Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2271(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0251/2018

Pateikti tekstai :

A8-0251/2018

Debatai :

PV 11/09/2018 - 16
CRE 11/09/2018 - 16

Balsavimas :

PV 12/09/2018 - 6.9
CRE 12/09/2018 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0342

Priimti tekstai
PDF 199kWORD 62k
Trečiadienis, 2018 m. rugsėjo 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES ir JAV santykių padėtis
P8_TA(2018)0342A8-0251/2018

2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV santykių padėties (2017/2271(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, kurį 2016 m. birželio 28 d. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja / Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) ir į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą komunikatą dėl strateginio požiūrio į atsparumą ES išorės veiksmų srityje (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Vašingtone ir 2014 m. kovo 26 d. Briuselyje vykusių ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į bendrus pareiškimus, padarytus per 2016 m. lapkričio 28–29 d. Vašingtone vykusio 79-ojo transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo (TTALD) tarpparlamentinį susitikimą, 2017 m. birželio 2–3 d. Valetoje vykusį 80-ąjį TTALD, 2017 m. gruodžio 5 d. Vašingtone vykusį 81-ąjį TTALD ir 2018 m. birželio 30 d. Sofijoje (Bulgarija) vykusį 82-ąjį TTALD,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą dėl bendro pasiūlymų rinkinio, kurį 2016 m. gruodžio 5–6 d. patvirtino ES ir NATO tarybos, ir į 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. jo įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ES ir NATO bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. JAV nacionalinę saugumo strategiją ir į 2018 m. sausio 19 d. JAV nacionalinę gynybos strategiją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initiative),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Užsienio reikalų tarybos patvirtintą ES klimato diplomatijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) bei 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96, saugantį nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų ekstrateritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant COP 21 Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ypač į jos 13 dalį(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, visų pirma į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį(3), savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose(4), savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl 2011 m. lapkričio 28 d. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo(5) ir į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) padėties(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0251/2018),

A.  kadangi ES ir JAV partnerystė grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais, bendromis vertybėmis, pavyzdžiui, laisvės, demokratijos, taikos ir stabilumo rėmimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais, ir bendrais tikslais, pavyzdžiui, gerove, saugumu, atvira ir integruota ekonomika, socialine pažanga ir įtrauktimi, tvaria plėtra ir taikiu konfliktų sprendimu, ir kadangi ir JAV, ir ES šalys yra demokratinės valstybės, kuriose užtikrinamas teisinės valstybės principas su veikiančia kontrolės ir atsvarų sistema; kadangi įgyvendinant šią partnerystę trumpuoju laikotarpiu kyla nemažai problemų ir sutrikimų, tačiau ilgalaikiai pagrindiniai principai lieka tvirti, o ES ir JAV, kaip vienminčių partnerių, bendradarbiavimas tebėra labai svarbus;

B.  kadangi ES ir JAV, remdamosi savo tvirtu bendrų vertybių ir principų pagrindu, turėtų išnagrinėti alternatyvius būdus stiprinti transatlantinę partnerystę ir veiksmingai reaguoti į svarbius iššūkius, su kuriais susiduriame, naudodamos visus turimus komunikacijos kanalus; kadangi JAV Kongresas ir Europos Parlamentas kaip teisės aktų leidėjai atlieka svarbų ir įtakingą vaidmenį mūsų demokratinėse valstybėse ir turėtų visapusiškai išnaudoti tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, siekiant išlaikyti demokratinę, liberalią ir daugiašalę tvarką bei skatinti stabilumą ir tęstinumą mūsų žemyne ir pasaulyje;

C.  kadangi globaliame, sudėtingame ir vis labiau daugiapoliame pasaulyje ES ir JAV privalo atlikti vadovaujamą pagrindinį konstruktyvų vaidmenį stiprindamos ir remdamos tarptautinę teisę, skatindamos ir saugodamos pagrindines teises ir principus ir kartu įveikdamos regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas;

D.  kadangi ES ir JAV susiduria su geopolitiniais pokyčiais ir panašiomis kompleksinėmis grėsmėmis – tiek įprastomis, tiek hibridinėmis – kurias kelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai iš Pietų ir Rytų; kadangi kibernetiniai išpuoliai tampa vis dažnesni ir sudėtingesni ir bendradarbiaudamos NATO ES ir JAV gali papildyti abiejų šalių pastangas ir apsaugoti ypatingos svarbos vyriausybės gynybos ir kitos informacijos infrastruktūrą; kadangi šioms grėsmėms įveikti reikia tarptautinio bendradarbiavimo;

E.  kadangi ES pripažįsta JAV nuolatinę karinę paramą, teikiamą siekiant užtikrinti ES saugumą ir gynybą, ir kadangi ES turi būti dėkinga visiems amerikiečiams, kurie paaukojo savo gyvybes tam, kad būtų užtikrintas Europos saugumas per konfliktus Kosove ir Bosnijoje; kadangi ES šiuo metu siekia užtikrinti savo pačios saugumą, kurdama didesnę strateginę autonomiją;

F.  kadangi JAV nusprendė 600 mln. USD sumažinti savo taikos palaikymo biudžetą Jungtinėse Tautose;

G.  kadangi sunkiau prognozuojama JAV užsienio politika lemia didėjantį netikrumą tarptautinių ryšių srityje ir galėtų suteikti galimybių atsirasti kitiems veikėjams pasaulio arenoje, tokiems kaip Kinija, kurios politinė ir ekonominė įtaka pasaulyje didėja; kadangi daug pagrindinių šalių Azijoje, kurios anksčiau buvo artimesnės JAV, dabar linksta prie Kinijos;

H.  kadangi ES išlieka visiškai atsidavusi daugiašališkumui ir bendrų vertybių, be kita ko, demokratijos ir žmogaus teisių, propagavimui; kadangi taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka yra naudinga tiek JAV, tiek ES; kadangi šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad ES ir JAV, kadangi šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad ES ir JAV, remdamos taisyklėmis grindžiamą tvarką, kurią užtikrina tvirtos, patikimos ir veiksmingos viršvalstybinės organizacijos ir tarptautinės institucijos, veiktų kartu ir vadovaudamosi sąveikos principais;

I.  kadangi JAV ir Europos partnerystė daugiau nei septynis dešimtmečius yra labai svarbi pasaulio ekonominei, politinei ir saugumo tvarkai; kadangi nuo tada, kai buvo išrinktas prezidentas D. Trumpas, transatlantinių santykių srityje susiduriama su daugybe iššūkių ir patiriamas vis didesnis spaudimas sprendžiant daugybę klausimų;

J.  kadangi pagal Visuotinę ES strategiją klimato politika įtraukta į užsienio ir saugumo politiką ir sustiprintas energetikos ir klimato, saugumo ir vystymosi tikslų bei migracijos, taip pat sąžiningos laisvosios prekybos tarpusavio ryšys;

K.  kadangi ES išlieka visapusiškai įsipareigojusi remti taisyklėmis grindžiamą atvirą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą; kadangi PPO, kaip vienintelė institucija, galinti užtikrinti tikrai vienodas prekybos sąlygas, yra pasaulio prekybos sistemos šerdis;

L.  kadangi ir JAV, ir ES turėtų remti Vakarų Balkanų šalių siekius prisijungti prie transatlantinės bendrijos; kadangi šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad, ES sustiprinus bendradarbiavimą, JAV ir toliau būtų įsipareigojusios;

M.  kadangi Sąjungai tenka vis didesnė atsakomybė užsitikrinti saugumą per pastaruosius kelerius metus gerokai pablogėjusioje strateginėje aplinkoje;

N.  kadangi Europos saugumas grindžiamas bendro strateginio savarankiškumo troškimu, kaip 2016 m. birželio mėn. paskelbtoje Visuotinėje ES strategijoje pripažino 28 valstybių ir vyriausybių vadovai;

Visa apimanti bendromis vertybėmis grindžiama sistema

1.  primena ir atkakliai tvirtina, kad ilgalaikė ES ir JAV partnerystė ir aljansas yra ir turėtų toliau būti grindžiama dalijimusi bendromis vertybėmis, be kita ko, laisve, teisinės valstybės principu, taika, demokratija, lygybe, taisyklėmis grindžiamu daugiašališkumu, rinkos ekonomika, socialiniu teisingumu, darniu vystymusi ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, taip pat kolektyviniu saugumu, pirmenybę teikiant taikiam konfliktų sprendimui, ir bendru tų vertybių skatinimu; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti šiuos tikslus svarbu stiprinti ES ir JAV santykius, kurie yra viena iš pagrindinių bendradarbiavimo globalizuotame pasaulyje ašių;

2.  teigiamai vertina Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio ir JAV Prezidento D. Trumpo susitikimą, kuris 2018 m. liepos 25 d. įvyko Vašingtone, kaip dvišalių santykių gerėjimo ženklą; atkreipia dėmesį į jų pareiškimą ir pasiryžimą siekti transatlantinės įtampos prekybos srityje deeskalavimo; atsižvelgdamas į tai primena, kad tarifai, įvedami siekiant nubausti, daro destruktyvų poveikį; tuo pat metu pakartoja, kad palaiko platų ir visapusišką požiūrį į prekybos susitarimus ir daugiašališkumą;

3.  pabrėžia, kad ES ir JAV santykiai yra pasaulinio stabilumo užtikrinimo pagrindas, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo mūsų pastangų užtikrinti taiką, gerovę ir stabilumą mūsų visuomenėse kertinis akmuo ir yra taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamo daugiašalio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos sistemos užtikrinimo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ES ir JAV santykiai yra strateginiai ir nuoširdūs ir kad tvirtas transatlantinis ryšys yra naudingas abiem pusėms ir pasauliui; mano, kad dabartinė vienašalė „svarbiausia – Amerika“ politikos kryptis kenkia tiek ES, tiek JAV interesams, jų tarpusavio pasitikėjimui ir taip pat gali turėti platesnį poveikį pasaulio stabilumui ir gerovei; primena ES interesą plėtoti ilgalaikius abipusiai naudingus partnerystės susitarimus, grindžiamus bendromis vertybėmis ir principais, kurie yra prioritetiniai, palyginti su trumpalaike sandorių nauda;

4.  pabrėžia, kad partnerystė gerokai viršija stricto sensu užsienio politikos ir prekybos klausimus ir apima kitas sritis, kaip antai (kibernetinis) saugumas, ekonomika, skaitmeniniai ir finansų klausimai, klimato kaita, energetika, kultūra, taip pat mokslas ir technologijos; pabrėžia, kad šie klausimai glaudžiai susiję ir turėtų būti svarstomi taikant tą pačią visa apimančią sistemą;

5.  yra susirūpinęs dėl po prezidento D. Trumpo rinkimų atsiradusių skirtingų požiūrių į tai, kaip įveikti pasaulinio masto problemas ir regioninius konfliktus; pabrėžia, kad Europos Sąjungai yra svarbūs transatlantiniai santykiai ir tvarus dialogas, kuriame didelis dėmesys skiriamas ES ir JAV suartinantiems klausimams; siekia aiškumo, ar dešimtmečiais apibrėžti mūsų transatlantiniai santykiai šiandien tebėra lygiai taip pat aktualūs mūsų Amerikos partneriams; pabrėžia, kad vertybėmis grindžiama mūsų partnerystės sistema yra labai svarbi siekiant išlaikyti ir toliau stiprinti pasaulio ekonomikos ir saugumo struktūrą; pabrėžia, kad JAV ir ES vienijantys klausimai galiausiai turėtų būti svarbesni už tai, kas jas skiria;

6.  pažymi, kad tarptautinėje sistemoje, kuriai nuolat būdingas didelis nestabilumas ir neapibrėžtumas, Europai tenka atsakomybė užsitikrinti savo strateginį savarankiškumą, kad galėtų išspręsti vis daugiau bendrų uždavinių; todėl atkakliai tvirtina, kad Europos šalys, siekdamos apginti savo interesus, turi išsaugoti savo gebėjimą spręsti ir imtis veiksmų savarankiškai; primena, kad strateginis savarankiškumas yra ne tik teisėtas Europos troškimas, bet ir prioritetinis tikslas, kuris turi būti susietas su pramonės ir veiklos sritimis bei pajėgumais;

Partnerystės stiprinimas

7.  primena apie šios partnerystės teikiamas dideles galimybes ir strateginę naudą tiek JAV, tiek ES, siekiant abipusės gerovės ir saugumo ir stiprinant taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą tvarką, kuria remiamos tarptautinės institucijos ir kuri suteikia joms priemonių gerinti pasaulio valdymą; ragina puoselėti mūsų dialogą visais šios partnerystės aspektais ir visais bendradarbiavimo lygmenimis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, ir į jį įsitraukti; pabrėžia, kad mūsų spendimai ir veiksmai daro poveikį pasaulio ekonomikos ir saugumo struktūrai ir abiejų partnerių interesams, todėl jais turėtų būti rodomas pavyzdys;

8.  pabrėžia JAV, kaip pasaulinės veikėjos, pareigas ir ragina JAV administraciją laikytis pagrindinių bendrų vertybių, kuriomis grindžiami transatlantiniai santykiai, ir užtikrinti, kad visomis aplinkybėmis būtų gerbiama tarptautinė teisė, demokratija, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, laikantis JT chartijos ir kitų tarptautinių dokumentų, kurias JAV yra pasirašiusios ar ratifikavusios;

9.  pabrėžia, kad ES ir JAV yra svarbiausios viena kitos partnerės daugiapoliame pasaulyje ir kad vienašaliais veiksmais tik silpninama transatlantinė partnerystė, kuri turi būti dialogu grindžiama lygiavertė partnerystė ir kuria siekiama atkurti abipusį pasitikėjimą;

10.  apgailestauja dėl ilgo vėlavimo paskirti naują JAV ambasadorių Europos Sąjungoje, bet teigiamai vertina tai, kad naujasis ambasadorius buvo paskirtas ir, savo ruožtu, 2018 m. birželio 29 d. patvirtintas JAV Senate;

11.  griežtai kritikuoja naujojo JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello pareiškimus, kuriais jis reiškia savo siekį suteikti galių nacionalistiniams populistams visoje Europoje, ir primena, kad diplomatų vaidmuo – ne remti atskiras politines jėgas, o skatinti tarpusavio supratimą ir partnerystę; be to, laikosi nuomonės, kad D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimai, kuriuose reiškiama panieka ES bei remiamos ksenofobiškos ir populistinės jėgos, siekiančios sunaikinti Europos projektą, yra priešiški ir nesuderinami su transatlantinės partnerystės dvasia;

12.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares gerinti ES politikos JAV atžvilgiu koordinavimą, nuoseklumą ir veiksmingumą, siekiant parodyti, kad ES yra vieninga ir veiksminga tarptautinė veikėja, turinti nuoseklią poziciją;

13.  primena, kad dėl gynybos ir saugumo interesų konvergencijos ir tvirtų dvišalių santykių JAV yra viena svarbiausių partnerių; ragina kuo greičiau surengti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, siekiant įveikti dabartinius iššūkius ir toliau spręsti abiem partnerėms ir pasauliniu bei regioniniu mastu rūpestį keliančius klausimus;

14.  mano, kad yra svarbu, jog JAV karinės pajėgos yra dislokuotos Europos šalyse, kuriose tai būtina, ir toliau laikantis sutartinių įsipareigojimų;

15.  atkakliai tvirtina, kad struktūrinis ir strateginis transatlantinio lygmens dialogas dėl užsienio politikos, kuriame taip pat dalyvautų EP ir JAV Kongresas, yra labai svarbus transatlantinės struktūros, įskaitant bendradarbiavimą saugumo srityje, stiprinimui, ir ragina išplėsti ES ir JAV dialogo užsienio politikos taikymo sritį;

16.  primena savo pasiūlymą sukurti Transatlantinę politikos tarybą, kaip nuolatinių konsultacijų užsienio ir saugumo politikos klausimais ir šios politikos koordinavimo organą, kuriai vadovautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis ir JAV valstybės sekretorius, ir su kuria reguliariai palaikytų ryšius politiniai direktoriai, siekiant ją sustiprinti;

17.  palankiai vertina nuolatinę ir nepertraukiamą TTALD veiklą puoselėjant ES ir JAV santykius, vykdant parlamentinį dialogą ir koordinuojant bendrojo pobūdžio klausimus; dar kartą pabrėžia žmonių tarpusavio bendravimo ir dialogo svarbą stiprinant transatlantinius santykius; todėl ragina JAV Senatą ir Atstovų Rūmus ir Europos Parlamentą aktyviau bendradarbiauti; palankiai vertina tai, kad 115-tos kadencijos Kongrese atnaujinta dvipartinė Kongreso darbo grupė ES klausimais, ir prašo Europos Parlamento ryšių biuro bei ES delegacijos Vašingtone palaikyti su ja glaudesnius ryšius;

18.  primena, kad ES ir JAV visuomenės yra stiprios, grindžiamos liberalia demokratija ir teisinės valstybės principu bei paremtos veikėjų įvairove, įskaitant, be kita ko, mūsų vyriausybes, parlamentus, decentralizuotus organus ir subjektus, įvairias politines institucijas, įmones ir profesines sąjungas, pilietinės visuomenės organizacijas, laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, religines grupes ir akademines bei mokslo tyrėjų bendruomenes; pabrėžia, kad, siekdami puoselėti transatlantinės partnerystės teikiamus pranašumus ir pabrėžti jos svarbą, darydami tai įvairiais lygmenimis, o ne vien sutelkiant dėmesį į Rytų ir Vakarų pakrantes, turėtume skatinti abiejų Atlanto vandenyno pusių ryšius; ragina numatyti sustiprintas ir specialias programas bei šiuo tikslu skirti reikiamą finansavimą;

19.  teigiamai vertina Europos institucijų ir JAV federalinių valstijų bei didmiesčių regionų santykių vaidmenį stiprinant bendrus transatlantinius santykius, ypač porinės partnerystės ryšius; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į bendradarbiavimą, vykdomą pagal susitarimo memorandumą „Under2 MOU“; ragina JAV federalines valstijas stiprinti savo ryšius su ES institucijomis;

20.  pabrėžia, kad kultūriniai mainai įgyvendinant švietimo programas yra itin svarbūs puoselėjant bendras vertybes ir stiprinant transatlantinių partnerių ryšius; taigi ragina stiprinti studentų judumo tarp JAV ir ES programas įgyvendinant programą „Erasmus +“, padidinti šių programų skaičių ir sudaryti palankesnes sąlygas jose dalyvauti;

21.  yra ypač susižavėjęs JAV mokinių susitelkimu, kaip atsako į daugybę dėl ginklų naudojimo mokyklose įvykusių tragedijų, reikalaujant griežtinti ginklų įstatymus ir priešinantis „National Rifle Association“ įtakai teisės aktų leidėjams;

Kartu įveikti pasaulinio masto problemas

22.  atkakliai tvirtina, kad ES ir JAV turėtų ir toliau atlikti pagrindinį konstruktyvų vaidmenį kartu įveikiant regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas pagal tarptautinė teisės principus; pabrėžia, kad JAV ir kitų didžiųjų pasaulio valstybių laikysena skatina vis daugiau abejonių dėl daugiašališkumo, kurį Europa labai brangina; primena, koks svarbus daugiašališkumas saugant taiką ir stabilumą, skatinant su teisinės valstybės principu susijusias vertybes ir sprendžiant pasaulinio masto problemas, ir primygtinai reikalauja, kad tai būtų aptarta atitinkamuose tarptautiniuose forumuose; todėl yra susirūpinęs, kad naujausi vienašališki JAV sprendimai, būtent pasitraukimas iš svarbių tarptautinių susitarimų, kai kurių įsipareigojimų atšaukimas, tarptautinių taisyklių pažeidimas, pasitraukimas iš tarptautinių forumų ir įtampos diplomatijos bei prekybos srityse kurstymas gali nukrypti nuo šių bendrų vertybių ir sukelti įtampą santykiuose bei jiems pakenkti; ragina ES vieningai, tvirtai ir proporcingai reaguoti į tokius sprendimus; taigi ragina ES valstybes nares vengti bet kokių veiksmų ar žingsnių, kuriais siekiama įgyti dvišalių pranašumų pakenkiant nuosekliam bendram Europos požiūriui;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad kitos didžiosios pasaulio valstybės, kaip antai Rusija ir Kinija, turi tvirtas politines ir ekonomines strategijas, daugeliu kurių gali būti prieštaraujama ir keliamas pavojus mūsų bendroms vertybėms, tarptautiniams įsipareigojimams ir pačiai transatlantinei partnerystei; primena, kad dėl tokių pokyčių ES ir JAV bendradarbiavimas tampa dar labiau būtinas, kad galėtume išlaikyti atviras visuomenes, puoselėti ir apsaugoti mūsų bendras teises, principus ir vertybes, įskaitant tarptautinės teisės laikymąsi; todėl ragina ES ir JAV labiau koordinuoti veiksmus derinant ir nustatant bendrą sankcijų politiką, siekiant padidinti jos veiksmingumą;

24.  laikosi nuomonės, kad reikia bendro transatlantinio atsako į Rusijos mėginimus daryti spaudimą ir įtaką Vakarų šalių visuomenių demokratiniams sprendimams, jas destabilizuoti ir pasinaudoti jų silpnybėmis; todėl mano, kad ES ir JAV turėtų teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu, atitinkamais atvejais įtraukiant NATO; šiuo požiūriu su susirūpinimu atkreipia dėmesį į JAV ir Rusijos prezidentų pareiškimus, paskelbtus per jų susitikimą, kuris 2018 m. liepos 16 d. įvyko Helsinkyje; primena apie akivaizdų pavojų mūsų demokratijai, kurį kelia melagingos naujienos, dezinformacija ir visų pirma piktybiškas Rusijos šaltinių kišimasis; ragina vykdyti politinį ir visuomeninį dialogą, kuris užtikrintų anonimiškumo ir atsakomybės pusiausvyrą socialinės žiniasklaidos priemonėse;

25.  pabrėžia, kad saugumas yra įvairiapusis, įvairūs jo aspektai persipynę, o jo apibrėžtis apima ne tik karinį, bet taip pat aplinkos apsaugos, energetikos, prekybos, kibernetikos ir ryšių, sveikatos, plėtros, atskaitomybės, humanitarinį ir kt. aspektus; primygtinai reikalauja, kad saugumo klausimai būtų sprendžiami taikant platų požiūrį; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl pasiūlymų smarkiai mažinti biudžetą, pavyzdžiui, sumažinti biudžeto lėšas valstybės kūrimui Afganistane, paramai vystymuisi Afrikoje, humanitarinei pagalbai, taip pat sumažinti JAV įnašus į JT programas, operacijas ir agentūrų biudžetus;

26.  pabrėžia, kad suderintas ir abiem pusėms naudingas transatlantinis prekybos susitarimas turėtų poveikį, kuris gerokai viršytų prekybos ir ekonominį aspektus;

27.  teigia, kad NATO tebėra pagrindinis kolektyvinės Europos gynybos garantas; teigiamai vertina tai, kad JAV dar kartą patvirtino esanti įsipareigojusi NATO ir įsipareigojusi siekti Europos saugumo, ir pabrėžia, kad stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą taip pat stiprinama transatlantinė partnerystė;

28.  pabrėžia, koks svarbus bendradarbiavimo, koordinavimo ir sąveikos poveikis saugumui ir gynybai; pabrėžia, kaip svarbu tinkamiau leisti lėšas gynybai, ir, atsižvelgdamas į tai, atkakliai tvirtina, kad naštos pasidalijimas turėtų būti nukreiptas ne tik į įnašus (tikslas gynybai skirti 2 proc. BVP), bet ir į rezultatus (įvertinti naudotinų, pasirengusių ir tvarių pajėgų pajėgumus); primena, kad iš šio kiekybiškai išreikšto tikslinio įnašo vis dėlto matyti, kad europiečiai prisiima vis didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą, kuris yra būtinas blogėjant jų strateginei aplinkai; teigiamai vertina tai, kad gynyba tampa didesnio prioriteto sritimi ES ir jos valstybėms narėms, o taip užtikrinamas didesnis karinis efektyvumas tiek ES, tiek NATO labui, ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad ES teritorijoje yra dislokuotos JAV karinės pajėgos; tvirtina, kad NATO tebėra labai svarbi kolektyvinei Europos ir jos sąjungininkų gynybai užtikrinti (Vašingtono sutarties 5 straipsnis); pabrėžia, kad NATO pajėgumas vykdyti savo užduotis ir toliau labai priklauso nuo transatlantinių santykių tvirtumo;

29.  ragina ES stiprinti Europos gynybos sąjungą, siekiant stiprinti pajėgumus, kuriais užtikrinamas ES strateginis svarumas gynybos ir saugumo srityje, pvz., užtikrinant didesnę valstybių narių išlaidų gynybai, mokslinių tyrimų, viešųjų pirkimų, techninės priežiūros ir mokymo sąveiką ir veiksmingumą; tvirtina, kad didesnis ES lygmens bendradarbiavimas gynybos srityje stiprina Europos indėlį į regioninę bei tarptautinę taiką, saugumą ir stabilumą, tuo taip pat skatindamas įgyvendinti NATO aljanso tikslus ir stiprindamas mūsų transatlantinį ryšį; todėl pritaria naujausioms pastangoms didinti Europos gynybos struktūrą, įskaitant Europos gynybos fondą ir neseniai įsteigtą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO);

30.  palankiai vertina PESCO inicijavimą ir remia pirmuosius jo projektus, pvz., karinio judumo srityje; pabrėžia, kad PESCO yra naudingas tiek ES, tiek NATO, ir turėtų būti tolesnio abiejų organizacijų bendradarbiavimo veiksnys stiprinant pajėgumus ir konsoliduojant ES dalį NATO, atsižvelgiant į kiekvienos šalies konstituciją;

31.  pakartoja, kad ES ir JAV reikia stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityje, visų pirma pasitelkiant specializuotas agentūras ir darbo grupes, tokias kaip ENISA, Europolas, Interpolas, būsimų PESCO ir Europos gynybos fondo struktūrų, ypač kovojant su kibernetiniais išpuoliais, ir bendrai plėtoti pastangas kuriant išsamią ir skaidrią tarptautinę sistemą, kuria nustatomi būtinieji kibernetinio saugumo politikos standartai, kartu užtikrinant pagrindines laisves; mano, jog labai svarbu, kad ES ir NATO aktyviau keistųsi žvalgybos informacija, kad būtų galima oficialiai nustatyti kibernetinių išpuolių vykdytoją, taigi ir sudaryti galimybę nustatyti ribojamąsias sankcijas už kibernetinius išpuolius atsakingiems subjektams; pabrėžia JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos svarbą ir teigiamą indėlį į ES valstybių narių saugumą;

32.  pabrėžia, kad didėjantis dirbtinio intelekto ir kompiuterių mokymosi aktualumas reikalauja intensyvesnio ES ir JAV bendradarbiavimo ir kad reikėtų imtis priemonių, siekiant paskatinti JAV ir Europos technologijų įmonių bendradarbiavimą, kad būtų kuo geriau naudojamos vystymosi ir taikymo partnerystės;

33.  ragina JAV Kongresą įtraukti Europos Parlamentą į savo keitimosi informacija apie kibernetines grėsmes programą, vykdomą su Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės parlamentais;

34.  pabrėžia, kad reikia bendro požiūrio į skaitmeninių platformų reguliavimą ir jų atskaitomybės didinimą, siekiant aptarti tinklo cenzūros, autorių teisių ir teisių turėtojų teisių, asmens duomenų ir tinklo neutralumo sąvokos klausimus; pakartoja, kad reikia kartu dirbti skatinant atvirą, sąveikų ir saugų internetą, valdomą pagal daugiasubjektį modelį, kuris skatina žmogaus teises, demokratiją, teisinę valstybę ir saviraiškos laisvę ir sudaro sąlygas ekonominiam klestėjimui ir inovacijoms, kartu gerbiant privatumą ir saugant nuo apgaulės, sukčiavimo ir vagysčių; ragina bendromis pastangomis parengti normas ir taisykles bei raginti taikyti tarptautinę teisę kibernetinėje erdvėje;

35.  pakartoja, kad tinklo neutralumas yra įtvirtintas ES teisėje; apgailestauja dėl Federalinės komunikacijų komisijos sprendimo panaikinti tinklo neutralumo taisykles; teigiamai vertina neseniai JAV Senate įvykusį balsavimą dėl sprendimo panaikinti šį sprendimą; ragina JAV Kongresą vadovautis Senato sprendimu, siekiant išlaikyti atvirą, saugų ir patikimą internetą, kad nebūtų sudarytos sąlygos diskriminuojamai tvarkyti interneto turinį;

36.  pabrėžia, kad reikalingos tinkamos derybos standartizacijos klausimu, visų pirma atsižvelgiant į vis spartesnę technologijų raidą, ypač informacinių technologijų srityje;

37.  pabrėžia, kad didelę dalį stiprinamų ES ir JAV kovos su terorizmu pastangų sudaro ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, įskaitant bendrų standartų gerinimą ir suderinamumo bei sąveikos skatinimą, ir visapusiškas požiūris į kovą su terorizmu, be kita ko, jį koordinuojant regioniniuose, daugiašaliuose ir pasauliniuose forumuose ir bendradarbiaujant su teroristine veikla susijusių duomenų mainų srityje; pakartoja, kad reikia remti tokius mechanizmus kaip ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir kitas bendras pastangas, kuriomis galima labai pagerinti kovą su terorizmu ir ekstremizmu ir pasiekti pažangos šioje srityje; primena abiem šalims, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma laikantis tarptautinės teisės ir demokratinių vertybių, visapusiškai gerbiant pilietines laisves ir pagrindines žmogaus teises;

38.  yra susirūpinęs dėl to, kad Gina Haspel neseniai paskirta Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) direktore, turint mintyje prastus jos rezultatus žmogaus teisių srityje, įskaitant jos bendrininkavimą vykdant CŽV ypatingųjų perdavimų ir slaptų sulaikymų programą;

39.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad JAV administracija pranešė panaikinanti dronų programai taikomus ribotus apribojimus, dėl to didėja civilių aukų ir neteisėtų nužudymų rizika bei trūksta skaidrumo, susijusios su JAV dronų programa ir kai kurių ES valstybių narių teikiama pagalba; ragina JAV ir ES valstybes nares užtikrinti, kad ginkluotųjų dronų naudojimas atitiktų įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, ir kad būtų nustatyti griežti privalomi standartai, kuriais reglamentuojamas visų rūšių pagalbos, susijusios su mirtinomis dronų operacijomis, teikimas;

40.  pabrėžia, jog ES ir JAV turi kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais ir užtikrinti skaidrumą;

41.  ragina toliau glaudžiai bendradarbiauti kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, visų pirma pagal ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimą, kuris turėtų būti sustiprintas, kad būtų įtraukta informacija apie finansinius srautus, susijusius su užsienio šalių kišimusi arba neteisėtomis žvalgybos operacijomis; be to, ragina ES ir JAV bendradarbiauti su EBPO kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir agresyviu mokesčių planavimu, nustatant tarptautines taisykles ir normas šiai pasaulinei problemai spręsti; pabrėžia, kad norint padidinti mūsų bendrą saugumą labai svarbu tęsti bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, ir ragina JAV užtikrinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą šioje srityje; apgailestauja, kad iš dalies panaikintas Doddo ir Franko aktas, todėl JAV bankų priežiūra smarkiai susilpnėjo;

42.  atkreipia dėmesį į nuolatinius „privatumo skydo“ trūkumus, susijusius su duomenų subjektų pagrindinių teisių laikymusi; teigiamai vertina ir palaiko raginimus JAV teisės aktų leidėjui imtis veiksmų, kad būtų priimtas bendras privatumo ir duomenų apsaugos aktas; nurodo, kad Europoje asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių ir kad JAV nėra nustatyta taisyklių, kurias būtų galima palyginti su naujuoju Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu;

43.  primena apie platų transatlantinį solidarumą reaguojant į Sergejaus Skripalio apnuodijimą Solsberyje, po kurio 20 ES valstybių narių, Kanada, JAV, Norvegija ir penkios ES šalys kandidatės išsiuntė Rusijos diplomatus iš savo šalių;

44.  pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. kovo mėn. Kongresas atmetė Federalinės komunikacijų komisijos pateiktą taisyklę dėl plačiajuosčio ryšio ir kitų telekomunikacijų paslaugų vartotojų privatumo apsaugos, taip iš esmės panaikindamas plačiajuosčio ryšio privatumo taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama, kad interneto paslaugų teikėjai gautų aiškų vartotojų sutikimą prieš parduodami ar dalindamiesi žiniatinklio naršymo duomenimis ir kita privačia informacija su reklamos ir kitomis įmonėmis; mano, kad tai dar viena grėsmė privatumo apsaugai JAV;

45.  primena, kad ES bevizio režimo sąraše JAV yra vienintelė ne ES šalis, kuri nesuteikia bevizio režimo visų ES valstybių narių piliečiams; primygtinai ragina Jungtines Amerikos Valstijas kuo greičiau į JAV bevizio režimo programą įtraukti atitinkamas penkias ES valstybes nares (Bulgariją, Lenkiją, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją); primena, kad Komisija yra teisiškai įpareigota per 24 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo atitinkamų pranešimų paskelbimo datos (šis terminas baigėsi 2016 m. balandžio 12 d.) priimti deleguotąjį aktą – laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą trečiųjų šalių, kurios nepanaikino vizų reikalavimo tam tikrų valstybių narių piliečiams, piliečiams; ragina Komisiją, remiantis SESV 265 straipsniu, priimti reikiamą deleguotąjį aktą;

46.  pabrėžia, kad ES įsipareigojusi ne karinėmis priemonėmis, visų pirma įgyvendindama asociacijos susitarimus, stiprinti demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę, gerovę, stabilumą, atsparumą ir saugumą savo artimiausiose kaimyninėse šalyse; ragina ES ir JAV stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir geriau koordinuoti savo veiksmus, planus ir pozicijas Europos Sąjungos kaimynystėje, tiek jos rytuose, tiek pietuose; primena, kad ES visame pasaulyje vykdoma vystymosi ir humanitarinės politika taip pat prisideda prie pasaulinio saugumo;

47.  teigiamai vertina JAV strateginį dėmesį ir atvirumą regiono atžvilgiu ir primena, kad Balkanai yra didžiulis iššūkis Europai ir viso žemyno saugumui, todėl ragina JAV prisidėti prie tolesnių bendrų pastangų Vakarų Balkanų šalyse, visų pirma stiprinant teisinę valstybę, demokratiją, saviraiškos laisvę ir bendradarbiavimą saugumo srityje; rekomenduoja vykdyti daugiau bendrų veiksmų, pvz., kurti kovos su korupcija mechanizmus ir stiprinti institucijas, kad būtų užtikrintas didesnis regiono šalių saugumas, stabilumas, atsparumas ir ekonominė gerovė, taip pat imtis vaidmens sprendžiant ilgalaikius klausimus; mano, kad ES ir JAV turėtų pradėti naują aukšto lygio dialogą dėl Vakarų Balkanų, siekiant užtikrinti, kad politikos tikslai ir pagalbos programos būtų suderinti, ir vėliau imtis atitinkamų priemonių;

48.  ragina ES ir JAV aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant konfliktą Ukrainos teritorijoje ir remti visas pastangas siekiant ilgalaikio taikaus sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į Ukrainos vienybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą ir numatomas Krymo pusiasalio grąžinimas Ukrainai, ir primygtinai ragina vykdyti ir remia Ukrainos reformų procesus ir jos ekonominį vystymąsi, kurie turi būti visiškai suderinti su Ukrainos įsipareigojimais ir tarptautinių organizacijų pateiktomis rekomendacijomis; reiškia gilų nusivylimą tuo, kad vis dar nepakanka pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus ir blogėja saugumo ir humanitarinė padėtis Rytų Ukrainoje; todėl teigia, kad sankcijos prieš Rusiją vis dar reikalingos ir kad JAV turėtų koordinuoti savo pastangas su ES; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei JAV specialųjį įgaliotinį Ukrainoje glaudžiau bendradarbiauti;

49.  taip pat primena ES ir JAV, kad svarbu ieškoti įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimų;

50.  primena, kad tarptautinė tvarka grindžiama tarptautinių susitarimų laikymusi; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad JAV nusprendė nepritarti Kanadoje vykusio G 7 aukščiausiojo susitikimo išvadoms; pakartoja savo įsipareigojimą laikytis tarptautinių teisės aktų ir visuotinių vertybių, ypač atskaitomybės, branduolinio ginklo neplatinimo ir taikaus ginčų sprendimo; pabrėžia, kad mūsų branduolinio ginklo neplatinimo strategijos nuoseklumas yra ypač svarbus mūsų, kaip svarbaus pasaulinio veikėjo ir derybininko, patikimumui užtikrinti; ragina ES ir JAV bendradarbiauti siekiant sudaryti sąlygas branduoliniam nusiginklavimui bei veiksmingam branduolinei grėsmei mažinti skirtų priemonių taikymui;

51.  pabrėžia, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP) su Iranu yra svarbus daugiašalis susitarimas ir puikus daugiašalės diplomatijos ir ES diplomatijos laimėjimas, siekiant skatinti stabilumą visame regione; primena, kad ES pasiryžusi dėti visas pastangas, kad išsaugotų BVVP su Iranu, nes tai pagrindinis tarptautinės ginklų neplatinimo struktūros ramstis, kuris taip pat svarbus sprendžiant Šiaurės Korėjos klausimą, ir yra pagrindinis saugumo ir stabilumo regione elementas; pakartoja, jog atitinkamais formatais ir atitinkamuose forumuose reikia kritiškiau vertinti Irano veiklą, susijusią su balistinėmis raketomis ir regiono stabilumu, visų pirma Irano dalyvavimą įvairiuose šiame regione vykstančiuose konfliktuose, taip pat žmogaus teisių bei mažumų teisių padėtį Irane – šis klausimas neįtrauktas į BVVP; pabrėžia, kad, sprendžiant šias problemas, transatlantinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus; pabrėžia, kad, remiantis daugeliu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitų, Iranas vykdo savo įsipareigojimus pagal BVVP; labai kritiškai vertina prezidento D. Trumpo sprendimą vienašališkai pasitraukti iš BVVP ir Irane veikiančioms ES įmonėms taikyti ekstrateritorines priemones; pabrėžia, kad ES pasiryžusi apsaugoti savo ir įmonių bei investuotojų interesus JAV taikant ekstrateritorines sankcijas; todėl teigiamai vertina sprendimą pradėti taikyti blokavimo reglamentą, kuriuo siekiama apsaugoti ES prekybos interesus Irane nuo JAV ekstrateritorinių sankcijų poveikio, ir ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą imtis bet kokių tolesnių priemonių, kurias jos laiko būtinomis BVVP apsaugoti;

52.  yra susirūpinęs dėl JAV saugumo ir prekybos politikos Rytų ir Pietryčių Azijoje, įskaitant politinį vakuumą, atsiradusį po JAV pasitraukimo iš partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (TPP); dar kartą pabrėžia konstruktyvaus ES bendradarbiavimo Rytų ir Pietryčių Azijoje svarbą ir, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina aktyvią ES prekybos politiką šioje pasaulio dalyje, taip pat su saugumu susijusias ES iniciatyvas, kaip nurodyta, visų pirma, Tarybos išvadose dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija, taip pat siekiant politinės ir ekonominės pusiausvyros;

53.  palankiai vertina tai, kad pradedami aukšto lygio politiniai dialogai su Šiaurės Korėja (KLDR) ir kad neseniai (2018 m. birželio 12 d.) Singapūre vyko aukščiausiojo lygio susitikimas, primena, kad šių derybų apčiuopiamų ir patikrinamų rezultatų kol kas dar nematyti, tačiau jų tikslas – taikus įtemptų santykių sprendimas, taigi, ir regioninės ir pasaulinės taikos, saugumo ir stabilumo skatinimas; pabrėžia, kad tuo pačiu metu tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES ir JAV, turi toliau daryti spaudimą KLDR, kol ji iš tikrųjų atsisakys branduolinio ginklo, ratifikuodama Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) ir suteikdama galimybę Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamajai komisijai ir TATENA dokumentuoti jos branduolinių ginklų atsisakymą; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos KLDR pažangos atsisakant branduolinio ginklo – dėl to 2018 m. rugpjūčio 24 d. Prezidentas D. Trump atšaukė KLDR planuotas derybas, kuriose turėjo dalyvauti valstybės sekretorius Mike Pompeo;

54.  primena Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad jos vis dar nėra ratifikavusi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT), nepaisant to, kad jos yra II priede nurodyta šalis, kurios parašas būtinas tam, kad sutartis įsigaliotų; pakartoja vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos primygtinį raginimą pasaulio lyderiams ratifikuoti šią sutartį; ragina JAV kuo greičiau ratifikuoti CTBT ir toliau remti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizaciją (CTBTO), įtikinant likusias į II priedą įtrauktas valstybes ratifikuoti Sutartį;

55.  primygtinai reikalauja laikytis tarptautinės jūrų teisės, taip pat Pietų Kinijos jūroje; todėl ragina JAV ratifikuoti JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

56.  ragina ES ir JAV aktyviau bendradarbiauti siekiant taikaus regioninių konfliktų ir trečiųjų šalių kurstomo karinio konflikto Sirijoje sprendimo, nes nesant bendros strategijos kenkiama taikiam konfliktų sprendimui, ir ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis ir regioninius subjektus susilaikyti nuo smurto ir bet kokių veiksmų, galinčių pabloginti situaciją; dar kartą patvirtina, koks svarbus JT vadovaujamas Ženevos procesas siekiant išspręsti konfliktą Sirijoje pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254, dėl kurios derėjosi konflikto šalys ir kurią palaiko svarbiausi tarptautiniai ir regiono veikėjai; ragina visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurias Astanos derybų šalys pažeidžia, ir jų laikytis; ragina dėti bendras pastangas užtikrinant visapusišką humanitarinę pagalbą tiems žmonėms, kuriems jos reikia, ir atliekant nepriklausomą, nešališką, išsamų ir patikimą tyrimą bei patraukiant atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; taip pat ragina, be kita ko, remti Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo (IIIM), taikomo tiriant nuo 2012 m. kovo mėn. Sirijos Arabų Respublikoje įvykdytus tarptautinius nusikaltimus, darbą;

57.  primena, kad ES remia svarbaus Artimųjų Rytų taikos proceso atnaujinimą siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, pagrindu laikant 1967 m. sienas, pagal kurį viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė ir saugi Izraelio valstybė bei kitos kaimyninės šalys, ir primygtinai tvirtina, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kuriais būtų pakenkta šioms pastangoms; todėl labai apgailestauja dėl JAV vyriausybės sprendimo perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir oficialiai pripažinti šį miestą Izraelio sostine; pabrėžia, kad Jeruzalės klausimas turėtų būti įtrauktas į galutinį Izraelio ir Palestinos taikos susitarimą; pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti bendras veiksmų gaires, ir atkreipia dėmesį į poreikį JAV derinti savo veiksmus su savo Europos partneriais siekiant taikos Artimuosiuose rytuose;

58.  teigiamai vertina Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir atsidavusius jos darbuotojus už jų puikų ir nepaprastai reikalingą humanitarinį darbą bei darbą vystymosi srityje, dirbamą Palestinos pabėgėlių (Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, Gazos Ruožą, Jordaniją, Libaną ir Siriją) labui, – tai gyvybiškai svarbu regiono saugumui ir stabilumui; labai apgailestauja dėl JAV administracijos sprendimo sumažinti finansavimą, kurį ji skiria UNRWA, ir ragina JAV administraciją jį persvarstyti; pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga be perstojo remia agentūrą, ir ragina ES valstybes nares skirti papildomą finansavimą, siekiant užtikrinti UNRWA veiklos tvarumą ilguoju laikotarpiu;

59.  skatina tolesnį ES ir JAV bendradarbiavimą vykdant pasaulines programas, kuriomis skatinama demokratija, žiniasklaidos laisvės, laisvi ir teisėti rinkimai ir žmogaus teisių, be kita ko, pabėgėlių ir migrantų, moterų, rasinių ir religinių mažumų teisių apsauga; pabrėžia gero valdymo, atskaitingumo, skaidrumo ir teisinės valstybės, kuri yra žmogaus teisių gynimo pagrindas, svarbą; pakartoja ES tvirtą ir principinę poziciją nepritarti mirties bausmei ir siekti visuotinio mirties bausmės moratoriumu siekiant jos panaikinimo pasaulyje; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti krizių prevencijos ir taikos stiprinimo srityse, taip pat reaguojant į humanitarinės pagalbos poreikį;

60.  pakartoja, kad ES ir JAV turi bendrų interesų Afrikoje, kur abi privalo koordinuoti ir stiprinti savo pastangas vietos, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, siekdamos gero valdymo, demokratijos, žmogaus teisių laikymosi, tvaraus socialinio vystymosi, aplinkos apsaugos, migracijos valdymo, ekonomikos valdymo ir saugumo, taip pat taikaus regioninių konfliktų sprendimo, kovos su korupcija, neteisėtais finansiniais sandoriais, smurtu ir terorizmu vykdymo; mano, kad geresnis ES ir JAV veiksmų koordinavimas, įskaitant sustiprintą politinį dialogą ir bendrų Afrikos strategijų rengimą, deramai atsižvelgiant į regioninių organizacijų ir subregioninių grupių požiūrį, sudarytų sąlygas imtis veiksmingesnių veiksmų ir efektyviau panaudoti išteklius;

61.  pabrėžia ES ir JAV bendrų politinių, ekonominių ir saugumo interesų svarbą, atsižvelgiant į tokių šalių kaip Kinija ir Rusija ekonominę politiką, ir primena, kad bendros pastangos, įskaitant PPO lygiu, galėtų būti naudingos sprendžiant, be kita ko, pasaulinės prekybos disbalanso ir padėties Ukrainoje klausimus; ragina JAV administraciją susilaikyti nuo tolesnio teisėjų skyrimo blokavimo PPO Apeliaciniame komitete; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant Kinijos strategijos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo klausimą, taip pat plėtojant ES ir Keturšalio saugumo dialogo grupės (QUAD), kuriai priklauso JAV, Indija, Japonija ir Australija, bendradarbiavimą šiuo klausimu;

62.  nurodo, kad reikia geriau bendradarbiauti Arkties regiono politikos klausimais, visų pirma Arkties taryboje, ypač kai vykstant klimato kaitai gali atsiverti nauji laivybos maršrutai ir tapti prieinami nauji gamtos ištekliai;

63.  atkakliai tvirtina, kad migracija yra visuotinis reiškinys, todėl turėtų būti sprendžiamas bendradarbiaujant, sudarant partnerystes ir užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir saugumą, tačiau taip pat valdant migracijos maršrutus ir siekiant visuotinio požiūrio JT lygmeniu, laikantis tarptautinės teisės, ypač 1951 m. Ženevos konvencijos ir jos 1967 m. protokolo; teigiamai vertina iki šiol JT dėtas pastangas siekti pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių ir apgailestauja dėl 2017 m. gruodžio mėn. JAV sprendimo pasitraukti iš šių diskusijų; ragina vykdyti bendrą politiką, siekiant pašalinti pagrindines migracijos priežastis;

64.  pritaria, kad reikia stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą energetikos klausimais, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, remiantis ES ir JAV energetikos tarybos sistema; taigi iš naujo ragina toliau rengti susitikimus; be to, ragina glaudžiau bendradarbiauti energetikos mokslinių tyrimų ir naujų technologijų srityje ir mano, kad turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas energetikos infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinių išpuolių srityje; primygtinai ragina bendradarbiauti energijos tiekimo saugumo srityje ir pabrėžia, kad reikia išsamiau paaiškinti, koks bus tolesnis Ukrainos, kaip tranzito šalies, vaidmuo;

65.  pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl dujotiekio „Nord Stream II“ ir jo potencialiai nenuoseklaus vaidmens užtikrinant valstybių narių energetinį saugumą ir solidarumą, ir teigiamai vertina JAV paramą užtikrinant energetinį saugumą Europoje;

66.  apgailestauja, kad JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo, bet giria nuoseklias pavienių JAV asmenų, įmonių, miestų ir valstijų, kurios vis dar siekia Paryžiaus susitarimo tikslų ir kovoja su klimato kaita, pastangas, taip pat pabrėžia, kad ES turi toliau bendradarbiauti su šiais veikėjais; pažymi, kad klimato kaita nebėra JAV nacionalinės saugumo strategijos dalis; dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir JT darbotvarkės iki 2030 m., ir pabrėžia, kad būtina juos įgyvendinti siekiant užtikrinti saugumą ir plėtoti tvaresnę ekonomiką ir visuomenę; primena, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos suteikia daugybę darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo galimybių;

67.  skatina toliau bendradarbiauti inovacijų, mokslo ir technologijų srityje ir ragina atnaujinti JAV ir ES susitarimą dėl mokslo ir technologijų;

Ginti taisyklėmis grindžiamą prekybos tvarką neramiais laikais

68.  pažymi, kad 2017 m. JAV buvo didžiausia ES eksporto rinka ir antras pagal dydį ES importo šaltinis; pažymi, kad skiriasi ES ir JAV prekybos balanso deficitas ir perteklius prekybos prekėmis, prekybos paslaugomis, skaitmeninės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų srityse; pabrėžia, kad ES ir JAV prekybos ir investicijų santykiai – didžiausio masto visame pasaulyje ir visuomet grindžiami bendromis vertybėmis – yra vienas iš svarbiausių pasaulio ekonomikos augimo, prekybos ir gerovės veiksnių; taip pat pažymi, kad ES prekybos prekėmis su JAV perteklius siekia 147 mlrd. USD; pažymi, kad ES įmonėse JAV dirbo 4,3 mln. darbuotojų;

69.  pabrėžia, kad ES ir JAV yra dvi pagrindinės veikėjos globalizuotame pasaulyje, kuris keičiasi precedento neturinčiu greičiu ir nepaprastai intensyviai ir kad, atsižvelgiant į bendrus uždavinius, ES ir JAV yra kartu suinteresuotos bendradarbiauti bei koordinuoti prekybos politikos klausimus, siekdamos formuoti būsimą daugiašalę prekybos sistemą ir pasaulinius standartus;

70.  atkreipia dėmesį į pagrindinį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vaidmenį daugiašalėje sistemoje – tai geriausias būdas siekiant užtikrinti atvirą, sąžiningą ir taisyklėmis pagrįstą sistemą, kurią taikant atsižvelgiama į įvairius jos narių interesus ir tie interesai suderinami; pakartoja, kad remia tolesnį daugiašalės prekybos sistemos stiprinimą; pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama toliau bendradarbiauti su JAV, kad būtų pateiktas teigiamas bendras atsakas į esamus institucinius ir sisteminius iššūkius;

71.  atkreipia dėmesį į PPO vaidmenį sprendžiant su prekyba susijusius ginčus; ragina visas PPO nares užtikrinti tinkamą PPO ginčų sprendimo sistemos veikimą; šiuo požiūriu apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Valstijos blokuoja naujas kandidatūras, turinčias užpildyti laisvas vietas Apeliaciniame komitete, ir dėl to keliama grėsmė PPO ginčų sprendimo sistemos funkcionavimui; ragina Komisiją ir visas PPO nares ieškoti būdų, kaip išeiti iš šios PPO apeliacinio komiteto teisėjų atnaujinimo aklavietės ir, jei reikia, reformuoti ginčų sprendimo sistemą; mano, kad tokiomis reformomis galėtų būti siekiama užtikrinti didžiausią sistemos efektyvumo ir nepriklausomumo lygį, tuo pačiu metu toliau nuosekliai laikantis vertybių ir bendro požiūrio, kuriuos ES nuolat gynė nuo PPO įsteigimo, visų pirma skatinant laisvą ir sąžiningą prekybą pasaulio mastu, laikantis teisinės valstybės principo ir reikalavimo visoms PPO narėms laikytis visų PPO įsipareigojimų;

72.  nors ir apgailestauja dėl nepakankamų rezultatų 11-ojoje PPO ministrų konferencijoje, palankiai vertina tai, kad buvo pasirašytas bendras pareiškimas dėl JAV, ES ir Japonijos taikomos nesąžiningos rinką iškraipančios ir protekcionistinės praktikos, į kurią taip pat buvo atkreiptas dėmesys Didžiojo dvidešimtuko (G 20) 2017 m. liepos mėn. pareiškime, panaikinimo; ragina šiuo klausimu toliau bendradarbiauti su JAV ir Japonija siekiant šalinti nesąžiningos prekybos praktiką, pvz., diskriminaciją, patekimo į rinką apribojimus, dempingą ir subsidijas;

73.  ragina Komisiją kartu su JAV ir kitomis PPO narėmis parengti darbo planą dėl iškraipančių subsidijų medvilnės ir žuvininkystės sektoriuose panaikinimo (tai ypač susiję su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba); ragina bendradarbiauti skatinant daugiašalę darbotvarkę dėl tokių naujų klausimų kaip elektroninė prekyba, skaitmeninė prekyba, įskaitant skaitmeninę plėtrą, geresnių sąlygų investicijoms sudarymas, prekyba ir aplinka, prekyba ir lytis, taip pat skatinant konkrečią politiką, kurią įgyvendinant būtų sudarytos palankesnės sąlygos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti pasaulio ekonomikoje;

74.  ragina ES ir JAV skatinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu siekiant stiprinti tarptautinius susitarimus viešųjų pirkimų srityje, visų pirma Sutartį dėl viešųjų pirkimų;

75.  ragina Komisiją pradėti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis siekiant atnaujinti derybas dėl keliašalio Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA) ir Prekybos paslaugomis susitarimo (TISA);

76.  ragina ES ir JAV sutelkti išteklius kovojant su nesąžiningos prekybos politika ir praktika, sykiu laikantis daugiašalių taisyklių ir ginčų sprendimo proceso PPO ir vengiant vienašalių veiksmų, nes jie yra kenksmingi visoms pasaulinėms vertės grandinėms, kuriose veikia ES ir JAV įmonės; labai apgailestauja dėl netikrumo tarptautinėje prekybos sistemoje, kuris kilo dėl JAV naudojimosi dokumentais ir politikos priemonėmis (pvz., 232 skirsnis (1962 m.), 301 skirsnis (1974 m.)), kurie buvo parengti prieš sukuriant PPO ir jos ginčų sprendimo sistemą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad JAV sprendimas nustatyti tarifus plienui ir aliuminiui pagal 232 skirsnį negali būti pagrįstas nacionalinio saugumo sumetimais, ir ragina JAV suteikti ES ir kitoms sąjungininkėms visišką ir nuolatinį atleidimą nuo šių priemonių taikymo; ragina Komisiją ryžtingai reaguoti tuo atveju, jei šie tarifai būtų naudojami siekiant apriboti ES eksportą; taip pat pabrėžia, kad bet kokios sankcijos, kurias kaip reagavimo priemones JAV gali pradėti taikyti Europos prekėms po to, kai buvo paskelbta Apeliacinio komiteto parengta atitikties ataskaita atsižvelgiant į JAV skundą prieš ES dėl prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančių priemonių, būtų neteisėtos, nes PPO atmetė 204 iš 218 JAV pateiktų teiginių ir laukiama tolesnės ataskaitos dėl susijusios bylos prieš JAV dėl neteisėtų subsidijų;

77.  atkreipia dėmesį į toliau vykstantį ES ir JAV dvišalį bendradarbiavimą įvairiais reglamentavimo klausimais, tai įrodo neseniai sudarytas dvišalis susitarimas dėl prudencinių taisyklių, susijusių su draudimu ir perdraudimu, ar tarpusavio pripažinimo susitarimas dėl vaistų gamintojų patikrų pripažinimo; ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai gerbti Europos Parlamento vaidmenį šiame procese;

78.  atkreipia dėmesį į labai didelę intelektinės nuosavybės svarbą ES ir JAV ekonomikai; ragina abi šalis remti mokslinius tyrimus ir inovacijas abiejose Atlanto vandenyno pusėse ir garantuoti aukšto lygio intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, taip pat užtikrinti, kad kokybiškų novatoriškų produktų kūrėjai galėtų kurti toliau;

79.  ragina ES ir JAV padidinti MVĮ, eksportuojančių į JAV ir ES, galimybes patekti į rinką, didinant galiojančių taisyklių skaidrumą ir rinkos atvėrimą abipus Atlanto vandenyno, pvz., sukuriant MVĮ portalą;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms JAV rinka yra labai svarbi; ragina ES ir JAV abipus Atlanto vandenyno šalinti neproporcingą tarifų, netarifinių ir techninių prekybos kliūčių poveikį MVĮ, apimant ne tik tarifų mažinimą, bet ir muitinės procedūrų supaprastinimą bei galimus naujus mechanizmus, kuriais siekiama padėti MVĮ dalytis patirtimi ir geriausios pirkimo ir pardavimo ES ir JAV rinkose praktikos pavyzdžiais;

81.  ragina ES ir JAV, vykdant dvišalį bendradarbiavimą, susilaikyti nuo tarpusavio mokesčių konkurencijos, nes ji lems tik mažesnes investicijas į abiejų šalių ekonomiką;

82.  ragina ES ir JAV susitarti dėl skaitmeninės prekybos sistemos, kuri atitiktų kiekvienos šalies galiojančias teisines sistemas ir susitarimus, duomenų apsaugos teisės aktus ir duomenų privatumo taisykles, kurie ypač svarbūs paslaugų sektoriuje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir JAV turėtų bendradarbiauti, siekdamos paskatinti trečiąsias šalis priimti griežtus duomenų apsaugos standartus;

83.  prašo ES ir JAV padidinti bendradarbiavimą klimato kaitos srityje; ragina ES ir JAV pasinaudoti dabartinėmis ir būsimomis prekybos derybomis visais lygmenimis siekiant užtikrinti tarptautiniu mastu sutartų standartų, pvz., Paryžiaus susitarimo, taikymą, skatinti prekybą ekologiškomis prekėmis, įskaitant technologijas, ir užtikrinti pasaulinę energetikos pertvarką, numatant aiškią ir suderintą tarptautinę prekybos darbotvarkę, kad būtų apsaugota aplinka ir sukurtos darbo vietos bei paskatintas ekonomikos augimas;

84.  mano, kad negalima derėtis dėl galimo naujo susitarimo dėl ES ir JAV prekybos ir investicijų santykių, jei daromas spaudimas arba grasinama, ir kad ES būtų suinteresuota sudaryti tik plataus masto bei užmojo subalansuotą ir išsamų susitarimą, apimantį visas prekybos sritis; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad būtų naudinga nustatyti galimą specialų ir nuolatinį reglamentavimo ir konsultacinio bendradarbiavimo mechanizmą; ragina Komisiją esant tinkamoms aplinkybėms atnaujinti derybas su JAV;

85.  pabrėžia, kad dėl prekybos srautų vis labiau reikia naujų, greitesnių ir saugesnių prekių ir paslaugų gabenimo per sienas būdų; ragina ES ir JAV – pagrindines prekybos partneres – bendradarbiauti su prekyba susijusių skaitmeninių technologinių sprendimų srityje, siekiant palengvinti prekybą;

86.  primena, kad vykstantis ES ir JAV dialogas ir bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje yra labai svarbus; pripažįsta ES ir JAV pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nes šios pastangos yra pagrindinis žinių ir ekonomikos augimo veiksnys, ir pritaria tam, kad būtų toliau įgyvendinamas ir po 2018 m. pratęstas ES ir JAV susitarimas dėl mokslo ir technologijų, siekiant skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas, naujas besiformuojančias technologijas, apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, užtikrinti tvarią prekybą ir integracinį augimą;

87.  kartu su JAV reiškia susirūpinimą dėl pasaulinių perteklinių plieno gamybos pajėgumų; tuo pat metu apgailestauja, kad vienašalės su PPO nesuderintos priemonės tik pažeis taisyklėmis grindžiamos prekybos tvarkos vientisumą; pabrėžia, kad net ir nuolatinis ES atleidimas nuo JAV tarifų negali pateisinti šios veiksmų eigos; ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV ir dėti daugiau pastangų šalinant plieno perteklinius pajėgumus G 20 pasaulinio forumo sistemoje, kad būtų panaudotas didžiulis daugiašalių veiksmų potencialas; pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog bendri ir suderinti veiksmai taisyklėmis grindžiamose prekybos sistemose yra geriausias būdas siekiant spręsti tokias pasaulines problemas;

88.  pakartoja, jog svarbu, kad ES ir JAV koordinuotai ir konstruktyviai imtųsi būtino PPO modernizavimo, siekiant, kad ji būtų veiksmingesnė, skaidresnė ir atskaitingesnė, taip pat užtikrintų, kad formuojant tarptautines prekybos taisykles ir politiką būtų tinkamai integruoti lyties, socialinis, aplinkosaugos ir žmogaus teisių aspektai;

89.  pažymi, kad ES gina neiškreiptos rinkos ekonomiką, taip pat atvirą, vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamą bei sąžiningą prekybą; dar kartą reiškia paramą Komisijos strategijai, kuria reaguojama į dabartinę Jungtinių Valstijų prekybos politiką, sykiu paisant daugiašalės prekybos sistemos taisyklių; ragina visas ES valstybes nares būti vieningas ir ragina Komisiją parengti bendrą požiūrį į tai, kaip elgtis tokioje padėtyje; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ES valstybių narių vienybę šiuo klausimu, nes parodyta, kad bendri ES veiksmai pagal bendrą prekybos politiką ir ES muitų sąjunga tarptautiniu lygmeniu, taip pat palaikant dvišalius santykius su JAV, yra daug veiksmingesni nei bet kokios iniciatyvos, kurių imasi atskiros valstybės narės; pakartoja, kad ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis dėl abiem šalims svarbių prekybos klausimų, laikantis daugiašalės prekybos sistemos taisyklių;

90.  apgailestauja dėl prezidento D. Trumpo sprendimo dėl JAV pasitraukimo iš Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP), ir dėl poveikio, kurį šis sprendimas turės Irane veikiančioms ES įmonėms; pritaria visoms ES pastangoms, kuriomis siekiama apsaugoti Irane investuojančių ES įmonių interesus, visų pirma Komisijos sprendimui pradėti taikyti blokavimo statutą, taip parodant ES įsipareigojimą BVVP; mano, kad toks pats statutas galėtų būti naudojamas visada, kai tai taikytina;

91.  ragina ES ir JAV stiprinti bendradarbiavimą ir pastangas, dedamas siekiant įgyvendinti ir plėsti įmonių išsamaus patikrinimo sistemas, kad tarptautiniu mastu būtų sustiprinta žmogaus teisių apsauga, be kita ko, prekybos naudingosiomis iškasenomis ir metalais iš konfliktinių zonų srityje;

92.  apgailestauja dėl JAV pasyvumo aplinkos apsaugos klausimais; atsižvelgdamas į tai ir turėdamas mintyje, kad JAV yra didžiausia dramblių medžioklės trofėjų importuotoja, apgailestauja dėl prezidento D. Trumpo sprendimo panaikinti tokių trofėjų importo iš tam tikrų Afrikos šalių, įskaitant Zimbabvę ir Zambiją, apribojimus;

93.  ragina ES ir JAV tęsti ir stiprinti transatlantinį parlamentinį bendradarbiavimą, kuris turėtų sudaryti sąlygas sukurti geresnę ir platesnę politinę sistemą, kurioje būtų tobulinami ES ir JAV prekybos ir investicijų ryšiai;

94.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad JAV ir Kinija gali sudaryti susitarimą, kuris nebūtų visiškai suderinamas su PPO taisyklėmis, dėl to galėtų būti pakenkta mūsų interesams ir padaryta žala transatlantiniams prekybos santykiams; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia sudaryti bendresnį susitarimą su pagrindiniais prekybos partneriais, su kuriais mus sieja bendri interesai pasauliniu lygmeniu;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, EIVT, Komisijai, valstybių narių ir narystės siekiančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, JAV prezidentui, JAV Senatui ir Atstovų Rūmams.

(1) OL L 309, 1996 11 29, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0068.
(3) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 226
(4) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 198
(5) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 124
(6) OL C 65, 2016 2 19, p. 120.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0492.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0042.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 10 d.Teisinis pranešimas