Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2018 m. balandžio 18 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Sprendimas neprieštarauti deleguotajam aktui: Europos Sąjungos prekių ženklas
 Atstovų į Europos Parlamentą devintųjų rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laikotarpis *
 ES ir Australijos bendrasis susitarimas ***
 ES ir Australijos bendrasis susitarimas (rezoliucija)
 Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos ***
 Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos (papildomas protokolas) ***
 Pakuotės ir pakuočių atliekos ***I
 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, baterijų ir akumuliatorių atliekos ir elektros ir elektroninės įrangos atliekos ***I
 Atliekos ***I
 Atliekų sąvartynai ***I
 Procedūrinės taisyklės aplinkosaugos ataskaitų srityje ***I
 Komisijos sąžiningumo politika, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimas
 Pažanga dėl JT pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių
 ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m.
 Metinės 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Audito Rūmų specialiosios ataskaitos vykdant Komisijos 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – 8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis Europos plėtros fondai
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Taryba ir Europos Vadovų Taryba
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Audito Rūmai
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Regionų komitetas
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos išorės veiksmų tarnyba
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ombudsmenas
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) biuras
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos bankininkystės institucija (EBI)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra (EEA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų agentūra (EMA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (EGA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos mokymo fondas (ETF)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Euratomo tiekimo agentūra
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos policijos biuras (Europolas)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos GNSS agentūra (GSA)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Biologinės pramonės sektorių (BPS) bendroji įmonė
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Bendroji įmonė „Švarus dangus 2“
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ECSEL
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (II KEV)
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II naujoviškų vaistų iniciatyvos (NVI) bendroji įmonė
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Tarptautinė ITER branduolio sintezės energijos organizacija
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendra įmonė SESAR
 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Shift2Rail“ (S2R)

Sprendimas neprieštarauti deleguotajam aktui: Europos Sąjungos prekių ženklas
PDF 243kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (C(2018)01231 – 2018/2618(DEA))
P8_TA(2018)0106B8-0187/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)01231) (toliau – iš dalies pakeistas deleguotasis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 27 d. Teisės reikalų komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo(1), kuris buvo iš dalies pakeistas 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių(2), ir vėliau buvo kodifikuotas kaip 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1431, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo nuostatų įgyvendinimo taisyklės(4), kuriame pateiktos atnaujintos nuorodos į Reglamentą (ES) 2017/1001,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją dėl sprendimo ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2018 m. balandžio 17 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 buvo kodifikuotas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/1001;

B.  kadangi deleguotame reglamente pateikiamos nuorodos turėtų atspindėti pagrindinio teisės akto kodifikuotoje redakcijoje pakeistą straipsnių numeravimą;

C.  kadangi 2017 m. gegužės 18 d. Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430, kuriuo papildomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ir panaikinami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 2868/95 ir (EB) Nr. 216/96(5), turėtų dėl to būti panaikintas, o to deleguotojo reglamento nuostatos turėtų būti įtrauktos su atnaujintomis nuorodomis į Reglamentą (ES) 2017/1001 į iš dalies pakeistą deleguotąjį reglamentą;

D.  kadangi iš dalies pakeistu deleguotuoju reglamentu nenumatyta iš esmės keisti Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1430;

E.  kadangi greitai paskelbus iš dalies keičiantį deleguotąjį reglamentą Oficialiajame leidinyje būtų galima greičiau pradėti jį taikyti ir užtikrinti tęstinumą taikant pereinamojo laikotarpio tvarką, numatytą iš dalies pakeisto deleguotojo reglamento baigiamosiose nuostatose;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 78, 2009 3 24, p. 1.
(2) OL L 341, 2015 12 24, p. 21.
(3) OL L 154, 2017 6 16, p. 1.
(4) OL L 205, 2017 8 8, p. 39.
(5) OL L 205, 2017 8 8, p. 1.


Atstovų į Europos Parlamentą devintųjų rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laikotarpis *
PDF 239kWORD 42k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas atstovų į Europos Parlamentą devintųjų rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laikotarpis, projekto (07162/2018 – C8-0128/2018 – 2018/0805(CNS))
P8_TA(2018)0107A8-0145/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (07162/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise akto(1) 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0128/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0145/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  primena savo pasiūlymą, pridėtą prie rezoliucijos dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos, pagal kurį Europos Parlamentas, pasikonsultavęs su Taryba, turi teisę nustatyti rinkimų laikotarpį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priedas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 278, 1976 10 8, p. 1) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 93/81/Euratomas, EAPB, EEB (OL L 33, 1993 2 9, p. 15) ir Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).
(2) OL C 366, 2017 10 27, p. 7.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0029.


ES ir Australijos bendrasis susitarimas ***
PDF 114kWORD 42k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15467/2016 – C8-0327/2017 – 2016/0367(NLE))
P8_TA(2018)0108A8-0110/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15467/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo projektą (09776/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį, 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0327/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0110/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Australijos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0109.


ES ir Australijos bendrasis susitarimas (rezoliucija)
PDF 285kWORD 54k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija su pasiūlymu dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15467/2016 – C8-0327/2017 – 2016/0367(NLE)2017/2227(INI))
P8_TA(2018)0109A8-0119/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15467/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo projektą (09776/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 212 straipsnio 1 dalį, kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa (C8-0327/2017),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. pasirašytą ES ir Australijos partnerystės programą, kurią turi pakeisti bendrasis susitarimas,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. birželio 26 d. Liuksemburge priimtą Europos Sąjungos ir Australijos santykių bendrą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios(1) ir į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Australija įgaliojimų(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko ir Australijos Ministro Pirmininko Malcolmo Turnbullo 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Australijos užsienio reikalų ministrės 2015 m. balandžio 22 d. bendrą pareiškimą „Glaudesnės ES ir Australijos partnerystės link“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. pasirašytą Europos Sąjungos ir Australijos susitarimą, kuriuo nustatomos Australijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos(3),

–   atsižvelgdamas į Australijos ir Europos Sąjungos administracinį susitarimą, dėl kurio susitarta 2014 m. gruodžio mėn. ir kuriuo įsteigiama diplomatiniams mainams skirta programa,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Australijos 1998 m. pasirašytą standartų sertifikavimo savitarpio pripažinimo susitarimą(4) ir 2012 m. ES ir Australijos sudarytą susitarimą, iš dalies keičiantį tą susitarimą(5),

–  atsižvelgdamas į ES ir Australijos susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR), pasirašytą 2011 m. rugsėjo 29 d.(6),

–   atsižvelgdamas į Australijos ir Europos Sąjungos 2010 m. sausio 13 d. pasirašytą susitarimą dėl įslaptintos informacijos saugumo(7),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. pasirašytą Susitarimą dėl Europos bendrijos ir Australijos mokslinio ir techninio bendradarbiavimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 4–5 d. Strasbūre vykusį 38-ąjį ES ir Australijos tarpparlamentinį susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Sidnėjuje vykusį pirmąjį ES ir Australijos vadovų forumą, subūrusį politikos ir verslo lyderius, mokslininkus, žiniasklaidos atstovus ir pilietinę visuomenę;

–   atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Australijos vyriausybės paskelbtą Užsienio politikos baltąją knygą, kurioje aprašomi Australijos išorės santykių prioritetai ir iššūkiai ir pabrėžiama vadinamojo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono svarba Australijai,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Užsienio politikos baltojoje knygoje nurodomos svarbiausios funkcijos, kurias Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir Australijos užsienio politikoje atlieka JAV ir Kinija, paminint Australijos santykių su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis svarbą,

–   atsižvelgdamas į 2017 m. Klimato kaitos politikos apžvalgą, kurią Australijos vyriausybė paskelbė 2017 m. gruodžio mėn.,

–   atsižvelgdamas į Australijos vyriausybės dokumentą „Australijos klimato kaitos mokslas: nacionalinė programa“, paskelbtą 2009 m.,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0119/2018),

A.  kadangi ES ir Australija 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė bendrąjį susitarimą; kadangi glaudi ir aktyvi Australijos, ES ir jos valstybių narių partnerystė paremta giliais istoriniais saitais ir bendromis vertybėmis bei principais, pvz., pagarba demokratijai, žmogaus teisėms, lyčių lygybei, teisinei valstybei, įskaitant tarptautinę teisę, taip pat taika ir saugumu; kadangi žmonių ryšiai yra gilūs ir ilgalaikiai;

B.  kadangi 2017 m. ES ir Australija šventė 55 metų bendradarbiavimo ir diplomatinių santykių jubiliejų; kadangi šie santykiai per pastaruosius keletą metų vėl tapo dinamiški; kadangi visos valstybės narės palaiko diplomatinius santykius su Australija ir 25 iš jų turi ambasadas Kanberoje;

C.  kadangi Australijos vyriausybės Užsienio politikos baltojoje knygoje minima, kad stipri Europos Sąjunga tebėra itin svarbi Australijos interesams ir bus vis svarbesnė partnerė saugant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir ją propaguojant; kadangi baltojoje knygoje pabrėžiama, jog reikia glaudžiai bendradarbiauti su ES ir jos valstybėmis narėmis tokiais probleminiais klausimais kaip terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, darnus vystymasis ir žmogaus teisės;

D.  kadangi ES ir Australija bendradarbiauja ir palaiko dialogą su Pietryčių Azijoje esančiomis šalimis, taip pat dalyvaudamos Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), ASEAN regioninio forumo (ARF), Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) ir Rytų Azijos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo (EAS) veikloje; kadangi Australija yra Ramiojo vandenyno salų forumo (PIF) steigėja ir strateginė ASEAN partnerė; kadangi Australijoje 2018 m. kovo 17–18 d. vyko ASEAN ir Australijos specialusis aukščiausiojo lygio susitikimas;

E.  kadangi kaip pasaulinio masto veikėja ES turėtų toliau stiprinti savo dalyvavimą dideliame ir dinamiškame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriame Australija yra įprasta ES partnerė ir pati atlieka svarbų vaidmenį; kadangi stabilus, taikus ir taisyklėmis grindžiamas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kuriame vadovaujamasi mūsų principais ir standartais, yra naudingas pačios ES saugumui ir interesams;

F.  kadangi ES ir Australija yra glaudžiai susiderinusios užsienio politikos klausimais, pavyzdžiui, Ukrainos, Rusijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) ir Artimųjų Rytų klausimais;

G.  kadangi Australija palaiko glaudžius politikos, saugumo ir gynybos ryšius su JAV, kurie yra suderinami su stiprėjančiais jos ryšiais su Kinija, su kuria ji palaiko visapusišką strateginę partnerystę;

H.  kadangi 2016 m. ES buvo antra pagal dydį Australijos prekybos partnerė – antras pagal dydį jos importo šaltinis (19,3 %) ir trečia pagal dydį eksporto paskirties šalis (10,3 %) – ir kadangi abi šalys turi platų bendrų ekonominių interesų spektrą; kadangi 2015 m. ES tiesioginių užsienio investicijų srautas Australijoje siekė 117,7 mlrd. EUR, o Australijos tiesioginių investicijų srautas ES buvo 21,7 mlrd. EUR;

I.  kadangi Australija tvirtai įsipareigojusi laisvai prekiauti ir pasirašė dvišalius laisvosios prekybos susitarimus su svarbiomis Rytų Azijos šalimis – Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Singapūru, Malaizija ir Tailandu – (taip pat regioninį susitarimą su ASEAN), Naująja Zelandija, Čile, Jungtinėmis Valstijomis bei Peru, ir PACER Plus susitarimą su Ramiojo vandenyno salomis;

J.  kadangi 2018 m. sausio 23 d. Australija ir 10 kitų Ramiojo vandenyno šalių paskelbė, kad pasiekė susitarimą dėl Ramiojo vandenyno regiono šalių prekybos susitarimo, vadinamojo Visapusiško ir pažangaus susitarimo dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kuris buvo pasirašytas Čilėje 2018 m. kovo 8 d.; kadangi Australija šiuo metu derasi dėl daugybės prekybos susitarimų, taip pat ir dėl 2012 m. ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime inicijuotos Regioninės išsamios ekonominės partnerystės (RCEP);

K.  kadangi Australija, kaip įsipareigojusi tarptautiniam pasauliniam valdymui šalis, penkis kartus buvo nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir nuo G 20 įsteigimo yra aktyvi šios organizacijos narė, pirmininkavusi 2014 m. Brisbane vykusiame šios organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime labai gerai bendradarbiaudama su ES; kadangi Australija neseniai išrinkta į JT žmogaus teisių tarybą;

L.  kadangi Australijos karinės pajėgos prisijungė prie Tarptautinės kovos su „Da'esh“ koalicijos Irake ir Sirijoje; kadangi Australija buvo daugiausiai karių į Tarptautines saugumo paramos pajėgas (ISAF) Afganistane nusiuntusi ne NATO šalis;

M.  kadangi Australija prisidėjo prie daugelio JT remiamų taikos palaikymo misijų trijuose žemynuose, taip pat Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Saliamono salose;

N.  kadangi 2014 m. Australija pirmą kartą prisidėjo prie ES vadovaujamos krizių valdymo misijos EUCAP NESTOR Somalio pusiasalyje; kadangi Australijos laivynas vykdo kovos su piratavimu ir terorizmu operacijas Somalio pusiasalyje ir Indijos vandenyno vakarinėje dalyje dalyvaudamas Jungtinių karinių jūrų pajėgų veikloje;

O.  kadangi Australijos piliečiai savo šalyje ir už jos ribų nukentėjo nuo keleto radikalaus islamo kilmės teroristinių išpuolių; kadangi ES ir Australija bendradarbiauja kovojant su terorizmu ir, be kita ko, vykdo kovos su smurtiniu ekstremizmu veiksmus, deda pastangas užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui ir koordinuoja konkrečius pajėgumų stiprinimo projektus;

P.  kadangi Džakartos bendradarbiavimo teisėsaugos srityje centro (JCLEC), kuris įsteigtas Australijos ir Indonezijos iniciatyva, tikslas – plėsti Pietryčių Azijos valstybių teisėsaugos agentūrų ekspertines žinias kovos su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu srityse, ir jis taip pat gavo ES finansavimą;

Q.  kadangi 2017 m. spalio mėn. Australijos vyriausybė paskelbė savo tarptautiniam bendradarbiavimui kibernetinėje erdvėje skirtą strategiją siekdama spręsti tokius klausimus, kaip antai, susijusius su skaitmenine prekyba, kova su elektroniniais nusikaltimais, tarptautiniu saugumu ir e. valdžia;

R.  kadangi Australija padėjo Filipinams skatinti saugumą ir kovoti su džihadizmu;

S.  kadangi ES ir Australija aptaria migracijos klausimus metiniame ES ir Australijos vyresniųjų pareigūnų dialogo migracijos, prieglobsčio ir įvairovės klausimais susitikime; kadangi Australija bendrai pirmininkauja Balio procesui dėl neteisėto žmonių gabenimo, prekybos žmonėmis ir susijusių tarptautinių nusikaltimų;

T.  kadangi Australijoje vienam gyventojui tenka labai didelės pajamos ir jos visuomenė yra atvira, demokratiška ir daugiakultūrė; kadangi daugiau nei ketvirtadalis Australijos gyventojų gimę užsienyje ir nuo 1945 m. joje įsikūrė maždaug septyni milijonai migrantų, įskaitant daugybę atvykusiųjų iš Europos, kadangi Australija yra ypatingoje geografinėje padėtyje, nes užima didelę teritoriją tarp Indijos vandenyno ir pietų Ramiojo vandenyno;

U.  kadangi Australija ir ES bendrajame susitarime patvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti klimato kaitos srityje; kadangi 2017 m. klimato kaitos politikos apžvalgoje buvo pakartotas Australijos įsipareigojimas kovoti su šia grėsme;

V.  kadangi Australija dėl klimato kaitos patiria didžiulį poveikį aplinkai ir ekonomikai daugelyje sektorių, įskaitant aprūpinimo vandeniu saugumą, žemės ūkį, pakrančių bendruomenes ir infrastruktūrą;

W.  kadangi Australija, kaip EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) narė, yra ypač įsipareigojusi remti gerą valdymą ir ekonomikos augimą Papua Naujojoje Gvinėjoje, Indonezijoje, Rytų Timore ir kitose Ramiojo vandenyno salose bei Azijos šalyse, kuriose ES ir jos valstybės narės taip pat yra pagrindinės paramos teikėjos;

X.  kadangi Australijos vyriausybė investuoja į programas, pavyzdžiui, į Australijos klimato kaitos mokslo programą, Gamtos išteklių valdymo ir klimato kaitos poveikio bei prisitaikymo prie klimato kaitos mokslinių tyrimų programą, kad padėtų politikos formuotojams suprasti ir valdyti galimą klimato kaitos poveikį;

Y.  kadangi Australija sukūrė nacionalinę sistemą ir aukšto lygio koordinavimo grupę siekdama, kad būtų parengtas mokslinės veiklos klimato kaitos srityje įgyvendinimo planas ir nustatyta suderinta šio klausimo sprendimo bendruomenių lygmeniu visoje šalyje koncepcija;

Z.  kadangi 2016 m. lapkričio 10 d. Australija ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir Dohoje priimtą Kioto protokolo pakeitimą ir taip stipriau įsipareigojo imtis kovos su klimato kaita veiksmų, taip pat parengė nemažai politinių priemonių, kuriomis siekiama mažinti išmetamų teršalų kiekį šalyje ir paremti veiksmus pasauliniu lygmeniu;

AA.  kadangi Australijos vyriausybės klimato kaitos plane numatyta iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 5 proc., palyginti su 2000 m. kiekiu, ir iki 2030 m. jį sumažinti 26–28 proc., palyginti su 2005 m. kiekiu, ir iki 2020 m. padvigubinti šalies atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus;

AB.  kadangi Australijos vyriausybė atliko pagrindinį vaidmenį remiant Ramiojo vandenyno nacionalines meteorologijos tarnybas ir regionines organizacijas, kad būtų parengtos ankstyvo perspėjimo apie klimato ir oro pasikeitimus sistemos;

1.  teigiamai vertina parengtą bendrąjį susitarimą, šis susitarimas – tai teisiškai privaloma priemonė, kuria siekiama atnaujinti bei sustiprinti ES ir Australijos dvišalius santykius ir pagerinti bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip antai, užsienio politika bei saugumo klausimai, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, pasaulinis vystymasis ir humanitarinė pagalba, ekonomikos ir prekybos reikalai, teisingumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir kultūra, žemės ūkis, jūrų reikalai ir žuvininkystė, taip pat sprendžiant tokias pasaulines problemas, kaip antai, klimato kaita, migracija, visuomenės sveikata, kova su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų platinimas;

2.  pabrėžia, kad ES ir Australija yra stiprios panašių pažiūrų partnerės, turinčios gilius dvišalius santykius, kurias sieja bendros demokratijos vertybės ir principai, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, palaikančios stiprėjančius politinius bei ekonominius ryšius ir artimus bei aktyvius kultūrinius, akademinius ir žmonių tarpusavio ryšius;

3.  pabrėžia ypatingą dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo regioniniais ir pasaulinės reikšmės klausimais naudą ES ir Australijai, kaip vienodai pasaulį suprantančioms partnerėms; atkreipia dėmesį į naudą, gaunamą ES ir Australijai kartu imantis veiksmų JT ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), taip pat tokiose struktūrose kaip G 20, siekiant išsaugoti ir stiprinti bendradarbiavimu ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką sudėtingame ir besikeičiančiame pasaulyje, kuriame esama daug netikrumo;

4.  palankiai vertina Jungtinio komiteto steigimą pagal bendrąjį susitarimą, siekiant skatinti veiksmingą susitarimo įgyvendinimą ir išlaikyti bendrą ES ir Australijos santykių nuoseklumą;

5.  pritaria tam, kad netrukus bus pradėtos derybos dėl ES ir Australijos laisvosios prekybos susitarimo ir kad jos turi būti vykdomos laikantis abipusiškumo, skaidrumo, atskaitomybės ir abipusės naudos principų, sykiu atsižvelgiant į tam tikrų produktų, pvz., žemės ūkio produktų, jautrumą importui, nes Australija yra didelio masto žemės ūkio produktų eksportuotoja; ragina abi partneres numatyti plačius užmojus paslaugų srityje; pabrėžia, kad derybose ES turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius ir prašymus ir nemažinti aplinkos apsaugos, socialinių ir darbo standartų; pabrėžia, kad šios derybos turi būti pradėtos laiku, atsižvelgiant į tai, kad Australija jau sudarė kelis LPS su svarbiomis Rytų Azijos bei Ramiojo vandenyno šalimis ir ketina juos sudaryti su kitomis atitinkamomis valstybėmis;

6.  atkreipia dėmesį į aktyvų Australijos vaidmenį ES aukštojo mokslo bendradarbiavimo programose, jai dalyvaujant ES ir Australijos dvišalėje švietimo programoje, ir teigiamai vertina, kad nuo 2015 m. Australijos universitetai gali sudaryti „Erasmus+“ judumo susitarimus; pažymi, kad tokį bendradarbiavimą reikėtų dar labiau stiprinti siekiant padidinti abipusę naudą studentams ir mokslo darbuotojams ir sudaryti jiems galimybes įgyti inovatyvių įgūdžių daugiakultūrėje aplinkoje;

7.  primena, kad ES ir Australija yra svarbios partnerės, bendradarbiaujančios mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir taip siekiančios prisidėti prie tvarios ekonomikos plėtros ir toliau kurti žinių visuomenę;

8.  palankiai vertina Australiją už jos paramą ir šios šalies sankcijų režimo suderinimą su ES režimu, įvestu po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir karinės intervencijos Rytų Ukrainoje;

9.  palankiai vertina Australijos paramą tikslinėms tarptautinėms sankcijoms, taikomoms asmenims ir subjektams, atsakingiems už karinę agresiją, terorizmą ir žmogaus teisių pažeidimus, ir, be kita ko, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir okupuotame Kryme;

10.  palankiai vertina Australijos nacionalinio vertinimo biuro paramą atliekant tarptautines, politines, strategines ir ekonomines analizes ir jo ryšius su tarptautiniais partneriais užtikrinant bendro intereso klausimų sprendimą;

11.  pripažįsta itin svarbų Australijos vaidmenį žvalgybos aljanse „Penkios akys“ ir jos paramą užtikrinant ES valstybių narių ir transatlantinių partnerių saugumą, palankiai vertina Australijos operatyvinės veiklos susitarimą su Europolu ir atkreipia dėmesį į galimybes toliau plėtoti keitimąsi žvalgybos duomenimis ir operatyvinį bendradarbiavimą su Australijos vyriausybe;

12.  pripažįsta Australijos vaidmenį kartu remiant JT ST 2014 m. rezoliucijas dėl MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimo pasmerkimo ir dėl Sirijos cheminio ginklo sunaikinimo; džiaugiasi svarbiu Australijos indėliu Saugumo Taryboje, siekiant pagerinti humanitarinę padėtį Sirijoje, valdyti pereinamąjį saugumo srities procesą Afganistane ir spręsti su žmogaus teisių padėtimi susijusius klausimus KLDR;

13.  palankiai vertina tvirtą abiejų partnerių įsipareigojimą bendradarbiauti kovojant su terorizmu, kaip nurodyta pagrindų susitarime; pabrėžia, kad svarbus vis glaudesnis dvišalis bendradarbiavimas keičiantis informacija apie užsienio teroristų kovotojus ir jų grįžimą; ragina abi partneres toliau užtikrinti veiksmingą keturių JT kovos su terorizmu strategijos ramsčių įgyvendinimą; palankiai vertina Australijos vaidmenį Tarptautinėje kovos su „Da'esh“ koalicijoje ir atliekant svarbų darbą kovojant su tarptautiniu terorizmu Pietryčių Azijoje;

14.  atkreipia dėmesį į Australijos tarptautinės kibernetinės erdvės iniciatyvas ir palankiai vertina tai, kad pagal pagrindų susitarimą abi partnerės bendradarbiaus kibernetinio saugumo klausimais, įskaitant kovą su kibernetiniais nusikaltimais;

15.  ragina imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje organizuojant bendrus valstybių narių reagavimo į ekstremalią situaciją grupių bei ES agentūrų, pvz., Europolo ir jo Europos kovos su terorizmu centro, ir pagrindinių Australijos nacionalinio saugumo sistemos organų, pavyzdžiui, Australijos centrinės žvalgybos organizacijos, Australijos gynybos pajėgų bei Australijos federalinės policijos, mokymus ir pratybas;

16.  palankiai vertina ES ir Australijos įsipareigojimą, numatytą bendrajame susitarime, dėl jų dialogo ir bendradarbiavimo migracijos ir prieglobsčio klausimais stiprinimo; pabrėžia, kad siekiant išlaikyti aukštą visuotinio judumo lygį reikalingas tarptautiniu bendradarbiavimu ir bendra atsakomybe pagrįstas holistinis ir daugiašalis požiūris; palankiai vertina tai, kad abi partnerės aktyviai prisideda prie tebevykstančių derybų dėl JT Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių;

17.  pabrėžia tokių regioninių bendradarbiavimo su kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalimis programų, kaip antai, Balio procesas, svarbą, siekiant gelbėti gyvybes, išardyti nelegalios imigracijos tarpininkų tinklus ir valdyti migracijos ir pabėgėlių srautus; palankiai vertina tvirtą Australijos įsipareigojimą UNHCR dėl pabėgėlių perkėlimo ir jos pasaulinei humanitarinei pagalbai skirto finansavimo padidinimo; ragina Australiją ir toliau prisidėti siekiant rasti tinkamą sprendimą dėl Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Nauru laikomų prieglobsčio prašytojų ir migrantų padėties;

18.  palankiai vertina abiejų partnerių įsipareigojimą užtikrinti didesnę žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų apsaugą ir labiau juos skatinti, be kita ko, daugiašaliuose forumuose ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, kaip numatyta bendrajame susitarime; palankiai vertina tai, kad Australija išrinkta į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą 2018–2020 m. laikotarpiui; pabrėžia, kad Australija 2008 m. inicijavo Atotrūkio mažinimo strategiją siekdama gerinti nepalankią čiabuvių padėtį, pvz., didinti jų gyvenimo trukmę ir naikinti kitokią nelygybę; pabrėžia, kad šią strategiją remia abi šalys ir kad Australijos ministras pirmininkas pateikė parlamentui metinę pažangos ataskaitą; atkreipia dėmesį į tai, kad Australijos vyriausybė dirba su valstybėmis ir teritorijomis ir su čiabuvių ir Toreso sąsiaurio salų tautomis, siekdama atnaujinti atotrūkio mažinimo strategiją;

19.  pakartoja, kad kovai su klimato kaita reikia visos tarptautinės bendruomenės paramos; palankiai vertina tai, kad Australija ratifikavo Paryžiaus susitarimą, ir džiaugiasi bendrajame susitarime numatytu įsipareigojimu stiprinti bendradarbiavimą ir dėti daugiau užsienio politikos pastangų kovojant su klimato kaita; atkreipia dėmesį į Australijos siekį iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 26–28 %, palyginti su 2005 m. kiekiu, – tai buvo dar kartą patvirtinta 2017 m. Klimato kaitos politikos apžvalgoje; pabrėžia, kad šioje apžvalgoje toliau laikomasi įsipareigojimo padėti kitoms šalims imantis dvišalių ir daugiašalių iniciatyvų; palankiai vertina Australijos dedamas pastangas teikiant finansinę paramą per pagalbos programas Ramiojo vandenyno regionui ir pažeidžiamoms besivystančioms šalims, kad jos galėtų tvariai vystyti ekonomiką ir mažinti teršalų išmetimą, siekiant padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos; atkreipia dėmesį į bendrą Australijos pirmininkavimą Žaliajam klimato fondui;

20.  primena, kad Australija, ES ir jos valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse Ramiojo vandenyno regione; pabrėžia, kad bendradarbiaudamos abi šalys daugiausia dėmesio skiria tokioms sritims kaip ekonomikos augimas, geras valdymas ir atsparumas aplinkos poveikiui;

21.  primena savo susirūpinimą dėl įtampos Pietų Kinijos jūros regione; ragina abi partneres toliau skatinti stabilumą ir laivybos laisvę šiame labai svarbiame tarptautiniame vandens kelyje; palankiai vertina Australijos poziciją, kuria pasisakoma už taikų ginčų sprendimą, remiantis tarptautine teise;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Australijos parlamentui.

(1) OL C 35, 2018 1 31, p. 136.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0419.
(3) OL L 149, 2015 6 16, p. 3.
(4) OL L 229, 1998 8 17, p. 1.
(5) OL L 359, 2012 12 29, p. 2.
(6) OL L 186, 2012 7 14, p. 4.
(7) OL L 26, 2010 1 30, p. 31.
(8) OL L 188, 1994 7 22, p. 18.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0108.


Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos ***
PDF 239kWORD 42k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (14494/2017 – C8-0450/2017 – 2017/0265(NLE))
P8_TA(2018)0110A8-0131/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14494/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8–0450/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos (14445/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(3),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0131/2018),

1.  pritaria Konvencijos sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.
(2) OL L 386, 2006 12 29, p. 89.
(3) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.
(4) OL L 190, 2002 7 18, p. 1.


Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos (papildomas protokolas) ***
PDF 240kWORD 42k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (14498/2017 – C8-0451/2017 – 2017/0266(NLE))
P8_TA(2018)0111A8-0132/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14498/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8–0451/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomą protokolą (14447/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(3),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0132/2018),

1.  pritaria papildomo protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Europos Tarybai.

(1) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.
(2) OL L 386, 2006 12 29, p. 89.
(3) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.
(4) OL L 190, 2002 7 18, p. 1.


Pakuotės ir pakuočių atliekos ***I
PDF 128kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (COM(2015)0596 – C8-0385/2015 – 2015/0276(COD))
P8_TA(2018)0112A8-0029/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0596),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0385/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. vasario 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0029/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/852.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 98.
(2) OL C 17, 2017 1 18, p. 46.
(3) Ši pozicija pakeičia 2017 m. kovo 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0072).


Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, baterijų ir akumuliatorių atliekos ir elektros ir elektroninės įrangos atliekos ***I
PDF 324kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2015)0593 – C8-0383/2015 – 2015/0272(COD))
P8_TA(2018)0113A8-0013/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0593),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. vasario 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0013/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/849.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 98.
(2) OL C 17, 2017 1 18, p. 46.
(3) Ši pozicija pakeičia 2017 m. kovo 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0069).


Atliekos ***I
PDF 139kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (COM(2015)0595 – C8-0382/2015 – 2015/0275(COD))
P8_TA(2018)0114A8-0034/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0595),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0382/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato ir Austrijos federalinės tarybos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. vasario 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0034/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/851.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAI

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL ŽIEDINĖS EKONOMIKOS POLITIKOS PRINCIPŲ

Komisija stengiasi užtikrinti, kad ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas būtų visapusiškai įgyvendintas(4). Kad galėtų vertinti pažangą siekiant žiedinės ekonomikos, Komisija patvirtino stebėsenos sistemą(5), pagrįstą esamomis Išteklių naudojimo efektyvumo ir Žaliavų rodiklių suvestinėmis. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tęsiamus darbus, susijusius su produktų ir organizacijų pėdsako rodikliu.

Veiksmai, kurių imamasi pagal ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, taip pat padeda siekti Sąjungos tausaus vartojimo ir gamybos tikslų, atsižvelgiant į 12-ą darnaus vystymosi tikslą. Šie veiksmai yra, pvz., strategija dėl plastiko(6) ir neseniai iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl teisinės vartotojų prekių garantijos(7).

Kalbant apie Sąjungos reguliavimo sistemų darną, Komisija neseniai priėmė komunikatą, kuriame pateikiami cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai(8). 2018 m. Komisija taip pat išnagrinės variantus, kaip įvairias ES produktų politikos sritis būtų galima apjungti į vieną nuoseklesnę politikos sistemą, kad šios skirtingos sritys daugiau prisidėtų prie žiedinės ekonomikos, ir kokių veiksmų dėl to reikėtų imtis. Vykdant šias iniciatyvas ir imantis tolesnių priemonių, bus taip pat atsižvelgiama į teisės aktų sąlytį ir pramonės bendradarbiavimą šalutinių produktų naudojimo ir atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo srityse.

Kalbant apie ekologinį projektavimą, Komisija, vadovaudamasi 2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo planu(9), patvirtina, kad dės daug pastangų užtikrinti, kad ekologinis projektavimas svariai prisidėtų prie žiedinės ekonomikos, pvz., bus labiau sistemiškai sprendžiami medžiagų efektyvumo klausimai, tokie kaip patvarumas ir perdirbamumas.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL BENDRO VARTOJIMO EKONOMIKOS INICIATYVŲ

Vadovaudamasi Žiedinės ekonomikos veiksmų planu(10), Komisija pradėjo kelias bendro vartojimo ekonomikos iniciatyvas. Kaip teigiama 2016 m. birželio mėn. komunikate dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės(11), Komisija ir toliau stebės ekonominius ir reguliavimo pokyčius bendro vartojimo ekonomikos srityje, siekdama skatinti naujų ir novatoriškų verslo modelių plėtrą ir sykiu užtikrinti tinkamą vartotojų ir socialinę apsaugą.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL MIKROPLASTIKO

Pateikdama neseniai priimtą Europinę plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją(12), Komisija pristatė integruotą požiūrį, taikytiną siekiant spręsti mikroplastiko, įskaitant mikroplastikines sudedamąsias dalis, problemas. Daugiausia dėmesio skiriama prevenciniams veiksmams ir siekiama sumažinti iš visų pagrindinių šaltinių – tiek iš produktų, į kuriuos mikroplastikas specialiai įdėtas (pvz., asmens higienos produktų ir dažų), tiek iš gamybos ar dėl kitų produktų naudojimo (aerobiškai skaidaus plastiko, padangų, plastiko granulių ir audinių), į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL duomenų apie atliekas teikimo 2020 m.

Siekiant stebėti pažangą, kaip įgyvendinami nauji komunalinių ir pakuočių atliekų tikslai, ir atsižvelgiant į atitinkamas peržiūros nuostatas, visų pirma siekiant nustatyti maisto atliekų prevencijos ir alyvų atliekų perdirbimo tikslus, Komisija pabrėžia, kad labai svarbus bendras teisės aktų leidėjų ir valstybių narių pasiektas susitarimas, kuris užtikrins, kad duomenys pagal direktyvas 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų ir 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų su pakeitimais būtų teikiami už 2020 metus.

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 98.
(2) OL C 17, 2017 1 18, p. 46.
(3) Ši pozicija pakeičia 2017 m. kovo 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0070).
(4) COM(2015)0614.
(5) COM(2018)0029.
(6) COM(2018)0028.
(7) COM(2017)0637.
(8) COM(2018)0032.
(9) COM(2016)0773.
(10) COM(2015)0614.
(11) COM(2016)0356.
(12) COM(2018)0028.


Atliekų sąvartynai ***I
PDF 322kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (COM(2015)0594 – C8-0384/2015 – 2015/0274(COD))
P8_TA(2018)0115A8-0031/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0594),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0384/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. vasario 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0031/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/850.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 98.
(2) OL C 17, 2017 1 18, p. 46.
(3) Ši pozicija pakeičia 2017 m. kovo 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0071).


Procedūrinės taisyklės aplinkosaugos ataskaitų srityje ***I
PDF 322kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 87/217/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013, Tarybos direktyvos 86/278/EEB ir Tarybos direktyvos 94/63/EB nuostatos dėl aplinkos srities ataskaitų teikimo procedūrinių taisyklių ir panaikinama Tarybos direktyva 91/692/EEB (COM(2016)0789 – C8-0526/2016 – 2016/0394(COD))
P8_TA(2018)0116A8-0253/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0789),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0526/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0253/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 94/63/EB ir 2009/31/EB bei Tarybos direktyvų 86/278/EEB ir 87/217/EEB nuostatos dėl aplinkos srities ataskaitų teikimo procedūrinių taisyklių ir panaikinama Tarybos direktyva 91/692/EEB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2018/853.)

(1) OL C 173, 2017 5 31, p. 82.


Komisijos sąžiningumo politika, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimas
PDF 376kWORD 46k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo (2018/2624(RSP))
P8_TA(2018)0117B8-0214/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 12 d. Komisijos pareiškimą dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 25 d. Komisijos atsakymus į Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto narių klausimus raštu ir klausimus, pateiktus per šio komiteto 2018 m. kovo 27 d. surengtą klausymą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač į jų 4, 7 ir 29 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi labai svarbu, kad Europos Komisija – Sutarčių sergėtoja – veiktų laikydamasi taisyklių raidės ir dvasios,

B.  kadangi pasitikėjimą Europos projektu ir Europos Sąjunga bus galima išlaikyti, tik jei Europos Sąjungos institucijos veiks kaip sektini pavyzdžiai teisinės valstybės, skaidrumo ir gero administravimo srityse ir parodys, kad jose veikia tinkama vidaus stabdžių ir atsvarų sistema, kuri sudaro sąlygas tinkamai reaguoti kiekvienu atveju, kai kyla grėsmė minėtiems pagrindiniams principams;

C.  kadangi pagal Sutartis visos ES institucijos yra autonomiškos klausimais, susijusiais su jų organizacija ir personalo politika, be kita ko, pasirenkant savo aukščiausio rango pareigūnus atsižvelgiant į nuopelnus, patirtį ir pasitikėjimą, laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų ir jų atitinkamų darbo tvarkos taisyklių;

D.  kadangi dažnai į viešai paskelbtas darbo vietas atrenkami vidaus kandidatai, kurie neatitinka paraiškų teikimo pagal vidaus taisykles reikalavimų, taigi taip apeina įprastas karjeros galimybes;

E.  kadangi skyrimas į aukštas, pvz., generalinio sekretoriaus, pareigas turėtų būti vykdomas nepriklausomai nuo kitų skyrimų, taip išvengiant bet kokio įtarimo, kad sudaryti neskaidrūs susiję susitarimai arba kompromisai, pagrįsti slapta informacija;

F.  kadangi Europos ombudsmenė šiuo metu vykdo minėtos skyrimo procedūros tyrimą ir Parlamentas yra įsitikinęs, kad ombudsmenė pateiks Komisijai ir Parlamentui savo nuomonę ir informuos apie bet kokius galimus netinkamo administravimo atvejus, kuriuos ji atskleidė ir dėl kurių reikėtų imtis tolesnių veiksmų;

G.  kadangi Komisija pripažino, kad jos pranešimuose, susijusiuose su skyrimu, yra trūkumų, taip pat pripažino būtinybę stiprinti pastangas šioje srityje;

H.  kadangi personalo komitetai – išrinkti ES institucijų darbuotojų atstovai – paprašė laikytis skaidrių skyrimo į visas vadovaujamas pareigas procedūrų;

1.  apgailestauja dėl to, kad naujo Europos Komisijos generalinio sekretoriaus 2018 m. vasario 21 d. skyrimo procedūra įvykdyta taip, kad sukėlė plataus masto visuomenės, Europos Parlamento narių ir Europos Sąjungos viešosios tarnybos susierzinimą ir nepritarimą; pažymi, kad šios procedūros rezultatai kelia grėsmę ne tik Europos Komisijos, bet ir visų Europos Sąjungos institucijų reputacijai; ragina Komisiją pripažinti, kad ši procedūra ir pranešimai apie ją žiniasklaidoje, Parlamente ir visuomenėje neigiamai atsiliepė jos pačios reputacijai;

Faktinės aplinkybės

2.  pažymi, kad:

   2018 m. sausio 31 d. paskelbta laisva generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigybė ir nustatytas standartinis 10 darbo dienų terminas paraiškoms teikti (t. y. 2018 m. vasario 13 d.);
   paraiškas pateikė tik du kandidatai, vienas vyras ir viena moteris, jie abu dirbo Komisijos pirmininko kabinete; naujasis generalinis sekretorius buvo vienas iš kandidatų pareigybei užimti; antroji kandidatė 2018 m. vasario 8 d. pateikė paraišką laisvai darbo vietai užimti, 2018 m. vasario 12 d. dalyvavo visą dieną trukusiame vertinime vertinimo centre, atsiėmė savo paraišką prieš pokalbį patariamajame paskyrimų komitete, kuris buvo numatytas 2018 m. vasario 20 d., ir tuomet buvo paskirta naująja Komisijos pirmininko kabineto vadove;
   naujasis generalinis sekretorius dalyvavo procedūroje, kuri numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnyje ir kuri apima:
   a) visą dieną trunkantį vertinimą vertinimo centre (2018 m. vasario 15 d.);
   b) pokalbį (2018 m. vasario 16 d.) patariamajame paskyrimų komitete, jo vertinimą ir nuomonę (2018 m. vasario 20 d.);
   c) pokalbį su už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu Komisijos nariu ir Europos Komisijos pirmininku (2018 m. vasario 20 d.);
   neparengti šių pokalbių protokolai, taip pat nenurodyta jų trukmė;
   Kolegija 2018 m. vasario 21 d. vienbalsiai priėmė sprendimą paskirti Komisijos pirmininko kabineto vadovą generalinio sekretoriaus pavaduotoju;
   vėliau per tą patį posėdį generalinis sekretorius pranešė, kad išeina į pensiją; jis tos dienos rytą išsiuntė oficialų laišką Komisijos pirmininkui ir pranešė, kad ketina išeiti į pensiją 2018 m. kovo 31 d.;
   Europos Komisijos pirmininkas ir jo kabineto vadovas jau nuo 2015 m. žinojo, kad generalinis sekretorius ketina po 2018 m. kovo mėn. išeiti į pensiją; šį ketinimą jis dar kartą patvirtino 2018 m. pradžioje; tačiau Komisijos pirmininkas neatskleidė šios informacijos, kad nepakenktų generalinio sekretoriaus darbui, bet pranešė ją savo kabineto vadovui;
   Europos Komisijos pirmininkas po to, kai jam kelis kartus nepavyko įtikinti tuometinio generalinio sekretoriaus ilgiau eiti savo pareigas, turėtų bent pranešti už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingam Komisijos nariui apie būsimą laisvą darbo vietą, kad vadovaujantis įprasta bei geriausia praktika ir laiku būtų galima imtis veiksmų laisvai darbo vietai užpildyti;
   Kolegija, atsižvelgdama į Komisijos pirmininko pasiūlymą, susitarusi su už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu Komisijos nariu, nors posėdžio darbotvarkėje nebuvo įrašytas naujojo generalinio sekretoriaus skyrimo punktas, vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsniu, priėmė sprendimą perkelti naujai paskirtą generalinio sekretoriaus pavaduotoją ir jo pareigybę į Europos Komisijos generalinio sekretoriaus pareigas (perkėlimas į kitas pareigas nepaskelbus apie pareigybę);

Naujojo generalinio sekretoriaus karjera

3.  pažymi, kad:

   naujasis generalinis sekretorius, laimėjęs atvirą AD konkursą COM/A/10/01, pradėjo dirbti Europos Komisijoje kaip AD6 lygio pareigūnas 2004 m. lapkričio mėn.; jis buvo paaukštintas į AD 7 lygį 2007 m., AD 8 lygį – 2009 m., AD 9 lygį – 2011 m. ir AD 10 lygį – 2013 m.;
   nuo 2010 m. vasario 10 d., vis dar užimdamas savo pagrindinės veiklos AD 8 lygio pareigas, jis buvo deleguotas eiti Komisijos pirmininko pavaduotojos V. Reding kabineto vadovo pareigas – tai buvo direktoriaus lygmens AD 14 kabineto vadovo funkcija – laikantis tuo metu galiojusių kabinetų sudėties taisyklių (SEC(2010)0104);
   naujasis generalinis sekretorius nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išėjo atostogų dėl asmeninių priežasčių, kad galėtų vadovauti PPE frakcijos pagrindinio kandidato į Europos Komisijos pirmininkus kampanijai;
   po to, kai 2014 m. birželio 1 d. sugrįžo į tarnybą, jis buvo paskirtas eiti AD 14 pareigūno – Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pagrindinio patarėjo – pareigas;
   naujasis generalinis sekretorius, sėkmingai užbaigęs atrankos procedūrą, 2014 m. liepos 1 d. buvo paskirtas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pagrindiniu patarėju; šiuo paskyrimu jis tapo savo pagrindinės veiklos AD 14 lygio pareigūnu;
   nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. naujasis generalinis sekretorius AD 14 lygiu buvo deleguotas eiti išrinkto Europos Komisijos pirmininko pereinamojo laikotarpio grupės vadovo pareigas;
   2014 m. lapkričio 1 d. jis buvo deleguotas eiti AD 15 lygio Komisijos pirmininko kabineto vadovo pareigas, laikantis nuo 2004 m. galiojančių komitetų sudėties taisyklių (žr. sprendimus SEC(2004)0185, SEC(2010)0104 ir C(2014)9002);
   2017 m. sausio 1 d., laikantis Komisijos narių kolegijos sprendimo (PV(2017)2221), jis buvo paaukštintas į savo pagrindinės veiklos (ne pareigų, į kurias buvo deleguotas) AD 15 lygį vykdant 10-ąją vyresniųjų pareigūnų paaukštinimo procedūrą; taigi, prieš 2018 m. vasario 21 d. posėdį jis buvo Komisijos AD 15 lygio pareigūnas, kurio pagrindinė veikla buvo Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pagrindinis patarėjas;

4.  atkreipia dėmesį į nepaprastai greitą naujojo generalinio sekretoriaus kilimą karjeros laiptais: per šiek tiek daugiau nei 13 metų jis iš AD 6 lygio pakilo į AD 15 lygį ir šiuo laikotarpiu aštuonerius metus praleido įvairiuose kabinetuose (po darbo pirmame kabinete jis buvo paaukštintas iš AD 10 lygio į AD 14 lygį, o po darbo antrame kabinete – iš AD 14 lygio į AD 15 lygį);

Ankstesnių generalinių sekretorių karjera

5.  pabrėžia, kad, anot Komisijos, ankstesni trys generaliniai sekretoriai, prieš juos paskiriant eiti generalinio sekretoriaus pareigas, ėjo direktoriaus, generalinio direktoriaus ir kabineto vadovo pareigas, o naujasis generalinis sekretorius nevykdė jokių vadovavimo užduočių Komisijos tarnybose; ypač pažymi, kad 2018 m. vasario 21 d. jis nėjo generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigų ir buvo savo pagrindinės veiklos AD 15 lygio pareigūnas mažiau nei 14 mėnesių;

Skyrimo procedūra

6.  pažymi, kad, anot Komisijos, atsižvelgus į tarnybos interesus naujai paskirtas generalinis sekretorius buvo perkeltas į kitas pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį ir kad postas nebuvo paskelbtas, nes jis nebuvo laikomas laisvu; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad kiti pareigūnai negalėjo pateikti savo kandidatūros į šį postą, nes buvo surengta perkėlimo su pareigybe į kitas pareigas procedūra, o ne perkėlimas siaurąja prasme, kuomet tinkamai paskelbiama laisva darbo vieta;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija taikė tą pačią perkėlimo procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį trijų ankstesnių generalinių sekretorių atvejais (perkėlimas su pareigybe į kitas pareigas, o ne perkėlimas siaurąja prasme); vis dėlto pabrėžia, kad nė vienas iš pirmiau minėtų generalinių sekretorių nebuvo per tą patį kolegijos posėdį paskirtas generalinio sekretoriaus pavaduotoju ir iš karto – generaliniu sekretoriumi; taip pat pabrėžia, kad visų trijų ankstesnių generalinių sekretorių kandidatūros buvo pasiūlytos kolegijai per tą patį kolegijos posėdį, kai jų pirmtakai atitinkamai buvo perkelti į kitą pareigybę arba paskelbė apie savo išėjimą į pensiją;

8.  pabrėžia, kad tokią skyrimo pagal perkėlimo procedūrą praktiką pradėjo Europos Komisijos pirmininkas kartu su Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, pasikonsultavęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju (su juo buvo konsultuojamasi dėl kandidato asmenybės, bet jokiu būdu ne dėl procedūros);

9.  pripažįsta, kad Komisija netaiko AD15 lygio direktorių perkėlimo į generalinio direktoriaus pareigas praktikos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teisiniu požiūriu Komisija mano, jog kolegija galbūt būtų nusprendusi perkelti vyriausiąjį patarėją į generalinio sekretoriaus pareigas;

10.  kelia klausimą, kodėl Komisija tam pačiam kandidatui ir per tą patį kolegijos posėdį taikė skirtingą generalinio sekretoriaus pavaduotojo ir generalinio sekretoriaus skyrimo tvarką;

Nustatyti faktai

11.  pabrėžia, kad iš Komisijos atsakymų matyti, jog Komisijos pirmininkas ir jo kabineto vadovas nuo 2015 m. žinojo apie buvusio generalinio sekretoriaus ketinimą išeiti į pensiją netrukus po 2018 m. kovo 1 d., o 2018 m. pradžioje jis dar kartą patvirtino šį ketinimą; pabrėžia, kad turint šią informaciją būtų buvę įmanoma paskirti generalinio sekretoriaus pareigų perėmėją pagal įprastą paskyrimo procedūrą taikant vieną iš dviejų viešų konkurso procedūrų, numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatuose: 1) kolegija paskiria pareigūną po, to kai laisva vieta buvo paskelbta ir įvyko atrankos procedūra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnį; arba 2) atsižvelgus į tarnybos interesus pareigūnas perkeliamas į kitą darbo vietą vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsniu, taip pat po to, kai laisva vieta buvo paskelbta, kad bet kuris suinteresuotas pareigūnas galėtų pateikti prašymą dėl tokio perkėlimo;

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad laisvos darbo vietos paskelbimas neturi būti laikomas taisykle pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač kiek tai susiję su generalinio sekretoriaus pareigybe, kuriai reikalinga ne tik ypatinga patirtis, bet ir tam tikras Pirmininko ir Komisijos narių kolegijos pasitikėjimo lygis;

13.  pabrėžia, kad, pasirinkusi perkėlimo procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, kai naujai paskirtas generalinio sekretoriaus pavaduotojas su etatu buvo perkeltas į kitas pareigas, šiuo atveju į generalinio sekretoriaus postą, nebuvo būtina skelbti buvusio generalinio sekretoriaus postą jam išeinant į pensiją; pažymi, kad, nors ta pati procedūra buvo taikyta ankstesniems generaliniams sekretoriams paskirti, tie asmenys iki tol ėjo generalinio direktoriaus pareigas, turėdami aukšto lygio valdymo ir su biudžetu susijusią atsakomybę; vis dėlto pabrėžia, kad ši nepaskelbimo tradicija pasiekė savo ribas, nes ji neatitinka šiuolaikinių skaidrumo standartų, kurių turėtų laikytis Komisija, Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija plačiai taiko darbo vietų užpildymo vykdant perkėlimus institucijos viduje praktiką, t. y perkėlimo su pareigybe į kitas pareigas praktiką, kuri taip pat vykdoma įdarbinant vadovaujamosioms pareigoms eiti; pripažįsta, kad šioje srityje institucijos turi dideles galimybes veikti savo nuožiūra, bet yra susirūpinęs dėl to, kad tai gali pakenkti lygių galimybių principui ir nebus atrenkami labiausiai kvalifikuoti kandidatai; ragina visas Sąjungos institucijas vykdyti įdarbinimą pasinaudojant minėtais perkėlimais tik tinkamai apie tai pranešus personalui ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir teikti pirmenybę atviroms ir skaidrioms procedūroms, kurias vykdant siekiama atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus;

15.  pabrėžia, kad tik Pirmininkas, Komisijos narys, atsakingas už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, pirmasis pirmininko pavaduotojas, buvęs ir naujasis generaliniai sekretoriai iš anksto žinojo tai, kad 2018 m. vasario 21 d. Komisijos narių kolegijos posėdyje bus pateiktas pasiūlymas nedelsiant paskirti naują generalinį sekretorių;

16.  pažymi, kad, panašu, jog visiems kitiems kolegijos nariams ši procedūra buvo netikėta, taip pat buvo išvengta Komisijos narių diskusijos, nes naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimas nebuvo įtrauktas į 2018 m. vasario 21 d. Komisijos narių kolegijos posėdžio darbotvarkę;

17.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl tokio naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimo gali kilti abejonių dėl anksčiau vykusios generalinio sekretoriaus pavaduotojo paskyrimo procedūros, nes ji pirmiausia vykdyta ne siekiant užpildyti šią laisvą darbo vietą, o veikiau siekiant sudaryti sąlygas tam, kad įvykdžius šį perkėlimą būtų galima perkelti asmenį į generalinio sekretoriaus pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį nepaskelbus apie pareigybę; mano, kad, nors tokia procedūra galbūt tenkina visiškai formalius reikalavimus, visgi ji prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų esmei ir užkerta galimybę kitiems reikalavimus atitinkantiems darbuotojams konkuruoti dėl šios pareigybės;

Išvados

18.  yra nusivylęs dėl to, kad nė vienas Komisijos narys, atrodo, nesuabejojo šiuo netikėtu paskyrimu, nepaprašė, kad sprendimo dėl šio paskyrimo priėmimas būtų atidėtas, ir nereikalavo surengti principinės diskusijos dėl būsimo generalinio sekretoriaus Komisijoje vaidmens ir šio vaidmens supratimo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šis punktas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę;

19.  primena, kad Europos institucijų generaliniai direktoriai yra atsakingi už šimtus darbuotojų ir, kaip leidimus suteikiantys pareigūnai, už didelių biudžetų įvykdymą, taip pat kiekvienų finansinių metų pabaigoje turi pasirašyti patikinimo pareiškimus, pateikiamus jų metinėse veiklos ataskaitose; todėl kvestionuoja Komisijos tvirtinimą, kad Pirmininko kabineto vadovo postas galėtų būti laikomas lygiaverčiu generalinio direktoriaus postui kalbant apie valdymą ir su biudžetu susijusias pareigas, jeigu tokios pareigos nėra einamos, kaip tai buvo ankstesnių Komisijos generalinių sekretorių atveju; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Pirmininko vidaus komunikatas Komisijai, kuriame reglamentuojama Komisijos narių kabinetų ir atstovo spaudai tarnybos sudėtis, nepakeičia ar iš dalies nepakeičia Pareigūnų tarnybos nuostatų;

20.  pažymi, kad dviejų etapų generalinio sekretoriaus paskyrimas galėtų būti laikomas į perversmą panašiu veiksmu, kurį vykdant pasiektos ir galbūt net peržengtos teisės aktuose numatytos ribos;

21.  pabrėžia, kad Parlamentas nemano, kad būta rimtos situacijos, kai reikia skubiai veikti, kaip paaiškino Parlamento teisės tarnyba, kad būtų galima pateisinti perkėlimo į kitas pareigas procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį nepaskelbus apie pareigybę;

Būtini veiksmai

22.  žino, kad paprastai dėl teisinių apribojimų negalima atšaukti administracinio akto, kuriuo priimtas palankus sprendimas, bet vis dėlto prašo Komisijos iš naujo įvertinti naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūrą, siekiant suteikti kitiems galimiems kandidatams iš Europos viešojo administravimo sektoriaus galimybę pateikti paraišką ir taip sudaryti sąlygas rinktis iš potencialių kandidatų, priklausančių tai pačiai pareigų grupei ir kategorijai; ragina Komisiją ateityje vykdyti atviras ir skaidrias paraiškų teikimo procedūras;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant išlaikyti aukštos kokybės, nepriklausomą, lojalią ir motyvuotą Europos civilinę tarnybą Pareigūnų tarnybos nuostatai turi būti taikomi paisant jų formos ir turinio; pabrėžia, kad tai reiškia, jog, visų pirma, reikia visapusiškai laikytis Tarnybos nuostatų 4, 7 ir 29 straipsnių nuostatų, taigi „apie laisvas darbo vietas institucijoje pranešama tos institucijos personalui, jei paskyrimų tarnyba nusprendžia, kad tą laisvą darbo vietą reikia užimti“, ir šio skaidrumo reikalavimo taip pat turi būti laikomasi perkėlimo atvejais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, išskyrus labai išimtinius ir tinkamai pagrįstus atvejus, kaip pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

24.  primena, kad tik tinkamai paskelbus apie laisvas darbo vietas įmanoma užtikrinti plačias galimybes rinktis iš labiausiai kvalifikuotų kandidatų bei lyčių pusiausvyrą ir priimti informacija pagrįstą bei optimalų paskyrimo sprendimą; pabrėžia, kad visos Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos neturi vykdyti tokių paskelbimo procedūrų, kai vienintelis jų tikslas – įvykdyti formalų paskelbimo reikalavimą;

25.  rekomenduoja būtinai pagerinti Komisijos narių kolegijos sprendimų priėmimo procesus ir procedūras, kad būtų išvengta bet kokių neapdairių paskyrimų ar kitų svarbių sprendimų netinkamo priėmimo, todėl būtina, kad visi tokie klausimai būtų įtraukiami į darbotvarkės projektą;

26.  taigi ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas daugiau netaikyti vadinamosios parašiutinio asmenų paskyrimo į pareigas praktikos, nes dėl to kyla pavojus, kad bus pakenkta procedūroms, o kartu ir ES patikimumui; pabrėžia, kad politinė įtaka neturi būti Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo apribojimo priežastis; mano, kad apie visas laisvas darbo vietas turėtų būti skelbiama siekiant užtikrinti skaidrumą, sąžiningumą ir lygias galimybes; pabrėžia, kad, jeigu institucijos visgi nuspręstų nukrypti nuo šio principo, jos šia galimybe turėtų naudotis tik ribotai, kaip nustatyta remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija;

27.  siūlo užtikrinti, kad darbuotojų atstovai būtų įtraukiami į Parlamento vyresniųjų pareigūnų atrankos komisijas;

28.  prašo Komisijos ir visų kitų atitinkamų ES institucijų panaikinti sprendimus, kuriuose Pirmininko kabineto vadovo pareigybė laikoma lygiaverte generalinio direktoriaus pareigybei, o Komisijos nario kabineto vadovo pareigybė laikoma lygiaverte direktoriaus pareigybei; taip pat prašo Komisijos užtikrinti, kad, kai pagal įprastą teisėkūros procedūrą bus atliekama kita Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūra, būtų sudarytos tinkamos karjeros galimybės pareigūnams, kurių karjeros raida vyksta tradiciniu būdu, ir kabinetų nariams, ir todėl:

   kalbant apie 7 straipsnį, būtų patikslinta pareigūno ir jo pareigybės perskyrimo perkeliant į kitas pareigas procedūra, nustatyta tik Teismo praktikoje,
   numatytos atitinkamos narių biurų ir (arba) kabinetų vidaus taisyklės, taip pat
   nustatytos visiškai skaidrios generalinių sekretorių skyrimo procedūros;

29.  ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos peržiūrėti savo vyresniųjų pareigūnų skyrimo administracinę procedūrą siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrenkami geriausi kandidatai garantuojant kuo didesnį skaidrumą ir lygias galimybes, ir taip parodyti pavyzdį kitoms Europos Sąjungos institucijoms;

30.  pripažįsta, kad pagal Komisijos darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnį generaliniam sekretoriui pavedamos ypatingos su valdymu susijusios pareigos ir jis turėtų turėti plataus masto ir valdymo patirties ir Pirmininko pasitikėjimą; mano, kad reikia atnaujinti ir patikslinti šias taisykles siekiant užtikrinti neutralų generalinio sekretoriaus vaidmenį politinėje (partijų) aplinkoje; tikisi, kad bus apie tokius pakeitimus informuotas iki 2018 m. rugsėjo mėn.;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją visoms Europos institucijoms.


Pažanga dėl JT pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių
PDF 437kWORD 54k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JT Pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių pažangos (2018/2642(RSP))
P8_TA(2018)0118B8-0184/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę ir ypač į 2011 m. TDO konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (Konvencija Nr. 189),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/71/1 „Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų“(1),

–  atsižvelgdamas į Niujorko deklaracijos dėl visapusiško atsako į pabėgėlius sistemos I priedą,

–  atsižvelgdamas į Niujorko deklaracijos dėl pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos II priedą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires ir 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl vaikų migrantų apsaugos (COM(2017)0211),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 6 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/71/280 dėl tarpvyriausybinių derybų dėl pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos tvarkos(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 28 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pranešimą, pavadinimu „Specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais pranešimas dėl darbotvarkės iki 2035 m. siekiant palengvinti asmenų judumą“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) dokumentą „Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių link. Veiksmų gairės“(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 11 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pranešimą „Migracijos tikslų įgyvendinimas visų labui“(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. UNHCR pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių pirmąjį projektą(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 5 d. pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos pirmąjį projektą(7) ir 2018 m. kovo 5 d. pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos pirmąjį papildytą projektą(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. 5-ojo Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Abidžano deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 pavadinimu „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir į 17 jos Darnaus vystymosi tikslų, patvirtintų 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime(9),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, priimtą 1990 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/45/158(10),

–  atsižvelgdamas į Visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos komiteto ir Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą dėl vaikų žmogaus teisių atsižvelgiant į tarptautinę migraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl atsparumo kaip strateginio ES išorės veiklos prioriteto(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“(14) ir 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(15),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto priimtą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos pabėgėlių perkėlimo sistema ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014 (A8-0316/2017), ir į ES poreikį pagal kasmetinius numatytus visuotinius perkėlimo poreikius perkelti mažiausiai 20 proc. asmenų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalį „[k]iekvienas turi teisę išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir sugrįžti į savo šalį“; kadangi 1999 m. JT Žmogaus teisių komitetas savo bendrojoje pastaboje Nr. 273 (8 dalis) paaiškino, kad ši teisė „negali būti priklausoma nuo konkretaus tikslo ar nuo laikotarpio, kurį asmuo nusprendžia likti už šalies ribų“;

B.  kadangi 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikime dėl pabėgėlių ir migracijos Jungtinės Tautos vieningai priėmė Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų, kurios pagrindu buvo pradėti du atskiri, skirtingi ir nepriklausomi, bet iš esmės susiję procesai, siekiant 2018 m. priimti Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių ir Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kurie 2018 m. gruodžio mėn. bus pasirašyti konferencijoje Maroke;

C.  kadangi Niujorko deklaracijos I priede nustatyta visapusiško atsako į pabėgėlius sistema, grindžiama atsakomybės pasidalijimo tarptautiniu lygmeniu principu ir dalies JT valstybių narių apsisprendimu šalinti pagrindines priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis; kadangi pasitelkiant visapusiško atsako į pabėgėlius sistemą pateikiami konkretūs veiksmai, siekiant sumažinti įtampą, kurią patiria priimančiosios valstybės, sustiprinti pabėgėlių savarankiškumą, didinti galimybes naudotis trečiųjų šalių sprendimais ir sudaryti sąlygas kilmės šalyse sugrįžti saugiai ir oriai;

D.  kadangi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro jo 2018 m. Generalinei Asamblėjai parengtoje metinėje ataskaitoje buvo prašoma rengti konsultacijas dėl veiksmų programos, kuri papildytų visapusiško atsako į pabėgėlius sistemą, ir pateikti pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių pasiūlymą;

E.  kadangi ES ir jos valstybės narės buvo įsitraukusios į parengiamąjį procesą ir diskusijas, po kurių pristatyti pirmieji projektai; kadangi procesui pasiekus kritiškesnį etapą ir dėl JAV sprendimo pasitraukti iš derybų, tapo dar svarbiau, kad ES ir jos valstybės narės imtųsi vadovaujamo vaidmens, siekiant užtikrinti svarų, į žmones orientuotą ir į žmogaus teisėmis grindžiamą tekstą;

F.  kadangi migracija yra sudėtingas žmogiškas reiškinys; kadangi pabėgėliai, nors konkrečiai apibrėžiami ir ginami tarptautinės teisės kaip žmonės, dėl persekiojimo, konfliktų, smurto ar kitų aplinkybių baimės gyvenantys ne savo kilmės šalyje, ir kuriems dėl šių priežasčių reikalinga tarptautinė apsauga, tokie pabėgėliai ir migrantai yra žmogaus teisių turėtojai ir dažnai per visą migracijos procesą yra labiau pažeidžiami, patiria daugiau smurto ir prievartos; kadangi tiek Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių, tiek Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra papildomi procesai, kuriems įgyvendinti reikės imtis bendrų veiksmų;

G.  kadangi žmonių judumas ir migracija – realybė, su kuria susiduriama vis didesniu mastu, kuomet maždaug 258 mln. tarptautinių migrantų migruoja visame pasaulyje; kadangi migrantų dalis nuo 2,8 proc. 2000 m. proporcingai padidėjo iki 3,4 proc. 2017 m.; kadangi 48 proc. migrantų yra moterys; kadangi didžioji dalis migrantų keliauja saugiai ir tvarkingai; kadangi 85 proc. migrantų keliauja tarp vienodo išsivystymo lygio šalių; kadangi 2017 m. Europa buvo antroji pagal tarptautinių migrantų skaičių (61 mln.)(16);

H.  kadangi, remiantis UNHCR duomenimis, 2015 m. pabaigoje apie 65 mln. žmonių, iš kurių 12 mln. – sirų, gyveno priverstinės migracijos sąlygomis; kadangi Pasaulio banko duomenimis, 2012–2015 m. buvo perkelta apie 9 mln. žmonių, o tai sukėlė rimtų problemų pasaulinei humanitarinės pagalbos sistemai; kadangi 84 proc. pasaulio pabėgėlių ir 99 proc. šalies viduje perkeltų asmenų priima besivystančios šalys ar regionai, kurių dauguma yra Afrikos žemyne, o Europos šalys, neskaitant Turkijos, priima tik 10 proc. visų pabėgėlių; kadangi UNHCR duomenimis, prognozuojama, kad 2018 m. visuotinai perkelti reikės beveik 1,2 mln. asmenų; kadangi nuo 2000 m. užsienyje ieškodami saugumo ir orumo, pasaulyje mirė daugiau nei 46 000 migrantų ir pabėgėlių, įskaitant mažiausiai 14 500 mirties atvejų nuo 2014 m. centrinės Viduržemio jūros regiono dalyje(17);

I.  kadangi istoriškai Europa buvo tiek tikslo regionas, tiek regionas, iš kurio migruojama; kadangi europiečiai migruoja į užsienį taip pat dėl ekonominių sunkumų, konfliktų ar politinio persekiojimo; kadangi dėl vykstančios ekonomikos ir finansų krizės daug europiečių buvo priversti emigruoti, taip pat į Pietų pusrutulio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis;

J.  kadangi daug migrantų vaikų patiria smurtą, prievartą ir išnaudojimą; kadangi žinoma, jog daugiau nei 100 valstybių sulaiko vaikus dėl su migracija susijusių priežasčių(18); kadangi vaikai pabėgėliai, palyginti su kitais vaikais, yra penkis kartus labiau linkę nebūti mokykloje ir mažiau nei vienas ketvirtis paauglių pabėgėlių lanko vidurinę mokyklą;

K.  kadangi migrantai darbuotojai dažnai patiria diskriminaciją, išnaudojimą ir pažeidžiamos jų teisės; kadangi 23 proc. iš 24,9 mln. žmonių, dirbančių priverstinį darbą pasaulyje, yra tarptautiniai migrantai;

L.   kadangi patirtis rodo, jog migrantai labai prisideda prie šalių, kuriose gyvena, ir buveinės šalių gerovės; kadangi migrantai prisideda mokėdami mokesčius ir apie 85 proc. savo darbo užmokesčio skirdami tų šalių, kuriose gyvena, ekonomikai; kadangi 2017 m. atlikta 596 mlrd. USD perlaidų pasaulyje, iš kurių 450 mlrd. USD buvo pervesti į besivystančias šalis, – ši suma iki trijų kartų viršijo oficialios paramos vystymuisi sumą;

1.  labai pritaria Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų tikslams ir atitinkamam procesui, kuriuo būtų sukurtas visuotinio valdymo režimas siekiant geriau koordinuoti tarptautinę migraciją, žmonių judumą, didelius migrantų judėjimo srautus ir užsitęsusias pabėgėlių situacijas bei įdiegti ilgalaikius sprendimus ir metodus, aiškiai apibrėžiant, kaip svarbu apsaugoti pabėgėlių ir migrantų teises;

2.  ragina ES valstybes nares priimti vieningą ES poziciją ir aktyviai ginti ir skatinti derybas dėl svarbių JT Pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių klausimų;

3.  yra įsitikinęs, kad stipriai tarpusavyje susijusiame pasaulyje su žmonių judumu susijusius sunkumus veiksmingai spręsti geriausiai gali visa tarptautinė bendruomenė; todėl palankiai vertina tai, kad pradėtos tarpvyriausybinės derybos dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir tai, kad pirmųjų projektų pagrindu pradedamos oficialios konsultacijos dėl Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių, kurios turės būti baigtos 2018 m. liepos mėn.;

4.  ragina Europos Sąjungą, būtent Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją pasinaudoti visa savo diplomatine įtaka ir sutelkti ES delegacijas ne tik Niujorke ir Ženevoje, bet taip pat kitose pagrindinėse šalyse, ypač besivystančiose šalyse, kurių veiksmingas dalyvavimas šiame procese labai svarbus, nes šios šalys yra ne tik kilmės ir tranzito šalys, bet taip pat paskirties šalys, ir siekiant užtikrinti proceso sėkmę, joms turėtų būti padedama ES lygmeniu;

5.  pabrėžia, kad pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse pripažįstamos visų žmonių, įskaitant migrantus ir pabėgėlius, teisės, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, ir įpareigoja valstybes jas, įskaitant pagrindinį negrąžinimo principą, ginti; ragina ypatingą dėmesį skirti žmonėms, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje ir tiems, kuriems reikalinga specialioji medicininė ar psichologinė pagalba, be kita ko, dėl to, kad patyrė fizinį smurtą dėl diskriminacijos, seksualinį smurtą ar smurtą dėl lyties, ar buvo kankinami; pritaria tam, kad į pasaulinius susitarimus šiuo požiūriu būtų įtrauktos konkrečios priemonės; be to, primena, kad asmenys tampa pažeidžiami kilmės, tranzito ir priimančiosiose ar paskirties šalyse dėl aplinkybių, kylančių ne tik dėl asmens tapatybės, bet taip pat dėl politinių pažiūrų, nelygybės, struktūrinės ir socialinės raidos;

6.  primena, kad darnaus vystymosi tikslais (DVT), išdėstytais darbotvarkėje iki 2030 m., pripažįstama, kad įgyvendinant suplanuotą ir gerai valdomą migracijos politiką galima pasiekti darnų vystymąsi ir įtraukų augimą, taip pat sumažinti nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų; ragina, kad DVT ir Pasaulinių susitarimų aspektams, susijusiems su migracija, būtų skiriamas deramas dėmesys; ragina ES ir valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimą pasiekti su vaikais susijusius DVT, įgyvendinant 2017 m. kovo 6 d. ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires;

7.  ragina JT valstybes nares prisiimti atskirą įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą, kaip pagrindinį Pasaulinio susitarimo elementą pagal 5-ąjį DVT; be to, primena, kad migracija gali pagreitinti moterų įgalėjimą ir lygybę, turint galvoje tai, kad 48 proc. migrantų yra moterys ir du trečdaliai jų dirba;

8.  ragina JT valstybes nares prisiimti atskirą įsipareigojimą užtikrinti vaikų migrantų apsaugą; pabrėžia, kad visi vaikai, neatsižvelgiant į jų migrantų ar pabėgėlių statusą, visų pirma yra vaikai, kurie gali naudotis visomis JT Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, ir kad priimant su jais susijusius sprendimus ar imantis veiksmų, visų pirma reikia atsižvelgti į jų interesus; mano, kad pasauliniai susitarimai – tai galimybė sustiprinti vaikų, paveiktų migracijos ir priverstinio perkėlimo, apsaugos standartus; palankiai vertina tai, kad į pirmąjį projektą įtraukti aiškūs įsipareigojimai dėl konkrečių, neatidėliotinų klausimų, kaip antai raginimas nutraukti vaikų sulaikymą, su dingusiais migrantais susijusių veiksmų tobulinimas, tvirtas šeimų susijungimo rėmimas ir kiti įprasti būdai, vaikystės be pilietybės prevencija ir vaikų pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių vaikų įtraukimas į nacionalines vaikų apsaugos, švietimo ir sveikatos sistemas; ragina ES ir jos valstybes nares ryžtingai remti šiuos pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad jie liktų galutiniame tekste, kuris bus priimtas gruodžio mėn.;

9.  pabrėžia, kad reikėtų sutelkti dėmesį į įvairius neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo veiksnius (konfliktai, persekiojimas, etninis valymas, paplitęs smurtas ar kiti veiksniai, pavyzdžiui, ypač didelis skurdas, klimato kaita ar gaivalinės nelaimės);

10.  apgailestauja dėl pasikartojančio ir plačiai paplitusio bepilietybės reiškinio, dėl kurio kyla rimtų problemų žmogaus teisių srityje; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad dabartinėse derybose dėl Pasaulinių susitarimų šiai problemai būtų skiriamas deramas dėmesys;

11.  pabrėžia, kad konsultacijos ir derybos turi vykti skaidriai ir įtraukiai, kad į jas, nepaisant tarpvyriausybinio derybų pobūdžio, kuo labiau būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, vietos ir regioninės valdžios institucijos bei pilietinė visuomenė, įskaitant migrantų organizacijas; pabrėžia, kad galutiniame proceso, kuris baigsis susitarimo priėmimu, etape reikia suvaldyti parlamentų vaidmenį, ir visų pirma pažymi, kad reikia stiprinti ES pozicijos parlamentinį aspektą;

12.  mano, kad siekiant užtikrinti dviejų susitarimų papildomumą ir su daugialypiškumu susijusių problemų nuoseklumą, turėtų būti sukurtas koordinavimo mechanizmas;

13.  pabrėžia, kad svarbu rinkti ir stebėti suskirstytus migracijos ir pabėgėlių duomenis, kartu su migrantams būdingais rodikliais, kurie ypač svarbūs politikos formavimui ir grindžiami realiais duomenimis, o ne mitais ar klaidingu suvokimu, kartu užtikrinant pagrindinių teisių standartus, įskaitant teisę į privatumą, ir duomenų apsaugos standartus ir apsaugant duomenų subjektus nuo rimtų žmogaus teisių pažeidimų;

14.  pabrėžia, kad siekiant išvengti skirtingų šalių à la carte požiūrio, artimoje ateityje reikia stiprinti abiejų Pasaulinių susitarimų įgyvendinimo tolesnio stebėjimo aspektą, ypač atsižvelgiant į jų neprivalomą pobūdį; šiuo atžvilgiu ragina atidžiai stebėti, kai galima, nustatant tinkamus standartus ir rodiklius; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad JT ir jos atitinkamoms agentūroms būtų suteikiami ištekliai, reikalingi bet kokiai užduočiai, kurią valstybės narės nusprendžia joms skirti, įgyvendinant ir vykdant tolesnę Susitarimų stebėseną;

15.  pripažįsta, kad migracijai valdyti reikia didelių investicijų, tinkamų išteklių ir lanksčių bei skaidrių priemonių ir kad artimiausiais metais reikės gerai parengtų, lanksčių ir supaprastintų priemonių su migracija susijusioms problemoms spręsti; ragina, kad įgyvendinant Pasaulinius susitarimus ES finansavimo priemonėms tektų svarbesnis vaidmuo; ragina į kitą daugiametę finansinę programą (DFP) įtraukti finansinį nuoseklumą ir peržiūrėti ilgalaikę biudžeto paramą pasauliniuose susitarimuose numatytai migracijos ir prieglobsčio politikai ir veiksmams; mano, kad vystymosi biudžetai ir toliau turi būti skiriami darnaus skurdo panaikinimo reikmėms;

Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių

16.  palankiai vertina Susitarimo dėl pabėgėlių projektą ir jo į žmogaus teises ir į žmones orientuotą požiūrį; sveikina Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą dėl jo darbo ir įsipareigojimo kuo visapusiškiau įgyvendinti savo įgaliojimus; ragina visas šalis įsipareigoti teisingiau dalytis atsakomybe priimti ir remti pabėgėlius visame pasaulyje ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti ir vykdyti savo atsakomybės dalį; ragina priimti pasaulinį atsakomybės pasidalijimo mechanizmą, kuriuo palaikomas siūlomam Susitarimui taikytinas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;

17.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvirtą ir tvarią pagalbą besivystančioms šalims, kurios priima daug pabėgėlių, ir užtikrinti, kad pabėgėliams būtų teikiami ilgalaikiai sprendimai, be kita ko, tapti savarankiškais ir būti integruotais į bendruomenes, kuriose jie gyvena; primena, kad Susitarimu suteikiama išskirtinė galimybė sustiprinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi politikos krypčių sąsają ir didinti pabėgėlių apsaugos ir spendimo būdų efektyvumą, veiksmingumą ir tvarumą, parengti visapusišką priemonę ir sutelkti visus suinteresuotuosius subjektus;

18.  pabrėžia, kad formuojant Susitarimą ir kitas tarptautines pabėgėlių situacijų priemones, reikia įtraukti pabėgėlius, kaip aktyvius suinteresuotuosius subjektus;

19.  ragina nekriminalizuoti humanitarinės pagalbos; ragina didinti nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, užtikrinti didesnį pajėgumų panaudojimą visose valstybėse ir pripažinti privačių subjektų ir nevyriausybinių organizacijų teikiamą paramą vykdant gelbėjimo operacijas jūroje ir žemėje;

20.  ragina, kad taikant konkrečius ir suderintus įsipareigojimus, kuriais bus nustatyta ar išplėsta perkėlimo programų taikymo sritis, dydis ir kokybė, siekiant atitikti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro nustatytus visuotinius perkėlimo poreikius, Susitarime, dėl kurio deramasi, būtų tvirtai nustatyti ir sustiprinti perkėlimo sprendimai, kaip pagrindinis teisingo atsakomybės pasidalijimo elementas; ypač ragina ES valstybes nares atlikti savo darbą ir sustiprinti savo įsipareigojimus šiuo klausimu;

21.  primygtinai ragina visapusiškai atsižvelgti į teisę į šeimos susijungimą ir reikalauja, kad, be perkėlimo, pabėgėliams būtų sudaromos saugios ir teisėtos galimybės, įskaitant humanitarinius koridorius, humanitarines tarptautines vizas, regioninius perkėlimo režimus ir kitus papildomus teisėtus būdus (kaip antai privatus finansavimas, studijų vizos, pabėgėlių stipendijų programos ir lanksti vizų išdavimo tvarka) tam, kad pabėgėliai galėtų pasiekti tikslą pasinaudodami tinkamomis ir oriomis būsto sąlygomis;

22.  ragina visas valstybes pasirašyti, ratifikuoti 1951 m. Ženevos Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija) ir jų laikytis;

23.  pabrėžia tai, kad reikia pasinaudoti šia galimybe visapusiškai išplėtoti atnaujintą ir horizontalią lyčių perspektyvą kolektyviniam tarptautiniam atsakui pabėgėliams, kuria atsižvelgiama į konkrečius moterų apsaugos poreikius, be kita ko, kovojant su smurtu prieš moteris, ir kuria stiprinami moterų visų visuomenių atkūrimo ir atsparumo gebėjimai ir įgūdžiai, kartu pakeičiant moterų, kaip vien aukų, įvaizdį; šiuo požiūriu ragina visapusiškai įtraukti moteris, pradedant nuo vaikystės, suteikiant mergaitėms švietimo galimybę, be kita ko, ekstremaliųjų situacijų ir konfliktų zonose, joms dalyvaujant pabėgėlių krizės politikos formavimo ir sprendimų procese, siekiant kad jie taptų tvaresni, tinkamesni ir veiksmingesni, išklausyti jas ir atsižvelgti į jų poreikius ir tikrovę;

Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos

24.  primygtinai prašo, kad Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos būtų orientuotas į žmones ir grindžiamas žmogaus teisėmis, jame būtų numatytos ilgalaikės, tvarios ir visapusiškos priemonės visų dalyvaujančių šalių naudai, paremtas partnerystės ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp kilmės, tranzito ir paskirties šalių principu;

25.  mano, kad Susitarimas yra išskirtinė galimybė sąsają tarp vystymosi ir migracijos įtraukti į pasaulinės politikos darbotvarkę; tvirtai tiki, kad darnaus vystymosi tikslai yra holistinis ir visapusiškas pagrindas migracijos ir vystymosi sąsajai pagrįsti;

26.  primena, kad JT generalinio sekretoriaus pranešime „Migracijos tikslų įgyvendinimas visų labui“ pabrėžiama, kad yra aiškių įrodymų, jog, nepaisant realių sunkumų, migracija ekonominiu ir socialiniu požiūriais naudinga tiek migrantams, tiek priimančioms bendruomenėms, ir gali būti ekonomikos augimo ir inovacijų variklis; labai palaiko teigiamą migracijos aprašymo aspektą ir skatina rengti ES ir tarptautines informavimo kampanijas, kuriomis būtų atkreipiamas dėmesys į akivaizdžias rasistines ir ksenofobines tendencijas mūsų visuomenėje ir tai, kaip jas neutralizuoti;

27.  ragina JT valstybes nares sumažinti perlaidų siuntimo sąnaudas ir atsižvelgti į šį klausimą dabartinėse derybose dėl Susitarimo;

28.  pabrėžia, kad migracija buvo pripažinta kaip aktyvi prisitaikymo strategija, pragyvenimo programa prieš skurdą, prie įtraukaus augimo ir darnaus vystymosi prisidedantis veiksnys;

29.  tvirtai tiki, kad dabar yra laikas sutelkti visus JT struktūros elementus, įskaitant Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO), siekiant palaikyti tarptautines pastangas suvaldyti migraciją ir sustiprinti bendradarbiavimą; todėl labai apgailestauja, kad JAV administracija nusprendė nutraukti savo dalyvavimą derybose dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos; ragina ES šiame procese imtis lyderės vaidmens ir pasmerkti kitas valstybes, kurios nutraukia derybas arba kurioms pavyksta susilpninti galutinio Susitarimo turinį; ragina ES prisiimti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, atsakomybę ir dirbti siekiant užtikrinti sėkmingą derybų pabaigą; primygtinai pabrėžia, kad ES valstybės narės turi demonstruoti vieningumą ir laikytis vienodos pozicijos, palaikydamos tarptautinį žmogaus teisėmis grindžiamą režimą migracijai valdyti;

30.  mano, kad suteikiant daugiau teisinių migracijos būdų, be kita ko, grindžiamų tikromis darbo rinkos poreikių analizėmis, neteisėta migracija būtų suvaržyta, sumažėtų mirties atvejų, mažiau neteisėtų migrantų būtų išnaudojami nelegalios imigracijos tarpininkų ir mažiau neteisėtų migrantų būtų išnaudojami nesąžiningų darbdavių;

31.  ragina visas šalis imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias žmogaus teisių pažeidimui ir migrantų išnaudojimui jų pačių teritorijose, be kita ko, darbdavių; tuo tikslu ragina valstybes pasirašyti, ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, priimtą 1990 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 45/158, ir jos laikytis; pabrėžia, kad Susitarimas turėtų atitikti tarptautinius darbo standartus, visų pirma pagrindinius darbo principus ir teises ir atitinkamas TDO ir JT Konvencijas dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių apsaugos, ir derėti su jais;

32.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą paramą savanoriškam sugrįžimui ir į savo tėvynę grįžtančių žmonių reintegracijai; pabrėžia, kad vaikai turėtų būti sugrąžinami tik tada, kai visiškai paisoma jų interesų, saugiai, užtikrinant pagalbą ir savanoriškai, pasinaudojant konkrečios vaikų kilmės šalies informacinėmis ataskaitomis ir suteikiant ilgalaikę pagalbą jų reintegracijai užtikrinti;

33.  skatina JT valstybes nares apsvarstyti galimybę patvirtinti išsamius nacionalinius ar subnacionalinius veiksmų planus, kuriais įgyvendinant Susitarimo rekomendacijas būtų skatinamas susietas požiūris, siekiant atsižvelgti į skirtingus migracijos aspektus, įskaitant vystymąsi, žmogaus teises, saugumą, socialinius aspektus, amžių ir lytį, ir atsižvelgiant į politikos poveikį sveikatai, švietimui, vaiko apsaugai, būstui, socialinei įtraukčiai, teisingumui, užimtumui ir socialinei apsaugai;

34.  pritaria Niujorko deklaracijos raginimui sistemingai stebėti ir peržiūrėti valstybių narių įsipareigojimus dėl migracijos; pareiškia apie savo pasirengimą būti susietam su šiuo procesu ES lygmeniu ir pritaria migrantų ir kitų suinteresuotųjų subjektų įtraukimui;

35.  ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai visapusiškai informuoti Parlamentą apie visus proceso, kuris baigsis Pasaulinių susitarimų priėmimu, etapus;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui ir Tarptautinei migracijos organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) JT Rezoliucija 71/1 http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/A_RES_71_1_E.pdf.
(2) https://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/A_RES_71_280.pdf.
(3) A/HRC/35/25 https://daccess-ods.un.org/TMP/8451200.72364807.html.
(4) http://www.unhcr.org/58e625aa7.pdf.
(5) https://refugeesmigrants.un.org/SGReport.
(6) http://www.unhcr.org/Zero-Draft.pdf.
(7) https://refugeesmigrants.un.org/sites/default/files/180205_gcm_zero_draft_final.pdf.
(8) https://refugeesmigrants.un.org/sites/default/files/2018mar05_zerodraft.pdf.
(9) JT Rezoliucija 70/1 http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E.
(10) http://www.un.org/documents/ga/res/45/a45r158.htm.
(11) OL C 58, 2018 2 15, p. 109.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0242.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0124.
(15) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.
(16) Jungtinės Tautos, Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas, Gyventojų skyrius (2017). Tarptautinių migrantų grupių tendencijos: 2017 m. peržiūra (Jungtinių Tautų duomenų bazė, POP/DB/MIG/Stock/Rev.2017).
(17) https://missingmigrants.iom.int/latest-global-figures.
(18) UNICEF pranešimas, „Iškeldinti. Didėjanti pabėgėlių ir migrantų vaikų krizė“ 2016 m. rugsėjo mėn., p. 39, https://www.unicef.org/videoaudio/PDFs/Uprooted.pdf.


ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m.
PDF 512kWORD 70k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m.“ (2017/2280(INI))
P8_TA(2018)0119A8-0112/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (VBP reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(11) (Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 18 d. Užsienio reikalų komiteto nuomonę, pateiktą Biudžeto komitetui ir Biudžeto kontrolės komitetui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2016)0605 – C8-0372/2016 – 2016/0282(COD))(12),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(13) (Reglamentas dėl komiteto procedūros),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimą C(2014)9615 dėl Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje (fondo „Madad“) įsteigimo ir 2015 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą C(2015)9691, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2014)9615,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą C(2015)7293 dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo ir 2017 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą C(2017)0772, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2015)7293,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimą C(2015)9500 dėl Sąjungos ir kitų valstybių narių veiksmų koordinavimo taikant koordinavimo mechanizmą – Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę(14) ir į Komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą C(2016)0855(15) bei į 2017 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą C(2017)2293(16) dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, kuriais iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2015)9500,

–  atsižvelgdamas į įvairias Europos Audito Rūmų ataskaitas dėl ES išorės finansavimo, o ypač į Specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 „EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2017)0720) ir prie jos pridėtus tarnybų darbinius dokumentus dėl Bendro įgyvendinimo reglamento vertinimo (SWD(2017)0606), dėl Europos kaimynystės priemonės vertinimo (SWD(2017)0602), dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės vertinimo (SWD(2017)0463), dėl Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, vertinimo (SWD(2017)0607), dėl Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės vertinimo (SWD(2017)0608) ir dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės vertinimo (SWD(2017)0604),

–  atsižvelgiant į Išorės finansavimo priemonių išorinius vertinimus(17),

–  atsižvelgdamas į vykstančias Europos Parlamento procedūras dėl būsimos daugiametės finansinės programos po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos Europos įgyvendinimo vertinimą „ES išorės finansavimo priemonės ir struktūra po 2020 m.“ ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2015 m. metinė Europos Sąjungos vystymosi ir išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2014 m. ataskaita“ (COM(2015)0578),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2016 m. Europos Sąjungos priemonių, skirtų finansuoti išorės veiksmams, įgyvendinimo 2015 m. metinė ataskaita“ (COM(2016)0810),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl visapusiško ES požiūrio ir jo padarinių ES išorės veiksmų suderinamumui(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliucijas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Albanijos(25) ir 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliucijas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Kosovo(28),dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos(29) ir dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos(30),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065);

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(32),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją(33),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje,

–  atsižvelgdamas į ES strategiją „Prekyba visiems“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo (SWD(2017)0364),

–  atsižvelgdamas į įgaliojimus, pavestus jo Užsienio reikalų komitetui kaip komitetui, atsakingam už visą teisėkūrą, programavimą ir priežiūrą, susijusius su veiksmais, vykdomais pagal Europos kaimynystės priemonę, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Partnerystės priemonę ir Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bei juos pagrindžiančiomis politikos priemonėmis (Darbo tvarkos taisyklių V priedo I dalis),

–  atsižvelgdamas į prie reglamentų, kuriais įsteigiamos išorės finansavimo priemonės, pridėtą Europos Komisijos pareiškimą, kuriame ji įsipareigoja dalyvauti vykdant strateginius dialogus su Parlamentu dėl Komisijos programų,

–  atsižvelgdamas į Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones ir poziciją pakeitimų forma (A8-0112/2018),

A.  kadangi Europos Sąjunga tebėra didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja;

B.  kadangi išorės finansavimo priemonės yra pagrindinės priemonės, kuriomis palaikomi ES veiksmai pasaulyje, ir kadangi ES išorės veikla ES piliečiams tampa vis svarbesnė;

C.  kadangi dėl ribotų išteklių išorės finansinės priemonės dažnai išnaudojamos iki jų pajėgumų ribos;

D.  kadangi Komisija savo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje pateikia nuomonę, kad dabartinė išorės priemonių struktūra apskritai atitinka paskirtį;

E.  kadangi priemonių sujungimas negali būti savitikslis;

F.  kadangi ES susiduria su daugybe iššūkių ne tik artimose kaimyninėse šalyse, bet ir visame pasaulyje;

G.  kadangi vykdant ES išorės veiklą pirmenybė turi būti skiriama tokiems lemiamos reikšmės pasauliniams tikslams kaip taika ir darnus vystymasis ir turi būti pripažįstama, kad siekiant šių tikslų esminę svarbą turi parama visų asmenų žmogaus teisėms, teisės viršenybei ir demokratijai, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir socialiniam teisingumui, taip pat žmogaus teisių gynėjams;

H.  kadangi ES išorės finansinė pagalba yra pagrindinė paramos ekonominėms reformoms ir demokratijos, politikos ir institucijų stiprinimo šalyse partnerėse priemonė;

I.  kadangi nėra vienodo ir tvirto visų priemonių parlamentinio tikrinimo;

J.  kadangi siekiant geriau informuoti apie ES paramos naudą skubiai reikia ES pagalbą padaryti geriau matoma tiek šalių partnerių, tiek Europos Sąjungos piliečiams; kadangi siekiant šio tikslo gali būti labai verta investuoti į konkrečius ir apčiuopiamus projektus, kurie yra geriau matomi plačiajai visuomenei, ir tuo pačiu metu kurti išsamią, veiksmingą ir sistemingą informavimo apie kiekvieną priemonę strategiją;

K.  kadangi vykdant strateginę komunikaciją dažnai susiduriama su daugiau pastangų reikalaujančiomis išorės problemomis, įskaitant dezinformacijos apie ES ir valstybes nares kampanijas; kadangi dėl to itin svarbu remti objektyvią, nepriklausomą ir nešališką informaciją ir spręsti žiniasklaidos aplinkos ten, kur taikomos ES priemonės ir vykdomi ES veiksmai, teisinių aspektų klausimus;

L.  kadangi tarptautinė prekyba yra pagrindinė ES priemonė, skirta šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi paremti ir žmogaus teisėms, pagrindinėms vertybėms bei teisinės valstybės principui apsaugoti ir propaguoti;

M.  kadangi pagal Sutartis prekybos politika turėtų būti prisidedama prie Sąjungos išorės tikslų, įskaitant darnų vystymąsi;

N.  kadangi bendra parama, 2014 – 2020 m. laikotarpiui numatyta Europos kaimynystės priemonei (15,4 mlrd. EUR), PNPP II (11,7 mlrd. EUR), Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (2,5 mlrd. EUR), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (1,3 mlrd. EUR) ir Partnerystės priemonei (1 mlrd. EUR), sudaro 32 mlrd. EUR;

O.  kadangi PNPP II naudojama valdant migraciją;

P.  kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei ir Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, taikomas teisinis pagrindas – SESV 209 ir 212 straipsniai, kuriuose daroma nuoroda į SESV 208 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“;

Q.  kadangi Komisija yra atsakinga už pagal šias priemones vykdomos ES paramos identifikavimą, rengimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir vertinimą; kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba atsako už ES išorės politikos tęstinumo ir suderinamumo užtikrinimą, be kita ko, naudojant šias priemones; kadangi Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų rengėjų vykdant bendro sprendimo procedūrą, atsako už demokratinę priežiūrą ir tikrinimą;

R.  kadangi dėl dvilypio Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigų pobūdžio, tokias pareigas einantis asmuo privalo vaidinti esminį vaidmenį koordinuojant pagal šias priemones Sąjungos teikiamos paramos politiką;

S.  kadangi dabartinėmis priemonėmis paremti įvairūs projektai ir dotacijos negali būti visapusiškai įvertinti, nes vis dar yra ankstyvose įgyvendinimo stadijose; kadangi kai kurie tikslai savaime kokybiniai ir susiję su teisės aktais, praktika ir požiūriu, kuriuos sunku įvertinti kiekybiškai;

T.  kadangi savo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje Komisija tvirtina, kad sunku įvertinti bendrą priemonių veiksmingumą įgyvendinant jų tikslus iš dalies todėl, kad sunku apibrėžti tinkamas stebėsenos ir vertinimo sistemas priemonių lygmeniu (p. 10); primena, kad Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2014 atkreipė dėmesį į rimtus EuropeAid vertinimo sistemos trūkumus;

U.  kadangi į Bendrą įgyvendinimo reglamentą įtrauktos svarbios nuostatos dėl vystymosi ir pagalbos veiksmingumo principų, pvz., pagalbos atsiejimo ir naudojimosi pačių šalių partnerių institucijomis, sistemomis ir procedūromis;

V.  kadangi dabartinės administracinės procedūros dažnai yra pernelyg didelė biurokratinė našta subjektams, kurioms galėtų būti teikiama parama, ir dėl to mažesnėms pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialinių partnerių organizacijoms sunku įsitraukti į projektų rengimą ir vykdymą, nes joms dažnai trūksta praktinių žinių ir administracinių pajėgumų, kad jos galėtų pateikti finansuoti tinkamų ir sėkmingų pasiūlymų;

W.  kadangi reglamentais, kuriais įsteigiamos išorės finansavimo priemonės, nustatoma, kad įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai suteikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 ir kadangi šiais reglamentais taip pat nustatoma, kad Komisijai šiuo klausimu talkins Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetai;

X.  kadangi įgyvendinimo aktų projektus būtina nusiųsti Tarybai ir Parlamentui tuo pat metu kaip ir Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų nariams, ir kadangi šių komitetų darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad įgyvendinimo aktų projektus šių komitetų nariams reikia atsiųsti likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki atitinkamo komiteto posėdžio; kadangi dėl to įgyvendinimo aktų projektus Parlamentui reikėtų nusiųsti likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki šių posėdžių ir kadangi tinkamai pagrįstais atvejais šių įgyvendinimo aktų priėmimo rašytinėms procedūroms taikoma šios taisyklės išimtis;

Y.  kadangi rengiant įgyvendinimo aktus Komisijai tenka ganėtinai ilgas vidinis parengiamasis etapas, kuris dažniausiai tęsiasi keletą mėnesių, įskaitant tarpžinybines konsultacijas;

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.  pažymi, kad remiantis Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros išvadomis, dabartinės priemonės iš esmės laikomos atitinkančiomis paskirtį;

2.  apgailestauja dėl to, kad ES finansavimo pagal dabartinės daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategoriją dydis ir lankstumo bei nuoseklumo trūkumas rodo nepakankamą ES užmojį būti tikra pasaulinio masto veikėja; vis dėlto pažymi, kad daugelio šalių partnerių ir klausimų atvejais, kai panaudotos ES išorės finansavimo priemonės, pasiekta pažangos, o tai įrodo išorės finansavimo priemonių tinkamumą ir svarbą;

3.  tačiau yra susirūpinęs dėl kai kurių išvadų, įskaitant dėl politinių gairių ir bendros vizijos trūkumo, dėl nenuoseklaus ES vertybių ir partnerystės principų įgyvendinimo, dėl lėtos ar jokios pažangos siekiant su socialine ir teisine reforma platesnėje kaimynystėje susijusių tikslų, dėl patikimų stebėsenos ir vertinimo mechanizmų nebuvimo bei dėl riboto lankstumo;

4.  apgailestauja, kad nėra vieno aiškios vizijos dokumento, kuriame būtų išaiškinamos priemonių sinergijos ir koks jų vaidmuo bendroje, visaapimančioje ES užsienio politikos strategijoje;

5.  yra susirūpinęs, kad ES ir jos priemonės susiduria su dideliais sunkumais, įskaitant politinius kompromisus tarp vertybių bei teisių stiprinimo ir trumpalaikių saugumo interesų, naujų veikėjų pasaulinio valdymo ir tarptautinių finansinių institucijų srityje iškilimą, didelį skaičių pasaulinio masto smurtinių konfliktų įvairiuose pasaulio regionuose, įskaitant nestabilumą ES tiesioginėse kaimynėse (tiek rytuose, tiek pietuose), taip pat vis agresyvesnę ir kategoriškesnę Rusijos politiką;

6.  pažymi, kad ES patikos fondai buvo įsteigti siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis; apgailestauja dėl to, kad dėl ES biudžeto įnašų į ES patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę sumažėjo bendras Sąjungos veiksmų nuoseklumas, ilgalaikė vizija ir poveikis; dar kartą pabrėžia, kad nauji prioritetai turi būti finansuojami naujais asignavimais; labai apgailestauja, kad jokiu sprendimo priėmimo proceso dėl vadinamojo Turkijos pareiškimo etapu su Parlamentu nebuvo oficialiai konsultuotasi ir nebuvo paprašyta jo pritarimo;

7.  pakartoja, kad reikalingos papildomos ir prie vietos aplinkybių pritaikytos priemonės, kuriomis būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į naujus ir nenumatytus iššūkius nepamirštant pirminių tikslų;

8.  apgailestauja, kad priemonėse nėra numatytos aiškios nuorodos į galimybę pagalbą nutraukti tais atvejais, kai ją gaunanti šalis (ypač, kai naudojamas netiesioginis valdymas su paramą gaunančia šalimi) nesilaiko tokių principų kaip demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisių paisymas;

9.  pažymi, kad ES pagalba vystymuisi (oficiali parama vystymuisi, OPV) nesiekia Jungtinių Tautų tikslinio rodiklio (0,7 %); todėl ragina padidinti paramai vystymuisi skirtus išteklius, kad būtų laikomasi „Darbotvarkė iki 2030 m.“ įsipareigojimų;

Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

10.  skatina pastangas padidinti ilgalaikį PNPP II strateginį aktualumą ir pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant prie paramos gavėjo konkrečiai pritaikytą planavimą ir sektorinę strategiją; mano, kad tokia strategija galėtų padėti sumažinti dideles neišnaudotas PNPP I ir PNPP II lėšų sumas Turkijoje, kurios atsirado dėl netiesioginio valdymo su paramą gaunančia šalimi neefektyvumo ir silpnų įsisavinimo pajėgumų;

11.  yra labai susirūpinęs dėl Turkijos nusigręžimo nuo teisės viršenybės ir demokratijos, nors dabartiniu Daugiametės finansinės programos laikotarpiu PNPP II skirta 4,5 mlrd. EUR; pripažįsta, kad dabartinė Turkijos įstojimo į ES perspektyva didina plačiai paplitusį netikrumą dėl PNPP II vertės šioje šalyje; pažymi, kad PNPP II lėšos panaudotos vadinamajame Turkijos pareiškime numatytiems įsipareigojimams finansuoti;

12.  pažymi, kad keliose Vakarų Balkanų šalyse, kurioms teikiama ilgalaikė PNPP II parama, pažangos lygis nebuvo vienodas; konstatuoja, kad kai kuriais atvejais PNPP II paramos rezultatai orientuojant reformas buvo riboti (ypač teisės viršenybės, viešojo administravimo ir kovos su korupcija srityse);

13.  atkreipia dėmesį į išliekančius šalies programų ir veiklos dokumentų rodiklių kokybės trūkumus;

14.  pabrėžia, jog reikia turėti galimybę pristabdyti arba perskirti PNPP II lėšas tais atvejais, kai Komisijai atlikus išsamią analizę paaiškėja, kad šalys partnerės sistemingai nesilaiko savo įsipareigojimų arba stipriai politiškai regresuoja; apgailestauja, kad praeityje tokių priemonių imtis trukdė sisteminis ir politinis nesugebėjimas veikti;

15.  atkreipia dėmesį į tai, jog egzistuoja veiklos rezultatų planas; tačiau apgailestauja, kad dar reikia svarstyti ir suteikti atlygį už pasiektus rezultatus; ragina šiuo klausimu įdėti daugiau pastangų siekiant toliau gerinti planą, taip pat atsižvelgiant į neigiamų veiklos rezultatų atvejus ir finansavimo mažinimą;

16.  pakartoja, kad PNPP II svarbi kaip pagrindinė ES finansavimo priemonė, skirta pasirengimo narystei laikotarpiu finansuoti pagrindines socialines, ekonomines, politines ir institucines reformas prioritetinėse srityse, siekiant suderinti šalis su ES acquis; pažymi, kad tokios reformos ilgainiui taip pat gali padidinti regioninį saugumą; teigiamai vertina padidėjusį PNPP II strateginį sutelktumą, bet pabrėžia, jog finansavimas pagal PNPP II turi būti plataus užmojo ir nukreiptas į ateitį, taip pat turi atitikti realius su prisijungimo procesu ir ES naryste susijusius poreikius, įpareigojimus ir lūkesčius; šiuo klausimu primena, kad finansavimas turėtų būti naudojamas laikantis konkrečių su priemone susijusių tikslų;

17.  pripažįsta, kad PNPP II pilietinės visuomenės priemonė labai padeda vietos pilietinės visuomenės organizacijoms; pabrėžia, kad įsipareigojimai neatitinka realių vietos poreikių; šioje srityje ragina didinti PNPP II papildomumą kitų priemonių veiksmams, ypač Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės ir Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; pažymi, kad tam reikia labiau derinti veiklą tiek planavimo, tiek programavimo etapuose;

18.  mano, kad sektorinis požiūris yra tinkamas, tačiau apgailestauja, kad dėl suskaidytos atsakomybės aiškiai neprisiimama atsakomybės už projektus; pažymi, kad netiesioginis valdymas padidino bendrą atsakingumą už programas, tačiau dėl jo sumažėjo įgyvendinimo sparta ir efektyvumas;

19.  palankiai vertina iniciatyvas nustatyti sistemas, kuriomis siekiama geriau stebėti ir vertinti veiklos rezultatus, be kita ko, sektoriaus stebėsenos komitetų, vidinių gairių ir sukurtos naujos informacijos valdymo sistemos (OPSYS) dėka;

Europos kaimynystės priemonė

20.  džiaugiasi dėl paramos struktūrinėms reformoms, teikiamoms suplanuotos pagalbos pavidalu, ir pabrėžia ypatingą Europos kaimynystės priemonės pobūdį, kuri ES sudaro sąlygas kurti prie šalių partnerių specifinių poreikių pritaikytą politiką;

21.  pritaria Komisijos vertinimui, kad tai, jog esama specialiai kaimynystei skirtos finansavimo priemonės, yra konkretus įrodymas, kad ES teikia didelę politinę svarbą santykiams su kaimyninėmis šalimis ir tam, kad regione stiprėtų politinis bendradarbiavimas ir ekonominė integracija;

22.  pripažįsta, kad dabartinės problemos ir poreikiai kaimyninėse šalyse, taip pat tikslų, interesų ir finansinių išteklių neatitikimai daro didelį spaudimą Europos kaimynystės priemonės biudžetui ir žmogiškiesiems ištekliams, taip pat pabrėžia, kad reikia daugiau lankstumo;

23.  yra susirūpinęs, kad Europos kaimynystės priemonės finansavimas buvo mažiau veiksmingas tose šalyse partnerėse, kurios mažiau įsipareigojusios dėl reformų, ir jis lieka sudėtingas, nors ir būtinas esant politiškai jautrioms ir konfliktinėms situacijoms, ypač kai tai susiję su bendrųjų demokratinių ir žmogaus teisių vertybių skatinimu; apgailestauja, kad neveiksmingai naudotas principas „parama pagal pažangą“ bei paskatomis pagrįsta politika ir kad šalys, kurios aiškiai nesilaiko savo prisiimtų įsipareigojimų dėl žmogaus teisių ir demokratinių reformų, pastaruoju programavimo laikotarpiu gavo didėjančią finansinę paramą;

24.  pakartoja, kad nuo 2014 m. kaimyninės šalys dėl ilgalaikių ir naujų iškylančių sunkumų (kaip antai Rusijos neteisėtai įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija ir konfliktas Rytų Ukrainoje, Sirijos krizė, padėtis Libijoje, radikalizacija ir terorizmas, jaunimo nedarbas ir migracijos problema) susiduria su iki šiol nematytomis problemomis

25.  nerimauja dėl to, kad dėl šių pokyčių, taip pat neatikties tarp tiek ES, tiek šalių partnerių tikslų bei interesų ir turimų finansinių išteklių šios priemonės finansiniai pajėgumai pasiekė galimybių ribą, o tai dar kartą rodo didesnio lankstumo poreikį;

26.  pabrėžia, kad ES vertybės ir principai, įskaitant demokratiją, teisinės viršenybę, žmogaus teises ir efektyvias, atskaitingas ir skaidrias viešąsias institucijas, atitinka kaimyninių šalių visuomenės interesus, taip pat pačios ES interesus užtikrinti stabilumą, saugumą ir gerovę; džiaugiasi dėl paramos struktūrinėms reformoms, teikiamos suplanuotos pagalbos pavidalu; pabrėžia, kad diferenciacijos principo įgyvendinimas sudarė sąlygas ES savo paramą pritaikyti prie šalių partnerių poreikių ir siekių;

27.  atkreipia dėmesį į Europos kaimynystės priemonės indėlius į fondą „Madad“ ir į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą;

28.  pabrėžia, kad siekia geriau remti ir stiprinti privačiojo sektoriaus vystymąsi reikia regionines ir dvišales programas geriau derinti su investicinėmis priemonėmis; pažymi, kad su bendro programavimo kartu su valstybėmis narėmis stoka susiję trūkumai buvo šiek tiek ištaisyti;

29.  pritaria, kad Europos kaimynystės priemonės pagalba būtų stebima vykdant rezultatų stebėseną; apgailestauja, kad priemonių lygiu nėra darnių stebėsenos ir vertinimo sistemų;

30.  pabrėžia, kad su prekyba susijusi techninė parama ir ekonominė pagalba, pagal Europos kaimynystės politiką teikiama artimiems Sąjungos partneriams prie jos pietinių ir rytinių sienų, yra svarbus indėlis į šių regionų demokratinę raidą; pažymi, kad Europos kaimynystės priemonės lėšos gali būti naudojamos prekybai palengvinti ir jos gali papildyti esamą ES finansavimą, skiriamą prekybos lengvinimo susitarimui, taip geriau užtikrinant vidutinės trukmės ir ilgalaikį politinį stabilumą;

Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

31.  pripažįsta, kad didžiausia pridėtinė Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, vertė yra jos greitis ir lankstumas sprendžiant konfliktus, taip pat tai, kad ji turi daug pilietinių veikėjų, su kuriais ES gali bendradarbiauti; primena, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, yra vienintelė ES turima civilinių konfliktų prevencijos priemonė, apimanti tarpininkavimą, dialogą ir susitaikymą;

32.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama renkant duomenis ir vertinant Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, rezultatus – abu šie veiksmai buvo nelengvi dėl sunkumų įvertinti politines pasekmes, rezultatų priskyrimo priemonės veiksmams, kai buvo imamasi tolesnių tuo pačiu metu vykdomų veiksmų pagal kitas priemones, taip pat sunkumų patenkant į konfliktų vietoves;

33.  pažymi, kad pastaruoju laikotarpiu ypač padidėjo poreikis užsiimti konfliktų prevencija ir spręsti saugumo problemas; yra įsitikinęs, kad yra susitaikymo, tarpininkavimo bei dialogo iniciatyvų poreikis daugelyje šalių, kuriose patiriama pokarinė krizė; pabrėžia, kad kilus krizėms ir konfliktams reikia imtis skubių veiksmų; pabrėžia poreikį gerokai padidinti tokioms iniciatyvoms skiriamas lėšas; pažymi, kad 2017 m. lapkričio mėn. dalinių Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, pakeitimų tikslas – sustiprinti trečiųjų šalių saugumo pajėgumus, kad būtų galima toliau skatinti stabilumą, saugumą ir tvarų vystymąsi; pažymi, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, veikia kaip kraštutinė priemonė ar kaip kitomis priemonėmis finansuojamų ilgalaikių veiksmų pirmtakė;

34.  pažymi, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, yra ankstyvuose pasaulinės kovos su kibernetinėmis grėsmėmis etapuose; ragina daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui, taip pat ir vykdant darnią visiems ES išorės veiksmams taikomą strategiją; ragina taip pat padidinti pagal Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, kibernetiniam saugumui skiriamas lėšas, nes ši priemonė tinka kovai su tokiomis grėsmėmis;

35.  pažymi, kad padidėjo bendradarbiavimas su bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmais ir Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijomis bei misijomis, taip pat teikiant humanitarinę ES pagalbą;

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė

36.  pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės pasaulinio masto holistinio požiūriu sukuriamą pridėtinę vertę nepaisant sąlyginai mažo priemonės biudžeto, pilietinės visuomenės organizacijų svarbą siekiant priemonės tikslų, taip pat jos unikalią ypatybę, kad ji yra vienintelė priemonė, kuria ES gali remti pilietinės visuomenės veiksmus nepaisydama, ar valstybės, kurią tokie veiksmai liečia, valdžios institucijos su tuo sutinka;

37.  pažymi, kad dabartiniu laikotarpiu Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė buvo naudota lanksčiau ir užtikrinant daugiau papildomumo nei per ankstesnį laikotarpį, greičiau reaguojant į kylančias žmogaus teisių ir demokratijos krizes; džiaugiasi, kad ji papildo finansavimą iš kitų šaltinių ( pavyzdžiui, Europos demokratijos fondas), nes tai sustiprina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės finansavimo veiksmingumą skubiais atvejais; palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, per ES delegacijų lygiu prieinamą skubiosios pagalbos fondą ir įsteigiant paramos žmogaus teisių gynėjams mechanizmą „ProtectDefenders.eu“ bei sėkmingai vykdant jo veiklą; pabrėžia, kad kvietimo teikti paraiškas procesas yra ilgas, nepatogus ir sukelia per daug konkurencijos;

38.  atkreipia dėmesį į priemonės „ProtectDefenders.eu“, kurią įgyvendina pilietinė visuomenė ir kurią taikant buvo suteikta lemiama parama dideliam skaičiui žmogaus teisių gynėjų, naudą; primygtinai ragina toliau teikti paramą tokioms priemonėms;

39.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, susijusių su žmogaus teisių ir demokratinių vertybių integravimu geografinėse programose, ir dėl sumažėjusios ES paramos pilietinės visuomenės organizacijoms, nes taip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei sukuriamas vis stipresnis spaudimas tuo metu, kai visame pasaulyje mažinama pilietinės visuomenės erdvė;

40.  mano, kad ES turi atlikti vadovaujamąjį vaidmenį ir parodyti ryžtą vykdydama visaapimančią politiką, skirtą jos paramai demokratijai integruoti į visus jos išorės santykius; taigi mano, kad demokratijos paramai skiriamas finansavimas turi būti didinamas ypač atsižvelgiant į visame pasaulyje vykdomus išpuolius prieš demokratiją; primygtinai teigia, jog reikia užtikrinti, kad leidžiant 1 tikslui skirtas lėšas konkrečiai šaliai skirtai paramos programai, būtų veiksmingai ir efektyviai padėta tiems žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla didžiausias pavojus; ragina ES delegacijas šioje srityje skirti visą reikiamą paramą;

41.  pripažįsta, kad įvertinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmus sudėtinga dėl to, kad nėra strateginių ir veiklos rodiklių; pažymi, kad sunkumų vertinant taip pat kyla dėl to, kad gana daug pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjams skiriamos paramos dėl suprantamų priežasčių yra teikiama konfidencialiai, siekiant neišduoti paramos gavėjų tapatybės ir juos apsaugoti;

42.  dar kartą pakartoja, kad ES rinkimų stebėjimo misijos turi pridėtinę vertę, nes šioje srityje ES pirmauja pasaulio lygiu; palankiai vertina tai, kad padaugėjo rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų vykdymo stebėjimo ir su jomis susijusių veiksmų misijų;

PI

43.  pabrėžia, kad Partnerystės priemonė konkrečiai skiriama teminiams ES ir abipusiams su trečiosiomis šalimis interesams įgyvendinti, taip pat aljansams kurti ir bendradarbiavimui su dabartiniais ir naujais strateginiais partneriais stiprinti; pažymi, kad realiai Partnerystės priemonės naudojama kaip kraštutinė priemonė, kai ji laikoma vienintele priemone ES politikos darbotvarkei vykdyti ir pasaulinėms problemoms spręsti;

44.  pažymi, kad taikant Partnerystės priemonę, palyginti su ankstesnėmis priemonėmis, pavyko rasti glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis (įskaitant strategines partneres, šalis, išaugusias iš dvišalės vystymosi pagalbos, ir įvairius tarptautinius forumus) galimybių, tačiau mano, kad būtina skirti daugiau išteklių ir politikos formavimo pagalbos siekiant užtikrinti, kad tos valstybės visapusiškai dalyvautų rengiant, programuojant ir įgyvendinant veiksmus, taip pat būtina stiprinti aktyvų ES delegacijų vaidmenį formuojant veiksmus ir skatinant keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis;

45.  ragina didinti Partnerystės priemonės tikslų matomumą bei žinias apie juos ir jų aiškumą, ypač ES institucijose;

46.  apgailestaudamas pažymi, jog vertinimą atlikti trukdo tai, kad dėl vėlavimo priimti rezultatų rodiklių sistemą nebuvo sukurta centrinė veiksmų dokumentacijos bazė ir kad daugelis projektų dar nebaigti;

Bendras įgyvendinimo reglamentas

47.  primena, kad ES išorės finansavimo priemonės yra sudėtingas priemonių rinkinys, skirtas ES remti ir stiprinti savo veiksmus tarptautinėje arenoje, ir tai, kad jų sudėtinga struktūra koordinuojama Bendruoju įgyvendinimo reglamentu; pakartoja, kad Bendrasis įgyvendinimo reglamentas turi atitikti biudžeto tikrinimo ir demokratinės priežiūros kriterijus; apgailestauja, kad Bendrojo įgyvendinimo reglamento sudėtingumas ir ribojamasis pobūdis trukdo efektyviai panaudoti Sąjungos išteklius ir neleidžia laiku reaguoti į naujus iššūkius bei partnerių poreikius; apgailestauja, kad priėmus bendras taisykles pagal priemones teikiama pagalba nėra programuojama taip pat bendrai;

48.  pažymi, kad Bendrasis įgyvendinimo reglamentas buvo priimtas siekiant suderinimo, įgyvendinimo supaprastinimo, didesnio Sąjungos išteklių naudojimo lankstumo, darnos, nuoseklumo ir efektyvumo, taip pat sklandžios ir papildomos visų priemonių įgyvendinimo strategijos;

49.  mano, kad labai svarbu skirti pakankamai laiko tam, kad Parlamentas galėtų tinkamai ir deramai vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus, susijusius su įgyvendinimo aktų projektais; mano, kad atsižvelgiant į įgyvendinimo aktų projektų, prieš jiems pasiekiant Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetus, rengimo trukmę, negalima pateisinti atvejų, kai nesilaikoma 20-ies dienų termino pristatyti dokumentus Parlamentui ir Tarybai galutiniu įgyvendinimo akto priėmimo etapu; todėl apgailestauja, kad ne visada laikomasi 20-ies dienų termino, ir mano, kad pažeidžiama Parlamento teisė tikrinti; ragina pateikti visų įgyvendinimo priemonių projektus likus ne mažiau kaip 20 dienų ir ragina Komisiją pakeisti Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų darbo tvarkos taisykles siekiant prailginti šį 20-ies dienų pateikimo terminą, taip sudarant sąlygas Parlamentui lengviau vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus;

50.  apgailestauja, kad ES išorės veiksmų finansavimo politikos matomumas tebėra ribotas tretiesiems veikėjams aktyviai siekiant dezinformacijos būdu sutrukdyti ES vykdyti užsienio politiką;

Rekomendacijos 2017 (2018) – 2020 m. laikotarpiui

51.  ragina ES ir visuotines vertybes, taip pat žmogaus teises išlaikyti visų ES išorės veiksmų centre;

52.  ragina visas 4 išlaidų kategorijos priemones naudoti sąveikiau ir darniau, taip pat jas labiau derinti su valstybių narių (ir, kai įmanoma, kitų paramos teikėjų) dvišalėmis pagalbos programomis; todėl ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą stiprinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, be kita ko, su pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos subjektais, ir vykdyti savo užduotis pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį;

53.  ragina sukurti patikimus, nuoseklius ir skaidrius stebėjimo ir vertinimo mechanizmus; pakartoja, kad tokie mechanizmai leistų stebėti apčiuopiamą pažangą siekiant svarbiausių su reforma susijusių tikslų kaimyninėse šalyse, o tai ypač svarbu ten, kur tos reformos užstrigo ar dėl kitokių priežasčių vėluoja;

54.  ragina sukurti tvirtesnes parlamentinės kontrolės ir tikrinimo procedūras ir sistemas, derančias su visomis priemonėmis; rekomenduoja didinti skaidrumą įsteigiant vieną bendrą skaidrią viešąją duomenų apie projektus ir veiksmus bazę;

55.  pabrėžia, jog PVO reikia teikti papildomų finansinių išteklių ir remti jų mokymą; primygtinai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų siekiant toliau mažinti biurokratinę naštą ir procedūrines kliūtis, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, ypač vietinės; ragina pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti skirti specialias biudžeto eilutes, kad būtų galima stiprinti jų gebėjimus gauti finansavimą; apgailestauja dėl to, kad Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje nebuvo iškeltas nepakankamo pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo planuojant ir įgyvendinant išorės priemones klausimas; ragina Komisiją į visas išorės priemones ir programas įtraukti labiau strateginio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą, kaip reikalauja Taryba ir Parlamentas;

56.  pritaria, kad ES politika, jos finansinė parama ir matomumas būtų labiau tiesiogiai ir aktyviau stiprinami;

57.  pakartoja savo poziciją, kad reikėtų numatyti galimybę perkelti nepaskirstytas Europos kaimynystės priemonės ir PNPP II lėšas, neviršijant 10 % kiekvienos priemonės pradinių asignavimų, kad būtų padidinti pajėgumai reaguoti į nenumatytus įvykius, kartu laikantis atitinkamose Europos kaimynystės priemonės ir PNPP II taisyklėse nustatytų tikslų;

Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

58.  pritaria ES sutarties 21 straipsnyje išvardytiems principams ir rekomenduoja daugiau dėmesio skirti demokratinių institucijų stiprinimui, kovai su korupcija ir viešojo administravimo reformoms, teisės viršenybės ir gero valdymo stiprinimui bei žmogaus ir mažumų teisių įgyvendinimo nuoseklumo didinimui; ragina daugiau paramos teikti tiems sektoriams, kurie yra svarbūs prisijungimo prie ES procesui, taip pat skatinti regioninį bendradarbiavimą siekiant papildyti ES plėtros politiką;

59.  rekomenduoja leisti pervesti lėšas pilietinei visuomenei, jeigu valstybinės institucijos nenori įgyvendinti ES nurodytų tikslų arba nenori bendradarbiauti siekiant priemonės tikslų; ragina Komisiją sumažinti arba sustabdyti finansavimą toms šalims, kurios stipriai pažeidžia pagrindines ES vertybes, įskaitant pagrindinius Kopenhagos kriterijus; ragina sumažinti administracinę naštą paramą gaunančioms pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms paraiškas dėl ES finansavimo;

60.  reikalauja įtraukti Parlamentą atvejais, kai ketinama sustabdyti finansavimą arba gerokai pakoreguoti maksimalias orientacines skiriamas sumas;

61.  primygtinai reikalauja, kad paramos gavėjai prisiimtų tvirtą atsakomybę – nuo programavimo iki stebėjimo ir audito; ragina Komisiją teikti tikslinę paramą nacionalinėms audito institucijoms metodikos, planavimo, įdarbinimo, mokymo ir priežiūros srityje;

62.  rekomenduoja teikti didesnę paramą toms nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios yra atsakingos už tų paramos teikėjų, kurių pajėgumai nedideli, tačiau kurie rodo politinį ryžtą pasiekti tikslus, koordinavimą; apgailestauja, kad trūksta skaidrumo dėl šių lėšų įsisavinimo pajėgumų;

63.  ragina lėšas nukreipti į tuos sektorius, kuriuose pasiekta realių pokyčių, ir vengti tolesnių užsitęsusių vėlavimų, kurių būta valdant lėšas netiesiogiai kartu su paramą gaunančia šalimi, ypač Turkijoje;

64.  ragina, atsižvelgiant į tai, kad ES plėtros politika yra labai svarbi, didinti PNPP II matomumą regione, pavyzdžiui, rengiant tinkamas tikslines komunikacijos ir informavimo kampanijas nacionalinėse, regioninėse ir vietos žiniasklaidos priemonėse arba bet kuriomis kitomis priemonėmis, kurios gali būti laikomos tinkamomis, taikant būtiniausius reikalavimus ir jų stebėseną, kuriuos nustato Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su paramos gavėjais; remia tikslines kovos su propaganda ir strateginės komunikacijos pastangas, ypač kai aktyviai taikomasi į ES įvaizdį ir interesus bei jiems kenkiama;

65.  rekomenduoja naudoti PNPP II lėšas, kad būtų sukurti įmonių, ypač MVĮ, ryšių kanalai tiek valstybėse narėse, tiek narystei besirengiančiose valstybėse, siekiant sukurti stiprius atitinkamų sričių prekybos ryšius, kurie būtų labai naudingi rengiant paramą gaunančias šalis prisijungimui prie bendrosios rinkos;

66.  dar kartą pakartoja, kad finansinis atlygis už rezultatus, skiriamas pažangą darančioms šalims, kaip nurodyta PNPP II reglamente, yra naudingas;

67.  mano, kad lankstumas ir finansavimo naudojimas konkrečioms krizinėms situacijoms spręsti turi atitikti priemonės svarbiausius prioritetus ir plėtros strategijos bei plėtros proceso pagrindus, kurie turi likti pačiame PNPP II dėmesio centre;

68.  ragina geriau koordinuoti ir sukurti papildomų sinergijų per PNPP II planavimo ir programavimo etapus su veiksmais, vykdomais pagal kitas priemones, t. y. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone ir Priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir sustiprinti papildomumą tiek viduje tarp jos pačios tikslų ir programų, tiek su kitomis išorės finansavimo priemonėmis;

Europos kaimynystės priemonė

69.  akcentuoja poreikį parengti bendro pobūdžio strateginį dokumentą, skirtą Europos kaimynystės priemonės įgyvendinimui, paramą derinant su platesnio masto politiniu pagrindu, taip pat poreikį šią priemonę geriau koordinuoti su kitomis priemonėmis; pabrėžia, kad Europos kaimynystės priemonės programavimo prioritetai turėtų taip pat apimti socialinę ir ekonominę plėtrą, jaunimo klausimus ir tvarų energijos išteklių valdymą;

70.  apgailestauja, kad daugiametis programavimas dėl paramos gavėjų daugumos jau įvyko 2017 m., prieš užbaigiant tose šalyse teikiamos paramos laikotarpio vidurio peržiūrą; primena, kad Parlamentas 2017 m. balandžio mėn. per strateginį dialogą su Komisija pateikė savo rekomendacijas dėl programavimo;

71.  pabrėžia ES politinį matomumą ir papildomą naudą, kurią Europos kaimynystės priemonė ES kaimynystėje (tiek rytuose, tiek pietuose) teikia kaip atskira finansavimo priemonė;

72.  prašo išlaikyti esamą finansinę pusiausvyrą skirstant išteklius tarp Sąjungos pietinių ir rytinių kaimynių;

73.  pabrėžiamas sąsajas tarp stabilizavimo, paramos demokratizacijai, konfliktų prevencijos ir sprendimo, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės viršenybei, švietimo bei socialinės ir ekonominės plėtros; pabrėžia projektų, kurie padeda jaunimui įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti, svarbą;

74.  pakartoja, kad svarbu gebėti greičiau reaguoti į iššūkius;

75.  pabrėžia, kad investicijos į kaimyninių šalių stabilizavimą ir vystymąsi padeda spręsti tokias problemas kaip migracija, terorizmas, vietiniai konfliktai ir ekonomikos nestabilumas, o tai ilgainiui bus naudinga visai ES;

76.  pabrėžia, kad dėl iššūkių, su kuriais susiduriama kaimyninėse šalyse, pobūdžio, reikia taikyti integruotą ir visapusišką požiūrį, atsižvelgiant į įvairius paramos gavėjų poreikius ir atvejus, be kita ko, pasinaudojant sinergija su kitomis išorės finansavimo priemonėmis ir Sąjungos politikos sritimis; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių tikslų – greitai ir veiksmingai įgyvendinti asociacijos susitarimus ir išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves (IVLPE) ir visas susijusias reformas, kurias ES turi remti tinkamais finansiniais ištekliais;

77.  dar kartą pakartoja, jog, neskaitant geros pažangos bendrų analizių, koordinavimo ir susitarimo dėl pagalbos teikėjų prioritetų srityse, svarbu kartu su valstybėmis narėmis vykdyti išsamesnį bendrą programavimą; ragina gerinti pagalbos teikėjų veiklos koordinavimą, ypač, kai derinama su lėšomis, teikiamomis pagal kitas ES priemones, su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, siekiant paremti ekonominius pokyčius ir stabilumą šalyse partnerėse;

78.  yra susirūpinęs dėl to, kad priemonės reagavimo ir finansiniai pajėgumai buvo beveik išnaudoti; apgailestauja, kad planavimo stadijoje nebuvo atlikta pakankamai išsami politinės ir geopolitinės rizikos analizė;

79.  daro išvadą, kad atsižvelgiant į dabartinius iššūkius kaimyninėse šalyse, teisėkūros pakeitimu gali tekti padidinti orientacinius finansinius asignavimus;

80.  dar kartą pakartoja, kad pagal Europos kaimynystės priemonę numatytų lėšų tikslai turi būti išlaikomi, kai tokios lėšos perkeliamos kitoms priemonėms, kaip antai patikos fondai, ir kad parlamento tikrinimas ir priežiūra yra reikalingi ir niekada neturi būti apeinami;

81.  ragina nustatant poreikius labiau įtraukti pilietinę visuomenę;

82.  ragina visapusiškai pasinaudoti sąlygomis ir skatinamaisiais mechanizmais, kuriais prireikus remiamos politinės ir ekonominės reformos ir kurie susiję su reformomis ir strateginiais tikslais; apgailestauja dėl to, kad Europos kaimynystės priemonė negalėjo suteikti pakankamų paskatų valstybėms, kurios nelinkusios vykdyti politinių reformų; ragina Europos kaimynystės priemonę veiksmingai stebėti priemonių lygiu;

83.  yra susirūpinęs dėl ES finansuojamos pagalbos trečiosiose valstybėse sunaikinimo ir konfiskavimo; ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES strateginę komunikaciją ir matomumą kaimyninėse šalyse;

Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

84.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, įtaką vykdant nuolatinius strateginius dialogus su partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis; taigi prašo užtikrinti kitų svarbių paramos teikėjų, kurie yra suinteresuoti susijusių veiksmų rezultatais, teikiamą finansavimą;

85.  ragina tobulinti strateginę sistemą ir stiprinti sinergiją tarp Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir su kitomis priemonėmis bei veikėjais susijusių tolimesnių veiksmų;

86.  ragina labiau tarpusavyje bendradarbiauti tarptautines organizacijas, vyriausybes ir ES institucijas kovojant su naujomis grėsmėmis tokiose srityse kaip hibridiniai konfliktai ir kibernetinis saugumas, kai galima būtų panaudoti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) žinias;

87.  rekomenduojama strategiškiau naudoti Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, tarpininkavimo pajėgumus – net tik vietos poveikio konfliktams, bet ir siekiant remti taikos procesą ir dialogą esamuose ar atsirandančiuose pasaulinės reikšmės konfliktuose, taip pat ragina kurti geresnes išankstinio perspėjimo sistemas ir konfliktų analizės priemones, kurios padėtų užtikrinti geresnę prevenciją ir kurti taiką;

88.  pabrėžia, kad ši priemonė dabar sudaro sąlygas Sąjungai finansuoti mokymo veiklą ir tiekti žudyti nepritaikytą įrangą (kaip antai informatikos sistemos, ligoninės ir t. t.) trečiųjų šalių ginkluotosioms pajėgoms, taip reaguojant į skubius poreikius trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant su darniu vystymusi susijusių tikslų;

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė

89.  pakartoja, kad itin yra svarbu trečiosiose šalyse remti ir skatinti demokratiją bei žmogaus teises, įskaitant žmogaus teisių gynėjų apsaugą, nepriklausomai nuo trečiųjų šalių valdžios institucijų įsikišimo;

90.  atkreipia dėmesį į Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmingumą ir svarbą šioje srityje, kai mažėja pilietinės visuomenės veiklos galimybės; pritaria, kad esama nuolatinio poreikio skirti specialų finansavimą žmogaus teisėms ir demokratijai, jo nemažinant; be to, ragina svarstyti galimybę padidinti finansavimą, skiriamą skubiai pagalbai žmogaus teisių gynėjams, ir veiksmingai stiprinti tokių lėšų pasiekiamumą;

91.  pakartoja, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės taikymo sritis neturėtų būti ribojama ar naudojama tik siekiant užpildyti kitų priemonių spragas, tačiau jos aiškus ir strateginis tikslas savaime turėtų būti kryptingas demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimas;

92.  primygtinai ragina Komisiją rasti sprendimus, kaip kovoti su pilietinės visuomenės erdvės mažėjimu, pagausėjusiais žmogaus teisių pažeidimais ir represijomis, pavyzdžiui, didinant pasaulinėms, atsakomosioms programoms skiriamas lėšas, kaip antai ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmas „ProtectDefenders.eu“; ragina ES ir toliau finansuoti žmogaus teisių gynėjus, ypač tuos, kuriems gresia pavojus, pilietinę visuomenę ir socialiai atskirtas grupes (pavyzdžiui, moterų, čiabuvių tautų, romų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių);

93.  rekomenduoja vykdyti aktyvesnį strateginį planavimą, pasitelkiant ES institucijų politines rekomendacijas ir siekti darnos su kitomis priemonėmis, ypač šalyse, kuriose pastebimas žmogaus teisių ir demokratijos standartų silpnėjimas, kovojant su pasauliniu mastu pastebima autoritarizmo tendencija;

94.  pabrėžia, jog svarbu susitelkti į tarptautiniu mastu svarbius teminius klausimus, kuriais trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilgos trukmės laikotarpiu gali remtis žmogaus teisių globalizacija ir tarptautinės teisės bei teisingumo viršenybė; ragina teikti daugiau Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės pagalbos sprendžiant daugelį kylančių teminių problemų, be kita ko, kovojant su korupcija, užtikrinant įmonių pagarbą žmogaus teisėms, užtikrinant su aplinka susijusias teises ir migrantų teises;

95.  palankiai vertina paramą tarptautinėms ir regioninėms žmogaus teisių organizacijoms ir atskaitomybės mechanizmams, kaip antai Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT);

96.  rekomenduoja toliau dėti pastangas siekiant, kad visame pasaulyje būtų panaikinta mirties bausmė;

97.  pakartoja Komisijos įsipareigojimus toliau remti pilietinę visuomenę ir remti pilietinės visuomenės organizacijoms palankesnę aplinką šalyse partnerėse; primygtinai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų toliau mažinant biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria vietos pilietinės visuomenės organizacijos; ragina ES delegacijas aktyviai siekti, kad žmogaus teisių gynėjai ir su opiais klausimais susijusią veiklą vykdančios pilietinės visuomenės organizacijos, kuriems reikia finansavimo, dėl jo kreiptųsi, skelbti kvietimus teikti pasiūlymus vietos kalbomis ir leisti pareiškėjams teikti projektų pasiūlymus tomis kalbomis, taip stiprinant vietos atsakomybę ir ilgalaikį projektų integruotumą;

98.  ragina daugiau dėmesio skirti pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę finansuojamiems veiksmams, ypač rinkimų stebėjimo misijų atžvilgiu, kur esama didelės erdvės žinių perdavimui vietos veikėjams paskatinti ir su rekomendacijomis susijusiems tolesniems veiksmams patobulinti; ragina rinkimų stebėjimų misijų planavimą geriau koordinuoti su Parlamento rinkimų stebėjimo veikla;

99.  ragina Komisiją skirti specialių lėšų projektams, kuriais siekiama kovoti su didėjančiu piktnaudžiavimu stebėjimo technologijomis ir represijas vykdančių vyriausybių ir nevalstybinių subjektų internetiniais išpuoliais;

100.  ragina sukurti stebėsenos ir vertinimo sistemas, kurios apimtų žmogaus teisių gynėjų indėlį;

101.  ragina tęsiant veiksmus, kuriais kovojama su nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu, veiklą koordinuoti su Priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos;

PI

102.  džiaugiasi dėl dėmesio strateginiams Sąjungos interesams;

103.  rekomenduoja užtikrinti labiau strateginį ir konsoliduotą menkų lėšų, prieinamų pagal Partnerystės priemonę, naudojimą, užtikrinant visų Komisijos padalinių bei Europos išorės veiksmų tarnybos integracinį indėlį ir veiksmų identifikavimą, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taip pat pabrėžia, jog pakankamai ištekliais aprūpinta Partnerystės priemonė svarbi tam, kad būtų aktyviai ginamos ES vertybės ir interesai, atsižvelgiant į tai, kad mažėja bendras transatlantinis sutarimas ir daugėja vidutinių pajamų šalių, kurių strateginė svarba sparčiai didėja (be kita ko, Azijoje ir Lotynų Amerikoje);

104.  rekomenduoja vykdant kitą orientacinę daugiametę programą persvarstyti lėšų skyrimą įvairiems geografiniams regionams, siekiant prisitaikyti prie esamų iššūkių; siūlo šioje srityje stiprinti finansavimą bendradarbiavimui su trečiosiomis nestrateginėmis šalimis, kaip antai vidutinių pajamų šalys, su kuriomis dabar bendradarbiaujama nepakankamai;

105.  ragina veiksmus geriau derinti su Bendro įgyvendinimo reglamento tikslais ir susijusiomis temomis;

106.  rekomenduoja užbaigti jo stebėjimo ir vertinimo sistemą, įskaitant susijusius kokybinius rodiklius;

107.  mano, kad Partnerystės priemonė galėtų būti svarbi priemonė laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimui remti, ypač remiant vietos patarėjų grupių darbą; pabrėžia, kad būtina įvertinti lėšų naudojimą ir paskirstymą bei partnerystės priemonės ir programų „Business Avenue“ ir „EU Gateway“, kurios turėtų papildyti valstybių narių kompetenciją užsienio prekybos skatinimo srityje, efektyvumą;

108.  pažymi, kad vienas iš partnerystės priemonės tikslų yra viešoji diplomatija, siekiant ne ES šalyse stiprinti pasitikėjimą ES politika ir jos supratimą; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas yra itin svarbus ir palankiai vertina tai, kad skirti 3 mln. EUR pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui vietos patarėjų grupėse remti;

Bendras įgyvendinimo reglamentas

109.  rekomenduoja geriau pasinaudoti suderintomis taisyklėmis, vykdant galimus bendrus kvietimus teikti pasiūlymus ir geriau bendradarbiaujant visiems Komisijos padaliniams ir Europos išorės veiksmų tarnybai;

110.  ragina į Bendro įgyvendinimo reglamento nuostatas įtraukti lyčių aspekto integravimą;

111.  ragina toliau stiprinti pastangas didinti ES išorės politikos finansavimo matomumą vykdant išsamią ir nuoseklią komunikacijos strategiją, kuri apimtų kovos su dezinformacija priemones; ragina priemones įgyvendinantiems partneriams nustatyti sąlygomis grindžiamus mechanizmus tiems atvejams, kai nesilaikoma priemonių, kuriomis siekiama padidinti ES matomumą;

112.  primena, kad, kaip pabrėžta Bendrame įgyvendinimo reglamente, didelė svarba išorės veiksmuose tenka vystymosi ir pagalbos veiksmingumo principams, ir ragina Komisiją laikytis šių principų įgyvendinant visas priemones, kurių ji imsis atsižvelgdama į laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą;

113.  pažymi, kad reikėtų apsvarstyti ES MVĮ galimybes naudotis išorės finansavimo priemonėmis, numatant ne tokį sudėtingą ir palankesnį reguliavimą, kuris galėtų sudaryti sąlygas lankstesniam lėšų naudojimui ir kartu padėti MVĮ įgyti tarptautinės patirties; prašo Komisijos įvertinti esamas priemones, kuriomis siekiama skatinti MVĮ tarptautinimą, atsižvelgiant į jų suderinamumą su kitomis Sąjungos MVĮ paramos priemonėmis, pvz., Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME), taip pat atsižvelgiant į subsidiarumą, nedubliavimą ir papildomumą atitinkamų valstybių narių programų atžvilgiu; ragina Komisiją laiku pateikti pasiūlymus dėl šių programų laikotarpio vidurio peržiūros, siekiant pagerinti jų efektyvumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad būtina gerinti MVĮ informavimą ir informuotumą apie esamas priemones, ypač nacionaliniu lygmeniu;

Struktūra po 2020 metų

114.  ragina finansuojant išorės veiksmų priemones atspindėti ambicingus išorės veiksmus ir padidinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, biudžetą, toliau jį grindžiant vertybėmis bei pagrindinėmis ir žmogaus teisėmis ir principais; pakartoja, kad ES išorės veiksmais taip pat pasitarnaujama ir bendriems ES piliečių interesams;

115.  pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos dabartinė išorės veiklai skiriama biudžeto dalis turėtų būti padidinta arba bent jau išlaikyta dabartinio lygio, tą patį principą taikant esamoms priemonėms, politikos sritims ir prioritetams;

116.  pakartoja, kad norint užtikrinti didesnę atskaitomybę, skaidrumą ir viešąją priežiūrą, taip pat padidinti efektyvumą, darną ir reaktyvumą bei veiksmingumą ir lankstumą yra būtina dabartinės priemonės struktūros reforma; mano, kad reforma taip pat galėtų padidinti sąnaudų veiksmingumą, sumažinti dubliavimąsi ir interesų konfliktus tarp įvairių subjektų ir Komisijos tarnybų, taip pat padėtų spręsti dabartinius uždavinius, susijusius su strategija, programavimu ir įgyvendinimu;

117.  primena svarbų Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį priimant reglamentą dėl kitos Daugiametės finansinės programos; dar kartą pakartoja savo pasirengimą bendradarbiauti su Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Taryba siekiant pagerinti išorės finansavimo priemonių struktūrą; vis dėlto pabrėžia, kad bet kokio priemonių struktūros keitimo tikslas turėtų būti didesnis skaidrumas, atskaitomybė, efektyvumas, nuoseklumas ir lankstumas; pabrėžia, kad šių tikslų neįmanoma pasiekti neturint valdymo struktūros, kuri sudarytų sąlygas politinei kontrolei ir būtų pagrįsta strategija, įtrauki ir atskaitinga; pabrėžia, kad Parlamentas nesutiks su jokia priemonių reforma, kol nebus tvirtos valdymo struktūros; primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą pasiūlyti priemonių, apimančių tokio valdymo struktūrą, reformos planą; pabrėžia laikotarpio vidurio peržiūros išvadų ir Komisijos pasiūlymų pertvarkyti dabartinę struktūrą neatitikimus; be to, pabrėžia, kad turi būti užtikrintas tvirtas, demokratinis ir skaidrus nacionalinių parlamentų ir Europos parlamento atliekamas tikrinimas;

118.  ragina ES patikos fondus ir priemones geriau integruoti į biudžetą siekiant padidinti išorės finansavimo priemonių skaidrumą ir jų demokratinį tikrinimą; primena, jog, atliekant pastarąjį Finansinio reglamento persvarstymą, susitarta, kad prieš steigiant naują patikos fondą teminiams veiksmams finansuoti turi būti konsultuojamasi su Parlamentu ir Taryba; be to, ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie visus svarbius savarankiškus perkėlimus arba įsipareigojimų panaikinimus pagal 4 išlaidų kategoriją;

119.  pabrėžia, kad ES delegacijos, kartu su valstybėmis narėmis, taip pat galėtų padėti MVĮ naudotis šioms finansinėmis priemonėmis, siekiant sukurti ES įmonių ir paramą gaunančių šalių ekonomikų vidutinės trukmės ryšius;

120.  pabrėžia, kad jokia priemonė negali egzistuoti neįtraukiant aiškių, įvairiems ES išorės veiksmų tikslams ir prioritetams numatytų finansinių paketų ir paskirtų lėšų, apimant tokias sritis kaip demokratija, žmogaus teisės, teisės viršenybė, parama pilietinei visuomenei, konfliktų sprendimas, nestabilios valstybės, plėtros politika ir skurdo panaikinimas, ekonominė ir socialinė plėtra bei parama šalims įvairiose stojimo į ES stadijose ir ES kaimynystėje;

121.  teigiamai vertina ES įsipareigojimus spręsti tokius klausimus kaip žmogaus teisės, demokratija ir parama pilietinei visuomenei, taip pat teigiamai vertina dabartinių priemonių įvairius tikslus, uždavinius ir konkrečią politinę ir strateginę vertę; pabrėžia, kad reforma neturėtų pakenkti kiekvienos atskiros priemonės politikos tikslams; supranta, kad Europos kaimynystės priemonės, PNPP II ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės tikslai ir įgyvendinimas yra specifiniai, todėl mano, kad šios priemonės turėtų išlikti nepriklausomos dėl strateginių ir politinių sumetimų;

122.  primena, kad nuo 2006 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė buvo konkreti ES įsipareigojimo remti ir skatinti demokratiją ir žmogaus teises trečiosiose šalyse išraiška ir leido ES nesikišant vyriausybėms imtis veiksmų remiant užsiregistravusias ir neregistruotas NVO, be kita ko, srityse, kuriose ne visada veikia ES valstybės narės;

123.  pabrėžia turi būti nustatomi bendri tikslai, įskaitant poreikį stiprinti teisėmis pagrįstą požiūrį ir integruoti žmogaus teises, taip įgyvendinant ES sutarties 21 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad ES siektų įtvirtinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, nes tai yra būtinas išorinių santykių tikslas;

124.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją užtikrinti, kad šalims partnerėms būtų aiškiai pranešama apie visas reformas;

125.  ragina sukurti patikimas, nuoseklias vertinimo bei stebėjimo procedūras, kuriomis būtų galima atlikti kiekybinio ir kokybinio vertinimo analizę ir fiksuoti pažangą, daromą siekiant nustatytų tikslų naudojantis ES lėšomis, teikiamomis pagal įvairias priemones;

126.  pabrėžia poreikį, kad ilgalaikis finansavimas būtų nuspėjamas, kartu nustatant tam tikras sumas, kurios turi būti naudojamos lanksčiai; pakartoja, kad lankstumas reikalauja galimybės perkelti lėšas iš vieno paketo į kitą; primena, kad išorės veiksmų tikslams skirtų lėšų negalima perskirti kitiems tikslams, įskaitant migracijos valdymo ir vidaus saugumo tikslus; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta galimybė bendrame išorės veiksmų priemonės biudžete perkelti nepaskirstytas lėšas, neviršijant 10 % priemonės pradinių asignavimų, kad būtų galimi lankstūs ir (arba) neatidėliotini veiksmai, kartu laikantis priemonės politikos tikslų;

127.  pabrėžia, kad pagalbai šalims lėšos turėtų būti skiriamos nepriklausomai nuo susitarimų dėl migracijos su ES ir finansavimas neturėtų būti nukreipiamas iš skurdžių šalių ir regionų į migrantų kilmės ar tranzito į Europą šalis remiantis vien tik tuo, kad jomis eina migracijos maršrutai.

128.  primena apie sunkumus, su kuriais paramos gavėjai šiuo metu susiduria norėdami užsitikrinti paramą pagal šias priemones; ragina supaprastinti procedūras, sumažinti administravimo naštą ir, kai įmanoma, nustatyti bendras procedūras įvairioms susijusioms Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos tarnyboms, įsteigti vieno langelio principu pagrįstą tarnybą, skirtą organizacijoms, prašančioms ES finansavimo, ir, kur tai įmanoma, naudoti skaitmeninius sprendimus, racionalizuojant ir sumažinant biurokratinę naštą, tačiau nemažinant biudžetinės priežiūros, atsekamumo ir kontrolės;

129.  pabrėžia būtinybę visoms Komisijos tarnyboms ir Europos išorės veiksmų tarnybai dirbti kartu, paverčiant ES išorės finansavimą paremtu labiau politika, o ne priemone, kuo būtų siekiama išvengti neatitikimų, nenuoseklumo, nereikalingų sąnaudų, praktinių žinių dubliavimosi ir nepanaudojimo bei būtų siekiama bendrų ES išorės veiksmų tikslų;

130.  pabrėžia, kad reikia labiau strateginių politinių gairių ir įvairias sritis apimančios strategijos bei pridedamų dokumentų, parengtų kartu su visomis susijusiomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba bei šioms tarnyboms bendrai naudojamų, valdomų ir stebimų valdymo struktūros, kurią dar reikia sukurti, o nustatant ES išorės veiksmų tikslus ateinančiam laikotarpiui bei būdus, kuriuo ši priemonė bus panaudota jų siekiant; ragina nustatant tokius tikslus pasinaudoti tiek vidinėmis, tiek išorinėmis žiniomis; rekomenduoja, kad kiekvienas programavimas apimtų jautrumo konfliktams analizę, politinę ekonomikos analizę ir rizikos vertinimą bei jos mažinimo priemones, kurias būtų galima lanksčiai iš naujo taikyti tais atvejais, kai kyla tokia rizika;

131.  ragina ištirti būdus, kaip padidinti koordinavimą ir darną su ES valstybių narių išorės finansavimo politika, be kita ko, stiprinant bendrą programavimą;

132.  ragina didinti NVO finansavimo galimybes, išaiškinant ir suteikiant didesnes bendro finansavimo galimybes, numatant daugiametę partnerystę ir užtikrinant veiklos tvarumą;

133.  ragina patobulinti reikalavimus dėl greitesnio sprendimų priėmimo, kuo būtų sustiprinti ES pajėgumai sparčiai reaguoti į įvykius;

134.  pabrėžia, jog svarbu, be kita ko, naudojant ES strateginės komunikacijos darbo grupę, didinti ES išorės veiklos matomumą ir jos suvokimą bei įtaką pasaulyje; ragina, kad tai būtų laikoma politikos tikslu; taigi pabrėžia skubų poreikį ES delegacijose naudoti konkrečiai šaliai ir (arba) regionui pritaikytą strateginę komunikaciją ir gerokai aktyviau koordinuoti ES delegacijų ir valstybių narių veiksmus bei keistis informacija;

135.  pabrėžia, kad ES delegacijos atlieka esminį vaidmenį vykdant programavimą vietoje, programavimo priežiūrą, galimą lėšų išmokėjimą ir paramos gavėjų identifikavimą, ypač kai tai susiję su žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiais pavojingose zonose; pakartoja, kad ES delegacijos negali būti atsakingos už finansavimo sprendimus vien dėl savo darbo ir statuso trečiosiose šalyse;

136.  pabrėžia, kad programuojant priemones turi būti glaudžiai įtraukiama atitinkamų šalių pilietinė visuomenė ir programavimas turėtų būti labiau grindžiamas decentralizuotu bendradarbiavimu kuriant jo koncepciją, jį plėtojant ir įgyvendinant, siekiant sudaryti tvirtas ir ilgalaikes partnerystes, patenkinti konkrečius gyventojų poreikius ir atsižvelgti į atitinkamų tautų socialinę realybę;

137.  primena, kad tam tikrais atvejais ES politinių tikslų, kaip antai žmogaus teisės, teisės viršenybė ir vystymasis, geriau pasiekiama išmokant kelias mažesnes dotacijas vietos organizacijoms, o ne išmokant didelę sumą vienam gavėjui;

138.  pabrėžia paramos pagal pažangą ir sąlygiškumo principų svarbą; mano, kad reikėtų patvirtinti griežtesnius sąlygiškumo mechanizmus, kuriais remiantis būtų galima sustabdyti tiesioginį finansavimą iš biudžeto valstybinėms institucijoms ar valdžios įstaigoms bei nevalstybiniams subjektams arba, kai tai įmanoma, tą finansavimą nukreipti pilietinei visuomenei tais atvejais, kai minėti subjektai nesilaiko skirto finansavimo tikslų arba pažeidžia teisės viršenybę ir žmogaus teises;

139.  reikalauja, paramą vystymuisi naudojant privačiojo sektoriaus investicijų skatinimui, užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę, vystymosi papildomumą, pagalbos ir vystymosi veiksmingumo principų laikymąsi ir tvirtą aplinkos, žmogaus teisių ir socialinę apsaugą;

140.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudojant išorės finansavimo priemones skirti lėšų bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, ypač besivystančiomis šalimis, ir joms teikiamai techninei pagalbai, kad būtų skatinama narystė Vasenaro susitarime, Australijos grupėje, Raketų technologijų kontrolės režime ir Branduolinių tiekėjų grupėje bei užkertamas kelias žmogaus teisių pažeidimams, atsižvelgiant į šiuo metu rengiamą naują Dvejopo naudojimo reglamento redakciją.

141.  pabrėžia, kad ateities struktūrai būtina: tinkama stabdžių ir atsvarų sistema, skaidrumas, teisė tikrinti įgyvendinimą, įskaitant sustiprintą strateginį Parlamento politinį indėlį ir įgyvendinimo tikrinimą, deleguotųjų teisės aktų panaudojimas peržiūrint teminius prioritetus, jeigu jų yra prieduose prie teisėkūros aktų, o taip pat būtina patvirtinti tokius esminius papildomus elementus kaip strateginiai ir daugiamečiai programavimo dokumentai;

142.  yra įsitikinęs, kad laikotarpio po 2020 m. išorės finansavimo priemonės turi būti atitikti biudžeto tikroviškumo ir vieningumo principus;

143.  mano, jog laikotarpio vidurio peržiūros ir biudžeto kontrolės procesai turėtų būti pakankamai griežti ir skaidrūs, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį galimą lėšų panaudojimą ir sudaryti galimybes tinkamiems pakeitimams siekiant padidinti lėšų panaudojimo pajėgumus, kai reikia.

o
o   o

144.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybai.

(1) OL L 77, 2014 3 15, p. 27.
(2) OL L 77, 2014 3 15, p. 11.
(3) OL L 77, 2014 3 15, p. 1.
(4) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.
(5) OL L 77, 2014 3 15, p. 77.
(6) OL L 77, 2014 3 15, p. 85.
(7) OL L 77, 2014 3 15, p. 44.
(8) OL L 77, 2014 3 15, p. 95.
(9) OL L 201, 2010 8 3, p. 30.
(10) OL L 249, 2017 9 27, p. 1.
(11) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(12) Žr. pranešimą A8-0211/2017.
(13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(14) OL C 407, 2015 12 8, p. 8.
(15) OL C 60, 2016 2 16, p. 3.
(16) OL C 122, 2017 4 19, p. 4.
(17) Paskelbta Komisijos tinklalapyje: https://ec.europa.eu/europeaid/public-consultation-external-financing-instruments-european-union_en
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026.
(20) OL C 58, 2018 2 15, p. 109.
(21) OL C 408, 2017 11 30, p. 21.
(22) OL C 265, 2017 8 11, p. 110.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0306.
(25) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0036.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0037.
(27) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0094.
(28) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0262.
(29) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0263.
(30) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0261.
(31) OL C 208, 2016 6 10, p. 25.
(32) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408.
(33) https://eeas.europa.eu/archives/docs/top_stories/pdf/eugs_review_web.pdf


Metinės 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos
PDF 334kWORD 48k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinių 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų (2017/2010(INI))
P8_TA(2018)0120A8-0141/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į naujausią jo versiją – 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo(2) ir į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2016)0469) ir į Komisijos metinę 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2017)0600),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. metinę ataskaitą „Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai“ (COM(2016)0471) ir į Komisijos 2016 m. metinę ataskaitą „Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai“ (COM(2017)0601),

–  atsižvelgdamas į visus ankstesnius Komisijos komunikatus dėl geresnio reglamentavimo būtinybės, siekiant užtikrinti geresnius rezultatus ES piliečių labui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimą dėl Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės įsteigimo (C(2017)7810),

–  atsižvelgdamas į Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. spalio 18 d. bei 2017 m. gegužės 3 d. pusmečio ataskaitas dėl parlamentiniam tikrinimui svarbių Europos Sąjungos procedūrų ir praktikos pokyčių,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Regionų komiteto 2014 m. vasario 5 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2015 m. metinę subsidiarumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 132 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0141/2018),

A.  kadangi 2015 m. ir 2016 m. – pirmieji dveji pilni J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos, pradėjusios dirbti 2014 m. lapkričio mėn., veiklos metai; kadangi Pirmininkas J.-C. Juncker įsipareigojo užtikrinti, kad subsidiarumas taptų Europos demokratinio proceso kertiniu akmeniu ir kad teisėkūros proceso metu būtų visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

B.  kadangi į naująjį 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros įtrauktas trijų institucijų įsipareigojimas laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų bei juos įgyvendinti;

C.  kadangi 2015 m. Komisija gavo aštuonias pagrįstas nuomones, susijusias su trimis Komisijos pasiūlymais; kadangi tais metais Komisija iš viso gavo 350 kreipimųsi;

D.  kadangi 2016 m. Komisija gavo 65 pagrįstas nuomones, susijusias su 26 Komisijos pasiūlymais; kadangi, palyginti su 2015 m. gautomis aštuoniomis pagrįstomis nuomonėmis, šis rodiklis rodo padidėjimą 713 proc. ir tai trečias pagal dydį skaičius, per vienus kalendorinius metus užfiksuotas nuo tada, kai 2009 m. Lisabonos sutartimi buvo pradėtas taikyti subsidiarumo kontrolės mechanizmas (po 2012 m. pateiktų 84, o 2013 m. – 70 nuomonių); kadangi kreipimųsi, kuriuos tais metais gavo Komisija, skaičius gerokai išaugo ir iš viso siekia 620;

E.  kadangi 2015 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį ir naujas integruotas geresnio reglamentavimo gaires, įskaitant atnaujintą vadovą, skirtą nustatyti, kaip subsidiarumo ir proporcingumo principų laikomasi vertinant naujų iniciatyvų poveikį;

F.  kadangi 2015 m. Komisija inicijavo interneto svetainę „Palengvinkite naštą – išsakykite savo nuomonę“(4) ir REFIT platformą (veiksmingam ir naudingam reglamentavimui užtikrinti), suteikdama suinteresuotosioms šalims dar daugiau galimybių pranešti Komisijai apie bet kokius trūkumus, susijusius su esamomis reglamentavimo priemonėmis, įskaitant klausimus dėl subsidiarumo ir (arba) proporcingumo;

G.  kadangi 2015 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba parengė 13 pirminių įvertinimų, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio įvertinimą ir šešis ex post poveikio įvertinimus; kadangi ji taip pat parengė keturias ES masto veiksmų nebuvimo kainos ataskaitas ir du Europos pridėtinės vertės įvertinimus; kadangi 2016 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba parengė 36 pirminius įvertinimus, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio įvertinimą ir 14 ex post Europos poveikio įvertinimų; kadangi ji taip pat parengė septynias ES masto veiksmų nebuvimo kainos ataskaitas ir penkis Europos pridėtinės vertės įvertinimus;

H.  kadangi tais atvejais, kai būtinas lankstumas ir veiksmingumas, tačiau šito negalima užtikrinti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, Sąjungos teisės aktais suteikiami deleguotieji įgaliojimai; kadangi priimti taisykles, kurios itin svarbios nagrinėjamam klausimui, palikta teisėkūros institucijoms;

I.  kadangi subsidiarumo ir proporcingumo principai yra esminiai klausimai atliekant poveikio ir retrospektyvius vertinimus, kurių metu nustatoma, ar būtina imtis veiksmų ES lygmeniu, ar pasirinkus kitas priemones tikslai nebūtų pasiekti veiksmingiau, taip pat ar jie tikrai duotų lauktų rezultatų turint galvoje veiksmingumą, naudingumą, nuoseklumą, svarbą ir ES pridėtinę vertę;

J.  kadangi 2014 m. trys nacionaliniai parlamentai / nacionalinių parlamentų rūmai (Danijos Folketingas, Nyderlandų Antrieji Rūmai ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai) parengė ataskaitas su išsamiais pasiūlymais, kaip būtų galima sustiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį sprendimų priėmimo procese;

1.  primena Komisijos rengiamų metinių subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos metinės 2015 m. ir 2016 m. ataskaitos išsamesnės ir visapusiškesnės negu ankstesniais metais;

2.  pabrėžia, jog, siekiant mažinti demokratijos deficitą, svarbu, kad Europos Sąjunga imtųsi veiksmų tik kai ji gali užtikrinti pridėtinę vertę;

3.  pabrėžia, jog subsidiarumas ir proporcingumas – fundamentalūs principai, į kuriuos ES institucijos turėtų atsižvelgti naudodamosi ES kompetencijomis, kad būtų užtikrinta Sąjungos veiksmų pridėtinė vertė; primena, jog šiais principais siekiama stiprinti Sąjungos veikimą pagrindžiant, kad imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu būtina, įsitikinant, kad veikdamos atskirai valstybės narės negalėtų tinkamai pasiekti jais numatytų tikslų, ir užtikrinant, kad šių veiksmų pobūdis ir esmė neviršytų to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti, bei kad jų visuomet būtų imamasi tinkamiausiu valdymo lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad šiais principais gali būti piktnaudžiaujama siekiant naudos prieš ES nusiteikusiems subjektams, ir pabrėžia, kad ES institucijos turėtų būti budrios, vengti šios rizikos ir ją neutralizuoti;

4.  primena, kad subsidiarumas – kertinis federacijų principas ir iki galo neapibrėžta teisinė samprata, taigi turėtų būti pateiktas politinis jos išaiškinimas;

5.  supranta, kad subsidiarumo principas negali būti naudojamas įgaliojimams, kurie Sąjungai suteikti pagal Sutartis, ribotai interpretuoti;

6.  mano, jog bet kokios diskusijos apie subsidiarumą ir jo kontrolę turėtų vykti atsižvelgiant į tai, kad piliečiai vis labiau ragina Sąjungą imtis tokių svarbiausių visuotinių iššūkių, kaip, inter alia, tarpžemyniniai finansiniai srautai, saugumas, migracija ir klimato kaita;

7.  palankiai vertina tai, kad subsidiarumas paminėtas 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje; laikosi nuomonės, kad subsidiarumui turėtų būti skiriama daug dėmesio diskutuojant apie ES ateitį;

8.  atkreipia dėmesį į iniciatyvą sukurti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę, apie kurią skaitydamas savo 2017 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį paskelbė Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker ir kuriai turėtų vadovauti Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans; primena, jog Parlamentas nusprendė, kad įsitraukimas į Komisijos steigiamos darbo grupės veiklą reikštų Parlamento institucinio vaidmens ir jo – vienintelės tiesiogiai renkamos Europos Sąjungos institucijos, atstovaujančios piliečiams Sąjungos lygmeniu ir atliekančios Komisijos politinės kontrolės vaidmenį – pozicijos nepaisymą, taigi jis nusprendė atsisakyti kvietimo dalyvauti šios darbo grupės veikloje;

9.  atkreipia dėmesį į metodiką, kurią Komisija taikė rengdama metines 2015 m. ir 2016 m. ataskaitas: pagal ją nacionalinių parlamentų pateiktos pagrįstos nuomonės dėl konkretaus pasiūlymų rinkinio statistiškai klasifikuojamos kaip viena pagrįsta nuomonė, o ne kaip pagrįsta nuomonė dėl kiekvieno atskiro pasiūlymo;

10.  pripažįsta, kad pagrįstų nuomonių, kurias 2016 m. pateikė nacionaliniai parlamentai, skaičius (65) yra trečias pagal dydį per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Lisabonos sutartimi buvo pradėtas taikyti subsidiarumo kontrolės mechanizmas; pažymi, kad, lyginant su aštuoniomis 2015 m. pateiktomis pagrįstomis nuomonėmis, šis skaičius smarkiai padidėjo (+713 proc.); be to, pripažįsta, kad gerokai – nuo 350 iki 620 – išaugo nuomonių, kurios Komisijai teikiamos politinio dialogo pagrindu, skaičius; pabrėžia, jog šios tendencijos išryškėjo sumažėjus teisėkūros veiklos apimčiai, o tai rodo ir tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nacionalinių parlamentų aktyvumas; palankiai vertina tai, kad nacionaliniai parlamentai rodo ryškų domėjimąsi ES sprendimų priėmimu;

11.  palankiai vertina tai, kad pagrįstas nuomones pateikė daugiau nacionalinių parlamentų rūmų (26 iš 41 2016 m., palyginti su aštuoniais 2015 m.); atkreipia dėmesį į ryškius skirtumus tarp parlamentų rūmų, kurie veikia politinio dialogo ir pagrįstų nuomonių pagrindu; pabrėžia, kad galimybė paveikti ES teisės aktų turinį nacionalinius parlamentus ir toliau domina labiau negu atvejų, kai gali kilti problemų dėl subsidiarumo, nustatymas; pažymi, kad galimybė nacionaliniams parlamentams stebėti, ar paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, apima ir teisę prašyti ES teisės aktų leidėjo prireikus imtis veiksmų ES lygmeniu;

12.  pripažįsta darbą, kurį atliko Poveikio vertinimo valdyba (PVV) ir nuo 2015 m. liepos mėn. jos darbą perėmusi Reglamentavimo patikros valdyba (RPV); pažymi, jog PVV ir RPV laikėsi nuomonės, kad 23 proc. poveikio įvertinimų, kuriuos jos peržiūrėjo 2015 m., turėjo būti tobulinami arba subsidiarumo, arba proporcingumo, arba abiejų šių principų požiūriu; pažymi, kad 2016 m. procentinė poveikio įvertinimų, kurie, RPV nuomone, buvo nepatenkinami, dalis siekė 15 proc.; teigiamai vertina tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, šios procentinės dalys mažesnės; pabrėžia, kad Komisija peržiūrėjo visus susijusius poveikio įvertinimus atsižvelgdama į RPV analizes;

13.  pažymi, kad geresnės teisėkūros darbotvarkės įgyvendinimas leido Komisijai parengti griežtesnes vidaus priemones ir procedūras, kurias taikant siekiama vengti subsidiarumo principo pažeidimų; pabrėžia, kad poveikio vertinimai – esminė priemonė norint užtikrinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi bei skatinti atskaitomybę; visų pirma atkreipia ypatingą dėmesį į RPV vaidmenį ir teigiamai vertina tai, kad nuo šiol subsidiarumo ir proporcingumo principai įtraukti į šios valdybos atliekamą kokybės patikrą; nežiūrint į tai pabrėžia, kad būtina dar labiau stiprinti RPV nepriklausomumą;

14.  teigiamai vertina Komisijos 2015 m. gegužės mėn. priimtą naują geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį, skirtą užtikrinti, kad ES teisės aktai veiksmingiau tarnautų viešajam interesui ir kad jais būtų visapusiškiau garantuojamas subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymasis, o tai, savo ruožtu, prisidės prie skaidresnio ES sprendimų priėmimo; mano, kad naujoji geresnio reglamentavimo sistema turėtų būti priemonė Europos Sąjungai veikti visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; nežiūrint į tai, kas išdėstyta pirmiau, pabrėžia, jog, nors pagal sistemą turėtų būti numatyti šių principų laikymosi patikrinimai, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga imtųsi veiksmų tik kai jais kuriama pridėtinė vertė, dėl jos neturėtų būti be reikalo vėluojama priimti reikiamus teisės aktus;

15.  palankiai vertina Komisijos 2017 m. spalio 24 d. paskelbtą komunikatą „Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimas. Geresni sprendimai siekiant geresnių rezultatų“, kuriame ji išsamiai apibūdina savo pastangas, skirtas didesniam jos darbo geresnės teisėkūros srityje skaidrumui, teisėtumui ir atskaitomybei už jį užtikrinti, ypač kai tai susiję su konsultacijų procesu ir galimybėmis suinteresuotosioms šalims teikti grįžtamąją informaciją apie jos pasiūlymus;

16.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. Komisija ėmė taikyti konsultacijų ir grįžtamojo ryšio mechanizmus, susijusius su naujosiomis politikos iniciatyvomis;

17.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai paaiškinti, kodėl būtinos teisėkūros iniciatyvos ir kokį poveikį jos daro visiems svarbiems (ekonomikos, aplinkos apsaugos, socialiniam) sektoriams, siekiant užtikrinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;

18.  pritaria Komisijos įsipareigojimui iš pradžių atlikti vertinimą ir tik tada svarstyti galimus teisės aktų pakeitimus; atsižvelgdamas į tai mano, jog Europos Sąjunga ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad užtikrintų geresnę faktinio ES reglamentavimo poveikio piliečiams, ekonomikai, socialinei struktūrai ir aplinkai stebėseną, matmenis ir vertinimą;

19.  teigiamai vertina Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2016 m. pasirašytą naująjį Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros; primena, kad Komisija įsipareigojusi savo aiškinamuosiuose memorandumuose paaiškinti, kaip jos pasiūlymai grindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; teigiamai vertina tai, kad, vadovaudamasi Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, Komisija įsipareigojo sudaryti nacionaliniams parlamentams galimybę susipažinti su jos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimais; primena, jog šiame susitarime taip pat pabrėžiama, kad būtinas didesnis teisėkūros procedūros skaidrumas ir kad nacionaliniams parlamentams teikiama informacija turi leisti jiems visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis, kurios numatytos pagal Sutartis;

20.  ragina nacionalinius parlamentus iš pat pradžių aiškiai pažymėti, kad jų teikiamas kreipimasis yra pagrįsta nuomonė, parengta vadovaujantis Sutarčių protokolu Nr. 2, ir nurodyti pasiūlymą ar pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, su kuriais ji susijusi, taip pat aiškiai įvardyti priežastis, dėl kurių, jų nuomone, konkretus pasiūlymas pažeidžia subsidiarumo principą, įtraukti trumpą argumentų santrauką ir laikytis aštuonių savaičių nuo atitinkamo teisės akto projekto perdavimo datos termino; pažymi, kad taip visoms susijusioms institucijoms bus lengviau laiku ir tinkamai išnagrinėti pagrįstas nuomones;

21.  laikosi nuomonės, kad nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, nacionalinių parlamentų dalyvavimas ES teisėkūros procedūrose gerokai pažengė jiems palaikant ryšius su kitais nacionaliniais parlamentais; ragina nacionalinius parlamentus toliau palaikyti tarpparlamentinius ryšius ir juos dar labiau stiprinti, taip pat ir dvišaliu pagrindu – tai būtų priemonė valstybių narių bendradarbiavimui stiprinti – ir daryti tai laikantis demokratiškos Europos idėjos, pagal kurią Sąjunga gali kurti pridėtinę vertę, ir solidarumo dvasia bei vadovaujantis teisinės valstybės principu ir pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad šie ryšiai gali palengvinti keitimąsi geriausia praktika subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo srityje;

22.  teigiamai vertina tai, kad Parlamentas vis dažniau ir reguliariau atlieka dialogo su nacionaliniais parlamentais partnerio ir jų tarpininko vaidmenį kilus klausimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo mechanizmų; mano, kad politinio lygmens dialogo su nacionaliniais parlamentais stiprinimas galėtų būti būdas racionalizuoti subsidiarumo ir proporcingumo patikras geriau sprendžiant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio klausimus;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. keturiolika vienuolikos nacionalinių parlamentų rūmų pateikė pagrįstas nuomones dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje COM(2016)0128, taigi buvo pasiekta trečdalio balsų riba, pagal Sutarčių protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį būtina norint pradėti vadinamąją geltonosios kortelės procedūrą; primena, kad dėl nacionalinių parlamentų pateiktų argumentų Parlamente buvo išsamiai diskutuojama su Komisija; pažymi, kad Komisija bendradarbiavo su nacionaliniais parlamentais COSAC veiklos pagrindu; pažymi, kad Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išsamiai išdėstė priežastis, kodėl pasiūlymas turėtų būti išsaugotas(5); mano, kad, nepaisant susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos iškėlė kai kurie nacionaliniai parlamentai, Komisija, šiame komunikate pateikdama argumentus, įvykdė savo pareigą nurodyti savo sprendimo priežastis;

24.  pažymi, kad, kalbant apie pirmiau minėtą Komisijos pasiūlymą, septyneri nacionalinių parlamentų rūmai atsiuntė nuomones politinio dialogo pagrindu, kuriose pasiūlymas daugeliu aspektų buvo laikomas atitinkančiu subsidiarumo principą; pažymi, jog Regionų komiteto Subsidiarumo ekspertų grupė laikėsi nuomonės, kad pasiūlymo tikslas būtų geriau pasiektas ES lygmeniu;

25.  primena, kad praeityje geltonosios kortelės procedūros imtasi dukart (po vieną kartą 2012 m. ir 2013 m.) ir kad tai kartu su šia nauja geltonosios kortelės procedūra įrodo, jog sistema veikia, o nacionaliniai parlamentai gali lengvai ir laiku įsitraukti į diskusiją dėl subsidiarumo principo, kai šito pageidauja; bet kuriuo atveju mano, kad, gerėjant nacionalinių parlamentų vaidmens supratimui ir jų bendradarbiavimui, galėtų pagerėti subsidiarumo ex ante stebėsena;

26.  primena, kad, remiantis Sutarčių protokolo Nr. 2 7 straipsniu, ES institucijos turėtų atsižvelgti į nacionalinių parlamentų ar atitinkamų nacionalinio parlamento rūmų parengtas pagrįstas nuomones; pažymi, kad praeityje kai kurie nacionaliniai parlamentai yra pareiškę nusivylimą atsakymais, kuriuos Komisija pateikė atvejais, kai buvo imtasi geltonosios kortelės procedūros; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ėmė taikyti procedūras, skirtas užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai laiku gautų pagrįstą jos politinį atsaką į jų iškeltus klausimus; ragina Komisiją sistemingai persiųsti savo atsakymus į pagrįstas nuomones Europos Parlamentui;

27.  atkreipia dėmesį į kai kurių nacionalinių parlamentų pasiūlytus subsidiarumo kontrolės mechanizmo pakeitimus; teigiamai vertina COSAC padarytą išvadą, kad subsidiarumo kontrolės mechanizmo tobulinimas neturėtų apimti Sutarčių keitimo; pažymi, kad, norint pratęsti aštuonių savaičių terminą, per kurį nacionaliniai parlamentai gali parengti pagrįstą nuomonę, reikėtų iš dalies keisti Sutartis arba jų protokolus; primena 2009 m. gruodžio 1 d. laiško dėl praktinės subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo tvarkos, kurį Komisijos Pirmininkas ir jo pavaduotojas išsiuntė nacionalinių parlamentų primininkams, kontekstą: jame Komisija pažymėjo, kad, siekiant atsižvelgti į nacionalinių parlamentų vasaros darbo pertrauką, rugpjūčio mėnuo nebus įskaičiuojamas nustatant Protokole Nr. 2 minimą terminą; primena kai kurių nacionalinių parlamentų siūlymą, kad Komisija taip pat turėtų svarstyti galimybę neįtraukti nacionalinių parlamentų gruodžio mėnesio pertraukos, kai skaičiuojamas aštuonių savaičių terminas;

28.  pabrėžia, kad, norint priimti teisės aktus, būtina didžiąja balsų dauguma susitarti Taryboje, kurioje posėdžiauja visų valstybių narių nacionaliniai ministrai – jie turėtų atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams;

29.  pažymi, kad ir dabar esama įvairių priemonių, kuriomis naudodamiesi nacionaliniai parlamentai ir piliečiai gali dalyvauti kiekvienu teisėkūros proceso etapu ir kuriomis užtikrinama subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi stebėsena; todėl ragina visapusiškai naudotis šiomis turimomis priemonėmis, kai įmanoma, vengiant kurti dar sudėtingesnes administracines struktūras ir ilgai trunkančias procedūras šiais laikais, kai ES iš visų jėgų stengiasi būti suprasta savo piliečių ir visada siekia gerbti ir saugoti jų teises bei interesus; ragina valstybes nares rengti informavimo kampanijas ir reikiamus seminarus, siekiant tiksliai informuoti piliečius apie jų galimybes dalyvauti kiekvienu teisėkūros proceso etapu;

30.  pabrėžia, jog teisės aktai turi būti išsamūs ir aiškūs, kad susijusios šalys galėtų suprasti savo teises ir pareigas, įskaitant deramus atskaitomybės, stebėsenos ir vertinimo reikalavimus, kartu vengiant neproporcingų išlaidų, be to, jie turi būti praktiški įgyvendinimo požiūriu;

31.  pabrėžia, kad svarbu viešinti prieigą prie Komisijos parengtų poveikio įvertinimų ir planų, dalyvauti Komisijos ir (arba) Europos Parlamento organizuojamose viešose konsultacijose ir (arba) konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis bei teikti pasiūlymus naudojantis REFIT platforma „Palengvinkite naštą: pasiūlymai“; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į sklandžiai veikiančią interneto svetainę ir 2016 m. įsigaliojusią veiksmingą reglamentavimo programą (REFIT);

32.  primena, jog būtina stiprinti esamus bendradarbiavimo formatus ir numatyti platformos IPEX tobulinimo galimybes, kad nacionaliniai parlamentai būtų geriau informuojami apie savo vaidmenį atliekant subsidiarumo ir proporcingumo patikras, kad jiems būtų padedama veiksmingiau apdoroti informaciją, gaunamą taikant išankstinio įspėjimo sistemą, ir kad būtų gerinamas jų bendradarbiavimas ir koordinavimas; ragina nacionalinius parlamentus teikti nuomones dėl Komisijos pasiūlymų, kuriuos visus bet kuriuo metu galima rasti ir peržiūrėti vidaus duomenų bazėje CONNECT; primena, kad visa informacija prieinama platformoje REGPEX;

33.  ragina nacionalinius ir regioninius parlamentus toliau plėtoti ryšius su Regionų komitetu: jis turi 12 ekspertų grupę, kuri tikrina pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgdama į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

34.  teigiamai vertina kai kurių nacionalinių parlamentų parodytą susidomėjimą pozityvesniu ir iniciatyvesniu vaidmeniu svarstant ES reikalus pagal vadinamąją žaliosios kortelės procedūrą; pažymi, kad nacionaliniai parlamentai turi skirtingą požiūrį į šios procedūros sąlygas; mano, kad neformalus mechanizmas, pagrįstas tarpparlamentiniu bendradarbiavimu, gali padėti stiprinti politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais;

35.  ryšium su tuo, kas išdėstyta pirmiau, pažymi, kad 2015 m. 20 parlamento rūmų kartu pasirašė pirmąją žaliosios kortelės iniciatyvą dėl maisto atliekų arba ją parėmė ir kad 2016 m. birželio mėn. devyneri parlamento rūmai kartu pasirašė antrąją žaliosios kortelės iniciatyvą bei paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimo ES lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad vėliau į kai kuriuos pirmosios žaliosios kortelės iniciatyvos pasiūlymus buvo atsižvelgta dokumentų dėl žiedinės ekonomikos rinkinyje, kurį Komisija priėmė 2015 m. gruodžio mėn.; todėl pažymi, kad nacionaliniai parlamentai jau atlieka konstruktyvų vaidmenį institucinėje sistemoje ir kad šiuo metu nebūtina kurti naujų institucinių ir administracinių struktūrų, dėl kurių visas procesas taptų bereikalingai sudėtingas;

36.  pažymi, kad 2016 m. kai kurie regioniniai parlamentai tiesiogiai informavo Komisiją apie savo nuomonę dėl kai kurių jos pasiūlymų; pažymi, kad tinkamais atvejais Komisija atsižvelgė į šias nuomones; primena, kad, remiantis Protokolo Nr. 2 6 straipsniu, kiekvienas nacionalinis parlamentas arba kiekvieni atitinkamo nacionalinio parlamento rūmai prireikus gali konsultuotis su teisėkūros galiomis disponuojančiais regioniniais parlamentais;

37.  atkreipia dėmesį į 2015 m. ir 2016 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką subsidiarumo ir proporcingumo principų srityje; pabrėžia, jog Teismas yra pažymėjęs, kad tai, kaip ES teisės aktų leidėjas vykdo įsipareigojimą pateikti su subsidiarumo principu susijusias priežastis, turėtų būti vertinama ne tik atsižvelgiant į ginčijamo akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei konkrečios bylos aplinkybes, taip pat kad pateikiama informacija turėtų būti pakankamai išsami ir suprantama nacionaliniams parlamentams, piliečiams bei teismams; be to, pabrėžia, jog proporcingumo klausimu Teismas yra patvirtinęs, kad ES teisės aktų leidėjui turi būti suteikta didelė veiksmų laisvė srityse, kurios apima politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir kuriose jis raginamas atlikti sudėtingus vertinimus;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0210.
(3) OL C 58, 2018 2 15, p. 33.
(4) http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/simplification/consultation/contributions_lt.htm
(5) 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams dėl Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo, pasiūlymo atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir vadovaujantis Protokolu Nr. 2 (COM(2016)0505).


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos
PDF 1053kWORD 119k
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (2017/2136(DEC))
P8_TA(2018)0121A8-0137/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2017)0351),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05940/2018 – C8-0042/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(6);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(8),

–  atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(10),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(12), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(13), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(14), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(16);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(17),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(18),

–  atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(19),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(20),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(21),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(22), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(23), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(24), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(25),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(26);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

4. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(27),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(28),

–  atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(29),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(30),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(31),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(32), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(33), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(34), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(35),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą(36),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktorei, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(37);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(38),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(39),

–  atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(40),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(41),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(42),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(43), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(44), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(45), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(46),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(47);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

6. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(48),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(49),

–  atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(50),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(51),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(52),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(53), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(54), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(55), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(56),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(57);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

7. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(58),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(59),

–  atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(60),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(61),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(62),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(63), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(64), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(65), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(66),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(67);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

8. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(68),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0247/2017)(69),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2017)0351),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017)0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(70) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(71),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05940/2018 – C8-0042/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(72), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(73), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

1.  pritaria Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje; dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(74);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

9. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi Sąjungos išlaidos – svarbi priemonė siekiant politikos tikslų ir vidutiniškai sudaro 1,9 proc. Sąjungos valstybių narių valdžios sektoriaus išlaidų;

B.  kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis tikrina, ar lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar buvo pasiekti politiniai tikslai;

C.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepcijas bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

D.  kadangi vykdant Sąjungos biudžetą reikia laikytis biudžeto vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principų;

E.  kadangi Sąjungos biudžeto lėšomis siekiama pagerinti jos piliečių gyvenimo sąlygas ir gyvenimo kokybę, ir todėl reikia panaikinti jos socialinės politikos spragas;

F.  kadangi Sąjungos biudžete turi būti atsižvelgiama į socialinio ramsčio įgyvendinimą;

G.  kadangi siekiant sukurti aiškią pridėtinę vertę ir pagerinti Sąjungos gyventojų gyvenimo kokybę, sanglaudos politika yra viešųjų investicijų šaltinis;

Politiniai prioritetai

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares derinti Sąjungos politikos tikslus, finansinius ciklus, Parlamento kadenciją ir Komisijos įgaliojimų terminą;

2.  ragina Komisiją teikti Parlamentui laikotarpio vidurio dabartinio ir ankstesnių finansinių laikotarpių vertinimą, siekiant nustatyti programas, kurios neturi aiškios pridėtinės vertės, ir atlikti išlaidų apžvalgą;

3.  primena, kad savo pasiūlymuose dėl naujos daugiametės finansinės programos (DFP) Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad kai kuriose politikos srityse, kaip antai sanglaudos arba mokslinių tyrimų, programavimas neretai vyksta ilgesniam laikui ir reikia daugiau laiko politiniams tikslams pasiekti nei kitose politikos srityse; tačiau mano, kad būtina suteikti atitinkamą lankstumą nepaprastosios padėties atvejais;

4.  atkakliai teigia, kad įgyvendinant į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyvą Sąjungos biudžetas turi būti pristatomas atsižvelgiant į Sąjungos DFP politinius tikslus; taip pat, atsižvelgiant į DFP po 2020 m., primena, kad Sąjungos biudžetas turėtų būti tikras Europos pridėtinės vertės biudžetas, kuriuo siekiama bendrų Sąjungos tikslų, kuriais skatinamas tvarus visos Sąjungos ekonominis ir socialinis vystymasis, kurio pavienės valstybės narės pačios pasiekti negali, ir todėl neturėtų būti vertinamas vien kaip atskirų valstybių grynasis likutis ar nauda;

5.  tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą faktų atskleidimo, patariamąjį ir konsultacinį organą, siekiant padėti informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant jiems reikiamą paramą ir patarimus;

6.  ragina Komisiją įsipareigoti kitai DFP iš esmės peržiūrėti jaunųjų ūkininkų ir žalinimo sistemas atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas;

7.  ragina Komisiją į savo veiklos rezultatų ataskaitas įtraukti naudojamų duomenų kokybės vertinimus ir veiklos rezultatų informacijos kokybės deklaraciją;

8.  ragina Komisiją teikti Parlamentui ir Audito Rūmams labiau subalansuotas ataskaitas, į veiklos rezultatų ataskaitas įtraukiant skaidresnę informaciją apie sunkumus, trūkumus ir nesėkmes;

9.  ragina Komisiją paspartinti sanglaudos politikos programų ir su jomis susijusių mokėjimų vykdymą siekiant sutrumpinti įgyvendinimo laikotarpį pirmiausia iki n + 2 metų;

10.  ragina Komisiją įvykdyti pradinį 20 proc. finansavimo tikslą į įvairias Sąjungos finansavimo programas integruojant klimato politikos veiksmus;

11.  atkakliai teigia, jog Komisija turėtų galiausiai teikti nurodymus visiems savo generaliniams direktoratams, kad šie skelbtų savo pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų savo metinėse veiklos ataskaitose (MVA), kaip ragina Parlamentas;

12.  ragina Komisiją padidinti migracijos politikos finansavimo skaidrumą, kaip savo 2016 m. metinėje ataskaitoje rekomenduoja Audito Rūmai, ir aktyviai stebėti viešųjų pirkimų procedūras, kai jos vykdomos esant nepaprastajai padėčiai;

13.  taip pat ragina Komisiją didinti mokslinių tyrimų ir kaimo plėtros politikos skaidrumą, siekiant nustatyti ir pašalinti klaidų, kurių lygis labai didelis ir išlieka, kaip Audito Rūmai nurodo savo metinėse ataskaitose, priežastis;

14.  ragina Komisiją padidinti patikos fondų ir išorės pagalbos valdymo ataskaitų skaidrumą ir reguliariai teikti visus turimus duomenis;

15.  ragina Komisiją pasirūpinti tuo, kad būtų sumažinti Europos investicijų banko mokesčiai už finansinių priemonių sukūrimą ir administravimą, ir reguliariai teikiama informacija apie naudos gavėjus bei taikant šias priemones pasiektus rezultatus;

16.  ragina Komisiją paspartinti Sąjungos sąskaitų rengimą, užtikrinti, kad patikima valstybių narių informacija apie pasidalijamojo valdymo išlaidas būtų gaunama labiau laiku, ir paskelbti vadovybės poziciją dėl Sąjungos išlaidų anksčiau ir kartu su sąskaitomis, siekiant priimti įvykdymo patvirtinimo sprendimą n + 1 metais, kartu užtikrinant aukštos kokybės duomenis ir patikimą finansų valdymą;

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

17.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė aiškią nuomonę apie 2016 m. sąskaitų patikimumą, kaip jie darė nuo 2007 m., ir kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog 2016 m. su įplaukomis susijusių reikšmingų klaidų nebuvo; su džiaugsmu pažymi, kad 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimi įsipareigojimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

18.  palankiai vertina teigiamą tendenciją, susijusią su Audito Rūmų paskelbtu labiausiai tikėtinu klaidų lygiu, palyginti su ankstesnių metų klaidų lygiu, nes 2016 m. mokėjimams taikomas 3,1 proc. labiausiai tikėtinas klaidų lygis; primena, kad apskaičiuotas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis 2015 m. buvo 3,8 proc., 2014 m. – 4,4 proc., 2013 m. – 4,7 proc., 2012 m. – 4,8 proc., 2011 m. – 3,9 proc., 2010 m. – 3,7 proc., 2009 m. – 3,3 proc., 2008 m. – 5,2 proc. ir 2007 m. – 6,9 proc.; kadangi Audito Rūmų nustatytas klaidų lygis nėra galutinis, mano, kad, vertinant Sąjungos finansavimo veiksmingumą, svarbu atsižvelgti į Komisijos likutinį klaidų lygį;

19.  pabrėžia, kad dėl skirtingos metodikos, būtinos klaidoms apskaičiuoti, nustatant numatomą sanglaudos srities klaidų lygį neatsižvelgiama į 2016 m. kiekybiškai įvertintas išmokas pagal finansines priemones, kurios sudaro 2,5 mlrd. eurų ir kurias Audito Rūmai laiko nesusijusiomis su tinkamumo finansuoti laikotarpiu, apibrėžtu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006(75) 56 straipsnio 1 dalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu Audito Rūmai kiekybiškai įvertintų šį pažeidimą, labiausiai tikėtinas klaidų lygis būtų gerokai aukštesnis; neigiamai vertina Komisijos vienašalį sprendimą patvirtinti išlaidas iki 2017 m. kovo 31 d.; pažymi, kad Komisija turėtų būti parengusi reikiamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant nutraukti tą pažeidimą;

20.  apgailestauja, ,dėl didėjančio finansinių priemonių naudojimo siekiant sumažinti Sąjungos biudžeto sumą, kyla didesnė rizika atskaitomybei ir Sąjungos politikos bei operacijų koordinavimui;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pakankamai informacijos tam, kad finansinės priemonės būtų tinkamai įvertintos, ir visų pirma atsižvelgiant į jų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis galima papildyti dotacijas, bet šios priemonės neturėtų būti naudojamos vietoj dotacijų;

22.  su džiaugsmu pažymi, kad pirmą kartą per 23 metus Audito Rūmai paskelbė sąlyginę (o ne neigiamą) nuomonę apie sąskaitų mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą, o tai reiškia, kad, Audito Rūmų nuomone, smarkiai pagerėjo Sąjungos finansų valdymas ir kad reikšmingos klaidos iš esmės susijusios tik su išlaidų kompensavimu ir maždaug puse audituojamų mokėjimų;

23.  apgailestauja, kad 23 metus iš eilės mokėjimai iš esmės buvo paveikti klaidų, nes užtikrinant patikimą finansų valdymą ir mokėjimą laiku priežiūros ir kontrolės sistemos veiksmingos tik iš dalies;

24.  susirūpinęs pažymi, kad, jeigu Audito Rūmų audituotiems mokėjimams nebūtų pritaikyti valstybių narių ir Komisijos taisomieji veiksmai, bendrasis apskaičiuotas klaidų lygis būtų buvęs 4,3 proc., o ne 3,1 proc. (t. y. toks pat, kaip 2015 m.; žr. 2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.34 punktą);

25.  pažymi, kad valdymo būdas klaidų lygiui daro ribotą poveikį, nes Audito Rūmai nustatė tokį pat apskaičiuotą klaidų lygį išlaidose, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis, ir visose kitose Komisijos tiesiogiai valdomose veiklos išlaidose, t. y. 3,3 proc.;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė didžiausią apskaičiuotą klaidų lygį kaimo plėtros, aplinkos, klimato ir žuvininkystės politikos veiksmų pakategorės išlaidose (4,9 proc.), ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išlaidose (4,8 proc.) ir konkurencingumo augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti išlaidose (4,1 proc.), o administracinėse išlaidose nustatytas mažiausias apskaičiuotas klaidų lygis (0,2 proc.);

27.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis, klaidų lygiams įvairiose išlaidų srityse daro didelį poveikį įvairūs kompensavimo sistemų ir teisių sistemų rizikos modeliai; jeigu Sąjunga kompensuoja tinkamas finansuoti sąnaudas, susijusias su tinkama finansuoti veikla, remdamasi naudos gavėjų parengtomis sąnaudų deklaracijomis, klaidų lygis yra 4,8 proc. (5,2 proc. 2015 m.), o jeigu mokėjimai vykdomi patenkinus sąlygas, o ne kompensuojant sąnaudas, klaidų lygis yra 1,3 proc. (1,9 proc. 2015 m.);

Metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita (MVVRA)(76): laimėjimai valdymo srityje

28.  pažymi, kad, neatsižvelgiant į panašias Komisijos ir Audito Rūmų padarytas išvadas, Audito Rūmų pareiškimas metinėje ataskaitoje ir analizė, kurią Komisija pateikė savo 2016 m. MVVRA, iš dalies skiriasi;

29.  visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad savo 2016 m. MVVRA Komisija pažymi, jog generalinių direktorių MVA pareikštos išlygos padidėjo ir siekia 35,3 mlrd. eurų, t. y. 26 proc. mokėjimų (2015 m. – 29,8 mlrd. eurų, t. y. 21 proc. mokėjimų);

30.  pažymi, kad, Komisijos teigimu, 2016 m. faktinis finansinis poveikis, įvertinamas kaip su rizika susijusi suma atskaitomybės sudarymo dieną, taip pat padidėjo iki 1,6 mlrd. eurų (2015 m. ji siekė 1,3 mlrd. eurų);

31.  konstatuoja, kad savo 2016 m. MVVRA Komisija pažymi finansų valdymo rodiklių pablogėjimą, susijusį su MVA išlygomis ir nulemtą sunkumų, susijusių su naujų ir sudėtingesnių sistemų, ypač žalinimo sistemos, įgyvendinimu(77), kita vertus, Audito Rūmai atkreipia dėmesį į aiškų pagerėjimą būtent šioje politikos srityje;

32.  pažymi, visų pirma, kad Audito Rūmai konstatuoja, jog „Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) „reikšmingų klaidų nebuvimo lygis“ yra 1,7 proc.“, ir tai daug geresnis rodiklis, palyginti su 2015 m., kai jis buvo 2,2 proc., ir nustato 1,3 proc. su teisėmis susijusių išlaidų klaidų lygį ir kartu pažymi, kad į tokias išlaidas įtraukta didžiausia pirmojo BŽŪP ramsčio dalis;

33.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pareiškimą, kad su išlaidomis susijusi klaida nėra „skvarbi“ (2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.8 punktas); ragina Komisiją ir Audito Rūmus prieš pateikiant kitą metinę ataskaitą arba MVA suderinti savo metodus, naudojant tarptautinius audito standartus;

34.  pabrėžia, kad savo 2016 m. MVVRA Komisija nustato, jog išlaidoms didelį poveikį daro reikšmingas klaidų lygis, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas bendrasis Komisijos vidutinis klaidų lygis yra 2,1–2,6 proc. (2015 m. – 2,3–3,1 proc.) visų svarbių išlaidų, o su tuo susijusi apskaičiuota bendroji su rizika susijusi suma atskaitomybės sudarymo dieną yra 2,9–3,6 mlrd. eurų (2015 m. – 3,3–4,5 mlrd. eurų);

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokį sumažėjimą, Komisijos nuomone, pirmiausia lėmė mažesnė dabartinės DFP sanglaudos programoms būdinga klaidų rizika; stebisi šiuo paaiškinimu, turint mintyje labai nedidelį biudžeto vykdymo lygį šioje srityje; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti šį klausimą;

36.  šį nedidelį vykdymo lygį būtų galima paaiškinti tuo, kad sanglaudos srityje 2016 m. Komisijai pateiktose metinėse ataskaitose nebuvo patvirtintos jokios išlaidos ir atlikusi audito veiklą Komisija netaikė jokių finansinių pataisų(78);

37.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, ateityje ji nustatys ir ištaisys klaidas, kurių vertė nuo 2,0 mlrd. eurų iki 2,1 mlrd. eurų, arba nuo 1,5 proc. iki 1,6 proc.;

38.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos metodika, pagal kurią ji vertina su rizika susijusios sumos klaidą, ilgainiui patobulinta, bet „pavieniai GD parengti netinkamų išlaidų lygio vertinimai nėra pagrįsti nuoseklia metodika“; ragina Komisiją visiems generaliniams direktoratams taikyti tą pačią metodiką, pagal kurią ji vertina su rizika susijusios sumos klaidą, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą;

39.  pažymi, jog, nepaisant pagerėjimo, Komisija nepašalino rizikos, kad taisomųjų veiksmų poveikis yra perdėtas;

40.  visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugiau nei trijų ketvirtadalių 2016 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai savo su rizika susijusios sumos vertinimus grindžia duomenimis, kuriuos pateikė nacionalinės valdžios institucijos, o iš suinteresuotųjų Komisijos generalinių direktoratų (visų pirma, AGRI GD ir REGIO GD) MVA, deja, matyti, kad nors valstybių narių kontrolės ataskaitos atspindi valstybės narės nustatytą klaidą, kai kurių valdymo ir kontrolės sistemų patikimumas ir toliau kelia sunkumų; pabrėžia, koks svarbus yra valstybių narių duomenų patikimumas;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugiamečio programavimo specifikos ir dėl to, jog klaidos gali būti ištaisytos daugiau nei 10 metų po to, kai buvo padarytos, nepakankama ir netikslu apskaičiuotą būsimų pataisų poveikį grįsti pataisomis, užregistruotomis per pastaruosius šešerius metus;

42.  pažymi, kad finansinės būklės ataskaitų aptarimo ir analizės dokumente (FSDA) Komisija praneša apie pritaikytas bendrąsias finansines pataisas ir susigrąžintas sumas, kurios sudaro 3,4 mlrd. eurų (3,9 mlrd. eurų 2015 m.), kad maždaug 0,6 mlrd. eurų (1,2 mlrd. eurų 2015 m.) vertės pataisų ir susigrąžinimo priemonių buvo pritaikyta prie šaltinio (prieš Komisijai patvirtinant išlaidas) ir kad iš likusių 2,8 mlrd. eurų maždaug 0,6 mlrd. eurų valstybės narės atsiėmė po to, kai išlaidos buvo patvirtintos ir netinkamos finansuoti sumos buvo pakeistos naujais sanglaudos projektais;

43.  dar kartą primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti patikimas procedūras, skirtas taisomųjų priemonių terminams, pobūdžiui ir kiekiui patvirtinti ir, kiek įmanoma, informacijai, apimančiai metus, kuriais buvo atlikti mokėjimai, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metus, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės korekcijos, pateikti;

Komisijos vidaus valdymo priemonės

44.  primena Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2016 išreikštą nuomonę, kad po vadinamosios Kinnocko-Prodi reformos atskiriant „Komisijos narių politinę atsakomybę“ ir generalinių direktorių veiklos atsakomybę ne visuomet aišku, ar „politinė atsakomybė“ apima generalinių direktoratų atsakomybės už biudžeto vykdymą prisiėmimą, ar ji yra atskirta;

45.  pažymi, kad Komisijos narių kolegija nerengia metinės valdymo ataskaitos, kaip numatyta geriausios patirties pavyzdžiuose ir kaip įprasta valstybėse narėse; ragina Komisiją, siekiant didesnio Komisijos narių kolegijos skaidrumo ir atskaitomybės, rengti metinę valdymo ataskaitą;

46.  prašo Komisijos įgyvendinti Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 27/2016 2 rekomendaciją ir rengiant finansines ataskaitas kartu teikti metinę valdymo ataskaitą ir vidaus kontrolės ataskaitą, visų pirma pateikiant:

   a) Komisijos vidaus valdymo priemonių aprašymą,
   b) su veiklos ir strategine rizika susijusių veiksmų, kurių buvo imamasi per metus, įvertinimą, taip pat laikotarpio vidurio ir ilgalaikę fiskalinio tvarumo ataskaitą;

Politinės išlygos

47.  pritaria REGIO, EMPL, MARE, HOME, DEVCO ir AGRI GD generalinių direktorių išlygoms jų metinėje veiklos ataskaitoje; mano, kad iš tų išlygų matyti, jog Komisijos ir valstybių narių įgyvendintomis kontrolės procedūromis įmanoma tinkamai užtikrinti visų atliktų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą atitinkamose politikos srityse, jei reikalingos taisomosios procedūros įgyvendinamos sėkmingai;

Biudžeto ir finansų valdymas

48.  pažymi, kad programų įgyvendinimo vėlavimai per pirmuosius trejus dabartinės DFP metus, dėl pavėluoto 2014–2020 m. DFP teisės aktų priėmimo ir didelių 2014–2020 m. laikotarpio naujovių, dėl kurių, nepaisant pastangų supaprastinti, kilo administracinių sunkumų, lėmė įsipareigojimų asignavimų perkėlimą iš 2014 m. į daugiausia 2015 m. ir 2016 m., ir mažus mokėjimus 2016 m. (ir tik 7 proc. siekiantį Sąjungos biudžeto įvykdymą dabartinės DFP 2014–2016 m. laikotarpiu); tačiau pažymi, kad 2017 m. buvo pirmieji metai, kai spartėjo Europos struktūrinių investicijų fondų (ESI fondai) programų įgyvendinimas; tikisi, kad ši tendencija tęsis 2018 m. ir 2019 m.; mano, kad turėtų būti numatomas pakankamas mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų lygis tam, kad programos būtų įgyvendinamos sklandžiai;

49.  susirūpinęs pažymi, kad Sąjungos biudžete ir aplink jį esama sudėtingo procedūrų tinklo, o tai trukdo užtikrinti Sąjungos biudžeto ir su juo susijusių finansinių priemonių atskaitomybę, skaidrumą, viešąją kontrolę ir demokratinę priežiūrą; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad trūksta vieningo Sąjungos biudžeto, ir visiškai pritaria Audito Rūmų susirūpinimui dėl Sąjungos biudžeto sudėtingumo;

50.  baiminasi, kad, nepaisant aktyvaus specialiųjų priemonių (Neatidėliotinos pagalbos rezervo, Europos Sąjungos solidarumo fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Lankstumo priemonės) ir maržų naudojimo, likusių sumų gali nepakakti netikėtiems įvykiams, kurių vis dar gali nutikti iki 2020 m., finansuoti;

51.  susirūpinęs pažymi, kad pasiektas rekordinis neįvykdytų įsipareigojimų lygis, kuris 2016 m. pabaigoje siekė absoliutų 238 mlrd. eurų rekordą, t. y. 72 proc. daugiau nei 2007 m., ir prilygo 2,9 metų išmokų sumai, palyginti su 2,2 metų 2007 m.; mano, kad dėl to padidėjo sumos, kurias skolinga Sąjunga, ir atitinkamai Sąjungos biudžeto finansinės rizikos poveikis;

52.  apgailestauja, kad išaugo bendras Sąjungos biudžeto finansinės rizikos poveikis, susidarė dideli ilgalaikiai įsipareigojimai, garantijos ir teisiniai įsipareigojimai, o tai reiškia, kad ateityje būtina taikyti rūpestingą valdymą;

53.  primena, kad Sąjunga vis labiau naudojasi finansinėmis priemonėmis, ir apgailestauja, kad įsteigus Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) sukurtos naujos valdymo priemonės taikant nepatenkinamo lygmens viešąją kontrolę, todėl prireikia atidesnės Parlamento priežiūros; pabrėžia, kad bet kokie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų smarkiai pagerintų ESIF geografinę aprėptį; primena, kad ESIF turėtų būti papildoma investicijų didinimo priemonė, nes sanglaudos politika turėtų ir toliau būti Sąjungos investicijų politika; tačiau atkreipia dėmesį į šio fondo sėkmingą įgyvendinimą ir didelę sutelkto privataus kapitalo dalį ir patvirtina tolesnius patobulinimus, dėl kurių susitarta didesnio jo skaidrumo klausimu derybose dėl ESIF trukmės pratęsimo, vadinamojo ESIF 2.0; ragina Audito Rūmus stiprinti ESI fondų planavimo ir išlaidų etapo apžvalgą;

54.  primena, kad šiuo atžvilgiu itin svarbus žingsnis į priekį yra Finansinio reglamento peržiūra, nes, dėl Parlamento pasiūlymų, taip veiksmingiau pristatomos finansinės priemonės ir pirmą kartą pagal šį reglamentą suteikiamos biudžeto garantijos ir finansinė parama;

55.  pažymi, kad, vadovaujantis sanglaudos politikos principais, Sąjungos lėšos sudaro reikšmingą kai kurių valstybių narių išlaidų dalį ir ypač tai, kad devyniose valstybėse narėse (Lietuvoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Slovakijoje) su ESI fondais susiję neįvykdyti įsipareigojimai sudaro daugiau nei 15 proc. bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų siekiančią paramą; ragina Komisiją parengti teigiamą reklamos kampaniją, siekiant išsamiau informuoti šių šalių piliečius apie tiesioginę jų narystės naudą;

56.  baiminasi, kad valstybės narės, kuriose Europos struktūrinių investicijų (ESI) fondai sudaro reikšmingą bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų procentinę dalį, gali patirti sunkumų nustatydamos pakankamai aukštos kokybės projektus, kuriems būtų skiriamos turimos Sąjungos lėšos arba būtų numatytas bendras finansavimas; ragina Komisiją ir Audito Rūmus daugiau dėmesio skirti siūlomų investicinių projektų tvarumo aspektui ir kritiškai įvertinti jų tinkamumą;

57.  nerimauja, kodėl praėjus trejiems metams nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios valstybės narės paskyrė tik 77 proc. institucijų, atsakingų už iš ESI fondų finansuojamų programų įgyvendinimą; vis dėlto yra patenkintas tuo, kad šiuo metu šis lygis siekia 99 proc.; abejoja, ar reikia keisti procedūras kiekvieno programavimo laikotarpio pradžioje; ragina Komisiją pateikti išsamią priežasčių, dėl kurių kai kuriuose regionuose yra vis dar žemas lėšų įsisavinimo lygis, analizę ir apsvarstyti konkrečius veiksmus siekiant išspręsti struktūrines problemas;

58.  pabrėžia, kad Sąjungos lėšų suma ir jų gavimo laikas gali turėti nemenką makroekonominį poveikį, pavyzdžiui, investicijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui;

59.  pabrėžia, kad viešosios investicijos būtinos siekiant šalinti investicijų spragas, kuriant darbo vietas ir skatinant augimą bei užtikrinant socialinius standartus visoje Sąjungoje;

60.  pažymi, kad Komisija sutelkė įvairius išteklius, skirtus pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti, tačiau apgailestauja, kad ji nenustatė ataskaitų struktūros, kuri suteiktų jai galimybę teikti išsamias ataskaitas apie lėšų panaudojimą; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu neįmanoma suprasti, kiek išlaidų iš tikrųjų tenka vienam migrantui ar pabėgėliui;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie sanglaudos politikos finansines priemones, pranešama, kad mokėjimai galutiniams naudos gavėjams laikotarpio pabaigoje (2017 m. kovo 31 d.) sudarė 15 192,18 mln. eurų, įskaitant 10 124,68 mln. eurų iš struktūrinių fondų, pasiekiant beveik 93 proc. veiksmų programos sumų, skirtų finansų inžinerijos priemonėms (FIP), išmokėjimo galutiniams naudos gavėjams lygį, t. y. 20 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. pabaigos duomenimis;

62.  pažymi, kad išmokėjimo galutiniams naudos gavėjams lygiai gerokai skyrėsi priklausomai nuo naudojamų finansų inžinerijos priemonių ir buvo skirtumų ne tik tarp valstybių narių (nuo 60 proc. iki 99 proc.), bet ir tarp intervencijos sričių;

63.  baiminasi, kad baigiantis dabartinei DFP ir pirmaisiais kitos DFP metais gali susikaupti neįvykdytų mokėjimų; mano, kad naujos DFP finansavimas pareikalaus realistiškų biudžeto asignavimų, kurie leistų finansuoti prognozuojamus neįvykdytus įsipareigojimus;

Taikytinos priemonės

64.  ragina Komisiją:

   a) atsižvelgti į neįvykdytų įsipareigojimų augimą jos kitos DFP mokėjimų asignavimų prognozėje, siekiant padėti užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų;
   b) pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus užtikrinant, kad taikant nuoseklų metodą būtų išnagrinėtas klausimas, ar specialioms priemonėms taikomos DFP mokėjimų asignavimams nustatytos viršutinės ribos;
   c) valdymo ir ataskaitų teikimo tikslais nustatyti tokį Sąjungos biudžeto išlaidų įrašymo į apskaitą būdą, kuris suteiktų galimybę pranešti apie visą finansavimą, susijusį su pabėgėlių ir migracijos krize;
   d) vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti Parlamentui išsamią EIB grupės (Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF)) ataskaitą apie netiesiogiai valdomus ir įvykdytus Sąjungos biudžeto išteklius, išskyrus išorės įgaliojimą, prasidedantį 2017 finansiniais metais;
   e) atsižvelgiant į diskusijas dėl Europos ateities, apsvarstyti, kaip būtų galima reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą, kad būtų nustatytas pakankamas biudžetas numatytai politikai finansuoti, užtikrinta geresnė nuspėjamumo ir reagavimo spartos pusiausvyra, taip pat kaip geriausia užtikrinti, kad bendrosios finansavimo priemonės nebūtų sudėtingesnės nei būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti ir atskaitomybei užtikrinti;
   f) taip pat apsvarstyti galimybę toms institucijoms, kurios 2014–2020 m. laikotarpiu paskirtos arba įgaliotos vykdyti valdymo, sertifikavimo ir audito funkcijas ir kurios sėkmingai jas vykdė, sudaryti sąlygas ir toliau vykdyti tokias funkcijas kitu programavimo laikotarpiu be pertrūkių ar nedelsiant;
   g) dar kartą prašo, kad Komisija kasmet parengtų atnaujintą septynerių–dešimties metų trukmės ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, apimančią biudžeto viršutines ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų suvaržymus ir galimą įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų geriau suderinti mokėjimų poreikiai ir esamos lėšos;
   h) aktyviai padėti valstybėms narėms, kurios susiduria su sunkumais laiku ir sklandžiai panaudojant turimas Sąjungos lėšas, pasitelkti turimus techninės pagalbos išteklius Komisijos iniciatyva;

Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatai

65.  susirūpinęs pažymi, kad Komisija, matuodama savo paslaugų ir išlaidų programų veiksmingumą, naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius beveik be jokių abipusių nuorodų, o tai trukdo palyginti skirtingų rūšių veiklos dokumentus; apgailestauja, kad beveik nėra naudotinų ir veiksmingų poveikio ir rezultatų rodiklių Sąjungos išlaidų veiksmingumui matuoti ir informacijai apie jį skleisti;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad generalinių direktorių MVA pranešama apie generalinių direktoratų metinius mokėjimus pagal veiklos rūšį arba išlaidų programą, o veiklos rezultatų srityje jose pranešama apie bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų pasiekimą nenurodant atitinkamų išlaidų; nepritaria Komisijos paaiškinimui, kad neįmanoma įvertinti, kiek buvo išleista siekiant nustatytų tikslų; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą planuojant biudžetą, jį vykdant ir teikiant atitinkamas ataskaitas, nes taip būtų sudarytos galimybės teikti ex post ataskaitas, kiek lėšų buvo išleista siekiant nustatytų tikslų;

67.  primena, kad 2016 m. EBPO atliko apklausą EBPO šalyse ir Komisijoje veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo tema; todėl palankiai vertina tai, kad EBPO pripažino duomenų ir Sąjungos biudžeto vykdymo kokybę; primena, kad EBPO nusprendė, jog Komisijos veiklos rezultatų sistema yra nuodugniausia, o tai gali iš dalies paaiškinti teisinių reikalavimų Sąjungoje kiekis;

68.  pažymi, kad EBPO diagramoje parodyta, kad minėtos sistemos naudojimas priimant sprendimus ir jo pasekmės neatspindi šio aukštesnio konkretumo lygio (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.21 punktas);

69.  pažymi, kad 2017 m. Sąjungos bendrojo biudžeto projekto programos pareiškimuose įtvirtinti 294 tikslai ir 709 rodikliai, ypač susiję su DFP 1a, 3 ir 4 išlaidų kategorijomis, ir kad įgyvendindama į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyvą Komisija šiuo metu atlieka jos rodiklių peržiūrą, kad remiantis jos rezultatais būtų galima parengti naujosios kartos išlaidų programas; pabrėžia, kad Komisija turėtų naudoti daugiausia tuos rezultatų rodiklius, kurie yra vertingi veiklos rezultatams;

70.  primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų ir demokratišką veiklos rezultatų vertinimo rodiklių nustatymo procesą, kuriame turėtų dalyvauti visos Sąjungos institucijos, partneriai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, siekiant, kad rodikliai būtų tinkamas Sąjungos biudžeto įvykdymo vertinimo matas ir kad būtų pateisinti Sąjungos piliečių lūkesčiai;

71.  ragina Komisiją konsultuotis su akademinės visuomenės atstovais siekiant apibrėžti tinkamus veiklos rezultatų rodiklius, reikalingus siekiant įvertinti iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ ir tuo pagrindu teikti pirmenybę investicijoms į viešąsias gėrybes, kad būtų galima atsižvelgti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

72.  apgailestauja, kad Audito Rūmų peržiūrėtose Komisijos generalinių direktorių MVA buvo pateikta ribota informacija apie veiklos rezultatų trūkumus ir iššūkius, susijusius su generalinių direktoratų tikslais (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.26 punktas);

73.  apgailestauja, kad 2015 ir 2016 m. MVVRA nebuvo išsamiai pristatyti veiklos rezultatai ir laikomasi pernelyg teigiamo požiūrio ir vieninteliai trūkumai, kurie ten išvardyti, yra įgyvendinimo vėlavimai; taip pat apgailestauja, kad ataskaitose:

   a) pateikta ribota strategijos „Europa 2020“ rezultatų analizė, nors to reikalavo Parlamentas savo 2014 m. sprendime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;
   b) ne visada aiškiai paaiškinta išorės veiksnių įtaka rezultatams;
   c) taip pat jos buvo paskelbtos per vėlai, kad Audito Rūmai galėtų jas apžvelgti savo metinėje ataskaitoje;

74.  pritaria Audito Rūmų nuomonei (2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 3.38 punktas), kad vertintojai turėtų teikti rekomendacijas, kurias svarstytų Komisija, įskaitant veiksmų planus, kuriuose nagrinėjami trūkumai;

75.  apgailestauja, kad Komisija neatliko ir neužsakė tyrimo dėl vertinimo rezultatų panaudojimo nuo pat 2005 m.;

76.  pažymi, kad Komisija neturi reguliariems tolesniems veiksmams, kurių imamasi atsižvelgiant į vertinimus, skirtos dokumentuojamos institucinės sistemos;

77.  visų pirma, pažymi, kad praktiškai 2016 m. generalinių direktoratų valdymo planuose nebuvo numatytas joks tolesnių su vertinimo susijusių veiksmų stebėsenos pagrindas;

78.  be to, apgailestauja, kad, kadangi Komisija neturi išvadų, rekomendacijų ar veiksmų planų, parengtų jai atlikus vertinimus, apžvalgos ir neseka jų įgyvendinimo institucijų ar generalinių direktoratų lygmeniu, ji negali informuoti suinteresuotųjų šalių apie teigiamą vertinimų poveikį;

79.  apgailestauja, kad MVA nėra pateiktų veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaracijos ir kad dėl to, priimdama MVVRA, Komisijos narių kolegija prisiima visą politinę atsakomybę už Sąjungos biudžeto valdymą, bet ne už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus;

80.  palankiai vertina ir labai atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl veiklos rezultatų plano ir institucijų ataskaitų teikimo Sąjungos viduje ir už jos ribų, ypač kiek tai susiję su veikos duomenų kokybe ir veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaracijomis;

81.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra centralizuotos veiklos rezultatų interneto svetainės, kurioje būtų pateikiama visų Komisijos tarnybų informacija apie kiekvieną Sąjungos biudžeto sritį;

82.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos taikomam veiklos rezultatų planui tarptautinės gerosios patirties pavyzdžių naudojimas galėtų būti naudingas;

Taikytinos priemonės

83.  prašo Komisijos:

   a) supaprastinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą:
   toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių ir sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos rezultatai; rengdama kitą DFP, Komisija turėtų pasiūlyti mažiau rezultatų ir poveikio rodiklių, kurie būtų tinkamesni naujosios kartos programų teisinei sistemai; turint tai omenyje, ji taip pat turėtų atsižvelgti į rodiklių, dėl kurių informaciją galima gauti tik praėjus keleriems metams, svarbą;
   pateikiant finansinę informaciją taip, kad ją būtų galima palyginti su veiklos rezultatų informacija ir kad būtų aiški sąsaja tarp išlaidų ir veiklos rezultatų;
   paaiškinant ir pagerinant bendrą savo dviejų programoms ir generaliniams direktoratams naudojamų tikslų ir rodiklių rinkinių nuoseklumą;
   b) geriau derinant ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą aiškiai pristatant informaciją apie pagrindines problemas, kurias dar reikės įveikti;
   c) geriau parodant, kad vertinimo rezultatai panaudojami gerai, visų pirma, reikalaujant, kad į vertinimus būtų visuomet įtraukiamos išvados ar rekomendacijos, dėl kurių Komisija turėtų imtis tolesnių veiksmų;
   d) MVVRA prisiimant visą politinę atsakomybę už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus ir nurodant, kiek žinoma, ar teikiama informacija apie veiklos rezultatus yra pakankamai kokybiška;
   e) padarant informaciją apie veiklos rezultatus lengviau prieinamą, sukuriant šiam tikslui skirtą interneto portalą ir naršyklę;

Sąjungos biudžeto pateikimas

84.  pažymi, kad Sąjungos biudžetas pateiktas skirsniuose, susijusiuose su institucijų vykdoma veikla (veikla grindžiamas biudžeto sudarymas); mano, tokiu pristatymu nėra užtikrinamas aiškus ir spartus siekiamų tikslų suvokimas; kita vertus, pažymi, kad DFP pateikiama ją suskirstant į išlaidų kategorijas, atitinkančias politikos sritis;

85.  atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų programose, teikiamose kartu su biudžeto projektu, kiekviena biudžeto eilutė susiejama su siekiamais politikos tikslais;

86.  prašo Komisijos pateikti Sąjungos biudžetą laikantis DFP politikos tikslų;

Įplaukos

87.  palankiai vertina tai, kad iš bendrųjų Audito Rūmų audito įrodymų matyti, kad įplaukoms nedaro poveikio reikšmingas klaidų lygis ir kad išnagrinėtos su įplaukomis susijusios sistemos apskritai veiksmingos; tačiau pažymi, kad, kalbant apie tradicinius nuosavus išteklius, pagrindinės vidaus kontrolės priemonės tam tikrose valstybėse narėse, kuriose lankėsi Audito Rūmai, vis dėlto tik iš dalies veiksmingos;

88.  susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. pradžioje Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) užbaigė tyrimą sukčiavimo Jungtinėje Karalystėje byloje, dėl kurios Sąjungos biudžetas galbūt neteko 1,987 mlrd. eurų vertės muitų, mokėtinų už 2013–2016 m. iš Kinijos į Jungtinę Karalystę importuotus tekstilės gaminius ir batus; pažymi, kad vykdant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad buvo dideliu mastu slepiamas PVM, susijęs su importu per Jungtinę Karalystę, piktnaudžiaujant PVM mokėjimų sustabdymu (42 muitinės procedūra);

89.  susirūpinęs konstatuoja, kad dėl 2016 m. Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius pareiškė išlygą dėl tradicinių nuosavų išteklių įplaukų atsižvelgdamas į OLAF sukčiavimo bylą, susijusią su Jungtinės Karalystės muitais;

90.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. įplaukos, su kuriomis susijusi kiekybiškai įvertinta išlyga, sudaro apytikriai 517 mln. EUR, palyginti su 20,1 mlrd. EUR bendra visų tradicinių išteklių suma, t. y. 2,5 proc. tradicinių nuosavų išteklių arba 0,38 proc. visų išteklių; ragina Komisiją pateikti tikslią informaciją apie šią sukčiavimo bylą, kuri taip pat gali daryti netiesioginį poveikį kai kurių valstybių narių pridėtinės vertės mokesčio bazei ir atitinkamai su pridėtinės vertės mokesčiu susijusiems ištekliams, taip pat su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis susijusio Komisijos balanso vertei(79);

91.  apgailestauja, kad Komisija nustatė, jog iki 2017 m. spalio mėn. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nesiėmė jokių taisomųjų veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniam tradicinių nuosavų išteklių praradimui; pažymi, kad nuo 2017 m. spalio 12 d. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos tam tikriems komercinės veiklos subjektams pradėjo laikinai taikyti muitinio įforminimo ribines vertes (vadinamoji muitinės operacija „Swift Arrow“) ir nedelsdamos pasiekė rezultatų – tradicinių nuosavų išteklių praradimo mastai Jungtinėje Karalystėje gerokai sumažėjo;

92.  apgailestauja dėl muitinio tikrinimo lygio skirtumų, nustatytų įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu suderinti muitinį tikrinimą visose įvažiavimo į Sąjungą vietose ir ragina valstybes nares užtikrinti koordinuotą, vienodą ir veiksmingą sienų kontrolės sistemos įgyvendinimą, kuris skatintų atsisakyti skirtingos praktikos valstybėse narėse, siekiant sumažinti esamus muitinio tikrinimo trūkumus; todėl ragina Komisiją išnagrinėti skirtingą muitinio tikrinimo tvarką Europos Sąjungoje ir jos daromą poveikį prekybos srautų nukreipimui, sutelkiant ypatingą dėmesį į muitines prie išorinių ES sienų, ir parengti valstybių narių muitinių operacijų ir procedūrų pamatinę analizę bei su jomis susijusią informaciją;

93.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad PVM reglamentai kiekvienoje valstybėje narėje būtų įgyvendinami visapusiškai ir laiku tam, kad būtų užtikrinamas šis Sąjungos nuosavų išteklių šaltinis;

94.  primena, kad naujajame sprendime dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(80), kuris įsigaliojo 2016 m. spalio 1 d. ir atgaline tvarka nuo 2014 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į BNP nuosavų išteklių tikslais reikėtų naudoti Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (2010 m. ESS) apskaitos sistemą, ir kad taip numatoma, kad išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai turėtų būti laikomos investicijomis (o ne einamosiomis išlaidomis pagal ankstesnę 1995 m. ESS); pažymi, kad įgyvendinant kitas didelę Sąjungos pridėtinę vertę turinčias programas, pvz., EITP ir kt., reikėtų laikytis tokio pat požiūrio;

95.  pažymi, kad Airijos praneštos BNP 2015 m. gerokai padidėjo, nes tarptautinės bendrovės perkėlė į tą šalį savo MTTP išteklius;

96.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi atlikti papildomą darbą, kad įvertintų galimas tarptautinės veiklos nacionalinių sąskaitų srityje pasekmes, susijusias ir su metodika, ir su patikrinimo procesu, ir kad ji galėtų imtis taisomųjų veiksmų, susijusių su valstybių narių BNP įnašais;

97.  kalbant apie tradicinių nuosavų išteklių valdymą, pažymi, kad Audito Rūmai ir Komisija kai kuriose valstybėse narėse nustatė neveiksmingumo valdant gautinas sumas (vadinamąsias B sąskaitas) atvejų;

98.  pabrėžia, jog Audito Rūmai nustatė, kad Belgijoje auditai po muitinio įforminimo buvo atrenkami remiantis pavienių sandorių ypatumais, o ne įmonių rizikos profiliu ir kad auditai po muitinio įforminimo apskritai nebuvo vykdomi (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 4.18 punktas);

99.  apgailestauja, kad Komisija pažymi, jog šešios valstybės narės (Belgija, Estija, Italija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija) nevykdė jokių auditų po muitinio įforminimo arba neteikė apie tokius auditus jokios informacijos;

Taikytinos priemonės

100.  prašo Komisijos:

   a) imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti Sąjungos nuosavų išteklių, kurių importuojant iš Kinijos tekstilės gaminius ir batus nesurinko Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, susigrąžinimą ir užkirsti kelią PVM slėpimui;
   b) apsvarstyti galimybę laiku pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą dėl su muitais susijusio sukčiavimo Jungtinėje Karalystėje;
   c) bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti visą galimą tarptautinės veiklos poveikį BNP vertinimui ir parengti gaires valstybėms narėms dėl tokios veiklos traktavimo rengiant nacionalines sąskaitas;
   d) šio TNI tikrinimo ciklo metu patvirtinti, kad MTTP turtas buvo teisingai užregistruotas valstybių narių nacionalinėse sąskaitose, ypatingą dėmesį atkreipiant į MTTP turto vertinimą ir į rezidavimo kriterijų tarptautinės veiklos perkėlimo atvejais;
   e) pateikti pasiūlymų naujiems nuosaviems ištekliams, siekiant užtikrinti Sąjungos biudžeto stabilumą;

Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

Audito Rūmų išvados

101.  pažymi, kad Audito Rūmai pirmą kartą paskelbė sąlyginę nuomonę dėl mokėjimų pagal sąskaitas teisėtumo ir tvarkingumo; pabrėžia, kad kompensavimo sistemose vis dar pasitaiko daugiau klaidų nei teisėmis grindžiamose sistemose; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad skyriaus „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ duomenys palyginti su ankstesniais metais iš esmės nepasikeitė;

102.  primena, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta 59 proc. visų lėšų taikant 2007–2013 m. Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą („Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą“) ir 2014–2020 m. bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą („Horizontas 2020“);

103.  pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, klaidų lygis yra 4,1 proc.; kad netinkamos finansuoti tiesioginės personalo išlaidos sudarė 44 proc., kitos netinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos – 12 proc., netiesioginės išlaidos – 16 proc., o netinkami finansuoti projektai ar naudos gavėjai – 16 proc.; tačiau pažymi, kad 19 atvejų, kuriais naudos gavėjai padarė kiekybiškai įvertinamų klaidų, Komisija arba nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad užkirstų kelią klaidoms arba jas nustatytų ir ištaisytų prieš patvirtindami išlaidas;

104.  pažymi, kad, jei Komisija arba nepriklausomi auditoriai būtų tinkamai pasinaudoję visa savo turima informacija, įvertintas su šiuo skyriumi susijęs klaidų lygis būtų buvęs 1,2 proc. mažesnis;

105.  vertina tai, kad Komisija įdėjo nemažai pastangų siekdama supaprastinti, o po to sumažinti administracinį sudėtingumą, numatydama naują papildomo atlygio tyrėjams apibrėžtį, supaprastindama 2018–2020 m. darbo programą pagal programą „Horizontas 2020“, teikdama tikslinę paramą pradedančiosioms įmonėms ir novatoriams ir aktyviau taikydama supaprastintą išlaidų apmokėjimą; tačiau pažymi, kad Audito Rūmai įžvelgia galimybių ir rizikos dar labiau supaprastinant teisinę sistemą;

106.  pripažįsta, kad Audito Rūmai įvertino veiklos rezultatų klausimus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose; tačiau laikosi nuomonės, kad su galutiniais rezultatais, sąnaudomis ir platinimu susijusius rezultatus reikėtų laikyti preliminariais;

Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (R&I GD) MVA

107.  pažymi, kad, remdamasis strategija „Europa 2020“ ir 2016–2020 m. strateginiu planu, R&I GD siekė keturių tikslų:

   a) naujų darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų;
   b) sujungtos skaitmeninės bendrosios rinkos;
   c) atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos ir
   d) svarbesnio vaidmens pasaulyje;

108.  palankiai vertina tai, kad siekiant šių tikslų Komisijos narys C. Moedas nustatė tris prioritetus: atvirąsias inovacijas, atvirąjį mokslą ir atvirumą pasauliui;

109.  pažymi, kad, siekdamas vertinti pažangą įgyvendinant nustatytus tikslus, R&I GD naudojo penkis pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (VRR):

   a) lėšų dalį, skiriamą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pagal programą „Horizontas 2020“ siekiant spręsti socialinius sunkumus ir skatinti didelio poveikio ir pramonės technologijas, Sąjungos finansinio įnašo dalį skiriant per MVĮ priemonę;
   b) naujokų dalį iš atrinktų pareiškėjų programoje „Horizontas 2020“;
   c) su klimatu susijusias ir su tvarumu susijusias išlaidas programoje „Horizontas 2020“;
   d) trečiųjų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ dalį;
   e) per 245 dienų dotacijų skyrimo laikotarpį pasirašytų dotacijų dalį;

110.  pripažįsta, kad savo atsakymuose į klausimus raštu R&I GD paskelbė šalių, kurioms skirtos konkrečios R&I GD rekomendacijos, sąrašą; ragina R&I GD skelbti direktorato pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų tiesiogiai savo MVA, kaip ne vieną kartą yra prašęs Parlamentas;

111.  primena, kad Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos vertinimas pateiktas ankstesnėje įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje(81);

112.  palankiai vertina pažangą, daromą siekiant įgyvendinti generalinio direktorato VRR pagal programą „Horizontas 2020“:

   a) 23,9 proc. Sąjungos finansinio įnašo skirta MVĮ (tikslas iki 2020 m. – 20 proc.);
   b) 55 proc. atrinkti pareiškėjai buvo naujokai (tikslas iki 2020 m. – 70 proc.);
   c) 26 proc. Sąjungos finansinio įnašo susiję su klimatu (tikslas iki 2020 m. – 25 proc.);
   d) 54,9 proc. Sąjungos finansinio įnašo susiję su tvarumu (tikslas iki 2020 m. – 60 proc.);
   e) trečiosios šalys dalyvavo 3,6 proc. programos „Horizontas 2020“ projektuose (tikslas iki 2020 m. – 4,73 proc.);
   f) 91 proc. atvejų R&I GD laikėsi 245 dienų dotacijos skyrimo laikotarpio (tikslas iki 2020 m. – 100 proc.);

113.  nurodo, kad programos „Horizontas 2020“ teritorinis pasiskirstymas yra akivaizdžiai ribotas, todėl, kad 73 proc. (12 121 mln. eurų) programos „Horizontas 2020“ finansavimo skiriama Vokietijai (3 464 mln. eurų), Jungtinei Karalystei (3 083 mln. eurų), Prancūzijai (2 097 mln. eurų), Ispanijai (1 813 mln. eurų) ir Italijai (1 664 mln. eurų);

114.  pažymi, kad 2016 m. su dalyviais iš trečiųjų šalių buvo pasirašyti 183 susitarimai dėl dotacijų pagal programą „Horizontas 2020“; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2016 m. pasirašytus susitarimus dėl dotacijų 299,5 mln. eurų buvo skirti dalyviams iš Šveicarijos, o Šveicarijos indėlis į programą „Horizontas 2020“ siekia 180,9 mln. eurų; atsisako suteikti grynojo gavėjo statusą vienai turtingiausių pasaulio šalių; ragina Komisiją pasiūlyti reglamentą, kad būtų kompensuojamas toks disbalansas;

115.  pripažįsta bendro paramos centro sėkmingumą ir jo indėlį teikiant patarimus supaprastinimo klausimais ir teisines ir technines konsultacijas; klausia R&I GD, kurias supaprastinimo priemones jis ketina pasiūlyti po 2020 m.;

116.  atkreipia dėmesį į R&I GD mokėjimų asignavimus 2016 m.:

R&I GD mokėjimų asignavimai, įskaitant ELPA indėlį

Valdymo būdas

Įvykdymas

mln. EUR

procentiniai punktai

Bendri įgaliojimai ir perįgaliojimai kitiems GD

161,20

5,34

R&I GD tiesiogiai

1 878,28

62,17

R&I GD 185 straipsnio įstaigoms

86,40

2,86

R&I GD Europos investicijų bankui

312,72

10,35

R&I GD bendrosioms įmonėms

582,37

19,28

Iš viso

3 020,97

100%

117.  pabrėžia, kad 14,39 proc. biudžeto, t. y. beveik 444 mln. eurų įgyvendinta naudojant finansines priemones;

118.  taip pat pabrėžia, kad 39,36 proc. (palyginti su 28,14 proc. 2015 m.) R&I GD biudžeto patikėta kitoms ne Komisijos įstaigoms, daugiausia siekiant įgyvendinti bendrųjų programų dalis taikant (netiesioginio) dotacijų valdymo ir finansinių priemonių kontrolės sistemas;

119.  susidomėjęs sužinojo, kad R&I GD parengė finansinių priemonių priežiūros strategiją, ir todėl norėtų išsiaiškinti, kaip R&I GD nustato, ar finansiniai ir su moksliniais tyrimais susiję tikslai yra pasiekti;

120.  pažymi, kad R&I GD įvertino, jog bendrasis nustatytasis klaidų lygis buvo 4,42 proc., o liekamasis klaidų lygis – 3,03 proc.;

121.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, bendroji su rizika susijusi suma laikotarpio pabaigoje buvo 73,5–104 mln. eurų;

122.  palankiai vertina R&I GD vykdomą tiesioginio ir netiesioginio dotacijų valdymo išlaidų efektyvumo vertinimą;

123.  apgailestauja, kad R&I GD vėl pareiškė horizontaliąją išlygą dėl liekamojo klaidų lygio prašymuose kompensuoti išlaidas pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, kurią jis tiesiogiai įgyvendina;

124.  primena savo nuomonę, išdėstytą 2015 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos 76 punkte, kad Komisija turėtų: „pagaliau parengti prasmingesnį ir rizika grindžiamą požiūrį ir tinkamai naudoti specialiąsias išlygas“;

Taikytinos priemonės

125.  ragina R&I GD skelbti direktorato pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų savo MVA;

126.  ragina R&I GD imtis tolesnių veiksmų pagal Vidaus audito tarnybos (VAT) rekomendacijas, susijusias su nustatytais trūkumais užtikrinant nuoseklų projektų stebėsenos metodą visose programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo įstaigose;

127.  ragina R&I GD teikti ataskaitas apie bendros audito tarnybos padarytą pažangą darant jos vidaus procesus brandesnius;

128.  ragina R&I GD teikti ataskaitas Parlamento atsakingam komitetui apie savo finansinių priemonių priežiūros strategiją ir apie tai, kaip R&I GD nustato, ar finansiniai ir su moksliniais tyrimais susiję tikslai yra pasiekti;

129.  ragina R&I GD paaiškinti Parlamento atsakingam komitetui, kurių priemonių jis ėmėsi siekdamas išvengti horizontaliųjų išlygų, susijusių su liekamuoju klaidų lygiu prašymuose kompensuoti išlaidas;

130.  mano, kad tyrimų ir inovacijų projektuose ir Koordinavimo ir paramos veiksmuose standartais ir standartizavimu stiprinamas tyrimų rezultatų poveikis skirtingiems technologinės brandos lygiams, nes jais skatinama naujoviškų produktų ir sprendimų paklausa ir galimybė juos perleisti; be to, pažymi, kad standartais ir susijusia veikla padedama platinti programos „Horizontas 2020“ projekto rezultatus skleidžiant žinias viešai net po projektų įgyvendinimo; ragina Komisiją skatinti standartizavimo įtraukimą į būsimus kvietimus teikti pasiūlymus ir kurti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kuriais atsižvelgiama į standartizavimo veiklą;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Įžanga

131.  iš Septintosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos (COM(2017)0583) sužinojo, kad, viena vertus, konvergencija yra trapus procesas, kurį gali nesunkiai sustabdyti ir apversti ekonomikos krizė, bet kad, kita vertus, krizių poveikį gali sumažinti valstybės investicijos;

132.  su džiaugsmu konstatuoja, kad 2016 m. užimtumo lygis vėl pasiekė iki krizės buvusį 2008 m. 71 proc. lygį, tačiau padėtis visoje Europos Sąjungoje labai skiriasi ir šis lygis yra gerokai žemesnis nei Europa 2020 nustatytas 75 proc. tikslas; susirūpinęs pažymi, kad nedarbo lygis vis dar yra pernelyg didelis, visų pirma tarp jaunų žmonių ir ilgalaikių bedarbių;

133.  palankiai vertina tai, kad atsakydamas į Parlamento klausimus REGIO GD išsamiai pristatė savo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

134.  suvokia, kad kai kurios peržiūrėto finansinio reglamento nuostatos, susijusios su sanglaudos politika, turėtų įsigalioti atgaline data;

135.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl tokių pakeitimų gali atsirasti papildomų klaidų, nes programos ir projektai buvo atrinkti remiantis reglamentais, įsigaliojusiais 2014 m. sausio 1 d.;

Audito Rūmų išvados

136.  pažymi, kad Audito Rūmai pirmą kartą paskelbė sąlyginę nuomonę dėl mokėjimų pagal sąskaitas teisėtumo ir tvarkingumo; pabrėžia, kad kompensavimo sistemose vis dar pasitaiko daugiau klaidų nei teisėmis grindžiamose sistemose; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad skyriaus „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ duomenys, palyginti su ankstesniais metais, iš esmės nepasikeitė;

137.  primena, kad 2016 m. turima suma pagal išlaidų kategoriją „Ekonominė ir socialinė sanglauda“ siekė 51,25 mlrd. eurų, t. y. 33 proc. Sąjungos biudžeto;

138.  pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, klaidų lygis šioje politikos srityje buvo 4,8 proc.; be to, konstatuoja, kad Audito Rūmai pažymėjo, jog nustatant numatomą sanglaudos srities klaidų lygį nebuvo neatsižvelgta į 2016 m. kiekybiškai įvertintas išmokas pagal finansines priemones, kurios sudarė 2,5 mlrd. eurų ir kurias Audito Rūmai pripažino nesusijusiomis su tinkamumo finansuoti laikotarpiu, apibrėžtu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnio 1 dalyje (2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 6.20 ir 6.21 punktai); pažymi, kad tos išmokos atitiktų apskaičiuotą 2,0 proc. visų Sąjungos išlaidų klaidų lygį (2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.2 langelis, 1 išnaša);

139.  pažymi, kad sanglaudos srities klaidų lygis sudarė 43 proc. bendrojo apskaičiuoto 3,1 proc. klaidų lygio; pažymi, kad viena iš didelio klaidų lygio priežasčių – Sąjungos ir valstybių narių reglamentavimo sistemos sudėtingumas;

140.  konstatuoja, kad Audito Rūmai išnagrinėjo 180 sandorių, susijusių su 54 tarpiniais mokėjimais per 2007–2013 m. laikotarpį ir susijusių su 92 Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) projektais, 36 Sanglaudos fondo (SF) projektais, 40 Europos socialinio fondo (ESF) projektų, 11 ERPF finansinių priemonių ir viena ESF finansine priemone;

141.  ragina Komisiją deramai atsižvelgti į pastabas, kurias pateikė Audito Rūmai, nustatę, kad bent keturių iš dvylikos 2016 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nagrinėtų ESF finansinių priemonių veiksmingumo analizėje yra netikslumų; pritaria susirūpinimui, kurį išreiškė Audito Rūmai, pabrėždami, kad dėl šių klaidų veiksmingumo rodikliai pervertinami ir jų neištaisius pabaigoje deklaruota finansuoti tinkamų išlaidų suma galėtų būti dirbtinai padidinta, ypač garantinių fondų atveju;

142.  taip pat pažymi, kad 42 proc. klaidų nulėmė netinkamos finansuoti sąnaudos, įtrauktos į išlaidų deklaracijas, 30 proc. susiję su sunkiais viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimais ir 28 proc. susiję su netinkamais finansuoti projektais, veiksmais ar naudos gavėjais;

143.  apgailestaudamas pažymi, kad skyrius „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ yra vienas iš tų, kuriuose apskaičiuojant išlaidas padaroma daugiausia klaidų ir vis dar pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės; pabrėžia, kad rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai apima tiesioginį papildomų sutarčių arba papildomų darbų ar paslaugų skyrimą nepateikiant pagrindimo, neteisėtą dalyvio pašalinimą iš konkurso, interesų konfliktus ir diskriminacinius atrankos kriterijus; mano, kad labai svarbi visiško skaidrumo politika informavimo apie rangovus ir subrangovus srityje, kad būtų galima pašalinti klaidas ir nutraukti piktnaudžiavimą taisyklėmis;

144.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pabrėžė, jog projektuose, kuriuose pasirinktas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, klaidų pasitaiko mažiau nei taikant faktinių išlaidų kompensavimo metodą;

145.  yra susirūpinęs dėl to, kad į imtį buvo įtraukti ir trys „dideli projektai“, kuriuos turėjo patvirtinti Komisija ir dėl kurių valstybių narių valdžios institucijos nepateikė reikiamos paraiškos iki 2017 m. kovo 31 d. galutinio termino; todėl pažymi, kad Komisija turėtų susigrąžinti išlaidas;

146.  yra nepatenkintas tuo, kad, kaip ir ankstesniais metais, klaidų lygis galėjo būti 3,7 proc. mažesnis, t. y. 1,1 proc., jeigu valstybės narės būtų pasinaudojusios savo turima informacija ir užkirtusios kelią klaidoms arba jas nustačiusios ir ištaisiusios atlikdamos pirmojo lygio patikrinimus prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai;

147.  nerimauja dėl to, kad praėjus trejiems metams nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios, valstybės narės paskyrė tik 77 proc. programoms vadovaujančių institucijų, atsakingų už sanglaudos politikos fondus; nuo 2017 m. kovo 1 d. Komisija gavo galutines finansines ataskaitas, pagal kurias išlaidos sudarė tik 0,7 proc. visam programavimo laikotarpiui skirto biudžeto; nuo 2017 m. vidurio biudžeto vykdymo vėlavimai buvo didesni nei tuo pat metu 2007–2013 m.; todėl pažymi, kad dabartinio finansavimo laikotarpio pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai galėtų būti dar didesni nei per ankstesnį laikotarpį;

148.  vertina tai, kad skyriuje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ taip pat yra skirsnis dėl projektų veiklos rezultatų; tačiau apgailestauja, kad tame skirsnyje daugiausia dėmesio sutelkiama į kiekybinę informaciją, t. y. į turimų veiklos rezultatų vertinimo sistemų skaičių;

Finansų inžinerijos priemonės

149.  primena, kad 2016 m. finansavimo ir finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo srityje padarytos pažangos duomenų suvestinė buvo paskelbta tik 2017 m. rugsėjo 20 d. ir kad dėl to Audito Rūmai negalėjo to dokumento pakomentuoti;

150.  pažymi, kad pagrindiniai 2016 m. skaičiai yra tokie:

   a) 25 valstybėse narėse taikomos finansų inžinerijos priemonės, iš jų 25 jos naudojamos įmonių paramai, 11 – miestų plėtrai ir 9 – energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai;
   b) visoje Sąjungoje yra 1 058 finansų inžinerijos priemonių, įskaitant 77 kontroliuojančiuosius fondus ir 981 specialųjį fondą;
   c) 89 proc. tų finansų inžinerijos priemonių teikia paramą įmonėms, 7 proc. – miestų plėtrai, 4 proc. – energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai;
   d) mokėjimai į finansų inžinerijos priemones sudaro 16,4 mlrd. eurų, įskaitant 11,3 mlrd. eurų vertės struktūrinius fondus;
   e) mokėjimai galutiniams vartotojams sudaro 15,2 mlrd. eurų, įskaitant 10,1 mlrd. eurų vertės struktūrinius fondus, t. y. 93 proc. visų mokėjimų į finansų inžinerijos priemones;
   f) remiantis 81 proc. finansų inžinerijos priemonių duomenimis, kurie buvo pateikti, valdymo sąnaudos ir mokesčiai sudarė iš viso 0,9 mlrd. eurų, arba 6,7 proc. visų mokėjimų į atitinkamas finansų inžinerijos priemones;
   g) 8,5 mlrd. eurų vertės ištekliai buvo grąžinti;
   h) parama suteikta 314 000 galutinių naudos gavėjų;

151.  pažymi, kad per daugelį metų ir finansavimo laikotarpių finansų inžinerijos priemonių naudojimas gerokai padidėjo, o struktūrinių fondų finansavimas pasidarė sudėtingesnis, tad kyla pavojus demokratinei atskaitomybei; pažymi, kad tikimasi, jog iki 2020 m. pabaigos per finansines priemones iš ERPF ir SF bus suteikta 20,1 mlrd. eurų;

152.  atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl to, kad nacionalinės audito institucijos nepakankamai įvertino finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimą;

153.  konstatuoja, kad 63 proc. (675) finansų inžinerijos priemonių pradėta įgyvendinti Lenkijoje (247), Prancūzijoje (152), Vengrijoje (139) ir Italijoje (137);

154.  apgailestauja, kad 6,7 proc. visų mokėjimų į atitinkamas finansų inžinerijos priemones (900 mln. eurų) atiteko valdymo sąnaudoms ir mokesčiams; mano, kad ši suma nepagrįstai didelė;

155.  atkreipia dėmesį į tai, kad pranešamuose duomenyse vis dar yra klaidų ir neatitikimų; tarp jų yra nedidelių, bet reikšmingų sumų, susijusių su veiksmų programų ištekliais, dėl kurių finansavimo sutartyse prisiimti įsipareigojimai, bet kurie nebuvo išmokėti finansų inžinerijos priemonėms laikotarpio pabaigoje, po 2015 m. gruodžio 31 d. padidėjo ir numatytos skirti sumos, sumokėtos kelioms finansų inžinerijos priemonėms, ir tam tikrais atvejais didesnės sumos, išmokėtos galutiniams naudos gavėjams nei finansų inžinerijos priemonėms(82);

Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) MVA

156.  taip pat pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimas rodo, kad nors regioninė konvergencija 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankama, be sanglaudos politikos būtų buvę nukrypimų, nes dėl 2007–2008 m. finansų krizės investicijų ir konvergencijos aplinka buvo nepalanki;

157.  pabrėžia, kad bet kokios išvados dėl veiklos rezultatų vis dar ribotos, nes joms parengti reikėtų išsamiau peržiūrėti veiklos rezultatų duomenis, pateiktus dėl 2007–2013 m. programų, o tai buvo numatyta užbaigti tik iki 2017 m. rugpjūčio mėn.; ragina Komisiją informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie peržiūros rezultatus;

158.  pažymi, kad dėl 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio įgyvendinimo Komisija praneša, jog atrinkta daugiau nei 50 000 projektų, į kuriuos iš viso investuota 64,1 mlrd. eurų, sukurta 45 000 įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimo projektų, daugiau nei 380 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) gavo paramą iš sanglaudos fondo ir atitinkamai sukurta daugiau nei 1 000 000 darbo vietų;

159.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija taip pat praneša, jog per tą patį finansavimo laikotarpį daugiau nei 75 mlrd. eurų iš ERPF ir iš SF panaudota energetikos sąjungos tikslams ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonėms remti; be to, vietos lygmeniu atrinkta daugiau nei 5 000 projektų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai remti;

160.  pažymi, kad toliau pateiktoje lentelėje rodoma, kiek 2016 m. iš viso patvirtinta įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų:

2016 m. mln. EUR

Patvirtinti įsipareigojimų asignavimai

Patvirtinti mokėjimų asignavimai

Regioninės ir miestų politikos srities administracinės išlaidos

16,75

24,52

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir kita regioninė veikla

27 163,16

22 911,83

Sanglaudos fondas (SF)

8 775,98

7 456,71

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė – Regioninė plėtra bei regioninis ir teritorinis bendradarbiavimas

54,14

522,95

Solidarumo fondas

81,48

68,48

Iš viso

36 091,51

30 984,47

161.  tačiau pažymi, kad iš tų statistinių duomenų negalima daug sužinoti apie tų projektų tvarumą ir veiklos rezultatus;

162.  primena, kad daug reikšmės teikiama ex ante sąlygoms, lemiančioms konkrečių sektorių ir horizontaliąsias sąlygas, siekiant užtikrinti veiksmingas ESI fondų išlaidas; patenkinus ex ante sąlygas kartu su 10 proc. užlaikymu iš mokėjimų, numatytų pagal galiojantį peržiūrėtą reglamentą, bus lengviau įgyvendinti projektus ir bus daroma mažiau klaidų; tačiau atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2017, kurioje teigiama, jog neaišku, kokiu mastu dėl to iš tikrųjų pavyko praktiškai pasiekti permainų vietoje;

163.  apgailestauja, kad iki 2016 m. pabaigos paskirta tik 87 proc. (181 iš 209) tvirtinančiųjų institucijų ir kad nė viena institucija nebuvo paskirta 28 pagrindinėms programoms (Airijoje institucija buvo paskirta tik 2 programoms, Austrijoje – tik 1, Belgijoje – tik 2, Jungtinėje Karalystėje – tik 1, Italijoje – tik 6, Prancūzijoje – tik 2, Rumunijoje – tik 4, Slovakijoje – tik 1, Suomijoje – tik 1, Vokietijoje – tik 8);

164.  nustebęs pažymi, kad paskyrimo procese nustatyti pagrindiniai sunkumai buvo susiję su IT sistemų kūrimu siekiant įtraukti naujuosius 2014–2020 m. laikotarpio elementus, susijusius su ataskaitų teikimu ir procedūrų kūrimu siekiant užtikrinti patikimą vadovaujančiųjų institucijų vykdomą tarpinių institucijų priežiūrą;

165.  be to, apgailestauja, kad apskritai iki 2016 m. pabaigos atrinkta tik 26,1 proc. projektų ir panaudota tik 3,7 proc. turimų struktūrinių lėšų ir, nors 2017 m. atrankos procesas paspartėjo, dėl lėtos pradžios dabartinio finansavimo laikotarpio pabaigoje gali likti daug neįvykdytų įsipareigojimų; ragina Komisiją užtikrinti, kad bus toliau dedamos pastangos siekiant stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus;

166.  pabrėžia, kad projektų atranka vyko ypač lėtai Ispanijoje, Kipre, Rumunijoje, Austrijoje, Čekijoje, Kroatijoje ir Slovakijoje;

167.  pažymi, kad dėl to daugumos veiksmų programų (247 iš 295) sąskaitose nebuvo patvirtintos jokios sumos („nulinės sąskaitos“), nes iki 2016 m. liepos 31 d. nebuvo deklaruota jokių išlaidų;

168.  yra patenkintas tuo, kad remdamasi preliminariomis audito nuomonėmis apie gautus patikinimo duomenų rinkinius Komisija nenustatė jokių reikšmingų neatitikimų;

169.  tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad 7 iš 9 Komisijos atliktų didelės rizikos veiksmų programų ar sričių audituose nustatyta reikšmingų trūkumų (Vengrijoje – tai transporto, elektroninio administravimo ir įgyvendinimo veiksmų programos; Italijoje – Reti e mobilità, istruzione 3 prioritetas ir techninės pagalbos veiksmų programos; Rumunijoje – konkurencingumo ir aplinkos apsaugos veiksmų programos);

170.  pažymi, kad dėl 278 iš 322 valdymo ir kontrolės sistemų pateiktos besąlyginės nuomonės arba nedidelio poveikio sąlyginės nuomonės; kita vertus, 40 atvejų Komisija paskelbė didelio poveikio sąlyginę nuomonę;

171.  konstatuoja, kad Komisija apskaičiavo, kad bendra su rizika susijusi suma vykdant mokėjimą sudarė 644,7–1 257,3 mln. eurų ir kad 2016 m. vykdydama priežiūros funkciją Komisija atliko 481 mln. eurų finansines pataisas;

172.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, 2016 m. mokėjimų pagal 2007–2013 m. ERPF ir SF programas bendras vidutinis klaidų lygis buvo 2,2–4,2 proc., o liekamasis klaidų lygis laikotarpio pabaigoje sudarė apie 0,4 proc.; pabrėžia, kad „sanglaudai“ skirta išlaidų kategorija dar kartą labiausiai prisidėjo prie 2016 m. nustatyto klaidų lygio, taip pat prisidėjo tokios išlaidų kategorijos kaip „gamtos ištekliai“, „konkurencingumas“ ir „Europos vaidmuo pasaulyje“; ragina Komisiją tęsti darbą su valstybėmis narėmis, siekiant patobulinti jų valdymo ir kontrolės sistemas, ir toliau naudotis turimomis teisinės priežiūros priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad visos reikšmingos klaidos būtų ištaisytos;

173.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija užfiksavo 68 išlygas dėl ankstesnio ir 2 išlygas dėl dabartinio finansavimo laikotarpio;

Konkretūs klausimai

Graikija

174.  palankiai vertina REGIO GD pastangas daryti pažangą pagal prioritetinių projektų sąrašą Graikijoje;

175.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina:

   a) keturių greitkelių koncesijų (Atėnai–Salonikai, Korintas–Tripolis–Kalamata, Korintas–Patras ir Patras–Joanina; kartu – daugiau nei 1 000 km kelio), kurios jau veikia ir kurias labai vertina naudotojai, sukūrimą,
   b) programą „Energijos taupymas namų ūkiuose“ (derinant FIP su dotacijomis), dėl kurios pagerėjo energijos vartojimo efektyvumas 46 000 namų ūkių ir buvo sukurta 6 000 darbo vietų; paklausa buvo tokia didelė, kad buvo nedelsiant sukurta paskesnė 2014–2020 m. programa,
   c) finansines priemones, ypač JEREMIE, kurias taikant pavyko sukurti arba išsaugoti daugiau nei 20 000 darbo vietų,
   d) elektroninių vaistų receptų projektą, kurį įgyvendinant per mėnesį valdoma daugiau nei 5,5 mln. elektroninių receptų ir 2,4 mln. diagnostinių siuntimų dalyvaujant 13 000 vaistinių ir 50 000 gydytojų ir dėl kurio pavyko sutaupyti nemažai Graikijos visuomenės sveikatos biudžeto lėšų;

176.  kita vertus, apgailestauja dėl to, kad:

   a) įgyvendinant metro projektus Atėnuose (3 linijos pratęsimas iki Pirėjo) ir Salonikuose (pagrindinė linija) buvo labai vėluojama, tad juos teko įtraukti į 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;
   b) kai kurie pagrindiniai projektai geležinkelių, skaitmeniniame ir energetikos sektoriuose buvo atšaukti arba vėlavo, tad jie buvo iš dalies arba visiškai perkelti į 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;
   c) dar reikia užbaigti daug nuotekų ir kietųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų;

177.  palankiai vertina tai, kad OLAF užbaigė administracinį tyrimą dėl Čekijos „gandro lizdo“ projekto; pažymi, kad OLAF bylos medžiaga buvo paskelbta Čekijos žiniasklaidoje; apgailestauja dėl to, kad OLAF rado sunkių pažeidimų;

178.  ragina REGIO GD susigrąžinti skirtą Sąjungos bendro finansavimo sumą, t. y. 1,67 mln. eurų ir taikyti būtinas sankcijas;

179.  pažymi, kad 2018 m. sausio 25 d. Čekija išbraukė projektą „gandralizdis“ (angl. „Stork Nest“) iš ES lėšų gavėjų sąrašo ir kad laikantis subsidiarumo principo Čekijoje jau vyksta jo teisminė peržiūra;

180.  yra susirūpinęs dėl Komisijos pastabos, kad skirtų sutarčių, dėl kurių pateiktas tik vienas kainos pasiūlymas, dalis Vengrijoje sudaro 36 proc.; pažymi, kad Sąjungos vidurkis yra 17 proc.; ragina Komisiją skatinti pasiūlymų teikimo procesuose skatinti konkurenciją;

181.  palankiai vertina teigiamą 10 metų bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo (BPM) įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje vertinimą(83); nerimauja dėl neseniai susilpnėjusią kovą su korupcija aukštu lygmeniu Bulgarijoje ir Rumunijoje; ragina Komisiją remti ir skatinti abiejų valstybių narių teisėsaugos ir kovos su korupcija valdžios institucijas; atkreipia dėmesį į įspūdingą Rumunijos kovos su korupcija agentūros pažangą sprendžiant vidutinio ir aukšto lygmens korupcijos bylas; pažymi, kad šių pastangų išlaikymas yra ypač svarbus siekiant konsoliduoti kovą su korupcija;

182.  smerkia neseniai prieš Slovakijos žurnalistą įvykdytą nusikaltimą, kuris galėjo būti susijęs su jo tiriamąja veikla; primygtinai ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie Sąjungos žemės ūkio fondus Slovakijoje;

183.  pažymi, kad OLAF taip pat užbaigė administracinį tyrimą, susijusį su Europos investicijų banko (EIB) paskola, suteikta bendrovei „Volkswagen Group“;

184.  atkreipia dėmesį į EIB prezidento Werner Hoyer pareiškimą, kuriame teigiama: „Vis dar negalime atmesti galimybės, kad viena iš mūsų paskolų, 400 mln. eurų paskola bendrovei „Volkswagen Antrieb RDI“, buvo susijusi su išmetamųjų teršalų kontrolės technologijomis, sukurtomis tuo metu, kai buvo suprojektuota ir naudojama išderinimo programinė įranga. Dabar peržiūrėsime OLAF išvadas ir apsvarstysime visus galimus ir tinkamus veiksmus. [...] Esame labai nusivylę tuo, ką teigia OLAF savo tyrime, t. y. kad EIB buvo suklaidintas bendrovės „Volkswagen“ dėl išderinimo įtaiso naudojimo“;

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato (EMPL GD) MVA

185.  pažymi, kad EMPL GD taip pabrėžia savo indėlį į Sąjungos 2020 m. tikslus:

   a) 2016 m. trečiąjį ketvirtį 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Sąjungoje pasiekė 71,2 proc.; tas lygis yra pirmą kartą didesnis nei 2008 m. lygis (70,3 proc.) ir, jeigu tokia tendencija išliks, galėtų būti pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslinis lygis;
   b) bendrasis nedarbo lygis ir toliau mažėja ir dabar neviršija 10 proc. ir Sąjungoje, ir euro zonoje; tačiau jaunimo nedarbas ir ilgalaikis nedarbas išlieka svarbiais iššūkiais Sąjungoje, nepaisant to, kad jie atitinkamai sumažėjo nuo 19,5 proc. 2015 m. gruodžio mėn. iki 18,6 proc. 2016 m. gruodžio mėn. ir nuo 4,3 proc. 2015 m. trečiąjį ketvirtį iki 3,8 proc. 2016 m. trečiąjį ketvirtį;
   c) 2013 m. prasidėjus ekonomikos atsigavimui taip pat nuosekliai, nors ir nepakankamai, mažėjo skurdas, vertinamas pagal tai, kad asmenų, kuriems kyla skurdo rizika, lygis sumažėjo nuo 24,7 proc. 2012 m. iki 23,7 proc. 2015 m., tačiau ekonomikos atsigavimas vis dar nepasiekia visų visuomenės dalių ir 118 mln. žmonių 2016 m. grėsė skurdo ir socialinės atskirties rizika (1,7 mln. žmonių daugiau, palyginti su 2018 m. lygmeniu), o tai reiškia, kad strategijos „Europa 2020“ skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslas dar toli gražu nepasiektas;
   d) investicijos siekiant pagerinti geografinio ir profesinio judumo sąlygas kartu pašalinant nukrypimų ir piktnaudžiavimo riziką padėjo laipsniškai padidinti judumo lygį Sąjungoje, kuris 2015 m. pasiekė 3,6 proc. gyventojų skaičiaus;

186.  tačiau apgailestauja, kad 2013 ir 2014 m. padidėjo nelygybė paskirstant pajamas ir, nors nuo to laiko ji išliko stabili, yra tam tikrų atvejų, kuriais ši nelygybė toliau didėja; nerimauja, kad 2016 m. 20 proc. turtingiausių gyventojų turėjo disponuojamų pajamų, kurios buvo apytiksliai penkis kartus didesnės, palyginti su 20 proc. gyventojų pajamomis, įskaitant didelius šalių skirtumus (ir padidėjusią nelygybę kai kuriose šalyse);

187.  palankiai vertina 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ESF ex post vertinimą, užbaigtą 2016 m. gruodžio 12 d.; pažymi, jog pavyko nustatyti, kad 2014 m. pabaigoje bent 9,4 mln. Europos gyventojų susirado darbą gavę paramą iš ESF, 8,7 mln. įgijo kvalifikaciją arba gavo sertifikatą, o 13,7 mln. dalyvių pranešė, kad pasiekė kitus teigiamus rezultatus, kaip antai pagerino įgūdžius; konstatuoja, kad, remiantis makroekonominiais modeliais, ESF taip pat daro teigiamą poveikį 28 valstybių narių bendrajam vidaus produktui (BVP) (padidėjo 0,25 proc.) ir našumui;

188.  pažymi, kad iš tokių kiekybinių duomenų iš tikrųjų matyti teigiamą tendenciją, bet neįmanoma daug sužinoti apie priemonių rezultatus ir tvarumą;

189.  griežtai kritikuoja EMPL GD dėl to, kad šis nepaskelbė direktorato pasiūlymų dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, nors Parlamentas yra ne kartą jo prašęs tai daryti;

190.  pažymi, kad toliau pateiktoje lentelėje rodoma, kiek 2016 m. iš viso patvirtinta įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų:

2016 m. mln. EUR

Patvirtinti įsipareigojimų asignavimai

Patvirtinti mokėjimų asignavimai

Europos socialinis fondas (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)

12 438,2

8 132

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)

534,7

278

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

27,6

27,6

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) – Žmogiškųjų išteklių vystymas

0

82,3

Tiesioginis valdymas (užimtumo ir socialinių inovacijų programa, teisės, lygybės ir pilietiškumo programa, „Erasmus+“) ir tarpininkavimas

289

275

Iš viso

13 290

8 795

191.  palankiai vertina tai, kad EMPL GD sukūrė metinių programų rezultatų vertinimo metodiką, bet turi abejonių dėl tokių kriterijų kaip „geras“, „priimtinas“ arba „nepasiturintis“ informacinės vertės;

192.  yra susirūpinęs, kad iki 2017 m. kovo mėn. paskirta tik 87 proc. tvirtinančiųjų institucijų;

193.  palankiai vertina tai, kad EMPL GD iki 2017 m. vasario 15 d. gavo išsamų patikinimą, įskaitant finansines ataskaitas, metinę kontrolės ataskaitą ir audito nuomones apie finansines ataskaitas, valdymo ir kontrolės sistemą ir pagrindinių sandorių teisėtumą ir tvarkingumą, ir patikinimo deklaraciją ir metinę visų programų apžvalgą; pažymi, kad apskritai EMPL GD turėjo tik nedidelių pastabų ir patvirtino metines ataskaitas;

194.  taip pat palankiai vertina tai, kad iki 2016 m. pabaigos EMPL GD užbaigė savo daugiametį audito planą, t. y. buvo atlikti 89 iš 92 institucijų auditai, susiję su 115 iš 118 veiksmų programų;

195.  pažymi, kad 2016 m. EMPL GD pritaikė finansines pataisas, kurių suma sudarė 255,8 mln. eurų; 2007–2013 m. programavimo laikotarpio bendroji kumuliacinė priimtų arba nustatytų finansinių pataisų suma 2016 m. pabaigoje sudarė 1 454 mln. eurų; dėl to paties laikotarpio valstybės narės pranešė apie finansines pataisas, kurių vertė sudarė 2 253,8 mln. eurų;

196.  Apgailestauja, kad EMPL GD ir toliau pasiliko arba paskelbė šias išlygas, susijusias su:

   a) vienos ESF veiksmų programos Italijoje valdymo ir kontrolės sistemomis per 2000–2006 m. programavimo laikotarpį (reputacinė išlyga);
   b) 23 konkrečių ESF veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemomis per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį ir
   c) 3 ESF arba JUI ir 1 EPLSAF veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemomis per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;

197.  pažymi, kad bendroji apskaičiuota su rizika susijusi atitinkamų 2016 m. išlaidų suma yra 279 mln. eurų;

Konkretūs klausimai

Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)

198.  buvo informuotas apie pirmąsias JUI įgyvendinimo tyrimo išvadas, kuriose teigiama, jog:

   a) iki 2016 m. pabaigos nedirbančių ir nesimokančių (NEET) jaunuolių, dalyvavusių JUI remiamuose projektuose, kuriuose ugdomi jų įgūdžiai arba suteikiama galimybė įgyti darbo patirties, skaičius patrigubėjo palyginti su 2015 m. pabaiga (1,3 palyginti su 0,5 mln. asmenų);
   b) iš jų 712 000 nedirbančių ir neaktyvių nesimokančių ar mokymuose nedalyvaujančių dalyvių užbaigė JUI finansuojamą priemonę; daugiau nei pusė iš jų (apie 346 000 nedirbančių ir neaktyvių nesimokančių ar mokymuose nedalyvaujančių dalyvių) sulaukė teigiamų rezultatų, nes po priemonės pabaigos pradėjo mokytis arba įgijo kvalifikaciją ar įsidarbino (įskaitant savarankišką darbą);
   c) iš Italijoje atlikto faktinių aplinkybių vertinimo matyti, kad naująja naujoviška politika, iš esmės remiama įgyvendinant JUI, jaunų žmonių profesinės galimybės buvo padidintos 7,8 proc., nepaisant didelių regioninių skirtumų, dėl kurių kyla didelių sunkumų tose vietovėse, kuriose itin aukštas jaunimo nedarbo lygis;

199.  be to, pažymi, kad:

   a) Italija ir Ispanija mobilizavo nemažai NEET jaunuolių taikydami JUI veiksmus, nepaisant vis dar didelio jaunimo nedarbo tose šalyse;
   b) Slovakija pradėjo skirti daugiau dėmesio ne viešųjų darbų sistemoms jauniems žmonėms, o veiksmingesnėms priemonėms, kaip antai aktyvesniam profesinio rengimo paslaugų teikimui;
   c) iš Italijoje atlikto faktinių aplinkybių vertinimo matyti, kad naująja naujoviška politika. iš esmės remiama įgyvendinant JUI, jaunų žmonių profesinės galimybės buvo padidintos 7,8 proc., nepaisant didelių regioninių skirtumų;
   d) Portugalijoje JUI bendrai finansuojamos verslumo programos, kaip paaiškėjo, buvo sėkmingesnės nei aukštojo mokslo priemonės;
   e) Graikijoje nustatytas poreikis peržiūrėti jos jaunimo užimtumo ir mokymo čekių sistemą;
   f) Lenkijoje 62 proc. JUI dalyvių gavo darbo ar mokymo pasiūlymą ir bendras dalyvių pasitenkinimo lygis yra didelis;

200.  vis dėlto apgailestauja, kad panaudota vos 30 proc. turimų lėšų, pirmiausia pirminio išankstinio finansavimo ir tarpinių mokėjimų tikslais;

201.  palankiai vertina tai, kad iki 2017 m. spalio mėn. visos valstybės narės, kurioms taikoma ex ante sąlyga dėl romų (Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Ispanija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija), ją įgyvendino ir tai reiškia, kad jose yra nacionalinė romų integracijos strategija;

202.  pažymi, kad per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį du ESF investavimo prioritetai susiję tiesiogiai su nediskriminavimu ir romų integracija (žr. toliau esančią lentelę)

Investavimo prioritetas (IP)

IP pasirinkusios valstybės narės

Skirtos lėšos (mln. EUR)

Kova su visų rūšių diskriminacija ir vienodų galimybių skatinimas

11 valstybių narių (BE, CY, CZ, DE, ES, FR, GR, IE, PL, PT ir SK).

447

Socialinis ir ekonominis marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integravimas

12 valstybių narių (AT, BE, BG, CZ, ES, FR, GR, HU, IT, PL, RO ir SK).

1 600

Didžioji dalis finansavimo (1,2 mln. Eurų) sutelkta šiose šalyse: BG, CZ, HU ir RO

203.  pažymi, kad nors Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo maksimalus metinis biudžetas yra 150 mln. eurų, iš 2016 m. rezervo įsipareigojimams sukaupta tik 28 mln. eurų, kurie buvo paskirstyti aštuonioms valstybėms narėms;

Taikytinos priemonės

204.  todėl ragina valstybes nares ir Komisiją per finansavimo laikotarpį po 2020 m. skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų:

   a) kuriama pridėtinė vertė Sąjungoje įgyvendinant sanglaudos politiką;
   b) užmegztas tvirtesnis koordinavimas tarp sanglaudos, ekonomikos valdymo ir Europos semestro, be kita ko, atsižvelgiant į s teigiamas paskatas, kuriomis siekiama sustiprinti Sutartyse nustatytų sanglaudos politikos uždavinių įgyvendinimą ir panaikinti su trimis šios politikos aspektais – ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu – susijusius skirtumus ir nelygybę;
   c) sukurta sistema, kurioje sanglaudos lėšas būtų galima sutelkti regionuose, kuriuose jų labiausiai reikia;
   d) numatyti strateginę administracinę paramą regionams, nesugebantiems įsisavinti finansavimo;
   e) parengtas vienas taisyklių rinkinys struktūriniams fondams;
   f) daroma pažanga įgyvendinant bendrąjį audito principą;
   g) sparčiau įgyvendinamos programos ir projektai siekiant laikytis septynerių metų finansinio laikotarpio (ne n + 3);
   h) suteikti galimybes nacionalinėms audito institucijoms atlikti į Sąjungos biudžetą įtrauktų finansų inžinerijos priemonių auditą, taip pat numatyti griežtesnes fondų valdytojų, įskaitant EIB grupę ir kitas tarptautines finansų institucijas, ataskaitų apie įvykdytą veiklą ir pasiektus rezultatus teikimo taisykles, taip padidinant skaidrumą ir atskaitingumą;
   i) atsižvelgti į dabartiniu laikotarpiu išmoktas pamokas ir poreikį siekti didesnio supaprastinimo siekiant nustatyti subalansuotą sistemą, kuria užtikrinamas rezultatų pasiekimas ir patikimas finansų valdymas nesukeliant per didelės administracinės naštos, kuri atgrasytų potencialius naudos gavėjus ir lemtų didesnį klaidų skaičių;
   j) geografinė ir socialinė pusiausvyra siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia;

205.  atkakliai tvirtina, kad REGIO GD ir EMPL GD turėtų skelbti savo pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų savo MVA, kaip ne vieną kartą yra prašęs Parlamentas;

206.  ragina REGIO:

   a) Parlamento atsakingam komitetui pranešti apie įvairias OLAF nagrinėjamas bylas, kai baigiasi su jomis susiję teisiniai procesai;
   b) Parlamento atsakingam komitetui, imantis paskesnių veiksmų dėl 2016 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pranešti apie pažangą, padarytą įgyvendinant visus pirmiau minėtus projektus;

207.  ragina EIB skubiai peržiūrėti OLAF nustatytus faktus ir padaryti reikiamą išvadą; ragina EIB Parlamentui pateikti savo išvadas ir pranešti apie priemones, kurių imamasi;

208.  ragina Komisiją skatinti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodų, nustatytų Finansinio reglamento peržiūra, taikymą;

209.  ragina EMPL GD įgyvendinti VAT rekomendaciją dėl ankstyvo ESI fondų kontrolės strategijos įgyvendinimo ir pranešti Parlamentui apie jos įvykdymą;

210.  ragina Komisiją numatyti tolesnį taisyklių supaprastinimą ir administracinės naštos sumažinimą siekiant padėti dar labiau sumažinti klaidų lygį;

Gamtos ištekliai

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (VRR) ir teisinga BŽŪP

211.  pažymi, kad remiantis AGRI GD MVA (p. 15 dėl 1 VRR „Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos“) sektoriaus pridėtinė vertė ir našumas 2016 m. vėl šiek tiek sumažėjo ir kad, AGRI GD nuomone, sunku „nustatyti, dėl ko konkrečiai veiksnių pajamos 2013 m. apskritai sumažėjo”;

212.  primena, kad 4 VRR dėl užimtumo lygio kaimo vietovėse nėra svarbus, nes užimtumo lygis kaimo vietovėse nėra lemiamas vien tik BŽŪP priemonių;

213.  apgailestauja, kad Komisija nevykdė Parlamento rekomendacijų, paskelbtų jo rezoliucijoje dėl 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kitaip suformuluoti 4 VRR „siekiant pabrėžti konkretų BŽŪP priemonių poveikį užimtumui tokiose vietovėse“;

214.  pažymi, kad 2016 m. 51 proc. tiesioginių išmokų naudos gavėjų gavo mažiau nei 1 250 eurų, t. y. iš viso 4 proc. visų tiesioginių išmokų(84);

215.  primena savo pastabas(85) dėl netvarios BŽŪP išlaidų struktūros: 44,7 proc. visų Sąjungos ūkių turėjo mažesnes nei 40 000 eurų metines pajamas, o 2016 m. vidutiniškai daugiau nei 10 proc. BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gavo apie 60% mokėjimų(86); pažymi, kad tiesioginių išmokų paskirstymas vyksta iš esmės atsižvelgiant į žemės koncentraciją, t. y. 20 proc. ūkininkų taip pat valdo 80 proc. žemės; (atsakymas į 17 žodinį klausimą 2017 m. lapkričio 28 d. Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto klausymuose dalyvaujant P. Hogan); nerimauja dėl didelės paramos gavėjų koncentracijos ir pažymi, kad reikia rasti geresnę didelių ir mažų naudos gavėjų pusiausvyrą;

216.  pažymi, kad maždaug 72 proc. pagalbos mokama nuo 5 iki 250 hektarų turintiems ūkiams, kurie paprastai priklauso šeimoms;

217.  prašo, kad AGRI GD kitoje DFP nustatytų tikslus, susijusius su rodikliais, siekiant sumažinti ūkių pajamų skirtumus;

218.  pakartoja savo nuomonę, kad tiesioginės išmokos gali nevisiškai veiksmingai atlikti savo kaip apsaugos mechanizmo vaidmenį ūkių pajamoms stabilizuoti, ypač mažesnių ūkių atveju, atsižvelgiant į nesubalansuotą išmokų pasiskirstymą;

219.  laikosi nuomonės, kad didesniems ūkiams nebūtinai reikalinga tokio pat lygio parama ūkio pajamoms stabilizuoti, kokia pajamų svyravimų laikotarpiu reikalinga mažesniems ūkiams, nes pirmieji gali pasinaudoti masto ekonomija, kuri paprastai juos padaro atsparesnius, ir todėl rekomenduoja, kad Komisija turėtų leisti taikyti slankiąją skalę šiam disbalansui ištaisyti, teikiant mažesnes subsidijas tuomet, kai didėja ūkis;

220.  ragina Komisiją numatyti, kaip iš tikrųjų supaprastinti procedūras ir dokumentus, reikalingus norint gauti finansavimą, nepažeidžiant kontrolės ir stebėsenos principų; ragina ypatingą dėmesį skirti administracinei paramai, skiriamai smulkiesiems gamintojams, kuriems finansavimas yra būtina jų gamybos veiklos tęstinumo sąlyga;

Klaidų lygis

221.  pažymi, jog Audito Rūmai įvertino, kad gamtos išteklių skyriuje klaidų lygis apskritai yra 2,5 proc. (2,9 proc. 2015 m. ir 3,6 proc. 2014 m.); palankiai vertina teigiamą klaidų lygio raidą ir kartu pažymi, kad 2016 m. skaičius viršija reikšmingumo ribą;

222.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmams atlikus Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) vertinimą nustatytą, jog rinkoje ir tiesioginės paramos išmokų srityje 2016 m. reikšmingų klaidų nebuvo, o labiausiai tikėtinas klaidų lygis, Audito Rūmų vertinimu, yra 1,7 proc. (2,2 proc. – 2015 m.);

223.  pabrėžia, kad Audito Rūmai pastebėjo mažiau klaidų, susijusių su pernelyg dideliais ūkininko deklaruotais arba finansuoti netinkamais žemės plotais, mat pradėta taikyti nauja lankstesnė daugiamečių žolynų apibrėžtis, įgyvendinti veiksmų planai, kuriais siekiama pagerinti Žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS) duomenų kokybę, ir paraiškoms teikti naudojama naujoji internetinė geoerdvinės informacijos sistema;

224.  pažymi, kad žalinimo išmokos yra svarbus klaidų šaltinis, darantis poveikį 17 proc. klaidų lygiui, kurį nustatė Audito Rūmai, ir kad nustatyta, jog klaidos daugiausia susijusios su ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimais, nors EŽŪGF klaidų lygis buvo mažesnis negu reikšmingumo riba; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad EŽŪGF klaidų lygis sumažėjo iki 1,7 proc.;

225.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai taip pat pastebėjo daugiamečių žolynų apsaugos trūkumų, susijusių su tuo, kad Čekija ir Lenkija neturėjo ankstesnių laikotarpių duomenų, kad galėtų patikrinti, kaip vykdomas įpareigojimas turėti penkerius metus iš eilės žole padengtos ariamosios žemės, o Italija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija nesugebėjo patikimai klasifikuoti daugiamečių žolynų;

226.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų paskelbtų klaidų lygių teigiamą tendenciją, nepaisant su rizika susijusių sumų raida, apie kurią savo MVA praneša AGRI GD, t. y. joms pasikeitus nuo 1,38 proc. 2015 m. iki 1,996 proc. supranta, kad tai statistiniu požiūriu neatspindi didelių nukrypimų;

227.  apgailestauja, kad išmokos kaimo plėtros, aplinkos apsaugos, klimato veiksmų ir žuvininkystės srityse 2016 m. nebuvo be reikšmingų klaidų, o apskaičiuotas tikėtiniausias klaidų lygis yra 4,9 proc. (5,3 proc. 2015 m.); pažymi, kad, jeigu visa nacionalinių valdžios institucijų turima informacija būtų naudojama klaidoms taisyti, apskaičiuotas klaidų lygis būtų 1,5 procentinio punkto mažesnis;

228.  konstatuoja, kad šiais metais trys iš didžiausių tinkamumo klaidų buvo susijusios su paramos gavėjais, kurie neatskleidė, kad buvo valdomi susijusių įmonių, kartu su jomis teikė paraišką arba vykdė iš jų pirkimą, pažeisdamos Sąjungos arba nacionalines taisykles (2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 7.26 punktas);

Valdymo ir kontrolės sistemos

229.  pažymi, kad savo metinėje veiklos ataskaitoje AGRI GD generalinis direktorius paskelbė išlygą dėl tiesioginių išmokų, susijusią su 18 mokėjimo agentūrų iš 12 valstybių narių ir kad mokėjimo agentūrų tvarkoma suma su išlyga, kuriai taikoma griežtesnė priežiūros tvarka, yra 13 618,6 mln. eurų, o faktinė su rizika susijusi išlaidų suma su išlyga yra 541,2 mln. eurų;

230.  pabrėžia, kad nustatyta trūkumų, visų pirma, valdymo ir kontrolės sistemose Vengrijoje (susijusių su vėlai pateikta mokėjimo agentūros valdymo deklaracija ir išmokų trūkumais žalinimo srityje), Bulgarijoje (susijusių su žalinimu ir ūkininkų ekologiškumo statusu), Lenkijoje (susijusių su žalinimo išmokomis) ir Italijoje (susijusių su trūkumais teisingai nustatant žemės tinkamumą finansuoti ir aktyvų ūkininką);

231.  apgailestauja dėl neseniai nustatytų sukčiavimo atvejų, susijusių su lėšų paskirstymo įstaigomis Italijoje; ragina Komisiją aktyviai stebėti šią padėtį ir pateikti Parlamentui išsamią su ja susijusią informaciją biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros apžvalgoje;

232.  prašo Komisijos paspartinti 2016 m. sausio 8 d. pradėtą atitikties patvirtinimo procedūrą, kuria siekiama gauti išsamią ir tikslią informaciją apie interesų konfliktų riziką valstybės žemės ūkio intervencijų fondo srityje Čekijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad neradus interesų konflikto sprendimo kompetentinga institucija galiausiai gali atšaukti mokėjimo agentūros akreditavimą arba Komisija gali skirti finansines pataisas; prašo Komisijos Parlamentui nedelsiant pranešti, ar atitikties patvirtinimo procedūros pabaigoje OLAF pateikė AGRI GD informaciją, susijusią su galimais sukčiavimo, korupcijos ar kita neteisėta veikla, darančią poveikį Sąjungos finansiniams interesams;

Valstybių narių pateiktų duomenų patikimumas

233.  pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemoms neigiamą poveikį daro trūkumai, AGRI GD pakoreguoja pateiktus kontrolės statistinius duomenis daugiausia remdamasis Komisijos ir Audito Rūmų per pastaruosius trejus metus atlikto audito duomenimis, taip pat tvirtinančiosios įstaigos išvada dėl atitinkamų finansinių metų;

234.  pažymi, kad, nepaisant to, kad nuo 2015 m. valstybių narių tvirtinančiosios įstaigos privalo tikrinti sandorių teisėtumą ir tvarkingumą:

   a) rinkos priemonių srityje AGRI GD pritaikė pataisas iš viso 32 sistemoms (t. y. mažiau nei 20 proc. visų sistemų, dėl kurių 2016 m. buvo deklaruotos išlaidos);
   b) tiesioginių išmokų srityje pataisos buvo pritaikytos 52 atvejais (iš 69), o dauguma tų pataisų buvo mažiau nei 1 proc., 7 buvo nuo 1 iki 2 proc. ir 9 – daugiau nei 2 proc.;
   c) kaimo plėtros srityje papildymai buvo pritaikyti 39 mokėjimo agentūroms iš 72 ir padaryta dvidešimt viena daugiau nei 1 proc. pataisa ir šešiolika daugiau nei 2 proc. pataisų;

Veiklos rezultatų klausimai kaimo plėtros srityje

235.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai išnagrinėjo su veiklos rezultatais susijusius klausimus atrinktuose sandoriuose kaimo plėtros srityje per pastaruosius trejus metus; su džiaugsmu pažymi, kad 95 proc. projektų, kurie atliekant auditą jau buvo užbaigti, vyko, kaip suplanuota, tačiau apgailestauja, kad pritrūko įrodymų, jog išlaidos buvo pagrįstos;

236.  pabrėžia, kad beveik visuose Audito Rūmų audituotuose projektuose naudojama sistema, pagal kurią buvo kompensuojamos patirtos išlaidos, ir pažymi, kad per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį valstybės narės gali kaip alternatyvą taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemą, kurioje taikomi standartiniai vieneto įkainiai, vienkartinės išmokos ir finansavimas nustatyto dydžio suma ir taip veiksmingai ribojama pernelyg didelių kainų rizika;

Žalinimas

237.  pažymi, kad 2016 m. metinėje ataskaitoje (7.17 punktas) dėl žalinimo išmokų 63 ūkiams, kuriuose Audito Rūmai lankėsi, nustatyta, kad:

   a) visi ūkiai, kuriems buvo taikomi pasėlių įvairinimo reikalavimai, jų laikėsi;
   b) dauguma žalinimo klaidų buvo susijusios su ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimų nesilaikymu;
   c) žemės sklypai buvo teisingai užregistruoti ŽSIS siekiant išsaugoti esamus daugiamečius žolynus;
   d) ne visi daugiamečiai žolynai buvo tinkamai užregistruoti kaip tokie;

238.  tačiau yra ypač susirūpinęs dėl pirmųjų išvadų, kurias Komisija padarė savo tarnybų darbiniame dokumente „Žalinimo peržiūra praėjus vieniems metams“ SWD (2016)218, antroji dalis, p. 14: „Apskritai ūkininkams tektų pakeisti pasėlius mažiau nei 1 proc. visos ariamosios žemės ES, kad jie atitiktų pasėlių įvairinimo reikalavimą, ir, kadangi daugumai ariamosios žemės ES taikomas pasėlių įvairinimo reikalavimas, toks ribotas poveikis, atrodo, atspindi dabartinę ūkininkų, kurie jau laikosi reikalavimo, praktiką“;

239.  pabrėžia, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje (7.43–7.54 punktuose) patvirtina Komisijos analizę, kad pasėlių įvairinimas ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių sistema nesukėlė jokių pokyčių daugelyje aplankytų ūkių (89 proc. – pasėlių įvairinimo srityje ir 67 proc. – ekologiniu požiūriu svarbių vietovių srityje);

240.  yra ypač susirūpinęs, kad, remiantis Audito Rūmų specialiąja atskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“; „Mažai tikėtina, kad žalinimu būtų teikiama didelė nauda aplinkai ir klimatui <...> dėl to, kad apskritai žalinimo reikalavimai yra nesunkiai įgyvendinami ir iš esmės atitinka įprastą ūkininkavimo praktiką“;

241.  be to, pažymi, kad Audito Rūmai konstatavo, jog dėl pernelyg didelių išimčių dauguma ūkininkų (65 proc.) gali pasinaudoti žalinimo išmokomis, nors jiems žalinimo reikalavimai faktiškai netaikomi; todėl dėl žalinimo atsiranda teigiamų ūkininkavimo veiklos pokyčių tik labai nedideliuose Sąjungos žemės ūkio paskirties žemės plotuose;

242.  apgailestauja dėl to, kad žalinimo sistemos yra labiau ūkininkų pajamų paramos priemonė nei priemonė, kuria siekiama pagerinti BŽŪP veiklos rezultatus aplinkosaugos ir klimato srityse; mano, kad tam, kad žemės ūkio programomis būtų patenkinti su aplinkosauga ir klimato kaita susiję poreikiai, jose reikėtų numatyti veiklos rezultatų tikslus ir finansavimą, kuris atspindėtų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su veikla, kuri nepriskiriama prie pagrindinės aplinkosaugos veiklos;

243.  apgailestauja dėl to, kad dėl žalinimo sistemų kaip išmokų pagal plotą sistemos dalies, atsižvelgiant į faktinę programos struktūrą, galėtų padidėti nelygybė paskirstant BŽŪP paramą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją apsvarstyti galimybę vadovautis Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2017 pateiktomis rekomendacijomis;

244.  pažymi, kad, Komisijos teigimu: „faktinis (žalinimo sistemų) poveikis aplinkosauginiam veiksmingumui priklauso nuo valstybių narių ir ūkininkų sprendimų ir kad kol kas nedaugelis valstybių narių pasinaudojo galimybėmis apriboti pesticidų ir trąšų naudojimą ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse“;

245.  pabrėžia, kad viešojo administravimo srityje žalinimo našta iš esmės susijusi su naujų valdymo priemonių, kaip antai ekologiniu požiūriu svarbių vietovių sluoksnio ŽSIS, sukūrimu, ir tuo iš dalies galima paaiškinti, kodėl AGRI GD padidino išlygų ir veiksmų planų skaičių valstybėse narėse;

246.  atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP gerokai apsunkinama žalinimu dėl kitų BŽŪP aplinkosaugos priemonių (kompleksinės paramos ir II ramsčio aplinkosaugos priemonių) dubliavimosi; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 21/2017 dėl žalinimo, kurioje Audito Rūmai nurodo, kad „Komisija ir valstybės narės mažina su našta ir dvigubu finansavimu susijusią riziką“;

Jauniesiems ūkininkams skirta schema

247.  pažymi, kad esant dideliam ūkininkavimo sektoriaus plėtros atotrūkiui visoje Sąjungoje, didelė problema yra demografiniai sunkumai, dėl kurių reikia politikos, kuria būtų sprendžiama jaunųjų ūkininkų stokos problema, siekiant užtikrinti Sąjungos žemės ūkio ilgalaikį tvarumą;

248.  pabrėžia, kad jaunieji ūkininkai susiduria su konkrečiais sunkumais, susijusiais su galimybe gauti finansavimą ir maža apyvarta pirmaisiais veiklos metais, taip pat su lėta kartų kaita ir sunkumais gaunant žemės ūkio paskirties žemės;

249.  pažymi, kad dėl mažėjančio jaunų žmonių skaičiaus šiame sektoriuje kartų kaita tampa dar sudėtingesnė ir gali reikšti, kad vyresniems patyrusiems žmonėms išeinant į pensiją netenkama vertingų įgūdžių ir žinių; todėl atkakliai tvirtina, kad reikia teikti paramą ir į pensiją išeinantiems ūkininkams, ir ūkį perimantiems jauniesiems ūkininkams;

250.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2017 dėl paramos jauniesiems ūkininkams Audito Rūmai pažymi, jog tiesioginių išmokų srityje pagalba jauniesiems ūkininkams:

   a) nėra grindžiama patikimu poreikių vertinimu;
   b) neatspindi bendro tikslo skatinti kartų kaitą;
   c) net ne visada teikiama jauniesiems ūkininkams, kuriems jos reikia ir
   d) kartais skiriama valdoms, kuriose jaunieji ūkininkai turi nereikšmingą vaidmenį;

251.  apgailestauja dėl to, kad, kalbant apie paramą jauniesiems ūkininkams taikant kaimo plėtros sistemas, Audito Rūmai padarė išvadą, jog priemonės apskritai grindžiamos neaiškiu poreikių vertinimu ir nevyksta jokio tikrojo koordinavimo tarp I ramsčio išmokų ir II ramsčio paramos jauniesiems ūkininkams;

Taikytinos priemonės

252.  ragina:

   a) Komisiją įdėmiai išnagrinėti bendro veiksnių pajamų sumažėjimo 2013 m. priežastis ir nustatyti kitos DFP naują pagrindinį veiklos rezultatų tikslą ir rezultato ir poveikio rodiklius, kuriais būtų siekiama sumažinti ūkininkų pajamų nelygybę;
   b) valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant į savo ŽSIS duomenų bazę įtraukti patikimesnę ir aktualesnę informaciją;
   c) Komisiją peržiūrėti mokėjimo agentūrų taikomą metodą, pagal kurį jos savo ŽSIS žemę skirsto į kategorijas ir jas atnaujina bei atlieka reikiamas kryžmines patikras, siekiant sumažinti klaidų riziką žalinimo išmokų srityje;
   d) Komisiją imtis atitinkamų priemonių pareikalauti, kad valstybių narių kaimo plėtros veiksmų planuose būtų numatyti taisomieji veiksmai dažniems klaidų atvejams;
   e) Komisiją teikti patarimus ir skleisti geriausios patirties pavyzdžius tarp nacionalinių valdžios institucijų, naudos gavėjų ir jų asociacijų, siekiant užtikrinti, kad atliekant patikrinimus būtų nustatomi pareiškėjų ryšiai su kitais suinteresuotaisiais subjektais, dalyvaujančiais remiamuose kaimo plėtros projektuose;
   f) Komisiją ir toliau budriai stebėti atliekamus patikrinimus ir duomenis, kuriuos teikia valstybių narių valdžios institucijos, ir atsižvelgti į šias išvadas paskirstant savo audito naštą, pagrįstą rizikos vertinimais;
   g) valstybes nares, taip pat naudos gavėjus ir jų asociacijas visiškai išnaudoti galimybes, atsiveriančias taikant supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemą kaimo plėtros srityje;
   h) Komisiją iki kitos BŽŪP reformos parengti ir sukurti išsamią intervencijų logiką su aplinkosauga ir klimatu susijusiems ES veiksmams įgyvendinti žemės ūkio srityje, įskaitant konkrečius tikslus ir remiantis naujausiais mokslo duomenimis apie atitinkamus reiškinius;

253.  ragina Komisiją rengiant naują su žalinimu susijusį pasiūlymą vadovautis vienu iš šių principų:

   a) ūkininkai turėtų gauti BŽŪP išmokas, jeigu atitinka bendrą pagrindinių aplinkos apsaugos normų rinkinio reikalavimus, įskaitant gerą agrarinę ir aplinkosaugos būklę (GAEC) ir žalinimo reikalavimus, kuriais siekiama reglamentuoti daugiau nei aplinkosaugos teisės aktų reikalavimais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos logiką vadovautis „į rezultatus orientuotu biudžetu“, todėl būsima įgyvendinimo sistema bus labiau pagrįsta rezultatais;
   b) konkretūs aplinkosaugos ir su klimatu susiję vietos poreikiai gali būti tinkamai patenkinami įgyvendinant veiksmingesnius su žemės ūkiu susijusius programų veiksmus;
   c) kai valstybėms narėms leidžiama pasirinkti, kaip įgyvendinti BŽŪP, iš jų visų pirma turėtų būti reikalaujama įrodyti, kad jų pasirinktos priemonės yra veiksmingos ir efektyvios siekiant politikos tikslų, visų pirma, maisto saugos, maisto kokybės ir jo poveikio sveikatai, žalinimo, žemės ir kaimo valdymo ir kovos su gyventojų mažėjimu ES srityse;

254.  ragina Komisiją:

   a) išsamiai įvertinti visą galiojančią BŽŪP politiką ir priemones, kurias galima taikyti kartu siekiant padėti jauniesiems ūkininkams ir nustatyti kliūtis pradėti ūkininkauti esamuose ūkiuose ir (arba) steigti naujus ūkius, su kuriomis susiduria jaunieji ūkininkai ir kurių galima bandyti atsikratyti ateityje peržiūrint BŽŪP;
   b) užtikrinti, kad, siekiant sėkmingo jaunųjų ūkininkų rėmimo programų įgyvendinimo, per žemės ūkio reformą būtų toliau gerinamos kaimo plėtros bendrosios sąlygos, kaip, be kita ko, pažymėta 2016 m. Korko 2.0 deklaracijoje;
   c) į teisės aktus dėl BŽŪP po 2020 m. įtraukti (arba reikalauti, kad pagal pasidalijamojo valdymo nuostatas valstybės narės nurodytų) aiškią intervencijos logiką taikant politikos priemones, susijusias su kartų kaita žemės ūkio sektoriuje; intervencijos logika turėtų aprėpti:
   patikimą jaunųjų ūkininkų poreikių vertinimą;
   vertinimą, kokie poreikiai galėtų būti patenkinti Sąjungos politikos priemonėmis, ir kokie poreikiai gali būti ar jau yra geriau patenkinami valstybių narių vykdomomis politikomis, taip pat analizę, kurios paramos formos (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos, vienkartinė išmoka, finansinės priemonės) geriausiai atitiktų nustatytus poreikius;
   informavimo priemones, orientuotas į valdžios institucijas, naudos gavėjus ir jų asociacijas, susijusias su galima pagalba, jeigu ūkis anksčiau laiko perduodamas jaunajam ūkininkui teikiant pagalbines konsultacines paslaugas arba taikant tokias priemones kaip patenkinamo išėjimo į pensiją schemą, remiantis nacionalinėmis arba regioninėmis pajamomis ar įplaukomis žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose;
   apibrėžtus SMART tikslus, aiškiai numatant kiekybiškai išreikštus tikėtinus politikos priemonių rezultatus, susijusius su tikėtina kartų kaitos sparta ir indėliu į remiamų valdų gyvybingumą; visų pirma, turėtų būti aišku, ar politikos priemonėmis turėtų būti siekiama paremti kuo daugiau jaunųjų ūkininkų arba teikti tikslinę paramą konkrečios rūšies jauniesiems ūkininkams;
   d) siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant siūlomus BŽŪP po 2020 m. teisės aktus Komisija ir valstybės narės (atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) pagerintų stebėjimo ir vertinimo sistemą;

Europos vaidmuo pasaulyje

Klaidų lygis

255.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis, skyriaus „Europos vaidmuo pasaulyje“ išlaidoms daro poveikį reikšmingas klaidų lygis, kuris, kaip apskaičiuota, yra 2,1 proc. (2,8 proc. 2015 m. ir 2,7 proc. 2014 m.); palankiai vertina teigiamą klaidų lygio tendenciją šioje politikos srityje;

256.  apgailestauja, kad, neįtraukiant kelių rėmėjų remiamų operacijų ir biudžeto paramos operacijų, konkrečių tiesiogiai Komisijos valdytų operacijų klaidų lygis siekė 2,8 proc. (3,8 proc. 2015 m., (2,7 proc. 2014 m.);

257.  pažymi, kad Komisija ir jos įgyvendinimo partneriai padarė daugiau klaidų su dotacijomis susijusiose operacijose ir susitarimuose dėl įnašo su tarptautinėmis organizacijomis nei buvo padaryta skiriant kitokią paramą; visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų išnagrinėtose biudžeto paramos operacijose nebuvo su teisėtumu ir tvarkingumu susijusių klaidų;

258.  pažymi, kad jei klaidoms ištaisyti būtų buvusi panaudota visa Komisijos – ir jos paskirtų auditorių – turima informacija, apskaičiuotas skyriaus „Europos vaidmuo pasaulyje“ klaidų lygis būtų buvęs 0,9 procentinio punkto mažesnis, t. y. 1,4 proc., o tai yra mažiau už reikšmingumo ribą;

259.  nurodo, kad:

   a) 37 proc. įvertinto klaidų lygio yra susiję su išlaidomis, dėl kurių nebuvo pateikti esminiai patvirtinamieji dokumentai;
   b) 28 proc. apskaičiuoto klaidų lygio susiję su dviem atvejais, kuriais Komisija patvirtino išlaidas, kurios faktiškai nebuvo patirtos; apgailestauja dėl to, kad tokia padėtis buvo nustatyta jau pernai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmams tikrinant operacijas išaiškėjo tam tikrų Komisijos sistemų trūkumų;
   c) 26 proc. apskaičiuoto klaidų lygio yra susiję su netinkamomis finansuoti išlaidomis: išlaidomis, susijusiomis su į sutartį neįtraukta veikla arba veikla, vykdoma ne per tinkamumo finansuoti laikotarpį, nesilaikant kilmės taisyklės, netinkamai nurodant netinkamus finansuoti mokesčius ir netiesiogines išlaidas kaip tiesiogines išlaidas;

Patikinimo pareiškimas

260.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad, Audito Rūmų teigimu, NEAR GD auditoriai nustatė netiesioginio antrosios pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) valdymo trūkumų, konkrečiau kalbant, trijų PNPP II paramą gaunančių šalių, Albanijos, Turkijos ir Serbijos, audito institucijose; ir taip yra nepaisant fakto, kad Albanijos ir Serbijos audito institucijos atliko pakeitimus, siekdamos išspręsti nustatytas problemas; Turkijos atveju audito institucijos sistemose yra kai kurių reikšmingų sričių, kurios vis dar gali riboti jos teikiamą patikinimą Komisijai (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 9.24 punktas);

261.  yra susirūpinęs dėl to, kad, Audito Rūmų vertinimu, NEAR GD gebėjimai imtis taisomųjų priemonių buvo įvertinti pernelyg gerai, kaip ir visa su rizika atliekant mokėjimus susijusi suma;

Veiklos rezultatai

262.  pažymi, kad DEVCO GD savo metinėje veiklos ataskaitoje yra apibrėžęs pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su žmogaus raida, klimato kaita, lytimis ir klaidų lygiais, bet apgailestauja dėl to, kad nė vienu iš tų rodiklių negalima pamatuoti vystomojo bendradarbiavimo politikos rezultatų, nes jie atspindi tik dalį kiekvienam tikslui skirtos pagalbos ir jais nematuojamas faktinis poveikis, kaip tai daroma matuojant tikslų įgyvendinimo pažangą;

263.  yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos VAT konstatavo, jog „kalbant apie ataskaitų teikimą, informacija apie Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD veiklos rezultatus, teikiama įvairiose strateginio planavimo ir programavimo ataskaitose [metinėje veiklos ataskaitoje, perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno ataskaitoje, IPVA], yra riboto pobūdžio ir joje nepateikiama faktinio įvertinimo, ar tikslai buvo pasiekti, ar ne“;

Išorės pagalbos valdymo ataskaitos

264.  dar kartą išreiškia apgailestavimą, kad Sąjungos delegacijų vadovų skelbiamos išorės pagalbos valdymo ataskaitos (IPVA) nėra pridedamos prie DEVCO GD ir NEAR GD MVA, kaip yra numatyta Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalyje; apgailestauja dėl to, kad jos nuolat laikomos konfidencialiomis, nors pagal Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalį „Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą“;

265.  teigiamai vertina faktą, kad Komisijos nario G. Oettingerio atsakyme į pranešėjo raštą nurodyta, kad Komisija nagrinėja naują ataskaitų formatą, kurios sudarys sąlygas perduoti Parlamentui dokumentus netaikant konfidencialumo procedūrų, tačiau kartu nepakenkiant ES diplomatinei politikai;

266.  palankiai vertina tai, kad DEVCO GD paskelbė į IPVA įtrauktų įgaliojimų sąrašą ir savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikė DEVCO GD VRR suvestinę; tačiau atkakliai tvirtina, kad finansinio reglamento laikytis privaloma;

Patikos fondai

267.  primena, kad suteikiant Komisijai galimybę steigti ir valdyti Sąjungos patikos fondus siekiama:

   a) padidinti Europos Sąjungos tarptautinį vaidmenį ir jos išorės veiksmų ir vystomosios pagalbos matomumą ir veiksmingumą;
   b) numatyti spartesnį sprendimų priėmimo procesą renkantis įgyvendintinas priemones, nes tai itin svarbu imantis neatidėliotinų ir paskesnių veiksmų;
   c) užtikrinti papildomų išorės veiksmams skirtų išteklių poveikį; ir
   d) sutelkiant išteklius padidinti įvairių Sąjungos donorų veiklos koordinavimą atrinktose intervencijos srityse;

268.  atsižvelgdamas į pastarojo meto patirtį išreiškia susirūpinimą dėl pagrindinių tikslų, kurių siekiama įsteigus patikos fondus, įgyvendinimo ir, visų pirma, pažymi, kad:

   a) ši naujoji priemonė nebūtinai turės poveikį ir kitų donorų įnašai tam tikrais atvejais labai riboti;
   b) Sąjungos išorės veiksmų matomumas nepagerėjo, nepaisant įvairių su suinteresuotaisiais subjektais sudarytų susitarimų, ir kad nebūtinai užtikrinamas geresnis visų suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimas;
   c) a priori pirmenybė valstybės narės agentūroms tam tikruose steigiamuosiuose patikos fondų susitarimuose lemia interesų konfliktus, o ne paskatas valstybėms narėms suteikti daugiau finansinių išteklių;

269.  visų pirma, primena, kad Afrikos patikos fondo vertė yra daugiau nei 3,2 mlrd. eurų, įskaitant daugiau nei 2,9 mlrd. eurų iš Europos plėtros fondo ir 228,667 mln. eurų iš kitų donorų; kritikuoja, kad patikos fonduose toliau naudojant EPF ribojama Parlamento galimybė tikrinti ES išlaidas;

270.  pažymi, kad sutelkiant išteklius iš EPF, Sąjungos biudžeto ir kitų donorų neturėtų nutikti taip, kad AKR valstybėms skirti pinigai nepasiektų įprastų naudos gavėjų;

271.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dažnesnio kitų finansinių mechanizmų, pvz., patikos fondų, naudojimo kartu su Sąjungos biudžetu siekiant įgyvendinti Sąjungos politiką iškyla pavojus, kad nukentės šis atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nėra suderinti ataskaitų teikimo, audito ir viešosios kontrolės mechanizmai (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 2.31 punktas); todėl pažymi Komisijos įsipareigojimo nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie patikos fondų finansavimą ir pagal juos numatytas ir vykdomas operacijas, įskaitant valstybių narių įnašus, svarbą;

Palestinos valdžiai skirti fondai

272.  reikalauja, kad ugdomojoje ir mokomojoje medžiagoje, finansuojamoje iš Sąjungos fondų, pvz., PEGASE, lėšų, būtų atspindimos tokios bendrosios vertybės, kaip antai taika, laisvė, tolerancija ir nediskriminavimas švietimo srityje, kaip deklaravo Sąjungos švietimo ministrai 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje vykusiame susitikime;

Taikytinos priemonės

273.  ragina NEAR GD (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 9.37 punktas):

   a) dirbti kartu su audito institucijomis PNPP II paramą gaunančiose šalyse, siekiant pagerinti jų kompetenciją;
   b) nustatyti rizikos rodiklius, siekiant pagerinti vertinimą, pagrįstą vidaus kontrolės modeliais, kad būtų galima geriau įvertinti klaidų poveikį;
   c) kitoje MVA tinkamai pateikti liekamojo klaidų lygio tyrimo apimtį bei įvertintas apatinę ir viršutinę klaidų lygio ribas;
   d) pagerinti 2017 m. taisomosios gebos skaičiavimą, atsižvelgiant į šioje metinėje ataskaitoje Audito Rūmų nustatytus trūkumus;

274.  ragina DEVCO GD ir NEAR GD apsvarstyti galimybę bendradarbiaujant su HOME GD nustatyti pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, susijusį su pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių pašalinimu;

275.  ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių siekiant ištaisyti jos pačios VAT nustatytus trūkumus, susijusius su DEVCO GD veiklos rezultatų ataskaitomis, ir paversti IPVA patikimu ir visiškai viešu dokumentu, kuriame būtų tinkamai pagrįstas delegacijų vadovų ir DEVCO GD generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimas; prašo DEVCO GD nustatyti pagrindinius rodiklius taip, kad būtų galima matuoti vystomojo bendradarbiavimo politikos veiklos rezultatus; ir prašo tai padaryti per savo delegacijas nepakenkiant Sąjungos diplomatinei politikai;

276.  mano, kad labai svarbu užtikrinti galimybę sustabdyti pasirengimo narystei finansavimą ne tik tada, kai įrodoma, kad esama netinkamo lėšų panaudojimo, bet ir tada, kai narystės siekianti šalis kokiu nors būdu pažeidžia Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintas teises;

277.  pažymi, kad patikos fondai turėtų būti steigiami tik, kai jų naudojimas yra pagrįstas ir reikalingų veiksmų neįmanoma imtis naudojant kitus esamus finansavimo kanalus; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją, kuriant patikos fondus, nustatyti orientacinius principus, kuriais remiantis būtų vykdomas nuoseklus ir struktūrizuotas palyginamų patikos fondų privalumų vertinimas atsižvelgiant į kitas pagalbos priemones, taip pat ragina Komisiją išanalizuoti konkrečias spragas, kurias siekiama užpildyti pasitelkiant patikos fondus; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nutraukti patikos fondus, kurie negali pritraukti reikšmingų įnašų iš kitų donorų arba kuriais nesukuriama pridėtinė vertė, palyginti su įprastomis Sąjungos išorės priemonėmis;

278.  labai apgailestauja dėl patvirtintų humanitarinę pagalbą konfliktinėse ir pokonfliktinėse situacijose teikiančių darbuotojų smurto, seksualinės prievartos ir visiškai netinkamo elgesio atvejų; pažymi, kad Komisija pareiškė esanti įsipareigojusi peržiūrėti ir prireikus sustabdyti finansavimą tiems partneriams, kurie nesilaiko reikalaujamų aukštų etinių standartų; primygtinai ragina Komisiją sustiprinti darbuotojų atrankos procedūrose taikomą prevencinį mechanizmą, siekiant panaikinti šią nelaimę ir išvengti bet kokio jos pasikartojimo, ir, be to, šiuo atžvilgiu suteikti pradinį ir tęstinį mokymą; be to, ragina sukurti politiką, kuri šiais atvejais padėtų apsaugoti apie pažeidimus pranešančius asmenis;

279.  ragina Komisiją parengti išsamesnius strateginius dokumentus, kad būtų pateiktas išsamus ir kruopštus finansavimo poreikių bei geriausių priemonių, kurios turi būti naudojamos, įvertinimas;

280.  prašo Komisijos užtikrinti, kad Sąjungos paramos lėšų skyrimas derėtų su UNESCO taikos ir tolerancijos standartais;

281.  mano, jog labai svarbu, kad šalių, kurioms skiriamas finansavimas, administracinius gebėjimus aktyviai remtų Europos Komisija teikdama tinkamą techninę pagalbą;

Migracija ir saugumas

282.  pažymi, kad savo metinės ataskaitos 8 skyriuje „Saugumas ir pilietybė“(87) Audito Rūmai neskaičiavo klaidų lygio remdamiesi 15 išnagrinėtų operacijų, nes tai nebuvo reprezentatyvioji išlaidų pagal šią DFP išlaidų kategoriją imtis;

283.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad „praėjus dvejiems septynerių metų programavimo laikotarpio metams, pažanga pagal pasidalijamąjį valdymą atliekant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF(88)) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) mokėjimus buvo lėta“ (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 8.2 langelis);

284.  pažymi, kad Audito Rūmai nustatė kelis sistemos trūkumus, susijusius su SOLID, PMIF ir VSF Komisijos ir valstybių narių lygmeniu;

285.  visų pirma apgailestauja dėl to, kad:

   a) Audito Rūmai pabrėžia, kad valstybės narės parengia daug PMIF ir VSF programų projektų, kuriuos Komisija prieš patvirtindama peržiūri, ir dėl to gali būti vėluojama jas įgyvendinti;
   b) Audito Rūmų teigimu, Komisijos atliekamas valstybių narių PMIF ir VSF sistemų vertinimas dažnai buvo paremtas nepakankamai išsamia informacija, ypač audito strategijų srityje;
   c) vėluojama teikti ex post atitikties auditų ataskaitas apie SOLID programas ir nepakankamai dokumentuotos kokybės kontrolės procedūros, taikomos užsakant audito paslaugas;

286.  apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai taip pat nustatė šiuos trūkumus valstybių narių lygmeniu: nepakankamai dokumentuojami patikrinimai vietoje, nėra specialios IT priemonės, skirtos lėšoms valdyti ir kontroliuoti, taip pat esama trūkumų valstybių narių audito institucijoms atliekant auditus;

287.  apgailestauja dėl to, kad savo metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymėjo, jog „Komisija 2016 m. nepaskelbė visos lėšų sumos, kuri buvo pritraukta pabėgėlių ir migracijos krizės klausimų sprendimui, ir ją sudėtinga įvertinti“ (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 2.28 punktas);

288.  apgailestauja, kad Audito Rūmai padarė išvadą dėl krizės centrų (Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2017), kad:

   a) nepaisant didelės Sąjungos paramos, 2016 m. pabaigoje priėmimo infrastruktūros Graikijoje ir Italijoje dar nebuvo parengtos tinkamai priimti migrantų;
   b) taip pat trūko tinkamos infrastruktūros nelydimiems nepilnamečiams apgyvendinti ir jų byloms tvarkyti laikantis tarptautinių standartų;
   c) įgyvendinant krizės centrų koncepciją taip pat reikia, kad migrantai būtų nukreipti į atitinkamas tolesnes priežiūros procedūras, t. y. nacionalinio prieglobsčio prašymo pateikimo arba grąžinimo į kilmės šalį, o tokių tolesnių procedūrų įgyvendinimas neretai yra lėtas, kyla įvairių trukdžių, kurie gali turėti pasekmių krizės centrų veikimui;

289.  apgailestauja dėl to, kad, „Human Rights Watch“ duomenimis, moterys praneša apie dažną seksualinį priekabiavimą krizės centruose Graikijoje;

290.  pritaria Audito Rūmų vertinimui dėl nepakankamo skaidrumo, susijusio su finansavimo pasiskirstymu tarp viešųjų išteklių ir lėšų iš migrantų teikiant neatidėliotiną pagalbą, susijusią su ES nepriklausančių šalių migrantų pervežimu iš Graikijos salų į Graikijos žemyninę dalį, apie kurį Audito Rūmai užsimena metinėje ataskaitoje (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 8.4 langelis); primena, kad pagal Sąjungos teisės aktus Sąjungos dotacijų gavėjams draudžiama gauti pelno įgyvendinant projektą; mano, kad dėl to kyla tam tikrų su Komisijos reputacija susijusių problemų ir klausimų dėl jos veiklos etikos požiūriu;

Taikytinos priemonės

291.  ragina:

   a) HOME GD apsvarstyti galimybę bendradarbiaujant su DEVCO GD ir NEAR GD nustatyti pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, susijusį su esminių ir pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių pašalinimu;
   b) Komisiją pergrupuoti biudžeto eilutes, pagal kurias finansuojama migracijos politika, ir sujungti jas vienoje eilutėje siekiant padidinti skaidrumą;
   c) Komisiją kartu su Sąjungos paramos grupėmis parengti konkrečią strategiją siekiant užtikrinti moterų ir lydimų nepilnamečių saugą krizės centruose;
   d) Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad Graikijoje ir Italijoje būtų tinkama migrantų priėmimo infrastruktūra;
   e) Komisiją ir valstybes nares ištaisyti sistemos trūkumus, kuriuos Audito Rūmai nustatė VMIF ir VSF valdymo srityje;
   f) Komisiją nurodyti apskaičiuotas išlaidas vienam migrantui arba prieglobsčio prašytojui kiekvienoje šalyje;
   g) Komisiją numatyti kontrolės sistemą, veikiančią laikantis pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių;
   h) Komisiją sugriežtinti pabėgėliams skiriamų lėšų, kurias valstybės narės dažnai skiria nepaprastosios padėties atvejais nesilaikydamos šiuo metu taikomų taisyklių, kontrolę;

Komisijos narių elgesio kodeksas ir vyresniųjų pareigūnų paskyrimo procedūros

292.  vertina tai, kad į raginimus Komisijai iki 2017 m. pabaigos peržiūrėti Komisijos narių elgesio kodeksą, be kita ko, apibrėžiant interesų konfliktą ir nustatant kadenciją baigusių pareigūnų darbo suderinamumo vertinimo kriterijus ir nustatant ilgesnį trejų metų Komisijos pirmininko pertraukos laikotarpį, buvo tinkamai sureaguota; pažymi, kad naujasis kodeksas įsigaliojo 2018 m. vasario 1 d.;

293.  primena Komisijos pirmininko J. C. Junkerio pažadą Europos ombudsmenui, kad buvęs Komisijos pirmininkas J. M. Barroso bus priimamas tik kaip interesų grupės atstovas; primena Ad hoc etikos komiteto nuomonę dėl naujų J. M. Barroso, kaip įmonės „Goldman Sachs“ patarėjo, pareigų, kad šios pareigos galėtų būti suderinamos tik tuomet, jei J. M. Barroso įsipareigotų neužsiimti lobistine veikla įmonės „Goldman Sachs“ vardu;

294.  atkreipia dėmesį į nenuoseklumą, atsiradusį dėl to, kad ne vienas Komisijos narys susitikimus su J. M. Barroso savo susitikimų registre apibūdino kaip susitikimus su „Goldman Sachs International“; daro išvadą, kad arba susitikimai su J. M. Barroso nebuvo susiję su lobistine veikla, o tai reikštų, kad nesilaikyta pažado Europos ombudsmenui ir kad Komisijos susitikimų registras nėra tikrai skaidrus, arba susitikimai su J. M. Barroso buvo traktuojami kaip susitikimai su interesų atstovu, o tokiu atveju būtų pažeista viena iš ad hoc etikos komiteto nustatytų sąlygų;

295.  primena, kad interesų konflikto nebuvimas taip pat turi būti būtina sąlyga, taikoma rengiant Komisijos nario klausinėjimus ir kad todėl finansinių interesų deklaravimo formos turi būti užpildytos ir su jomis leista susipažinti prieš kompetentingam Parlamento komitetui surengiant Komisijos nario klausymą, be to, šios formos turi būti atnaujinamos bent kartą per metus ir kiekvieną kartą pasikeitus informacijai;

296.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų užtikrinti didesnę Komisijos narių specialiųjų patarėjų atskaitomybę ir jų profesinių ryšių bei išsilavinimo skaidrumą, ir sudaryti sąlygas visuomenės stebėsenai siekiant užkirsti kelią jų potencialiems interesų konfliktams, nes jie turi nevaržomą prieigą prie Komisijos; mano, kad šie žingsniai padės riboti aukščiausio lygmens lobistinės veiklos per galines duris galimybes;

297.  šiuo atžvilgiu ragina Komisijos narius deklaruoti visus savo interesus (kaip akcininkų, bendrovių valdybų narių, patarėjų ir konsultantų, asocijuotųjų fondų narių ir pan.), susijusius su visomis įmonėmis, kurių veikloje jie dalyvavo, įskaitant artimų šeimos narių interesus, taip pat pokyčius, kurie įvyko tuo metu, kai buvo paskelbta apie jų kandidatūras;

298.  pažymi, kad ilgesnis pertraukos laikotarpis, kuris trunka iki trejų metų, turėtų būti numatytas visiems Komisijos nariams, kaip to keletą kartų reikalavimo Parlamentas; atkakliai tvirtina, kad etikos komiteto nuomonės, jas priėmus, turėtų būti skelbiamos viešai;

299.  baiminasi, kad nepriklausomo etikos komiteto narių paskyrimo procesais nėra užtikrinamas jos nepriklausomumas, ir pabrėžia, kad nepriklausomi ekspertai neturėtų būti buvę Komisijos nariai arba buvę aukščiausiojo lygio Komisijos pareigūnai; prašo Komisijos, atsižvelgiant į šią pastabą, patvirtinti naujas Nepriklausomo etikos komiteto taisykles;

300.  ragina Komisiją rengti ir skelbti kasmetinę nepriklausomo etikos komiteto ataskaitą; pakartoja, kad nepriklausomas etikos komitetas gali teikti bet kokias rekomendacijas dėl elgesio kodekso ar jo įgyvendinimo gerinimo;

301.  yra labai susirūpinęs dėl skaidrumo stokos, bet kokios konkurencijos tarp reikalavimus atitinkančių darbuotojų nebuvimo ir galimo netinkamo Sąjungos tarnybos nuostatų taikymo neseniai Komisijos pirmininko biuro vadovą paskiriant naujuoju Komisijos generaliniu sekretoriumi; pažymi, kad Komisijos atsakymuose į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto klausimus nebuvo pakankamai pagrįstas generalinio sekretoriaus paskyrimas taikant Tarnybos nuostatų 7 straipsnį, kad būtų atliktas perkėlimas nepaskelbus apie laisvą vietą ir nepakvietus reikalavimus atitinkančių darbuotojų teikti paraiškas; tikisi, kad Komisijos pirmininkas pateiks Parlamentui savo planą, kaip ištaisyti žalą, padarytą Komisijos įvaizdžiui dėl pastarojo generalinio sekretoriaus paskyrimo;

302.  atsižvelgdamas į pastarąjį Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimą ir siekdamas užtikrinti nepriklausomą Europos viešąjį administravimą, ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl vyresniųjų pareigūnų, skyrimo procedūros, kuria užtikrinama, kad, laikantis maksimalaus skaidrumo ir visapusiškai užtikrinant lygias galimybes, būtų atrinkti geriausi kandidatai ir kuri būtų pakankamai išsami, kad ją būtų galima taikyti visose kitose Sąjungos institucijose, įskaitant Parlamentą ir Tarybą;

303.  atsižvelgdamas į ateitį, prašo Komisijos numatyti galimybę imtis tokių pagerinimo priemonių:

   a) reikėtų uždrausti priimti dovanas iš donorų iš valstybių narių (Europos Komisijos narių elgesio kodekso 6 straipsnio 4 dalis);
   b) Komisijos narių dalyvavimą nacionalinėje politikoje per jų kadenciją reikėtų sustabdyti arba apriboti, kad tai būtų tik pasyvioji narystė;
   c) reikėtų patikslinti nuorodą į „naudojimą pagal diplomatines ar etiketo taisykles“ (6 straipsnio 2 ir 5 dalys), kuri nėra pakankamai tiksli ir aiški ir kuria galima piktnaudžiauti;
   d) Komisijos narių dalyvavimas nacionalinėse rinkimų kampanijose turėtų būti suderintas su dalyvavimu Europos rinkimų kampanijose (9 ir 10 straipsniai); abiem atvejais Komisijos nariai turėtų būti įpareigoti išeiti nemokamų rinkiminių atostogų;
   e) reikėtų patikslinti kriterijus dėl galimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal SESV 245 arba 247 straipsnius;
   f) Komisijos nariai turėtų deklaruoti visus savo susijusius interesus (akcininkai, įmonės valdybos nariai, patarėjai ir konsultantai, asocijuotųjų fondų nariai ir pan.), užuot pasirinkę tik tuos interesus, kurie, jų manymu, galėtų būti laikomi kaip sukeliantys interesų konfliktą;
   g) interesų deklaracijos turėtų būti patobulintos atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 1 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos narių interesų deklaracijų gairių(89);

Administravimas

Audito Rūmų išvados

304.  pažymi, kad visose institucijose pareigybių skaičius etatų plane 2013–2017 m. mažinamas 4,0 proc. (nuo 39 649 iki 38 072 pareigybių) ir kad 2013–2017 m. institucijos sumažino tarnautojų (pareigybių, kurias faktiškai užima pareigūnas) skaičių 1,4 proc. (nuo 37 153 iki 36 657 pareigybių);

305.  taip pat atkreipia dėmesį į galutines Audito Rūmų išvadas:"

„30. Tačiau per tą patį laikotarpį vykdydama metinę biudžeto sudarymo procedūrą biudžeto valdymo institucija skyrė naujas pareigybes institucijoms, įstaigoms ir agentūroms. Tos pareigybės buvo skirtos daugiausia jų veiklai plėtoti (taip paaiškinamas nemenkas agentūroms skirtų pareigybių skaičiaus padidėjimas), Kroatijos stojimui ir politinėms frakcijoms Europos Parlamente.

   31. Todėl pareigybių skaičius etatų planuose 2012–2017 m. sumažėjo 1,1 proc., esant gana dideliems skirtumams tarp institucijų (–3,5 proc.), decentralizuotų įstaigų (+13,7 proc.) ir vykdomųjų įstaigų (+42,9 proc.). Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. faktiškai užimtų pareigybių skaičius padidėjo 0,4 proc. (–1,3 proc. institucijose ir įstaigose ir +11,3 proc. agentūrose, 9,6 proc. decentralizuotose įstaigose ir 33,7 proc. vykdomosiose įstaigose). Vidutinis laisvų darbo vietų lygis sumažėjo nuo 6,9 proc. 2013 m. sausio 1 d. iki 4,5 proc. 2017 m. sausio 1 d. ir kai kuriose institucijose ir įstaigose pasiekė mažesnį nei 2 proc. lygį.“(90);
"

306.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Liuksemburge dirbančių Sąjungos tarnautojų diskriminavimą, kuris tęsiasi nepaisant ES Teisingumo Teismo 2000 m. spalio mėn. priimto Sprendimo Ferlini (C-411/98) ir Direktyvos 2011/24/ES nuostatų, pagal kurias tokia praktika draudžiama. Taip pat pabrėžia, kad per aukštos kainos nustatomos ir toliau: prisidengiant dviem susitarimais su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Ligoninių federacija (Fédération des Hôpitaux, FH) bei Gydytojų ir dantistų asociacija (Association des Médecins et Dentistes, AMD), kainos gali būti didesnės iki 15 proc., tačiau tais atvejais, kai paslaugos teikiamos ligoninėse, jų kainos gali būti net 500 proc. didesnės; apgailestauja dėl to, kad 2000 m. ESTT sprendimo ir Direktyvos 2011/24/ES nuostatos pažeidžiamos ne tik šiais dviem susitarimais, jų nesilaiko ir daugelis nacionalinių sveikatos paslaugų teikėjų; pirmiausiai, ragina Komisiją apskaičiuoti metinę per didelių papildomų išlaidų iš Sąjungos biudžeto (Bendroji sveikatos draudimo sistema) sumą ir ją pateisinti, antra – nustatyti pažeidimo procedūrą arba panašius teisinius veiksmus prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę; trečia – informuoti Parlamentą apie Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmams pateiktos viešos peticijos Nr.°765 ir 2017 m. spalio 19 d. ten vykusios viešų diskusijų rezultatus; ketvirta – pareikšti protestą prieš šiuos du susitarimus su Ligonių federacija bei Gydytojų ir dantistų asociacija;

307.  teigiamai vertina Komisijos nario G. Oettingerio pareiškimus dėl darbuotojų politikos apribojimų panaikinimo siekiant išvengti rimtų kliūčių tinkamam Europos institucijų veikimui ir viešųjų paslaugų, kurias Sąjunga teikia Europos piliečiams, kokybei; pažymi, kad svarbu turėti tvirtą Europos valstybės tarnybą, kuri tarnautų piliečiui ir gebėtų reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria Sąjungoje, ir įgyvendinti Sąjungos politiką laikantis aukščiausių įmanomu nepriekaištingumo ir profesionalumo standartų bei užtikrinti šios tarnybos veikimą skiriant visus būtinus teisinius ir biudžeto išteklius; pažymi, kad svarbu dar kartą padaryti Europos valstybės tarnybą patrauklia darbo vieta jauniems Sąjungos specialistams; ragina Komisiją parengti ataskaitą apie Sąjungos valstybės tarnybos patrauklumui taikomų apribojimų pasekmes ir apie dabartinę nepakankamo finansavimo būklę, kurioje siūlomi sprendimo būdai, padedantys priartinti tarnybą prie Europos piliečių ir padidinti jų susidomėjimą galimybėmis prie jos prisijungti;

308.  pažymi, kad svarbu rasti perteklinių ir daugeliu atveju ydingų sąskaitų už Parlamento darbuotojams ir nariams suteiktas medicinines paslaugas išrašymo problemos, kuri egzistuoja tam tikrose valstybėse narėse, sprendimo būdą; ragina Komisiją ieškoti šios problemos sprendimo būdų, kuri tokiose šalyse kaip Liuksemburgas kasmet kainuoja apie 2 mln. eurų (pvz. derybos su valstybių narių viešos ar privačios socialinės apsaugos sistemomis, į užsienį keliaujantiems asmenims skirtos kortelės, kuri būtų panaši į Europos sveikatos draudimo kortelę, sukūrimas ir pan.);

Jean Monnet pastatai (JMO I, JMO II) Liuksemburge

309.  pripažįsta, kad naujojo Jean Monnet pastato (JMO II) statybos gerokai vėluoja dėl papildomų išlaidų;

310.  apgailestauja dėl to, kad Komisijai ir Liuksemburgo valdžios institucijoms prireikė 15 metų (1994–2009 m.) susitarti dėl būsimų Komisijos departamentų patalpų Liuksemburge;

311.  laukia išsamios 1975–2011 m. JMO I ir JMO II istorijos, kaip žadėjo Komisija savo atsakymuose raštu, kurie buvo pateikti rengiantis klausymams su Komisijos nariu G. Oettinger 2018 m. sausio 23 d.;

312.  apgailestauja, kad nors išsamus sąrašas medžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto JMO I pastate buvo parengtas 1997 m., Komisija nepaliko pastato iki 2014 m. sausio mėn., o techninių ekspertizių bendrovei AIB-Vinçotte Luxembourg persvarstyti savo išvadas užtruko iki 2013 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad JMO I pastate asbesto lakštai buvo mažesnio tankio nei iš pradžių manyta, todėl jie buvo kur kas labiau jautresni mechaniniam poveikiui (paprastos trinties pakako, kad ore pasklistų pluošto dalelės, kurias galima įkvėpti; mano, kad Komisija, atsižvelgdama į didelį įkvėpto asbesto pavojų sveikatai, turėjo išnagrinėti ekspertų ataskaitą ir šios srities ekspertų kompetentingas išvadas, visų pirma po to, kas įvyko „Berlaymont“ pastate Briuselyje; ragina Komisiją informuoti Parlamentą, ar visi darbuotojai buvo tinkamai informuoti apie padėtį ir didelį faktinį pavojų sveikatai, ar buvo nustatytos kokios nors ligos, kurias galėjo sukelti įkvėptos asbesto dalelės ir kokių priemonių buvo imtasi tokiais atvejais, ir ar taikytos prevencinės priemonės (tikrinimas ir ankstyva ligų diagnostika ir pan.); taip pat ragina Komisiją pranešti, ar ji šiuo atžvilgiu inicijavo kokias nors procedūras prieš bendrovės AIB-Vinçotte Liuksemburgo filialą;

313.  pažymi, kad 2015 m. gruodžio mėn. Komisija ir Liuksemburgo valdžios institucijos susitarė pasidalyti su ankstesniu išvykimu iš JMO I pastato susijusias išlaidas; pažymi, kad pagal pirminį planą JMO II pastatas turėjo būti užbaigtas 2014 m. gruodžio 31 d.;

314.  ragina Komisiją pateikti išsamią šešių pastatų (ARIA, LACC, HITEC, DRB, BECH ir T2), kuriuose šiuo metu yra įsikūrusi Komisija, nuomos išlaidų, kurios atsiranda dėl vėlavimo parengti naudojimui JMO II pastatą, ir pasekmių, atsirandančių dėl nuomos sutarčių, ataskaitą; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu, užtikrinti, kad būtų pagerintos darbo sąlygos šiuose šešiuose pastatuose, ir užbaigti greitas derybas su Liuksemburgo valdžios institucijomis dėl judumo ir leidimo joms patekti į pastatus sąlygų; be to, primena, kad kiekviename pastate, laikantis Liuksemburgo teisės aktų, reikėtų sukurti medicinos punktus;

315.  neseniai sužinojo, kad pirmasis JMO II statybos etapas tikriausiai bus užbaigtas 2020 m. pradžioje, o antrasis – 2024 m. pradžioje; atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktus paaiškinimus dėl vėlavimo priežasčių:

   a) architektų konsorciumas „KSP“ paprašė peržiūrėti kai kurias statinio statybos darbų vykdymo sutarties nuostatas;
   b) vykdant viešųjų pirkimų procedūras dėl žemės darbų kilo administracinių problemų;
   c) labai pasikeitė saugumo priemonės;

ir prašo jos pateikti šiuos paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus ir išsamų išlaidų, kurios atsiranda dėl vėlavimo perduoti pastatą, paskirstymą;

316.  pageidauja iki 2018 m. birželio 30 d. gauti su tais paaiškinimais susijusius patvirtinamuosius dokumentus;

Europos mokyklos

317.  primena, kad 2016 m. Komisija apmokėjo 61 proc. (177,8 mln. EUR) mokyklų biudžeto;

318.  apgailestauja, kad praėjus daugiau nei 15 metų(91) Europos mokyklose vis dar nėra patikimos finansų valdymo sistemos;

319.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl Europos mokyklų metinės finansinės atskaitomybės už 2016 finansinius metus, kurioje pastebėti tokie trūkumai(92):"„27. Audito Rūmai nustatė didelių kaupiamosios apskaitos trūkumų centrinio biuro ir Alikantės ir Karlsrūhės mokyklų apskaitoje, visų pirma apskaičiuojant ir registruojant išmokų darbuotojams atidėjinius ir registruojant mokėtinas ir gautinas sąskaitas. Vykstant konsolidavimo procedūrai pagrindinės klaidos buvo ištaisytos. [...] 30. Nors Alikantės ir Karlsrūhės mokyklų vidaus kontrolės sistemos nepasižymi dideliais trūkumais, centrinio biuro vidaus kontrolės sistemoje didelių trūkumų vis dar yra. Nepriklausomo išorės auditoriaus audito ataskaitose taip pat atskleisti dideli su samdymo, viešųjų pirkimų ir mokėjimo procedūromis susiję trūkumai. Taigi Audito Rūmai negali patvirtinti, kad finansų valdymas vykdomas remiantis bendrąja sistema.“"

320.  pripažįsta, kad apribojusi savo patikinimo pareiškimą generalinė direktorė pasielgė deramai: „Generalinė direktorė, veikdama kaip laikinai einanti pareigas leidimus suteikianti pareigūnė, pasirašė patikinimo pareiškimą, bet su reputacine išlyga, susijusia su veiksmingu kai kurių Europos mokyklos skiriamų Komisijos lėšų valdymu.“(93);

321.  apgailestauja, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl Europos mokyklų metinės finansinės atskaitomybės už 2016 finansinius metus pastebėti įvairūs trūkumai; mano, kad Europos mokyklų sistemos finansinė atskaitomybė turėtų būti padidinta iki atitinkamo lygmens naudojant specialią jai skirto 177,8 mln. EUR biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

322.  pakartoja Parlamento nuomonę, kad būtina skubiai atlikti išsamią Europos mokyklų sistemos peržiūrą siekiant įvertinti „su valdymo, finansiniais, organizaciniais ir pedagoginiais klausimais susijusią reformą“ ir primena savo prašymą, kad „Komisija kasmet pateiktų Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas pasiektos pažangos vertinimas“;

323.  klausia Komisijos, kada, jos nuomone, Europos mokyklose bus įdiegta patikimo finansų valdymo sistema; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos mokyklose būtų galima kuo greičiau įdiegti gero finansų valdymo sistemą;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

324.  yra nustebęs, kad organizacijos viduje kuriamos naujos bylų valdymo sistemos sukūrimas kainuos 12,2 mln. EUR; klausia, ar OLAF atliko kokį nors rinkos tyrimą, kad rastų pigesnių sprendimų prieš patirdamas tokias išlaidas; tikisi, kad Komisija ir OLAF biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateiks išsamų paaiškinimą dėl numatytųjų išlaidų ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant rasti ekonomiškesnį sprendimo būdą;

325.  Ypač nerimauja dėl

   a) pareigybių, kurios naudojamos tik kaip delegavimo atspirties taškas, kūrimo,
   b) didelio pareigūnų, kurie prieš sutikdami pereiti į su jų ankstesne darboviete glaudžiai susijusias pareigas nepaiso veiklos pertraukos laikotarpio, skaičiaus,
   c) didelio pareigūnų, kuriems kyla pavojus įsivelti į interesų konfliktą, susijusį su lojalumu savo buvusiam ir dabartiniam darbdaviui, skaičiaus;

Ekspertų grupės

326.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sudarytos suderintos sudėties ekspertų grupės; atkreipia dėmesį į 2017 m. vasario 14 d. organizacijos „Corporate Europe Observatory“ ataskaitą „Bendrovių interesai ir toliau dominuoja pagrindinėse ekspertų grupėse“(94); yra susirūpinęs dėl šios išvados, ypač dėl nesubalansuotų ekspertų grupių „GEAR2030“, „Automatiniai informacijos apie finansines sąskaitas mainai“, bendro sandorių kainodaros forumo, ekspertų grupės „Gero mokesčių valdymo, agresyvaus mokesčių planavimo ir dvigubo apmokestinimo klausimai“ ir motorinių transporto priemonių darbo grupės pogrupio „Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis. Lengvosios transporto priemonės“; mano, kad Parlamentas vis dar negavo oficialaus atsakymo į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl registro kontrolės ir Komisijos ekspertų grupių sudėties(95); Ragina Komisiją nedelsiant pateikti išsamų atsakymą;

Tiriamoji žurnalistika ir kova su korupcija

327.  smerkia Slovakijos tiriamosios žurnalistikos žurnalisto Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymą 2018 m. vasario 22 d., labai nerimauja dėl informacijos, iš kurios matyti, kad šis išpuolis galėtų būti susijęs su apgaulingu Sąjungos lėšų pervedimu Slovakijos gyventojui ir tariamais ryšiais su organizuota nusikalstama grupuote Ndràngheta; prašo Komisijos ir OLAF atidžiai nagrinėti šią bylą ir teikti apie ją ataskaitas vykdant tolesnę veiklą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai;

328.  apgailestauja dėl to, kad antrojoje ES kovos su korupcija ataskaitoje (ARES (2017)455202) Komisija nebepateikė ataskaitos pagal šalis; ragina Komisiją vėl imtis teikti korupcijos padėties valstybėse narėse ataskaitas atskirai nuo Europos semestro, įskaitant ES remiamų kovos su korupcija pastangų veiksmingumo vertinimą; primygtinai ragina Komisiją nevertinti kovos su korupcija pastangų vien ekonominių nuostolių požiūriu;

329.  ragina Komisiją atnaujinti pastangas, kad ES galėtų tapti Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) signatare;

Pereinamojo laikotarpio pašalpos

330.  atkreipia dėmesį į Parlamento D teminio skyriaus tyrimo „Pereinamojo laikotarpio išmokos buvusiems Sąjungos pareigūnams – per mažai sąlygų?“ išvadas ir rekomendacijas; ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas ir inicijuoti pereinamojo laikotarpio išmokų buvusiems ES pareigūnams peržiūrą siekiant padidinti išmokų skaidrumą ir ES biudžeto atskaitomybę prieš piliečius; pirmiausia ragina buvusius ES pareigūnus susilaikyti nuo lobistinės veiklos ES institucijose, kol jie gauna pereinamojo laikotarpio pašalpą;

Vykdomosios įstaigos

331.  ragina atitinkamas vykdomąsias įstaigas:

   a) imtis tolesnių veiksmų ir įgyvendinti Vidaus audito tarnybos rekomendacijas;
   b) kuo labiau vengti perkelti užduotis į kitą laikotarpį skiriant diferencijuotus biudžeto asignavimus siekiant tiksliau atspindėti daugiametį operacijų pobūdį;
   c) rengti išsamius viešųjų pirkimų ir naujų darbuotojų atrankos procedūros dokumentus.

Komitetų nuomonės

Užsienio reikalai

332.  atkreipia dėmesį į 2017 m. birželio mėn. paskelbtą galutinę Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) išorės vertinimo ataskaitą; džiaugiasi požymiais, kad rinkimų stebėjimas padeda siekti bendrų ir konkrečių EDŽTRP tikslų; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti nuolatinę vietos gyventojų paramą Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms; taigi atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir nustatyti Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms panaudotų išteklių ir tų misijų rekomendacijų vykdymo proporcingumo reikalavimą; ragina Komisiją atsižvelgti į pasiūlymus, pateiktus galutinėje EDŽTRP išorės vertinimo ataskaitoje, siekiant toliau gerinti rinkimų stebėjimo rekomendacijų vykdymą;

333.  palankiai vertina padarytą pažangą, tačiau pažymi, kad Komisija dar nepripažino, jog keturios iš dešimties pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) vykdomos civilinės misijos atitinka Finansinio reglamento 60 straipsnį; primygtinai ragina Komisiją greičiau atlikti darbus, kad, vadovaujantis Audito Rūmų rekomendacijomis, būtų akredituotos visos civilinės BSGP misijos ir sudarytos sąlygos joms pavesti biudžeto vykdymo užduotis pagal netiesioginio valdymo principą.

Vystymasis ir bendradarbiavimas

334.  yra labai susirūpinęs dėl pastebimos Komisijos pasiūlymų tendencijos ignoruoti teisiškai privalomas Reglamento (ES) Nr. 233/2014 nuostatas(96), kai kalbama apie finansuoti tinkamas išlaidas teikiant oficialią paramą vystymuisi ir tinkamas remti šalis pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; primena, kad Sąjungos išlaidų teisėtumas yra vienas iš pagrindinių patikimo finansų valdymo principų ir kad politiniai aspektai neturėtų būti viršesni už aiškias teisines nuostatas; primena, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonė, visų pirma, yra instrumentas, skirtas kovai su skurdu;

335.  pritaria tam, kad būtų naudojama parama biudžetui, tačiau primygtinai ragina Komisiją tiksliau ir aiškiai apibrėžti vystymosi rezultatus, kurie turi būti pasiekti kiekvienu atveju, ir, visų pirma, stiprinti kontrolės mechanizmus, taikomus valstybių, paramos gavėjų, veiksmams korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisės viršenybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvių, arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų;

336.  yra susirūpinęs, nes Audito Rūmai pareiškė, kad yra didelė rizika, jog Sąjunga neįgyvendins savo tikslo, kad į klimato kaitos aspektą būtų atsižvelgiama visame Sąjungos biudžete, ir kad tikslas, jog 20 % jos lėšų būtų panaudota klimato politikai, nebus pasiektas;

337.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Audito Rūmai nustatė, jog ES biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima(97); pabrėžia, kad gali kilti neigiamų pasekmių besivystančioms šalims, nes, kaip konstatavo Audito Rūmai: „Komisija nereikalavo, kad pagal savanoriškas schemas būtų užtikrinama, kad sertifikuojama biodegalų gamyba nekelia reikšmingos neigiamų socialinių ekonominių padarinių rizikos, pavyzdžiui, su žemės valdomis susijusių konfliktų, priverstinio / vaikų darbo, blogų darbo sąlygų ūkininkams bei grėsmių sveikatai ir saugai“, ir prašo Komisijos spręsti šią problemą; prašo Komisiją spręsti šį klausimą;

338.  tikisi, kad jam bus suteikta visa informacija ir su juo bus visapusiškai konsultuojamasi dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės laikotarpio vidurio peržiūros, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

339.  ragina Komisiją vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo greičiau ir kuo didesnę pažangą šalis darys vykdydama vidaus reformas, kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti demokratines institucijas, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinę valstybę, išnaikinti korupciją, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos; pabrėžia, kad taikant šį pozityvaus sąlygų nustatymo metodą ir kartu didelį dėmesį telkiant į tai, kad finansavimas būtų skiriamas kaimo bendruomenių mažos apimties projektams, gali įvykti realūs pokyčiai ir būti užtikrinta, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiau; kita vertus, griežtai smerkia bet kokius mėginimus pagalbą teikti su sąlyga, kad būtų vykdoma sienų kontrolė;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

340.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmams vertinant 168 užbaigtus projektus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išlaidų srityje nustatyta, kad tik įgyvendinant trečdalį jų buvo taikoma veiksmingumo vertinimo sistema, pagal kurią išdirbio ir rezultatų rodikliai buvo susieti su veiksmų programos tikslais, ir kad įgyvendinant 42 proc. iš jų nebuvo taikomi rezultatų rodikliai arba tikslai, dėl to neįmanoma įvertinti šių projektų konkretaus įnašo į bendrus programos tikslus;

341.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad persvarstydama ESI fondų koncepciją ir įgyvendinimo mechanizmą laikotarpiu po 2020 m. Komisija turėtų pasirūpinti, kad vykdant programą dėmesys būtų telkiamas į veiklos rezultatus, ir supaprastinti mokėjimų mechanizmą, atitinkamai skatindama taikyti tolesnes priemones, pagal kurias išmokų dydis siejamas su veiklos rezultatais, o ne paprasčiausiai kompensuojamos išlaidos;

342.  teigiamai vertina rezultatus, pasiektus 2016 m. pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) tris kryptis; atkreipia dėmesį į pagal programą EaSI teikiamos paramos ir, visų pirma, į su ja susijusios programos PROGRESS ir Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) svarbą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; susirūpinęs pažymi, kad teminis socialinio verslumo skyrius pagal EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį ir toliau nepasiekia laukiamų rezultatų; ragina Komisiją reikalauti, kad Europos investicijų fondas įsipareigotų visapusiškai panaudoti išteklius pagal teminį socialinio verslumo skyrių;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

343.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas, 2016 m. buvo sudarytas veiksmų planas, siekiant pagerinti su mokėjimų pagal LIFE programą vėlavimu susijusią padėtį; pažymi, kad 2016 m. pavėluoti mokėjimai sudarė 3,9 %;

344.  apgailestauja, kad nėra specialios ir Komisijos valdomos ataskaitų, kuriose būtų nustatytas ir įvertintas nepageidaujamas Sąjungos politikos poveikis, dėl kurio aktyvėja klimato kaita, ir kiekybiškai nustatyta tokių išlaidų dalis bendrajame Sąjungos biudžete, rengimo sistemos;

345.  pabrėžia, jog vidaus auditai taip pat parodė, kad vėluota įgyvendinti vieną labai svarbią su IT saugumu susijusią rekomendaciją (dėl ES ATLPS IT sistemos saugumo valdymo) įgyvendinimo, ir tai Komisijos tarnyboms kelia saugumo pažeidimų grėsmę;

346.  atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant 2016 m. liepos mėn. inicijuotą ex post vertinimą, nustatyta, kad, nors vykdant programą buvo pasiekta vertingų ir aiškiai su Sąjungos ir nacionalinės sveikatos politikos prioritetais susijusių rezultatų, visgi dar galima patobulinti veiksmų rezultatų sklaidą ir sąveiką su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, pvz., struktūriniais fondais;

Transportas ir turizmas

347.  apgailestauja, kad tuo metu, kai rengiama kita DFP, Audito Rūmai nepateikė jokios išsamios informacijos apie auditą, atliktą transporto sektoriuje, kuris priklauso sričiai „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, visų pirma, susijusį su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP);

348.  pažymi, kad iki 2016 m. pabaigos EITP lėšomis visoje Europoje paremti 452 transporto projektai už bendrą 19,4 mlrd. EUR investicijų sumą; dar kartą tvirtina, kad EITP finansavimo priemonė yra svarbi norint baigti kurti TEN-T tinklą ir bendrą Europos transporto erdvę; pabrėžia, kad ateityje reikėtų vengti mažinti EITP skirtą biudžetą siekiant finansuoti ESIF iniciatyvą, kaip tai buvo daroma praeityje;

349.  pažymi, kad 2016 m. pagal ESIF skirta 3,64 mlrd. EUR 29 operacijoms – 25 transporto projektams ir kelis sektorius apimantiems fondams – finansuoti, tikintis, kad investicijos iš viso sieks 12,65 mlrd. EUR; apgailestauja dėl to, kad Komisija ir EIB nepateikė išsamios informacijos apie atskirai kiekviename sektoriuje kiekvienais metais ESIF remiamus projektus;

350.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pradėta programa „Green Shipping Guarantee“ pasinaudojant nauja EITP skolos priemone ir ESIF, taigi bus galima sutelkti 3 mlrd. EUR investicijų švarioms technologijoms laivuose įrengti; prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją apie šios programos įgyvendinimą, įskaitant finansinius, technologinius aspektus ir poveikį aplinkai ir ekonomikai;

351.  pažymi, kad finansinių priemonių skaičius gerokai išaugo ir taip sukuriama naujų derinimo galimybių transporto sektoriuje, sykiu sukuriant sudėtingas taisykles, taikomas paraleliai su Sąjungos biudžeto sistema; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių priemonių, taikomų paraleliai su Sąjungos biudžeto sistema, gali kilti pavojus, kad sumažės atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nesuderintas ataskaitų teikimas, auditas ir viešoji kontrolė; taip pat apgailestauja dėl to, kad įgyvendinimo įgaliojimai naudojant ESIF lėšas yra perduoti EIB, tad viešoji kontrolė yra labiau ribota nei kitų priemonių, remiamų iš Sąjungos biudžeto, atveju;

352.  ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki pasiūlymo dėl kitos DFP ir kitos EITP pateikimo aiškiai transporto sektoriuje įvertinti ESIF poveikį kitoms finansinėms priemonėms, visų pirma EITP, taip pat EITP skolos priemonės suderinamumui su kitomis Sąjungos iniciatyvomis; prašo, kad šis vertinimas apimtų aiškią investicijų geografinės pusiausvyros transporto sektoriuje analizę; tačiau primena, kad pagal finansinę priemonę panaudota lėšų suma neturėtų būti laikoma vieninteliu tinkamu kriterijumi, naudojamu vertinant jos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją išsamiau įvertinti įgyvendinant Sąjungos finansuojamus transporto projektus pasiektus rezultatus ir išmatuoti jų pridėtinę vertę;

353.  dar kartą primena savo prašymą, kad Komisija, atsižvelgdama į įvairius finansavimo šaltinius, užtikrintų lengvą prieigą prie projektų, t. y. sukurtų vieną bendrą prieigą, siekiant, kad piliečiai galėtų gauti aiškią informaciją, kaip plėtojama bendromis Sąjungos ir ESIF lėšomis finansuojama infrastruktūra;

354.  ragina Komisiją įvertinti susitarimo su Eurokontrole dėl veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos finansinį veiksmingumą ir skubiau parengti pasiūlymą dėl veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos, kaip Europos ekonominės reguliavimo įstaigos, kurią prižiūrėtų Komisija, sukūrimo; be to, atsižvelgdamas į būtinybę kuo skubiau sukurti Bendrą Europos dangų ir siekdamas padidinti aviacijos pramonės konkurencingumą, ragina Komisiją sparčiau parengti pasiūlymą siekiant paskirti tinklo operatorius – savarankiškus paslaugų teikėjus, kurių veikla grindžiama sektoriaus subjektų partneryste;

355.  ragina Komisiją pateikti valstybių narių finansuojamų transporto srities projektų, įgyvendinamų pagal strategiją dėl Dunojaus regiono, poveikio vertinimą ir pateikti pasiūlymą, kaip padidinti būsimų projektų pridėtinę vertę, siekiant padėti užbaigti šį svarbų transporto koridorių;

356.  labai apgailestauja, kad nėra atskiros turizmui skirtos biudžeto eilutės, todėl trūksta skaidrumo kalbant apie Sąjungos lėšų panaudojimą su turizmu susijusiai veiklai remti; pakartoja savo prašymą į būsimus Sąjungos biudžetus įtraukti turizmui skirtą biudžeto eilutę;

Regionų vystymasis

357.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka administraciniai gebėjimai įprastai naudojant ESI fondus, ir mano, kad keitimasis gerąja patirtimi galėtų veiksmingai padėti sustiprinti valstybių narių pajėgumus šioje srityje;

358.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad didelis vėlavimas įgyvendinant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką padidino įvairius skirtumus tiek visoje Sąjungoje, tiek valstybėse narėse ir regionuose, taip keldamas pavojų Sąjungos vientisumui;

359.  atkreipia dėmesį į 2017 m. strateginę ataskaitą dėl ESI fondų įgyvendinimo(98), kurioje pabrėžiama, kad nuo finansavimo laikotarpio pradžios bendra ESI fondų atrinktų projektų vertė pasiekė 278 mlrd. EUR ribą, kitaip sakant, į Europos realiąją ekonomiką investuota 44 proc. visų lėšų, kurias 2014–2020 m. laikotarpiui suplanuota investuoti; mano, kad 2014–2020 m. laikotarpio programos dabar įgyvendinamos visu pajėgumu, o tai rodo ne tik sanglaudos politikos investicijų pridėtinę vertę visiems Sąjungos regionams, bet ir poreikį toliau stengtis stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus;

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

360.  palankiai vertina tai, kad ŽSIS buvo dar tobulinta ir padidėjo jos tikslumas, taip ji tapo puikia priemone, padedančia sumažinti klaidų lygį ir administracinę naštą ūkininkams ir mokėjimo agentūroms;

361.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti didelį žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, kai reikia, skubiai ir veiksmingai reaguoti;

362.  pažymi, kad pirmieji metai, kai visu laikotarpiu buvo įgyvendinamas žalinimas, nepadarė poveikio klaidų lygiui, ir tai, atsižvelgiant į sudėtingas žalinimo taisykles, galima laikyti dideliu ūkininkų ir mokėjimo agentūrų laimėjimu; pritaria Komisijos nuomonei, kad dar anksti daryti išvadas dėl tikslaus poveikio aplinkai; pažymi, kad ne tik žalinimas, bet, visų pirma, kiti veiksniai taip pat daro įtaką žemės ūkio sektoriaus aplinkosauginiam veiksmingumui; pabrėžia, kad žalinimas parodo, kad reikia atlikti daugiau veiklos auditų ir žemės ūkio srityje;

363.  palankiai vertina žalinimo sistemą ir jos tikslą – užtikrinti, kad Sąjungos ūkiai labiau tausotų aplinką, t. y. taikytų pasėlių įvairinimo, daugiamečių žolynų išlaikymo ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymo ariamojoje žemėje praktiką, kaip nurodyta Audito Rūmų metinėje ataskaitoje;

364.  pabrėžia, kad labai skiriasi klaidų rūšys ir mastas, t. y. administracinio pobūdžio netyčiniai praleidimai labai skiriasi nuo sukčiavimo atvejų, ir kad paprastai dėl praleidimų nepadaroma finansinės žalos mokesčių mokėtojams, ir į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta vertinant faktinį klaidų lygį; primena Komisijai, kad riziką dėl netyčinių klaidų, atsirandančių dėl sudėtingų taisyklių, galiausiai tenka prisiimti paramos gavėjui; apgailestauja dėl to, kad, net tuo atveju, jei investicijos buvo veiksmingos, Audito Rūmai išlaidas vis tiek vertina kaip 100 % netinkamas finansuoti, jeigu padaroma viešųjų pirkimų klaidų; todėl pabrėžia, jog pageidautina, kad klaidų skaičiavimo metodas būtų dar labiau racionalizuotas;

365.  atkreipia dėmesį į tai, kad prieiga prie duomenų ir tinkama stebėsena, visų pirma, susijusi su aplinkos aspektais, yra itin svarbi, atsižvelgiant į tai, kad tam tikri gamtos ištekliai, pavyzdžiui, dirvožemis ir biologinė įvairovė, padeda užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą;

366.  tikisi, kad Audito Rūmai pakoreguos savo priežiūros metodą taip, kad vienoda svarba būtų teikiama lėšų panaudojimui ir skyrimui;

Žvejyba

367.  primygtinai reikalauja, kad būsimose ataskaitose Audito Rūmai žuvininkystės ir jūrų reikalų sričių klaidų lygius pateiktų atskirai siekiant pašalinti iškraipymus, kurių atsiranda dėl kitų sričių įtraukimo į tą patį skyrių; konstatuoja, kad jūrų reikalai ir žuvininkystė nėra pakankamai išsamiai išnagrinėti Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir dėl to sunku deramai įvertinti šių sričių finansų valdymą;

368.  giria Komisiją už ypač aukštą 2016 m. biudžeto III skirsnio 11 antraštinės dalies jūrų reikalų ir žuvininkystės srities tiek įsipareigojimų asignavimų (99,2 proc.), tiek mokėjimų asignavimų (94,7 proc.) panaudojimo lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnį(99) biudžeto ištekliai suskirstyti pagal jų skyrimo sritį, taigi Komisija savo ataskaitoje turėtų išsamiai nurodyti panaudojimo lygį pagal biudžeto eilutes;

369.  atkreipia dėmesį į MARE GD veiklos ataskaitoje pateiktą su aštuoniomis valstybėmis narėmis susijusią išlygą dėl nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų pagal Europos žuvininkystės fondą (EŽF);

370.  ragina MARE GD tęsti savo pastangas vykdant pagal pasidalijamojo valdymo principą naudojamų asignavimų kontrolę, ypač veiksmus, susijusius su EŽF ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF);

371.  pažymi, kad rizikuojama prarasti 5,9 mln. EUR lėšų ir kad Komisija priėmė reikiamas priemones, kad įvertintų 2017 m. patirtas išlaidas ir prireikus susigrąžintų skirtas lėšas;

372.  pabrėžia, kad, praėjus trejiems metams po EJRŽF įsteigimo 2014 m. gegužės 15 d., jo biudžeto įvykdymo lygis 2014–2020 m. laikotarpiu tebėra nepatenkinamas, nes iki 2017 m. rugsėjo mėn. panaudota tik 1,7 proc. iš 5,7 mlrd. EUR pagal pasidalijamąjį valdymą naudotinų lėšų; pažymi, kad EJRŽF naudojimas priklauso valstybių narių kompetencijai; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnį biudžeto ištekliai suskirstyti pagal jų skyrimo sritį, taigi Komisija savo ataskaitoje turėtų išsamiai nurodyti panaudojimo lygį pagal biudžeto eilutes;

373.  mano, kad būtina valstybėms narėms teikti visą galimą pagalbą siekiant užtikrinti tinkamą ir visapusišką EJRŽF išteklių naudojimą, aukštą vykdymo lygį, laikantis jų atitinkamų prioritetų ir reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tvarų žuvininkystės sektoriaus vystymąsi;

Kultūra ir švietimas

374.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. pagal programą „Erasmus+“ 500 000 asmenų suteikta galimybė studijuoti, mokytis ar užsiimti savanoriška veikla užsienyje ir įgyvendinamas tikslas iki 2020 m. pasiekti 4 mln. dalyvių tikslinį rodiklį; pabrėžia, kad programoje „Erasmus+“ dalyvavę studentai paprastai įgyja daug įvairių universaliųjų įgūdžių, kompetencijos ir žinių ir jų karjeros perspektyvos geresnės, palyginti su nejudžiais studentais, ir kad ši programa yra strateginė investicija į Europos jaunimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad programa galėtų pasinaudoti daugiau asmenų, visų pirma jaunuoliai, turintys mažiau galimybių;

375.  teigiamai vertina tai, kad didžioji dalis paraiškos dėl finansavimo pagal programą „Erasmus+“ pateikimo procedūros vykdoma internetu; tačiau mano, kad procedūra galėtų būti dar labiau supaprastinta panaikinant reikalavimą, kad projekto partnerių akreditaciniai laiškai būtų pasirašyti ranka;

376.  nurodo, kad vis dar susiduriama su problemomis siekiant gauti programos „Erasmus+“ finansavimą jaunimo sektoriuje, nes programą decentralizuotai valdo nacionalinės agentūros; ragina Europos Komisiją imtis būtinų veiksmų ir, pvz., centralizuoti dalį finansavimo vykdomojoje įstaigoje; be to, ragina Komisiją suteikti priemones, kurių reikia, kad visi programos naudos gavėjai aktyviau dalyvautų, pvz., steigiant nuolatinius konkrečių sektorių pakomitečius, kaip nurodoma Reglamente (ES) Nr. 1288/2013(100);

377.  teigia, kad iki šiol pagrindinis programos „Erasmus+“ sėkmės veiksnys buvo akademiniai mainai ir kad, siekiant išvengti jų mažėjimo, jokia finansavimo dalis neturėtų būti naudojama kitoms programoms ir „Erasmus+“ taikymo sritis neturėtų būti plečiama siekiant aprėpti kitus naudos gavėjus, pvz., migrantus;

378.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pagal programą „Europa piliečiams“ ir programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę „Kultūra“ nuolat atrenkama labai nedaug projektų (atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. 2016 m.); pabrėžia, kad žemas projektų sėkmės lygis pareiškėjams kelia nepasitenkinimą ir tai yra nepakankamo finansavimo, kuris neatitinka didelių užsibrėžtų programų tikslų, pasekmė;

379.  nurodo, kad pačios Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) teigia, kad programa „Europa piliečiams“ visu pajėgumu pradėta įgyvendinti 2016 m. – trečiaisiais jos įgyvendinimo metais; todėl ragina Komisiją ir Tarybą rengiant 2014–2020 m. DFP tinkamai atsižvelgti į tai, kad akivaizdžiai reikia ilgų laikotarpių norint visapusiškai įgyvendinti naujas programas, kad būtų išvengta panašių vėlavimų pagal finansinę programą, kuri bus nustatyta po 2020 m.;

380.  palankiai vertina EACEA vaidmenį įgyvendinant tris kultūros ir švietimo programas, kaip parodyta Įstaigos 2016 m. veiklos įvertinime; teigiamai vertina tai, kad EACEA dažniau naudoja finansuojamų projektų elektronines ataskaitas, nes taip turėtų būti patobulintas duomenų rinkimas ir projektų stebėsena, prisidėta prie Komisijos darbo politikos srityje ir pagelbėta naudos gavėjams; su malonumu atkreipia dėmesį į tai, kad 92 proc. savo mokėjimų EACEA įvykdė laikydamasi Finansinio reglamento terminų; kadangi švietimo ir kultūros programos naudos gavėjai dažnai yra mažos organizacijos, ragina EACEA siekti geresnių rezultatų, galbūt taikant vidutinio apmokėjimo laikotarpio rodiklį;

381.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pradėta taikyti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė, kurios biudžetas iki 2022 m. sudaro 121 mln. EUR, ir į pradinį susidomėjimą, kurį parodė šio sektoriaus atstovai ir finansų tarpininkai; ragina greitai įgyvendinti planuotą 60 mln. EUR skyrimą pradiniame etape pagal šią priemonę iš ESIF; primena, kad paskolos papildo kitus svarbiausius sektoriaus finansavimo šaltinius, pvz., dotacijas;

382.  reiškia susirūpinimą dėl labai mažo ESIF finansavimo, kuris 2016 m. pasiekė švietimo, kultūros ir kūrybos sektorius; mano, kad pritaikyta konkretiems sektoriams skirta parama yra būtina siekiant užtikrinti, kad ESIF paskolos kultūros ir kūrybos sektoriui būtų naudingos;

383.  dar kartą tvirtina, kad remia nepriklausomos žiniasklaidos atliekamą informavimą apie Europos reikalus, visų pirma teikiant paramą iš biudžeto televizijai, radijui ir interneto tinklams; teigiamai vertina tai, kad toliau iki 2018 m. teikiama dotacija „Euranet+“, ir primygtinai ragina Komisiją surasti tvaresnį tinklo finansavimo modelį;

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

384.  primena, kad specialiosios priemonės buvo plačiai naudojamos 2016 m. siekiant reaguoti į prieglobsčio prašytojų humanitarinę padėtį Sąjungoje ir kad todėl kyla pavojus, jog sumų, likusių iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos, gali nepakakti, kad būtų reaguojama į nenumatytus įvykius, kurie gali įvykti iki 2020 m.; prašo Komisijos kitoje DFP išspręsti šią struktūrinę problemą ir tinkamai informuoti Parlamentą;

385.  ragina parengti nuoseklią ir sistemingą strategiją ir nustatyti aiškesnius, tvirtesnius ir ilgalaikius politinius ir veiklos prioritetus siekiant apsaugoti pagrindines teises ir laisves, kartu užtikrinant veiksmingą jos įgyvendinimą, taip pat šiam tikslui skiriant pakankamai lėšų.

Moterų teisės ir lyčių lygybė

386.  pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė turėtų būti užtikrinta visose politikos srityse; todėl dar kartą ragina atsižvelgti į lyčių aspektą visais biudžeto procedūros etapais, be kita ko, vykdant biudžetą ir vertinant jo vykdymą;

387.  apgailestauja dėl to, kad pagal 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos biudžeto eilutes nėra nurodomi ištekliai, skirti kiekvienam iš programos tikslų, susijusių su lyčių lygybe; palankiai vertina tai, kad 2016 m. tinklas „Moterys prieš smurtą“ ir Europos moterų lobistinė organizacija („European Women’s Lobby“) gavo subsidijų kovos su smurtu prieš moteris ir lyčių lygybės srityje;

388.  dar kartą ragina išlaikyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą konkrečiam programos „Daphne“ tikslui, ir jai skirti daugiau išteklių, kad būtų kompensuotas programai „Daphne“ skiriamų lėšų sumažinimas 2014–2020 m. laikotarpiu;

389.  apgailestauja dėl to, kad Europos strateginių investicijų fondas neapima lyčių aspekto, ir pabrėžia, kad sėkmingas ekonomikos atsigavimas neįmanomas nepanaikinus krizių poveikio moterims;

390.  pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas PMIF; vis dėlto apgailestauja, kad trūksta tikslingų veiksmų siekiant lyčių lygybės pagal konkrečias biudžeto eilutes, nors Parlamentas nuolat ragina atsižvelgti į lyčių aspektą, taip pat ir migracijos bei prieglobsčio politikoje;

391.  dar kartą ragina į bendrą Sąjungos biudžeto vykdymui skirtų rezultatų rodiklių rinkinį įtraukti su lytimi susijusius rodiklius, tinkamai laikantis patikimo finansų valdymo principo, t. y. laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

392.  ragina atlikti poveikio lytims vertinimą, kuris būtų bendros išankstinės sąlygos Sąjungos lėšoms gauti dalis, ir rinkti, kai įmanoma, pagal lytį suskirstytus duomenis apie paramos gavėjus ir dalyvius;

393.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. ESF intervenciniuose veiksmuose abiejų lyčių atstovai dalyvavo palyginti proporcingai (52 proc. moterų ir 48 proc. vyrų);

394.  ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją prie kitos daugiametės finansinės programos (DFP) pridėti bendrą deklaraciją ir joje iš naujo prisiimti lyčių lygybės srities įsipareigojimus, be kita ko, įsipareigojimą sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir vykdyti veiksmingą šios deklaracijos įgyvendinimo stebėseną per metines biudžeto procedūras, įtraukiant susijusią nuostatą į naujo DFP reglamento peržiūros nuostatą.

(1) OL L 48, 2016 2 24.
(2) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(3) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(4) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(7) OL L 48, 2016 2 24.
(8) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(9) OL C 384, 2017 11 14, p. 2.
(10) OL C 417, 2017 12 6, p. 63.
(11) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(12) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(13) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(14) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(15) OL L 343, 2013 12 19, p. 46.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(17) OL L 48, 2016 2 24.
(18) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(19) OL C 384, 2017 11 14, p. 11.
(20) OL C 417, 2017 12 6, p. 74.
(21) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(22) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(23) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(24) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(25) OL L 341, 2013 12 18, p. 73.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(27) OL L 48, 2016 2 24.
(28) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(29) OL C 384, 2017 11 14, p. 2.
(30) OL C 417, 2017 12 6, p. 52.
(31) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(32) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(33) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(34) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(35) OL L 341, 2013 12 18, p. 69.
(36) OL L 363, 2014 12 18, p. 183.
(37) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(38) OL L 48, 2016 2 24.
(39) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(40) OL C 384, 2017 11 14, p. 9.
(41) OL C 417, 2017 12 6, p. 171.
(42) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(43) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(44) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(45) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(46) OL L 346, 2013 12 20, p. 58.
(47) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(48) OL L 48, 2016 2 24.
(49) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(50) OL C 384, 2017 11 14, p. 12.
(51) OL C 417, 2017 12 6, p. 252.
(52) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(53) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(54) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(55) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(56) OL L 346, 2013 12 20, p. 54.
(57) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(58) OL L 48, 2016 2 24.
(59) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(60) OL C 384, 2017 11 14, p. 11.
(61) OL C 417, 2017 12 6, p. 247.
(62) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(63) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(64) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(65) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(66) OL L 352, 2013 12 24, p. 65.
(67) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(68) OL L 48, 2016 2 24.
(69) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(70) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(71) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(72) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(73) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(74) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0122.
(75) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
(76) COM(2017)0351, 2.2. poskirsnis.
(77) 2016 m. MVVRA, 2.2. poskirsnis, AGRI GD, MVA 10 priedas, p. 140.
(78) 2016 m. MVVRA 4 priedas, p. 20.
(79) Žr. 2016 m. MVVRA 2.2. poskirsnį.
(80) 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (OL L 168, 2014 6 7, p. 105).
(81) Savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (OL L 252, 2017 9 29, p. 28), 120 ir 121 dalys.
(82) „Duomenų apie finansų inžinerijos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą suvestinė, parengta remiantis ataskaitomis, kurias vadovaujančiosios institucijos pateikė pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalies j punktą“, p. 11.
(83) Tyrimas „10 metų bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo (BPM) įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje vertinimas“, atliktas IPOL GD, D politikos departamento „Biudžeto reikalai“, pavedimu.
(84) Žr. AGRI GD 2016 m. MVA, p. 17.
(85) Žr. 2017 m. balandžio 27 d. Parlamento rezoliucijos 207 punktą.
(86) Žr. orientacinius paramos, kuri buvo išmokėta tiesiogiai gamintojams pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, paskirstymo duomenis pagal paramos dydį ir klasę (2016 finansiniai metai).
(87) DFP 3 išlaidų kategorija aprėpia įvairias politikos kryptis; svarbiausia išlaidų sritis yra migracija ir saugumas; bet finansavimas taip pat skiriamas maistui ir pašarams, kultūros ir kūrybinei veiklai ir programoms teisingumo, teisių, lygybės, pilietiškumo, vartotojų ir sveikatos srityse.
(88) PMIF pakeičia Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą (SOLID).
(89) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0477.
(90) Europos Audito Rūmai „Trumpa pareigūnų pareigybių skaičiaus mažinimo 5 proc. apžvalga“, p. 27.
(91) 2017 m. balandžio 27 d. Parlamento rezoliucijos 276, 281 ir 282 punktai.
(92) Ataskaita dėl Europos mokyklų metinės finansinės atskaitomybės už 2016 finansinius metus ir mokyklų atsakymai, 2017 m. lapkričio 29 d.
(93) HR GD, MVA, p. 6.
(94) https://corporateeurope.org/expert-groups/2017/02/corporate-interests-continue-dominate-key-expert-groups.
(95) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0021.
(96) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).
(97) Specialioji ataskaita Nr. 18/2016 „ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema“.
(98) http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/stages-step-by-step/strategic-report/.
(99) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).
(100) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Audito Rūmų specialiosios ataskaitos vykdant Komisijos 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą
PDF 313kWORD 93k
2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (2017/2188(DEC))
P8_TA(2018)0122A8-0130/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0299/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą dėl 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05940/2018 – C8-0042/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0130/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

B.  kadangi specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, todėl šios ataskaitos yra naudingos Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.  kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto Parlamento 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2016 „ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų gebėjimams stiprinti. Bendrasis auditas“

1.  palankiai vertina kaip bendrojo audito dokumentą pateiktą Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kaip Komisija vykdo pasirengimo narystei pagalbos valdymą Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje, ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

2.  pripažįsta, kad Komisija turi veikti sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis ir susiduria su daugybe paramos gavėjų viešųjų institucijų trūkumų, kaip antai, pernelyg didele biurokratija, didele darbuotojų kaita, mažu veiksmingumu, atskaitomybės stoka ir korupcija;

3.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus ypatingą dėmesį atkreipti į kokybiškų nacionalinių strategijų, taip pat nacionalinių ir regioninių programų, kuriose būtų numatyti aiškūs, realistiški ir pamatuojami tikslai, apibrėžtį ir programų kūrimą paramą gaunančiose šalyse geriau derinti su šiomis strategijomis ir atitinkamais poreikių vertinimais;

4.  remia Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijų dedamas pastangas toliau siekti pažangos svarbiausiose gero valdymo srityse ir vykdant viešojo administravimo reformą, taip pat finansų kontrolės srityje užtikrinant viešųjų finansų valdymą; ragina visas šalis dėti daugiau pastangų, kad būtų galima plėtoti ar tobulinti strategijas, kuriomis siekiama koordinuoti viešųjų finansų valdymo reformos įgyvendinimą;

5.  mano, jog itin svarbu aktyviau naudoti sąlygų taikymo principą, visų pirma iš anksto ir remiantis konkrečiais išmatuojamais terminais patikrinti paramos gavėjų gebėjimus atlikti tai, kas yra reikalaujama;

6.  apgailestauja, kad maždaug pusė Sąjungos finansuotų projektų, kurių tikslas – viešojo administravimo reformos ir teisinės valstybės stiprinimas, nebuvo tvarūs; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tvarumą, visų pirma vykdant projektus, kuriais siekiama stiprinti administracinius gebėjimus; apgailestauja, kad daugeliu atvejų nebuvo užtikrintas tvarumas dėl inherentiškų veiksnių, pvz., biudžeto lėšų trūkumo, darbuotojų trūkumo ir visų pirma paramos gavėjų politinės valios reformuoti institucijas stokos; ragina Komisiją remtis sėkmingų projektų, turinčių apskaičiuojamą pridėtinę vertę, pasiekimais ir užtikrinti, kad projektai būtų tvarūs ir įgyvendinami, nustatant tai kaip aiškų projektų įgyvendinimo reikalavimą, taikomą teikiant paramą antruoju Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP II) etapu;

7.  mano, kad tam tikruose pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, teisinės valstybės, viešojo administravimo reformos ir gero valdymo srityse, dar esama galimybių pagerinti padėtį, kad tie sektoriai atitiktų Sąjungos standartus; mano, kad šiose srityse teikiama pagalba turėtų būti didesnė, veiksmingesnė ir labiau orientuota į tvarumą, nes ji glaudžiai susijusi su ES plėtros strategija ir politiniais kriterijais;

8.  ragina Komisiją kaip į prioritetinį klausimą sutelkti dėmesį į kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir skatinti baudžiamąjį persekiojimą ir skaidrumo bei vientisumo reikalavimų viešojo administravimo sektoriuje nustatymą; dar kartą pakartoja, kad reikalinga ryžtingesnė ir veiksmingesnė strategija ir didesnis politinis nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimas siekiant šioje srityje užtikrinti tvarius rezultatus;

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2016 „Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje“

9.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria jos rekomendacijoms;

10.  su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija įgyvendins daugumą rekomendacijų;

11.  pabrėžia, kad visiems atitinkamiems generaliniams direktoratams, ypač Konkurencijos GD ir Regioninės ir miestų politikos GD, turi būti suteikta galimybė susipažinti su visomis Komisijos tarnybų turimomis duomenų bazėmis, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas;

12.  ragina Komisiją persvarstyti savo atsisakymą vykdyti 4 rekomendacijos b punktą, nes tai gali kenkti Sąjungos finansinių interesų apsaugai;

13.  gali suprasti Komisijos nenorą įgyvendinti 4 rekomendacijos d punktą, jei valstybių narių pasirinkti alternatyvūs de minimis pagalbos stebėjimo metodai yra tokie pat veiksmingi, kaip ir centrinis registras; ragina Komisiją užtikrinti, kad taip ir būtų;

14.  yra įsitikinęs, jog labai svarbu, kad valstybės narės turėtų teisinį tikrumą dėl taikytinų valstybės pagalbos taisyklių dar prieš imdamosi įgyvendinti didelės apimties projektus, nes aiškios ir nuoseklios taisyklės gali padėti sumažinti klaidų lygį šioje srityje;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės audito institucijos būtų susipažinusios su taikytinomis valstybės pagalbos taisyklėmis ir jas patikrintų prieš pildydamos savo metines kontrolės ataskaitas;

16.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Konkurencijos GD ir Regioninės ir miestų politikos GD 2015 m. kovo mėn. susitarimą dėl bendro veiksmų plano valstybės pagalbos srityje; pažymi, kad šiame veiksmų plane iš pradžių buvo numatyti šeši veiksmai, kuriais ketinama visose valstybėse narėse padidinti informuotumą ir pagerinti praktines žinias valstybės pagalbos klausimais: gerosios patirties nustatymas ir sklaida, mokymo kursai valstybės pagalbos specialistams, konkrečioms šalims skirti praktiniai seminarai, seminarai specialistams, tolesnis klausimų ir atsakymų duomenų bazės kūrimas (EKT-ET tinklas) ir valstybės pagalbos informacinės duomenų bazės sukūrimas; nuo 2016 m. Komisija taip pat siūlė specializuoto mokymo modulį;

17.  be to, palankiai vertina tai, kad iki 2016 m. sausio mėn. Konkurencijos GD Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Kroatijai, Rumunijai ir Slovakijai surengė mokymo kursus apie valstybės pagalbą ir infrastruktūrą;

18.  pritaria Audito Rūmų raginimui sukurti centrinę visai Sąjungai skirtą duomenų bazę, kurioje atitinkamos valstybių narių institucijos galėtų patikrinti įmonių, su kuriomis susiję išduoti vykdomieji raštai sumoms išieškoti, tapatybę ir išieškojimo procedūrų statusą; mano, kad tokia duomenų bazė gali būti svarbi ateityje atliekant rizikos analizes;

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 29/2016 „Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti“

19.  primena šiuos teisinius pagrindus:

   a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnio 1 dalį: „1. Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas. Jie taip pat tikrina visų Sąjungos įsteigtų įstaigų ar organų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas, jei tokio tikrinimo nedraudžia atitinkamas steigimo dokumentas.

Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kuris yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities įvertinimais“,

   b) Europos centrinių bankų sistemos (ESBS) bei Europos Centrinio Banko statuto 27 straipsnį (Prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 4): „27.1. ECB ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja Valdančioji taryba ir tvirtina Taryba. Auditoriai turi visus įgaliojimus tikrinti visas ECB ir nacionalinių centrinių bankų buhalterines knygas bei sąskaitas ir gauti visą informaciją apie jų sandorius.

27.2. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio nuostatos taikomos tik ECB vadovybės veiklos efektyvumui tirti“;

   c) Tarybos reglamento, (ES) Nr. 1024/2013(7), kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 20 straipsnio 1 ir 7 dalis: “1. Remiantis šiuo skyriumi, už šio reglamento įgyvendinimą ECB atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai. 7. Kai Europos Audito Rūmai pagal ECBS ir ECB statuto 27.2 straipsnį nagrinėja ECB valdymo veiklos efektyvumą, jie taip pat atsižvelgia į pagal šį reglamentą ECB pavestus priežiūros uždavinius“;

20.  pritaria Audito Rūmų išvadoms ir džiaugiasi, kad ECB priėmė Audito Rūmų rekomendacijas(8);

21.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito (AAI) Ryšių palaikymo komiteto ataskaitos, kurioje palygintos 27 iš 28 visos Sąjungos nacionalinių AAI teisės audituoti bankų priežiūros institucijas; apgailestauja, kad atitinkamame pareiškime nurodoma, jog audito spraga atsirado tose šalyse, kuriose ankstesni nacionalinių AAI įgaliojimai, susiję su bankų priežiūros institucijomis, nėra pakeičiami panašaus lygmens Audito Rūmų atliekamu ECB priežiūros veiklos auditu(9);

22.  pabrėžia, kad EP jau yra išreiškęs susirūpinimą šiuo klausimu 2016 m. kovo 10 d. savo rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2015 metų ataskaita“(10);

23.  apgailestauja, kad dėl požiūrio informacijos atskleidimo atžvilgiu, kurio laikosi ECB, prižiūrimiems subjektams teikiama nepakankamai skaidri informacija, ir dėl to prižiūrimi subjektai negalėjo iki galo suprasti tikrinimo proceso ir prudencinio vertinimo rezultatų; pabrėžia, kad Audito Rūmai pareiškė susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo, dėl kurio, jų nuomone, gali didėti „rizika, kad priežiūra vykdoma savo nuožiūra“;

24.  atkreipia dėmesį, kad nesama jokio priežiūrinio tikrinimo dėl banko pozicijos nelikvidžios „trečiojo lygmens veiklos“, įskaitant nuvertėjusį turtą ir išvestines finansines priemones, atsiradusius dėl to, kad priežiūros funkcija buvo vykdoma asimetriškai; mano, kad dėl griežto nusistatymo prieš kredito riziką, palyginti su rinkos ir veiklos rizika, kurią lemia spekuliacinė finansinė veikla, buvo baudžiami komerciniai bankai ir tai buvo naudinga dideliems investiciniams bankams, ir dėl to kyla abejonių dėl iki šiol atlikto išsamaus vertinimo pagrįstumo ir patikimumo; yra susirūpinęs dėl naujausių Priežiūros valdybos pirmininkės Danièlės Nouy pareiškimų, susijusių su sunkumais ir ECB negalėjimu toliau vykdyti tinkamo pozicijų, susijusių su šiais sudėtingais ir rizikingais produktais, vertinimo;

25.  su susirūpinimu pažymi Audito Rūmų išvadas, kad nesama veiksmingo pinigų politikos ir priežiūros funkcijos organizacinio atskyrimo, taip pat aiškių ir griežtų interesų konfliktų prevencijos taisyklių, o tai didina susirūpinimą dėl būdingo interesų konflikto, kylančio ECB atliekant finansinio stabilumo išlaikymo euro zonoje funkciją ir vykdant didelių Europos kredito įstaigų prudencinę priežiūrą;

26.  pritaria Audito Rūmų išvadoms, kad reikia pateikti rizikos analizę, susijusią su naudojimusi bendromis tarnybomis užduotims, susijusioms su ECB pinigų politika ir priežiūros funkcija, atlikti;

27.  todėl yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos, kad informacijos, kurią pateikė ECB, tik iš dalies pakako, kad būtų galima įvertinti su BPM valdymo struktūra siejamų operacijų, jungtinių priežiūros grupių ir vietoje vykdomų patikrinimų efektyvumą; pabrėžia, kad dėl to liko neaudituotos svarbios sritys;

28.  mano, jog atskaitomybės požiūriu nepriimtina, kad audituojamas subjektas, t. y. ECB, nori pats vienas spręsti, kuriais dokumentais išorės auditoriai gali naudotis(11); todėl ragina ECB visapusiškai bendradarbiauti su Audito Rūmais, kaip išorės auditoriumi, ir užtikrinti Audito Rūmams galimybę visapusiškai naudotis informacija, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų taisyklių;

29.  ragina Audito Rūmus informuoti Parlamento kompetentingą komitetą, ar iki 2018 m. lapkričio mėn. rastas prieigos prie informacijos problemos sprendimas;

30.  pripažįsta galiojančius ECB ir Parlamento susitarimus dėl ataskaitų teikimo(12); mano, kad, vis dėlto, šie susitarimai negali pakeisti Audito Rūmų audito;

31.  primena, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija turėjo būti paskelbusi ataskaitą dėl Reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, taikymo peržiūros; apgailestauja, kad tai nebuvo padaryta;

32.  todėl ragina Komisiją kuo greičiau baigti rengti šią ataskaitą;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 30/2016 „ES paramos prioritetiniams sektoriams Hondūre veiksmingumas“

33.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas; taip pat atsižvelgia į Komisijos atsakymus;

34.  su pasitenkinimu pažymi, kad Europos Audito Rūmų ataskaitą labai gerai įvertino tiek Hondūro vyriausybė, tiek Komisija ir kad Audito Rūmų įvardyti iššūkiai ir padarytos išvados buvo labai naudingi stiprinant Sąjungos ir Hondūro politinį dialogą;

35.  primena, kad šiuo metu Europos Sąjungos ir Hondūro, kaip Centrinės Amerikos šalies, santykiai iš esmės yra pagrįsti 2012 m. pasirašytu asociacijos susitarimu, kuris yra tvirta ilgalaikė sąsaja, pagrįsta abipusiu pasitikėjimu ir bendrų vertybių ir principų puoselėjimu; primena, kad šiame susitarime nustatomi trys pagrindiniai veiklos ramsčiai: politinis dialogas, bendradarbiavimas ir prekyba; visų pirma primena, kad šiuo susitarimu abi šalys įsipareigojo imtis priemonių ekonomikos vystymuisi skatinti atsižvelgiant į bendrus interesus, pavyzdžiui, skurdo panaikinimą, darbo vietų kūrimą ir teisingą bei darnų vystymąsi;

36.  pabrėžia, kad iki šiol šį susitarimą ratifikavo 21 valstybė narė; tikisi, kad tos šalys, kurios jo dar nepasirašė, tai padarys kuo greičiau, nes visapusiškas trijų ramsčių taikymas sustiprins politinio dialogo raidą, suteiks galimybę veiksmingai skirstyti finansinius išteklius ir galiausiai užtikrins, kad Sąjungos parama Hondūro atkūrimui ir pertvarkai būtų veiksminga;

37.  primena, kad Hondūras yra Centrinės Amerikos šalis, daugiausiai paramos vystymuisi gaunanti iš Sąjungos, kad Sąjungos indėlis yra ketvirtas pagal dydį iš dvylikos pagrindinių paramos Hondūrui teikėjų ir sudaro 11 proc. visos šios šalies gaunamos oficialios paramos vystymuisi; pabrėžia, kad bendras finansinis paketas buvo padidintas nuo 223 mln. EUR 2007–2013 m. laikotarpiu iki 235 mln. EUR 2014–2020 m.;

38.  tačiau su susirūpinimu pažymi, kad Sąjungos finansinis indėlis nagrinėjamu laikotarpiu sudarė tik 0,2 proc. šalies BVP; tai yra daug mažesnė procentinė dalis nei kitų paramos teikėjų, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų;

39.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, Pasaulio banko duomenimis, po pasaulinės ekonomikos krizės Hondūras po truputį atsigauna ekonominiu požiūriu dėl viešųjų investicijų, eksporto ir didelių pajamų iš pinigų perlaidų – tai sudarė sąlygas 3,7 proc. augimui 2016 m. ir 3,5 proc. augimui 2017 m.;

40.  vis dėlto pabrėžia, kad, nors ekonomikos perspektyvos teikia vilčių ir nepaisant vyriausybės ir paramos teikėjų pastangų, skurdo ir ekonominės nelygybės lygis Hondūre vis dar yra vienas aukščiausių Lotynų Amerikoje: oficialiais duomenimis, 2016 m. apie 66 proc. gyventojų gyveno skurde, vis dar yra plačiai paplitęs smurtas, korupcija ir nebaudžiamumas; atkreipia dėmesį, kad, nors pastaraisiais metais žmogžudysčių skaičius sumažėjo, jų lygis išlieka vienas aukščiausių pasaulyje ir pats aukščiausias Lotynų Amerikoje; taip pat pabrėžia, kad vis dar esama didelių sunkumų ir problemų, susijusių su pagrindinių poreikių patenkinimu, galimybėmis įsidarbinti, naudotis gamtos ištekliais, pavyzdžiui, žeme, ir išgyvenimo būdais, ir kad pačios pažeidžiamiausios gyventojų grupės žmogaus teisių pažeidimo dėl nelygybės požiūriu yra moterys, čiabuviai ir Afrikos kilmės asmenys;

41.  itin susirūpinęs pažymi, kad Hondūras išlieka viena pavojingiausių pasaulio šalių žmogaus teisių ir aplinkos teisių – sričių, kurios daugeliu atvejų yra glaudžiai susijusios, gynėjams; primena, kad, organizacijos „Global Witness“ duomenimis, nuo 2009 m. Hondūre buvo nužudyti mažiausiai 123 žemės ir aplinkos gynėjai; daugelis iš jų buvo čiabuvių ir kaimo bendruomenių nariai, kurie prieštaravo didžiuliams projektams savo teritorijoje, kaip nutiko Bertai Cáceres, kurios nužudymo byla vis dar neišspręsta; ragina Komisiją užtikrinti ir nuolat ir atidžiai stebėti, kad Sąjungos ir Hondūro bendradarbiavimas jokiu būdu nepakenktų Hondūro gyventojų žmogaus teisėms; šiuo požiūriu primena, kokia svarbi yra Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP) suteikiant skubią tiesioginę finansinę ir materialinę pagalbą pavojuje atsidūrusiems žmogaus teisių gynėjams ir neatidėliotinos pagalbos fondas, kuriuo pasinaudodamos Sąjungos delegacijos gali suteikti tiesiogines ad hoc dotacijas; taip pat ragina Komisiją skatinti veiksmingai įgyvendinti Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, priimant visapusiško jų įgyvendinimo vietos strategijas ir bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis, jau turinčiomis patirties šioje srityje;

42.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į rimtus incidentus, įvykusius Hondūre po 2017 m. lapkričio 26 d. surengtų rinkimų; pabrėžia, kad Europos ir tarptautiniai žmogaus teisių ir žiniasklaidos tinklai pasmerkė valstybinių saugumo pajėgų neproporcingą ir kartais mirtiną jėgos naudojimą demonstrantų atžvilgiu, taip pat kitus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus per po rinkimų kilusią krizę; žmogaus teisių organizacijos nurodė, kad 30 asmenų nužudyti (21 nužudė karo policija (PMOP)), 232 asmenys sužeisti ir 1 085 asmenys sulaikyti; atkreipia dėmesį į tai, kad JT vyriausiasis komisaras Hondūre dokumentais pagrindė per 50 atvejų, kai žmogaus teisių gynėjai, bendruomenių vadovai ir žurnalistai buvo bauginami ir persekiojami; pažymi, kad, reaguodama į šią padėtį, Hondūro vyriausybė paskelbė įsteigianti Žmogaus teisių ministeriją, kuri turi būti nepriklausoma nuo dabartinės Žmogaus teisių, teisingumo, valdymo ir decentralizacijos ministerijos ir kuri pradėjo veikti 2018 m. sausio 27 d.; ragina EIVT padidinti Sąjungos paramą žmogaus teisių gynėjams ir politinio dialogo skatinimui, taip pat primygtinai reikalauti, kad Hondūro vyriausybė vykdytų savo pareigas ir įsipareigojimus palaikyti taiką ir užtikrinti gyventojų saugumą;

43.  primena, jog svarbu, kad Sąjungos šalių privatusis sektorius taip pat gerbtų žmogaus teises ir laikytųsi griežčiausių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, ir šioje srityje vadovautųsi bent jau Europos standartais; ragina ES ir jos valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti Jungtinių Tautų veikloje siekiant sudaryti tarptautinę sutartį, pagal kurią įmonės turėtų prisiimti atsakomybę už dalyvavimą vykdant žmogaus teisių pažeidimus;

44.  primena, kad 2009 m. valstybės perversmas turėjo katastrofiškų padarinių šaliai – šalies socialinis ir ekonominis augimas buvo gerokai sulėtėjęs, buvo nutraukta tarptautinė pagalba, o šalis buvo atskirta nuo Amerikos valstybių organizacijos; pažymi, kad Sąjungos veiklą tuo laikotarpiu Hondūre buvo galima tęsti, nors buvo vėluojama taikyti priemones visuose prioritetiniuose sektoriuose, o kai kurios veiklos, pavyzdžiui, teisės aktų sistemos suderinimo, nebuvo galima užbaigti; pabrėžia, kad, jei ES būtų nutraukusi savo paramą prioritetiniams sektoriams ir jos neišsaugojusi, jų padėtis būtų buvusi dar sudėtingesnė;

45.  pažymi, jog Hondūro vyriausybė pareiškė, kad yra pasirengusi sutikti, kad būtų vykdoma tarptautinė patikra, ir bendradarbiauti su tarptautiniais organais (Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro įsteigimas, neseniai įsteigta paramos kovai su korupcija ir nebaudžiamumu Hondūre misija, organizacijos „Transparency International“ atliktas valstybės sąskaitų auditas ir pan.); tačiau įspėja, kad būtina praktiškai pritaikyti įgytą gerąją patirtį ir iš jos pasimokyti, o ne iki begalybės užtęsti priklausomybę nuo šių institucijų siekiant vykdyti pagrindines valstybės užduotis; labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario 18 d. paramos kovai su korupcija ir nebaudžiamumu Hondūre misijos (MACCIH) vadovas atsistatydino, nes Amerikos valstybių organizacija (AVO) nesuteikė jam pakankamos pagalbos, kad jis galėtų vykdyti prieš dvejus metus šios asociacijos jam patikėtą užduotį kovoti su korupcija Hondūre (išteklių trūkumas, nuostoliai organizuojant, nesuteiktos tinkamos priemonės ir kt.); pažymi, kad, nepaisant šio pagalbos trūkumo, nuo 2017 m. MACCIH pasiekė svarbių rezultatų kovos su korupcija srityje, įskaitant itin svarbias bylas valstybės pareigūnams, susijusiems su didelio masto korupcija, ir tyrimus, susijusius su Hondūro politine klase; yra susirūpinęs, kad šios aplinkybės trukdys pirmoms itin svarbioms regiono pastangoms kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu vienoje iš šalių, kurioms itin reikalingi tokie veiksmai; ragina Hondūro vyriausybę ir AVO teikti besąlyginę paramą ir pagalbą MACCIH darbui, taip pat ragina EIVT ir toliau bendradarbiauti su MACCIH siekiant įgyvendinti bendrus tikslus;

46.  pažymi, kad Audito Rūmų atliktas auditas daugiausia apėmė 2007–2015 m. laikotarpį, per kurį Sąjungos mokėjimai sudarė 119 mln. EUR ir kurio metu nagrinėtos prioritetinės sritys buvo skurdo mažinimas, miškininkystė, saugumas ir teisingumas, kuriems skirta 89 proc. dvišalės paramos lėšų; vis dėlto mano, kad Audito Rūmų ataskaitoje minimas laikotarpis yra pernelyg ilgas ir net viršija Komisijos kadenciją, be to, šiuo laikotarpiu buvo susidariusi itin sudėtinga ir išskirtinė politinė ir ekonominė padėtis; mano, kad siekiant didesnio veiksmingumo audito laikotarpiai turėtų būti trumpesni arba reikėtų atlikti tarpinius vertinimus, nes ataskaitoje pernelyg dažnai nurodomos problemos arba trūkumai, kurie per tą laiką jau buvo ištaisyti, todėl kai kurios jos išvados ir (arba) rekomendacijos yra nebeaktualios; taip pat pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje neatsižvelgiama į vizito į Hondūrą metu surengtų interviu, visų pirma su gavėjais, kitais paramos teikėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, išvadas;

47.  nurodo, kad Audito Rūmai savo ataskaitoje daro išvadą, kad, nors tam tikra pažanga padaryta, Sąjungos parama prioritetiniams sektoriams buvo tik iš dalies veiksminga iš esmės dėl šalyje susidariusių aplinkybių ir keleto valdymo trūkumų, kurie stabdė jos poveikį, ir kad, nors Komisijos strategija buvo tinkama ir suderinta, ji nebuvo pakankamai konkreti ir finansavimas buvo skiriamas pernelyg dideliam skaičiui sričių, todėl, nepaisant Hondūro vyriausybės prašymų, nepavyko patenkinti svarbių prioritetinių sektorių poreikių, kurių nepatenkino ir kiti paramos teikėjai;

48.  nors ir pritaria Audito Rūmų susirūpinimui, taip pat sutinka su Komisija, kad daugeliu atvejų reikėjo tam tikro lankstumo siekiant prisitaikyti prie krizės, kurią sukėlė valstybės perversmas, ir būtinybės reaguoti ypatingos skubos atvejais bei patenkinti pagrindinius gyventojų poreikius; ragina Komisiją toliau siekti veiksmingos pusiausvyros tarp prisitaikymui prie šalies aplinkybių, poreikių ir kintančių reikalavimų reikalingo lankstumo ir poreikio atremti pačius aktualiausius iššūkius, įskaitant žmogaus teises, teisę į gyvenimą ir teisę į deramą gyvenimą, taip pat poreikio reaguoti ir sustiprinti galimą ES pagalbos poveikį;

49.  nurodo, kad anksčiau Sąjungos bendradarbiavimas daugiausiai buvo vykdomas sanglaudos politikos ir ekonomikos augimo srityje, o naujuoju programavimo laikotarpiu atitinka poreikius, susijusius su pagrindiniais vystymosi iššūkiais, su kuriais susiduria ši šalis: skurdo ir nelygybės mažinimas, apsirūpinimas maistu, švietimas ir sveikatos priežiūra, saugumas ir žmogaus teisės, fiskalinės reformos, kova su nebaudžiamumu ir korupcija, darbo vietų su socialine apsauga kūrimas, konkurencingumas, gamtos išteklių valdymas ir pažeidžiamumas dėl klimato kaitos;

50.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į ypatingą šalies padėtį itin svarbu sustiprinti ir pradėti įgyvendinti integruotas kovos su skurdu programas (visų pirma skirtas patiems pažeidžiamiausiems gyventojams, pavyzdžiui, moterims, vaikams ir čiabuviams, kaip prašė pati Hondūro vyriausybė) ir integruotas švietimo, mokymo ir profesinio rengimo programas, skirtas nepalankiausiose sąlygose esantiems vaikams ir jaunuoliams, siekiant užtikrinti, kad jiems būtų suteikta galimybių ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus ir sumažinta rizika pakliūti į smurto ir organizuoto nusikalstamumo tinklus;

51.  taip pat pabrėžia lemiamą moterų ir moterų teisių gynimo organizacijų poveikį socialinei pažangai ir ypač jaunimo vadovaujamiems judėjimams; ragina Sąjungą primygtinai reikalauti remti moterų įgalėjimą ir saugios bei palankios aplinkos moterų pilietinės visuomenės ir moterų teisių gynėjų organizacijoms kūrimą, taip pat konkrečiai spręsti represijų dėl lyties, visų pirma nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose, problemą; pabrėžia, kad svarbu padėti aktyviai remti politikos sritis ir veiksmus, susijusius su moterų teisėmis, įskaitant lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises;

52.  mano, kad Sąjunga ir toliau turi dėti ypatingas pastangas bendradarbiauti siekiant didinti valstybės institucijų skaidrumą, patikimumą ir atskaitomybę ir ardyti korupcijos ir nebaudžiamumo pamatus, kurie mažina piliečių pasitikėjimą ir yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių šalies vystymuisi;

53.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų nurodyto politinio dialogo trūkumo kai kuriose esminėse srityse, kurioms teikiama parama pagal paramos nacionaliniam planui programą (tikslai švietimo, nacionalinio statistinio vystymosi ir valstybės tarnybos reformos srityse); atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos politinis dialogas palengvina ES veiksmų įgyvendinimą ir skatina apčiuopiamus pokyčius, ragina Komisiją stiprinti politinį dialogą visų pirma strateginiuose ir prioritetiniuose sektoriuose ir tvirtai laikytis savo pozicijos tose srityse, kuriose vyriausybė nerodo didelio susidomėjimo ar entuziazmo, kaip buvo įgyvendinant nacionalinę teisingumo ir saugumo politiką arba teismų observatoriją;

54.  ragina Komisiją toliau gerinti bendrą programavimą su Hondūro vyriausybe ir su Sąjungos valstybėmis narėmis ir dėti ypatingas pastangas vidaus veiklos koordinavimo ir veiklos koordinavimo su kitais paramos teikėjais srityje siekiant optimizuoti veiksmingą darbo pasiskirstymą, užtikrinti papildomumą, kai tai įmanoma, ir visų pirma vengti Audito Rūmų įvardytų problemų: identiškų ar panašių projektų sklaidos (tie patys sektoriai, tie patys gavėjai), prieštaringų veiksmų, veiklos dubliavimo arba neveiklumo visų pirma prioritetiniuose sektoriuose; pabrėžia, kad Komisija taip pat turėtų sukurti sparčią ir veiksmingą sąveikos su kitais paramos teikėjais sistemą, kad sutrumpintų terminus ir užtikrintų dinamiką, veiksmingumą ir rezultatus;

55.  pažymi, kad maždaug pusė ES dvišalės paramos Hondūrui teikiama kaip parama biudžetui, bendroji parama ir parama sektoriams; susirūpinęs pažymi, kad daugiausia dėl ypatingo šios šalies makroekonominio nestabilumo, techninių trūkumų ir problemų, susijusių su sukčiavimu ir korupcija viešųjų finansų valdymo srityje, biudžeto parama gali būti labai rizikinga;

56.  susirūpinęs pažymi, kad, nors Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad biudžeto parama buvo skiriama svarbioms ir patikimoms nacionalinėms strategijoms, kai kuriuose prioritetiniuose sektoriuose vyriausybė neturėjo aiškios strategijos arba jos buvo suskaidytos ir joms nebuvo atskiro biudžeto, o susijusioms institucijoms trūko kompetencijos politikai ir reformoms parengti;

57.  pripažįsta, kad Komisija nustatė šiuos pavojus ir bandė juos sumažinti; tačiau Komisijai dar kartą primena, kad parama biudžetui nėra teikiama besąlygiškai, o vyriausybės pažadai imtis reformų nebūtinai yra pakankama garantija; šiuo požiūriu ir siekiant sumažinti bet kokią riziką, ragina Komisiją ir toliau kuo labiau stengtis užtikrinti, kad būtų taikomos paramos biudžetui gairės ir jų būtų laikomasi visais šio proceso etapais; taip pat prašo Komisijos vengti teikti paramą biudžetui tuose sektoriuose, kuriuose galima ir nesulaukti patikimo ir svarbaus vyriausybės atsako;

58.  sutinka su Komisija, kad paramos biudžetui mokėjimų sustabdymas atitinkamu laikotarpiu, kaip tai atsitiko 2012 m. dėl bendros makroekonominės padėties ir Hondūro ir TVF susitarimo nebuvimo, neturi tapti prieštaringa žinia, kuri galėtų sumažinti pagalbos veiksmingumą, kaip nurodo Audito Rūmai, o atvirkščiai, tuo turėtų būti suteikta galimybė siųsti tvirtą ir aiškią žinią vyriausybei, kad ji veiksmingai ir greitai spręstų problemas, su kuriomis susiduria;

59.  itin susidomėjęs pažymi, kad Hondūras yra pirmoji šalis, kurioje teikiama į rezultatus orientuota parama biudžetui; tačiau reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų padarytos išvados, kad dėl kontrolės priemonių trūkumo buvo sudėtinga įvertinti pasiektus rezultatus, kad jų stebėsena atskleidė daugelį trūkumų ir kad ne visada buvo laikomasi rekomendacijų; ragina Komisiją parengti išsamią ataskaitą, kurioje būtų nurodyti užsibrėžti tikslai, taikyti rodikliai ir kriterijai, skaičiavimo ir tikrinimo metodai ir kt., ir įvertinti jų veiksmingumą bei poveikį siekiant įvertinti pasiektus rezultatus ir kartu pagerinti komunikaciją, padidinti Sąjungos veiksmų matomumą ir poveikį; taip pat ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti tam, kokių rezultatų davė jos politinio dialogo su Hondūro vyriausybe ir dialogo su pilietine visuomene bei kitais paramos teikėjais strategijose užsibrėžti tikslai;

60.  atsižvelgdamas į tai, kad geras viešųjų finansų valdymas yra esminė sąlyga norint užtikrinti paramos biudžetui išmokų skyrimą ir kad Hondūre, nepaisant vienas po kito rengiamų vyriausybės planų ir Komisijos pagalbos, ši sritis yra vienas iš pagrindinių trūkumų, mano, kad Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti tolesniam šio sektoriaus stiprinimui; šiuo požiūriu ir atsižvelgdamas į vaidmenį, kurį turi atlikti aukščiausieji Hondūro audito rūmai valdant valstybės lėšas, prašo Komisijos parengti konkrečias bendradarbiavimo su šiais rūmais programas siekiant teikti techninę pagalbą ir mokymą šioje srityje;

61.  ragina Hondūro vyriausybę suteikti visas reikalingas priemones ir numatyti reikalingą finansavimą, kad aukščiausieji Hondūro audito rūmai galėtų atlikti savo pareigą nepriklausomai, veiksmingai ir laikydamiesi tarptautinių audito, skaidrumo ir atskaitomybės standartų;

62.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Sąjungos biure Hondūre tebetrūksta specialistų, kurie išmanytų viešųjų finansų valdymą ir biudžeto paramos operacijų makroekonomiką, o tai itin pavojinga atsižvelgiant į nuolatinį ekonominį nestabilumą šalyje, kuriai nepaisant šios rimtos aplinkybės toliau teikiama parama biudžetui; atsižvelgdamas į Audito Rūmų nustatytą riziką, prašo Komisijos skubiai ES biurui Hondūre skirti daugiau darbuotojų;

63.  pažymi, kad Sąjungos ir Hondūro bendradarbiavimu remiamos pilietinės visuomenės organizacijos siekiant skatinti apsirūpinimą maistu ir užtikrinti žmogaus teises ir lyčių lygybę, taip pat šiuo metu įgyvendinami maždaug 35 teminiai projektai, kurių vertė daugiau nei 9 mln. EUR; taip pat pažymi, kad bendradarbiaudama su Hondūro pilietine visuomene Sąjungos delegacija parengė 2014 m. patvirtintą veiksmų planą, kuris apima politinį dialogą ir specialiai Hondūrui parengtus paramos veiksmus; mano, jog itin svarbu, kad pilietinės visuomenės organizacijos dalyvautų ne tik konsultacijų, vykdomų siekiant parengti veiksmų gaires, procese, bet ir šių gairių įgyvendinimo, stebėsenos ir peržiūros procesuose;

64.  reiškia didelį susirūpinimą dėl vis didesnio pilietinės visuomenės veiklos ribojimo besivystančiose šalyse; labai susirūpinęs pažymi, kad vien per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Pilietinių asociacijų registravimo ir stebėsenos skyrius panaikino daugiau nei 10 000 NVO licencijas, nes jos vyriausybei nepateikė ataskaitų apie savo finansus ir programas, ir kad, nepaisant keleto teigiamų pokyčių pastaraisiais metais, kai kurie Hondūre neseniai priimti įstatymai bei administracinės priemonės apsunkina ir riboja šių asociacijų veiklą, o tai verčia daugelį iš jų užsidaryti;

65.  palankiai vertina Sąjungos paramą ir jau seniai jos prisiimtus įsipareigojimus besivystančių šalių pilietinei visuomenei; mano, kad vykdant politinį dialogą ir įgyvendinant bendradarbiavimo programas, Komisija turėtų skatinti tinkamų teisinių, administracinių ir politinių sąlygų kūrimo strategijų rengimą siekiant pilietinės visuomenės organizacijoms suteikti galimybę atlikti savo vaidmenį ir veiksmingai dirbti, jas konsultuoti ir nuolat informuoti apie lėšas ir finansavimo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas joms prisijungti prie tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų ir tinklų;

66.  mano, kad Audito Rūmai į savo ataskaitą turėjo įtraukti skyrių apie Sąjungos ir Hondūro pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą, nes jos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje ir visų pirma skatina vystymąsi vietos lygmeniu, ir dar labiau atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra pagrindinė paramos šioms organizacijoms teikėja besivystančiose šalyse ir užima pirmaujančią poziciją ginant pilietinės visuomenės atstovus ir žmogaus teisių gynėjus tuo tikslu taikydama ir įgyvendindama įvairias priemones bei politiką; tikisi, kad Audito Rūmai į tai atsižvelgs būsimose savo ataskaitose;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2016 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti“

67.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

68.  palankiai vertina plataus užmojo Sąjungos įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 20 proc. lyginant su 1990 m. lygiu, o iki 2030 m. – 40 proc., ir skirti bent 20 proc. savo biudžeto su klimato kaita susijusiems veiksmams 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad apskritai buvo padaryta pažanga; tačiau apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų teigimu, kyla didelė rizika, jog tikslas skirti 20 proc. biudžeto lėšų nebus pasiektas;

69.  mano, jog labai svarbu, kad Komisija ir toliau imtųsi pakankamo vadovavimo ir rodytų ryžtą sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus ir tuo tikslu veiksmingai įgyvendintų Paryžiaus susitarimą, taip pat sustiprintų savo tarptautinį patikimumą ir priemones, kuriomis sudaromos sąlygos vykdyti Sąjungos klimato politiką ir žaliąją diplomatiją ateinančiais metais;

70.  palankiai vertina tai, kad įsipareigojimas įgyvendinamas pasitelkus jau esamas politikos strategijas, o ne kuriant naujas finansines priemones; mano, kad tai turėtų padėti užtikrinti geresnį įvairių Sąjungos politikos sričių suderinamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti suderintą planą, kaip išlaikyti didžiausią įvairių programų darną ir tęstinumą;

71.  ragina Komisiją siekiant šio tikslo parengti konkrečią bendrą strategiją, kuri apimtų specialių sričių veiksmų planus, kuriuose būtų pateikiamos išsamios priemonės ir būdai, matavimo ir ataskaitų teikimo metodikos bei veiklos rodikliai, kuriais naudojamasi vykdant su klimato kaita susijusius veiksmus konkrečiose politikos srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti bendrus suvienodintus standartus, kad būtų galima taikyti tinkamas stebėsenos, vertinimo ir tikrinimo sistemas, visų pirma turint mintyje Rio rodiklių taikymą ir ataskaitų dėl lėšų panaudojimo klimato politikos srityje teikimą;

72.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė Sąjungos stebėjimo sistemos trūkumų, dėl kurių gerokai padidėja rizika pervertinti su klimato politikos veiksmais susijusias išlaidas; ragina Komisiją sistemingai laikytis konservatyvumo principo, kad būtų išvengta pervertinimo; ragina Komisiją atlikti įverčių peržiūrą ir ištaisyti klimato kaitos koeficientus tais atvejais, kai kyla pervertinimo rizika;

73.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, teikti pirmenybę veiksmų plano, skirto tam tikroms didelį potencialą turinčioms sritims, t. y. programai „Horizontas 2020“, žemės ūkiui ir žuvininkystei, parengimui; be to, ragina Komisiją kartu su Europos inovacijų ir technologijos institutu atidžiai koordinuoti veiksmus plėtojant naujas technologijas ir inovacijas, susijusias su aplinkos apsauga;

74.  pabrėžia kad Komisija turi visų pirma įgyvendinti su klimato kaita susijusius kriterijus pasitelkdama įvairias savo programavimo priemones, kad būtų galima skatinti aukšto lygio suderinamumą bei pagal galimybes pagerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir taip pasiekti bendrą tikslą, kad bent 20 proc. Sąjungos biudžeto būtų skiriama anglies dioksido kiekiui mažinti ir klimato kaitai atspariai visuomenei kurti;

75.  apgailestauja, kad kitose svarbiose Sąjungos biudžeto srityse konkretūs tikslai nenustatyti; ragina Komisiją parengti bendrą planą, kuriame būtų apibrėžta, kokiomis finansavimo priemonėmis ir kokiu mastu būtų galima prisidėti siekiant 20 proc. biudžeto tikslo; susirūpinęs pažymi, kad tokio plano nebuvimas rodo menką įvairių biudžeto sričių suderinamumą;

76.  susirūpinęs pažymi, kad trūksta informacijos apie tai, kiek išleidžiama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir apie tai, kokiu mastu Sąjungos klimato politikos veiksmais bus prisidedama prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo; be to, turimi duomenys negali būti palyginami visose valstybėse narėse; prašo Komisijos toliau gerinti teikiamas ataskaitas apie tai, kokiu mastu visose politikos srityse yra įgyvendinamas tikslas skirti 20 proc. Sąjungos 2014–2020 m. biudžeto su klimato kaita susijusiems veiksmams, nurodant ne tik tai, kas buvo skirta ir išmokėta, bet ir tai, kas susiję su klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo sritimis, kartu nustatant sritis, kuriose reikia pagerinti kovos su klimato kaita rezultatus;

77.  mano, kad reikia toliau tobulinti finansavimo programų integravimą nustatant aiškias prisitaikymo ir poveikio švelninimo strategijas bei susijusius veiksmų planus, įskaitant atitinkamas investicijų ir klimato srityje reikalingų paskatų kiekybinio įvertinimo priemones, taip pat įverčių atsekimo metodus siekiant gauti teisingus duomenis apie valstybių narių veiksmų ir visų Sąjungos programų pažangą;

78.  ragina Komisiją skubiai sukurti palankią aplinką perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pritaikant investavimo sąlygas ir su lėšų panaudojimų susijusias sistemas ir priemones, kad būtų galima užtikrinti atnaujinimo ir modernizavimo procesą visuose pagrindiniuose atitinkamuose sektoriuose;

79.  apgailestaudamas pažymi, kad nėra jokios priemonės, kuria pasinaudojant būtų galima teikti naujausius daugiamečius subendrintus duomenis apie viso Sąjungos biudžeto padėtį; mano, kad reikia atlikti ex post vertinimą ir perskaičiuoti numatomus įnašus, skirtus klimato politikos veiksmams finansuoti;

80.  apgailestauja dėl to, kad Komisija netaiko specialaus ataskaitų teikimo sistemos, kuria pasinaudojant būtų galima aptikti ir išmatuoti neigiamą Sąjungos politikos priemonių, kuriomis neprisidedama prie klimato kaitos švelninimo, poveikį ir įvertinti, kokia Sąjungos biudžeto dalis išleidžiama šia priešinga kryptimi; reiškia susirūpinimą, kad be šių duomenų Komisijai nėra visiškai aišku, kokiu mastu Sąjunga prisideda prie klimato kaitos švelninimo; ragina Komisiją sistemingai nustatyti galimus neigiamą poveikį darančius veiksmus ir į juos atsižvelgti atliekant galutinius su klimato kaitos švelninimu susijusius skaičiavimus;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 32/2016 „ES pagalba Ukrainai“

81.  pažymi, kad Sąjungos finansinė ir ekspertų teikiama pagalba Ukrainai reformuoti buvo reikalinga; vis dėlto pabrėžia, kad reformos vėluoja labiau, nei tikėtasi;

82.  apgailestauja, kad senos struktūros, kurios nepasiduoda reformoms, modernizavimui ir demokratizacijai, išlieka, o reformų norinčios jėgos siekdamos pergalės susiduria su dideliais sunkumais;

83.  palankiai vertina Sąjungos pagalbą Ukrainai; vis dėlto laikosi nuomonės, kad ji turėtų būti susieta su konkrečiomis Ukrainos vyriausybės pastangomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti padėtį savo šalyje; ypač reikia pagerinti nuosavų išteklių sistemą taikant veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą, kurią taikant būtų atsižvelgiama ne tik į piliečių pajamas, bet ir į oligarchų turtą;

84.  ragina veiksmingai kovoti su vis dar paplitusia korupcija ir veiksmingai remti šio tikslo siekiančias organizacijas;

85.  ragina šalyje stiprinti teisminę galią, kuri taptų nepriklausoma teisinės valstybės principams pavaldžia priemone;

86.  ragina griežčiau kontroliuoti bankų sektorių, kad būtų išvengta kapitalo nutekėjimo į trečiąsias šalis, dėl kurio bankai gali tapti nemokūs; taigi pabrėžia poreikį paramą biudžetui teikti tik laikantis sąlygos, kad finansine parama naudojamasi skaidriai ir visapusiškai;

87.  laikosi nuomonės, kad apskritai visa finansinė pagalba turi būti teikiama prieš tai atlikus jos sėkmės perspektyvų vertinimą;

88.  yra įsitikinęs, kad daugiau dėmesio reikia skirti kompetentingų decentralizuotų administracinių struktūrų mokymui ir lavinimui;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 33/2016 „Sąjungos civilinės saugos mechanizmas: reagavimo į nelaimes už ES ribų koordinavimas buvo iš esmės veiksmingas“

89.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria jos rekomendacijoms ir teigiamai vertina Komisijos pasirengimą į jas atsižvelgti;

90.  pabrėžia, jog itin svarbu greitai ir nuosekliai reaguoti į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, kad būtų galima kuo labiau sumažinti jų poveikį žmonėms, aplinkai ir ekonomikai;

91.  pažymi, kad apskritai Audito Rūmai yra patenkinti tuo, kaip Komisija valdo reagavimo į nelaimes procesą;

92.  ragina Komisiją toliau stiprinti savo išteklių, įskaitant biudžetinius, sutelkimo ir ekspertų atrankos procedūras, kad nukentėjusioms šalims būtų nedelsiant teikiama poreikiais grindžiama Sąjungos pagalba; pabrėžia, kaip svarbu, kad pagrindiniai civilinės saugos centrai būtų nustatyti Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų (ECHO) GD vietos lygmens tinklo nacionaliniuose ir regioniniuose biuruose ir tarp Sąjungos delegacijų rizikos šalyse darbuotojų;

93.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. vasario mėn., remiantis patirtimi, įgyta Ebolos viruso sukeltos ligos protrūkio metu, įsteigtas Europos medicininis dalinys, kuris labai išplėtė ES civilinės saugos mechanizmo „savanorių rezervą“, nes suteikė medicininių ir viešųjų sveikatos priežiūros grupių rezervą, kuriuo galima naudotis; mano, kad šį požiūrį, grindžiamą medicininių grupių ir kitų specializuotų vertinimo ir paramos grupių rezervo turėjimu, būtina tęsti ir toliau tobulinti;

94.  siūlo panaikinti visą nereikalingą administracinę naštą, kuri trukdo tiek dalyvaujančioms valstybėms, tiek Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui reaguoti nedelsiant, būtent krizės pradžioje;

95.  prašo dalyvaujančių valstybių užregistruoti daugiau turto savanoriškame rezerve, kad būtų galima sustiprinti pasirengimą reaguoti į nelaimes;

96.  pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija, kitos Sąjungos institucijos ir Jungtinės Tautos keistųsi informacija ir bendradarbiautų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas struktūriškai apibrėžtai reaguoti nepaprastosios padėties atvejais; palankiai vertina susitarimus, pasirašytus su JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (OCHA) ir Pasaulio maisto programa (PMP), ir primygtinai ragina Komisiją pasirašyti tolesnius bendradarbiavimo susitarimus su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautine migracijos organizacija (TMO) ir kitais susijusiais subjektais;

97.  primena, kad kokybės ir sąveikumo reikalavimai apibrėžti ir išplėsti atsižvelgiant į naujus PSO standartus, taikomus medicininiams moduliams, taip pat į kitus strateginius partnerius ir jų pagrindines sąlygas, siekiant užtikrinti ankstyvus veiksmus, kurie kartu būtų kruopščiau koordinuojami vykdant tarptautines misijas; mano, kad siekiant užtikrinti pajėgumų prieinamumą nedelsiant ir (arba) greitą jų mobilizavimą nuo pat nepaprastosios padėties pradžios ir išvengti finansavimo klaidų, reikia optimizuoti ir labai standartizuoti tiekimo procesus;

98.  primygtinai ragina ir toliau išnaudoti galimas sąveikas su kitais susijusiais subjektais ir priemonėmis, visų pirma su humanitarine pagalba ir parama vystymuisi, ir vengti veiksmų, kurių jau imtasi, dubliavimo;

99.  ragina Komisiją pagerinti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro ryšių platformos (Bendros ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemos, CECIS) funkcionalumą, kad suinteresuotieji subjektai galėtų lengviau gauti informaciją, įskaitant judriojo ryšio prieigą ES civilinės saugos grupėms, dislokuotoms veiksmų vietoje;

100.  mano, kad po humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos veiksmų turėtų būti vykdomi kiti veiksmai, kuriais siekiama skatinti prevencijos kultūrą, taip pat pajėgumų kūrimą ir pažeidžiamų arba nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių atsparumo didinimą;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 34/2016 „Kova su maisto atliekomis: galimybė pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą maisto tiekimo grandinėje“

101.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, kuria tikrinamas Sąjungos veiksmingumas kovojant su maisto švaistymu; patvirtina Audito Rūmų rekomendacijas ir ragina Komisiją į jas atsižvelgti;

102.  labai apgailestaudamas pažymi, kad pasauliniu mastu apie trečdalis maisto, kuris yra pagaminamas žmonėms vartoti, yra išmetamas arba prarandamas; apgailestauja, kad Sąjunga su maisto švaistymu nekovoja veiksmingai ir kad dar iki šiol ji ėmėsi tik nenuoseklios ir nevienalytės veiklos;

103.  pabrėžia, kad Sąjunga turi didelį potencialą spręsti maisto švaistymo problemą pritaikydama esamas politikos sritis ir nesudarydama papildomų išlaidų ir turėtų siekti tai daryti; vis dėlto apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant vilčių teikiančios retorikos, trūksta politinės valios įsipareigojimą paversti politikos priemonėmis;

104.  labai apgailestauja, kad bėgant laikui Europos Komisijos ryžtas kovoti su maisto švaistymu akivaizdžiai sumažėjo; apgailestauja, kad kovojant su maisto švaistymu trūksta tikslingų politinių veiksmų ir kad teigiami kai kurių politikos sričių padariniai yra veikiau atsitiktiniai; nekantrauja, kada bus įvertinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio rezultatai kovos su maisto švaistymu srityje;

105.  mano, kad nenuoseklų Komisijos požiūrį rodo šie dalykai: pirma, nors Sąjunga suvokiama kaip lyderė kovojant su klimato kaita, ji nepakankamai įsipareigojusi kovoti su maisto švaistymu, kuris tiesiogiai prisideda prie neigiamų padarinių klimatui, ir, antra, nors Sąjunga kasmet investuoja milijonus eurų į paramą vystymuisi, kovą su badu ir sąžiningos prekybos principų laikymąsi, ji nepakankamai sprendžia kovos su maisto švaistymu problemą, kuri yra viena iš tiesioginių anksčiau minėtas problemas skatinančių veiksnių;

106.  dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant imtis kovos su maisto švaistymu veiksmų; ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimų dėl atitinkamos politikos dokumentų, susijusių su kova su maisto švaistymu;

107.  ragina Komisiją Sąjungos lygmeniu ir nacionaliniu lygmeniu užtikrinti sudėtingą koordinavimą siekiant suvienodinti skirtingus įvairių valstybių narių naudojamus maisto atliekų prevencijos metodus, maisto dovanojimą, maisto saugą ir gerąją higienos praktiką; ragina Komisiją įsteigti platformą, skirtą dalijimuisi gerąja praktika kovos su maisto švaistymu srityje, kuri padėtų jos darbą geriau suderinti su valstybių narių veikla;

108.  apgailestauja, kad Komisijos veiksmai techniniu lygmeniu apima tik darbo ir ekspertų grupių, kurios, deja, nesuteikė jokio pritaikomo indėlio, steigimą; ragina Komisiją pagerinti savo techninio lygmens veiksmus ir pasiekti konkrečių rezultatų; ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su Europos aplinkos agentūra (EAA) ir Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT), kurie gali suteikti tvirtą dalykinę ir techninę paramą;

109.  apgailestauja, kad Komisija nemano, jog būtina sukurti bendrą maisto atliekų apibrėžtį ir nustatyti konkrečią maisto atliekų hierarchiją; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti bendrą maisto atliekų apibrėžtį, bendrą maisto atliekų matavimo ir stebėsenos metodologiją ir atliekų hierarchijos naudojimo, kalbant apie maisto atliekas, gaires;

110.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą, kuriame būtų nurodomos politikos sritys, kuriose būtų galima spręsti maisto švaistymo problemą, pabrėžiant prevenciją ir dovanojimą, ir pabrėžti galimybes, kurios galėtų būti išnaudotos vykdant šių sričių politiką; ragina Komisiją parengti veiksmų planus, kurie apimtų pamatuojamus tikslus ir rezultatyvumo rodiklius, ir konkrečiose politikos srityse parengti poveikio vertinimus;

111.  apgailestauja, kad, nors maisto dovanojimas yra antroji tinkamiausia maisto švaistymo prevencijos galimybė, esama daug įvairių lygmenų kliūčių, kurios neleidžia pakankamai išnaudoti šios galimybės; atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria valstybių narių valdžios institucijos, norėdamos užtikrinti, kad maisto dovanojimas atitiktų galiojančią teisinę sistemą; ragina Komisiją įsteigti specialią platformą, skirtą keistis gerąja praktika tarp valstybių narių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas maisto dovanojimui; ragina Komisiją atsižvelgti į vietos ir regioninių valdžios institucijų indėlį peržiūrint atitinkamas teisines nuostatas;

112.  ragina Komisiją užbaigti ir paskelbti maisto perskirstymo ir dovanojimo gaires, įskaitant dovanotojams taikomas mokesčių taisykles, kurios būtų pagrįstos geriausia šiuo metu aktyviai su maisto švaistymu kovojančių valstybių narių pasidalyta praktika; ragina Komisiją parengti gaires, kaip įveikti įvairias maisto dovanojimo kliūtis, ir dėl mokesčių lengvatų maistą dovanojančioms grandinėms ir įmonėms;

113.  apgailestauja, kad sąvokos „minimalus tinkamumo vartoti terminas“ ir „tinka vartoti iki“ paprastai neaiškios visų maisto tiekimo grandinės lygmenų dalyviams; ragina Komisiją šias sąvokas išaiškinti ir jų vartojimo gaires padaryti privalomas siekiant išvengti bet kokios klaidingos nuomonės;

114.  ragina valstybes nares maisto tvarkymo ir maisto atliekų srityje užtikrinti reikalingą plačiosios visuomenės švietimą;

115.  apgailestauja, kad, nors kai kuriose Sąjungos institucijose imamasi atskirų ir ribotų iniciatyvų, Europos Sąjungos įstaigos neturi nei teisinio pagrindo, nei bendrų gairių, kurie reglamentuotų institucijų aprūpinimo maistu ir gėrimais tarnybų nesuvartoto maisto tvarkymą; ragina Komisiją parengti bendras nuostatas, kurios padėtų spręsti maisto atliekų problemą Europos institucijose, įskaitant maisto atliekų prevencijos gaires ir taisykles dėl maisto atliekų dovanojimo, siekiant sumažinti Europos Sąjungos institucijų sudaromą maisto atliekų kiekį;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 35/2016 „Paramos biudžetui naudojimas, siekiant geriau sutelkti vidaus pajamas Užsachario Afrikoje“

116.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms; džiaugiasi dėl Komisijos pasiryžimo įgyvendinti jas praktiškai; apgailestauja, kad Komisijos atsakymai gana neaiškūs ir jiems trūksta užmojo;

117.  pabrėžia vidaus pajamų sutelkimo (VPS) svarbą mažiau išsivysčiusiose šalyse, kadangi tai mažina priklausomybę nuo paramos vystymuisi, padeda gerinti viešąjį valdymą ir yra itin svarbu valstybės kūrimo procesui;

118.  pabrėžia, kad, Audito Rūmų duomenimis, Komisija vis dar neveiksmingai naudojo paramos biudžetui sutartis, kuriomis remiamas VPS mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse Užsachario Afrikoje; tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl naujo Komisijos taikomo metodo buvo suteikta daugiau galimybių naudojantis šia pagalbos forma veiksmingai remti VPS;

119.  pažymi, kad mokesčių sistemų stiprinimas ne tik padeda didinti labiau nuspėjamas pajamas, bet ir padeda užtikrinti valdžios sektoriaus atskaitomybę – sukuriamas tiesioginis mokesčių mokėtojų ir jų valdžios ryšys; pritaria tam, kad VPS gerinimas būtų aiškiai įtrauktas į Komisijos sudarytą pagrindinių vystymosi uždavinių, sprendžiamų teikiant paramą biudžetui, sąrašą;

120.  apgailestauja, kad Komisija skyrė nepakankamai dėmesio VPS, nustatydama paramos biudžetui veiksmus; pabrėžia, kad nebuvo įvertintos pagrindinės rizikos, susijusios su mokesčių lengvatomis, mokesčių surinkimu ir perdavimu bei nemokestinėmis pajamomis iš gamtos išteklių;

121.  primena apie pajamų sutelkimo svarbą besivystančiose šalyse ir kartu atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su mokesčių vengimu, slėpimu ir neteisėtais finansiniais srautais; skatina stiprinti finansinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims ir regionines mokesčių administravimo sistemas bei patvirtinti derybų dėl mokesčių sutarčių principus;

122.  pažymi, jog audito metu paaiškėjo, kad trūksta tinkamų stebėjimo priemonių, skirtų įvertinti, kokiu mastu parama biudžetui prisidėta prie bendro VPS pagerėjimo;

123.  mano, kad labai svarbu mokesčių politikos srityje toliau skatinti kurti teisingas ir skaidrias vidaus mokesčių sistemas, gamtos išteklių srityje palaipsniui didinti paramą priežiūros procesams ir institucijoms, taip pat toliau remti valdymo reformas, kuriomis skatinamas tvarus gamtos išteklių naudojimas ir skaidrumas; pabrėžia, kad dėl laisvosios prekybos susitarimų mažėja mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių mokestinės pajamos ir kad tokioms šalims šie susitarimai gali būti visiškai nenaudingi; reikalauja, kad Komisija užtikrintų, kad vykstant deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimų rizikos vertinimuose būtų atsižvelgiama į laisvosios prekybos susitarimų mokestinius padarinius mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims;

124.  ragina Komisiją atliekant VPS aspektų makroekonominį ir viešųjų finansų valdymo (VFV) vertinimus tvirtai laikytis savo gairių, kad būtų geriau apžvelgiami daugiausia sunkumų keliantys klausimai, kaip antai mokesčių paskatų mastas, sandorių kainodara, mokesčių slėpimas;

125.  pabrėžia, kad, siekiant gerinti paramos biudžetui procesų planavimą, turėtų būti taikoma visapusiškesnė rizikos veiksnių, trukdančių siekti iškeltų tikslų, nustatymo procedūra ir ją taikant turėtų būti naudojamasi, jei galima, Mokesčių administravimo diagnostine įvertinimo priemone;

126.  pabrėžia būtinybę dažniau taikyti su VPS susijusias sąlygas, nes pagal šias sąlygas išlaidos, patiriamos dėl paramos biudžetui išmokų, aiškiai susiejamos su šalies partnerės pažanga vykdant VPS reformas; prašo Komisijos pasirinkti sąlygas, kurios yra aktualios ir kurias taikant VPS srityje bus daromas plačiausio masto poveikis;

127.  pripažįsta, kad Komisija turi dirbti sudėtingomis politinėmis ir institucinėmis aplinkybėmis; primena, kad svarbu vesti struktūrinį politinį dialogą, kuriame dalyvautų nacionalinės valdžios atstovai ir kiti paramos teikėjai, siekiant nustatyti itin svarbias interesų sritis ir parengti pritaikytą pagalbos strategiją;

128.  ragina Komisiją išplėsti paramos biudžetui gebėjimų stiprinimo dalį, nes tai – tvirtas ilgalaikių ekonominių ir socialinių pokyčių pagrindas, taip pat tai padeda spręsti sunkumus, trukdančius veiksmingai surinkti viešąsias pajamas;

129.  pažymi, kad, norint patvirtinti tiesioginę paramos biudžetui pastangų įtaką vidaus išteklių sutelkimui, reikia atlikti išsamesnį konkrečių mokesčių sistemos sričių vertinimą, kuris padėtų susieti pasiektą pažangą su atskiromis teikiamos pagalbos dalimis;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 36/2016 „2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programų užbaigimo tvarkos vertinimas“

130.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria jos rekomendacijoms;

131.  džiaugdamasis pažymi, kad Komisija laiku teikė pakankamą paramą valstybėms narėms siekdama padėti joms pasirengti užbaigti savo 2007–2013 m. programas;

132.  palankiai vertina tai, kad Komisija pasirengusi toliau siekti suderinti fondus reglamentuojančias nuostatas, įskaitant terminologiją, užtikrinimo ir užbaigimo procesus, jei tik tai gali pagerinti ES lėšų valdymą ir prisideda prie paprastesnio ir veiksmingesnio įgyvendinimo valstybėse narėse ir regionuose;

133.  pažymi, kad šeši sprendimai dėl 2007–2013 m. laikotarpio didelės apimties projektų vis dar nepriimti;

134.  stebėdamasis pažymi, kad Komisija atsisakė svarstyti konkrečius įsipareigojimus dėl laikotarpiui po 2020 m. skirtų pasiūlymų dėl teisės aktų, žinodama, kad galima pasiremti dviejų ankstesnių finansinių laikotarpių (2000–2006 ir 2007–2013 m.) patirtimi; vis dėlto yra įsitikinęs, kad šį atsisakymą greičiau nulėmė Komisijos abejonės dėl teisinių prerogatyvų, o ne nesutarimai dėl turinio;

135.  remia Audito Rūmų raginimą toliau derinti programų užbaigimą reglamentuojančias nuostatas, skirtas sanglaudos ir kaimo plėtros srityse vykdomoms su investicijomis susijusioms priemonėms;

136.  laikosi nuomonės, kad, apskaičiuotas likutinės rizikos lygis išlieka nežinomas patirtimi paremtas skaičius, todėl gali būti naudojamas tik kaip indikatorius;

137.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų reikalavimą, kad po 2020 m. tinkamumo laikotarpiai nesutaptų su kito programavimo laikotarpio pradžia, ir į susirūpinimą, kad pratęsti tinkamumo laikotarpiai (t. y. n+2, n+3) yra viena iš vėlavimo panaudoti lėšas ir vėlavimo pradėti kitą programavimo laikotarpį priežasčių, o kartu dėl to vėluota baigti rengti patikslintus programavimo dokumentus ir finansavimo teisės aktus bei susijusias įgyvendinimo taisykles, visų pirma 2014–2015 m.; atsižvelgdamas į tai pabrėžia maksimalaus lėšų panaudojimo ir sklandaus daugiamečių projektų vykdymo svarbą;

138.  pažymi, kad galutinis finansinio laikotarpio uždarymas vyksta tik kas septyneri metai; todėl pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija atskiru dokumentu turėtų informuoti biudžeto valdymo instituciją ir Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie galutinius uždarymo procedūros rezultatus; mano, kad toks dokumentas turėtų ne tik patvirtinti išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, bet ir išmatuoti programų rezultatus ir poveikį (rezultatais grindžiamas požiūris);

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2017 „Būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“

139.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria jos rekomendacijoms;

140.  pabrėžia biologinės įvairovės svarbą žmonijai; pažymi, kad tinklas „Natura 2000“, sukurtas pagal Paukščių(13) ir Buveinių(14) direktyvas, yra svarbiausia Sąjungos biologinės įvairovės strategijos dalis; tačiau susirūpinęs pabrėžia, kad neišnaudotos visos jo galimybės;

141.  pabrėžia, kad bendrasis Komisijos tikslas yra teikti gaires valstybėms narėms; apgailestauja, kad valstybės narės nepakankamai atsižvelgė į Komisijos gaires;

142.  apgailestauja dėl Audito Rūmų išvados, kad valstybės narės netinkamai valdė tinklą „Natura 2000“ ir kad nacionalinių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų koordinavimas valstybėse narėse buvo nepakankamas;

143.  primena, kad dėl tarpvalstybinio pobūdžio tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimui yra būtinas valstybių narių koordinavimas; ragina valstybes nares sukurti tvirtą nacionalinio lygmens struktūrą siekiant skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms geresnes gaires, susijusias su bendradarbiavimo platformos kūrimu;

144.  labai susirūpinęs pažymi, kad išsaugojimo tikslai ne visada buvo pakankamai konkretūs ir kiekybiškai įvertinti, o valdymo planai nebuvo tiksliai apibrėžti ir neturėjo orientyrų, kad būtų įvykdyti; pakartoja, kad tai galėtų sumažinti tinklo „Natura 2000“ pridėtinę vertę; ragina Komisiją per kitą programavimo laikotarpį suderinti veiksmingo požiūrio į išsaugojimo tikslų nustatymą ir valdymo planų sudarymą taisykles; be to, ragina Komisiją tikrinti, ar valstybės narės vadovaujasi gairėmis, ir prireikus teikti joms tolesnę konsultacinę paramą;

145.  ragina valstybes nares laiku įgyvendinti būtinas išsaugojimo priemones, kad būtų užtikrinta jų pridėtinė vertė, ir atitinkamai atnaujinti valdymo planus; ragina Komisiją kruopščiai tikrinti galimai vėluojančius išsaugojimo projektus;

146.  pažymi, jog siekiant, kad tinklas „Natura 2000“ būtų veiksmingas, būtinas svarbiausių susijusių subjektų, tokių kaip žemės naudotojai ir savininkai, dalyvavimas; apgailestauja, kad daugumoje valstybių narių nesama veiksmingo ryšio kanalų; ragina valstybes nares pagerinti nacionalinių valdžios institucijų ir įvairių suinteresuotųjų subjektų koordinavimą;

147.  yra susirūpinęs, kad valstybės narės netinkamai vertino projektus, kurie turi neigiamą poveikį tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kad nebuvo pakankamai panaudotos kompensacinės priemonės ir kad valstybių narių požiūris yra labai skirtingas; ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms labiau struktūriškai apibrėžtas gaires, pagal kurias išaiškinama, kaip ir kada praktiškai taikyti kompensacines priemones, ir prižiūrėti šių priemonių panaudojimą;

148.  apgailestauja, kad 2014–2020 m. programavimo dokumentuose nevisiškai atspindimi finansavimo poreikiai ir Komisija nesprendė šių trūkumų struktūrizuotai; ragina Komisiją kitą programavimo laikotarpį parengti kruopščiau;

149.  apgailestauja, kad tinklo „Natura 2000“ stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos buvo nevisiškai tinkamos, kad suteiktų visapusišką informaciją apie tinklo veiksmingumą; yra susirūpinęs, kad nebuvo parengta jokios konkrečios Sąjungos lėšų naudojimo veiksmingumo rodiklių sistemos, kuri atspindėtų tinklo „Natura 2000“ veiklos rezultatus; mano, kad tai trukdo tinklo „Natura 2000“ veiksmingumui; džiaugiasi, kad Komisija pristatė privalomų visapusių rodiklių rinkinį visiems 2014–2020 m. programavimo laikotarpio projektams pagal programą LIFE; ragina Komisiją taikyti tą patį požiūrį ir kitoms kito programavimo laikotarpio programoms;

150.  susirūpinęs pažymi, kad teritorijų lygmeniu teritorijų valdymo dokumentuose dažnai trūko stebėsenos planų, jie buvo neišsamūs arba juose nebuvo vykdymo terminų; taip pat yra susirūpinęs, kad standartinės duomenų formos nebuvo atnaujintos ir kad duomenys, kuriuos valstybės narės pateikė Gamtos būklės ataskaitai, buvo neišsamūs, netikslūs ir nepalyginami; ragina valstybes nares ir Komisiją išspręsti šį klausimą ketinamame sudaryti veiksmų plane;

151.  džiaugiasi, kad Komisija sukūrė centrinį registrą skundams ir pasiteiravimams, susijusiems su tinklu „Natura 2000“, registruoti; pažymi, kad dauguma skundų buvo išspręsti nepereinant į tolesnius procedūros etapus; ragina Komisiją griežtai sekti visus skundus ir pasiteiravimus;

152.  džiaugiasi, kad nustatytas biogeografinis procesas, pagal kurį suteikiamas suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo ir jungimosi į tinklus tinklo „Natura 2000“ valdymo srityje mechanizmas; tačiau ragina Komisiją išspręsti kalbos barjero problemą, ribojančią šio mechanizmo aprėptį;

153.  labai apgailestauja, kad pagal prioritetinių veiksmų programas (PVP) pateikiamas nepatikimas tinklo „Natura 2000“ sąnaudų vaizdas ir kad valstybių narių pateikti duomenys buvo netikslūs ir riboti; susirūpinęs pažymi, kad finansavimo sąmatos buvo nepatikimos ir nepalyginamos, taigi nebuvo galimybių tiksliai stebėti Sąjungos lėšų sumos, skirtos tinklui „Natura 2000“; apgailestauja, jog dėl to PVP nauda buvo ribota užtikrinant Sąjungos finansavimo, skiriamo biologinės įvairovės apsaugai pagal tinklą „Natura 2000“, nuoseklumą; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms labiau struktūriškai apibrėžtas ataskaitų teikimo ir stebėsenos bei PVP įgyvendinimo gaires; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pateikiami duomenys būtų tikslūs;

154.  mano, kad finansiniai asignavimai tinklui „Natura 2000“ turi būti atpažįstami ir jų panaudojimas atsekamas, nes, kitu atveju, nebus galima įvertinti investicijų poveikio; ragina atitinkamus Komisijos generalinius direktoratus į savo metinės veiklos ataskaitas įtraukti specialų skyrių dėl tinklo „Natura 2000“ tokiu mastu, kokiu tai susiję su jo bendru finansavimu ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis bei EŽŪFKP lėšomis;

155.  palankiai vertina tai, kad sukurta ekspertų grupė ir ad hoc darbo grupės siekiant didesnės darnos, ir ragina Komisiją per kitą programavimo laikotarpį pasinaudoti šių grupių veiklos rezultatais;

156.  ragina Komisiją informuoti susijusius EP komitetus apie veiksmų planą, kuriuo siekiama pagerinti gamtos direktyvų įgyvendinimą(15);

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2017 „Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir sanglaudos programų: lėšos naudojamos tikslingiau atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ prioritetus, tačiau veiksmingumo vertinimo tvarka darosi vis sudėtingesnė“

157.  teigiamai vertina Audito Rūmų rezultatus, išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas jų specialiojoje ataskaitoje; mano, kad Audito Rūmų atlikta 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų įgyvendinimo programavimo laikotarpio analizė yra naudinga ir pateikta laiku padedant teisės aktų leidėjams ir Komisijai padaryti tinkamas išvadas dėl laikotarpio po 2020 m.;

158.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus ir į tai, kad Komisija visiškai pritaria penkioms iš Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų ir iš dalies pritaria dviem rekomendacijoms; džiaugiasi, kad Komisija yra pasirengusi jas įgyvendinti, ir ragina ją ir valstybes nares rekomendacijas įgyvendinti visapusiškai ir laiku;

159.  nesutinka su Audito Rūmų ir Komisijos nuomone, kad dėl sustiprintų Parlamento galių buvo netinkamai vėluojama priimti 2014–2020 m. svarbius reglamentus;

160.  apgailestauja, kad Komisija vėluoja pristatyti savo pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m., taigi esama tikimybės, kad bus labai vėluojama vykdant derybas ir priimant atitinkamus teisės aktus dėl DFP, taip pat finansines programas ir priemones, o dėl to kils grėsmė, kad jie nebus laiku įgyvendinami laikotarpiu po 2020 m.

161.  pabrėžia, kad pasiūlymas dėl naujų reglamentų dėl sanglaudos politikos po 2020 m. turėtų sudaryti vieną taisyklių rinkinį arba būtina kitokiu būdu praktikoje užtikrinti supaprastinimą, didesnį lėšų prieinamumą ir sėkmingą šios politikos tikslų įgyvendinimą;

162.  pabrėžia, kad reikia vengti kaskart vėluoti patvirtinti veiksmų programas, taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytas problemas, kaip antai sudėtingesnės, daug reikalaujančios ir ilgos derybos dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų reglamentų 2014–2020 m. laikotarpiui, vėlai priimti antrinės teisės aktai ir gairės, taip pat poreikis surengti kelis Komisijos atliekamo veiksmų programų tvirtinimo raundus; apgailestauja, kad šie trūkumai trukdo įgyvendinti tikslą supaprastinti sanglaudos politikos valdymo sistemą;

163.  pažymi, kad Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2017 Audito Rūmai daro išvadą, kad partnerystės susitarimai yra veiksminga priemonė, padedanti ESI fondus nukreipti į teminių tikslų ir investavimo prioritetų finansavimą ir tikslingiau vykdyti su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu susijusius strategijos „Europa 2020“ tikslus; vis dėlto pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti tikslus, sanglaudos politikai po 2020 m. reikia skirti tinkamą biudžetą;

164.  pastebi, kad, kitaip nei ankstesniais laikotarpiais, Komisijos pastabas dėl veiksmų programų projektų turėjo patvirtinti Komisijos narių kolegija, o ankstesniu programavimo laikotarpiu kolegija turėjo patvirtinti tik galutines veiksmų programas; ragina Komisiją iš naujo apsvarstyti tokios procedūros pridėtinę vertę, kai ji rengs savo pasiūlymą dėl programavimo laikotarpio po 2020 m.;

165.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti anksčiau nurodytas problemas ir imtis priemonių joms išvengti laikotarpiu po 2020 m, įskaitant visus reikalingus patobulinimus ir sudarant sąlygas vykdyti greitą ir kokybišką programavimą;

166.  ragina valstybes nares ir Komisiją labiau konsultuotis rengiant veiksmų programas, nes tai turėtų padėti jas greitai patvirtinti;

167.  pabrėžia, jog svarbu vartoti tikslią ir suderintą terminiją, kad būtų galima tinkamai įvertinti sanglaudos politikos laimėjimus; apgailestauja, kad Komisija savo pasiūlyme dėl naujojo Finansinio reglamento nepasiūlė sąvokų „rezultatai“ ir „išdirbiai“ bendrų apibrėžčių; ragina Komisiją kuo greičiau, gerokai iki laikotarpio po 2020 m. pradžios, nustatyti aiškias bendras tokių sąvokų kaip „išdirbis“, „rezultatas“ ir „poveikis“ apibrėžtis;

168.  primena, kad tinkami administraciniai pajėgumai, ypač nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, turi lemiamą svarbą siekiant sklandaus veiksmų programų valdymo ir įgyvendinimo, taip pat norint užtikrinti stebėjimą ir atsiskaitymą už pasiektus tikslus ir rezultatus naudojantis atitinkamais rodikliais; taigi primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės naudotųsi prieinama technine pagalba, skirta administraciniams pajėgumams gerinti įvairiais lygmenimis;

169.  ragina Komisiją sustiprinti ir palengvinti dalijimąsi gerąja patirtimi visais lygmenimis;

170.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės, be pagrindiniuose teisės aktuose numatytų rodiklių, taiko daugybę papildomų išdirbių ir rezultatų rodiklių; baiminasi perteklinio reglamentavimo, dėl kurio gali tapti sudėtingiau naudotis struktūrinių fondų lėšomis ir jais gali būti naudojamasi mažiau veiksmingai; ragina Komisiją atgrasyti valstybes nares nuo tokio metodo taikymo;

171.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti programų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikį poveikį, nes tik įvertinus poveikį sprendimus priimantys asmenys gali įsitikinti, ar tikslai buvo pasiekti; ragina Komisiją aiškiai įvertinti poveikį po 2020 m. taikomu programavimo laikotarpiu;

XIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2017 „ES pagalba Tunisui“

172.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje vertinamas Sąjungos pagalbos Tunisui veiksmingumas ir efektyvumas; pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

173.  pažymi, kad Sąjungos lėšos iš esmės buvo panaudotos tinkamai, nes jomis gausiai remtas perėjimas prie demokratijos ir ekonominio stabilumo Tunise po revoliucijos;

174.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos veiksmai buvo gerai koordinuojami su kitais pagrindiniais paramos teikėjais, taip pat ES institucijose ir departamentuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pasiektas bendras programavimas su valstybėmis narėmis, siekiant daugiau dėmesio skirti pagalbai ir pagerinti jos koordinavimą;

175.  pripažįsta, kad Komisijai ir EIVT teko dirbti nepastoviomis politinėmis, socialinėmis ir saugumo aplinkybėmis, dėl kurių buvo nelengva teikti visapusišką pagalbą;

176.  ragina Komisiją toliau tobulinti sektorinės paramos biudžetui teikimo metodą apibrėžiant šalies prioritetus, sąlygų nustatymą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas labiau struktūruotam ir tikslingam Sąjungos požiūriui, taip pat sustiprinti bendrą Tuniso nacionalinės strategijos patikimumą;

177.  pažymi, kad Sąjungos finansavimu labai padėta skatinti perėjimą prie demokratijos ir ekonominio stabilumo Tunise; vis dėlto ragina Komisiją ir EIVT apriboti savo veiksmus ir dėmesį sutelkti mažesniam skaičiui tiksliai apibrėžtų sričių tam, kad būtų kiek įmanoma padidintas Sąjungos paramos poveikis;

178.  ragina Komisiją vadovautis geriausia praktika, susijusia su paramos biudžetui programomis, ir taikyti atitinkamas mokėjimo sąlygas, kuriomis Tuniso valdžios institucijos būtų skatinamos įgyvendinti esmines reformas; yra susirūpinęs dėl negriežto paramos pagal pažangą skyrimo, kuris paprastai nėra susijęs su papildomų reikalavimų įvykdymu ir prieš kurį atliekant nėra išsamiai įvertinama pasiekta pažanga;

179.  pabrėžia išsamaus viešųjų finansų valdymo vertinimo (pageidautina atlikti VIFA(16)), svarbą siekiant nustatyti galimus Sąjungos pagalbos teikimo trūkumus ir juos pašalinti;

180.  prašo Komisijos pagerinti programų ir projektų rengimą naudojantis tikslių atskaitos taškų ir rodiklių, kurie suteiktų galimybę tinkamai įvertinti tikslų įgyvendinimą, rinkiniu;

181.  pabrėžia, kad būtina dėmesį sutelkti į ilgalaikį, tvarų ekonomikos vystymąsi, o ne į veiksmus, kurie tik laikinai pagerina padėtį darbo rinkoje;

XIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2017 „ES biudžeto apsauga nuo neteisėtų išlaidų: 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija dažniau naudojo prevencines priemones ir finansinius pataisymus sanglaudos srityje“

182.  teigiamai vertina Audito Rūmų rezultatus, išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas jų specialiojoje ataskaitoje;

183.  pripažįsta, kad svarbu įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus, t. y. sumažinti regionų išsivystymo skirtumus, restruktūrizuoti nykstančias pramonines vietoves, ir skatinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, taip padedant siekti ES strateginių tikslų; dėl šių tikslų svarbos jiems skiriama didelė Sąjungos biudžeto dalis; pabrėžia, kad svarbus patikimas finansų valdymas, pažeidimų prevencija ir atgrasymas nuo jų, taip pat pabrėžia finansinių pataisų svarbą;

184.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pritarė visoms Audito Rūmų rekomendacijoms, ir ragina ją šias rekomendacijas visapusiškai ir laiku įgyvendinti;

185.  pažymi, kad apskritai Komisija 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu veiksmingai pasinaudojo savo turimomis priemonėmis, kad apsaugotų Sąjungos biudžetą nuo neteisėtų išlaidų;

186.  palankiai vertina tai, kad 2007–2013 m. programos laikotarpiu Komisija pradėjo įgyvendinti taisomąsias priemones ir finansines korekcijas daug anksčiau, nei 2000–2006 m. laikotarpiu ir darydama didesnį poveikį; vis dėlto pabrėžia, kad tokios taisomosios priemonės turi užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir tuo pačiu jomis turi būti pripažįstama laiku vykdomo ir veiksmingo paveiktų veiksmų programų įgyvendinimo svarba;

187.  ragina Komisiją ir toliau neprarasti budrumo nagrinėjant valstybių narių pateiktas užbaigimo deklaracijas dėl 2007–2013 m. laikotarpio, taip pat ir ateityje;

188.  ragina Komisiją remiantis ankstesnio laikotarpio ataskaita pateikti analitinę ir konsoliduotąją ataskaitą dėl visų 2007–2013 m. programos laikotarpiu taikytų prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų;

189.  pabrėžia, kad mokėjimų nutraukimas ir sustabdymas valstybėms narėms yra didelė finansinė rizika ir taip pat gali sukelti sunkumų Komisijai valdyti biudžetą; ragina Komisiją užtikrinti proporcingas pastangas apsaugoti biudžetą ir pasiekti sanglaudos politikos tikslus;

190.  pabrėžia, kad, jeigu valstybės narės nustatytų pažeidimus ir imtųsi prevencinių priemonių, mažiau laiko būtų gaištama problemoms nustatyti ir liktų daugiau laiko joms spręsti; mano, kad tai taip pat reiškia, kad taip pat reikštų, kad valstybėse narėse valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos ir todėl pažeidimų lygis galėtų būti mažesnis už reikšmingumo ribą; taigi ragina valstybes nares veikti aktyviau ir atsakingiau ir nustatyti pažeidimus bei juos ištaisyti remiantis savo pačių kontrole ir auditais, gerinti valdymo ir kontrolės sistemas nacionaliniu lygmeniu siekiant išvengti papildomų grynųjų finansinių pataisų ir lėšų praradimo;

191.  po Komisijos auditų prireikus finansinių pataisų, ragina valstybes nares Komisijai teikti pakankamai kokybišką informaciją, kad būtų galima užtikrinti sklandžias procedūras;

192.  taigi pabrėžia, kad svarbus reguliavimo tikrumas ir tinkamos Komisijos rekomendacijos bei techninė parama valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant pakankamai konkretų jos reikalavimų formulavimą; taip pat ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis siekiant padidinti pirmojo ir antrojo lygmenų kontrolės veiksmingumą;

193.  ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl suderinto atliktų finansinių pataisų ataskaitų teikimo, kad būtų lengviau stebėti ir vertinti valstybių narių atliekamų finansinių pataisų poveikį;

194.  pritaria Audito Rūmų išvadai, kad teisinė sistema, susijusi su finansinėmis pataisomis programavimo laikotarpiu po 2020 m., turėtų būti sustiprinta, tačiau pagrindinį dėmesį ir toliau reikia skirti pažeidimų bei sukčiavimo prevencijai;

195.  ragina Komisiją kuo greičiau parengti integruotą stebėsenos sistemą, kuri sudarytų sąlygas informacijos duomenų bazes naudoti lyginamajai analizei, apimant tiek 2014–2020 m. laikotarpio prevencines priemones, tiek finansines pataisas, ir Parlamentui, Tarybai bei susijusioms valstybių narių valdžios institucijoms laiku suteikti prieigą prie informacijos;

196.  ragina Audito Rūmus ateityje vykdant savo audito veiklą labiau sutelkti dėmesį į sisteminius trūkumus ir tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms teikti rekomendacijas, kaip pagerinti bendros finansų valdymo ir kontrolės veiklą;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“

197.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir yra patenkintas, kad Komisija pritaria kai kuriomis iš Audito Rūmų rekomendacijų ir į jas atsižvelgs;

198.  pažymi, kad per pastaruosius keletą metų jaunimo nedarbo rodiklis Sąjungoje sumažėjo; vis dėlto apgailestauja, kad 2016 m. viduryje 18,8 proc. jaunų žmonių buvo bedarbiai; tvirtai ragina ES valstybes nares naudoti esamą Sąjungos paramą šios ilgalaikės padėties problemai spręsti;

199.  yra labai susirūpinęs, kad nesimokantis ir nedirbantis jaunimas (angl. NEET) neturi ryšio su švietimu ir darbo rinka; supranta, kad šios grupės gyventojus sunkiausia pasiekti pagal esamas veiklos programas, kuriomis įgyvendinamos kovos su jaunimo nedarbu finansavimo sistemos; mano, kad 2017–2020 m. laikotarpiu didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas šiai gyventojų grupei, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslai;

200.  pabrėžia, kad nesimokančio ir nedirbančio jaunimo integracijai reikės gerokai daugiau Sąjungos lėšų, o valstybės narės taip pat turėtų sutelkti papildomų išteklių iš savo nacionalinio biudžeto;

201.  pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva padėjo spręsti jaunimo nedarbo problemą nuo 2012 m., tačiau jaunimo nedarbo lygis ir toliau yra nepriimtinai aukštas, todėl ragina Jaunimo užimtumo iniciatyvą pratęsti iki 2020 m.;

202.  apgailestauja, kad nė viena iš aplankytų valstybių narių negalėjo visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jauniems asmenims suteikti galimybės gauti pasiūlymą per keturis mėnesius, pradėjus įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programą;

203.  visų pirma palankiai vertina Audito Rūmų rekomendaciją, kad reikia skirti daugiau dėmesio pasiūlymų kokybės gerinimui;

204.  pažymi, kad Komisija savo komunikate, paskelbtame 2016 m. spalio mėn.(17), padarė išvadą, kad reikia padidinti savo veiksmingumą;

205.  atkreipia dėmesį į tebesitęsiančią turimų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius problemą; prašo Komisijos, pasitelkus Tarybos Užimtumo komitetą (EMCO), skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi siekiant atsižvelgti į šį klausimą užimtumo darbotvarkėje;

206.  palankiai vertina Komisijos bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti ir skleisti gerąją stebėjimo ir ataskaitų teikimo patirtį, grindžiamą esamų sistemų valstybėse narėse apžvalga; primena Komisijai, kad duomenų palyginamumas ir toliau yra itin svarbus šiais tikslais;

207.  pažymi, kad, norint pasiekti kokybės tikslą toliau teikiant darbo pasiūlymus visiems jaunesniems nei 24 metų amžiaus asmenims nustatytuose regionuose, reikės gerokai daugiau išteklių;

XVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2017 „ES atsakas į pabėgėlių krizę: krizės centrų koncepcija“

208.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

209.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą ir jos įsipareigojimą remti Italijos ir Graikijos valdžios institucijas; palankiai vertina tai, kad Komisija pritaria visoms Audito Rūmų rekomendacijoms siekiant toliau plėtoti migrantų antplūdžio valdymo požiūrio konkrečius aspektus;

210.  apgailestauja, kad savo specialiojoje ataskaitoje Audito Rūmai negalėjo nagrinėti platesnis konteksto, įskaitant prieglobsčio prašytojų perkėlimą į kitas valstybes nares; pabrėžia, kad dėl tolesnių procedūrų kliūtys lėmė nuolatinius uždavinius, susijusius su migrantų antplūdžio valdymo centrų geru veikimu;

211.  pripažįsta, kad svarbu įgyvendinti Europos migracijos darbotvarkę; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti trumpojo laikotarpio priemones, taip pat ilgojo laikotarpio priemones, kad būtų galima geriau valdyti sienas ir šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis;

212.  ragina Komisiją, Europos prieglobsčio paramos biurą, Europolą, FRONTEX (atsižvelgiant į savo naujus kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos įgaliojimus), nacionalines valdžios institucijas ir kitas tarptautines organizacijas ir toliau tęsti ir stiprinti savo paramą migrantų antplūdžio valdymo centrams; pažymi, kad tik labiau sustiprintu Komisijos, agentūrų ir valstybių narių bendradarbiavimas galima ilgainiui užtikrinti sėkmingesnį migrantų antplūdžio valdymo centrų koncepcijos plėtojimą;

213.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, ypač Italijoje, dėl nuolat atvykstančių migrantų ir toliau kyla didžiulių problemų, taigi parama iš Sąjungos ir jos valstybių narių yra gyvybiškai svarbi;

214.  pabrėžia Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) svarbą; ragina suteikti galimybę pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju finansines taisykles taikyti PMIF ir VSF; primygtinai teigia, kad vienintelis būdas padidinti migrantų antplūdžio valdymo centrų veiksmingumą remiant pirmąsias su migrantų antplūdžiu susiduriančias valstybes nares yra padidinti finansinius išteklius, kad būtų pagerinta ir sukurta priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūra, būtina, kai atvyksta didžiulis migrantų skaičius;

215.  palankiai vertina Audito Rūmų audito rezultatus dėl nepilnamečių migrantų padėties migrantų antplūdžio valdymo centruose ir pabrėžia, kad svarbu plėtoti integruotą požiūrį į jų priėmimą, visada labiausiai atsižvelgiant į jų interesus; ragina geriau panaudoti finansinius išteklius, skirtus nepilnamečių vaikų priėmimui ir darbuotojų, kurie glaudžiai dirbs su labiausiai pažeidžiamais subjektais, mokymui; primena, kad paskelbus šią specialiąją ataskaitą Komisija paskelbė komunikatą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nepilnamečiams migrantams(18); pabrėžia šio komunikato svarbą ir ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti rekomendacijas, įtrauktas į šį dokumentą;

216.  todėl ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų remiant migrantų antplūdžio valdymo centrus didinant perkėlimo Europos Sąjungoje veiksmingumą ir, jei nėra jokių priežasčių priimti, grąžinimo procedūras;

217.  yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių pranešimų apie prekybą vaikais; ragina imtis papildomų priemonių siekiant apsaugoti juos, ypač nelydimus nepilnamečius, nuo pat jų atvykimo ir vėliau; mano, jog yra nepriimtina, kad prekiautojai gali ir toliau kelti tiesioginę grėsmę vaikams;

218.  ragina Europolą toliau dėti pastangas kovojant su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis bei kovoti su dalyvaujančiomis nusikalstamomis organizacijomis ir remti nacionalines valdžios institucijas joms vykdant galimus nusikalstamų veikų, susijusių su migrantų antplūdžio valdymo centrų valdymu, tyrimus;

219.  palankiai vertina Italijos ir Graikijos valdžios institucijų pastangas užregistruoti kuo didesnį prie jų krantų atvykstančių migrantų skaičių – registravimo rodiklis Graikijoje 2016 m. siekė 78 proc., palyginti su 8 proc. 2015 m., o Italijoje 2015 m. jis siekė 60 proc., palyginti su vidutiniškai 97 proc. 2016 m.; pabrėžia, kad vienintelis būdas sukurti veiksmingą priėmimo sistemą yra aiškaus padėties vietoje vaizdo turėjimas;

220.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo migrantų antplūdžio valdymo centruose kokybę; pripažįsta sudėtingas sąlygas, kuriomis šie prašymai turi būti tvarkomi, bet pabrėžia, jog turėtų būti vengiama pagreitintų procedūrų, nes dėl jų gali būti padaryta klaidų; taip pat pabrėžia, kad pirmosios su migrantų antplūdžiu susiduriančios valstybės narės turėtų būti atsakingos tik už visų migrantų registravimą ir pirštų atspaudų paėmimą, o už tolesnes procedūras, laikantis solidarumo principo, turėtų būti bendrai atsakingos visos valstybės narės; ragina tinkamai informuoti prieglobsčio prašytojus apie pačią perkėlimo procedūrą, apie jų teises ir apie galimas paskirties šalis;

221.  ragina Tarybą užtikrinti, kad nuolatinio ekspertų trūkumo problema būtų švelninama nedelsiant teikiant Europos prieglobsčio paramos biuro paramą, taip pat valstybių narių paramą; yra įsitikinęs, kad, ypač Italijoje, papildoma parama bus būtina ir ateityje; ragina Komisiją ir Tarybą susitarti dėl plano, pagal kurį tokie papildomi pajėgumai būtų lengvai užtikrinami gavus Italijos ir Graikijos prašymus;

222.  pabrėžia, kad migrantų antplūdžio valdymo centrai yra vietos, skirtos atvykstantiems migrantams registruoti, ir todėl jie neturėtų būti perpildyti ir neturėtų tapti sulaikymo centrais; ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas, kad būtų praktiškai taikomos visos būtinos priemonės siekiant visapusiškai laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

223.  yra susirūpinęs, kad šiuo metu daug įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvauja kuriant migrantų antplūdžio valdymo centrus ir šių centrų veikloje, ir prašo Komisijos ir valstybių narių pateikti pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus struktūra taptų skaidresnė ir labiau atskaitinga;

224.  rekomenduoja Audito Rūmams apsvarstyti galimybę parengti skubią tolesnių veiksmų ataskaitą dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų veikimo, laikantis platesnio požiūrio ir įtraukiant prieglobsčio, perkėlimo ir grąžinimo procedūrų analizę.

XVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2017 „Nauja sertifikavimo įstaigų funkcija BŽŪP išlaidų srityje: teigiamas poslinkis vieno bendro audito modelio link, tačiau būtina pašalinti reikšmingus trūkumus“

225.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms; su džiaugsmu pažymi, kad Komisija pritaria daugumai rekomendacijų ir jas apsvarstys arba jau pradėjo įgyvendinti;

226.  pripažįsta pažangą, padarytą kuriant BŽŪP išlaidų audito modelį; tačiau apgailestauja dėl to, kad vienas bendras audito modelis vis dar neveikia visu pajėgumu;

227.  primena Komisijai apie jos galutinę atsakomybę už efektyvų BŽŪP lėšų panaudojimą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad taikomi kontrolės metodai būtų pakankamai panašūs visoje Sąjungoje, ir visas sertifikavimo įstaigas savo darbe ragina taikyti tuos pačius kriterijus;

228.  atkreipia dėmesį į tai, kad sertifikavimo įstaigos nepriklausomai audituoja savo šalies mokėjimo agentūras nuo 1996 m.; ryšium su tuo palankiai vertina tai, kad 2015 m. buvo pirmą kartą pareikalauta, kad sertifikavimo įstaigos patvirtintų atitinkamų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą; mano, kad tai yra teigiama tendencija, nes taip valstybėms narėms gali būti padedama stiprinti kontrolės sistemas ir mažinti audito sąnaudas, o Komisijai suteikiama galimybė gauti nepriklausomą papildomą patikinimą dėl BŽŪP išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo;

229.  vis dėlto apgailestauja, kad Komisija gali pasinaudoti sertifikavimo įstaigų darbu tik iš dalies, nes, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, esama didelių dabartinės sistemos koncepcijos trūkumų, ir to pasekmė yra ta, kad sertifikavimo įstaigų nuomonės nevisiškai atitinka audito standartus ir taisykles kai kuriose svarbiose srityse;

230.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad esama metodikos ir įgyvendinimo trūkumų, ir, be kita ko, audito strategijos dažnai yra netinkamos, remiamasi netinkamais imčių rinkiniais ir sertifikavimo įstaigų auditoriai dažnai neturi pakankamai įgūdžių ir žinių; vis dėlto pripažįsta, kad 2015 m. galėjo būti sunkūs metai valstybėms narėms, nes tuo metu pradėjo galioti atitinkamos Sąjungos taisyklės ir gairės, ir sertifikavimo įstaigoms galėjo būti nepateikta pakankamai informacijos ir nesuorganizuoti mokymai, kaip jas taikyti praktiškai, arba nebuvo suteikta pakankamai patarimų dėl būtino imčių skaičiaus;

231.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti Audito Rūmų ataskaitoje nurodytus trūkumus ir sukurti iš tiesų veiksmingą vieną bendrą audito modelį BŽŪP išlaidų srityje; ragina Komisiją stebėti ir aktyviai remti sertifikavimo įstaigas gerinant jų darbą ir metodologiją išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo srityje;

232.  primygtinai pabrėžia, kad reikia sukurti patikimesnius darbo metodus parengiant gaires atsižvelgiant į riziką, kad atlikus vidaus kontrolę gali būti gautas neadekvatus patikinimas, ir pritaria Audito Rūmų pastaboms dėl netinkamo imčių reprezentatyvumo ir galimų bandymų tipų, nereikalingo dviejų skirtingų lygių klaidų skaičiavimo ir šių klaidų lygių interpretavimo, taip pat nepatikimų nuomonių, grindžiamų per mažu klaidų lygiu;

233.  taip pat pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad nepaisant to, kad valstybių narių kontrolės statistiniai duomenys yra dažnai nepatikimi, Komisija ir toliau grindžia patikinimo modelį šiais duomenimis, ir kad 2015 m. sertifikavimo įstaigų nuomonė buvo tik vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgta;

234.  apgailestauja dėl šio nepatikimumo atsiradusių aiškių pasekmių; pažymi, jog, kalbant apie tiesiogines išmokas, pasakytina, kad AGRI GD turėjo padidinti lėšas 12 iš 69 mokėjimo agentūrų, o su tuo susijęs klaidų lygis viršijo 2 %, ir iš pradžių tik viena mokėjimo agentūra buvo pateikusi deklaraciją su išlygomis, ir 2015 m. AGRI GD taip pat pateikė išlygas dėl 10 mokėjimo agentūrų; taip pat pažymi, kad kaimo vietovėse AGRI GD padidino lėšas 36 iš 72 mokėjimo agentūrų ir 14 atvejų pakoreguotas klaidų lygis siekė daugiau kai 5 %, taip pat 2015 m. AGRI GD pateikė išlygas dėl 24 mokėjimo agentūrų iš 18 valstybių narių;

235.  ragina Komisiją sutekti dėmesį į šį nepatikimumą ir parengti priemones siekiant užtikrinti patikimą savo patikinimo modelio pagrindą; mano, kad ryšium su tuo Komisija turėtų aktyviai vadovauti sertifikavimo įstaigoms nurodant, kaip parengti atitinkamas nuomones, ir pasinaudoti pateikta informacija ir duomenimis;

236.  ragina Komisiją taip pat reikalauti, kad sertifikavimo įstaigos taikytų atitinkamas apsaugos priemones, kad užtikrintų imčių reprezentatyvumą, ir sudaryti galimybę sertifikavimo įstaigoms pakankamai dažnai atlikti patikras vietoje, reikalauti, kad sertifikavimo įstaigos skaičiuotų tik vieną bendrą klaidų rodiklį, susijusį su teisėtumu ir tvarkingumu, ir užtikrinti, kad klaidų lygis, apie kurį pranešė mokėjimų agentūros pateikdamos savo kontrolės statistinius duomenis, būtų tinkamai įtrauktas į sertifikavimo įstaigų nustatomą klaidų lygį;

237.  pabrėžtinai rekomenduoja, kad Komisija dėmesį telktų į tai, kad nuomonės dėl BŽŪP išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo būtų kokybiškos ir atitinkamos apimties, kad Komisija galėtų nustatyti mokėjimo agentūrų kontrolės duomenų patikimumą, arba, jei reikia, pakoreguoti mokėjimo agentūrų klaidų lygius remdamasi išvadomis, kurias pateikė sertifikavimo įstaigos;

238.  pažymi, kad pagal Audito Rūmų rekomendaciją Nr. 7 Komisija turi įsitikinti, kad mokėjimo agentūrų nustatytas klaidų lygis nebūtų netinkamai įskaičiuotas į sertifikavimo įstaigų bendrą klaidų lygį; mano, kad gairės šiuo klausimu turėtų būti kuo aiškesnės siekiant išvengti nesusipratimų atliekant finansines pataisas;

239.  pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad apsauginio principo (atitinkamai mokėjimo agentūros neturi žinoti apie operacijas, kurios bus pakartotinai tikrinamos) taikymas Italijoje buvo pažeistas, nes sertifikavimo įstaigos iš anksto pranešė mokėjimo agentūroms, kokie paramos gavėjai bus tikrinami, mokėjimo agentūroms dar neįvykdžius didžiosios dalies pirminių patikrų vietoje; primygtinai pabrėžia, kad visais atvejais turi būti užtikrintas tinkamas skundais pagrįsto atrankos metodo taikymas ir kad tuo atveju, jei pateikiama išankstinė informacija, bus sulaukta atitinkamų pasekmių;

240.  atkreipia dėmesį į tai, kad operacijų, kurioms netaikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (kalbant apie EŽŪGF ir EŽŪFKP), atveju laikotarpis, kurio atžvilgiu pranešama apie atliktas patikras vietoje (kalendoriniai metai), nesutampa su laikotarpiu, kuriuo patiriamos išlaidos (pavyzdžiui, 2015 finansinių metu atveju tai yra laikotarpis nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d.); pažymi, kad dėl to kai kuriems paramos gavėjams, kurių patikros vietoje buvo atliktos 2014 kalendoriniais metais, 2015 finansiniais metais kompensacijos nebuvo išmokėtos, ir kad, skaičiuodamos su atitinkamais finansiniais metais susijusį klaidų lygį, sertifikavimo įstaigos negali naudoti tokių operacijų rezultatų; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamą sprendimą, kaip suderinti šiuos laikotarpius;

241.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimo agentūrų kontrolės tvarkaraščiai gali būti labai įtempti, visų pirma, valstybėse narėse, kuriose auginimo sezonas yra trumpas, todėl suteikti laiku ir veiksmingai reikiamą informaciją sertifikavimo įstaigoms dažnai gali būti labai sudėtinga; pažymi, kad dėl to gali būti naudojami keli skirtingi kontrolės metodai ir dubliuojamos klaidos, nes sertifikavimo įstaigos negali visapusiškai pasinaudoti mokėjimo agentūrų kontrolės procedūros rezultatais; mano, kad šį klausimą galima būtų išspręsti, pvz., pasitelkus palydovines stebėsenos priemones;

242.  mano, kad apskritai, kontroliuojant BŽŪP išlaidas, naujomis technologijomis galėtų būti geriau naudojamasi, nes tais atvejais, kai pakankamai patikimų rezultatų galima pasiekti, pvz., vykdant kontrolę pasitelkiant palydovus, naudos gavėjams ir auditoriams neturėtų būti užkraunama našta vykdyti pernelyg išplėstus auditus vietoje; pabrėžia, kad galutinis vieno bendro audito modelio tikslas turėtų būti užtikrinti veiksmingą kontrolę, veikiančias administracines sistemas ir sumažinti biurokratinę naštą ir kad tuo pat metu būtina apsaugoti Sąjungos finansinius interesus vykdant BŽŪP išlaidų finansavimą;

243.  taip pat pabrėžia, kad, taikant vieną bendrą audito modelį, turėtų būti įmanoma užtikrinti mažiau lygių turinčią kontrolės sistemą ir sumažinti Sąjungos, valstybių narių ir paramos gavėjų sąnaudas; mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti valstybės narės visos kontrolės sistemos patikimumui, užuot koncentravusis tik į papildomas paramos gavėjų patikras; mano, jog kontrolės sistema vis dar uždeda pernelyg didelę naštą paramos gavėjams, kad tose valstybėse narėse, kuriose nedažnai pasitaiko pažeidimų ir sukčiavimo atvejų, pasitvirtino, kad bendros audito sistemos pakanka, o patikimumą galima užtikrinti kitais būdais nei pernelyg išplėstos patikros vietoje;

244.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti Audito Rūmų ir Parlamento rekomendacijas ir toliau plėtoti BŽŪP išlaidų kontrolės sistemą, siekiant sukurti iš tiesų bendrą audito metodą;

245.   pabrėžia, kad savo 2018 m. gairėse Komisija atkreipė dėmesį į daugumą trūkumų, kuriuos nustatė Audito Rūmai, ir ėmėsi spręsti jų klausimą; palankiai vertina nuolatinę pažangą, kurią darė sertifikavimo įstaigos;

XVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2017 „ES žuvininkystės kontrolė: reikia dėti daugiau pastangų“

246.  siekdamas pagerinti žvejybos pajėgumų informacijos tikslumą valstybių narių prašo iki 2018 m. nustatyti procedūras, skirtas informacijos, užregistruotos jų nacionaliniuose laivyno registruose, tikslumui patikrinti;

247.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009(19) (toliau – Kontrolės reglamentas) pakeitimus ir siekdamas pagerinti žvejybos pajėgumų informacijos tikslumą, ragina Komisiją į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti išsamias reguliariai atliekamų bendrosios talpos (GT) ir variklio galios (kW) rodiklių, naudojamų žvejybos pajėgumams apskaičiuoti, dokumentų patikrų ir patikrų vietoje taisykles;

248.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus ir siekdamas pagerinti mažų žvejybos laivų veiklos stebėseną ragina Komisiją į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti:

   a) nuostatą dėl LSS(20) lengvatų laivams, kurių ilgis yra nuo 12 iki 15 metrų, panaikinimo;
   b) reikalavimą, kad mažesniems nei 12 metrų ilgio laivams būtų įrengtos mažesnės ir pigesnės buvimo vietos nustatymo sistemos;

249.  siekdamas užtikrinti žvejybos kvotų paskirstymo skaidrumą valstybių narių prašo iki 2019 m. informuoti Komisiją apie jų kvotų paskirstymo sistemą pagal BŽP reglamento(21) 16 straipsnį, taip pat informuoti, kaip skaidrūs ir objektyvūs kriterijai buvo įtraukti į žvejybos kvotų tarp suinteresuotųjų subjektų paskirstymo procesą;

250.  siekdamas pagerinti žuvininkystės srities informacijos išsamumą ir patikimumą, valstybių narių prašo iki 2019 m.:

   a) peržiūrėti ir pagerinti popieriuje teikiamų duomenų apie žvejybos veiklą registravimo ir tikrinimo procesą; pradėti palaipsniui taikyti procesus, skirtus mažesnių nei 10 metrų ilgio laivų pateiktiems elektroniniams duomenims apie žvejybos veiklą patikrinti; užtikrinti, kad šios sistemos būtų suderinamos ir suteiktų galimybę keistis duomenimis tarp valstybių narių, Komisijos ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros;
   b) užtikrinti, kad, palaipsniui pradėjus taikyti tinkamus, pigiau atsieinančius ir vartotojams palankesnius registravimo ir tikrinimo reikalavimus, jos turėtų patikimus duomenis apie mažesnių nei 10 metrų ilgio laivų veiklą ir kad renkant šiuos duomenis jos taikytų Kontrolės reglamente nustatytas taisykles;
   c) užbaigti žvejybos veiklos duomenų tvirtinimą ir kryžminį tikrinimą;

251.  prašo Komisijos iki 2020 m.:

   a) parengti informacijos mainų platformą, kuria naudotųsi valstybės narės patvirtintiems standartinio turinio duomenims standartiniu formatu siųsti tam, kad skirtingų Komisijos tarnybų turima informacija būtų suderinama su valstybių narių duomenimis;
   b) skatinti pigesnės, paprastesnės ir vartotojui pritaikytos sistemos kūrimą tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos mažesnių nei 12 metrų ilgio laivų žvejybos veiklos elektroninei komunikacijai; nustatyti laivams, kurių ilgis nuo 10 iki 12 metrų, prievolę naudoti elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemas (e. žvejybos žurnalai), užuot pildžius popierinius žvejybos žurnalus; laivams, kurių ilgis mažesnis nei 10 metrų, palaipsniui nustatyti prievolę registruoti ir perduoti duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį naudojantis pigesne, paprastesne ir naudotojui patogesne elektronine sistema;
   c) valstybių narių lygmeniu išanalizuoti likusias duomenų išsamumo ir patikimumo problemas ir, jei reikia, nuspręsti, kokių veiksmų kartu su valstybėmis narėmis imtis;

252.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus ir siekdamas pagerinti žuvininkystės srities informacijos išsamumą ir patikimumą, ragina Komisiją į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti:

   a) nuostatą dėl Elektroninės duomenų perdavimo sistemos (EDPS) įdiegimo ir elektroninių deklaracijų teikimo lengvatų laivams, kurių ilgis nuo 12 iki 15 metrų, panaikinimo;
   b) valstybių narių sužvejotų žuvų kiekio duomenų perdavimo prievolių, nustatytų Kontrolės reglamente siekiant įtraukti išsamią informaciją apie žvejybos plotą, laivų dydį ir žvejybos įrankius, peržiūrą.

253.  siekdamas pagerinti patikrinimus, valstybes nares parengti ir naudoti standartinius tikrinimo protokolus ir ataskaitas, labiau pritaikytas konkrečioms regioninėms ir techninėms žvejybos sąlygoms nei tos, kurios yra numatytos Reglamento (ES) Nr. 404/2011(22) XXVII priede; ragina valstybes nares tai daryti konsultuojantis su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra iki 2019 m., kai, kaip tikimasi, įsigalios naujas reglamentas dėl techninių priemonių(23);

254.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus, prašo Komisijos į savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti nuostatą, kad valstybėms narėms yra privaloma naudoti Elektroninės inspektavimo ataskaitos teikimo sistemą siekiant užtikrinti jų nacionalinių patikrinimų rezultatų išsamumą ir atnaujinimą; ragina Komisiją į pasiūlymą taip pat įtraukti valstybių narių pareigą patikrinimų rezultatais dalytis su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis;

255.  siekdamas užtikrinti sankcijų sistemos veiksmingumą valstybes nares ragina iki 2019 m.:

   a) deramai atsižvelgti į pasikartojančius pažeidimus arba nuolatinius pažeidėjus, kai nustato sankcijas;
   b) visapusiškai įgyvendinti taškų sistemas ir užtikrinti, kad atitinkamose jų teritorijose jos būtų taikomos nuosekliai;

256.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus, ragina Komisiją į savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti nuostatą, kuria numatoma duomenų apie pažeidimus ir sankcijas bendradarbiaujant su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir valstybėmis narėmis mainų sistema;

XIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2017 „ES parama kovai su prekyba žmonėmis Pietų ir Pietryčių Azijoje“

257.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

258.  pripažįsta, kad, nors aplinkybės, kuriomis Sąjungai teko veikti, buvo sudėtingos, Sąjunga svariai prisidėjo kovojant su prekyba žmonėmis Pietų ir Pietryčių Azijoje;

259.  teigiamai vertina pažangą kovojant su prekyba žmonėmis, padarytą naudojant tokias priemones kaip Europos imigracijos ryšių pareigūnų paskyrimas konkrečiose šalyse; prašo tęsti darbą šia kryptimi;

260.  ragina Sąjungą sustiprinti savo bendradarbiavimą su nacionalinėmis vyriausybėmis ir regionų valdžia, taip pat su kitomis regione esančiomis organizacijomis (JT, ASEAN ir atitinkamomis NVO) ir pilietine visuomene, siekiant susidaryti bendrą supratimą apie ilgalaikius prioritetus ir parengti tikslingesnį veiksmų planą;

261.  pabrėžia, kaip svarbu panaikinti ypač didelį skurdą ir mažumų diskriminaciją bei diskriminaciją dėl lyties Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse ir sutvirtinti jų demokratijos ir žmogaus teisių pagrindus, teikiant pagalbą pagal EDŽTRP;

262.  ragina Komisiją sukurti išsamią, nuoseklią ir patikimą finansinės paramos kovai su prekyba žmonėmis duomenų bazę, kad lėšų paskirstymas būtų labiau pagrįstas ir kad lėšos pasiektų gavėjus, kurie iš tikrųjų turi neatidėliotinų poreikių; sutinka su Taryba, kad būtina parengti atnaujintą regionų ir šalių, kuriose prekyba žmonėmis paplitusi, sąrašą ir kad tas sąrašas turėtų būti įtrauktas į duomenų bazę;

263.  palankiai vertina 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos paskelbtą komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo ataskaita ir konkretūs tolesni veiksmai“ (COM(2017)0728); ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kurios turi būti parengtos kiekvienam regionui;

264.  palankiai vertina tai, kad kovai su prekyba žmonėmis ir toliau bus teikiama pirmenybė įgyvendinant būsimą 2018–2021 m. kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu Sąjungos politikos ciklą;

265.  mano, kad labai svarbu stiprinti teisėsaugos institucijas Pietų ir Pietryčių Azijos valstybėse, kad jos galėtų veiksmingiau susekti ir išardyti prekybos žmonėmis tinklus; reikalauja prekybos žmonėmis veikloje dalyvaujantiems nusikaltėliams skirti griežtesnes bausmes;

266.  ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti kovą su prekyba žmonėmis Sąjungos viduje, užtikrinant politinį ir teisminį bendradarbiavimą, kad būtų kovojama su mafijos grupuotėmis, kurių vykdomos prekybos žmonėmis aukų galutinė paskirties vieta, kaip matyti iš 2017 m. gruodžio mėn. komunikato, yra Sąjunga;

267.  mano, kad reikia tinkamiau susieti padarinių švelninimo veiksmų įgyvendinimo terminus ir šiam klausimui spręsti skirtus išteklius, taip pat reikia, kad EIVT, Komisija, ASEAN ir Jungtinių Tautų organizacija didesniu mastu tarpusavyje bendradarbiautų, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su prekyba žmonėmis;

268.  ragina EIVT ir Komisiją taip pat išnagrinėti kitus veiklos kovojant su prekyba žmonėmis būdus, pvz., dvišalius ir daugiašalius susitarimus;

XX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2017 „Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui“

269.  laikosi nuomonės, kad esamos BŽŪP politikos atžvilgiu:

   a) būtina išsamiai įvertinti visus įrankius ir priemones, kurias galima derinti siekiant padėti jauniesiems ūkininkams, sutelkti dėmesį į palyginamumą visoje Sąjungoje, į rezultatų rodiklių nuoseklumą ar nenuoseklumą ir į kliūtis jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, o su jais susijusius klausimus bus galima spręsti ateityje peržiūrint BŽŪP;
   b) tikslai turėtų būti geriau apibrėžti kartų kaitos požiūriu, galimai nustatant kiekybinį tikslą, ir turėtų būti renkama informacija apie nevienodą kartų kaitos sėkmingumą ir veiksnius, kurie tam padeda ar trukdo;

270.  dėl BŽŪP po 2020 m., mano, kad teisės aktai turėtų būti parengti taip, kad Komisija nurodytų (arba reikalautų, kad valstybės narės nurodytų, atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) aiškią politikos priemonių, susijusių su kartų kaita žemės ūkyje, intervencijos logiką; mano, kad intervencijos logika turėtų apimti:

   a) išsamų jaunųjų ūkininkų poreikių vertinimą, išnagrinėjant pagrindines priežastis, kodėl ūkininkais tapti norintys jaunuoliai susiduria su kliūtimis steigdami ūkius, šių kliūčių paplitimo lygį geografinėse vietovėse, žemės ūkio sektoriuose arba pagal kitus konkrečius valdų ypatumus;
   b) vertinimą, kokie poreikiai galėtų būti patenkinti Sąjungos politikos priemonėmis, ir kokie poreikiai gali būti ar jau yra geriau patenkinami valstybių narių vykdomos politikos sritimis, taip pat analizę, kurios paramos formos (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos, vienkartinė išmoka, finansinės priemonės) geriausiai atitiktų nustatytus poreikius;
   c) informuotumo apie galimas paramos rūšis ankstyvo ūkio perdavimo perėmėjui atveju didinimo priemones, kartu teikiant konsultavimo paslaugas ir (arba) taikant priemones, kaip antai palanki išėjimo į pensiją sistema, pagrįsta nacionalinėmis ar regioninėmis pajamomis, ar įplaukomis žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuje;
   d) nors žemės ūkio valdų perdavimas planuojamas ilgai, užtikrinti SMART tikslų apibrėžtį, kad politikos priemonių numatyti rezultatai būtų aiškūs ir kiekybiškai įvertinami, atsižvelgiant į numatytą kartų kaitos lygį ir įnašą remiamų valdų perspektyvumui; mano, kad visų pirma turėtų būti aišku, ar politikos priemonėmis siekiama remti kuo daugiau jaunųjų ūkininkų ar pagalbą skirti konkretaus tipo jauniesiems ūkininkams (pavyzdžiui, labiausiai išsilavinusiems, įsikuriantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, diegiantiems energijos ar vandens taupymo technologijas ūkiuose, didinantiems valdų pelningumą ir našumą, įdarbinantiems daugiau žmonių);

271.  ragina, kad įgyvendindamos BŽŪP priemones po 2020 m. valstybės narės gerintų tikslingą priemonių taikymą:

   a) taikydamos kriterijus, užtikrinančius ekonomiškai veiksmingiausių projektų atranką, pavyzdžiui, tokių projektų, kuriuos įgyvendinus labiausiai padidėja remiamų valdų tvarus našumas ar perspektyvumas, arba labiausiai padidėja užimtumo lygis vietovėse, kuriose nedarbo lygis yra didžiausias, arba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse su mažiausiu kartų kaitos lygiu;
   b) taikydamos aiškius kriterijus, vertinant remtinų jaunųjų ūkininkų vaidmenį bendros juridinių asmenų valdų kontrolės atveju (pavyzdžiui, nustatant, kokią balsavimo teisių ar akcijų procentinę dalį turėtų turėti paramos gavėjas, arba nurodant laikotarpį, per kurį keičiasi jo turimų akcijų procentinė dalis, kokia minimali jo pajamų procentinė dalis turėtų būti iš jo veiklos remiamoje valdoje), kad pagalba būtų skiriama jauniesiems ūkininkams, kurie ūkininkavimo veiklą remiamose valdose vykdo kaip pagrindinę veiklą;
   c) taikydamos pakankamai aukštas minimalias balų ribas, kad projektams galėtų būti skirtas ir adekvačiai paskirstytas priemonių biudžetas, siekiant užtikrinti vienodas galimybes jauniesiems ūkininkams gauti lėšų ūkiui įsteigti per visą programavimo laikotarpį;
   d) pagerindamos verslo planų, kaip priemonės vertinti viešojo finansavimo poreikį, naudojimą, vertinant, paraiškų teikimo etape, galimą valdų perspektyvumą be pagalbos, ir, projektų pabaigoje, pagalbos poveikį valdos perspektyvumui ar kitiems aiškiai apibrėžtiems tikslams (pavyzdžiui, užimtumo, energijos ar vandens taupymo technologijų įdiegimo);

272.  mano, jog teisės aktais, skirtais BŽŪP po 2020 m. priemonėms, reikėtų užtikrinti, kad Komisija ir valstybės narės (atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) pagerintų stebėjimo ir vertinimo sistemą; visų pirma mano, kad:

   a) Komisija turėtų apibrėžti išdirbių, rezultatų ir poveikio rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti politikos priemonių pažangą, veiksmingumą ir efektyvumą, palyginti su tikslais, remiantis geriausia praktika, kaip antai naudingais valstybių narių stebėjimo sistemose nustatytais rodikliais;
   b) valstybės narės turėtų reguliariai rinkti faktinius duomenis apie remiamų valdų struktūrines ir finansines ypatybes (pavyzdžiui, pajamas, įplaukas, darbuotojų skaičių, įdiegtas naujoves, ūkininkų išsilavinimo lygį), kad būtų galima įvertinti priemonių efektyvumą ir veiksmingumą siekiant užsibrėžtų politikos tikslų;
   c) Komisija ir valstybės narės turėtų reikalauti atlikti vertinimus, kad būtų teikiama naudinga informacija apie projektų rezultatus ir priemones, remiantis faktiniais duomenimis apie remiamų valdų struktūrinių ir finansinių ypatybių kitimą, remiantis geriausia praktika (pavyzdžiui, lyginamąją, faktų palyginimo analizę, tyrimus), pavyzdžiui, tokius, kurie buvo nustatyti atliekant šį auditą (žr. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos 75 dalį, 5 langelį, Emilijos-Romanijos atvejį);
   d) užtikrinti, kad jaunieji ūkininkai galėtų naudotis patarimais ir priemonėmis, kurios padėtų jiems efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojus ar rinkos perpildymą bei kainų nepastovumą; mano, kad taip galėtų būti padidintas konkurencingumas ir orientavimasis į rinką bei sumažintas su krizėmis susijęs gamintojų pajamų svyravimas;

XXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2017 Centrinės Afrikos Respublikai skirtas ES patikos fondas „Bêkou“: daug žadanti pradžia, nepaisant kai kurių trūkumų“

273.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

274.  palankiai vertina tai, kad sukurtas ES patikos fondas „Bêkou“, taip pat jo reikšmę prisidedant prie tarptautinio atsako į krizę Centrinės Afrikos Respublikoje; pripažįsta, kad šis pirmasis patikos fondas daugeliu aspektų gali būti laikomas labai svarbiu bandomuoju projektu ir kad, siekiant gauti garantijų, reikia parengti tikslesnes gaires, susijusias su sisteminiu paramos teikėjų veiklos koordinavimo, stebėjimo ir vertinimo klausimu, laikantis sistemingesnio požiūrio;

275.  pabrėžia, kad patikos fondai buvo įsteigti kaip viena iš ad hoc reagavimo priemonių, turint omenyje, kad trūksta išteklių ir lankstumo, kurių reikia norint greitai ir visapusiškai reaguoti į didžiules krizes; mano, jog reikia daugiau laiko, kad būtų patvirtintas šio fondo rezultatyvumas ir kad būtų pasisemta su veiklos įgyvendinimu susijusios patirties;

276.  be to, mano, kad visų pirma dėmesys turėtų būti skiriamas patikos fondų rezultatyvumui ir politiniam valdymui, taip pat garantijų trūkumui ir galutinio skirtų lėšų naudojimo priežiūrai;

277.  mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti Audito Rūmų pastaboms, susijusioms su fondo ribotu poveikiu suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimui, o Komisija turėtų imtis visų pagal jos įgaliojimus įmanomų priemonių, kad būtų pasinaudota jau sukaupta patirtimi vykdant Europos plėtros fondo veiklą tokiose srityse, kaip daugiašalių investicijų įgyvendinimas ir koordinavimas ir atsakomybės už rezultatus valdymas;

278.  pabrėžia, kad bet kokios naujos finansinės priemonės ir sujungtos finansinės priemonės turėtų ir toliau atitikti Sąjungos vystymosi politikos svarbiausius tikslus ir turėtų būti sutelktos į tas sritis, kuriose pridėtinė vertė ir strateginis poveikis yra didžiausi;

279.  pažymi, kad valstybių narių įnašai į patikos fondą iki šiol buvo palyginti maži; ragina valstybes nares aktyviau įsitraukti į su fondu susijusius procesus, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šiam fondui iškelti politikos tikslai;

280.  mano, kad reikėtų skirti deramą dėmesį valdymo ir administracinių išlaidų kontrolei, palyginti su bendra įnašų suma; teigiamai vertina tokių naujų plėtros priemonių nuoseklumą ir papildomumą atsižvelgiant į EPF strategiją ir politikos tikslus;

281.  ragina Komisiją įgyvendinti visapusiškus kontrolės mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas vykdytų šių naujų priemonių valdymo, administravimo ir įgyvendinimo politinį tikrinimą; mano, kad svarbu kurti konkrečias šių priemonių priežiūros strategijas, įskaitant konkrečius uždavinius, tikslus ir vertinimus;

XXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“

282.  kadangi prieiga prie kokybiško geriamojo vandens yra vienas iš pagrindinių piliečių poreikių, pabrėžia, kad Komisija turėtų dėti visas pastangas geriau stebėti padėtį, ypač mažos apimties vandens tiekimo objektų teritorijose, kurios yra arčiausiai galutinių vartotojų; primena, kad prastos kokybės geriamasis vanduo gali kelti grėsmę Europos piliečių sveikatai;

283.  ragina valstybes nares teikti piliečiams daugiau informacijos apie jiems tiekiamo geriamojo vandens kokybę, nes kai kurių valstybių narių piliečiai nežino, kad vandentiekio vanduo yra tinkamas gerti;

284.  apgailestauja, kad valstybės narės neįpareigotos teikti ataskaitas apie mažos apimties vandens tiekimo objektų teritorijų vandens kokybę; tikisi, kad persvarstyta Geriamojo vandens direktyva(24) ištaisys šią padėtį;

285.  pabrėžia vandens išteklių infrastruktūros tvarumo svarbą ir pažymi, jog svarbu, kad piliečiai dalyvautų prižiūrint vandens infrastruktūrą;

286.  atkreipia dėmesį į esminį faktą, kad vandens kainų politika privalo skatinti veiksmingą vandens naudojimą ir susigrąžinti patirtas sąnaudas; pažymi, kad valstybės narės yra atsakingos už įperkamo ir aukštos kokybės geriamojo vandens tiekimą visiems savo gyventojams, turint mintyje tai, kad vanduo yra viešoji gėrybė ir žmogaus teisė;

287.  primena Komisijai, kad vykstančios diskusijos ir stiprėjanti tendencija liberalizuoti ir privatizuoti vandens paslaugas kai kuriose valstybėse narėse gyventojams tapo itin svarbiu susirūpinimą keliančiu klausimu;

XXIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2017 „Bendra Europos geležinkelių eismo valdymo sistema – ar politinis sprendimas bus įgyvendintas?“

288.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

289.  pažymi, kad Komisija tinkamai neįvertino 2000 m. pradėtų rengti geležinkelio sektoriaus teisėkūros aktų rinkinių poveikio; apgailestauja dėl to, kad Sąjungos lėšų investicijos į kelis projektus negali būti laikomos ekonomiškai efektyviomis;

290.  pažymi, kad geležinkelių sektorius paprastai labai korporatyvus, todėl rinkos liberalizavimas gali būti suvokiamas labiau kaip grėsmė nei kaip pranašumas;

291.  pažymi, kad valstybės narės ketina stiprinti sąveikumą, tačiau kartu jos privalo atlikti išlaidų ir reikiamo finansavimo skaičiavimą; ragina valstybes nares skiriant Sąjungos finansinę paramą Europos kontrolės, valdymo, signalizacijos ir ryšių sistemai (ERTMS) nustatyti tikroviškus tikslus ir pataria, kad Komisija nustatytų tokius įgyvendinimo terminus, kurių būtų įmanoma laikytis;

292.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus kartu su valstybėmis narėmis parengti panaikinimo tvarkaraštį ir teisiškai privalomus tikslus; todėl palankiai vertina tai, kad Komisija nusprendė bendradarbiauti su pramonės šakos atstovais siekiant skatinti naudotis bendra viešųjų konkursų sistema, kurią parengė Europos geležinkelių bendrija;

293.  mano, kad siekiant vykdyti dideles investicijas, kurių reikia pagal šią sistemą ir kurios išlaidas padengiantiems subjektams pelną atneš ne iš karto, reikia Taryboje ir valstybėse narėse atlikti strateginį prioritetų nustatymo vertinimą; palankiai vertina Europos diegimo planą ir susijusį išsamų ERTMS veiksmų planą, kuriais siekiama užtikrinti stabilų paramos srautą; ragina valstybes nares stengtis geriau koordinuoti Europos diegimo planą ir užtikrinti, kad su Sąjungos įsipareigojimais susiję klausimai būtų svarstomi atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinius prioritetus; palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojo nustatyti nacionalinių diegimo planų tarpinius tikslus, kad būtų galima geriau stebėti atskiras dalis;

294.  yra susirūpinęs, kad didelis įsipareigojimų panaikinimo lygis, susijęs su ERTMS projektams teikiama TEN-T parama, daugiausia grindžiamas tuo, jog Sąjungos finansinės nuostatos nėra suderintos su nacionalinėmis įgyvendinimo strategijomis; palankiai vertina tai, kad Komisija, kai įmanoma, pritaiko Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo procedūras; ragina Komisiją apsvarstyti ir įvertinti padėtį ir imtis reikiamų priemonių šiems trūkumams panaikinti;

295.  apgailestauja, kad Sąjungos finansavimas riedmenų vienetams daugiausia teikiamas vidaus transportui, o krovininis transportas negali būti remiamas iš sanglaudos fondų; primena, kad krovininis geležinkelių transportas yra vienas iš pagrindinių bendrosios rinkos aspektų;

296.  ragina Komisiją užtikrinti, kad per kitą programavimo laikotarpį būtų veiksmingai pašalinti su šios sistemos nesuderinamumu susiję trūkumai;

297.  mano, jog norint, kad geležinkelių vidaus rinka veiktų, prieš skiriant Sąjungos finansavimą reikės visapusiškai įtraukti atitinkamus rinkos dalyvius; laikosi nuomonės, kad norint vykdyti Sąjungos geležinkelių sektoriaus politiką reikia realiai pakeisti strategiją, kuri turėtų apimti sąnaudų ir naudos įvertinimą, taip pat parengti ekonominį modelį valstybėse narėse, jei tokio modelio nesama, siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą ir sudarant galimybes veiksmingai nustatyti finansavimo šaltinius;

XXIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2017 „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra“

298.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą; pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

299.  kritikuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismą už tai, kad jis nesutiko Europos Audito Rūmams suteikti prieigos prie kai kurių dokumentų, kurių Audito Rūmai prašė, kad galėtų atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veiklos rezultatų peržiūrą; primena Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kad Audito Rūmų auditoriai vykdydami savo užduotis privalo laikytis konfidencialumo ir profesinės paslapties pareigų(25); apgailestauja, kad nebuvo galima apklausti teisės referentų (pranc. référendaires), nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veikloje jie atlieka labai svarbų vaidmenį;

300.  apgailestaudamas pažymi, kad Bendrasis Teismas nuo 2012 m. ne kartą viršijo pagrįstą laikotarpį, nors ieškovas turi teisę tikėtis, kad per jį bus priimtas sprendimas; ragina Bendrąjį Teismą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pateikti ataskaitą, kad būtų galima išsiaiškinti situaciją;

301.  pažymi, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminės sistemos reformą, teisėjai į kolegijas skiriami atsižvelgiant į bylų skaičių įvairiose srityse; norėtų sužinoti, kaip vyksta šis procesas ir ar tam tikroms sritims yra specializuotos kolegijos; prašo statistinių duomenų apie pažangą, daromą nagrinėjant bylas pagal naują sistemą;

302.  apgailestauja, kad Audito Rūmai į atranką neįtraukė bylų, kurių nagrinėjimo trukmė buvo daugiau nei du kartus ilgesnė už vidutinę trukmę; laikosi nuomonės, kad vertinant veiklos rezultatus svarbūs ne tik tipiniai atvejai;

303.  siūlo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kaip darbo kalbas, ypač vykstant pasitarimams, vartotų daugiau kalbų, t. y. anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas, esančias Europos institucijų darbo kalbomis; ragina Europos Sąjungos Teisingumo Teismą įgyvendinant šią kalbų praktikos reformą remtis geriausia Sąjungos institucijų praktika;

304.  pažymi, kad teisės referentai daro labai didelę įtaką Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų priėmimo procesui, tačiau jų vaidmuo ir reguliavimo taisyklės išorėje nėra žinomos;

305.  yra susirūpinęs, kad, atsižvelgiant į dažniausiai įtaką rašytinės procedūros trukmei Bendrajame Teisme darančius veiksnius, procedūrinių dokumentų priėmimas ir tvarkymas registre sudaro 85 proc. reikalingo laiko; siekia išsiaiškinti, ar registras turi pakankamai išteklių;

306.  yra susirūpinęs dėl bylų nagrinėjimo trukmės Bendrajame Teisme, kai kyla konfidencialumo klausimų;

307.  atkreipia dėmesį į teismams perduotų bylų paskyrimo procesą; prašo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojama paskyrimo į abu teismus tvarka;

308.  pažymi, kad 2014 m. ir 2015 m. apie 40 proc. bylų Bendrajame Teisme buvo paskirtos ne pagal rotacijos sistemą, ir dėl to kyla abejonių dėl pačios sistemos; be to, kyla abejonių, ar bylos Bendrajame Teisme paskirstomos savo nuožiūra; apgailestauja dėl šios procedūros skaidrumo stokos;

309.  yra susirūpinęs dėl to, kad Teismo atostogų laikotarpiai yra vienas dažniausiai pasitaikančių veiksnių, darančių įtaką bylų nagrinėjimo trukmei Europos Sąjungos Teisingumo Teisme; siūlo, kad per tą laikotarpį būtų leidžiama rengti daugiau teismo posėdžių ir pasitarimų, ne tik tų, kurių aplinkybės ypatingos;

310.  pažymi, kad teisės referentų ligos, motinystės arba vaiko priežiūros atostogos arba išėjimas iš darbo taip pat daro poveikį bylų nagrinėjimo trukmei; prašo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo apsvarstyti galimus alternatyvius metodus, kaip išspręsti laikinų nebuvimo darbe laikotarpių problemą ir užtikrinti sklandžią darbo eigą;

311.  laikosi nuomonės, kad ištekliai nėra proporcingai paskirstyti tarp Teismų, atsižvelgiant į atitinkamą jų darbo krūvį; siūlo, kad Bendrajame Teisme veikianti darbuotojų grupė, kurios tikslas – užtikrinti sprendimų projektų kokybę ir nuoseklumą atsižvelgiant į praktiką ir precedentą (pranc. cellule des lecteurs d’arrêts), įsitrauktų vėlesniu bylos etapu;

312.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant sklandžiai perduoti darbo krūvį, sprendimas dėl naujų teisėjų skyrimo būtų priimamas likus daug laiko iki tos dienos, kai ankstesnis teisėjas palieka darbą;

313.  yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įvairiems proceso etapams taikomo vieno visiems vienodai tinkamo metodo; pataria Europos Sąjungos Teisingumo Teismui terminus nustatyti atsižvelgiant į bylų tipologiją ir sudėtingumą;

314.  pažymi, kad intelektinės nuosavybės klausimai abiejuose teismuose sudaro tam tikrą bylų skaičių; ragina Europos Sąjungos Teisingumo Teismą išanalizuoti būdus, kaip būtų galima supaprastinti šių bylų procedūras, ir apsvarstyti galimybę, kad Teisme šias bylas iš anksto patikrintų tyrimų ir dokumentacijos tarnybos;

XXV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2017 „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“

315.  rengiantis programavimo laikotarpiui po 2020 m., siekiant daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir rezultatams, didinti KPP ir kitų programų integraciją ir gerinti KPP indėlio į strateginius tikslus įvertinimą, ragina:

   a) Komisiją užtikrinti, kad jos politikos pasiūlymuose būtų nurodyta, kaip toliau plėtojant reikalavimus bus pagerintas atskirų programų suderinamumas;
   b) valstybes nares iki 2022 m. nustatyti, kaip bus įgyvendinami bei prižiūrimi koordinavimo, papildomumo ir sinergijos mechanizmai ir kaip, siekiant visa apimančių ES tikslų ir taikant visa apimančias taisykles, bus teikiamos su tais mechanizmais susijusios ataskaitos;

316.  ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos peržiūrėti programavimo dokumentų koncepciją siekiant supaprastinti jų turinį ir sumažinti reikalavimų skaičių programavimo laikotarpiu po 2020 m.; mano, jog, visų pirma, ji turėtų taip pakeisti programavimo dokumentų struktūrą, kad juose būtų apsiribota tik tais elementais ir pasirinkimo galimybėmis, kurie yra būtini norint tinkamai planuoti, įgyvendinti ir stebėti kaimo plėtros išlaidas;

317.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis iki 2018 m. pabaigos imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad patobulintose 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie programų laimėjimus ir kad privalomi atsakymai į bendrus vertinimo klausimus suteiktų geresnį pagrindą ateinančiu programavimo laikotarpiu;

318.  ragina, kad Komisija, rengdamasi programavimo laikotarpiui po 2020 m., svarbiausių Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslų kontekste tiksliau nustatytų taikytinų rodiklių rūšis, siekdama įvertinti kaimo plėtros intervencijų rezultatus ir poveikį; mano, kad Komisija šiame procese galėtų panaudoti turimą patirtį ir sprendimus, kuriuos jau yra išplėtojusios kitos tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, PSO, Pasaulio bankas ir EBPO), daugiausia dėmesio skirdama veiksmingumui ir rezultatams;

319.  laikosi nuomonės, kad Komisija turi užtikrinti pagal antrąjį bendrosios žemės ūkio politikos ramstį šiuo metu vykdomų investicijų rūšies tęstinumą, nes šios investicijos yra labai svarbi finansavimo priemonė, skirta didinti ekonomikos augimą, skatinti konkurencingumą, inovacijas ir užimtumą mažiau išsivysčiusių regionų kaimo ir kalnuotose vietovėse ir užtikrinti darnią kaimo plėtrą;

320.  prašo, kad Komisija skatintų nacionalinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą ir jiems sudarytų palankesnes sąlygas skleisti iki 2020 m. nacionaliniu lygmeniu išplėtotą gerąją praktiką, susijusią su veiksmingumo vertinimu;

321.  prašo Komisijos programavimo laikotarpiu po 2020 m. peržiūrėti ir susisteminti patirtį įgyvendinant dabartinę sistemą, įskaitant:

   a) veiksmingumo rezervo poveikį ir tai, kokie alternatyvūs mechanizmai galėtų padidinti veiksmingumą;
   b) rezultatų rodiklių, pagal kuriuos įvertinama galimybė pasinaudoti veiksmingumo rezervu, tinkamumą ir išmatuojamumą ir
   c) finansinių sankcijų, esant nepakankamam veiksmingumui, taikymą;

322.  ragina Tarybą ir Komisiją prieš 2018 m. viduryje priimant vėlesnius teisėkūros pasiūlymus išnagrinėti galimybę suderinti savo ilgalaikę strategiją ir politikos formavimą su biudžeto ciklu ir atlikti visapusišką išlaidų peržiūrą iki naujojo daugiamečio biudžeto sudarymo;

323.  mano, kad, siekiant patvirtinti KPP kito programavimo laikotarpio pradžioje, Komisija savo teisėkūros pasiūlymuose turėtų nurodyti, kokius pakeitimus įtraukė formuojant, programuojant ir įgyvendinant politiką, siekdama užtikrinti, kad KPP galėtų būti patvirtinta kito programavimo laikotarpio pradžioje ir ją būtų galima laiku įgyvendinti nuo 2020 m;

324.  laikosi nuomonės, kad sprendimas dėl DFP trukmės turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp dviejų, atrodytų, prieštaringų reikalavimų: pirma, to, jog reikia, kad kelios Sąjungos politikos kryptys (ypač tos, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, pvz., žemės ūkio ir sanglaudos politika) būtų grindžiamos stabilumu ir įsipareigojimu bent septyneriems metams, ir, antra, to, kad reikia demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės, kurie atsiranda suderinus visas finansines programas su Parlamento ir Komisijos penkerių metų politiniu ciklu;

XXVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2017 „Komisijos intervenciniai veiksmai dėl Graikijos finansų krizės“

325.  dėkoja Audito Rūmams už tai, kad jie parengė išsamią ataskaitą labai svarbia tema, kuri yra glaudžiai susijusi su Biudžeto kontrolės komiteto veikla; apgailestauja, kad audito ataskaitai parengti prireikė trejų metų; pabrėžia, kad labai svarbu laiku parengti ataskaitas, nes tai labai palengvina Komisijos ir Parlamento darbą;

326.  apgailestauja, kad Europos Audito Rūmų įgaliojimai audituoti Sąjungos finansinę paramą Graikijai, kuria rūpinosi Komisija, Europos Centrinis Bankas ir TVF, buvo riboti ir kad jie negavo reikiamos informacijos iš ECB; ragina ECB abipusiškai bendradarbiaujant teikti informaciją, kuri padėtų Audito Rūmams susidaryti aiškesnį vaizdą, kaip panaudojamos Sąjungos lėšos;

327.  pripažįsta sudėtingas ekonomines sąlygas visoje Europoje ir ypač tai, kokia kebli politinė padėtis Graikijoje įgyvendinant Sąjungos finansinę paramą, nes tokia padėtis turėjo tiesioginį poveikį paramos įgyvendinimo veiksmingumui;

328.  pabrėžia, kad skaidrumas Sąjungos lėšas naudojant įvairioms Graikijoje įgyvendinamoms finansinės paramos priemonėms yra itin svarbus;

329.  prašo patobulinti bendrąsias paramos programų rengimo procedūras, visų pirma apibrėžiant analitinio darbo, kuris reikalingas sąlygų turiniui pagrįsti, apimtį ir, kur įmanoma, nurodyti priemones, kuriomis būtų galima pasinaudoti tam tikrose situacijose;

330.  pabrėžia, kad Komisija turėtų pagerinti savo reformų įgyvendinimo ir diegimo stebėjimo tvarką, kad galėtų geriau nustatyti administracinius ar kitus trukdžius veiksmingam reformų vykdymui; mano, kad, be to, Komisija turi užtikrinti pakankamus išteklius tokiems vertinimams atlikti;

XXVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2017 „Bendras Europos dangus: kultūra pakito, tačiau bendras dangus nesukurtas“

331.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tam tikrų savo prerogatyvas ginančių aviacijos profesijų pasipriešinimo ir dėl to, kad trūksta stiprios politinės valstybių narių valios patenkinti su šios iniciatyvos įgyvendinimu susijusius poreikius, Bendras Europos dangus nėra visiškai sukurtas;

332.  apgailestauja, kad, nors Sąjungai pavyko panaikinti sausumos sienas tarp Šengeno valstybių narių, iki šiol jai nepavyko panaikinti oro sienų tarp tų pačių valstybių narių, ir dėl to per metus susidaro 5 mlrd. EUR bendrų nuostolių;

333.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant suderinti oro transporto veiklos rezultatų planą, reikia peržiūrėti ir atnaujinti atitinkamus rodiklius; palankiai vertina tai, jog Komisija informavo, kad jie yra peržiūrimi; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad rodiklių peržiūra būtų veiksminga, reikalingi tikslūs, tinkami duomenys;

334.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus Bendrą Europos dangų aviacijos pramonės išmetamo CO2 kiekis sumažėtų iki 10 proc., ir tai labai padėtų siekiant įvykdyti Paryžiaus klimato susitarimą;

335.  ragina Komisiją ieškoti daugiau informacijos apie bendrosios įmonės SESAR rezultatus, nes jų gali būti neįmanoma naudoti esant dabartinei padėčiai, kai Bendras Europos dangus nesukurtas, ir kyla pavojus, kad jie bus taikomi oro sistemose, kurios negeba bendradarbiauti tarpusavyje;

336.  ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie savo sutartį su Eurokontrole siekiant stebėti, kaip leidžiami Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai;

337.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės priežiūros institucijos (NSI) turi būti nepriklausomos ir joms turi būti pavedamos užduotys suteikiant pakankamus finansinius ir organizacinius išteklius;

338.  prašo Komisijos atsakingą Parlamento komitetą informuoti, kodėl ji nepradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl funkcinių oro erdvės blokų, kurie turėjo pradėti veikti 2012 m., tačiau neveikia iki šiol, neįgyvendinimo;

XXVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“

339.  palankiai vertina Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas ir ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į šias rekomendacijas ir pastabas, pateiktas Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje;

340.  pažymi, kad gana didelės išlaidos skiriamos naujai žalinimo išmokai, kuri sudaro 30 proc. visų BŽŪP tiesioginių išmokų ir beveik 8 proc. viso Sąjungos biudžeto; susirūpinęs pažymi, kad ši suma neatitinka žalinimo išmokos užmojų lygio; ragina Komisiją atsižvelgti į tai rengiant BŽŪP reformą;

341.  apgailestauja dėl to, kad vis dar neaišku, kaip žalinimas gali padėti siekiant platesnių Sąjungos klimato kaitos tikslų; ragina Komisiją rengiant naują BŽŪP reformą sudaryti konkretų žalinimo veiksmų planą, kuriame būtų aiškiai suformuluota intervencijos logika ir konkretūs išmatuojami tikslai;

342.  yra susirūpinęs, kad žalinimo priemonė tebėra pajamų paramos priemonė, kurią taikant ūkininkai gali padidinti savo pajamas iki 1 proc., tačiau nebūtinai nustatomi įsipareigojimai arba išlaidos, susijusios su įgyvendinimu, taigi kyla abejonių dėl finansavimo pagrįstumo; ragina Komisiją nustatyti griežtesnes taisykles ūkininkams, netaikant per daug išimčių;

343.  yra susirūpinęs dėl žalinimo ir pačios BŽŪP sudėtingumo ir skaidrumo lygio; ragina Komisiją supaprastinti žalinimo programą ir visą BŽŪP, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir išvengta didelės piktnaudžiavimo ir dvigubo finansavimo rizikos;

344.  yra ypač susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, jog mažai tikėtina, kad žalinimu būtų teikiama didelė nauda aplinkai ir klimatui, ir ragina Komisiją persvarstyti, ar priemonė tikrai reikalinga, ir galimybę iš naujo investuoti dideles žalinimui skirtas lėšas į jau esamas, dažnai iš dalies sutampančias programas, kurios, kaip paaiškėjo, yra veiksmingesnės ir labiau pagrįstos;

o
o   o

345.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 48, 2016 2 24.
(2) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(3) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(4) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0121.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.
(8)1.2.3.4.5.6.7.8.9.10.11.12.13. ECB turėtų:dar labiau supaprastinti sprendimų priėmimo procesą ir pavesti žemesniems lygmenims priimti tam tikrus sprendimus, kad Priežiūros valdyba galėtų sutelkti dėmesį į daugiau pastangų reikalaujančius dalykus,kad būtų išsklaidytas susirūpinimas dėl naudojimosi bendromis tarnybomis, įvertinti dėl to kylančią riziką ir įgyvendinti būtinas apsaugos priemones, įskaitant galimų vienas kitam prieštaraujančių prašymų valdymą ir specialų atitikties stebėjimą,skirti pakankamai vidaus audito kompetencijos ir išteklių, kad tinkamu laiku būtų užtikrinta didelės ir vidutinės rizikos sričių aprėptis,visokeriopai bendradarbiauti su Audito Rūmais, kad Audito Rūmai galėtų vykdyti jiems suteiktus įgaliojimus ir būtų užtikrinta atskaitomybė,įteisinti savo šiuo metu taikomas informacijos apie priežiūros veiksmingumą gavimo ir atskleidimo viešai nuostatas, kad pagerintų savo išorės atskaitomybę,pataisyti Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM) pagrindų reglamentą taip, kad būtų įteisinti dalyvaujančių nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) įsipareigojimai ir kad būtų užtikrinta, kad visos NKI dalyvautų JPG veikloje tiek, kiek reikia, ir proporcingai,kartu su NKI parengti vaidmens / komandos profilius ir metodus, leidžiančius vertinti darbuotojų, kuriuos NKI numato skirti jungtinėms priežiūros grupėms, tinkamumą ir vėliau – jų darbo rezultatus,nustatyti ir išlaikyti centralizuotą, standartizuotą ir išsamią tiek iš ECB, tiek iš NKI skirtų JPG darbuotojų įgūdžių, patirties ir kvalifikacijų duomenų bazę,įdiegti oficialią mokymo programą tiek naujiems, tiek jau esamiems jungtinės priežiūros grupės (JPG) priežiūros darbuotojams,sukurti ir įgyvendinti rizika grindžiamą metodiką, leidžiančią nustatyti tikslinį JPG tikslinį darbuotojų skaičių ir sudėtį įgūdžių požiūriu,periodiškai atlikti bankų grupavimo būdo, taikomo svarbios priežiūros veiklos planavimo procese, peržiūrą ir, prireikus, šį būda atnaujinti,skirti arba perkelti daugiau savo darbuotojų, kad daug daugiau jo atstovų dalyvautų atliekant svarbių bankų patikrinimus vietoje, grindžiamus aiškiu rizikos skirstymu pagal svarbą,toliau atidžiai stebėti sritis, kuriose esama IT sistemos, naudojamos atliekant patikrinimus vietoje, trūkumų ir labiau stengtis, kad NKI skiriamų inspektorių, vykdančių patikrinimus vietoje, kvalifikacija didėtų, o įgūdžiai gerėtų.
(9) ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ryšių palaikymo komiteto ir Europos Audito Rūmų pareiškimas „Audituojamų, atskaitingų ir veiksmingų bankų priežiūros susitarimų, pradėjus veikti bendram priežiūros mechanizmui, užtikrinimas“.
(10) OL C 50, 2018 2 9, p. 80.
(11) Dėl prieigos prie informacijos apribojimų žr. specialiosios ataskaitos II dalį.
(12) Dėl galiojančių ECB ir Europos parlamento susitarimų dėl ataskaitų teikimo žr. minėtos specialiosios ataskaitos IX priedą.
(13) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(14) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(15) „Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai“ (COM(2017)0198).
(16) Viešųjų išlaidų ir finansinio atskaitingumo vertinimas.
(17) „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646).
(18) Vaikų migrantų apsauga (COM(2017)0211).
(19) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(20) Laivų stebėjimo sistema.
(21) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(22) 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).
(23) Žr. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (COM(2016)0134).
(24) Žr. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753).
(25) Žr. Europos Audito Rūmų narių elgesio kodeksą, ypač jo 6 straipsnį, ir Europos Audito Rūmų darbuotojams taikomas etikos gaires, ypač jų 4 dalį dėl profesinės paslapties.


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – 8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis Europos plėtros fondai
PDF 498kWORD 58k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2146(DEC))
P8_TA(2018)0123A8-0123/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2017)0364 – C8-0257/2017),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2017)0299),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. vasario 20 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų operacijas (05078/2018 – C8-0053/2018, 05079/2018 – C8-0054/2018, 05080/2018 – C8-0055/2018, 05082/2018 – C8-0056/2018),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą(3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(6) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(7), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(8), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirta dalis(9), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(10), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(11), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(12) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(13) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0123/2018),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2017/2146(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2017)0364 – C8-0257/2017),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2017)0299),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(14),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. vasario 20 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų operacijas (05078/2018 – C8-0053/2018, 05079/2018 – C8-0054/2018, 05080/2018 – C8-0055/2018, 05082/2018 – C8-0056/2018),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017)0379),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą(16) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(17) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(18),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(19) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(20), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(21), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirta dalis(22), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(23), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(24), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(25) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(26) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0123/2018),

A.   kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti ES institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2017/2146(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0123/2018),

A.  kadangi pagrindinis Kotonu susitarimo, kuris yra Sąjungos santykių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) pagrindas, tikslas yra mažinti ir galiausiai panaikinti skurdą, laikantis darnaus vystymosi tikslų ir laipsniškai integruojant AKR valstybes ir užjūrio šalis ir teritorijas į pasaulio ekonomiką;

B.  kadangi Europos plėtros fondai (EPF) yra pagrindinė Sąjungos finansinė priemonė vystomojo bendradarbiavimo pagalbai su AKR valstybėmis ir UŠT teikti;

C.  kadangi valstybių narių istorija įpareigoja Sąjungą imtis veiksmų AKR šalių vystymosi ir bendradarbiavimo su užjūrio šalimis ir teritorijomis srityse, nes tos šalys ir teritorijos susijusios su Sąjungos ateitimi geopolitikos, globalizacijos ir pasaulinio masto uždavinių, tokių kaip klimato kaita ar demografinių pokyčių padariniai, požiūriu;

D.  kadangi Komisija, kaip vykdomoji institucija, yra atskaitinga už EPF biudžeto įvykdymą;

E.  kadangi, atsirandant naujiems visuotiniams uždaviniams, iš esmės keičiami pagalbos teikimo būdai, todėl visi vystymosi srities suinteresuotieji subjektai turi apsvarstyti naują pagalbos teikimo metodą ir perorientuoti dabartinę išorės pagalbos sistemą;

F.  kadangi, kuriant naują kompleksinę Sąjungos vystymosi koncepciją, itin svarbūs tvarumo, politikos suderinamumo ir veiksmingumo principai, kad būtų galima didinti teigiamą jos paramos vystymuisi ir rezultatų poveikį;

G.  kadangi skaidrumas ir atskaitomybė yra būtinos sąlygos, atsižvelgiant tiek į demokratinę priežiūrą, tiek į Sąjungos vystymosi srities veiksmų suderinamumą su kitų subjektų – valstybių narių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansų įstaigų ar daugiašalių plėtros bankų – tikslais;

H.  kadangi veiksmingas koordinavimas yra svarbiausias aspektas siekiant mažinti pagalbos suskaidymo riziką ir užtikrinti kuo nuoseklesnį poveikį ir partnerių atsakomybę už vystymosi prioritetus;

I.  kadangi planuojant bendrą vystymosi finansavimą ir programas reikėtų geriau apibrėžti tikslus, nustatyti sąveiką ir dalytis iš įvairių organizacijų rezultatų sistemų gaunama informacija;

J.  kadangi kuriant naujas intervencinių veiksmų priemones (pvz., dotacijų ir paskolų derinimas, investicijų pajėgumai ar platformos ir specialūs patikos fondai) galima ne tik pritraukti finansavimą, kuris nėra vien oficiali parama vystymuisi, bet ir – laikantis su skaidrumu susijusių sąlygų – užtikrinti papildomumą ir iš esmės daryti teigiamą poveikį;

K.  kadangi sutelkti privačiojo sektoriaus išteklius ir pritraukti daugiau investicijų itin svarbu, turint mintyje, kad nepakanka finansavimo norint pasiekti plataus užmojo vystymosi tikslus ir užtikrinti geriausią darnaus vystymosi pagrindą pagalbą gaunančiose šalyse, kiek tai susiję su jų pačių administraciniais pajėgumais ir visuomenės struktūra;

L.  kadangi parama biudžetui yra pagrindinis pokyčius skatinantis ir svarbiausius vystymosi uždavinius padedantis spręsti veiksnys, tačiau jai būdinga didelė patikos rizika ir ji turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei užtikrinamas pakankamas skaidrumas, atsekamumas ir atskaitomybė ir jei šalys partnerės aiškiai įsipareigoja pertvarkyti politiką;

M.  kadangi parama vystymuisi teikiama sudėtingomis ir nestabiliomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kurioms poveikį daro tokie klausimai kaip silpnos valdymo sistemos, korupcija, socialinis ir ekonominis nestabilumas, ginkluoti konfliktai, krizės ar padėtis po krizės, dėl kurių prasideda migracija arba priverstinis gyventojų perkėlimas, arba sveikatos krizės;

N.  kadangi Parlamentas pakartojo savo raginimą įtraukti EPF į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

Patikinimo pareiškimas

Pagrindinės išvados dėl 2016 m. finansinio įgyvendinimo

1.  palankiai vertina nuolatines Komisijos tarnybų pastangas gerinti bendrą EPF finansų valdymą, kiek tai sietina su senais neįvykdytais išankstinio finansavimo įsipareigojimais ir mokėjimais;

2.  visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad šiek tiek viršytas nustatytas tikslas 25 proc. sumažinti senus neįvykdytus įsipareigojimus – jų sumažinta 28 proc. o senų nepanaudotų įsipareigojimų – 36 proc.;

3.  taip pat atkreipia dėmesį į veiksmus, kuriais siekiama mažinti atvirų pasibaigusių sutarčių skaičių ir jas nutraukti, nes vėluojant tai padaryti praėjus daugiau kaip 18 mėnesių nuo jų galiojimo pabaigos kyla didelė tvarkingumo klaidų rizika, mat gali nebebūti patvirtinamųjų dokumentų, taip pat gali nebedirbti už šių sutarčių valdymą atsakingi darbuotojai, galintys užtikrinti pakankamą operacijų tęstinumą;

4.  pažymi, kad 2016 m. pabaigoje bendra pasibaigusių sutarčių dalis sudarė 15,15 proc. Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO) portfelio (tikslas buvo 15 proc.); apgailestauja dėl to, kad iš 1 896 pasibaigusių sutarčių 1 058 sutartys (arba 56 proc.) susijusios su EPF operacijų valdymu ir kad 156-ių iš 1 058 pasibaigusių EPF sutarčių, kurių finansinė vertė siekia 323 mln. EUR, galiojimo laikotarpis baigėsi daugiau kaip prieš penkerius metus;

5.  tačiau apgailestauja, kad, pasak Audito Rūmų, priežiūros ir kontrolės sistemos vis dar laikomos tik iš dalies veiksmingomis;

EPF finansinių ataskaitų patikimumas

6.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF 2016 m. galutinėse metinėse finansinėse ataskaitose šių EPF finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. visais reikšmingais aspektais yra pateikta teisingai, o su tą dieną pasibaigusiais metais susiję jų operacijų ir pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu lygmeniu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais grindžiamas apskaitos taisykles;

7.  primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų, siekiant išspręsti nepanaudoto išankstinio finansavimo, kuris buvo neteisingai įrašytas kaip veiklos pajamos, susigrąžinimo klausimą, nes atlikta 3,2 mln. EUR vertės pataisymų, susijusių su neteisingai įrašytomis veiklos pajamomis;

8.  apgailestauja, kad valdant grąžinamuosius pavedimus šios kodavimo klaidos daromos nuo 2015 m.; tačiau pažymi, kad 2016 m. pabaigoje DEVCO GD savo darbuotojams pateikė išsamias šio tipo grąžinamųjų pavedimų teisingo kodavimo instrukcijas;

EPF operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

9.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad 2016 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

10.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų įvertinimo, susijusio su finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų, kuriuose yra reikšmingų klaidų, teisėtumu ir tvarkingumu;

11.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų jų metinėje ataskaitoje pateiktu įvertinimu, įvertintas aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF finansinėse ataskaitose atspindimų išlaidų klaidų lygis yra 3,3 proc., ir jis šiek tiek sumažėjo: 2015 ir 2014 m. jis buvo 3,8 proc., 2013 m. – 3,4 proc., o 2012 m. – 3 proc.;

12.  pažymi ir apgailestauja, kad 24 proc. tikrintų operacijų (35 iš 143-ų) buvo klaidų; atkreipia dėmesį į atrinktų projektų rezultatus – 35 iš 130-ies mokėjimų (27 proc.) buvo paveikti klaidų, visų pirma į tai, kad 26-iuose iš tų 35-ių mokėjimų (t. y. 74 proc.) buvo kiekybiškai įvertinamų klaidų ir kad atlikus visas ex ante patikras buvo suteiktas leidimas atlikti devynias galutines operacijas;

13.  susirūpinęs pažymi, kad dviem kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejais Komisijos tarnybos iš savo valdymo sistemų gavo pakankamai informacijos, kad, prieš patvirtindamos išlaidas, užkirstų kelią tokioms klaidoms arba jas nustatytų ir ištaisytų (tai padarė tiesioginį didinamąjį poveikį įvertintam klaidų lygiui, kuris būtų buvęs 0,7 procentinio punkto žemesnis), ir kad išorės auditoriai arba priežiūros pareigūnai nenustatė penkių operacijų, kuriose buvo klaidų;

14.  pažymi, kad, teikiant paramą biudžetui ir tarptautinėms organizacijoms įgyvendinant kelių paramos teikėjų projektus taikant sąlyginį metodą, dėl jų finansavimo pobūdžio ir mokėjimo sąlygų operacijoms būdinga mažesnė klaidų tikimybė; pakartoja, kad nuolat nerimauja dėl to, jog sujungiamos Sąjungos lėšos ir kitų paramos teikėjų skiriamas finansavimas, ypač dėl to, kad Sąjungos lėšos nepriskiriamos konkrečiai nustatytiems išlaidų punktams, ir dėl to, kad taikant sąlyginį metodą Audito Rūmų darbas apribojamas;

15.  yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant nuosekliai įgyvendinamų taisomųjų veiksmų planų, kartojamos tos pačios klaidos ir nesikeičia jų tipai (ypač viešųjų pirkimų srityje), t. y. nesilaikoma viešųjų pirkimų nuostatų (kai paslaugų sutartys skiriamos netaikant konkurencingos atrankos procedūros), įtraukiamos nepatirtos išlaidos, netinkamos finansuoti išlaidos arba trūksta patvirtinamųjų dokumentų; pažymi, kad šios klaidos taip pat buvo būdingos operacijoms, susijusioms su programų sąmatomis, dotacijomis ir Komisijos ir tarptautinių organizacijų tarpusavio susitarimais dėl įnašų; ragina Komisiją kuo skubiau šalinti trūkumus, susijusius su sutarčių valdymu, atrankos procedūromis, dokumentų tvarkymu ir viešųjų pirkimų sistema;

16.  pakartoja, kad Komisija šiose konkrečiose bendradarbiavimo srityse turėtų dėti daugiau pastangų patikslindama savo taisomųjų veiksmų planą, visų pirma kai iš kiekybiškai įvertinamų klaidų matyti, kad esama trūkumų tarptautinėms organizacijoms vykdant patikras, kaip laikomasi sutartinių nuostatų, ir taip prisidėti prie bendrų pastangų tobulinti rizikos valdymo metodus, apskritai stiprinti stebėsenos sistemas ir užtikrinti veiklos tęstinumą;

17.  ragina DEVCO GD skirti deramą dėmesį mokėjimų kodavimui ir stebėsenai, kad būtų laikomasi nustatytų finansinės grandinės ir darbo eigos terminų;

Kontrolės sistemos veiksmingumas

18.  džiaugiasi nuolatinėmis DEVCO GD pastangomis tobulinti kontrolės sistemos įgyvendinimą, visų pirma dėmesį skiriant didelės rizikos sritims, susijusioms su netiesiogiai per tarptautines organizacijas ir plėtros agentūras valdomomis lėšomis ir tiesiogiai valdomomis dotacijomis; pažymi, kad buvo išplėsta išlygos taikymo sritis, įtraukiant dotacijas ir programos sąmatas, kurioms taikomas netiesioginio valdymo principas;

19.  pripažįsta, kad parama vystymuisi dažnai teikiama sudėtingomis, nestabiliomis ar kritinėmis aplinkybėmis, kuriomis daroma klaidų;

20.  pakartoja savo raginimą daug dėmesio skirti pagrindiniais kontrolės etapais nustatytiems nuolat pasikartojantiems trūkumams, t. y. prieš projekto mokėjimus atliekamų ex ante patikrų ir išorės audito patikrinimų metu atliekamų išlaidų patikrinimų silpnosioms vietoms; pažymi, kad DEVCO GD šiuo metu tikslina auditų technines užduotis ir patikrinimus, siekdamas gauti informacijos, leidžiančios atlikti kokybės vertinimą;

21.  palankiai vertina tai, kad pagal likutinio klaidų lygio (LKL) metodiką penktus metus buvo atliekamas LKL tyrimas, taigi dabar šis tyrimas yra DEVCO GD teikiamo patikinimo stiprinimo proceso dalis;

22.  palankiai vertina tai, kad DEVCO GD pašalino visus trūkumus, apie kuriuos 2013 m. pranešė Audito Rūmai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad taikant specialų LKL vertinimo metodą vis tiek paliekama per daug rizikos galimybių atskiriems klaidų lygiams;

23.  susidomėjęs pažymi, kad 2016 m. atlikus LKL tyrimą pirmą kartą nustatytas 1,7 proc. LKL (t. y. jis neviršijo 2 proc. reikšmingumo ribos – tuo patvirtinama LKL mažėjimo nuo 2014 m. tendencija), atitinkantis 105 mln. EUR su rizika susijusią sumą (arba 1,9 proc. 2016 m. išlaidų) su 25 mln. EUR (24 proc.) taisomąja geba (arba numatomomis būsimomis pataisomis), tačiau nepamirštant trūkumų, nustatytų apskaitos sistemoje įrašant grąžinamuosiuos pavedimus; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant didelę paramos biudžetui operacijoms būdinga riziką, joms reikėtų nuolat skirti išskirtinį dėmesį;

24.  pakartoja, kad pritaria perėjimui nuo bendros išlygos prie diferencijuotų išlygų teikimo, kaip Parlamentas reikalavo savo ankstesnėse rezoliucijose dėl EPF, siekiant laipsniškai stiprinti įvairių veiklos procesų patikinimo planavimo procedūras, nustatant: i) išlygą, grindžiamą klaidų lygiu keturiose nustatytose didžiausios rizikos srityse, t. y. dėl tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų dotacijų, netiesioginio valdymo per tarptautines organizacijas ir plėtros agentūras ir programos sąmatų ir ii) specialią atnaujintą išlygą dėl Afrikos taikos priemonės; ragina Komisiją toliau tobulinti savo valdymo procesus, atsižvelgiant į riziką ir finansinę apimtį, ir, jei reikia, įtraukti papildomų sąlygų;

25.  pritaria tam, kad Komisija išlaikė savo išlygą dėl Afrikos taikos priemonės, susijusią su valdymu ir ataskaitų dėl lėšų valdymo taisomųjų priemonių teikimu; pakartoja savo raginimą Komisijai toliau dėti pastangas, atliekant ramsčių vertinimą, stiprinti Afrikos taikos priemonės valdymo ir veiklos stebėsenos kontrolės sistemą, siekiant apsaugoti EPF nuo neteisėtų ir netvarkingų išlaidų; prašo Komisijos toliau stiprinti taisomųjų veiksmų struktūrą ir didinti jų veiksmingumą sutarčių lygmeniu;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad susigrąžinta 14,16 mln. EUR sumoms, nepagrįstai išmokėtoms dėl pažeidimų ir klaidų, atlyginti;

27.  pažymi, kad kontrolės išlaidos siekė 280,17 mln. EUR arba sudarė 4,26 proc. visų DEVCO GD 2016 m. atliktų mokėjimų; atsižvelgdamas į tai, mano, kad, norint užsitikrinti pakankamas garantijas, reikėtų nuolat imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti bendrą kontrolės sistemos veiksmingumą ir užtikrinti, kad kontrolė būtų papildoma gero valdymo principais;

28.  mano, kad būtina išlaikyti nuoseklią kontrolės strategiją, kuria būtų užtikrinama šalių partnerių paramos panaudojimo pajėgumų, atitikties nuostatų laikymosi ir su veiklos rezultatais susijusių tikslų pusiausvyra, į kurią reikėtų tinkamai atsižvelgti valdant įvairias paramos teikimo operacijas ir būdus;

29.   mano, jog labai svarbu, kad finansuojant infrastruktūros projektus iš EPF būtų reikalaujama atlikti nepriklausomą ex ante vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į projektų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat į projektų pridėtinę vertę;

DEVCO GD veiklos siekiant užsibrėžtų tikslų stebėsena ir ataskaitų teikimas

30.  ragina DEVCO gerokai pagerinti savo stebėsenos ir informavimo apie veiklos rezultatus tvarką, siekiant užtikrinti, kad įvairiose veiklos rezultatų sistemose nustatyti pagrindiniai rodikliai būtų sistemingai ir reguliariai stebimi ir kad vyresniajai vadovybei būtų laiku teikiama atitinkama ir patikima informacija; pakartoja, kad vertinant vystymosi tikslus turi būti atsižvelgiama į socialinius, aplinkos bei ekonominius aspektus;

31.  mano, kad stebėsenos ir ataskaitų teikimo dažnumą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į tikslų, kuriuos reikia stebėti, pobūdį, rodiklio tipą ir duomenų rinkimo metodus, taip pat į stebėsenos ir informavimo poreikius;

32.  ragina DEVCO GD kartu su kitais išorės reikalų suinteresuotaisiais subjektais toliau plėtoti savo komunikacijos strategiją ir priemones pabrėžiant svarbiausius pasiektus rezultatus ir dar labiau didinti bendrą EPF remiamų projektų matomumą, kad būtų pasiekta plačioji visuomenė, teikiant reikiamą informaciją apie Sąjungos indėlį sprendžiant pasaulio problemas;

33.  mano, kad Sąjungos delegacijų parengtomis 86-iomis išorės pagalbos valdymo pažangos ataskaitomis (angl. EAMR) naudingai papildoma patikinimo grandinė ir visų Sąjungos delegacijų veiklos rezultatų vertinimas, tačiau pabrėžia, kad rengiant šias ataskaitas turi būti naudojami patikimi duomenys; atkreipia dėmesį į teigiamą DEVCO GD tendenciją, susijusią su Sąjungos delegacijų veiklos rezultatais – 2016 m. 21 iš 24-ių pagrindinių veiklos rezultatų vertinimo rodiklių (PVRR) atitiko nustatytus tikslus (plg.: 2015 m. – 20, 2014 m. – 15), išskyrus tris PVRR, susijusius su „sprendimų finansinių prognozių tikslumu“, „per trisdešimt dienų terminą atliktų mokėjimų procentine dalimi“ ir „lankstumo nuostatų, susijusių su žmogiškųjų išteklių naudojimu ES delegacijose, laikymusi“;

34.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad 980 projektų iš 3 151 (31 proc.) buvo įvertinti kaip probleminiai ir kad šešios Sąjungos delegacijos vis dar nepasiekė 60 proc. žaliųjų PVRR lyginamojo standarto; ragina Komisijos tarnybas atidžiai stebėti neseniai 60 proc. tikslą pasiekusias arba jį šiek tiek viršijančias Sąjungos delegacijas, kad būtų galima patikslinti ir konsoliduoti Sąjungos delegacijų tendencijų analizę;

35.  ragina DEVCO GD apsvarstyti galimybę atidėti 60 proc. lyginamojo standarto tikslą arba jį atnaujinti; pakartoja, kad taip pat būtų galima peržiūrėti tam tikrų PVRR apibrėžtį, atsižvelgiant į nustatytų problemų tipologiją arba kiekvienos Sąjungos delegacijos rizikos aplinką, kad būtų galima surasti naujų tobulinimo galimybių;

36.  atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti, kad programos būtų suderintos ir nebūtų pernelyg plataus užmojo, nes tai pakenktų numatomiems pagalbos teikimo rezultatams; ragina DEVCO GD, stebint Sąjungos delegacijų veiklos rezultatus, laikytis tikroviškų Sąjungų delegacijų įgyvendinamų projektų planų;

37.  mano, jog labai svarbu, kad delegacijų vadovams per ad hoc arba regioninius seminarus būtų toliau nuolat primenamos ne tik jų politinės pareigos, bet ir pagrindinis vaidmuo, atliekamas stiprinant DEVCO GD patikinimo grandinę, taip pat bendra atskaitomybė už projektų portfelių valdymą, reikalaujant tinkamai įvertinti įvairius veiksnius, dėl kurių gali būti pateikiama išlyga; pažymi, kad 2016 m. nė viena Sąjungos delegacija savo išorės pagalbos valdymo ataskaitoje nepateikė išlygos;

38.  prašo Komisijos nedelsiant pranešti apie konkrečius taisomuosius veiksmus, kurių imamasi, kai projektas dvejus metus iš eilės priskiriamas vadinamajai raudonajai kategorijai, kad būtų galima greitai peržiūrėti pradinį projekto planą, galbūt perskirti lėšas perspektyvesniems projektams ir reikmėms arba netgi svarstyti galimybę stabdyti projektą;

Sąjungos patikos fondų priežiūra ir valdymas

Papildomumas ir poveikis

39.  pabrėžia, kad reikėtų nuolat užtikrinti finansinių vystymosi priemonių papildomumą ir suderinamumą su EPF strategija ir bendrais Sąjungos vystymosi politikos tikslais;

40.  pripažįsta, kad Sąjungos patikos fondai buvo sukurti tam, kad, trūkstant išteklių, būtų galima greitai imtis politinių priemonių, susidarius tam tikrai kritinei padėčiai ar įvykus didelėms krizėms, pavyzdžiui, migracijos krizei, arba prireikus susieti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi priemones;

41.  supranta, kad tokiomis aplinkybėmis specialūs Sąjungos patikos fondai, derinant įvairiais kanalais vykdomus geografinius ir teminius intervencinius veiksmus, suteikia lankstumo ir įvairių galimybių;

42.  tačiau pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad tokie patikos fondai pagerins esamų veiksmų naudą, prisidės prie didesnio Sąjungos išorės veiksmų matomumo ir švelniosios galios ir nedubliuos kitų finansinių priemonių;

43.  pažymi, kad, kalbant apie visus įsipareigojimus visiems Sąjungos patikos fondams (kurių suma 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje siekė 5 026 mln. EUR), 2 403 mln. EUR skirta iš EPF: 2 290 mln. EUR įsipareigota skirti Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui (Afrikos patikos fondui), o 113 mln. EUR – Sąjungos fondui Centrinės Afrikos Respublikai (patikos fondui „Bêkou“);

44.  vis dėlto primena didelę šioms vystymosi priemonėms būdingą riziką ir iki šiol įgytą įvairią jų įgyvendinimo patirtį; pakartoja, kad reikia užtikrinti kuo didesnį šių priemonių naudojimo skaidrumą ir atskaitomybę;

45.  teigiamai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2017 dėl patikos fondo „Bêkou“; pripažįsta, kad nepaisant kai kurių trūkumų patikos fondo „Bêkou“ įsteigimas buvo daug žadanti pradžia, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokio fondo įsteigimas buvo greita reakcija į poreikį susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi; ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, siekiant parengti gaires dėl pagalbos priemonių (patikos fondo ar kitų priemonių) pasirinkimo; mano, kad šiose gairėse turi būti nurodomi galimi su patikos fondų naudojimu susiję pavojai ir sunkumai ir atkreipiamas dėmesys į kol kas prieštaringą jų naudojimo patirtį; apgailestauja, kad patikos fondas „Bêkou“ nesudarė galimybių ženkliai pagerinti bendrąjį paramos teikėjų koordinavimą;

46.  ragina nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, siekiant prisidėti prie geresnio įvairių paramos teikėjų teikiamos dvišalės pagalbos ir pagalbos priemonių koordinavimo;

47.  primena, kad naudojantis Sąjungos patikos fondų lėšomis turi būti užtikrinamas papildomumas, ypač siekiant tinkamai reaguoti į konfliktą ar nelaimę patyrusių šalių partnerių poreikius ir prioritetus, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir daromas didžiausias strateginis poveikis;

48.  laikosi nuomonės, kad tiek vienai šaliai skirti Sąjungos patikos fondai, tiek Sąjungos patikos fondai, kurių lėšomis remiamos kelioms šalims skirtos programos, yra veiksmingesni tuomet, kai grindžiami oficialia ir nuoseklia valdymo struktūra, galinčia paskatinti suinteresuotuosius subjektus reikšti savo nuomonę, populiarinti vertybes ir naudotis bendromis rezultatų sistemomis;

49.  mano, jog labai svarbu, kad Sąjungos patikos fondai siektų sutelkti papildomas lėšas iš valstybių narių, privataus sektoriaus ir kitų paramos teikėjų;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad privalu stiprinti partnerystės programų atrankos, priežiūros ir atskaitomybės už rezultatus, pasiektus naudojantis Sąjungos patikos fondų lėšomis, aspektus, taip pat į tai, kad būtina remtis preliminariu Sąjungos patikos fondų lyginamųjų pranašumų kitų pagalbos teikimo būdų atžvilgiu įvertinimu; primena, kad reikia užtikrinti visišką skaidrumą ir prieigą prie duomenų, taip pat aiškias kontrolės ir stebėsenos taisykles;

Patikos fondas „Bêkou“

51.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas patikos fondas „Bêkou“, taip pat palankiai vertina jo indėlį į tarptautinius veiksmus, kuriais siekiama suvaldyti Centrinės Afrikos Respublikoje kilusią krizę; pripažįsta, kad šį pirmąjį patikos fondą keliais aspektais galima laikyti pagrindiniu bandomuoju projektu ir kad, remiantis sistemiškesniu požiūriu ir siekiant užsitikrinti garantijas, būtina parengti tikslesnes rekomendacijas dėl tokių sisteminių klausimų kaip paramos teikėjų veiksmų koordinavimas, stebėsena ir vertinimas;

52.  laikosi nuomonės, kad reikia daugiau laiko, kad būtų galima tinkamai įvertinti patikos fondo „Bêkou“ veiksmingumą ir įgyti tolesnės patirties, susijusios su praktiniu jo veikimu;

53.  mano, kad itin daug dėmesio taip pat reikėtų skirti Sąjungos patikos fondų veiksmingumui ir politiniam valdymui, taip pat nepakankamoms garantijoms ir galutinio skirtų lėšų naudojimo priežiūrai;

54.  mano, kad išskirtinį dėmesį reikėtų skirti ribotai įtakai, kurią patikos fondas „Bêkou“ daro suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimui, ir kad Komisija turėtų daryti viską, ką gali, kad pasinaudotų patirtimi, įgyta vykdant su EPF susijusią veiklą tokiose srityse kaip daugiašalių investicijų įgyvendinimas ir koordinavimas ir atsakomybės už rezultatus valdymas;

55.  reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad iki šiol valstybių narių įnašai į patikos fondą „Bêkou“ buvo gana maži; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti patikos fondui „Bêkou“ iškelti politiniai tikslai;

56.  mano, kad reikėtų skirti deramą dėmesį visų įnašų administracinių išlaidų valdymui ir visų valdymo išlaidų apskaičiavimui, taip pat surasti būdus, kaip kuo labiau padidinti galutiniams paramos gavėjams skiriamos paramos dalį;

57.  ragina Komisiją įdiegti išsamius kontrolės mechanizmus, siekiant užtikrinti Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu atliekamą šių naujų priemonių valdymo, administravimo ir įgyvendinimo politinę kontrolę; mano, kad svarbu parengti specialią Sąjungos patikos fondų priežiūros strategiją, joje nustatant konkrečius tikslus, uždavinius ir peržiūros terminus;

Paramos biudžetui veiklos vykdymas

Tinkamumas ir būdinga rizika

58.  pažymi, kad 2016 m. EPF lėšomis finansuota 644 mln. EUR paramos biudžetui mokėjimų; pažymi, kad 2016 m. EPF buvo vykdomos 109 paramos biudžetui operacijos ir 56 išmokų mokėjimai;

59.  pripažįsta, kad Komisija dėl plataus teisinių nuostatų aiškinimo gali lanksčiai vertinti, ar šalis partnerė laikosi bendrų tinkamumo sąlygų, kad jai būtų galima atlikti mokėjimus (diferencijavimas ir dinamiškas požiūris į tinkamumą), ir yra susirūpinęs dėl galutinio perduotų lėšų panaudojimo ir nepakankamo atsekamumo tais atvejais, kai Sąjungos lėšos sujungiamos su šalies partnerės biudžeto ištekliais;

60.  primygtinai ragina Komisiją išplėsti į rezultatus orientuotą paramą biudžetui tiksliau apibrėžiant vystymosi rezultatus, kurių reikia pasiekti įgyvendinant kiekvieną paramos biudžetui programą ir kiekviename sektoriuje, visų pirma stiprinti kontrolės mechanizmus, susijusius su paramą gaunančių valstybių veiksmais kovos su korupcija, pagarbos žmogaus teisėms, teisinės valstybės principo ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvės arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų; ragina sukurti nuo korupcijos apsaugotą išlaidų grandinę; mano, kad pirmiausia tokią paramą reikia teikti veiksmingai su korupcija kovojančioms šalims, gaunančioms paramą biudžetui;

61.  primena, kad rizika, jog lėšos bus nukreipiamos kitiems tikslams, išlieka didelė ir kad dažnai yra su viešųjų finansų valdymu ir reformomis susijusi korupcijos ir sukčiavimo rizika; pakartoja, kad palaikant dialogą politikos klausimais ir kuriant būsimų paramos biudžetui sutarčių strategiją šių rūšių rizikai reikėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma siekiant įvertinti vyriausybės reagavimo pajėgumus ir gebėjimus vykdyti reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atidžiai stebėti riziką ir ex ante bei ex post kontrolės rezultatus;

62.  vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad, jei nepasiekiami aiškiai apibrėžti pradiniai tikslai ir nevykdomi įsipareigojimai ir (arba) jei iškyla grėsmė Sąjungos politiniams ir finansiniams interesams, parama biudžetui ir lėšų išmokėjimas būtų persvarstomi, stabdomi, sumažinami arba nutraukiami;

63.  primena, jog reikia, kad EPF būtų kuo atviresni ir skaidresni; pritaria tam, kad būtų viešai atskleidžiama atitinkama su paramos biudžetui programomis susijusi informacija apie biudžetą, kad būtų galima didinti jos skaidrumą ir atskaitomybę visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant piliečius;

Parama biudžetui, kuria siekiama geriau sutelkti vidaus pajamas Užsachario Afrikoje

64.  pabrėžia, kaip svarbu sutelkti vidaus pajamas besivystančiose šalyse, nes taip mažinama priklausomybė nuo paramos vystymuisi ir skatinama gerinti viešąjį valdymą, be to, vidaus pajamų sutelkimas atlieka pagrindinį vaidmenį stiprinant valstybę; ragina gero valdymo ir vystymosi sutartyse griežčiau taikyti su vidaus pajamų sutelkimu susijusias specialias išmokėjimo sąlygas;

65.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija dar veiksmingai nesinaudojo paramos biudžetui sutartimis, kad paremtų vidaus pajamų sutelkimą mažas ir mažesnėse nei vidutines pajamas gaunančiose Užsachario Afrikos šalyse; vis dėlto pažymi, kad naujasis Komisijos metodas padidino galimybes veiksmingai remti vidaus pajamų sutelkimą, naudojant šios formos pagalbą; ragina Komisiją savo paramos biudžetui ataskaitose pateikti daugiau informacijos apie paramos biudžetui sutarčių naudojimą, siekiant sutelkti vidaus pajamas;

66.  pabrėžia, kad mokesčių sistemų stiprinimas padeda didinti ne tik prognozuojamas pajamas, bet ir vyriausybių atskaitomybę, nes sukuriamas tiesioginis mokesčių mokėtojų ir jų vyriausybės ryšys; palankiai vertina tai, kad vidaus pajamų sutelkimo gerinimas aiškiai įtrauktas į Komisijos pagrindinių vystymosi uždavinių, kuriuos reikia spręsti teikiant paramą biudžetui, sąrašą;

67.  atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir neteisėtais finansiniais srautais; ragina Komisiją, atliekant su vidaus pajamų sutelkimu susijusių aspektų makroekonominį ir viešųjų finansų valdymo vertinimą, laikytis savo gairių, kad būtų galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie problematiškiausius klausimus, pvz., mokesčių paskatų mastą, sandorių kainodarą ir mokesčių slėpimą;

68.  be to, ragina Komisiją tvirčiau įsipareigoti kovoti su mokesčių slėpimu ir mokestiniu piktnaudžiavimu, sumažinant per EPF teikiamą finansinę paramą į juodąjį sąrašą įtrauktiems mokesčių rojams, siekiant sukurti paskatą į tą sąrašą įtraukoms šalims, skatinančioms žalingą mokesčių praktiką, laikytis Sąjungos nustatytų sąžiningo apmokestinimo kriterijų;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta tinkamų stebėsenos priemonių, skirtų įvertinti, kokiu mastu teikiant paramą biudžetui prisidėta prie bendro vidaus pajamų sutelkimo gerinimo;

70.  mano, kad labai svarbu toliau skatinti kurti teisingas ir skaidrias vidaus mokesčių sistemas mokesčių politikos srityje, laipsniškai didinti paramą priežiūros procesams ir įstaigoms gamtos išteklių srityje, taip pat toliau remti valdymo reformas, kuriomis skatinama tvariai ir skaidriai naudoti gamtos išteklius;

71.  pabrėžia būtinybę dažniau taikyti su vidaus pajamų sutelkimu susijusias specialias sąlygas, nes jomis paramos biudžetui mokėjimai aiškiai susiejami su šalies partnerės pažanga, daroma vykdant vidaus pajamų sutelkimo reformas;

72.  ragina Komisiją išplėsti paramos biudžetui gebėjimų stiprinimo dalį, nes tai suteikia tvirtą pagrindą ilgalaikiams ekonominiams ir socialiniams pokyčiams ir padeda šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias veiksmingai rinkti viešąsias pajamas;

73.  ragina Komisiją, kalbant apie visas esamas ir būsimas paramos biudžetui sutartis, į kurias įtrauktas vidaus pajamų sutelkimui skirtas gebėjimų stiprinimo aspektas, didinti šalių partnerių informuotumą apie galimybes gauti šią paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ja naudotis, visų pirma atsižvelgti į gebėjimų stiprinimo poreikius, kurių dar netenkina kiti paramos teikėjai;

Būtinybė aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis

74.  pažymi, kad 2016 m. EPF mokėjimai tarptautinių organizacijų įgyvendinamiems kelių paramos teikėjų projektams sudarė 914 mln. EUR;

75.  mano, kad vystymosi srities daugiašalės finansų įstaigos turėtų stengtis veiksmingiau naudotis finansavimo derinimo priemonėmis, ypač kiek tai sietina su papildomumu;

76.  pabrėžia, kad daugiašaliai plėtros bankai turėtų koordinuotai ir suderintai prisidėti užtikrinant šio sektoriaus finansavimą, skirtą Jungtinių Tautų 2030 m. nustatytiems plataus užmojo darnaus vystymosi tikslams siekti, visų pirma veiksmingai naudojantis finansavimo derinimu ir pritraukiant privačiojo sektoriaus finansavimą, kad būtų galima didinti pagalbos finansavimo veiksmingumą ir poveikį;

77.  ragina Komisiją labiau naudotis mikrofinansavimo priemone, kuri laikoma reikšminga ir veiksminga priemone kovojant su skurdu bei siekiant pakelti vietos ekonomiką;

78.  primena, kad reikia EPF finansinėmis priemonėmis pritraukti daugiau investicijų iš privačiojo sektoriaus; ragina Komisiją parengti veiksmų planą, kuriuo būtų sprendžiamas šis klausimas, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą;

79.  ragina Komisiją kitoje savo ataskaitoje nustatyti dvejopą skaidrumo ir Sąjungos veiksmų matomumo tikslą ir pateikti daugiau informacijos apie projektus, valdomus naudojantis Sąjungos lėšomis; mano, kad reikėtų aktyviau stiprinti dialogą su Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio banko grupe, siekiant didinti skaidrumą ir supaprastinti bendras bendradarbiavimo priemones;

80.  ragina Komisiją viešai paskelbti ne tik duomenis apie NVO finansavimą, bet taip pat pateikti išsamią finansuojamų projektų ataskaitą; reiškia susirūpinimą dėl neseniai pateiktų kaltinimų dėl netinkamo elgesio su tam tikromis NVO; ragina Komisiją aktyviai stebėti padėtį ir prireikus dar kartą apsvarstyti susijusį finansavimą;

Naujų visuotinių vystymosi prioritetų įgyvendinimas

Veiklos sunkumai ir nauji skatinamieji veiksniai

81.  pripažįsta būtinybę sukurti naujus paramos vystymuisi priemonių kūrimo ir susijusių sąlygų nustatymo modelius, laikantis įsipareigojimų, prisiimtų pagal darnaus vystymosi tikslus ir naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi, kad būtų galima reaguoti į naujus labai svarbius aspektus, pavyzdžiui, vystymosi ir humanitarinės pagalbos tarpusavio sąsają, vystymosi, migracijos ir judumo tarpusavio sąsają, taip pat klimato kaitos, taikos ir saugumo tarpusavio sąsają;

82.  pabrėžia, kad, turint mintyje finansavimo spragas, kurias reikia panaikinti norint pasiekti plataus užmojo darnaus vystymosi tikslus, privatusis sektorius gali atlikti itin svarbų vaidmenį; pažymi, kad dotacijų ir paskolų derinimas gali būti naudinga priemonė siekiant pritraukti papildomų išteklių, su sąlyga, kad jo naudojimas bus tinkamai pagrįstas, jo pridėtinė vertė įrodyta ir jis atitiks vystymosi veiksmingumo principus;

83.  vis dėlto pabrėžia, kad EPF neturėtų peržengti jam priskirtų sričių ir kad naujiems iššūkiams atremti skirtų naujų tarpusavio sąsajų kūrimas neturėtų trukdyti siekti kitų vystymosi tikslų, o jas kuriant reikėtų taip pat nustatyti tikslias, aiškias ir skaidriais taisykles, pagrįstas Komisijos nustatytais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;

84.  mano, kad geresnis įvairių paramos teikėjų ir įvairiomis pagalbos priemonėmis teikiamos paramos koordinavimas ir sąveika yra labai svarbūs; ragina įvairius suinteresuotuosius subjektus iš esmės gerinti operacijų rezultatų sistemų ir vystymosi rezultatų vietoje kokybę;

85.  pripažįsta iškilusius veiklos sunkumus ar iššūkius, visų pirma siekiant bendro sutarimo, ypač kai keičiantis sudėtingoms aplinkybėms ir poreikiams kyla pavojus, kad bus nesuderinti daugybės paramos teikėjų veiksmai;

86.  mano, kad investicijos į nestabilias šalis tebėra pagrindinis Sąjungos intervencinių veiksmų prioritetas, nors toliau taikant griežtą stebėsenos metodą prireikus gali tekti nutraukti finansavimą; mano, kad privalu stiprinti nestabilių ar į konfliktus patekusių šalių rezultatų vertinimo ir dalijimosi jais praktiką;

87.  pritaria pastangoms spręsti vystymosi rezultatų tvarumo problemas, kai iškyla pavojus vidaus pajamų telkimui, atsakomybei ir politinei ekonomijai;

88.  primena, kad klimato kaita – vienas didžiausių iššūkių Sąjungai ir viso pasaulio vyriausybėms; primygtinai ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, siekiant sustiprinti Sąjungos finansavimo skyrimo sąlygas, kad būtų finansuojami tik klimatui nekenkiantys projektai, atspindintys Sąjungos kovos su klimato kaita tikslus, o tam reikės parengti nuoseklesnius atrankos kriterijus;

89.  yra susirūpinęs, nes Europos Audito Rūmai nustatė, kad ES biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima(27); pabrėžia, kad gali kilti neigiamų pasekmių besivystančioms šalims, nes, kaip konstatavo Audito Rūmai, „Komisija neįpareigojo savanoriškų schemų tikrinti, ar nėra reikšmingos rizikos, kad dėl jų sertifikuojamos biodegalų gamybos atsiras neigiamų socialinių ekonominių padarinių, pavyzdžiui, su žemės valdomis susijusių konfliktų, priverstinio / vaikų darbo, blogų darbo sąlygų ūkininkams, grėsmių sveikatai ir saugai“, todėl prašo Komisijos spręsti šį klausimą;

90.  ragina, planuojant politinius intervencinius veiksmus, integruoti etikos aspektą;

91.  primygtinai reikalauja, kad Sąjungos fondų, įskaitant Palestinos ir Europos socialinės ir ekonominės pagalbos valdymo mechanizmą (PEGASE), finansuojama mokymo medžiaga atitiktų per švietimą propaguojamas bendras laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes, kurias 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje patvirtino ES švietimo ministrai; prašo Komisijos užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų panaudotos pagal UNESCO nustatytus taikos ir tolerancijos standartus švietimo srityje;

Vystymosi ir migracijos tarpusavio sąsajos užtikrinimas

92.  pažymi, kad buvo patvirtinti 106 projektai, kurių bendra vertė siekia 1 589 mln. EUR, ir 2016 m. per Afrikos patikos fondą ir susijusius regioninius kanalus, siekiant geriau valdyti migracijos srautus ir šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, sudaryta sutarčių už 594 mln. EUR ir išmokėta 175 mln. EUR; pažymi, kad vienas iš sutartų tikslų yra „tinkamai valdoma migracijos politika“;

93.  ragina Komisiją teikti struktūrines ataskaitas apie programų, pradėtų įgyvendinti pasitelkus Afrikos patikos fondą, poveikį, visų pirma remiantis Sąjungos rezultatų stebėsena ir Afrikos patikos fondo rezultatų sistema, kad būtų pabrėžiami bendri laimėjimai;

94.  atsižvelgdamas į tai, taip pat pažymi, kad Užsachario Afrikos šalims bus skiriamos naujojo Europos darnaus vystymosi fondo, kuris yra įtrauktas į Europos išorės investicijų planą, lėšos, iš kurių 400 mln. EUR bus skirta iš EPF;

95.  pritaria pasiūlymui 300 mln. EUR padidinti AKR poveikio finansavimo priemonių paketą, kuris yra atskiras AKR investicinės priemonės kanalas, kad bendra pajėgumų suma pasiektų 800 mln. EUR, juos skiriant tiksliniams projektams, kuriuos įgyvendinant tiesiogiai šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, ir šią priemonę paversti apyvartiniu fondu;

96.  pažymi, kad Europos investicijų banko (EIB) ir AKR investicinės priemonės lėšomis daugiausia remiami projektai, kuriais skatinamas privačiojo sektoriaus vystymasis, o reikalavimus atitinkantys viešojo sektoriaus projektai taip pat gali būti finansuojami AKR migracijos paketo lėšomis; palankiai vertina naujus partnerystės ryšius, užmegztus pasitelkiant EIB valdomą AKR investicinę priemonę; vis dėlto ragina EIB pateikti daugiau informacijos apie sudedamąsias sverto poveikio dalis, t. y. atitinkamus nuosavo kapitalo ir Sąjungos viešojo finansavimo arba kitų daugiašalių plėtros bankų finansavimo aspektus, taip pat apie grįžtamąsias lėšas, reinvestuotas į AKR investicinės priemonės veikimą;

97.  remia Komisiją, jai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komitete kuriant migracijos kodeksą, kad būtų galima veiksmingiau naudoti susijusį finansavimą ir didinti jo atsekamumą;

Naujos AKR partnerystės kūrimas

98.  tikisi, kad Parlamentui bus suteikta visapusiška informacija ir kad su juo bus visapusiškai konsultuojamasi dėl vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio peržiūros, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir į naują Europos konsensusą dėl vystymosi, tačiau taip pat visapusiškai paisoma Nairobio pasaulinės partnerystės aukšto lygio forume dar kartą patvirtintų vystymosi veiksmingumo principų, ypač paramą gaunančių šalių atsakomybės už prioritetus principo;

o
o   o

99.  pakartoja raginimą įtraukti EPF į bendrąjį biudžetą.

(1) OL C 322, 2017 9 28, p. 281.
(2) OL C 322, 2017 9 28, p. 289.
(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(5) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.
(6) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(7) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(8) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.
(9) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(10) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(11) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(12) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.
(13) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.
(14) OL C 322, 2017 9 28, p. 281.
(15) OL C 322, 2017 9 28, p. 289.
(16) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(17) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(18) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.
(19) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(20) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(21) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.
(22) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(23) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(24) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(25) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.
(26) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.
(27) Specialioji ataskaita Nr. 18/2016 „ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema“.


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
PDF 645kWORD 85k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (2017/2137(DEC))
P8_TA(2018)0124A8-0105/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0248/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2016 finansinių metų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 318 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(7), ypač į jo 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir į IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0105/2018),

A.  kadangi 2017 m. birželio 28 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2016 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.  kadangi generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2017 m. liepos 10 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad Parlamento biudžetui skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, taip pat kad nustatytos kontrolės procedūros suteikė būtinas garantijas dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

C.  kadangi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi visų deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį (2017/2137(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir į IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0105/2018),

A.  kadangi tvirtindamas galutines ataskaitas Europos Parlamento apskaitos pareigūnas pateikė pakankamą užtikrinimą, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Parlamento finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai;

B.  kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateiktas 141 klausimas ir gauti atsakymai raštu, vėliau viešai aptarti Biudžeto kontrolės (CONT) komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

C.  kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat būtinas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad politiniai lyderiai ir Parlamento administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams;

Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūra

1.  pažymi, kad oficialią Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūros sistemą sudaro keturios pagrindinės dalys:

   Parlamento apskaitos pareigūno atliekamas galutinių finansinių ataskaitų patvirtinimas,
   vidaus auditoriaus metinės ataskaitos ir jo nuomonė dėl vidaus kontrolės sistemos,
   Parlamento išorės auditoriaus, t. y. Audito Rūmų, atliekamas visų Sąjungos institucijų, įskaitant Parlamentą, administracinių ir kitų išlaidų vertinimas ir
   Biudžeto kontrolės komiteto parengta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, pagal kurią Parlamentas priima sprendimą patvirtinti Parlamento pirmininkui, kad biudžetas įvykdytas;

2.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai padidino Parlamento sandorių imtį ir ragina Audito Rūmus tęsti šia linkme, nes rizika reputacijai yra pakankamai didelė, turint galvoje, kad finansinės ir biudžeto klaidos gali turėti neigiamą poveikį institucijos autoritetui;

3.  ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę rengti daugiau specialių ataskaitų dėl konkrečių Parlamento veiklos sričių, pavyzdžiui, jo komunikacijos politikos ir jo dotacijų Europos politinėms partijoms ir fondams valdymo, ypatingą dėmesį skiriant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymui;

4.  palankiai vertina tai, kad administracija imasi tolesnių veiksmų tam, kad sudarant papildomą tarnybą nariams, dalyvaujantiems Sąjungos institucijų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrose, būtų stiprinama vidaus apskaitos ir audito praktinė patirtis, taip teikiant pagalbą ir paramą, kai reikia suprasti ir aiškinti metinių apskaitos ir audito ataskaitų rezultatus;

Parlamento biudžetas ir finansų valdymas

5.  nurodo, kad bendra galutinių Parlamento asignavimų suma 2016 m. buvo 1 838 613 983 EUR – jie sudarė 19,39 proc. visų Daugiametės finansinės programos (DFP)(8) 5 išlaidų kategorijoje 2015 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, o palyginti su 2015 m. biudžetu (1 794 929 112 EUR), ši suma yra 2,4 proc. didesnė;

6.  pažymi, kad bendra 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitytų pajamų suma buvo 183 381 513 EUR (2015 m. – 176 367 724 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 30 589 787 EUR (2015 m. – 27 988 590 EUR);

7.  pabrėžia, kad 69,92 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių – 10 skyriaus (Institucijos nariai), 12 skyriaus (Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (Pastatai ir su jais susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) – įsipareigojimai, ir iš to matyti, kad didžioji dalis Parlamento išlaidų beveik visai nekinta;

8.  atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2016 finansinių metų sąskaitas, t. y.:

a)  Turimi asignavimai (EUR)

2016 m. asignavimai:

1 838 613 983

nesavaiminiai perkėlimai iš 2015 finansinių metų

savaiminiai perkėlimai iš 2015 finansinių metų

289 323 907

asignavimai, atitinkantys 2016 m. asignuotąsias įplaukas

30 589 787

perkėlimai, atitinkantys 2015 m. asignuotąsias įplaukas

103 055 269

Iš viso:

2 261 582 946

b)  2016 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)

įsipareigojimai:

2 225 465 435

atlikti mokėjimai:

1 900 199 164

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų įplaukų asignavimus:

324 909 094

ne savaime į kitus metus perkelti asignavimai:

panaikinti asignavimai:

36 094 295

c)  Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2016 m.:

183 381 513

d)  Bendras 2016 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)

1 574 480 381

9.  pažymi, kad 99,2 proc. į Parlamento biudžetą įtrauktų asignavimų, sudarančių 1 823 844 172 EUR, buvo paskirta, o panaikinta 0,8 proc. asignavimų; džiaugiasi, kad, kaip ir kelerius praėjusius metus, buvo pasiektas labai aukštas biudžeto įgyvendinimo lygis; nurodo, kad mokėjimai sudarė 1 538 531 527 EUR, taigi įvykdymo lygis buvo 84,4 proc., ir, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 0,7 proc.;

10.  pabrėžia, kad panaikinti 2016 m. asignavimai, sudarę 14 769 811 EUR, buvo daugiausia susiję su atlygiu ir kitomis teisėmis, taip pat ir vėl su išlaidomis, susijusiomis su pastatais;

11.  nurodo, kad 2016 finansiniais metais buvo patvirtinti septyni perkėlimai pagal Finansinio reglamento(9) 27 ir 46 straipsnius, jie sudarė 66 655 000 EUR arba 3,6 proc. galutinių asignavimų; susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad dauguma perkėlimų ir vėl buvo susiję su Parlamento pastatų politika, visų pirma su Konrado Adenauerio pastato projektu; mano, kad kaupiamųjų perkėlimų lygis ir toliau yra labai aukštas; mano, kad veiksmingai valdant biudžetą tokie perkėlimai turėtų būti kuo labiau sumažinti; ragina, kad būtų nustatyta pakankamai aiški Parlamento pastatų politika, atsižvelgiant į biudžeto strategiją;

Europos Audito Rūmų nuomonės dėl 2016 m. sąskaitų patikimumo ir jose perteiktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

12.  primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų Sąjungos institucijų administracinių ir kitų išlaidų, kaip bendros politikos grupės, vertinimą; pabrėžia, kad administracines ir susijusias išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimams, išmokoms ir pensijoms) – joms tenka 60 proc. visų administracinių išlaidų – ir išlaidos pastatams, įrangai, energijai, ryšiams ir informacinėms technologijoms;

13.  primena, kad atliekant auditą patikrinta reprezentatyvioji 100 mokėjimo operacijų imtis, įskaitant 20 įsipareigojimų, patvirtintų prieš pat 2016 finansinių metų pabaigą ir savaime perkeltų į 2017 m., su rizika susijusią imtį, siekiant patikrinti biudžeto naudojimą laikantis metinio periodiškumo principo;

14.  pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog, remiantis bendrais audito įrodymais, administracinėse išlaidose nenustatyta reikšmingo klaidų lygio; nurodo, kad, remiantis 12 kiekybiškai įvertinamų klaidų, apskaičiuotasis klaidų, nustatytų DFP 5 išlaidų kategorijoje, skirtoje administracinėms išlaidoms, lygis yra 0,2 proc. (sumažėjo, palyginti su 0,6 proc. 2015 m.);

Lėšų valdymas pagal frakcijas

15.  primena, kad frakcijos yra atsakingos Parlamentui už joms skirtų lėšų, skirtų Biuro joms nustatytiems įgaliojimams vykdyti, valdymą; susirūpinęs nurodo, kad tikrindami su Tautų ir laisvės Europos frakcija susijusių išlaidų leidimo išdavimą ir apmokėjimą Audito Rūmai nustatė trūkumų ir kad mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutartis, sudarytas remiantis viešųjų pirkimų procedūra; pabrėžia, kad išorės auditorius „Ernst and Young“ paskelbė sąlyginę nuomonę; ragina Biurą imtis atitinkamų su Tautų ir laisvės Europos frakcija susijusių veiksmų, įskaitant galimą lėšų grąžinimą;

16.  pažymi, kad 2016 m. Audito Rūmų ataskaitoje pateikiamos konkrečios išvados, susijusios su Parlamentu; pažymi, kad vieno mokėjimo frakcijai atveju, Audito Rūmai nustatė trūkumų tikrinant 2015 m. patirtų, bet 2016 m. patvirtintų išlaidų leidimo išdavimą ir apmokėjimą; be to, pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutartis, sudarytas remiantis viešųjų pirkimų procedūra; galiausiai pažymi, kad 2015 m. Audito Rūmai nustatė panašių su kita frakcija susijusio sandorio trūkumų;

17.  atkreipia dėmesį į Parlamento Audito Rūmams pateiktus atsakymus vykstant prieštaravimų procedūrai; prašo Audito Rūmų informuoti atsakingą komitetą apie tai, kaip įgyvendinama rekomendacija peržiūrėti frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo stebėjimo sistemą ir kad būtų veiksmingiau stebima, kaip jos taiko išlaidų leidimo išdavimo ir apmokėjimo taisykles ir kaip jos vykdo viešųjų pirkimų procedūras;

18.  ragina Parlamento sekretoriatą toliau papildomai stengtis padėti frakcijoms gerinti savo vidaus finansinį valdymą ir teikti joms geresnes rekomendacijas; ragina frakcijas dar geriau taikyti atitinkamas išlaidų leidimo išdavimo ir apmokėjimo taisykles, taip pat tobulinti ir labiau suderinti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

19.  pažymi, kad 2018 m. sausio 23 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2016 m. patvirtino ataskaitas, kuriose nagrinėjami šie klausimai:

   naujos finansų valdymo sistemos projekto peržiūra (3 etapas);
   tolesnės priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus;
   garso ir vaizdo sektorius;
   pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų samdymo procesas;
   išorės ekspertų žinios, susijusios su darbų projektais Infrastruktūros ir logistikos generaliniame direktorate (INLO GD);
   veiklos ataskaitų rengimo procesas;
   sutartininkų samdymo procesas;
   IT infrastruktūra ir operacijos: duomenų centro inventorius ir išorės ekspertinių žinių valdymas;

20.  primena, kad metinė veiklos ataskaita yra Europos Parlamento valdymo struktūros pagrindas; pabrėžia, kad atlikęs veiklos ataskaitų rengimo proceso auditą, kuriuo siekta patikrinti metinių veiklos ataskaitų, kaip priemonės, kuria pranešama apie atskaitomybę ir veiklos rezultatus, veiksmingumą, vidaus auditorius pateikė šias rekomendacijas:

   reikėtų patvirtinti integruotą planavimo ir ataskaitų rengimo sistemą; ji turėtų apimti ir strateginių tikslų, ir kiekvieno generalinio direktorato metinių veiklos tikslų nustatymą, taip pat ja turėtų būti nustatyti pagrindiniai rezultatų rodikliai ir metinėse veiklos ataskaitose geriau pranešama apie veiklos rezultatus;
   generalinis sekretorius turėtų paskirti išplėstinius įgaliojimus turinčią veiklos ataskaitų rengimo proceso koordinavimo ir stebėjimo tarnybą;
   reikėtų geriau vertinti vidaus kontrolės sistemą ir geriau rengti su ją susijusias ataskaitas, tam kiekviename generaliniame direktorate reikėtų paskirti vidaus kontrolės koordinatorių, generaliniams direktoratams teikti tinkamas rekomendacijas bei priemones ir užtikrinti, kad metinėse veiklos ataskaitose būtų nuosekliai pranešama apie vidaus kontrolės priemones;
   reikėtų patvirtinti specialiai Parlamentui skirtas patikinimo pareiškimo rengimo ir poreikio taikyti galimas išlygas vertinimo gaires;

21.  nurodo, kad 2016 m. tolesnių veiksmų proceso rezultatas – užbaigti 22 iš 48 patvirtintų nebaigtų veiksmų, taip pat tai, kad 2016 m. buvo toliau laipsniškai mažinamas nebaigtų veiksmų rizikos profilis; visų pirma nurodo, kad metų pabaigoje 10 iš 26 nebaigtų veiksmų buvo priskiriami prie didelės rizikos kategorijos, o likusieji 16 – prie vidutinės rizikos kategorijos;

Tolesnės priemonės, kurių imtasi priėmus rezoliuciją dėl 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

22.  pažymi Biudžeto kontrolės komitetui 2017 m. spalio 4 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir generalinio sekretoriaus pranešimą atsakant į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais; pabrėžia, kad labai svarbu dažniau Biudžeto kontrolės komitete aptarti su generaliniu sekretoriumi klausimus, susijusius su Parlamento biudžetu ir jo įvykdymu;

23.  dar kartą pabrėžia, kad siekiant padidinti institucijos skaidrumą ir ypač jos priimamų sprendimų procesą, būtina palengvinti ir padaryti prieinamesnį Parlamento vidaus sprendimus priimančių struktūrų, ypač Biuro, darbą, visų pirma susijusį su sprendimų priėmimo procesą; ragina intranete laiku skelbti Biuro darbotvarkes ir daug greičiau skelbti posėdžių protokolus; pažymi, kad prieš juos paskelbiant nebūtina laukti, kol jie bus išversti į visas kalbas; sveikina kvestorių kolegiją dėl šiuo atžvilgiu padarytos pažangos, ypač dėl naujos politikos, susijusios su jos sprendimų paskelbimu;

24.  prašo generalinio sekretoriaus perduoti šią rezoliuciją Biurui, ypač nurodydamas visus tuos punktus, kuriuose buvo prašoma Biuro veiksmų ar sprendimo; prašo generalinio sekretoriaus parengti veiksmų planą ir tvarkaraštį, kuris leistų Biurui atsižvelgti ir (arba) atsakyti į Parlamento rekomendacijas, kurias jis pateikė per įvykdymo patvirtinimo rezoliucijas, ir įtraukti rezultatus į metinės stebėsenos dokumentą; prašo generalinio sekretoriaus laiku pranešti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetams apie visus Biurui pateikiamus projektus, kurie daro didelį poveikį biudžetui;

25.  tačiau apgailestauja, kad daugelio rezoliucijoje dėl 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(10) pateiktų rekomendacijų nebuvo laikomasi ir nebuvo pateikta nei priežasties, nei pagrindimo; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nei Biuras, nei generalinis sekretorius nepaskelbė pažangos ataskaitos ir nepadarė pakankamos pažangos, susijusios su šiais Biuro ar generalinio sekretoriaus prašymais imtis veiksmų arba sprendimų:

26.  dar kartą ragina Biurą stebėti visus sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kaip nurodoma Darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnyje ir IV priede bei Finansinio reglamento 6 ir 166 straipsniuose;

27.  primena, kad Parlamento rezoliucijose dėl 2014 finansinių metų(11) ir 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo buvo prašoma pateikti techninį sprendimą, kurį pasitelkdami EP nariai Parlamento interneto svetainėje naudotų savo atskirą puslapį, kuriame savanoriškai skelbtų susitikimų su interesų grupėmis informaciją; primygtinai ragina Parlamento Biurą ir generalinį sekretorių tai atlikti nedelsiant;

28.  ragina generalinį sekretorių informuoti EP narius apie iPACS projekto pažangą (kurio tikslas – stiprinti ir modernizuoti Parlamento žmonių, pastatų ir turto saugumą); pažymi, kad šis projektas buvo patvirtintas 2015 m. kovo 9 d. Biuro sprendimu; pabrėžia, kad svarbu įsitikinti, ar toks Parlamentui ypač svarbus ir tokią didelę pinigų sumą kainavęs projektas yra vykdomas;

29.  ragina generalinį sekretorių įsteigti priemones kovai su smarkiai didėjančiomis viešbučių Strasbūre kainomis užtikrinti, kainomis, kurios ilgainiui labai išaugo, o per plenarines sesijas pasiekia maksimalią ribą; rekomenduoja palengvinti susisiekimą tarp Strasbūro ir Vokietijos sienos Vokietijos pusėje, kur kainos yra gerokai žemesnės (galbūt pasitelkiant švytuoklinio maršruto tarp Kehlo ir Parlamento pastato autobusų paslaugą);

30.  palankiai vertina generalinio sekretoriaus iniciatyvas dėl krizės ir veiklos tęstinumo strategijos peržiūros, siekiant didinti Parlamento atsparumą susiduriant su galimais dideliais incidentais (bet kokio pobūdžio, tačiau susijusiais su IT, saugumu, patalpomis), darančiais poveikį Parlamento veiklai, kaip atsispindi 2016 m. gegužės 3 d. Biuro sprendime;

Parlamento 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

31.  atkreipia dėmesį į Pirmininko pavaduotojo, atsakingo už biudžetą, generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto narių 2018 m. sausio 23 d. keitimąsi nuomonėmis Parlamento 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimais, dalyvaujant vidaus auditoriui;

32.  nurodo, kad po Jungtinėje Karalystėje 2016 m. birželio 23 d. surengto referendumo Biuras savo 2016 m. liepos 4 d. posėdyje aptarė referendumo padarinius; atkreipia dėmesį į Pirmininko poziciją kad, kol Jungtinė Karalystė bus visateisė Sąjungos narė, Didžiosios Britanijos Parlamento nariai ir Parlamento darbuotojai turi tokias pat teises ir pareigas, kokias turi kiti Parlamento nariai ir darbuotojai; pažymi, kad šis susitarimas turi būti lankstus ir likti suderintas su bet kokiais galimais „Brexit’o“ derybų rezultatais; pažymi, kad Didžiosios Britanijos Parlamento narių ir Parlamento darbuotojų padėtis gali pasikeisti per dar nenustatytą pereinamąjį laikotarpį;

33.  pripažįsta, kad referendumo poveikis komitetų sekretoriatams, mokslinių tyrimų padaliniams ir politikos generalinių direktoratų horizontaliosioms tarnyboms buvo didžiulis; nurodo, kad Parlamento tarnybos parengė surinkta informacija pagrįstą analitinę medžiagą, kuria siekiama įvertinti Jungtinės Karalystės pasitraukimo poveikį politikos sritims ir atitinkamų sričių teisės aktams; be to, pripažįsta, kad būsimo su šiais klausimais susijusio darbo teisinis pobūdis labai sudėtingas, taip pat tai, kad komitetų sekretoriatuose ir politikos departamentuose sukaupta praktinės patirties ir ja bus galima naudotis vėlesniuose išstojimo proceso etapuose, kai tik bus priimti politiniai sprendimai;

34.  palankiai vertina geresnį Parlamento ir jo priimančiųjų šalių nacionalinių institucijų, visų pirma Belgijos institucijų, bendradarbiavimą;

35.  ragina generalinį sekretorių derėtis su Belgijos geležinkeliais, kad esant didžiausiems keleivių atvykimo ir išvykimo srautams, tarp stoties „Brussels-Luxembourg“ ir „Zaventem“ oro uosto padaugėtų tiesioginių traukinių EP nariams, kartu siekiant EP nariams sutaupyti laiko ir sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį; prašo sekretoriatą skatinti EP narių keliones traukiniu;

36.  primena, kad skiriamasis Parlamento ženklas – jo atvirumas visuomenei; palaiko įėjimo į visus Parlamento pastatus visose trijose darbo vietose reorganizavimą ir gerinimą pagal naują saugumo koncepciją, kuria Parlamento narių veiklai užtikrinama saugi darbo aplinka, o kartu išlaikomas Parlamento atvirumas; atkreipia dėmesį, kad visuose tuose 2015 m. modernizuotuose įėjimuose įrengtos naujos patekimo į pastatą kontrolės sistemos, be to, tie įėjimai įtraukti į naują centrinę integruotą fizinio patekimo į pastatą kontrolės sistemą; pabrėžia, kad Louise Weiss pastato įėjimas Strasbūre (LOW) yra vienas labiausiai per plenarinius posėdžius Parlamento narių, Europos Sąjungos darbuotojų ir lankytojų naudojamų įėjimų; pabrėžia, kad tai – faktiškai labiausiai matomas įėjimas Strasbūre; apgailestauja, kad laikina saugumo patikra prie LOW įėjimo virto faktine nuolatine patikra; primygtinai ragina generalinį sekretorių pasiūlyti alternatyvą, kaip palengvinti įėjimą į LOW pastatą, taip pat išlaikant šio įėjimo saugumo lygį ir patrauklumą;

37.  pažymi, kad skirtinguose generaliniuose direktoratuose dėmesys, skiriamas rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymui, vis dar skiriasi, o kai kuriuose administracijos padaliniuose tebėra preliminariame etape; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad visuose administracijos padaliniuose būtų nustatyti aiškūs, išmatuojami tikslai ir vykdoma jų stebėsena;

38.  apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(12) išvadą, kad 78 proc. visų Parlamento darbuotojų misijų pagal Tarnybos nuostatus yra tiesioginis Parlamento tarnybų geografinio pasiskirstymo rezultatas; primena, kad įvertintas šio pasiskirstymo poveikis aplinkai siekia 11 000–19 000 tonų išmetamo CO2; apgailestaudamas pažymi, kad 2016 m. vien Parlamento narių kelionės išlaidų, susijusių su plenarinėmis sesijomis Strasbūre, atlyginimo bendra suma siekė net 21 352 262 EUR; ragina Tarybą rasti sprendimą siekiant nustatyti vieną Europos Parlamento būstinę ir nebešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų;

39.  atkreipia dėmesį, kad buvo paskelbtos septynios ataskaitos „Europos nebuvimo kaina“, taip pat penki 2016 m. atlikti Europos pridėtinės vertės vertinimai;

40.  pažymi, kad buvo persvarstytos kelionpinigių, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams mokamų dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normos; nurodo, kad pareigūnų ir kitų Europos Parlamento tarnautojų, vykstančių į misijas Strasbūre, viešbučio išlaidoms taikoma viršutinė riba yra 180 EUR, dienpinigiams – 102 EUR, taigi bendra suma – 282 EUR per dieną; o akredituotų Parlamento narių padėjėjų, vykstančių į misijas Strasbūre, ši suma tos pačios rūšies išlaidoms sumažinama iki 137 EUR, 160 EUR arba 183 EUR per dieną, priklausomai nuo EP nario sprendimo; primena, kad vis dėlto akredituotiems Parlamento narių padėjėjams skiriamos tokios pat išmokos kaip pareigūnams ir kitiems Parlamento tarnautojams, jeigu jie vyksta į misijas kitur, ne Strasbūre; trečius metus iš eilės ragina Biurą, kad siekdamas užtikrinti vienodą požiūrį į darbuotojus, kuo greičiau imtųsi būtinų priemonių, siekiant sulyginti kelionpinigių viešbučio išlaidoms ir dienpinigių akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, vykstantiems į misijas Strasbūre, normą su pareigūnų ir kitų tarnautojų norma; dar kartą ragina Biurą visiškai suderinti pareigūnų, kitų tarnautojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų išmokas;

41.  palankiai vertina generalinio sekretoriaus norą rasti tinkamą sprendimą dėl tų akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie be pertraukos dirbo dvi Parlamento kadencijas ir kuriems dabartinės kadencijos pabaigoje, kai jie pasieks pensinį amžių, nebus užtikrintos pensijos sistemos teisės dėl priežasčių, kurioms jie ir juos įdarbinę EP nariai negali daryti poveikio, nes jie dėl ankstyvų rinkimų 2014 m. ir vėlavimų patvirtinti jų naujas sutartis dėl didelio žmogiškųjų išteklių darbo krūvio po 2009 m, ir 2014 m. rinkimų nebus pasiekę dešimties metų darbo stažo; taigi reikalauja, kad dvi teisėkūros kadencijos būtų prilyginamos dešimčiai metų aktyvios tarnybos; prašo, kad generalinis sekretorius nedelsiant pavestų Personalo generaliniam direktoratui (PERS GD) nedelsiant ieškoti galimų sprendimų ir informuoti akredituotų Parlamento narių padėjėjų atstovus vykstant šiam procesui; prašo Komisijos siekiant išspręsti šį klausimą iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

42.  pažymi, kad kai kurių komandiruočių kompensavimas užtrunka labai ilgai, ir siūlo, kad reikėtų apsvarstyti sprendimus jį įvykdyti per pagrįstą laikotarpį;

43.  mano, kad tikslinga šiek tiek padidinti 422 biudžeto eilutę „Parlamento narių padėjėjų išlaidos“, atsižvelgiant į tai, kad vykstant „Brexit’ui“ padidėjo darbo krūvis, daugėja trišalių dialogų ir didėja laikinųjų ir specialiųjų komitetų skaičius, siekiantis istorinę 25 nuolatinių ir laikinųjų komitetų ribą, ir kadencijos pabaiga sutampa su sudėtingu DFP pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų paketu;

44.  prašo generalinio sekretoriaus perduoti Komisijai ataskaitą dėl naujo akredituotų Parlamento narių padėjėjų statuto, parengto po 2016 m. balandžio 28 d. priimtos rezoliucijos dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir nurodyto Tarybos reglamento (EB) Nr. 160/2009(13) 3 straipsnyje, įvertinimo;

45.  ragina Biurą vertinant praėjusiais metais priimtas naujas lankytojų grupių taisykles išbraukti galimybę paskirti akredituotus Parlamento narių padėjėjus grupės vadovais, nes tai kelia profesinių, teisinių, etinių ir duomenų apsaugos problemų;

46.  atkreipia dėmesį, kad Parlamento narių įdarbinti stažuotojai yra pasirašę privatinės teisės sutartį su Parlamento nariu, ir ta sutartimi jiems nesuteikiama nei teisė Parlamente turėti statusą, panašų į kitų kategorijų Parlamento darbuotojų statusą, nei gauti paties Parlamento stažuotojų stipendijų (Šumano stipendijų); apgailestauja, kad Finansų generaliniame direktorate (FIND GD) nėra jokios galimybės ar teisinės sistemos, kad būtų galima nustatyti tiesioginių išankstinių išmokų, tokiems stažuotojams mokamų iki komandiruočių, sistemą, kaip kitų darbuotojų atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad apmokėti šias išlaidas iš anksto savo sąskaita yra finansiškai sunku ar neįmanoma dėl akivaizdžių priežasčių; pabrėžia, kad Parlamento nariai gali susitarti su stažuotojais arba mokėjimų tarpininkais dėl išankstinių išmokų kiekvienu konkrečiu atveju; nurodo, kad daug Parlamento narių nesinaudoja mokėjimų tarpininko paslaugomis, kad atlygintų savo pasamdytiems stažuotojams, ir prašo Parlamento kuo skubiau įvertinti, ar tokią tiesioginio mokėjimo sistemą būtų galima įdiegti;

47.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol daugiau kaip pusės šios kadencijos Europos Parlamento narių gyvenimo aprašymai vis dar nepateikti oficialioje Parlamento svetainėje; prašo generalinį sekretorių imtis reikiamų priemonių, kad per kuo trumpesnį laikotarpį visų Europos Parlamento narių gyvenimo aprašymai būtų prieinami oficialioje Europos Parlamento interneto svetainėje;

48.  primena, kad Parlamento narių mandatas yra nesuderinamas su daugeliu tarnybų, įskaitant nacionalinio parlamento mandatą; prašo iki kitos Parlamento kadencijos parengti reikalingas taisykles siekiant panaikinti galimybę Parlamento nariams turėti papildomą mandatą įstatymų leidžiamąją galią turinčiame valstybės narės regioniniame parlamente, kurio nariai turi prisiimti panašius įsipareigojimus dėl darbo laiko kaip nacionalinio parlamento nariai;

49.  mano, kad siekiant gauti labiau nepriklausomos ir patikimos informacijos ir tyrimų, reikia sukurti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas Parlamento komitetų pasamdytų ekspertų interesų konfliktas;

50.  primena, kad vykdant 2014 finansinių metų ir 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras pastebėta, kad Parlamento interneto svetainė buvo pakankamai nepatogi naudoti, ir todėl primygtinai ragina Komunikacijos generalinį direktoratą (COMM GD) skubiai pagerinti internetinę svetainę ir įdiegti veiksmingesnę paieškos sistemą; pabrėžia, kad vis dar reikia siekti pažangos svetainės patrauklumo atžvilgiu ir kad vis dar būtina dėti pastangas, siekiant turimų socialinės žiniasklaidos platformų įvairinimo; ragina įgyvendinti naują strategiją, kuri atspindėtų visus socialinės žiniasklaidos pajėgumus įvairiausiomis jos apraiškomis;

51.  atkreipia dėmesį į atnaujintą informacijos biurų, nuo šiol – „ryšių biurų“ misijos tikslą (Biuro patvirtintą 2017 m. lapkričio mėn.); labai pabrėžia, kad pagrindinė jų funkcija – informuoti ir komunikuoti vietos mastu Parlamento vardu, siekiant teikti informaciją apie Sąjungą ir Sąjungos politiką, vykdant išorės suinteresuotųjų subjektų veiklą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad būtina optimizuoti naujų technologijų ir komunikacijos modelių naudojimą ir pasinaudoti ryšių biurų privilegijuota geografine padėtimi šalia piliečių, siekiant toliau aktyvinti vietos lygmens veiklą, kaip antai organizuoti Europos Parlamento narių diskusijas su pilietine visuomene, siekiant išklausyti žmones ir su jais bendradarbiauti; pabrėžia, kad šių veiksmų sukeliamos interneto diskusijos ir žiniasklaidos dėmesys turėtų prisidėti siekiant ir toliau palaikyti glaudesnį ryšį su piliečiais; ragina tobulinti priimtą strategiją dėl Parlamento informacijos biurų ir ragina COMM GD spręsti lėšų, skiriamų pastatams ir personalo išlaidoms, sumos ir pagrindinėms šių biurų funkcijoms – būtent tiesioginės komunikacijos su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais – skiriamos sumos disbalanso problemą;

Komunikacijos generalinis direktoratas

52.  primena, kad pagrindinis COMM GD veiklos rodiklis yra bendra aprėptis arba bendras poveikis per visas Parlamento komunikacijos platformas ir visais kanalais; pažymi, kad, palyginti su 2015 m., vidutinis informacijos ir reportažų apie Parlamentą kiekis žiniasklaidoje buvo 12 proc. didesnis, o palyginti su 2014 rinkimų metais – 7 proc. didesnis; pripažįsta, kad Parlamentas geriau naudojosi socialine žiniasklaida, taip pat veiksmus, susijusius su jaunimo sąmoningumo didinimu; tačiau pabrėžia, kad Parlamento komunikacijos veikla turėtų būti toliau gerinama, visų pirma didinant informacijos socialinėje žiniasklaidoje kiekį, kuris dabar neatitinka parlamentinei institucijai taikomų standartų; pažymi, kad visų pirma atsižvelgiant į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, reikia parengti ir įgyvendinti išsamią socialinės žiniasklaidos strategiją; pabrėžia, kad šioje strategijoje turi atsispindėti Parlamento atliktas darbas, sykiu atsižvelgiant į įvairialypius Europos piliečių ateities interesus, rūpesčius ir idėjas;

53.  nurodo, kad COMM GD paskelbė naują 2016–2019 m. laikotarpio daugiametę darbo programą ir pagal ją skirs žiniasklaidos ir renginių organizavimo srities dotacijas; patvirtina, kad dėl dotacijų skyrimo žiniasklaidos kategorijoje buvo pasirašyti 102 partnerystės pagrindų susitarimai ir atrinktos 48 dotacijų paraiškos, o jų bendra vertė – 3,99 mln. EUR; nurodo, kad renginių organizavimo srityje dotacijoms skirti atrinkta 18 projektų, bendra dotacijų vertė – 0,8 mln. EUR; ragina COMM GD susitelkti ties aktyvesniu požiūriu į tuos, kurie nėra savaime susidomėję Parlamento veikla arba net yra skeptiški dėl jos finansavimo;

54.  atkreipia dėmesį į svarbius techninius ir redakcinius Parlamento viešosios interneto svetainės pakeitimus, visų pirma į svetainės paieškos sistemos optimizavimą; sveikina COMM GD su šia pažanga, tačiau pažymi, kad ji dar pernelyg lėta; atkreipia dėmesį, kad 2016 m. buvo pradėtas ir tam tikrose svetainės dalyse jau įgyvendintas prisitaikančiojo dizaino svetainės projektas ir tiesioginės transliacijos bei užsakomųjų vaizdo programų paslaugų atnaujinimo projektas – šiais projektais siekiama pakeisti svetainės dizainą, kad svetainė būtų pritaikyta visų rūšių įrenginiams; ragina tęsti šiuos projektus ir juos įgyvendinti visose Parlamento svetainės dalyse; pažymi, kad dar daug ką reikia atlikti, siekiant sukurti veiksmingą interneto svetainę ir komunikacijos priemonę; pabrėžia, kad atnaujinimą reikia atlikti laiku, nes Parlamento matomumas ir pasiekiamumas turi būti užtikrinamas gerokai prieš bet vėliausiai iki 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų; pabrėžia, kad skaidri ir prieinama interneto svetainė – svarbus piliečių dalyvavimo veiksnys;

55.  nurodo, kad nuo 2014 m. gerokai išaugo Piliečių informavimo tarnybai („AskEP“) teikiamų prašymų skaičius, pirmiausia tai nulėmė kampanijos, kai, atrodytų, buvo koordinuotai siunčiami laiškai aktualiais klausimais; siūlo, kad Parlamento atsakymai būtų viešinami Parlamento nariams, galintiems nežinoti, kad tų atsakymų esama;

56.  atkreipia dėmesį į naujausią Parlamento užsakytą „Eurobarometro“ tyrimą, kai buvo pateiktas konkretus klausimas apie Parlamento įvaizdį; džiaugiasi, kad, remiantis tuo tyrimu, didėja piliečių, teigiamai vertinančių Parlamentą, procentinė dalis nuo 25 proc. 2016 m. iki 33 proc. 2017 m.; su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamento teigiamo įvaizdžio gerėjimas tiesiogiai atitinka neigiamos nuomonės mažėjimą 7 procentiniais punktais nuo 28 proc. 2016 m. iki 21 proc. 2017 m.; pažymi, kad nepaisant aiškių gerėjimo ženklų, dar reikia daug ką atlikti;

57.  ragina Biurą vertinant praėjusiais metais priimtas naujas lankytojų grupių taisykles išbraukti galimybę paskirti akredituotus Parlamento narių padėjėjus grupės vadovais;

58.  ragina peržiūrėti sistemą, kad būtų galima apskaičiuoti atvykstančių grupių kelionės išlaidas, kurias finansuoja Europos Parlamento nariai, siekiant, pirma, užtikrinti vienodą požiūrį į visus Europos Sąjungos piliečius, ir, antra, skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą, nes pagal rida pagrįstą esamą skaičiavimo sistemą neatsižvelgiama nei į kai kurių Europos Sąjungos geografinių zonų izoliaciją, nei į geografines kliūtis, taip pat neįtraukiamos išlaidos už kelionę iki vietų, kur yra greitesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. gruodžio 31 d. sekretoriate dirbo iš viso 5 375 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (16 mažiau, palyginti su 2015 m. gruodžio 31 d.), o frakcijose dirbo iš viso 806 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (35 daugiau, palyginti su 2015 m. gruodžio 31 d.); atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su sutartininkais, PERS GD buvo atsakingas už 9 617 darbuotojus (264 daugiau, palyginti su 2015 m. gruodžio 31 d.);

60.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2014 m. persvarstytus pareigūnų tarnybos nuostatus ir 2014–2020 m. DFP 2016 m. sausio 1 d. iš Parlamento pareigybių sąrašo išbrauktos 57 pareigybės;

Personalo generalinis direktoratas

61.  palankiai vertina tai, kad lygių galimybių skatinimas tebėra viena pagrindinių Parlamento žmogiškųjų išteklių valdymo politikos dalių; nurodo, kad 2015 m. Biuro patvirtintas lyčių lygybės ir įvairovės skatinimo veiksmų planas 2016 m. buvo toliau įgyvendinamas, kartu siekiant jo konkrečių tikslų ir taikant visas kitas su tuo susijusias priemones;

62.  palankiai vertina tai, kad buvo patvirtintos veiksmų gairės „Lyčių lygybė Europos Parlamento sekretoriate“; nurodo, kad veiksmų gairėse pateikti konkretūs veiksmai ir aiškūs konkrečių priemonių, susijusių su valdymu, kvalifikacijos kėlimu, sąmoningumo lyčių lygybės klausimais didinimu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonėmis, terminai, taip pat nustatyta reguliari lyčių pusiausvyros stebėsena remiantis statistiniais duomenimis;

63.  palankiai vertina tai, kad lyčių lygybė tarp generalinio sekretoriato paskirtų skyrių vadovų padidėjo nuo 21 proc. 2006 m. iki 36 proc. 2016 m. ir kad iš moterų einamų pareigų matyti, jog moterims skiriamų pareigų kokybė pakankamai gerėja;

64.  apgailestauja, kad lyčių pusiausvyra generalinių direktorių lygmens pareigas einančių darbuotojų atžvilgiu sumažėjo nuo 33,3 proc. / 66,7 proc. 2015 m. iki 16,7 proc. / 83,3 proc. 2016 m.; nurodo, kad lyčių pusiausvyra direktorių lygmens pareigas einančių darbuotojų atžvilgiu 2015 ir 2016 m. išliko stabili – atitinkamai 29,2 proc. / 70,8 proc. ir 29,8 proc. / 70,2 proc.; mano, kad tai žingsnis prieštarauja veiksmų gairėms „Lyčių lygybė Europos Parlamento sekretoriate“;

65.  pripažįsta, kad kai kurios veiklos atveju, pavyzdžiui, valgyklų valdymo ir valymo, užsakomosios paslaugos yra pasirinktis, kuriai Parlamentas teikia pirmenybę, ir todėl kai kuriuose GD išorės darbuotojų skaičius Parlamento patalpose gali net viršyti pareigūnų skaičių;

66.  pakartoja nuomonę, kad išorės darbuotojų paslaugomis neturėtų būti naudojamasi siekiant kompensuoti etatų skaičiaus mažinimą, dėl kurio sutarta atliekant 2014 m. Tarnybos nuostatų peržiūrą ir rengiant dabartinę DFP;

67.  pažymi, kad 2016 m. pabaigoje Parlamente dirbo 1 924 akredituoti Parlamento narių padėjėjai, palyginti su 1 791 ankstesniais metais; ragina skirti ypatingą dėmesį akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietos padėjėjų, kurių sutartys yra tiesiogiai susijusios su EP nario, kuriam jie padeda, įgaliojimais, teisėms, atsižvelgiant į tai, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai – tai darbuotojai, kurie darbo sutartis sudaro su Parlamentu, o vietos padėjėjams taikomi įvairūs nacionalinės teisės aktai;

68.  pakartoja susirūpinimą dėl įtariamos praktikos, kai EP nariai įpareigoja akredituotus padėjėjus vykti į komandiruotes, pirmiausia į Strasbūrą, be komandiruočių įsakymų, komandiruočių išmokų ar tiesiog be išmokų kelionei; laikosi nuomonės, kad tokia praktika atveria kelia piktnaudžiavimui, atsižvelgiant į tai, kad, kai akredituoti Parlamento narių padėjėjai keliauja be įsakymo dėl komandiruotės jie ne tik turi savo lėšomis padengti išlaidas, tačiau negalioja ir jų darbo vietoje taikomas draudimas; ragina generalinį sekretorių ištirti šią įtariamą praktiką ir pateikti apie tai ataskaitą iki šių metų pabaigos;

69.  pakartotinai ragina Pirmininkų sueigą ir Biurą dar kartą apsvarstyti galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams tam tikromis nustatytomis sąlygomis lydėti EP narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir komandiruotes, kaip jau prašė keletas EP narių; ragina generalinį sekretorių ištirti, kokie būtų padariniai biudžeto, ir šių komandiruočių organizavimą bei logistiką;

70.  pažymi, kad Parlamentas Personalo komitetui skiria biudžetą, ragina panašų biudžetą skirti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetui, nes jie vykdo Europos Parlamento narių statute ir jo įgyvendinimo taisyklėse numatytas užduotis, naudingas visoms institucijoms ir Parlamento nariams;

71.  ragina administraciją įtraukti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetą į sprendimų priėmimo procesą, susijusį su visomis taisyklėmis, kurios galėtų būti susijusios su Akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetu išimtinai arba bendrai su visomis kitomis Personalo komiteto atstovaujamomis personalo kategorijomis;

72.  palankiai vertina tai, kad norima išlaikyti Didžiosios Britanijos pilietybę turinčius darbuotojus, kurie tapo Europos Sąjungos tarnautojais, prašo generalinio sekretoriaus pranešti apie potencialią Didžiosios Britanijos pilietybę turintiems darbuotojams kylančią riziką ir apie tai, kaip užtikrinti, kad Didžiosios Britanijos darbuotojai netaptų „Brexit’o“ aukomis ir kad jų tarnybos nuostatuose numatytos, sutartinės ir įgytos teisės būtų visiškai apsaugotos;

73.  pripažįsta, kad, remiantis Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(14), Parlamento 2016 m. etatų plane buvo panaikintos 57 pareigybės, nes buvo reikalaujama 5 proc. sumažinti pareigybių skaičių; nurodo, kad dar dvi pareigybės buvo panaikintos dėl perkėlimo į Komisiją, susijusio su tarpinstituciniais IT projektais; be to, atkreipia dėmesį, kad, biudžeto valdymo institucijai priėmus sprendimą, Parlamentas savo etatų planą 2017 m. sausio 1 d. turėjo sumažinti dar 76 pareigybėmis;

74.  laikosi nuomonės, kad atsakydamas į kampaniją „#metoo“, Parlamentas turėtų visiškai netoleruoti bet kokios formos – struktūrinio, seksualinio, fizinio ar psichologinio – smurto; taigi prašo:

   visiškos smurtautojų atskaitomybės, visapusiškai pritaikant galimas nuobaudas ir sankcijas;
   sukurti centrinę skundų tarnybą, skirtą pranešti apie priekabiavimo atvejus;
   užtikrinti prieigą prie nepriklausomo Priekabiavimo komiteto Parlamente, kuriame dalyvaujant Parlamento nariams, neatkuriamos vidinės galios struktūros;
   užtikrinti nukentėjusiųjų ir apie tokį smurtą pranešančių asmenų apsaugą, suteikiant joms visišką anonimiškumą ir diskretiškumą;
   užtikrinti psichologinę pagalbą aukoms, kurią teiktų teikia Parlamento centrinė įstaiga su gydytojais, socialiniais darbuotojais ir konsultantais;
   kad Parlamento nariams ir valdžios pareigūnams būtų teikiami privalomieji mokymai apie seksualinį priekabiavimą ir patyčias;
   teikti mokymą ir informaciją darbuotojams siekiant padėti jiems atpažinti seksualinį priekabiavimą ir užtikrinti, kad jie žinotų savo teises;

75.  svarsto, ar tai, jog 2016 m. ir Priekabiavimo darbe patariamajam komitetui, ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų pateiktų skundų dėl priekabiavimo yra palyginti mažai, gali reikšti, kad nepakanka tinkamų kanalų; pabrėžia, kad Tarnybos nuostatuose išskiriamas dviejų tipų priekabiavimas (psichologinis ir seksualinis priekabiavimas); laikosi nuomonės, kad kova su bet kokios formos priekabiavimu turėtų būti vienas pagrindinių generalinio sekretoriaus prioritetų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina generalinio sekretoriaus pasiūlymą sukurti nepriklausomų konfidencialių patarėjų – į juos galėtų kreiptis akredituoti Parlamento narių padėjėjai, Parlamento nariams dirbantys stažuotojai, frakcijų darbuotojai ir kiti darbuotojai bei stažuotojai – tinklą; pripažįsta, kad šie patarėjai būtų atrenkami pagal jų praktinę patirtį ir tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, ir jiems būtų skiriamas tikslinis parengimas; ragina persvarstyti priekabiavimo skundus nagrinėjančių patariamųjų komitetų sudėtį ir užtikrinti, kad būtų vienodai atstovaujama Parlamento nariams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir darbuotojams, taip pat kad būtų lyčių pusiausvyra; ragina Biurą išnagrinėti galimybę paskirti išorės auditorių, siekiant toliau tobulinti vidaus procesus;

76.  pažymi, kad būtina sukurti nepriklausomą organą informacijai atskleisti, patarti ir nukreipti, kuriam būtų skirti pakankami biudžeto ištekliai, siekiant padėti informatoriams pasinaudoti teisingai kanalais informacijai apie galimus pažeidimus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant jų konfidencialumą ir siūlant reikiamą paramą bei konsultacijas;

77.  dar kartą patvirtina, kad akredituotų Parlamento narių padėjėjai ir Parlamento narių stažuotojai vidaus informatorių apsaugos taisyklių požiūriu yra pažeidžiami; įspėja generalinį sekretorių apie galimas finansines pasekmes, susijusias su tuo, kad Parlamentas vis dar neužtikrina būtinos apsaugos tiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie praneša apie Parlamento narių vykdomus pažeidimus; primygtinai ragina generalinį sekretorių nedelsiant pagerinti šią padėtį;

78.  ragina pasinaudoti Parlamento išorės veiklos savaitėmis, siekiant organizuoti mokymus, visų pirma skirtus Parlamento narių padėjėjams, įskaitant intensyvius kalbų kursus;

79.  dar kartą primena, kad Europos Parlamentas iš esmės yra vienintelė institucija, savo darbo sistemoje nenustačiusi lankstaus darbo grafiko, kuris jau daug metų taikomas beveik visose institucijose, ypač Europos Komisijoje, ir rezultatai parodė, kad darbuotojų našumas bei gyvenimo kokybė pagerėjo; ragina kuo greičiau įtraukti lankstaus darbo grafiko sistemą į Parlamento darbo tvarką ir pranešti Biudžeto kontrolės komitetui apie pažangą siekiant šio tikslo;

80.  pakartoja, kaip patvirtinta Parlamento rezoliucijoje dėl 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (90 dalis), kad atsižvelgiant į stažuotojų pajamų lygį, jiems turėtų būti taikomos didesnės kainų nuolaidos EP restoranuose;

81.  susirūpinęs pažymi, kad, ypač nuo 2009 m., sumažėjo Parlamento narių poreikis individualiose pamokose mokytis užsienio kalbų – prancūzų, ypač ispanų ir italų; pažymi, kad tik su anglų ir vokiečių kalbomis susiję statistiniai duomenys išlieka tokie pat ir net gerėja; primena generaliniam sekretoriui, kokia svarbi daugiakalbystė Europos integracijos procese, ir vaidmenį, kurį administracija turi atlikti skatinant Europos piliečių išrinktus atstovus mokytis kalbų, nes kalbos taip pat yra svarbiausias įrankis siekiant suprasti ir bendrauti tobulinant savo parlamentinį darbą; prašo administracijos, kad, be paskelbtos brošiūros ir internete prieinamos informacijos, ji nuolat tinkamai informuotų Parlamento narius apie visas Parlamento siūlomas galimybes, ypatingą dėmesį skiriant kursams, kuriuos Briuselyje ir Strasbūre rengia vidaus kalbos mokytojai, nes tai lanksčiausias ir geriausiai jų poreikiams bei darbo sąlygoms pritaikytas sprendimas, be to, pats pigiausias; taip pat prašo generalinio sekretoriaus tobulinti reikiamas priemones, siekiant skatinti daugiakalbystę šioje srityje, įskaitant geresnį vidaus kalbos mokytojų prieinamumą ir išsaugant jų darbo vietas; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento narių profesinio rengimo tarnyba buvo perkelta iš FINS GD į PERS GD, siekiant pagerinti sąveiką su PERS GD jau veikiančiu darbuotojų mokymo skyriumi; prašo generalinio sekretoriaus jį informuoti apie konkrečius rezultatus, kurių tikimasi pasiekti atlikus šį pakeitimą;

82.  ragina generalinį sekretorių parengti savanorišką ir skaidrią judumo politiką, kuria pagal tikrąją karjeros plėtros strategiją būtų atsižvelgiama į darbuotojų interesus ir įgūdžius;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas

83.  nurodo, kad, atsižvelgiant į pastarojo laiko pokyčius, susijusius su Liuksemburgo ir Strasbūro pastatais, atnaujintame pasiūlyme dėl vidutinės trukmės Parlamento pastatų strategijos didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pastatams Briuselyje ir jame visų pirma turėtų būti nustatyta, kokių veiksmų ateityje turėtų būti imamasi dėl Paulio-Henri Spaako pastato; be to, ragina Biurą įvertinti infrastruktūros amžių Salvadoro de Madariaga pastate Strasbūre; taip pat nurodo, kad dar nežinomi labai svarbūs su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES susiję veiksniai, nulemsiantys būsimą pastatų politiką, pavyzdžiui, galimi išstojimo padariniai daugiakalbystei, pareigūnų pareigybių skaičiui etatų plane ir Parlamento narių skaičiui; pripažįsta, kad patikimas planavimas galimas tik užbaigus „Brexit’o“ procesą; ragina Biurą, atsižvelgiant į poreikį šalinti visus galimus sutrikimus, kuriuos gali sukelti būsimų „Brexit’o“ derybų pokyčiai, parengti rizikos švelninimo strategijas; prašo generalinio sekretoriaus pateikti išsamų planą dėl to, kur dirbs darbuotojai, jei pastatai bus renovuojami ar atstatomi;

84.  primygtinai ragina atsakingas tarnybas paaiškinti, kaip jos ketina įgyvendinti Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl pavyzdinio jų pastatų vaidmens(15) pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, atsižvelgiant į artėjantį 2020 m. terminą;

85.  pripažįsta, kad Biuras įgaliojo generalinį sekretorių parengti išsamius galimybių renovuoti Paulio-Henri Spaako pastatą pasiūlymus; be to, nurodo, kad šiuose pasiūlymuose turėtų būti svarstomos visos galimybės, įskaitant galimybę nesiimti veiksmų, renovaciją ar rekonstrukciją, ir kad su šiais pasiūlymais turėtų būti pateikti išsamūs projektų pagrįstumo vertinimai, taip pat aprėpti visi atitinkami teisiniai klausimai; atkreipia dėmesį, kad INLO GD rengiami išsamūs pasiūlymai Biurui turėjo būti pateikti 2018 m. pradžioje;

86.  nurodo, kad dauguma Parlamento pastatų buvo suprojektuoti ir pastatyti neatsižvelgiant į Europos projektavimo ir statybų standartų („Eurokodų“) reikalavimus, susijusius su struktūriniu vientisumu, nes statant pastatus tų normų dar nebuvo; atkreipia dėmesį, kad vieninteliai „Eurokodų“ standartus, susijusius su struktūriniu vientisumu, atitinkantys pastatai yra Willy’io Brandto ir Wilfriedo Martenso pastatai; pripažįsta, kad dėl galimo įvairių pastatų struktūros pažeidžiamumo kylanti rizika iš dalies sumažinta INLO GD ir Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato (SAFE GD) priemonėmis ir kad šiai problemai spręsti numatyta papildomų organizacinių pakeitimų;

87.  primena, kad Biuras savo 2016 m. balandžio 11 d. posėdyje patvirtino pasiūlymą Parlamento nariams teikiamas transporto paslaugas pavesti vidaus darbuotojams; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį, kad dėl Parlamento nariams teikiamų transporto paslaugų pavedimo vidaus darbuotojams procedūros buvo galima pagerinti Parlamento nariams teikiamų paslaugų kokybę ir padidinti paslaugų kiekį, taip pat atsirado galimybių veiksmingai reaguoti į neįmanomas numatyti ekstremaliąsias situacijas arba staigų paklausos padidėjimą; apgailestauja, kad su transporto paslaugomis susijusiame įdarbinimo procese nebuvo atsižvelgta į lyčių pusiausvyros principą; ragina generalinį sekretorių pateikti pasiūlymą, kaip pagerinti dabartinę padėtį; be to, yra susirūpinęs dėl skirtingų vairuotojų atlygio lygių ir klausia Biuro, ar jis ketina svarstyti apie suderinimą, siekiant kovoti su galimomis neteisingomis atlygio nustatymo sistemomis;

88.  palankiai vertina tai, kad pradėtas bandomasis patvirtinamųjų dokumentų skaitmeninio perdavimo tarp INLO GD inicijuojančiosios tarnybos ir Strasbūro priežiūros skyriaus tarnybos, atsakingos už išlaidų įsipareigojimų ex ante tikrinimą, projektas; džiaugiasi, kad, atsižvelgus į teigiamą patirtį, projektas buvo išplėstas įtraukiant Strasbūro projektų skyrių; ragina INLO GD toliau diegti dokumentų skaitmeninį perdavimą, kai tik tai įmanoma, kad būtų mažinamos sąnaudos ir didinamas su perdavimu susijusių tarnybų efektyvumas;

89.  atkreipia dėmesį, jog teko persvarstyti Parlamento savitarnos valgyklos kainas, kad būtų galima atsisakyti subsidijuojamų paslaugų ir pereiti prie koncesijos tipo sutarties, kai aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjas prisiima visą ekonominę ir komercinę riziką; palankiai vertina tai, kad Parlamento stažuotojai tebeturi teisę į 0,50 EUR nuolaidą, Briuselio ir Liuksemburgo savitarnos restoranuose taikomą pagrindiniams valgiams ir 0,80 EUR – Strasbūro; prašo INLO GD stebėti būsimą kainų didėjimą ir užtikrinti, kad paslaugų kainos išliktų tinkamos ir sąžiningos;

90.  atkreipia dėmesį į 2013 m. gruodžio 13 d. taisykles, susijusias su Parlamento stovėjimo aikštelėmis, ir į tvirtą Parlamento įsipareigojimą saugoti aplinką; į tai atsižvelgdamas mano, kad darbuotojų asmeninių dviračių statymo vietų politika visose Parlamento darbo vietose turėtų būti privilegijuota, nors minėtose taisyklėse privilegijų nenumatyta; ragina generalinį sekretorių imtis priemonių šiuo klausimu, kad, visų pirma Strasbūre, komandiruotiems darbuotojams būtų leidžiama Parlamento stovėjimo aikštelėse statyti asmeninius dviračius, be kita ko, ir tuo metu, kai nevyksta sesija, ir kad tam būtų paskirta tinkama ir saugi vieta;

91.  dar kartą labai apgailestauja, kad buvo priimtas sprendimas Parlamento narių ir jų padėjėjų biuruose Briuselyje pakeisti baldus; pažymi, kad dauguma šių baldų yra tinkami naudoti ir gerai atrodo, todėl nėra jokios būtinybės juos keisti; tebesilaiko nuomonės, kad šio keitimo negalima pagrįsti vien kai kurių EP narių atsiliepimais (o ne visuotine apklausa), tuo tarpu skonio, mados ar pasenusio stiliaus argumentai, kuriuos pateikia administracija, taip pat yra netinkami; atskiri baldai turi būti keičiami tik tada, kai tam yra akivaizdus pagrindas – jie sugadinti, labai nusidėvėję ir suplyšę arba darbo vietoje dėl jų kyla specifinis ar bendro pobūdžio pavojus sveikatai (pavyzdžiui, galima pakeisti darbo stalus ir kėdes tais, kurie ergonomijos aspektu yra geresni);

92.  primena generaliniam sekretoriui apie Personalo komiteto atlikto tyrimo dėl bendrų biurų rezultatus: pateikta 3 000 atsakymų, o 80 proc. darbuotojų nepritaria bendriems biurams; ragina generalinį sekretorių parengti pasiūlymą dėl konsultavimosi su darbuotojais ir imtis tolesnių su tyrimo rezultatais susijusių veiksmų;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas

93.  pripažįsta, kad atsižvelgiant į naują vertėjų žodžiu lyginamąjį indeksą, nustatytas mažiausias 11 val. per savaitę ir didžiausias 17 val. indeksas; nurodo, kad vidutinis valandų, nuolatinių vertėjų žodžiu praleistų verčiant žodžiu sinchroninio vertimo kabinose, skaičius per savaitę padidėjo nuo 11 val. 54 min. 2014 m. iki 13 val. 25 min. 2016 m; pažymi, kad 2014 m. vyko rinkimai, tad poreikis vertimui žodžiu buvo mažesnis; pabrėžia, kad padidėjimas nuo 2014 m. iki 2016 m. įvyko dėl to, kad Parlamentas grįžta prie įprasto komitetų, frakcijų, Strasbūro ir turkio spalvos savaičių darbo; primena, kad, 2013 m. persvarsčius Tarnybos nuostatus, visų Europos institucijų darbuotojų savaitės darbo laikas pailgėjo nuo 37,5 val. iki 40–42 val., dėl to pailgėjo ir vertimo žodžiu paslaugas teikiančių darbuotojų savaitės darbo laikas; skatina būsimą profesinių sąjungų ir generalinio sekretoriaus bendradarbiavimą, kurį vykdant dėmesys turėtų būti sutelkiamas į sąžiningas darbo sąlygas, kartu užtikrinant sklandų Parlamento darbą; atkreipia dėmesį į vykstantį tarimąsi tarp generalinio sekretoriaus ir personalo komiteto, ir primygtinai ragina visas konflikto šalis pasiekti susitarimą; pažymi, kad įsipareigojimų asignavimų „kitiems darbuotojams“ padidėjimas buvo iš dalies paaiškinamas tuo, kad 2016 m. padidėjo išorės vertimo žodžiu paslaugų poreikis (iki 2,2 ml. EUR 2015 m.); be to, pažymi, kad dėl skyrimo taisyklių politinių frakcijų posėdžiuose, taip pat komitetų posėdžiuose vis dažniau trūksta vertimo žodžiu visomis kalbomis; pažymi, kad komitetų posėdžių tvarkaraščio sudarymo pakeitimai, dėl kurių daug posėdžių rengiami nereguliariomis valandomis, iš dalies atsiranda dėl riboto lankstumo norint veiksmingai naudotis vertimo žodžiu pajėgumais;

94.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį, kad Biuras patvirtino generalinio sekretoriaus jam pateiktą „Konferencijų valdymo Parlamente modernizavimo strategiją“; pripažįsta, kad strategija numatytas vienas bendras konferencijų organizatoriams skirtas informacinis ir paramos centras, kuriam turėtų padėti integruota konferencijų tarnyba, naudojanti specializuotą IT platformą; taip pat pripažįsta, kad techninėje posėdžių salės infrastruktūroje laipsniškai bus įdiegtos galimybės vienos bendros prieigos principu teikti pagalbą renginiui vykstant, taip pat vienos bendros prieigos principu vykdyti valdymą ir teikti paramą;

Finansų generalinis direktoratas

95.  primena, kad Biuras savo 2015 m. spalio 26 d. posėdyje patvirtino naują požiūrį – juo siekiama palengvinti išmokų gavėjų informavimą ir sumažinti EP nariams tenkančią administracinę naštą įdiegiant dvi naujas priemones, t. y. EP narių portalą ir internetinį portalą (e. Portalą); palankiai vertina tai, kad sukurtas EP narių portalas – tai bendras priimamasis, kuriame integruotos visos paslaugos, susijusios su finansinių ir socialinių išmokų formalumais, ir kuris pradėjo visapusiškai veikti 2016 m. liepos mėn.; atkreipia dėmesį, kad EP narių portalo elektroninis analogas – e. Portalas – prieinamas nuo 2015 m. sausio mėn., ir jame teikiama glausta informacija apie galiojančias taisykles ir EP narių teisių statusą; pabrėžia, kad bet koks administracinis supaprastinimas neturėtų būti pasiektas vien perkeliant dalį administracijos darbuotojų darbo EP nariams ir jų tarnyboms;

96.  ragina supaprastinti įdarbinimo procedūras ir vietos padėjėjų komandiruočių išmokų ir išmokų kelionei kompensavimą; apgailestauja, kad šie procesai dažnai yra sudėtingi ir ilgi, dėl to labai vėluojama; ragina Finansų generalinį direktoratą šį klausimą spręsti kaip prioritetinį;

97.  nurodo, kad dabartinė sutartis su Parlamento kelionių tarnyba baigia galioti 2018 m. pabaigoje ir kad rengiamas atviras konkursas siekiant atrinkti naują kelionių agentūrą, kad Parlamentui būtų lengviau tvarkyti ir organizuoti darbines keliones; prašo, kad naujoje sutartyje būtų griežtesnės sąlygos, visų pirma susijusios su bilietų kainodara ir kelionių tarnybos skambučių centro pasiekiamumu bet kuriuo metu, taip pat savaitgaliais; pabrėžia, kad svarbu turėti paprastą ir patogų naudoti skundų mechanizmą tam, kad būtų galima greitai pabrėžti trūkumus, ir todėl galėti greitai spręsti bet kokias problemas; pabrėžia, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio konkretiems EP narių reikalavimams ir jų poreikiui gauti specialiai pritaikytas paslaugas;

98.  ragina pakeisiančią kelionių agentūrą siekti konkurencingiausių kainų Parlamento darbinėms kelionėms;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

99.  pažymi, kad Savanoriškas pensijų kaupimo fondas buvo įsteigtas 1990 m. pagal papildomą (savanorišką) pensijų programą reglamentuojančias Biuro taisykles, ir EP nariai galėjo prisijungti prie fondo iki šeštosios Parlamento kadencijos pabaigos (2009 m. liepos 13 d.); pažymi, kad fondas buvo įsteigtas tam, kad EP nariai galėtų naudotis pensijų sistema, kurios iki tol nebuvo;

100.  primena, kad Teisingumo Teismas 2013 m. priėmė sprendimą, jog sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju EP narių statutu, yra galiojantis;

101.  pažymi, kad Savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas nuo 286 mln. EUR 2015 m. pabaigoje padidėjo iki 326,2 mln. EUR 2016 m. pabaigoje; taip pat pažymi, kad 2016 m. pabaigoje grynojo turto vertė, į kurią reikia atsižvelgti, ir aktuarinių įsipareigojimų suma siekė atitinkamai 146,4 mln. EUR ir 472,6 mln. EUR; primena, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis dešimtmečius, tačiau pažymi, kad 2016 m. iš viso išmokėta savanoriško pensijų kaupimo suma siekė 16,6 mln. EUR;

102.  pažymi, kad per kitus penkerius metus iš Parlamento narių, kurie sulauks pensinio amžiaus ir kurie turės teisę gauti išmokas, nes prisidėjo prie fondo, ir darant prielaidą, kad nė vienas naudos gavėjas nebus (per)rinktas 2019 m. ar kitaip perims Europos Parlamento mandatą, naujų pensininkų skaičius 2018 m. bus 21, 2019 m. – 74, 2020 m. – 21, 2021 m. – 12 ir 2022 m. – 17;

103.  apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra savanoriško pensijų kaupimo fondo dabartinės padėties vertinimo; primena rezoliucijos dėl 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 109 dalį ir rezoliucijos dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 112 dalį, kuriose raginama įvertinti dabartinę savanoriško pensijų fondo padėtį; ragina Biurą kuo greičiau, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d., įvertinti savanoriško dabartinę pensijų kaupimo fondo padėtį;

104.  dar kartą pabrėžia tai, kad su savanorišku pensijų kaupimo fondu siejamos nuolatinės problemos, ir prašo Biurą ir generalinį sekretorių imtis veiksmų, kad būtų galima užkirsti kelią ankstyvam fondo nemokumui, sykiu išvengiant bet kokio poveikio Parlamento biudžetui;

105.  pažymi, kad Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją ir tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų; palankiai vertina generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad jis Biurui pateikė veiksmų planą;

106.  pastebi, kad, atsižvelgiant į dabartinį Fondo finansinio turto lygį, kartu su jo būsimų metų mokėjimų įsipareigojimais ir investicijų į finansines rinkas grąžos raida, numatoma Savanoriško pensijų kaupimo fondo nemokumo data gali apytikriai svyruoti nuo 2024 m. iki 2026 m.;

Bendrųjų išlaidų apmokėjimas

107.  palankiai vertina Biuro sprendimą sukurti ad hoc darbo grupę, kuri parengtų ir paskelbtų taisykles, susijusias su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis; primena apie lūkesčius, kuriuos savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje(16) ir 2017 m. spalio 25 d. rezoliucijoje(17) dėl 2018 m. biudžeto pateikė Parlamentas, ragindamas siekti didesnio skaidrumo, susijusio su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis, ir poreikį parengti tikslesnes taisykles, reglamentuojančias pagal šias išmokas leidžiamų išlaidų atskaitomybę, nesukuriant papildomų išlaidų Parlamentui; pakartotinai ragina Biurą skubiai padaryti šiuos konkrečius pakeitimus, susijusius su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis:

   bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos visais atvejais turi būti tvarkomos atskiroje banko sąskaitoje;
   Parlamento nariai turi saugoti visas sąskaitas, susijusias su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis;
   neišleista bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų dalis turi būti grąžinama Parlamento nario mandato pabaigoje;

108.  primena Parlamento nario įgaliojimų nepriklausomybės principą; pabrėžia, kad išrinkti Parlamento nariai prisiima atsakomybę už parlamentinės veiklos išlaidų panaudojimą ir kad ES nariai (kurie to nori) gali paskelbti savo bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų įrašus asmeniniuose tinklalapiuose;

109.  mano, kad bet kokia bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų peržiūra turėtų apimti anksčiau patvirtintas plenarinio posėdžio rekomendacijas, susijusias su skaidrumu ir finansine atskaitomybe;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas

110.  primena, kad pagrindinis strateginis Parlamento ramstis atviros komunikacijos pasaulyje – IRT saugumo stiprinimas; pripažįsta, kad, vykdant kibernetinio saugumo veiksmų planą, kibernetinio saugumo kultūros pagrindiniai elementai yra sąmoningumo didinimas ir mokymo veikla, siekiant užtikrinti, kad Parlamento IRT naudotojai būtų informuojami apie riziką ir šiuo atžvilgiu padėtų stiprinti pirmąją gynybos liniją; atkreipia dėmesį į sąmoningumo didinimo kampaniją, susijusią su kibernetine rizika; ši kampanija apima visose Parlamento patalpose pateiktas vaizdines priemones, primenančias apie riziką, Parlamento vidaus informaciniame biuletenyje skelbiamus straipsnius kibernetinio saugumo klausimais ir EP nariams, padėjėjams bei darbuotojams skirtas informacines sesijas; tačiau reiškia susirūpinimą dėl kibernetiniam saugumui kylančių grėsmių; palankiai vertina tai, kad buvo paskirtas vyriausiasis informacinių sistemų saugumo pareigūnas, įkurtas IRT saugumo skyrius su saugumo valdymo ir saugumo operacijų grupe; ragina generalinį sekretorių ištirti galimybę įsteigti 100 proc. vidaus ekspertų sistemą, taip pat siekiant išvengti didelės kaitos;

111.  mano, kad informacinių technologijų tarnybos pirmenybę turėtų teikti gerai prieigai prie interneto ir kad šiuo metu strigčių pasitaiko per dažnai;

112.  atkreipia dėmesį į projektą „ICT3MEPs“ – šiuo projektu turėtų būti gerinamos EP nariams ir jų darbuotojams, dirbantiems jų apygardose, teikiamos IRT paslaugos; pabrėžia, kad pirmasis projekto etapas buvo įgyvendintas 2016 m. spalio mėn., ir vietos padėjėjams buvo užtikrintas prieigos valdymas; tačiau atkreipia dėmesį, kad projektas dar turi būti tobulinamas; ragina atitinkamas tarnybas tęsti projekto įgyvendinimą atsižvelgiant į naudotojų poreikius;

113.  palankiai vertina tai, kad Parlamento lankytojams suteikta bevielio vietinio tinklo prieiga, ir tai dar vienas žingsnis skaitmeniniu požiūriu įtraukesnio Parlamento link; tačiau pabrėžia, kad IRT saugumas turėtų ir toliau būti laikomas labai svarbia sritimi, o Parlamento vidaus tinklas turėtų būti apsaugotas nuo galimų piktavališkų išorės išpuolių; pabrėžia, kad būtina iš esmės gerinti teikiamų paslaugų pobūdį, visų pirma Strasbūre, ir tikisi, kad reikiamų priemonių bus imtasi artimoje ateityje;

114.  ragina Biurą, bendradarbiaujant su Naujovių ir technologinės pagalbos generaliniu direktoratu (ITEC GD) parengti rizikos mažinimo priemones, kad būtų užtikrintas sklandus Parlamento darbas sistemos gedimų arba visiškai atsijungus elektros energijos tiekimui; pabrėžia, kad svarbu turėti prioritetinių paslaugų sąrašą, pagal kurį turėtų būti nedelsiant atkuriamos paslaugos ta tvarka kaip nurodyta, o kibernetinio išpuolio atveju, vis dar veiktų pagrindinė paslauga; ragina Biurą parengti nenumatytų atvejų planą ilgalaikiams sistemos visiško atsijungimo atvejams; rekomenduoja, kad duomenų centruose būtų įvairinamos tos vietos, kuriose yra tų centrų serveriai, siekiant gerinti Parlamento IT sistemų saugumą ir tęstinumą;

115.  pakartoja savo raginimą, išsakytą rezoliucijose dėl 2014 finansinių metų ir 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimų, sukurti greito perspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su Apsaugos ir saugumo (SAFE) GD, galėtų greitai perduoti informaciją SMS arba elektroniniu paštu tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas

116.  palankiai vertina tai, kad generalinis sekretorius 2018 m. sausio mėn. Biurui pateikė naują optimizuotą saugumo užduočių organizavimo sistemą; be to, pripažįsta, kad taikant šią naują sistemą atsižvelgiama į saugumo darbuotojų vaidmens ir funkcijų specifiškumą; tikisi, kad galima palaikyti atvirą dialogą, siekiant toliau dėmesingai paisyti šios pažeidžiamos darbuotojų, dirbančių labai įtemptomis saugumo aplinkybėmis, grupės poreikių;

117.  palankiai vertina nuolatines pastangas didinti saugumą ir apsaugą Parlamento patalpose ir aplink jas; pripažįsta, kad užtikrinant saugumą Parlamente turi būti siekiama subtilios pusiausvyros tarp to, kaip jį užtikrinant atsižvelgiama į įvairias saugumo priemones, ir pernelyg budraus apsaugos režimo, dėl kurio sulėtėja Parlamento veikla; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad Parlamento apsauga turėtų būti toliau stiprinama, ir pakartotinai ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti ir galėtų profesionaliai vykdyti savo užduotis, be kita ko, ir ekstremaliųjų situacijų sąlygomis;

118.  ragina SAFE GD apsaugos darbuotojus vykstant evakuacijai atidžiai patikrinti visą pastatą, už kurį jie yra atsakingi, užtikrinti, kad jis buvo evakuotas, ir kai žmones reikia evakuoti, suteikti pagalbą žmonėms, kurie turi klausos arba kitokią negalią;

Ekologiškas Parlamentas

119.  primena, kad Biuras 2004 m. balandžio 19 d. Parlamente pradėjo įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemos projektą; nurodo, kad 2016 m. Biuras patvirtino persvarstytą politiką, kuria išsaugomas ir dar kartą patvirtinamas Parlamento įsipareigojimas nuolat siekti aplinkai palankių pokyčių;

120.  gerai vertina Parlamento įsipareigojimą užtikrinti žaliąjį viešąjį pirkimą; nurodo, kad 2016 m. birželio mėn. buvo patvirtintos EP žaliojo viešojo pirkimo įgyvendinimo gairės – jomis siekiama padėti Parlamento leidimus suteikiantiems pareigūnams sėkmingai įgyvendinti žaliojo pirkimo politiką ir procedūras; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta tarpinstitucinė Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba; ragina įvertinti kriterijus, pagal kuriuos viešiesiems konkursams, viršijantiems tam tikrą finansinę ribą ir (arba) skirtiems konkrečioms produktų kategorijoms, būtų privaloma konsultuotis su Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba; atkreipia dėmesį į augalų sienos konstrukciją Altiero Spinelli pastate, mano, kad jos sąnaudos yra neproporcingos galimai naudai; prašo aplinkos vadybos sistemos ieškoti sprendimų, be ekologinio elemento atsižvelgiant ir į jų sąnaudas ir (arba) naudą;

121.  palankiai vertina vandens fontanų ir naujos pakartotinai naudojamų stiklinių indų sistemos įdiegimą; pažymi, kad vandens fontanai menkai reklamuojami ir dar neįrengti biurų patalpose; apgailestauja, kad nepaisant konkurso specifikacijų sumažinti plastikinių atliekų kiekį, Parlamento maitinimo įstaigose buvo parduota daugiau maisto plastikinėse pakuotėse; ragina užtikrinti skaidrumą dėl plastikinių atliekų kiekio, kuris susidaro maitinimo įstaigose; pažymi, kad per Parlamento posėdžius pateikiamo geriamojo vandens buteliuose prekės ženklas per mažiau nei dvejus metus pasikeitė tris kartus ir tai, panašu, neatitinka anksčiau skelbtų konkursų trukmės, o buteliai tebėra plastikiniai; pripažįsta, kad Komisija atsisakė plastikinių geriamojo vandens butelių ir ragina Parlamentą parengti planą taip pat jų atsisakyti, ypač atsižvelgiant į jo pavyzdinį vaidmenį ir atsižvelgiant į Europinės plastikų strategijos iniciatyvą;

122.  pažymi, kad Biuras patvirtino generalinio sekretoriaus pasiūlytas veiksmų gaires, kuriomis siekiama pereiti prie elektromobilių parko; pripažįsta, kad iki 2017 m. pabaigos pusė visų Parlamento automobilių parko automobilių ir mikroautobusų turėtų būti elektromobiliai arba į lizdą jungiami hibridiniai automobiliai, o nuo 2018 m. visi Parlamento automobilių parkui įsigyjami nauji automobiliai turėtų būti į lizdą jungiami hibridiniai automobiliai arba elektromobiliai; atkreipia dėmesį, kad 2020 m. visi Parlamento automobilių parko automobiliai turėtų būti elektromobiliai arba į tinklą jungiami hibridiniai automobiliai, o 2021 m. tai turėtų būti taikoma ir visiems Parlamento mikroautobusams; labai pabrėžia, kad prieš bet kokį automobilių parko didesnio masto atnaujinimą reikėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę, o Biudžeto kontrolės komitetas turėtų būti supažindintas su sąnaudų ir naudos analize, atlikta prieš veiksmų gairių dėl elektromobilių parko įgyvendinimą; ragina dėti daugiau pastangų skatinant aktyvų judumą, be kita ko, suteikiant patrauklesnes, pasiekiamas ir saugias dviračių laikymo aikšteles;

123.  ragina Biurą neapsiriboti elektromobiliais, kaip ekologiškesniu sprendimu, nes rūpesčių kelia jų gamyba (įskaitant pakankamą reikiamų išteklių kiekį) ir baterijų šalinimas jų gyvavimo ciklo pabaigoje; apgailestauja, kad Parlamento nariai nebuvo informuoti apie analizę, susijusią su alternatyvaus kuro, kaip antai biokuras, sintetinis kuras ar vandenilio elementai, rūšimis; pabrėžia, kad dėl ekologiško automobilių parko įvairinimo sumažėtų priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir ateityje būtų galima išvengti galimų tiekimo sutrikimų;

124.  pažymi, kad Parlamentas turi laikytis taikomų regioninių ir vietos teisės aktų, ir ragina Parlamento tarnybas išsamiai paaiškinti, kaip jis įgyvendino Briuselio kodeksą dėl oro, klimato ir energijos valdymo (pranc. Code Bruxellois de l’air, du climat et de la maîtrise de l’énergie), ypač dėl transporto priemonių stovėjimo vietų, kuriomis gali naudotis darbuotojai;

125.  atsižvelgdamas į Sąjungos energetikos ir klimato politiką 2030 m. ir vėliau, palankiai vertina papildomas priemones neišvengiamiems išmetamiems teršalams kompensuoti; ragina Parlamentą toliau plėtoti CO2 kompensavimo politiką;

Metinė sudarytų sutarčių ataskaita

126.  primena, kad Finansiniame reglamente ir jo taikymo taisyklėse(18) nustatyta biudžeto valdymo institucijai ir visuomenei pateiktina informacija, susijusi su institucijos paskirtomis sutartimis; atkreipia dėmesį, kad Finansiniame reglamente reikalaujama skelbti apie paskirtas sutartis, kurių vertė didesnė nei 15 000 EUR – tai riba, kurią viršijus privaloma skelbti konkurencija pagrįstą konkursą;

127.  nurodo, kad 2016 m. iš visų 219 sutarčių 77 buvo paskirtos taikant atvirą arba ribotą procedūrą (jų vertė – 436 mln. EUR), o 141 sutartis – vykdant derybas (jų vertė – 64 mln. EUR); atkreipia dėmesį, kad bendras vykdant derybas skirtų sutarčių skaičius 2016 m. buvo 14 proc. mažesnis (141, palyginti su 151 sutartimi 2015 m.), o vertė sumažėjo 29 proc. (64 mln. EUR, palyginti su 90 mln. EUR 2015 m.);

128.  atkreipia dėmesį į toliau pateiktas 2016 ir 2015 m. sudarytas sutartis, suskirstytas pagal tipus:

Sutarties tipas

2016

2015

Skaičius

Procentinė dalis

Skaičius

Procentinė dalis

Paslaugos

Tiekimas

Darbai

Statyba

169

36

13

1

77 %

16 %

6 %

1 %

194

34

18

8

77 %

13 %

7 %

3 %

Iš viso

219

100 %

254

100 %

Sutarties tipas

2016

2015

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Paslaugos

244 881 189

49 %

539 463 943

70 %

Tiekimas

155 805 940

31 %

78 424 245

11 %

Darbai

97 640 851

19 %

92 889 168

12 %

Statyba

1 583 213

1 %

55 804 154

7 %

Iš viso

499 911 194

100 %

766 581 510

100 %

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2016 m., p. 6)

129.  pažymi, kad 2016 ir 2015 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

Procedūros tipas

2016

2015

Skaičius

Procentinė dalis

Skaičius

Procentinė dalis

Atviras konkursas

Ribotas konkursas

Derybos

Konkursas

Išimties

70

7

141

1

32 %

3%

64%

1%

93

10

151

37 %

4 %

59 %

Iš viso

219

100 %

254

100 %

Procedūros tipas

2016

2015

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Atviras konkursas

Ribotas konkursas

Derybos

Konkursas

Išimties

406 408 732

29 190 756

64 284 705

27 000

81 %

6 %

13 %

0 %

636 333 284

40 487 367

89 760 859

83 %

5 %

12 %

Iš viso

499 911 194

100 %

766 581 510

100 %

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2016 m., p. 8)

Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)

130.  pažymi, kad 2016 m. frakcijoms ir nepriklausomiems EP nariams skirti ir į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2016

2015

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

PPE

17 400

8 907

18 303

105,19 %

8 005

17 440

10 198

17 101

98,06 %

8 745

S&D

15 327

5 802

15 713

102,51 %

5 417

15 256

5 748

15 379

100,81 %

7 633

ECR

6 125

2 518

5 835

95,25 %

2 809

5 959

1 614

5 065

84,99 %

2 779

ALDE

5 759

2 366

6 448

111,98 %

1 676

5 692

2 517

5 865

103,03 %

2 839

GUE/NGL

4 340

1 729

4 662

107,43 %

1 407

4 305

1 256

3 832

89,02 %

2 156

Verts/ALE

4 180

1 557

3 921

93,82 %

1 815

4 153

1 293

3 890

93,67 %

2 078

EFDD

3 820

1 873

2 945

77,10 %

1 910

3 843

1 643

3 629

94,45 %

1 919

ENF**

1 587

0

827

52,09 %

793

Nepriklausomi Parlamento nariai

772

216

616

79,90 %

257

1 627

533

1 001

61,51 %

214

Iš viso***

57 723

24 968

58 443

101,25 %

23 296

59 860

24 803

56 588

94,53 %

29 155

* Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

** Galutinės reikalavimus atitinkančių išlaidų sumos, susijusius su Tautų ir laisvės Europos frakcija (ENF), bus nustatytos vėliau.

*** Bendra suma neapima su Tautų ir laisvės Europos (ENF) frakcija susijusių sumų.

131.  susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad dėl vienos frakcijos nepriklausomas išorės auditorius pateikė sąlyginę nuomonę; yra itin susirūpinęs, kad auditorius nustatė, jog nesilaikyta Taisyklių dėl 400 biudžeto punkto asignavimų panaudojimo, – nustatyta išlaidų, dėl kurių negauta tinkamų patvirtinamųjų dokumentų, taip pat, kalbant apie 10 paslaugų teikėjų, neįvykdyti viešojo pirkimo įsipareigojimai;

132.  išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus Parlamento reputacijai, kurį kelia bet kuris iš šių pažeidimų, ir yra įsitikinęs, kad reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje ir juos šalinti;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

133.  pažymi, kad 2016 m. frakcijoms skirti ir į 4 0 2 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(19):

Partija

Santrumpa

Nuosavi ištekliai

EP dotacija

Iš viso pajamų(20)

EP dotacijai tenkanti finansuotinų išlaidų procentinė dalis (iki 85 proc.)

Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas

Europos liaudies partija

PPE

1 734

6 918

10 650

85 %

304

Europos socialistų partija

PES

1 408

7 154

9 512

85 %

12

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

ALDE

611

2 337

3 162

85 %

88

Europos žaliųjų partija

EGP

502

1 795

2 587

85 %

78

Europos konservatorių ir reformatorių aljansas

AECR

472

2 292

3 232

85 %

–240

Europos kairiųjų partija

EL

335

1 594

2 119

85 %

25

Europos demokratų partija

PDE

107

518

625

85 %

4

ES demokratai

EUD

54

238

341

85 %

11

Europos laisvasis aljansas

ALE

158

777

1 008

85 %

5

Europos krikščionių politinis judėjimas

ECPM

109

493

665

85 %

0

Europos laisvės aljansas

EAF

68

391

459

85 %

–40

Europos nacionalinių judėjimų sąjunga

AEMN

61

229

391

85 %

0

Judėjimas už laisvą ir demokratinę Europą

MENL

189

785

1 020

85 %

0

Taikos ir laisvės aljansas

APF

62

329

391

85 %

–5

Iš viso

 

5 870

25 850

36 160

85 %

242

134.  pažymi, kad 2016 m. politiniams fondams skirti ir į 4 0 3 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(21):

Fondas

Santrumpa

Susijęs su partija

Nuosavi ištekliai

EP galutinė subsidija

Iš viso pajamų

EP dotacijai tenkanti finansuotinų išlaidų procentinė dalis (iki 85 proc.)

Wilfriedo Martenso Europos studijų centras

WMCES

PPE

965 665

4 878 174

5 843 839

85 %

Europos pažangiųjų tyrimų fondas

FEPS

PES

1 041 910

4 430 253

5 472 163

84 %

Europos liberalų forumas

ELF

ALDE

248 996

1 126 430

1 375 426

85 %

Žaliasis Europos fondas

GEF

EGP

204 866

1 090 124

1 294 990

85 %

„Transformuoti Europą“

TE

EL

217 209

901 484

1 118 693

85 %

Europos demokratų institutas

IED

PDE

50 690

272 033

322 724

85 %

Centras „Maurits Coppieters“

CMC

EFA

71 952

318 411

390 362

85 %

Naujoji kryptis. Europos reformų fondas

ND

AECR

316 916

1 503 964

1 820 880

85 %

Europos laisvės fondas

EFF

EAF

41 923

226 828

268 751

85 %

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacija*

OEIC

EUD

21 702

126 727

148 429

99 %

Krikščionių politinis fondas už Europą

SALLUX

ECPM

61 024

326 023

387 047

85 %

Europietiška tapatybė ir tradicijos

ITE

AEMN

37 896

184 685

222 581

85 %

Europos tautų ir laisvės fondas

FENL

MENL

96 726

549 357

646 084

85 %

„Europa Terra Nostra“

ETN

APF

37 461

151 403

188 864

85 %

Iš viso**

 

 

3 414 937

16 085 895

19 500 832

85 %

(*) Galutinė OEIC skirta dotacija sudaro 99 proc. išlaidų, nes dalis jų buvo priskirtos reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms, taigi bendra reikalavimus atitinkančių išlaidų suma sumažėjo.

(**) Lentelėje IDDE skaičiai nepateikti dėl 2016 m. dotacijos nutraukimo procedūros. Sprendimas dėl dotacijos dar nepriimtas.

135.  nerimauja dėl pastaruoju metu įvykdytų pažeidimų, susijusių su kelių Europos politinių partijų ir fondų išlaidomis ir nuosavais ištekliais;

136.  išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus Parlamento reputacijai, kurį kelia bet kuris iš šių pažeidimų, ir yra įsitikinęs, kad reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje ir juos šalinti; tačiau mano, kad šie pažeidimai susiję tik su nedideliu politinių partijų ir fondų skaičiumi; laikosi nuomonės, kad tie pažeidimai neturėtų kelti abejonių dėl kitų politinių partijų ir fondų finansų valdymo; mano, kad reikia stiprinti Parlamento vidaus kontrolės priemones;

137.  prašo generalinio sekretoriaus iki 2018 m. gegužės 1 d. atsakingiems komitetams parengti ataskaitą apie visas priemones, kurios buvo taikomos siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui skirtomis dotacijomis;

138.  prašo naujai įsteigtos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos po pirmųjų jos veiklos metų, t. y. 2017 m., pateikti Parlamentui pažangos ataskaitą; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad ši institucija turėtų visus būtinus išteklius tam, kad galėtų vykdyti savo užduotis;

139.  mano, kad įdarbinant partijose ir fonduose būtina laikytis valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, darbo santykius ir socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų; prašo į tai atsižvelgti vykdant vidaus kontrolės veiklą.

(1) OL L 48, 2016 2 24.
(2) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(3) OL C 266, 2017 8 11, p. 1.
(4) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(5) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) PE 422.541/Bur.
(8) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
(9) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
(10) OL L 252, 2017 9 29, p. 3.
(11) OL L 246, 2016 9 14, p. 3.
(12) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.
(13) 2009 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 160/2009, iš dalies keičiantis kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 55, 2009 2 27, p. 1).
(14) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(15) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 177.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0114.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408.
(18) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).
(19) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
(20) Bendros pajamos apima perkeltus praėjusių metų asignavimus pagal Finansinio reglamento 125 straipsnio 6 dalį.
(21) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Taryba ir Europos Vadovų Taryba
PDF 343kWORD 43k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba (2017/2138(DEC))
P8_TA(2018)0125A8-0116/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0249/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0116/2018),

1.  atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams, taip pat Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį (2017/2138(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0116/2018),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pažymi, kad savo 2016 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nurodė, jog tikrintose srityse, susijusiose su Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, nenustatyta didelių trūkumų;

2.  pažymi, kad bendras Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas 2016 m. buvo 545 054 000 EUR (palyginti su 541 791 500 EUR 2015 m.), o biudžeto įvykdymo lygis – vidutiniškai 93,5 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2016 m. biudžetas buvo 3,3 mln. EUR (0,6 proc.) didesnis;

3.  pakartoja, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas turėtų būti atskirtas siekiant užtikrinti didesnį institucijų finansų valdymo skaidrumą ir pagerinti abiejų institucijų atskaitomybę;

4.  reiškia paramą tam, kad planuojant Komisijos biudžetą sėkmingai pereita prie rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo modelio, kurį, kaip dalį iniciatyvos „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo taikyti Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva; ragina Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą šį metodą taikyti vykdant savo biudžeto planavimo procedūrą;

5.  apgailestauja dėl to, kad Europos ombudsmenas atlikdamas savo strateginį tyrimą „Teisėkūros proceso Taryboje skaidrumas“ (OI/2/2017/TE), kurį užbaigė 2018 m. vasario 9 d., nustatė, kad dabartinė Tarybos praktika, kai kliudoma tikrinti Sąjungos teisės aktų projektus, yra blogo administravimo atvejis; primygtinai ragina Tarybą laikytis ombudsmeno rekomendacijų ir tobulinimo pasiūlymų siekiant sudaryti geresnes galimybes visuomenei susipažinti su dokumentais; pabrėžia skaidrumo svarbą siekiant, kad Taryba būtų atskaitinga Sąjungos piliečiams kaip Sąjungos teisės aktų leidėja; prašo informuoti apie Tarybos atsakymą ir pažangą vykdant procedūrą;

6.  pažymi, kad 2016 m. Administracijos GD delegacijų kelionės išlaidoms ir vertimo žodžiu veiklai vis dar priskiriamas pakankamai aukštas nepanaudotų išlaidų lygis; pažymi, kad, siekiant išvengti šios problemos, su valstybėmis narėmis deramasi dėl naujos politikos;

7.  ragina Tarybą pateikti išsamią informaciją apie mechanizmui Athena suteiktus žmogiškuosius išteklius ir įrangą ir taip užtikrinti didžiausią galimą su šiuo mechanizmu susijusio skaidrumo lygį;

8.  tebėra susirūpinęs dėl labai didelio asignavimų, ypač tų, kurie buvo skirti techniniams baldams, įrangai ir kompiuterių sistemoms, perkėlimų iš 2016 į 2017 m., skaičiaus; primena Tarybai, kad perkėlimai į kitą laikotarpį – tai metinio periodiškumo principo išimtys ir turėtų atspindėti realius poreikius;

9.  dar kartą ragina žmogiškųjų išteklių apžvalgą pateikti suskirstant ją pagal kategoriją, pareigų lygį, lytį, pilietybę ir profesinį mokymą;

10.  pabrėžia, kad Tarybos generaliniame sekretoriate esama lyčių pusiausvyros politikos; palankiai vertina teigiamą tendenciją, kad vadovaujamas pozicijas užima moterys, ir šių pozicijų skaičius 2016 m. pabaigoje siekė 31 proc.; ragina Tarybą toliau įgyvendinti lyčių pusiausvyros politiką siekiant užtikrinti iš tikrųjų lyčių pusiausvyrą atspindintį atstovavimą vadovaujančiose pareigose;

11.  džiaugiasi, kad pateikiama informacija apie buvusių Tarybos generalinio sekretoriato vyresniųjų pareigūnų, kurie paliko tarnybą(6) 2016 m., veiklą;

12.  pažymi, kad 2016 m. Tarybos generalinis sekretorius paskelbė savo Sprendimą Nr. 3/2016, kuriuo priimamos vidaus taisyklės dėl informavimo apie rimtus pažeidimus – Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnių įgyvendinimo procedūros (informavimas apie pažeidimą); primena, kad informatorių apsauga yra klausimas, į kurį reikia atsakingai atsižvelgti Sąjungos viešojo administravimo srityje ir visada atidžiai apsvarstyti;

13.  tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą faktų atskleidimo, patariamąjį ir konsultacinį organą, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, siekiant padėti informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus, kurie daro poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant jiems reikiamą paramą ir patarimus;

14.  pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. buvo pasiektas Tarybos etatų plano tikslas – pagal tarpinstitucinį susitarimą per penkerių metų laikotarpį darbuotojų skaičių sumažinti 5 proc.;

15.  su susirūpinimu pažymi, kad vėlyvas pastato „Europa“ pristatymas turėjo didelį poveikį Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2016 m. biudžetui; pageidauja būti informuotas apie bendrą vėlavimo finansinį poveikį; apgailestauja dėl to, kad vis dar trūksta informacijos apie pastatų politiką ir susijusias išlaidas, nes ši informacija turėtų būti vieša kaip skaidrumo įrodymas Europos piliečiams;

16.  pakartoja savo raginimą supažindinti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją su Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos pastatų politika; su pasitenkinimu pažymi, kad 2016 m. Tarybos generaliniam sekretoriatui už jo pastatus suteiktas aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikatas;

17.  apgailestauja dėl to, kad Taryba vis dar neprisijungė prie Sąjungos skaidrumo registro, nors ji yra viena iš svarbiausių institucijų, dalyvaujančių Sąjungos sprendimų priėmimo procese; todėl ragina užtikrinti sėkmingus tarpinstitucinių Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Parlamento bei Komisijos atstovų derybų rezultatus, kurie pagaliau lemtų Tarybos prisijungimą prie skaidrumo registro;

18.  apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos; pažymi, kad šiuo metu neįmanoma prognozuoti finansinių, administracinių, žmogiškųjų ir kitokių pasekmių, susijusių su išstojimu, ir ragina Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą atlikti poveikio vertinimą ir iki 2018 m. pabaigos informuoti Parlamentą apie jo rezultatus;

Dabartinė padėtis

19.  pažymi, kad dėl biudžeto įvykdymo nepatvirtinimo kol kas nebuvo jokių pasekmių; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Sąjungos piliečių interesus, situacija turi būti išspręsta kaip įmanoma greičiau; primena, kad Parlamentas yra vienintelė institucija, kurią tiesiogiai renka Sąjungos piliečiai, ir kad jo vaidmuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje yra tiesiogiai susietas su piliečių teise būti informuotiems apie tai, kaip panaudojamos viešosios lėšos;

20.  pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas Parlamento pirmininkų sueigai pateikė derybų pasiūlymą dėl susitarimo su Taryba dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros;

21.  pažymi, kad 2017 m. spalio 19 d. Pirmininkų sueiga patvirtino prašymą įgalioti Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkę ir frakcijų koordinatorius pradėti derybas Parlamento vardu, kad būtų pasiektas abiem pusėms tinkamas susitarimas dėl Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, visapusiškai atsižvelgiant į skirtingą abiejų institucijų vaidmenį biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje;

22.  taip pat pažymi, kad 2017 m. lapkričio 9 d. Tarybos generaliniam sekretoriui buvo nusiųstas laiškas, kuriame atsakinga Tarybos įstaiga raginama priimti Parlamento pasiūlymą, siekiant pradėti derybas pagal Pirmininkų sueigos patvirtintas sąlygas;

23.  pažymi, kad tuo pat metu CONT komitetas pakvietė Tarybos generalinį sekretorių 2017 m. gruodžio 4 d. pasikeisti nuomonėmis su kitų institucijų generaliniais sekretoriais ir kad rašytinis klausimynas Tarybos generaliniam sekretoriui buvo nusiųstas 2017 m. lapkričio 26 d.; labai apgailestauja, kad Taryba pakartoja savo poziciją nedalyvauti keičiantis nuomonėmis ir kad Tarybos tarnyboms nusiųstas klausimynas su Parlamento narių klausimais tebėra neatsakytas;

24.  primena, kad procedūra, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas atskiroms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, yra ilgalaikė praktika, kurią taiko visos institucijos, išskyrus Tarybą, ir kad ši procedūra buvo sukurta tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos piliečiams;

25.  pakartoja, kad Taryba, kaip ir kitos institucijos, privalo visapusiškai ir gera valia dalyvauti metinėje biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir apgailestauja dėl sunkumų, su kuriais susiduriama iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras;

26.  pabrėžia, kad pagal Sutartis Parlamentas yra vienintelė Sąjungos biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija ir kad, visiškai pripažįstant Tarybos, kaip institucijos, teikiančios rekomendacijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, vaidmenį, turi būti išlaikomas skirtumas tarp skirtingų Parlamento ir Tarybos vaidmenų, siekiant laikytis Sutartyse ir Finansiniame reglamente nustatytos institucinės struktūros;

27.  primena, kad Parlamentas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, į klausimus pateiktus atsakymus ir išklausęs kitų institucijų generalinius sekretorius, patvirtina kitoms institucijoms, kad jų biudžetas įvykdytas; apgailestauja, kad Parlamentas nuolat susiduria su sunkumais, kai reikia gauti atsakymus iš Tarybos;

28.  mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos biudžeto vykdymo priežiūrą, būtinas Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas, ir tikisi pradėti derybas, kad būtų pasiektas abiem pusėms tinkamas susitarimas;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) narius siūlymas yra valstybių narių atsakomybei tenkanti pareiga pagal SESV 253 ir 254 straipsnius; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ESTT veiklą svarbu laiku pasiūlyti teisėjų kandidatūras ir paskirti teisėjus; ragina numatyti naują taisyklę, pagal kurią būtų nustatytas konkretus teisėjo kandidatūros (pakartotinio) skyrimo terminas, kuris būtų gerokai ankstesnis už teisėjo kadencijos pabaigos terminą, ir ragina Tarybą skiriant naujus ESTT teisėjus atsižvelgti į sąnaudų ir naudos santykį; kritikuoja netinkamą dviejų Tarnautojų teismo teisėjų paskyrimą, neskelbiant kvietimo teikti paraiškas, kadencijai, kuri apėmė tik laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad su vieno iš šių teisėjų pradėjimu ir užbaigimu eiti pareigas susijusios išlaidos, kai kadencija truko 4 mėnesius, siekia 69 498,25 EUR, neskaičiuojant teisėjo gauto darbo užmokesčio; smerkia tokį Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą;

30.  taip pat pažymi, kad Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija, 2018 m. sausio 23 d. sprendimas byloje T-639/16 P)(7) manė, kad Europos Sąjungos tarnautojų teismo antroji kolegija, kurioje dirbo teisėjas, kurio kadencija truko 4 mėnesius, buvo sudaryta netinkamai, todėl tokios sudėties antrosios kolegijos sprendimas, nurodytas Bendrojo Teismo sprendime, ir visi kiti susiję sprendimai negalioja; klausia Teisingumo Teismo, kuriems tokios sudėties antrosios kolegijos sprendimams daro poveikį Bendrojo Teismo sprendimas; prašo Tarybos pakomentuoti šį netinkamą atvejį ir nurodyti, kas už jį atsakingas.

(1) OL L 48, 2016 2 24.
(2) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(3) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(4) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipos.
(7) ECLI:EU:T:2018:22.


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
PDF 363kWORD 49k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (2017/2139(DEC))
P8_TA(2018)0126A8-0122/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0356 – C8-0250/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0122/2018),

1.  patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kancleriui, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (2017/2139(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0122/2018),

1.  pažymi, jog Audito Rūmai savo 2016 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad nenustatyta jokių didelių trūkumų audituojamose srityse, susijusiose su žmogiškaisiais ištekliais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) vykdytais viešaisiais pirkimais;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo auditu, padarė išvadą, jog apskritai per 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nepadaryta;

3.  palankiai vertina Teisingumo Teismo apskritai apdairų ir patikimą finansų valdymą 2016 m. biudžeto laikotarpiu; pritaria tam, kad planuojant Komisijos biudžetą sėkmingai pereita prie rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo, kurį kaip iniciatyvos „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ dalį 2015 m. rugsėjo mėn. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva; ragina Teisingumo Teismą šį metodą taikyti ir savo biudžeto planavimo procedūrai;

4.  pažymi, kad pagal dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Teisingumo Teismas birželio mėnesį Audito Rūmams pateikia metines veiklos ataskaitas, Audito Rūmai spalio mėnesį pateikia savo ataskaitą Parlamentui, o gegužės mėnesį Parlamento plenariniame posėdyje balsuojama dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pažymi, kad nuo metinių finansinių sąskaitų uždarymo iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos, jei patvirtinimas neatidedamas, praeina ne mažiau kaip 17 mėnesių; atkreipia dėmesį į tai, kad auditui privačiajame sektoriuje taikomi kur kas trumpesni terminai; pabrėžia, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra turi būti supaprastinta ir paspartinta; prašo, kad Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai vadovautųsi privačiojo sektoriaus geriausia praktika, atsižvelgdamas į tai, siūlo metinių veiklos ataskaitų pateikimo terminą nustatyti po finansinių metų einančių kitų metų kovo 31 d., Audito Rūmų ataskaitos pateikimo terminą – liepos 1 d., taip pat siūlo persvarstyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštį, kaip nustatyta pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių IV priedo 5 straipsnį, kad balsavimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo galėtų vykti Parlamento lapkričio mėnesio plenarinėje sesijoje, tuomet biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra būtų užbaigta per vienus metus po atitinkamų ataskaitinių metų;

5.  pažymi, kad 2016 m. Teisingumo Teismas turėjo 380 002 000 EUR asignavimų (palyginti su 357 062 000 EUR 2015 m.) ir kad įgyvendinimo lygis buvo 98,2 proc.; pripažįsta, kad panaudojimo lygis buvo aukštas; tačiau pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, jis šiek tiek sumažėjo;

6.  pažymi, kad apskaičiuotos Teisingumo Teismo pajamos 2016 finansiniais metais buvo 51 505 000 EUR, o nustatytos išmokos buvo 3,1 proc. mažesnės nei numatyta (49 886 228 EUR); pažymi, kad 1,62 mln. EUR skirtumas daugiausia siejamas su vėlyvu 16 iš 19 papildomų teisėjų atvykimu į Bendrąjį Teismą 2016 m;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad Teisingumo Teismas nuolat pervertina savo komandiruotėms skirtus įsipareigojimų asignavimus, t. y. 2016 m. įsipareigojimai sudarė 342 000 EUR, o mokėjimai siekė tik 157 974 EUR; ragina Teisingumo Teismą užtikrinti patikimą finansų planavimą, siekiant išvengti panašaus neatitikimo ateityje;

8.  pažymi, kad Teisingumo Teismo biudžetas yra daugiausia administracinio pobūdžio – apie 75 proc. lėšų panaudojama išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis, o likusi lėšų dalis – išlaidoms, susijusioms su pastatais, baldais, įranga ir specialiomis institucijos funkcijomis; pažymi, kad, atsižvelgdamas į Parlamento prašymą, Teisingumo Teismas prašė administracinių tarnybų savo veiklos srityje taikyti rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymo principą; prašo Teisingumo Teismo ir toliau taikyti šį principą savo kasdienėje administracinėje veikloje ir teikti ataskaitas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie savo patirtį ir pasiektus rezultatus;

9.  palankiai vertina Teisingumo Teismo ketinimą iki 2020 m. gruodžio 26 d. parengti ataskaitą apie Bendrojo Teismo veiklą, tai, kad ji bus rengiama kartu su išorės konsultantu ir kad ši ataskaita bus pateikta Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

10.  atkreipia dėmesį į 2016 m. Teisingumo Teismo teisminę veiklą – trijuose teismuose buvo nagrinėjamos 1 604 bylos, o tais metais baigtos nagrinėti 1 628 bylos – tai yra mažiau nei 2015 m., per kuriuos baigtos nagrinėti 1775 bylos; taip pat pažymi, kad vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė buvo 16,7 mėnesio, o tai šiek tiek daugiau nei 2015 m. (16,1 mėnesio); palankiai vertina tai, kad po Teisingumo Teismo reformos vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė 2017 m. buvo 16,0 mėnesių; primena, jog, siekiant užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys nepatirtų jokių didelių išlaidų, atsirandančių dėl to, kad praeina pernelyg daug laiko, būtina užtikrinti Teisingumo Teismo sprendimų kokybę ir jų priėmimo operatyvumą; pakartoja, kad, siekiant ginti pagrindines Sąjungos piliečių teises, svarbu sumažinti nagrinėjamų bylų sąrašą;

11.  pažymi, kad 2016 m. Teisingumo Teismas baigė nagrinėti 704 bylas (palyginti su 616 2015 m. baigtų nagrinėti bylų) ir jam buvo pateiktos nagrinėti 692 naujos bylos (palyginti su 713 bylų 2015 m.), taip pat padaugėjo bylų, kuriose priimami prejudiciniai sprendimai, ir apeliacinių skundų;

12.  pažymi, kad 2016 m. Bendrasis Teismas gavo nagrinėti 974 naujas bylas (palyginti su 831 byla 2015 m.) ir išnagrinėjo 755 bylas (palyginti su 987 bylomis 2015 m.), taip pat padaugėjo nagrinėjamų bylų, palyginti su ankstesniais metais;

13.  pripažįsta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikintas Tarnautojų teismas, todėl jo veiklą reikia apsvarstyti tik per aštuonių mėnesių laikotarpį; pažymi, kad jis išnagrinėjo 169 bylas ir gavo nagrinėti 77 naujas bylas, o nagrinėjamų bylų gerokai sumažėjo (2016 m. – 139 bylos, palyginti su 231 byla 2015 m.); palankiai vertina į Teisingumo Teismo pasiūlymus dėl Teismo statuto reformos įtrauktą informaciją, kuri apėmė Tarnautojų teismo veiklos vertinimą ir kuri 2011 ir 2014 m. buvo pateikta Parlamentui kaip 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyno atsakymų priedas; dar kartą ragina išsamiai įvertinti Tarnautojų teismo dešimties metų gyvavimo laikotarpio veiklą;

14.  pažymi, kad 2015 m. buvo patvirtinta Teisingumo Teismo teisminės sistemos reforma ir parengtos naujos Bendrojo Teismo darbo tvarkos taisyklės; supranta, kad iki 2019 m. trijų etapų proceso metu padvigubinus teisėjų skaičių, reforma Teisingumo Teismui bus sudarytos sąlygos toliau sėkmingai susidoroti su didėjančiu bylų skaičiumi; laukia vykdant šią reformą pasiektų rezultatų, susijusių su Teisingumo Teismo pajėgumu bylas išnagrinėti per pagrįstą laikotarpį ir laikantis sąžiningo teismo proceso reikalavimų;

15.  pažymi, kad 2016 m., atlikus Teisingumo Teismo teisminės struktūros reformą, tarnautojų bylos Bendrajame Teisme buvo trečioje vietoje pagal nagrinėjimo dažnumą; ragina Teisingumo Teismą ir toliau teikti statistinius duomenis apie savo teisminę veiklą;

16.  atkreipia dėmesį į tai kad, kaip pažymima Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 14/2017(6), bendra procedūrų trukmė 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo vidutiniškai 0,9 mėnesio Teisingumo Teisme ir 1,9 mėnesio Bendrajame Teisme; atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas ėmėsi organizacinių ir procedūrinių veiksmų savo veiksmingumui didinti ir ragina Teisingumo Teismą dėti pastangas siekiant užtikrinti mažėjimo tendenciją, kad visos bylos būtų baigtos nagrinėti per pagrįstą terminą; susirūpinęs pažymi, kad vienas dažniausiai pasitaikančių veiksnių, darančių įtaką bylų nagrinėjimo trukmei, yra teismų atostogos; pažymi, kad 2016 m. teismų atostogos truko 14 savaičių;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo narių ir buvusių narių elgesio kodeksas, kuriame nustatytos taisyklės, kuriomis atsižvelgiama į keletą Parlamento susirūpinimą keliančių klausimų dėl interesų deklaracijų ir išorės veiklos; pritaria Teisingumo Teismo sprendimo įgyvendinimui 2018 m. nustatyti taisykles dėl „sukamųjų durų“ reiškinio;

18.  prašo Teisingumo Teismo taikyti tikslingesnį veiklos rezultatais grindžiamą požiūrį, susijusį su teisėjų išorės veikla Sąjungos teisės aktams platinti, nes taikomi kriterijai yra gana bendro pobūdžio, o šios veiklos poveikis nėra aiškiai pamatuojamas;

19.  pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį kiekvieno teisėjo išorės veiklos skaidrumo lygį; ragina Teisingumo Teismą savo svetainėje ir metinėje veiklos ataskaitoje teikti informaciją apie kitas pareigybes ir mokamą teisėjų išorės veiklą, įskaitant įvykio pavadinimą, vietą, susijusių teisėjų vaidmenį ir kelionės išlaidas bei dienpinigius, taip pat ar juos mokėjo Teisingumo Teismas, ar trečioji šalis;

20.  primygtinai ragina Teisingumo Teismą paskelbti visų Teisingumo Teismo narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas ir pateikti informaciją apie narystę bet kokiose kitose organizacijose;

21.  apgailestauja dėl to, kad nėra „sukamųjų durų“ reiškinio taisyklių ir primygtinai ragina Teisingumo Teismą nustatyti ir įgyvendinti susijusius griežtus įpareigojimus;

22.  mano, kad Teisingumo Teismas turėtų apsvarstyti galimybę rengti posėdžių, kuriuose dalyvauja lobistai, profesinės asociacijos ir pilietinės visuomenės atstovai, protokolus, kai tai nepažeidžia nagrinėjamų bylų konfidencialumo;

23.  prašo Teisingumo Teismo viešai skelbti apie susitikimus su profesinėmis asociacijomis ir valstybėms narėms atstovaujančiais asmenimis;

24.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės deda nepakankamai pastangų siekiant lyčių pusiausvyros einant didelės atsakomybės pareigas ir pažymi, kad Parlamentas ir Taryba kaip vieną iš savo tikslų nustatė lyčių pusiausvyrą skiriant naujus Bendrojo Teismo teisėjus (šiuo metu Teisingumo Teismo organizacinėje struktūroje yra penkios moterys teisėjos ir dvi moterys generalinės advokatės, o Bendrojo Teismo organizacinėje struktūroje yra dešimt moterų teisėjų); mano, kad Sąjungos institucijos turi atstovauti savo piliečiams; todėl pabrėžia Parlamento ir Tarybos nustatyto tikslo svarbą;

25.  pažymi, kad Audito Rūmai neturėjo galimybės susipažinti su tam tikrais dokumentais, kurie yra svarbūs atliekant Teisingumo Teismo veiksmingumo peržiūros(7) auditą; ragina Teisingumo Teismą bendradarbiauti su Audito Rūmais leisti jiems susipažinti su visais dokumentais, kurių jiems reikia auditui atlikti tokiu mastu, kuriuo nepažeidžiamas svarstymų proceso slaptumo išlaikymo įpareigojimas;

26.  supranta, kad teisės referentų (pranc. référendaires) vaidmuo yra padėti Teismo nariams nagrinėti bylas ir jų prižiūrimiems rengti teisinius dokumentus, pavyzdžiui, sprendimus, įsakymus, nuomones ar memorandumus; pažymi, kad teisės referentų elgesio taisykles Teisingumo Teismas patvirtinto 2009 m.; taip pat pažymi, kad teisės referentus išrenka nariai, kuriems jie dirbs, ir yra kad yra taikomi minimalūs įdarbinimo kriterijai; ragina Teisingumo Teismą įgyvendinti politiką, pagal kurią esami teisės referentai būtų paskiriami lanksčiau, siekiant padėti sušvelninti problemas, susijusias su išteklių valdymu ar organizaciniais klausimais(8);

27.  susirūpinęs pažymi, kad Teisingumo Teismas negalėjo įvertinti teisėjų ir teisės referentų bylų valdymo pajėgumų, nes Teisingumo Teismas nekaupia jokios informacijos apie tai, kiek laiko teisėjas ar teisės referentas skiria konkrečiai bylai; pažymi, kad bus atliktas tyrimas siekiant įvertinti, kokiu mastu išteklių panaudojimo stebėjimo sistemos sukūrimas suteiktų naudingų duomenų; prašo Teisingumo Teismo pateikti Parlamentui tyrimo rezultatus;

28.  mano, kad Teisingumo Teismo atsakymas į Parlamento klausimą dėl bylų išlaidų (klausimas Nr. 50) yra nepatenkinamas; prašo Teisingumo Teismo apsvarstyti galimybę turėti stebėjimo sistemą, kad būtų galima apskaičiuoti kiekvienos bylos išlaidas;

29.  atkreipia dėmesį į nuolatinę stebėseną, susijusią su galimų neatitikimų ir vėlavimų raida kolegijose; apgailestauja dėl to, kad Teisingumo Teismas nepranešė Parlamentui apie duomenis, susijusius su orientacinių terminų nesilaikymu, nes tai susiję su teismų vidaus struktūra;

30.  yra susirūpinęs dėl to, kad procedūrinių dokumentų priėmimas ir tvarkymas registre yra dažniausiai pasitaikantis veiksnys, darantis įtaką rašytinės procedūros Bendrajame Teisme trukmei(9); pažymi, kad Bendrajam Teismui pateikiamos bylos išsiskiria dokumentų apimtimi; ragina Bendrąjį Teismą toliau stebėti bylų skaičių ir sudėtingumą siekiant užtikrinti, kad registrui būtų skiriama pakankamai išteklių;

31.  pabrėžia Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 14/2017 pateiktą rekomendaciją veiklos rezultatus matuoti kiekvienu konkrečiu atveju, paisant pritaikyto tvarkaraščio ir atsižvelgiant į panaudotus faktinius išteklius;

32.  pažymi, kad, atlikus Teisingumo Teismo teisminės struktūros reformą, teisėjai į kolegijas skiriami atsižvelgiant į skirtingų sričių bylų skaičių; norėtų sužinoti, kaip vyksta šis skyrimas ir ar tam tikroms sritims yra specializuotos kolegijos bei prašo atlikti analizę, kaip paskirstymas veikia bylų nagrinėjimo tempą;

33.  atkreipia dėmesį į teismams perduotų bylų paskyrimo procesą; pažymi, kad 2016 m., kaip ir ankstesniais metais, apie 40 proc. bylų Bendrajame Teisme buvo paskirtos ne pagal rotacijos sistemą, ir dėl to kyla abejonių dėl pačios sistemos; prašo Teisingumo Teismo nustatyti paskyrimo tvarkos abiejuose teismuose taisykles;

34.  pažymi, kad nemažai abiejuose teismuose nagrinėjamų bylų yra susijusios su intelektinės nuosavybės klausimais; skatina Teisingumo Teismą nagrinėti būdus, kaip būtų galima supaprastinti šių bylų nagrinėjimo procedūras, ir apsvarstyti galimybę pavesti savo mokslinių tyrimų ir dokumentavimo tarnyboms atlikti išankstinę peržiūrą;

35.  pažymi, kad Teisingumo Teismas ir toliau laikosi tarpinstitucinio susitarimo nuostatų, pagal kurias reikalaujama per penkerių metų laikotarpį 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, nepaisant to, kad įsteigti 137 nauji etatai dėl to, kad padaugėjo teisėjų ir generalinių advokatų;

36.  atkreipia dėmesį į didelę užimamų etatų procentinę dalį (beveik 98 proc.), nors darbuotojų kaita yra didelė; atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo nurodytus sunkumus, susijusius su žemiausios kategorijos nuolatinių darbuotojų įdarbinimu; prašo Teisingumo Teismo įvertinti didelės darbuotojų kaitos priežastis ir priemones, kurių imamasi arba kurių ketinama imtis, siekiant pagerinti padėtį;

37.  pripažįsta, kad Teisingumo Teismas 2016 m. ėmėsi veiksmų, kad būtų pagerinta vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų pareigybių lyčių pusiausvyra, bet pabrėžia, kad svarbu laikytis tikslo gerinti padėti šiuo klausimu; pakartoja savo susirūpinimą dėl pusiausvyros nebuvimo kalbant apie geografinį vidurinės ir vyresniosios grandies vadovų pasiskirstymą ir šiuo požiūriu taip pat ragina Teisingumo Teismą siekti teigiamų pokyčių šioje srityje;

38.  pažymi, kad Teisingumo Teismas 2016 m. siūlė 245 stažuotes; apgailestauja dėl to, kad 188 stažuotės kabinetuose buvo neatlyginamos; ragina Teisingumo Teismą rasti sprendimą deramam atlygiui visiems institucijos stažuotojams teikti, siekiant užtikrinti lygias galimybes;

39.  palankiai vertina Teisingumo Teismo ir Europos Centrinio Banko darbuotojų mainus ir projektą, kuriuo siekiama kurti skirtingų institucijų teisininkų lingvistų mainų sistemą;

40.  palankiai vertina bendradarbiavimą su Komisijos ir Parlamento vertimo žodžiu tarnybomis dalyvaujant Tarpinstitucinio vertimo raštu ir žodžiu komiteto (ICTI) veikloje;

41.  džiaugdamasis pažymi, kad Teisingumo Teismas tapo visateisiu Tarpinstitucinės darbo grupės pagrindinių tarpinstitucinės veiklos ir veiksmingumo rodiklių klausimais nariu ir nurodė vertimo raštu kainas pagal suderintą metodiką, dėl kurios susitarė šioje darbo grupėje;

42.  atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo investicijas į IT priemones siekiant pagerinti bylų valdymą; prašo Teisingumo Teismo pateikti išsamią kiekybinę ir kokybinę finansinę informaciją apie nuo 2014 m. Teisingumo Teisme vykdytų IT projektų padėtį; ragina Teisingumo Teismą parengti visiškai integruotą IT sistemą, kuri padėtų valdyti bylas;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat daugėja prieigų prie taikomosios programos „e-Curia“ (prieigos paskyrų skaičiai: 3 599 2016 m., palyginti su 2 914 2015 m.), ir tai, kad 2016 m. visos valstybės narės naudojosi taikomąja programa „e-Curia“, o tai parodo, kad padidintas visuomenės informuotumas apie tai, kad esama tokios taikomosios programos, ir apie jos teikiamus privalumus;

44.  ragina Teisingumo Teismą gerinti savo komunikacijos veiklą, kad jis galėtų tapti labiau prieinamas Sąjungos piliečiams, pvz., organizuoti žurnalistų mokymo seminarus arba kurti komunikacijos apie savo veiklą produktus laikantis labiau į piliečius orientuoto požiūrio; palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas nusprendė atnaujinti savo interneto svetainę tam, kad ji būtų patogesnė naudoti, ir prašo Teisingumo Teismo pasistengti pagerinti savo duomenų bazę, kad ji būtų labiau orientuota į naudotojus; pripažįsta Teisingumo Teismo pastangas, susijusias su internetiniais komunikacijos kanalais, ir skatina šias geras pastangas tęsti;

45.  pažymi, kad Teisingumo Teismas laipsniškai atsižvelgia į Parlamento rezoliucijoje dėl 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(10) pateiktą rekomendaciją dėl tarnybinių transporto priemonių naudojimo; mano, kad veiksmai, kurių imtasi siekiant racionalizuoti turimų transporto priemonių valdymą, yra nukreipti tinkama linkme; palankiai vertina naująjį tarpinstitucinį kvietimą dalyvauti 2016 m. paskelbtame konkurse dėl automobilių nuomos viešųjų pirkimų, kuriuo siekiama šiuo klausimu sutaupyti lėšų; susirūpinęs pažymi, kad 2016 m. buvo surengtas 21 skrydis, kuris kainavo 3 998,97 EUR tam, kad vairuotojai būtų komandiruoti vežioti Teisingumo Teismo ar Tarnautojų teismo narius šių narių buveinės valstybėse narėse;

46.  palankiai vertina Teisingumo Teismo įsipareigojimą siekti plataus užmojo aplinkosaugos tikslų ir ragina laiku pasiekti šiuos tikslus; ragina instituciją taikyti žaliųjų viešųjų pirkimų principus ir parengti taisykles bei numatyti pakankamą biudžetą išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimui užtikrinti;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad pateikta išsami informacija apie pastatų politiką, visų pirma apie statybos darbus, kuriuos vykdant penktą kartą išplečiamas Teisingumo Teismo pastatų kompleksas;

48.  atkreipia dėmesį į tolesnę patirtį, įgytą atvirosios erdvės biuruose; yra susirūpinęs dėl to, kad pranašumus ir naudą, kaip antai sumažėjusį erdvės poreikį, lengvesnį bendravimą ir didesnį lankstumą, galėtų nusverti žemesnis konfidencialumo lygis, apribojimai dirbant su bylomis, kurioms reikia didelės koncentracijos, ir privatumo sumažėjimas; ragina Teisingumo Teismą, atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, įvertinti teigiamą ir neigiamą poveikį darbo sąlygoms ir informuoti Parlamentą apie šio vertinimo rezultatus;

49.  palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas 2016 m. pradžioje priėmė gaires dėl informatorių informavimo ir apsaugos, ir primena, jog informatorių apsauga yra vienas rimčiausių Sąjungos viešojo administravimo klausimų ir visada turi būti kruopščiai apsvarstytas; ragina Teisingumo Teismą paraginti darbuotojus susipažinti su 2016 m. gairėmis, pabrėžiant esminį informatorių vaidmenį pranešant apie pažeidimus; ragina Teisingumo Teismą skatinti savo darbuotojus tinkamais atvejais pasinaudoti 2016 m. gairėmis; prašo Teisingumo Teismo laiku pateikti išsamią informaciją apie informavimo apie pažeidimus atvejus ir pranešti, kaip tokiais atvejais buvo elgiamasi ir kokie sprendimai buvo priimti;

50.  tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą faktų atskleidimo, patariamąjį ir konsultacinį organą, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, siekiant padėti informatoriams naudotis tinkamais kanalais informacijai apie galimus pažeidimus, kurie daro poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant jiems reikiamą paramą ir patarimus;

51.  pažymi, kad už Teisingumo Teismo narių paskyrimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 253 ir 254 straipsnius atsakingos valstybės narės; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Teisingumo Teismo veiklą svarbu laiku pasiūlyti teisėjų kandidatūras ir paskirti teisėjus; prašo numatyti naują taisyklę, pagal kurią būtų nustatytas konkretus teisėjo (pakartotinio) paskyrimo terminas, kuris būtų gerokai ankstesnis už teisėjo kadencijos pabaigos terminą, ir ragina Tarybą skiriant naujus Teisingumo Teismo teisėjus atsižvelgti į sąnaudų ir naudos santykį; kritikuoja dviejų teisėjų neteisėtą (nepaskelbus kvietimo teikti paraiškas) paskyrimą į Tarnautojų teismą kadencijai, kuri, be to, tęsėsi tik nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.;

52.  pažymi, kad vienam iš dviejų Tarnautojų teismo teisėjų, kurie buvo paskirti nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., pagal Tarybos reglamento (ES) 2016/300(11) 4 straipsnio a punktą buvo išmokėta įsikūrimo pašalpa (18 962,25 EUR), pagal to Reglamento 4 straipsnio c punktą padengtos kelionės išlaidos (493,10 EUR) ir pagal 4 straipsnio d punktą – persikraustymo išlaidos (2 972,91 EUR); be to pažymi, kad šiam teisėjui buvo išmokėta šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio pašalpa, kadencijos pabaigoje siekusi iš viso 47 070 EUR; apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad neproporcingos su šių teisėjų pradėjimu ir užbaigimu eiti pareigas susijusios išlaidos, kai kadencija truko 4 mėnesius, siekia 69 498,25 EUR, neskaičiuojant teisėjo gauto darbo užmokesčio; ragina Teisingumo Teismą skiriant būsimus teisėjus apsvarstyti, ar kadencijos trukmė yra proporcinga pirmiau minėtoms išmokoms; ragina Tarybą persvarstyti šių išmokų sąlygas ir sumas ir atitinkamai peržiūrėti Tarybos reglamentą (ES) 2016/300; smerkia tokį Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą;

53.  taip pat pažymi, kad Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija, 2018 m. sausio 23 d. sprendimas byloje T-639/16 P)(12) manė, kad Tarnautojų teismo antroji kolegija, kurioje dirbo teisėjai, kurių kadencija truko 4 mėnesius, buvo sudaryta neteisėtai, todėl tokios sudėties antrosios kolegijos nurodytas sprendimas ir visi kiti sprendimai negalioja; klausia Teisingumo Teismo, kuriems tokios sudėties antrosios kolegijos sprendimams daro poveikį Bendrojo Teismo sprendimas; reikalauja, kad Taryba pateiktų pastabas dėl šio pažeidimo ir paaiškintų, kas už tai atsakingas;

54.  prašo Teisingumo Teismo apsvarstyti galimybę išplėsti Teisingumo Teismo, visų pirma Bendrojo Teismo, svarstymuose naudojamas kalbas, kad svarstymo kalba būtų ne tik prancūzų kalba; palankiai vertina Bendrojo Teismo pirmininko 2016 m. vasario mėn. pateiktą prašymą atlikti poveikio vertinimą dėl svarstymų kalbos pakeitimo, kuris dar nebaigtas svarstyti;

55.  apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos; pastebi, kad šiuo metu negalima prognozuoti finansinių, administracinių, žmogiškųjų ir kitų pasekmių, susijusių su išstojimu, prašo Tarybos ir Audito Rūmų atlikti poveikio vertinimus ir iki 2018 m. pabaigos informuoti Parlamentą apie rezultatus.

(1) OL L 48, 2016 2 24.
(2) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(3) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(4) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2017 „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra“.
(7) Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 14/2017 14 dalį.
(8) Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 14/2017 98 dalies C punktą, kuriame Audito Rūmai nurodė šiuos aspektus: teisės referentų neprieinamumą, teisėjų, generalinių advokatų ir jų teisės referentų darbo krūvį bei pakartotinį bylų paskyrimas dėl pasibaigusių teisėjų įgaliojimų. https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR17_14/SR_CJEU_LT.pdf
(9) Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 14/2017 38 dalies 6 diagramą.
(10) OL L 252, 2017 9 29, p. 116.
(11) 2016 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/300, kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos (OL L 58, 2016 3 4, p. 1).
(12) ECLI:EU:T:2018:22.


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Audito Rūmai
PDF 139kWORD 43k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (2017/2140(DEC))
P8_TA(2018)0127A8-0089/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0251/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0089/2018),

1.  patvirtina Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Audito Rūmams, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį (2017/2140(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „Būsimas Europos Audito Rūmų vaidmuo“(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/1929, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0089/2018),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pažymi, kad siekiant Audito Rūmams taikyti tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kuriuos auditorius taiko savo audituojamiems subjektams, Audito Rūmų metinės ataskaitos auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius – įmonė „PricewaterhouseCoopers Sàrl“; atkreipia dėmesį į auditoriaus nuomonę, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindi Audito Rūmų finansinę būklę;

2.  pabrėžia, kad 2016 m. Audito Rūmų galutiniai asignavimai iš viso siekė 137 557 000 EUR (palyginti su 132 906 000 EUR 2015 m.) ir kad bendras biudžeto įvykdymo lygis buvo 99 %;

3.  pabrėžia, kad Audito Rūmų biudžetas yra tik administracinis ir jo lėšos panaudotos su institucijoje dirbančiais asmenimis, pastatais, kilnojamuoju turtu susijusioms ir įvairioms einamosioms išlaidoms padengti;

4.  pažymi, kad pagal dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Audito Rūmams birželio mėn. pateikiamos metinės veiklos ataskaitos, Audito Rūmai spalio mėn. pateikia savo ataskaitą Parlamentui, o gegužės mėn. Parlamento plenariniame posėdyje balsuojama dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pažymi, kad nuo metinių finansinių sąskaitų uždarymo iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos, jei patvirtinimas neatidedamas, praeina ne mažiau kaip 17 mėnesių; atkreipia dėmesį į tai, kad privačiajame sektoriuje auditas taiko kur kas trumpesnius terminus; pabrėžia, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą reikia supaprasti ir paspartinti; prašo Audito Rūmų vadovautis privačiojo sektoriaus gerąja praktika; atsižvelgdamas į tai, siūlo metinių veiklos ataskaitų pateikimo terminą nustatyti po finansinių metų einančių kitų metų kovo 31 d., Audito Rūmų ataskaitų pateikimo terminą – liepos 1 d.; taip pat siūlo persvarstyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštį, kaip nustatyta pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių IV priedo 5 straipsnį, kad balsavimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo galėtų įvykti Parlamento lapkričio mėn. plenarinėje sesijoje, tuomet biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra būtų užbaigta per vienus metus po atitinkamų ataskaitinių metų;

5.  palankiai vertina Audito Rūmų vykdytą visa apimantį apdairų ir patikimą finansų valdymą 2016 m. biudžeto laikotarpiu; pritaria tam, kad Komisija, planuodama biudžetą, sėkmingai perėjo prie rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo modelio, kurį, kaip dalį iniciatyvos „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo taikyti Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva; skatina Audito Rūmus šį metodą taikyti vykdant savo biudžeto planavimo procedūrą;

6.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2017 dėl Finansinio reglamento peržiūros, kurioje siūloma atnaujinti decentralizuotų agentūrų audito tvarką; apgailestauja dėl to, kad persvarstant Finansinį reglamentą nepavyko pasiekti tarpinstitucinio susitarimo, pagal kurį būtų užtikrintas administracinės naštos, atsiradusios dėl dabar galiojančios tvarkos, sumažinimas; ragina Audito Rūmus pateikti pasiūlymą, kaip būtų galima patobulinti dabar galiojančią tvarką ir kaip šie pokyčiai galėtų padėti suderinti laiko požiūriu Audito Rūmų metinę ataskaitą ir metines ataskaitas dėl agentūrų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta aukšto lygio darbo grupė, kurios užduotis – padidinti metinių ataskaitų pridėtinę vertę jų naudotojams; ragina Audito Rūmus informuoti Parlamentą apie kriterijus, taikomus vykdant šią užduotį;

8.  apgailestauja, kad metinės ataskaitos 10 skyriuje pateikiamų argumentų mastas ir toliau yra ribotas; prašo Audito Rūmų pateikti tikslesnius duomenis apie kiekvieną instituciją, kad būtų galima geriau matyti trūkumus, susijusius su administracinėmis išlaidomis; mano, jog ateityje būtų naudinga, kad Audito Rūmai teiktų ataskaitas pagal šalis kiekvienai valstybei narei;

9.  apgailestauja, kad iki 2016 m. tarp Audito Rūmų narių nebuvo lyčių lygybės (3 moterys ir 25 vyrai); palankiai vertina tai, kad 2016 m. moterų skaičius padidėjo iki keturių; pakartoja, kad remia Audito Rūmų narių skyrimo kriterijus, kuriems pritarė savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliucijoje dėl būsimo Audito Rūmų vaidmens;

10.  pažymi, kad 2016 m. Audito Rūmai reformavo savo kolegijas ir komitetus ir ši reforma turi didelį poveikį pasiruošimo darbui procesui; taip pat pažymi, kad ši reforma papildo pradėtą taikyti užduotimis pagrįstą organizavimo modelį ir sukurtą visai institucijai skirtą tinklą siekiant pagerinti žinių valdymą; giria Audito Rūmų reformas ir tikisi gauti naujų priemonių vertinimo ataskaitą;

11.  pažymi, jog dar nepasiektas tikslas, kad specialioji ataskaita būtų parengiama per 13 mėnesių; mano, kad Audito Rūmai turi laikytis šio termino nesumažindami ataskaitų kokybės ir savo rekomendacijų tikslingumo;

12.  palankiai vertina gerą bendradarbiavimą su Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu, visų pirma, kalbant apie specialiųjų ataskaitų pristatymą ir su jomis susijusius tolesnius veiksmus; mano, kad pristatant šias ataskaitas atitinkamuose Parlamento komitetuose po to, kai jos buvo pristatytos Biudžeto kontrolės komitete, suteikiama galimybė imtis esminių tolesnių veiksmų, susijusių su šiose ataskaitose įvertinta veikla, ir didinamas informuotumas apie Sąjungos politikos įgyvendinimą ir išlaidų efektyvumą;

13.  mano, kad Audito Rūmų ir valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis praktika yra labai teigiamas dalykas; ragina Audito Rūmus tęsti šį bendradarbiavimą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai laikosi tarpinstitucinio susitarimo sumažinti darbuotojų skaičių 5 % per penkerių metų laikotarpį; yra susirūpinęs, kad naudojantis po šio sumažinimo likusiais ištekliais nėra galimybių susidoroti su papildomu darbo krūviu; ragina biudžeto valdymo institucijas planuojant būsimą finansinių išteklių, skirtų darbuotojams, paskirstymą atsižvelgti į ilgalaikį darbuotojų skaičiaus mažinimo poveikį, visų pirma susijusį su institucijos gebėjimu didinti lyčių ir geografinę pusiausvyrą, taip pat su poreikiu kurti patyrusių pareigūnų, galinčių perimti vadovaujamas pareigas, pajėgumus;

15.  pažymi, kad 2016 m. padėtis, kalbant apie lyčių pusiausvyrą vadovybės lygmeniu, pagerėjo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vertinamas 2013–2017 m. lygių galimybių veiksmų planas; ragina Audito Rūmus toliau skatinti lyčių pusiausvyrą, visų pirma, vadovybės lygmeniu, ir teikti ataskaitas apie minėto veiksmų plano strategiją ir rezultatus;

16.  atkreipia dėmesį, kad, bendradarbiaujant su Lotaringijos universitetu, numatyta sukurti pouniversitetines studijas „Viešųjų organizacijų ir politikos priemonių auditas“ (įteikiamas diplomas) ir magistrantūros studijų programą „Viešųjų organizacijų valdymas“, kuriomis siekiama nuolatinio Audito Rūmų darbuotojų profesinio tobulėjimo; prašo Audito Rūmų pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai daugiau informacijos apie susitarimus, susijusius su šių programų sukūrimu;

17.  pažymi, kad 2016 m., visų pirma, rugpjūčio mėn., išaugo vertimo raštu užsakomųjų paslaugų kiekis; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų paaiškinimą ir ragina geriau organizuoti savo vidaus vertimo paslaugas siekiant sutaupyti lėšų;

18.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastatų politikos suvestinę, įtrauktą į jų 2016 m. metinę veiklos ataskaitą;

19.  pažymi, kad Audito Rūmai laipsniškai atsižvelgia į Parlamento rezoliucijoje dėl 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(8) pateiktą rekomendaciją dėl tarnybinių transporto priemonių naudojimo; mano, kad veiksmai, kurių imtasi siekiant racionalizuoti automobilių parko valdymą, vykdomi teisinga linkme; palankiai vertina naują 2016 m. inicijuotą tarpinstitucinį kvietimą pateikti pasiūlymus dėl automobilių išperkamosios nuomos siekiant sutaupyti lėšų;

20.  palankiai vertina Audito Rūmų e. publikavimo politiką ir jų pasiekimus mažinant savo poveikį aplinkai; apgailestauja, kad Audito Rūmų interneto svetainėje nesiūloma vartotojui patogi paieškos sistema, ir ragina veiksmingai pagerinti galimybę susipažinti su ataskaitomis;

21.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vedamas derybas dėl administracinio susitarimo, kurias numatyta užbaigti 2018 m.; ragina Audito Rūmus informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių derybų pažangą;

22.  dar kartą ragina Audito Rūmus, laikantis esamų konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, informuoti Parlamentą apie užbaigtas nagrinėti OLAF bylas, kuriose Audito Rūmai ar bet kuris jų darbuotojas buvo tyrimų objektas;

23.  tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą faktų atskleidimo, patariamąjį ir konsultacinį organą, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, siekiant padėti informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant jiems reikiamą paramą ir patarimus;

24.  palankiai vertina Audito Rūmų etikos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, taip pat darbuotojų ir narių nusižengimams ir neetiškam elgesiui; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti narių nepriklausomumą; palankiai vertina tai, kad 2018 m. planuojama atlikti tam tikrų Sąjungos institucijų etikos sistemų auditą;

25.  apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos; pažymi, kad šiuo metu neįmanoma prognozuoti administracinių, finansinių, žmogiškųjų ir kitokių pasekmių, susijusių su vienos valstybės narės išstojimu, ir ragina Audito Rūmus atlikti poveikio vertinimą ir iki 2018 m. pabaigos informuoti Parlamentą apie jo rezultatus.

(1) OL L 48, 2016 2 24.
(2) OL C 323, 2017 9 28, p. 1.
(3) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(4) OL C 322, 2017 9 28, p. 10.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) OL C 93, 2017 3 24, p. 6.
(7) OL L 286, 2015 10 30, p. 1.
(8) OL L 252, 2017 9 29, p. 116.


2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas