ir kiek to reikia norint pagaminti kopiją vien išsaugojimo tikslais; Mokslinių tyrimų organizacijų ar visuomeninio transliavimo organizacijų archyvai turėtų būti laikomi kultūros paveldo institucijomis ir todėl šios išimties naudos gavėjais. Šios išimties taikymo tikslais valstybės narės turėtų turėti galimybę palikti nuostatas, pagal kurias viešai prieinamos galerijos traktuojamos kaip muziejai;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  šioje direktyvoje turėtų būti laikoma, kad kūriniai ir kiti objektai nuolat yra kultūros paveldo įstaigos rinkinyje, kai jie priklauso kultūros paveldo įstaigai ar yra joje nuolat laikomi, pavyzdžiui, perleidus nuosavybę ar pagal licencijos suteikimo susitarimą;
(21)  šioje direktyvoje turėtų būti laikoma, kad kūriniai ir kiti objektai nuolat yra kultūros paveldo įstaigos rinkinyje, kai tokių kūrinių ar kitų objektų kopijos priklauso toms organizacijoms ar yra jose nuolat laikomos, pavyzdžiui, perleidus nuosavybę ar pagal licencijos suteikimo susitarimą, teisinio deponavimo arba ilgalaikio skolinimo atvejais. Kūriniai ar kiti objektai, kuriems kultūros paveldo institucijos laikinai suteikia prieigą trečiosios šalies serveriu, nelaikomi nuolat esančiais jų kolekcijose;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  patobulėjus technologijoms, atsirado informacinės visuomenės paslaugų, kuriomis besinaudojantys asmenys gali įkelti įvairių formų turinį arba padaryti jį viešai prieinamą siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, iliustruoti idėją, pateikti kritiką, parodiją arba pastišą. Toks turinys gali apimti trumpas anksčiau sukurtų kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas, kurias tokie naudotojai gali keisti, derinti arba perkurti;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(21b)  nepaisant tam tikro dubliavimosi su šiuo metu galiojančiomis išimtimis ar apribojimais, taikomais, pvz., citatoms ir parodijoms, nors yra tam tikrų sutapimų su dabartinėmis išimtimis ar apribojimais, ne visam turiniui, kurį naudotojas įkėlė arba padarė viešai prieinamą ir kuris tinkamai apima kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas, taikomas Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnis. Dėl tokios situacijos sukuriamas teisinis netikrumas tiek naudotojams, tiek teisių perėmėjams. Todėl reikėtų nustatyti naują konkrečią išimtį, kad būtų galima teisėtai naudoti anksčiau sukurtų kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas turinyje, kurį naudotojai įkelia arba padaro viešai prieinamą. Jei turinys, kurį naudotojas įkėlė ar padarė viešai prieinamą, apima trumpą ir proporcingą kūrinio arba kito saugomo objekto citatų ar ištraukų naudojimą teisėtais tikslais, toks jų naudojimas turėtų būti apsaugotas taikant šioje direktyvoje nurodytą išimtį. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių įprastai naudoti kūrinį ar kitą saugomą objektą ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojo interesai. Siekiant įvertinti tokį interesų pažeidimą, labai svarbu, kad prireikus būtų remiamasi atitinkamo turinio originalumo laipsniu, naudojamos citatos ar ištraukos ilgiu ar apimtimi, atitinkamo turinio profesionalumu arba padarytos ekonominės žalos dydžiu, nekliudant teisėtai naudotis išimtimi. Taikant šią išimtį neturėtų būti pažeistos kūrinių arba kitų saugomų objektų autorių moralinės teisės;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(21c)  į šios direktyvos 13 straipsnio taikymo sritį patenkantiems informacinės visuomenės paslaugų teikėjams neturėtų būti sudaromos sąlygos savo labui naudotis šioje direktyvoje numatyta išimtimi dėl ištraukų iš anksčiau sukurtų kūrinių naudojimo, dėl citatų ar saugomų kūrinių ištraukų ar kitokių įkeliamo ar naudotojų tomis informacinės visuomenės paslaugomis pateikiamo turinio objektų, siekiant sumažinti jų įpareigojimų pagal šios direktyvos 13 straipsnį apimtį;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)  kultūros paveldo įstaigoms turėtų būti naudinga aiški kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir sklaidos, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, sistema. Tačiau dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, rinkinių ypatybių gauti atskirų teisių turėtojų išankstinį sutikimą gali būti labai keblu. To priežastis gali būti, pavyzdžiui, kūrinių ar kitų objektų amžius, ribota komercinė vertė arba tai, kad jie niekad nebuvo skirti naudoti komerciškai. Todėl būtina nustatyti priemones, skirtas licencijų dėl teisių į kūrinius, kuriais nebeprekiaujama ir kurie yra kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose, teikimo procesui palengvinti, ir taip leisti sudaryti susitarimus, kurių poveikis vidaus rinkoje yra tarpvalstybinis;
(22)  kultūros paveldo įstaigoms turėtų būti naudinga aiški kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir sklaidos, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, sistema. Tačiau dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, rinkinių ypatybių gauti atskirų teisių turėtojų išankstinį sutikimą gali būti labai keblu. To priežastis gali būti, pavyzdžiui, kūrinių ar kitų objektų amžius, ribota komercinė vertė arba tai, kad jie pirmiausia niekada nebuvo skirti naudoti komerciškai arba jais niekada nebuvo prekiaujama. Todėl būtina nustatyti priemones, kūrinių, kuriais nebeprekiaujama ir kurie yra kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose, naudojimui palengvinti, ir taip leisti sudaryti susitarimus, kurių poveikis vidaus rinkoje yra tarpvalstybinis;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  keletas valstybių narių jau yra nustačiusios išplėstinius kolektyvinių licencijų teikimo režimus, teisinius įgaliojimus arba teisines prezumpcijas, kuriais palengvinamas licencijų dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, teikimo procesas. Vis dėlto, atsižvelgiant į kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose esančių kūrinių ir kitų objektų įvairovę ir į įvairių valstybių narių bei kultūros produkcijos sektorių kolektyvinio administravimo praktikos skirtumus, tokios priemonės negali užtikrinti sprendimo visais atvejais, pvz., dėl to, kad nėra tam tikrų kūrinių tipų ar kitų objektų kolektyvinio administravimo praktikos. Todėl tokiais ypatingais atvejais reikia leisti kultūros paveldo įstaigoms jų rinkiniuose esančius kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, pateikti internete nekomerciniais tikslais, taikant išimtį iš autorių teisių ir susijusių teisių. Nors labai svarbu suderinti naujosios privalomos išimties taikymo sritį siekiant suteikti galimybę naudoti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, tarpvalstybiniu mastu, vis dėlto valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti ar toliau naudoti kolektyvinius licencijų teikimo susitarimus, sudarytus su kultūros paveldo įstaigomis nacionaliniu lygiu dėl kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių kategorijų. Tai, kad nėra susitarta dėl licencijos sąlygų, neturėtų būti aiškinama kaip kolektyvinio licencijavimo sprendimų prieinamumo stygius. Visiems naudojimo pagal šią išimtį būdams turėtų būti taikomi tie patys galimybės netaikyti tam tikrų nuostatų ir viešumo reikalavimai, kaip ir pagal licencijų suteikimo mechanizmą leidžiamo naudojimo būdams. Siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų taikoma tik įvykdžius tam tikras sąlygas, ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, taip pat atitinkamais laiko tarpais turėtų nustatyti, kuriuose sektoriuose ir kurių rūšių kūrinių atitinkamų licencijavimo sprendimų nėra – tokiu atveju turėtų būti taikoma išimtis;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  valstybėms narėms turėtų būti leista, nenutolstant nuo šia direktyva nustatytos sistemos, pagal savo teisines tradicijas, praktiką ar aplinkybes lanksčiai pasirinkti, kokio specifinio tipo bus mechanizmas, kuriuo leidžiama licencijas dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, taikyti ir kolektyvinio administravimo organizacijoje neatstovaujamų teisių turėtojų teisėms. Į tokius mechanizmus galima įtraukti išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimą ir atstovavimo prezumpcijas;
(23)  valstybėms narėms turėtų būti leista, nenutolstant nuo šia direktyva nustatytos sistemos, pagal savo teisines tradicijas, praktiką ar aplinkybes lanksčiai pasirinkti, kokio specifinio tipo bus mechanizmas, kuriuo leidžiama licencijas dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, taikyti ir atitinkamoje kolektyvinio administravimo organizacijoje neatstovaujamų teisių turėtojų teisėms. Į tokius mechanizmus galima įtraukti išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimą ir atstovavimo prezumpcijas;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)  šių licencijų teikimo mechanizmų reikmėms svarbu, kad veiktų griežta ir sklandžiai veikianti kolektyvinio administravimo sistema. Ta sistema pirmiausia apima gero valdymo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo taisykles ir reguliarų, stropų ir tikslų mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą atskiriems teisių turėtojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/26/ES. Visiems teisių turėtojams turėtų būti prieinamos papildomos tinkamos apsaugos priemonės, ir jie turėtų turėti galimybę neleisti tokių mechanizmų taikyti jų kūriniams ir kitiems objektams. Su šiais mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms;
(24)  šių licencijų teikimo mechanizmų reikmėms svarbu, kad veiktų griežta ir sklandžiai veikianti kolektyvinio administravimo sistema, ir ją valstybės narės turėtų skatinti. Ta sistema pirmiausia apima gero valdymo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo taisykles ir reguliarų, stropų ir tikslų mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą atskiriems teisių turėtojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/26/ES. Visiems teisių turėtojams turėtų būti prieinamos papildomos tinkamos apsaugos priemonės, ir jie turėtų turėti galimybę neleisti tokių licencijų suteikimo mechanizmų ar tokių išimčių taikyti jų kūriniams ir kitiems objektams. Su šiais mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, garso įrašus ir audiovizualinius kūrinius. Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų kategorijų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti tuos mechanizmus patogesnius naudoti, valstybėms narėms gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras. To imantis valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, naudotojais ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;
(25)  kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, garso įrašus ir audiovizualinius kūrinius. Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų kategorijų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti šia direktyva įdiegiamus sprendimus dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo patogesnius naudoti, valstybėms narėms gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras. To imantis valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, kultūros paveldo įstaigomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis
(26)  tarptautinio mandagumo (comitas gentium) sumetimais šia direktyva nustatyti mechanizmai teikti licencijas skaitmeninti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, ir juos skleisti neturėtų būti taikomi kūriniams ar kitiems objektams, kurie pirmą kartą išleisti ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuoti trečiojoje šalyje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje. Tie mechanizmai taip pat neturėtų būti taikomi trečiųjų šalių piliečių kūriniams ar kitiems objektams, išskyrus juos pirmą kartą išleidžiant, ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuojant valstybės narės teritorijoje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje;
(26)  tarptautinio mandagumo (comitas gentium) sumetimais šia direktyva nustatyti mechanizmai teikti licencijas ir išimtis dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir jų skleidimo neturėtų būti taikomi kūriniams ar kitiems objektams, kurie pirmą kartą išleisti ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuoti trečiojoje šalyje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje. Tie mechanizmai taip pat neturėtų būti taikomi trečiųjų šalių piliečių kūriniams ar kitiems objektams, išskyrus juos pirmą kartą išleidžiant, ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuojant valstybės narės teritorijoje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  kadangi masiško skaitmeninimo projektai kultūros paveldo įstaigoms gali reikšti dideles išlaidas, bet kokios pagal šia direktyva nustatytus mechanizmus suteiktos licencijos neturėtų joms trukdyti gauti pagrįstų įplaukų, kad būtų padengtos licencijų ir kūrinių ir kitų objektų, kurioms ji taikoma, skaitmeninimo ir sklaidos išlaidos;
(27)  kadangi masiško skaitmeninimo projektai kultūros paveldo įstaigoms gali reikšti dideles išlaidas, bet kokios pagal šia direktyva nustatytus mechanizmus suteiktos licencijos neturėtų joms trukdyti padengti licencijų ir kūrinių bei kitų objektų, kurioms ji taikoma, skaitmeninimo ir sklaidos išlaidų;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  reikėtų tinkamai paviešinti informaciją, kaip kultūros paveldo įstaigos naudoja ir ateityje naudos kūrinius ir kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, laikydamosi šia direktyva nustatytų mechanizmų teikti licencijas ir galiojančios tvarkos, pagal kurią visi teisių turėtojai gali neleisti taikyti licencijų savo kūriniams ar kitiems objektams. Tai ypač svarbu, kai naudojimas vyksta tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje. Todėl tikslinga numatyti Sąjungai vieno viešai prieinamo internetinio portalo sukūrimą, kad tokia informacija būtų prieinama visuomenei pagrįstą laikotarpį iki pasinaudojimo tarpvalstybiniu mastu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pavedamos tam tikros jos biudžeto lėšomis finansuotinos užduotys ir veikla, kurių tikslas yra palengvinti nacionalinių valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir Sąjungos institucijų veiklą, skirtą kovai su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, įskaitant jų prevenciją, ir šią veiklą remti. Todėl steigiant ir valdant Europos portalą, kuriame galima susipažinti su tokia informacija, tikslinga pasinaudoti ta tarnyba;
(28)  reikėtų tinkamai paviešinti informaciją, kaip kultūros paveldo įstaigos naudoja ir ateityje naudos kūrinius ir kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, laikydamosi šia direktyva nustatytų mechanizmų ar išimties, susijusių su licencijų teikimu, ir galiojančios tvarkos, pagal kurią visi teisių turėtojai gali neleisti taikyti licencijų ar išimties savo kūriniams ar kitiems objektams. Tai ypač svarbu, kai naudojimas vyksta tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje. Todėl tikslinga numatyti Sąjungai vieno viešai prieinamo internetinio portalo sukūrimą, kad tokia informacija būtų prieinama visuomenei pagrįstą laikotarpį iki pasinaudojimo tarpvalstybiniu mastu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pavedamos tam tikros jos biudžeto lėšomis finansuotinos užduotys ir veikla, kurių tikslas yra palengvinti nacionalinių valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir Sąjungos institucijų veiklą, skirtą kovai su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, įskaitant jų prevenciją, ir šią veiklą remti. Todėl steigiant ir valdant Europos portalą, kuriame galima susipažinti su tokia informacija, tikslinga pasinaudoti ta tarnyba;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  siekiant užtikrinti, kad nustatyti licencijų suteikimo mechanizmai, taikomi kūriniams, kuriais nebeprekiaujama, būtų tinkami ir veiktų tinkamai, kad taikant tuos mechanizmus teisių turėtojai būtų tinkamai apsaugoti, kad licencijos būtų tinkamai viešai skelbiamos ir kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas dėl kolektyvinio administravimo organizacijų reprezentatyvumo ir kūrinių klasifikavimo, valstybės narės turėtų skatinti su konkrečiu sektoriumi susijusį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant, kad būtų lengviau teikti licencijas dėl teisių į audiovizualinius kūrinius užsakomųjų vaizdo programų platformose, šia direktyva reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų derybų mechanizmą, leidžiantį susitarimą sudaryti norinčioms šalimis sulaukti nešališko subjekto paramos. Subjektas turėtų susitikti su šalimis ir teikdamas profesionalias išorės konsultacijas padėti derėtis. Todėl valstybės narės turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis veiks derybų mechanizmas, be kita ko, tai, kada per derybas teikiama parama, kiek jos teikiama ir kas padengia jos išlaidas. Valstybės narės turėtų užtikrinti administracinės ir finansinės naštos proporcingumą, kad derybų forumas būtų veiksmingas;
(30)  siekiant, kad būtų lengviau teikti licencijas dėl teisių į audiovizualinius kūrinius užsakomųjų vaizdo programų platformose, valstybės narės turėtų sukurti derybų mechanizmą, kurį valdys tam paskirtas esamas ar naujai įsteigtas nacionalinis subjektas, leidžiantį susitarimą sudaryti norinčioms šalimis sulaukti nešališko subjekto paramos. Dalyvavimas šiame derybų mechanizme ir paskesnis susitarimų sudarymas turėtų būti savanoriški. Jei derybose dalyvauja šalys iš skirtingų valstybių narių, tos šalys turėtų iš anksto susitarti dėl kompetentingos valstybės narės, jeigu jos nuspręstų remtis derybų mechanizmu. Subjektas turėtų susitikti su šalimis ir teikdamas nešališkas profesionalias išorės konsultacijas padėti derėtis. Todėl valstybės narės turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis veiks derybų mechanizmas, be kita ko, tai, kada per derybas teikiama parama, kokia jos trukmė, kaip pasidalijamos visos susidarančios išlaidos ir kokia yra tokių subjektų sudėtis. Valstybės narės turėtų užtikrinti administracinės ir finansinės naštos proporcingumą, kad derybų forumas būtų veiksmingas;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)  Sąjungos paveldo išsaugojimas yra labai svarbus ir turėtų būti stiprinamas ateities kartų labui. To reikėtų pasiekti visų pirma apsaugant paskelbtą paveldą. Todėl reikėtų sukurti Sąjungos teisėtą saugyklą, kad būtų užtikrinta, kad leidiniai susiję su Sąjunga, pvz., Sąjungos teise, Sąjungos istorija ir integracija, Sąjungos politika ir demokratija, instituciniais, Parlamento reikalais ir politika, taip pat Sąjungos intelektiniu registru ir būsimu paskelbtu paveldu, būtų sistemingai renkami. Toks paveldas turėtų būti išsaugotas kuriant Sąjungos leidinių, susijusių su Sąjungos reikalais, archyvą, tačiau jis taip pat turėtų būti prieinamas Sąjungos piliečiams ir būsimoms kartoms. Europos Parlamento biblioteka, kaip vienintelės Sąjungos piliečiams tiesiogiai atstovaujančios institucijos biblioteka, turėtų būti paskirta Sąjungos saugojimo biblioteka. Kad leidėjams, spaustuvininkams ir importuotojams nebūtų sukurta pernelyg didelė našta, Europos Parlamento bibliotekoje turėtų būti saugomi tik tokie elektroniniai leidiniai kaip e. knygos, e. moksliniai žurnalai ir e. žurnalai. Europos Parlamento bibliotekoje, jai prižiūrint, skaitytojams turėtų būti prieinami į Sąjungos teisėtą saugyklą, esančią Europos Parlamento bibliotekoje, mokslinių tyrimų ar tyrimų reikmėms įtraukti leidiniai. Tokie leidiniai neturėtų būti iš išorės prieinami internetu;
Pakeitimai 33 ir 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 konstatuojamoji dalis
(31)  siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda. Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Vykstant perėjimui nuo spaudos prie skaitmeninio formato, spaudos publikacijų leidėjams kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas ir susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;
(31)  siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda. Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Stiprėjantis disbalansas tarp galingų platformų ir spaudos leidėjų, kurie taip pat gali būti naujienų agentūros, jau lėmė tai, kad žiniasklaidos padėtis regioniniu lygmeniu gerokai pablogėjo. Vykstant perėjimui nuo spaudos prie skaitmeninio formato, spaudos publikacijų leidėjams ir naujoms agentūroms kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas ir susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;
Pakeitimai 34 ir 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  reikia pripažinti leidėjų organizacinį ir finansinį įnašą į spaudos publikacijų gamybą ir toliau jį skatinti siekiant užtikrinti spaudos pramonės tvarumą. Todėl Sąjungos lygmeniu būtina suteikti suderintą skaitmeniniais būdais naudojamų spaudos publikacijų teisinę apsaugą. Tokią apsaugą reikėtų efektyviai užtikrinti Sąjungos teisėje nustatant skaitmeninio naudojimo būdų teises, susijusias su autorių teisėmis atgaminti ir padaryti viešai prieinamas spaudos publikacijas;
(32)  reikia pripažinti leidėjų organizacinį ir finansinį įnašą į spaudos publikacijų gamybą ir toliau jį skatinti siekiant užtikrinti spaudos pramonės tvarumą ir taip užtikrinti, kad būtų galima gauti patikimą informaciją. Todėl būtina, kad valstybės narės Sąjungos lygmeniu Sąjungoje užtikrintų skaitmeniniais būdais naudojamų spaudos publikacijų teisinę apsaugą. Tokią apsaugą reikėtų efektyviai užtikrinti Sąjungos teisėje nustatant skaitmeninio naudojimo skaitmeninėje aplinkoje būdų teises, susijusias su autorių teisėmis atgaminti ir padaryti viešai prieinamas spaudos publikacijas, siekiant už tokį naudojimą gauti teisingą ir proporcingą atlygį. Ši nuoroda neturėtų būti taikoma privataus naudojimo būdams. Be to, įtraukimas į paieškos sistemą neturėtų būti laikomas sąžiningu ir proporcingu atlygiu;
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)  šios direktyvos reikmėms būtina taip apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik paslaugų teikėjo paskelbtas žurnalistų publikacijas, kurios periodiškai ar reguliariai atnaujinamos bet kurioje laikmenoje informacijos ar pramogų tikslais. Tai būtų, pavyzdžiui, bendro pobūdžio ar specializuotų dienraščių, savaitraščių ar mėnraščių ir žinių svetainių publikacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamoms periodinėms publikacijoms, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose, neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą spaudos publikacijoms suteikta apsauga. Ši apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams, nes jie nėra viešas paskelbimas;
(33)  šioje direktyvoje būtina taip apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik paslaugų teikėjo paskelbtas žurnalistų publikacijas, kurias periodiškai ar reguliariai atnaujinamos bet kurioje terpėje informacijos ar pramogų tikslais. Tai būtų, pavyzdžiui, bendro pobūdžio ar specializuotų dienraščių, savaitraščių ar mėnraščių ir žinių svetainių publikacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamoms periodinėms publikacijoms, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose, neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą spaudos publikacijoms suteikta apsauga. Ši apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams. Apsauga taip pat netaikoma faktinei informacijai, kuri pranešama žurnalistiniuose straipsniuose remiantis spaudos publikacijomis, todėl ši apsauga niekam netrukdys pranešti tokios faktinės informacijos;
Pakeitimai 36 ir 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 konstatuojamoji dalis
(34)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB nustatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su skaitmeninio naudojimo būdais. Joms taip pat turėtų būti taikomos tos pačios išimčių ir apribojimų nuostatos, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB nustatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą išimtį dėl citavimo kritikos ar apžvalgos tikslais;
(34)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB nustatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su skaitmeninio naudojimo būdais. Valstybės narės turėtų galėti šioms teisėms taip pat taikyti tas pačias išimčių ir apribojimų nuostatas, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB nustatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą išimtį dėl citavimo kritikos ar apžvalgos tikslais;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis
(35)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteikta apsauga neturėtų paveikti į jas integruotų kūrinių ir kitų objektų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, be kita ko, kiek tai susiję su mastu, kokiu autoriai ir kiti teisių turėtojai gali naudotis savo kūriniais ir kitais objektais nepriklausomai nuo spaudos publikacijų, į kurias jie integruoti. Todėl spaudos publikacijų leidėjams neturėtų būti galima naudotis jiems suteikta apsauga autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai. Tai nedaro poveikio sutartinėms nuostatoms, dėl kurių susitarė spaudos publikacijų leidėjai, kaip viena šalis, ir autorių bei kiti teisių turėtojai, kaip kita šalis;
(35)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteikta apsauga neturėtų paveikti į jas integruotų kūrinių ir kitų objektų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, be kita ko, kiek tai susiję su mastu, kokiu autoriai ir kiti teisių turėtojai gali naudotis savo kūriniais ir kitais objektais nepriklausomai nuo spaudos publikacijų, į kurias jie integruoti. Todėl spaudos publikacijų leidėjams neturėtų būti galima naudotis jiems suteikta apsauga autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai. Tai nedaro poveikio sutartinėms nuostatoms, dėl kurių susitarė spaudos publikacijų leidėjai, kaip viena šalis, ir autorių bei kiti teisių turėtojai, kaip kita šalis. Nepaisant to, kad į spaudos publikaciją įtrauktų kūrinių autoriai gauna tinkamą atlygį už jų kūrinių naudojimą remiantis spaudos leidėjui suteiktos licencijos naudotis jų kūriniu sąlygomis, autoriai, kurių darbai įtraukiami į spaudos publikaciją, turėtų teisę gauti atitinkamą dalį naujų papildomų pajamų, kurias pagal šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje numatytas teises spaudos leidėjai gauna už tam tikrų rūšių antrinį jų publikacijų naudojimą, kurį vykdo informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Apskaičiuojant autorių kompensacijos sumą, turėtų būti atsižvelgiama į specialius pramonės licencijavimo standartus dėl darbų, įtrauktų į spaudos publikaciją, kurie pripažįstami tinkamais atitinkamoje valstybėje narėje; taip pat autoriams skiriama kompensacija neturėtų daryti poveikio autoriaus ir spaudos leidėjo sutartoms licencijos sąlygoms, susijusioms su tuo, kaip spaudos leidėjas naudoja autoriaus straipsnį;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis
(36)  leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų ar mokslinių publikacijų leidėjus, veikla dažnai grindžiama tuo, kad autorių teisės perleidžiamos pagal sutartinius susitarimus arba teisės aktų nuostatas. Tokiomis aplinkybėmis leidėjai investuoja tam, , ir kai kuriais atvejais gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu. Keliose valstybėse narėse kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos šios išimtys, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į tokią padėtį ir pagerinti visų šalių, kurioms tai aktualu, teisinį tikrumą, valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti, kad, kai autorius perleido savo teises ar suteikė jų licenciją leidėjui arba kitaip prisideda savo kūriniais prie publikacijos ir kai veikia dėl išimties ar apribojimo patirto nuostolio kompensavimo sistemos, leidėjams leidžiama reikalauti tokios kompensacijos dalies, o leidėjo prievolė pagrįsti savo reikalavimą neturėtų viršyti to, kas reikalaujama pagal galiojančią sistemą;
(36)  leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų, mokslinių publikacijų ar muzikos kūrinių leidėjus, veikla dažnai grindžiama su autoriais sudarytais sutartiniais susitarimais. Tokiomis aplinkybėmis leidėjai investuoja ir įgyja teises, kurios kai kuriose srityse apima teises reikalauti kompensacijos dalies autorių ir leidėjų kolektyvinio administravimo organizacijoje, kad būtų naudojamasi kūriniais, ir todėl taip pat gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu. Daugelyje valstybių narių kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos šios išimtys, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į šią padėtį ir pagerinti visų suinteresuotųjų šalių teisinį tikrumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti lygiavertę kompensavimo pasidalijimo sistemą, jei tokia sistema toje valstybėje narėje buvo taikoma iki 2015 m. lapkričio 12 d. Tokios kompensacijos padalijimas autoriams ir leidėjams galėtų būti nustatomas kolektyvinio administravimo organizacijos, bendrai veikiančios autorių ir leidėjų vardu, vidinėse platinimo taisyklėse arba nustatomas valstybių narių įstatyme ar reglamente laikantis lygiavertės sistemos, kuri toje valstybėje narėje veikė iki 2015 m. lapkričio 12 d. Ši nuostata nedaro poveikio valstybių narių susitarimams dėl viešos panaudos teisių, dėl autorių teisių išimtimis ar apribojimais negrindžiamų teisių administravimo, kaip antai išplėstinių kolektyvinių licencijų suteikimo sistemos, arba dėl teisių į atlygį pagal nacionalinę teisę;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)   kultūros ir kūrybos sektoriai (KKS) atlieka laibai svarbų vaidmenį reindustrializuojant Europą, skatina ekonomikos augimą ir užima strateginę padėtį, suteikiančią jiems galimybę inicijuoti inovacijų rezultatų sklaidą kituose pramonės sektoriuose. Be to, KKS skatina inovacijas ir IRT plėtrą Europoje. Europoje kultūros ir kūrybos sektoriuose sukurta maždaug 12 mln. viso etato darbo vietų, o tai sudaro 7,5 proc. visos Sąjungos darbo jėgos, ir šių sektorių pridėtinės vertės dalis BVP siekia 509 mlrd. EUR (5,3 proc. visos ES bendrosios pridėtinės vertės). Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga yra KKS pajamų pagrindas;
Pakeitimai 40 ir 215 rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 konstatuojamoji dalis
(37)  pastaraisiais metais internetinio turinio prekyvietės veikimas tapo vis sudėtingesnis. Internetinės paslaugos, suteikiančios galimybę susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu, kurį įkėlė jų naudotojai nedalyvaujant teisių turėtojams, suklestėjo ir tapo pagrindiniu galimybės susipažinti su turiniu internete šaltiniu. Tai turi įtakos teisių turėtojų galimybėms nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis jų kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami, ir jų galimybėms už tai gauti tinkamą atlygį;
(37)  pastaraisiais metais internetinio turinio prekyvietės veikimas tapo vis sudėtingesnis. Internetinės paslaugos, suteikiančios galimybę susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu, kurį įkėlė jų naudotojai nedalyvaujant teisių turėtojams, suklestėjo ir tapo pagrindiniu galimybės susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu internete šaltiniu. Internetinės paslaugos yra priemonė, kuria suteikiama platesnė prieiga prie kultūros ir kūrybos darbų ir kultūros ir kūrybos sektoriams siūloma puikių galimybių kurti naujus verslo modelius. Tačiau, nors jomis sudaromos sąlygos įvairovei ir palengvinamos galimybės naudotis turiniu, jos taip pat kelia problemų, kai autorių teisių saugomas turinys yra įkeliamas be išankstinio teisių turėtojų leidimo. Tai turi įtakos teisių turėtojų galimybėms nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis jų kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami, ir jų galimybėms už tai gauti tinkamą atlygį, nes kai kurie naudotojų įkeliamo turinio paslaugų teikėjai nesudaro susitarimų teikti licencijas remdamiesi tuo, kad esą jiems taikomos Direktyvoje 2000/31/EB numatytos atleidimo nuo atsakomybės išimtys;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)   tam tikros informacinės visuomenės paslaugos yra skirtos (ir tai įprasto naudojimosi jomis dalis) visuomenei suteikti prieigą prie autorių teisių saugomo turinio ar kitų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai. Pagal šią direktyvą turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų apibrėžtis apima informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, kurių vienas iš pagrindinių tikslų – saugoti ar visuomenei sudaryti galimybes naudoti arba transliuoti didelę dalį autorių teisių saugomo turinio, kurį įkelia ir (arba) naudotis pateikia jo naudotojai, ir tai gerina turinį, įskaitant, be kita ko, skatinant pelną įkeltus kūrinius ar kitus objektus rodyti, žymėti, kuruoti, nustatyti jų seką, nepriklausomai nuo tam naudojamų metodų, taigi, aktyviai veikti. Todėl jiems negali būti taikoma Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatyta atleidimo nuo atsakomybės išimtis. Pagal šią direktyvą turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų apibrėžtis neapima labai mažų įmonių ir mažųjų įmonių, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje, taip pat paslaugų teikėjų, veikiančių nekomerciniais tikslais, kaip antai, interneto enciklopedija, ir internetinių paslaugų, kurias teikiant turinys įkeliamas išduodant leidimą visiems susijusiems teisių turėtojams, pvz., švietimo ar mokslinių duomenų saugyklos, teikėjų. Asmeninio naudojimo debesijos paslaugų teikėjai, kurie nesuteikia viešos tiesioginės prieigos, atviros programinės įrangos kūrimo platformos ir elektroninės prekyvietės, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetu fizinėmis prekėmis, neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais remiantis šioje direktyvoje pateikiama apibrėžtimi;
Pakeitimai 144, 145 ir 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 konstatuojamoji dalis
(38)  kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjai saugo autorių teisių saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuos įkėlė jų naudotojai, ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, taigi atlieka viešo paskelbimo veiksmą, o ne vien teikia fizines priemones, jie privalo su teisių turėtojais sudaryti susitarimus teikti licencijas, išskyrus atvejus, kai jiems gali būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatytas atleidimas nuo atsakomybės.
(38)  internetinio turinio dalijimosi paslaugų teikėjai atlieka viešo paskelbimo veiksmą, todėl yra atsakingi už jo turinį ir turėtų su teisių turėtojais sudaryti susitarimus teisingai ir deramai teikti licencijas. Kai sudaromi susitarimai teikti licencijas, jie taip pat turėtų tokiu pačiu mastu ir taikymo sritimi apimti naudotojų atsakomybę, kai jie veikia nekomerciniais tikslais. Pagal 11 straipsnio 2a dalį internetinio turinio dalijimosi teikėjų atsakomybė pagal 13 straipsnį netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams, susijusiems su spaudos publikacijomis. Suinteresuotųjų subjektų dialogas itin svarbus skaitmeniniame pasaulyje. Jie turėtų apibrėžti geriausią patirtį, kurią taikant užtikrinamas licencijų suteikimo susitarimų veikimas ir internetinio turinio dalijimosi paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimas. Nustatant tą geriausią patirtį reikėtų atsižvelgti į su paslauga susijusio turinio autorių teisių pažeidimo mastą.
Kiek tai susiję su 14 straipsniu, reikia patikrinti, ar paslaugų teikėjo vaidmuo yra aktyvus, be kita ko, ar jis gerina įkeltų kūrinių arba objektų pateikimą ir ar juos reklamuoja, nepriklausomai nuo tam tikslui naudojamų priemonių pobūdžio.
Siekiant užtikrinti bet kokio susitarimo suteikti licenciją veikimą, informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, turėtų imtis tinkamų proporcingų priemonių užtikrinti kūrinių ir kitų objektų apsaugą, pavyzdžiui, įdiegdami efektyvias technologijas. Ši prievolė turėtų būti taikoma ir tada, kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjams gali būti taikomas Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatytas atleidimas nuo atsakomybės;
_________________
34 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje, OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 konstatuojamoji dalis
(39)  norint, kad veiktų technologijos, tokios kaip turinio atpažinimo technologijos, būtinas informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ar kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, ir teisių turėtojų bendradarbiavimas. Tokiais atvejais teisių turėtojai turėtų suteikti reikiamų duomenų, kad paslaugų teikėjai aptiktų turinį, o paslaugų teikėjai turėtų teisių turėtojus supažindinti su įdiegtomis technologijomis, kad būtų galima įvertinti, ar jos tinkamos. Visų pirma, paslaugų teikėjai turėtų informuoti teisių turėtojus, koks naudojamų technologijų tipas ir veikimo būdas ir kiek teisių turėtojų turinio pavyksta jomis atpažinti. Tos technologijos taip pat turėtų leisti teisių turėtojams gauti iš informacinės visuomenės paslaugų teikėjų informacijos, kaip naudojamas jų turinys, kuriam taikomas susitarimas;
(39)  valstybės narės turėtų numatyti, kad, jei teisių turėtojai nenori sudaryti susitarimų teikti licencijas, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai turėtų geranoriškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad jų paslaugos neapimtų saugomų darbų arba kitų objektų be leidimo. Bendradarbiaujant turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams neturėtų būti užkertamas kelias teisių nepažeidžiančių kūrinių ar kitų objektų, įskaitant tuos, kuriems taikoma autorių teisių išimtis arba apribojimas, prieinamumui;
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(39a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai sukurtų veiksmingo ir greito skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai galėtų naudotis tais atvejais, kai dėl 2a dalyje nurodyti bendradarbiavimo nepagrįstai pašalinamas jų turinys. Visi taikant minėtus mechanizmus pateikiami skundai turėtų būti išnagrinėjami nepagrįstai nedelsiant. Teisių turėtojai turėtų tinkamai pagrįsti savo sprendimus, kad būtų išvengta savavališko skundų atmetimo. Be to, vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Direktyva 2002/58/EB ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, dėl bendradarbiavimo neturėtų būti nurodoma pavienių naudotojų tapatybė ir tvarkomi jų asmens duomenys. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad naudotojai turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą ginčų sprendimo įstaigą ir teismą ar kitą atitinkamą teisminę instituciją, kad apgintų taikomą autorių teisių taisyklių išimtį arba apribojimą;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(39b)   įsigaliojus šiai direktyvai Komisija ir valstybės narės turėtų kuo skubiau rengti suinteresuotųjų subjektų dialogus siekiant suderinti ir apibrėžti geriausią praktiką. Jos turėtų paskelbti gaires siekiant užtikrinti susitarimų teikti licencijas veikimą ir gaires dėl turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimo jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, kaip nustatyta šioje direktyvoje, klausimais. Apibrėžiant geriausią praktiką ypač turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir išimčių ir apribojimų taikymą. Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui užtikrinti, kad MVĮ tenkanti našta liktų tinkama ir kad būtų vengiama automatinio turinio blokavimo;
Pakeitimai 44 ir 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(39c)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtas tarpinis mechanizmas, kuris padėtų paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams rasti draugišką bet kokio ginčo, kylančio dėl jų bendradarbiavimo susitarimų sąlygų, sprendimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti visą tinkamą kompetenciją ir reikiamą patirtį turinčią nepriklausomą įstaigą, kad ji padėtų šalims išspręsti ginčą;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(39d)  iš esmės teisių turėtojai visada turėtų gauti sąžiningą ir tinkamą atlygį. Autoriai ir atlikėjai, sudarę sutartis su tarpininkais, tokiais kaip įrašų bendrovės ir gamintojai, iš jų turėtų gauti sąžiningą ir tinkamą atlygį pagal atskirus susitarimus ir (arba) kolektyvines sutartis, kolektyvinio administravimo susitarimus arba panašaus poveikio taisykles, pavyzdžiui, bendro atlyginimo taisykles. Šis atlygis turėtų būti aiškiai nurodytas sutartyse atsižvelgiant į kiekvieną naudojimo būdą, įskaitant internetinį naudojimą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir turėtų būti leidžiama numatyti, kad atlygis laikomas sąžiningu ir tinkamu, jei jis nustatomas remiantis kolektyvinėmis derybomis arba susitarimu dėl bendro atlygio;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 konstatuojamoji dalis
(40)  tam tikriems teisių turėtojams, tokiems kaip autoriai ir atlikėjai, reikia informacijos, kad būtų galima įvertinti savo teisių, kurios suderintos pagal Sąjungos teisę, ekonominę vertę. Tai ypač aktualu tada, kai tokie teisių turėtojai suteikia licenciją arba perleidžia teises mainais už atlygį. Derėdamiesi dėl savo teisių licencijos suteikimo arba perleisdami savo teises autoriai ir atlikėjai sutartiniuose santykiuose dažnai yra silpnesnė šalis, todėl jiems reikia informacijos norint įvertinti nuolatinę savo teisių ekonominę vertę, palyginti su atlygiu, gautu už licenciją ar perleidimą, tačiau jie dažnai susiduria su skaidrumo stoka. Todėl siekiant autorių ir atlikėjų atlygius reglamentuojančios sistemos skaidrumo ir pusiausvyros svarbu, kad kitos sutarties šalys ar jų teisių perėmėjai dalytųsi tinkama informacija;
(40)  tam tikriems teisių turėtojams, tokiems kaip autoriai ir atlikėjai, reikia informacijos, kad būtų galima įvertinti savo teisių, kurios suderintos pagal Sąjungos teisę, ekonominę vertę. Tai ypač aktualu tada, kai tokie teisių turėtojai suteikia licenciją arba perleidžia teises mainais už atlygį. Derėdamiesi dėl savo teisių licencijos suteikimo arba perleisdami savo teises autoriai ir atlikėjai sutartiniuose santykiuose dažnai yra silpnesnė šalis, todėl jiems reikia informacijos norint įvertinti nuolatinę savo teisių ekonominę vertę, palyginti su atlygiu, gautu už licenciją ar perleidimą, tačiau jie dažnai susiduria su skaidrumo stoka. Todėl siekiant autorių ir atlikėjų atlygius reglamentuojančios sistemos skaidrumo ir pusiausvyros svarbu, kad kitos sutarties šalys ar jų teisių perėmėjai dalytųsi išsamia ir svarbia informacija. Informacija, kurios autoriai ir atlikėjai turi teisę tikėtis, turėtų būti proporcinga ir apimti visus naudojimo būdus, tiesiogines ir netiesiogines gautas įplaukas, įskaitant įplaukas iš prekybos, ir priklausantį atlygį. Informacija apie naudojimą taip pat turėtų apimti informaciją apie visų sublicencijos turėtojų arba paskesnių teisių perėmėjų tapatybę. Vis dėlto skaidrumo prievolė turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai autorių teisėmis saugomos atitinkamos teisės;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 konstatuojamoji dalis
(42)  tam tikros Sąjungos lygmeniu suderintų teisių naudojimo sutartys yra ilgalaikės ir teikia mažai galimybių autoriams ir atlikėjams iš naujo derėtis su kitomis sutarties šalimis arba jų teisių perėmėjais. Todėl, nepažeidžiant valstybėse narėse taikomos sutarčių teisės, turėtų veikti atlygio pritaikymo mechanizmas, taikomas atvejams, kai iš pradžių sutartas atlygis už licenciją ar teisių perleidimą yra neproporcingai mažas, palyginti su susijusiomis įplaukomis ir nauda, gautomis naudojant kūrinius ar atlikimo įrašą, be kita ko, atsižvelgiant į šia direktyva užtikrintą skaidrumą. Įvertinant padėtį reikėtų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir į skirtingų turinio sektorių ypatumus ir praktiką. Kai šalys nesusitaria dėl atlygio pritaikymo, autorius ar atlikėjas turėtų turėti teisę pateikti ieškinį teismui ar kitai kompetentingai institucijai;
(42)  tam tikros Sąjungos lygmeniu suderintų teisių naudojimo sutartys yra ilgalaikės ir teikia mažai galimybių autoriams ir atlikėjams iš naujo derėtis su kitomis sutarties šalimis arba jų teisių perėmėjais. Todėl, nepažeidžiant valstybėse narėse taikomos sutarčių teisės, turėtų veikti atlygio pritaikymo mechanizmas, taikomas atvejams, kai iš pradžių sutartas atlygis už licenciją ar teisių perleidimą yra neproporcingai mažas, palyginti su susijusiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis įplaukomis ir nauda, gautomis naudojant kūrinius ar atlikimo įrašą, be kita ko, atsižvelgiant į šia direktyva užtikrintą skaidrumą. Įvertinant padėtį reikėtų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, į skirtingų turinio sektorių ypatumus ir praktiką, taip pat į pobūdį ir autoriaus arba atlikėjo indėlį į kūrinį. Tokį prašymą pritaikyti sutartį taip pat galėtų pateikti autoriui ar atlikėjui atstovaujanti organizacija jo vardu, išskyrus atvejus, kai šis prašymas pakenktų autoriaus arba atlikėjo interesams. Kai šalys nesusitaria dėl atlygio pritaikymo, autorius ar atlikėjas arba jo paskirta atstovaujamoji organizacija turėtų turėti teisę autoriaus ar atlikėjo prašymu pateikti ieškinį teismui ar kitai kompetentingai institucijai;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 konstatuojamoji dalis
(43)  autoriai ir atlikėjai dažnai vengia užtikrinti savo teisių kitų sutarties partnerių atžvilgiu vykdymą teisme. Todėl valstybės narės turėtų numatyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, pagal kurią būti svarstomi ieškiniai, susiję su skaidrumo prievolėmis ir sutarčių pritaikymo mechanizmu;
(43)   autoriai ir atlikėjai dažnai vengia užtikrinti savo teisių kitų sutarties partnerių atžvilgiu vykdymą teisme. Todėl valstybės narės turėtų numatyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, pagal kurią būtų svarstomi ieškiniai, susiję su skaidrumo prievolėmis ir sutarčių pritaikymo mechanizmu. Autoriams ir atlikėjams atstovaujančios organizacijos, įskaitant kolektyvinio administravimo organizacijas ir profesines sąjungas, turėtų turėti galimybę autorių ir atlikėjų prašymu inicijuoti tokias procedūras. Išsami informacija apie tai, kas inicijavo procedūrą, turėtų likti neatskleista;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(43a)  kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją ar perleidžia savo teises, jie tikisi, kad jų kūriniai ar atlikimo įrašai bus naudojami. Tačiau atsitinka taip, kad kūriniai ar atlikimo įrašai, kuriems buvo suteikta licencija arba teisės į juos buvo perduotos, yra visai nenaudojami. Kai šios teisės perduotos išimties tvarka, autoriai ir atlikėjai negali kreiptis į kitą partnerį, kad galėtų naudoti savo kūrinį. Tokiu atveju ir pasibaigus pagrįstam laikotarpiui, autoriai ir atlikėjai turėtų turėti teisę atšaukti, kuri jiems sudarytų galimybes savo teisę perleisti arba suteikti licenciją kitam asmeniui. Atšaukimas taip pat turėtų būti galimas, kai teisių perėmėjas arba licencijos gavėjas nevykdo savo atskaitomybės ir (arba) skaidrumo prievolės, numatytos šios direktyvos 14 straipsnyje. Atšaukimas turėtų būti svarstomas tik užbaigus visus alternatyvaus ginčų sprendimo etapus, visų pirma atsižvelgiant į ataskaitų teikimą. Kūrinių naudojimas gali skirtis priklausomai nuo sektorių, nacionaliniu lygmeniu galėtų būti priimtos konkrečios nuostatos siekiant atsižvelgti į sektorių, pavyzdžiui, audiovizualinio sektoriaus, arba kūrinių ir numatomų naudojimo laikotarpių ypatumus, visų pirma numatant terminus teisei atšaukti. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir atsižvelgti į tai, kad prieš pradedant faktiškai naudoti kūrinį reikia tam tikro laiko, autoriams ir atlikėjams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti teise atšaukti tik praėjus tam tikram laikotarpiui po licencijos suteikimo arba teisių perdavimo susitarimo sudarymo. Tais atvejais, kai kūriniuose esama daugelio autorių arba atlikėjų įnašo, naudojimąsi teise atšaukti reguliuoja nacionaliniai įstatymai, atsižvelgiant į atitinkamą individualių įnašų svarbą;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(43b)  siekiant remti veiksmingą atitinkamų šios direktyvos nuostatų taikymą visose valstybėse narėse, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti keitimąsi geriausia praktika ir propaguoti dialogą Sąjungos lygmeniu;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 konstatuojamoji dalis
(46)  tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šią direktyvą, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, ir jie turi būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB35 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB36;
(46)  tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šią direktyvą, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, ir jie turi būti tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB. Turėtų būti laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų, įskaitant teisę būti pamirštam;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(46a)   tvarkant asmens duomenis komerciniais tikslais svarbu pabrėžti anonimiškumo svarbą. Be to, turėtų būti skatinama taikyti numatytojo nesidalijimo asmens duomenimis alternatyvą naudojant internetinės platformos sąsajas;
Pakeitimai 54 ir 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Dalykas ir taikymo sritis
1.  Šioje direktyvoje išdėstytos taisyklės, kuriomis siekiama labiau suderinti autorių ir gretutinėms teisėms vidaus rinkoje taikomą Sąjungos teisę atsižvelgiant, visų pirma, į saugomo turinio skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdus. Joje taip pat išdėstytos išimčių ir apribojimų taisyklės, licencijų suteikimo palengvinimo taisyklės ir taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti sklandžiai veikiančią kūrinių ir kitų objektų naudojimo prekyvietę.
1.  Šioje direktyvoje išdėstytos taisyklės, kuriomis siekiama labiau suderinti autorių ir gretutinėms teisėms vidaus rinkoje taikomą Sąjungos teisę atsižvelgiant, visų pirma, į saugomo turinio skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdus. Joje taip pat išdėstytos išimčių ir apribojimų taisyklės, licencijų suteikimo palengvinimo taisyklės ir taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti sklandžiai veikiančią kūrinių ir kitų objektų naudojimo prekyvietę.
2.  Išskyrus 6 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia esamų taisyklių, nustatytų šioje srityje galiojančiomis direktyvomis, visų pirma direktyvomis 96/9/EB, 2001/29/EB, 2006/115/EB, 2009/24/EB, 2012/28/ES ir 2014/26/ES, ir joms nedaro jokio poveikio.
2.  Išskyrus 6 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia esamų taisyklių, nustatytų šioje srityje galiojančiomis direktyvomis, visų pirma direktyvomis 96/9/EB, 2000/31/EB, 2001/29/EB, 2006/115/EB, 2009/24/EB, 2012/28/ES ir 2014/26/ES, ir joms nedaro jokio poveikio.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 punkto įžanginė dalis
1)  mokslinių tyrimų organizacija – universitetas, mokslinių tyrimų institutas ar bet kuri kita organizacija, kurios svarbiausias tikslas yra vykdyti mokslinius tyrimus arba vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti švietimo paslaugas:
1)  mokslinių tyrimų organizacija – universitetas, įskaitant jo bibliotekas, mokslinių tyrimų institutas ar bet kuri kita organizacija, kurios svarbiausias tikslas yra vykdyti mokslinius tyrimus arba vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti švietimo paslaugas:
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 pastraipa
taip, kad įmonė, turinti esminės įtakos tokiai organizacijai, neturėtų pirmenybės susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais;
taip, kad įmonė, turinti didelės įtakos tokiai organizacijai, neturėtų pirmenybės susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
2)  tekstų ir duomenų gavyba – bet koks automatizuotas analitinis metodas, kuriuo siekiama analizuoti skaitmeninės formos tekstą ir duomenis, kad būtų gauta informacijos, tokios kaip modeliai, tendencijos ir koreliacijos;
2)  tekstų ir duomenų gavyba – bet koks automatizuotas analitinis metodas, kuriuo analizuojami skaitmeninės formos kūriniai ir kiti objektai, kad būtų gauta informacijos, įskaitant, be kita ko, modelius, tendencijas ir koreliacijas;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 punktas
4)  spaudos publikacija – užrašytas žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių rinkinys, išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjo iniciatyva, jam prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant, kurio dalis gali būti ir kiti kūriniai ar objektai ir kuris sudaro atskirą vienetą bendrą pavadinimą turinčiame periodiniame ar reguliariai atnaujinamame leidinyje, tokiame kaip laikraštis arba bendro pobūdžio ar specializuotas žurnalas, kurio paskirtis yra suteikti su naujienomis ar kitomis temomis susijusios informacijos.
4)  spaudos publikacija – leidėjų ar naujienų agentūrų užrašytas žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių rinkinys, išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjo iniciatyva, jam prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant, kurio dalis gali būti ir kiti kūriniai ar objektai ir kuris sudaro atskirą vienetą bendrą pavadinimą turinčiame periodiniame ar reguliariai atnaujinamame leidinyje, tokiame kaip laikraštis arba bendro pobūdžio ar specializuotas žurnalas, kurio paskirtis yra suteikti su naujienomis ar kitomis temomis susijusios informacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamiems periodiniams leidiniams, pavyzdžiui, mokslo žurnalams, ši apibrėžtis netaikoma;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
4a)  kūrinys, kuriuo nebeprekiaujama –
a)  visas kūrinys ar kitas objektas, bet kokia jo versija ar apraiška, visuomenei valstybėje narėje nebepasiekiami įprastais prekybos srautais;
b)  kūrinys ar kitas objektas, kuriuo niekada nebuvo prekiaujama valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai dėl to atvejo aplinkybių akivaizdu, kad jo autorius paprieštaravo, jog kūrinys būtų prieinamas visuomenei;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)
4b)   turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas – informacinės visuomenės paslaugos teikėjas, kurio vienas pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį autorių teisių saugomų kūrinių ar kitų saugomų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai ir kuriuos paslauga optimizuoja ir reklamuoja pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei. Labai mažos ir mažos įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje, ir nekomerciniais tikslais teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, internetinės enciklopedijos, ir internetinių paslaugų, kurių turinys įkeltas gavus visų susijusių teisių turėtojų leidimą, pvz., švietimo ar mokslinių duomenų saugyklų paslaugų, teikėjai neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Asmeninio naudojimo debesijos paslaugų teikėjai, kurie nesuteikia tiesioginės prieigos prie viešų, atviros programinės įrangos kūrimo platformų ir elektroninių prekyviečių, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetu fizinėmis prekėmis, neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 c punktas (naujas)
4c)  informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/15351a 1 straipsnio 1 dalies b punkte;
___________
1a 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 d punktas (naujas)
4d)  automatinių vaizdo nuorodų paslauga – bet kokia internetinė paslauga, kurią teikiant indeksavimo ir nuorodų teikimo tikslais atkuriami arba pateikiami visuomenei grafiniai ar meno kūriniai arba fotografijos kūriniai, surinkti naudojantis trečiosios šalies internetine paslauga.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Tekstų ir duomenų gavyba
Tekstų ir duomenų gavyba
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį dėl mokslinių tyrimų organizacijų atlikto atgaminimo ir perkėlimo siekiant atlikti kūrinių ar kitų objektų, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą mokslinių tyrimų tikslais.
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį dėl kūrinių ar kitų objektų, su kuriais mokslinių tyrimų organizacijos gali teisėtai susipažinti, atgaminimo ir perkėlimo, tokių organizacijų atlikto siekiant tekstų ir duomenų gavybos mokslinių tyrimų tikslais.
Valstybės narės numato, kad švietimo įstaigos ir kultūros paveldo įstaigos, atliekančios mokslinius tyrimus pagal 2 straipsnio 1 dalies a arba b punktą, taip pat galėtų pasinaudoti šiame straipsnyje numatyta išimtimi tokiu būdu, kad prieiga prie mokslinių tyrimų sukurtų rezultatų lengvatinėmis sąlygomis negalėtų naudotis įmonės, turinčios lemiamą įtaką tokioms organizacijoms.
1a.  Tekstų ir duomenų gavybos tikslais atgaminti ir perkelti kūriniai saugomi saugiai, pavyzdžiui, šiam tikslui paskirtų patikimų įstaigų.
2.  Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata.
2.  Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata.
3.  Teisių turėtojams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias tinklų ir duomenų bazių, kuriuose priglobti kūriniai ar kiti objektai, saugumas ir vientisumas. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
3.  Teisių turėtojams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias tinklų ir duomenų bazių, kuriuose priglobti kūriniai ar kiti objektai, saugumas ir vientisumas. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.  Valstybės narės skatina teisių turėtojus ir mokslinių tyrimų organizacijas apibrėžti bendrai sutartą su 3 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusią geriausią praktiką.
4.  Valstybės narės gali toliau taikyti tekstų ir duomenų gavybos išimtis pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies a punktą.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Neprivaloma tekstų ir duomenų gavybos išimtis ar apribojimas
1.  Nedarydamos poveikio šios direktyvos 3 straipsniui, valstybės narės gali nustatyti Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą dėl kūrinių ir kitų objektų, su kuriais galima teisėtai susipažinti, atgaminimo ir perkėlimo, kuris yra tekstų ir duomenų gavybos proceso dalis, su sąlyga, kad minėtų kūrinių ir kitų objektų teisių turėtojai aiškiai neuždraudė jų nenaudoti, taip pat ir kompiuterio skaitomomis priemonėmis.
2.  Atgaminimas ir perkėlimas pagal 1 dalį atliekamas vien tik tekstų ir duomenų gavybos tikslais.
3.  Valstybės narės gali toliau taikyti tekstų ir duomenų gavybos išimtis pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies a punktą.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Kūrinių ir kitų objektų naudojimas skaitmeninėje ir tarpvalstybinėje mokymo veikloje
Kūrinių ir kitų objektų naudojimas skaitmeninėje ir tarpvalstybinėje mokymo veikloje
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, kad leistų skaitmeninį kūrinių ir kitų objektų naudojimą tik mokymo iliustracijoms, įrodžius nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį, su sąlyga, kad naudojimas:
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, kad leistų skaitmeninį kūrinių ir kitų objektų naudojimą tik mokymo iliustracijoms, įrodžius nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį, su sąlyga, kad naudojimas:
a)  vyksta švietimo įstaigos patalpose ar per švietimo įstaigos saugųjį elektroninį tinklą, kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos moksleiviai ar studentai ir mokytojai (dėstytojai);
a)  vyksta švietimo įstaigos patalpose ar kitoje švietimo įstaigos vietoje, kurioje vyksta mokymo veikla, už kurią atsakinga švietimo įstaiga, ar per švietimo įstaigos saugiąją elektroninę aplinką, prie kurios prieigą turi tik švietimo įstaigos moksleiviai ar studentai ir mokytojai (dėstytojai);
b)  vyksta nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus pavardę, nebent tai neįmanoma.
b)  vyksta nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus pavardę, nebent tai neįmanoma dėl praktinių priežasčių.
2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį priimta išimtis netaikoma apskritai ar specifinių tipų kūrinių ar kitų objektų atžvilgiu, jei rinkoje galima lengvai gauti tinkamų licencijų, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai.
2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį priimta išimtis netaikoma apskritai ar specifinių tipų kūrinių ar kitų objektų, pavyzdžiui, medžiagos, kuri visų pirma yra skirta švietimo rinkai, ar natų lapų, atžvilgiu, jei rinkoje galima lengvai sudaryti tinkamų licencijų susitarimų, kuriais leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai ir kurie pritaikyti prie švietimo įstaigų poreikių ir ypatumų.
Valstybės narės, kurios naudojasi pirmos pastraipos nuostata, imasi reikiamų priemonių, kad licencijos, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai, būtų prieinamos ir matomos švietimo įstaigoms.
Valstybės narės, kurios naudojasi pirmos pastraipos nuostata, imasi reikiamų priemonių, kad licencijos, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai, būtų prieinamos ir matomos švietimo įstaigoms.
3.  Kūrinių ir kitų objektų naudojimas tik mokymo iliustracijoms per saugiuosius elektroninius tinklus, vykdomas laikantis pagal šį straipsnį priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikomas vykstančiu tik valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi švietimo įstaiga.
3.  Kūrinių ir kitų objektų naudojimas tik mokymo iliustracijoms per saugiąją elektroninę aplinką, vykdomas laikantis pagal šį straipsnį priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikomas vykstančiu tik valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi švietimo įstaiga.
4.  Valstybės narės gali numatyti teisingą kompensaciją už teisių turėtojų patirtą nuostolį dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pagal 1 dalį.
4.  Valstybės narės gali numatyti teisingą kompensaciją už teisių turėtojų patirtą nuostolį dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pagal 1 dalį.
4a.  Nedarant poveikio 2 daliai, nevykdytina nė viena sutartinė nuostata, kuri prieštarauja pagal 1 dalį nustatytai išimčiai ar apribojimui. Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojai turėtų teisę suteikti nemokamas licencijas, už kurias negaunamas autorinis atlyginimas, kuriomis leidžiama atlikti 1 dalyje apibrėžtus veiksmus, susijusius apskritai su kūriniais ar kitais objektais, kuriuos jie gali pasirinkti, arba konkrečiomis jų rūšimis.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Kultūros paveldo išsaugojimas
Kultūros paveldo išsaugojimas
Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms daryti bet kurių jų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų kopijas bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje vien tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms daryti bet kurių jų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų kopijas bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
1a.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kokiai medžiagai, gautai atgaminant medžiagą viešojoje srityje, nebūtų taikomos autorių ar gretutinės teisės, jei toks atgaminimas yra tiksli kopija, atlikta originalios medžiagos išsaugojimo tikslais.
1b.  Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Šioje antraštinėje dalyje nustatytoms išimtims ir apribojimui taikomos Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 4 dalies pirma, trečia ir penkta pastraipos.
1.  Naudojimasis turiniu, kuriam taikoma šioje direktyvoje nustatyta išimtis, nesuteikia naudotojams jokių teisių naudotis turiniu pagal kitą išimtį.
2.   Šioje antraštinėje dalyje nustatytoms išimtims ir apribojimui taikomos Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 4 dalies pirma, trečia, ketvirta ir penkta pastraipos.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Kultūros paveldo įstaigų vykdomas kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas
Kultūros paveldo įstaigų vykdomas kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas
1.  Valstybės narės nustato, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija savo narių vardu suteikia kultūros paveldo įstaigai nekomercinės paskirties neišimtinę licenciją dėl įstaigos rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo, platinimo, viešo skelbimo ar pateikimo naudotis, į tokios neišimtinės licencijos taikymo sritį galima įtraukti ir kolektyvinio administravimo organizacijos neatstovaujamus tos pačios kategorijos teisių turėtojus, kaip ir tie, kuriems taikoma licencija, arba preziumuoti, kad ji jiems taikoma, jei:
1.  Valstybės narės nustato, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija savo narių vardu suteikia kultūros paveldo įstaigai nekomercinės paskirties neišimtinę licenciją dėl įstaigos rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo, platinimo, viešo skelbimo ar pateikimo naudotis, į tokios neišimtinės licencijos taikymo sritį galima įtraukti ir kolektyvinio administravimo organizacijos neatstovaujamus tos pačios kategorijos teisių turėtojus, kaip ir tie, kuriems taikoma licencija, arba preziumuoti, kad ji jiems taikoma, jei:
a)  kolektyvinio administravimo organizacija pagal teisių turėtojų įgaliojimus plačiai atstovauja kategorijų, kurioms priklauso licencijos aprėpiami kūriniai ar kiti objektai ir teisės, teisių turėtojams;
a)  kolektyvinio administravimo organizacija pagal teisių turėtojų įgaliojimus plačiai atstovauja kategorijų, kurioms priklauso licencijos aprėpiami kūriniai ar kiti objektai ir teisės, teisių turėtojams;
b)  visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su licencijos nuostatomis;
b)  visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su licencijos nuostatomis;
c)  visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš licencijos taikymo srities.
c)  visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš licencijos taikymo srities.
1a.  Valstybės narės numato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms pateikti internete jų rinkiniuose esančių nebeparduodamų kūrinių ar kitų objektų kopijas ne pelno siekimo tikslais, jeigu:
a)  nurodomi autoriai ar kitas nustatytas teisių turėtojas, nebent paaiškėja, kad tai yra neįmanoma;
b)  visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš išimties taikymo srities.
1b.  Valstybės narės nustatyto, kad pagal 1a dalį nustatyta išimtis netaikoma sektoriuose arba konkrečių rūšių kūriniams, jeigu galima pasinaudoti atitinkamais licencijavimo sprendimais, kurie yra prieinami, įskaitant 1 dalyje nustatytus sprendimus (bet jais neapsiribojant). Valstybės narės, pasikonsultavusios su autoriais, kitais teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo institucijomis, nustato išplėstos apimties kolektyvinio licencijavimo sprendimų, susijusių su konkrečiais sektoriais arba konkrečių rūšių kūriniais, prieinamumą.
2.  Laikoma, kad kūriniu ar kitu objektu nebeprekiaujama, kai visas kūrinys ar kitas objektas, visi jo vertimai, versijos ir apraiškos, nėra visuomenei pasiekiami įprastais prekybos srautais ir negalima pagrįstai tikėtis, kad taip įvyks.
2.  Valstybės narės gali nustatyti galutinę datą, taikomą sprendžiant, ar kūrinys, kuriuo anksčiau buvo prekiaujama, laikomas kūriniu, kuriuo nebeprekiaujama.
Valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, užtikrina, kad reikalavimai, pagal kuriuos nustatoma, ar kūriniams ir kitiems objektams gali būti suteikta licencija pagal 1 dalį, nebūtų didesni, nei būtina ir pagrįsta, ir neatimtų galimybės nustatyti, ar nebeprekiaujama visu rinkiniu, kai pagrįsta preziumuoti, kad nebeprekiaujama visais rinkinio kūriniais ar kitais objektais.
Valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, užtikrina, kad reikalavimai, pagal kuriuos nustatoma, ar kūriniams ir kitiems objektams gali būti suteikta licencija pagal 1 dalį, arba jie gali būti naudojami pagal 1a dalį, nebūtų didesni, nei būtina ir pagrįsta, ir neatimtų galimybės nustatyti, ar nebeprekiaujama visu rinkiniu, kai pagrįsta preziumuoti, kad nebeprekiaujama visais rinkinio kūriniais ar kitais objektais.
3.  Valstybės narės nustato, kad būtų imtasi tinkamų viešinimo priemonių dėl:
3.  Valstybės narės nustato, kad būtų imtasi tinkamų viešinimo priemonių dėl:
a)  kūrinių ar kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama;
a)  kūrinių ar kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama;
b)  licencijos, ypač dėl jos taikymo neatstovaujamiems teisių turėtojams;
b)  bet kokios licencijos, ypač dėl jos taikymo neatstovaujamiems teisių turėtojams;
c)  1 dalies c punkte nurodytos teisių turėtojų galimybės prieštarauti;
c)  1 dalies c punkte ir 1a dalies b punkte nurodytos teisių turėtojų galimybės prieštarauti;
be kita ko, per pagrįstą laikotarpį iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis.
be kita ko, bent per šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis.
4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų licencijų būtų prašoma iš kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri yra reprezentatyvi valstybėje narėje, kurioje:
4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų licencijų būtų prašoma iš kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri yra reprezentatyvi valstybėje narėje, kurioje:
a)  kūriniai ar fonogramos buvo pirmiausia išleisti arba, jei išleisti nebuvo, kurioje jie pirmą kartą transliuoti, išskyrus kinematografinius ir audiovizualinius kūrinius;
a)  kūriniai ar fonogramos buvo pirmiausia išleisti arba, jei išleisti nebuvo, kurioje jie pirmą kartą transliuoti, išskyrus kinematografinius ir audiovizualinius kūrinius;
b)  yra kūrinių gamintojų būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta, jei tai kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai, arba
b)  yra kūrinių gamintojų būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta, jei tai kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai, arba
c)  yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, kai po pakankamų pastangų pagal a ir b punktus nebuvo galima nustatyti valstybės narės ar trečiosios šalies.
c)  yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, kai po pakankamų pastangų pagal a ir b punktus nebuvo galima nustatyti valstybės narės ar trečiosios šalies.
5.  1, 2 ir 3 dalys netaikomos trečiųjų šalių piliečių kūriniams ir kitiems objektams, išskyrus kai taikomi 4 dalies a ir b punktai.
5.  1, 2 ir 3 dalys netaikomos trečiųjų šalių piliečių kūriniams ir kitiems objektams, išskyrus kai taikomi 4 dalies a ir b punktai.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Tarpvalstybinio naudojimo būdai
Tarpvalstybinio naudojimo būdai
1.  Kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikoma pagal 7 straipsnį suteikta licencija, kultūros paveldo įstaiga, laikydamasi licencijos sąlygų, gali naudoti visose valstybėse narėse.
1.  Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama ir kuriems taikomos 7 straipsnio nuostatos, kultūros paveldo įstaiga, laikydamasi šio straipsnio nuostatų, gali naudoti visose valstybėse narėse.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad informacija, leidžianti nustatyti kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikoma pagal 7 straipsnį suteikta licencija, ir informacija apie 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą teisių turėtojų galimybę prieštarauti būtų viešai prieinamos viename internetiniame portale bent šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis kitose valstybėse narėse, nei ta, kurioje suteikta licencija, ir per visą licencijos galiojimo laiką.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad informacija, leidžianti nustatyti kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikomas 7 straipsnis, ir informacija apie 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 1a dalies b punkte nurodytą teisių turėtojų galimybę prieštarauti būtų nuolat, lengvai ir veiksmingai prieinamos viename viešame internetiniame portale bent šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis kitose valstybėse narėse, nei ta, kurioje suteikta licencija, arba 7 straipsnio 1a dalies taikymo atvejais, kai įsteigta kultūros paveldo įstaiga, ir per visą licencijos galiojimo laiką.
3.  2 dalyje nurodytą portalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 sukuria ir administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.
3.  2 dalyje nurodytą portalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 sukuria ir administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina reguliarų naudotojų ir teisių turėtojų reprezentatyvių organizacijų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių dialogą, kad kiekvienam sektoriui tinkamu būdu didėtų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų suteikimo mechanizmų reikšmė ir jie taptų patogesni naudoti, kad būtų užtikrintas šiame skyriuje nurodytų teisių turėtojų apsaugos priemonių efektyvumas, ypač kiek tai susiję su viešinimo priemonėmis, ir kad, kai tinka, būtų prisidėta prie 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikalavimų suformulavimo.
Valstybės narės užtikrina reguliarų naudotojų ir teisių turėtojų reprezentatyvių organizacijų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių dialogą, kad kiekvienam sektoriui tinkamu būdu didėtų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų suteikimo mechanizmų ir 7 straipsnio 1a dalyje nurodytų išimčių reikšmė ir jie taptų patogesni naudoti, kad būtų užtikrintas šiame skyriuje nurodytų teisių turėtojų apsaugos priemonių efektyvumas, ypač kiek tai susiję su viešinimo priemonėmis, ir kad, kai tinka, būtų prisidėta prie 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikalavimų suformulavimo.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Derybų mechanizmas
Derybų mechanizmas
Valstybės narės užtikrina, kad, kai šalims norint sudaryti susitarimą tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami užsakomųjų vaizdo programų platformose, kyla sunkumų gauti licencijas dėl teisių, jos galėtų sulaukti atitinkamos patirties turinčio nešališko subjekto paramos. Subjektas teikia paramą per derybas ir padeda pasiekti susitarimus.
Valstybės narės užtikrina, kad, kai šalims norint sudaryti susitarimą tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami užsakomųjų vaizdo programų platformose, kyla sunkumų gauti licencijas dėl audiovizualinių teisių, jos galėtų sulaukti atitinkamos patirties turinčio nešališko subjekto paramos. Šio straipsnio tikslais įsteigtas arba valstybių narių paskirtas nešališkas subjektas teikia paramą per derybas derybų šalims ir padeda joms pasiekti susitarimus.
Ne vėliau kaip [21 straipsnio 1 dalyje minima data] valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą subjektą.
Ne vėliau kaip [21 straipsnio 1 dalyje minima data] valstybės narės informuoja Komisiją apie subjektą, kurį sukūrė arba paskyrė pagal pirmąją dalį.
Siekiant paskatinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą užsakomųjų vaizdo programų platformose, valstybės narės remia autoriams, gamintojams, užsakomosioms vaizdo programų platformoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų dialogą.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
III antraštinės dalies 2 a skyriaus (naujo) 10 a straipsnis (naujas)
2a SKYRIUS
Galimybė susipažinti su Sąjungos leidiniais
10a straipsnis
Sąjungos teisėta saugykla
1.  Visi elektroniniai leidiniai, susiję su Sąjunga, pvz., Sąjungos teise, Sąjungos istorija ir integracija, Sąjungos politika ir demokratija, instituciniais ir Parlamento reikalais bei politika, kurie viešai teikiami Sąjungoje, priklausys Sąjungos teisėtai saugyklai.
2.  Europos Parlamento biblioteka turi teisę į nemokamą vienos kiekvieno 1 dalyje nurodyto leidinio kopijos pristatymą.
3.  1 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas leidinių leidėjams, spaustuvininkams ir importuotojams dėl kūrinių, kuriuos jie leidžia, spausdina ar importuoja Sąjungoje.
4.  Nuo pateikimo Europos Parlamento bibliotekai dienos 1 dalyje nurodyti leidiniai tampa Europos Parlamento bibliotekos nuolatinio rinkinio dalimi. Jie prieinami naudotojams Europos Parlamento bibliotekos patalpose išimtinai mokslinių tyrimų ar tyrimų, kuriuos atlieka akredituoti mokslininkai ir kuriuos kontroliuoja Europos Parlamento biblioteka, tikslu.
5.  Komisija priima teisės aktus, kuriais būtų nurodyti apribojimai, susiję su 1 dalyje nurodytų leidinių teikimu Europos Parlamento bibliotekai.
Pakeitimai 151, 152, 153, 154 ir 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Su skaitmeninio naudojimo būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga
Su skaitmeninio naudojimo būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga
1.  Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises dėl jų spaudos publikacijų skaitmeninio naudojimo.
1.  Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises, kad jie galėtų gauti sąžiningą ir proporcingą atlygį už tai, kad jų spaudos publikacijas skaitmeniniu būdu naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.
1a.   1 dalyje nurodytos teisės nėra kliūtis, dėl kurios atskiri naudotojai negalėtų naudotis spaudos publikacijomis teisėtais privačiais ir nekomerciniais tikslais.
2.  1 dalyje nurodytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. Tokiomis teisėmis negalima naudotis autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai ir visų pirma jos negali atimti iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti.
2.  1 dalyje nurodytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. Tokiomis teisėmis negalima naudotis autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai ir visų pirma jos negali atimti iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti.
2a.   1 dalyje nurodytos teisės netaikomos vieniems hipersaitams, prie kurių prirašomi atskiri žodžiai.
3.  1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai ir Direktyva 2012/28/ES.
3.  1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai ir Direktyva 2012/28/ES.
4.  1 dalyje nurodytos teisės išnyksta praėjus 20 metų po spaudos publikacijos paskelbimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po paskelbimo datos, sausio pirmos dienos.
4.  1 dalyje nurodytos teisės išnyksta praėjus 5 metų po spaudos publikacijos paskelbimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po paskelbimo datos, sausio pirmos dienos. 1 dalyje nurodytos teisės netaikomos atgaline data.
4a.   Valstybės narės užtikrina, kad autoriai gautų tinkamą dalį papildomų pajamų, kurias spaudos publikacijų leidėjai gauna už tai, kad spaudos publikaciją naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Teisingos kompensacijos reikalavimai
Teisingos kompensacijos reikalavimai
Valstybės narės gali nustatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui reikalauti dalies kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą.
Valstybės narės, kartu su dalijimosi kompensacija tarp autorių ir leidėjų, susijusia su išimtimis ir apribojimais, sistemomis gali nustatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui reikalauti dalies kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą, su sąlyga, kad lygiavertė dalijimosi kompensacija sistema veikė valstybėje narėje iki 2015 m. lapkričio 12 d.
Pirmos dalies nuostatos nedaro poveikio valstybių narių susitarimams dėl viešos panaudos teisių, teisių, negrindžiamų autorių teisių išimtimis ar apribojimais, administravimo, kaip antai išplėstinių kolektyvinių licencijų suteikimo sistemos, arba susijusių su teisėmis į atlygį pagal nacionalinę teisę.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV antraštinės dalies 1 a skyriaus (naujo) 12 a straipsnis (naujas)
1a SKYRIUS
Sporto renginių organizatorių apsauga
12a straipsnis
Sporto renginių organizatorių apsauga
Valstybės narės sporto renginių organizatoriams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi ir Direktyvos 2006/115/EB 7 straipsniu nustatytas teises.
Pakeitimai 156, 157, 158, 159, 160 ir 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnis
13 straipsnis
13 straipsnis
Informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, vykdomas saugomo turinio naudojimas
Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, vykdomas saugomo turinio naudojimas
1.  Informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, bendradarbiaudami su teisių turėtojais imasi priemonių užtikrinti, kad veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, arba neleisti naudojantis jų paslaugų teikimo priemone pasiekti turinio ar kito objekto, kurį bendradarbiaudami su paslaugų teikėjais nurodė teisių turėtojai. Tos priemonės, tokios kaip veiksmingo turinio atpažinimo technologijų naudojimas, turi būti tinkamos ir proporcingos. Paslaugų teikėjai suteikia teisių turėtojams pakankamai informacijos apie priemonių veikimą ir diegimą, o kai svarbu – tinkamai praneša apie kūrinių ir kitų objektų atpažinimą ir naudojimą.
1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 ir 2 dalims, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai atlieka viešo paskelbimo veiksmą. Todėl jie turi su teisių turėtojais sudaryti sąžiningus ir tinkamus susitarimus teikti licencijas.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti paslaugų teikėjai sukurtų skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai gali naudotis kilus ginčams dėl 1 dalyje nurodytų priemonių taikymo.
2.  Susitarimai teikti licencijas, kuriuos sudarė turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai su teisių turėtojais dėl 1 dalyje nurodytų viešo paskelbimo veiksmų, apima atsakomybę už kūrinius, kuriuos įkėlė šių turinio dalijimosi internete paslaugų naudotojai, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas susitarime teikti licencijas, su sąlyga, kad šie naudotojai neveikia komerciniais tikslais.
2a.   Valstybės narės numato, kad, jei teisių turėtojai nenori sudaryti susitarimų teikti licencijas, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai geranoriškai bendradarbiautų siekiant užtikrinti, kad jų paslaugos neapimtų saugomų darbų arba kitų objektų be leidimo. Bendradarbiaujant turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams neturi būti užkertamas kelias teisių nepažeidžiančių kūrinių ar kitų objektų, įskaitant tuos, kuriems taikoma autorių teisių išimtis arba apribojimas, prieinamumui.
2b.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai sukurtų veiksmingo ir greito skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai galėtų naudotis tais atvejais, kai dėl 2a dalyje nurodyto bendradarbiavimo nepagrįstai pašalinamas jų turinys. Visi taikant minėtus mechanizmus pateikiami skundai išnagrinėjami nepagrįstai nedelsiant ir jie peržiūrimi. Teisių turėtojai turi tinkamai pagrįsti savo sprendimus, kad būtų išvengta savavališko skundų atmetimo. Be to, vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Direktyva 2002/58/EB ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, dėl bendradarbiavimo neturi būti nurodoma pavienių naudotojų tapatybė ir tvarkomi jų asmens duomenys. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad naudotojai turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą ginčų sprendimo įstaigą ir teismą ar kitą atitinkamą teisminę instituciją, kad apgintų taikomą autorių teisių taisyklių išimtį arba apribojimą;
3.  Kai tinka, valstybės narės palengvina informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimą organizuodamos suinteresuotųjų šalių dialogus, kad būtų nustatyta geriausia praktika, tokia kaip tinkamos ir proporcingos turinio atpažinimo technologijos, atsižvelgdamos, be kita ko, į paslaugų pobūdį, technologijų pasiekiamumą ir efektyvumą, turint omenyje technologinę plėtrą.
3.  Nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] Komisija ir valstybės narės organizuoja suinteresuotųjų subjektų dialogus, kad būtų suderinta ir nustatyta geriausia praktika, ir paskelbia gaires siekdamos užtikrinti susitarimų teikti licencijas veikimą ir gaires dėl turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimo jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, kaip nustatyta šioje direktyvoje, klausimais. Nustatant geriausią praktiką ypač atsižvelgiama į pagrindines teises ir išimčių ir apribojimų taikymą, taip pat į siekį užtikrinti, kad MVĮ tenkanti našta liktų tinkama ir kad būtų vengiama automatinio turinio blokavimo.
Pakeitimai 78 ir 252
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a straipsnis (naujas)
13a straipsnis
Valstybės narės numato alternatyvaus ginčų sprendimo sistemą, kuri galėtų būti taikoma teisių perėmėjų ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ginčams dėl 13 straipsnio 1 dalies taikymo.
Valstybės narės įsteigia arba paskiria nešališką reikiamą kompetenciją turinčią įstaigą, kurios tikslas – padėti subjektams išspręsti ginčus taikant šią sistemą.
Valstybės narės praneša Komisijai apie šios įstaigos įsteigimą ne vėliau kaip (21 straipsnio 1 dalyje minima data).
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b straipsnis (naujas)
13b straipsnis
Saugomo turinio naudojimas informacinės visuomenės paslaugoms teikti pasitelkiant automatines vaizdo nuorodas
Valstybės narės užtikrina, jog informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie automatiškai atgamina arba nurodo didelius autorių teisėmis saugomų vizualinio meno kūrinių kiekius ir padaro juos viešai prieinamais indeksavimo ir nuorodų teikimo tikslais, su teisių turėtojais, kurie to reikalauja, sudarytų sąžiningas ir subalansuotas licencines sutartis, kad tiems teisių turėtojams būtų garantuojamas teisingas atlygis. Tokį atlygį gali administruoti atitinkamiems teisių turėtojams atstovaujančios kolektyvinio administravimo organizacijos.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 skyriaus -14 straipsnis (naujas)
-14 straipsnis
Sąžiningo ir proporcingo atlygio principas
1.  Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai gautų teisingą ir proporcingą atlygį už kiekvieną savo kūrinių ir objektų panaudojimo būdą, įskaitant jų panaudojimą internete. Tai gali būti pasiekta derinant susitarimus, įskaitant kolektyvines sutartis, ir teisės aktuose nustatyto atlygio mechanizmus.
2.  1 dalis netaikoma tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikia neišimtinę teisę visiems naudotojams naudotis jo kūriniu nemokamai.
3.  Skatindamos proporcingą atlygį už teises, kurias suteikė autoriai ir atlikėjai, valstybės narės atsižvelgia į kiekvieno sektoriaus ypatumus.
4.  Sutartyse nurodomas atlygis, taikomas kiekvienam naudojimo būdui.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnis
14 straipsnis
14 straipsnis
Skaidrumo prievolė
Skaidrumo prievolė
1.  Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai iš tų subjektų, kuriems suteikė licenciją arba perleido savo teises, reguliariai ir, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus, laiku gautų tinkamą ir pakankamą informaciją apie jų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą, visų pirma apie naudojimo būdus, gautas įplaukas ir priklausantį atlygį.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai iš tų subjektų, kuriems suteikė licenciją arba perleido savo teises, arba teisių perėmėjų reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, ir, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus bei į atitinkamą kiekvieno individualaus įnašo svarbą, laiku gautų tikslią, svarbią ir išsamią informaciją apie jų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą, visų pirma apie naudojimo būdus, gautas tiesiogines ir netiesiogines įplaukas ir priklausantį atlygį.
1a.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorių ir atlikėjų licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas vėliau suteikia licenciją dėl šių teisių kitai šaliai, pastaroji dalinasi 1 dalyje nurodyta informacija su pirmiau minėtu licencijos turėtoju arba teisių perėmėju.
Pagrindinis licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas perduoda visą pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją autoriui arba atlikėjui. Ši informacija nekeičiama, išskyrus atvejus, kai tai yra komercinė konfidenciali informacija, kaip apibrėžiama pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, kuriai, nepažeidžiant 15 ir 16a straipsnių nuostatų, gali būti taikomas konfidencialumo susitarimas, siekiant išlaikyti sąžiningą konkurenciją. Jeigu pagrindinis licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas laiku nepateikia informacijos, nurodytos šioje pastraipoje, autorius arba atlikėjas turi teisę tiesiogiai prašyti sublicencijos turėtojo pateikti minėtą informaciją.
2.  1 dalies prievolė turi būti proporcinga ir veiksminga ir užtikrinti tinkamo lygio skaidrumą kiekviename sektoriuje. Tačiau tais atvejais, kai dėl prievolės atsirandanti administracinė našta būtų neproporcinga pagal įplaukas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą, valstybės narės gali 1 dalies prievolę pritaikyti, su sąlyga, kad prievolė lieka veiksminga ir užtikrina tinkamo lygio skaidrumą.
2.  1 dalies prievolė turi būti proporcinga ir veiksminga ir užtikrinti aukšto lygio skaidrumą kiekviename sektoriuje. Tačiau tais atvejais, kai dėl prievolės atsirandanti administracinė našta būtų neproporcinga pagal įplaukas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą, valstybės narės gali 1 dalies prievolę pritaikyti, su sąlyga, kad prievolė lieka veiksminga ir užtikrina aukšto lygio skaidrumą.
3.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalies prievolė netaikoma, kai autoriaus ar atlikėjo įnašas nėra reikšmingas atsižvelgiant į visą kūrinį ar atlikimo įrašą.
4.  1 dalis netaikoma subjektams, kuriems galioja Direktyva 2014/26/ES nustatyti skaidrumo reikalavimai.
4.  1 dalis netaikoma subjektams, kuriems galioja Direktyva 2014/26/ES nustatyti skaidrumo reikalavimai, arba kolektyvinių sutarčių atvejais, kai pagal šiuos reikalavimus arba sutartis numatyti skaidrumo reikalavimai, palyginami su 2 dalyje nurodytais reikalavimais.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai turėtų teisę paprašyti tinkamo papildomo atlygio iš subjekto, su kuriuo jie sudarė sutartį dėl teisių naudojimo, kai iš pradžių sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su vėlesnėmis susijusiomis įplaukomis ir nauda, gauta naudojant kūrinius ar atlikimo įrašus.
Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nesama kolektyvinių sutarčių, pagal kurias numatytas panašus mechanizmas, autoriai ir atlikėjai arba bet kokia jų vardu veikianti jiems atstovaujanti organizacija turėtų teisę reikalauti tinkamo ir sąžiningo papildomo atlygio iš subjekto, su kuriuo jie sudarė sutartį dėl teisių naudojimo, kai iš pradžių sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su vėlesnėmis susijusiomis tiesioginėmis ar netiesioginėmis įplaukomis ir nauda, gauta naudojant kūrinius ar atlikimo įrašus.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės nustato, kad ginčai dėl skaidrumo prievolės pagal 14 straipsnį ir sutarčių pritaikymo mechanizmo pagal 15 straipsnį gali būti pateikti spręsti pagal savanorišką alternatyvią ginčų sprendimo procedūrą.
Valstybės narės nustato, kad ginčai dėl skaidrumo prievolės pagal 14 straipsnį ir sutarčių pritaikymo mechanizmo pagal 15 straipsnį gali būti pateikti spręsti pagal savanorišką alternatyvią ginčų sprendimo procedūrą. Valstybės narės užtikrina, kad autoriams ir atlikėjams atstovaujančios organizacijos galėtų inicijuoti tokias procedūras vieno ar daugiau autorių ir atlikėjų prašymu.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Teisė atšaukti
1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikė licenciją arba perleido savo teises į kūrinį ar kitą saugomą objektą išimties tvarka, autorius arba atlikėjas turi teisę tai atšaukti, jei kūrinys arba kitas saugomas objektas nenaudojamas arba jei nuolat nepakankamai atsiskaitoma, kaip numatyta pagal 14 straipsnį. Valstybės narės gali nustatyti specialias nuostatas, atsižvelgiant į įvairių sektorių bei darbų ypatumus ir numatytą naudojimo laikotarpį, o būtent nustatyti teisės atšaukti galiojimo trukmę.
2.  1 dalyje nustatyta teise atšaukti galima naudotis tik praėjus pagrįstam laikotarpiui po licencijos arba perleidimo sutarties sudarymo ir tik pagal rašytinį pranešimą, kuriame nustatytas tinkamas terminas, po kurio turi būti naudojamasi licencija ar teisių perleidimu suteiktomis teisėmis. Praėjus šiam terminui, autorius arba atlikėjas, užuot atšaukęs teises, gali pasirinkti nutraukti išimties, numatytos pagal sutartį, taikymą. Tais atvejais, kai kūrinyje ar kitame objekte esama daugelio autorių arba kūrėjų įnašo, šių autorių arba atlikėjų naudojimasis individualia teise atšaukti reguliuojamas nacionaliniais įstatymais, kuriais nustatomos teisės atšaukti, taikomos kolektyviniams kūriniams, atsižvelgiant į atitinkamą individualių įnašų svarbą.
3.  1 ir 2 dalys netaikomos, jei teisėmis nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, dėl kurių galima pagrįstai tikėtis, kad autorius arba atlikėjas jas ištaisys.
4.  Sutartyje įrašyti arba kitokie susitarimai, kuriais nukrypstama nuo teisės atšaukti nuostatos, teisėti tik tuo atveju, jeigu susitarta sudarant sutartį, kuri grindžiama kolektyvine sutartimi.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a straipsnis (naujas)
17a straipsnis
Valstybės narės gali priimti arba išlaikyti galiojančias su Sąjungos teisėje nustatytomis išimtimis ir apribojimais suderinamas platesnes nuostatas, taikytinas naudojimo būdams, kuriems taikomos šioje direktyvoje numatytos išimtys ar apribojimai.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalis
2.   11 straipsnio nuostatos taip pat taikomos spaudos publikacijoms, paskelbtoms po [21 straipsnio 1 dalyje minimos datos].
Išbraukta.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0245/2018).

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 17 d.Teisinis pranešimas