Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2035(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0262/2018

Pateikti tekstai :

A8-0262/2018

Debatai :

PV 12/09/2018 - 14
CRE 12/09/2018 - 14

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0352

Priimti tekstai
PDF 184kWORD 57k
Ketvirtadienis, 2018 m. rugsėjo 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija
P8_TA(2018)0352A8-0262/2018

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos (2018/2035(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos ataskaitą dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai (COM(2018)0035),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą ir tarnybų darbinį dokumentą „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM(2018)0032),

–  atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo planą (COM(2016)0773), visų pirma į tikslą nustatyti tikslesnius reikalavimus gaminiams ir daugiau horizontaliųjų reikalavimų tokiose srityse kaip ilgaamžiškumas, taisymo, funkcijų išplėtimo galimybė, išmontavimui pritaikyta konstrukcija ir lengvesnis pakartotinis naudojimas ir perdirbimas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/849, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą(6) (toliau – Ekologinio projektavimo direktyva), ir įgyvendinimo reglamentus bei savanoriškus susitarimus, priimtus pagal tą direktyvą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos išvadas „Ekologinės inovacijos: sąlygų perėjimui prie žiedinės ekonomikos sudarymas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 468 dėl ES piliečių požiūrio į aplinką,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A8-0262/2018),

A.  kadangi plastikas yra vertinga medžiaga, plačiai naudojama visose vertės grandinėse, naudinga mūsų visuomenei ir ekonomikai, jeigu naudojama ir tvarkoma atsakingai;

B.  kadangi būdas, kuriuo šiandien plastikai gaminami, naudojami ir šalinami, turi niokojamų padarinių aplinkai, klimatui ir ekonomikai ir gali daryti neigiamą poveikį tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai; kadangi todėl pagrindinis uždavinys yra gaminti ir naudoti plastiką atsakingai ir tausiai, siekiant sumažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį ir, kai įmanoma, sumažinti plastiko gaminiuose naudojamą pavojingų medžiagų kiekį; kadangi šioje srityje svarbus vaidmuo tenka naujų technologijų ir alternatyvų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

C.  kadangi padariniai kelia plačiosios visuomenės susirūpinimą: 74 proc. ES piliečių išreiškia susirūpinimą dėl plastikų poveikio sveikatai, o 87 proc. teigia, kad yra susirūpinę dėl poveikio aplinkai;

D.  kadangi reikėtų pasinaudoti dabartiniu politiniu postūmiu ir siekti pereiti prie darnios žiedinės plastikų ekonomikos, kad pagal atliekų hierarchiją pirmenybė būtų teikiama plastiko atliekų susidarymo prevencijai;

E.  kadangi kelios valstybės narės jau yra nustačiusios nacionalines teisines priemones, kuriomis siekiama uždrausti mikroplastikus, specialiai dedamus į kosmetikos produktus;

F.  kadangi Europos šalys jau seniai eksportuoja plastiko atliekas, taip pat į šalis, kuriose veikia netinkamos atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistemos, keliančios žalą aplinkai ir pavojų vietos bendruomenių, visų pirma atliekas tvarkančių asmenų, sveikatai;

G.  kadangi plastiko atliekos yra pasaulinė problema, todėl reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų galima įveikti šį iššūkį; kadangi ES yra įsipareigojusi pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir kai kurie iš jų yra susiję su tausiu plastikų vartojimu ir gamyba, kad būtų daromas mažesnis poveikis jūroms ir sausumai;

H.  kadangi 2015 m. metinis pagaminamo plastiko kiekis pasiekė 322 mln. tonų ir tikimasi, kad per ateinančius 20 metų šis kiekis padvigubės;

I.  kadangi ES kasmet susidaro 25,8 mln. tonų plastiko atliekų;

J.  kadangi ES surenkama tik 30 proc. plastiko atliekų, siekiant jas perdirbti; kadangi tik 6 proc. rinkai tiekiamų plastiko gaminių pagaminta iš perdirbto plastiko;

K.  kadangi plastiko atliekų šalinimo sąvartynuose (31 proc.) ir deginimo (39 proc.) rodikliai tebėra aukšti;

L.  kadangi šiuo metu ekonomika praranda apie 95 proc. plastiko pakuočių medžiagų vertės, t. y. kasmet netenka 70–105 mlrd. EUR;

M.  kadangi ES užsibrėžusi pasiekti 2030 m. tikslą perdirbti 55 proc. plastiko pakuočių;

N.  kadangi plastiko perdirbimas duotų didelės naudos klimato kaitos srityje, nes sumažėtų išmetamas CO2 kiekis;

O.  kadangi kasmet pasaulyje 5–13 milijonai tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus ir šiuo metu, turimais duomenimis, vandenynuose yra daugiau kaip 150 milijonų tonų plastiko;

P.  kadangi ES kasmet į jūras ir vandenynus patenka 150 000 – 500 000 tonų plastiko atliekų;

Q.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų cituojamais tyrimais, nesiėmus jokių priemonių, 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastikų nei žuvų;

R.  kadangi plastikas sudaro 85 proc. jūrų pakrančių šiukšlių ir daugiau kaip 80 proc. jūrų šiukšlių;

S.  kadangi vandenyne galima rasti praktiškai visų tipų plastikinių medžiagų, pradedant nuo pasaulinio sąvartyno Ramiajame vandenyne, kuriame yra ne mažiau kaip 79 000 tonų plastiko, plūduriuojančio 1,6 mln. kvadratinių kilometrų plote, ir baigiant atokiausiomis Žemės vietomis, pvz., giliausio vandenyno dugnu ir Arktimi;

T.  kadangi jūrų šiukšlės taip pat daro neigiamą poveikį ekonominei veiklai ir žmonių maisto grandinei;

U.  kadangi 90 proc. visų jūros paukščių praryja plastiko dalelių;

V.  kadangi visas plastiko atliekų poveikis augalijai, gyvūnijai ir žmonių sveikatai dar nėra gerai žinomas; kadangi nustatyti katastrofiniai padariniai jūrų gyvūnams – vandenynuose dėl plastiko šiukšlių kasmet žūsta daugiau kaip 100 mln. jūrų gyvūnų;

W.  kadangi priimant sprendimus, kaip mažinti į jūrą išmetamų plastiko šiukšlių kiekį, negalima atsiriboti nuo bendros plastikų strategijos; kadangi Žuvininkystės kontrolės reglamento(11) 48 straipsnis yra žingsnis tinkama linkme – jame nustatytos priemonės, skirtos prarastų žvejybos įrankių susigrąžinimui skatinti, tačiau jo taikymo sritis yra pernelyg ribota, nes valstybės narės didžiajai daliai žvejybos laivų gali taikyti šio įpareigojimo išimtis ir ataskaitų teikimo reikalavimų tebesilaikoma prastai;

X.  kadangi svarstomos galimybės Europos teritorinio bendradarbiavimo lėšomis finansuoti projektus Adrijos jūroje, pvz., naujas valdymo priemones ir gerosios praktikos pavyzdžius, siekiant sumažinti žvejybos įrankių išmetimo reiškinio mastą ir, jei įmanoma, šį reiškinį visai išnaikinti, taip pat suteikti naują jūros sergėtojų vaidmenį žvejybos laivynams;

Y.  kadangi valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvenciją) ir turėtų siekti visapusiškai įgyvendinti jos nuostatas;

Z.  kadangi vyksta vaiduoklinė žvejyba, kai jūrų gyvūnai pakliūva ar įsipainioja į jūroje pamestus ar į ją išmestus biologiškai neskaidžius žvejybos tinklus, gaudykles ir ūdas, susižeidžia, negali gauti maisto ir žūsta; kadangi vaiduoklinės žvejybos reiškinys atsiranda dėl žvejybos įrankių praradimo ir išmetimo į jūrą; kadangi Žuvininkystės kontrolės reglamente nustatyta, kad privaloma ženklinti žvejybos įrankius, pranešti apie prarastus žvejybos įrankius ir juos susigrąžinti; kadangi todėl kai kurie žvejai savo iniciatyva į uostą pristato iš jūros išgriebtus pamestus tinklus;

AA.  kadangi sunku tiksliai įvertinti, kiek jūrų šiukšlių išmeta akvakultūra, tačiau manoma, kad 80 proc. jūrų šiukšlių sudaro plastikas ir mikroplastikas ir kad 20–40 proc. į jūrą išmestų plastiko šiukšlių yra iš dalies susijusios su žmogaus veikla jūroje, įskaitant prekybinius ir kruizinius laivus, o likusi dalis šiukšlių susidaro sausumoje, ir kadangi, neseniai atlikto FAO tyrimo duomenimis(12), apie 10 proc. šiukšlių kiekio sudaro prarasti ir į jūrą išmesti žvejybos įrankiai; kadangi prarasti ir į jūrą išmesti žvejybos įrankiai yra viena iš į jūrą išmestų plastiko šiukšlių kategorijų, o apie 94 proc. į vandenyną patekusio plastiko nusėda ant jūros dugno, todėl būtina naudotis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), kad žvejai tiesiogiai dalyvautų jūrų šiukšlių žvejybos programose, t. y. suteikti jiems piniginių ar kitų finansinių ir materialinių paskatų;

AB.  kadangi į ES aplinką kasmet išmetama 75 000 – 300 000 tonų mikroplastiko, įskaitant specialiai į plastiko gaminius dedamą mikroplastiką, naudojant gaminius išsiskiriantį mikroplastiką ir plastiko gaminiams yrant susidarantį mikroplastiką;

AC.  kadangi mikroplastikas ir nanodalelės kelia specifinius viešosios politikos uždavinius;

AD.  kadangi mikroplastikų randama 90 proc. į butelius išpilstyto vandens;

AE.  kadangi teigiamai vertintinas Komisijos prašymas Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) išnagrinėti mokslinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima apriboti mikroplastikų, kurių specialiai dedama į vartotojams ir specialistams skirtus gaminius, naudojimą;

AF.  kadangi teigiamai vertintinas Komisijos prašymas ECHA parengti pasiūlymą dėl galimo aerobiškai skaidaus plastiko naudojimo apribojimo;

AG.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnį, norint įvesti naujų nuosavų išteklių priemones, reikia laikytis specialios teisėkūros procedūros ir privalomas valstybių narių vienbalsis sutarimas bei konsultavimasis su Parlamentu;

Bendrosios pastabos

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028) kaip žingsnį pirmyn siekiant ES perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos; pripažįsta, kad plastikas yra naudingas mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, tačiau turi didelių neigiamų padarinių; todėl mano, kad pagrindinis uždavinys yra darniai valdyti plastiką visoje vertės grandinėje, taigi, pakeisti plastiko gamybos ir naudojimo būdus, kad mūsų ekonomika neprarastų jo vertės, nedarant žalos aplinkai, klimatui ir visuomenės sveikatai;

2.  pabrėžia, kad išankstinė plastiko atliekų prevencija, apibrėžta Atliekų pagrindų direktyvoje, turėtų būti svarbiausias prioritetas pagal atliekų hierarchiją; be to, mano, kad, siekiant remti darnų ekonomikos augimą, apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, labai svarbu, kad iš esmės pagerėtų mūsų plastikų perdirbimo rezultatai; ragina visus suinteresuotuosius subjektus vertinti neseniai Kinijos nustatytą plastiko atliekų importo draudimą kaip galimybę investuoti į plastiko atliekų prevenciją, be kita ko, skatinti pakartotinį naudojimą ir žiedinių gaminių projektavimą, taip pat investuoti į modernius surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo įrenginius ES; mano, kad keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais šioje srityje yra labai svarbus, ypač MVĮ;

3.  yra įsitikinęs, kad plastikų strategija taip pat turėtų padėti skatinti naujus pažangius, tausius ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamus verslo, gamybos ir vartojimo modelius, apimančius visą vertės grandinę, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo Nr. 12 dėl tausaus vartojimo ir gamybos ir įtraukiant išorės sąnaudas; ragina Komisiją šiuo tikslu skatinti aiškias Sąjungos atliekų, cheminių medžiagų ir gaminių politikos sąsajas, be kita ko, kuriant netoksiškų medžiagų ciklus, kaip nustatyta 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje;

4.  ragina Komisiją parengti žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos politiką po 2020 m., grindžiamą tvirtu mokslinių tyrimų ir inovacijų ramsčiu, ir užtikrinti, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų numatyti reikiami įsipareigojimai; ypač pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą siekiant kurti inovacinius sprendimus ir įgyti žinių apie makro-, mikro- ir nanoplastikų poveikį ekosistemoms ir žmonių sveikatai;

5.  pabrėžia, kad yra įvairių plastikų ir jie naudojami labai įvairiai, todėl įvairioms vertės grandinėms reikia taikyti specialų, dažnai konkrečiam gaminiui pritaikytą metodą ir įvairų sprendimų derinį, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, esamas alternatyvas, vietos ir regioninius poreikius ir užtikrinant, kad būtų patenkinti funkciniai poreikiai;

6.  pabrėžia, kad reikia visų suinteresuotųjų subjektų bendrų ir koordinuotų veiksmų visoje vertės grandinėje, įskaitant vartotojus, norint sėkmingai pasiekti rezultatą, kuris būtų naudingas ekonomikai, aplinkai, klimatui ir sveikatai;

7.  pabrėžia, kad susidarančių atliekų kiekių mažinimas yra bendra atsakomybė ir kad vienas iš svarbių uždavinių yra visuotinį susirūpinimą dėl plastiko atliekų paversti visuomenės atsakomybe; pabrėžia, kad šiuo atveju naujų vartojimo modelių kūrimas, skatinant vartotojų elgsenos pokyčius, yra labai svarbus veiksnys; ragina didinti vartotojų informuotumą apie plastiko atliekų taršos poveikį, prevencijos, tinkamo atliekų tvarkymo ir esamų alternatyvų svarbą;

Perėjimas nuo projektavimo, kuriuo užtikrinama perdirbimo galimybė, prie projektavimo, kuriuo užtikrinamas žiediškumas

8.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas užtikrinti, kad visas gaminių ir atliekų acquis būtų visapusiškai ir sparčiai įgyvendintas ir būtų užtikrintas jo vykdymas; pažymi, kad ES surenkama tik 30 proc. plastiko atliekų, siekiant jas perdirbti, taigi, ištekliai labai švaistomi; pabrėžia, kad 2030 m. plastikai nebebus priimami į sąvartynus ir kad valstybės narės turi tvarkyti savo plastiko atliekas laikydamosi Direktyvos 2008/98/EB nuostatų; pakartoja, kad valstybės narės turėtų ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatinti laikytis atliekų hierarchijos; pabrėžia, kad svarbu turėti atskiro surinkimo ir rūšiavimo sistemas, kad būtų sudarytos sąlygos kokybiškam perdirbimui ir kad būtų skatinama panaudoti kokybiškas antrines žaliavas;

9.  ragina pramonės suinteresuotuosius subjektus jau dabar pradėti imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. visos plastikinės pakuotės būtų tinkamos ekonomiškai efektyviai pakartotinai naudoti arba perdirbti, susieti savo prekės ženklo tapatybę su tausaus ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamo verslo modeliais ir pasinaudoti savo įtaka rinkoje, siekiant propaguoti ir skatinti tausaus ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamo vartojimo modelius; ragina Komisiją stebėti ir vertinti pokyčius, skatinti geriausią praktiką ir tikrinti ekologiškumo teiginius, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo;

10.  mano, kad pilietinė visuomenė turėtų būti tinkamai įtraukiama ir informuojama, kad galėtų reikalauti, kad pramonė laikytųsi įsipareigojimų ir prievolių;

11.  primygtinai ragina Komisiją vykdyti įsipareigojimą iki 2020 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti pagrindinius Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos reikalavimus, atsižvelgiant į santykines skirtingų pakavimo medžiagų savybes, remiantis gyvavimo ciklo vertinimais, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir projektavimui, kuriuo užtikrinamas žiediškumas; ragina Komisiją pateikti aiškius, įgyvendinamus ir veiksmingus reikalavimus, be kita ko, reikalavimus, susijusius su ekonomiškai efektyviai pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamomis plastiko pakuotėmis ir su perteklinėmis pakuotėmis;

12.  ragina Komisiją padaryti efektyvų išteklių naudojimą ir žiediškumą pagrindiniais principais, taip pat atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti žiedinės medžiagos, gaminiai ir sistemos, taikant šiuos principus ne tik plastiko pakuotėms, bet ir kitiems plastiko gaminiams; mano, kad to gali būti pasiekta, be kita ko, nustatant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, plėtojant gaminių standartus, atliekant gyvavimo ciklo vertinimus, išplečiant ekologinio projektavimo teisės aktų sistemą, kad ji apimtų visas pagrindines plastikinių gaminių grupes, priimant ekologinio ženklinimo nuostatas ir taikant gaminio aplinkosauginio pėdsako metodą;

Tikros bendrosios perdirbtų plastikų rinkos sukūrimas

13.  pažymi, kad esama įvairių priežasčių, dėl kurių ES mažai naudojamas perdirbtas plastikas: be kita ko, iš dalies dėl subsidijų žemos iškastinio kuro kainos, pasitikėjimo stoka ir kokybiško plastiko pasiūlos stoka; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, būtina užtikrinti stabilią antrinių žaliavų vidaus rinką; ragina Komisiją pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria ši rinka, ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas;

Kokybės standartai ir tikrinimas

14.  ragina Komisiją greitai pateikti kokybės standartus, siekiant užtikrinti pasitikėjimą ir skatinti antrinių plastiko žaliavų rinką; primygtinai ragina Komisiją, kai ji rengs tuos kokybės standartus, atsižvelgti įvairius perdirbimo lygius, suderinamus su skirtingų gaminių funkcionalumu, sykiu užtikrinant visuomenės sveikatos apsaugą, maisto saugą ir aplinkos apsaugą; ragina Komisiją užtikrinti saugų perdirbtų medžiagų naudojimą su maistu besiliečiančiose medžiagose ir skatinti inovacijas;

15.  prašo Komisijos atsižvelgti į nepriklausomo trečiosios šalies vykdomo sertifikavimo gerosios patirties pavyzdžius ir skatinti perdirbtų medžiagų sertifikavimą, nes tikrinimas yra būtinas, siekiant padidinti tiek pramonės, tiek vartotojų pasitikėjimą perdirbtomis medžiagomis;

Perdirbtos medžiagos gaminiuose

16.  ragina pramonės įmones paversti savo pažadus visuomenei naudoti daugiau perdirbtų plastikų oficialiais įsipareigojimais ir įgyvendinti konkrečius veiksmus;

17.  mano, kad gali prireikti nustatyti privalomas taisykles dėl perdirbtų medžiagų gaminiuose, siekiant skatinti antrinių žaliavų naudojimą, nes perdirbtų medžiagų rinkos dar neveikia; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimus užtikrinti, kad tam tikrų plastiko gaminių, tiekiamų ES rinkai, sudėtyje būtų bent minimalus perdirbtų medžiagų kiekis, sykiu paisant maisto saugos reikalavimų;

18.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti sumažintą pridėtinės vertės mokestį (PVM) gaminiams, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų;

Žiediniai viešieji pirkimai

19.  pabrėžia, kad viešasis pirkimas yra būtina perėjimo prie žiedinės ekonomikos priemonė, nes ji gali paskatinti verslo modelių inovacijas ir efektyvaus išteklių naudojimo gaminių ir paslaugų kūrimą; pabrėžia svarbų vietos ir regioninės valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje; ragina Komisiją sukurti ES mokymosi žiedinių pirkimų srityje tinklą, kad būtų dalijamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant bandomuosius projektus; mano, kad tokie savanoriški veiksmai galėtų sudaryti palankias sąlygas, remiantis patikimu poveikio vertinimu, nustatyti privalomas ES žiedinių viešųjų pirkimų taisykles ir kriterijus;

20.  ragina valstybes nares laipsniškai atsisakyti visų neigiamai vertintinų paskatų, kurios trukdo siekti kuo aukštesnio plastikų perdirbimo lygio;

Atliekų ir cheminių medžiagų sąsaja

21.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas sugriežtinti importuojamų medžiagų ir produktų kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES cheminių medžiagų ir produktų teisės aktų;

22.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio gyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“;

Plastiko atliekų susidarymo prevencija

Vienkartiniai plastikai

23.  pažymi, kad nėra jokios universalios priemonės, kuri padėtų išvengti vienkartinių plastikų daromo žalingo poveikio aplinkai, ir mano, kad šiam sudėtingam klausimui spręsti reikia savanoriškų ir reglamentavimo priemonių derinio, taip pat vartotojų žinių, elgsenos ir veiksmų pokyčių;

24.  atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse jau įgyvendinamus veiksmus, todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl specialios teisės aktų sistemos, siekiant sumažinti tam tikrų plastiko gaminių, visų pirma vienkartinių plastikų, poveikį aplinkai; mano, kad šis pasiūlymas turėtų padėti gerokai sumažinti jūrų taršą šiukšlėmis, iš kurių daugiau kaip 80 proc. sudaro plastikas, ir taip prisidėti prie 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslo užkirsti kelią visų rūšių jūrų taršai ir ją gerokai sumažinti;

25.  mano, jog svarbu tai, kad ši sistema valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų plataus užmojo priemonių rinkinys, kuris būtų suderinamas su bendrosios rinkos vientisumo principu, turėtų konkretų teigiamą poveikį aplinkai ir socioekoniominį poveikį ir padėtų užtikrinti vartotojams reikalingą funkcionalumą;

26.  pripažįsta, kad vienkartinių plastikinių gaminių kiekio mažinimas ir ribojimas gali atverti galimybių tausaus verslo modeliams;

27.  atkreipia dėmesį į su šiuo pasiūlymu susijusioje įprastoje teisėkūros procedūroje atliekamą darbą;

28.  pabrėžia, kad yra įvairių būdų pasiekti aukštus atskiro atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklius ir sumažinti plastiko šiukšlių kiekį, įskaitant didesnės gamintojos atsakomybės sistemas, taikant diferencijuotus mokesčius, užstato grąžinimo sistemas ir didesnį visuomenės informuotumą; pripažįsta skirtingų valstybių narių nustatytos tvarkos privalumus ir valstybių narių galimybes keistis gerąja patirtimi; pabrėžia, kad sprendimas dėl konkrečios sistemos pasirinkimo ir toliau priklauso valstybės narės kompetentingos institucijos kompetencijai;

29.  teigiamai vertina tai, jog Direktyvoje 94/62/EB nustatyta, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės narės privalo įdiegti privalomas didesnės gamintojo atsakomybės sistemas visų pakuočių atveju, ir ragina Komisiją įvertinti galimybę taikyti šią prievolę ir kitų plastikinių gaminių atveju pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius;

30.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325), kuriame siūloma įvesti įnašą, apskaičiuojamą pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį; pabrėžia, kad tokio galimo įnašo skatinantis poveikis turi atitikti atliekų hierarchiją; pabrėžia, kad todėl atliekų susidarymo prevencijai turėtų būti teikiama pirmenybė;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares prisijungti prie 2016 m. lapkričio mėn. Marakeše vykusioje 22-ojoje Klimato kaitos konferencijoje suburtos tarptautinės koalicijos, siekiančios sumažinti plastikinių maišelių taršą, ir ją remti;

32.  mano, kad prekybos centrai atlieka lemiamą vaidmenį mažinant vienkartinio plastiko naudojimą ES; teigiamai vertina iniciatyvas, pvz., prekybos centrų lentynų be plastiko iniciatyvą, nes taip prekybos centrai gali išbandyti kompostuojamas biologines medžiagas kaip alternatyvą plastikinėms pakuotėms;

33.  pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Direktyvos dėl uosto priėmimo įrenginių (COM(2018)0033), kuria siekiama gerokai sumažinti žvejams tenkančią naštą ir išlaidas, susijusias su žvejybos įrankių ir plastiko atliekų gabenimu į uostą; pabrėžia, kad žvejai galėtų atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma rinkdami plastiko atliekas jūroje žvejybos metu ir atgabendami jas į uostą, kur jos būtų tinkamai tvarkomos; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti šią veiklą, o žvejams nebūtų taikomas mokestis už jų tvarkymą;

34.  apgailestauja, kad į Komisijos 2017 m. vertinimo ir įgyvendinimo ataskaitą nebuvo įtrauktas Žuvininkystės kontrolės reglamento 48 straipsnio 3 dalyje nustatytų prarastų žvejybos įrankių susigrąžinimo ir pranešimo apie juos įpareigojimų įgyvendinimas; pabrėžia, kad reikia išsamiai įvertinti, kaip įgyvendinami Žuvininkystės kontrolės reglamento reikalavimai, susiję su žvejybos įrankiais;

35.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus remti šiukšlių surinkimo jūroje planus, įtraukiant, kai įmanoma, žvejybos laivus, įdiegti uosto priėmimo ir jūrų šiukšlių šalinimo įrenginius ir naudoti nebetinkamų tinklų perdirbimo sistemą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti FAO neprivalomų žvejybos įrankių ženklinimo gairių rekomendacijomis, palaikant glaudų ryšį su žvejybos sektoriumi, kad būtų kovojama su vaiduokline žvejyba;

36.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti geresnį duomenų, susijusių su plastiku jūroje, rinkimą – sukurti ir įgyvendinti visoje ES privalomą skaitmeninę duomenų apie atskirų žvejybos laivų prarastus įrankius teikimo sistemą, siekiant skatinti įrankių susigrąžinimo veiksmus, pasinaudojant regioninių duomenų bazių duomenimis, kad būtų galima dalytis informacija Žuvininkystės kontrolės agentūros tvarkomoje Europos duomenų bazėje, arba plėtoti „SafeSeaNet“, kad ji taptų patogia naudoti visoje ES taikoma sistema, kuria besinaudojantys žvejai galėtų pranešti apie prarastus įrankius;

37.  pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad parengtų į jūrą išmetamų žvejybos įrankių kiekio mažinimo strategijas ir planus, pvz., naudojantis EJRŽF subsidijomis, struktūrinių fondų ir Europos teritorinio bendradarbiavimo fondų parama ir tinkamai bei aktyviai dalyvaujant regionams;

Bioplastikai, biologiškai skaidūs plastikai ir kompostuojami plastikai

38.  tvirtai remia Komisijos siekį pateikti aiškius papildomus standartus ir aiškias suderintas taisykles ir apibrėžtis, susijusius su biologinėmis medžiagomis, biologiniu skaidumu (nuo žaliavos nepriklausanti savybė) ir kompostuojamomis medžiagomis, siekiant pakeisti šiuo metu vyraujančią klaidingą nuomonę ir įsitikinimus ir suteikti vartotojams aiškios informacijos;

39.  pabrėžia, kad darnios bioekonomikos skatinimas gali padėti sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų; pabrėžia, kad bioplastikas ir biologiškai skaidus plastikas gali atlikti svarbų vaidmenį, jei tai pasirodytų naudinga atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą; mano, kad biologinis skaidumas turi būti vertinamas atitinkamomis realiomis sąlygomis;

40.  pabrėžia, kad biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikai gali prisidėti prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, bet jie nėra universali kovos su jūrų šiukšlėmis priemonė ir nepateisina nereikalingų vienkartinių plastikinių gaminių; todėl ragina Komisiją parengti aiškius naudingų produktų ir gaminių iš biologiškai skaidžių plastikų, įskaitant pakuotes ir žemės ūkiui skirtus gaminius, kriterijus; ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą šioje srityje; pabrėžia, kad biologiškai skaidūs ir biologiškai neskaidūs plastikai turi būti tvarkomi skirtingai, atsižvelgiant į tinkamo atliekų tvarkymo principus;

41.  pabrėžia, kad bioplastikai suteikia galimybę iš dalies diferencijuoti žaliavas, ir ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą šioje srityje; pripažįsta, kad rinkoje jau yra naujoviškų biologinių medžiagų; pabrėžia, kad reikalingas neutralus ir vienodas požiūris į pakaitines medžiagas;

42.  ragina ES iki 2020 m. visiškai uždrausti aerobiškai skaidų plastiką, nes šios rūšies plastikas iš tiesų biologiškai nesiskaido, nėra kompostuojamas, daro neigiamą poveikį įprastinio plastiko perdirbimui ir neturi įrodytos naudos aplinkai;

Mikroplastikai

43.  ragina Komisiją iki 2020 m. uždrausti naudoti mikroplastikus kosmetikos gaminiuose, asmens higienos produktuose, skalbikliuose ir valikliuose; be to, ragina ECHA įvertinti ir prireikus parengti draudimą naudoti mikroplastikus, specialiai dedamus į kitų produktų sudėtį, atsižvelgiant į tai, ar yra perspektyvių alternatyvų;

44.  ragina Komisiją nustatyti produktams, visų pirma tekstilės gaminiams, padangoms, dažams ir cigarečių filtrams, skirtuose teisės aktuose minimaliuosius reikalavimus, siekiant gerokai sumažinti mikroplastikų kiekį, išskiriamą į aplinką iš šių šaltinių;

45.  atkreipia dėmesį į gerąją praktiką pagal programą „Operation Clean Sweep“ ir įvairias „nulinės taršos mikroplastiko granulėmis“ iniciatyvas; mano, kad yra galimybių šias iniciatyvas įgyvendinti ES ir pasaulio lygmeniu;

46.  ragina Komisiją, atliekant šiuo metu vykstančią Vandens pagrindų direktyvos ir Direktyvos dėl potvynių tinkamumo patikrą, išnagrinėti klausimus, susijusius su makroplastikų ir mikroplastikų patekimo į nuotekų valymo ir lietaus nuotekų tvarkymo sistemas priežastimis, jų platinimu, tolesne migracija ir daromu poveikiu; be to, ragina valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintos ir vykdomos Miesto nuotekų valymo direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva; taip pat ragina Komisiją remti nuotekų dumblo valymo ir vandens valymo technologijų mokslinius tyrimus;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

47.  teigiamai vertina Komisijos pranešimą, kad iš programos „Horizontas 2020“ lėšų bus skirta papildoma 100 mln. EUR suma investicijoms į efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos sprendimus, pvz., prevencijos ir projektavimo galimybes, žaliavų įvairinimą ir naujoviškas perdirbimo technologijas, tokias kaip molekulinis ir cheminis perdirbimas, taip pat mechaninio perdirbimo gerinimą, skatinti; pabrėžia startuolių inovacinį potencialą šioje srityje; pritaria tam, kad būtų priimta strateginė medžiagų žiediškumo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, ypatingą dėmesį skiriant plastikui ir plastiko turinčioms medžiagoms (ne tik pakuotėms), kuri būtų finansavimo sprendimų pagal programą „Europos horizontas“ gairėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad bus reikalingas tinkamas finansavimas, siekiant padėti pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų; pabrėžia, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės gali padėti paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

48.  pabrėžia didelį skaitmeninės darbotvarkės ir žiedinės ekonomikos darbotvarkės susiejimo potencialą; pabrėžia, kad reikia šalinti su reguliavimu susijusias kliūtis inovacijoms, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimas ES inovacijų programas, kad būtų pasiekti tikslai, nustatyti plastikų strategijoje ir platesnėje žiedinės ekonomikos darbotvarkėje;

49.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus skatinti naudoti inovatyvius žvejybos įrankius: skatinti žvejus iškeisti senus tinklus į naujus ir prie turimų tinklų pritvirtinti sekimo įtaisus ir jutiklius, susietus su išmaniųjų telefonų prietaikomis, radijo dažninio atpažinimo mikroschemas ir laivo sekimo įtaisus, kad kapitonai galėtų atidžiau sekti tinklus ir prireikus juos susigrąžinti; pripažįsta, kad technologijai tenka svarbus vaidmuo vykdant plastiko atliekų patekimo į jūrą prevenciją;

50.  ragina į programą „Europos horizontas“ įtraukti „Vandenyno be plastiko misiją“, kad būtų naudojamasi inovacijomis siekiant sumažinti į jūros aplinką patenkančių plastikų kiekį ir surinkti plastikus, jau esančius vandenynuose; pakartoja raginimus kovoti su jūrų šiukšlinimu (įskaitant prevenciją, žinių apie vandenynus gerinimą, informuotumo apie plastiko taršos ir kitų rūšių jūrų šiukšlių keliamą aplinkosaugos iššūkį didinimą ir valymo kampanijas, pvz., šiukšlių žvejybą ir pakrančių valymą), kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė “ (JOIN(2016)0049), ragina politikos formuotojus, suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus pradėti ES politikos dialogą apie jūrų šiukšles;

Pasaulinio masto veiksmai

51.  ragina ES imtis iniciatyvaus vaidmens rengiant visuotinį protokolą dėl plastikų ir užtikrinti, kad būtų galima vykdyti integruotą ir skaidrią įvairių ES ir pasaulinio masto įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvaus lyderių vaidmens 2017 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos įsteigtos darbo grupės veikloje, siekiant tarptautinių kovos su jūrų šiukšlinimu plastiku ir mikroplastikais veiksmų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis plastiko atliekų vandenyne susidaro iš Azijos ir Afrikos šalių, taršos plastiku ir atliekų tvarkymo pajėgumų klausimai turi būti ES išorės politikos programos dalis;

52.  ragina visas ES institucijas drauge su ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos padaliniu ypatingą dėmesį skirti prevencijai, išnagrinėti savo vidaus viešųjų pirkimų taisykles ir plastiko atliekų tvarkymo praktiką ir gerokai sumažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį, visų pirma pakeičiant vienkartinį plastiką kitais gaminiais, sumažinant ir apribojant jo naudojimą;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 150, 2018 6 14, p. 93.
(2) OL L 150, 2018 6 14, p. 100.
(3) OL L 150, 2018 6 14, p. 109.
(4) OL L 150, 2018 6 14, p. 141.
(5) OL L 115, 2015 5 6, p. 11.
(6) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
(7) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(8) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0287.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0004.
(11) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(12) Abandoned, lost or otherwise discarded fishing gear.

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 17 d.Teisinis pranešimas