Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2008(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0267/2018

Pateikti tekstai :

A8-0267/2018

Debatai :

PV 13/09/2018 - 5
CRE 13/09/2018 - 5

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.15
CRE 13/09/2018 - 10.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0357

Priimti tekstai
PDF 181kWORD 53k
Ketvirtadienis, 2018 m. rugsėjo 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Dvejopa produktų kokybė bendrojoje rinkoje
P8_TA(2018)0357A8-0267/2018

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje (2018/2008(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus. Maisto produktai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo (taikymo) gairės“ (SWD(2016)0163),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Europos piliečiams ir įmonėms naudingas visapusiškas tarpvalstybinės e. prekybos skatinimo metodas“ (COM(2016)0320),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „2018 m. Komisijos darbo programa. Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos darbotvarkė“ (COM(2017)0650),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko Jean-Claude Juncker 2017 m. rugsėjo 13 d. pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas, ypač į jų 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. įvykusio 3 524-ojo Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 8 d. įvykusio 2 203-iojo Komisijos posėdžio protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. savo A teminio skyriaus parengtą informacinį pranešimą dėl klaidinančios informacijos ant pakuotės pateikimo praktikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos, ypač į jos 6 dalį(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(8), ypač į jos 14 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos, ypač į jos 178 dalį(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. platesnės apimties klausimą dėl produktų deklaracijų, sudėties ir skonio skirtumų ES vidurio, rytinėse ir vakarinėse rinkose(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „Dvejopa firminių maisto produktų kokybė. Sprendžiant galimą takoskyrą tarp rytų ir vakarų“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos atliktą tyrimą dėl maisto produktų ir Čekijos vartotojų,

–  atsižvelgdamas į specialų tyrimą dėl dvejopos produktų, kuriais prekiaujama Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, kokybės ir sudėties vartotojų apsaugos teisės (visų pirma, nesąžiningos komercinės praktikos), konkurencijos teisės (visų pirma, nesąžiningos konkurencijos) ir pramoninės nuosavybės teisės požiūriu, kurį 2017 m. parengė Olomouco miesto Palackio universiteto Teisės fakultetas,

–  atsižvelgdamas į įvairius tyrimus ir bandymus, kuriuos pastaraisiais metais atliko daugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių maisto tikrinimo institucijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Nielsen ataskaitą dėl nuosavų prekių ženklų padėties visame pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos galimybės vartotojams“ (COM(2018)0183),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnio vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo (COM(2018)0185),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalį dėl intelektinės nuosavybės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos bendrą laišką Komisijai dėl dvejopos produktų kokybės naujų galimybių vartotojams kontekste,

–  atsižvelgdamas į keliose ES valstybėse narėse vartotojų apsaugos institucijų ir organizacijų atliktų lyginamųjų tyrimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB, siekiant aiškiai nurodyti, kad nacionalinės valdžios institucijos gali įvertinti ir šalinti klaidinančią komercinę praktiką, kurią vykdant produktais prekiaujama kaip identiškais keliose ES šalyse, nors jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos saugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0267/2018),

A.  kadangi produktus reklamuojančios, parduodančios arba tiekiančios įmonės turėtų teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją apie tikslią produkto sudėtį, įskaitant apie vietos produktus ir receptus, siekiant, kad kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl pirkimo;

B.  kadangi pagrindinis prekių ženklų principas turėtų būti vartotojų pasitikėjimas produkto sudėtimi, verte ir kokybe; kadangi tai yra gamintojų pareiga, todėl jie turi užtikrinti, kad šie lūkesčiai būtų patenkinti;

C.  kadangi vartotojai nežino, kad to paties prekės ženklo ir tos pačios pakuotės produktai yra pritaikomi atsižvelgiant į vietos pageidavimus ir skonį, ir kadangi skirtinga gaminių kokybė kelia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių skirtingo traktavimo; kadangi Europos Sąjunga jau yra sukūrusi etiketes siekdama patenkinti konkrečius vartotojų lūkesčius ir atsižvelgti į gamybos ypatumus, pripažintus vartojant kokybės terminus;

D.  kadangi Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (NKVD)) yra pagrindinė Sąjungos teisėkūros priemonė, užtikrinanti vartotojų apsaugą nuo klaidinančios reklamos ir kitos nesąžiningos komercinės veiklos įmonėms sudarant sandorius su vartotojais, įskaitant prekybą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtais produktais tokiu būdu, kuris gali klaidinti vartotojus;

E.  kadangi nesąžininga komercinė veikla direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos gali būti apibrėžta taip, kad būtų draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis arba tam tikromis aplinkybėmis; kadangi vadovaujantis Komisijos išvadomis, veiklos įtraukimas į Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos I priedo sąrašą, kai tinkama, didina teisinį tikrumą ir taip užtikrina didesnę sąžiningą konkurenciją tarp rinkoje esančių gamintojų;

F.  kadangi vartotojai sieja prekių ženklą su produktu ir jo kokybe ir atitinkamai tikisi, kad to paties prekių ženklo ir (arba) vienodai atrodantys produktai bus vienodos kokybės, nesvarbu, ar jie parduodami jų šalyje ar kitoje valstybėje narėje;

G.  kadangi vartotojai sieja žemės ūkio ar maisto produkto prekės ženklą (etiketę) arba pakuotę su jo kokybe ir tikisi, kad to paties prekės ženklo produktai, parduodami su tokia pačia ar panašiai atrodančia etikete, bus taip pat vienodos kokybės ir sudėties, nesvarbu, ar jie parduodami jų pačių šalyje ar kitoje valstybėje narėje; kadangi visi Europos Sąjungos ūkininkai gamina produktus pagal tuos pačius aukštus standartus, o klientai tikisi, kad toks kokybės vienodumas bus taikomas ir kitiems maisto grandinės produktams, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena;

H.  kadangi visi ES piliečiai nusipelno vienodo požiūrio, susijusio su maisto ir ne maisto produktais, parduodamais bendrojoje rinkoje;

I.  kadangi tokia nesąžininga praktika turi būti panaikinta, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, ir kadangi ši tarpvalstybinė problema gali būti išspręsta tik užtikrinant didelę sinergiją ES lygmeniu;

J.  kadangi vertinimą, ar komercinė veikla yra nesąžininga pagal NKVD, valstybės narės turi atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, išskyrus veiklą, įtrauktą į I priede pateiktą veiklos sąrašą;

K.  kadangi Pirmininkas J.-C. Juncker savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, jog nepriimtina, kad kai kuriose Europos šalyse žmonėms parduodami žemesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nepaisant to, kad pakuotės ir prekių ženklas yra tapatūs;

L.  kadangi įgyvendinant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą išryškėjo dideli skirtumai valstybėse narėse, o direktyvos metodinės procedūros ir sprendimų efektyvumas bei įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi;

M.  kadangi prekių ženklas dažnai atlieka svarbiausią vaidmenį sprendžiant dėl produkto vertės;

N.  kadangi sustiprinta ir veiksmingesnė bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo srityje sistema padidintų vartotojų pasitikėjimą ir sumažintų žalą vartotojams;

O.  kadangi visi ES vartotojai turi tas pačias teises ir kadangi tyrimai parodė, kad tam tikri gamintojai parduoda kitokios kokybės, bet to paties prekių ženklo ir apgaulingai vienodai atrodančius produktus, o kai kuriose šalyse tam tikruose produktuose yra mažiau pagrindinės sudedamosios dalies arba aukštesnės kokybės sudedamosios dalys pakeičiamos prastesnės kokybės sudedamosiomis dalimis; kadangi ši problema labiau paplitusi valstybėse narėse, įstojusiose į ES po 2004 m.; kadangi atlikus tyrimus nustatyta atvejų, kai tie patys produktai arba apgaulingai vienodai atrodantys produktai ir prastesnės kokybės arba kitokių skonio, konsistencijos ir kitų juslinių savybių produktai įvairiose šalyse yra parduodami už labai skirtingą kainą; kadangi net ir tuo atveju, kai nėra pažeidžiami laisvosios rinkos ekonomikos principai arba pažeidžiamos dabartinės ženklinimo taisyklės ar kiti maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai, tai vis tik yra piktnaudžiavimas prekės ženklo tapatybe ir todėl kenkia principui, kad su visais vartotojais turėtų būti elgiamasi vienodai;

P.  kadangi nustatyta atvejų, kai produktai, pvz., kūdikių maistas, labai skyrėsi, ir dėl to kyla abejonių dėl gamintojų, teigiančių, kad jie pritaiko savo produktus prie vietos pageidavimų, principų ir pareiškimų; kadangi kai kurie laboratorinių tyrimų duomenys patvirtina, kad žemesnės kokybės produktų sudėtyje gali būti mažiau sveikų sudedamųjų dalių derinių, todėl sudaromos kliūtys vienodo požiūrio į visus vartotojus principo taikymui; kadangi kai kurie gamintojų atstovai sutiko kai kuriose šalyse iš dalies pakeisti savo produktų receptūrą, kad visoje bendrojoje rinkoje būtų siūlomi vienodi produktai;

Q.  kadangi šią nepriimtiną praktiką taiko ir žinomos tarptautinės žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės, kurios tokiu būdu siekia gauti maksimalų pelną naudodamosi skirtinga įvairių valstybių narių perkamąja galia;

R.  kadangi savo pasiūlyme „Naujos galimybės vartotojams“, kuris yra tikslinė ES vartotojų apsaugos direktyvų peržiūra, atlikus ES vartotojų ir rinkodaros teisės aktų tinkamumo patikrą, Komisija pasiūlė atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, aiškiai nurodant, kad nacionalinės valdžios institucijos gali vertinti ir šalinti nesąžiningą komercinę veiklą, jei skirtingose valstybėse narėse prekiaujama produktais kaip tapačiais, nors išties jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi;

S.  kadangi vartotojai neturėtų būti klaidinami, tačiau pats produktų diferencijavimas ir naujovės neturėtų būti ribojamos;

T.  kadangi bendroji rinka davė daug naudos maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojams, ir kadangi vis dažniau prekybai maisto produktais būdingas ryškus tarpvalstybinis aspektas ir ji itin svarbi bendrosios rinkos veikimui;

U.  kadangi norint visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamus privalumus, labai svarbu geriau taikyti galiojančius ES maisto ir vartotojų teisės aktus, siekiant nustatyti ir šalinti nepagrįstus dvejopus standartus ir taip apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos informacijos ir komercinės veiklos;

V.  kadangi šiuo požiūriu nuolat reikia stiprinti vartotojų asociacijų vaidmenį; kadangi vartotojų asociacijos atlieka unikalų vaidmenį užtikrinant vartotojų pasitikėjimą ir todėl jas reikėtų toliau remti taikant papildomas teisines ir ekonomines priemones bei stiprinti jų gebėjimus;

W.  kadangi įrodyta, kad panašių produktų sudedamųjų dalių skirtumai ilguoju laikotarpiu galėtų kelti pavojų vartotojų sveikatai, ypač pažeidžiamų vartotojų, pavyzdžiui, vaikų ir mitybos ir (arba) sveikatos problemų, atveju, taip prisidedant prie piliečių gerovės pablogėjimo; kadangi tai aktualu atvejais, kai pvz., riebalų ir (arba) cukraus kiekis yra didesnis nei tikėtasi, kai gyvūninės kilmės riebalai pakeičiami augalinės kilmės riebalais arba atvirkščiai, kai cukrus pakeičiamas dirbtiniais saldikliais, arba kai yra padidintas druskos kiekis; kadangi ženklinimas, netiksliai nurodant naudojamus priedus arba pakaitalus, kuriais pakeičiamos pagrindinės sudedamosios dalys, klaidina vartotojus ir gali kelti pavojų jų sveikatai;

X.  kadangi Europos masto įstatymų dėl dvejopos kokybės nebuvimas reiškia, kad dvejopos kokybės neįmanoma palyginti ar ją nustatyti ir nėra priemonių, kurias būtų galima naudoti padėčiai ištaisyti; kadangi apie taikomų ES maistą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo, pvz., mechaniškai atskirtos mėsos ženklinimo(12) arba maisto priedų naudojimo(13), trūkumus buvo nuolat pranešama Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės tarnyboms;

Y.  kadangi vartotojų sveikatai poveikį galinčią daryti skirtingą sudėtį galima aptikti ne tik maisto produktuose, bet ir kosmetikos priemonėse, higienos produktuose ar valymo priemonėse;

Z.  kadangi daugelyje Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių vėluojama pakeisti sudėtį siekiant sumažinti riebalų, cukrų ar druskos kiekį maisto produktuose;

1.  pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse, daugiausiai Vidurio ir Rytų Europoje, naudojant įvairias laboratorinių tyrimų metodologijas, atliktų daugybės bandymų ir tyrimų rezultatai parodė, kad tarp bendrojoje rinkoje su tuo pačiu prekių ženklu ir tariamai tapačioje pakuotėje reklamuojamų ir parduodamų produktų yra įvairaus masto skirtumų, be kita ko, jų sudėties ir naudojamų sudedamųjų dalių skirtumų, kurie kenkia vartotojams; pažymi, kad pagal nacionalinės kompetentingos institucijos atliktą tyrimą, didžioji dauguma vartotojų yra susirūpinę dėl tokių skirtumų; todėl dar išvadą, kad remiantis šiomis tyrimų ir bandymų išvadomis vartotojai yra susirūpinę dėl diskriminacijos skirtingų valstybių narių rinkose; pabrėžia, kad bet kokia tokios formos diskriminacija yra nepriimtina, ir visi ES vartotojai turėtų turėti galimybę vartoti tokios pačios kokybės produktus;

2.  pabrėžia, kad tokių didelių skirtumų atvejais, yra susiję ne tik su maisto produktais, bet dažnai ir su ne maisto produktais, įskaitant ploviklius, kosmetiką, tualeto reikmenis ir kūdikiams skirtus produktus;

3.  primena, kad 2013 m. Parlamentas paragino Komisiją atlikti prasmingą tyrimą siekiant įvertinti, ar reikia koreguoti esamus Sąjungos teisės aktus ir informuoti Europos Parlamentą ir vartotojus apie rezultatus;

4.  palankiai vertina naujausias Komisijos paskelbtas iniciatyvas šiam klausimui spręsti, visų pirma jos įsipareigojimą parengti bendrą bandymų metodiką, numatyti biudžeto lėšų jai rengti, vykdyti ir papildomiems patikimiems ir palyginamiems duomenims rinkti bei atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, taip pat pradėti Sukčiavimo maisto pramonės srityje ir kokybės žinių centro veiklą;

5.  atkreipia dėmesį į Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumui Europos Tarybos suteiktus įgaliojimus spręsti dvejopos kokybės klausimą; ragina valstybes nares ir jų kompetentingas institucijas aktyviai dalyvauti įgyvendinamose iniciatyvose, įskaitant bendros bandymų metodikos rengimą bei jos integravimą į savo bandymų darbo veiklą ir papildomų duomenų rinkimą; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti vartotojų interesams atstovaujančias šalis ir leisti joms savo vardu pateikti nuomones, įskaitant vartotojų organizacijų, gamintojų ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovus, kurie atliko produktų bandymus valstybėse narėse; mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti visose vykdomose iniciatyvose, kurios gali turėti poveikio bandymams spręsti dvejopos kokybės klausimą;

6.  rekomenduoja atitinkamoms valstybėms narėms savarankiškai parengti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vertinimo ir įgyvendinimo efektyvumo metodiką ir kitus galiojančius teisės aktus dėl dvejopos maisto produktų ir kitų produktų kokybės, taip pat pateikti juos Komisijai, kad būtų galima objektyviai įvertinti problemos mastą;

7.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. Parlamentas patvirtino bandomąjį projektą, kuriame numatyta keletas rinkos tyrimų dėl kelių kategorijų vartojimo prekių siekiant įvertinti įvairius dvejopos kokybės aspektus; tikisi, kad projektas bus vykdomas ir skelbiamas laiku, kaip iš pradžių buvo planuota; mano, kad projektas taip pat turėtų būti tęsiamas 2019 m., siekiant užtikrinti didesnį žinių mastą ir taip pat aprėpti ne maisto sektorių; ragina Europos Parlamento nariams suteikti daugiau galimybių įsitraukti į projekto priežiūrą; ragina Parlamentą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bandomuosius ir nacionalinius projektus, kuriais būtų siekiama toliau vertinti skirtingus dvejopos produktų kokybės aspektus;

8.  pabrėžia, kad išsami informacija apie valdžios instituciją, atsakingą už veiksmus ir atitinkamus administracinius arba teisminius procesus, įskaitant galimybę piliečiams pateikti skundus internetu, yra būtina, siekiant veiksmingai įgyvendinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą; todėl neigiamai vertina informacijos trūkumą atitinkamose valstybėse narėse, kurios, nepaisant valstybių narių pastabų dėl poreikio spręsti dvejopos produkto kokybės problemą, nepateikia šios informacijos atsakingų institucijų svetainėse;

9.  pabrėžia, kad Komisija jau gavo pranešimą apie naują nacionalinę ženklinimo priemonę, skirtą įspėti vartotojus apie maisto produktų sudėties skirtumus;

10.  palankiai vertina tai, kad siekiant toliau gerinti ES vartotojų apsaugą ir remti įmones, Komisija pradėjo internetinę švietimo programą, padedančią įmonėms geriau suprasti ir taikyti ES vartotojų teisę;

Komisijos pranešimas dėl ES vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės akto taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pranešimas skirtas padėti nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti, ar bendrovė pažeidžia ES maisto produktų ir vartotojų teisės aktus, parduodama dvejopos kokybės produktus skirtingose šalyse; taip pat jis skirtas patarti, kaip institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti; yra susirūpinęs, kad pranešime pasiūlytas metodas nacionalinėms institucijoms palaipsniui nustatyti ar gamintojai pažeidžia ES teisę, šiuo metu neatrodo praktiškai pritaikomu, o tai galėtų reikšti, kad vartotojų teisės yra pažeidžiamos;

12.  sutinka su Komisija, kad bendrojoje rinkoje, kur vartotojai bendrai gerai supranta laisvo prekių judėjimo ir vienodų galimybių naudotis prekėmis principus, vartotojai a priori nesitiki, kad skirtingose šalyse parduodami to paties prekių ženklo produktai galėtų skirtis; primena, kad, Komisijos nuomone, lojalumo prekių ženklui tyrimai parodė, kad vartotojų pasąmonėje prekių ženklas suvokiamas kaip kontroliuojamos ir pastovios kokybės sertifikatas; taip pat sutinka su Komisija, jog tai paaiškina, kodėl kai kurie vartotojai gali tikėtis, kad to paties prekių ženklo produktai bus, jei ir ne tokios pačios, bet lygiavertės kokybės, nesvarbu, kur ir kada jie įsigyjami, ir tikisi, kad to paties prekių ženklo savininkai informuos juos, kai nuspręs pakeisti savo produktų sudėtį;

13.  todėl mano, kad nepakanka pateikti bet kokią papildomą informaciją, nors ir pagrindiniame pakuotės regėjimo lauke, nebent vartotojas aiškiai supranta, kad atitinkamas produktas skiriasi nuo kitoje valstybėje narėje parduodamų to tariamai paties prekių ženklo produktų;

14.  be to, pritaria Komisijai, kad dėl to gamintojai nebūtinai turi pasiūlyti tapačius produktus skirtingose geografinėse vietovėse ir kad laisvas prekių judėjimas nereiškia, kad kiekvienas produktas turi būti vienodas visoje bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad verslo veiklos vykdytojai gali pateikti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ir savybių produktus, remdamiesi pagrįstais veiksniais, jeigu jie visiškai laikosi ES teisės aktų; vis dėlto pabrėžia, kad šie produktai neturėtų būti skirtingos kokybės, kai jie siūlomi vartotojams įvairiose rinkose;

15.  mano, kad labai svarbu teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją, siekiant spręsti dvejopos produktų kokybės problemą; yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jei bendrovė ketina pateikti rinkai tam tikromis savybėmis besiskiriantį produktą skirtingose valstybėse narėse, toks produktas negali būti ženklinamas iš pažiūros tapačiai ir parduodamas su tuo pačiu prekių ženklu;

16.  pažymi, kad gali būti toleruojami vieno prekės ženklo produkto sudėties skirtumai ir kad produktai gali skirtis dėl regioninių vartotojų pageidavimų, vietinių sudedamųjų dalių gavimo priežasčių, nacionalinės teisės reikalavimų ar jų keitimo tikslų; pabrėžia, kad nėra tikslo deklaruoti ar suderinti maisto kokybės reikalavimus ir, kad nepageidautina gamintojams nurodyti laikytis tikslios atskirų produktų sudėties; tačiau mano, kad vartotojų pageidavimai neturėtų būti naudojami kaip pasiteisinimas mažinti kokybę arba siūlyti skirtingas kokybės klases skirtingose rinkose; pabrėžia, kad vartotojai turi būti aiškiai informuojami ir žinoti apie tokį kiekvieno atskiro produkto pritaikymą, ir ne tik pagrindžiant bendrais bruožais, kad ši įprastinė praktika egzistuoja;

17.  mano, kad pranešimas laikomas taikytinu, kaip iš pradžių ir numatyta, maisto produktams; mano, kad vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomos visiems maisto ir ne maisto gaminiams apskritai, esantiems bendrojoje rinkoje, ir kad gaminio etiketė turi būti vartotojams įskaitoma, o joje pateikiama informacija apie gaminį turi būti išsami;

18.  atkreipia dėmesį į 2016 m. Komisijos gaires dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (NKVD) taikymo, kuriose nurodoma: „to paties prekių ženklo prekės, turinčios tą pačią arba panašią pakuotę, gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties, atsižvelgiant į gamybos vietą ir paskirties rinką, t. y. jos gali skirtis atskirose valstybėse narėse ir, kad pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą komercinė praktika, kai prekiaujama skirtingos sudėties produktais, savaime nėra nesąžininga“; pabrėžia Komisijos paskelbtų gairių dokumentų svarbą, kuriais siekiama sudaryti geresnes sąlygas tinkamam ir nuosekliam Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymui; todėl ragina Komisiją patikslinti pranešimo, gairių ir Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo vidaus rinkos pogrupio parengto dokumento ryšį;

19.  pažymi, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomi reikalavimai dėl kontrolės metodų gali skirtis; pabrėžia, kad jau atlikti įvairūs tyrimai, kurie galėtų būti pagrindu rengiant ir įgyvendinant bendrą bandymų metodiką, net jei jų metodikos skyrėsi ir jų rezultatai nebuvo vertinami vienodai; mano, kad būtina aiškiai nurodyti Komisijos Jungtinio tyrimų centro vadovaujamo darbo kuriant metodiką tikslą, siekiant užtikrinti vieningą parengtos metodikos aiškinimą, įskaitant „reikšmingo skirtumo“ apibrėžtį, kurią galėtų naudoti kompetentingos institucijos; atkreipia dėmesį į tai, kad bandymas nustatyti, kuris iš įvairių produktų yra pats standartiškiausias ir dėl to laikomas „referenciniu produktu“, gali trukdyti bendram vertinimui, nes jį gali būti pernelyg sunku nustatyti;

20.  teigiamai vertina Komisijos pastangas padėti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms nustatyti nesąžiningą komercinę veiklą parduodant produktus; ragina Komisiją koordinuoti nacionalines kompetentingas institucijas šiuo klausimu; pabrėžia, kad tokios metodikos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės bendrai rinktų patikimus ir palyginamus įrodymus ir prisidėtų prie bendro dvejopos kokybės pažeidimo lygio ir paplitimo vertinimo bendrojoje rinkoje; primena, kad faktinis nesąžiningos veiklos pobūdis gali būti įvertintas tik kiekvienu konkrečiu atveju, nes vartotojo klaidinimo mastas visuomet priklauso nuo subjektyvaus kompetentingos institucijos ar teismo vertinimo;

21.  teigiamai vertina tai, kad Komisija nusprendė paraginti kompetentingas institucijas valstybėse narėse atlikti daugiau rinkos tyrimų, kuriuose būtų palyginami produktai skirtinguose regionuose ir šalyse; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, tokie bandymai turėtų būti atliekami taikant bendrą bandymų metodą, kuris dar nėra iki galo parengtas; pabrėžia, kad būtina laikytis grafiko, kad pagal bendrą bandymų metodą atliktų tyrimų rezultatai būtų baigti, paskelbti visomis oficialiosiomis ES kalbomis viešai prieinamoje duomenų bazėje ir būtų nagrinėjami kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. pabaigos; be to, pabrėžia, kad būtina nedelsiant atskleisti šiuos rezultatus siekiant informuoti vartotojus ir gamintojus, kad būtų didinamas informuotumas ir taip būtų lengviau sumažinti atvejus, kai produktai yra dvejopos kokybės;

Kiti dvejopos kokybės aspektai

22.  pabrėžia, kad nuosavi prekių ženklai tapo pagrindine preke vartotojų pirkinių krepšeliuose ir jų rinkos dalis per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik visose gaminių kategorijose daugelyje valstybių narių; mano, kad nuosavi prekių ženklai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad jie yra prekių ženklo produktai, siekiant užkirsti kelią vartotojų klaidinimui; patvirtina, kad nuosaviems prekių ženklams Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį, kad būtų išvengta painiavos tarp nuosavų prekių ženklų ir to paties prekių ženklo produktų; pažymi, kad gamintojai gali patekti į bendrąją rinką, bet ji taip pat labai konkurencinga, o kai kurie prekių ženklai yra plačiai žinomi arba gerai vertinami visoje Sąjungoje;

23.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino Komisiją nustatyti, ar dvejopa kokybė turi neigiamą poveikį vietos ir regioninei gamybai, visų pirma MVĮ; apgailestauja dėl to, kad iki šiol Komisija nepateikė jokių duomenų;

24.  pabrėžia, kad to paties prekių ženklo produktų klastojimas kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui, kenkia jų pasitikėjimui prekių ženklais, dėl ko gamintojai praranda pajamas; pažymi, kad ES nustatytų suklastotų produktų asortimentas išlieka platus ir apima beveik visų rūšių prekes;

25.  yra susirūpinęs dėl prekybininkams nustatytų apribojimų, kai kalbama apie prekių, galinčių turėti neigiamo poveikio vartotojo pasirinkimui, įsigijimą; primygtinai ragina Komisiją nustatyti veiksnius, prisidedančius prie bendrosios prekių rinkos fragmentacijos ir neteisėtai ribojančius vartotojų galimybes visapusiškai naudotis bendrąja rinka, visų pirma teritorinius tiekimo suvaržymus ir jų poveikį; ragina Komisiją prireikus taikyti konkurencijos teisės aktus, siekiant spręsti tokios praktikos klausimus;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės kompetentingos institucijos gali atrinkti pavyzdžius ir atlikti tyrimus tik savo valstybėje narėje; pabrėžia poreikį glaudesniam, veiksmingesniam, skaidresniam ir spartesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir keitimuisi duomenimis ir informacija apie galimus reikalavimų neatitinkančius produktus ir nesąžiningą praktiką tarp nacionalinių vartotojų apsaugos ir maisto institucijų, vartotojų asociacijų ir Komisijos, siekiant išspręsti dvigubos kokybės klausimą ir pagerinti bei suderinti teisės aktų vykdymą; ragina Komisija ir valstybes nares aktyviau įsitraukti į tokį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina persvarstyto Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priėmimą, nes juo sustiprinami tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, gerinamas keitimasis informacija ir duomenimis, taip pat gerinamos galimybės susipažinti su atitinkama informacija ir nustatomos suderintos taisyklės dėl tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių koordinavimo procedūros;

27.  pripažįsta, kad tikslinė patikra, kaip svarbi vykdymo užtikrinimo koordinavimo pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) forma, yra naudinga, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau ją stiprinti ir išplėsti jos taikymo sritį;

Rekomendacijos ir tolesni veiksmai

28.  pabrėžia plataus masto ir laiku vykdomų viešų diskusijų svarbą – jos lemia didesnį vartotojų informuotumą apie produktus ir jų savybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie gamintojai ir nuosavų prekių ženklų savininkai jau paskelbė apie ketinimus keisti receptūrą arba naudoti bendrą gamybos standartą ES lygmeniu; Pabrėžia svarbų pramonės vaidmenį gerinant su produktų sudėtimi, kokybe ir keitimu susijusį skaidrumą; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti elgesio kodeksą, ragina gamintojams ir mažmenininkams būtų sudarytos sąlygos dar aktyviau įsitraukti, atsižvelgiant į jų pačių interesus, kad jie padėtų rasti veiksmingą būdą, kaip kuo skubiau ištaisyti dabartinę padėtį, kad nereikėtų pasinaudoti vykdymo užtikrinimo procedūromis, ir sudaryti sąlygas Europos vartotojams naudotis vienodos kokybės produktais visoje bendrojoje rinkoje; ragina gamintojus apsvarstyti galimybę nurodyti ant pakuotės logotipą, kuris rodytų, kad to paties prekės ženklo turinys ir kokybė yra vienodi visose valstybėse narėse;

29.  ragina vartotojų organizacijas, pilietinę visuomenę ir informuotas nacionalines institucijas, atsakingas už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ir kitų atitinkamų teisės aktų vykdymą, aktyviau dalyvauti viešose diskusijose ir informuoti vartotojus; yra įsitikinęs, kad vartotojų organizacijos galėtų žymiai prisidėti sprendžiant dvejopos produktų kokybės problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą nacionalinėms vartotojų organizacijoms, pasitelkiant finansinius ir teisinius mechanizmus, kad jos galėtų stiprinti pajėgumus, plėtoti savo bandymų veiklą ir kartu su kompetentingomis institucijomis atlikti lyginamuosius bandymus, prisidėti prie nesąžiningo produktų diferencijavimo atvejų stebėsenos ir atskleidimo; be to, mano, kad tarp vartotojų asociacijų reikėtų skatinti glaudesnį tarpvalstybinį keitimąsi informacija;

30.  mano, kad kompetentingos institucijos, remdamosi ankstesne patirtimi, negalėjo veiksmingai išspręsti nei vieno konkretaus dvejopos kokybės atvejo nacionaliniu lygmeniu arba užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą arba bandė tai daryti tik minimaliai, iš dalies dėl to, kad nėra aiškių ES lygmens teisinių nuostatų; primena, kad valstybės narės yra atsakingos už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vykdymo užtikrinimą ir todėl jos turėtų tai daryti siekdamos užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl nesąžiningos prekybos praktikos; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius pajėgumus, kad būtų užtikrintas veiksmingas vykdymas; ragina valstybes nares įsteigti vietą, kur vartotojai galėtų pateikti skundus ir kur būtų atliekamas jų nagrinėjimas ir kuo išsamiau informuoti vartotojus apie jų teises ir galimybes, susijusias su galiojančių teisės aktų ir pardavėjų įsipareigojimų informuoti apie produktų sudėtį ir, kai taikoma, jų kilmę vykdymu;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad dvejopos kokybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su bendrosios rinkos veikimo esme ir vartotojų pasitikėjimu, kuriems kyla grėsmė, todėl, inter alia, šiam klausimui spręsti reikalingas Sąjungos lygmens sprendimas, taikant tiesiogiai vykdytinas priemones; yra įsitikinęs, kad veiksmai Sąjungos lygmeniu užtikrintų bendrosios rinkos vientisumą; ragina Komisiją nustatyti esamus nacionalinius maisto ir ne maisto produktų ES standartus ir įvertinti jų svarbą dvejopos kokybės atvejams bendrojoje rinkoje;

32.  ragina skubiai plėtoti ES lygmens pajėgumus ir mechanizmus veikiančios ES įstaigos (JRC, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ar kt.) specializuotame stebėsenos ir priežiūros padalinyje, taikant kuo mažesnius biurokratinius reikalavimus, siekiant stebėti sudėties pastovumą ir proporcingą sudėtinių dalių naudojimą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtuose ir taip pat supakuotuose maisto produktuose ir įvertinti lyginamuosius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti tokią nesąžiningą komercinę praktiką pateikiant maisto produktus į rinką;

33.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą „Naujos galimybės vartotojams“, kuriuo siekiama spręsti dvigubos produktų kokybės problemą, iš dalies keičiant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 6 straipsnį, nustatant, kad prekyba produktu kaip tapačiu tokiam pat keliose kitose valstybėse narėse parduodamam produktui, nors tų produktų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, būtų laikoma nesąžininga komercine veikla; tačiau pažymi, kad pasiūlyme taip pat pateikiamos kai kurios neaiškios nuostatos, kurias reikia patikslinti, kad būtų užtikrintas tinkamas aiškinimas ir taikymas;

34.  vis dėlto yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingiausias nepateisinamų dvejopos kokybės atvejų sprendimo būdas būtų dalinis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (NKVD) I priedo pakeitimas, kuriuo į vadinamąjį juodąjį sąrašą, apibrėžiantį bet kuriomis aplinkybėmis draudžiamą veiklą, būtų įtrauktas dar vienas punktas, vienareikšmiškai nurodant dvejopą to paties prekių ženklo kokybę, kai ji yra diskriminacinė ir neatitinka vartotojų lūkesčių;

35.  pabrėžia, kad teisėkūros proceso rezultatai turėtų apimti aiškų apibrėžimą, ką galima laikyti dvejopa kokybe ir kaip kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir spręsti kiekvieną atvejį; todėl pabrėžia, kad nebaigtinis vadinamųjų „teisėtų veiksnių“ sąrašas gali pakenkti kompetentingų institucijų gebėjimui atlikti vertinimą ir taikyti teisę; yra susirūpinęs dėl to, kad sąvokos „apibrėžti vartotojų pageidavimai“ naudojimas vertinant, ar diferencijavimas dėl produkto sudėties yra pagrįstas, ar ne, gali lemti prieštaringus aiškinimus kompetentingose institucijose;

36.  ragina Komisiją išplėsti Jungtiniam tyrimų centrui suteiktus įgaliojimus parengti Europos mastu suderintą metodiką, skirtą palyginti ne maisto produktų savybes, taip pat gaires, skirtas produktų skaidrumui padidinti, per vienerius metus ir taip pat įvertinti bandymų rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinis tyrimų centras, siekdamas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje, turėtų stengtis bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis, kurios jau atliko produktų bandymus, tačiau apie jų rezultatus dar nepranešė kitų valstybių narių nacionalinėms institucijoms;

37.  nurodo, kad maisto sauga ir kokybė bei vartotojų apsauga nuo klaidinimo yra didžiausi prioritetai; primena Komisijai apie jos įsipareigojimą geriau stebėti ir gerinti tinkamą ES teisės aktų taikymą; mano, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų veiksmingai kontroliuoti, kaip laikomasi galiojančių šios srities teisės aktų;

38.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą, didinti maisto saugos mokslinių tyrimų skaidrumą, kad būtų suteikta daugiau galimybių susipažinti su informacija, reikalinga priimant sprendimus pirkti, remiantis patikimu ir moksliniais duomenimis pagrįstu rizikos vertinimu;

39.  ragina nacionalines maisto srities institucijas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar tokia įtariama diskriminacine praktika yra iš tikrųjų neteisėta, remiantis direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos nuostatomis ir tuo, ar ji tenkina sąžiningos informacijos reikalavimus, išdėstytus Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

40.  pažymi, kad visi ES piliečiai patiria neigiamą dvejopos kokybės praktikos poveikį, be kita ko, kai keliauja į kitas valstybes nares;

41.  tačiau pabrėžia, kad dideli produktų mažiems vaikams, pvz. kūdikiams ir vaikams skirtų maisto produktų skirtumai negali būti pagrįsti vien tik regioninio skonio pirmenybe;

42.  tvirtai atmeta kai kurių gamintojų teiginį, kad sudėties ir (arba) kokybės pokyčiai atliekami taip, kad kainos atitiktų vartotojų lūkesčius; atkreipia dėmesį į tai, kad iš įvairių tyrimų matyti, jog prastesnės kokybės produktai dažnai būna brangesni nei jų kokybiškesni atitikmenys kitose ES vietose;

43.  labai ragina produktų pakuotėms taikyti žiedinės ekonomikos principą ir pabrėžia, kad, jei produkto pakuotė vienoje valstybėje narėje atitinka šį principą, gamintojas turėtų bendromis pastangomis siekti užtikrinti, kad tai būtų daroma ir su kitais produktais, kuriais visoje ES ir už jos ribų prekiaujama naudojant tą patį prekės ženklą ir tokios pat rūšies pakuotę;

44.  pabrėžia, kad kai kuriuos dvejopos kokybės produktų atvejus lemia prastas ES teisės laikymasis; ragina valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant taikyti esamas ES maisto produktų ženklinimo taisykles, be kita ko, susijusių su, pavyzdžiui, mechaniškai atskirta mėsa;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(2) OL L 345, 2017 12 27, p. 1.
(3) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(4) OL C 65, 2016 2 19, p. 2.
(5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 11.
(6) OL C 93, 2017 3 24, p. 27.
(7) OL C 86, 2018 3 6, p. 40.
(8) OL C 11, 2018 1 12, p. 2.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.
(10) O-000019/2017.
(11) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(12) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=76
(13) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=115

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 17 d.Teisinis pranešimas