Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0166R(APP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0358/2018

Pateikti tekstai :

A8-0358/2018

Debatai :

PV 13/11/2018 - 2
CRE 13/11/2018 - 2

Balsavimas :

PV 14/11/2018 - 14.1
CRE 14/11/2018 - 14.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0449

Priimti tekstai
PDF 1022kWORD 124k
Trečiadienis, 2018 m. lapkričio 14 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Preliminarus pranešimas „2021-2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“
P8_TA-PROV(2018)0449A8-0358/2018
Rezoliucija
 Priedas
 Priedas
 Priedas
 Priedas

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo (COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0324), ir 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325, COM(2018)0326, COM(2018)0327 ir COM(2018)0328),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2018)0323),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijas „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ ir dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas(3) ir 2016 m. spalio 5 d. Taryba(4) ratifikavo Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į ES bendrą įsipareigojimą darbotvarkės po 2015 m. laikotarpiu 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto preliminarų pranešimą, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto nuomones, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0358/2018),

A.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,

B.  kadangi dabartinėje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyti mažesni (ir taip yra pirmą kartą) ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimai nei ankstesnėje DFP; kadangi dėl vėlyvo DFP ir sektorinių teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų priėmimo labai nukentėjo naujų programų įgyvendinimas;

C.  kadangi greitai paaiškėjo, jog DFP yra nepakankama tam, kad būtų galima reaguoti į keletą krizių, naujus tarptautinius įsipareigojimus ir naujus politinius iššūkius, kurie nebuvo integruoti ir (arba) numatyti jos priėmimo metu; kadangi, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą, DFP buvo išnaudota maksimaliai ir, be kita ko, beprecedenčiu būdu pasinaudota lankstumo nuostatomis ir specialiomis priemonėmis po to, kai buvo išnaudotos turimos maržos; kadangi prioritetinių ES programų mokslinių tyrimų ir infrastruktūros srityje lėšos buvo net sumažintos praėjus vos dvejiems metams nuo šių programų priėmimo;

D.  kadangi paaiškėjo, kad 2016 m. pabaigoje pradėtas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas buvo būtinas siekiant išplėsti esamų lankstumo nuostatų galimybes, tačiau DFP viršutinės ribos nebuvo patikslintos; kadangi šį tikslinimą teigiamai įvertino ir Parlamentas, ir Taryba;

E.  kadangi naujos DFP nustatymas bus labai svarbus momentas 27 valstybių narių Sąjungai, nes bus sudarytos galimybės patvirtinti bendrą ilgalaikę viziją ir priimti sprendimus dėl būsimų politinių prioritetų bei užtikrinti Sąjungos pajėgumą juos įgyvendinti; kadangi 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa turėtų suteikti Sąjungai reikiamų išteklių, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas įgytų daugiau galių, būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos problemos, vyktų kova su nedarbu, nuolatiniu skurdu ir socialine atskirtimi, toliau stiprėtų ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, būtų sprendžiamos tvarumo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos problemos, stiprėtų ES saugumas ir gynyba, būtų apsaugoma išorės siena ir remiamos kaimyninės valstybės;

F.  kadangi, turint omenyje pasaulinius iššūkius, kurių valstybės narės negali išspręsti pavieniui, turėtų būti įmanoma pripažinti Europos bendrąjį gėrį ir įvertinti sritis, kuriose Europos išlaidos būtų veiksmingesnės už nacionalines išlaidas, tam, kad atitinkami finansiniai ištekliai būtų perkelti į Sąjungos lygmenį ir taip sustiprėtų Sąjungos strateginė reikšmė, nebūtinai padidinant bendras viešąsias išlaidas;

G.  kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2021–2027 m. DFP ir ES nuosavų išteklių rinkinį, o vėliau pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų ES programų ir priemonių sukūrimo;

1.  pabrėžia, kad 2021–2027 m. DFP turi padėti pamatą Sąjungos atsakomybei ir pajėgumui reaguoti į naujus poreikius, papildomus iššūkius ir naujus tarptautinius įsipareigojimus ir pasiekti politinius prioritetus bei tikslus; atkreipia dėmesį į rimtas problemas, susijusias su nepakankamu 2014–2020 m. DFP finansavimu, ir pakartoja, kad būtina išvengti ankstesnių klaidų pasikartojimo nuo pat pradžių piliečių labui užtikrinant tvirtą ir patikimą ES biudžetą, skirtą ateinančiam septynerių metų laikotarpiui;

2.  mano, kad būsimas derybas galima pradėti remiantis Komisijos pasiūlymais dėl 2021–2027 m. DFP ir Sąjungos nuosavų išteklių sistemos; išreiškia savo poziciją dėl tų pasiūlymų ir laukia, kol bus patvirtinti Tarybos derybų įgaliojimai, nes tai dar nepadaryta;

3.  pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme numatomas bendras DFP lygis yra 1,08 % 27 ES valstybių narių BNPj (įtraukus Europos plėtros fondą – 1,11 %) ir, vertinant pagal BNPj procentinę dalį, realiai yra mažesnis, palyginti su dabartine DFP; mano, kad siūlomas DFP lygis Sąjungai nesudarys sąlygų vykdyti savo politinius įsipareigojimus ir reaguoti į svarbius ateities iššūkius; todėl ketina derėtis dėl būtinybės jį padidinti;

4.  taip pat prieštarauja bet kokiam ilgalaikėms Sutartyse nurodytoms ES politikos priemonėms, tokioms kaip sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika, skiriamų lėšų dydžio mažinimui; ypač prieštarauja bet kokiam radikaliam finansavimo mažinimui, nes tai neigiamai paveiktų tų sričių politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai; šiomis aplinkybėmis prieštarauja pasiūlymui sumažinti – nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį integruotos keturios egzistuojančios programos, be kita ko, Jaunimo užimtumo iniciatyva – „Europos socialinio fondo +“ („ESF+“) lėšas;

5.  taip pat pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių sričių ES politika, svarbą; todėl dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą rodyti pavyzdį įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir matomo įsipareigojimo šioje srityje; todėl prašo darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas būsimos DFP Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas; taip pat pabrėžia, jog visos pagal kitą DFP įgyvendinamos programos turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, panaikinti diskriminaciją, be kita ko, tą, kuri nukreipta prieš LGBTI asmenis, ir sukurti mažumų, įskaitant romus, portfelį – visa tai labai svarbu siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus dėl įtraukios Europos; pabrėžia, kad siekdama įvykdyti su Paryžiaus susitarimu susijusius įsipareigojimus klimato politikos tikslams įgyvendinti ES turėtų skirti bent 25 % 2021–2027 m. DFP laikotarpio išlaidų ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m., pasiekti 30 % rodiklį;

6.  šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad, nepaisant bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtos prie 2014–2020 m. DFP reglamento, šioje srityje nebuvo padaryta didelė pažanga ir kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija visai nekreipė dėmesio į jos įgyvendinimą; labai apgailestauja, kad DFP pasiūlyme lyčių aspekto integravimas tėra antraeilis aspektas, ir apgailestauja, kad pasiūlymuose dėl konkrečių ES politikos sričių trūksta aiškių lyčių lygybės tikslų, reikalavimų ir rodiklių; ragina, kad metinėse biudžeto procedūrose būtų visapusiškai įvertinama ir integruojama ES lyčių lygybės politika, t. y., kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą; tikisi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija vėl įsipareigos integruoti lyčių aspektą į būsimą DFP ir jos veiksmingą stebėseną, be kita ko, per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

7.  pabrėžia, kad būsimoje DFP reikia vadovautis atskaitomybės, supaprastinimo, matomumo ir veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principais; primena, kad šiomis aplinkybėmis planuojant būsimas išlaidas reikia daugiau dėmesio skirti veiklos pasiekimams ir rezultatams, išsikeliant didelio užmojo aktualius veiklos rezultatų tikslus ir remiantis bendra Europos pridėtinės vertės apibrėžtimi; prašo Komisijos supaprastinti, atsižvelgiant į minėtuosius universalius principus, ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimo tvarką, papildyti ją kokybiniu požiūriu, apimančiu aplinkos ir socialinius rodiklius, ir informaciją apie tebespręstinus pagrindinius ES uždavinius pateikti aiškiai;

8.  supranta rimtas problemas, su kuriomis susiduria Sąjunga, ir prisiima visą atsakomybę laiku užtikrinti biudžetą, atitinkantį ES piliečių poreikius, lūkesčius ir interesus; yra pasirengęs nedelsiant pradėti derybas su Taryba, kad būtų galima pagerinti Komisijos pasiūlymus ir parengti realistišką DFP;

9.  primena, kad Parlamento pozicija jau aiškiai išdėstyta 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose, kurios yra jo politinė pozicija dėl 2021–2027 m. DFP ir nuosavų išteklių; primena, kad šios rezoliucijos buvo priimtos labai didele balsų dauguma, o tai rodo Parlamento vienybę ir pasirengimą būsimoms deryboms;

10.  todėl tikisi, kad DFP bus įtraukta į Tarybos politinę darbotvarkę kaip prioritetas, ir apgailestauja, kad iki šiol nepadaryta reikšminga pažanga; mano, kad viena po kitos Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių atstovų ir Europos Parlamento derybų grupės reguliarūs susitikimai turėtų būti intensyvesni ir padėti pasirengti oficialioms deryboms; tikisi, kad iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų bus pasiektas tinkamas susitarimas, kad pradedant vykdyti naujas programas būtų išvengta didelių vėlavimų dėl vėlyvo finansinės programos patvirtinimo, kaip atsitiko anksčiau; pabrėžia, kad šis tvarkaraštis suteiks galimybę naujai išrinktam Europos Parlamentui pakoreguoti 2021–2027 m. DFP per privalomą vidurio laikotarpio peržiūrą;

11.  primena, kad per būsimas derybas išlaidų ir įplaukų klausimai turėtų būti svarstomi kaip vienas bendras paketas; taip pat pabrėžia, kad nebus pasiektas joks susitarimas dėl DFP, jei nebus padaryta atitinkama pažanga Sąjungos naujų nuosavų išteklių klausimu;

12.  pabrėžia, kad visi DFP ir nuosavų išteklių dokumentų rinkinio aspektai, įskaitant DFP sumas, turėtų išlikti derybų objektas tol, kol bus pasiektas galutinis susitarimas; ryšium su tuo primena kritišką Parlamento poziciją dėl procedūros, pagal kurią priimtas dabartinis DFP reglamentas, ir dėl šiame procese Europos Vadovų Tarybos dominuojančio vaidmens, prisiimto neatšaukiamai nusprendžiant dėl kai kurių elementų, įskaitant DFP viršutines ribas ir kelias su sektorių politika susijusias nuostatas, ir tuo pažeidžiant Sutarčių dvasią ir raidę; yra ypač susirūpinęs, kad pirmieji Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtų derybų dėl DFP schemų elementai pagrįsti tais pačiais principais ir juose yra aspektų, dėl kurių turi kartu spręsti Taryba ir Parlamentas priimdami teisės aktus, kuriais steigiamos naujos ES programos; todėl ketina atitinkamai pakoreguoti savo strategiją;

13.  mano, kad DFP reglamento priėmimui ir peržiūrai taikomas vienbalsiškumo reikalavimas labai apsunkina procesą; ragina Europos Vadovų Tarybą aktyvuoti SESV 312 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pereigos, kad Taryba galėtų DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma;

14.  priima šią rezoliuciją, siekdamas išdėstyti savo derybinius įgaliojimus dėl kiekvieno Komisijos pasiūlymų aspekto, be kita ko, pateikdamas konkrečius siūlomų DFP reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo pakeitimus; taip pat pateikia lentelę, kurioje nurodytos kiekvienos ES politikai ir programai skirtos sumos, kurios atspindi Parlamento poziciją, jau patvirtintą ankstesnėmis rezoliucijomis dėl DFP; pabrėžia, kad šie skaičiai taip pat bus įtraukti į Parlamento įgaliojimus, susijusius su būsimomis teisėkūros derybomis dėl 2021–2027 m. laikotarpio ES programų priėmimo;

A.SU DFP SUSIJĘ PRAŠYMAI

15.  taigi prašo Tarybą tinkamai atsižvelgti į šią Parlamento poziciją siekiant teigiamų 2021–2027 m. DFP derybų rezultatų ir Parlamento pritarimo pagal SESV 312 straipsnį;

Sumos

16.  dar kartą patvirtina savo oficialią poziciją, kad 2021–2027 m. DFP lygis turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. 1,3 % 27 ES valstybių narių BNPj, siekiant užtikrinti reikalingą pagrindinių ES politikos sričių finansavimo lygį, kad būtų galima įvykdyti su šiomis sritimis susijusius uždavinius ir tikslus;

17.  šiame kontekste ragina ES programoms ir politikai užtikrinti tokio lygio finansavimą, koks nurodytas išsamioje lentelėje (šios rezoliucijos III ir IV priedai) laikantis Komisijos pasiūlytą DFP struktūrą atitinkančios tvarkos; ragina atitinkamai pakoreguoti atitinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas, kaip nustatyta šios rezoliucijos I ir II prieduose:

   i. padidinti programos „Europos horizontas“ biudžetą iki 120 mlrd. EUR 2018 m. kainomis;
   ii. padidinti „InvestEU“ fondo asignavimus, kad jie geriau atitiktų į naują programą integruotų finansinių priemonių 2014–2020 m. laikotarpio lygį;
   iii. padidinti transporto infrastruktūros finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą („EITP– Transportas“) lygį;
   iv. padvigubinti, palyginti su COSME, specialų MVĮ finansavimą bendrosios rinkos programoje siekiant pagerinti MVĮ galimybes patekti į rinkas bei verslo sąlygas ir įmonių konkurencingumą ir skatinti verslumą;
   v. padidinti bendrosios rinkos programą, kad būtų lėšų naujam rinkos priežiūros uždaviniui;
   vi. dvigubai padidinti pasiūlytą ES kovos su sukčiavimu programos finansavimo lygį ir padidinti programos FISCALIS finansavimo lygį;
   vii. numatyti specialius tvariam turizmui skirtus asignavimus;
   viii. toliau stiprinti Europos kosmoso programą, konkrečiai, sustiprinti SSA/GOVSATCOM ir „Copernicus“;
   ix. 27 ES valstybių narių sanglaudos politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo numatytas 2014–2020 m. biudžete;
   x. padvigubinti, palyginti su dabartine Jaunimo užimtumo iniciatyva, kovai su jaunimo nedarbu skiriamus „ESF+“ išteklius, kartu užtikrinant programos veiksmingumą ir pridėtinę vertę;
   xi. numatyti specialius asignavimus vaiko garantijų iniciatyvai (5,9 mlrd. EUR) siekiant kovoti su vaikų skurdu ES šalyse ir vykdant išorės veiksmus;
   xii. trigubai padidinti dabartinį programos „Erasmus +“ biudžetą;
   xiii. užtikrinti pakankamą finansavimo lygį programai „DiscoverEU“ („Interrail“);
   xiv. padidinti dabartinį programos „Kūrybiška Europa“ finansavimą;
   xv. padidinti dabartinį Teisių ir vertybių programos finansavimą ir numatyti specialius asignavimus naujai Sąjungos vertybių paprogramei (bent 50 mln. EUR), kad paramos sulauktų pilietinės visuomenės organizacijos, kurios Europos Sąjungoje puoselėja pagrindines vertybes ir demokratiją vietos ir nacionaliniu lygmenimis;
   xvi. 27 ES valstybių narių bendros žemės ūkio politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo 2014–2020 m. biudžete, kartu į biudžetą įtraukiant pradinę žemės ūkio rezervo sumą;
   xvii. 10 % padidinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų lygį atsižvelgiant į naujus su mėlynąją ekonomika susijusius uždavinius;
   xviii. padvigubinti dabartinį finansavimą programai „Life+“, be kita ko, numatant specialius finansinius paketus biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui;
   xix. numatyti specialius asignavimus (4,8 mlrd. EUR) naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui siekiant švelninti visuomeninį, socioekonominį ir su aplinką susijusį poveikį darbuotojams ir bendruomenėms, nukentėjusiems atsisakant anglies ir priklausomybės nuo energetikos, susijusio su anglies dioksido išmetimu;
   xx. 3,5 mlrd. EUR padidinti kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonės (-ių) lėšas siekiant labiau prisidėti prie investicijų plano Afrikai finansavimo;
   xxi. visoms agentūroms atkurti bent 2020 m. lygio finansavimą pritariant aukštesniems lygiams, kuriuos Komisija siūlo agentūroms, gavusioms naujų įgaliojimų ir pareigų, ir raginant laikytis kompleksiško požiūrio į mokestinį finansavimą;
   xxii. išlaikyti tokio lygio finansavimą, koks buvo 2014–2020 m., kelioms ES programoms (pvz., branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir bendradarbiavimo su užjūrio šalimis ir teritorijomis), įskaitant tas programas, kurias siūloma prijungti prie didesnių programų (pvz. pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims, sveikatos, vartotojų teisių) ir kurioms Komisijos pasiūlymas reiškia realų sumažinimą;
   xxiii. atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, visų kitų programų, įskaitant programą „EITP – Energetika“, „EITP – Skaitmeninė infrastruktūra“, Skaitmeninės Europos programa, Europos gynybos fondas ir humanitarinė pagalba, finansinius paketus nustatyti tokio lygio, kokį siūlo Komisija;

18.  ketina užtikrinti pakankamą finansavimą, remdamasis Komisijos pasiūlymu dėl migracijos ir sienų valdymo (4 išlaidų kategorija) ir saugumo ir gynybos, įskaitant reagavimą į krizę (5 išlaidų kategorija); dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad papildomi politiniai prioritetai turėtų būti susieti su papildomomis finansinėmis priemonėmis, siekiant nepakenkti esamoms politikos priemonėms ir programoms bei jų finansavimui pagal naująją DFP;

19.  ketina ginti Komisijos pasiūlymą užtikrinti pakankamą finansavimą tvirtai, veiksmingai ir aukštos kokybės Europos viešajai administracijai, dirbančiai visų europiečių labui; primena, kad dabartinės DFP laikotarpiu ES institucijos ir decentralizuotos agentūros darbuotojų skaičių sumažino 5 %, ir mano, kad darbuotojų skaičius neturėtų būti toliau mažinamas, nes dėl to atsirastų tiesioginių kliūčių įgyvendinti Sąjungos politiką; dar kartą reiškia didžiulį pasipriešinimą siekiui pakartotinai pasitelkti vadinamąjį agentūrų darbo vietų perskirstymo fondą;

20.  yra pasiryžęs užkirsti kelią kitai mokėjimų krizei pirmaisiais 2021–2027 m. DFP įgyvendinimo metais, kaip nutiko dabartiniu laikotarpiu; mano, kad bendra viršutinė mokėjimo riba turi būti nustatyta atsižvelgiant į precedento neturinčių neįvykdytų įsipareigojimų mastą 2020 m. pabaigoje, kurių prognozuojamas dydis nuolat auga dėl smarkaus vėlavimo įgyvendinant programą, o juos reikės padengti įgyvendinant būsimą DFP; todėl reikalauja, kad bendras mokėjimų lygis ir metinės viršutinės mokėjimų ribos, ypač laikotarpio pradžioje, būtų nustatytos atitinkamo lygio, deramai atsižvelgiant į šią situaciją; ketina patvirtinti tik ribotą ir gerai pagrįstą būsimos DFP įsipareigojimų ir mokėjimų neatitikimą;

21.  remdamasis tuo, kas išdėstyta, šios rezoliucijos II priede pateikia lentelę su tiksliomis kiekvienai ES politikos sričiai ir programai siūlomomis sumomis; nurodo, kad palyginimo tikslais ketina išlaikyti Komisijos pasiūlytą atskirų ES programų struktūrą, neužkirsdamas kelio galimiems pakeitimams, kurių gali būti pareikalauta vykstant teisėkūros procedūrai, kurios tikslas – šių programų priėmimas;

Laikotarpio vidurio peržiūra

22.  pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, pasinaudojant pozityviu dabartinės programos precedentu, ir ragina, kad:

   i. po DFP veikimo peržiūros ir atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant klimato rodiklių, integruojant darnaus vystymosi tikslus ir lyčių lygybės aspektą, ir į paprastinimo priemonių poveikį paramos gavėjams būtų atliktas privalomas ir teisiškai saistantis laikotarpio vidurio tikslinimas;
   ii. atitinkamas Komisijos pasiūlymas būtų laiku pateiktas naujam Parlamentui ir Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 1 d. atliktų prasmingą 2021–2027 m. programos patikslinimą;
   iii. atliekant šią peržiūrą nebūtų sumažinti iš anksto paskirstyti nacionaliniai finansiniai paketai;

Lankstumas

23.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl lankstumo, nes jie yra geras derybų pagrindas; pritaria bendrai 2021–2027 m. DFP lankstumo mechanizmų struktūrai; pabrėžia, kad specialioms priemonėms priskirti skirtingi uždaviniai, ir jos atitinka skirtingus poreikius, todėl nepritaria jokiems mėginimams jas sujungti; tvirtai pritaria aiškiai nuostatai, kad tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimai, skiriami taikant specialias priemones, turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas ir kad būtų panaikintos bet kokios patikslinimų, susijusių su bendrąja mokėjimų marža, viršutinės ribos; ragina atlikti keletą papildomų patobulinimų, be kita ko:

   i. Sąjungos rezervą papildyti suma, kuri būtų lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų ir delspinigių;
   ii. neatidėliotinai vėl panaudoti asignavimus, su kuriais susiję įsipareigojimai panaikinti n-2 metais, įskaitant asignavimus, dėl kurių įsipareigojimai buvo prisiimti pagal dabartinę DFP;
   iii. sudaryti galimybę nepanaudotomis specialiųjų priemonių lėšomis pasinaudoti taikant bet kokias specialiąsias priemones, o ne tik lankstumo priemonę;
   iv. skirti didesnius asignavimus lankstumo priemonei, neatidėliotinos pagalbos rezervui, ES solidarumo fondui ir nenumatytų atvejų rezervui, pastaruoju atveju nenumatant privalomo kompensavimo;

Trukmė

24.  pabrėžia, jog reikia, kad DFP trukmė palaipsniui būtų pailgina iki 5+5 metų laikotarpio, numatant privalomą laikotarpio vidurio peržiūrą; pritaria tam, kad kita DFP turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui, ir tai būtų paskutinį kartą taikomas pereinamasis sprendimas; tikisi, kad išsami 5+5 metų programos įgyvendinimo tvarka bus patvirtinta atliekant 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

Struktūra

25.  pritaria Komisijos pasiūlytai bendrai septynių DFP išlaidų kategorijų struktūrai, kuri didžia dalimi atitinka Parlamento pasiūlymą; mano, kad tokia struktūra užtikrina didesnį skaidrumą, didina ES išlaidų matomumą ir kartu garantuoja reikiamo laipsnio lankstumą; be to, pritaria tam, kad būtų sukurtos vadinamosios programų grupės, nes tai padės iš esmės supaprastinti ir racionalizuoti ES biudžeto struktūrą ir ją aiškiai suderinti su DFP išlaidų kategorijomis;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo ES programų skaičių sumažinti daugiau kaip trečdaliu; pabrėžia, kad Parlamento pozicija dėl 37 naujų programų struktūros ir sudėties bus suformuota svarstant atitinkamus sektorinius teisėkūros procedūra priimamus aktus; bet kuriuo atveju tikisi, kad siūlomoje biudžeto nomenklatūroje bus atsižvelgta į visus skirtingus kiekvienos programos komponentus taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir biudžeto valdymo institucijai būtų suteikta informacijos, kurios reikia norint sudaryti metinį biudžetą ir prižiūrėti jo įgyvendinimą;

Biudžeto vieningumas

27.  palankiai vertina pasiūlymą Europos plėtros fondą įtraukti į Sąjungos biudžetą, nes tai atitinka Parlamento seniai pareikštą reikalavimą dėl visų į biudžetą neįtrauktų priemonių; primena, kad vieningumo principas, pagal kurį visi Sąjungos pajamų ir išlaidų straipsniai nurodomi biudžete, yra Sutarties reikalavimas ir pamatinė demokratijos prielaida;

28.  todėl kvestionuoja į biudžetą neįtraukiamų priemonių kūrimo logiką ir pagrįstumą, nes tai trukdo vykdyti parlamentinę viešųjų finansų priežiūrą ir užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą; mano, kad priimant sprendimus kurti tokias priemones ignoruojama trejopa Parlamento – teisėkūros, biudžeto ir kontrolės institucijos – atsakomybė; mano, kad, kai siekiant specifinių tikslų laikoma, kad būtinos išimtys, pavyzdžiui, naudoti finansines priemones arba patikos fondus, jos turėtų būti visiškai skaidrios, tinkamai pagrįstos įrodant jų papildomumą ir pridėtinę vertę ir vykdomos griežtai laikantis sprendimų priėmimo procedūrų ir atskaitomybės nuostatų;

29.  vis dėlto pabrėžia, kad šių priemonių integravimas į ES biudžetą neturėtų lemti sumažinto finansavimo kitoms ES politikos sritims ir programoms; todėl pabrėžia, kad reikia nuspręsti dėl bendro būsimos DFP lygio, neskaičiuojant Europos plėtros fondą atitinkančių 0,03 % ES BNP asignavimų, kurie turėtų būti pridėti viršijant sutartas viršutines ribas;

30.  pabrėžia, kad DFP viršutinės ribos neturėtų kliudyti finansuoti Sąjungos politikos tikslų naudojantis Sąjungos biudžetu; todėl tikisi, kad bus užtikrinta DFP viršutinių ribų padidinimo galimybė, kai to reikės naujiems politikos tikslams finansuoti, nenaudojant tarpvyriausybinio finansavimo metodų;

B.TEISĖKŪROS KLAUSIMAI

Teisinė valstybė

31.  pabrėžia, koks svarbus naujas mechanizmas, kurį taikant užtikrinama pagarba Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms – kai jų nepaisančios valstybės narės gali pajusti finansines pasekmes; tačiau įspėja, kad galutiniai Sąjungos biudžeto lėšų gavėjai jokiu būdu neturi nukentėti dėl to, kad jų vyriausybės nepaiso pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo; todėl pabrėžia, kad priemonės nedaro jokio poveikio valdžios subjektų ar valstybių narių pareigai atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams;

Įprasta teisėkūros procedūra ir deleguotieji aktai

32.  pabrėžia, kad programų tikslai ir išlaidų prioritetai, finansiniai asignavimai, tinkamumo finansuoti, atrankos ir skyrimo kriterijai, apibrėžtys ir apskaičiavimo metodai turėtų būti nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, priimtuose atsižvelgiant į Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvas; pabrėžia, kad, kai tokios priemonės, kurios gali būti susijusios su svarbiais politiniais sprendimais, nėra įtrauktos į pagrindinį teisės aktą, jos turėtų būti nustatytos deleguotaisiais aktais; todėl mano, kad daugiametės ir (arba) metinės darbo programos apskritai turėtų būti priimamos deleguotaisiais aktais;

33.  pareiškia, kad Parlamentas ketina, kai būtina, sugriežtinti nuostatas dėl valdymo, atskaitomybės, skaidrumo ir parlamentinės priežiūros, dėl galių suteikimo vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų partneriams ir dėl nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo naujos kartos programose; taip pat ketina pagerinti įvairių fondų ir politikos sričių tarpusavio ir vidaus suderinamumą ir sinergiją ir prireikus tai išaiškinti; pripažįsta, kad reikia daugiau lankstumo skirstant išteklius tam tikrų programų viduje, tačiau pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma jų pirminių ir ilgalaikių politikos tikslų, nuspėjamumo ir Parlamento teisių sąskaita;

Peržiūros nuostatos

34.  pabrėžia, kad į atskiras DFP programas ir priemones turėtų būti įtrauktos išsamios ir veiksmingos peržiūros nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų atliktas prasmingas jų vertinimas ir kad po to Parlamentui būtų suteikta galimybė dalyvauti priimant visus sprendimus dėl reikiamų pakeitimų;

Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

35.  ragina Komisiją pateikti, greta jau pateiktų pasiūlymų, atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų pirma pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos energetikos pertvarkos fondas, ir dėl specialios tvaraus turizmo programos; taip pat pritaria tam, kad į „ESF+“ būtų įtraukta Europos vaikų garantijų iniciatyva, o į Teisių ir vertybių programą – speciali Sąjungos vertybių paprogramė ir kad būtų peržiūrėtas reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos solidarumo fondas; apgailestauja, kad atitinkamuose Komisijos pasiūlymuose nėra priemonių, kurios atitiktų SESV 174 straipsnio reikalavimus, susijusius su labai retai apgyvendintais toliausiai šiaurėje esančiais regionais, salomis, pasienio ir kalnuotais regionais; mano, kad, vedant derybas dėl DFP, jei reikia, taip pat turėtų būti pasiūlyta peržiūrėti Finansinį reglamentą;

C.NUOSAVI IŠTEKLIAI

36.  pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra labai sudėtinga, nesąžininga, neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams; dar kartą ragina numatyti paprastesnę sistemą, kuri būtų suprantamesnė ES piliečiams;

37.  todėl palankiai vertina 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos priimtą pasiūlymų dėl naujos nuosavų išteklių sistemos rinkinį kaip svarbų žingsnį siekiant vykdyti platesnio užmojo reformą; ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 5/2018 dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kurioje pabrėžiama, kad reikalingas geresnis skaičiavimas ir tolesnis sistemos supaprastinimas;

38.  primena savo poziciją, kad kuriant naujus nuosavus išteklius reikėtų turėti dvejopą tikslą: pirma, dėl jų turėtų būti iš esmės sumažintas BNPj pagrįstų įnašų nuošimtis ir, antra, jie turėtų užtikrinti galimybę finansuoti adekvačias ES išlaidas pagal po 2020 m. galiosiančią DFP;

39.  pritaria siūlomam esamų nuosavų išteklių modernizavimui, kuris reiškia, kad:

   muitai ir toliau yra ES tradiciniai nuosavi ištekliai, bet sumažinama procentinė dalis, kurią valstybės narės pasilieka kaip surinkimo išlaidas, ir vėl nustatoma pirminė 10 % dalis;
   supaprastinami pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai, t. y. nustatomas vienodas pareikalavimo tarifas be išimčių;
   išsaugomi BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai užsibrėžiant pasiekti, kad finansuojant ES biudžetą jų nuošimtis palaipsniui artėtų link 40 %, ir kartu išlaikant jų subalansavimo funkciją;

40.  pagal Komisijos pasiūlymą prašo programiškai įvesti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris, nedidinant fiskalinės naštos piliečiams, atitiktų du strateginius ES strateginius tikslus, kurių pridėtinė vertė yra akivaizdi ir nepakeičiama:

   tinkamą bendrosios rinkos veikimą, konsolidavimą ir stiprinimą, visų pirma, įgyvendinant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) kaip pagrindą naujiems nuosaviems ištekliams – taikant vienodą įplaukų iš BKPMB mokesčio tarifą ir apmokestinant dideles skaitmeninio sektoriaus bendroves, kurios naudojasi bendrąja rinka;
   kovą su klimato kaita ir spartesnę energetikos pertvarką, numatant tokias priemones, kaip pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalis;
   kovą už aplinkos apsaugą numatant įnašą, grindžiamą neperdirbtų plastiko pakuočių kiekiu;

41.  prašo išplėsti galimų naujų nuosavų išteklių sąrašą, pvz., į jį būtų galima įtraukti:

   finansinių sandorių mokesčiu pagrįstus nuosavus išteklius, kartu raginant visas valstybes pasiekti susitarimą dėl veiksmingos sistemos;
   anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmo, kaip naujo ES biudžeto nuosavo ištekliaus, įvedimą, kuris turėtų užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinėje prekyboje ir sumažinti gamybos perkėlimą į kitas šalis, kartu įtraukiant klimato kaitos išlaidas į importuojamų prekių kainą;

42.  tvirtai pritaria visų nuolaidų ir kitų koregavimo mechanizmų panaikinimui, numatant, jei reikia, ribotą laipsniško panaikinimo laikotarpį;

43.  tvirtina, kad reikia nustatyti kitas įplaukas, kuriomis papildant ES biudžeto įplaukas nebūtų atitinkamai mažinami BNPj įnašai:

   įmonių mokamas baudas už Sąjungos taisyklių pažeidimą arba baudas už pavėluotą įnašų mokėjimą;
   pajamas iš baudų, mokamų vykdant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, įskaitant vienkartines sumas arba pinigines baudas, kurias turi mokėti valstybės narės dėl pažeidimo nagrinėjimo bylų;

44.  be to, pabrėžtinai nurodo numatyti kitų formų įplaukas, laikantis Komisijos pasiūlymų:

   mokesčius, renkamus taikant tiesiogiai su ES susijusius mechanizmus, tokius kaip Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS);
   senjoražą asignuotųjų pajamų forma, siekiant finansuoti naują investicijų stabilizavimo priemonę;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išlaikyti ES biudžeto patikimumą finansų rinkose, o tai reiškia, kad nuosavų išteklių viršutines ribas reikia padidinti;

46.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip spręsti paradoksalią padėtį, kurioje prie iki 2021 m. neįvykdytų įsipareigojimų priskirti Jungtinės Karalystės įnašai bus įtraukti į biudžetą kaip bendrosios įplaukos, taigi į juos atsižvelgiama skaičiuojant nuosavų išteklių viršutinę ribą, nors ši viršutinė riba bus apskaičiuojama remiantis 27 ES valstybių narių BNP, taigi be Jungtinės Karalystės, kai šalis išstos iš ES; mano, kad JK įnašai, priešingai, turėtų būti skaičiuojami kaip nuosavų išteklių viršutinę ribą viršijanti sumą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad muitų sąjunga yra svarbus Europos Sąjungos finansinio pajėgumo šaltinis; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina suderinti muitinės kontrolę ir valdymą visoje ES, siekiant užkirsti kelias sukčiavimui ir pažeidimams, kurie kelia didelį pavojų ES finansiniams interesams, ir su jais kovoti;

48.  ragina stoti į tikrą kovą su mokesčių vengimu ir slėpimu nustatant atgrasomąsias sankcijas lengvatinio apmokestinimo teritorijoms bei tiems, kurie sudaro sąlygas tokiai veiklai vykdyti ar ją remia, o pirmiausia ir kaip pirmąjį žingsnį – tiems, kurie veikia Europos žemyne; mano, kad valstybės narės turėtų bendradarbiauti sukurdamos koordinuotą kapitalo judėjimo stebėsenos sistemą, siekiant kovoti su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

49.  mano, kad veiksmingos kovos su korupcija ir tarptautinių įmonių bei turtingiausių asmenų mokesčių vengimu priemonės galėtų padėti valstybių narių biudžetams vėl pasiekti dydį, kuris pagal Komisijos skaičiavimus sudaro vieną trilijoną eurų per metus, ir kad šioje srityje Europos Sąjunga iš tikrųjų nesiima pakankamų veiksmų;

50.  tvirtai remia Komisijos Tarybai pateiktą iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės; primena, kad reikia gauti Parlamento pritarimą šiam reglamentui; primena, kad šis reglamentas yra neatskiriama Europos Komisijos pateikto nuosavų išteklių paketo dalis, ir tikisi, kad Taryba keturis susijusius dokumentus dėl nuosavų išteklių nagrinės kartu su DFP kaip vieną paketą;

D.REGLAMENTO, KURIUO NUSTATOMA 2021–2027 M. DFP, PATAISOS

51.  mano, kad pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Komisijos siūlomas tekstas   Pataisa
Pataisa 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, turėtų būti nustatyta septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa (toliau – DFP), kuri būtų taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.;
(1)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, taip pat į demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės poreikį, turėtų būti nustatyta, kad šios daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpis yra septyneri metai ir kad ji taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. turint tikslą vėliau pereiti 5+5 metų laikotarpio, nes jis būtų suderintas su Europos Parlamento ir Komisijos politiniu ciklu;
Pataisa 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  DFP nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos turi atitikti taikomas įsipareigojimų ir nuosavų išteklių viršutines ribas, nustatytas pagal Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą;
(2)  DFP turėtų būti nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos siekiant užtikrinti, kad Sąjungos išlaidos būtų plėtojamos tvarkingai ir neviršijant nuosavų išteklių ir kad Sąjunga galėtų pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio 1 dalį ir vykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims pagal SESV 323 straipsnį;
Pataisa 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  viršutinių ribų lygis turėtų būti nustatomas remiantis sumomis, kurių reikia Sąjungos programoms ir politikos sritims finansuoti ir įgyvendinti, taip pat turi būti paliktos reikiamos maržos, kad būtų galima atlikti koregavimus atsižvelgiant į būsimus poreikius. Be to, nustatant viršutines mokėjimų ribas turėtų būti atsižvelgiama į 2020 m. pabaigoje numatomą didelę neįvykdytų įsipareigojimų sumą. Šiame reglamente ir 2021–2027 m. programoms skirtuose pagrindiniuose aktuose nustatytos sumos turėtų būti nustatytos 2018 m. kainomis ir, siekiant supaprastinimo ir nuspėjamumo, koreguojamos remiantis fiksuotu 2 proc. metiniu defliatoriumi;
Pataisa 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)   jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis nuosavų išteklių viršutinės ribos;
(3)   jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas ir todėl į ją turėtų būti atsižvelgta nustatant nuosavų išteklių viršutines ribas;
Pataisa 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente;
(4)  asignuotosios pajamos, kuriomis finansuojami biudžeto punktai, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, neturėtų būti įskaičiuojamos į DFP viršutines ribas, o visa turima informacija turėtų būti visiškai skaidriai pateikiama priimant ir įgyvendinant metinį biudžetą;
Pataisa 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)   siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 323 straipsnį, turėtų būti įgyvendinamas specialus ir didžiausias galimas lankstumas;
(6)   DFP turėtų būti užtikrintas didžiausias galimas lankstumas, visų pirma tam, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 311 ir 323 straipsnius;
Pataisa 7
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)   toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;
(7)  toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios metinės biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;
Pataisa 8
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  visų pirma, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, siekdamos užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos patvirtinti įsipareigojimai būtų veiksmingai įgyvendinti jų pirminiam tikslui pasiekti, tačiau turėtų būti įmanoma mobilizuoti įsipareigojimų asignavimus, kurie nebuvo panaudoti arba kurie buvo panaikinti, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai nėra būdas naudos gavėjams apeiti atitinkamų įsipareigojimų panaikinimo taisyklių;
Pataisa 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)   reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių gali prireikti koreguoti DFP. Tokie koregavimai gali būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu arba su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ir priimtomis pagal atitinkamus pagrindinius aktus;
(9)   reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių gali prireikti koreguoti DFP. Tokie koregavimai gali būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu arba biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymu pagal atitinkamus pagrindinius aktus;
Pataisa 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)   DFP įgyvendinimo laikotarpio viduryje būtina atlikti jos veikimo peržiūrą. Į šios peržiūros rezultatus turėtų būti atsižvelgta keičiant šį reglamentą likusiais DFP galiojimo metais;
(10)   siekiant atsižvelgti į naujas politikos priemones ir prioritetus turėtų būti atliktas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas, pagrįstas DFP veikimo ir įgyvendinimo peržiūros rezultatais, o vykdant peržiūrą taip pat turėtų būti pateikta ataskaita, kurioje būtų nurodyti metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą;
Pataisa 11
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą tapti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, įskaitant lyčių lygybę, DFP tikslinimui rengiamasi atsižvelgiant į jų įgyvendinimo pažangą, padarytą vykdant visų sričių ES politiką ir iniciatyvas 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, įvertintą remiantis Komisijos parengtais veiklos rodikliais, taip pat lyčių aspekto integravimo į visas ES veiklos sritis pažangą; DFP tikslinimas taip pat vykdomas atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir tikslo, kad su klimatu susijusių išlaidų dalis vėliausiai 2027 m. sudarytų 30 proc., vertinant pagal veiklos rodiklius, kurie yra skirtingi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos atvejais; atliekant tikslinimą taip pat reikėtų įvertinti, pasikonsultavus su nacionaliniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, ar priimtos paprastinimo priemonės iš tikrųjų padėjo sumažinti administracinę naštą paramos gavėjams įgyvendinant programas;
Pataisa 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  visos Sąjungos lygmeniu Sąjungos politikai įgyvendinti pagal Sutartis patiriamos išlaidos yra Sąjungos išlaidos pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, todėl jos turėtų būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą laikantis SESV 314 straipsnyje nustatytos biudžeto procedūros ir taip užtikrinant pagrindinių principų, t. y. demokratinio piliečių atstovavimo priimant sprendimus, parlamentinės viešųjų finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumo principų laikymąsi. DFP viršutinės ribos negali būti kliūtis Sąjungos politikos tikslams finansuoti lėšomis iš Sąjungos biudžeto. Todėl būtina numatyti DFP viršutinių ribų padidinimo galimybę atvejais, kai to reikia, kad būtų galima palengvinti Sąjungos politikos ir visų pirma naujų politikos tikslų finansavimą, nenaudojant tarpvyriausybinių finansinių metodų;
Pataisa 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad jie nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;
(13)  be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Šių didelio masto projektų, kurie Sąjungai yra strategiškai svarbūs, finansavimas turi būti užtikrintas bendrajame Sąjungos biudžete, tačiau būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad galimas išlaidų viršijimas nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;
Pataisa 14
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)   būtina numatyti bendras tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles;
(14)  būtina numatyti bendras skaidrumo užtikrinimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles, atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus institucijų įgaliojimus biudžeto srityje, siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl biudžeto būtų priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių, kaip reikalaujama ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje, ir kad biudžeto procedūra vyktų sklandžiai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;
Pataisa 15
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d., kad institucijos galėtų ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos,
(15)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Nustačius šį terminą, naujai paskirta Komisija turės laiko, kurio jai reikės savo pasiūlymams parengti, o per 2024 m. rinkimus išrinktas Europos Parlamentas galės pateikti savo poziciją dėl DFP po 2027 m. Institucijos taip pat galės ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos.
Pataisa 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 skyriaus 3 straipsnio pavadinimas
Nuosavų išteklių viršutinės ribos laikymasis
Santykis su nuosavais ištekliais
Pataisa 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 skyriaus 3 straipsnio 4 dalis
4.  Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą pagal galiojantį Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuris priimtas pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – sprendimas dėl nuosavų išteklių).
4.  Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų Sąjungos nuosavų išteklių ribas, nedarant poveikio Sąjungos pareigai pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal SESV 311 straipsnio pirmą pastraipą, taip pat institucijų pareigai užtikrinti, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims, remdamasi SESV 323 straipsniu.
Pataisa 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 skyriaus 3 straipsnio 5 dalis
5.  Prireikus DFP nustatytos viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.
Išbraukta.
Pataisa 19
Pasiūlymas dėl reglamento
2 skyriaus 5 straipsnio 4 dalis
4.  Nedarant poveikio 6, 7 ir 8 straipsniams, neatliekami jokie atitinkamų metų tolesni techniniai koregavimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.
Išbraukta.
Pataisa 20
Pasiūlymas dėl reglamento
2 skyriaus 7 straipsnio pavadinimas
Koregavimai, susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų
Koregavimai, susiję su biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymu
Pataisa 21
Pasiūlymas dėl reglamento
2 skyriaus 7 straipsnis
Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų, susijusių su Sąjungos fondais, sustabdymas dėl priemonių, susijusių su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.
Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, tai atitinkamos sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais. Nuo n + 3 metų į 12 straipsnyje nurodytą Sąjungos įsipareigojimų rezervą įrašoma suma, atitinkanti nepanaudotus įsipareigojimus.
Pataisa 22
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 10 straipsnio 1 dalis
1.  Europos Sąjungos solidarumo fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002, didžiausia metinė suma neviršija 600 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.
1.  Europos Sąjungos solidarumo fondo paskirtis – užtikrinti finansinę paramą kurios nors valstybės narės arba šalies kandidatės teritorijoje įvykus didelėms nelaimėms, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame teisės akte, o jo didžiausia metinė suma neviršija 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.
Pataisa 23
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Europos Sąjungos solidarumo fondo asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.
Pataisa 24
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 11 straipsnio 2 dalis
2.  Šiam rezervui skirta metinė suma yra 600 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.
2.  Neatidėliotinos pagalbos rezervui skirta metinė suma yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip 150 mln. EUR (2018 m. kainomis) iš n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.
Pataisa 25
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio pavadinimas
Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas)
Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas)
Pataisa 26
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2022–2027 m. viršutines ribas, sudaro:
a)  turimos likusios DFP n−1 metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;
b)  nuo 2023 m., be a punkte nurodytų maržų, suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui.
1.  Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos įsipareigojimų rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2021–2027 m. viršutines ribas, sudaro:
a)  turimos likusios DFP ankstesnių metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;
aa)  n-1 metų nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai;
b)   suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui;
ba)  suma, lygiavertė n-3 metų sustabdytų įsipareigojimų asignavimų, kurie nebegali būti įtraukti į biudžetą pagal 7 straipsnį, sumai;
bb)  suma, lygiavertė pajamų, gautų iš baudų ir delspinigių, sumai.
Pataisa 27
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio 2 dalis
2.  Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje.
2.  Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos įsipareigojimų rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje. N metų maržos gali būti mobilizuotos n ir n+1 metais, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai neprieštarauja rengiamiems taisomiesiems biudžetams ar taisomiesiems biudžetams, kuriuos numatyta parengti.
Pataisa 28
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  2027 m. pabaigoje likusios sumos, kurias galima panaudoti pagal Sąjungos įsipareigojimų rezervą, perkeliamos į kitą DFP iki 2030 m.
Pataisa 29
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 13 straipsnio 1 dalis
Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).
Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų arba pasinaudojant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir neatidėliotinos pagalbos rezervu. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).
Pataisa 30
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 1 dalis
1.  Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą.
1.  Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,05 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą. Jis gali būti mobilizuojamas ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimams arba tik mokėjimų asignavimams skirti.
Pataisa 31
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 2 dalis
2.  Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime, ir atitinka nuosavų išteklių viršutinę ribą.
2.  Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime.
Pataisa 32
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 3 dalis
3.  Panaudotos nenumatytų atvejų rezervo lėšos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų einamųjų ar ateinančių finansinių metų vienoje ar keliose DFP išlaidų kategorijose.
Išbraukta.
Pataisa 33
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 4 dalis
4.  Pagal 3 dalį kompensuotos sumos pagal DFP toliau nenaudojamos. Dėl nenumatytų atvejų rezervo naudojimo neviršijamos bendros DFP nustatytos einamųjų ir ateinančių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinės ribos.
Išbraukta.
Pataisa 34
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus pavadinimas
DFP peržiūra ir keitimas
Keitimas
Pataisa 35
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 15 straipsnio 1 dalis
1.  Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti keičiama laikantis pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos nuosavų išteklių viršutinės ribos.
1.  Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, atitinkamos DFP viršutinės ribos didinamos tuo atveju, jei tai būtina siekiant palengvinti Sąjungos politikos ir, visų pirma, naujų politikos tikslų finansavimą esant aplinkybėms, kai kitu atveju reikėtų numatyti papildomus tarpvyriausybinius arba iš dalies tarpvyriausybinius finansavimo metodus, kuriais būtų apeinama SESV 314 straipsnyje nustatyta biudžeto procedūra.
Pataisa 36
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 15 straipsnio 3 dalis
3.  Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP keitimo nagrinėjama galimybė išlaidas perskirstyti tarp toje pačioje keičiamoje išlaidų kategorijoje esančių programų, visų pirma atsižvelgiant į visus galimus nevisiško asignavimų panaudojimo atvejus.
Išbraukta.
Pataisa 37
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 16 straipsnio pavadinimas
DFP laikotarpio vidurio peržiūra
DFP laikotarpio vidurio tikslinimas
Pataisa 38
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 16 straipsnis
Iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija pateikia DFP veikimo peržiūrą. Prireikus su šia peržiūra pateikiami atitinkami pasiūlymai.
Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento persvarstymo pagal SESV nustatytas procedūras remdamasi DFP veikimo peržiūra. Nedarant poveikio šio reglamento 6 straipsniui, atliekant tokį tikslinimą nėra sumažinami iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai.
Pasiūlymas parengiamas atsižvelgiant į:
–   pažangos, padarytos siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir kad kuo greičiau jos artėtų prie 30 proc., vertinimą;
–   JT darnaus vystymosi tikslų integravimą;
–   lyčių aspekto integravimą į Sąjungos biudžetą (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą);
–  paprastinimo priemonių poveikis administracinės naštos mažinimui paramos gavėjams įgyvendinant finansines programas; vertinimas turi būti atliekamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais;
Pataisa 39
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 17 straipsnis
Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, prireikus pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.
Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, arba tuomet, kai dėl mokėjimų viršutinių ribų Sąjunga gali nepajėgti įvykdyti savo teisinių įsipareigojimų, pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.
Pataisa 40
Pasiūlymas dėl reglamento
5 skyriaus 21 straipsnio 1 dalis
1.  Didžiausia 14 196 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą].
1.  Didžiausia suma iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui bendrai skiriama Europos palydovinėms navigacijos programoms (EGNOS ir GALILEO) ir programai „Copernicus“ (Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programai). Nustatoma didžiausia suma, 15 proc. viršijanti orientacines sumas, abiem didelio masto projektams numatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą]. Bet koks šios didžiausios sumos padidinimas finansuojamas iš maržų arba specialiųjų priemonių ir dėl jo nesumažinamas finansavimas kitoms programoms ir projektams.
Pataisa 41
Pasiūlymas dėl reglamento
5 skyriaus 21 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei atsirastų pirmiau minėtų didelio masto projektų papildomų finansavimo iš Sąjungos biudžeto poreikių, Komisija pasiūlo atitinkamai patikslinti DFP viršutines ribas.
Pataisa 42
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus pavadinimas
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Pataisa 43
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 22 straipsnis
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Pataisa 44
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 22 straipsnio 4 a pastraipa (nauja)
Kai vyksta politinio lygmens posėdžiai, ir Europos Parlamentui, ir Tarybai atstovauja atitinkamų institucijų nariai.
Pataisa 45
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 22 straipsnio 4 b pastraipa (nauja)
Europos Parlamentas ir Taryba posėdžiauja viešai, kai tvirtina savo atitinkamas pozicijas dėl biudžeto projekto.
Pataisa 46
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 23 straipsnis
Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal Finansinio reglamento 7] straipsnį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.
Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.
Pataisa 47
Pasiūlymas dėl reglamento
7 skyriaus 24 straipsnis
Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.
Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija kartu su pasiūlymais dėl laikotarpio vidurio tikslinimo pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą.
Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.
Jeigu iki 2027 m. gruodžio 31 d. nepriimamas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma nauja daugiametė finansinė programa, DFP nurodytos paskutinių metų viršutinės ribos ir kitos nuostatos taikomos toliau, kol priimamas reglamentas, kuriuo nustatoma nauja finansinė programa. Jeigu nauja valstybė narė į Sąjungą įstoja po 2020 m., prireikus išplėsta finansinė programa tikslinama, kad būtų atsižvelgta į įstojimą.

E.PASIŪLYMO DĖL TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO PATAISOS

52.pabrėžia, kad po derybų dėl naujo DFP reglamento ir jį priėmus pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Pataisa 48
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
1 dalis
A skyriaus 6 a punktas (naujas)
6a.  Informacija apie operacijas, neįtrauktas į bendrąjį Sąjungos biudžetą, ir numatomus įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčius yra nurodoma atskirose lentelėse, darant atitinkamas nuorodas. Ši informacija atnaujinama kiekvienais metais kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.
Pataisa 49
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
A skyriaus 7 punktas
7.  Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad liktų pakankamos maržos iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų.
7.  Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu, kiek įmanoma, užtikrina, kad liktų pakankamos maržų sumos neviršijant įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų ar pakankamos sumos, kuriomis būtų galima pasinaudoti pagal esamas specialias priemones.
Pataisa 50
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
A skyriaus 8 punktas
Mokėjimų asignavimų prognozių po 2027 m. atnaujinimas
8.  2024 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2027 m.
Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai nustatomi atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.
Mokėjimų asignavimų prognozių atnaujinimas
8.  Kiekvienais metais Komisija atnaujina mokėjimų asignavimų prognozes iki ir po 2027 m.
Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai nustatomi atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.
Pataisa 51
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 9 punktas
9.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą pervesti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo lėšų mobilizavimo sąlygos.
Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.
9.  Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu.
Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.
Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.
Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.
Pataisa 52
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 10 punktas
10.  Komisija pateikia pasiūlymą dėl tinkamos biudžeto priemonės pagal Finansinį reglamentą, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo sąlygos.
10.  Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba.
Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.
Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.
Su Solidarumo fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.
Pataisa 53
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 11 punktas
11.  Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.
11.  Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.
Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.
Pataisa 54
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 12 punktas
Lankstumo priemonė
12.  Pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra lėšų papildomoms išlaidoms poreikis.
Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.
Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
Lankstumo priemonė
12.  Pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia tuomet, kai išnaudojamos atitinkamose išlaidų kategorijose numatytos maržos.
Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma.
Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
Pataisa 55
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 13 punktas
13.  Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.
Nenumatytų atvejų rezervo lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
13.  Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį.
Nenumatytų atvejų rezervo lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
Pataisa 56
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
II dalis
A skyriaus 14 a punktas (naujas)
14a.  Siekiant palengvinti naujos DFP priėmimą ar tikslinimą ir įgyvendinti SESV 312 straipsnio 5 dalies nuostatas, institucijos rengia reguliarius susitikimus, t. y.:
–  Pirmininkų susitikimus, kaip nustatyta Sutarties 324 straipsnyje;
–  Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės informacinius pranešimus ir dalijimąsi informacija su Europos Parlamento delegacija prieš ir po atitinkamų Tarybos posėdžių;
–  neoficialius trišalius susitikimus vykstant posėdžiams Taryboje siekiant atsižvelgti į Parlamento nuomonę bet kokiame Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtame dokumente;
–  trišalius dialogus, Parlamentui ir Tarybai patvirtinus atitinkamus derybų įgaliojimus;
–  bendrus Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovų apsilankymus atitinkamame Parlamento komitete ir Parlamento derybinės grupės atstovų apsilankymus atitinkamos sudėties Taryboje.
Parlamentas ir Taryba iš karto perduoda viena kitai visus jų atitinkamuose parengiamuosiuose organuose oficialiai priimtus arba oficialiai jų vardu pateiktus dokumentus.
Pataisa 57
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
II dalis
B skyriaus 15 punkto 2 įtrauka
–  Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais,
–  Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais, kurie nėra finansuojami iš Sąjungos biudžeto, bet kuriais naudojamasi siekiant padėti įvykdyti Sąjungos politikus tikslus remiantis Sutartimis,
Pataisa 58
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
II dalis
B skyriaus 15 a punktas (naujas)
15a.  Komisija, kai tvirtina savarankiškus perkėlimus pagal Finansinio reglamento 30 straipsnio 1 dalį, nedelsdama išsamiai informuoja biudžeto valdymo instituciją apie tokių perkėlimų pagrindą. Kai Parlamentas arba Taryba pareiškia išlygą dėl savarankiško perkėlimo, Komisija į tai atsižvelgia ir, be kita ko, atitinkamais atvejais sustabdo tokį perkėlimą.
Pataisa 59
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
III dalis
A skyriaus 24 a punktas (naujas)
24a.  Kai biudžeto procedūros metu biudžeto valdymo institucija nusprendžia dėl konkretaus lėšų padidinimo, Komisija šių sumų nekompensuoja vėlesniais finansinio programavimo laikotarpio metais, išskyrus atvejus, kai biudžeto valdymo institucija konkrečiai nurodo tai padaryti.
Pataisa 60
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
A dalies 1 a punktas (naujas)
1a.  Kiekviena institucija įsipareigoja kitoms institucijoms nepateikti svarstyti jokių neskubių biudžeto pozicijų, perkėlimų ar kitokių pranešimų, su kuriais susiję terminai būtų per institucijos nedarbo laikotarpį, kad būtų galima užtikrinti kiekvienos institucijos galimybę tinkamai naudotis savo procedūrinėmis prerogatyvomis.
Institucijų tarnybos laiku informuoja viena kitą apie savo atitinkamų institucijų nedarbo laikotarpį.
Pataisa 61
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
B dalies 2 punktas
2.  Likus pakankamai laiko iki Komisijos parengto biudžeto projekto priėmimo, pradedamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams aptarti.
2.  Likus pakankamai laiko iki Komisijos parengto biudžeto projekto priėmimo, pradedamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams ir visiems klausimams, susijusiems su einamųjų finansinių metų biudžeto vykdymu, aptarti.
Pataisa 62
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
C dalies 8 punktas
8.  Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, taip pat prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neoficialius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.
8.  Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, visų pirma institucijoms viena kitai iš karto siunčiant visus procedūrinius dokumentus, kai tik jie priimti jų atitinkamuose parengiamuosiuose organuose. Be to, jie įsipareigoja prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neoficialius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.
Pataisa 63
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
D dalies 12 a punktas (naujas)
12a.   Europos Parlamentas ir Taryba posėdžiauja viešai, kai tvirtina savo atitinkamas pozicijas dėl biudžeto projekto.
Pataisa 64
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
E dalies 15 punktas
15.  Taikinimo komitete Europos Parlamentui ir Tarybai atstovaujama atitinkamu lygiu, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.
15.  Taikinimo komitete tiek Europos Parlamentui, tiek Tarybai atstovauja atitinkamų institucijų nariai, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.
Pataisa 65
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
E dalies 19 punktas
19.  Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu.
19.  Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu. Per taikinimo laikotarpį gali būti rengiami, jei reikia, papildomi posėdžiai, įskaitant posėdžius techniniu lygmeniu.
Pataisa 66
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
E dalies 21 a punktas (naujas)
21a.   Kad būtų išnaudojamas visas Sutartyje nustatytas 21 dienos taikinimo laikotarpis ir institucijoms būtų suteikta galimybė atnaujinti savo atitinkamas derybines pozicijas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja per visą pirmiau minėtą laikotarpį per kiekvieną jų atitinkamų parengiamųjų organų posėdį vertinti esamą padėtį vykdant taikinimo procedūrą, o ne palikti šios užduoties paskutiniams procedūros etapams.
Pataisa 67
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
G dalies pavadinimas
G dalis. Neįvykdyti įsipareigojimai
G dalis. Biudžeto vykdymas, mokėjimai ir neįvykdyti įsipareigojimai
Pataisa 68
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
G dalies 36 punktas
36.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir būtų išvengta bet kokių neįprastų neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti neįvykdytų įsipareigojimų lygį, siekdami sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.
Siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų valdomą lygį ir profilį, visose išlaidų kategorijose griežtai taikomos įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, visų pirma, automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės.
Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis prognozėmis. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.
36.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir būtų išvengta bet kokių neįprastų neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti mokėjimų prognozes ir neįvykdytų įsipareigojimų lygį, siekdami sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.
Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis trumpalaikėmis bei ilgalaikėmis prognozėmis. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.

53.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075 ir P8_TA(2018)0076.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.
(3) OL C 215, 2018 6 19, p. 249.
(4) OL L 282, 2016 10 19, p. 1.
(5) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.


I priedas. 2021–2027 m. DFP. Viršutinės ribos ir priemonės, neįtrauktos apskaičiuojant viršutines ribas (2018 m. kainomis)

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

 

Komisijos pasiūlymas

Parlamento pozicija

Įsipareigojimų asignavimai

Iš viso

2021-2027 m.

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

166 303

31 035

31 006

31 297

30 725

30 615

30 757

30 574

216 010

II.  Sanglauda ir vertybės

391 974

60 026

62 887

64 979

65 785

66 686

69 204

67 974

457 540

iš jų: ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

330 642

52 143

52 707

53 346

53 988

54 632

55 286

55 994

378 097

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

336 623

57 780

57 781

57 789

57 806

57 826

57 854

57 881

404 718

IV.  Migracija ir sienų valdymas

30 829

3 227

4 389

4 605

4 844

4 926

5 066

5 138

32 194

V.  Saugumas ir gynyba

24 323

3 202

3 275

3 223

3 324

3 561

3 789

4 265

24 639

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

108 929

15 368

15 436

15 616

15 915

16 356

16 966

17 729

113 386

VII.  Europos viešasis administravimas

75 602

10 388

10 518

10 705

10 864

10 910

11 052

11 165

75 602

iš jų: institucijų administracinės išlaidos

58 547

8 128

8 201

8 330

8 432

8 412

8 493

8 551

58 547

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 134 583

181 025

185 293

188 215

189 262

190 880

194 688

194 727

1 324 089

kaip BNP procentinės dalies

1,11 %

1,29 %

1,31 %

1,31 %

1,30 %

1,30 %

1,31 %

1,29 %

1,30 %

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 104 805

174 088

176 309

186 391

187 490

188 675

189 961

191 398

1 294 311

kaip BNP procentinės dalies

1,08 %

1,24 %

1,24 %

1,30 %

1,29 %

1,28 %

1,28 %

1,27 %

1,27 %

NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

4 200

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

7 000

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)

1 400

200

200

200

200

200

200

200

1 400

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF)

4 200

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

7 000

Lankstumo priemonė

7 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

14 000

Europos investicijų stabilizavimo priemonė

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

Europos taikos priemonė

9 223

753

970

1 177

1 376

1 567

1 707

1 673

9 223

BENDRA NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA

26 023

4 953

5 170

5 377

5 576

5 767

5 907

5 873

38 623

BENDRA SUMA: DFP + NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA,

1 160 606

185 978

190 463

193 592

194 838

196 647

200 595

200 600

1 362 712

kaip BNP procentinės dalies

1,14 %

1,32 %

1,34 %

1,35 %

1,34 %

1,34 %

1,35 %

1,33 %

1,34 %


II priedas. 2021–2027 m. DFP. Viršutinės ribos ir priemonės, neįtrauktos apskaičiuojant viršutines ribas (dabartinėmis kainomis)

(mln. EUR, dabartinėmis kainomis)

 

Komisijos pasiūlymas

Parlamento pozicija

Įsipareigojimų asignavimai

Iš viso

2021-2027 m.

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

187 370

32 935

33 562

34 555

34 601

35 167

36 037

36 539

243 395

II.  Sanglauda ir vertybės

442 412

63 700

68 071

71 742

74 084

76 601

81 084

81 235

516 517

iš jų: ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

373 000

55 335

57 052

58 899

60 799

62 756

64 776

66 918

426 534

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

378 920

61 316

62 544

63 804

65 099

66 424

67 785

69 174

456 146

IV.  Migracija ir sienų valdymas

34 902

3 425

4 751

5 084

5 455

5 658

5 936

6 140

36 448

V.  Saugumas ir gynyba

27 515

3 397

3 545

3 559

3 743

4 091

4 439

5 098

27 872

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

123 002

16 308

16 709

17 242

17 923

18 788

19 878

21 188

128 036

VII.  Europos viešasis administravimas

85 287

11 024

11 385

11 819

12 235

12 532

12 949

13 343

85 287

iš jų: institucijų administracinės išlaidos

66 028

8 625

8 877

9 197

9 496

9 663

9 951

10 219

66 028

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 279 408

192 105

200 567

207 804

213 140

219 261

228 107

232 717

1 493 701

kaip BNP procentinės dalies

1,11 %

1,29 %

1,31 %

1,31 %

1,30 %

1,30 %

1,31 %

1,29 %

1,30 %

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 246 263

184 743

190 843

205 790

211 144

216 728

222 569

228 739

1 460 556

kaip BNP procentinės dalies

1,08 %

1,24 %

1,24 %

1,30 %

1,29 %

1,28 %

1,28 %

1,27 %

1,27 %

NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

4 734

1 061

1 082

1 104

1 126

1 149

1 172

1 195

7 889

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)

1 578

212

216

221

225

230

234

239

1 578

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF)

4 734

1 061

1 082

1 104

1 126

1 149

1 172

1 195

7 889

Lankstumo priemonė

7 889

2 122

2 165

2 208

2 252

2 297

2 343

2 390

15 779

Europos investicijų stabilizavimo priemonė

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

p.  m.

Europos taikos priemonė

10 500

800

1 050

1 300

1 550

1 800

2 000

2 000

10 500

BENDRA NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA

29 434

5 256

5 596

5 937

6 279

6 624

6 921

7 019

43 633

BENDRA SUMA: DFP + NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA,

1 308 843

197 361

206 163

213 741

219 419

225 885

235 028

239 736

1 537 334

kaip BNP procentinės dalies

1,14 %

1,32 %

1,34 %

1,35 %

1,34 %

1,34 %

1,35 %

1,33 %

1,34 %


III priedas. 2021–2027 m. DFP. Suskirstymas pagal programas (2018 m. kainos)

N.B.: Palyginimo tikslais lentelėje išsaugoma Komisijos pasiūlyta atskirų ES programų struktūra, nedarant poveikio galimiems pakeitimams, jei jų prireiktų vykstant teisėkūros procedūrai, kurios tikslas – šių programų priėmimas.

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

 

2014–2020 M. DFP (ES-27 + EDF)

Komisijos pasiūlymas (2021–2027)

Parlamento pozicija

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

116 361

166 303

216 010

1.  Moksliniai tyrimai ir inovacijos

69 787

91 028

127 537

„Europos horizontas“

64 674

83 491

120 000

Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa

2 119

2 129

2 129

Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)

2 992

5 406

5 406

Kita

2

2

2

2.  Europos strateginės investicijos

31 886

44 375

51 798

„InvestEU“ fondas

3 968

13 065

14 065

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (bendras 1 išlaidų kategorijos įnašas)

įskaitant:

17 579

21 721

28 083

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

12 393

11 384

17 746

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (energetika)

4 185

7 675

7 675

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (skaitmeninis sektorius)

1 001

2 662

2 662

Skaitmeninės Europos programa

172

8 192

8 192

Kita

9 097

177

177

Decentralizuotos agentūros

1 069

1 220

1 281

3.  Bendroji rinka

5 100

5 672

8 423

Bendrosios rinkos programa (įsk. programą COSME)

3 547

3 630

5 823

ES kovos su sukčiavimu programa

156

161

322

Bendradarbiavimas mokesčių klausimais (FISCALIS)

226

239

300

Bendradarbiavimas muitinių klausimais (MUITINĖ)

536

843

843

Tvarus turizmas

 

 

300

Kita

61

87

87

Decentralizuotos agentūros

575

714

748

4.  Kosmosas

11 502

14 404

15 225

Europos kosmoso programa

11 308

14 196

15 017

Decentralizuotos agentūros

194

208

208

Marža

-1 913

10 824

13 026

II.  Sanglauda ir vertybės

387 250

391 974

457 540

5.  Regioninė plėtra ir sanglauda

272 647

242 209

272 647

ERPF + Sanglaudos fondas, įskaitant:

272 411

241 996

272 411

Europos regioninės plėtros fondą

196 564

200 622

 

Sanglaudos fondą

75 848

41 374

 

Iš jų: įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

11 487

10 000

 

Parama Kipro turkų bendruomenei

236

213

236

6.  Ekonominė ir pinigų sąjunga

273

22 281

22 281

Reformų rėmimo programa

185

22 181

22 181

Apsauga nuo euro padirbinėjimo

7

7

7

Kita

81

93

93

7.  Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes

115 729

123 466

157 612

Europos socialinis fondas + (įskaitant Vaikų garantijų iniciatyvai skirtų 5,9 mlrd. eurų)

96 216

89 688

106 781

Iš jų: sveikatai, užimtumui ir socialinėms inovacijoms

1 075

1 042

1 095

Programa „Erasmus+“

13 699

26 368

41 097

Europos solidarumo korpusas

373

1 113

1 113

„Kūrybiška Europa“

1 403

1 642

2 806

Teisingumas

316

271

316

Teisės ir vertybės, įskaitant ne mažiau kaip 500 mln. EUR 2018 m. kainomis Sąjungos vertybių paprogramei

594

570

1 627

Kita

1 158

1 185

1 185

Decentralizuotos agentūros

1 971

2 629

2 687

Marža

-1 399

4 018

4 999

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

399 608

336 623

404 718

8.  Žemės ūkis ir jūrų politika

390 155

330 724

391 198

EŽŪGF + EŽŪFKP, įskaitant:

382 855

324 284

383 255

Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF)

286 143

254 247

 

Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

96 712

70 037

 

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

6 243

5 448

6 867

Kita

962

878

962

Decentralizuotos agentūros

95

113

113

9.  Aplinka ir klimato politika

3 492

5 085

11 520

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

3 221

4 828

6 442

Teisingos energetikos pertvarkos fondas

 

 

4 800

Decentralizuotos agentūros

272

257

278

Marža

5 960

814

1 999

IV.  Migracija ir sienų valdymas

10 051

30 829

32 194

10.  Migracija

7 180

9 972

10 314

Prieglobsčio ir migracijos fondas

6 745

9 205

9 205

Decentralizuotos agentūros*

435

768

1 109

11.  Sienų valdymas

5 492

18 824

19 848

Integruoto sienų valdymo fondas

2 773

8 237

8 237

Decentralizuotos agentūros*

2 720

10 587

11 611

Marža

-2 621

2 033

2 033

V.  Saugumas ir gynyba

1 964

24 323

24 639

12.  Saugumas

3 455

4 255

4 571

Vidaus saugumo fondas

1 200

2 210

2 210

Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas,

įskaitant:

1 359

1 045

1 359

atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą (Lietuvoje)

459

490

692

Branduolinę saugą ir atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą (įsk. Bulgariją ir Slovakiją)

900

555

667

Decentralizuotos agentūros

896

1 001

1 002

13.  Gynyba

575

17 220

17 220

Europos gynybos fondas

575

11 453

11 453

Karinis mobilumas

0

5 767

5 767

14.  Reagavimas į krizes

1 222

1 242

1 242

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)

560

1 242

1 242

Kita

662

p.  m.

p.  m.

Marža

-3 289

1 606

1 606

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

96 295

108 929

113 386

15.  Išorės veiksmai

85 313

93 150

96 809

Kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonė (-ės), įskaitant EPF pakeisiančią priemonę ir investicijų planą Afrikai

71 767

79 216

82 716

Humanitarinė pagalba

8 729

9 760

9 760

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

2 101

2 649

2 649

Užjūrio šalys ir teritorijos (įskaitant Grenlandiją)

594

444

594

Kita

801

949

949

Decentralizuotos agentūros

144

132

141

16.  Pasirengimo narystei pagalba

13 010

12 865

13 010

Pasirengimo narystei pagalba

13 010

12 865

13 010

Marža

-2 027

2 913

3 567

VII.  Europos viešasis administravimas

70 791

75 602

75 602

Europos mokyklos ir pensijos

14 047

17 055

17 055

institucijų administracinės išlaidos

56 744

58 547

58 547

IŠ VISO

1 082 320

1 134 583

1 324 089

BNPj (procentais) (ES-27)

1,16 %

1,11 %

1,30 %

* EP suma decentralizuotoms agentūroms 10 ir 11 grupėse apima 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymų dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų finansinį poveikį.


IV priedas. 2021–2027 m. DFP. Suskirstymas pagal programas (dabartinėmis kainomis)

(mln.  EUR, dabartinėmis kainomis)

 

2014–2020 M. DFP (ES-27 + EDF)

Komisijos pasiūlymas (2021–2027)

Parlamento pozicija

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

114 538

187 370

243 395

1.  Moksliniai tyrimai ir inovacijos

68 675

102 573

143 721

„Europos horizontas“

63 679

94 100

135 248

Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa

2 085

2 400

2 400

Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)

2 910

6 070

6 070

Kita

1

3

3

2.  Europos strateginės investicijos

31 439

49 973

58 340

„InvestEU“ fondas

3 909

14 725

15 852

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (bendras 1 išlaidų kategorijos įnašas)

įskaitant:

17 435

24 480

31 651

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

12 281

12 830

20 001

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (energetika)

4 163

8 650

8 650

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (skaitmeninis sektorius)

991

3 000

3 000

Skaitmeninės Europos programa

169

9 194

9 194

Kita

8 872

200

200

Decentralizuotos agentūros

1 053

1 374

1 444

3.  Bendroji rinka

5 017

6 391

9 494

Bendrosios rinkos programa (įsk. programą COSME)

3 485

4 089

6 563

ES kovos su sukčiavimu programa

153

181

363

Bendradarbiavimas mokesčių klausimais (FISCALIS)

222

270

339

Bendradarbiavimas muitinių klausimais (MUITINĖ)

526

950

950

Tvarus turizmas

 

 

338

Kita

59

98

98

Decentralizuotos agentūros

572

804

843

4.  Kosmosas

11 274

16 235

17 160

Europos kosmoso programa

11 084

16 000

16 925

Decentralizuotos agentūros

190

235

235

Marža

-1 866

12 198

14 680

II.  Sanglauda ir vertybės

380 738

442 412

516 517

5.  Regioninė plėtra ir sanglauda

268 218

273 240

307 578

ERPF + Sanglaudos fondas, įskaitant:

267 987

273 000

307 312

Europos regioninės plėtros fondą

193 398

226 308

 

Sanglaudos fondą

74 589

46 692

 

Iš jų: įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

11 306

11 285

 

Parama Kipro turkų bendruomenei

231

240

266

6.  Ekonominė ir pinigų sąjunga

275

25 113

25 113

Reformų rėmimo programa

188

25 000

25 000

Apsauga nuo euro padirbinėjimo

7

8

8

Kita

79

105

105

7.  Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes

113 636

139 530

178 192

Europos socialinis fondas + (įskaitant Vaikų garantijų iniciatyvai skirtus 5,9 mlrd. eurų 2018 m. kainomis)

94 382

101 174

120 457

Iš jų: sveikatai, užimtumui ir socialinėms inovacijoms

1 055

1 174

1 234

Programa „Erasmus+“

13 536

30 000

46 758

Europos solidarumo korpusas

378

1 260

1 260

„Kūrybiška Europa“

1 381

1 850

3 162

Teisingumas

 

305

356

Teisės ir vertybės, įskaitant ne mažiau kaip 500 mln. EUR 2018 m. kainomis Sąjungos vertybių paprogramei

 

642

1 834

Kita

1 131

1 334

1 334

Decentralizuotos agentūros

1 936

2 965

3 030

Marža

-1 391

4 528

5 634

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

391 849

378 920

456 146

8.  Žemės ūkis ir jūrų politika

382 608

372 264

440 898

EŽŪGF + EŽŪFKP, įskaitant:

375 429

365 006

431 946

Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF)

280 351

286 195

 

Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

95 078

78 811

 

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

6 139

6 140

7 739

Kita

946

990

1 085

Decentralizuotos agentūros

94

128

128

9.  Aplinka ir klimato politika

3 437

5 739

12 995

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

3 170

5 450

7 272

Teisingos energetikos pertvarkos fondas

 

 

5 410

Decentralizuotos agentūros

267

289

313

Marža

5 804

918

2 254

IV.  Migracija ir sienų valdymas

9 929

34 902

36 448

10.  Migracija

7 085

11 280

11 665

Prieglobsčio ir migracijos fondas

6 650

10 415

10 415

Decentralizuotos agentūros*

435

865

1 250

11.  Sienų valdymas

5 439

21 331

22 493

Integruoto sienų valdymo fondas

2 734

9 318

9 318

Decentralizuotos agentūros*

2 704

12 013

13 175

Marža

-2 595

2 291

2 291

V.  Saugumas ir gynyba

1 941

27 515

27 872

12.  Saugumas

3 394

4 806

5 162

Vidaus saugumo fondas

1 179

2 500

2 500

Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas,

įskaitant:

1 334

1 178

1 533

atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą (Lietuvoje)

451

552

780

Branduolinę saugą ir atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą (įsk. Bulgariją ir Slovakiją)

883

626

753

Decentralizuotos agentūros

882

1 128

1 129

13.  Gynyba

590

19 500

19 500

Europos gynybos fondas

590

13 000

13 000

Karinis mobilumas

0

6 500

6 500

14.  Reagavimas į krizes

1 209

1 400

1 400

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)

561

1 400

1 400

Kita

648

p.  m.

p.  m.

Marža

-3 253

1 809

1 809

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

93 381

123 002

128 036

15.  Išorės veiksmai

82 569

105 219

109 352

Kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonė (-ės), įskaitant EPF pakeisiančią priemonę ir investicijų planą Afrikai

70 428

89 500

93 454

Humanitarinė pagalba

8 561

11 000

11 000

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

2 066

3 000

3 000

Užjūrio šalys ir teritorijos (įskaitant Grenlandiją)

582

500

669

Kita

790

1 070

1 070

Decentralizuotos agentūros

141

149

159

16.  Pasirengimo narystei pagalba

12 799

14 500

14 663

Pasirengimo narystei pagalba

12 799

14 500

14 663

Marža

-1 987

3 283

4 020

VII.  Europos viešasis administravimas

69 584

85 287

85 287

Europos mokyklos ir pensijos

13 823

19 259

19 259

institucijų administracinės išlaidos

55 761

66 028

66 028

IŠ VISO

1 061 960

1 279 408

1 493 701

BNPj (procentais) (ES-27)

1,16 %

1,11 %

1,30 %

* EP suma decentralizuotoms agentūroms 10 ir 11 grupėse apima 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymų dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų finansinį poveikį.

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 20 d.Teisinis pranešimas