Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. balandžio 19 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Baltarusija
 Filipinai
 Padėtis Gazos Ruože
 Pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl prievolės taikyti minimalų standartinį tarifą *
 Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija ***I
 Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimas ir rinkos priežiūra ***I
 Ekologinė gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas ***I
 Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos. I skirsnis – Europos Parlamentas
 Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis
 Europos vertybių gynimo priemonė, skirta pilietinės visuomenės organizacijoms, puoselėjančioms demokratiją, teisės viršenybę ir pagrindines vertybes Europos Sąjungoje, remti
 Žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimas. Dviejų Graikijos karių, areštuotų ir sulaikytų Turkijoje, atvejis
 Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimas
 Metinė konkurencijos politikos ataskaita
 Nepasitikėjimas skiepais ir sumažėjęs pasiskiepijusių žmonių skaičius Europoje
 Europos apsaugos orderio direktyvos įgyvendinimas
 Bolonijos proceso įgyvendinimas. Dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai

Baltarusija
PDF 262kWORD 48k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltarusijos (2018/2661(RSP))
P8_TA(2018)0174RC-B8-0197/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Baltarusijos,

–  atsižvelgdamas į Baltarusijoje 2016 m. rugsėjo 11 d. vykusius parlamento rinkimus, 2015 m. spalio 11 d. vykusius prezidento rinkimus ir 2018 m. vasario 18 d. vykusius vietos valdžios rinkimus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai 2018 m. vasario 20 d. pareiškimą dėl vietos valdžios rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 25 d. vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl įvykių Baltarusijoje rengiantis Laisvės dienai ir ją švenčiant,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Baltarusijos, visų pirma 2016 m. vasario 15 d. išvadas, kuriomis panaikinamos sankcijos 170 asmenų ir trims Baltarusijos įmonėms ir nustatomi politinio dialogo pagrindai ir ES ir Baltarusijos santykių sąlygos siekiant sukurti pozityvesnę darbotvarkę, visų pirma demokratinių reformų klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 24 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir tai, kad buvo patvirtinta 20 tikslų iki 2020 m., kuriais siekiama užtikrinti piliečiams tam tikrų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio mėn. Komisijos nario J. Hahn vizitą Baltarusijoje ir tebevykstančias derybas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos sprendimą vienais metais iki 2019 m. vasario mėn. pratęsti likusias Baltarusijai taikomas ribojamąsias priemones, įskaitant ginklų embargą, draudimą eksportuoti vidaus represijoms naudojamas prekes ir turto įšaldymą bei draudimą keliauti keturiems asmenims, įtrauktiems į sąrašą dėl neišaiškinto dviejų opozicijos politikų, vieno verslininko ir vieno žurnalisto dingimo 1999 m. ir 2000 m.,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas žmogaus teisių konvencijas, kurias Baltarusija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po 2015 m. surengtų prezidento rinkimų ir 2016 m. surengtų parlamento rinkimų Baltarusija 2018 m. vasario 18 d. surengė vietos valdžios rinkimus; Baltarusijoje iki šiol nesiimta veiksmų dėl seniai pateiktų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (DIŽTB) ir Venecijos komisijos rekomendacijų rinkimų teisės ir procesų srityje; kadangi, užsienio diplomatų ir Baltarusijos stebėtojų duomenimis, tokie trūkumai buvo tik dar kartą patvirtinti per 2018 m. vasario mėn. vykusius vietos valdžios rinkimus;

B.  kadangi 2016 m. vasario mėn. ES, siekdama parodyti gerą valią ir paraginti Baltarusiją gerinti žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtį, panaikino daugumą Baltarusijos pareigūnams ir juridiniams asmenims taikytų ribojamųjų priemonių;

C.  kadangi ES yra ne kartą pareiškusi, kad pagarba pagrindinėms laisvėms, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms yra aiški sąlyga, kad būtų pagerinti ir toliau plėtojami Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiai; kadangi vis dėlto padėtis šalyje ir toliau kelia susirūpinimą, nes šiuo klausimu imtasi tik labai nedaug parengiamųjų veiksmų padėčiai pagerinti;

D.  kadangi vėluojama vykdyti ilgai lauktas konstitucines ir teisėkūros reformas, kurios sudarytų galimybes kurti tikrą demokratiją;

E.  kadangi nebuvo bandoma vykdyti jokių rinkimų reformų ir, kaip parodė 2018 m. vasario mėn. vykę vietos valdžios rinkimai, tebėra nemažai didelių trūkumų ir procedūrinių pažeidimų, įskaitant griežtą teisinę sistemą politinių teisių atžvilgiu visais rinkimų kampanijų etapais ir problemas, susijusias su balsavimo stebėjimu, balsavimu ir balsų skaičiavimu; kadangi nuo 1994 m. Baltarusijoje nebuvo surengta jokių laisvų ir sąžiningų rinkimų;

F.  kadangi tarptautiniai stebėtojai nebuvo pakviesti stebėti šiuos rinkimus, o Baltarusijos stebėtojai savo ruožtu surinko patikimų įrodymų, jog visoje šalyje masiškai buvo mėginama dirbtinai padidinti dalyvavimo rinkimuose rezultatus ir balsuojama karuseliniu būdu – šis būdas naudotas pirmą kartą per kelerius metus;

G.  kadangi toliau imamasi bauginimo veiksmų, įskaitant daugybę nepriklausomų ir opozicijos aktyvistų, politikų ir žurnalistų sulaikymo atvejus; kadangi žymiems opozicijos nariams ir demokratijos ir žmogaus teisių gynėjams vėl buvo neleista dalyvauti 2018 m. kovo 25 d. Minske vykusioje nesankcionuotoje demonstracijoje pažymint 100-ąsias Baltarusijos nepriklausomybės paskelbimo metines, kai kurie buvo suimti ją rengiant arba jos metu, nors vėliau dauguma buvo paleisti nepateikus jokių kaltinimų;

H.  kadangi du politiniai kaliniai Michailas Žamčužny ir Dzmitrijus Palijenka tebėra kalinami;

I.  kadangi Europos Parlamentas jau daug metų remia Baltarusijos pilietinę visuomenę ir, be kitų iniciatyvų, 2004 m. Sacharovo premiją skyrė Baltarusijos žurnalistų sąjungai, o 2006 m. – Aliaksandrui Milinkievičiui;

J.  kadangi 2018 m. Laisvės dienos įvykiai dar kartą parodo, kad Baltarusijos vyriausybė neketina atsisakyti savo senosios piliečių, mėginančių naudotis konstitucijoje ir tarptautinėse sutartyse nustatytomis teisėmis, masinių represijų politikos;

K.  kadangi 2018 m. sausio 24 d. Informacijos ministerija nepagrįstai blokavo prieigą prie pagrindinės naujienų interneto svetainės Charter97.org Baltarusijos teritorijoje; kadangi prieš nepriklausomus tinklaraštininikus buvo pradėtos baudžiamosios bylos; kadangi Žiniasklaidos įstatymo pakeitimų projektas, jei bus priimtas, kels naują didelę grėsmę žodžio laisvei šioje šalyje;

L.  kadangi 2016 m. spalio 25 d. Baltarusija priėmė savo pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą, kuris buvo patvirtintas Baltarusijos ministrų tarybos rezoliucija ir kuriame apibrėžiamos principinės šalies įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimo veiksmų kryptys;

M.  kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma mirties bausmė; kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais pažymėjo, kad mirties bausmes Baltarusijoje galima laikyti labai ginčytinomis, nes nėra nepriklausomų teismų ir teisingo teismo proceso;

N.  kadangi ES ir Baltarusija šiuo metu derasi dėl konkretiems poreikiams pritaikytų partnerystės prioritetų, kurių pagrindinės interesų sritys apima ekonomikos vystymąsi ir modernizaciją, institucijų stiprinimą ir gerą valdymą, sujungiamumą ir žmonių tarpusavio ryšius; kadangi Baltarusijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad ji siekia, kad būtų normalizuoti santykiai su ES, panaikintos likusios sankcijos ir liberalizuotas vizų režimas; kadangi vis dėlto pažanga šioje srityje yra būtinai siejama su Baltarusijos politine valia ir įsipareigojimu siekti demokratinių vertybių, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių;

1.  pritaria ES kritiškam požiūriui į Baltarusiją tol, kol jo laikantis keliama sąlyga, jog bus imamasi konkrečių veiksmų siekiant demokratizacijos ir Baltarusijos valdžios institucijos visapusiškai gerbs pagrindines laisves ir žmogaus teises;

2.  su nusivylimu pažymi, kad, nepaisant ankstesnių prašymų, neįgyvendinamos rekomendacijos, kurias po 2015 m. prezidento rinkimų ir 2016 m. parlamento rinkimų pateikė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras ir Venecijos komisija ir kurios turėjo būti įgyvendintos prieš 2018 m. vietos valdžios rinkimus; ragina Baltarusijos valdžios institucijas vėl nedelsiant imtis visapusiškų rinkimų reformų kaip platesnio masto demokratizacijos proceso dalies ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais;

3.  apgailestauja dėl žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimo Baltarusijoje po vietos rinkimų, be kita ko, įskaitant neteisėtą kanalo „Belsat TV“ žurnalisto Andraus Kozelo išvežimą iš rinkimų vietos ir brutalų elgesį su juos bei naujienų portalo „Charter97“ užblokavimą;

4.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai liautis blokavus populiariausią nepriklausomą naujienų interneto svetainę „Charter97.org“, atsisakyti Žiniasklaidos įstatymo pakeitimų, kuriuos priėmus kiltų grėsmė saviraiškos laisvei, ir nutraukti nepriklausomų tinklaraštininkų persekiojimą už naudojimąsi saviraiškos laisve;

5.  pažymi, kad demokratinės opozicijos atstovų skaičius apylinkių lygmens balsavimo vietose buvo neproporcingai mažas, lyginant su pateiktų paraiškų skaičiumi;

6.  reiškia nusivylimą dėl to, kad pakartotinai atsisakoma registruoti demokratinės opozicijos partijas; ragina panaikinti politinėms partijos Baltarusijoje taikomus apribojimus ir palengvinti jų registracijos procedūras; pabrėžia, kad visoms politinėms partijoms turi būti leidžiama vykdyti nevaržomą politinę veiklą, ypač vykstant rinkimų kampanijoms; ragina panaikinti Baltarusijos baudžiamojo kodekso 193/1 straipsnį, kuriuo kriminalizuojamas dalyvavimas neregistruotų organizacijų veikloje;

7.  apgailestauja dėl neproporcingai griežtos Baltarusijos valdžios institucijų reakcijos į opozicijos veikėjų mėginimą 2018 m. kovo 25 d. švenčiant Laisvės dieną be leidimo surengti mitingą: dėl to buvo suimta daugybė asmenų, įskaitant opozicijos lyderius ir buvusius kandidatus į prezidento postą Mikalajų Statkevčių ir Uladzimirą Niakliajevą; pakartoja, kad susirinkimų ir asociacijų laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė; pabrėžia, kad bet koks rimtas atsitraukimas nuo demokratijos ir pagarbos pagrindinėms teisėms, įskaitant dar didesnį sulaikomų politinių kalinių skaičių, kas kartą sulauks aiškios ES reakcijos jos santykių su Baltarusija atžvilgiu;

8.  ryžtingai ragina išlaisvinti Michailą Žamčužny ir Dzmitrijų Palijenką – du pilietinės visuomenės veikėjus, kurie šiuo metu sulaikyti dėl politinių priežasčių – ir reabilituoti visus buvusius politinius kalinius bei atkurti jų pilietines ir politines teises;

9.  pakartoja savo raginimą Baltarusijos valdžios institucijoms visomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą demokratiniams principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir tarptautiniais bei regioniniais žmogaus teisių dokumentais, kuriuos yra ratifikavusi Baltarusija;

10.  pažymi, kad pagarba pagrindinėms laisvėms yra esminis sveikos demokratijos elementas; ragina Baltarusijos valdžios institucijas įsitraukti į konstruktyvų ir atvirą dialogą su demokratine opozicija bei pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti piliečių laisves ir teises, visų pirma teisę jungtis į asociacijas, rinktis į taikius susibūrimus ir saviraiškos teisę, bei pagrindą veikti laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai;

11.  tvirtai pakartoja savo raginimą Baltarusijai prisijungti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo – tai būtų pirmas žingsnis į galutinį jos panaikinimą; primena, kad mirties bausmė yra nežmoniškas ir žeminamas elgesys, jos atgrasomasis poveikis neįrodytas, o teismų klaidos yra nepataisomos; apgailestaudamas pažymi, kad 2018 m. Baltarusijos teismai skyrė naujas mirties bausmes;

12.  ragina EIVT ir Komisiją toliau remti pilietinės visuomenės organizacijas Baltarusijoje ir užsienyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina paremti visus nepriklausomus Baltarusijos visuomenės informavimo šaltinius, įskaitant žiniasklaidos priemones, transliuojančias baltarusių kalba ir iš užsienio;

13.  atkreipia dėmesį į ES ir Baltarusijos sektorių dialogus techniniu lygmeniu ir į besiplečiantį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip ekonomikos reformavimas, efektyvus išteklių naudojimas, žalioji ekonomika ir aplinkos apsauga; ragina EIVT ir Komisiją teikti prioritetą Astravo branduolinės jėgainės Baltarusijoje saugumui ir užtikrinti, kad ES ir Baltarusijos santykių pažanga priklausytų nuo didesnio atvirumo ir bendradarbiavimas bei nuo to, ar Baltarusija visapusiškai laikysis tarptautinių branduolinio ir aplinkosauginio saugumo standartų;

14.  apgailestauja, kad dabartinis dialogas žmogaus teisių srityje neduoda konkrečių rezultatų, ir ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais rasti būdų ir priemonių, kuriais Baltarusijoje būtų skatinama visapusiška ir veiksminga žmogaus teisių apsauga; ragina išlaisvinti visus politinius kalinius;

15.  atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų ir nekantrauja jas netrukus baigti: taip bus išplėsta dvišalio bendradarbiavimo apimtis abiejų šalių piliečių naudai, o Baltarusijai taps prieinama didesnės apimties finansinė pagalba ir bendradarbiavimas su sąlyga, kad ji aiškiai ir apčiuopiamai pasistūmės demokratizacijos ir atvirumo link, įskaitant visapusiškos rinkimų reformos įgyvendinimą prioritetine tvarka; šiame kontekste teigiamai vertina Komisijos planą padidinti finansinę pagalbą, kurią ketinama skirti 2018–2020 m. laikotarpiu; primygtinai ragina Baltarusijos vyriausybę prisiimti aiškesnius įsipareigojimus reformų srityje ir rekomenduoja parengti veiksmų planą siekiant glaudesnių ES ir Baltarusijos santykių, kuris apimtų šių įsipareigojimų įgyvendinimo kriterijus ir tvarkaraštį;

16.  ragina ES nenutrūkstamai remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumu ir atsižvelgti į jo rekomendacijas; ragina Baltarusijos vyriausybę užtikrinti piliečių dalyvavimą vietos ir nacionalinio lygmenų politikos kūrimo procesuose vadovaujantis Europos Tarybos 2017 m. lapkričio 27 d. priimtomis gairėmis; atkreipia dėmesį į vis didesnį Baltarusijos ir šios organizacijos bendravimą;

17.  atsižvelgdamas į tai, ragina EIVT ir Komisiją rasti būdų, kaip Baltarusijos pilietinė visuomenė galėtų būti informuota apie vykstantį ES ir Baltarusijos dialogą ir derybas, bei konsultuotis su ja šiuo klausimu;

18.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pradėta įgyvendinti ES ir Baltarusijos judumo partnerystė, ir nekantrauja baigti ES ir Baltarusijos susitarimų dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos procesą, kuriais bus neabejotinai prisidėta prie žmonių tarpusavio ir verslo ryšių skatinimo;

19.  teigiamai vertina Minsko valdžios institucijų sprendimą, kuriuo remiantis nuo 2018 m. vasario mėn. Baltarusijoje leidžiamos trumpalaikės bevizės 80 šalių piliečių viešnagės;

20.  teigiamai vertina pažangą, padarytą skatinant ES ir Baltarusijos jaunimo mainus bei žmonių tarpusavio ryšius – taip pat ir įgyvendinant ES judumo programą MOST, programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ bei Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX) ir Baltarusijai įsitraukiant į Bolonijos procesą; ragina įgyvendinti Bolonijos procesą vadovaujantis veiksmų planu, dėl kurio bendrai susitarė Europos aukštojo mokslo erdvės atstovai ir Baltarusija: ši priemonė bus naudinga jauniesiems baltarusiams, be to, ją taikant bus dar labiau gerinami mainai bei žmonių tarpusavio ryšiai su ES;

21.  ragina atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus; ragina Baltarusijos vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti paramą ir pritarimą siekiant JT specialiojo pranešėjo įgaliojimų pratęsimo bei kviečia ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju, kad padėtis šalyje pagerėtų;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Tarybai, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui, Europos Tarybai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Baltarusijos valdžios institucijoms.


Filipinai
PDF 260kWORD 48k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų (2018/2662(RSP))
P8_TA(2018)0175RC-B8-0198/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. rugsėjo 15 d.(1) ir 2017 m. kovo 16 d.(2) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 16 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl Filipinų ir Tarptautinio baudžiamojo teismo,

–  atsižvelgdamas į ES delegacijos ir į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbo dokumentą dėl padėties Filipinuose įvertinimo 2016–2017 m. laikotarpiu pagal ES specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) (SWD(2018)0032),

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ad Al Husseino pareiškimus dėl Filipinų vyriausybės pareikštų kaltinimų, kad JT specialioji pranešėja čiabuvių tautų teisių klausimais ir kiti žmogaus teisių gynėjai dalyvavo teroristinėje veikloje;

–  atsižvelgdamas į ASEAN ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo 40-ųjų ASEAN ir ES dialogo santykių pradžios metinių paminėjimo proga rezultatus ir į ASEAN ir ES veiksmų planą 2018–2022 m laikotarpiui,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) pirmininko pareiškimą, kad senatorės L. De Limos įkalinimas nepareiškus jai kaltinimų yra nepriimtinas,

–  atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES (anksčiau vadintos Europos ekonomine bendrija (EEB)) santykius, kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,

–  atsižvelgdamas į Filipinų kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalies steigėjos statusą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai; kadangi ratifikuodami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą Filipinai ir Europos Sąjunga patvirtino bendrą įsipareigojimą laikytis gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principų, skatinti socialinius ir ekonominius pokyčius, taiką ir saugumą regione;

B.  kadangi nuo 2016 m. liepos 1 d. per vykdomą kampaniją prieš narkotikus (tarptautinėje arenoje vadinamą prezidento R. Dutertes karu su narkotikais) Filipinuose buvo nužudyta apie 12 000 žmonių, tarp jų daug moterų ir vaikų; kadangi prezidentas R. Duterte pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš narkotikus iki pat prezidento kadencijos pabaigos 2022 m.; kadangi ES išlieka labai susirūpinusi dėl daugybės nužudymų, siejamų su kova prieš neteisėtus narkotikus Filipinuose;

C.  kadangi Filipinų kilmės JT specialioji pranešėja čiabuvių tautų teisių klausimais Victoria Tauli-Corpuz buvo apkaltinta terorizmu ir kartu su kitais 600 asmenų, įskaitant čiabuvių lyderius ir žmogaus teisių gynėjus, 2018 m. kovo mėn. Filipinų vyriausybės buvo įrašyta į teroristinių organizacijų sąrašą; kadangi JT ekspertams taikomas teisinis imunitetas; kadangi kaltinimai buvo pareikšti po to, kai V. Tauli-Corpuz pasmerkė išpuolius prieš lumadų čiabuvių tautas Mindanao; kadangi V. Tauli-Corpuz atkreipė dėmesį į tai, kad prie čiabuvių, taikiai ginančių savo nuosavybę, priekabiaujama, jie kankinami ir areštuojami;

D.  kadangi senatorė Leila De Lima, žmogaus teisių aktyvistė ir aršiausia Filipinų prezidento R. Dutertes karo su narkotikais kritikė, 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo atleista iš Senato Teisingumo ir žmogaus teisių komiteto pirmininkės pareigų, o 2017 m. vasario 23 d. suimta; kadangi senatorė L. De Lima vadovavo tyrimui dėl neteisminių egzekucijų Davao prezidento R. Dutertes kadencijos miesto mero poste laikotarpiu; kadangi yra rimtų įtarimų, jog praktiškai visi kaltinimai senatorei L. M. de Limai yra suklastoti ir politiškai motyvuoti;

E.  kadangi prieš čiabuvių tautas nukreipti Filipinų valdžios institucijų veiksmai kelia didžiulį susirūpinimą; kadangi gruodžio pabaigoje JT įspėjo dėl masinių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš lumadų tautas Filipinų Mindanao saloje; kadangi, JT ekspertų vertinimu, nuo 2017 m. spalio mėn. buvo perkelta ne mažiau kaip 2 500 lumadų; kadangi baiminamasi, jog kai kurie iš šių išpuolių grindžiami pagrindo neturinčiais įtarimais, kad lumadai dalyvauja teroristinėse grupuotėse, arba jie vykdomi dėl to, kad šios tautos priešinasi kasybos veiklai jų protėvių žemėse;

F.  kadangi 2000 m. gruodžio 28 d. Filipinai pasirašė Romos statutą ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. jį ratifikavo; kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuratūra pradėjo preliminarų padėties Filipinuose tyrimą, per kurį nagrinės šalyje bent nuo 2016 m. liepos 1 d. tariamai įvykdytus nusikaltimus Filipinų vyriausybės pradėto karo su narkotikais kontekste;

G.  kadangi 2018 m. kovo 19 d. TBT gavo oficialų JT pranešimą, kad 2018 m. kovo 17 d. Filipinai pateikė raštišką pranešimą dėl pasitraukimo iš Romos statuto;

H.  kadangi Filipinų Atstovų Rūmai 2017 m. kovo 7 d. patvirtino įstatymą, kuriuo grąžinama mirties bausmė; kadangi šis įstatymas dar turi būti patvirtintas Senate prieš jį pasirašant prezidentui ir prieš jam įgyjant įstatymo galią; kadangi prezidentas R. Duterte aktyviai siekė grąžinti mirties bausmę; kadangi mirties bausmės grąžinimas būtų aiškus Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) Antrojo neprivalomo protokolo, kurį Filipinai pasirašė 2007 m., pažeidimas;

I.  kadangi Filipinai užima 111-ąją vietą iš 180 valstybių „Transparency International“ kasmet skelbiamame korupcijos pasauliniame sąraše;

J.  kadangi erdvės pilietinei visuomenei lieka vis mažiau; kadangi, remiantis pranešimais, žmogaus teisių gynėjams aplinka Filipinuose tampa vis nepalankesnė; kadangi prezidentas R. Duterte padarė pareiškimų, skatinančių policijos išpuolius prieš žmogaus teisių grupes ir gynėjus;

K.  kadangi asmenys, viešai reiškiantys priešišką nuomonę dėl neteisminių egzekucijų, rizikuoja būti neįleisti į Filipinus;

L.  kadangi prezidentas R. Duterte padarė ne vieną pasibjaurėtiną moteris žeminantį pareiškimą ir nuolat teigia, kad prievartavimai yra pateisinami, o moteris reikia šaudyti;

M.  kadangi žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir aktyvistams nuolat grasinama, jie patiria priekabiavimą, bauginimą ir smurtą dėl to, kad siekia atskleisti įtarimus dėl be teismo sprendimo vykdomų egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų Filipinuose; kadangi LGTBI bendruomenė nuolat patiria priekabiavimą;

N.  kadangi Filipinai naudojasi Europos Sąjungos bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS+);

O.  kadangi ES ir Filipinų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime raginama įsteigti žmogaus teisių darbo grupę ir tokiu būdu pradėti prasmingą dialogą žmogaus teisių klausimais;

1.  ragina Filipinų vyriausybę nedelsiant nutraukti neteismines egzekucijas, vykdomas prisidengiant „karo su narkotikais“ pretekstu; griežtai smerkia tai, kad vykdant kovos su narkotikais kampaniją ginkluotosios pajėgos ir tvarkdarių grupės įvykdė daugybę neteisminių egzekucijų; reiškia užuojautą aukų šeimoms; reiškia didelį susirūpinimą dėl daugelio patikimų pranešimų apie Filipinų policijos pajėgų vykdomą įkalčių klastojimą siekiant pateisinti neteismines egzekucijas, taip pat dėl to, kad aukomis dažniausiai tampa neturtingi miestiečiai;

2.  atkreipia dėmesį į vyriausybės neseniai priimtas iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti vienodesnį ir labiau integruotą požiūrį į kovos su narkotikais pastangas, grindžiamą vykdymu, teisingumu, gynimu ir reabilitacija bei integracija; palankiai vertina 2017 m. rugsėjo 25 d. Filipinų Senato pateiktą rezoliuciją Nr. 516, kuria valdžios institucijos raginamos imtis būtinų veiksmų, kad būtų sustabdyti žudymai, ypač vaikų; ragina vyriausybę teikti prioritetą kovai su prekybos narkotikais tinklais ir „narkotikų baronais“, o ne gaudyti smulkius narkotikų vartotojus; pabrėžia, kad Filipinų valdžios institucijos privalo toliau kovoti su nelegaliais narkotikais, daugiausia dėmesio skirdamos visuomenės sveikatai ir visapusiškai laikydamosi tinkamo proceso, vadovaujantis nacionaline ir tarptautine teise; ragina vyriausybę patvirtinti konkrečią nesmurtinę politiką;

3.  ragina valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti taikant JT specialiąsias procedūras; ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant imtis nešališkų ir prasmingų šių neteisminių egzekucijų tyrimų ir patraukti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn bei siekti teisingumo; ragina ES ir visas valstybes nares remti Jungtinių Tautų vadovaujamą tyrimą dėl žudynių Filipinuose ir, kad už juos atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

4.  dar kartą ragina Filipinų valdžios institucijas išlaisvinti senatorę Leilą De Lima ir tuo pačiu metu kol ji yra sulaikyta užtikrinti tinkamas saugumo ir sanitarijos sąlygas; taip pat dar kartą pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą ir panaikinti visus senatorei taikomus politika pagrįstus kaltinimus; ragina ES ir toliu atidžiai stebėti bylos prieš senatorę L. De Limą raidą;

5.  ragina Filipinų valdžios institucijas išbraukti žmogaus teisių gynėjus iš teroristų sąrašo, panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus ir leisti jiems ramiai vykdyti savo veiklą; primena Filipinų valdžios institucijoms, kad Victoriai Tauli-Corpuz galioja imuniteto privilegija pagal 1946 m. konvenciją dėl privilegijų ir imunitetų;

6.  palankiai vertina TBT iniciatyvą tirti įtarimus dėl nusikaltimų žmoniškumui vykdant nužudymus „karo su narkotikais“ kontekste; ragina Filipinų vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūros tarnyba atliekant preliminarų tyrimą Filipinų klausimu; labai apgailestauja dėl Filipinų vyriausybės sprendimo pradėti savo pasitraukimą iš Romos statuto; ragina vyriausybę pakeisti šį sprendimą;

7.  dar kartą išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Atstovų rūmų sprendimo grąžinti mirties bausmę; dar kartą ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti visas su mirties bausmės grąžinimu susijusias procedūras; primena, kad ES laiko mirties bausmę žiauria ir nehumaniška bausme, kuri neatgraso nuo nusikalstamo elgesio; ragina Filipinų vyriausybę nebemažinti baudžiamosios atsakomybės amžiaus;

8.  yra susirūpinęs dėl vis augančios korupcijos, vadovaujant dabartinei Filipinų administracijai; ragina Filipinų valdžios institucijas veiksmingiau kovoti su korupcija; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu laikytis pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės principų;

9.  smerkia visus grasinimus, priekabiavimą, bauginimą ir smurtą prieš tuos, kurie siekia atskleisti įtarimus dėl be teismo vykdomas egzekucijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus Filipinuose, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir aktyvistus; ragina Filipinų Vyriausybę užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir aktyvistai galėtų atlikti savo darbą palankioje aplinkoje ir nesibaimindami represijų;

10.  ragina Filipinus sustabdyti draudimą atvykti į šalį asmenims, kurie laikomi Prezidento R. Dutertės politikos kritikais;

11.  ragina Filipinus laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę – apsaugoti čiabuvių žmogaus teises, be kita ko, vykstant ginkluotiems konfliktams;

12.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir primena, kad toks smurtas yra šiurkštus moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; griežtai smerkia Prezidento R. Dutertės žeminančius ir neapykantos pilnus pareiškimus moterų kovotojų atžvilgiu; Primena Prezidentui, kad skatinimas taikyti seksualinį smurtą ginkluotų konfliktų metu yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas; ragina Prezidentą pagarbiai elgtis su moterimis ir susilaikyti nuo smurto prieš moteris skatinimo;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę pareikalauti Filipinų Respubliką pašalinti iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos dar iki pasibaigiant jos kadencijai 2018 m. pabaigoje;

14.  primena Filipinų valdžios institucijoms apie jų įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą ir pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, visų pirma žmogaus teisių atžvilgiu ir dėl įsipareigojimų nevykdymo pasekmių; pabrėžia, kad pažanga, padaryta įgyvendinant BLS + konvencijas, yra pakankamai teigiama, tačiau didelį susirūpinimą kelia žmogaus teisių pažeidimai, susiję su kova prieš narkotikus; atsižvelgdamas į tai, primena savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Filipinų ir ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, siekiant įtikinti Filipinus nutraukti neteisminės egzekucijos, susijusias su kampanija prieš narkotikus, ir, nesant realios pažangos, pradėti procesinius veiksmus, dėl kurių gali tekti laikinai panaikinti BLS + prekybos lengvatas; primygtinai ragina ES panaudoti visas turimas priemones, siekiant padėti Filipinų vyriausybei laikytis prisiimtų tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Filipinų Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0349.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0088.


Padėtis Gazos Ruože
PDF 252kWORD 46k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gazos Ruože (2018/2663(RSP))
P8_TA(2018)0176RC-B8-0191/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto ir Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 31 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus ir 2018 m. balandžio 5 ir 7 d. ir vasario 19 d. jos atstovo spaudai pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 5 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso pareiškimą ir į 2018 m. kovo 30 d. jo atstovo spaudai pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 8 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorės Fatou Bensoudos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. Jungtinių Tautų pagrindinius teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos mėn. Jungtinių Tautų ataskaitą „Gaza praėjus dešimčiai metų“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2018 m. kovo 30 d. Gazos Ruože prasidėjo Didysis grįžtančiųjų žygis – šešias savaites truksiantis kassavaitinis masinis protestas, kurį surengė pilietinės visuomenės grupės; kadangi grupuotė „Hamas“ ir kitos Palestinos grupuotės paragino gyventojus prisijungti prie žygio; kadangi Izraelio valdžios institucijos pranešė, kad į Izraelio gynybos pajėgas buvo mėtomi akmenys ir padegamieji užtaisai ir kad kai kurie protestuotojai mėgino praardyti užtvarą ir pereiti Izraelio sieną;

B.  kadangi 2018 m. kovo 30 d., balandžio 6 d. ir balandžio 13 d. Izraelio gynybos pajėgos atidengė ugnį į protestuotojus ir šaudė tikrais šaudmenimis; kadangi žuvo beveik 30 palestiniečių ir sužeista daugiau kaip 2 000 žmonių, įskaitant daug vaikų ir moterų;

C.  kadangi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres, Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini ir kiti tarptautiniai veikėjai paragino atlikti nepriklausomus ir skaidrius šių smurtinių įvykių ir, konkrečiai, tikrų šaudmenų panaudojimo tyrimus;

D.  kadangi pagal Jungtinių Tautų pagrindinius teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principus sąmoningai panaudoti mirtiną šaunamųjų ginklų jėgą galima tik aplinkybėmis, numatytomis pagal 9-ąjį principą;

E.  kadangi „Hamas“ yra ES sudarytame teroristinių grupuočių sąraše ir ragina sunaikinti Izraelį; kadangi iš Gazos Ruožo ir toliau paleidinėjamos raketos į Izraelio teritoriją; kadangi per pastarąsias keletą savaičių padažnėjo teroristinių išpuolių prieš Izraelį ir paaštrėjo kariniai incidentai Gazos Ruože ir gretimose teritorijose;

F.  kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, Gazos Ruože 1,3 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, 47 proc. namų ūkių kenčia nuo didelio ar vidutiniško maisto stygiaus, 97 proc. vandentiekio vandens yra žmonėms gerti netinkamas vanduo, 80 proc. energijos poreikių netenkinami ir daugiau kaip 40 proc. Gazos Ruožo gyventojų neturi darbo;

G.  kadangi Gazos Ruože „Hamas“ ir toliau kontroliuoja ir spaudžia gyventojus ir Gazos Ruožas tebėra tarptautiniu mastu pripažintų teroristinių organizacijų centras; kadangi „Hamas“ vadovaujamos valdžios institucijos griežtai riboja pagrindines laisves, įskaitant susirinkimų ir žodžio laisvę; kadangi, neskaitant blokados, palestiniečių tarpusavio nevieningumas dar labiau sumažina Gazos Ruožo vietos institucijų pajėgumą teikti pagrindines paslaugas; kadangi Palestinos taikinimo procesas pateko į dar didesnę aklavietę dėl neseniai įvykdyto pasikėsinimo nužudyti Palestinos ministrą pirmininką Rami Hamdallah per jo vizitą į Gazos Ruožą;

H.  kadangi manoma, kad iš Etiopijos į Izraelį emigravęs Avera Mengistu ir palestinietis beduinas iš Izraelio Hisham al-Sayed, turintys psichosocialinių sutrikimų, neteisėtai kalinami nežinomoje vietoje Gazos Ruože; kadangi „Hamas“ Gazos Ruože ir toliau laiko Izraelio karių Hadaro Goldino ir Aarono Shaulo palaikus;

1.  ragina jokiu būdu nesiimti smurto ir pabrėžia, kad pirmiausia turi būti siekiama išvengti bet kokio smurto eskalavimo ir žmonių žūties;

2.  apgailestauja dėl to, kad žuvo žmonių; smerkia tai, kad per pastarąsias tris savaites Gazos Ruože nužudyti ir sužeisti nekalti palestiniečių demonstrantai, ir primygtinai ragina Izraelio gynybos pajėgas nenaudoti mirtinos jėgos prieš neginkluotus protestuotojus; reiškia užuojautą aukų šeimoms; pakartoja, kad reikia sudaryti sąlygas, kad medicininė įranga sparčiai pasiektų tuos, kuriems jos reikia, ir kad dėl humanitarinių priežasčių būtų galima pacientus perkelti į ligonines už Gazos Ruožo ribų;

3.  pripažįsta, kad Izraeliui kyla saugumo iššūkių ir kad jam reikia ginti savo teritoriją ir sienas, panaudojant proporcingas priemones; smerkia „Hamas“ ir kitų karinių grupuočių teroristinius išpuolius prieš Izraelį iš Gazos Ruožo, įskaitant raketų paleidinėjimą, įsibrovimą į Izraelio teritoriją ir tunelių statybą; reiškia rūpinimą dėl to, kad „Hamas“, regis, siekia didinti įtampą; griežtai smerkia nuolat „Hamas“ taikomą taktiką naudotis civiliais kaip teroristinės veiklos priedanga;

4.  pabrėžia, kad palestiniečiai turi teisę į taikius protestus, nes tai teisėtas būdas naudotis pagrindinėmis teisėmis į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę; ragina visus protestų Gazos Ruože vadovus vengti bet kokio smurto kurstymo ir užtikrinti, kad visi protestai, demonstracijos ir susirinkimai būtų visiškai nesmurtiniai ir negalėtų būti panaudoti kitais tikslais; ragina Izraelį gerbti šią pagrindinę teisę į taikų protestą;

5.  pritaria raginimams atlikti nepriklausomus ir skaidrius visų šių smurtinių įvykių tyrimus; atkreipia dėmesį į Izraelio gynybos pajėgų nustatytą faktų vertinimo mechanizmą, skirtą Izraelio gynybos pajėgų veiksmams ir konkretiems incidentams Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje nuo 2018 m. kovo 30 d. įvertinti; primena atskaitomybės svarbą ir pabrėžia, kad sąmoningas mirtinos jėgos panaudojimas prieš protestuotojus, kurie nekelia tiesioginio pavojaus gyvybei ir sunkaus sužeidimo grėsmės, pažeidžia tarptautinę žmogaus teisių teisę ir, atsižvelgiant į tai, kad teritorijos yra okupuotos, yra sunkus Ketvirtosios Ženevos konvencijos pažeidimas;

6.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į įvairiose Jungtinių Tautų ataskaitose pateikiamą įspėjimą, kad iki 2020 m. Gazos Ruože gali pasidaryti nebeįmanoma gyventi; ypač apgailestauja dėl to, kad sveikatos sektorius baigia sužlugti ir ligoninėms labai trūksta vaistų, įrangos ir elektros; ragina nedelsiant dėti prasmingas tarptautines Gazos Ruožo atstatymo ir atkūrimo pastangas, kad humanitarinė krizė sumažėtų; palankiai vertina Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), teikiančios pagalbą maistu, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas ir kitas gyvybiškai svarbias paslaugas 1,3 mln. palestiniečių pabėgėlių Gazos Ruože, veiklą;

7.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti Gazos Ruožo blokadą ir izoliaciją, nes dėl to Gazos Ruože gilėja beprecedentė humanitarinė krizė;

8.  dar kartą ragina Palestinos Administraciją grįžti į Gazos Ruožą ir perimti vyriausybės funkcijas – tai turi būti prioritetas; ragina visas Palestinos grupuotes atnaujinti pastangas siekti susitaikymo, nes tai nepaprastai svarbu ir tam, kad pagerėtų gyventojų padėtis Gazos Ruože; pabrėžia, kad Palestinos susitaikymas, įskaitant jau seniai nevykstančius prezidento ir parlamento rinkimus, labai svarbus norint užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamą sprendimą ir kad ES turėtų jį remti novatoriškais veiksmais; ragina visas karines grupuotes Gazos Ruože nusiginkluoti;

9.  ragina paleisti ir grąžinti į Izraelį Averą Mengistu ir Hishamą al-Sayedą; ragina grąžinti Hadaro Goldino ir Aarono Shaulo palaikus ir reiškia užuojautą jų šeimoms; ragina grąžinti žuvusių palestiniečių palaikus;

10.  dar kartą ragina visas konflikto šalis visapusiškai gerbti sulaikytųjų ir kalinių teises;

11.  primena, kad į padėtį Gazos Ruože reikia žvelgti iš platesnės Artimųjų Rytų taikos proceso perspektyvos; pakartoja, kad pagrindinis ES tikslas – užtikrinti dviejų valstybių principu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą išsaugant 1967 m. sienas, Jeruzalę paskelbiant abiejų valstybių sostine, saugiai Izraelio valstybei ir nepriklausomai, demokratiškai, vientisai ir pajėgiai Palestinos valstybei taikiai ir saugiai gyvuojant greta, vadovaujantis apsisprendimo teise ir visapusiška pagarba tarptautinės teisės nuostatoms;

12.  pabrėžia, kad nesmurtinės priemonės ir tiek valstybinių, tiek nevalstybinių subjektų pagarba žmogaus teisėms ir humanitarinei teisei yra vienintelis būdas užtikrinti tvarų sprendimą ir tikrą ilgalaikę taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių; taip pat mano, kad nepaliaujamas smurtas, teroro aktai ir smurto kurstymas yra iš esmės nesuderinami su pažanga siekiant taikaus dviejų valstybių principu pagrįsto sprendimo; pažymi, kad įsipareigojimo imtis efektyvių veiksmų prieš smurtą, terorizmą, neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos kurstymą vykdymas nepaprastai svarbus norint atkurti pasitikėjimą ir vengti eskalacijos, kuri dar labiau pakenktų galimybėms užtikrinti taiką;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Knesetui, Izraelio prezidentui ir vyriausybei, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai ir Palestinos Administracijos prezidentui.


Pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl prievolės taikyti minimalų standartinį tarifą *
PDF 235kWORD 42k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl prievolės taikyti minimalų standartinį tarifą (COM(2017)0783 – C8-0007/2018 – 2017/0349(CNS))
P8_TA(2018)0177A8-0124/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0783),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0007/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0124/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija ***I
PDF 325kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB (COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD))
P8_TA(2018)0178A8-0056/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0450),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 50 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0265/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 12 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0056/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia kitu tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 19 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/843.)

(1) OL C 459, 2016 12 9, p. 3.
(2) OL C 34, 2017 2 2, p. 121.


Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimas ir rinkos priežiūra ***I
PDF 323kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros (COM(2016)0031 – C8-0015/2016 – 2016/0014(COD))
P8_TA(2018)0179A8-0048/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0031),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0015/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0048/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 19 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/858.)

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 86.
(2) Ši pozicija pakeičia 2017 m. balandžio 4 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0097).


Ekologinė gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas ***I
PDF 137kWORD 57k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX [Oficialios kontrolės reglamentas] ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (COM(2014)0180 – C7-0109/2014 – 2014/0100(COD))
P8_TA(2018)0180A8-0311/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0180),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 42 straipsnį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0109/2014),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Liuksemburgo Deputatų Rūmų ir Austrijos Federalinės Tarybos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. lapkričio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0311/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 19 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/848.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl laikinų eksperimentų su ekologiškomis veislėmis

Komisija pripažįsta, kad būtina nustatyti sąlygas, kuriomis išvedamos ekologinei gamybai tinkamos ekologiškos veislės.

Siekdama nustatyti „ekologinei gamybai tinkamų ekologiškų veislių“ savybių apibūdinimo kriterijus ir sąlygas, kuriomis gali būti auginamos parduoti skirtos „ekologinei gamybai tinkamos ekologiškos veislės“, Komisija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio reglamento taikymo datos surengs laikiną eksperimentą.

Atliekant šį laikiną eksperimentą bus nustatyti ekologinei gamybai tinkamų ekologiškų veislių išskirtinumo, vienodumo, stabilumo ir, jei taikytina, ūkinio vertingumo bei naudojimo apibūdinimo kriterijai ir nustatytos kitos pardavimo sąlygos (pvz., ženklinimo ir pakavimo). Nustatant šias sąlygas ir kriterijus bus atsižvelgiama į konkrečius ekologinio ūkininkavimo poreikius ir tikslus, tokius kaip genetinės įvairovės didinimas, atsparumas ligoms ir prisitaikymas prie dirvožemio ir klimato sąlygų. Kad būtų galima stebėti laikino eksperimento eigą, bus rengiamos metinės ataskaitos.

Šis eksperimentas truks septynerius metus ir jam atlikti bus numatytas pakankamas atitinkamos medžiagos kiekis. Jam vykstant valstybės narės gali būti atleistos nuo tam tikrų įpareigojimų, nustatytų Direktyva 66/401/EEB, Direktyva 66/402/EEB, Direktyva 68/193/EEB, Direktyva 2002/53/EB, Direktyva 2002/54/EB, Direktyva 2002/55/EB, Direktyva 2002/56/EB, Direktyva 2002/57/EB, Direktyva 2008/72/EB ir Direktyva 2008/90/EB.

 Komisija įvertins šio eksperimento rezultatus, kad galėtų pasiūlyti horizontaliųjų teisės aktų dėl prekybos sėkla ir kita augalų dauginamąja medžiaga reikalavimus suderinti su „ekologinei gamybai tinkamų ekologiškų veislių“ savybėmis.

Komisijos pareiškimas dėl 55 straipsnio

Komisija pabrėžia, kad nuolatinis 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punkto taikymas pagal formą ir turinį prieštarauja Reglamentui (ES) Nr.182/2011 (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). Šią nuostatą reikia taikyti tik esant konkrečiai būtinybei nukrypti nuo pagrindinio principo, pagal kurį Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą, kai nuomonė nepateikiama. Kadangi tai yra 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės išimtis, 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punkto taikymo negalima vertinti tiesiog kaip teisės aktų leidėjo „veiksmų laisvės“, nes to punkto aiškinimas turi būti ribojamojo pobūdžio ir taikymas privalo būti pagrįstas.

(1) OL C 12, 2015 1 15, p. 75.
(2) OL C 19, 2015 1 21, p. 84.


Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
PDF 529kWORD 62k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677 – C8-0424/2017 – 2017/0305(NLE))
P8_TA(2018)0181A8-0140/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0677),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0424/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0140/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 konstatuojamoji dalis
(1)  valstybės narės ir Sąjunga turi veikti siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, visų pirma skatindamos kvalifikuotą, mokymuose dalyvavusią, gebančią prisitaikyti darbo jėgą ir darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis, užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;
(1)  valstybės narės ir Sąjunga turi parengti ir pateikti veiksmingą ir suderintą užimtumo strategiją, visų pirma skatindamos įtraukiąsias darbo rinkas, reaguojančias į ekonomikos, visuomenės, technologijų ir aplinkos realybę ir pokyčius, kartu su kvalifikuota, mokymuose dalyvavusia, gebančia prisitaikyti darbo jėga bei visų darbuotojų įtraukiosiose darbo rinkose, prisitaikančių prie ekonomikos, socialinių ir aplinkos pokyčių, gerovę, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo, socialinės rinkos ekonomikos ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis, užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą, socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę. Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi ir su aukšto lygio švietimu bei mokymu;
(2)  Sąjunga turi kovoti su visomis skurdo formomis, socialine atskirtimi ir diskriminacija visose gyvenimo srityse ir skatinti socialinį teisingumą, socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę. To bendro tikslo turėtų būti siekiama Sąjungos teisės aktuose ir kitų sričių politikoje. Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi ir su aukšto lygio švietimu bei mokymu. Sąjunga turi skatinti aktyvų visų piliečių dalyvavimą ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
(3)  pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo integruotas gaires. Jos atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir jomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą ekonominę ir socialinę politiką, kuria turėtų būti pasiekta teigiamo poveikio;
(3)  pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones, turinčias svarbų poveikį padėčiai socialinėje ir užimtumo srityje Sąjungoje ir galimų padarinių, kaip pvz., nesaugumo, skurdo ir nelygybės problemų. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo integruotas gaires. Jos atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir jomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą ekonominę ir socialinę politiką, kuria turėtų būti pasiekta teigiamo poveikio, visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   siekiant užtikrinti demokratiškesnį sprendimų dėl integruotų gairių, kurios daro poveikį piliečiams ir darbo rinkoms visoje Sąjungoje, priėmimo procesą, svarbu, kad Taryba atsižvelgtų į Europos Parlamento poziciją;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
(4)  užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir įvairias ES iniciatyvas, įskaitant Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo1, Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką2, Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių3 ir Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos pasiūlymą4;
(4)  užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir įvairias ES iniciatyvas, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo1, Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką2, Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių3 ir Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos pasiūlymą4;
__________________
__________________
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1–6.
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
2 OL C 67, 2016 2 20, p. 1–5.
2 OL C 67, 2016 2 20, p. 1.
3 OL C 484, 2016 12 24, p. 1–6.
3 OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
4 COM(2017)0563 galutinis – 2017/0244 (NLE).
4 COM(2017)0563 galutinis – 2017/0244 (NLE).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos priežiūrai, ir juo siekiama pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, įskaitant užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES5. Nuo 2015 m. Europos semestras buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas, visų pirma siekiant sustiprinti užimtumo ir socialinį aspektus ir sudaryti palankias sąlygas dialogui su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;
(5)  Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos priežiūrai, ir juo siekiama pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, įskaitant užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES5. Nuo 2015 m. Europos semestras buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas, visų pirma siekiant sustiprinti užimtumo ir socialinį aspektus ir sudaryti palankias sąlygas dialogui su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, sykiu daug dėmesio skiriant struktūrinėms reformoms ir konkurencingumui;
_________________
_________________
5 OL L 308, 2010 11 24, p. 46–5.
5 OL L 308, 2010 11 24, p. 46.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Europos Sąjungos atsigavimas po ekonomikos krizės prisideda prie teigiamų tendencijų darbo rinkoje, tačiau tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar yra daug ekonominių ir socialinių veiklos rezultatų skirtumų ir svarbių uždavinių. Per krizę paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Suderinus pasiūlos ir paklausos priemones nustatyti politikos veiksmai turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas, kuriomis gerinamas našumas, augimo rezultatai, socialinė sanglauda, ekonominis atsparumas įvairiems sukrėtimams, ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą, kartu atsižvelgiant į jų poveikį užimtumui ir socialinei sričiai;
(6)  Europos Sąjungos atsigavimas po ekonomikos krizės prisideda prie teigiamų tendencijų darbo rinkoje, tačiau tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar yra daug ekonominių ir socialinių veiklos rezultatų skirtumų ir svarbių uždavinių, nes augant ekonomikai užimtumas savaime nedidėja. Per krizę paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir tvarių bei kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Suderinus pasiūlos ir paklausos priemones nustatyti politikos veiksmai turėtų apimti postūmį investicijoms, įskaitant žiedinės ekonomikos ir žaliosios ekonomikos bei socialines investicijas, atnaujintą įsipareigojimą tinkamu eiliškumu, socialiai ir ekonomikos atžvilgiu suderintai vykdyti struktūrines reformas, kuriomis gerinamas našumas, augimo rezultatai, socialinė sanglauda, ekonominis atsparumas įvairiems sukrėtimams, ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą, kartu užtikrinant, kad tos struktūrinės reformos turėtų teigiamą poveikį užimtumui ir socialinei sričiai;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
(7)  reformos darbo rinkoje, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų atitikti nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir palikti galimybę plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, konkurencingumo stiprinimo, darbo vietų kūrimo, mokymosi visą gyvenimą, mokymo politikos ir realiųjų pajamų klausimus;
(7)  reformos darbo rinkoje, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų atitikti nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir palikti galimybę plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, gyvenimo lygio kėlimo, lygybės didinimo, konkurencingumo stiprinimo, našumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, mokymosi visą gyvenimą, mokymo politikos ir realiųjų pajamų klausimus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
(8)  valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų taisyti ekonomikos ir finansų krizės socialinius padarinius ir siekti sukurti įtraukią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje, kaip nurodyta ir Komisijos rekomendacijoje dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties6. Turėtų būti kovojama su nelygybe, turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir sumažintas skurdas bei socialinė atskirtis (įskaitant vaikų), visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis šviestis, mokytis ir dalyvauti darbo rinkoje. Kadangi ES atsiranda naujų ekonominių ir verslo modelių, darbo santykiai irgi keičiasi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nauji darbo santykiai išlaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį;
(8)  valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų taisyti ekonomikos ir finansų krizės socialinius padarinius ir siekti sukurti įtraukią ir socialiai teisingą visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje, kaip nurodyta ir Komisijos rekomendacijoje dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties6. Turėtų būti kovojama su nelygybe ir diskriminacija, turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės visiems ir panaikintas skurdas bei socialinė atskirtis (ypač vaikų skurdas ir socialinė atskirtis), visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir pakankamų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis šviestis, mokytis ir dalyvauti darbo rinkoje. Kadangi ES atsiranda naujų ekonominių ir verslo modelių, darbo santykiai irgi keičiasi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nauji darbo santykiai išlaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį garantuojant, kad pagal naujus užimtumo modelius dirbantiems žmonėms būtų taikoma įdarbinimo teisės aktuose numatyta apsauga ir garantijos. Valstybės narės turėtų paskatinti neįgalių asmenų potencialą prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi;
__________________
__________________
6 COM(2008)0639 galutinis.
6 COM(2008)0639 galutinis.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   Komisija ir valstybės narės, remiamos specializuotų nevyriausybinių organizacijų ir skurdą patiriančių asmenų organizacijų, turėtų sukurti apmąstymų ir dialogo erdves siekiant užtikrinti, kad šie asmenys galėtų prisidėti vertinant jiems poveikį darančią politiką;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 konstatuojamoji dalis
(11)  integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad skatintų užimtumą, socialinę įtrauktį, sustiprintų mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą bei pagerintų viešąjį administravimą. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;
(11)  integruotos gairės ir Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti konkrečioms šalims skirtų tikslinių rekomendacijų, kurias Taryba pateikia valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad skatintų užimtumą, socialinę įtrauktį, sustiprintų mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą bei pagerintų viešąjį administravimą. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais Sutartyje nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Šie komitetai ir kitos Tarybos parengiamosios įstaigos, susijusios su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,
(12)  Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais Sutartyje nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę, šie komitetai ir kitos Tarybos parengiamosios įstaigos, susijusios su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, ypač jo Užimtumo ir socialinių reikalų komitetu,
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kokybiškų darbo vietų kūrimui, mažinti kliūtis įmonėms įdarbinti žmones, skatinti verslumą ir savarankišką darbą ir, visų pirma, remti labai mažų ir mažųjų įmonių kūrimą ir augimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.
Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ir investuoti į tvarių, prieinamų ir kokybiškų darbo vietų kūrimą visais įgūdžių lygiais ir visuose darbo rinkos sektoriuose ir regionuose ir į jį investuoti, be kita ko, visapusiškai plėtojant į ateitį orientuotų sektorių, pvz., žaliosios ir žiedinės ekonomikos, priežiūros ir skaitmeninio sektorių, potencialą. Valstybės narės turėtų žmonėms suteikti galimybių derinti profesinį ir privatų gyvenimą, užtikrinti, kad darbo vietos būtų pritaikytos neįgaliesiems ir pagyvenusiems darbuotojams, ir padėti įmonėms įdarbinti žmones ir skatinti atsakingą verslumą ir savarankišką darbą, visų pirma, remiant labai mažų ir mažųjų įmonių kūrimą ir augimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės antra pastraipa
Valstybės narės turėtų remti naujoviškas darbo formas, kuriomis atsakingai sukuriama darbo vietų visiems galimybių.
Valstybės narės turėtų remti naujoviškas darbo formas, kuriomis atsakingai sukuriama kokybiško darbo vietų visiems galimybių, visų pirma atsižvelgiant į plėtojamas naujas informacines ir komunikacijos technologijas, sykiu užtikrinant visišką atitiktį Sąjungos teisei, nacionaliniams užimtumo teisės aktams ir praktikai, taip pat darbo santykių sistemoms. Valstybės narės ir Komisija turėtų skleisti gerąją praktiką šioje srityje.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų palengvinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti nereikalinga našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės trečia pastraipa
Mokesčių našta nuo darbo jėgos turėtų būti perkelta kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, atsižvelgiant į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms.
Valstybės narės turėtų palaipsniui siekti sumažinti mokesčių naštą, tenkančią darbo jėgai ir turėtų ją perkelti kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, atsižvelgiant į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms, įskaitant investicijas į visuotinės svarbos viešąsias paslaugas.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės ketvirta pastraipa
Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir gerbdamos socialinių partnerių savarankiškumą, turėtų skatinti skaidrius ir numatomus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kad darbo užmokestis galėtų priklausyti nuo našumo pokyčių, kartu užtikrinant sąžiningą darbo užmokestį, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Šiais mechanizmais reikėtų atsižvelgti į skirtingus įgūdžių lygius ir ekonominės veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, sektorių ir bendrovių. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, laikydamiesi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti tinkamo lygmens minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdami į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.
Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir gerbdamos socialinių partnerių savarankiškumą, turėtų skatinti skaidrius ir numatomus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kad darbo užmokestis galėtų priklausyti nuo našumo pokyčių, kartu užtikrinant sąžiningą darbo užmokestį, kuriuo tvariu ir atsakingu būdu užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Šiais mechanizmais reikėtų atsižvelgti į skirtingus įgūdžių lygius ir ekonominės veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, sektorių ir bendrovių. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, laikydamiesi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti tinkamo lygmens minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdami į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės antraštė
6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos gerinimas: galimybės įsidarbinti, įgūdžiai ir kompetencija
6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos didinimas ir galimybių įsidarbinti, įgūdžių ir kompetencijos gerinimas
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės pirma pastraipa
Atsižvelgiant į technologijų, aplinkos ir demografinius pokyčius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes, užtikrindamos, kad būtų pakankama tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos per visą profesinį gyvenimą pasiūla, atsižvelgiant į esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas tiek į pirminį, tiek tęstinį švietimą ir mokymą. Jos turėtų dirbti išvien su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos spręsti struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas, kad būtų teikiamas kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. Jos turėtų užtikrinti mokymų teisių perkėlimą keičiant profesinę veiklą. Tai turėtų visiems suteikti galimybę geriau pasirengti pokyčiams, prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir sėkmingai keisti profesinę veiklą, tokiu būdu didinant bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.
Atsižvelgiant į technologijų, aplinkos ir demografinius pokyčius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, turėtų skatinti tvarumą, našumą ir įsidarbinimo galimybes, užtikrindamos, kad būtų pakankama tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos per visą profesinį gyvenimą pasiūla, reaguojant į esamas ir numatomas būsimas darbo rinkos galimybes, be kita, tiksliniu mokymo gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse skatinimu. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas tiek į pirminį, tiek tęstinį švietimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, nukreipdamas jas ne tik į formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą bei savišvietą ir užtikrindamos vienodas galimybes visiems tuo naudotis. Jos turėtų dirbti išvien su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos didinti kokybę ir spręsti struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas, kad būtų teikiamas kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, ypač atsižvelgiant į konkrečius neįgalių asmenų, etninių ir nacionalinių mažumų, imigrantų ir pabėgėlių poreikius. Jos turėtų užtikrinti mokymų teisių perkėlimą profesinės veiklos pokyčių metu, taikant taškų sistemą ir susijusių teisių kaupimą. Tai turėtų visiems suteikti galimybę geriau pasirengti pokyčiams, prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, išvengti įgūdžių neatitikties ir sėkmingai keisti profesinę veiklą, tokiu būdu didinant bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės antra pastraipa
Valstybės narės turėtų skatinti lygias galimybes švietimo srityje ir didinti bendrą švietimo lygį, ypač žemiausios kvalifikacijos asmenų. Jos turėtų užtikrinti kokybiškus mokymosi rezultatus, stiprinti pagrindinius įgūdžius, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, didinti aukštojo išsilavinimo atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą ir padidinti suaugusiųjų dalyvavimą tęstinio švietimo ir mokymo sistemoje. Valstybės narės turėtų stiprinti mokymąsi darbo vietoje profesinio rengimo ir mokymo sistemose, be kita ko, pasitelkiant kokybiškas ir veiksmingas pameistrystės programas, didinti įgūdžių matomumą ir palyginamumą ir didinti galimybes pripažinti ir oficialiai patvirtinti ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir paklausą. Valstybės narės taip pat turėtų remti menkų įgūdžių turinčius suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikio įsidarbinimo galimybes, gerindamos galimybes ir susidomėjimą naudotis kokybiško mokymosi pasiūla, nustatydamos tobulinimosi kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, tinkamą švietimo ir mokymo pasiūlą ir įgytų įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą.
Valstybės narės turėtų skatinti lygias galimybes švietimo srityje, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, ir didinti bendrą švietimo lygį, ypač žemiausios kvalifikacijos asmenų ir palankių sąlygų neturinčių besimokančių asmenų. Jos turėtų užtikrinti kokybiškus mokymosi rezultatus, puoselėti ir stiprinti pagrindinius įgūdžius, skatinti verslumo įgūdžius, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, didinti aukštojo išsilavinimo atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą ir padidinti suaugusiųjų dalyvavimą tęstinio švietimo ir mokymo sistemoje, taip pat pasitelkiant mokymuisi ir praktikai skirtų atostogų, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką. Valstybės narės turėtų stiprinti mokymąsi darbo vietoje profesinio rengimo ir mokymo sistemose, be kita ko, pasitelkiant kokybiškas ir veiksmingas pameistrystės programas, didinti įgūdžių matomumą ir palyginamumą ir didinti galimybes pripažinti ir oficialiai patvirtinti ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir paklausą. Valstybės narės taip pat turėtų remti menkų įgūdžių turinčius suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikio įsidarbinimo galimybes, gerindamos galimybes ir susidomėjimą naudotis kokybiško mokymosi pasiūla, nustatydamos tobulinimosi kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, darbo rinkos galimybes atitinkančią švietimo ir mokymo pasiūlą ir įgytų įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 2 a pastraipa (nauja)
Siekdamos skatinti ilgalaikę savo darbo jėgos gerovę ir našumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų švietimo ir mokymo sistemos atitiktų darbo rinkos poreikius ir jomis būtų siekiama skatinti asmeninį tobulėjimą, socialinę sanglaudą, kultūrų tarpusavio supratimą ir aktyvų pilietiškumą.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės trečia pastraipa
Turėtų būti kovojama su dideliu nedarbu ir neveiklumu, be kita ko, laiku teikiant konkrečiai pritaikytą pagalbą, pagrįstą parama darbo paieškai, mokymui ir perkvalifikavimui. Siekiant reikšmingai sumažinti struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, kurios apimtų išsamų konkrečios padėties įvertinimą vėliausiai po 18 mėnesių nedarbo. Jaunimo nedarbo ir didelio nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) lygmens problemos turėtų būti ir toliau sprendžiamos gerinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką struktūrą, be kita ko, visiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą1.
Turėtų būti kovojama su dideliu nedarbu, ilgalaikiu nedarbu ir ilgalaikiu neveiklumu, be kita ko, laiku teikiant konkrečiai ir integruotai pritaikytą pagalbą, pagrįstą parama darbo paieškai, mokymui, perkvalifikavimui ir taikyti tinkamus tolesnius veiksmus. Tuo tikslu reikia suderinto požiūrio į socialines ir įdarbinimo paslaugas, o tai reiškia, kad įdarbinimo tarnybos, socialinės tarnybos, socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos turi glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį ir struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, kurios apimtų išsamų konkrečios padėties vertinimą, atliekamą kuo anksčiau. Jaunimo nedarbo ir didelio nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) lygmens problemos turėtų būti ir toliau sprendžiamos gerinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką struktūrą, be kita ko, visiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą1.
__________________
__________________
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1–6.
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės ketvirta pastraipa
Mokesčių reformų, kuriomis mokesčiai būtų perkeliami nuo darbo jėgos į kitur, tikslas turėtų būti šalinti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje ir paskatas joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis. Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, įskaitant tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
Mokesčių reformų, kuriomis mokesčiai būtų palaipsniui perkeliami nuo darbo jėgos į kitur, tikslas turėtų būti šalinti nepagrįstas kliūtis ir per didelę biurokratiją ir teikti paskatas dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, sykiu užtikrinant, kad mokesčių reformos nekeltų pavojaus gerovės valstybės tvarumui. Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims pritaikytą darbo aplinką, įskaitant tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir apskritai visuomenės gyvenime. Valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti remiamą įdarbinimą atviroje ir įtraukioje darbo rinkoje.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės penkta pastraipa
Turėtų būti pašalintos kliūtys dirbti ir siekti karjeros, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė ir didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, be kita ko, užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą. Turėtų būti skatinamas darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas, visų pirma suteikiant galimybę naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir prieinamomis kokybiškomis ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūros pareigų turintys tėvai ir kiti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti tinkamomis šeimos atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų, kad galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai tolygiai pasinaudotų šiomis teisėmis.
Turėtų būti pašalintos kliūtys dirbti ir siekti karjeros, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė ir didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, be kita ko, užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą visuose sektoriuose ir profesijose. Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti darbo užmokesčio skaidrumo ir darbo užmokesčio audito politiką, siekdamos panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Valstybės narės turi vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB1a, nustatydamos, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijos darbdaviams, kurie už tą patį darbą moka skirtingą užmokestį, priklausomai nuo to, ar jį atlieka vyras ar moteris. Turėtų būti užtikrinamas visų asmenų darbo, privataus bei šeimos gyvenimo derinimas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūros pareigų turintys tėvai ir kiti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti tinkamomis šeimos ir priežiūros atostogomis, prieinama kokybiška ilgalaike priežiūra bei ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir į darbuotoją orientuotais susitarimais, pvz., pasinaudojant nuotolinio darbo ir pažangaus darbo modelio galimybėmis, dėl lanksčių darbo sąlygų, kad galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai tolygiai pasinaudotų šiomis teisėmis. Valstybės narės turėtų užtikrinti paramą slaugytojams, kurie yra priversti nutraukti arba apriboti profesinę veiklą, kad galėtų tinkamai prižiūrėti asmenis.
________________
1a 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės antra pastraipa
Politika turėtų būti siekiama gerinti ir remti darbo rinkos poreikių atitiktį ir pereinamuosius procesus. Valstybės narės turėtų veiksmingai aktyvinti ir suteikti galimybių tiems, kurie gali dalyvauti darbo rinkoje. Jos turėtų stiprinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir geriau jas susiedamos su pajamų parama, grindžiama nedirbančių žmonių teise ir atsakomybe aktyviai ieškoti darbo. Valstybės narės turėtų siekti, kad viešosios užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau, laiku teikdamos konkrečiai pritaikytą pagalbą darbo ieškantiems asmenims, remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principą.
Politika turėtų būti siekiama gerinti ir remti darbo rinkos poreikių atitiktį ir pereinamuosius procesus, kad darbuotojai galėtų tobulėti profesinėje srityje. Valstybės narės turėtų veiksmingai aktyvinti ir suteikti galimybių tiems, kurie gali dalyvauti darbo rinkoje, teikdamos individualią paramą ir integruotas paslaugas, grindžiamas platesniu aktyvios įtraukties požiūriu. Jos turėtų stiprinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, didindamos jų finansavimą, plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir užtikrindamos tinkamą pajamų paramą nedirbantiems žmonėms, kol jie ieško darbo ir taip pat atsižvelgiant į bedarbių teises ir pareigas. Tai apima darbą su socialiniais partneriais ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, kad būtų padidintas šios politikos veiksmingumas ir atskaitomybė. Valstybės narės turėtų siekti, kad viešosios užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau, būtų susietos tarpusavyje, kad laiku teiktų konkrečiai pritaikytą kokybišką pagalbą darbo ieškantiems asmenims ir sudarytų sąlygas jo ieškoti visoje Sąjungoje, remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principą.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės trečia pastraipa
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pagrįstą laikotarpį būtų mokamos tinkamo dydžio bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įnašą ir nacionalines tinkamumo taisykles. Tokios pašalpos turėtų neskatinti jų gavėjų nesiekti kuo greičiau vėl įsidarbinti.
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pakankamą laikotarpį, kurio reikia kokybiškai darbo vietai rasti, būtų mokamos tinkamo dydžio bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įnašą ir nacionalines tinkamumo taisykles. Tokias pašalpas turėtų papildyti aktyvi darbo rinkos politika ir priemonės, kurios skatintų greitą grįžimą į kokybiškas darbo vietas.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės ketvirta pastraipa
Turėtų būti skatinamas besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas, siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų ir kvalifikacijų pripažinimo srityse. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog administracinėmis procedūromis nesudaromos kliūtys ar neapsunkinamos kitų valstybių narių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis, ir spręsti galimo protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų problemą.
Besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas turėtų tapti pagrindine laisve, siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu. Turėtų būti skatinamas ir vidaus judumas. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų, prieigos prie socialinės apsaugos ir kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo srityse, taip pat panaikinti neproporcingi kalbiniai reikalavimai. Turėtų būti remiami mobilieji darbuotojai, be kita ko, pagerinant jų galimybę susipažinti su teisėmis darbe ir informuotumą apie jas. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog administracinėmis procedūromis nesudaromos kliūtys ar neapsunkinamos kitų valstybių narių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis, ir spręsti galimo protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų problemą. Jos tai turėtų daryti didindamos ir remdamos investicijas į sektorius, tikrai turinčius potencialą kurti aukštos kokybės darbo galimybes, tokias kaip žalioji ir žiedinė ekonomika ar skaitmeninis ir priežiūros sektoriai.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės penkta pastraipa
Atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir siekiant veiksmingesnio socialinio dialogo, geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai laiku ir prasmingai būtų įtraukti į ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos reformų rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, remdamos didesnius socialinių partnerių gebėjimus. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami jiems svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, tačiau turi būti visapusiškai laikomasi jų autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų.
Atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir partnerystės principus ir siekiant veiksmingesnio socialinio ir pilietinio dialogo, geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos laiku, iš tikrųjų ir prasmingai būtų įtraukti į ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos reformų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą visais proceso etapais, be kita ko, remdamos didesnius socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus. Toks įtraukimas neturėtų apsiriboti tik konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami jiems svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, tačiau turi būti visapusiškai laikomasi jų autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų. Taip pat turėtų būti remiama pagal netipines darbo sutartis ir savarankiškai dirbančių asmenų teisė jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad sustiprintų socialinių partnerių vaidmenį.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antraštė
8 gairė. Lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu
8 gairė. Lygių galimybių, lygybės ir nediskriminavimo visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, skirtas nepakankamai atstovaujamų grupių lygioms galimybėms darbo rinkoje skatinti. Jos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir galimybės gauti prekių bei paslaugų srityje, nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, turėtų įgyvendinti veiksmingas kovos su visų formų diskriminacija priemones ir skatinti lygias galimybes visiems dalyvauti visuomenės gyvenime. Tokios priemonės turėtų apimti įtraukių ir visiems atvirų darbo rinkų skatinimą, be kita ko, įgyvendinant priemones, kuriomis kovojama su diskriminacija patenkant į darbo rinką ir darbo rinkoje, siekiant paremti tuos, kurie šiuo metu diskriminuojami, nepakankamai atstovaujami arba yra atsidūrę keblioje padėtyje. Valstybės narės turėtų užtikrinti vienodą požiūrį ir kovoti su visomis diskriminacijos formomis užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir galimybės gauti prekių bei paslaugų srityje , nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus seksualinės orientacijos arba socialinės ir ekonominės kilmės. Tuo tikslu būtina įgyvendinti konkrečias priemones asmenims, esantiems pažeidžiamoje padėtyje, remti ir jos turi būti tinkamai finansuojamos, kad nebūtų jokios galimos atitinkamų paramos gavėjų konkurencijos dėl išteklių.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antra pastraipa
Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą socialinę apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį ir aukštesnės socialinės padėties siekimą, skatindamos dalyvavimą darbo rinkoje ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos mokesčių ir išmokų sistemas. Socialinės apsaugos sistemų modernizavimas turėtų užtikrinti geresnį prieinamumą, tvarumą, tinkamumą ir kokybę.
Valstybės narės turėtų pagerinti socialinės apsaugos sistemas, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tinkama socialinė apsauga visais asmens gyvenimo etapais, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, skatindamos socialinę įtrauktį ir aukštesnės socialinės padėties siekimą, skatindamos dalyvavimą darbo rinkoje ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos mokesčių ir išmokų sistemas. Socialinės apsaugos sistemų tobulinimas ir inovacijos turėtų užtikrinti geresnę prieigą, prieinamumą, tvarumą, tinkamumą ir kokybę.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės trečia pastraipa
Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencijos ir integruotas strategijas, suderindamos tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti visų, neturinčių pakankamai išteklių, teisę gauti tinkamo dydžio minimalias išmokas ir palaikyti socialinę įtrauktį, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencijos ir integruotas strategijas, suderindamos tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis individualiems poreikiams pritaikytomis kokybiškomis paslaugomis. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti visiems, neturintiems pakankamai išteklių, tinkamo dydžio minimalias išmokas ir palaikyti socialinę įtrauktį, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 3 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės, remiamos Komisijos, taip pat turi skatinti aktyvų NVO, kurių specializacija – kova su skurdu, ir skurdą patiriančių asmenų organizacijų dalyvavimą rengiant kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirtą politiką.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės ketvirta pastraipa
Nebrangios, prieinamos ir kokybiškos paslaugos, pavyzdžiui, vaikų priežiūra, nemokyklinė priežiūra, švietimas, mokymas, būstas, sveikatos paslaugos ir ilgalaikė priežiūra, yra itin svarbios lygioms galimybėms, įskaitant vaikų ir jaunuolių, užtikrinti. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu, socialine atskirtimi, be kita ko, dirbančiųjų skurdo mažinimui. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas, įskaitant vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansines paslaugas ir skaitmeninį ryšį. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems to reikia, ir pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą pagalbą socialinio būsto srityje, taip pat teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Atskirai turėtų būti sprendžiama benamystės problema. Turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias žmonių su negalia reikmes.
Galimybė naudotis nebrangiomis, prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis, tokiomis kaip vaikų priežiūra, nemokyklinė priežiūra, švietimas, mokymas, būstas, sveikatos paslaugos, reabilitacija ir ilgalaikė priežiūra, ir jų prieinamumas yra itin svarbūs norint užtikrinti lygias galimybes, įskaitant vaikų ir jaunuolių ir etninių mažumų bei migrantų galimybes. Skurde gyvenantys vaikai turėtų turėti galimybę naudotis nemokama sveikatos priežiūra, nemokamu švietimu, vaikų priežiūra, turėti deramą būstą ir gauti tinkamą maitinimą. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, be kita ko, dirbančiųjų skurdo mažinimui, ir kovai su diskriminacija. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas, kurios būtų įperkamos, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros, būsto, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio srityse. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikalinga pagalba, ar pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą socialinį būstą, taip pat teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Atskirai turėtų būti sprendžiama benamystės problema. Turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias neįgalių asmenų reikmes ir jų potencialą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų persvarstyti negalios vertinimo sistemas, kad nebūtų sudaroma kliūčių patenkant į darbo rinką.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 4 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neįgalius asmenis įdarbinantys darbdaviai galėtų pasinaudoti tinkamu konsultavimu ir parama. Siekiant neįgaliesiems sudaryti sąlygas pasinaudoti švietimo ir užimtumo paslaugomis, turėtų būti skatinamos ir remiamos asmeninės pagalbos paslaugos.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės penkta pastraipa
Valstybės narės turėtų užtikrinti teisę laiku gauti prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir užtikrinti tvarumą ilguoju laikotarpiu.
Valstybės narės turėtų užtikrinti teisę laiku gauti įperkamų, prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir užtikrinti tvarumą ilguoju laikotarpiu.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės šešta pastraipa
Valstybės narės, atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, turėtų užtikrinti moterų ir vyrų pensijų sistemų tvarumą ir tinkamumą, suteikti lygias galimybes abiejų lyčių darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkiant papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintas orus gyvenimas. Pensijų reformos turėtų būti pagrįstos priemonėmis, kuriomis ilginamas darbinis amžius ir didinamas faktinis pensinis amžius, pavyzdžiui, apribojant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos ir didinant teisės aktais nustatytą pensinį amžių, tokiu būdu atsižvelgiant į gyvenimo trukmės ilgėjimą. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir nustatyti tinkamą reformų laipsniškumą.
Valstybės narės turėtų nedelsiant užtikrinti moterų ir vyrų pensijų sistemų tvarumą ir tinkamumą, suteikti lygias galimybes visiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyti tinkamas teisės aktais nustatytas teises į pensiją, kad būtų užtikrintas orus gyvenimas, taip pat siekti užtikrinti pakankamas pensijos pajamas, kurios bent viršytų skurdo ribą. Turėtų būti suteiktos nediskriminuojančios galimybės dalyvauti papildomose pensijų sistemose, kurios galėtų papildyti teisės aktais nustatytas pensijas. Priklausomai nuo valstybės narės nacionalinių susitarimų ir teisės aktų vien pirmosios pakopos pensija arba derinama su antrosios pakopos pensija turėtų sudaryti atitinkamas pakaitines pajamas, pagrįstas ankstesniais darbuotojo užmokesčiais. Valstybės narės turėtų teikti atitinkamus pensijų kreditus asmenims, kurie tam tikrą laiką nedirbo, nes teikė neformalią priežiūrą artimiesiems. Pensijų reformos, įskaitant galimą faktinio pensinio amžiaus ilginimą, turėtų būti suderintos su vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos strategija ir paremtos priemonėmis, kuriomis ilgiau dirbti norintiems asmenims ilginamas darbinis amžius. Darbuotojams, kurie priartėjo prie išėjimo į pensiją, turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai sutrumpinti darbo laiką. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene ir visas reformas pradėti taikyti palaipsniui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0355.
(2) OL C 265, 2017 8 11, p. 201.


2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos. I skirsnis – Europos Parlamentas
PDF 175kWORD 53k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (2018/2001(BUD))
P8_TA(2018)0182A8-0146/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),ypač į jo 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau - 2013 m. gruodžio 2 d. TIS),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2017 m. spalio 25 d. priimtą rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžeto procedūrą(7),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 96 straipsnio 1 dalį 2018 m. balandžio 16 d. Biuro parengtą pirminį sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0146/2018),

A.  kadangi ši biudžeto procedūra yra ketvirtoji visa šios kadencijos procedūra ir šeštoji procedūra, vykdoma 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) metais;

B.  kadangi 2019 m. biudžetas, kaip pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime, rengiamas atsižvelgiant į V išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidėjimą tiek infliacijos, tiek faktiniu požiūriu, kuris sudaro daugiau galimybių augimui ir investicijoms, taip pat taupymo, efektyvumo gerinimo ir rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo politikos įgyvendinimo tąsai;

C.  kadangi generalinis sekretorius pasiūlė 2019 m. biudžetui nustatyti, be kita ko, šiuos prioritetinius tikslus: 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanija, saugumo projektai, daugiamečiai pastatų projektai, IT plėtra, EP nariams teikiamų paslaugų gerinimas ir ekologiško požiūrio į transportą skatinimas;

D.  kadangi generalinis sekretorius Parlamento 2019 m. preliminaraus biudžeto sąmatos projekte pasiūlė 2 016 644 000 EUR sumą, t. y. 3,38 % daugiau, palyginti su 2018 m. biudžetu (įskaitant 37,3 mln. EUR Parlamento kadencijos pasikeitimui ir 34,3 mln. EUR kitoms nenumatytoms išlaidoms), ir ta suma 2014–2020 m. DFP V išlaidų kategorijoje sudarys 18,79 % dydžio dalį;

E.  kadangi beveik du trečdalius biudžeto sudaro su indeksu susietos išlaidos, kurios daugiausia susijusios su dabartinių ir į pensiją išėjusių Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, pensijomis, medicinos išlaidomis ir išmokomis (EP nariams – 23 %, o darbuotojams – 34 %), taip pat pastatais (13 %), ir šios išlaidos patikslintos pagal Tarnybos nuostatus, konkrečių sektorių indeksavimą arba infliacijos lygį;

F.  kadangi Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(8) pabrėžė, kad 2016 m. biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus;

G.  kadangi Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijos, patikimumas tam tikra dalimi priklauso nuo jo gebėjimo valdyti savo paties išlaidas ir nuo jo gebėjimo plėtoti demokratiją Sąjungos lygmeniu;

H.  kadangi savanoriškas pensijų fondas buvo įsteigtas 1990 m. pagal Biuro taisykles, reglamentuojančias papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo programą(9);

Bendroji sistema

1.  pabrėžia, kad 2019 m. Parlamento biudžeto dalis V išlaidų kategorijoje ir toliau turėtų neviršyti 20 %; pažymi, kad 2019 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,53 %, o tai yra mažiau, nei pasiekta 2018 m. (18,85 %), ir tai yra mažiausia V išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius 15 metų;

2.  pabrėžia, kad didžiausia Parlamento biudžeto dalis yra nustatyta statutiniuose ar sutartiniuose įsipareigojimuose ir jai taikomas metinis indeksavimas;

3.  pažymi, kad dėl 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išlaidos bus gerokai didesnės tam tikrose srityse, ypač atsižvelgiant į pakartotinai neišrinktus Parlamento narius ir jų padėjėjus, o lėšų bus sutaupyta, nors ir mažesniu mastu, kitose srityse dėl sumažėjusios Parlamento darbo apimties rinkimų metais;

4.  pritaria Biuro ir Biudžeto komiteto 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. derinimo posėdyje pasiektam susitarimui biudžetą 2018 m. atžvilgiu padidinti 2,48 %, t. y., kad bendra jo 2019 m. sąmatos suma siektų 1 999 144 000 EUR, sumažinti sąmatos projekto, kurį Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d., išlaidų lygį 17,5 mln. EUR ir atitinkamai sumažinti asignavimus šiose biudžeto eilutėse: 1004 – Įprastinės kelionės išlaidos; 105 – Kalbų ir kompiuterių kursai; 1404 – Pareigūnų stažuotės, stipendijos ir mainai; 1612 – Tęstinis kvalifikacijos kėlimas; 1631 – Judumas; 2000 – Nuoma; 2007 – Pastatų statyba ir patalpų įrengimas; 2022 – Pastatų priežiūra, remontas, eksploatavimas ir valymas; 2024 – Energijos suvartojimas; 2100 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos; 2101 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos. Nuolatinė veikla — Infrastruktūra; 2105 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos. Investicijos į projektus; 212 – Baldai; 214 – Techninė įranga ir įrenginiai; 230 – Kanceliarinės prekės, raštinės ir kiti įvairūs reikmenys; 238 – Kitos administracinės veiklos išlaidos; 300 – Personalo komandiruočių ir kelionės tarp trijų darbo vietų išlaidos; 302 – Svečių priėmimo ir reprezentacinės išlaidos; 3040 – Įvairios vidaus susirinkimų išlaidos; 3042 – Susirinkimai, kongresai, konferencijos ir delegacijos; 3049 – Išlaidos kelionių agentūrai; 3243 – Europos Parlamento lankytojų centrai; 3248 – Garso ir vaizdo informacijos išlaidos; 325 – Su ryšių biurais susijusios išlaidos; 101 – Rezervas nenumatytoms išlaidoms; 1400 punktui – Kiti darbuotojai – Generalinis sekretoriatas ir frakcijos – suteikia 50 000 EUR, 320 punktui –Dalykinių žinių įgijimas – 50 000 EUR ir 3211 punktui – Išlaidos Europos mokslo žiniasklaidos centrui – 800 000 EUR asignavimų; palankiai vertina tai, kad tuos pakeitimus Biuras priėmė 2018 m. balandžio 16 d.;

5.  pabrėžia, kad Parlamento pagrindinės funkcijos yra kartu su Taryba priimti teisės aktus ir spręsti dėl Sąjungos biudžeto, atstovauti piliečiams ir tikrinti kitų institucijų darbą;

6.  atkreipia dėmesį į Parlamento vaidmenį kuriant europinį politinį sąmoningumą ir skleidžiant Sąjungos vertybes;

7.  pažymi, kad preliminarus sąmatos projektas ir lydimieji dokumentai gauti vėlai – tik po to, kai jas Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d.; prašo ateityje generalinio sekretoriaus pranešimą Biurui dėl preliminaraus sąmatos projekto, įskaitant jo priedus, pateikti laiku;

Skaidrumas ir prieinamumas

8.  palankiai vertina atsakymą į įvairiose biudžeto rezoliucijose išreikštą Biudžeto komiteto prašymą dėl papildomos informacijos apie vidutinės trukmės ir ilgalaikį planavimą, investicijas, Tarnybos nuostatuose nustatytas prievoles, veiklos išlaidas ir metodiką, remiantis dabartiniais poreikiais, o ne koeficientais; pažymi, kad vienkartinės išmokos yra naudinga ir pripažinta priemonė siekiant padidinti lankstumą ir skaidrumą;

9.  pažymi, kad, kaip ir ankstesniųjų metų atveju, siūloma numatyti sumą „nenumatytoms“ investicijoms ir išlaidoms, t. y. investicijoms ir išlaidoms, kurios Parlamentui yra neįprastos ar nebūdingos ir retos; pažymi, kad 2019 m. šios investicijos ir išlaidos sudaro 71,6 mln. EUR, iš kurių 37,3 mln. EUR skiriama naujai Parlamento kadencijai ir 34,3 mln. EUR kitoms nenumatytosioms išlaidoms; primena, kad 2016 m. biudžete numatytas ir į paskesnius biudžetus įtrauktas įprastų ir nenumatytų išlaidų atskyrimas buvo daromas tik siekiant reaguoti į poreikį įgyvendinti skubias pastatų apsaugos ir kibernetinio saugumo priemones po teroristų išpuolių; mano, kad pernelyg dažnas tokio atskyrimo, t. y. kitų išlaidų įtraukimo į nenumatytas išlaidas, naudojimas iškreipia biudžeto maržos raidos vaizdą, taigi prieštarauja Parlamento išlaidų skaidrumo principui;

10.  tikisi, kad 2019 m. Parlamento biudžetas bus realistiškas ir tikslus, turint mintyje poreikių ir jiems patenkinti skirtų išlaidų atitikimą, siekiant kiek galima labiau išvengti biudžeto perviršio;

„Brexit’as“

11.  pažymi, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Sąjungos ir JK derybininkai pasiekė susitarimą iš esmės dėl finansinio susitarimo su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, kuriame numatyta nuostata, kad Jungtinė Karalystė prisidės prie Sąjungos metinių biudžetų 2019 m. ir 2020 m. taip, tarsi vis dar būtų Sąjungos valstybė narė, ir prisidės finansuojant iki 2020 m. gruodžio 31 d. prisiimtus Sąjungos įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo fondas į ES balansą yra įtrauktas kaip įsipareigojimas ir kad įnašo pagal esamus įsipareigojimus suma, kurios reikia norint padengti anksčiau prisiimtus, bet po 2020 m. tebesitęsiančius pensijų įsipareigojimus, bus dalies derybų objektas;

12.  pažymi, kad Konstitucinių reikalų komitetas 2018 m. vasario mėn. balsavimu plenariniame posėdyje patvirtino pranešimą savo iniciatyva dėl Europos Parlamento sudėties, visų pirma EP narių skaičiaus sumažinimo iki 705 narių, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos; pažymi, kad po 2018 m. vasario 23 d. vykusio neoficialaus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo pirmininkas D. Tusk pranešė, kad šis pasiūlymas susilaukė didelės paramos; pažymi, kad tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė vis dar būtų valstybė narė 2019–2024 m. Parlamento kadencijos pradžioje, EP narių skaičius bus 751 tol, kol Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos taps teisiškai galiojančiu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad tokiai tvarkai būtinas vienbalsis Europos Vadovų Tarybos sprendimas gavus Europos Parlamento pritarimą; pabrėžia, kad kol kas Parlamento sąmatoje atspindima esama padėtis, kai nuo 2019 m. kovo 30 d. iki aštuntosios kadencijos pabaigos Parlamentą sudarys 678 nariai iš 27 valstybių narių, o nuo devintosios kadencijos laikotarpio pradžios iki 2019 finansinių metų pabaigos Parlamentą sudarys 705 nariai iš 27 valstybių narių; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus pasiūlytus koregavimus, kuriuos Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d.;

2019 m. Europos Parlamento rinkimai

13.  pritaria komunikacijos kampanijai, nes ji yra naudinga priemonė, padedanti piliečiams paaiškinti, koks yra Sąjungos ir Parlamento tikslas; pabrėžia, kad šios kompanijos užduotis turėtų būti, be kita ko, Sąjungos vaidmens ir Parlamento įgaliojimų, jo funkcijų, pavyzdžiui, rinkti Komisijos pirmininką, ir jo poveikio piliečių gyvenimui aiškinimas;

14.  primena, kad, kaip patvirtinta per 2018 m. biudžeto procedūrą, bendras kampanijos biudžetas siekia 33,3 mln. EUR dvejiems metams, iš kurių 25 mln. EUR skirti 2018 m. (dėl laiko, kurio reikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūras ir sudaryti sutartis) ir 8,33 mln. EUR – 2019 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. Biuras patvirtino per ankstesnius rinkimus įgytos patirties analize grindžiamą strategiją;

15.  pabrėžia, kad Europos Parlamento rinkimų komunikacijos procesai apima tris pakopas: labiausiai matoma pakopa yra skirta nacionalinėms ir Europos politinėms partijoms ir jų kandidatams, antroji pakopa yra pagrindiniams kandidatams (vok. Spitzenkandidaten) skirtas procesas, pirmą kartą nustatytas 2014 m., o trečioji pakopa yra institucinė kampanija, kurios metu primenama, kas yra Parlamentas, kokia jo veikla, kaip jis daro poveikį piliečių gyvenimams ir kodėl svarbu dalyvauti rinkimuose;

16.  pabrėžia, kad Parlamentui trūksta išteklių, kurių reikia siekiant palaikyti ryšius su 400 mln. teisę balsuoti turinčių rinkėjų, todėl jis šiuo tikslu turi kuo geriau panaudoti savo poveikio didinimo tinklus; mano, kad taip pat svarbų vaidmenį atliks pranešimai socialinės žiniasklaidos svetainėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos lygmeniu 2018 m. bus surengta daug piliečių ir suinteresuotųjų subjektų konferencijų ir kad nacionaliniu lygmeniu bus labai svarbus ryšių biurų vaidmuo; naudojant tinklaveikos metodą bus toliau įtraukiamas Europos regionų komitetas ir jo vietos ir regionų atstovai; mano, kad galutiniu priešrinkiminiu laikotarpiu Europos politinės partijos kartu su nacionalinėmis partijomis atliks esminį vaidmenį, ypač pagrindinių kandidatų procese; taigi siūloma sudaryti joms sąlygas vykdyti šią misiją, ypač 2019 m. skiriant daugiau lėšų;

Saugumas ir kibernetinis saugumas

17.  pažymi, kad į 2019 m. biudžetą bus įrašytos tolesnės didelių investicijų, kurios pradėtos dar 2016 m., dalys, siekiant iš esmės padidinti Parlamento saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie projektai apima įvairias sritis, yra daugiausia susiję su pastatų saugumu, t. y. įėjimo saugumo gerinimu, įranga ir personalu, kaip antai iPACS projektas, taip pat su patobulinimais kibernetinio saugumo ir komunikacijos saugumo srityje;

18.  džiaugiasi, kad 2017 m. įsigaliojo Belgijos vyriausybės ir Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir kitų Briuselyje įsikūrusių institucijų pasirašytas susitarimo memorandumas dėl visų į Sąjungos institucijas norinčių patekti išorės sutartininkų darbuotojų saugumo patikimumo pažymėjimų patikrų; primena 2018 m. Parlamento pajamų ir išlaidų sąmatoje pateiktą savo raginimą generaliniam sekretoriui apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti šio susitarimo memorandumo taikymo, įtraukiant pareigūnus, Parlamento narių padėjėjus ir stažuotojus, siekiant sudaryti galimybes atlikti būtinas saugumo patikras prieš įdarbinimą; todėl prašo generalinio sekretoriaus pranešti Biudžeto komitetui apie šioje srityje padarytą pažangą;

19.  mano, kad informacinių technologijų (IT) priemonės yra svarbios Parlamento narių ir personalo darbo atlikimo priemonės, tačiau jos nėra apsaugotos nuo kibernetinių išpuolių; todėl palankiai vertina tai, kad buvo šiek tiek padidinti numatyti asignavimai, sudarant sąlygas institucijai geriau apsaugoti savo turtą ir informaciją tęsiant Kibernetinio saugumo veiksmų planą;

Pastatų politika

20.  pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, remiantis išankstine informacija ir deramai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 203 straipsnį;

21.  atkreipia dėmesį į Parlamento narių ir darbuotojų darbo aplinkos gerinimo procesą, dėl kurio Biuras nusprendė 2017 m. gruodžio mėn. ir kuris bus tęsiamas 2019 m. siekiant, kad Parlamento nariams būtų suteiktos lanksčios darbo vietos norint patenkinti poreikius, atsirandančius dėl kintančių darbo modelių, ir po 2019 m. rinkimų suteikti jiems tris kabinetus Briuselyje ir du Strasbūre; vis dėlto pabrėžia, kad būtų naudingiau Strasbūre numatyti lanksčias posėdžių patalpas; atkreipia dėmesį į išlaidas, susijusias su Parlamento pastatų priežiūra 2019 m., įskaitant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus; reiškia abejones dėl labai aukštų kainų, susijusių su kai kuriais siūlomais renovacijos projektais: bibliotekos ir su ja susijusių biurų perkraustymu, Parlamento narių restorano renovacija (ASP pastatas) ir W. Churchillio pastato restorano renovacija; ragina generalinį sekretorių iki 2018 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie tuos sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie projektai bus atidėti;

22.  reiškia abejones dėl to, kad planuojama skirti 1,58 mln. EUR P.-H. Spaako pastato renovacijos tyrimams, turint mintyje, kad 2018 m. biudžete tokiai renovacijai jau numatyta 14 mln. EUR; ragina generalinį sekretorių iki 2018 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie šį sprendimą;

23.  prašo pateikti išsamesnės informacijos apie Briuselio pastato ASP baldų būklę, dėl kurios būtų pateisinama juos keisti, ir apie renkantis naujus baldus taikytą procedūrą, visų pirma apie kainos ir poreikio keisti santykį;

24.  atkreipia dėmesį į informacijos biurų, kurie, remiantis 2017 m. lapkričio mėn. Biuro sprendimu, dabar vadinami ryšių biurais, atnaujintą užduočių aprašymą; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė ryšių biurų užduotis – informuoti ir vietos lygiu politiškai nešališkai komunikuoti Parlamento vardu, siekiant pateikti informaciją apie Europos Sąjungą ir jos politiką išorės suinteresuotiesiems subjektams vykdant veiklą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiais, įskaitant Europos regionų komiteto narius;

25.  pažymi, kad naujojo KAD pastato rytinės pusės pirmosios dalys bus perduotos ir užimtos 2018 m. pabaigoje, o likę rytinės pusės biurai ir posėdžių salės bus užimti palaipsniui per 2019 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus po to bus pradėti vakarinės pusės darbai;

26.  primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(10) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; pabrėžia, kad turint vieną būstinę galima sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų, todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires;

27.  primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(11), kad dėl didelio jo pastatų matomumo ir dėl to, kad jam turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jo pastatų energiniu naudingumu, jis „nedarydamas poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms įsipareigoja jam priklausantiems ir jo naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal“ tos direktyvos „5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia šio pareiškimo laikymosi būtinumą, bent jau dėl savo paties patikimumo vykstančiose su pastatų energetiniu naudingumu ir su energijos vartojimo efektyvumu susijusių direktyvų peržiūrose;

Su EP nariais ir akredituotais padėjėjais susiję klausimai

28.  palankiai vertina Parlamento sekretoriato, frakcijų sekretoriatų ir EP narių biurų darbą, kuriuo siekiama EP nariams sudaryti sąlygas vykdyti jų kadenciją; ragina nuolat tobulinti tas paslaugas, kurios sustiprina EP narių pajėgumus tikrinti Komisijos ir Tarybos darbą ir atstovauti piliečiams;

29.  ypač džiaugiasi vis kokybiškesnėmis Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) ir teminių skyrių EP nariams ir komitetams teikiamomis konsultavimo ir tyrimų paslaugomis; atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo tarp šių dviejų tarnybų vidurio laikotarpio vertinimą, kurį generalinis sekretorius pateikė 2017 m. spalio mėn.; prašo generalinio sekretoriaus pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip šios dvi tarnybos koordinuoja savo veiklą siekdamos išvengti darbo dubliavimosi ir tenkinti klientų poreikius; palankiai vertina naujus ir esamus specifinius IT programos projektus, kurie bus visiškai arba iš dalies įgyvendinti 2019 m.: Projektas „e. Parlamentas“, elektroninių įrašų tvarkymo sistemos (ERMS) projektas, Atvirosios skaitmeninės bibliotekos projektas, naujas projektas kompiuterio mokymosi naudojant vertimo atmintis tyrimų ir plėtros klausimais ir konferencijų bei renginių dalyvių registracijos priemonė;

30.  primena minėtąją Europos Parlamento 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos ir 2017 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto; pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą kalbant apie Parlamento narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką; ragina Parlamento Biurą parengti geresnes gaires dėl atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, nesukuriant papildomų sąnaudų ir administracinės naštos Parlamento administracijai; pažymi, kad įdiegus išsamią išmokos, susijusios su Parlamento nario įgaliojimais, kontrolės sistemą reikėtų 40–75 naujų administracinių etatų(12), o tai prieštarautų personalo skaičiaus mažinimo programai;

31.  primena įgaliojimų nepriklausomumo principą; pabrėžia, kad už išlaidų, skirtų Parlamento veiklai, naudojimą yra atsakingi Parlamento nariai ir kad pageidaujantys Parlamento nariai gali paskelbti savo bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų užregistruotas išlaidas savo asmeniniuose tinklalapiuose; pabrėžia, kad vienkartinės išmokos yra plačiai naudojamos ir pripažįstamos kaip naudinga priemonė valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl dabar naudojamų vienkartinių išmokų nereikia papildomų Parlamento administracijos darbuotojų arba dėl jų nepatiriama papildomų sąnaudų, taip pat dėl šių išmokų nesukuriama privalomų papildomų sąnaudų ir administracinės naštos Parlamento nariams ir jų biurams; pakartoja, kad didesnis bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos efektyvumas ir skaidrumas nereiškia, kad bus pažeidžiamas privatumas;

32.  primygtinai ragina Biuro darbo grupę Parlamento narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos klausimais užbaigti savo darbą taip, kad rekomendacijas, pagrįstas 2017 m. spalio mėn. pareikšta pozicija, būtų galima apsvarstyti prieš 9-osios kadencijos Parlamento rinkimus;

33.  dar kartą ragina Biurą užtikrinti, kad būtų paisoma Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų socialinių teisių ir teisių į pensiją ir kad būtų užtikrinamos tinkamos finansinės lėšos; ryšium su tuo, pakartoja savo raginimą rasti tinkamą sprendimą dėl tų akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie dirbo dvi Parlamento kadencijas ir pasibaigus dabartinei kadencijai negalės naudotis Europos pensijų teisių sistema, kai pasieks pensinį amžių, nes nebus išdirbę būtino dešimties metų laikotarpio (ir trūkstamas laikas nebus ilgas), kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose, dėl to, kad 2014 m. Parlamento rinkimai įvyko anksčiau ir vėluota patvirtinti naujas akredituotų Parlamento narių padėjėjų sutartis dėl didelio darbo krūvio po 2009 m. ir 2014 m. rinkimų; primena, kad Parlamento narių statuto 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „turimos ir turėsimos teisės yra visiškai išsaugomos“; vis dėlto pažymi, kad su savanorišku pensijų kaupimo fondu siejamos nuolatinės problemos, ir prašo Biurą ir generalinį sekretorių imtis veiksmų siekiant išnagrinėti visas pasirinkimo galimybes, kad būtų sumažinta našta Parlamento biudžetui;

34.  mano, kad 422 biudžeto eilutės „Parlamento narių padėjėjų išlaidos“ asignavimai yra tinkami;

35.  palankiai vertina tai, kad buvo persvarstytos išmokų, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams mokamų dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normos; primena savo prašymą Biurui imtis veiksmų, kad nuo kitos kadencijos būtų visiškai suvienodintos pareigūnams, kitiems tarnautojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos sąlygos;

36.  atsižvelgdamas į kitą Parlamento kadenciją vėl ragina pirmininkų sueigą persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems parlamento narių padėjėjams laikantis tam tikrų sąlygų lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijas ir misijas;

37.  ragina EP Biurą iš dalies pakeisti 2010 m. balandžio 19 d. Biuro sprendimą dėl taisyklių dėl Parlamento narių stažuotojų siekiant stažuotojų sutartyje užtikrinti deramą atlyginimą; pabrėžia, kad EP narių biuruose ar frakcijose dirbančių stažuotojų atlyginimai turėtų būti bent jau tokio lygio, kad iš jų atlyginimų būtų galima padengti gyvenimo Briuselyje ar mieste, kuriame vyksta stažuotė, išlaidas;

38.  mano, kad reikia skirti tinkamą finansavimą Gairių dėl prevencinių ir ankstyvosios pagalbos priemonių koregavimo siekiant spręsti konfliktus ir priekabiavimo problemas tarp Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų bei kitų darbuotojų įgyvendinimui;

Su darbuotojais susiję klausimai

39.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2019 m. etatų planą 59 etatais (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikydamasis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto, pagal kurį nustatyta, kad Parlamento metinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės bus taikomos iki 2019 m.;

40.  mano, kad laikotarpiu, kuriuo Sąjungos institucijoms skiriami finansiniai ir personalo ištekliai tikriausiai nuolat mažės, svarbu, kad pačios institucijos gebėtų samdyti ir išlaikyti gabiausius darbuotojus, kad galėtų įvykdyti būsimus sudėtingus uždavinius tokiu būdu, kuris atitiktų rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus;

41.  mano, kad iki darbo pertraukos dėl rinkimų Parlamentas pateks į ypatingą padėtį, nes įprasta kadencijos pabaigos skuba dėl sudėtingų su DFP susijusių teisėkūros pasiūlymų paketo sutaps su „Brexit’u“ ir gausėjančiais trišaliais susitikimais; mano, kad siekiant Parlamentui ir jo komitetams sudaryti sąlygas vykdyti jų pagrindinę veiklą itin svarbu užtikrinti tinkamą logistikos ir žmogiškųjų išteklių lygį;

42.  prašo generalinį sekretorių remtis esamais bendradarbiavimo susitarimais tarp Europos Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, kurių labai teigiamas pavyzdys yra Europos Parlamento tyrimų tarnyba; prašo nustatyti sritis, įskaitant (tačiau ne tik) IT paslaugas ir saugumą, kuriose galima būtų padidinti administracinių funkcijų sąveiką naudojantis Parlamento ir šių dviejų įstaigų patirtimi ir visapusiškai atsižvelgiant į valdymo sunkumus ir į skirtumus masto požiūriu, siekiant sudaryti sąžiningo bendradarbiavimo susitarimus; be to, ragina generalinį sekretorių ištirti, kokias galimas sąveikas administracinių funkcijų ir paslaugų srityje būtų galima sukurti su kitomis institucijomis;

43.  ragina įvertinti, kiek lėšų sutaupyta ir naudos gauta dėl Parlamento, Europos Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimo tiek bendrųjų paslaugų srityse, tiek bendradarbiavimo srityse, ir galimų būsimų susitarimų su kitomis institucijomis ir agentūromis galimas santaupas ir naudą;

44.  palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(13); laikosi nuomonės, kad ši rezoliucija yra svarbus žingsnis siekiant veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir bet kokiu netinkamu elgesiu Europos Sąjungoje ir jos institucijose, įskaitant Europos Parlamentą; prašo skirti tinkamų išteklių, kad būtų galima patenkinti rezoliucijos reikalavimus;

Kiti klausimai

45.  pažymi, kad, siekiant panaudoti daugiau lėšų vykdomiems pastatų projektams, toliau naudojami metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai; remdamasis 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. duomenimis pabrėžia, kad šių metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai vyksta sistemingai tuose pačiuose skyriuose ir antraštinėse dalyse ir, išskyrus kelias išimtis, visiškai tose pačiose eilutėse; todėl kelia klausimą, ar yra suplanuotas šių biudžeto skyrių ir eilučių pervertinimas, siekiant sukaupti lėšų biudžeto politikai finansuoti;

46.  kelia klausimą dėl būtinybės Briuselyje ir Strasbūre visų Parlamento narių padėjėjų kabinetuose įrengti ausines ir internetines vaizdo kameras, nors daugelis padėjėjų šių priemonių net neprašė; taigi kelia klausimą dėl tokio sprendimo sąnaudų ir jo priėmimo priežasčių; ragina generalinį sekretorių pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie tą sprendimą;

47.  pažymi, kad galimybių patekti į Parlamento maitinimo patalpas apribojimai buvo panaikinti 2017 m. sausio 1 d.; pritaria praktikai, kad į Parlamento valgyklas ir restoranus gali patekti visi, kas dirba Parlamento pastate ar atvyksta į jo patalpas dalyvauti tarpinstituciniame posėdyje; vis dėlto pastebi, kad dėl lankytojų grupių tapo labai sunku patekti į Briuselyje esančio ASP pastato ir Strasbūre esančio LOW pastato valgyklas; taigi ragina nedelsiant prie įėjimo į tas dvi valgyklas vėl pradėti vykdyti kontrolę – ne dėl kitų institucijų narių ir darbuotojų, bet siekiant reguliariai nukreipti lankytojų grupes į jiems skirtas maitinimo vietas;

48.  atkreipia dėmesį į besitęsiantį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą; pabrėžia poreikį padaryti daugiau nei daroma pagal esamą Europos parlamentų savaitės sistemą siekiant sudaryti sąlygas nuolatinėms sąveikoms, kalbant apie Europos Parlamento santykius su nacionaliniais parlamentais; ragina stiprinti dialogą siekiant užtikrinti geresnį Parlamento ir Sąjungos įnašo supratimą valstybėse narėse;

49.  ragina atnaujinti 2018 m. biudžete patvirtintą Europos mokslo žiniasklaidos centrą, skirtą bendradarbiavimui su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais, siekiant nustatyti jaunų žurnalistų mokymo tikslus, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir remiantis faktais pagrįstomis, specialistų peržiūrėtomis naujienomis;

50.  palankiai vertina Parlamento pastangas skatinti tvarų judumą;

51.  ragina Parlamentą laikytis aplinkai palankaus požiūrio ir užtikrinti, kad dauguma Parlamente vykdomos veiklos būtų palanki aplinkai;

52.  pažymi, kad sukurta Judumo darbo grupė, kuri turėtų dirbti įtraukiai ir pagal aiškiai nustatytus įgaliojimus; pažymi, kad Parlamentas turi laikytis visų darbo vietose ir, be kita ko, judumo zonoje taikytinų regioninių teisės aktų; pritaria skatinimui naudotis įdiegta tiesioginių traukinių jungtimi tarp Briuselyje esančios Parlamento būstinės ir oro uosto; ragina atsakingas tarnybas atsižvelgiant į šias aplinkybes iš naujo įvertinti savo transporto priemonių parko sudėtį ir dydį; ragina Biurą nedelsiant sukurti paskatų sistemą, pagal kurią būtų skatinama naudotis dviračiais kelionėms iš namų į darbą ir atgal; pažymi, kad tokia sistema jau įdiegta kitose institucijose, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete;

53.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą visoje Parlamento administracijoje įdiegti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo kultūrą ir taupaus valdymo požiūrį, siekiant didinti institucijos vidaus darbo našumą, sumažinti administracinius formalumus ir biurokratiją; pabrėžia, kad taupus valdymas yra nuolatinis darbo procedūros gerinimas supaprastinimo ir administracijos darbuotojų patirties dėka;

o
o   o

54.  patvirtina 2019 finansinių metų sąmatą;

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0114.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0458.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.
(9) Biuro priimti tekstai, PE 113.116/BUR./rev. XXVI/01-04-2009.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.
(11) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0150.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.


Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis
PDF 278kWORD 47k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“ (2018/2628(RSP))
P8_TA(2018)0183B8-0186/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 4, 5, 6, 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (ECHR) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto bendrąsias pastabas Nr. 34 dėl TPPTP 19 straipsnio (nuomonės ir saviraiškos laisvės),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2141 (2017) dėl išpuolių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos laisvės Europoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2014 m. balandžio 30 d. deklaraciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos atstovų saugumo,

–  atsižvelgdamas į ESBO įsipareigojimus žiniasklaidos laisvės, žodžio laisvės ir laisvo informacijos judėjimo srityse,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 6 d. 17 žiniasklaidos organizacijų atvirą laišką Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude’ui Junckeriui,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagarba teisinės valstybės principui, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti paisoma;

B.  kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurios garantuojamos EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;

C.  kadangi ES veikia remiantis tarpusavio pasitikėjimu grindžiama prielaida, kad valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įtvirtintų EŽTK, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir TPPTP;

D.  kadangi laisva ir nepriklausoma ir netrikdoma žiniasklaida yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės aspektų; kadangi valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų ginama spaudos laisvė ir būtų apsaugoti žurnalistai;

E.  kadangi teisės į žodžio laisvę ir nuomonių laisvę yra būtinos sąlygos, siekiant visiškai įgyvendinti skaidrumo ir atskaitomybės principus;

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios gerbti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, taip pat teisę gauti informaciją ir teisę į žodžio laisvę, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, EŽTK 10 straipsnyje ir TPPTP 19 straipsnyje; kadangi žiniasklaidos kaip viešosios sergėtojos funkcijos yra labai svarbios siekiant išsaugoti šias teises ir ginti visas kitas pagrindines teises;

G.  kadangi Sąjunga turi galimybę imtis veiksmų, kad būtų apsaugotos bendrosios vertybės, kuriomis ji grindžiama; kadangi teisinės valstybės ir principai ir pagrindinės teisės turėtų būti taikomi vienodai aktyviai visose valstybėse narėse;

H.  kadangi 2018 m. vasario 25 d. Slovakijos tiriamosios žurnalistikos atstovas Ján Kuciak ir jo partnerė Martina Kušnírová buvo rasti nužudyti savo namuose Veľká Mača savivaldybėje;

I.  kadangi teisė į nepriklausomą ir skaidrų teisingumą yra esminis teisinės valstybės principas; kadangi ne tik šių žmogžudysčių, bet ir ankstesnių nusikaltimų vykdytojai visgi turi būti patraukti atsakomybėn ir turi būti smerkiama nebaudžiamumo kultūra;

J.  kadangi tai yra penktas atvejis per pastaruosius dešimt metų, kai ES valstybėje narėje nužudomas žurnalistas(5), ir antra tyrimą dėl Panamos dokumentų atliekančio žurnalisto žmogžudystė ES, po to, kai 2017 m. spalio mėn. Maltoje buvo nužudyta Daphne Caruana Galizia; kadangi išpuoliai prieš tiriamąją žurnalistiką yra nusikaltimai prieš demokratinę valstybę ir demokratiją;

K.  kadangi Jáno Kuciako specializacija buvo didelio masto mokesčių slėpimo skandalų, mokestinio sukčiavimo, korupcijos ir pinigų plovimo tyrimai, o jo paskutiniame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas po jo po mirties, buvo nagrinėjamas galimas su ES žemės ūkio subsidijomis susijęs Italijos mafijos grupuotės „‘Ndrangheta“ vykdomas turto prievartavimas, kuris taip pat siejamas su aukštas pareigas užimantiems politikams artimais valdžios sektoriaus pareigūnais;

L.  kadangi po šios žmogžudystės buvo surengti didžiausio masto taikūs protestai ir masinės demonstracijos nuo 1989 m. vykusios Aksominės revoliucijos, kuriuose buvo reikalaujama teisingumo, atskaitomybės, teisinės valstybės principų laikymosi, žiniasklaidos laisvės paisymo ir kovos su korupcija veiksmų; kadangi protestuotojai ir Slovakijos visuomenė išreiškė didelį nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir pareigūnais, įskaitant policiją; kadangi turi būti grąžintas pasitikėjimas valstybės institucijomis;

M.  kadangi, anot Europos Tarybos, dėl smurto ir nusikaltimų prieš žurnalistus neabejotinai užgniaužiama žodžio laisvė ir stiprėja vidinės cenzūros reiškinys;

N.  kadangi vykdant Organizuoto nusikalstamumo ir pranešimų apie korupciją projektą pranešta, kad Jáno Kuciako asmeninė informacija galėjo būti nutekinta po to, kai jis Slovakijos valstybės institucijoms pateikė keletą su informacijos laisve susijusių prašymų. kadangi, sulaukęs Slovakijos verslininko grasinimų, Ján Kuciak pateikė skundą prokuratūrai dėl nusikalstamos veikos, o vėliau nurodė, kad praėjus 44 dienoms nuo skundo pateikimo byla nebuvo paskirta konkrečiam policijos pareigūnui ir buvo baigta nagrinėti neišklausius liudininkų;

O.  kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos žurnalistų ir žurnalistinių šaltinių, įskaitant informatorius, apsaugos priemonės ir daugelyje jų neužtikrinama veiksminga apsauga nuo keršto, kaltinimų šmeižtu, grasinimų, bauginimų pateikti ieškinį ar kitų neigiamų pasekmių; kadangi dėl netinkamos žurnalistų apsaugos kai kuriose valstybėse narėse, taip pat dėl kai kurių viešų asmenų demonstruojamo vis didesnio priešiškumo žurnalistų atžvilgiu smarkiai sumenkinamos jų pagrindinės laisvės;

P.  kadangi Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2016 m. šaliai skirtoje ataskaitoje dėl padėties Slovakijoje, nurodoma, kad politiniam nepriklausomumui kyla didelė rizika, visų pirma dėl to, kad vietos žiniasklaidos priemonėms finansavimą skiria savivaldybės, kurioms dažnai tos žiniasklaidos priemonės netiesiogiai priklauso, ir jos gali patirti politinį spaudimą; kadangi ataskaitoje taip pat paminėtos esamos apsaugos priemonės žurnalistų šaltiniams, pavyzdžiui, teisminė kontrolė ir teisinės apibrėžtys;

Q.  kadangi atsižvelgiant į „Žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą (2017 m.) šmeižtas Slovakijoje baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o tai yra sunkiausia bausmė už šį nusikaltimą ES; kadangi vis dėlto šiame indekse Slovakija yra 17-oje vietoje;

R.  kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ generalinis sekretorius 2018 m. kovo 2 d. lankydamasis Bratislavoje apgailestavo dėl tam tikrose valstybėse narėse daugelio Europos politikų, įskaitant vyriausybės vadovus, palaikomos ir netgi kuriamos „apgailėtinos aplinkos žurnalistams“;

S.  kadangi nuo 2007 m. pranešta apie keletą išpuolių prieš žurnalistus Slovakijoje, o du žurnalistai vis dar yra dingę;

T.  kadangi Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis (2017 m.), Slovakija pagal korupcijos mastą užima 117-ą vietą iš 137 šalių, kuriose atliktas tyrimas; kadangi smarkiai sumažėjo baudžiamojo persekiojimo už su korupcija susijusius nusikaltimus mastas; kadangi 2018 m. Europos semestro šaliai skirtoje ataskaitoje dėl padėties Slovakijoje teigiama, kad nepadaryta jokios pažangos siekiant aktyviau kovoti su korupcija;

U.  kadangi 2018 m. kovo 7–9 d. Parlamentas surengė faktų nustatymo misijos vizitą į Slovakiją, o misijos darbo grupę sudarė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai ir Biudžeto kontrolės komiteto nariai;

V.  kadangi Parlamento delegacijos misijos ataskaitoje buvo nurodyti NVO atstovų išreikšti rimti susirūpinimą keliantys klausimai, visų pirma dėl galimų interesų konfliktų, kaip antai tarp Generalinės prokuratūros ir jos veiklą turinčių koordinuoti organų, taip pat tarp Vidaus reikalų ministro ir policijos viršininko; kadangi ir aukščiausio lygio prokurorų atranka buvo apibūdinta kaip smarkiai politizuota, taip pat buvo kritikuojama tai, kad nėra nepriklausomos institucijos, kuri būtų kompetentinga nagrinėti skundus dėl policijos; kadangi kilo abejonių, ar tinkamai ginama žiniasklaidos laisvė ir užtikrinamas pakankamas žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas;

W.  kadangi, Slovakijos aukščiausiajai audito institucijai ėmusis tyrimo dėl visų ES lėšas tvarkančių ir tarpininkaujančių institucijų, tik Slovakijos žemės ūkio mokėjimo agentūroje nustatyta probleminių atvejų; kadangi audito institucija perdavė savo išvadas Slovakijos generaliniam prokurorui ir Nacionalinei kovos su nusikalstamumu agentūrai;

1.  itin smerkia Slovakijos tiriamosios žurnalistikos atstovo Jáno Kuciako ir jo partnerės Martinos Kušnírovos nužudymą;

2.  apgailestauja dėl to, kad per pastarąjį pusmetį tai yra antras mirtinas išpuolis prieš žurnalistą ES, po to, kai 2017 m. spalio 16 d. Maltoje buvo nužudyta Daphne Caruana Galizia;

3.  ragina Slovakijos institucijas pasitelkti visus reikiamus išteklius, kad būtų užtikrintas visapusiškas, kruopštus ir nepriklausomas Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos nužudymo tyrimas, kuris padėtų patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis; palankiai vertina Slovakijos institucijų ketinimą vykstant tyrimams visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis ir Italijos kovos su mafija tyrimų direktoratu (DIA); labai rekomenduoja sukurti bendrą tyrimų grupę, kuriai bendrai vadovautų Europolas, ir sudaryti galimybę visapusiškai susipažinti su bylos dokumentais;

4.  ragina Slovakijos generalinį prokurorą dar kartą išnagrinėti Jáno Kuciako pateiktą skundą dėl nusikalstamos veikos po to, kai jis sulaukė grasinimų, ir ištirti pranešimus dėl to, kad Jánui Kuciakui pateikus Slovakijos institucijoms keletą su informacijos laisve susijusių prašymų buvo nutekinta jo asmeninė informacija;

5.  primygtinai ragina Slovakijos institucijas užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai būtų apsaugoti nuo bauginimo, kaltinimų šmeižtu, grasinimų ar fizinių išpuolių, taip pat imtis veiksmingų priemonių, kurios padėtų savo žodžio laisve besinaudojančius asmenims apsaugoti nuo išpuolių, kuriais siekiama juos nutildyti;

6.  pripažįsta, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai gali atlikti svarbias demokratijos ir demokratinės valstybės principo sergėtojų funkcijas; smerkia įžeidžiančias ES politikų pastabas apie žurnalistus; pažymi, kad kuo geresnė tiriamosios žurnalistikos atstovų ir informatorių apsauga yra itin svarbi visai visuomenei; ragina ir Komisiją, ir valstybes nares teikti pasiūlymus dėl teisėkūros ar ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama ES apsaugoti žurnalistus, kuriems nuolat keliamos bylos siekiant cenzūruoti jų darbą ir juos įbauginti, įskaitant visoje Europoje taikomas kovos su strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą (angl. anti-SLAPP) taisykles;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, skatinti ir taikyti Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, taip pat TPPTP įtvirtintas vertybes ir atsižvelgiant į tai stebėti ir spręsti sunkumus, kylančius visoje ES dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, kartu laikantis subsidiarumo principo; ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi;

8.  pažymi, kad informatorius pagrįstai galima laikyti esminiu tiriamosios žurnalistikos ir nepriklausomos spaudos šaltiniu, taip pat kad šaltinių konfidencialumo užtikrinimas yra pagrindinė spaudos laisvės sąlyga; todėl pabrėžia, kad informatoriai prisideda prie demokratijos, politikos ir ekonomikos skaidrumo ir visuomenės informuotumo; ragina Slovakijos institucijas ir visas ES valstybes nares užtikrinti tiriamosios žurnalistikos atstovų ir informatorių asmens ir pragyvenimo šaltinio apsaugą; prašo Komisijos parengti veiksmingą, išsamų ir horizontaliuoju lygmeniu taikomą ES direktyvą dėl informatorių apsaugos, visapusiškai laikantis Europos Tarybos rekomendacijų ir 2017 m. vasario 14 d.(6) bei 2017 m. spalio 24 d. Parlamento rezoliucijų;

9.  ragina Komisiją sukurti nuolatinės finansinės pagalbos sistemą, įskaitant atskirą tam skirtą biudžetą, perskirstant esamus išteklius, siekiant remti nepriklausomą tiriamąją žurnalistiką;

10.  ragina savo Pirmininkų sueigą pasiūlyti, kaip Parlamentas galėtų išreikšti pagarbą už Daphnės Caruanos Galizios ir Jáno Kuciako atliktą darbą, ir apsvarstyti galimybę pervadinti žurnalistams skirtą stažuotę Parlamente Jáno Kuciako vardu;

11.  atkreipia dėmesį, kad Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro (CMPF) pateiktoje 2016 m. Žiniasklaidos pliuralizmo ataskaitoje nurodoma, kad dėl horizontalios žiniasklaidos priemonių nuosavybės koncentracijos Slovakijoje kyla vidutinė arba didelė rizika; mano, kad daugelyje valstybių narių žiniasklaidos pliuralizmui kyla grėsmė dėl to, kad žiniasklaidą kontroliuoja politinės įstaigos ar asmenys arba tam tikros komercinės organizacijos; pabrėžia, kad paprastai valdžios sektoriaus atstovai neturėtų piktnaudžiauti savo padėtimi darydami įtaką žiniasklaidai; rekomenduoja į metinius Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos duomenis įtraukti išsamesnės informacijos apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę;

12.  palankiai vertina Tiriamosios žurnalistikos ES iniciatyvą (IJ4EU), kuria siekiama skatinti ir stiprinti ES dirbančių tiriamosios žurnalistikos atstovų tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

13.  yra susirūpinęs dėl kaltinimų korupcija, netinkamo ES lėšų panaudojimo, piktnaudžiavimo valdžia ir interesų konfliktų Slovakijoje, nes dėl to gali blogėti demokratijos padėtis; ragina Slovakijos priežiūros bei teismines institucijas ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ištirti visus įtariamus pažeidimus ir sukčiavimo atvejus, įskaitant PVM karuselinio sukčiavimo atvejus ir su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai bei kitais struktūriniais fondais susijusius atvejus;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl galimo organizuoto nusikalstamumo struktūrų dalyvavimo vykdant žmogžudystę ir jų įsiskverbimo į politikos, visų lygmenų viešojo valdymo, ekonomikos ir finansų sektorius riziką; pabrėžia, kad šio reiškinio negalima nuvertinti; primena, kad tarptautiniai nusikalstami tinklai yra labai aktyvūs ir kad organizuoto nusikalstamumo mastas ir veiklos sudėtingumas didėja; ragina Slovakiją ir visas valstybes nares pagerinti bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant paspartinti bendrų standartizuotų procedūrų kūrimą remiantis gerąja patirtimi, sukaupta tose teisinėse sistemose, kurios yra pažangiausias kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje;

15.  atkreipia dėmesį, kad Slovakijos aukščiausioji audito institucija paskelbė tris svarbias ataskaitas dėl Žemės ūkio mokėjimo agentūros (APA); ragina Slovakijos institucijas užtikrinti, kad būtų kruopščiai išnagrinėtos Aukščiausiosios audito institucijos išvados; ragina Europos Audito Rūmus atlikti tyrimą ir paskelbti Specialiąją ataskaitą dėl išmokų žemės ūkiui Slovakijoje;

16.  ragina Parlamento Specialųjį komitetą finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais įvertinti įtarimus, susijusius su PVM sukčiavimu, pinigų plovimu ir netinkamu Europos lėšų panaudojimu, taip pat tai, ar numatytos pakankamos nacionalinės taisyklės dėl lėšų poėmio, jei įvykdoma su tuo susijusi nusikalstama veika, ypatingą dėmesį skiriant Jáno Kuciako ir kitų tiriamosios žurnalistikos atstovų darbui;

17.  ragina Tarybą bendradarbiauti su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis siekiant kuo greičiau įsteigti Europos prokuratūrą, kad būtų galima imtis koordinuotų veiksmų prieš ES vykdomą sukčiavimą ir kitus nusikaltimus, turinčius įtakos Sąjungos finansiniams interesams;

18.  reiškia susirūpinimą dėl Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto ataskaitoje išdėstytų išvadų, pateiktų po jų faktų nustatymo misijos vizito į Slovakiją, kuriose teigiama, kad aukščiausio lygio prokurorų atranka laikoma smarkiai politizuota ir kad aukščiausio lygio pareigūnams pareikšta daug įtarimų korupcija, dėl kurių nebuvo atliktas tinkamas tyrimas; ragina Slovakijos institucijas didinti teisėsaugos nešališkumą ir atsižvelgti į pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Parlamento narių komandiruotės informacijos rinkimo tikslu ataskaitoje; prašo Slovakijos vyriausybės ir parlamento imtis visų reikiamų veiksmų siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, įskaitant policiją;

19.  pakartoja, jog apgailestauja, kad Komisija nusprendė 2017 m. neskelbti ES kovos su korupcija ataskaitos, ir ragina Komisiją nedelsiant atnaujinti kasmetinį kovos su korupcija stebėjimą visose valstybėse narėse; ragina Komisiją parengti griežtų rodiklių sistemą ir nustatyti lengvai taikomus, vienodus kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas korupcijos lygis valstybėse narėse ir vertinama jų kovos su korupcija politika, vadovaujantis 2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“(7);

20.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų bendrų Europos vertybių ir kad būtų garantuojamos ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytos pagrindinės teisės;

21.  aktyviai ragina vykdyti reguliarų stebėsenos ir dialogo procesą, į kurį būtų įtrauktos visos valstybės narės, siekiant apsaugoti ES pagrindines demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės vertybes, dalyvaujant Tarybai, Komisijai ir Parlamentui, kaip siūloma jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo (Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto) sukūrimo;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Slovakijos Respublikos Prezidentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0438.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0403.
(5) Žr.: https://rsf.org/en/journalists-killed
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.
(7) OL C 50, 2018 2 9, p. 2.


Europos vertybių gynimo priemonė, skirta pilietinės visuomenės organizacijoms, puoselėjančioms demokratiją, teisės viršenybę ir pagrindines vertybes Europos Sąjungoje, remti
PDF 247kWORD 46k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio parengti Europos vertybių priemonę siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas, propaguojančias pagrindines vertybes Europos Sąjungoje vietos ir nacionaliniu lygmeniu (2018/2619(RSP))
P8_TA(2018)0184B8-0189/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(1),

–  atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Žmogaus teisių srityje ES veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų patiriamos problemos“, paskelbtą 2018 m. sausio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(2),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2017 m. spalio 19 d. priimtą nuomonę „ES teikiamas pilietinės visuomenės organizacijų finansavimas“(3),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų Europos vertybių, t. y. žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, taip pat pliuralizmo, nediskriminavimo, tolerancijos, teisingumo, solidarumo ir moterų bei vyrų lygybės principų, negalima laikyti savaime suprantamu dalyku, jie turi būti nuolat ugdomi ir saugomi, nes jiems blogėjant bet kurioje valstybėje narėje gali kilti neigiamų padarinių visai Europos Sąjungai;

B.  kadangi aktyvi ir tinkamai išsivysčiusi pilietinė visuomenė visose ES valstybėse narėse yra geriausia apsauga nuo šių vertybių nykimo;

C.  kadangi daug pilietinės visuomenės organizacijų ir toliau skatina šias vertybes, nors ir susiduria su vis didesniais sunkumais gaudamos finansavimą, būtiną norit plėtoti ir nepriklausomai bei veiksmingai vykdyti veiklą;

D.  kadangi ES teikia tiesioginį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, skatinančioms šias vertybes trečiosiose šalyse, tačiau pilietinės visuomenės organizacijų, šio tikslo siekiančių ES, galimybės gauti finansavimą yra labai ribotos, visų pirma kalbant apie pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias vietos ir nacionaliniu lygmenimis;

1.  pakartoja, kad pilietinės visuomenės organizacijos yra labai svarbios siekiant išsaugoti ir skatinti vertybes, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, t. y. žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kad jos atlieka labai svarbų vaidmenį skatindamos aktyvų pilietiškumą Europos Sąjungoje, taip pat sudarydamos geresnes sąlygas informacija pagrįstoms viešoms diskusijoms, būdingoms pliuralistinei demokratijai;

2.  pabrėžia, kad ES turi parengti naujus ir veiksmingus būdus, kaip apsaugoti ir propaguoti šias vertybes Sąjungoje;

3.  atsižvelgdamas į tai, mano, kad ES turėtų teikti tikslinę finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, vietos ir nacionaliniu lygmenimis vykdančioms paramos šioms vertybėms ir jų gynimo veiklą;

4.  ragina ES parengti specialią finansavimo priemonę, kurią būtų galima vadinti Europos vertybių priemone, skirtą propaguoti ir saugoti vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, visų pirma demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, įtrauktą į ES biudžetą pagal kitą, laikotarpio po 2020 m., daugiametę finansinę programą (DFP) ir kurios lėšų lygis būtų bent toks, kaip ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, kuria siekiama panašių tikslų už Sąjungos ribų; rekomenduoja šios priemonės struktūriniu prioritetu laikyti siekį nacionaliniu ir vietos lygmenimis sukurti sveiką ir tvarų pilietinės visuomenės organizacijų sektorių, kuris gebėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant šias vertybes;

5.  mano, kad ši priemonė turėtų teikti dotacijas pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvaujančių propaguojant ir ginant šias vertybes ES, veiklai finansuoti, taip pat dotacijas projektams ir iniciatyvoms;

6.  pabrėžia, kad šią priemonę turėtų valdyti Komisija ir kad ji turėtų užtikrinti greitas ir lanksčias dotacijų skyrimo procedūras; visų pirma rekomenduoja užtikrinti patogią naudotojui ir lengvai prieinamą vietos ir nacionalinėms pilietinės visuomenės organizacijoms paraiškų teikimo procedūrą;

7.  mano, kad ši priemonė turėtų būti skirta konkrečiai projektams ir iniciatyvoms, kuriais propaguojamos Europos vertybės vietos ir nacionaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, pilietinio dalyvavimo ir atstovavimo bei kita priežiūros veikla, ir kad tarpvalstybiniai projektai ir iniciatyvos turėtų atlikti tik papildomą vaidmenį; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumų įtraukti visuomenę didinimui, kad ji geriau suprastų pliuralistinę ir dalyvaujamąją demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagrindines teises;

8.  pabrėžia, kad ši priemonė turėtų papildyti jau esamas Europos ir nacionalines priemones ir veiklą, skirtas šioms vertybėms skatinti ir ginti, todėl neturėtų neigiamo poveikio kitų Europos ar nacionalinių fondų veiklai šioje srityje;

9.  pabrėžia, kad valdant naują priemonę turi būti užtikrinta finansinė atskaitomybė, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, visų pirma kalbant apie teisinių pareigų laikymąsi, visišką išteklių naudojimo skaidrumą, patikimą finansų valdymą ir apdairų išteklių naudojimą;

10.  rekomenduoja Komisijai parengti metinę ataskaitą apie priemonės vykdymą ir paskelbti organizacijų sąrašą ir pagal ją finansuotą veiklą;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075.
(3) OL C 81, 2018 3 2, p.9.


Žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimas. Dviejų Graikijos karių, areštuotų ir sulaikytų Turkijoje, atvejis
PDF 238kWORD 38k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimas. Dviejų Graikijos karių, areštuotų ir sulaikytų Turkijoje, atvejis.“ (2018/2670(RSP))
P8_TA(2018)0185B8-0194/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 1 d. Turkijos valdžios institucijų įvykdytą dviejų Graikijos karių, kurie tvirtiną pasiklydę dėl blogų oro sąlygų, areštą ir tebevykdomą sulaikymą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad atitinkama sienos dalis Kastanies miško vietovėje, palei Evros (Meric) upę yra svarbus sienos perėjimo punktas, kuriuo dažnai naudojasi migrantai, pabėgėliai ir prekyba žmonėmis užsiimantys asmenys, o leitenantas ir seržantas vykdė reguliarų sienos patruliavimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir NATO pareigūnų raginimus paleisti karius, ypač Europos Vadovų Tarybos 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. kovo 26 d. ES ir Turkijos vadovų susitikime išsakytus raginimus,

–  atsižvelgdamas į Graikijos vyriausybės pastangas užtikrinti karių išlaisvinimą ir grąžinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad „kiekvienam suimtąjam turi būti nedelsiant jam suprantama kalba pranešta, dėl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2018 m. kovo 4 d. Turkijos Edirne miesto teismas nusprendė, kad abu kariai, šiuo metu laikomi didžiausio saugumo kalėjime ir kaltinami nelegaliu įžengimu į Turkijos valstybės teritoriją, ir toliau ten bus laikomi;

B.  kadangi abu Graikijos kariai laikomi Turkijos kalėjime ilgiau nei vieną mėnesį nepateikus jokių kaltinimų prieš juos, paliekant juos nežinioje dėl nusikaltimo kuriuo jie yra kaltinami;

C.  kadangi ankstesni panašūs atsitiktinio sienos kirtimo iš Turkijos arba Graikijos karių pusės atvejai buvo išsprendžiami vietoje, abiems pusėms sprendimą priimant vietos karinės vadovybės lygmeniu;

1.  ragina Turkijos valdžios institucijas greitai užbaigti teisminius procesus ir paleisti du Graikijos karius bei grąžinti juos į Graikiją;

2.  ragina Tarybą, Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir visas ES valstybes nares parodyti solidarumą su Graikija ir raginti nedelsiant paleisti du Graikijos karius, visais įmanomai būdais bendraujant su Turkijos vadovais ir valdžios institucijomis, laikantis tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių;

3.  ragina Turkijos valdžios institucijas atidžiai stebėti teismo procesą ir visiems susijusiems asmenims visapusiškai laikytis tarptautinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių, įskaitant Ženevos konvenciją;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Turkijos ir Graikijos valstybių prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir NATO.


Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimas
PDF 507kWORD 47k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimo (2016/2149(INI))
P8_TA(2018)0186A8-0127/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 5 straipsnį dėl kompetencijos suteikimo ir subsidiarumo, 10 straipsnio 1 dalį dėl atstovaujamosios demokratijos, 10 straipsnio 2 dalį dėl ES piliečių atstovavimo, 10 straipsnio 3 dalį dėl ES piliečių teisės dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, 11 straipsnį dėl dalyvaujamosios demokratijos, 12 straipsnį dėl nacionalinių parlamentų vaidmens, 48 straipsnio 3 dalį dėl įprastos peržiūros procedūros ir 48 straipsnio 7 dalį (nuostata dėl pereigos),

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 42 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 1997 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių(1), 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų ryšių vykdant Europos integraciją(2), 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių plėtojimo pagal Lisabonos sutartį(3) ir 2014 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijas dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(5), dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(6) ir dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas dėl Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių, visų pirma į 2015 m. liepos 2 d. 2014 m. ataskaitą (COM(2015)0316) ir 2016 m. liepos 15 d. 2015 m. ataskaitą (COM(2016)0471), taip pat į Komisijos metines ataskaitas dėl subsidiarumo ir proporcingumo, visų pirma į 2016 m. liepos 15 d. 2015 m. ataskaitą (COM(2016)0469) ir 2017 m. birželio 30 d. 2016 m. ataskaitą (COM(2017)0600),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ryšių su nacionaliniais parlamentais direktorato metines ataskaitas, visų pirma į 2016 m. laikotarpio vidurio ataskaitą dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.)(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities ir į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį, per kurį buvo pristatytos veiksmų gairės,

–  atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Deputatų Rūmų, Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų pirmininkų 2015 m. rugsėjo 14 d. pasirašytą deklaraciją „Gilesnė Europos integracija: tolesni veiksmai“ (angl. Greater European Integration: The Way Forward), kuriai šiuo metu pritaria 15 nacionalinių parlamentų rūmų ES,

–  atsižvelgdamas į ES parlamentų pirmininkų konferencijos (ES pirmininkų konferencija) išvadas, priimtas per posėdžius, surengtus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, visų pirma per 2016 m. Liuksemburge ir 2017 m. Bratislavoje vykusius posėdžius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijos (pranc. COSAC) posėdžių, surengtų įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, indėlį ir šių posėdžių, visų pirma 2017 m. Valetoje ir Taline vykusių posėdžių, išvadas, taip pat COSAC du kartus per metus skelbiamas ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) 13 straipsnį, kuriame numatyta rengti tarpparlamentines konferencijas siekiant aptarti biudžeto politikos ir kitus klausimus, kuriems taikoma sutartis,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Senato 2016 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją (11-osios kadencijos 26 rezoliucija), Italijos Respublikos Senato 2016 m. spalio 19 d. rezoliuciją (dokumentas XVIII Nr. 164) ir į Europos Sąjungos politikos komiteto 2017 m. gegužės 2 d. pastabas, Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos 2017 m. gegužės 31 d. pastabas (dokumento numeris 2017/058) ir į Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų (atstovų rūmai) Nuolatinio komiteto Europos klausimais 2017 m. gruodžio 22 d. laišką (laiškas A(2018)1067),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0127/2018),

A.  kadangi nacionaliniai parlamentai aktyviai prisideda užtikrinant Europos Sąjungos konstitucinį veikimą (ES sutarties 12 straipsnis), taip atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ir kuo plačiau įgyvendinant jos demokratinį teisėtumą;

B.  kadangi nacionalinių vyriausybių parlamentinė atskaitomybė Europos reikalų srityje priklauso nuo konkrečios nacionalinės praktikos ir yra nacionalinių parlamentų vaidmens pagrindas pagal galiojančių Europos sutarčių sistemą;

C.  kadangi siekiant pagerinti atsakomybę nacionaliniai parlamentai turėtų kontroliuoti nacionalines vyriausybes, taip kaip Europos Parlamentas kontroliuoja Europos Sąjungos vykdomąją valdžią. kadangi, nepaisant to, nacionalinių parlamentų poveikio nacionalinėms vyriausybėms lygmuo skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi;

D.  kadangi nacionaliniai parlamentai dažnai apgailestauja dėl ribotų galimybių dalyvauti sprendžiant Sąjungos reikalus ir norėtų būti labiau įtraukti į Europos integracijos procesą;

E.  kadangi dėl ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumo stokos kyla rizika, kad sumažės pagal Sutartis ir atitinkamus protokolus nustatytos nacionalinių parlamentų prerogatyvos, visų pirma, savo vyriausybių priežiūros prerogatyva;

F.  kadangi nacionaliniams parlamentams būdingas pliuralizmas labai naudingas Sąjungai, nes skirtingų politinių pozicijų visose valstybėse narėse suderinimas gali sutvirtinti ir išplėtoti įvairų sektorių diskusijas Europos lygmeniu;

G.  kadangi sprendžiant Europos reikalus nepakankamai atstovaujamų parlamentinių mažumų problemą reikėtų kompensuoti visapusiškai atsižvelgiant į kiekvieno nacionalinio parlamento daugumą ir laikantis proporcingo atstovavimo principo;

H.  kadangi nacionaliniai parlamentai visais atvejais dalyvauja persvarstant Europos sutartis ir neseniai buvo pakviesti aktyviai dalyvauti keliuose ES demokratiniuose forumuose;

I.  kadangi Europos viešoji erdvė galėtų būti skatinama pasitelkus forumus dėl Europos ateities, kuriuos organizuotų nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas, kaip suprantama, atstovaujantys Europos visuomenei; kadangi tokie forumai turėtų būti remiami surengus bendrą Europos savaitę, per kurią nacionaliniai parlamento rūmai tuo pačiu metu diskutuotų Europos klausimais su Komisijos nariais ir Europos Parlamento nariais;

J.  kadangi, kaip matyti atsižvelgiant į nesenų rinkimų tendencijas, dėl ekonomikos, finansų ir socialinės krizės padidėjo ES piliečių nepasitikėjimas ir nusivylimas dabartiniu atstovaujamosios demokratijos modeliu ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis;

K.  kadangi įgyvendinus nacionalinių parlamentų teisę tikrinti, ar laikomasi subsidiarumo principo, remiantis vadinamąja ankstyvojo perspėjimo sistema, pagerėjo ES institucijų ir nacionalinių parlamentų santykiai;

L.  kadangi kartais nacionaliniai parlamentai kritiškai vertina ankstyvojo perspėjimo sistemą ir teigia, kad jos nuostatas nelengva įgyvendinti praktiškai ir jos taikymo sritis turėtų būti platesnė;

M.  kadangi įgyvendinant ankstyvojo perspėjimo sistemą padaryta pažanga, kaip matyti atsižvelgiant į naujausius duomenis apie bendrą nacionalinių parlamentų nuomonių, pateiktų pagal politinio dialogo sistemą, skaičių; kadangi atsižvelgiant į ribotą geltonosios kortelės ir oranžinės kortelės procedūrų naudojimą matyti, kad dar yra ką tobulinti ir kad galima geriau koordinuoti nacionalinius parlamentus šiuo klausimu;

N.  kadangi paaiškėjo, jog Protokolo Nr. 1 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio nepakanka norint laiku stebėti, ar laikomasi subsidiarumo principo;

O.  kadangi ankstyvojo perspėjimo sistema gali būti papildyta sistema, pagal kurią šiuo metu nacionaliniai parlamentai gali pateikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai apsvarstyti, tinkamai atsižvelgiant į jos iniciatyvos teisę;

P.  kadangi keli nacionaliniai parlamentai išreiškė susidomėjimą priemone pagerinti politinį dialogą, kuris suteiktų jiems galimybę teikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai apsvarstyti, tinkamai atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvos teisę;

Q.  kadangi vykstant politiniam dialogui nacionaliniai parlamentai gali bet kuriuo metu paskelbti nuomones, įgalioti savo vyriausybes reikalauti formuluoti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Taryboje arba pagal SESV 225 straipsnį paprasčiausiai raginti Parlamentą pateikti pasiūlymus Komisijai;

R.  kadangi šiame Europos integracijos proceso etape neįmanoma įgyvendinti raudonosios kortelės procedūros;

S.  kadangi išsami teisių į informaciją sritis, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, galėtų būti išplėtota, jeigu nacionaliniams parlamentams būtų suteikta daugiau išteklių ir laiko apdoroti dokumentams, kuriuos jiems persiunčia Europos institucijos;

T.  kadangi IPEX – platforma, per kurią nacionaliniai parlamentai nuolat keičiasi informacija tarpusavyje ir su Europos institucijomis, – turėtų būti toliau tobulinama pagal skaitmeninę strategiją, kurioje Europos Parlamentas atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį;

U.  kadangi tarpinstitucinis bendradarbiavimas pagerėjo po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir vadinamąja J. M. Barroso iniciatyva 2006 m. rugsėjo mėn. Komisija pradėjo politinį dialogą, kuris suteikia nacionaliniams parlamentams galimybę teikti pastabas, konstruktyvią grįžtamąją informaciją ar kritikuoti Komisijos pasiūlymus;

V.  kadangi nacionaliniai parlamentai kartais skundžiasi dėl savo santykių su Europos Sąjunga ir teigia, kad jie yra pernelyg sudėtingi;

W.  kadangi nacionaliniai parlamentai turi reikiamą kompetenciją laisvės, saugumo ir teisingumo srityse pagal SESV 70, 85 ir 88 straipsnius, todėl turėtų atlikti svarbų vaidmenį rengiant būsimą Sąjungos saugumo ir gynybos politiką;

X.  kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu turėtų būti daugiau parlamentinės kontrolės fiskalinės ir ekonominės politikos, sprendimų priėmimo ir valdymo srityse ES lygmeniu;

Y.  kadangi Teisingumo Teismui 2017 m. gegužės 16 d. priėmus sprendimą dėl Europos Sąjungos ir Singapūro mišraus pobūdžio prekybos susitarimo pasikeitė nacionalinių parlamentų dalyvavimo rengiant prekybos susitarimus ateityje būdas;

Z.  kadangi pagerinus sąveiką ir keitimąsi informacija tarp EP narių ir nacionalinių parlamentų narių, taip pat nacionalinių parlamentų valstybės tarnautojų, kurie padėtų pagerinti Europos diskusijas nacionaliniu lygmeniu ir tokiu būdu skatintų tikrą ES parlamentinę ir politinę kultūrą;

Vyriausybių veiklos Europos klausimais kontrolė

1.  mano, kad nacionalinių parlamentų teisių ir pareigų, nustatytų Lisabonos sutartyje, įgyvendinimas sustiprino jų vaidmenį Europos konstitucinėje sistemoje, taigi sudaromos geresnės sąlygos pliuralizmui, demokratiniam teisėtumui ir geram Sąjungos veikimui;

2.  pripažįsta, kad nacionalinės vyriausybės yra demokratiškai atskaitingos nacionaliniams parlamentams pagal jų nacionalinę tvarką, kaip pripažįstama ES sutarties 10 straipsnio 2 dalyje; laikosi nuomonės, kad toks atskaitingumas yra nacionalinių parlamento rūmų vaidmens Europos Sąjungoje pagrindas; ragina nacionalinius parlamentus visapusiškai naudotis savo funkcijomis Europos srityje siekiant daryti tiesioginį poveikį Europos politikos turiniui ir jį kontroliuoti, visų pirma stebėti savo nacionalines vyriausybes, kurios yra Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos narės;

3.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniams parlamentams būtų skiriama pakankamai laiko, suteikti įgaliojimai ir užtikrintos galimybės, gauti būtiną informaciją, kad jie galėtų vykdyti savo konstitucinį vaidmenį ir tikrinti nacionalinių vyriausybių veiksmus Europos lygmeniu tiek Taryboje, tiek Europos Vadovų Taryboje; pripažįsta, kad ši Europos funkcija turėtų būti vykdoma visiškai laikantis atitinkamų valstybių narių konstitucinių tradicijų; mano, kad siekiant išsaugoti ir sustiprinti šį vaidmenį, turėtų būti stiprinami ir skatinami nacionalinių parlamentų gerosios patirties mainai ir ryšiai;

4.  mano, kad darbo metodų ir sprendimų priėmimo procesų ES institucijose skaidrumas yra būtina išankstinė sąlyga norint, kad nacionaliniai parlamentai galėtų veiksmingai atlikti savo institucinį vaidmenį pagal Sutartis; be to, ragina nacionalinius parlamentus visapusiškai naudotis savo kompetencija siekiant kontroliuoti vyriausybių veiksmus Europos lygmeniu, tuo tikslu, be kita ko, suderinant savo vidaus struktūras, darbotvarkes ir darbo tvarkos taisykles; taip pat siūlo nacionalinių parlamentų rūmams keistis geriausia patirtimi, atitinkamiems ministrams ir nacionalinių parlamentų specializuotiems komitetams prieš Tarybos posėdžius ir Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir po jų nuolat rengti diskusijas, taip pat rengti reguliarius susitikimus su nacionalinių parlamentų nariais, Komisijos nariais ir Europos Parlamento nariais;

5.  mano, kad reikia pasirūpinti siekiant išvengti bet kokio valstybių narių vykdomo ES teisės aktų perteklinio įgyvendinimo ir šiuo klausimu nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbiausią vaidmenį; vis dėl primena, kad tai nedaro jokio poveikio valstybių narių teisei nacionaliniu lygmeniu netaikyti teisės aktų atgaline tvarka arba nustatyti, pavyzdžiui, aukštesnius socialinius ir ekologinius standartus;

6.  primena, kad tuo pat metu skatinant stiprinti politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais, ir pripažįstant, kad neabejotinai reikia sutvirtinti parlamentų dalyvavimą, sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į konstitucinius įgaliojimus ir į tai, kad nėra aiškios ribos tarp atitinkamų sprendimų priėmimo kompetencijos nacionaliniu arba Europos institucijų lygmeniu;

7.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų aktyviau dalyvauti vykdant Europos semestrą ir rekomenduoja viso proceso metu nacionaliniu ir Europos lygmenimis geriau koordinuoti biudžeto kalendorius, siekiant skatinti veiksmingiau pasinaudoti šia priemone; be to, primena, kad, Europos semestrą suderinus su nacionalinių parlamentų darbotvarkėmis būtų galima labiau prisidėti koordinuojant ekonominę politiką ir pabrėžia, kad toks suderinimas neturėtų pažeisti savivaldos įgaliojimų ir kiekvienų parlamento rūmų darbo tvarkos taisyklių;

8.  siūlo įgyvendinti biudžetinio dialogo nacionalinį laikotarpį, per kurį nacionaliniai parlamentai galėtų svarstyti Europos semestrą ir prisidėti prie jo rengimo, įgaliodami savo vyriausybes, kurios palaiko ryšius su Komisija ir Taryba;

9.  pabrėžia, kad per paskutinį Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) plenarinį posėdį, vykusį Taline, buvo pripažinta, jog dauguma nacionalinių parlamentų aktyviai dalyvauja plenarinių posėdžių diskusijose ES klausimais reguliariai arba ad hoc pagrindu, ir mano, kad rengiant daugiau plenarinių posėdžių diskusijų ES klausimais būtų padidintas Sąjungos matomumas ir suteikta galimybė piliečiams daugiau sužinoti apie ES darbotvarkę ir politinių partijų pozicijas šiais klausimais;

Europos viešosios erdvės kūrimas

10.  pažymi, kad skirtingų politinių pozicijų visose valstybėse narėse derinimas galėtų sustiprinti ir išplėtoti įvairų sektorių diskusijas Europos lygmeniu; todėl rekomenduoja nacionalines parlamentines delegacijas, siunčiamas į Europos institucijas, sudaryti iš narių, atstovaujančių parlamentų politinei įvairovei; pabrėžia proporcingo atstovavimo nariams iš skirtingų politinių partijų principo svarbą šiuo požiūriu;

11.  pabrėžia, kad privaloma parlamentinių daugumų valia galėtų būti išreikšta nacionalinių parlamentų skelbiamose nuomonėse naudojant ankstyvojo perspėjimo sistemą arba jos nenaudojant; vis dėlto pritaria tam, kad nacionalinių parlamentų politinės mažumos galėtų pareikšti atskirąsias nuomones, kurios vėliau galėtų būti įtrauktos į tokių nuomonių priedus; mano, kad šios nuomonės turėtų būti skelbiamos griežtai laikantis proporcingumo principo ir vadovaujantis kiekvienų nacionalinio parlamento rūmų darbo tvarkos taisyklėmis;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu buvo raginama šaukti įvairius demokratinius konventus visoje Europoje; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmet rengiant Europos savaitę Europos Parlamento ir Komisijos nariai, visų pirma, pirmininkų pavaduotojai, atsakingi už grupes, kartu su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, galėtų susitikti su nacionalinėmis parlamentinėmis asamblėjomis, aptarti ir paaiškinti Europos darbotvarkę; siūlo persvarstyti savo darbo tvarkos taisykles, kad būtų galima paremti iniciatyvą, ir ragina nacionalinius parlamentus padaryti tą patį; taip pat mano, kad nacionalinių ir Europos politinių frakcijų susitikimai vykdant tarpparlamentinį bendradarbiavimą gali turėti pridėtinę vertę, susijusią su tikromis Europos politinėmis diskusijomis;

Ankstyvojo perspėjimo sistemos pagalbinė reforma

13.   pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ankstyvojo perspėjimo sistema buvo naudojama retai, ir mano, kad ji galėtų būti pertvarkyta pagal dabartinę konstitucinę sistemą;

14.  pažymi, kad atsižvelgiant į pradėtas taikyti geltonosios kortelės procedūras, pavyzdžiui, dėl Komisijos 2016 m. pasiūlymo persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, matyti, kad ankstyvojo perspėjimo sistema veikia; pabrėžia, kad nedažnai taikoma geltonosios kortelės procedūra, galėtų reikšti, jog ES pakankamai laikomasi subsidiarumo principo; todėl mano, kad ankstyvojo perspėjimo sistemos procedūriniai trūkumai neturėtų būti laikomi neginčijamais įrodymais, jog nesilaikoma subsidiarumo principo; be to primena, kad nacionaliniai parlamentai, prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto kaip žaliąją ar baltąją knygą arba prieš kasmetinį Komisijos darbo programos pateikimą, taip pat gali imtis veiksmų ir išnagrinėti subsidiarumo principo laikymosi klausimą;

15.  primena, kad Komisija, rengdama bet kokį naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo aktą, turi išnagrinėti, ar ES turi teisę imtis veiksmų ir ar šie veiksmai pagrįsti; be to pabrėžia, jog atsižvelgiant į ankstesnę patirtį matyti, kad kartais sunku ir sudėtinga nustatyti ribą tarp subsidiarumo principo politinio aspekto ir proporcingumo principo teisinio aspekto; todėl ragina Komisiją savo atsakymuose į pagrįstas nuomones, pateiktas naudojant ankstyvojo perspėjimo sistemą arba jos nenaudojant, ne tik paaiškinti subsidiarumo principą, bet ir atsižvelgti į proporcingumo principą ir, jeigu reikia, į visus kitus klausimus dėl siūlomų politikos krypčių;

16.  atkreipia dėmesį į nacionalinių parlamentų pateiktą prašymą pratęsti aštuonių savaičių terminą, per kurį jie pagal Protokolo Nr. 1 3 straipsnį gali pateikti pagrįstą nuomonę; vis dėlto pabrėžia, kad pagal dabartinės Sutarties sistemą nenumatyta tokio pratęsimo; todėl mano, kad Komisija pagal ankstyvojo perspėjimo sistemą turėtų taikyti techninį pranešimo laikotarpį, kad galėtų skirti papildomai laiko nuo dienos, kai nacionalinių parlamentų rūmai techniškai gauna teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus, ir dienos, kai pradedamas skaičiuoti aštuonių savaičių terminas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad kitą subsidiarumo kontrolės mechanizmo veikimo praktinę tvarką Komisija pradėjo praktiškai taikyti 2009 m.;

17.  atkreipia dėmesį į keleto nacionalinių parlamentų pateiktą prašymą pratęsti aštuonių savaičių laikotarpį, per kurį jie pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį gali pateikti pagrįstą nuomonę;

18.  siūlo, atsižvelgiant į politinį dialogą, kurį Komisija pradėjo 2016 m., visapusiškai išnaudoti sistemą, pagal kurią nacionaliniai parlamentai galėtų pateikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai siekdami daryti teigiamą įtaką diskusijose dėl Europos ir Komisijos iniciatyvos teisei; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija galėtų naudotis savo nuožiūra arba priimti tokius pasiūlymus, arba pateikti oficialų atsakymą, pabrėždama tokio sprendimo priežastis; pažymi, kad tokios procedūros negali apimti teisės inicijuoti teisės aktus arba teisės panaikinti ar iš dalies keisti teisės aktus, nes taip būtų pažeistas Sąjungos metodas ir kompetencijos padalijimas tarp Europos ir nacionalinio lygmens, taigi pažeistos Sutartys; rekomenduoja, kad ateityje peržiūrint Sutartis, teisėkūros iniciatyvos teisė turėtų būti suteikta Europos Parlamentui, kaip tiesioginiam ES piliečių atstovui;

Teisės į informaciją įgyvendinimas

19.  dar kartą patvirtina, kad pagal ES sutarties 12 straipsnį ir Protokolą Nr. 1 nacionaliniams parlamentams suteikta teisė gauti informaciją tiesiogiai iš Europos institucijų;

20.  pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai galėtų geriau susidoroti su informacija, jiems siunčiama naudojantis ankstyvojo perspėjimo sistema arba įgyvendinant jų teisę į informaciją, jeigu IPEX platformai būtų suteikta Agora arba forumo svarba, kad nacionaliniai parlamentai galėtų palaikyti nuolatinį dialogą tarpusavyje ir su Europos institucijomis; todėl yra pasiryžęs skatinti naudoti platformą, siekiant sustiprinti politinį dialogą; rekomenduoja nacionaliniams parlamentams naudotis IPEX platforma laiku užtikrinant, kad kuo greičiau būtų pradėtas nacionalinis tikrinimo mechanizmas; rekomenduoja naudotis IPEX kaip sistemingo dalijimosi informacija ir ankstyvo perspėjimo apie subsidiarumo problemas sistema; mano, kad yra galimybių plėtoti IPEX kaip pagrindinę komunikacijos ir ES institucijų atitinkamų dokumentų perdavimo nacionaliniams parlamentams ir atgal priemonę, ir, atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja nacionalinių parlamentų administracijoms teikti paramą aiškinant, kaip dirbti su platforma; taip pat ragina organizuoti daugiau Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų institucijų administracijų ir politinių frakcijų pareigūnų mainų;

Geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo numatymas

21.  atkreipia dėmesį į dabartinį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC), Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos konferencijoje (CFSP-IPC) ir pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 13 straipsnį; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti plėtojamas remiantis susitarimo, dalijimosi informacija ir konsultavimosi principais, siekiant kontroliuoti atitinkamas jų vyriausybes ir administracijas;

22.  pakartoja, kad pagal dabartinę sistemą Sąjungos ir nacionalinių parlamentų ryšiai galėtų būti supaprastinti ir suderinti siekiant jų efektyvumo ir veiksmingumo; atsižvelgdamas į tai, ragina peržiūrėti Sąjungos ir nacionalinių parlamentų įsipareigojimus visose veikiančiose platformose ir forumuose siekiant šiuos santykius stiprinti ir priderinti prie dabartinių poreikių; vis dėlto primygtinai prašo aiškiai apibrėžti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento sprendimų priėmimo kompetencijos sritis, nustatant, kad nacionaliniai parlamentai savo Europos lygmens vaidmenį vykdytų remdamiesi nacionalinėmis konstitucijomis, visų pirma tikrindami savo nacionalinių vyriausybių narius, kurie yra Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos nariai, šiuo lygmeniu jie turi geriausias galimybes stebėti Europos Sąjungos teisėkūros procesą; todėl dėl skaidrumo, atskaitomybės ir veiklos kompetencijos nesutinka, kad būtų sukurti bendri parlamentiniai sprendimų priėmimo organai;

23.  pažymi, kad politinio ir techninio dialogo tarp parlamentinių komitetų stiprinimas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu būtų labai produktyvus žingsnis siekiant visapusiško tarpparlamentinio bendradarbiavimo; svarsto galimybę siekiant šio tikslo skirti papildomų išteklių ir, jei įmanoma, naudoti vaizdo konferencijas;

24.  pripažįsta Protokolo Nr. 1 9 ir 10 straipsnius rengiamų tarpparlamentinių komitetų posėdžių pagal svarbą; mano, kad būtų galima užtikrinti geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, jei Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariai tarpparlamentinių komitetų posėdžiams suteiktų daugiau svarbos ir būtų pasirengę glaudžiau bendradarbiauti;

25.  rekomenduoja nacionaliniams parlamentams aktyviai dalyvauti ateityje rengiant bendrą saugumo ir gynybos politiką; mano, kad toks dalyvavimas turėtų būti skatinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir visiškai laikantis nacionalinių konstitucinių nuostatų saugumo ir gynybos politikos srityje, taip pat vykdant bendrus nacionalinių parlamentų atstovų ir Europos Parlamento narių tarpparlamentinius posėdžius ir palaikant politinį dialogą tarp visapusiškai įgalioto Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto ir atitinkamų nacionalinių parlamentų komitetų; atkreipia dėmesį į tai, kad taip neutralios ES valstybės narės turi galimybių vykdyti konstruktyvią priežiūrą šioje srityje;

26.  mano, kad geresnis politinis ir teisėkūros dialogas tarp nacionalinių parlamentų ir su jais būtų naudingas siekiant įgyvendinti tikslus, kaip nustatyta tarpinstituciniame susitarime dėl geresnio reglamentavimo;

o
o   o

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 200, 1997 6 30, p. 153.
(2) OL C 284 E, 2002 11 21, p. 322.
(3) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 94.
(4) OL C 443, 2017 12 22, p. 40.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0049.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0050.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0048.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0421.


Metinė konkurencijos politikos ataskaita
PDF 464kWORD 64k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos (2017/2191(INI))
P8_TA(2018)0187A8-0049/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 39, 42, 101–109 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2017)0285) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2017)0175),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014)0449),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/1084, kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcinėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017)0142),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Komisijos pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją „ES bendradarbiavimo susitarimai konkurencijos politikos įgyvendinimo srityje. Tolesnė veikla“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(7) ir savo ankstesnių metų rezoliucijas šia tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano dėl mažmeninių finansinių paslaugų(8),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, sprendimus, rezoliucijas, komunikatus ir dokumentus konkurencijos klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos parengtos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0049/2018),

1.  palankiai vertina 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos pateiktą 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą iš kurios matyti, kad sąžiningoje konkurencinėje aplinkoje vykdomos investicijos ir inovacijos yra esminis Europos ateities elementas;

2.  tvirtai pritaria Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumui joms vykdant savo misiją – formuoti ir veiksmingai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimą siekiant naudos visiems ES piliečiams ir ES veikiančioms įmonėms;

3.  palankiai vertina ir skatina Komisijos pastangas, kartu vykdant struktūrinį dialogą su už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu Margrethe Vestager, išlaikyti nuolatinius kontaktus su Europos Parlamento šia tema atsakingo komiteto nariais ir šio komiteto Darbo grupe konkurencijos politikos klausimais; yra įsitikinęs, kad Komisijos metinės konkurencijos politikos ataskaita yra svarbi procedūra vykdant demokratinę priežiūrą ir palankiai vertina Komisijos pastabas apie visus konkrečius Parlamento patvirtintus prašymus;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas ir su juo būtų keičiamasi informacija apie ES teisės aktų, tarptautinių susitarimų ir kitų privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, susijusių su konkurencijos politika, rengimą ir įgyvendinimą, kaip tai numatyta Tarpinstituciniame susitarime (TIS) tarp Komisijos ir Parlamento; pažymi, kad šis procesas nevyksta taip gerai kaip norėtųsi, pvz. konsultacijose dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keitimosi informacija nagrinėjant bylas konkurencijos pažeidimų srityje; ragina Tarybą kaip įmanoma greičiau ratifikuoti ES ir Kanados susitarimą; ketina skatinti reguliarų keitimąsi nuomonėmis atsakingame komitete su Europos konkurencijos tinklu (EKT) ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms;

5.  ragina Komisiją vykdyti teisės aktų, susijusių su bendrosios rinkos sukūrimu įgyvendinimo stebėseną energetikos (įskaitant pasigamintos energijos vartojimą) ir transporto sektoriuose, skaitmeninės rinkos ir mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuose, siekiant pagerinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą valstybėse narėse;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalba gali būti nepakeičiama priemonė užtikrinant reikalingą infrastruktūrą ir tiekimą tiek energijos, tiek ir transporto sektoriuose, visų pirma Europoje, kur vyksta perėjimas prie mažiau taršių ir mažiau klimatui kenkiančių energijos tiekimo ir transporto sistemų;

7.  atkreipia dėmesį, kad valstybės pagalba gali būti reikalinga siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant energetikos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad valstybės kišimasis dažnai yra tinkamiausia politikos priemonė teikti paslaugas, kurios yra itin svarbios remiant izoliuotus, atokius arba pakraščių Sąjungos regionus ir salas;

8.  mano, kad yra svarbu užtikrinti konkurenciją, išlaikant galimybę užtikrinti tarpvalstybinius įsigijimus Europos finansinių paslaugų vidaus rinkoje, įskaitant draudimo paslaugas;

9.  pabrėžia, kad periferinių regionų ir salų sujungiamumas yra labai svarbus siekiant palaikyti ir plėtoti priimtiną ekonominės ir socialinės iniciatyvos lygį išlaikant esminius verslo ryšius;

10.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynųjų pinigų iš bankomatų yra būtina viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės, antikonkurencinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jos naudotojai neturi patirti pernelyg didelių išlaidų;

11.  palankiai vertina Konkurencijos GD pastangas ir toliau siekti užtikrinti stabilią ir subalansuotą darbo jėgą visais 2016 m.; be to, teigiamai vertina tai, kad pagerėjo Konkurencijos GD žmogiškųjų išteklių valdymas ir tai, kad darbuotojų kaita pasiekė žemiausią lygį nuo tokių duomenų fiksavimo pradžios (nuo 13,9 % 2015 m. iki 10,8 % 2016 m.(10)); ragina Komisiją skirti savo Konkurencijos GD pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir užtikrinti patikimą finansavimą direktorato elektroninių bei informacinių priemonių modernizavimui, siekiant susitvarkyti su didėjančiu darbo krūviu ir technologine pažanga; dar kartą ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, atsakingų už jų taikymą;

12.  teigiamai vertina Konkurencijos GD pažangą lygių galimybių srityje, įskaitant tai, kad vidurinės grandies vadovų lygmenyje moterys sudaro 36 %;

13.  dar karta pabrėžia, kad korupcija vykdant viešuosius pirkimus ypač iškraipo rinką ir tai turi didžiulio poveikio Europos konkurencingumui; primena, kad viešieji pirkimai yra viena iš vyriausybės veiklos sričių, kuriose ypač didelė korupcijos rizika; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ES finansuojami viešieji pirkimai susiduria su didesne korupcijos rizika nei viešieji pirkimai naudojant nacionalines lėšas; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui ir skatinti atskaitomybę viešųjų pirkimų srityje; be to, palankiai vertina Europos prokuratūros sukūrimą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES taisyklėse nėra nustatyta tikslinių antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų atlikimo terminų, o tai reiškia, jog sprendimai kartais priimami per vėlai, kai konkurentai jau buvo priversti pasitraukti iš rinkos;

15.  ragina Komisiją nustatyti orientacines gaires, kuriomis būtų sutrumpinta antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia pozicija rinkoje tyrimų trukmė, siekiant išvengti netikrumo ir per didelės naštos įmonėms bei sukurti konkurencinę aplinką, kuri vartotojams suteiktų naudos; įspėja, kad lankstesnius terminus turėtų būti leidžiama taikyti tik sudėtingais atvejais, kai tyrimas turi būti pratęstas todėl, kad įtraukiamos papildomos bendrovės;

16.  pabrėžia, kad nors tyrimų atlikimo greitis turi būti suderintas su poreikiu tinkamai apsaugoti gynybos teises ir tyrimų kokybę, orientaciniai terminai gali padėti antimonopolinėms institucijoms efektyviau naudoti savo išteklius; pažymi, kad siekiant paspartinti pagrindinius antimonopolinius tyrimus Komisija ir suinteresuotosios šalys galėtų dažniau naudotis supaprastintomis antimonopolinėmis procedūromis ir pagerinti prieigą prie atitinkamų dokumentų;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis sprendimų, susijusių su antimonopoliniais klausimais yra priimami nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją stebėti, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, konkurencijos politikos nuoseklumą ir nepriklausomumą pasauliniu mastu ir jos įgyvendinimą vidaus rinkoje, Europos konkurencijos tinklo (EKT) pagalba; pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) nepriklausomumas yra labai svarbus, ir todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), kuriuo siekiama stiprinti NKI pajėgumus veiksmingiau užtikrinti ES konkurencijos teisės aktų vykdymą;

18.  mano, kad Komisija turėtų patikrinti, ar siekiant, kad ji galėtų atlikti savo darbą visiškai nepriklausomai, nacionalinės konkurencijos institucijos turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių ir patikrinti, kad direktorių ir vyresniosios vadovybės rinkimų arba skyrimo procedūra būtų skaidri ir nemotyvuota politiškai; pabrėžia, kad NKI savarankiškumas biudžeto aspektu yra ypač svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ES konkurencijos teisės aktų vykdymą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos viešai skelbtų metines ataskaitas, kuriose būtų pateikiami statistiniai duomenys ir argumentuota apibendrinamoji ataskaita apie savo veiklą ir prašo, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui metinę ataskaitą šiais svarbiais klausimais; mano, kad nacionalinės konkurencijos institucijos savo viduje privalo nustatyti procedūras, siekiant užtikrinti, jog jų darbuotojai ir direktoriai, per pagrįstą laikotarpį nuo išėjimo iš darbo susilaikytų nuo profesinės veiklos, kuri galėtų sukelti interesų konfliktą konkrečiu atveju, su kuriuo jie dirbo dar būdami NKI; pabrėžia EKT svarbą, kuris suteikia galimybę nuolat keistis informacija tarp Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų konkurencijos taisyklių taikymą; ragina Komisiją atsižvelgti į NKI nuomonę;

19.  mano, kad tyrimas dėl informuotumo ir supratimo įmonių viduje, ypač MVĮ, apie ES konkurencijos teisę ir valstybės pagalbos taisykles, galėtų būti naudingas siekiant stiprinti ES konkurencijos teisės vykdymą, o taip pat galėtų būti naudingas kaip gairės;

20.  mano, kad laikinosios priemonė gali būti svarbus metodas, visų pirma skaitmeninės ekonomikos srityje, siekiant užtikrinti, kad pažeidimai kol dar yra vykdomas tyrimas smarkiai ir nepataisomai nepakenktų konkurencijai; ragina Komisiją išnagrinėti turimas galimybes arba paspartinti konkurencijos institucijų vykdomus nagrinėjimus dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo, arba palengvinti laikinųjų priemonių patvirtinimą; ragina Komisiją šiuo klausimu atlikti tyrimą ir pateikti Parlamentui ir Tarybai savo išvadas arba, kai tinkama, pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

21.  todėl, atsižvelgiant į galimą Susijungimų reglamento reformą, ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose; mano, kad gali būti reikalinga susijungimų skaitmeninėje ekonomikoje vertinimo kriterijų korekcija; taip pat pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas turėtų būti užtikrinamas ne tik taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, bet ir laikantis Europos įmonių jungimosi taisyklių; todėl, pabrėžia poreikį šioje srityje sukurti vienodas ES lygmens taisykles;

22.  palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas siekiant paaiškinti įvairius valstybės pagalbos sąvokos aspektus, kas parodoma jos pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos, minimos SESV 107 straipsnio 1 dalyje, kuri yra svarbi valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos sudėtinė dalis; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas paaiškinti sąvokas „įmonė“ ir „ekonominė veikla“; tačiau pastebi, kad vis dar sunku, ypač socialinių reikalų srityje, atskirti ekonominę ir neekonominę veiklas; be to, nurodo, kad užtikrinti tinkamą Sutarties aiškinimą yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo;

23.  primena, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra svarbi vidaus rinkos vientisumui, o visi rinkos dalyviai, įskaitant skaitmenines įmones, turėtų mokėti savo pagrįstą mokesčių dalį ten, kur yra gaunamas pelnas ir konkuruoti vienodomis sąlygomis; palankiai vertina išsamius Komisijos tyrimus šioje srityje, ir pabrėžia, kad kova su sukčiavimu mokesčių srityje ir agresyviu mokesčių planavimu yra būtina norint užtikrinti vienodas veiklos sąlygas bendroje rinkoje ir konsoliduoti patikimus viešuosius biudžetus; akcentuoja, kad valstybės pagalbos taisyklės taip pat taikomos ir atleidimui nuo mokesčių, ir yra būtina panaikinti iškraipomąjį poveikį turinčias antikonkurencines praktikas, kaip pvz. pasirinktinė mokestinė nauda; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Komisija turėtų prieigą prie visos svarbios informacijos, kuria keičiamasi tarp nacionalinių mokesčių institucijų, siekiant įvertinti jų sprendimų ir susitarimų dėl mokesčių derėjimą su ES konkurencijos taisyklėmis;

24.  išreiškia susirūpinimą dėl konkurencijos institucijų nesugebėjimo imtis veiksmų prieš paramos schemų panaikinimą atgaline data investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius srityje; pabrėžia, kad dėl tokio neveiksnumo yra dar labiau iškraipoma konkurencija, nes tarptautiniai investuotojai turėjo galimybę gauti žalos atlyginimą, o vietos investuotojams to pasiekti nepavyko; ragina Komisiją ištirti esamų mokėjimų už pajėgumus ir mokėjimų už branduolinės energijos naudojimo sustabdymą iškraipantį poveikį elektros energijos rinkoms;

25.  ragina valstybės pagalbos gaires dėl apmokestinimo persvarstyti taip, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais ir ne vien tik sprendimų dėl mokesčių ir sandorių kainodaros srityje, o platesniu spektru;

26.  pabrėžia, kad reikia paprastos ir skaidrios mokesčių politikos ir reguliavimo;

27.  ypač palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl neteisėtų mokesčio lengvatų bendrovei „Amazon“ nesuteikimo ir jos ankstesnius svarbius sprendimus dėl neteisėtų atrankiųjų mokesčių lengvatų ir pabrėžia, kad laiku susigrąžinti neteisėtą pagalbą yra labai svarbu; pažymi, kad Liuksemburgas pranešė apie savo ketinimą pateikti apeliaciją dėl sprendimo bendrovės „Amazon“ atveju, kaip Airija tai padarė bendrovės „Apple“ atveju; ragina Komisiją ir toliau stebėti padėtį visose valstybėse narėse ir priimti sprendimus kovojant su bet kokia neteisėta valstybės pagalba visose panašiose bylose, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir atkurti vienodas sąlygas;

28.  pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų bendroves reikia apmokestinti remiantis jų realia veikla valstybėse narėse, fiksuojant apyvartą, gautą naudojant skaitmenines platformas, taip išvengiant situacijos, kurioje bendrovei stiprinant savo nuolatinę fizinę buveinę jai kiltų nepalanki konkurencinė padėtis;

29.  mano, kad sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje gali trukdyti mokesčių planavimas, nes nauji rinkos dalyviai ir MVĮ, vykdančios verslą tik vienoje šalyje, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su tarptautinėmis korporacijomis, kurios gali perkelti pelną ar vykdyti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą pasitelkiant įvairius sprendimus ir priemones, prieinamus tik joms; su susirūpinimu pažymi, kad dėl mažesnių mokestinių įsipareigojimų tarptautinėms korporacijoms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir bendrojoje rinkoje sudaromos nevienodos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir išlaiko ryšį tarp vietos, kurioje jie gauna pelną, ir vietos, kurioje pelnas apmokestinamas;

30.  prašo Komisijos pradėti derybas su visomis valstybėmis ir teritorijomis, kurios turi gerą prieigą prie bendrosios rinkos ir kuriose trūksta veiksmingos valstybės pagalbos kontrolės kovos su nesąžininga konkurencija mokesčių srityje;

31.  atkreipia dėmesį į galimybę naudoti viešąsias lėšas svarbiems atitinkamo regiojo bankams gelbėti nuo bankroto; ragina Komisiją paaiškinti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma, ypač atsižvelgiant į ES valstybės pagalbos ir gelbėjimo privačiomis lėšomis taisykles; mano, kad dabartinė teisinė sistema neaiški ir ragina Komisiją ją patobulinti;

32.  primena, kad pagal Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų, indėlių garantijų sistemų naudojimas siekiant užkirsti kelią kredito įstaigos įsipareigojimų nevykdymui turėtų būti vykdomas vadovaujantis aiškiai apibrėžta sistema ir bet kuriuo atveju laikantis valstybės pagalbos taisyklių;

33.  ragina Komisiją kasmet persvarstyti, ar tebėra tenkinami SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimai dėl galimybės teikti valstybės pagalbą finansų sektoriui;

34.  mano, kad po finansų krizės bankų sektoriaus koncentracija padidėjo ir, kai kuriais atvejais, tai paskatino Europos ir nacionalinės priežiūros institucijos; ragina Komisiją stebėti šį reiškinį ir atlikti tyrimą Europos lygmeniu išnagrinėjant padėtį kiekvienoje šalyje ir ištiriant šio reiškinio poveikį konkurencijai;

35.  palankiai vertina Komisijos narės M. Vestager 2017 m. lapkričio 21 d. struktūrinio dialogo su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu metu prisiimtus įsipareigojimus apsvarstyti galimus konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl Europos Centrinio Banko bendrovių sektoriaus pirkimo programos ir pateikti kokybinį atsakymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad valstybės pagalbos atrankumo sąvoka yra esminis kriterijus, kurį reikia kruopščiai išnagrinėti; papildomai šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kurioje minimas vadinamasis lojalumo principas;

36.  ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklą mažmeninės bankininkystės sektoriuje ir finansinių paslaugų sektoriuje dėl bet kokių antimonopolinių taisyklių pažeidimų ir kartelių veiklą bei glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis užtikrinant ES antimonopolinių taisyklių vykdymą;

37.  mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių bus laikomasi griežtai ir nešališkai sprendžiant bankų krizių problemas ateityje, kad mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo naštos;

38.  pritaria Komisijos elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo išvadai, kad tarpvalstybinė e. prekyba gali prisidėti prie didesnės bendrosios rinkos integracijos, gali suteikti konkurencinį pranašumą įmonėms ir suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, tačiau geografinio blokavimo priemonės yra reikšmingas trukdis; pakartoja, kad tokia tvarka tam tikromis aplinkybėmis gali prieštarauti 101 straipsniui; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą siekti stiprinti ES konkurencijos taisykles, kurios buvo nustatytos arba vis plačiau išplito didėjant skaitmeninės ekonomikos svarbai; taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti dialogą su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis siekiant užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą, atsižvelgiant į e. prekybos praktiką;

39.  prašo Europos vyriausiojo derybininko dėl „Brexit“, bendradarbiaujant su Komisijos nare M. Vestager, kuo greičiau inicijuoti sąžiningas ir skaidrias diskusijas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių konkurencijos požiūriu;

40.  mano, kad „Brexit“ tvarkaraštis neturėtų kelti pavojaus nė vienam šiuo metu vykdomam tyrimui(11) galimų ES konkurencijos teisės pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti Jungtinė Karalystė arba bendrovės, kurių centrinė būstinė yra Jungtinėje Karalystėje, ir kad bet koks galutinis sprendimas, kurį priims Komisija po 2019 m. kovo 29 d., ir toliau turėtų būti privalomas;

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos prieštaravimo pareiškimą ir jos preliminarią išvadą, kad „Google“ kaip paieškos sistema piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje, suteikdama neteisėtą pranašumą kitam savo produktui – kainų palyginimo priemonei; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendrovė taisomąją priemonę įgyvendintų veiksmingai ir skubiai, siekiant užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi; pabrėžia, kad Komisija turi atlikti išsamią analizę ir stebėti, kaip bendrovės „Google“ pasiūlymas veiks praktikoje siekiant atkurti vienodas sąlygas, reikalingas konkurencijos ir inovacijų klestėjimui; pažymi, kad aukcionu grindžiamas požiūris negalės padėti užtikrinti vienodų veiklos sąlygų, jeigu bendrovės „Google“ bendrosios ir specializuotos paieškos paslaugos iš tikrųjų nebus struktūriškai atskirtos; kviečia Komisiją ir bendrovės „Google“ generalinį direktorių dalyvauti bendrame Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto viešame klausyme; laikosi nuomonės, kad visos bendrovės, taip pat bendrovės skaitmeniniame sektoriuje, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, taip pat dalyvauti viešuose klausymuose;

42.  ragina Komisiją imtis platesnio užmojo priemonių ir panaikinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai galėtų apsipirkti internetu be kliūčių, pirkdami iš pardavėjų, kurie įsikūrę kitoje valstybėje narėje, ir tuo pat metu nesukurti naujų kliūčių, kurių atsiranda dėl galiojančių vartotojų teisės aktų skirtumų;

43.  ragina Komisiją kruopščiai atlikti ir kuo greičiau užbaigti visus kitus nebaigtus antimonopolinius tyrimus, pvz., dėl „Android“, „AdSense“, taip pat tyrimus kelionių ir vietos paieškų sektoriuose, kuriuose bendrovė „Google“ tariamai piktnaudžiauja dominuojančia esamų ir potencialių konkurentų sąskaita padėtimi, kurie negalėjo patekti į šios srities rinką ir plėstis; pabrėžia, kad Komisija turi būti gerai pasirengusi ir turėtų reikiamą techninę bazę sprendžiant pirmą didžiųjų duomenų, kurie sudaro apie 5,2 terabaitus duomenų, bylą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad didelės aukštųjų technologijų įmonės naudoja asmens duomenis labai dideliu mastu ir vartotojai dažnai nežino arba nėra informuoti, kokiu mastu jų duomenys naudojami, pvz., tikslinės reklamos ar profilio nustatymas; mano, kad skaitmeninės įmonės yra ypatingas iššūkis konkurencijos ir mokesčių institucijoms, visų pirma tais atvejais, kai kalbama apie algoritmus, dirbtinį intelektą ar duomenų vertę; ragina Komisiją parengti politiką ir vykdymo užtikrinimo priemones, susijusias su skaitmeninės ekonomikos atsiradimu, užtikrinant, kad būtų numatyta visokeriopa vidinė aukštųjų ir pažangiausių technologijų inžinierių ir specialistų parama, kad būtų galima stebėti padėtį ir imtis veiksmų prieš antikonkurencinį elgesį, susijusį su skaitmenine ir platformų ekonomika;

44.  pabrėžia, kad farmacijos sektoriuje vykdomi tyrimai yra svarbūs, atsižvelgiant į rinkos iškraipymo šioje srityje įrodymus, įskaitant kiekybinius apribojimus, manipuliavimą kainomis ir kliūtis generinių vaistų prieinamumui;

45.  palankiai vertina 2017 m. spalio 6 d. Komisijos informacijos suvestinę, kurioje patvirtinama, kad ji vykdo patikrinimus, apie kuriuos iš anksto nepranešama, dėl prieigos prie banko sąskaitos informacijos konkuruojančių paslaugų tikslu; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį šiuo klausimu, ypač kai įsigalios techniniai reguliavimo standartai dėl griežto kliento autentiškumo patvirtinimo ir saugių ryšių;

46.  palankiai vertina Komisijos tyrimą dėl sunkvežimių kartelio ir jo išvadas;

47.  prašo Komisijos išaiškinti valstybės pagalbos taisykles Europos ir ne Europos oro linijoms, siekiant nustatyti vienodas sąlygas jų veiklai, nukreiptai į Europos ir ne Europos rinkas; mano, kad restruktūrizavimo pagalba tam tikrais atvejais gali daryti iškraipomąjį poveikį; Mano, kad tokios pat konkurencijos taisyklės turėtų būti taikomos visiems oro vežėjams, kurie skraido į ES ar iš ES, tiek nacionaliniams, tiek mažų sąnaudų oro vežėjams, atsižvelgiant į oro vežėjų, kurių veikla nedaro didelio poveikio rinkai, padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija leido bendrovei „Lufthansa“ įsigyti „Air Berlin“ patronuojamąją įmonę „LGW“, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikrų įsipareigojimų, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų; ragina Komisiją stebėti padėtį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir spręsti visus antikonkurencinės praktikos klausimus, su kuriais susiduria aviacijos pramonė ir kurie prieštarauja vartotojų apsaugos teisės aktams;

48.  prašo Komisijos ištirti hegemoniją, kuria naudojasi pigių skrydžių oro linijos įvairiuose oro maršrutuose Europoje ir kainų nustatymo modeliais tuose maršrutuose; pažymi, kad tokia padėtis dažnai pasiekiama dėl agresyvaus ar net plėšraus elgesio rinkoje, panaikinant konkurenciją ir paliekant vartotojams nešti didesnių tarifų ir išlaidų naštą;

49.  prašo, kad Komisija atidžiai vertintų visus oro bendrovių susijungimo susitarimus pagal ES susijungimų kontrolės procedūrą, įskaitant jų poveikį konkurencijai rinkoje ir galimą žalą, kurią jie gali sukelti vartotojams, visų pirma pasireiškiančią didesnėmis kainomis ir apribojimais tiesioginiam patekimui į paskirties vietas;

50.  ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę antimonopolinę reguliavimo instituciją;

51.  yra susirūpinęs dėl didžiųjų institucinių investuotojų bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio; mano, kad tai, jog šiems investuotojams priklauso didelė dalis tiesioginių konkurentų, veikiančių tame pačiame sektoriuje, pvz., oro transporto bendrovių, akcijų, sukuria beveik oligopolio sąlygas ir, apribojant konkurenciją, daro neigiamą poveikį vartotojams bei ekonomikai apskritai; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant spręsti galimą bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio klausimą; be to, ragina Komisiją tirti bendros nuosavybės klausimą ir parengti ataskaitą, kuri būtų pateikta Parlamentui, apie bendros nuosavybės poveikį Europos rinkoms, ypač kainoms ir inovacijoms;

52.  teigiamai vertina Reglamento (EB) Nr. 868/2004 nuostatų dėl sąžiningos konkurencijos apsaugos peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant tariamą valstybės pagalbą oro transporto bendrovėms iš kai kurių trečiųjų šalių, ir reglamentavimo klausimų, įskaitant darbo sąlygas, ir aplinkosaugos klausimų sprendimą; sutinka su Komisija, kad geriausia būtų priimti naują išsamią teisinę priemonę, kuria būtų sprendžiamas tarptautinio transporto rinkos iškraipymo klausimas, skatinamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) įtraukimas į regioninių oro susisiekimo bendrovių konkurencingumą ir skatinama sąžininga konkurencija, grindžiama oro susisiekimo paslaugų susitarimais; mano, kad finansų skaidrumo sąžiningai konkuruojant sąlyga yra esminis elementas norint užtikrinti vienodas sąlygas; laikosi nuomonės, kad šis reglamentas arba kiti atitinkami teisės aktai turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui antikonkurencine padėtimi bilietų platinimo srityje, pavyzdžiui, kai tam tikros oro linijos nustato papildomus mokesčius arba ribotą prieigą prie informacijos tiems, kurie naudojasi kitais, o ne savo bilietų užsakymo kanalais;

53.  pakartoja, kad aviacijos sektorius labai prisideda prie susisiekimo ES, tiek tarp valstybių narių, tiek su trečiosiomis šalimis, ir atlieka labai svarbų vaidmenį ES integracijos ir konkurencingumo srityse, taip pat labai smarkiai prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras ES susisiekimo junglumas dideliu mastu priklauso nuo oro susisiekimo paslaugų, kurias teikia ES oro vežėjai;

54.  palankiai vertina tai, kad Komisija supaprastino taisyklės, skitas viešajam investavimui į uostus, oro uostus, kultūrą ir atokiausiuose regionuose vykdomus projektus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atokiausių ir periferinių regionų susiekimo poreikius ir laikantis dabartinių Komisijos gairių, visi oro uostai finansuojami iš ES biudžeto ar Europos investicijų banko turėtų būti grindžiami pozityvia sąnaudų ir naudos analize ir vidutinės trukmės ir ilgalaikiu veiklos ir ekonominiu gyvybingumu, kad būtų išvengta oro uostų vaiduoklių finansavimo Europoje;

55.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skrydžio informacijos skaidrumą ir neutralumą, užtikrinti vienodas sąlygas rinkoje ir galiausiai apsaugoti Europos vartotojų galimybę priimti informacija grindžiamus sprendimus; todėl ragina Komisiją tvirtai laikytis šių principų peržiūrint elgesio kodeksą kompiuterinių rezervavimo sistemų klausimais ir Oro susisiekimo paslaugų reglamentą;

56.  ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą konkurenciją transporto sektoriuje, siekiant baigti kurti bendrąją rinką, atsižvelgiant į viešąjį interesą bei ekologinius aspektus ir užtikrinant susisiekimą su salų ir periferinių regionais; ragina Komisiją stebėti atvejus, kai viešojo sektoriaus uostų ir oro uostų tinklai valdomi monopoliniu būdu;

57.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos nuolat dalyvauja daugiašaliuose forumuose, kaip antai Tarptautiniame konkurencijos tinkle, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konkurencijos komitete, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD); prašo Komisijos įtraukti skyrius dėl konkurencijos į tarptautinės prekybos ir investicijų susitarimus; ragina Komisiją toliau skatinti konkurencijos politikos priemonių ir praktikos konvergenciją, taip pat pasitelkiant dvišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, remiantis 2013 m. ES ir Šveicarijos antrosios kartos bendradarbiavimo susitarimu; palankiai vertina Komisijos ir Kinijos dialogą dėl valstybės pagalbos kontrolės ir atidžiai stebi, kaip Kinija priima sąžiningos konkurencijos peržiūros sistemą, skirtą užtikrinti, kad valstybės priemonės nedarytų neigiamo poveikio patekimui į rinką ir pasitraukimui iš jos bei laisvam prekių judėjimui; dar kartą prašo, kad Komisijos narė M. Vestager veiksmingai užtikrintų, kad Komisija informuotų Parlamento kompetentingą komitetą apie savo išorės veiklą konkurencijos politikos srityje ir reguliariai šią informaciją atnaujintų;

58.  pabrėžia, kad daugiausia naudos iš funkcinės konkurencijos Europos vidaus rinkoje gauna vartotojas; mano, kad griežtos ir nešališkos konkurencijos politikos taikymu gali būti svariai prisidedama prie pagrindinių politinių prioritetų, pavyzdžiui, stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos, sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos ir integruotos klimatui nekenkiančios energetikos sąjungos; primena, kad tradiciniai konkurencijos politikos rinkos modeliai ne visada gali būti tinkami skaitmeninei rinkai, kaip platformomis grįsti verslo modeliai ar daugialypės rinkos;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendras pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių rinkinys galėtų panaikinti nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje, pavyzdžiui, tam tikrų daugiašalių įmonių ir valstybių narių mokesčių sutarčių sudarymą; atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);

60.  pažymi palankios reguliavimo sistemos svarbą oro uostams siekiant pritraukti ir sutelkti privačiąsias investicijas; mano, kad Komisijos atliktas Oro uostų mokesčių direktyvos vertinimas, derinant jį su veiksmingomis oro transporto bendrovės ir (arba) oro uosto konsultacijomis, turėtų padėti išaiškinti, ar dabartinės nuostatos yra veiksminga priemonė siekiant skatinti konkurenciją ir toliau remti Europos vartotojų interesus, ar reikia reformos;

61.  palankiai vertina tai, kad Ispanijos vyriausybė yra pasirengusi atverti oro susisiekimo susitarimą tarp Ispanijos ir Rusijos, kuris sudarytų sąlygas vykdyti tiesioginius skrydžius tarp Barselonos ir Tokijo;

62.  prašo Komisijos išnagrinėti dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

63.  ragina Komisiją apsvarstyti galimą „Brexit“ poveikį konkurencijai aviacijos sektoriuje ir spręsti su tuo susijusius klausimus, ypač jei tai paveiktų Jungtinės Karalystės narystę Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) susitarime, dėl ko būtų apribotos galimybės patekti į visas ES paskirties vietas ir atvirkščiai;

64.  mano, kad vienodų sąlygų įmonėms užtikrinimas ES vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo pastangų iš esmės kovoti su socialiniu dempingu;

65.  ragina Komisiją toliau nagrinėti nutrauktų diskusijų apie būsimus teisės aktus pagal ES aviacijos strategiją ilgalaikes pasekmes;

66.  palankiai vertina Komisijos įžanginį poveikio vertinimą ir viešas konsultacijas dėl maisto tiekimo grandinės; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas jau ragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus, kilusius dėl, viena vertus, greitos platintojų sektoriaus koncentracijos nacionaliniu lygmeniu ir, kita vertus, didžiųjų platintojų Europos ir tarptautiniu lygmeniu sudaromų aljansų bendro poveikio tiek maisto produktų tiekimo grandinės pradinei grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad dėl tokių struktūrinių pokyčių tenka baimintis galimo strateginio suderinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje, nerimauti dėl tinkamo gamintojų, ypač smulkiųjų ūkininkų, organizacijų veikimo, ir patvirtintų rūšių, pritaikytų ekologinėms žemės ūkio sąlygoms, pasirinkimo; ragina Komisiją parengti ES lygmens privalomą teisinę sistemą, kad būtų kovojama su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, darančia neigiamą poveikį ūkininkams;

67.  palankiai vertina Komisijos nuodugnų tyrimą dėl bendrovių „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jei bus pritarta „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimui, trims bendrovėms („ChemChina“-„Syngenta“, „Du Pont“-„Dow“ ir „Bayer“-„Monsanto“) priklausys ir jos prekiaus iki 60 % pasaulyje patentuotų sėklų ir 64 % pasaulio pesticidų ir herbicidų; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia koncentracija neabejotinai sukels kainų kilimą, padidins ūkininkų technologinį ir ekonominį priklausomumą nuo keleto pasauliniu mastu integruotų, „vieno langelio“ principu veikiančių platformų, pasireikš apribota sėklų įvairove ir inovacijų veiklos nukreipimu nuo gamybos modelio, kurio laikantis tausojama aplinka ir išlaikoma biologinė įvairovė, ir galiausiai sumažins inovacijų, nes sumažęs konkurencija; todėl prašo Komisijos atidžiai išanalizuoti tai, kad keli susijungimai šiame sektoriuje vyksta tuo pačiu metu, įvertinti koncentracijos lygį ir susijungimų daromą poveikį konkurencijai įvairiose atitinkamose rinkose;

68.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisija pritarė bendrovių „Bayer“ ir „Monsanto“ susijungimui, nes, nepaisant siūlomo bendrovės „Bayer“ turto pardavimo, šis susijungimas dar labiau sustiprina ir taip jau didžiulę žemės ūkio verslo koncentraciją ir veiksmingai trukdo perėjimui nuo žemės ūkio, priklausomo nuo chemikalų, prie iš tiesų darnaus ūkininkavimo; ragina persvarstyti konkurencijos teisės aktus siekiant sudaryti galimybes veiksmingai pasipriešinti tokio pobūdžio susijungimams ateityje; todėl primygtinai ragina Komisiją įvertinti, ar susijungimai žemės ūkio sektoriuje gali reikšmingai trukdyti veiksmingai konkurencijai, atliekant ne ribotos aprėpties tyrimą, kuriuo koncentruojamasi tik į susijungimo poveikį kainoms, produkcijos apimčiai ir inovacijoms, bet įvertinant visas socialines tokių susijungimų pasekmes, atsižvelgiant į jų platesnį poveikį aplinkos apsaugai ir į tarptautines su biologine įvairove susijusias prievoles, kaip reikalaujama pagal SESV 11 straipsnį;

69.  mano, kad prekybos subsidijos ir lengvatos, kaip antai BLS ir BLS +, skiriamos ne ES valstybėms, kad jos skatintų žmogaus ir darbo teises, tačiau kurios taip pat pasirodė esančios labai svarbios skatinant ES konkurencingumą tarptautinėje arenoje, turi būti tinkamai stebimos ir skiriamos atsižvelgiant į poveikį ES pramonei; todėl ragina Komisiją sustabdyti paramą ar palankumą, jei ES nepriklausančios šalys tuo piktnaudžiauja;

70.  primena, kad Komisija nuo 2014 m. birželio mėn. nagrinėjo įmonei „McDonald’s“ Liuksemburgo taikomą mokesčių režimą ir 2015 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, bet kad galutinis sprendimas iki šiol nebuvo priimtas; prašo Komisijos dėti pastangas, kad greitai šiuo klausimu būtų priimtas galutinis sprendimas;

71.  ragina Komisiją reguliariai vertinti valstybių narių veiksmingumą užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kuri yra esminis sveikos konkurencijos politikos elementas; pabrėžia, kad prekių ženklų apsauga yra labai svarbi siekiant nustatyti ir atskirti produktus rinkoje; Pabrėžia, kad be prekių ženklų ir gebėjimo suteikti žmonėms galimybę diferencijuoti produktus, gamintojams tampa labai sunku, o gal net ir neįmanoma, patekti į naujas rinkas; be to, mano, kad sutelkiant konkurenciją vien į kainas, gamintojams, užimantiems mažą rinkos dalį, sunku sustiprinti savo padėtį rinkoje; todėl pabrėžia, kad prekių ženklų panaikinimu arba jų naudojimo apribojimais sukuriama didelių kliūčių patekti į rinką ir silpninamas esminis laisvos ir sąžiningos konkurencijos aspektas Europos Sąjungoje;

72.  aktyviai remia 2016 m. Konkurencijos politikos ataskaitoje Komisijos išsakytą teiginį, kad „kai įmonės plečia veiklą visame pasaulyje, tą patį turi daryti ir konkurencijos užtikrinimo institucijos“; mano, kad siekiant sąžiningos pasaulinės prekybos plėtojimo, būtina užtikrinti, kad būtų taikomos pasaulinio masto konkurencijos ir skaidrumo taisyklės ir būtų vykdoma konkurencijos institucijų aukščiausio lygio koordinavimo veikla, įskaitant su keitimusi informacija nagrinėjant konkurencijos bylas susijusią veiklą; primena, kad kova su nesąžininga prekybos praktika, be kita ko, įgyvendinant konkurencijos politiką, yra būtina norint užtikrinti, kad pasauliniu lygmeniu būtų sudaromos vienodos sąlygos darbuotojams, vartotojams ir įmonėms, ir kad ji yra viena iš Sąjungos prekybos strategijos prioritetų; pabrėžia, jog diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo nurodoma, kad Sąjunga turi imtis priemonių vienodoms konkurencijos sąlygoms užtikrinti, ir ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias politikos priemones šioje srityje;

73.  ragina modernizuoti prekybos apsaugos priemones, kad jos taptų stipresnės, greitesnės ir veiksmingesnės; palankiai vertina naują antidempingo muitų skaičiavimo metodą, kuriuo būtų tinkamai užtikrinamas bent toks pat veiksmingumas kaip anksčiau nustatytomis antidempingo priemonėmis, visiškai laikantis mūsų prisiimtų PPO įsipareigojimų; primena, kad svarbu stebėti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu naudotis kompensacine priemone sprendžiant su nesąžininga pasauline konkurencija susijusias problemas, taip pat sudaryti galimybę taikyti ją tokiomis pat sąlygomis, kaip ES valstybės pagalbos taisykles;

74.  pabrėžia, kad abipusiškumas turi tapti vienu iš Sąjungos prekybos politikos ramsčių, siekiant sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms, ypač viešųjų pirkimų srityje; akcentuoja, kad pastangos užtikrinti geresnes sąlygas patekti į užsienio viešųjų pirkimų rinkas neturi trukdyti kurti ES taisyklių, susijusių su socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjunga turėtų Tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę, kuria būtų užtikrinamas reikiamas abipusiškumas tais atvejais, kai prekybos partneriai nesuteikia prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkų; primena tiesioginių užsienio investicijų privalumus ir mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl užsienio investicijų kontrolės turėtų padėti užtikrinti didesnį prieigos prie rinkos abipusiškumą;

75.  prašo Komisijos prekybos derybose skirti ypatingą dėmesį MVĮ, siekiant užtikrinti joms geresnes galimybes patekti į rinkas ir padidinti jų konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad Komisija didelio dėmesio sulaukusiais atvejais ėmėsi priemonių siekdama panaikinti nesąžiningą konkurenciją, tačiau pabrėžia, kad taip pat nepaprastai svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją MVĮ;

76.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos prekybos politika ir prekybos susitarimai gali padėti kovoti su korupcija;

77.  primena, kaip svarbu taikyti veiksmingus ir suderintus ES muitinės kontrolės veiksmus kovojant su nesąžininga konkurencija;

78.  ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip nesąžiningos prekybos praktikos problemą galima spręsti pagal dabartinę konkurencijos politiką;

79.  todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), įskaitant atgrasomųjų baudų svarbą konkurencijos politikai; be to, pabrėžia, kad valdžios institucijos, į kurią kreipiamasi su prašymu vykdyti sprendimą dėl baudos skyrimo, atsisakymas tai daryti visada turi būti tinkamai pagrįstas, be to, reikėtų nustatyti sistemą, pagal kurią tokiais atvejais būtų galima spręsti galimus ginčus tarp valdžios institucijų;

80.  atkreipia dėmesį į e. prekybos sektoriaus tyrimą ir jo galutinę ataskaitą, kurioje nurodoma, kad elektroninės prekybos sektoriuje daugelis esamų verslo praktikų daro neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir riboja vartotojų pasirinkimo laisvę; mano, kad atsižvelgiant į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, šis tyrimas turėtų būti dalimi platesnių Komisijos pastangų užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų visapusiškai taikoma ir mažmeninės prekybos internetu įmonėms;

81.  pritaria Komisijos ketinimui užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą paplitusių verslo praktikų, kurios atsirado ar išsivystė dėl e. prekybos augimo, atveju; ir pabrėžia, kad Komisija turi dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, be kita ko, su e. prekyba susijusių verslo praktikų atžvilgiu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į asimetriškus santykius tarp stambių mažmeninės prekybos internetu įmonių ir jų tiekėjų, Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų aktyviai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, nes tiekėjai, ypač MVĮ, neturi ekonomiškai efektyvių galimybių naudotis teisių gynimo priemonėmis;

82.  ragina stiprinti vartotojų pasirinkimo laisvę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (Reglamentas (ES) 2016/679) įtvirtinta teisė į duomenų perkeliamumą yra tinkama vartotojų teisių ir konkurencijos stiprinimo strategija;

83.  mano, kad veiksminga konkurencijos politika gali papildyti reguliavimo srities iniciatyvas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir mano, kad tuo atveju, kai reguliavimo veiksmus visų pirma paskatina atsakas į kai kurių rinkos subjektų veiksmus, žala galėtų būti atlyginta taikant konkurencijos politikos priemones, skirtas kovai su antikonkurenciniais veiksmais, netrukdant siekiantiems konkuruoti;

84.  yra susirūpinęs dėl to, kad gamintojai pardavimui internetu dažniau taiko sutartinius apribojimus (tai patvirtina e. prekybos sektoriaus tyrimas), ir ragina Komisiją atidžiau peržiūrėti tokias nuostatas, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų nepagrįstai ribojama konkurencija; taip pat prašo Komisijos, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, peržiūrėti Vertikaliųjų apribojimų gaires ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

85.  atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos 26 d. generalinio advokato N. Wahlio išvadą byloje C-230/16 Coty Germany GmbH prieš Parfümerie Akzente GmbH, kad platinimo susitarime numatytas pardavimo elektroninėse prekyvietėse apribojimas neturėtų būti laikomas pagrindiniu apribojimu pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

86.  pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą, kuri galėtų apimti ir galimybę pasinaudoti kolektyviniu teisių gynimu, yra itin svarbi norint pasiekti ES konkurencijos politikos tikslus; pabrėžia, kad stokojant tokių galimybių silpninama konkurencija, vidaus rinkos veikimas ir vartotojų teisės;

87.  primena, kad norint veiksmingai kovoti su antikonkurenciniais veiksmais valstybės narės turi patvirtinti tokią ekonomikos politiką, kuri atitiktų atviros rinkos ekonomikos, grindžiamos laisva konkurencija, principus, nes tiktai protekcionistinės priemonės kenkia bendrosios rinkos veikimui; pabrėžia, kad būtina pašalinti visus nesąžiningos konkurencijos aspektus, įskaitant neregistruotą darbą ir taisyklių dėl darbuotojų komandiravimo apėjimą, nedarant poveikio laisvam darbuotojų judėjimui – vienai iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių;

88.  mano, kad Komisijos atliktos konsultacijos dėl galimybės pagerinti ES susijungimų kontrolę yra labai svarbios; mano, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, kad susijungimai nevaržytų konkurencijos vidaus rinkoje; todėl dar kartą ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose ir rinkų internacionalizaciją; taip pat ragina Komisiją vertinant įtaką rinkoje atsižvelgti į prieigos prie duomenų ir informacijos svarbą, taip pat į tai, ar susijungiant įmonėms duomenų ir informacijos apie klientus apjungimas iškraipo konkurenciją, ir į tai, kokiu mastu įmonės išimtinė prieiga prie tam tikrų analizės metodų ir patentų išstumia konkurentus; dar kartą prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji nustato sąžiningai konkurencijai būtiną minimalų rinkos dalyvių skaičių, ir kaip ji išlaiko galimybę naujoms įmonėms, ypač pradedančiosioms įmonėms, patekti į labai koncentruotas rinkas;

89.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ES viešųjų pirkimų taisyklių vykdymą siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymu, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinius, aplinkos ir vartotojų apsaugos kriterijus, taip pat skatinti gerąją praktiką viešųjų valdžios institucijų veikloje; mano, kad plėtojant elektronines viešųjų pirkimų procedūras, bus sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bus padidintas skaidrumas ir užtikrinta veiksmingesnė konkurencijos taisyklių pažeidimų stebėsena; be to, ragina Komisiją skatinti MVĮ galimybes patekti į rinką pasitelkiant mažesnes sutartis, kai tai suderinama su svarbiausiais viešųjų pirkimų tikslais, ir atidžiai stebėti, kaip užtikrinamas su pirkimų centralizavimu viešųjų pirkimų rinkose susijusių taisyklių vykdymas;

90.  teigiamai vertina priimtas taisykles dėl išankstinio mokėjimo paslaugų perkeliamumo pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, nes tai pagerins konkurenciją vidaus rinkoje ir užtikrins didesnes vartotojų teises;

91.  mano, kad prisijungimo prie pasirinktinio platinimo arba franšizės tinklų kriterijai turėtų būti skaidrūs siekiant užtikrinti, kad tokie kriterijai nepažeistų konkurencijos politikos ir laisvo bendrosios rinkos veikimo; pabrėžia, kad tokie kriterijai turi būti objektyvūs, kokybiniai ir nediskriminaciniai ir kad jais neturi būti viršijama to, kas griežtai būtina; ragina Komisiją imtis priemonių šiam skaidrumui užtikrinti;

92.  atkreipia dėmesį į tai, jog konkurentų susitarimų rizika didėja, be kita ko, dėl kainų stebėsenos programinės įrangos; mano, kad ir tais atvejais, kai ryšiai tarp konkurentų yra silpnesni nei numatyta pagal dabartines normas, gali būtų vykdomi, galbūt net automatizuojami, suderinti veiksmai, kai algoritmai sąveikauja nepriklausomai nuo vieno ar daugiau rinkos subjektų nurodymų; prašo Komisijos atidžiai stebėti tokius naujus iššūkius laisvai konkurencijai;

93.  palankiai vertina Komisijos pastangas bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais ir daugiašaliais forumais konkurencijos politikos srityje; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra vis svarbesnis tais atvejais, kai įmonės, kurioms taikomas vykdymas, veikia įvairiose jurisdikciją turinčiuose subjektuose;

94.  mano, kad Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtimas bus naudingas konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimui visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ieškoti naujų prekybos susitarimų galimybių ir į tokius būsimus susitarimus įtraukti griežtas antimonopolines ir valstybės pagalbos taisykles;

95.  mano, kad konkurencijos politikoje turi būti atsižvelgiama į specifinį žemės ūkio sektoriaus pobūdį; primena, kad SESV 42 straipsniu žemės ūkio sektoriui konkurencijos teisės požiūriu suteikiamas specialus statusas, jis patvirtintas per paskutinę bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą nustatant nemažai nuo SESV 101 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių; pažymi, kad BŽŪP tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį žemės ūkio bendruomenei, nuolat patiriančiai ekonominius ir su klimato kaita susijusius pavojus; primena, kad konkurencijos politika daugiausia ginami vartotojų interesai ir nepakankamai atsižvelgiama į specifinius žemės ūkio produktų gamintojų interesus ir problemas; pabrėžia, kad konkurencijos politika turi būti vienodai ginami žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų interesai, užtikrinant teisingas konkurencijos ir patekimo į vidaus rinką sąlygas, siekiant skatinti investicijas ir inovacijas, siekti užimtumo, žemės ūkio įmonių gyvybingumo ir suderinto ES kaimo vietovių vystymosi, kartu propaguojant rinkos dalyviams užtikrinamą skaidrumą;

96.  atkakliai tvirtina, kad sąvoka „teisinga kaina“ neturėtų būti aiškinama kaip kuo mažesnė kaina vartotojams; priešingai, ji turi būti pagrįsta ir suteikti teisingą atlygį kiekvienai maisto tiekimo grandinės grandžiai;

97.  mano, kad gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vykdomi kolektyviniai veiksmai, įskaitant gamybos planavimą ir derybas dėl pardavimo bei sutarčių sąlygų, yra būtini siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų, nustatytų SESV 39 straipsnyje, todėl jiems turėtų būti taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo SESV 101 straipsnio, jei šiais bendrais veiksmais iš tikrųjų naudojamasi ir taip padedama didinti ūkininkų konkurencingumą; pažymi, kad Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 (Vieno BRO reglamentas) išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo visapusiškai išnaudojamos, be to, ūkininkams ir jų organizacijoms nebuvo užtikrinamas pakankamas teisinis tikrumas dėl to, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, jas įgyvendinant buvo susiduriama su sunkumais, o nacionalinės konkurencijos institucijos jas taikė nevienodai; palankiai vertina tai, kad Reglamentu (ES) 2017/2393(12) bus supaprastintos ūkininkų jungimuisi į organizacijas taikomos taisyklės ir išaiškintas ekonominę veiklą vykdančių gamintojų organizacijų vaidmuo ir įgaliojimai, susiję su konkurencijos teise, siekiant sustiprinti ūkininkų derybines galias, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

98.  atsižvelgdamas į teigiamas 2012 m. pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio įgyvendinimo peržiūras(13) ir į jo indėlį stiprinant pieninių gyvulių augintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, palankiai vertina tai, kad šis teisės aktų rinkinys per tam tikrą laiką bus išplėstas pagal Reglamentą (ES) 2017/2393; vis dėlto prašo Komisijos atlikti poveikio įvertinimą siekiant išsiaiškinti, ar derybų dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus sutarčių nuostatos turėtų būti išplėstos įtraukiant kitus žemės ūkio sektorius, nes ūkininkų ir gamintojų organizacijos turėtų turėti daugiau laisvės planuoti gamybą, teisę į kolektyvines derybas ir į derybas dėl pardavimo ir sutarčių, kuriose aiškiai nustatomos kainos ir apimtis, sąlygų;

99.  prašo numatyti aiškią automatinę nuo SESV 101 straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą, taikomą remiantis būtinumo ir proporcingumo principais, pagal kurią tarpšakinėms žemės ūkio organizacijoms būtų leidžiama įgyvendinti Vieno BRO reglamentu joms patikėtus uždavinius, siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

100.  siūlo, kad Vieno BRO reglamento nuostatų, pagal kurias galima priimti sūrių su kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda (150 straipsnis), SKVN arba SGN ženklinamo kumpio (172 straipsnis) ir vynų (167 straipsnis) pasiūlos reguliavimo priemones, taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant kokybės ženklu pažymėtus produktus, siekiant užtikrinti geresnes galimybes pasiūlą pritaikyti prie paklausos;

101.  palankiai vertina tai, kad Reglamentu (ES) 2017/2393 sukuriama procedūra, kuria ūkininkų grupė gali paprašyti Komisijos parengti neprivalomą nuomonę dėl kolektyvinių veiksmų suderinamumo su bendrąja nuo konkurencijos taisyklių leidžiančia nukrypti nuostata pagal Vieno BRO reglamento 209 straipsnį; tačiau, vadovaudamasis Žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendacija, ragina Komisiją patikslinti žemės ūkio sektoriui taikomos bendrosios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį, siekiant suformuluoti išimtį taip, kad SESV 101 straipsnio netaikymas jame nustatytais atvejais būtų įvykdomas ir veiksmingas;

102.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, kai žemės ūkio sektoriui kyla pavojus ir kai visiems piliečiams įtakos turi galima žala pagrindinių maisto produktų tiekimui, pagal į rinką orientuotą BŽŪP turi būti teikiama parama ūkininkams ir suteikiamos papildomos, ribotos trukmės ir tinkamai pagrįstos konkurencijos taisyklių išimtys; palankiai vertina tai, kad dėl Reglamentu (ES) 2017/2393 įdiegtų pakeitimų, bus lengviau taikyti Vieno BRO reglamento 222 straipsnio nuostatas, kuriomis leidžiama laikinai taikyti tokias nuo konkurencijos teisės leidžiančias nukrypti nuostatas;

103.  ragina toliau plėtoti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant geriau nustatyti krizes žemės ūkio ir maisto sektoriuje pasitelkus kokybiškesnius ir labiau suskirstytus duomenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad apibrėžiant ir renkant duomenis reikia įtraukti ūkininkų organizacijas;

104.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino, jog žemės ūkio produktų gamintojai sudaro mažiausiai koncentruotą maisto tiekimo grandinės lygį, o jų žaliavų tiekėjai ir klientai paprastai yra daug didesni ir labiau koncentruoti, todėl susidaro nesubalansuoti santykiai ir neigiama ir nesąžininga prekybos praktika (kai kurių didesnių mažmeninės prekybos tinklų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos subjektų atveju), kurios negalima išspręsti vien konkurencijos politika, todėl būtinas suderinamumas su kitomis politikos sritimis; todėl ragina Komisiją aiškiau apibrėžti dominuojančią padėtį ir piktnaudžiavimą tokia padėtimi, atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir žaliavų, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektorių derybines galias; todėl mano, kad Reglamente (ES) 2017/2393 bus nustatytos tam tikros nuostatos dėl teisės sudaryti rašytines sutartis ir derėtis dėl sutarčių sąlygų, kuriomis remiantis vertė bus geriau paskirstoma tiekimo grandinėje, siekiant sušvelninti suinteresuotųjų subjektų santykius, kovoti su nesąžininga komercine praktika, užtikrinti, kad ūkininkai labiau reaguotų į rinkos signalus, gerinti pranešimą apie kainas bei jų perdavimą ir pasiūlą labiau pritaikyti prie paklausos; be to, ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai klasifikuojamos ir joms būtų tinkamai nustatomos kainos ir kad piktnaudžiavimo ir nesąžiningos prekybos veiksmai, darantys įtaką ūkininkams, būtų stebimi ir šalinami privalomomis priemonėmis ir už juos būtų baudžiama; mano, kad reikėtų išnagrinėti esamas nacionalines sistemas, siekiant nustatyti geriausią praktiką;

105.  pripažįsta, kad kol kas nei Europos, nei nacionaliniu lygmenimis konkurencijos teisės aktai nebuvo taikomi siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; pažymi, kad šiuo atžvilgiu įgyvendintos konkrečios nacionalinės taisyklės, tačiau jos nepasirodė esančios visapusiškai veiksmingos sprendžiant šalims būdingą nesąžiningos prekybos praktikos ir sutrikusios galios pusiausvyros maisto tiekimo grandinėje problemą; ragina Komisiją paskelbti ir nedelsiant patvirtinti pateiktą ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nesąžiningos prekybos praktikos, nustatyti suderintą teisinę sistemą, kuri padėtų geriau apsaugoti gamintojus ir ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, ir užtikrinti, kad vidaus rinka būtų toliau stiprinama;

106.  primena, kad Europos Parlamentas jau paragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas veiksmingai spręsti nerimą keliančias problemas, kylančias dėl kaupiamojo poveikio, kurį sparti prekybos sektoriaus koncentracija nacionaliniu mastu ir ES bei tarptautiniu mastu susiformuojantys didžiųjų prekybos tinklų susivienijimai daro tiek pradinei maisto tiekimo grandinės grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad šis struktūrinis pokytis kelia rūpesčių dėl galimo strateginio derinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje;

107.  ragina valstybes nares ir ES institucijas teikti pirmenybę bendrosios rinkos stiprinimui po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES užtikrinant visišką atitiktį ES konkurencijos teisės aktams, nukrypti nuo jų leidžiančioms nuostatoms ir kitiems standartams, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas valstybėms narėms;

108.  primena, kad individuali viršutinė riba skiriant de minimis pagalbą žemės ūkio sektoriuje 2013 m. buvo padvigubinta (nuo 7 500 EUR iki 15 000 EUR), siekiant įveikti paaštrėjusias klimato, sveikatos ir ekonomines krizes; pažymi, kad nacionalinė de minimis viršutinė riba tuo metu buvo tik šiek tiek patikslinta (nuo 0,75 proc. iki 1 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės), taip sumažinant valstybių veiksmų laisvę siekiant padėti sunkumų patiriantiems ūkiams; todėl prašo, kad nacionalinė de minimis pagalbos viršutinė riba būtų padidinta iki 1,25 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės, siekiant pagerinti sunkią ūkininkų ekonominę padėtį; pažymi, kad nuosekliomis de minimis pagalbos teikimo taisyklėmis pavyktų pagerinti ūkininkų padėtį ir tokiu būdu nereikėtų vėl nacionalizuoti žemės ūkio politikos;

109.  pabrėžia lėšų, kuriomis siekiama užtikrinti didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų prieinamumą, svarbą, siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos ir padidinti konkurenciją, ypač kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose;

110.  pabrėžia, kad ES rinkos atvėrimas labai konkurencingiems prekybos partneriams ir stambiems žemės ūkio produktų eksportuotojams, kuriems taikomi įvairūs skirtingi standartai, gali sukelti pavojų labiausiai pažeidžiamiems ES ūkininkavimo sektoriams; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į galimų rinkos iškraipymų, kylančių sudarius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, poveikį Europos žemės ūkio produktų gamintojams, turint omenyje keblią jų finansinę padėtį ir itin svarbų vaidmenį visuomenėje;

111.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms bei, kai tinkama, regioninėms konkurencijos institucijoms.

(1) OL L 187, 2014 6 26, p. 1.
(2) OL L 156, 2017 6 20, p. 1.
(3) OL C 262, 2016 7 19, p. 1.
(4) OL C 93, 2017 3 24, p. 71.
(5) OL C 35, 2018 1 31, p. 71.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0428.
(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(10) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/aar-comp-2016_en_0.pdf
(11) Pavyzdžiui, Komisijos išsamus tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos schemos dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties Jungtinėje Karalystėje (SA.44896).
(12) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (OL L 350, 2017 12 29, p. 15).
(13) Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos padėties raidos ir pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio nuostatų taikymo ataskaitos (COM(2016)0724 ir COM(2014)0354).


Nepasitikėjimas skiepais ir sumažėjęs pasiskiepijusių žmonių skaičius Europoje
PDF 269kWORD 47k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepasitikėjimo skiepais ir sumažėjusio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus Europoje (2017/2951(RSP))
P8_TA(2018)0188B8-0188/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas „Vaikų imunizacija: vaikų imunizacijos Europoje laimėjimai bei uždaviniai ir tolesni veiksmai“(1), kurias 2011 m. birželio 6 d. priėmė ES valstybių narių sveikatos ministrai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl skiepijimo kaip veiksmingos priemonės visuomenės sveikatos srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“(COM(2017)0339),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinį skiepijimo veiksmų planą (angl. Global Vaccine Action Plan, GVAP), kuriam 2012 m. gegužės mėn. pritarė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į PSO rezoliuciją 68.6, kurią 2015 m. gegužės 26 d. priėmė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. PSO patvirtintą 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) techninę ataskaitą „Imunizacijos informacinės sistemos ES ir EEE“ (angl. „Immunisation information systems in the EU and EEA“),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. ECDC techninę ataskaitą „Ligos, kurių galima išvengti skiepijant, ir imunizacija. Pagrindiniai gebėjimai“ (angl. „Vaccine-preventable diseases and immunisation: Core competencies“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime (Niujorkas, JAV) padarytą politinį pareiškimą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Pasaulio banko ataskaitą „Vaistams atsparios infekcijos. Grėsmė mūsų ekonomikos ateičiai“ (angl. Drug-Resistant Infections: A Threat to Our Economic Future),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. rekomendaciją 2009/1019/ES dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo(3),

–  kadangi daugėja tarpžemyniniais maršrutais keliaujančių asmenų;

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl nepasitikėjimo skiepais ir sumažėjusio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus Europoje (O-000008/2018 – B8-0011/2018) ir (O-000009/2018 – B8-0012/2018),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2010 m. gruodžio mėn. pasaulio sveikatos apsaugai vadovaujantys asmenys įsipareigojo užtikrinti, kad būtų atrasti, kuriami ir visame pasaulyje tiekiami gyvybiškai svarbūs skiepai, ypač skurdžiausioms šalims, ir ateinančius 10 metų (2011–2020) paskelbė skiepų dešimtmečiu;

B.  kadangi viso skiepų rinkinio vienam vaikui kaina, net ir skaičiuojant mažiausiomis pasaulio kainomis, nuo 2001 iki 2014 m. padidėjo 68 kartus; kadangi šis kainos padidėjimas yra nepagrįstas ir nesuderinamas su darnaus vystymosi tikslu užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti įvairaus amžiaus žmonių gerovę;

C.  kadangi ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys labai skiriasi rekomenduojamų skiepų ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo požiūriu;

D.  kadangi visos ES valstybės narės pritarė PSO 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planui;

E.  kadangi pakankamai aukštas imunizacijos lygis apsaugo piliečius nuo ligų, kurių galima išvengti skiepijant ir kurios yra pandeminės šalyse, kuriose skiepijimo ir imunizacijos lygis žemas;

F.  kadangi, remiantis mokslinių tyrimų grupės „Vaccine Confidence Project“ atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Europos regione gauta daugiausiai neigiamų atsakymų į klausimus apie skiepų svarbos suvokimą ir jų saugumą bei veiksmingumą, todėl gyventojų nepasitikėjimas skiepais jame yra didžiausias(4);

G.  kadangi dėl sumažėjusio skiepijimosi masto Europoje buvo nemažai tymų protrūkių ir su tuo susijusių mirties atvejų keliose Europos šalyse;

H.  kadangi įvairios valstybės narės, vadovaudamosi bendros sveikatos koncepcija, ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių skiepijimą laiko svarbia priemone, kuria siekiama užkirsti kelią tarpvalstybinio masto gyvūnų ligų protrūkiams ir apriboti tolesnio užkrato plitimo riziką, ir pradėjo skiepyti nuo Barneto koksielių (lot. Coxiella burnetii) sukeliamų infekcijų ir kitų bakterinių bei virusinių ligų, kurios kelia riziką ir visuomenės sveikatai;

I.  kadangi 2008–2015 m. Europoje buvo užregistruota 215 000 ligų, kurių galima išvengti skiepijant, išskyrus gripą, atvejų(5);

1.  pripažįsta vaidmenį, kurį skiepai galėtų atlikti kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) ir kurį reikėtų toliau tirti;

2.  pripažįsta vaidmenį, kurį skiepai galėtų atlikti mažinant antibiotikų poreikį, taip padėdami apriboti AMM plitimą, ir kurį reikėtų toliau tirti; tačiau pabrėžia, kad skubus piktnaudžiavimo antibiotikais, netinkamo jų naudojimo ir nenumatyto poveikio mažinimas turi išlikti svarbiausias prioritetas;

3.  pažymi, kad skiepijant kiekvienais metais visame pasaulyje išvengiama apie 2,5 mln. mirčių ir mažinamos konkrečios ligos gydymo išlaidos, įskaitant antimikrobinį gydymą;

4.  palankiai vertina tai, kad pradėjus plataus masto profilaktinį skiepijimą Europoje gerokai prisidėta prie daugelio infekcinių ligų išnaikinimo ar sumažėjimo; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio nepasitikėjimo skiepais reiškinio, taip pat dėl to, kad trūksta nacionalinių rekomendacijų, kaip atsižvelgti į visuomenės senėjimą, ir ragina užtikrinti didesnį skaidrumą gaminant vakcinas ir parengti Europos Sąjungos piliečiams nuraminti skirtų priemonių;

5.  pažymi, kad, prieš PSO atliekant kvalifikacinę vakcinų atranką ir Europos vaistų agentūrai (EMA) jas patvirtinant, jos yra griežtai tikrinamos įvairiais bandymų etapais; atkreipia dėmesį į tai, kad tyrėjai turi deklaruoti visus interesų konfliktus;

6.  siūlo iš vertinimo grupių pašalinti į interesų konfliktą patekusius tyrėjus; ragina panaikinti EMA vertinimo grupės svarstymų konfidencialumo nuostatą; siūlo mokslinius ir klinikinius tyrimus, kuriais grindžiamos grupės išvados ir kurių anonimiškumas buvo iš anksto užtikrintas, paskelbti viešai;

7.  primena, kad bendros sveikatos koncepcija grindžiamame Europos kovos su AAM veiksmų plane teigiama, jog imunizacija skiepais yra ekonomiškai efektyvi visuomenės sveikatos priežiūros srities intervencinė priemonė kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms(6);

8.  palankiai vertina aktyvų Komisijos dalyvavimą skiepijimo klausimu ir tai, kad skiepijimo iniciatyva įtraukta į 2018 m. Komisijos darbo programą; palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtos Tarybos rekomendacijos dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, veiksmų gairės;

9.  pritaria Komisijos kovos su AMR veiksmų plane paskelbtam ketinimui nustatyti skatinamąsias priemones, kuriomis būtų siekiama didinti diagnostikos priemonių ir antimikrobinių medžiagų pakaitalų bei vakcinų naudojimo mastą(7);

10.  palankiai vertina tai, kad bus pradėtas taikyti bendras veiksmų planas, bendrai finansuojamas pagal ES sveikatos programą, kuriuo siekiama padidinti pasiskiepijusių žmonių skaičių;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti imunizacijos aprėpties teisinį pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo veiksmų plano 1 tiksle, nustatyti ir įgyvendinti tinkamą teisės aktų sistemą yra itin svarbu siekiant apibrėžti nacionalinius prioritetus ir imtis apčiuopiamų veiksmų, kad būtų prisiimti tvarūs su imunizacija susiję įsipareigojimai;

12.  tvirtai remia susitarimą dėl bendro pirkimo, kuris suteikia valstybėms narėms ir Komisijai pagrindą bendrai apsirūpinti vakcinomis ir taip sutelkti valstybių narių perkamąją galią, taigi užtikrinti, kad būtų apsirūpinta pakankamu kiekiu pandeminių ir kitokių vakcinų, užtikrinta prieiga prie vakcinų ir kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visas dalyvaujančias valstybes nares;

13.  palankiai vertina tai, kad 24 valstybės narės pasirašė susitarimą dėl bendro pirkimo, nes tai reiškia, kad jis apima 447,8 mln. iš 508,2 mln. ES piliečių; ragina susitarimo dar nepasirašiusias valstybes nares tai padaryti, siekiant užtikrinti, kad jis būtų taikomas visiems ES piliečiams;

14.  primena skaidrumo svarbą didinant ir išlaikant visuomenės pasitikėjimą vaistais;

15.  primena Klinikinių tyrimų reglamento(8) svarbą skatinant ir palengvinant naujų skiepų tyrimus ir užtikrinant klinikinių tyrimų rezultatų skaidrumą; ragina Komisiją ir Europos vaistų agentūrą (EMA) daugiau nedelsiant įgyvendinti Klinikinių tyrimų reglamentą, visų pirma sukuriant ES portalą ir duomenų bazę, kurių diegimas gerokai – daugiau kaip dvejus metus – vėluoja; be to, ragina visas susijusias šalis užtikrinti, kad dabartinis EMA perkėlimo iš Londono procesas nesukeltų jokių papildomų agentūros darbo sutrikdymų ar vėlavimų;

16.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi sveikatos priežiūros darbuotojai būtų užtektinai paskiepyti; ragina Komisiją pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimo masto klausimą;

17.  mano, kad Komisijos iniciatyva, susijusi su pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, kurią ketinama pateikti 2018 m. antrame ketvirtyje ir kuria siekiama paremti valstybes nares joms įgyvendinant skiepijimo programas, skirtas mažinti nepasitikėjimą skiepais, gerinti vakcinų tiekimą ir apskritai didinti skiepijimo mastą, yra tinkamas žingsnis; ragina Komisiją ir Tarybą rengiant rekomendacijas atsižvelgti į Parlamento poziciją;

18.  susirūpinęs pažymi, jog epidemiologiniai duomenys apie dabartinę skiepijimo padėtį valstybėse narėse rodo, jog esama daug su skiepų naudojimu susijusių spragų ir skiepijimo mastas yra nepakankamas, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga; yra susirūpinęs dėl to, kad augantis ir plačiai paplitęs nepasitikėjimas skiepais pasiekė susirūpinimą keliantį mastą, nes valstybėse narėse jis sukelia įvairius su sveikata susijusius padarinius; ragina valstybes nares atsižvelgti į skiepijimo, kaip prevencinės priemonės, naudą ir užtikrinti, kad būtų skiepijama ne tik kūdikystėje ir kad visos gyventojų grupės galėtų būti įtrauktos į skiepijimo visą gyvenimą programą;

19.  pabrėžia, kad visame pasaulyje mažėjantis visuomenės pasitikėjimas skiepais kelia susirūpinimą ir yra didelis išbandymas visuomenės sveikatos priežiūros specialistams; pažymi, kad dėl nepasitikėjimo skiepais šiuo metu Europa susiduria su išvengiamais tymų protrūkiais keliose šalyse; ragina Komisiją toliau didinti paramą nacionalinėms skiepijimo pastangoms, kurias dedant siekiama padidinti skiepijimo mastą;

20.  pažymi, kad didesnis vakcinų ir jų adjuvantų vertinimo proceso skaidrumas ir nepriklausomų galimo jų šalutinio poveikio mokslinių tyrimų programų finansavimas padėtų atkurti pasitikėjimą skiepais;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti duomenų rinkimo infrastruktūrą, kad būtų galima nustatyti infekcinės ligos ypatumus ir realų skiepų poveikį, siekiant paremti imunizacijos programų įgyvendinimą;

22.  yra susirūpinęs dėl didelių skirtingose valstybėse narėse rekomenduojamų, tiekiamų ir (arba) privalomų skiepų skirtumų; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių skiepijimo skirtumų didėja valstybių narių sveikatos priežiūros skirtumai ir kenkiama pastangoms sumažinti ir išnaikinti ligas, kurių galima išvengti;

23.  smerkia nepatikimos, klaidinančios ir moksliškai nepagrįstos informacijos skleidimą ir šią padėtį dar pabloginančią polemiką žiniasklaidoje, žiniasklaidos sensacijų vaikymąsi ir prastą žurnalistiką; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmingų priemonių, nukreiptų prieš tokios klaidinančios informacijos sklaidą, taip pat didinti informuotumą ir rengti informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama atkurti pasitikėjimą skiepais, ir plėtoti švietimą bei dialogą, ypač su tėvais, be kita ko, sukuriant Europos platformą, skirtą padidinti skiepijimo mastą ir neleisti, kad klaidinanti informacija būtų paveiki;

24.  pabrėžia, kad piliečiams būtina teikti išsamią faktinę ir moksliškai pagrįstą informaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas bendrauti su pilietinės visuomenės, visuomeninių judėjimų, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir nacionalinių sveikatos priežiūros institucijų suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kovoti su nepatikima, klaidinančia ir moksliškai nepagrįsta informacija apie skiepus;

25.  yra susirūpinęs dėl riboto kai kurių valstybių narių biudžeto, skirto konkrečiai skiepams, taip pat dėl aukštų kai kurių gyvybiškai svarbių skiepų kainų ir kainų svyravimo, nes dėl to gali dar labiau padidėti sveikatos priežiūros skirtumai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti priemones, kurių Parlamentas ragino imtis savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliucijoje dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų(9), ir drauge pabrėžia, kad skiepijimas yra viena iš veiksmingiausių visuomenės sveikatos priežiūros srities intervencinių priemonių, žvelgiant iš ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemų perspektyvos;

26.  yra susirūpinęs dėl to, kad didelės skiepų kainos neproporcingai veikia mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, įskaitant šalis, kurios praranda paramos teikėjų paramą, anksčiau teiktą per Skiepų aljansą GAVI (angl. Gavi, the Vaccine Alliance); ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant palengvinti prieigą prie skiepų atitinkamose šalyse;

27.  palankiai vertina vilčių teikiančią pažangą kovojant su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamomis ligomis ir vėžiu, padarytą dėl skiepijimo nuo ŽPV programų; ragina valstybes nares toliau plėtoti šias programas ir ištirti būdus, kaip padidinti skiepijimo mastą ir užkirsti kelią kitų formų vėžiui, pvz., įtraukiant berniukus į skiepijimo programas;

28.  mano, kad itin svarbu atlikti į ES šalis atvykstančių migrantų ir pabėgėlių atrankines skiepijimo patikras ir teikti jiems skiepijimo paslaugas; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kokia konkreti skiepijimo veikla vykdoma į ES šalis atvykstančių migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu, ir dirbti siekiant veiksmingai šalinti nustatytus trūkumus;

29.  yra susirūpinęs dėl skiepų trūkumo ir ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdų, kaip padidinti skiepų tiekimą ir prieinamumą, įskaitant susitarimus dėl skiepų atsargų kaupimo;

30.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti sveikatos priežiūros specialistų, kurie skiepija, informuotumo didinimo kampanijas, kurias vykdant būtų pabrėžiama jų moralinė ir etinė pareiga apsaugoti visuomenės sveikatą pacientams (ar pacientų teisėtiems globėjams) teikiant pakankamą informaciją apie rekomenduojamus skiepus, kad jie galėtų priimti informacija paremtą sprendimą;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros specialistai yra visuomenės pritarimo skiepams pagrindas ir kad jų rekomendacijos yra nuolat nurodomos kaip pagrindinė priežastis pasiskiepyti(10);

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamų ES veiksmų planą, kuriame būtų keliama socialinė nepasitikėjimo skiepų problema, didinami valstybių narių imunizacijos, kaip prioritetinės priemonės visuomenės sveikatos priežiūros srityje, įsipareigojimai, įskaitant prioritetinius ir konkretiems regionams pritaikytus veiksmus, ir atsižvelgiama į kintančias aplinkybes ir specifines problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės;

33.  ragina Komisiją pateikti labiau suvienodintą ir geriau suderintą ES masto skiepijimo grafiką, siekiant dalytis geriausia patirtimi, drauge su kitomis valstybėmis narėmis išnagrinėti galimybes sukurti ES skiepų saugumo ir veiksmingumo stebėjimo platformą, užtikrinti vienodą skiepijimo mastą visoje Europoje, sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus ir padėti didinti pasitikėjimą skiepijimo programomis ir skiepais; ragina Komisiją imtis tikslinių skiepijimo iniciatyvų, pvz., paskelbti Europos skiepijimo nuo gripo dieną, per kurią kiekvienais metais būtų galima pradėti skiepijimo kampaniją, kurios tikslas – 75 proc. aprėptis, nustatyta Tarybos rekomendacijose dėl sezoninio gripo;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares, pasitelkiant finansines ir politines skatinamąsias priemones, imtis konkrečių bendros sveikatos koncepcija grindžiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama padidinti žmonių ir, jei reikia, gyvūnų skiepijimo mastą ir taip ekonomiškai efektyviau kovoti su infekcinėmis ligomis bei atsparumu antibiotikams, be kita ko, vykdant būsimą bendros žemės ūkio politiką po 2020 m.;

35.  ragina valstybes nares laiku teikti Komisijai, ECDC ir PSO duomenis apie skiepijimą ir ligas, kurių galima išvengti skiepijantis;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Pasaulio sveikatos organizacijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 202, 2011 7 8, p. 4.
(2) OL C 438, 2014 12 6, p. 3.
(3) OL L 348, 2009 12 29, p. 71.
(4) Larson, Heidi J. et al. (2016), „The State of Vaccine Confidence 2016: Global Insights Through a 67-Country Survey“, EBioMedicine; Volume 12, 2016, pp. 295-301.
(5) Užsienio santykių taryba, „Vaccine-Preventable Outbreak Maps“, 2015.
(6) Žr. veiksmų planą, p. 10.
(7) Žr. veiksmų planą, p. 12.
(8) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0061.
(10) Leask J., Kinnersley P., Jackson C., Cheater F., Bedford H., Rowles G., „Communicating with parents about vaccination: a framework for health professionals“, BMC Pediatrics, 2012, Volume 12, pp.12-154.


Europos apsaugos orderio direktyvos įgyvendinimas
PDF 602kWORD 54k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio įgyvendinimo (2016/2329(INI))
P8_TA(2018)0189A8-0065/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 18, 19, 21, 79 ir 82 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 6, 20, 21, 23, 24, 41 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 20 d. priimtą JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus per specialiąsias JT sesijas „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į JT Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. rugpjūčio 26 d. priimtą bendrąją pastabą dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos 6 straipsnio („Neįgalios moterys ir mergaitės“),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimus (ES) 2017/865(1) ir (ES) 2017/866(2) dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu,

–  atsižvelgdamas į tai, kad visos valstybės narės yra pasirašiusios Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(6), ir į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(9),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui(11),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(12),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 10 d. Tarybos rezoliuciją dėl nusikaltimų aukų teisių užtikrinimo ir apsaugos, ypač baudžiamosiose bylose, gerinimo veiksmų plano(13),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“(14),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pranešimą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(18),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) Direktyvos 2011/99/ES įgyvendinimo Europoje vertinimą (PE 603.272), kurį parengė Ex post vertinimo skyrius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo procedūros 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir šio sprendimo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į LIBE ir FEMM komitetų pranešimą (A8-0065/2018),

A.  kadangi bet kokios formos smurtas prieš žmogų tiesiogiai pažeidžia žmogaus orumą, kuris yra pats visų pagrindinių žmogaus teisių pagrindas, todėl turi būti gerbiamas ir saugomas; kadangi smurtas prieš moteris yra brutalus būdas diskriminuoti, be to, tai žmogaus ir pagrindinių teisių pažeidimas;

B.  kadangi smurto ir prievartos aukos rizikuoja patirti antrinę ir pakartotinę viktimizaciją, kerštą ir bauginimą; taigi kadangi reikiamos apsaugos joms užtikrinimas – taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu – labai priklauso nuo aukų, visuomenės apskritai ir visų su aukomis bendraujančių specialistų, įskaitant tokius susijusius subjektus, kaip prieglaudos, sąmoningumo;

C.  kadangi, žmogui nesuteikiant tinkamos apsaugos nuo smurto dėl lyties, neigiamą poveikį patiria visa visuomenė;

D.  kadangi vienas svarbiausių kiekvienos visuomenės saugumo aspektų yra asmens neliečiamumo ir kiekvieno asmens laisvės apsauga; kadangi kaip prioritetai į Europos saugumo darbotvarkę turėtų būti įtraukti asmens saugumo užtikrinimas ir visų asmenų apsauga nuo smurto dėl lyties;

E.  kadangi moterys neproporcingai kenčia dėl smurto ir fizinės, psichologinės bei seksualinės prievartos(19); kadangi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ES yra patyrusi viena iš trijų 15 metų sulaukusių moterų; kadangi kai kuriose valstybėse narėse į smurto prieš moteris mastą ir žiaurumą dažnai nekreipiama dėmesio ir tai sumenkinama, be to, nerimą toliau kelia paplitusi tendencija kaltinti aukas; kadangi į tarnybas kreipiasi tik apie trečdalis savo partnerių fizinį arba seksualinį smurtą patiriančių moterų;

F.  kadangi lyčių lygybės užtikrinimas visose politikos srityse yra pagrindinis Europos Sąjungos principas ir esminis kovos su smurtu dėl lyties elementas;

G.  kadangi Stambulo konvencijoje, kurią ES ir visos valstybės narės pasirašė, tačiau neratifikavo(20), pažymima, kad visos jos nuostatos – visų pirma aukų teisių apsaugos priemonės – turi būti užtikrinamos nediskriminuojant nė vienu pagrindu, o signatarės atvirai raginamos pripažinti persekiojimą nusikalstama veika; kadangi Stambulo konvencijos ratifikavimas ir visapusiškas įgyvendinimas padės įveikti iššūkius, su kuriais susiduriama taikant Europos apsaugos orderį, sukuriant nuoseklią Europos teisinę sistemą smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo užtikrinti;

H.  kadangi, siekdamos sumažinti numanomą smurto atvejų, apie kuriuos nepranešama, skaičių, valstybės narės turi diegti ir stiprinti moterims skirtas ankstyvojo perspėjimo ir apsaugos priemones, kad jos jaustųsi saugios ir turėtų galimybę pranešti apie smurtą dėl lyties; kadangi gali būti, kad itin didelis neužfiksuotų smurto dėl lyties atvejų skaičius susijęs su viešųjų išteklių trūkumu; kadangi susijusios tarnybos turi užtikrinti, kad veiktų tokios įstaigos, kaip prieglaudos, kuriose būtų teikiama medicininė ir teismo ekspertizės parama, psichologinės konsultacijos ir teisinė pagalba ir kuriose galėtų saugiai prisiglausti smurto dėl lyties aukomis tapusios moterys;

I.  kadangi teisė laisvai judėti ES reiškia, kad žmonės neretai persikelia iš vienos šalies į kitą; kadangi Europos apsaugos orderis grindžiamas būtinybe apsaugoti aukų teises ir laisves ir pirmiausia gerbti aukų ir potencialių aukų teisę naudotis judėjimo laisve bei užtikrinti joms nuolatinę apsaugą, kai jos naudojasi šia teise;

J.  kadangi smurto prevencija investuojant į sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas, įskaitant veiksmingą nušvietimą žiniasklaidoje ir specialistų švietimą bei mokymą, yra esminiai kovos su smurtu dėl lyties elementai; kadangi pagal Stambulo konvenciją šalys įpareigojamos užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir lyčių stereotipams keliant žiniasklaidos vaidmens klausimą; kadangi tai, kad aukos, kurios naudojasi nacionalinėmis apsaugos priemonėmis, bendrai stokoja žinių apie Europos apsaugos orderio buvimą, neigiamai veikia pastarojo įgyvendinimą; kadangi sąmoningumo didinimo kampanijos ir jautrumo problemai ugdymo programos, skirtos kovoti su smurto namuose ir smurto dėl lyties menkinimu, padeda stiprinti aukų ryžtą pranešti apie prievartą ir kreiptis dėl nacionalinių ir Europos apsaugos orderių bei skatina jas pasitikėti atitinkamomis tarnybomis;

K.  kadangi 2010 m., kai Europos Vadovų Taryba pateikė pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio, apsaugos priemonėmis, susijusiomis su smurtu dėl lyties, naudojosi 118 000 ES gyvenančių moterų; kadangi, remiantis 2011 m. skaičiavimais, nuolatinės tarpvalstybinės apsaugos priemonės ES reikalingos vidutiniškai 1 180 asmenų;

L.  kadangi gyvybiškai svarbų vaidmenį padedant aukoms daugelyje valstybių narių dažnai atlieka NVO;

M.  kadangi Europos apsaugos orderis yra tarpusavio pripažinimo ir bendradarbiavimo priemonė, taigi tinkamas jo veikimas ir aukų apsauga jį taikant negalima tol, kol jo visapusiškai neįgyvendina visos valstybės narės;

N.  kadangi būtent smurto atvejais vienos valstybės narės apsaugos priemones išduoda remdamosi baudžiamuoju procesu, o kitos apsaugos orderius išduoda pagal civilinį procesą;

O.  kadangi visose ES valstybėse narėse taikomi įvairiausi apsaugos orderiai ir kadangi valstybių narių teismų sistemos skiriasi, įgyvendinant Europos apsaugos orderį susiduriama su daugybe sunkumų, o tai, savo ruožtu, gali pakenkti tinkamam Europos apsaugos orderio taikymui aukų atžvilgiu ir neigiamai paveikti išduodamų Europos apsaugos orderių skaičių;

P.  kadangi daugumoje valstybių narių nėra registrų sistemos duomenims apie Europos apsaugos orderius rinkti, be to, nesama ir Europos centrinės registrų sistemos visiems susijusiems ES duomenims rinkti; kadangi neturint pakankamų duomenų sunku vertinti Europos apsaugos orderio įgyvendinimą ir spręsti teisės aktų ar įgyvendinimo trūkumų problemą;

Q.  kadangi Europos apsaugos orderis taikytinas visų tipų nusikaltimų aukoms, įskaitant terorizmo, prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties ir organizuoto nusikalstamumo aukas; kadangi su nusikaltimo aukomis tapusiais pažeidžiamaisiais asmenimis, kurie kreipiasi dėl Europos apsaugos orderio, turi būti elgiamasi ypač dėmesingai;

R.  kadangi Europos apsaugos orderio veikimas ir Direktyvoje 2012/29/ES nustatyti minimalūs standartai, susiję su nusikaltimo aukų teisėmis, pagalba joms ir jų apsauga, yra tvirtai susiję;

1.  ragina valstybes nares vienareikšmiškai pasmerkti visų formų smurtą dėl lyties ir smurtą prieš moteris, įsipareigoti jį panaikinti ir užtikrinti visišką šių formų smurto netoleravimą;

2.  ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti lyčių aspektą į visų sričių politiką, ypač tą, kuri gali būti susijusi su informavimo apie smurtą prieš moteris didinimu ir tokio smurto atvejų nustatymu bei su aukų apsauga ir jų neliečiamumo užtikrinimu;

Bendras direktyvos įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos, kaip pagerinti įgyvendinimo padėtį ir Europos apsaugos orderio veikimą

3.  pripažįsta, kad visos valstybės narės, kurios turi taikyti Europos apsaugos orderio direktyvą, yra informavusios Komisiją apie jos perkėlimą į nacionalinę teisę;

4.  suvokia, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas gali teigiamai paveikti tarpvalstybinę aukų apsaugą; mano, kad Europos apsaugos orderis turi potencialo tapti veiksminga aukų apsaugos šiuolaikiniame pasaulyje, kuriam būdingas didelis judumas ir vidaus sienų nebuvimas, priemone; tačiau su nerimu pažymi, kad nuo tada, kai Europos apsaugos orderio direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę, visose valstybėse narėse nustatyti tik septyni Europos apsaugos orderio išdavimo atvejai, nors nacionalinių apsaugos orderių, dėl kurių pastaraisiais metais kreiptasi ir kurie buvo išduoti valstybėse narėse, skaičius siekia tūkstančius(21);

5.  apgailestauja, kad Komisija iki 2016 m. sausio 11 d. Parlamentui ir Tarybai nepateikė Europos apsaugos orderio direktyvos taikymo ataskaitos; ragina Komisiją vykdyti savo atskaitomybės įsipareigojimus, nustatytus direktyvoje, ir į savo ataskaitą įtraukti nacionalinių apsaugos priemonių schemą, mokymų veiklos apžvalgą, analizę, kaip valstybėse narėse aukoms užtikrinama teisė į nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant informaciją apie tai, ar aukoms tenka padengti kokias nors išlaidas, susijusias su apsaugos orderiu, bei valstybėse narėse rengiamų sąmoningumo didinimo kampanijų apžvalgą;

6.  primena vykdančiosios valstybės pareigą pripažinti Europos apsaugos orderį tokia pat prioritetine tvarka, kokios laikėsi ir išduodančioji valstybė, nepaisant įvairių su tuo susijusių keblumų ir teisinių iššūkių;

7.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vykdant Europos apsaugos orderį susiduriama su didele valstybių narių tarpusavio veiklos koordinavimo ir komunikacijos spraga; ragina valstybes nares gerinti ir bendromis jėgomis stiprinti bendradarbiavimą bei komunikaciją sprendžiant su Europos apsaugos orderiu susijusius klausimus, nes tai leistų imtis gerokai veiksmingesnių procedūrų ir vienalaikių tarpvalstybinių veiksmų tarp valstybių narių;

8.  primygtinai laikosi nuomonės, kad, siekiant įvertinti problemos mastą ir smurto dėl lyties veiksmų rezultatus, turi būti gerinamas statistikos duomenų rinkimas; ragina valstybes nares standartizuoti ir suskaitmeninti Europos apsaugos orderio formas ir procedūras bei sukurti nacionalinę Europos apsaugos orderio registro sistemą duomenims rinkti, taip pat gerinti informacijos mainus su Komisija ir valstybėmis narėmis; ragina valstybes nares kaupti ir reguliariai teikti Komisijai pagal lytį išskirstytus duomenis, taip pat duomenis, susijusius su Europos apsaugos orderių, dėl kurių kreiptasi, kurie buvo išduoti ir vykdomi, skaičiumi bei informaciją apie nusikaltimų tipus;

9.  ragina Komisiją sukurti Europos registro sistemą informacijai apie Europos apsaugos orderį iš visų valstybių narių rinkti;

10.  ragina parengti vieną standartinę formą, kurią tiek su baudžiamuoju, tiek su civiliniu procesu susijusiais atvejais būtų galima naudoti visose valstybėse narėse, ir naudoti ją teikiant paraišką dėl apsaugos orderio ir jį pripažįstant; be to, prašo naudoti skaitmeninę valdymo sistemą, kad būtų lengviau koordinuoti ir standartizuoti surinktus duomenis bei paspartinti tiek orderių administravimą, tiek veiklos statistikos rengimą ES lygmeniu;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti išsamų kompetentingų institucijų, atsakingų už Europos apsaugos orderių išdavimą ir pripažinimą, ir centrinių institucijų, perduodančių ir priimančių Europos apsaugos orderius valstybėse narėse, sąrašą bei užtikrinti, kad sąrašas būtų lengvai prieinamas, o saugomi asmenys ir aukoms padedančios organizacijos galėtų kreiptis dėl Europos apsaugos orderių ar spręsti susijusius klausimus; ragina valstybes nares stiprinti savo nacionalines ir vietos institucijas bei kompetentingas valdžios institucijas, siekiant užtikrinti geresnį Europos apsaugos orderių prieinamumą ir taikymą taip, kad tai būtų palanku Europos apsaugos orderių išdavimo požiūriu;

12.  ragina Komisiją skatinti visokeriopus geros praktikos mainus ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei pilietinės visuomenės, siekiant užtikrinti tinkamą Europos apsaugos orderių veikimą;

13.  pabrėžia, kad konkreti atsakinga institucija turėtų automatiškai ir tinkamai tiek žodžiu, tiek raštu pranešti ir priminti nusikaltimų aukoms, kurioms buvo išduotas nacionalinis apsaugos orderis ar kurios ketina svarstyti galimybę jį gauti, apie tai, kad baudžiamojo proceso metu galima prašyti išduoti Europos apsaugos orderį; pabrėžia, kad saugomas asmuo, kuris kreipiasi dėl Europos apsaugos orderio išdavimo, neturėtų dengti finansinių išlaidų;

14.  ragina valstybes nares atlikti atskirą vertinimą pagalbos ir paramos priemonių užtikrinimo kreipiantis dėl Europos apsaugos orderio klausimu, vadovaujantis požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

15.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse galimybė kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisine pagalba nesuteikiama nė vieno tipo nusikaltimų aukoms, o dėl to auka menkai informuojama apie galimybę kreiptis dėl Europos apsaugos orderio; mano, kad valstybėse narėse turėtų būti užtikrinamas nemokamos teisinės pagalbos, administracinės paramos ir tinkamos informacijos apie Europos apsaugos orderį teikimas, nes tai nepaprastai svarbu šios priemonės naudojimui ir veiksmingumui tiek jos išdavimo, tiek vykdymo etapais; ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių smurtui prieš moteris kaimo vietovėse stebėti ir jo prevencijai užtikrinti;

16.  ragina valstybes nares informuoti saugomus asmenis apie priimančiojoje valstybėje prieinamus papildomus socialinės paramos išteklius, pvz., išmokas šeimoms, būstą ir t. t., nes šios priemonės nepatenka į Europos apsaugos orderio taikymo sritį;

17.  pakartoja, kad užtikrinant apsaugą ir atliekant papildomą socialinį darbą ypatingas dėmesys turi būti teikiamas aukomis tapusiems vaikams ir nusikaltimų aukų vaikams, ypač kai jiems gresia seksualinės prievartos pavojus;

18.  apgailestauja dėl to, kad prieš išduodant Europos apsaugos orderį, jo išdavimo metu ir po jo išdavimo valstybės narės neužtikrina vertimo raštu ir žodžiu į aukai suprantamą kalbą paslaugų;

19.  pabrėžia, kad aukos visuomet turėtų turėti teisę būti išklausytos vykstant Europos apsaugos orderio procedūroms; pabrėžia, kad vertimo raštu ir žodžiu paslaugos turi būti prieinamos ir nemokamos viso Europos apsaugos orderio proceso metu; todėl pabrėžia, kad visi svarbūs dokumentai turėtų būti išverčiami į aukai suprantamą kalbą;

20.  apgailestauja dėl to, kad trūksta valstybių narių įgyvendinamų specialių priemonių aukoms, kurių padėtis pažeidžiama, arba specifinių poreikių turinčioms aukoms; mano, kad viešųjų išlaidų mažinimas dažnai daro neigiamą poveikį ištekliams, kurie skiriami šioms specialioms priemonėms; todėl ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir susijusiomis organizacijomis, dirbančiomis aukų apsaugos srityje, patvirtinti specialias gaires ir priemones, kuriomis naudojantis Europos apsaugos orderį būtų lengviau gauti aukoms, kurių padėtis pažeidžiama arba kurios turi specifinių poreikių;

21.  pabrėžia, kad dėl stiprėjančios pavojingos prekybos žmonėmis tendencijos Europos apsaugos orderis gali būti labai naudinga priemonė prekybos žmonėmis aukoms; todėl ragina Komisiją įtraukti Europos apsaugos orderį į ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją;

22.  mano, kad, siekiant išnaudoti apsaugos orderio potencialą ir užtikrinti lygiavertes apsaugos priemones tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje, apsaugos orderio išdavimas turi būti kuo greitesnis, veiksmingesnis ir automatiškesnis, o su tuo susijusi biurokratinė našta – minimali; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškų ir trumpą dviejų savaičių laikotarpį, per kurį valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų išduoti Europos apsaugos orderį ir apie tai pranešti, kad saugomi asmenys išvengtų dar didesnės nežinomybės ir dar didesnio spaudimo negu jau patiria, ir tuo pačiu tikslu pavesti kompetentingoms institucijoms suteikti aukoms pakankamai informacijos vykstant sprendimo dėl jų prašymo išduoti Europos apsaugos orderį priėmimo procesui, įskaitant jų informavimą apie bet kokį incidentą, su kuriuo susiduriama procedūros metu; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių valdžios institucijoms, dirbančioms su Europos apsaugos orderiais, siekiant padėti užtikrinti veiksmingą sistemą, kurią taikant būtų atsižvelgiama į aukos padėtį;

23.  ragina valstybes nares deramai atsižvelgti į saugomo asmens interesus ir būti saugiu uostu žmonėms, kurie praneša apie smurtą, visapusiškai laikantis pareigos neinformuoti pavojų keliančio asmens apie saugomo asmens buvimo vietą ir kontaktinius duomenis, nebent tai griežtai būtina apsaugos orderio tikslams pasiekti; pabrėžia, jog kaskart, kai situacija reikalauja, kad nusikaltėliui būtų pateiktos kokios nors detalės apie Europos apsaugos orderį, apie šį sprendimą turi būti informuota auka;

24.  ragina valstybes nares numatyti specialias procedūras Europos apsaugos orderio išdavimui paskatinti, siekiant apsaugoti šeimos narius, gyvenančius su auka, kuri jau saugoma Europos apsaugos orderiu;

25.  atkreipia dėmesį į vis veiksmingesnes naująsias technologijas, pvz., GPS stebėsenos sistemas ir išmaniųjų telefonų programėles, kuriomis kilus grėsmei aktyvuojamas pavojaus signalas, kaip būdą Europos apsaugos orderių veiksmingumui ir pritaikomumui tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje gerinti; nerimauja, kad tik nedaugelis valstybių narių naudoja tokias naująsias technologijas;

26.  pabrėžia, kad svarbu stebėti Europos apsaugos orderius vykdančiojoje valstybėje atsižvelgiant į aukai gresiantį pavojų, siekiant nustatyti, ar priimtos apsaugos priemonės tinkamai įgyvendinamos ir ar jų nereikia peržiūrėti;

27.  ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, ir nedelsiant inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš visas ją pažeidžiančias valstybes nares;

28.  ragina – atsižvelgiant į smurto dėl lyties aukų asociacijų dažnai kartojamą nuomonę – išbandyti procedūras, kurias taikant pasikeistų tradicinis požiūris į apsaugą daugumoje valstybių narių; pabrėžia, kad, užuot didžiausią dėmesį teikus aukoms skirtoms priemonėms, kaip būna dažniausiai, rizikos vengimo metodai turėtų apimti apsaugą nuo žalą sukeliančių asmenų, jų sekimą, kontrolę ir stebėseną ir kad taikomos prevencinės priemonės prioritetine tvarka turėtų apimti privalomą nusikaltėlių perauklėjimą;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniai išnagrinėti galimus su Europos apsaugos orderiu susijusių teisės aktų tobulinimo ir veiksmingo jų įgyvendinimo visose ES valstybėse narėse bei praktinio rėmimo būdus, siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu saugomos smurto aukos galėtų naudotis teisėmis į tarptautinę apsaugą ir pagalbą bei paramą;

30.  ragina ES agentūras, pvz., FRA ir Europos lyčių lygybės institutą, reguliariai stebėti, kaip įgyvendinama direktyva;

31.  ragina Komisiją paraginti pilietinę visuomenę vykdyti stebėseną ir teikti informaciją, siekiant tobulinti Europos apsaugos orderio priemonės veikimą valstybėse narėse, bei šiuo tikslu NVO skirti ES lėšų;

32.  ragina Komisiją imtis raginimų, siekiant paskatinti mokslinius naudojimosi nacionaliniais ir Europos apsaugos orderiais tyrimus bei koordinuoti programas, kad valstybėse narėse būtų inicijuojamos sąmoningumo didinimo kampanijos, siekiant informuoti nusikaltimų aukas apie galimybę kreiptis dėl Europos apsaugos orderio ir apie tarpvalstybines apsaugos priemones;

33.  ragina valstybes nares labiau bendradarbiauti su NVO ir rengti privalomus, žmogaus teisėmis pagrįstus, į paslaugas orientuotus praktinius ir tarpsektorinius mokymo kursus visiems valstybės pareigūnams, kurie profesinės veiklos pagrindu dirba su aukomis sprendžiant su Europos apsaugos orderiu susijusius klausimus ir kurie yra labai svarbūs norint tinkamai įgyvendinti šią direktyvą; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse turėtų būti rengiami konkretūs ir reguliarūs mokymai bei kursai Europos apsaugos orderio klausimais, skirti policijai, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, taip pat teisės specialistams, socialiniams darbuotojams, asociacijoms ir NVO, dirbančioms su smurto dėl lyties aukomis; ragina darbuotojams, dirbantiems su smurto dėl lyties atvejais, rengti tinkamus mokymus, susijusius su tuo, kaip atsižvelgti į specifinius smurto aukomis tapusių moterų poreikius, ir skirti pakankamai išteklių, kad prioritetas būtų teikiamas smurto dėl lyties problemai;

34.  atsižvelgdamas į mūsų visuomenėse giliai įsišaknijusią mizoginiją ir seksizmą ir į tai, kad vaikai ir paaugliai susiduria su vis didesne grėsme internete, ragina valstybes nares į pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas įtraukti švietimą apie lyčių lygybę ir smurto nenaudojimą, skatinant moksleivius dalyvauti diskusijose ir panaudojant visas įmanomas mokymo galimybes;

35.  pabrėžia, kad naujos ryšio priemonės, pvz., skaitmeninėse platformose, naudojamos kaip naujos formos smurtas dėl lyties, įskaitant grasinimus ir priekabiavimą; todėl ragina valstybes nares atsižvelgti į šiuos aspektus išduodant ir (arba) vykdant Europos apsaugos orderį;

Bendro pobūdžio rekomendacijos smurto dėl lyties klausimu

36.  ragina Komisiją įtraukti visų piliečių – ypač tų, kurių padėtis pažeidžiamiausia – apsaugą į Europos saugumo darbotvarkę, ypatingą dėmesį skiriant tokių nusikaltimų, kaip prekyba žmonėmis ar smurtas dėl lyties, aukoms, įskaitant terorizmo aukas, kurioms taip pat būtinas specialus dėmesys, parama ir socialinis pripažinimas;

37.  ragina Komisiją rengti kampanijas, siekiant paraginti moteris pranešti apie bet kokios formos smurtą dėl lyties, kad jos galėtų būti apsaugomos ir kad duomenys apie smurtą dėl lyties taptų tikslesni;

38.  pabrėžia, jog, remiantis Parlamento EPRS parengta vertinimo ataskaita, pirmoji priežastis, kodėl nevienodu mastu naudojami nacionaliniai ir Europos apsaugos orderiai, yra tai, kad aukos ir nemažai specialistų nežino apie direktyvoje siūlomas galimybes; todėl ragina valstybes nares prisiimti visapusišką atsakomybę už savo piliečius ir, dalyvaujant atitinkamoms NVO, imtis ilgalaikių sąmoningumo didinimo ir tarpsektorinių jautrumo problemai ugdymo kampanijų, susijusių su prieinamų apsaugos priemonių ir jų naudojimu klausimais, kurios būtų nukreiptos į a) visą visuomenę, b) galimas aukas, ypač moteris, turinčias galiojančius nacionalinius apsaugos orderius, ir c) specialistus, pvz., teisėsaugos pareigūnus, teismų sistemos pareigūnus ir teisinės pagalbos bei socialinių ir skubios pagalbos paslaugų teikėjus, kurie pirmieji susiduria su aukomis; todėl ragina Komisiją skirti finansavimą informavimo programoms inicijuoti;

39.  pabrėžia, kad yra sukurtas e. teisingumo portalas, kurį padedant valstybėms narėms administruoja Komisija; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą išplėsti dabartinį e. teisingumo portalo informacijos aukoms skirsnį ir įtraukti visą svarbią informaciją apie aukų teises, įskaitant konkrečios šalies gaires apie informavimo apie smurtą atvejus; pabrėžia, kad skirsnis aukoms turi būti parengtas kaip nesudėtinga naudoti praktiška priemonė ir informacijos šaltinis ir kad jis turėtų būti prieinamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis; ragina valstybes nares parengti vartotojui patogią interneto svetainę, skirtą aukų teisėms, kuri apimtų ir Europos apsaugos orderį bei skaitmeninę platformą pranešimams teikti, kad būtų lengviau nustatyti smurto dėl lyties atvejus, ir kurią būtų galima nesunkiai pasiekti, pvz. per nacionalinius informacinius teisingumo portalus;

40.  ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti su NVO, kurios užtikrina smurto aukų apsaugą, siekiant kurti strategijas, kurios apimtų tiek iniciatyvias, atsakomąsias priemones, susijusius su smurtu dėl lyties, tiek Europos apsaugos orderio priemonės veikimą, tiek reikiamus teisės aktų pakeitimus ir paramą;

41.  ragina Komisiją pateikti teisės aktą siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti visų formų smurto prieš moteris ir mergaites bei smurto dėl lyties prevenciją ir jį panaikinti;

42.  ragina Tarybą aktyvuoti nuostatą dėl pereigos priimant vieningą sprendimą, kuriuo smurtas prieš moteris ir mergaites (bei kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas nusikalstamoms veikoms, kaip nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje;

43.  ragina skubiai imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama progresyvi teisės aktų dėl smurtinio elgesio, dėl kurio išduodami apsaugos orderiai, konvergencija; pabrėžia, kad išpuoliai, visų pirma nukreipti į moteris, yra rimta problema ir visose valstybėse narėse už juos turėtų būti baudžiama kaip už nusikaltimą, o sprendimai dėl apsaugos priemonių smurto dėl lyties atvejais turėtų būti priimami ir teismuose;

Už nuoseklią ES teisinę sistemą, pagal kurią būtų apsaugomos aukos

44.  teigiamai vertina tai, kad 2017 m. birželio 13 d. pasirašytas dokumentas dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos, pagal kurią laikomasi holistinio, visapusiško ir koordinuoto požiūrio, ypatingą dėmesį teikiant aukos teisėms, ir kuri turėtų būti visapusiškai susieta su Europos apsaugos orderiu; ragina ES baigti visapusiško prisijungimo prie Konvencijos procesą, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš moteris, kovojama su nebaudžiamumu ir apsaugomos aukos; pabrėžia šios priemonės svarbą įveikiant vieną iš Europos apsaugos orderio taikymo kliūčių, t. y. tai, kad persekiojimas nusikalstama veika pripažįstamas ne visose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos, prašo Komisijos paskirti ES koordinatorių smurto prieš moteris klausimais, kuris būtų atsakingas už ES politikos, dokumentų ir priemonių, skirtų užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites bei su juo kovoti, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą ir kuris būtų ES atstovas Konvencijos šalių komitete;

45.  ragina visas valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios ir visapusiškai nevykdo Stambulo konvencijos, tai padaryti ir skirti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties prevencijai bei kovai su juo, įskaitant moterų ir mergaičių įgalėjimą, aukų apsaugą ir galimybės joms gauti kompensaciją sudarymą;

46.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamus mokymus, procedūras ir gaires visiems specialistams, kurie dirba su visų formų smurto, patenkančio į Stambulo konvencijos taikymo sritį, aukomis, siekiant išvengti diskriminacijos arba pakartotinės viktimizacijos vykstant teismo procesui, vykdant medicinines procedūras ir veiksmus atliekant policijai;

47.  teigiamai vertina pagal Stambulo konvenciją nustatytą įpareigojimą sukurti šalies masto pagalbos telefonu linijas, kurios veiktų 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą ir būtų nemokamos bei konsultuotų skambinančiuosius klausimais, susijusiais su visų formų smurtu, patenkančiu į konvencijos taikymo sritį; ragina valstybes nares pasinaudoti šia priemone reikiamais atvejais ir teikti aukoms informaciją, susijusią su Europos apsaugos orderiu;

48.  pabrėžia, kad teisiniai ir praktiniai šios direktyvos įgyvendinimo trūkumai gali būti šalinami užtikrinus tinkamą įvairių ES teisės aktų dėl aukų apsaugos sąveiką ir koordinavimą, pvz., kalbant apie tokius teisės aktus, kaip Pamatinis sprendimas dėl kardomųjų priemonių kaip alternatyvos kardomajam kalinimui ir Pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl lygtinio atleidimo priemonių, Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir 2012 m. spalio 25 d. Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, kurioje apibrėžta teisė gauti informaciją ir nemokamas informacijos vertimo žodžiu bei raštu paslaugas ir kurioje vadovaujamasi visa apimančių požiūriu į specialiųjų poreikių turinčias aukas, įskaitant patyrusias smurtą dėl lyties;

49.  ragina valstybes nares informuoti aukas apie kitas apsaugos priemones, kai vykdančiajai valstybei ši direktyva nebetaikoma;

50.  ragina Komisiją imtis veiksmų, siekiant peržiūrėti galiojančius teisės aktus dėl teisinės nusikaltimų aukų apsaugos ir parengti jai skirtą nuoseklią ES teisinę sistemą;

51.  ragina Komisiją įvertinti, kaip ši direktyva taikoma atitinkamo teisės akto, susijusio su civilinėms byloms, o būtent Reglamento (ES) Nr. 606/2013 atžvilgiu ir pasiūlyti gaires, kaip šie du ES teisės aktai, kuriais siekiama aukas apsaugoti pripažįstant apsaugos priemones, priimtas vykstant nacionaliniams civiliniams arba baudžiamiesiems teismo procesams, galėtų būti veiksmingiau taikomi valstybėse narėse;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai ir Europos lyčių lygybės institutui.

(1) OL L 131, 2017 5 20, p. 11.
(2) OL L 131, 2017 5 20, p. 13.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.
(4) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(5) OL L 261, 2004 8 6, p. 15.
(6) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(7) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(8) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(9) OL L 181, 2013 6 29, p. 4.
(10) OL L 337, 2008 12 16, p. 102.
(11) OL L 294, 2009 11 11, p. 20.
(12) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(13) OL C 187, 2011 6 28, p. 1.
(14) OL C 115, 2010 5 4, p. 1.
(15) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.
(16) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
(17) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.
(18) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(19) FRA ataskaita Violence against women: an EU-wide survey. Main results report („Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Svarbiausių rezultatų ataskaita“) rodo, kad viena iš trijų 15 metų sulaukusių moterų (33 proc.) yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, viena iš penkių moterų (18 proc.) yra patyrusi persekiojimą ir kas antra moteris (55 proc.) yra susidūrusi su vienos ar daugiau formų seksualiniu priekabiavimu. Atsižvelgiant į tai, smurtas prieš moteris negali būti laikomas nereikšminga problema, su kuria gyvenime susiduria tik kai kurios moterys.
(20) https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/treaty/210/signatures?desktop=true
(21) EPRS tyrime European Protection Order Directive 2011/99/EU – European Implementation Assessment („Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio. Įgyvendinimo Europoje vertinimas“) informuojama, kad, remiantis skaičiavimais, 2010 m. apsaugos priemonės, susijusios su smurtu dėl lyties, buvo taikomos daugiau nei 100 000 ES gyvenančių moterų.


Bolonijos proceso įgyvendinimas. Dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai
PDF 256kWORD 44k
2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bolonijos proceso įgyvendinimas. Dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai“ (2018/2571(RSP))
P8_TA(2018)0190B8-0190/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos institucijų įnašo į Bolonijos proceso konsolidaciją ir pažangą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 ir 26 d. Tarybos išvadas dėl Europos aukštojo mokslo pasaulinio aspekto(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 ir 29 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo modernizavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(4),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

–  atsižvelgdamas į Komisijos klausimą „Bolonijos proceso įgyvendinimas. Dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai“ (Nr. O-000020/2018 – B8-0014/2018),

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Bolonijos procesas yra tarpvyriausybinė iniciatyva, pagal kurią šalys, palaikydamos atvirą ir bendradarbiavimu grindžiamą dialogą, siekia bendrų tikslų, laikydamosi tarptautiniu mastu sutartų įsipareigojimų, taip prisidėdamos prie Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo; kadangi aukštos kokybės aukštasis mokslas yra svarbiausia plačių pažiūrų pažangios žinių visuomenės sudėtinė dalis, visuomenės, kuri tikrai padeda kurti stabilią, taikią ir tolerantišką visuomenę, užtikrindama lygias galimybes ir visiems prieinamą kokybišką švietimą;

B.  kadangi Bolonijos procesu skatinamas judumas stiprinant aukštojo mokslo internacionalizavimą ir gerinant įvairių aukštojo mokslo sistemų standartų suderinamumą ir palyginamumą, kartu laikantis akademinės laisvės ir institucinės autonomijos principų ir akcentuojant aukštojo mokslo kokybės gerinimą bei lygias galimybes piliečiams;

C.  kadangi EAME buvo sukurta siekiant sukurti trijų pakopų (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros) studijų sistemą ir padaryti, kad Europos aukštojo mokslo sistemos būtų labiau palyginamos ir taptų patrauklesnės visame pasaulyje;

D.  kadangi švietimas yra vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės ramsčių ir kadangi aukštasis mokslas atlieka svarbų vaidmenį skatinant asmeninį tobulėjimą ir įgūdžių ugdymą, didinant užimtumą ir konkurencingumą, stiprinant piliečių dalyvavimą, aktyvų pilietiškumą ir kultūrų tarpusavio supratimą, skatinant bendras vertybes ir reaguojant į sparčiai kintančiame pasaulyje kylančius iššūkius;

E.  kadangi Europos Komisija pradėjo įgyvendinti atnaujintą ES aukštojo mokslo darbotvarkę, kurios tikslas – remti aukštojo mokslo įstaigas ir už aukštąjį mokslą atsakingas nacionalines valdžios institucijas; kadangi teikiant konsultacijas ir dalijantis geriausia patirtimi į šį procesą palaipsniui galėtų būti įtrauktos ir kitos EAME šalys;

F.  kadangi Bolonijos proceso pagrindas – siekis sukurti atvirą ir įtraukią EAME, pagrįstą kokybe ir tarpusavio pasitikėjimu;

G.  kadangi Bolonijos procesas ir EAME apima 48 šalis, tarp kurių yra daug svarbių ES kaimynių ir partnerių; kadangi Bolonijos procesas stiprina aukštojo mokslo srities partnerysčių su ES nepriklausančiomis šalimis veiksmingumą ir skatina atitinkamų šalių reformas švietimo ir kitose srityse;

H.  kadangi, atsižvelgiant į nevienodą pažangą įgyvendinant EAME Bolonijos procesą ir į sunkumus, su kuriais ne vienu atveju susiduriama įgyvendinant sutartas struktūrines reformas, du didžiausiai Bolonijos proceso laimėjimai iki šiol yra padidėjęs ir palengvėjęs studentų judumas ir bendri diplomai;

I.  kadangi 2015 m. į EAME buvo priimta Baltarusija, su sąlyga, kad ji laikysis Baltarusijos aukštojo mokslo reformos veiksmų plane nustatytų reikalavimų; kadangi Baltarusijos valdžios institucijos iki 2017 m. pabaigos neįvykdė savo įsipareigojimų ir jos turi toliau vykdyti reformas;

1.  ragina dalyvaujančias šalis stiprinti politinį įsipareigojimą ir skatinti tarpusavio bendradarbiavimą visoje EAME įgyvendinant bendrai sutartus tikslus, prireikus parengiant atitinkamas teisės aktų sistemas, siekiant konsoliduoti jos plėtrą ir sustiprinti jos patikimumą, kad ji taptų akademinės kompetencijos pavyzdžiu visame pasaulyje, kartu stiprinant judumo galimybes siekiant užtikrinti, kad dalyvautų kuo daugiau studentų;

2.  ragina dalyvaujančias šalis užtikrinti skaidrius, prieinamus ir teisingus judumo stipendijų ir išmokų skyrimo mechanizmus; ragina ES ir valstybes nares padidinti savo švietimo biudžetus, siekiant užtikrinti, kad viešasis aukštasis mokslas būtų nemokamas ir visiems prieinamas, ir paskatinti mokymąsi visą gyvenimą;

3.  prašo Komisijos ir dalyvaujančių šalių palengvinti akademinių studijų laikotarpių ir užsienyje įgytų kreditų, taip pat akademinių ir profesinių bei anksčiau mokantis įgytų kvalifikacijų pripažinimą ir sukurti kokybės užtikrinimo sistemas; primygtinai reikalauja, kad Sąjunga, valstybės narės ir universitetai sudarytų sąlygas teikti finansinę ir administracinę paramą palankių sąlygų neturintiems studentams, dėstytojams ir darbuotojams, užtikrinant tinkamą finansavimą, kad jie, be kita ko, galėtų dalyvauti judumo programose, ir toliau gerinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą plečiant mokymosi visą gyvenimą galimybes akademiniu lygmeniu, skatinti papildomas mokymosi formas, kaip antai neformalusis švietimas ir savišvieta, ir kurti atviresnius mokymosi būdus pašalinant esamas kliūtis tarp skirtingų išsilavinimo lygių;

4.  ragina atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir institucijas išspręsti trumpojo ciklo studijų problemą, susijusią su tuo, kad norint būti priimtam į bakalauro studijas reikia išlaikyti universiteto stojamąjį egzaminą;

5.  ragina EAME šalis skatinti įtraukesnį studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir administracijos personalo judumą, nes jis prisideda prie jų asmeninio ir profesinio tobulėjimo, taip pat prie geresnės mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ir administravimo kokybės; ragina įtraukti judumą į švietimo programas ir tobulinti užsienio kalbų mokymą; ragina valstybes nares teikti tinkamą viešąjį finansavimą ir veiksmingiau jį panaudoti, siekiant užtikrinti, kad studentai ir mokslo darbuotojai turėtų reikiamus išteklius, kad galėtų studijuoti užsienyje, ir kad jų socialinė ir ekonominė aplinka nebūtų kliūtis;

6.  pabrėžia, kad žinių, mokslinių tyrimų ir mokslo sklaida tarp EAME šalių yra svarbus ES strategijos po 2020 m. elementas ir labai prisideda prie Europos pilietiškumo skatinimo;

7.  ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinami 2015 m. Jerevano ministrų konferencijos tikslai, susiję su mokymo bei mokymosi kokybe ir absolventų įsidarbinamumo skatinimu visą jų darbingą amžių;

8.  pabrėžia, kad svarbu gerinti socialinį aukštojo mokslo aspektą; ragina EAME šalis veiksmingai įgyvendinti EAME socialinio aspekto strategiją ir suteikti konkrečių galimybių neįgaliems ir nepalankioje padėtyje esantiems studentams studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti aukštąjį išsilavinimą;

9.  ragina EAME šalis užtikrinti, kad jų konsultacijos dėl aukštojo mokslo įstaigų ir šių įstaigų kritiniai vertinimai būtų vykdomi tarptautiniu lygmeniu, ir siekti geriau suderinto požiūrio į bendrų sutartų reformų įgyvendinimą, kad būtų pasiekti Bolonijos proceso tikslai, taip pat užtikrinti, kad būtų veiksmingai pripažintas neformalusis švietimas ir savišvieta, siekiant sustiprinti studentų galimybes įsidarbinti ir dalyvauti pilietiniame gyvenime;

10.  pabrėžia, kad reikia padidinti nepakankamai atstovaujamų grupių galimybes, konkrečiai nustatant aiškiai apibrėžtus kiekybinius tikslus, susijusius su priėmimo į aukštąsias mokyklas ir jų baigimo rodikliais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams patekti į visas Europos aukštojo mokslo erdvės institucijas ir tokias galimybes skatinti, ir primena, kad Europos aukštojo mokslo sistemos patrauklumas susijęs ir su jos pajėgumu išvengti bet kokios studentų diskriminacijos;

11.  ragina Europos Komisiją stebėti Bolonijos proceso socialinio aspekto tikslų įgyvendinimo pažangą ir siekti platesnės įtraukties tikslų;

12.  ragina šiemet Paryžiuje vyksiančioje ministrų konferencijoje parengti ataskaitą, kaip buvo įgyvendinti 2015 m. Jerevane vykusioje ministrų konferencijoje nusibrėžti tikslai baigti kurti EAME;

13.  prašo kitoje 2018 m. Paryžiuje vyksiančioje EAME ministrų konferencijoje parengti kritinį Bolonijos proceso įvertinimą siekiant: a) nustatyti likusias kliūtis bei galimus sprendimus ir užtikrinti tinkamą įsipareigojimų vykdymą, b) paremti šalis, atsiliekančias įgyvendinant pagrindinius Bolonijos proceso įsipareigojimus, gerinant gebėjimų stiprinimą, ir nustatyti konkrečius įsipareigojimų nesilaikymo atveju taikomus mechanizmus bei procedūras, c) išnagrinėti naujus EAME tikslus po 2020 m. ir sustiprinti vyriausybių, aukštojo mokslo įstaigų bei mokslinių tyrimų institutų dialogą, taip prisidedant prie labiau integruotos, kokybiškos, įtraukios, patrauklios ir konkurencingos EAME kūrimo;

14.  ragina EAME šalis toliau dirbti su Baltarusija; ragina Komisiją suteikti išteklius veiksmams, kuriuos reikia įvykdyti siekiant įgyvendinti Baltarusijos aukštojo mokslo reformos planą;

15.  ragina Tolesnės veiklos, susijusios su Bolonijos procesu, darbo grupės sekretoriatą išnagrinėti ataskaitas, kuriomis remiantis skirtingose EAME šalyse tos pačios gairės buvo įgyvendinamos skirtingai, o nevienoda padėtis ir skirtingas išteklių lygis lėmė žymius skirtumus tarp EAME institucijų;

16.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti visuomenės diskusijas dėl aukštojo mokslo sektoriaus ir problemų, su kuriomis susiduria suinteresuotieji subjektai, ir sudaryti joms galimybes; pabrėžia, kad svarbu skatinti studentus, mokslo darbuotojus, dėstytojus ir darbuotojus, kurie nėra pedagogai, dalyvauti aukštojo mokslo valdyme;

17.  pabrėžia, kad reikia didinti viešąjį švietimo finansavimą ir iki 2020 m. pasiekti ES pagrindinį tikslą iki 2020 m. 3 % Sąjungos BVP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 24.
(2) OL C 28, 2014 1 31, p. 2.
(3) OL C 372, 2011 12 20, p. 36.
(4) OL L 64, 2006 3 4, p. 60.
(5) OL C 346, 2016 9 21, p. 2.

Teisinis pranešimas