Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2157(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0335/2018

Pateikti tekstai :

A8-0335/2018

Debatai :

PV 13/11/2018 - 12
CRE 13/11/2018 - 12

Balsavimas :

PV 14/11/2018 - 14.3
CRE 14/11/2018 - 14.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0451

Priimti tekstai
PDF 450kWORD 53k
Trečiadienis, 2018 m. lapkričio 14 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Ginklų eksportas: bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
P8_TA-PROV(2018)0451A8-0335/2018

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (2018/2157(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į principus, įtvirtintus Europos Sąjungos (ES) sutarties 21 straipsnyje, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės propagavimo, taikos saugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(1) (toliau – Bendroji pozicija),

–  atsižvelgdamas į 19-ąją metinę ataskaitą(2), parengtą vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą 2018/101/BUSP dėl veiksmingos ginklų eksporto kontrolės skatinimo(3) ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2017/915/BUSP dėl Sąjungos informavimo veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) įgyvendinimą(4),

–  atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2018 m. vasario 26 d. patvirtino Taryba(5),

–  atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimo vadovą,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2017 m. gruodžio mėn. atnaujintus šių prekių, technologijų ir šaudmenų sąrašus(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į šio veiksmų plano 11 rezultato e papunktį, taip pat į 2015 m. liepos 20 d. priimtą 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į jo 21 tikslo d papunktį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)(7), kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2008, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(9), iš dalies pakeistą 2014 m. balandžio 16 d. Reglamentu (ES) Nr. 599/2014, ir atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nustatytą jo I priede (toliau – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 16-tą tikslą skatinti teisingas, taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į JT nusiginklavimo darbotvarkę „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2134, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą Žmogaus teisių tarybai dėl ginklų perdavimo poveikio žmogaus teisėms(11),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, ypač į 2017 m. rugsėjo 13 d.(12) ir 2015 m. gruodžio 17 d.(13) rezoliucijas dėl Bendrosios pozicijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (COM(2017)0294), ir pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d.(14), 2017 m. birželio 15 d.(15) ir 2017 m. lapkričio 30 d.(16) rezoliucijas dėl humanitarinės padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(17),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. Žmogaus teisių tarybos ataskaitą žmogaus teisių padėties Jemene klausimais, įskaitant nuo 2014 m. rugsėjo mėn. fiksuojamus pažeidimus ir smurto atvejus (A/HRC/39/43),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0335/2018),

A.  kadangi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnyje nustatyta prigimtinė teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną;

B.  kadangi ginklų eksportas ir jų perdavimas daro neabejotiną poveikį žmogaus teisėms ir žmonių saugumui, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi bei demokratijai; kadangi ginklų eksportas taip pat prisideda prie aplinkybių, kurios verčia žmones bėgti iš savo šalies; kadangi tai yra rimtos priežastys sukurti griežtą, skaidrią, veiksmingą ir bendrai pripažintą bei apibrėžtą ginklų kontrolės sistemą;

C.  kadangi Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privalomas pagrindas, kuriuo nustatomi aštuoni kriterijai; kadangi tais atvejais, kai šie kriterijai nėra tenkinami, turėtų būti atsisakoma išduoti eksporto licenciją (1–4 kriterijai) arba bent jau svarstoma galimybė jos neišduoti (5–8 kriterijai); kadangi sprendimas perduoti bet kokias karines technologijas ar įrangą arba atsisakyti ją perduoti ir toliau priimamas kiekvienos valstybės narės nacionaline nuožiūra pagal Bendrosios pozicijos 4 straipsnio 2 dalį;

D.  kadangi iš naujausių duomenų(18) matyti, kad ginklų eksportas iš 28 ES valstybių narių 2013–2017 m. sudarė daugiau kaip 27 proc. viso pasaulinio eksporto ir dėl to ES būtų antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje po JAV (34 proc.) ir prieš Rusiją (22 proc.); kadangi nuo tada, kai buvo pradėti rinkti ES duomenys, matyti, kad 2015 m. ir 2016 m. išduota istoriškai didžiausias skaičius licencijų ginklų eksportui, kurio bendra vertė 2015 m. siekė 195,95 mlrd. EUR, o 2016 m., remiantis naujausia Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) ataskaita, – 191,45 mlrd. EUR(19); kadangi, deja, 2015 m. ir 2016 m. skaičiai yra klaidinantys ir netikslūs, nes licencijų apimtis iš dalies labiau išreiškia ketinimą, o ne tikslią artimiausioje ateityje laukiamo faktinio eksporto skaitinę išraišką;

E.  kadangi COARM metinės ataskaitos kol kas yra vienintelė priemonė, kuria siekiama apžvelgti Bendrosios pozicijos įgyvendinimą; kadangi šios ataskaitos prisidėjo prie didesnio valstybių narių ginklų eksporto skaidrumo, o Naudojimo vadove labai padaugėjo gairių ir paaiškinimų; kadangi dėl Bendrosios pozicijos turima daugiau informacijos apie ginklų eksporto licencijų suteikimą;

F.  kadangi tiek pasaulinė, tiek regioninė saugumo padėtis, visų pirma padėtis Sąjungos pietinėje ir rytinėje kaimynystėje, radikaliai pasikeitė ir tai aiškiai rodo, kad reikia nedelsiant tobulinti informacijos, kuri naudojama vertinant riziką eksporto licencijų teikimo atvejais, rengimo metodus ir užtikrinti jų saugumą;

G.  kadangi pagal Bendrosios pozicijos 3 straipsnį aštuoniais kriterijais nustatomi tik būtinieji standartai, nedarant poveikio valstybių narių teisei imtis bet kokių labiau ribojančių ginklų kontrolės priemonių; kadangi sprendimo suteikti ginklų eksporto licenciją ar jos nesuteikti priėmimo procesas priklauso tik valstybių narių kompetencijai;

H.  kadangi Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei (COARM) išsamius duomenis pateikia ne visos valstybės narės; kadangi dėl atskirose valstybėse narėse taikomų skirtingų duomenų rinkimo ir pateikimo procedūrų ir skirtingo aštuonių kriterijų aiškinimo gaunami neišsamūs ir nevienodi duomenų rinkiniai, o ginklų eksporto praktika labai skiriasi; pabrėžia, kad keičiantis informacija būtina laikytis kiekvienos šalies nacionalinių įstatymų ir administracinių procedūrų;

I.  kadangi šiuo metu nėra mechanizmo, pagal kurį būtų galima atlikti standartizuotą ir nepriklausomą atitikties aštuoniems Bendrosios pozicijos kriterijams tikrinimą ir teikti šios atitikties ataskaitas;

J.  kadangi per pastaruosius kelerius metus buvo imtasi priemonių dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais ir buvo atnaujintas Vasenaro susitarimo dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas; kadangi tokie klausimai kaip tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolė, licencijuota gamyba ne Europos Sąjungoje ir galutinių naudotojų kontrolė buvo įtraukti į darbotvarkę ir iš dalies į pačią Bendrąją poziciją, tačiau daug produktų, visų pirma iš dvejopo naudojimo prekių, kibernetinių technologijų ir stebėjimo srities, vis dar neįtraukti į jokią ginklų eksporto kontrolės sistemą;

K.  kadangi 19-ojoje metinėje ataskaitoje nurodyta, kad 40,5 proc. licencijų buvo išduota ginklų eksportui į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono šalis už 77,5 mlrd. EUR, o eksportas į Saudo Arabiją, Egiptą ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) sudarė didžiausią šio eksporto dalį ir siekė 57,9 mlrd. EUR;

L.  kadangi, kai kuriais atvejais, į tam tikras šalis, pavyzdžiui, Saudo Arabiją, JAE ir Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos nares, eksportuoti ginklai naudoti konfliktuose, pavyzdžiui, Jemene; kadangi toks eksportas aiškiai pažeidžia Bendrąją poziciją;

M.  kadangi 2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės padėties Jemene EP paragino Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti iniciatyvą, kuria siekiama Saudo Arabijai nustatyti ES ginklų embargą;

N.  kadangi ginklai, dėl kurių perdavimo valstybėms narėms suteiktos licencijos ir kurie vėliau panaudoti vykstant dabartiniam konfliktui Jemene, turėjo katastrofišką poveikį tvariam vystymuisi Jemene;

O.  kadangi gynybos sektorius tapo vienu iš svarbiausių ES politikos sektorių, nes Visuotinėje Europos strategijoje teigiama, kad „Europos darni, novatoriška ir konkurencinga Europos gynybos pramonė yra labai svarbi Europos strateginiam savarankiškumui ir patikimai BSGP“(20); kadangi ginklų eksportas yra itin svarbus siekiant skatinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę ir kadangi gynybos pramonės prioritetas yra užtikrinti ES valstybių narių saugumą ir gynybą ir prisidėti prie BUSP įgyvendinimo; kadangi pagrindinė Europos gynybos fondo ir jam pagrindą suteikiančios Europos gynybos pramonės plėtros programos, kuri buvo neseniai pradėta įgyvendinti, užduotis yra „remti Europos gynybos pramonės konkurencingumą“(21);

P.  kadangi skaidrumo priemonės, kaip antai ginklų eksporto stebėsena, padeda didinti valstybių narių pasitikėjimą;

Q.  kadangi Bendrosios pozicijos 10 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad aštuonių kriterijų laikymasis yra svarbesnis už visus valstybių narių ekonominius, socialinius, prekybinius ar pramoninius interesus;

Bendrosios pozicijos stiprinimas ir geresnis jos įgyvendinimas

1.  pabrėžia, kad valstybės turi teisėtą teisę įsigyti karinių technologijų savigynos tikslais; pažymi, kad gynybos pramonės išlaikymas yra valstybių narių savigynos dalis;

2.  pažymi, kad Europos gynybos rinka yra priemonė, kuria užtikrinamas valstybių narių ir Sąjungos piliečių saugumas ir gynyba ir prisidedama prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), visų pirma bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP), įgyvendinimo; ragina valstybes nares įveikti dėl dubliavimosi, susiskaidymo, nepakankamo sąveikumo šiuo metu esamą nepakankamą gynybos išlaidų veiksmingumą valstybėse narėse ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, suteikiant galimybę geriau kontroliuoti ginklų eksportą;

3.  pripažįsta, kad ES yra vienintelė valstybių sąjunga, kuri turi teisiškai privalomą sistemą, kurią taikant gerinama ginklų eksporto kontrolė, įskaitant kontrolę krizių regionuose ir šalyse, kuriose kyla abejonių dėl žmogaus teisių laikymosi; todėl palankiai vertina Europos ir ne Europos trečiųjų šalių prisijungimą prie ginklų eksporto kontrolės sistemos pagal Bendrąją poziciją; ragina taip pat likusias šalis kandidates, šalis, siekiančias kandidatės statuso, arba šalis, pageidaujančias pradėti stojimo į ES procesą, taikyti Bendrosios pozicijos nuostatas;

4.  pabrėžia, kad reikia skubiai sustiprinti ES delegacijų vaidmenį, padedant valstybėms narėms ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) atlikti eksporto licencijų rizikos vertinimus ir vykdant galutinių naudotojų kontrolę, kontrolę po išsiuntimo ir patikrinimus vietoje;

5.  pažymi, kad valstybės narės nevienodai taiko ir aiškina minėtus aštuonis kriterijus; ragina, kad šie aštuoni kriterijai būtų taikomi vienodai, nuosekliai, suderintai ir griežtai ir kad būtų visapusiškai įgyvendinti Bendroji pozicija ir visi su ja priimti įsipareigojimai;

6.  mano, kad rizikos vertinimo išduodant eksporto licencijas metodika turėtų apimti atsargumo principą ir kad valstybės narės turėtų ne tik įvertinti, ar konkrečios karinės technologijos galėtų būti panaudotos vidaus represijoms arba kitais nepageidautinais tikslais, bet taip pat vertinti pavojus, atsižvelgiant į bendrą padėtį paskirties valstybėje, kaip antai jos demokratijos, teisinės valstybės principo ir socialinio bei ekonominio vystymosi padėtis;

7.  ragina valstybes nares ir EIVT, atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 13 d. EP rekomendacijas, pasinaudoti dabartiniu peržiūros procesu siekiant sustiprinti keitimosi informacija mechanizmus, pateikiant kokybiniu ir kiekybiniu požiūriais geresnę informaciją, kuria naudojamasi vertinant riziką eksporto licencijų teikimo atvejais, o būtent:

   a) laikantis nacionalinių įstatymų teikti išsamesnę ir sistemingai bei laiku perduodamą informaciją apie eksporto licencijas ir faktinį eksportą, be kita ko, apie susirūpinimą keliančius galutinius naudotojus, nukreipimo atvejus, suklastotus ar dėl kitų priežasčių susirūpinimą keliančius galutinio naudotojo liudijimus, įtartinus tarpininkus ar transporto bendroves,
   b) tvarkyti sąrašą, į kurį įtraukiami subjektai ir asmenys, nuteisti už ginklų eksporto teisės aktų pažeidimus ir nustatytus nukreipimo atvejus, ir asmenys, kurie, kaip žinoma arba įtariama, dalyvavo vykdant neteisėtą prekybą ginklais ar veiklą, kuri kelia grėsmę tarptautiniam ir nacionaliniam saugumui,
   c) dalytis geriausia patvirtinta aštuonių kriterijų taikymo praktika,
   d) dabartinį Naudojimo vadovą perdaryti į interaktyvų šaltinį internete,
   e) iki 2019 m. pabaigos ES metinę ataskaitą perdaryti į atvirą ir viešą internetinę duomenų bazę, 2017 m. duomenims taikant naują formatą,
   f) skatinti aiškias ir nusistovėjusias policijos ir pasienio institucijų bendradarbiavimo procedūras, pagrįstas keitimusi informacija, siekiant stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir panaikinti neteisėtos prekybos ginklais reiškinį, kuris kelia pavojų ES ir jos piliečių saugumui;

8.  ragina valstybes nares ir EIVT padidinti su eksportu susijusių klausimų srityje dirbančių darbuotojų skaičių ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis; ragina naudoti ES lėšas stiprinant licencijų išdavimo ir vykdymo pareigūnų gebėjimus valstybėse narėse;

9.  primena, kad viena iš Bendrosios pozicijos priėmimo priežasčių buvo Europos ginkluotės naudojimo prieš valstybių narių ginkluotąsias pajėgas prevencija ir žmogaus teisių pažeidimų ir ginkluotų konfliktų tąsos prevencija; pakartoja, kad pagal Bendrąją poziciją nustatomi būtinieji reikalavimai, kuriuos valstybės narės turi taikyti ginklų eksporto kontrolės srityje, ir kad ši pozicija apima pareigą įvertinti prašymus dėl eksporto licencijų taikant visus aštuonis joje išvardytus kriterijus;

10.  kritiškai vertina tai, kad valstybės narės sistemingai netaiko aštuonių kriterijų, ir tai, kad karinės technologijos kartais pasiekia paskirties vietas ir galutinius vartotojus, kurie neatitinka Bendrojoje pozicijoje nustatytų kriterijų; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą vertinimą, ar valstybės narės laikosi aštuonių Bendrosios pozicijos kriterijų; mano, kad reikėtų skatinti labiau suvienodintą aštuonių kriterijų taikymą; apgailestauja, kad trūksta nuostatų dėl sankcijų, taikytinų valstybėms narėms, kurios, prieš suteikdamos licencijas, nepatikrina atitikties aštuoniems kriterijams; primygtinai ragina valstybes nares gerinti Bendrosios pozicijos įgyvendinimo nuoseklumą ir pataria joms numatyti nuostatas dėl tvarkos, pagal kurią būtų vykdomi nepriklausomi tikrinimai;

11.  mano, kad eksportas į Saudo Arabiją, JAE ir kitas Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene nares neatitinka bent 2 kriterijaus, nes šios šalys dalyvauja vykdant sunkius humanitarinės teisės pažeidimus, kaip nustatė kompetentingos JT institucijos; pakartoja savo raginimą, paskelbtą 2017 m. rugsėjo 13 d., kad skubiai būtina Saudo Arabijai nustatyti ginklų embargą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, taip pat Tarybą išplėsti tokio embargo taikymo sritį ir į ją įtraukti visas kitas Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene nares;

12.  mano, kad būtina pradėti procesą siekiant sukurti mechanizmą, pagal kurį Bendrosios pozicijos nesilaikančioms valstybėms narėms būtų taikomos sankcijos;

13.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės nustojo tiekti ginklus Saudo Arabijai ir kitoms Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene narėms dėl šių šalių veiksmų, o kitos toliau tiekė karines technologijas; sveikina tokias valstybes nares kaip Vokietija ir Nyderlandai, kurios pakeitė savo praktiką, susijusią su Jemeno konfliktu; tačiau labai apgailestauja dėl to, kad kitos valstybės narės, atrodo, neatsižvelgė į paskirties šalies elgesį ir į eksportuotų ginklų bei šaudmenų galutinį panaudojimą; pabrėžia, jog dėl šių praktikos skirtumų kyla pavojus, kad bus pažeista visa Europos ginklų kontrolės tvarka;

14.  išreiškia nerimą dėl to, kad beveik visi prašymai išduoti licencijas dėl eksporto į konkrečias šalis, pavyzdžiui, Saudo Arabiją, buvo patenkinti, nors eksportas į šias šalis pažeidžia bent jau Bendrosios pozicijos 1–6 kriterijus, taip pat turint mintyje tai, kad dėl 1–4 kriterijų nesilaikymo būtina atsisakyti išduoti licenciją; apgailestauja, kad buvo patenkinti beveik visi prašymai dėl licencijų (95 proc.) į Saudo Arabiją eksportuoti ML9 kategorijos ginklus(22) (karo laivus, kurie naudojami siekiant vykdyti Jemeno jūrinę blokadą,) ir ML10 (orlaivius) bei ML4 kategorijos (bombas ir t. t.) ginklus, kurie buvo labai svarbūs vykdant oro kampaniją, taip prisidedant prie humanitarinės padėties bloginimo, darnaus vystymosi trukdymo visoje šalyje ir nesibaigiančių Jemeno gyventojų kančių;

15.  yra šokiruotas dėl ES pagamintų ginklų ir šaudmenų, kurie buvo rasti „Da’esh“ Sirijos ir Irako kovotojų rankose, kiekio; pažymi, kad Bulgarija ir Rumunija nesugebėjo veiksmingai taikyti Bendrosios pozicijos, kiek tai susiję su perdavimais, kurie prieštarauja galutinio naudotojo sertifikatams; ragina visas valstybes nares atsisakyti panašių perdavimų ateityje, visų pirma į JAV ir Saudo Arabiją, ir ragina EIVT ir valstybes nares, visų pirma Bulgariją ir Rumuniją, Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje (COARM), bet taip pat ir Parlamento Visuomenės saugumo ir gynybos pakomitetyje (SEDE) paaiškinti, kokių veiksmų šiuo klausimu imtasi; ragina EIVT nagrinėti įvairius atvejus, kurie buvo atskleisti neseniai paskelbtoje „Conflict Armament Research“ ataskaitoje, ir Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje (COARM) ir kituose susijusiuose forumuose nagrinėti veiksmingesnius nukreipimo netinkamam galutiniam naudotojui rizikos vertinimo metodus, be kita ko, vykdant peržiūros procesą, nustatyti valstybėms narėms įpareigojimą atsisakyti suteikti eksporto licenciją, jei esama aiškios rizikos, kad karinė technologija arba įranga, kurias numatoma eksportuoti, gali būti nukreipta netinkamam galutiniam naudotojui; nusprendžia pradėti šio klausimo tyrimą;

16.  yra susirūpinęs, kad ginklų sistemų tiekimas karo metu ir didelės politinės įtampos situacijose gali neproporcingai paveikti civilius gyventojus; pabrėžia, kad konfliktai pirmiausia turėtų būti sprendžiami diplomatinėmis priemonėmis; todėl ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant tikros bendros užsienio ir saugumo politikos;

17.  pripažįsta, kad geriau taikant aštuntąjį kriterijų iš esmės būtų prisidėta prie ES politikos suderinamumo vystymosi labui tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma darnaus vystymosi tikslo Nr. 16.4, siekio; ragina valstybes nares ir EIVT šiuo atžvilgiu pasinaudoti šiuo metu vykdomu Bendrosios pozicijos peržiūros procesu; rekomenduoja šiuo požiūriu atnaujinti Naudojimo vadovą ir sutelkti dėmesį ne tik į ginklų pirkimo poveikį šalies gavėjos vystymuisi, bet ir į galimą žalą vystymuisi, kurią lėmė ginklų naudojimas, be kita ko, kitose šalyse nei šalis gavėja;

18.  siūlo apsvarstyti būdus, kuriais ES galėtų padėti valstybėms narėms laikytis aštuonių Bendrosios pozicijos kriterijų, visų pirma teikiant informaciją rizikos vertinimo etapu, atliekant galutinių naudotojų patikrinimus, siuntų ex ante patikrinimus ir teikiant reguliariai atnaujinamą trečiųjų valstybių, kurios atitinka Bendrosios pozicijos kriterijus, sąrašą;

19.  pažymi, kad Tarybą vykdo Bendrosios pozicijos įgyvendinimo ir jos tikslų pasiekimo 2018 m. pakartotinį vertinimą; ragina persvarstyti Bendrąją poziciją siekiant nustatyti, kaip ji yra įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, taip pat įvertinti skirtingus Bendrosios pozicijos įgyvendinimo būdus valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taikomus metodus prašymams dėl licencijų įvertinti ir tuose procesuose dalyvaujančias vyriausybines institucijas ir ministerijas; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu projektams, finansuojamiems pagal naujai sukurtą Europos gynybos pramonės plėtros programą ir iš būsimo Gynybos fondo, turi būti taikomi nacionaliniai ir ES kontrolės ir ataskaitų teikimo mechanizmai ir (arba) režimai bei atliekamas visiškas parlamentinis tikrinimas; mano, kad parlamentinė kontrolė turi būti taikoma ir siūlomai Europos taikos priemonei;

20.  ragina valstybes nares įveikti dėl dubliavimosi, susiskaidymo, nepakankamo sąveikumo šiuo metu esamą nepakankamą gynybos išlaidų veiksmingumą valstybėse narėse ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, suteikiant galimybę geriau kontroliuoti ginklų eksportą;

21.  mano, kad su šaulių ir lengvųjų ginklų produktais susijusiems veiksmams, kai jie kuriami daugiausia eksporto tikslais, neturėtų būti skiriamas Sąjungos finansavimas pagal būsimą reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (EGF) (COM(2018)0476);

22.  mano, kad, atsižvelgiant į „Brexit“, būtų svarbu, kad Jungtinė Karalystė įsipareigotų ir toliau laikytis Bendrosios pozicijos nuostatų ir kad ji taikytų minėtos pozicijos operatyvines nuostatas, kaip tai daro kitos Europos trečiosios šalys;

23.  pabrėžia, kad siekis padidinti Europos gynybos sektoriaus konkurencingumą neturi trukdyti Bendrosios pozicijos aštuonių kriterijų taikymui, nes jie yra svarbesni už visus valstybių narių ekonominius, prekybinius, socialinius ar pramoninius interesus;

24.  mano, kad Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo įgyvendinimas turėtų derėti su Bendrąja pozicija, taip pat ir kalbant apie atsargines ir sudedamąsias dalis; pažymi, kad Bendrojoje pozicijoje nenumatyta taikymo srities apribojimų, taigi aštuoni kriterijai taikomi ir ginklų perdavimui Europos Sąjungos viduje;

25.  pakartoja, kad ES įmonių vykdomas nepakankamai kontroliuojamas kibernetinės erdvės stebėjimo technologijų eksportas gali turėti žalingą poveikį ES skaitmeninės infrastruktūros saugumui ir žmogaus teisių paisymui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu skubiai, veiksmingai ir visapusiškai atnaujinti ES reglamentą dėl dvejopo naudojimo prekių, primena Parlamento poziciją dėl Komisijos pasiūlymo, kuri didele balsų persvara buvo patvirtinta 2018 m. sausio mėn., ir siūlo, kad Taryba sprendžiant šį klausimą laikytųsi ryžtingos pozicijos, kad teisės aktų leidėjai galėtų susitarti iki šios kadencijos pabaigos; ragina valstybes nares, kalbant apie eksporto kontrolę ir aštuonių kriterijų taikymą, daugiau dėmesio skirti toms prekėms, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais, pavyzdžiui, stebėjimo technikai, taip pat komponentams, kurie gali būti tinkami kibernetiniam karui arba naudojami žmogaus gyvybei nepavojingiems žmogaus teisių pažeidimams vykdyti; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti pakankamai lėšų į technologijas ir žmogiškuosius išteklius, siekiant išmokyti asmenis naudotis konkrečiomis kibernetinio saugumo programomis; ragina valstybes nares tarptautiniu lygmeniu skatinti atitinkamų prekių įtraukimą į kontrolės sąrašus (visų pirma Vasenaro);

26.  ragina valstybes nares išsamiau tikrinti licencijuotą trečiųjų šalių produkciją ir užtikrinti griežtesnes apsaugos nuo nepageidaujamo naudojimo priemones; reikalauja griežtai laikytis Bendrosios pozicijos licencijuotos trečiųjų šalių produkcijos atžvilgiu; ragina apriboti licencijuotus gamybos susitarimus su šalimis, kurios yra SPG šalys arba pasirašiusios šį susitarimą, ir įpareigoti tas trečiąsias šalis eksportuoti tik įrangą, pagamintą pagal licenciją ir su akivaizdžiu pirminės eksportuojančios valstybės narės leidimu;

27.  pabrėžia, kad siekiant išlaikyti vienodas veiklos sąlygas ir ES patikimumą užsienyje reikia parengti požiūrį, kurį taikant būtų reaguojama į tokias situacijas, kai valstybės narės nevienodai aiškina Bendrosios pozicijos aštuonis kriterijus dėl iš esmės vienodų produktų eksporto į panašias paskirties vietas ir panašiems galutiniams naudotojams;

28.  ragina valstybes nares ir EIVT parengti konkrečią strategiją siekiant užtikrinti, kad būtų oficialiai saugomi asmenys, pranešę apie ginklų pramonės organizacijų ir bendrovių taikomą praktiką, pažeidžiančią Bendrosios pozicijos kriterijus ir principus;

29.  taip pat ragina išplėsti aštuonių kriterijų taikymą apimant karo, saugumo ir policijos personalo perkėlimą, su ginklų eksportu susijusias paslaugas, praktinę patirtį bei mokymą, saugumo technologijas, taip pat privačias karines ir saugumo paslaugas;

30.  primygtinai ragina valstybes nares ir EIVT glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl ginklų nukreipimo į kitas šalis ir dėl ginklų kaupimo, kaip antai neteisėtos prekybos ginklais ir jų kontrabandos rizikos; pabrėžia, jog gali kilti pavojus, kad į trečiąsias šalis eksportuoti ginklai vėl pateks į ES vykdant kontrabandą ir neteisėtai prekiaujant ginklais;

31.  ragina valstybes nares ir EIVT į Bendrąją poziciją įtraukti naują kriterijų, siekiant užtikrinti, kad išduodant licencijas būtų tinkamai atsižvelgiama į korupcijos, susijusios su atitinkamu eksportu, pavojų;

Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) metinė ataskaita

32.  teigiamai vertina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (angl. COARM) pastangas bendradarbiauti Bendrosios pozicijos klausimu, ją koordinuoti, siekti konvergencijos (ypatingą dėmesį skiriant Bendrosios pozicijos naudojimo vadovui), stiprinti ir įgyvendinti, visų pirma kalbant apie informuotumo didinimo kampanijas, suvienodinimo ar derinimo procesus Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis;

33.  apgailestauja dėl to, kad buvo labai vėluojama paskelbti 18-ąją metinę ataskaitą dėl 2015 m. (2017 m. kovo mėn.) ir 19-ąją metinę ataskaitą dėl 2016 m. (2018 m. vasario mėn.); pabrėžia, kad reikia užtikrinti labiau standartizuotų ir laiku teikiamų ataskaitų ir pranešimų procedūrą ir nustatyti griežtą terminą nurodant, kad duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip sausio mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas, ir nustatyti fiksuotą paskelbimo datą – ne vėliau kaip kovo mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas;

34.  primena, kad pagal Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalį visos valstybės narės privalo pranešti apie savo vykdomą ginklų eksportą, ir ragina visas valstybes nares visapusiškai vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus Bendrojoje pozicijoje; pabrėžia, kad aukštos kokybės, suskirstyti duomenys apie faktinį tiekimą yra labai svarbūs, siekiant suprasti, kaip taikomi aštuoni kriterijai;

35.  kritikuoja tai, kad kai kurios valstybės narės nepateikė visapusiškos informacijos rengiant 19-ąją metinę ataskaitą, kuri paremta išsamiais duomenimis, pateiktais pagal konkrečias šalis; yra susirūpinęs, kad dėl to COARM metinėje ataskaitoje trūksta svarbios informacijos, todėl joje nepateikiami naujausi duomenys ir ji neleidžia išsamiai sužinoti apie valstybių narių eksporto veiklos padėtį; mano, kad turėtų būti sukurta standartizuota tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistema, siekiant teikti išsamesnę ir detalesnę informaciją; dar kartą prašo, kad kitoje metinėje ataskaitoje visos valstybės narės, kurios nepateikė išsamios informacijos, pateiktų papildomą informaciją apie praeityje jų vykdytą eksportą;

36.  pažymi, kad, remiantis 19-ąją metine ataskaita, kriterijai, pagal kuriuos buvo atmesti licencijų prašymai, buvo taikomi nevienodai: 1 kriterijus buvo pritaikytas 82 kartus, 2 kriterijus – 119 kartų, 3 kriterijus – 103 kartus, 4 kriterijus – 85 kartus, 5 kriterijus – 8 kartus, 6 kriterijus – 12 kartų, 7 kriterijus – 139 kartus ir 8 kriterijus – vieną kartą; susirūpinęs pažymi, kad sumažėjo ir bendras atmestų licencijų skaičius, ir jų santykinis skaičius (tik 0,76 proc. prašymų dėl licencijų buvo atmesta 2016 m., palyginti su beveik 1 proc. 2015 m.); su nusivylimu atkreipia dėmesį į tai, kad į ataskaitą neįtraukiami duomenys apie konsultacijų dėl pranešimų apie atsisakymą išduoti licenciją rezultatus, ir ragina valstybes nares tokius duomenis įtraukti į būsimas metines ataskaitas;

37.  siūlo iš valstybių narių surinkti papildomos informacijos ir ją paskelbti tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje; taip pat siūlo Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) metinę ataskaitą papildyti santrauka, kurioje, be kita ko, būtų pateikiamos pastarųjų kelerių metų lyginamosios tendencijos ir nurodomi suvestiniai duomenys;

Parlamentas ir pilietinė visuomenė

38.  pažymi, kad ne visi ES nacionaliniai parlamentai tikrina vyriausybės sprendimus dėl licencijų; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kuriose numatoma galimybė reguliariai reaguoti į ES metines ginklų eksporto ataskaitas, ir šiuo klausimu ragina pagerinti esamą padėtį ir užtikrinti, kad Parlamentas reaguos į metinę COARM ataskaitą pateikdamas savo metinę ataskaitą, kuri turėtų būti parengta neįskaitant jos į kvotą; ragina nacionalinius parlamentus keistis visais geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su ginklų eksporto ataskaitų teikimu ir šio eksporto priežiūra;

39.  pabrėžia svarbų nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento, pilietinės visuomenės, ginklų eksporto kontrolės įstaigų ir pramonės asociacijų vaidmenį nacionaliniu ir ES lygmenimis remiant ir propaguojant standartus, dėl kurių susitarta Bendrojoje pozicijoje, taip pat sukuriant skaidrią ir atskaitingą kontrolės sistemą; todėl ragina sukurti skaidrų ir patikimą kontrolės mechanizmą, kuriuo būtų sustiprintas parlamentų ir pilietinės visuomenės vaidmuo; ragina nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir akademinę bendruomenę vykdyti nepriklausomą prekybos ginklais tikrinimą ir ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) remti tokią veiklą, be kita ko, finansinėmis priemonėmis;

40.  pabrėžia duomenų, susijusių su ginklų eksporto kontrole, ir tos kontrolės vykdymo parlamentinės priežiūros svarbą bei teisėtumą; todėl ragina nustatyti priemones, teikti paramą ir informaciją, kurios būtinos siekiant užtikrinti visapusišką viešosios priežiūros funkcijų vykdymą;

41.  siūlo, kad Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) ir (arba) Europos gynybos fondo (EGF) lėšomis finansuotų produktų eksportas būtų įvardytas atskirame sąraše, įtraukiant jį į duomenis, pateikiamus Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei (COARM), kad būtų galima užtikrinti atidžią tų produktų, kurie buvo finansuoti iš Europos biudžeto, stebėseną; ragina Tarybą ir Parlamentą susitarti dėl išsamios aiškinimo ir įgyvendinimo tvarkos, įskaitant priežiūros organą, sankcijas skiriantį organą ir etikos komitetą, siekiant užtikrinti, kad Bendrosios pozicijos kriterijai būtų taikomi bent jau Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) ir (arba) Europos gynybos fondo (EGF) lėšomis finansuojamiems produktams ir kad susijusioms šalims būtų užtikrintos vienodos eksporto sistemos; mano, kad vienodas aiškinimas ir įgyvendinimas atitinkamai turėtų būti taikomi visų valstybių narių vykdomam ginklų eksportui;

Tarptautinė ginklų kontrolė ir nusiginklavimas

42.  atkreipia dėmesį į ES siekį tapti pasaulinio masto veikėja siekiant taikos; mano, kad ES turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už taiką bei saugumą Europoje ir pasaulyje, taikydama tolesnius geresnės eksporto kontrolės mechanizmus ir imdamasi nusiginklavimo iniciatyvų, taip pat, kaip atsakinga pasaulinio masto veikėja, ji turėtų vadovauti, t. y. ES turėtų imtis aktyvaus vaidmens, o valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad pasiektų bendros pozicijos ginklų neplatinimo, pasaulinio nusiginklavimo ir ginklų perdavimo kontrolės srityse, taip pat technologijų ir procesų, kuriais karinės gamybos linijos pertvarkomos į civilines, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros stiprinimo srityje, be to, taikant tokias priemones kaip atitinkamų prekių eksportui teikiamos lengvatos;

43.  primena, kad visos valstybės narės yra pasirašiusios Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG); ragina siekti, kad SPG būtų taikoma visuotinai, ir didesnį dėmesį skirti jos nepasirašiusioms šalims; taip pat teigiamai vertina tolesnes pastangas propaguoti SPG ir remia veiksmingą jos įgyvendinimą;

44.  ragina valstybes nares padėti trečiosioms valstybėms kuriant, tobulinant ir taikant ginklų tikrinimo sistemas, pagal kurias paisoma Bendrosios pozicijos;

45.  pakartoja savo poziciją dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų (angl. LAWS); ragina uždrausti produktų, kurie naudojami kuriant ir gaminant tokias ginklų sistemas, eksportą;

46.  pabrėžia, kad veiksmingas tarptautinis ginklų eksporto kontrolės susitarimas turėtų apimti visus perdavimus, įskaitant perdavimą tarp valstybių, perdavimą tarp valstybių ir nevalstybinių galutinių naudotojų, išperkamąją nuomą bei paskolas, dovanojimus arba perdavimus, vykdomus pagalbos ar kitų paslaugų pavidalu;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(2) OL C 56, 2018 2 14, p. 1.
(3) OL L 17, 2018 1 23, p. 40.
(4) OL L 139, 2017 5 30, p. 38.
(5) OL C 98, 2018 3 15, p. 1.
(6) http://www.wassenaar.org/control-lists/, „Dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas ir šaudmenų sąrašas“ pagal Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės.
(7) Sutartis dėl prekybos ginklais, JT, 13-27217.
(8) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(9) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(10) OL L 338, 2016 12 13, p. 1.
(11) Dok. A/HRC/35/8.
(12) OL C 337, 2018 9 20, p. 63.
(13) OL C 399, 2017 11 24, p. 178.
(14) OL C 35, 2018 1 31, p. 142.
(15) OL C 331, 2018 9 18, p. 146.
(16) OL C 356, 2018 10 04, p. 104.
(17) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.
(18) Tarptautinio ginklų perdavimo tendencijos, 2017 m. (Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto faktų suvestinė, 2018 m. kovo mėn.).
(19) http://enaat.org/eu-export-browser/licence.en.html
(20) „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, Briuselis, 2016 m. birželio mėn.
(21) „Pradeda veikti Europos gynybos fondas“, COM(2017)0295, 2017 m. birželio 7 d.
(22) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016XG0406(01)&from=LT

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 15 d.Teisinis pranešimas