Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2128(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0268/2018

Pateikti tekstai :

A8-0268/2018

Debatai :

PV 13/09/2018 - 4
CRE 13/09/2018 - 4

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0356

Priimti tekstai
PDF 176kWORD 53k
Ketvirtadienis, 2018 m. rugsėjo 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Augalų apsaugos produktų reglamento įgyvendinimas
P8_TA(2018)0356A8-0268/2018

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (2017/2128(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 12/2013/MDC dėl Komisijos augalų apsaugos produktų (pesticidų) autorizacijos ir jų pateikimo į rinką praktikos(6),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos įgyvendinimo vertinimas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir atitinkami jo priedai“, kurį Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (EPRS)(7) paskelbė 2018 m. balandžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-673/13 P (Komisija prieš Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe) ir C-442/14 (Bayer CropScience prieš Augalų apsaugos produktų ir biocidų registravimo valdybą),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų](8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Specialiojo komiteto ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais (PEST) įgaliojimus ir darbus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0268/2018),

A.  kadangi atlikus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Reglamentas) vertinimą paaiškėjo, kad žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslai nebuvo visapusiškai pasiekti ir kad, siekiant įgyvendinti visus Reglamento tikslus, būtų galima atlikti daugiau patobulinimų;

B.  kadangi Reglamento įgyvendinimo vertinimas turėtų būti svarstomas kartu su ES visa apimančia pesticidų politika, įskaitant taisykles, nustatytas Direktyvoje 2009/128/EB [Tausiojo naudojimo direktyva], Reglamente (ES) Nr. 528/2012 [Biocidų reglamentas], Reglamente (EB) Nr. 396/2005 [Didžiausio leistino liekanų kiekio reglamentas] ir Reglamente (EB) Nr. 178/2002 [Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas];

C.  kadangi Reglamento įgyvendinimas nėra patenkinamas ir jis turėtų būti įgyvendinamas laikantis susijusios ES politikos, įskaitant politiką pesticidų srityje;

D.  kadangi turimi faktai rodo, kad trijų pagrindinių Reglamento priemonių – patvirtinimo, autorizacijos ir reguliavimo sprendimų vykdymo užtikrinimo – praktinis įgyvendinimas yra dar gerintinas ir juo neužtikrinamas šiuo reglamentu siekiamų tikslų visiškas įgyvendinimas;

E.  kadangi Komisija kai kurių Reglamento nuostatų apskritai netaikė, visų pirma 25 straipsnio dėl apsauginių medžiagų ir sinergiklių patvirtinimo ir 27 straipsnio dėl nepriimtinų koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašo;

F.  kadangi kitų nuostatų, pvz., pavojingumo ribojimo kriterijų taikymo veikliosioms medžiagoms, kurios yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, taikymas gerokai vėlavo dėl neteisėto Komisijos elgesio;

G.  kadangi suinteresuotieji subjektai yra iškėlę susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su įstatymu nustatytu vertinimo metodu, visų pirma dėl to, kas turėtų atlikti mokslinius tyrimus ir surinkti veikliųjų medžiagų vertinimams reikiamus faktus ir atliekant šiuos vertinimus taikyti pavojumi grindžiamą metodą;

H.  kadangi įrodinėjimo pareiga ir toliau turėtų tekti pareiškėjui, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos nebūtų naudojamos tyrimams, kurie galiausiai galėtų būti naudingi viešiesiems interesams; kadangi skaidrumas turi būti užtikrinamas visais registravimo procedūros etapais visapusiškai laikantis intelektinės nuosavybės teisių ir kartu užtikrinant, kad visoje Sąjungoje būtų nuosekliai laikomasi geros laboratorinės praktikos principų;

I.  kadangi yra rūpestį keliančių klausimų, susijusių su praktiniu nustatyto vertinimo metodo taikymu; kadangi visų pirma esama didelį rūpestį keliančių klausimų, susijusių su tuo, kad taikomi duomenų reikalavimai ir metodai dar nėra visiškai suderinti ir todėl gali trukdyti atlikti vertinimą;

J.  kadangi nustatyta, kad nacionalinių kompetentingų institucijų veiklos efektyvumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką veikliųjų medžiagų vertinimui; kadangi tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su turimomis ekspertinėmis žiniomis ir darbuotojais; kadangi Reglamentas ir atitinkami teisiniai reikalavimai, kuriais jis remiamas, valstybėse narėse yra įgyvendinami nevienodai ir tai turi reikšmingų padarinių sveikatai ir aplinkai;

K.  kadangi visais patvirtinimo procedūros etapais turėtų būti užtikrintas didesnis skaidrumas, o dėl to galėtų padidėti visuomenės pasitikėjimas augalų apsaugos produktų reglamentavimo sistema; kadangi su autorizavimu susijusi kompetentingų institucijų veikla daugeliu atvejų taip pat nėra pakankamai skaidri; kadangi Komisija pasiūlė Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento pakeitimus, kuriais siekiama išspręsti problemas, susijusias su duomenimis ir faktais, pateiktais atliekant vertinimą, ir padidinti skaidrumą;

L.  kadangi vykdant augalų apsaugos produktų autorizavimą, o tai daroma išimtinai nacionaliniu lygmeniu, dažnai susiduriama su vėlavimu priimant rizikos valdymo sprendimus; kadangi dėl to kai kuriais atvejais daugėja leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, pasinaudodamos Reglamento 53 straipsniu; kadangi yra atvejų, kai tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas prieštarauja pirminiams teisėkūros institucijos ketinimas;

M.  kadangi Reglamente nustatoma, kad integruotoji kenkėjų kontrolė turėtų tapti teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų dalimi pagal bendros žemės ūkio politikos kompleksinės paramos susiejimo taisykles, ir kadangi tai dar turi būti padaryta;

N.  kadangi turimi įrodymai rodo, kad šiuo ES lygmens reglamentu stiprinamos nacionalinės pastangos ir veiksmai ir suteikiama papildomos naudos;

O.  kadangi alternatyvos dažnai rimtai svarstomos tik pasikeitus teisiniams reikalavimams; kadangi, pavyzdžiui, pratęsus neonikotinoidų draudimą (2018 m. gegužės 30 d.)(9) buvo įvertinta, kad esama alternatyvias priemones galima taikyti 78 proc. neonikotinoidų naudojimo atvejų;

P.  kadangi nuo 2016 m. gegužės 31 d. nebuvo pateikta tvirtinti jokių naujų veikliųjų medžiagų; kadangi inovacijos ir naujų produktų, ypač mažos rizikos produktų, tobulinimas yra svarbūs;

Q.   kadangi galimybė įsigyti rinkoje suklastotų pesticidų yra reali problema; kadangi suklastoti pesticidai gali būti žalingi aplinkai ir gali pakenkti Reglamento veiksmingumui;

Pagrindinės išvados

1.  mano, kad ES yra tinkamas lygmuo, kuriuo toliau turėtų būti vykdomi reguliavimo veiksmai pesticidų srityje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią patogenų ir kenkėjui plitimui, jį apriboti ir sustabdyti, turi išlikti visų dabartinių ir tolesnių veiksmų pagrindu;

3.  mano, kad šio reglamento priėmimas ir įgyvendinimas yra reikšmingas žingsnis į priekį augalų apsaugos produktų naudojimo Europos Sąjungoje srityje, palyginus su ankstesniu laikotarpiu;

4.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmeniui kuriant naujus produktus, nes MVĮ dažnai trūksta didelių išteklių, kurie yra būtini naujų medžiagų kūrimo ir patvirtinimo procese;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Reglamentas nėra veiksmingai įgyvendinamas ir kad dėl to jo tikslai, susiję su žemės ūkio gamyba ir inovacijų diegimu, praktiškai yra nepasiekti; pabrėžia, kad iš dalies dėl žemo inovacijų diegimo lygio pesticidų veikliųjų medžiagų skaičius mažėja;

6.  primena, kad reikia iš esmės taikyti integruotą požiūrį ir kad Reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos(10) turi būti įtrauktas į vertinimą, o šios statistikos rezultatus panaudoti mažinant pesticidų kiekį, taigi ir jų riziką bei neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai;

7.  pažymi, kad Reglamento tikslai ir priemonės bei jo įgyvendinimas ne visada pakankamai suderinti su ES politika žemės ūkio, sveikatos, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu, vandens kokybės, kovos su klimato kaita, tvaraus pesticidų naudojimo ir didžiausių pesticidų likučių kiekių maiste ir pašaruose srityse;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad reglamento įgyvendinimas, susijęs su gyvūnų naudojimu bandymams siekiant nustatyti pavojingumą ir įvertinti riziką, neatitinka Direktyvos 2010/63/ES dėl bandymų su gyvūnais reikalavimų – gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principų – ir kad dvejų metų biologiniai kancerogeniškumo tyrimai gali duoti prieštaringų rezultatų(11);

9.  primena, kad atsargumo principas yra SESV sutarties 191 straipsnyje nustatytas bendrasis ES principas ir kad juo siekiama užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį priimant prevencinius sprendimus;

10.  laiko nepriimtina tai, kad dar nepradėti taikyti apsauginių medžiagų ir sinergiklių tvirtinimo reikalavimai, o tai prieštarauja Reglamento 25 straipsniui;

11.  laiko nepriimtina tai, kad dar nepatvirtintas koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašas, ypač uždraudus polietoksiluotų lajaus aminų ir glifosato derinį, kurį naudojant išaiškėjo neigiamas poveikis, kurį gali turėti tam tikri koformuliantai;

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliekamą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 vertinimą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurį planuojama užbaigti iki 2018 m. lapkričio mėn.; tikisi, kad šios išvados bus tinkamas pagrindas teisės aktų leidėjui apsvarstyti būsimus Reglamento patobulinimus;

13.  yra susirūpinęs dėl vis daugėjančių autorizavimo skubos tvarka pagal 53 straipsnį atvejų ir kai kuriose valstybėse narėse nustatytų piktnaudžiavimo šia tvarka atvejų; pažymi, kad kai kurios valstybės narės 53 straipsnį taiko gerokai dažniau nei kitos; atkreipia dėmesį į techninę pagalbą, kurią tiriant, kaip naudojami skubos tvarka suteikti leidimai, pagal Reglamento 53 straipsnio 2 dalį teikia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA); atkreipia dėmesį į EFSA atliktų 2017 m. trims neonikotinoidams skubos tvarka suteiktų leidimų tyrimų rezultatus, iš kurių paaiškėjo, kad, nors kai kuriuos leidimus buvo būtina suteikti ir jie buvo suteikti laikantis teisės aktuose nustatytų parametrų, kiti leidimai nebuvo pagrįsti; mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog valstybės narės teiktų duomenis, kurių reikia, kad EFSA galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus;

14.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog politikos formavimas būtų grindžiamas reglamentavimo mokslu, pateikiančiu patikrinamus ir pakartotinus įrodymus ir taikančiu tarptautiniu mastu sutartus mokslinius principus, susijusius su tokiais aspektais kaip gairės, gera laboratorinė praktika ir tarpusavio vertinimais patikrinti moksliniai tyrimai;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nepakankamai suderintų duomenų ir bandymų reikalavimų kai kuriose mokslo srityse taikomi neveiksmingi darbo metodai, trūksta nacionalinių institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir vėluojama vykdyti autorizavimo procesą, o tai gali lemti neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkio gamybai;

16.  apgailestauja dėl ribotos viešai prieinamos informacijos apie vertinimo ir autorizavimo procedūrą ir ribotos galimybės su ja susipažinti; apgailestauja, kad valstybių narių ataskaitų rengėjų (vykdant patvirtinimo procedūrą) yra neskaidri, mano, kad EFSA teikiamos informacijos prieinamumas ir suprantamumas galėtų būti pagerinti, taip pat apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo rizikos valdymo etapu, kurį problema laiko ir suinteresuotieji subjektai; teigiamai vertina Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) pastangas siekiant padidinti skaidrumą ir patogumą naudotojui pasinaudojant savo svetaine ir mano, kad toks modelis ateityje galėtų būti naudojamas skaidrumui didinti;

17.  pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų leidimų išdavimo sistemos patikimumas labai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo Europos agentūromis, pateikiančiomis mokslines nuomones, kuriomis grindžiami patvirtinimai ir rizikos valdymas; pabrėžia, kad mokslinio vertinimo proceso skaidrumas yra svarbus siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą; todėl ragina susijusioms agentūroms skirti pakankamą finansavimą ir pakankamai darbuotojų, kad būtų užtikrintas nepriklausomas, skaidrus ir laiku atliekamas leidimų suteikimo procesas; be to, teigiamai vertina EFSA nuolatines pastangas tobulinti savo sistemą, kuria užtikrinamas nepriklausomumas ir galimų interesų konfliktų valdymas ir kurią Audito Rūmai įvertino kaip pažangiausią 2012 m. tikrintų agentūrų sistemą, taip pat kuri atnaujinta visai neseniai, t. y. 2017 m. birželio mėn.; ragina Komisiją pasiūlyti patobulinimus, kad būtų dar labiau padidintas reglamentavimo proceso skaidrumas, įskaitant galimybę gauti gamintojų pateikiamus saugos tyrimų duomenis, nagrinėjant jų prašymus išduoti leidimus prekiauti augalų apsaugos produktais Europos Sąjungoje; pripažįsta, kad įvertinimo procedūra turi būti peržiūrėta, siekiant sugriežtinti vertinimus, padidinti institucijų, įgaliotų vykdyti tyrimus, nepriklausomumą, vengti interesų konfliktų ir padaryti procedūrą skaidresnę;

18.  ragina Komisiją sukurti Europos lygmens naudojimo katalogą, siekiant geriau suderinti reglamentą;

19.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriais atvejais rinkoje esantys augalų apsaugos produktai ir tai, kaip naudotojai juos taiko, nebūtinai atitinka atitinkamas autorizavimo sąlygas, susijusias su jų sudėtimi ir naudojimu; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti netinkamą šių produktų naudojimą, reikėtų, jei įmanoma, apriboti neprofesionalų jų naudojimą;

20.  pabrėžia, kad nuolatinis naudotojų mokymas yra svarbus siekiant užtikrinti tinkamą ir deramą augalų apsaugos produktų naudojimą; mano, kad derėtų atskirti profesionalius ir neprofesionalius naudotojus; pažymi, kad augalų apsaugos produktai naudojami privačiuose soduose, geležinkeliuose ir viešuosiuose parkuose;

21.  teigia, kad valstybių narių teisė atsisakyti leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų išlieka nepakitusi;

22.  pabrėžia, kad Reglamentas turėtų geriau atspindėti poreikį skatinti žemės ūkio praktiką, grindžiamą integruotąja kenkėjų kontrole, be kita ko, skatinant kurti mažos rizikos medžiagas; pabrėžia, kad menkas mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumas trukdo plėtoti integruotąją kenkėjų kontrolę; susirūpinęs pažymi, kad iš visų beveik 500 ES rinkoje tiekiamų produktų tik 10 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos augalų apsaugos produktai;

23.  pabrėžia, kad mažos rizikos necheminių pesticidų autorizavimas ir skatinimas yra svarbi priemonė, skirta kenkėjų kontrolei naudojant mažai pesticidų remti; pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau šių produktų mokslinių tyrimų, nes jų sudėtis ir veikimas iš esmės skiriasi nuo įprastinių produktų; pabrėžia, kad EFSA ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms reikia daugiau ekspertinių žinių, kad jos galėtų įvertinti šias biologines veikliąsias medžiagas; pabrėžia, kad biologinės kilmės augalų apsaugos produktai turėtų būti taip pat griežtai vertinami, kaip ir kitos medžiagos; atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų ragina Komisiją nepriklausomai nuo bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, siekiant nustatyti skubią nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų vertinimo, autorizavimo ir registravimo procedūrą;

24.   mano, kad Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 taip pat turi būti pritaikytas, kad būtų labiau atsižvelgta į medžiagas, kurios nelaikomos augalų apsaugos produktais, ir kurios, naudojamos augalams apsaugoti, priklauso nuo to paties reglamento; pažymi, kad šios medžiagos yra įdomios alternatyvos, susijusios su integruotais gamybos metodais ir su tam tikrais biologinės kontrolės produktais;

25.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys ir parama turėtų būti teikiama mažos apimties naudojimui skirtiems augalų apsaugos produktams, nes šiuo metu yra mažai ekonominių paskatų įmonėms kurti tokius produktus; teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Mažos apimties naudojimo koordinavimo priemonė kaip forumas, kuriuo siekiama gerinti valstybių narių, augintojų organizacijų ir pramonės atstovų koordinavimą kuriant mažos apimties naudojimo sprendimus;

26.  pabrėžia, kad daug augalų apsaugos produktų nebuvo vertinti pagal ES standartus ilgiau nei 15 metų dėl autorizavimo procedūrų vėlavimo;

27.  pabrėžia, kad svarbu sukurti inovacijoms palankią reglamentavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas senesnes chemines medžiagas pakeisti naujais ir geresniais augalų apsaugos produktais; pabrėžia, kad svarbu turėti plačią augalų apsaugos produktų, kurių veikimo būdai yra skirtingi, įvairovę, siekiant išvengti atsparumo vystymosi ir išsaugoti augalų apsaugos produktų naudojimo efektyvumą;

28.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad gairių suderinimas dar nekonsoliduotas;

29.  pabrėžia, kad tai, jog nėra gairių arba jos nėra išsamios, yra dideli trūkumai, turintys neigiamą poveikį Reglamento, taigi ir jo tikslų įgyvendinimui;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad turimi rekomendaciniai dokumentai nėra teisiškai privalomi, o dėl to pareiškėjams kyla neaiškumų dėl reglamentavimo, taip pat kyla abejonių dėl vertinimų, atliekamų vykdant patvirtinimo procedūras, rezultatų;

31.  teigiamai vertina zoninės sistemos koncepciją ir jos tikslą palengvinti veiksmingą augalų apsaugos produktų autorizavimą; mano, kad tarpusavio pripažinimo procedūra yra itin svarbi dalijantis darbo krūvį ir siekiant skatinti laikytis terminų; apgailestauja dėl įgyvendinimo problemų, susijusių su tarpusavio pripažinimo principu; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant pagerinti zoninės sistemos veikimą; pabrėžia, kad visapusišku galiojančių teisės aktų įgyvendinimu turėtų būti siekiama išvengti darbo dubliavimo, o galimybė ūkininkams naudoti naujas medžiagas neturėtų būti nepagrįstai vilkinama;

32.  pabrėžia, kad būtina keistis žiniomis ir įgyti įgūdžių, susijusių su cheminių pesticidų alternatyvomis ir integruotos kenkėjų kontrolės naudojimu, įskaitant optimalios sėjomainos nustatymą, atsižvelgiant į ūkininkų turgus ir klimato sąlygas; taip pat pažymi, kad tai jau numatyta BŽŪP horizontaliajame reglamente, visų pirma teikiant ūkių konsultavimo paslaugas, finansuojamas iš kaimo plėtros biudžeto;

33.  reiškia susirūpinimą dėl nedidelio naujų patvirtintų medžiagų kiekio; pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkams būtų sukurtas tinkamas augalų apsaugos produktų rinkinys, siekiant užtikrinti maisto tiekimą Europos Sąjungoje;

34.  reiškia susirūpinimą, kad pastaruoju metu vykstančiose diskusijose kyla vis daugiau abejonių dėl dabartinės ES moksliniais tyrimais pagrįstos augalų apsaugos produktų vertinimo sistemos; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir toliau stiprinti sistemą, kuri yra moksliškai pagrįsta, objektyvi ir grindžiama tarpusavio peržiūra pagrįstais įrodymais, pagal kurią leidimai naudoti bet kurias veiksliąsias medžiagas suteikiami taikant atvirą, nepriklausomą ir tarpdisciplininį moksliniais tyrimais pagrįstą metodą, laikantis ES rizikos analizės ir atsargumo principų, kaip numatyta pagal Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentą; primygtinai reikalauja, kad veikliųjų medžiagų pakartotinio patvirtinimo procedūroje būtų atsižvelgiama į praktinį augalų apsaugos produktų naudojimą, taip pat į mokslinę ir techninę pažangą šioje srityje; pažymi, kad dėl sudėtingos dabartinės vertinimo ir leidimų išdavimo sistemos nesilaikoma nustatytų terminų ir apskritai visa sistema netinkamai veikia; todėl pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ir supaprastinti šią sistemą;

35.  atkreipia dėmesį į nevienodą paraiškų skaičių kai kuriose tos pačios zonos ir panašaus dydžio bei panašių ūkininkavimo sąlygų valstybėse narėse;

36.  mano, kad produktams, importuotiems iš ES nepriklausančių šalių, kuriose jie išauginti naudojant AAP, turėtų būti taikomi tokie pat griežti kriterijai kaip ir ES pagamintiems produktams; yra susirūpinęs, kad ES neregistruoti AAP gali būti naudojami importuojamų produktų gamybai;

Rekomendacijos

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento įgyvendinimą, atsižvelgdamas į jų konkrečius vaidmenis, atliekamus vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras;

38.  ragina valstybes nares pagerinti padėtį, susijusią su dideliu ir nuolatinių nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų trūkumu, dėl kurio vėluojama pavojingumo nustatymo ir valstybių narių atliekamo pradinio rizikos vertinimo etape;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju(12);

40.  mutageninių, kancerogeninių, toksiškų reprodukcijai ir todėl 1A arba 1B kategorijoms priklausančių veikliųjų medžiagų arba endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių turinčių ir žmonėms ar gyvūnams kenksmingų veikliųjų medžiagų, kurių galiojimo laikotarpis procedūros metu jau buvo pratęstas vieną ar daugiau kartų pagal 17 straipsnį, naudojimas turi būti nedelsiant uždraustas;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad pagrindinis teisės akto tikslas yra apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką tuo pat metu gerinant žemės ūkio gamybą ir išsaugant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą;

42.  ragina pramonę visus duomenis ir mokslinius tyrimus vienodu elektroniniu ir kompiuterio skaitomu formatu pateikti valstybėms narėms ataskaitos rengėjoms ir ES agentūroms; ragina Komisiją sukurti suderintą duomenų įvedimo modelį, pagal kurį valstybėms narėms būtų lengviau keistis duomenimis visais proceso etapais; pripažįsta, kad šie duomenys turi būti tvarkomi pagal ES duomenų apsaugos kriterijus ir intelektinės nuosavybės teisės aktus;

43.  ragina valstybes nares griežtai taikyti Reglamento 9 straipsnį dėl paraiškų priimtinumo ir priimti tik užpildytas paraiškas dėl veikliosios medžiagos vertinimo;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ir vienodą pavojingumo ribojimo kriterijų taikymą, laikantis galiojančių suderintų gairių, taip pat užtikrinti, kad, kaip reikalaujama pagal Reglamentą, medžiagos būtų vertinamos dėl jų keliamos rizikos tik jei esama įrodymų, jog jos neturi pavojingų savybių;

45.  ragina Komisiją galiausiai įgyvendinti nuostatas dėl koformuliantų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių, sudaryti nepriimtinų koformuliantų sąrašą ir nustatyti taisykles, pagal kurias apsauginės medžiagos ir sinergikliai būtų testuojami ES lygmeniu, ir užtikrinti, kad galėtų būti prekiaujama tik tomis cheminėmis medžiagomis, kurios atitinka ES tvirtinimo kriterijus;

46.  teigiamai vertina Komisijos atsargumo principo aiškinimą, pateiktą Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento(13) vertinime pagal REFIT, kuriuo remiantis tai nėra alternatyva rizikos valdymo metodui, o konkreti rizikos valdymo forma; primena, kad šiam požiūriui taip pat pritariama ES teismo sprendimuose(14);

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kurios užtikrina rizikos valdymą vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras, deramai taikyti atsargumo principą ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, apibrėžtų Reglamento 3 straipsnio 14 punkte, apsaugai;

48.  ragina Komisiją, agentūras ir kompetentingas institucijas peržiūrėti ir pagerinti savo komunikaciją rizikos vertinimo procedūrų ir rizikos vertinimo sprendimų klausimais, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą autorizavimo sistema;

49.  ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu geriau įgyvendinti autorizavimo procedūras, siekiant apriboti nukrypti leidžiančių nuostatų ir galimybės pratęsti terminą pagal Reglamento 53 straipsnį taikymą ypatingų situacijų atvejais; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis pagal 53 straipsnio 2 ir 3 dalis; be to, ragina valstybes nares visapusiškai laikytis 53 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo teikti informaciją valstybėms narėms ir Komisijai, visų pirma apie bet kokias priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti naudotojų, pažeidžiamų grupių ir vartotojų saugumą;

50.  ragina Komisiją parengti metodus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kuomet tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos, visų pirma susijusius su „nereikšmingu poveikiu“ ar „dideliu pavojumi augalų sveikatai“, nekeičiant teisės akto formuluotės ar esmės; įspėja Komisiją, kad bet koks naujas sąvokos „nereikšmingas poveikis“ aiškinimas kaip sąvokos „nereikšminga rizika“ prieštarautų teisės akto formuluotei ir esmei;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti siekiant skatinti mokslinių tyrimų iniciatyvas, susijusias su veikliosiomis medžiagomis, įskaitant biologines mažos rizikos medžiagas, ir augalų apsaugos produktais ir vykdomas įgyvendinant programą „Europos horizontas“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų reglamentavimo ES lygmeniu sistema, kuri saugo aplinką ir žmonių sveikatą, taip pat skatina mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, yra svarbi siekiant kurti veiksmingus ir saugius augalų apsaugos produktus ir užtikrinant tvarią žemės ūkio praktiką ir integruotąją kenkėjų kontrolę; pabrėžia, kad augalų sveikatai apsaugoti reikia daug įvairių saugių ir veiksmingų priemonių; atkreipia dėmesį į tiksliojo ūkininkavimo metodų ir technologinių inovacijų teikiamas galimybes padedant Europos ūkininkams kuo tikslingiau ir tvariau optimizuoti kovą su kenkėjais;

52.  ragina Komisiją griežtai apriboti patvirtinamųjų duomenų procedūros taikymą jos tikslu, nustatytu Reglamento 6 straipsnio f punkte, t. y. tuomet, kai vertinimo proceso metu ar dėl naujų mokslo ir technikos žinių nustatomi nauji reikalavimai; pabrėžia, kad išsamūs dokumentai yra svarbūs veikliųjų medžiagų patvirtinimui; apgailestauja dėl to, kad pritaikius leidžiančią nukrypti nuo patvirtinamųjų duomenų procedūros nuostatą ilgesniam laikotarpiui rinkoje liko tam tikrų augalų apsaugos produktų, kurie kitu atveju būtų uždrausti;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti bendrą procedūrų skaidrumą, be kita ko, teikiant išsamius komiteto procedūros diskusijų ir atitinkamų pozicijų protokolus, visų pirma paaiškinant ir pagrindžiant Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto (PAFF komiteto) sprendimus;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį Reglamento ir jo įgyvendinimo suderinamumą su susijusiais ES teisės aktais ir politika, visų pirma su Tvaraus pesticidų naudojimo direktyva, ir numatyti paskatas, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis pakankamais ištekliais, kuriomis trumpuoju laikotarpiu būtų remiamas ir skatinamas saugių ir netoksiškų augalų apsaugos produktų alternatyvų kūrimas ir naudojimas; atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentavimo sistemoje nebuvo apsvarstytas neišvengiamas netikslinis poveikis, visų pirma bitėms ir kitiems apdulkintojams bei kitiems vamzdžiams, kurie naudingi ūkininkavimui kaip kenkėjais mintantys plėšrūnai; pažymi neseniai atliktus mokslinius tyrimus, kuriuose atkreiptas dėmesys į „vabzdžių Armagedoną“, dėl kurio visuose Vokietijos regionuose, netgi gamtos rezervatuose, kur žemės ūkyje nebuvo naudojami pesticidai, išnyko 75 proc. sparnuotų vabzdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Reglamento ir augalų apsaugos produktų teisės aktų suderinamumą, visų pirma išsaugant įsipareigojimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir Direktyvą 2009/128/EB teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (SMR 12 ir SMR 13) sąraše, kaip siūlė Komisija BŽŪP strateginių planų reglamente(15);

55.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento vykdymą, ypač augalų apsaugos produktų, kuriais prekiaujama ES, kontrolę, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagaminti ES, ar importuoti iš trečiųjų šalių;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
(3) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
(4) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0042.
(6) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/64069
(7)http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615668/EPRS_STU(2018)615668_EN.pdf
(8) COM(2018)0179.
(9) ANSES – „Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail“ (Prancūzija) – išvados, 2018 m.
(10) OL L 324, 2009 12 10, p. 1.
(11) Šaltinis: remiamasi įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimo informacija ir išvadomis. EPRS tyrimas, 2018 m. balandžio mėn., p. 36 & II-33.
(12) Šaltinis: https://www.foodwatch.org/fileadmin/foodwatch.nl/Onze_campagnes/Schadelijke_stoffen/Documents/Rapport_foodwatch_Ten_minste_onhoudbaar_tot.pdf.
(13) SWD(2018)0038.
(14) 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas, Prancūzija prieš Komisiją, T-257/07, ECLI:EU:T:2011:444.
(15) Pasiūlymas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento COM(2018)0392.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 10 d.Teisinis pranešimas