Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. gegužės 3 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas (Kroatijos Respublikos įstojimas) ***
 ES ir Korėjos pagrindų susitarimas (Kroatijos Respublikos įstojimas) ***
 Kontrolės priemonių taikymas naujai psichoaktyviajai medžiagai ADB-CHMINACA *
 Kontrolės priemonių taikymas naujai psichoaktyviajai medžiagai CUMYL-4CN-BINACA *
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Belgijos paraiška „EGF/2017/010 BE/Caterpillar“)
 2016 m. metinė ataskaita „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
 Genetiškai modifikuoti cukriniai runkeliai H7-1 (KM-ØØØH71-4)
 Metinis pranešimas dėl 2016 m. Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės
 Prezidento rinkimai Venesueloje
 Sanglaudos politika ir teminis tikslas „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“
 Vaikų migrantų apsauga
 Visuotinis draudimas atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje
 Dabartinė avininkystės ir ožkininkystės sektorių padėtis ir ateities perspektyvos Sąjungoje
 Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė Europos Sąjungoje

ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas (Kroatijos Respublikos įstojimas) ***
PDF 236kWORD 42k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos ir valstybių narių vardu, projekto (09021/2017 – C8-0243/2017 – 2017/0083(NLE))
P8_TA(2018)0191A8-0104/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09021/2017),

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (09079/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 bei 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0243/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0104/2018),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Korėjos pagrindų susitarimas (Kroatijos Respublikos įstojimas) ***
PDF 234kWORD 38k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (07817/2016 – C8-0218/2017 – 2015/0138(NLE))
P8_TA(2018)0192A8-0120/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07817/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (07730/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 212 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0218/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0120/2018),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Kontrolės priemonių taikymas naujai psichoaktyviajai medžiagai ADB-CHMINACA *
PDF 242kWORD 42k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviajai medžiagai N-(1-amino-3,3-dimetil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamidui (ADB-CHMINACA) projekto (05387/2018 – C8-0028/2018 – 2017/0340(NLE))
P8_TA(2018)0193A8-0133/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05387/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0028/2018),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0133/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 127, 2005 5 20, p. 32.


Kontrolės priemonių taikymas naujai psichoaktyviajai medžiagai CUMYL-4CN-BINACA *
PDF 244kWORD 42k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviajai medžiagai 1-(4-cianobutil)-N-(2-fenilpropan-2-il)-1H-indazol-3-karboksamidui (CUMYL-4CN-BINACA) projekto (05392/2018 – C8-0025/2018 – 2017/0344(NLE))
P8_TA(2018)0194A8-0134/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05392/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0025/2018),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0134/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 127, 2005 5 20, p. 32.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Belgijos paraiška „EGF/2017/010 BE/Caterpillar“)
PDF 351kWORD 44k
Rezoliucija
Priedas
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Belgijos paraiška „EGF/2017/010 BE/Caterpillar“) (COM(2018)0156 – C8-0125/2018 – 2018/2043(BUD))
P8_TA(2018)0195A8-0148/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0156 – C8-0125/2018),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0148/2018),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kiek galima greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2017/010 BE/Caterpillar“ dėl finansinės EGF paramos atleidus darbuotojus ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 28 skyriui (Mašinų ir įrangos gamyba) NUTS 2 lygmens Belgijos Heno (BE32) regione;

D.  kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš valstybės narės įmonės turėtų būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

1.  pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir kad pagal šį reglamentą Belgija turi teisę gauti finansinę 4 621 616 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 7 702 694 EUR;

2.  pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2017 m. gruodžio 18 d. ir kad, Belgijai pateikus papildomą informaciją, Komisija 2018 m. kovo 23 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

3.  primena, kad tai jau antra su atleistais darbuotojais bendrovėje „Caterpillar“ susijusi Belgijos paraiška dėl finansinės EGF paramos po to, kai 2014 m. liepos mėn. buvo pateikta paraiška „EGF/2014/011 BE/Caterpillar“ ir dėl jos priimtas teigiamas sprendimas(4); atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojai, remiami pagal tą paraišką ir pagal dabartinę paraišką, nesutampa;

4.  pažymi, kad Belgija teigia, jog darbuotojų atleidimas susijęs su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, pasauline konkurencija statybos ir kasybos mašinų gamybos sektoriuje ir su dėl to prarasta „Caterpillar“ įmonių grupės mašinų rinkos dalimi; atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų atleidimas yra susijęs su visuotiniu restruktūrizavimo ir išlaidų mažinimo planu, apie kurį bendrovė „Caterpillar“ paskelbė 2015 m. rugsėjo mėn.;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgiant į ne tokius griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus ir mažesnes darbo sąnaudas, trečiosiose šalyse veikiančios įmonės gali būti konkurencingesnės negu Sąjungoje veikiančios įmonės;

6.  žino, kad sumažėjo kasybos sektoriaus gamyba Europoje ir nuo 2014 m. stipriai sumažėjo 28 ES šalių eksportas šiame sektoriuje, padidėjo Europos plieno kaina ir dėl to esama didelių mašinų gamybos sąnaudų, ypač palyginti su Kinija; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad „Caterpillar“ įmonių grupė gamyklos Gosli gamybos dalį nusprendė perkelti į kitus gamybos padalinius Prancūzijoje (Grenoblyje) ir į kitas gamyklas už Europos ribų, be kita ko, Kinijoje ir Pietų Korėjoje; dėl to teko staigiai uždaryti gamyklą Gosli ir atleisti 2 300 darbuotojų, tūkstančius šeimų pasmerkiant atsidurti dramatiškoje socialinėje ir žmogiškoje padėtyje, nors gamykla Gosli buvo pelninga, ypač po ankstesnių metų investicijų;

7.  apgailestauja dėl to, kad gamyklos Gosli darbuotojai apie gamyklos uždarymą buvo informuoti paprastu informaciniu pranešimu; smerkia tai, kad šis brutalus sprendimas buvo priimtas nepasikonsultavus su vietos ir regionų valdžios institucijomis; apgailestauja dėl to, kad visiškai nebuvo informacijos ir nebuvo gerbiami darbuotojai bei profesinių sąjungų atstovai, kurie prieš uždarant bendrovę negavo jokios informacijos; taigi atkakliai laikosi nuomonės, kad Sąjungoje svarbu stiprinti informacijos darbuotojams teikimą ir konsultavimąsi su jais;

8.  primygtinai ragina sušvelninti socialines ir ekonomines pasekmes Šarlerua regionui ir nuolat stengtis atgaivinti jo ekonomiką, visų pirma pasitelkiant Europos struktūrinius ir investicijų fondus;

9.  primena, jog, tikimasi, kad darbuotojų atleidimas iš bendrovės „Caterpillar“ turės didelį neigiamą poveikį vietos ekonomikai; atkreipia dėmesį į šio sprendimo poveikį daugeliui tiekimo bei tolesnės gamybos grandies įmonių darbuotojų;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad paraiška susijusi su 2 287 iš bendrovės „Caterpillar“ ir penkių jos tiekėjų atleistais darbuotojais, kurių dauguma yra 30–54 metų amžiaus; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 11 proc. atleistų darbuotojų yra 55–64 metų amžiaus ir jų įgūdžiai susiję būtent su šiuo gamybos sektoriumi; pabrėžia, kad Šarlerua darbo ieškantys asmenys daugiausia yra žemos kvalifikacijos (50,6 proc. neturi vidurinio išsilavinimo), o 40 proc. asmenų yra ilgalaikiai bedarbiai (daugiau nei 24 mėnesius); apgailestauja dėl to, kad tikimasi, jog po šio darbuotojų atleidimo, remiantis Valonijos valstybinės užimtumo tarnybos (FOREM) duomenimis, nedarbo lygis Heno regione išaugs 6,1 proc.; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad svarbu taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, bendrai finansuojamas iš EGF, siekiant pagerinti šių grupių galimybes grįžti į darbo rinką;

11.  palankiai vertina tai, kad prie individualių poreikių pritaikytos iš EGF bendrai finansuojamos paslaugos taip pat bus teikiamos ne daugiau kaip 300 nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET jaunuoliai), kuriems mažiau kaip 30 metų;

12.  pažymi, kad atleistiems darbuotojams ir NEET jaunuoliams, kurie įtraukti į šią paraišką, Belgija planuoja taikyti penkių rūšių veiksmus: i) individualią pagalbą ieškant darbo, bylos tvarkymą ir bendro informavimo paslaugas, ii) mokymą ir perkvalifikavimą, iii) verslumo skatinimą, iv) paramą verslui steigti ir, v) išmokas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog finansinė pagalba būtų teikiama veiksmingai ir tikslingai;

13.  palankiai vertina sprendimą teikti taip parengtus mokymo kursus, kad jie atitiktų Šarlerua plėtros prioritetus, nustatytus plane CATCH(5);

14.  yra patenkintas tuo, kad pajamų paramos priemonių suma sieks 13,68 proc. visos prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketo sumos – tai daug mažiau negu EGF reglamente nustatyta maksimali 35 proc. riba, taip pat kad šių priemonių taikymo sąlyga – aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos arba mokymosi veikloje;

15.  palankiai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su darbo grupe, kuriai priklauso Valonijos valstybinė užimtumo tarnyba, investicijų fondas SOGEPA, profesinių sąjungų atstovai ir kiti socialiniai partneriai; ragina Belgijos ir Valonijos valdžios institucijas aktyviai dalyvauti šiame procese;

16.  primena savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus, kuri buvo priimta didele balsų dauguma ir kurioje Europa raginama įgyvendinti tikrą pramonės politiką, pagrįstą visų pirma moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis, tačiau taip pat pabrėžiama, kad svarbu apsaugoti Sąjungos pramonę nuo nesąžiningos komercinės praktikos trečiosiose šalyse;

17.  pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos garantavo, kad siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones, bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo ir kad siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

18.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

19.  pabrėžia, kad iki 2018 m. kovo 15 d. tik 591 atleisti darbuotojai rado darbą; todėl primygtinai reikalauja, kad baigiantis EGF intervencijos laikotarpiui būtų atliktas tyrimas siekiant įvertinti, ar reikėtų teikti papildomą reintegracijai finansuoti skirtą pagalbą; apgailestauja dėl to, kad pagal ankstesnį su šia bendrove susijusį sprendimą dėl EGF lėšų mobilizavimo (EGF/2014/011) palyginti maža procentinė dalis paramos gavėjų vėl susirado darbą; tikisi, kad priimant dabartinį pasiūlymą bus atsižvelgta į šią patirtį;

20.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir kad šį paketą reikėtų suderinti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

21.  ragina Komisiją primygtinai skatinti nacionalines valdžios institucijas būsimuose pasiūlymuose pateikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kuriuose esama augimo perspektyvų, taigi ir galimybių įdarbinti žmones, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama rastų darbo vietų kokybę ir pasiektos reintegracijos rodiklius;

22.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais su EGF paramos atvejais susijusiais dokumentais;

23.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

24.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Belgijos paraišką „EGF/2017/010 BE/Caterpillar“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/847.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/471 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Belgijos paraiška „EGF/2014/011 BE/Caterpillar“) (OL L 76, 2015 3 20, p. 58).
(5) Šarlerua plėtros planas (Plan Catalysts for Charleroi, CATCH), Accélérer la Croissance de l'Emploi dans la Région de Charleroi, 2017 m. rugsėjo mėn., http://www.catch-charleroi.be/.


2016 m. metinė ataskaita „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
PDF 460kWORD 55k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2017/2216(INI))
P8_TA(2018)0196A8-0135/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 20 d. Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2016 m. metinė ataskaita“ (COM(2017)0383) ir prie jo pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2017)0266, SWD(2017)0267, SWD(2017)0268, SWD(2017)0269 ir SWD(2017)0270),

–  atsižvelgdamas į OLAF 2016 m. metinę ataskaitą ir OLAF priežiūros komiteto 2016 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999(2), ir į Komisijos 2017 m. spalio 2 d. laikotarpio vidurio peržiūrą (COM(2017)0589 ir SWD(2017)0332),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(3) (FIA direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(4),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos užsakytą 2015 m. ataskaitą dėl PVM nepriemokos ir į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano (COM(2016)0148),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14 – Taricco ir kiti(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant Europos Sąjungos finansinius interesus(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0135/2018),

A.  kadangi valstybės narės ir Komisija yra bendrai atsakingos už maždaug 74 proc. Sąjungos 2016 m. biudžeto įvykdymo; kadangi valstybės narės yra daugiausia atsakingos už nuosavų išteklių surinkimą, be kita ko, iš PVM ir muitų;

B.  kadangi patikimas viešųjų išlaidų valdymas ir ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindiniai ES piliečių pasitikėjimo didinimo politikos aspektai, užtikrinant, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai ir veiksmingai;

C.  kadangi norint užtikrinti, jog taikant supaprastinimo procesus būtų gaunami geri veiklos rezultatai, reikia reguliariai vykdyti veiklos auditus ir per juos vertinti indėlius, išlaidas, rezultatus ir poveikį;

D.  kadangi reikia tinkamai spręsti valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės klausimą, kad būtų šalinami pažeidimai ir kovojama su sukčiavimu; kadangi dėl to Komisija turėtų dėti daug daugiau pastangų ir užtikrinti, kad kova su sukčiavimu būtų vykdoma veiksmingai ir kad būtų pasiekta apčiuopiamesnių ir labiau patenkinančių rezultatų;

E.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

F.  kadangi pažeidimų skaičiaus svyravimas gali būti susietas su daugiamečio programavimo ciklų raida (daugiau pažeidimų aptinkama ciklų pabaigoje dėl to, kad programos užbaigiamos), taip pat su kai kurių valstybių narių, linkusių apie didžiąją dalį ankstesnių daugiamečių programų pažeidimų pranešti vienu metu, vėlavimu pateikti ataskaitas;

G.  kadangi PVM yra svarbus ir vis didėjantis valstybių narių pajamų šaltinis – 2015 m. iš jo valstybės narės gavo beveik 1 035,3 mlrd. EUR pajamų ir jis papildė ES nuosavus išteklius 18,3 mlrd. EUR, t. y. sudarė 13,9 proc. visų tų metų ES pajamų;

H.  kadangi dabartinės PVM sistemos, ypač taikomos tarpvalstybiniams sandoriams, yra neapsaugotos nuo sukčiavimo ir mokesčių slėpimo strategijų, ir kadangi vien dėl dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijoje (paprastai vadinamo karuseliniu sukčiavimu) 2015 m. prarasta maždaug 50 mlrd. EUR PVM pajamų;

I.  kadangi korupcijos atvejų, ypač organizuoto nusikalstamumo forma, yra visose valstybėse narėse ir tai ne tik apsunkina ES ekonomiką, bet ir daro žalą demokratijai ir teisinei valstybei visoje Europoje; kadangi tikslūs skaičiai nežinomi, nes Komisija nusprendė neskelbti duomenų ataskaitoje dėl ES kovos su korupcija politikos;

J.  kadangi sukčiavimas – tai tyčinio neteisėto veiksmo pavyzdys ir yra nusikalstama veika, o pažeidimas – tai taisyklių nesilaikymas;

K.  kadangi PVM nepriemoka 2015 m. sudarė maždaug 151,5 mlrd. EUR ir skirtingose šalyse skiriasi nuo mažiau kaip 3,5 proc. iki daugiau kaip 37,2 proc.;

L.  kadangi iki tol, kol bus sukurta Europos prokuratūra ir reformuotas Eurojustas, OLAF yra vienintelė Europos įstaiga, kurios veiklos sritis – Sąjungos finansinių interesų apsauga; kadangi keliose valstybėse narėse net po Europos prokuratūros sukūrimo OLAF bus vienintelė įstaiga, sauganti ES finansinius interesus;

Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

1.  su džiaugsmu pažymi, kad 2016 m. bendras žinomų sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius (19 080 atvejų) sumažėjo 15 proc., palyginti su 2015 m. (22 349 atvejai), ir kad jų vertė sumažėjo 8 proc. (nuo 3,21 mlrd. EUR 2015 m. iki 2,97 mlrd. EUR 2016 m.);

2.  pažymi, kad šiek tiek (3,5 proc.) sumažėjo žinomų sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius, taigi toliau tęsiasi 2014 m. prasidėjusi jų mažėjimo tendencija; tikisi, kad tokių sumų sumažėjimas – nuo 637,6 mln. EUR 2015 m. iki 391 mln. EUR 2016 m. – susijęs su faktiniu sukčiavimo mažėjimu, o ne su nepajėgumu aptikti sukčiavimo atvejus;

3.  primena, kad ne visi pažeidimai padaryti sukčiaujant ir kad svarbu aiškiai atskirti klaidas nuo sukčiavimo;

4.  mano, kad Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas sukčiavimo aptikimo srityje nėra pakankamai efektyvus; taigi primygtinai ragina imtis priemonių, siekiant užtikrinti glaudesnį, veiksmingesnį ir efektyvesnį bendradarbiavimą;

5.  apgailestauja, jog ne visos valstybės nares iki šiol yra patvirtinusios nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas; ragina Komisiją aktyviai padėti valstybėms narėms rengti jų nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas visų pirma dėl to, kad jos valdo maždaug 74 proc. ES biudžeto;

6.  dar kartą ragina Komisiją nustatyti vienodą palyginamų duomenų apie pažeidimus ir sukčiavimo atvejus rinkimo iš valstybių narių sistemą, standartizuojant pranešimo procesą bei užtikrinant teikiamų duomenų kokybę ir palyginamumą;

7.  reiškia susirūpinimą dėl esamų valstybių narių ataskaitų teikimo proceso skirtumų, nes tai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie kontrolės veiksmingumą; ragina Komisiją toliau padėti valstybėms narėms didinti patikrų lygį ir kokybę ir dalytis geriausia patirtimi kovos su sukčiavimu srityje;

Direktyva dėl finansinių interesų apsaugos (FIA direktyva) ir Europos prokuratūros reglamentas(8)

8.  teigiamai vertina tai, kad patvirtina FIA direktyva, kuria nustatomos būtiniausios taisyklės, susijusios su nusikalstamų veikų ir sankcijų Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo srityje apibrėžtimi, kuri apima tarpvalstybinį sukčiavimą PVM, dėl kurio patiriama žala iš viso sudaro bent 10 mln. EUR; vis dėlto primena, kad šį ribinį rodiklį Komisija įvertins iki 2022 m. liepos 6 d.; palankiai vertina tai, kad į FIA direktyvos taikymo sritį patenka ir sukčiavimas PVM, nes tai ypač svarbu siekiant aktyviau kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM; mano, kad ta direktyva – tai pirmasis žingsnis siekiant suderintos Europos baudžiamosios teisės; pažymi, kad direktyvoje pateikiama korupcijos apibrėžtis ir apibrėžiamos sukčiavimo rūšys, kurios turėtų būti kriminalizuojamos;

9.  teigiamai vertina 20 valstybių narių sprendimą steigti Europos prokuratūrą pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą; ragina OLAF ir Europos prokuratūrą vykdyti veiksmingą papildomumu paremtą bendradarbiavimą, vengti dvigubų struktūrų, kompetencijos neatitikties ir dėl kompetencijos trūkumo atsirandančių teisinių spragų; vis dėlto apgailestauja, kad ne visos ES valstybės narės pageidavo dalyvauti šioje iniciatyvoje, ir pabrėžia, jog svarbu visose valstybėse narėse išlaikyti vienodą sukčiavimo atvejų aptikimo veiksmingumo lygį; ragina Komisiją skatinti iki šiol nenorinčias dalyvauti valstybes nares prisijungti prie Europos prokuratūros;

10.  ragina iniciatyvoje dalyvaujančias valstybes nares ir Komisiją imtis parengiamojo darbo, kad Europos prokuratūra pradėtų veikti kuo greičiau, ir glaudžiai įtraukti Parlamentą į procedūras, visų pirma skiriant vyriausiąjį prokurorą; ragina Komisiją kuo greičiau paskirti Europos prokuratūros laikinąjį administracijos direktorių, laikantis Europos prokuratūros reglamento 20 straipsnio; primygtinai ragina skirti pakankamai darbuotojų ir išteklių Europos prokuratūrai dar prieš jos oficialią veiklos pradžią; pakartoja, kad Europos prokuratūra privalo būti nepriklausoma;

11.  ragina valstybes nares, Europos prokuratūrą, Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir Eurojustą veiksmingai bendradarbiauti; primena, kad dar nebaigtos derybos dėl Eurojusto reglamento; pabrėžia, kad reikia aiškiai apibrėžti atitinkamas Eurojusto, OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijas; pabrėžia, kad, siekiant ES lygmeniu tikrai veiksmingai kovoti su sukčiavimu, Europos prokuratūra, Eurojustas ir OLAF turės sklandžiai bendradarbiauti politikos ir veiklos srityse, kad būtų išvengta bet kokio galimo užduočių dubliavimosi; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad reikia kiek galima greičiau nustatyti ir patvirtinti trijų įstaigų darbo tvarką, laikantis Europos prokuratūros reglamento 99 ir 101 straipsnių; primygtinai tvirtina, kad Europos prokuratūrai turėtų būti suteikti įgaliojimai spręsti konfliktus dėl kompetencijos su jos užduočių vykdymu susijusiais atvejais;

Pajamos – nuosavi ištekliai

12.  yra susirūpinęs, kad 2015 m. dėl PVM nepriemokos ir sukčiavimo Bendrijos PVM patirti 159,5 mlrd. EUR pajamų nuostoliai;

13.  palankiai vertina tai, kad patvirtintos trumpalaikės kovos su PVM nuostoliais priemonės, nurodytos 2016 m. balandžio 7 d. paskelbtame Komisijos veiksmų plane „Bendros ES PVM erdvės kūrimas“; pabrėžia, kad siekiant spręsti problemas, susijusias su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM, reikia numatyti tvirtas, koordinuotas ir skubias priemones; primygtinai ragina Komisiją paspartinti savo procedūras, pagal kurias teikiami pasiūlymai dėl veiksmų plane numatytos galutinės PVM sistemos, kad būtų išvengta mokestinių pajamų praradimo ES ir valstybėse narėse;

14.  apgailestauja, kad, nors visų sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų atvejų, susijusių su tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI), skaičius sumažėjo nuo 5 514 atvejų 2015 m. iki 4 647 atvejų 2016 m., visa su jais susijusi suma nuo 445 mln. EUR išaugo iki 537 mln. EUR ir yra 13 proc. didesnė už vidutinę 2012–2016 metų sumą;

15.  itin susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais išaugo tabako kontrabanda į ES ir apskaičiuota, kad dėl jos kasmet prarandama 10 mlrd. EUR ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų viešųjų pajamų, sykiu ji yra pagrindinis organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, šaltinis; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi aktyvesnių kovos su šia neteisėta veikla veiksmų ir, pvz., sustiprintų valstybių narių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procedūras;

16.  atkreipia dėmesį į OLAF ir valstybių narių, bendradarbiaujant su įvairiomis trečiųjų šalių tarnybomis ir Pasaulio muitinių organizacija (PMO), bendrai vykdytų dvylikos muitinių operacijų rezultatus – per šias operacijas sulaikyta apie 11 mln. cigarečių, 287 000 cigarų, 250 tonų kitų tabako gaminių, 8 tonos kanapių ir 400 kg kokaino;

17.  pažymi, kad muitinis tikrinimas, vykdytas prekių įforminimo metu, ir kovos su sukčiavimu tarnybų atliekami patikrinimai buvo sėkmingiausi metodai nustatant sukčiavimo atvejus, susijusius su ES biudžeto pajamomis;

18.  yra susirūpinęs dėl muitinio tikrinimo ir su juo susijusio muitų, kurie yra ES biudžeto nuosavų išteklių šaltinis, surinkimo; primena, kad už patikrinimų, ar importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, vykdymą atsakingos valstybių narių muitinės;

19.  apgailestauja dėl ES vykdomų muitinės kontrolės veiksmų skirtumų ir dėl didelio skaičiaus sukčiavimo atvejų, nes tai daro neigiamą poveikį nuosavų išteklių surinkimo sistemai; ragina Komisiją sustiprinti bendrą muitinės kontrolės politiką ir numatyti realų teisės aktų suderinimą, kad būtų geriau surenkami savi tradiciniai ištekliai ir siekiant užtikrinti ES saugumą bei ekonominių interesų apsaugą, visų pirma didžiausią dėmesį skiriant kovai su nelegalių ir padirbtų gaminių prekyba;

20.  apgailestauja, kad 2013–2016 m. buvo nepakankamai įvertinti iš Kinijos importuojami drabužiai ir avalynė juos įvežant į daugelį Europos šalių, visų pirma Jungtinę Karalystę;

21.  pabrėžia, kad OLAF rekomendavo Komisijai iš Jungtinės Karalystės vyriausybės susigrąžinti trūkstamą 1 987 mlrd. EUR sumą, kuri turėjo patekti į Sąjungos biudžetą;

22.  apgailestauja dėl to, kad Komisija negali apskaičiuoti visos lėšų, susigrąžintų laikantis OLAF rekomendacijų dėl susigrąžinimo, sumos; primygtinai ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitą apie ES nuosavų išteklių sumą, susigrąžintą laikantis OLAF pateiktų rekomendacijų, nustatyti sistemą, kurią taikant būtų galima apskaičiuoti visas susigrąžintas sumas, pranešti apie sumas, kurias dar reikia susigrąžinti ir OLAF metinėse ataskaitose skelbti išsamią informaciją apie bendradarbiavimą laikantis rekomendacijų ir faktiškai susigrąžintas sumas;

23.  mano, kad Komisija kasmet turėtų pateikti duomenis apie PVM nepriemoką ir muitų nepriemoką palyginant numatytas ir iš tiesų gautas įmokas;

Išlaidos

24.  apgailestauja, kad, palyginti su praėjusiais metais, žinomų sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, susijusių su tiesioginėmis išlaidomis, padaugėjo 16 proc., tuo tarpu visuose kituose biudžeto sektoriuose, priešingai, tokių pažeidimų sumažėjo;

25.  apgailestauja, kad ketvirtus metus iš eilės didėjo sukčiavimu laikomų pažeidimų, susijusių su tiesioginiu valdymu, skaičius (16 atvejų 2015 m. ir 49 atvejai 2016 m.) ir vertė (0,78 mln. EUR 2015 m. ir 6,25 mln. EUR 2016 m.); prašo Komisijos iki 2018 m. pabaigos pateikti konkretų sukčiavimo šioje srityje mažinimo planą;

26.  pažymi, kad žinomų sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), skaičius vis dar yra dvigubai didesnis nei 2012 m., nors tokių pažeidimų ir sumažėjo nuo 3 250 atvejų 2015 m. iki 2 676 atvejų 2016 m., tačiau norėtų pabrėžti, kad atitinkamos sumos 2016 m. buvo tik 8 proc. didesnės nei 2012 m.; be to, pažymi, kad, nors 2015–2016 m. bendras sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų, susijusių su šiuo fondu, skaičius sumažėjo 16 proc., sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius išaugo 17 proc., tačiau teigiamai vertina tai, kad finansinės sumos, susijusios su sukčiavimu laikomais pažeidimais, sumažėjo daugiau nei 50 proc.; taip pat pažymi, kad sukčiavimu laikomi pažeidimai, susiję su EŽŪFKP, per pastaruosius penkerius metus sudaro maždaug 0,5 proc. mokėjimų;

27.  pažymi, kad 2016 m. buvo padaryta 8 497 sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų, susijusių su sanglaudos politika ir žuvininkyste, o tai yra 22 proc. mažiau nei 2015 m., tačiau 25 proc. daugiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis; taip pat pažymi, kad su pažeidimais susijusios finansinės sumos buvo 5 proc. mažesnės nei 2015 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu sukčiavimu laikomi pažeidimai padarė poveikį 0,42 proc. įsipareigojimų asignavimų, o sukčiavimu nelaikomi pažeidimai – 2,08 proc. įsipareigojimų asignavimų;

28.  teigiamai vertina tai, kad su sanglaudos politikos ir žuvininkystės srityse padarytais žinomais sukčiavimu laikomais pažeidimais susijusios finansinės sumos sumažėjo beveik 50 proc. – nuo 469 mln. 2015 m. iki 235 mln. 2016 m.;

29.  labai sunerimęs pažymi, kad sumos, susijusios su Sanglaudos fonde 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu padarytais pažeidimais, toliau didėja (nuo 277 mln. EUR 2015 m. iki 480 mln. EUR 2016 m.), priešingai kitiems fondams (ERPF, ESF ir EŽF) – šiuose pastebima stabilizavimosi ar net mažėjimo tendencija;

30.  yra nustebęs, kad beveik trečdaliu 2016 m. žinomų sukčiavimu laikomų pažeidimų sanglaudos politikos srityje atvejų nebuvo pateikta jokios informacijos apie atitinkamą prioritetinę sritį, o toks informacijos trūkumas trukdo palyginti duomenis su ankstesniais metais; ragina Komisiją ir valstybes nares ištaisyti tokią padėtį;

31.  reiškia susirūpinimą dėl patikrų, susijusių su tarpininkų valdomomis finansinėmis priemonėmis, ir dėl trūkumų, kurie paaiškėjo atlikus paramos gavėjų registruotų būstinių kontrolę; pabrėžia, kad reikia numatyti, jog tiesioginės ir netiesioginės paskolos suteikiamos tik paskelbus kiekvienos šalies finansinius ir apskaitos duomenis ir tik paramos gavėjams ir finansiniams tarpininkams, kurie dalyvauja finansavimo procedūrose, pateikus duomenis apie faktinę nuosavybę;

32.  tikisi, kad supaprastinus administracines taisykles, kaip reikalaujama 2014–2020 m. laikotarpiu taikomose bendrosiose nuostatose, bus sudarytos sąlygos sumažinti sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičių, lengviau nustatyti sukčiavimo atvejus, o ES lėšos taps prieinamesnės naudos gavėjams;

33.  pažymi, kad toliau mažėja žinomų pažeidimų skaičius Pasirengimo narystei pagalbos srityje – tai susiję su laipsnišku pasirengimo narystei programų nutraukimu; vis dėlto pažymi, kad Turkija vis dar yra šalis, kurioje padaroma daugiausia pažeidimų (tiek laikomų, tiek nelaikomų sukčiavimu) – jie sudaro daugiau nei 50 proc. žinomų atvejų;

34.  susidomėjęs laukia rezultatų, gautų taikant ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES) – ją Komisija taiko nuo 2016 m. sausio 1 d.;

35.  mano, kad valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti keisdamosi informacija; nurodo, kad daugelis valstybių narių neturi konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktų, nors organizuotas nusikalstamumas pasireiškia tarpvalstybinėje veikloje ir sektoriuose, kurie daro poveikį ES finansiniams interesams, kaip antai kontrabanda ar pinigų padirbinėjimas; mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės naudotų veiksmingas kovos su didėjančiu sukčiavimo tarptautinimu priemones, ir ragina Komisiją numatyti bendrus paramos kovai su tokiu sukčiavimu standartus;

Viešieji pirkimai

36.  primena, kad per pastarąjį programavimo laikotarpį viešieji pirkimai buvo vienas iš pagrindinių klaidų šaltinių, ir pažymi, kad pažeidimų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo lygis vis dar yra aukštas; dar kartą ragina Komisiją sukurti duomenų bazę, kurioje būtų registruojami pažeidimai ir kuri galėtų būti pagrindas pagrįstai ir visapusiškai viešųjų pirkimų klaidų dažnio, rimtumo ir priežasčių analizei; ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas sudaryti nuosavas pažeidimų, be kita ko, susijusių su viešaisiais pirkimais, duomenų bazes ir jas analizuoti, taip pat bendradarbiauti su Komisija ir pateikti tokius duomenis tokia forma ir tokiu laiku, kad tai palengvintų Komisijos darbą; ragina Komisiją kuo greičiau pradėti stebėti ir vertinti Direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES dėl viešųjų pirkimų perkėlimą į nacionalinę teisę;

37.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis nuostatų, kuriomis nustatomos sanglaudos politikos ex ante sąlygos, visų pirma viešųjų pirkimų srityje; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų Komisijos metinėje ataskaitoje nurodytose srityse, ypač viešųjų pirkimų, finansinių nusikaltimų, interesų konfliktų, korupcijos, informavimo apie pažeidimus ir sukčiavimo sąvokos apibrėžimo srityse;

Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

Geresnės patikros

38.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis griežtesnių sukčiavimo pažeidimų šalinimo priemonių; mano, kad sukčiavimu nelaikomi pažeidimai turėtų būti šalinami administracinėmis priemonėmis, visų pirma taikant skaidresnius ir paprastesnius reikalavimus;

39.  pabrėžia, kad sistema, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos gali keistis informacija, turėtų sudaryti galimybę tarp dviejų ar daugiau valstybių narių atlikti apskaitos įrašų kryžminę patikrą siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su struktūriniais ir investicijų fondais, ir taip užtikrinti kompleksinį ir visa apimantį požiūrį į valstybių narių finansinių interesų apsaugą; pakartoja prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl abipusės administracinės pagalbos tuose Europos fondais besinaudojančiuose sektoriuose, kuriuose tokia praktika dar nenumatyta;

40.  remia programą „Hercule III“, kuri yra tinkamas požiūrio „geriausias kiekvieno euro panaudojimas“ pavyzdys; pabrėžia šios programos svarbą ir indėlį stiprinant muitinių gebėjimus kovoti su tarpvalstybiniais organizuotais nusikaltimais ir užkirsti kelią suklastotų ir kontrabandinių prekių pateikimui į valstybes nares;

41.  palankiai vertina nepriklausomą programos „Hercule III“ laikotarpio vidurio vertinimą, kuris buvo pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai 2018 m. sausio 11 d.;

42.  reiškia susirūpinimą dėl padaugėjusių sukčiavimo atvejų, susijusių su PVM, visų pirma dėl vadinamojo karuselinio sukčiavimo; pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos direktyvos, pagal kurią valstybės narės, laikydamosi tam tikrų griežtų sąlygų, galėtų taikyti bendrąjį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl PVM supaprastinimo paketo ir dėl MVĮ išlaidų, susijusių su reikalavimų laikymusi, mažinimo, kad būtų sukurtos MVĮ augimą ir palankią tarpvalstybinę prekybą skatinančios sąlygos; ragina Komisiją pateikti išsamų, ilgalaikį ir visoje ES taikomą sukčiavimo PVM problemos sprendimą; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje EUROFISC vykdomoje veikloje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir koordinuoti politiką ir taip padėti kovoti su tokiu sukčiavimu, kuris kenkia ES ir nacionaliniams biudžetams;

43.  ragina Komisiją paskelbti viešą metinę ataskaitą dėl ES lėšų naudojimo, taip pat dėl Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pinigų pervedimų į lengvatinio apmokestinimo struktūras, įskaitant sustabdytų projektų skaičių ir pobūdį, aiškinamąsias pastabas dėl projektų sustabdymo pagrindo ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad jokiomis ES lėšomis nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama kenkiant ES finansiniams interesams;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas visiškas išlaidų apskaitos, ypač susijusios su infrastruktūros darbais, kurie finansuojami tiesiogiai naudojant ES lėšas ar finansines priemones, skaidrumas; ragina Komisiją užtikrinti ES piliečiams laisvą prieigą prie informacijos apie bendrai finansuojamus projektus;

Prevencija

45.  laikosi nuomonės, kad, siekiant sumažinti sukčiavimo naudojant ES lėšas lygį, labai svarbi yra prevencijos veikla;

46.  teigiamai vertina Komisijos ir OLAF prevencijos veiklą ir ragina gerinti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) ir Kovos su sukčiavimu informacinės sistemos (AFIS) įgyvendinimą, taip pat užbaigti rengti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas;

47.  ragina Komisiją ir toliau paprastinti finansinį reglamentavimą ir visas kitas administracines taisykles; prašo Komisijos labai atidžiai įvertinti valstybių narių veiklos programų finansavimo gairių aiškumą ir pridėtinę vertę;

48.  ragina Komisiją parengti visų ES politikos įgyvendinimo procesų skaitmeninimo sistemą (kvietimai teikti pasiūlymus, taikymas, vertinimas, įgyvendinimas ir mokėjimai), kurią taikytų visos valstybės narės;

49.  mano, kad skaidrumas yra svarbi priemonė siekiant kovoti su sukčiavimu; ragina Komisiją parengti sistemą, kurią naudotų valstybės narės ir pagal kurią būtų viešai skelbiami visi projektų, finansuojamų Europos lėšomis, įgyvendinimo veiksmai, įskaitant mokėjimus;

Informatoriai

50.  pabrėžia, kad informatoriai atlieką svarbų vaidmenį sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir pranešimo apie jį srityje ir primygtinai primena, kad būtina informatorius apsaugoti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti būtiniausią ES informatorių apsaugos lygį;

51.  primena savo 2017 m. vasario 14 d. ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliucijas(9) dėl informatorių apsaugos ir primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją nedelsiant įgyvendinti juose pateiktas rekomendacijas;

52.  pakartoja savo raginamą Komisijai nedelsiant pateikti horizontaliojo pobūdžio pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl informatorių apsaugos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir su juo kovoti;

53.  atkreipia dėmesį į atviras viešąsias konsultacijas, kurias 2017 m. kovo – gegužės mėn. surengė Komisija, siekdama surinkti nuomones dėl informatorių apsaugos nacionaliniu ir ES lygmenimis; tikisi, kad ateinančiais mėnesiais informatorių apsauga ES bus sustiprinta įgyvendinant planuojamą Komisijos iniciatyvą; primena savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų apsaugotas informacijos šaltinių konfidencialumas, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems diskriminaciniams veiksmams ar grasinimams;

Kova su korupcija

55.  apgailestauja, kad Komisija nebemano, jog reikia skelbti ES kovos su korupcija ataskaitą, o tai kliudo tinkamai įvertinti korupcijos mastą; primena apie savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, parengtą atlikus tyrimą dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(10), kurioje jis pažymėjo, kad kovos su korupcija stebėseną Komisija toliau vykdys vykdydama Europos semestro procesą; laikosi nuomonės, kad per šį procesą kovą su korupcija gali užgožti kiti ekonominiai ir finansiniai klausimai; ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir atnaujinti ataskaitos skelbimą, taip pat įsipareigoti parengti daug patikimesnę ir visapusišką kovos su korupcija strategiją; nurodo, kad kova su korupcija yra klausimas, susijęs su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu – politikos sritimi, kurioje Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų ir turi visapusiškus tikrinimo įgaliojimus;

56.  pabrėžia, kad korupcija yra labai didelis iššūkis ES ir valstybėms narėms ir kad, nepritaikius veiksmingų kovos su ja priemonių, korupcija kenkia ES ekonominės veiklos rezultatams, teisinės valstybės principo taikymui ir demokratinių institucijų Sąjungoje patikimumui bei pasitikėjimui tomis institucijomis; primena, kad savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(11) konkrečiai buvo raginama rengti metinę demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą (Europos DTP ataskaita), kurioje būtų pateikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, įskaitant ypatingą dėmesį korupcijai;

57.  apgailestauja, kad naujoji direktyva dėl viešųjų pirkimų iki šiol nelabai pagerino ES vidaus korupcijos lygio nustatymą, ir ragina Komisija numatyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų padidintas sutarčių sudarymo ir subrangos procedūrų skaidrumas;

58.  ragina valstybes nares besąlygiškai ratifikuoti ES kovos su pinigų plovimu direktyvą ir pradėti naudoti viešą įmonių, taip pat patikos fondų, tikrųjų savininkų registrą;

59.  pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta jų kovos su korupcija politika; ragina Komisiją nustatyti korupcijos indeksą, pagal kurį valstybes nares būtų galima suskirstyti eiliškumo tvarka; laikosi nuomonės, kad korupcijos indeksas galėtų būti patikimas pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galėtų parengti konkrečių šalių kontrolės mechanizmą, kurį naudojant būtų kontroliuojamas ES išteklių panaudojimas;

60.  pakartoja, kad prevencija turėtų apimti nuolatinius mokymus ir paramą, teikiamus už lėšų valdymą ir kontrolę atsakingiems kompetentingų institucijų darbuotojams, taip pat valstybių narių keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais; primena lemiamą vietos ir regioninės valdžios institucijų bei suinteresuotųjų subjektų vaidmenį kovojant su sukčiavimu;

61.  primena, kad Komisija neturi galimybės susipažinti su informacija, kuria keičiasi valstybės narės, kad galėtų užkirsti kelią dingusio prekiautojo sukčiavimui Bendrijoje, paprastai vadinamam karuseliniu sukčiavimu, ir su juo kovoti; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų galėti pasinaudoti tinklu „Eurofisc“, kad galėtų geriau kontroliuoti, vertinti ir gerinti valstybių narių keitimąsi duomenimis; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje tinklo „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant palengvinti ir paspartinti keitimąsi informacija su tokiomis teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis, kaip Europolas ir OLAF, kaip rekomendavo Audito Rūmai; ragina valstybes nares ir Tarybą suteikti Komisijai galimybę naudotis šiais duomenimis, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, stiprinamas duomenų patikimumas ir kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

Tiriamoji žurnalistika

62.  laikosi nuomonės, kad tiriamoji žurnalistika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant ES ir valstybėse narėse gerinti būtino skaidrumo lygį ir kad reikia ją skatinti ir remti teisinėmis priemonėmis tiek valstybėse narėse, tiek Sąjungoje;

Tabakas

63.  atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą neatnaujinti susitarimo su „Philip Morris International“ (PMI), kuris baigė galioti 2016 m. liepos 9 d.; primena, kad 2016 m. kovo 9 d. Parlamentas paprašė Komisijos(12), pasibaigus PMI susitarimo galiojimo laikui, jo neatnaujinti, nepratęsti ir dėl jo iš naujo nesiderėti; mano, kad ir kiti trys susitarimai (BAT, JTI ir ITL) turėtų būti nutraukti nuo 2019 m. gegužės 20 d.; ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti ataskaitą dėl trijų likusių susitarimų nutraukimo įvykdomumo;

64.  primygtinai ragina Komisiją parengti visas būtinas ES lygmens priemones, siekiant užtikrinti PMI tabako gaminių stebėseną ir sekimą ir imtis teisinių veiksmų, jei būtų neteisėtai konfiskuota šio gamintojo gaminių, kol bus visapusiškai taikytinos visos Tabako gaminių direktyvos nuostatos, kad nebūtų jokių reglamentavimo spragų laikotarpiu nuo PMI susitarimo galiojimo pabaigos iki Tabako gaminių direktyvos ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įsigaliojimo;

65.  palankiai vertina tai, kad Komisija pritaria skubiam Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimui, nes šis protokolas yra pirmasis daugiašalis teisinis dokumentas, kuriuo siekiama visapusiškai viso pasaulio mastu spręsti cigarečių kontrabandos problemą;

66.  primena, kad iki šiol PSO Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavo 32 šalys, iš jų tik aštuonios valstybės narės ir pati Sąjunga; ragina dešimt Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo pasirašiusių, bet jo neratifikavusių valstybių narių (Airiją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Slovėniją, Suomiją, Švediją ir Vokietiją) tai padaryti;

67.  tikisi neužilgo gauti Komisijos komunikato „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“ galutinę įgyvendinimo pažangos ataskaitą (COM(2013)0324), kurią numatyta parengti 2018 m.;

68.  palankiai vertina tai, kad nuo tada, kai 2016 m. balandžio mėn. Gelyje (Belgija) pradėjo veikti ES Jungtinio tyrimų centro tabako kontrolės laboratorija, ji gali nustatyti konfiskuoto tabako cheminę sudėtį ir būdingas savybes, o tai sudarys galimybę patikrinti jo autentiškumą;

OLAF tyrimai ir vaidmuo

69.  pažymi, jog iki šiol OLAF teisminės rekomendacijos valstybėse narėse įgyvendinamos labai ribotai; mano, kad tokia situacija yra netoleruotina ir ragina Komisiją užtikrinti visapusišką OLAF rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse;

70.  apgailestauja, kad, nepaisant daugybės OLAF rekomendacijų ir tyrimų, baudžiamojo persekiojimo lygis valstybėse narėse siekia tik 30 proc. ir kai kurių valstybių narių teisminės institucijos OLAF rekomendacijų, susijusių su netinkamu ES lėšų panaudojimu, nelaiko prioritetu ir net OLAF tinkamai nesilaiko savo rekomendacijų; ragina Komisiją nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, susijusių su OLAF rekomendacijomis;

71.  apgailestauja dėl to, kad nacionalinės teisminės institucijos atmeta apie 50 proc. OLAF bylų; ragina valstybes nares, Komisiją ir OLAF nustatyti OLAF pateiktų įrodymų priimtinumo sąlygas; ragina OLAF gerinti savo galutinių ataskaitų kokybę, kad būtų padidintas jų naudingumas nacionalinėms valdžios institucijoms;

72.  ragina OLAF laikytis labiau realistinio požiūrio į savo susigrąžinimo rekomendacijas ir taip pat pranešti apie faktiškai susigrąžintas sumas;

73.  primena, kad pagal OLAF reglamentą generaliniam direktoriui suteikiamas svarbus vaidmuo skundų dėl tyrimų nagrinėjimo procedūrose; primena, kad tiesioginis generalinio direktoriaus dalyvavimas OLAF tyrimuose kenkia jo vaidmeniui, taigi ir reglamentui;

74.  ragina Komisiją persvarstant Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatyti tinkamą Europos prokuratūros ir OLAF kompetencijų pusiausvyrą, sustiprinti procedūrines garantijas, išaiškinti ir sustiprinti OLAF tyrimo įgaliojimus ir nustatyti tam tikrą OLAF rekomendacijų ir ataskaitų skaidrumo lygį, taip pat išaiškinti taisykles dėl OLAF ir jo Priežiūros komiteto bendradarbiavimo ir galimybių naudotis vienas kito duomenimis;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir OLAF priežiūros komitetui.

(1) OL C 322, 2017 9 28, p. 1.
(2) OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(3) OL L 198, 2017 7 28, p. 29.
(4) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(5) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(6) 2015 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) sprendimas byloje Taricco ir kiti, C-105/14, ECLI:EU:C:2015:555.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.
(8) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0491.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(12) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimo su tabako bendrove (susitarimas su „Philip Morris International“) (OL C 50, 2018 2 9, p. 35).


Genetiškai modifikuoti cukriniai runkeliai H7-1 (KM-ØØØH71-4)
PDF 298kWORD 49k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (D055630–01 – 2018/2651(RSP))
P8_TA(2018)0197B8-0220/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D055630-01),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1),visų pirma, į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. kovo 19 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 straipsnį(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 m. spalio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. lapkričio 16 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama dėl leidimo teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2004 m. lapkričio 12 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius įmonė KWS SAAT AG ir įmonė „Monsanto Europe S.A.“ pateikė kompetentingoms Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms paraišką dėl maisto produktų, maisto komponentų ir pašarų, pagamintų iš H7-1 cukrinių runkelių (genetiškai modifikuoti (GM) cukriniai runkeliai H7-1), pateikimo į rinką;

B.  kadangi Komisijos sprendimu 2007/692/EB(5) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1; kadangi prieš tai, t. y. 2006 m. gruodžio 5 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2006 m. gruodžio 14 d. (toliau – EFSA 2006)(6);

C.  kadangi 2016 m. spalio 20 d. įmonė KWS SAAT AG ir įmonė „Monsanto Europe S.A.“ bendrai pateikė paraišką dėl suteikto leidimo pratęsimo pagal sprendimą 2007/692/EB;

D.  kadangi 2017 m. spalio 26 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. lapkričio 16 d. (toliau – EFSA 2017)(7);

E.  kadangi paraiška dėl pratęsimo apima maistą ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų H7–1 cukrinių runkelių, arba maistą, kurio sudėtyje yra iš genetiškai modifikuotų H7–1 cukrinių runkelių pagamintų ingredientų, skirtus importui ir perdirbimui(8); kadangi šių produktų pavyzdžiai apima cukrų, sirupą, džiovintas išspaudas ir melasą, ir visi šie produktai pagaminami iš cukrinių runkelių šaknų; kadangi išspaudos ir melasa naudojami, be kita ko, pašarams(9);

F.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ar pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir kad Komisija, rengdama savo sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

G.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų dėl nuomonių EFSA 2006(10) ir EFSA 2017(11); kadangi valstybės narės kritikuoja, be kita ko, tai, kad nebuvo atlikta testų naudojant šaknų dalis, kurios dažnai sumaišomos su melasa ir pateikiamos kaip pašarai granulių forma, kad trijų savaičių pašarų veiksmingumo tyrimas, atliktas su avimis, negali būti laikomas reprezentatyviu, nes neaišku, ar buvo įvertinti toksikologiniu požiūriu svarbūs parametrai, kad nepateikta jokių mokslinių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog baltymo poveikis žmonėms bus nereikšmingas, kad, atsižvelgiant į alergijos riziką, nebuvo atlikta paties genetiškai modifikuoto organizmo (GMO) eksperimentinių tyrimų, kad tyrimai, atlikti naudojant izoliuotą baltymą, nėra įtikinamas įrodymas dėl nekenksmingumo ir kad sudėties analizėje trūksta duomenų dėl fosforo ir magnio, kuriuos pateikti rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija;

H.  kadangi genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 sudėtyje yra CP4 EPSPS baltymo, kuris suteikia atsparumą glifosatui; kadangi atitinkamai numatoma, kad genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 augalai bus apdorojami didesnėmis ir pakartotinėmis glifosato dozėmis, o dėl to ne tik padidės jo liekanų kiekiai nuimame derliuje, bet ir gali būti padarytas poveikis augalų sudėčiai ir jų agronominėms savybėms;

I.  kadangi, nors glifosatas paprastai yra purškiamas ant augalų lapų, jis gali kauptis šaknyse dėl translokacijos per augalą arba absorbcijos per dirvožemį; kadangi glifosato absorbcija per šaknis pastebėta keliose kultūrinių augalų rūšyse, be kita ko, runkeliuose; kadangi poveikio trasa yra svarbi, nes šaknys – daugiausia glifosato sulaikanti dalis lauko nuotėkio metu(12);

J.  kadangi informacija apie herbicidų liekanų koncentraciją ir metabolitus, taip pat jų pasiskirstymą visame augale yra nepaprastai svarbi siekiant atlikti išsamų herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą; kadangi, anot EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės, liekanų koncentracija nepriklauso grupės kompetencijai; kadangi EFSA neįvertino glifosato liekanų ant genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 ir bet kokio galimo jų sudėties ir agronominių savybių pokyčio dėl glifosato poveikio;

K.  kadangi apskritai, EFSA Pesticidų specialistų grupės teigimu, negalima padaryti išvadų dėl liekanų, liekančių po genetiškai modifikuotų augalų purškimo glifosato preparatais, saugumo(13); kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali pasirodyti esą toksiškesni nei vien tik naudojama veiklioji medžiaga(14); kadangi Sąjunga jau pašalino iš rinkos priedą, žinomą kaip polietoksiluoto lajaus aminas, kilus susirūpinimui dėl jo toksiškumo; kadangi, nepaisant to, problemų keliantys priedai ir mišiniai vis dar galbūt leidžiami šalyse, kuriose auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai H7-1 (JAV, Kanada ir Japonija);

L.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų; kadangi Parlamentas įsteigė specialųjį komitetą Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros klausimais, kuris padės nustatyti, ar EFSA ir ECHA laikėsi atitinkamų tarptautinių mokslinių standartų ir ar pramonė padarė netinkamą įtaką Sąjungos agentūrų išvadoms dėl glifosato kancerogeniškumo;

M.  kadangi šiuo metu Komisija nereikalauja, kad valstybės narės vertintų glifosato liekanas ant cukrinių runkelių, siekiant užtikrinti atitiktį didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai pagal 2018, 2019 ir 2020 m. suderintą daugiametę kontrolės programą, laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/660(15); kadangi, be to, valstybės narės nevertins glifosato liekanų ant cukrinių runkelių, siekiant užtikrinti atitiktį didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/555(16); kadangi todėl nežinoma, ar glifosato liekanos ant importuojamų genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 atitinka Sąjungos didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją;

N.  kadangi EFSA padarė išvadą, kad visais, išskyrus vieną, reprezentatyvaus glifosato naudojimo apdorojant tradicinius augalus (t. y. ne genetiškai modifikuotus augalus) atvejais buvo keliamas pavojus netiksliniams laukiniams sausumos stuburiniams gyvūnams, ir taip pat nustatė didelę ilgalaikę riziką žinduoliams kai kuriais pagrindiniais naudojimo apdorojant tradicinius augalus atvejais(17); kadangi ECHA klasifikavo glifosatą kaip toksišką medžiagą vandens organizmams, kurios poveikis yra ilgalaikis; kadangi neigiamas glifosato naudojimo poveikis biologinei įvairovei ir aplinkai yra plačiai patvirtintas dokumentais; kadangi, pavyzdžiui, 2017 m. JAV tyrime nustatyta neigiama glifosato naudojimo ir suaugusių drugelių monarchų gausos koreliacija, ypač regionuose, kuriuose sutelkta daug žemės ūkio veiklos(18);

O.  kadangi pakartotinis leidimas dėl genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 pateikimo rinkai lems tai, kad bus toliau kuriama jo auginimo trečiosiose šalyse paklausa; kadangi, kaip minėta pirmiau, palyginti su genetiškai nemodifikuotais augalais, herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams apdoroti naudojamos didesnės ir pakartotinės herbicido dozės, nes jie buvo specialiai sukurti šiuo tikslu;

P.  kadangi Sąjunga yra JT biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusi šalis ir šią konvenciją pasirašiusios šalys privalo užtikrinti, kad jų jurisdikcijoje vykdoma arba kontroliuojama veikla nebūtų kenkiama kitų valstybių arba rajonų, esančių už nacionalinės jurisdikcijos galiojimo ribų, aplinkai(19); kadangi sprendimas dėl genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 leidimo atnaujinimo priklauso Sąjungos jurisdikcijai;

Q.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi 2015 m. visame pasaulyje buvo bent 29 glifosatui atsparios piktžolių rūšys(20);

R.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. kovo 19 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti;

S.  kadangi Komisija ne kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos(21);

T.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą(22) dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

U.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma jo nuostatos tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais(23), siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ypač ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT biologinės įvairovės konvenciją ir sustabdyti visą genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs glifosatui, importą;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų, jei neatliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

7.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

8.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, siekiant užtikrinti, kad jeigu, be kita ko, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5065
(4)–––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0341).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0377).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0378).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0396).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 × 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0397).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 × Ms8 × Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 × Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 × Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0398).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).
(5) 2007 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas 2007/692/EB, leidžiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų H7-1 (KM-ØØØH71-4) cukrinių runkelių (OL L 283, 2007 10 27, p. 69).
(6) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/431
(7) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5065
(8) EFSA 2017, 3 psl.: http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5065
(9) EFSA 2006, 1 ir 7 psl.: http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/431
(10) G priedas. Valstybių narių pastabos: http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2004-164
(11) E priedas. Valstybių narių pastabos: http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2017-00026
(12) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5606642/
(13) EFSA tarpusavio vertinimo išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato keliamos pesticido rizikos vertinimo. EFSA Journal 2015, 13 (11), 4302. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4302/epdf
(14) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3955666
(15) 2017 m. balandžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/660 dėl 2018, 2019 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 94, 2017 4 7, p. 12).
(16) 2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/555 dėl 2019, 2020 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 92, 2018 4 10, p. 6).
(17) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2015.4302
(18) https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/ecog.02719
(19) JT biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FF27410A18B2
(20) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5606642/
(21) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(22) OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(23) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Metinis pranešimas dėl 2016 m. Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės
PDF 495kWORD 63k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės (2017/2190(INI))
P8_TA(2018)0198A8-0139/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2016 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB 2016 m. finansinę ataskaitą ir 2016 m. statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. tvarumo ataskaitą, 2016 m. EIB operacijų ES viduje vertinimo pagal trijų ramsčių sistemą ataskaitą ir 2016 m. Europos investicijų banko veiklos rezultatų už ES ribų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito komiteto 2016 m. metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB grupės kovos su sukčiavimu veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir 2016 m. EIB bendrojo valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos 2016 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015–2017 m. ir 2016–2018 m. EIB grupės veiklos planus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir į Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl EIB 2012 m. metinės ataskaitos(1), 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl EIB 2013 m. metinės ataskaitos(2), 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl EIB 2014 m. metinės ataskaitos(3) ir 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES(5) dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m. ir į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015)0361),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą ir prie jo pridedamus tarnybų darbinius dokumentus dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpio pratęsimo ir į to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus (COM(2016)0597, SWD(2016)0297 ir SWD(2016)0298),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. EIB parengtą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2016 dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo siekiama padidinti ir išplėsti ESIF,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. bendrovės „Ernst & Young“ atliktą Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 (ESIF reglamento) taikymo ad hoc auditą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 16 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondo valdymo 2016 m. (COM(2017)0326) ir (SWD(2017)0235),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 22 d. Europos ombudsmeno raštą Europos investicijų banko pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0139/2018),

A.  kadangi EIB, kaip apibrėžta SESV 308 ir 309 straipsniuose, yra ES bankas, didžiausias daugiašalis bankas ir didžiausias pasaulyje viešasis skolintojas, veikiantis tarptautinėse kapitalo rinkose;

B.  kadangi EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei regioninės plėtros taikydamas specialios paskirties finansavimo priemones, pvz., paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

C.  kadangi kyla vis daugiau tvarumo uždavinių, ypač įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurią būtina perkelti į daugelį EIB įsipareigojimų;

D.  kadangi EIB atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendindamas vis daugiau finansinių priemonių, kurias taikant ES biudžeto lėšos naudojamos kaip svertas;

E.  kadangi investicijos į inovacijas ir įgūdžius yra labai svarbios siekiant kurti Europos žinių ekonomiką ir įgyvendinti programos „Europa 2020“ tikslus;

F.  kadangi pagal SESV 309 straipsnį pagrindinis EIB uždavinys – prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros finansuojant mažiau išsivysčiusių regionų projektus ir projektus, kurie negali būti visiškai finansuojami vienos valstybės narės;

G.  kadangi šiuolaikiška, tvari infrastruktūra atlieka esminį vaidmenį kovojant su klimato kaita ir sujungiant vidaus rinkas bei Europos valstybių ekonomikas; kadangi visomis susijusiomis EIB teikiamomis investicijomis reikėtų užtikrinti, kad ES turėtų tvarią, veiksmingą, nekenkiančią aplinkai ir gerai integruotą infrastruktūrą, kurios reikia siekiant sukurti pažangią Europą ir teikti paramą ilgalaikiam augimui, kuris būtų iš tiesų tvarus ir įtraukus;

H.  kadangi EIB yra pagrindinis bankas, kurio tikslas – skatinti pradedančiųjų įmonių ir novatoriškų bendrovių augimą;

I.  kadangi EIB paskolomis, skirtomis klimato politikos veiksmams, reikėtų teikti paramą pereinant prie anglies dioksido nesukuriančios, nekenkiančios aplinkai, klimatui atsparios ekonomikos, konkrečiai – pasitelkiant projektus, kuriais skatinama efektyviai naudoti gamtos išteklius, atsinaujinančiąją energiją, efektyviai vartoti energiją;

J.  kadangi Investicijų planą Europai sudaro trys ramsčiai: lėšų investicijoms pritraukimas, užtikrinimas, kad investicijos pasiektų realiąją ekonomiką, ir investicijoms palankios aplinkos Sąjungoje gerinimas;

K.  kadangi EIB investicijos turėtų ne tik būti finansiškai naudingos operacijos, bet ir atitikti tvarumo kriterijus ir valdymo standartus pagal sutarties reikalavimą veikti nesiekiant pelno ir veikti Sąjungos interesui;

L.  kadangi EIB skaidrumo politikai kyla sunkumų dėl dvejopo viešosios institucijos pobūdžio – tai ir ES bankas, ir komercinis bankas, valdantis ir kaupiantis informaciją apie EIB klientus;

M.  kadangi EIB turėtų išlaikyti AAA reitingą, kuris yra svarbiausia jo verslo modelio – rinkti lėšas ir skolinti patraukliomis palūkanomis, taip pat turėti patikimų turto portfelių – vertybė;

N.  kadangi, nors EIB dėl savo pobūdžio kartais turi bendradarbiauti su privačiomis pelno siekiančiomis įmonėmis, svarbiausias jo vaidmuo – tarnauti ES piliečių, o ne privačių įmonių, bendrovių ar akcinių bendrovių interesams;

Finansiškai tvarios veiklos skatinimas siekiant svaraus ilgalaikio EIB investicijų poveikio

1.  pažymi, kad 2016 m. bendras EIB grupės finansavimas sudarė 83,8 mlrd. EUR, tais metais visų pritrauktų investicijų suma sudarė 280 mlrd. EUR;

2.  atkreipia dėmesį į 2016 m. EIB metinių ataskaitų, kuriose nurodyta įvairi investicinė veikla ir numatomas jos poveikis, rinkinį; pakartoja savo prašymą, kad EIB pateiktų visapusiškesnę, išsamesnę ir labiau suderintą metinę veiklos ataskaitą ir reikšmingai pagerintų informacijos pateikimą, įtraukdamas išsamiai ir patikimai suskirstytas patvirtintas, pasirašytas ir tais metais išmokėtas investicijas, naudotus finansavimo šaltinius (nuosavus išteklius, ESIF, centralizuotai valdomas ES programas ir pan.), taip pat tokią informaciją apie naudos gavėjus (valstybes nares, viešąjį arba privatųjį sektorių, tarpininkus arba tiesioginius gavėjus), remiamus sektorius ir ex post vertinimų rezultatus;

3.  ragina EIB tęsti pastangas šioje srityje politikos formuotojams suteikiant visapusišką ir išsamią informaciją apie banko operacijų valstybėse narėse ir už ES ribų konkrečiai padarytą ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, pridėtinę vertę ir pasiektus rezultatus, pateikiant atitinkamai 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo ir rezultatų vertinimo sistemos (RVS) ataskaitas; pabrėžia, kad svarbu atlikti nepriklausomą kiekvieno projekto ex ante ir ex post vertinimą; ragina EIB savo investicijų poveikio ataskaitose pateikti išsamių tarptautiniu mastu sukurtos pridėtinės vertės pavyzdžių, taip pat nurodyti pagrindinius sektorinių ir tarpsektorinių laimėjimų rodiklius; ragina EIB šių ex post vertinimų rezultatus perduoti Europos Parlamentui;

4.  primena, kad veikla, kuriai skiriama EIB parama, turi atitikti pagrindinį banko uždavinį pagal SESV, strategijoje „Europa 2020“ nustatytus ES politikos tikslų principus ir 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP 21) susitarimą; todėl pabrėžia, kad EIB misija – atgaivinti Europos ekonomiką siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir remti pažangų, integracinį ir tvarų augimą Sąjungoje, didesnę sanglaudą, kuri būtina siekiant, kad nedidėtų nelygybė valstybių narių viduje ir tarp jų; todėl tikisi vis glaudesnio EIB, Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo siekiant pagerinti planavimą ir tikslų nustatymą, kad būtų galima iš naujo nustatyti finansavimo prioritetus;

5.  pabrėžia, kad dėl MVĮ, pradedančiųjų įmonių, mokslinių tyrimų, inovacijų, skaitmeninės ekonomikos ir energijos vartojimo efektyvumo poveikio ir svarbos tiek vietos, tiek nacionalinei ekonomikai, investavimas į juos yra svarbiausias veiksnys siekiant, kad atsigautų ES ekonomika ir būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas;

6.  nurodo, kad nuolat kyla poreikis, kad EIB prisidėtų prie užsitęsusio investicijų deficito mažinimo remdamasis patikimais ekonominiais kriterijais; pabrėžia, kad atliekant finansuojamų projektų vertinimą taip pat derėtų atsižvelgti į išorinį socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai (teigiamą ir neigiamą), visų pirma susijusį su tokio išorinio poveikio padariniais vietos bendruomenėms, siekiant suvokti, ar ES piliečiai gauna realios pridėtinės vertės;

7.  mano, kad tvirtinant investicinius projektus reikėtų remtis patikima, nepriklausoma analize, kuria įvertinamas finansinis tvarumas ir su projektais susijusi rizika, siekiant išvengti nuostolių nacionalizavimo ir pelno privatizavimo rizikos, kai projektui naudojami ir viešieji ištekliai; pažymi, kad numatyti teikti viešąsias subsidijas reikėtų tik tais atvejais, kai vykdomos visuotinės svarbos misijos ir kai rinka negali pasiekti būtinų viešosios politikos rezultatų;

8.  dar kartą pareiškia, kad Parlamentas yra susirūpinęs dėl to, jog būtų nustatyta harmoninga strategija, pagal kurią projektai ir investicijos geografiniu aspektu būtų paskirstyti ES valstybėms narėms dinamiškai, sąžiningai ir skaidriai, atsižvelgiant į tai, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas mažiau išsivysčiusioms šalims ir regionams; atkreipia dėmesį į tai, kad 70 proc. viso EIB skolinimo 2016 m. (46,8 mlrd. EUR) sukoncentruota keliose šalyse, kurių finansų rinkos yra labiausiai išvystytos, tai rodo, kad ne visos valstybės narės ar regionai gali jas prisivyti ir vienodai pasinaudoti investicijų galimybėmis;

9.  reiškia paramą keturiems EIB viešosios politikos tikslams ir dviem horizontaliesiems uždaviniams, susijusiems su tais tikslais – ekonominei ir socialinei sanglaudai ir klimato politikos veiksmams, skirtiems daugeliui klausimų, pradedant regioninio disbalanso mažinimu ir baigiant pagalba mažiau išsivysčiusiems regionams, kad jie taptų patrauklesni siekiant sukurti aplinką, palankią tvaraus ir integracinio augimo skatinimui; tačiau pakartotinai ragina EIB kaip pagrindinį savo viešosios politikos tikslą vėl nustatyti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

10.  ragina EIB didelės apimties infrastruktūros projektų atveju atsižvelgti į visą riziką, dėl kurios galėtų kilti poveikis aplinkai, ir visų pirma finansuoti projektus, kuriais, kaip įrodyta, kuriama reali pridėtinė vertė aplinkai, ekonomikai arba vietos gyventojams; pabrėžia, kad svarbu atlikti griežtą galimos korupcijos ir sukčiavimo rizikos stebėseną, ir prašo, kad EIB įšaldytų visas paskolas projektams, kai to reikalauja OLAF arba tai reikalinga dėl nacionalinio tyrimo;

11.  apgailestauja dėl to, kad daugumai valstybių narių trūksta pajėgumų įgyvendinti finansines priemones, diegti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (VPP) ir siekti įvairių tipų finansavimo sinergijos, todėl daromas neigiamas poveikis bendrai investavimo pažangai;

12.  pabrėžia, kad reikia optimizuoti ES lėšų ir dotacijų naudojimą ir EIB požiūrį, kad techninė pagalba ir finansinės konsultacijos valstybėms narėms turi būti teikiamos lengvai prieinamu būdu, grindžiamu skolinimo (paskolos projektams, vidutinės trukmės paskolos, mažosios paskolos, rizikos kapitalas, nuosavas kapitalas ir fondų investicijos), dotacijų ir paskolų derinimo (tiesioginis finansavimas, kuriam lėšos skiriamos ir iš papildomų investicijų šaltinių, pvz., garantijų, projekto obligacijų) ir konsultacijų (praktinė patirtis, susijusi su finansais, ir techninė praktinė patirtis) kombinacija; todėl ragina EIB, bendradarbiaujant su Komisija, teikti daugiau techninės pagalbos konsultacijų ir analitinių paslaugų, projektų valdymo ir gebėjimų stiprinimo srityse valstybėms narėms, gaunančioms nedidelę dalį EIB finansavimo; primena, kad reikėtų rimtai įvertinti tokias finansines priemones, kaip projekto obligacijos, atsižvelgiant į jų finansinį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kad visa rizikos našta netektų visuomenei;

13.  pripažįsta, kad gali būti skirtumų tarp banko atliekamo projektų galimybių vertinimo ir įprasto sektorinio vertinimo, pasitelkiamo struktūriniams fondams; be to, mano, kad intervencijų veiksmingumą reikėtų vertinti remiantis finansinių priemonių galimybėmis ir tvarumu, kartu taip pat atsižvelgiant į kiekybinius rezultatus, kuriuos būtų galima pasiekti;

14.  ragina EIB atkreipti dėmesį į savo veiklos vykdymo išlaidų veiksmingumą atidžiai vykdant stebėseną ir pranešant apie administravimo išlaidas ir mokesčius, atsižvelgiant į tai, kad EIB valdo daug įgaliojimų; mano, jog labai svarbu, kad veiklos vystymo išlaidos būtų proporcingos; prašo, kad EIB į savo ataskaitas įtrauktų išsamią informaciją apie valdymo sąnaudų ir mokesčių (tiesioginių, netiesioginių ir sukauptųjų) struktūrą remdamasis valdomų įgaliojimų pobūdžiu, projektų apimtimi ir naudojamomis finansinėmis priemonėmis, t. y. paskolomis, garantijomis ar nuosavu kapitalu;

15.  mano, kad AAA reitingas yra esminis aspektas, susijęs su EIB investicijų strategijos kūrimu ir ilgalaikio skolinimo prioritetais; vis dėlto primena, kad norint prisidėti prie ES ekonomikos vystymosi, EIB priemonės ir intervencijos, ypač grindžiamos rizikos perleidimu, negali būti nerizikingos;

16.  pažymi, kad Jungtinės Karalystės lėšos sudaro 16,1 proc. EIB pasirašytojo kapitalo – 3,5 mlrd. EUR įmokėtojo kapitalo ir 35,7 mlrd. EUR banko kapitalo pagal pareikalavimą; prašo, kad EIB vadovybė nustatytų „Brexit’o“ padarinius EIB ir greitai praneštų apie juos Parlamentui, siekdama išsaugoti EIB galimybę pasiekti savo politikos tikslus;

17.  ragina EIB, atsižvelgdamas į neatidėliotiną išbandymą EIB, kurį lėmė Jungtinės Karalystės sprendimas taikyti 50 straipsnį, ir pripažindamas, kad negalima iš anksto numatyti tikslių išstojimo sąlygų, iki 2017 m. pabaigos pateikti Parlamentui išsamų projektų ir įgyvendinimo etapų suskirstymą ir išankstinį galimos rizikos vertinimą;

EIB finansų valdymo pridėtinės vertės ir papildomumo stebėsenos tobulinimas

18.  pažymi, kad 2016 m. EIB skolų, garantijų ir investicijų portfeliu sutelkta 280 mlrd. EUR vertės bendrųjų investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. 67,7 mlrd. EUR vertės investicijos buvo susijusios su ESIF patvirtinimais, visų pirma skirtais mažesnėms bendrovėms (31 proc.), energetikos sektoriui (22 proc.) ir moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms (22 proc.); vis dėlto apgailestauja, kad didelė iš ESIF portfelio skiriamų investicijų dalis teko projektams, susijusiems su iškastiniu kuru; dar kartą teigia, kad reikia atlikti išsamią kiekvieno projekto analizę ir poveikio aplinkai vertinimą;

19.  mano, kad labai svarbu suteikti daugiau svertų poveikiui ir užtikrinti papildomumą; atkreipia dėmesį EIB veiklos, kuri turėtų padėti sukurti papildomą 1,1 proc. BVP augimą ir 1,4 mln. papildomų darbo vietų iki 2030 m., modeliavimą ir numatomą poveikį; palankiai vertina tai, kad 385 000 MVĮ, kurios yra ES ekonomikos šerdis ir užimtumo bei tvaraus augimo akstinas, turės naudos iš EIF finansavimo; prašo EIB reguliariai teikti naujausio finansinių svertų poveikio ataskaitas; tačiau supranta, kad skirtingų sektorių finansinis svertas nevienodas ir mažesnį finansinį svertą turintis projektas nebūtinai turi mažą pridėtinę vertę;

20.  pabrėžia, kad šiuo lėto atsigavimo laikotarpiu EIB veiklą būtina atidžiai kreipti aukštos kokybės projektų link, užtikrinant didesnį papildomumą, palyginti su kitomis esamomis Sąjungos priemonėmis ir pagrindinėmis EIB operacijomis; todėl taip pat tikisi glaudesnio EIB, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo siekiant padidinti rinkos lankstumą ir gerinti skaitmenines ir transporto infrastruktūras, kurių stoka dažnai laikoma kliūtimi investicijoms;

21.  mano, kad reikėtų teikti atitinkamą kokybinę valdymo informaciją apie kiekvieną finansuojamą projektą, greta rizikos pozicijos remiantis ir stebėsena ar papildomumo rodikliais, kad būtų galima tinkamai įvertinti tų projektų pridėtinę vertę, galimybę būti veiksmingumo akstinu ar indėlį į ES ekonomiką;

22.  ragina EIB pateikti tikslią informaciją, kai kyla grėsmė ES viešųjų išteklių finansiniams svertams, apie pasiektus ir gavėjams arba projektams nukreiptus mažiausius ir vidutinius finansinius svertus, kartu parodant pritraukto privačiojo finansavimo dydį; prašo aiškiai nurodyti, kokia finansinio sverto dalis tenka viešajam finansavimui, o kokia – privačiajam kapitalui; mano, kad yra rizikos, jog bus nurodytas didesnis nei iš tiesų didinamasis poveikis, ir kad apibrėžti tikslai ir rezultatai buvo tik numatyti, bet nepatvirtinti remiantis apčiuopiamais, tiksliais, aiškiais ir naujais statistiniais duomenimis;

Esami ESIF pasiekimai

23.  pažymi, kad iki 2016 m. pabaigos ESIF tikėjosi sutelkti kriterijus atitinkančių investicijų, kurių bendra suma būtų 163,9 mlrd. EUR; tačiau taip pat pažymi, kad, remiantis 2018 m. EIB grupės veiklos planu, faktinė investicijų, 2016 m. sutelktų pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją (IIL) ir MVĮ liniją (MVĮL), apimtis buvo ne didesnė nei 85,5 mlrd. EUR ir kartu su 2015 m. sutelktais 37 mlrd. EUR iš viso siekė 122,5 mlrd. EUR ESIF sutelktų investicijų;

24.  abejoja, ar galima pasiekti iškeltą tikslą sutelkti 500 mlrd. EUR įgyvendinant ESIF 2.0, ir ragina EIB įrodyti ESIF, kaip finansinės priemonės, skirtos privačiosioms investicijoms skatinti, pridėtinę vertę;

25.  primena, kad svarbiausias ESIF, kuris, skirtingai nei kitos esamos EIB finansinės priemonės, remiamas iš ES biudžeto, tikslas – kurti papildomumą nustatant tikrai papildomus ir novatoriškus perspektyvius sektorius ir didesnės rizikos projektus kartu su naujais atitinkamais privačiojo sektoriaus dalyviais;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingų Investicijų plano Europai ramsčių tarpusavio papildomumas dar tik pradėtas kurti; pripažįsta, kad nors pagal antrąjį ramstį EIB grupė turi didelę įtaką Europos investicijų konsultacijų centrui (EIKC), tačiau daro labai mažą įtaką kitoms antrojo ramsčio nuostatoms (užtikrinti, kad investicijų lėšos patektų į realią ekonomiką) ar trečiajam ramsčiui (investicijų aplinkos gerinimas – reguliavimo reforma);

27.  pabrėžia, kad svarbūs papildomumo kriterijai, apimantys su būtinybę remti tas operacijas, kurios atitinka ESIF paramos skyrimo kriterijus tik tuo atveju, jeigu jomis siekiama spręsti aiškiai nustatyto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas, ir kurių be ESIF nebūtų galima vykdyti tokiu pat mastu ar per tokį patį laikotarpį; prašo EIB grupės visapusiškai pasinaudoti pajėgumu prisiimti riziką siekiant atrinkti novatoriškas įmones, kartu aiškiai parodant galimybes sukurti tikrą pridėtinę vertę, pvz., stabilių ir kokybiškų darbo vietų pavidalu;

28.  primena, kad būtina deramai dokumentais pagrįsti visų ESIF remiamų projektų papildomumo vertinimą; apgailestauja, kad neskelbiamos patvirtintų operacijų rezultatų suvestinės pagal ESIF 1.0; primena, kad nepaskelbus šių rezultatų suvestinių kyla atskaitomybės ir skaidrumo problemų; pabrėžia, kad skaidrumas, susijęs su ESIF rodiklių suvestinėmis, taip pat siekiant ESIF investicijų komiteto atskaitomybės yra labai svarbus, todėl teigiamai vertina tai, kad pagal ESIF 2.0 bus viešai paskelbta rodiklių suvestinė; be to, pažymi, kad būtina aiškiau apibrėžti už įprastas EIB operacijas rizikingesnės veiklos papildomumo principą, siekiant užtikrinti didesnį projektų atrankos nuoseklumą ir skaidrumą;

29.  ragina EIB pateikti visapusišką ir tinkamą kiekybinę informaciją apie ESIF užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, parodant jų faktinį papildomumą ir poveikį, palyginti su lyginamaisiais indeksais;

30.  ragina Banką pateikti informaciją apie EFSI projektus, tarp kurių galimai yra infrastruktūros įrenginių, kurie daro didelį poveikį aplinkai ir dėl kurių papildomumo kyla abejonių, kaip antai biologinio perdirbimo įrenginiai, plieno liejyklos, pakartotinio dujinimo bei dujų laikymo įrenginiai ir greitkeliai; ragina Banką rimtai atsižvelgti į vietos valdžios institucijų, suinteresuotųjų subjektų bendruomenių ir pilietinės visuomenės grupių pareiškimus pagal deramo tikrinimo procedūrą; rekomenduoja EIB, laikantis atsargumo principo, sustabdyti ir, jei reikia, nutraukti finansavimą tais atvejais, kai yra mokslinių įrodymų, kad vykdomi su aplinka susiję pažeidimai arba daroma žala visuomenei ar vietos bendruomenėms, arba kyla tokia rizika;

31.  atskaitomybės tikslais reikalauja, kad Investicijų komitetas, taikydamas rodiklių suvestinę, reguliariai vertintų rezultatais grindžiamų investicijų plėtrą, siekiant nustatyti projektus, kurie tikslingi, turint mintyje jų faktinį makroekonominį poveikį ar indėlį į tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina atlikti objektyvią šių projektų papildomumo, pridėtinės vertės ir derėjimo su Sąjungos politika arba kitomis klasikinėmis EIB operacijomis apžvalgą;

32.  apgailestauja dėl to, kad tik 20 proc. ESIF finansavimo skirta remti projektus, kuriais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kadangi EIB standartinis portfelis pasiekė 25 proc. ribą; ragina EIB užtikrinti, kad bet kokiomis aplinkybėmis bus laikomasi jo aukščiausių standartų, siekiant apsaugoti aplinką ir atitikti COP 21 kriterijus;

33.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2016 m. pabaigoje ESIF investicijos į socialinę infrastruktūrą (žmogiškąjį kapitalą, kultūrą ir sveikatą) siekė tik 4 proc. (mažiau nei 900 mln. EUR); tai yra mažiausiai ESIF remiamas sektorius imant bendrai ir pagal dvi atskiras linijas (IIL ir MVĮL); pabrėžia, kad aišku, jog skubiai reikia gerokai padidinti tokių investicijų dalį ir apimtį;

34.  apgailestauja dėl to, kad esamos paramos paslaugos neteikiamos vietoje kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad vietos ir regionų subjektams reikėtų teikti tinkamus paaiškinimus ir strategines gaires, ypač susijusias su ESIF pozicijomis ir galimu derinimu su kitomis Sąjungos ar EIB lėšomis; pažymi, kad turėtų būti pagerintas ESIF ir kiti ES finansavimo šaltinių (COSME, programa „Horizontas 2020“) bendradarbiavimas siekiant užtikrinti didesnę sinergiją; nurodo, kad ESIF nereikėtų laikyti tik dar vienu papildomu finansavimo šaltiniu ir kad reikia imtis deramų priemonių siekiant išvengti tikslų sutapimo ar dvigubo finansavimo;

35.  pažymi, kad praėjus pusantrų metų nuo tada, kai įsteigtas ESIF, padidėjo EIB ypatingos veiklos apimtys; mano, kad vykdant EIB ypatingą veiklą, kuriai skiriama ESIF parama, turi būti kuriamas papildomumas, palyginti su kitomis EIB, EIF ar Sąjungos finansinėmis priemonėmis;

36.  primygtinai ragina didinti operacijų atrankos proceso skaidrumą ir atskleisti visą operatyvinę informaciją apie pasirašytas operacijas pateikiant rodiklių suvestinę, taip pat didinti atskaitomybę už operacijas;

37.  prašo racionalizuoti valdymo susitarimus taip, kad būtų galima geriau apibrėžti atitinkamą Komisijos ir EIB atsakomybę, užtikrinti nepriklausomumą ir užkirsti kelią įvairių sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių subjektų, ypač ESIF Investicijų komiteto narių, interesų konfliktams;

38.  palankiai vertina tai, kad padidėjo ESIF 2.0 atskaitomybė Europos Parlamentui (be kita ko reguliariai teikiant ataskaitas ir EP atstovui dalyvaujant ESIF valdančiojoje taryboje), taip pat tai, kad padidėjo ESIF rodiklių suvestinės skaidrumas; todėl tikisi, kad laikantis ESIF 2.0 reglamento bus skelbiami projektų vertinimai pagal rodiklių suvestinę, siekiant užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos būtų naudojamos tik kaip garantija projektams, dėl kurių pobūdžio pagrįsta skirti tokią papildomą viešąją paramą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad prie pasiūlymo išplėsti ESIF nebuvo pridėta poveikio vertinimo, kaip numatyta geresnio reglamentavimo gairėse, ir ex ante įvertinimo, kaip reikalaujama Finansinio reglamento dėl išlaidų programų ir finansinių priemonių 30 ir 140 straipsniuose;

39.  rekomenduoja metinėse ataskaitose nurodyti, kaip EIB integravo Europos Parlamento rezoliucijose pateiktas rekomendacijas, nes tai atskaitomybės praktika, kuri turi būti oficiali;

Pokyčių ir vertės kūrimo svertų nustatymas įgyvendinat ES viešosios politikos tikslus

40.  atkreipia dėmesį į 2016 m. EIB operacijų ES viduje ataskaitą, kurioje nurodytas finansavimas, kurį EIB suteikė keturiose pagrindinėse viešosios politikos srityse, konkrečiai – inovacijų ir įgūdžių (19,6 proc. pasirašytų EIB sutarčių 2016 m. – 13,1 mlrd. EUR), MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansų (31,7 proc. – 21,3 mlrd. EUR), infrastruktūros (27,1 proc. – 18,1 mlrd. EUR) ir aplinkos (21,6 proc. – 14,5 mlrd. EUR) srityse;

41.  apgailestauja dėl to, kad 2016 m. EIB operacijų ES viduje ataskaitoje nepateikta struktūrizuotos informacijos apie vieną iš banko kompleksinių politikos krypčių, t. y. apie ekonominę ir socialinę sanglaudą; reiškia susirūpinimą, kad antrus metus 2016 m. EIB nepasiekė numatyto 30 proc. investicijų į sanglaudą lygio (2016 m. ES viduje pasiektas 26,8 proc. lygis, o 2015 m. – 25,2 proc. lygis);

42.  pabrėžia, kad į EIB metines ataskaitas reikia įtraukti išsamesnę investicijų poreikio pagal kiekvieną sektorių ES analizę, kad būtų galima nustatyti visas sritis, kuriose trūksta investicijų, būtinų norint siekti ES prioritetų; mano, kad EIB turėtų įvertinti savo investicinių priemonių galimybes kovoti su tokiu deficitu;

43.  laikosi nuomonės, kad EIB skolinimo veiklą galima išplėsti veiksmingiau ir labiau strategiškai perskirstant išteklius, skiriant juos našiems ir tvariems investiciniams projektams, kurie neginčijamai turi pridėtinę vertę ir kurių sinergija su viešosiomis lėšomis didesnė, siekiant skatinti viešąsias investicijas ir vidaus paklausą; pabrėžia, kad toks plėtimas turėtų vykti drauge atitinkamai įvairinant EIB produktų asortimentą, be kita ko, efektyviau ir skaidriau naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kartu išlaikant viešosios ir privačiosios naudos pusiausvyrą, ir pasitelkiant kitus novatoriškus sprendimus, siekiant geriau atsižvelgti į realiosios ekonomikos poreikius;

44.  atkreipia dėmesį į daugybę raginimų EIB paspartinti ir palengvinti geriausios praktikos sklaidą visose valstybėse narėse, ypač per atitinkamus nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus, investavimo platformas ir institucijas, kurie yra pagrindinė priemonė siekiant koordinuoto ES atsako į žemo investicijų lygio problemą;

45.  apgailestauja dėl to, kad socialinės investicijos sudaro mažiau nei 6 proc. metinio EIB portfelio; pabrėžia, kad socialinė sanglauda yra svarbiausias horizontalusis prioritetinis EIB tikslas, ir primygtinai ragina Banką atsižvelgti į tai, kad reikia mažinti nelygybę ir skirtumus ES ir investuoti į socialinį sektorių ir platesniu geografiniu mastu;

Parama MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms

46.  pripažįsta, kad dėl tendencijos kurti daugiau finansinių paramos MVĮ priemonių, palyginti su įprastomis dotacijomis, randasi politikos iššūkių ir pokyčių vykdant sandorių stebėseną, valdant lėšas ir kalbant apie tai, kokiu mastu ir kaip greitai MVĮ išmokamos lėšos; nurodo, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės Europos ekonomikoje atlieka esminį vaidmenį, nes jos kuria darbo vietas ir skatina inovacijas; pabrėžia, kad daugiau kaip 90 proc. ES įmonių yra MVĮ, jose dirba du trečdaliai aktyvių užimtų gyventojų, todėl svarbiausiu EIB prioritetu turėtų išlikti parama siekiant sudaryti galimybes MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms gauti finansavimą; primena, kad EIB turėtų būti viena iš institucijų, padedančių sumažinti MVĮ patiriamą finansavimo deficitą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. EIB parama MVĮ sudarė maždaug 33,6 proc. jo finansavimo per Europos investicijų fondą ir per finansų tarpininkus buvo sutelkta 36,2 mlrd. EUR vertės investicijų su tikslu išsaugoti 3,8 mln. darbo vietų;

48.  pažymi, kad daugėja „InnovFin“ produktų – sukurtos dvi naujos finansavimo priemonės, skirtos parodomiesiems projektams atsinaujinančiosios energijos ir infekcinių ligų srityse; palankiai vertina naują 140 mln. EUR vertės operaciją, susijusią su tarpusavio skolinimo platforma, susiejančia investuotojus su lėšų ieškančiomis MVĮ;

49.  ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su savo finansų tarpininkais valstybėse narėse, kad būtų galima skleisti atitinkamą informaciją galimiems gavėjams siekiant sukurti verslininkams palankią aplinką, kad MVĮ turėtų daugiau galimybių gauti finansavimą; pabrėžia, kad EIB atlieka svarbų vaidmenį lengvinant partnerystes ir stiprinant paramos mechanizmus, skirtus labai mažų bei mažų ir vidutinių įmonių veiklai bei novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms finansuoti; taip pat ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su regioninėmis viešosiomis institucijomis siekiant optimizuoti MVĮ finansavimo galimybes;

50.  pabrėžia, kad EIB reikia toliau plėtoti rizikos kultūrą, kad padidėtų jo veiksmingumas ir intervencinių priemonių bei įvairių sričių ES politikos papildomumas, ypač ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose arba regionuose, kuriuose trūksta stabilumo, atsižvelgiant į nuolatinį ir ilgalaikį tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, tačiau nepažeidžiant patikimo valdymo principų;

51.  pabrėžia, kad investicijų programas reikia pritaikyti nedidelės apimties projektams, siekiant užtikrinti MVĮ dalyvavimą; mano, kad EIB turėtų prisidėti prie galimo labai mažų įmonių finansavimo deficito mažinimo, dažniau naudodamas finansines priemones ir produktus, kaip antai mikrofinansų priemonės ir garantijos;

52.  pabrėžia, kad galimybė gauti finansavimą ir tarptautinimas yra svarbios MVĮ patiriamos kliūtys; pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos stuburas; mano, kad, nepaisant to, kad buvo eita teisinga kryptimi, EIB turi dėti daugiau pastangų siekdamas užtikrinti lengvesnę ir veiksmingesnę MVĮ prieigą prie finansavimo, kad jos galėtų įsitraukti į pasaulinę vertės grandinę; mano, kad EIB turi remti ES įmones, kurios nori užsiimti verslu užsienyje, be kita ko, pasitelkdamas prekybos finansavimo priemonę;

Inovacijos ir įgūdžiai

53.  pabrėžia, kad investicijos į inovacijas ir įgūdžius yra itin svarbios Europos žinių ekonomikos plėtrai ir tam, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, įskaitant tai, kad tyrimams ir plėtrai būtų skiriama 3 proc. BVP; visų pirma tikisi, kad EIB, bendradarbiaudamas su Komisija ir valstybėmis narėmis, finansuos tuos projektus, kuriais trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu būtų užtikrintas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, kuris sudaro didelių kliūčių investicijoms, mažinimas;

54.  pažymi, kad bendra 2016 m. paskolų novatoriškiems projektams suma sudarė 13,5 mlrd. EUR, iš kurių 12,2 mlrd. EUR buvo susiję su pirmosiomis pasirašytomis sutartimis, o bendros su naujomis operacijomis susijusios projektų investicijų išlaidos sudarė 50,2 mlrd. EUR;

55.  primygtinai ragina EIB užtikrinti savo paramą kuriamoms novatoriškoms įmonėms ir joms komercializuojant naujus produktus, procesus ir paslaugas, nes tokios įmonės nelengvai gauna komercinių bankų finansavimą; pabrėžia EIB vaidmenį padedant baigti kurti Europos skaitmeninį tinklą (pvz., spartųjį plačiajuostį ryšį) ir bendrąją skaitmeninę rinką, įskaitant skaitmenines paslaugas; ragina EIB kurti skatinimo priemones, skirtas skatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą informacinių ir ryšių technologijų, gyvybės mokslų, maisto, darnaus žemės ūkio, miškininkystės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityse;

56.  palankiai vertina žinių ekonomikai skirtų paskolų programos švietimo srityje peržiūrą, nes dėl jos finansavimas buvo išplėstas siekiant finansuoti ne vien tik jaunimui skirtas iniciatyvas, bet įtraukti ir visų amžiaus grupių profesinį mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą;

Investicijos į infrastruktūrą

57.  mano, kad projektų, kuriais kuriama tikra Europos pridėtinė vertė, įgyvendinimą Sąjunga turėtų laikyti prioritetu; yra įsitikinęs, kad novatoriškai ir veiksmingai ekonomikai reikia pažangios, nekenkiančios aplinkai ir kokybiškos transporto sistemos ir infrastruktūros ir kad tokia sistema ir infrastruktūra turėtų būti vieni iš Sąjungos prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant novatoriškai daugiarūšei infrastruktūrai ir transporto sprendimams retai apgyvendintose teritorijose;

58.  ragina EIB skirti daugiau dėmesio infrastruktūros projektų įgyvendinimui, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose, siekiant išvengti ekonominės konvergencijos proceso sulėtėjimo; todėl ragina ES lygmeniu apsvarstyti priemonių (net ir laikinųjų), kurios suteiktų galimybę iš naujo paskatinti viešąsias investicijas į infrastruktūrą, viešojo finansavimo klausimą;

59.  pabrėžia, kad įgyvendinant Europos investicijų politiką reikėtų skirti daugiau dėmesio horizontaliosioms problemoms, ypač kalbant apie būsimas darniojo transporto priemones ir paslaugas, nes dėl to reikės vienu metu ir suderintai kurti alternatyvius energijos ir telekomunikacijų tinklus; todėl pabrėžia, kad EIB atlieka itin svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikį finansavimą, kuris konkurencijos sąlygomis būtinas tokio pobūdžio projektams;

60.  pažymi, kad 2016 m. EIB finansinė veikla infrastruktūros ir transporto srityje iš viso sudarė 18,1 mlrd. EUR, ir primena, kad svarbu ES piliečiams teikti tikrą ekonominę, aplinkos ir socialinę pridėtinę vertę, taip pat atlikti išsamų atrinktų projektų ex ante vertinimą ir pasiektų rezultatų ex post vertinimą;

61.  atsižvelgdamas į su infrastruktūra susijusią veiklą ES viduje, ragina EIB investuoti gerokai daugiau išteklių į visapusišką konsultacinę pagalbą, skirtą vietos valdžios institucijoms ir mažesnėms savivaldybėms, ankstesniame projektų nustatymo ir išankstinio vertinimo etape;

62.  reiškia susirūpinimą dėl EIB paskolos – 1,5 mlrd. EUR – Transadrijos dujotiekio projektui, kuris tranzitinėse šalyse, t. y. Albanijoje, Graikijoje ir Italijoje, įvairiu mastu neatitinka Pusiaujo principais nustatytų būtiniausių aplinkos ir socialinių standartų; apgailestauja, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) finansavimui jau skyrė 500 mln. EUR, ir mano, kad šis projektas netinka EIB investicijoms ir joks bankas, siekiantis daryti socialiniu ir aplinkos požiūriu atsakingas investicijas, neturėtų svarstyti galimybės finansuoti šį projektą;

Aplinka ir klimato politikos veiksmai

63.  pažymi, kad EIB yra įsipareigojęs skirti bent 25 proc. ES paskolų portfelio ekonomikos augimui, kuris būtų grindžiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir būtų atsparus klimato kaitos poveikiui; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. bendra su aplinka susijusių operacijų suma sudarė 14,4 mlrd. EUR, iš kurių darniojo transporto operacijos sudarė 4,9 mlrd. EUR, aplinkos apsaugos ir efektyvaus gamtos išteklių naudojimo operacijos – 5,0 mlrd. EUR, o atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo operacijos – 4,6 mlrd. EUR; taip pat pažymi, kad pasirašyta sutarčių dėl kompleksinių klimato politikos veiksmų už 17,5 mlrd. EUR;

64.  pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita svarbūs COP 21 nustatyti tikslai, susiję su transportu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro ketvirtadalį Europoje išmetamo ŠESD kiekio ir kad transportas yra pagrindinė oro taršos miestuose priežastis, o šio sektoriaus išmetamas teršalų kiekis ir toliau yra didesnis nei 1990 m.; pažymi, kad 2014–2016 m. laikotarpiu EIB iš iškastinio kuro gaunamos energijos projektams valstybėse narėse skyrė iš viso 5,3 mlrd. EUR finansavimą, konkrečiai – dviem naftos projektams, vienam anglies projektui ir 27-iems projektams, susijusiems su dujomis, papildomai prie 976 mln. EUR, per išorės garantiją skirtų šešiems ne ES projektams, iš kurių vienas yra susijęs su anglimi ir penki – su iškastinėmis dujomis, finansuoti; pabrėžia, kad skiriant finansavimą pirmenybė turėtų būti teikiama perėjimui nuo kelių transporto prie darnesnių transporto būdų;

65.  pabrėžia, kad svarbu, jog projektai, kuriuos EIB planuoja finansuoti arba bendrai finansuoti, būtų suderinti su nacionaliniais klimato politikos tikslais, susijusiais su COP 21 įgyvendinimu;

66.  ragina EIB skatinti projektų finansavimą vadovaujantis savo klimato strategija ir Paryžiaus susitarimu ir mažinti savo paramą iškastiniam kurui, siekiant tapti svarbiausia ES priemone bendroje pasaulinėje kovoje su klimato kaita ir remti darnų vystymąsi bei siekį laikantis 2030 m. energetikos strategijos užtikrinti, kad energetikos sistema būtų konkurencingesnė, saugesnė ir tvaresnė; todėl ragina EIB nefinansuoti projektų, susijusių su smarkiai aplinką teršiančiomis ir pasenusiomis technologijomis, visų pirma, sudarant palankesnes sąlygas investicijoms energetikos sektoriuje; ragina EIB teikti daugiau paskolų viešiesiems infrastruktūros projektams, kuriuos įgyvendinant siekiama sušvelninti klimato kaitos padarinius, pvz., potvynius, ir nedidelės apimties atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams;

67.  ragina EIB dar labiau padidinti paramą atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriui, pirmiausia decentralizuotiems ir nedideliems projektams;

Reagavimas į pasaulinius iššūkius

68.  primena, kad 10 proc. bendros EIB skolinimo veiklos skirta operacijoms, vykdomoms už Europos Sąjungos ribų, ir pažymi, kad bendra suma, kurią EIB skyrė už Europos Sąjungos ribų veikiantiems projektų vykdytojams, padidėjo, palyginti su 2015 m.; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad EIB teiktų metines ataskaitas apie savo operacijas, vykdomas už Sąjungos ribų, laikydamasis bendrųjų principų, kuriais grindžiami Sąjungos išorės veiksmai, ir atliktų savo deramą vaidmenį įgyvendinant atnaujintą Sąjungos įsipareigojimą siekti politikos suderinamumo vystymosi labui ir užtikrinant suderinamumą su kitomis ES politikos sritimis, JT Darbotvarke iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimu, remiant švietimą ir deramų darbo vietų kūrimą, užtikrinant visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir darbuotojų bei aplinkos apsaugos teisėms ir skatinant lyčių lygybę; pabrėžia, kad EIB, remdamas ES įmones užsienyje, turėtų deramai atsižvelgti į ES prekybos strategiją, įskaitant esamus ir būsimus prekybos susitarimus;

69.  ragina EIB bendradarbiaujant su EIVT ir Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniu direktoratu (DEVCO GD) parengti savo skolinimo operacijų už ES ribų poveikio visam ES vystomajam bendradarbiavimui, ypač susijusiam su Darbotvarke iki 2030 m. ir poveikiu žmogaus teisėms, vertinimo metodiką;

70.  atkreipia dėmesį į EIB iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti ekonominį atsparumą migrantų kilmės šalyse, o ypač – banko pastangas Afrikoje kurti svarų ES išorės politikos galios daugiklį;

71.  laikosi nuomonės, kad EIB turi stiprinti savo pajėgumą prisiimti riziką ir teikti garantijas rizikos atvejais, visų pirma vykdant projektus, kuriais siekiama plėtoti ir stiprinti privatųjį sektorių, ir projektus pagal ekonominio atsparumo iniciatyvą;

72.  dar kartą pareiškia, kad Audito Rūmai turi atlikti griežtesnį EIB operacijų, kurioms skiriamos lėšos iš ES biudžeto, vertinimą ir labiau tikrinti operacijas, vykdomas pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą;

73.  pabrėžia, kad EIB išorės operacijas reikėtų vykdyti taip, kad jomis būtų remiama ES itin svarbių sričių politika;

74.  pažymi, kad EIB didina Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) poveikio finansavimo priemonių paketo pajėgumą ir pertvarko jį į apyvartinį fondą, kuriame yra 300 mln. EUR, skirtų tiesioginei kovai su migracija teikiant paramą privačiojo sektoriaus iniciatyvoms; pažymi, kad EIB taip pat sudarys galimybę naudotis 500 mln. EUR pagal AKR investicinę priemonę, šias lėšas skiriant projektams, kuriuose didžiausias dėmesys sutelkiamas į migraciją; pabrėžia, kad svarbu nenaudoti EIB lėšų saugumo ar sienų kontrolės tikslais; priešingai, mano, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti darniam trečiųjų šalių vystymuisi; pakartoja, kad svarbu atlikti tinkamą ir išsamų įgyvendintų projektų patikrinimą žmogaus teisių aspektu; ragina EIB įgyvendinant savo projektus atsižvelgti į visus žmogaus teisių pažeidimus ir atitinkamais atvejais nebeteikti jokių paskolų; rekomenduoja EIB iki 2018 m. pabaigos sutikti laikytis atitinkamų JT žmogaus teisių konvencijų, kad būtų galima supaprastinti visais projekto ciklo etapais atliekamą išsamų su žmogaus teisėmis susijusį patikrinimą; ragina parengti praktines aspektų, susijusių su visomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir atitinkamomis grupėmis, vertinimo gaires, kuriomis turėtų būti naudojamasi atliekant ex ante vertinimą ir nuolat stebint atskirus projektus; reikalauja, kad Komisija atliktų vertinimą, kuriame būtų atkreiptas dėmesys į žmogaus teisių pažeidimo naudojantis ES garantija riziką;

75.  atkreipia dėmesį į 2003 m. pagal Kotonu susitarimą pradėtos taikyti investicinės priemonės veiksmingumą ir ragina užtikrinti, kad tokio pobūdžio priemonė būtų toliau taikoma 2020 m. iš naujo susiderėjus dėl susitarimų, kurie sieja Europos Sąjungą su jos AKR partnerėmis;

76.  ragina EIB, atsižvelgiant į savo naujus išorės skolinimo įgaliojimus, užtikrinti, kad tikrą pridėtinę vertę ir papildomumą, be jau minėtų prioritetų, t. y. klimato, MVĮ ir socialinės ir ekonominės infrastruktūros, kurtų ir naujasis su migracija susijęs prioritetas; todėl pabrėžia, kad reikia tinkamai įgyvendinti naujai sukurtą ekonominio atsparumo iniciatyvą, pagal kurią teikiama parama projektams, kurie skiriasi nuo anksčiau finansuotų projektų;

77.  palankiai vertina EIB vaidmenį vietos privačiojo sektoriaus plėtros srityje bei jo paramą mikrofinansavimui, ir pripažįsta, kad jo veikla sukuriamos naujos ekonominės ir prekybos galimybės; pabrėžia, kad EIB veiklą būtina tinkamai ir veiksmingai pritaikyti prie dabartinių tarptautinio masto iššūkių; ragina išplėsti EIB išorės skolinimo įgaliojimą, siekiant padidinti EIB vaidmenį užtikrinant darnų vystymąsi ir strategiškai reaguojant į pagrindines migracijos priežastis, taip pat paskatinti jį aktyviau dalyvauti įgyvendinant naująją privačiojo sektoriaus strategiją; todėl ragina EIB aktyviau dalyvauti įgyvendinant infrastruktūros, transporto ir skaitmeninimo, kurių reikia siekiant plėtoti vietos ir regioninius prekybos maršrutus, projektus ir skatinti MVĮ tarptautinimą, tokiu būdu aktyviai prisidedant prie Pasaulio prekybos organizacijos prekybos lengvinimo susitarimo įgyvendinimo; dar kartą tvirtina, kad EIB savo veiklą turi suderinti su JT DGT;

78.  pažymi, kad 2016 m. EIB patvirtino naujas mikrofinansų priemones: vieną skirtą Karibų regionui, vieną – Ramiojo vandenyno regionui ir dvi – Afrikai, kurių bendra vertė – 110 mln. EUR, ir vieną pietinėms kaimyninėms šalims, kurios vertė – 75 mln. EUR; primena, kad įgyvendinant EIB mikrofinansų priemones ir techninę pagalbą 1,5 mln. gavėjų buvo paskirta 300 mln. EUR; ragina EIB į savo būsimą ataskaitą įtraukti šių priemonių ir lėšų, paskirstytų per išorės veiksmų finansines priemones, sverto poveikį;

79.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pusė visų EIB skolinimo operacijų naudojantis išorės skolinimo įgaliojimu buvo skirta vietos finansų tarpininkams ir jų tikslas buvo paskatinti teikti mikrokreditus; ragina EIB atlikti finansų tarpininkų vykdomo perskolinimo vertinimą lyčių požiūriu, kadangi mikrokreditai daugiausia skirti moterims verslininkėms;

80.  pažymi, kad EIB, siekdamas tapti ES plėtros banku, planuoja EIB grupėje įkurti plėtros patronuojamąją įmonę; ragina EIB ir Komisiją pradėti pasirengimą kuo skaidresniu ir įtraukiu būdu, įskaitant viešųjų konsultacijų procesą;

81.  pažymi, kad EIB, taikydamas savo skolinimo priemones, gali tapti svarbiu naujosios ES ekonominės diplomatijos svertu; todėl pabrėžia, kad EIB, vykdydamas savo operacijas, turi atsižvelgti į ekonominės diplomatijos aplinkybes;

82.  remia EIB ir valstybių narių vystymosi agentūrų partnerystės stiprinimą ir EIB bei kitų daugiašalių plėtros bankų bendrai vykdomus projektus, visų pirma tuos, kuriais siekiama padėti pasiekti JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslus;

83.  pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus atlikta per mažai su Azija susijusių paramos tiesioginėms investicijoms užsienyje (TUI) operacijų; pabrėžia, kas ES investuotojai ir ypač MVĮ turėtų aktyviau dalyvauti Kinijos, Indijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijai priklausančių valstybių rinkose ir turėtų naudotis vienodomis sąlygomis; ragina EIB, be kita ko, naudojantis išorės skolinimo įgaliojimu, teikti tiesioginį finansavimą ES bendrovėms, kuriuo būtų remiamos užsienio investicijos;

EIB bendrojo valdymo, verslo praktikos, skaidrumo ir atskaitomybės standartų tobulinimas

84.  mano, kad reikia plėsti sąsają tarp poveikio ir veiklos tikrinimo ir didesnės atskaitomybės bei matomumo remiantis patikinimo procesu, kurio privalo laikytis visi suinteresuotieji subjektai (finansų tarpininkai, rengėjai ir galutiniai gavėjai), nuodugniai laikantis sąžiningumo principo ir atliekant patikras pagal principą „pažink savo klientą“; ragina EIB atskleisti informaciją apie labai rizikingas projekto dalis ir dalytis įgyta patirtimi su kitais tarptautiniais daugiašaliais plėtros bankais, ypač patirtimi, įgyta keičiantis informacija apie rezultatus, pasiektus atliekant išsamų įmonių arba mokesčių tikrinimą arba patikras pagal principą „pažink savo klientą“;

85.  pripažįsta vietos ir regioninių subjektų informuotumo apie finansavimo galimybes ir techninę pagalbą visoje ES didinimo veiksmų svarbą; be to, norint užtikrinti, kad vietos piliečiai būtų informuoti apie savo teisę pateikti apeliacinį skundą ir pateikti skundus skundų nagrinėjimo biurui ir Europos ombudsmenui, reikia didinti įvairių su projektais susijusių suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie banko dalyvavimą finansuojant projektus; pažymi, kad 2016 m. užregistruoti 89 skundai, iš kurių 84 buvo pripažinti priimtinais, palyginti su 56 skundais, gautais 2015 m.;

86.  išreiškia susirūpinimą dėl siūlomos EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūros ir ragina EIB visų pirma užtikrinti, kad EIB skundų nagrinėjimo skyriaus vadovas tinkamai užregistruotų visus skundus ir prieš priimdamas sprendimą dėl priimtinumo informuotų skundo pateikėjus apie skundo gavimą; užtikrinti, kad EIB skundų nagrinėjimo skyriaus vadovas būtų nepriklausomas nuo kitų Banko valdymo struktūros dalių ir galėtų priimti sprendimus dėl skundo priimtinumo nepasikonsultavęs su EIB grupės tarnybomis, taip pat priimtų sprendimus dėl skundo tinkamumo tyrimui, atitikties peržiūrai arba tarpininkavimui, net jeigu nesusitariama su EIB tarnybomis, generaliniu inspektoriumi arba Valdymo komitetu; sekti Europos ombudsmeno pateiktais netinkamo administravimo apibrėžimo pavyzdžiais, kad būtų įtraukiamos prasto arba nevykdomo administravimo formos, kaip antai administraciniai pažeidimai, nesąžiningumas, diskriminacija, piktnaudžiavimas įgaliojimais, neatsakymas, atsisakymas pateikti informaciją ir nereikalingas delsimas, ir užtikrinti, kad procedūra būtų kuo skaidresnė, t. y. skundų nagrinėjimo skyrius aktyviai atskleistų informaciją apie savo procedūras, veiklą ir bylas, ir kad skundų nagrinėjimo skyriaus vadovo ir darbuotojų įdarbinimo procedūros būtų skaidresnės;

87.  atkreipia dėmesį į viešųjų konsultacijų metu pareikštą susirūpinimą dėl kai kurių pasiūlymų dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos biuro peržiūros, pvz., kad skundų nagrinėjimo tvarka nebūtų taikoma byloms, susijusioms su viešaisiais pirkimais, taip pat su EIB politikos teisėtumu susijusiems klausimams, ir dėl skundų nagrinėjimo tvarkos biuro nepriklausomumo ribojimo, numatant reikalavimą konsultuotis su kitomis tarnybomis prieš įvertinant, ar skundas yra priimtinas, ir mažinant biuro galimybę teikti rekomendacijas; primygtinai ragina Valdymo komitetą atsižvelgti į šį susirūpinimą;

88.  pabrėžia, kad svarbu, jog Europos ombudsmenas vykdytų viešąją EIB kontrolę;

89.  palankiai vertina tai, kad paviešinti EIB direktorių valdybos protokolai, ir rekomenduoja EIB taip pat apsvarstyti galimybę paviešinti nekonfidencialią Valdymo komiteto posėdžių informaciją; projektų lygmeniu pakartoja savo prašymą, susijusį su sistemingu užbaigimo ataskaitų dėl EIB veiklos už Europos ribų, taip pat 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo ir rezultatų vertinimo sistemos (RVS) dokumentų, susijusių su EIB projektais, paviešinimu; mano, kad visiems EIB įgyvendinamiems projektams reikėtų taikyti rodiklių suvestinės viešinimo praktiką, kaip numatyta ESIF 2.0; pažymi, kad toks viešinimas būtų didelis laimėjimas siekiant EIB operacijų skaidrumo;

90.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Banko valdyba vis dar niekaip nesureagavo į 2017 m. balandžio 27 d. konkrečias Parlamento rezoliucijos dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės 75 ir 76 dalių nuostatas, ir primena, kad reikia nustatyti griežtesnes taisykles dėl interesų konfliktų ir aiškius, griežtus ir skaidrius kriterijus, siekiant užkirsti kelią bet kokio pobūdžio korupcijai; pakartoja, kad EIB privalo peržiūrėti savo elgesio kodeksą, siekdamas užtikrinti, kad pirmininko pavaduotojai nevadovautų jokioms operacijoms savo gimtosiose šalyse, kadangi dėl to kyla pavojus institucijos nepriklausomumui; yra labai susirūpinęs dėl nustatytų esamų EIB mechanizmų, skirtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams jo valdymo institucijose, trūkumų; šiuo klausimu ragina EIB atsižvelgti į ombudsmeno rekomendacijas ir kuo skubiau peržiūrėti elgesio kodeksą, siekiant, kad būtų geriau užkertamas kelias interesų konfliktams jo valdymo institucijose ir galimoms „sukamųjų durų“ reiškinio problemoms; ragina EIB, pasibaigus Komisijos, Parlamento ir Tarybos deryboms, prisijungti prie tarpinstitucinio susitarimo dėl ES skaidrumo registro;

91.  pabrėžia, kad kova su visų formų žalinga mokesčių praktika ir toliau turėtų būti svarbiu EIB prioritetu; ragina EIB greitai taikyti atitinkamus ES teisės aktus ir standartus mokesčių vengimo, mokesčių rojų ir kitų susijusių klausimų srityje ir reikalauti, kad jo klientai atitinkamai laikytųsi tų taisyklių; yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta EIB atskleistos informacijos apie galutinę tikrąją nuosavybę, ypač tais atvejais, kai finansavimas teikiamas per privataus kapitalo fondus; primygtinai ragina EIB aktyviai imtis priemonių ir įgyvendinti platesnes išsamaus patikrinimo priemones tais atvejais, kai nustatoma, kad EIB projektai turi sąsajų su jurisdikcijomis, keliančiomis abejonių dėl mokesčių;

92.  primygtinai pabrėžia, kad EIB turi parengti išsamų viešą finansų tarpininkų atrankos reikalavimų sąrašą, kad būtų sutvirtintas ES įsipareigojimas kovoti su piktnaudžiavimu mokesčiais ir veiksmingiau užkirsti kelią korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo infiltracijos rizikai; pabrėžia, kad reikia tobulinti projektų vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad ES lėšos nebūtų investuojamos per subjektus trečiosiose valstybėse, kurios nesilaiko tarptautinių mokesčių standartų;

93.  pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti standartus, susijusius su mokesčių skaidrumu ir geru mokesčių srities valdymu, ypač nuostatas dėl mokesčių vengimo; pažymi, kad 2017 m. pabaigoje priimtas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas; šiuo atžvilgiu ragina EIB tobulinti savo politiką neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų klausimu, pasinaudojant šiuo metu vykstančia jos peržiūra, plėtojant platesnę atsakingo apmokestinimo politiką; ragina EIB parodyti, kad įmanoma taikyti aukštesnius mokesčių skaidrumo standartus, laikantis politikos, kuri apimtų ne vien tik minimalius reikalavimus, ir prisiimti vadovaujamą vaidmenį sąžiningo apmokestinimo srityje; ypač pabrėžia būtinybę tiesioginių ir netiesioginių paskolų skyrimą susieti su sąlyga, kad privalo būti nurodomi mokestiniai ir finansiniai duomenys pagal šalis ir be jokių išimčių keičiamasi duomenimis apie finansinėse operacijose dalyvaujančių gavėjų ir finansų tarpininkų tikrąją nuosavybę;

94.  teigiamai vertina tai, kiek svarbos EIB skiria savo visiško sukčiavimo, korupcijos ir slaptų susitarimų netoleravimo politikai; ragina EIB imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant mokėjimų sustabdymą ir paskolų nepatvirtinimą, siekiant apsaugoti EIB ir ES finansinius interesus, kai to reikalauja OLAF arba baudžiamosios veikos tyrimai, ir toliau ragina EIB atitinkamai pritaikyti vidaus taisykles; pabrėžia, kad reikia atskleisti informaciją apie rangos ir subrangos sistemą siekiant išvengti bet kokios sukčiavimo ir korupcijos rizikos; pabrėžia, kad EIB svetainėje turėtų būti speciali ir matoma erdvė, kurioje viešai nurodomi subjektai, kuriems draudžiama dalyvauti, siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį; pabrėžia, kad EIB turi tapti draudimo dalyvauti tinklų dalimi kartu su kitais daugiašaliais skolintojais; ragina EIB suderinti savo draudimo dalyvauti politiką su kitais daugiašaliais skolintojais, tokiais kaip Pasaulio bankas, kuris yra paskelbęs daugiau nei 800 asmenų ir įmonių, kuriems uždrausta dalyvauti, nors jo finansavimo apimtys sudaro maždaug pusę EIB finansavimo apimčių;

95.  tikisi, kad EIB, vadovaudamasis 2016 m. Komisijos komunikatu, toliau įgyvendins ir tobulins veiksmingo apmokestinimo išorės strategiją, užtikrindamas tarptautinių mokesčių skaidrumo standartų laikymąsi ir skatindamas teikti ataskaitas pagal šalis tarptautiniu mastu; ragina EIB užtikrinti aukštą informacijos apie galutinius gavėjus kokybę ir veiksmingai užkirsti kelią sandoriams su finansų tarpininkais, kurie yra susiję su neigiamais precedentais skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo ir neigiamo socialinio poveikio bei poveikio aplinkai požiūriais;

96.  apgailestauja, kad dėl „Dieselgate“ skandalo iškilo keletas klausimų dėl to, kad bendrovė „Volkswagen“ sukčiaudama ir apgaudinėdama gavo paskolų iš EIB; prašo EIB laikytis OLAF rekomendacijų dėl aktyvių veiksmų įgyvendinant savo kovos su sukčiavimu politiką; pabrėžia, kad EIB šį reikalą nagrinėjo slapukaudama, ir primygtinai ragina paviešinti OLAF ataskaitą dėl paskolos bendrovei „Volkswagen“, ir paskelbti bent jau prasmingą šios ataskaitos santrauką;

97.  atkreipia dėmesį į tai, kad ilgai trukęs korupcijos tyrimas, susijęs su MOSE sistemos skandalu, buvo baigtas 2017 m. rugsėjo 14 d. Venecijos teismo sprendimu, pagal kurį du pagrindiniai tiesiogiai į skandalą įsivėlę vadovai buvo nuteisti ketverius metus kalėti, iš jų konfiskuota 9 575 000 EUR; apgailestauja, kad 2011–2013 m. MOSE projekto įgyvendinimui EIB išmokėjo tris paskolas, kurių vertė – 1,2 mlrd. EUR, o paskutinė paskola skirta po to, kai nacionalinės valdžios institucijoms pradėjo tyrimą dėl korupcijos; ragina EIB užtikrinti, kad jo visiško sukčiavimo netoleravimo politika būtų įgyvendinama kuo griežčiau, ir nutraukti visą finansavimą MOSE projektui ir su juo per bendrovių ir gavėjų, įsitraukusių į projektų Veneto regione įgyvendinimą, sistemą susijusiems projektams, ypač atkreipiant dėmesį į tiesiamą greitkelį A4, žinomą kaip „Passante di Mestre“, kadangi jo atveju tebeatliekamas tyrimas dėl mokesčių slėpimo, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo infiltracijos, taip pat atkreipiant dėmesį į greitkelio A4 trečiąją juostą atkarpoje tarp Venecijos ir Triesto; ragina EIB atlikti tinkamus vidaus tyrimus, susijusius su tuo, kaip pasirenkami gavėjai ir kaip išmokamos ir valdomos jo lėšos, ir paskelbti rezultatus;

98.  palankiai vertina tai, kad reguliariai peržiūrima EIB grupės geriausia bankininkystės sistema ir praktika, tai daroma tam, kad būtų galima nustatyti atitikties trūkumus; mano, kad dėl EIB ir EIF įgaliojimų reikia visapusiškos ir reguliarios rizikos vertinimo ir priežiūros EIB lygmeniu, todėl pagrindinių verslo procesų koregavimas ir dalijimasis su įgaliojimų valdymu susijusia informacija įgauna labai didelės svarbos siekiant bendros EIB atskaitomybės;

99.  palankiai vertina EIB Etikos ir reikalavimų laikymosi komiteto pasiūlymus bendrojo valdymo ir skaidrumo srityje, pvz., papildomai prie mechanizmų, skirtų geriau užkirsti kelią interesų konfliktams valdymo institucijose ir galimam „sukamųjų durų“ reiškiniui, į jo kompetencijos sritį įtraukti etikos klausimus, nustatyti Valdymo komiteto narių įgaliojimų sustabdymo procedūrą ir sukurti naują patariamąjį komitetą, galėsiantį pateikti nuomonę prieš oficialiai paskiriant Valdymo komiteto narius;

100.  pabrėžia, kad svarbu sustiprinti sąžiningumo pasibaigus tarnybai įsipareigojimus ir nustatyti konkrečias sankcijas dėl galimų „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų tarp EIB aukščiausiosios vadovybės ir privačiojo sektoriaus; todėl mano, kad veiklos pertraukos laikotarpis, per kurį buvę Direktorių valdybos nariai negalėtų užsiimti lobizmu EIB valdymo institucijose, turėtų trukti bent 12 mėnesių;

101.  palankiai vertina tai, kad pradėta EIB informavimo apie pažeidimus politikos peržiūra, taip pat tai, kad atnaujinamas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos, kuri buvo patvirtinta 2014 m., įgyvendinimas, ir kad tai glaudžiai siejama su EIB reikalavimais „pažink savo klientą“, taikomais esamiems portfeliams ir naujai verslo veiklai;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

102.  dar kartą ragina EIB pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, ypač skolinimo veiklos poveikio klausimu;

o
o   o

103.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 378, 2017 11 9, p. 2.
(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 77.
(3) OL C 66, 2018 2 21, p. 6.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0138.
(5) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.
(6) OL L 135, 2014 5 8, p. 1.
(7) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.


Prezidento rinkimai Venesueloje
PDF 246kWORD 44k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų Venesueloje (2018/2695(RSP))
P8_TA(2018)0199RC-B8-0225/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į įvairias savo rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje(2) ir 2015 m. kovo 12 d.(3), 2016 m. birželio 8 d.(4), 2017 m. balandžio 27 d.(5) ir 2018 m. vasario 8 d.(6) rezoliucijas dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. vasario 14 d. Limos grupės pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 26 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl naujausių įvykių Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 8 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorės Fatou Bensoudos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 20 d. Amerikos valstybių organizacijos (AVO) pareiškimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 23 d. Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pirmalaikiai prezidento rinkimai, kuriuos surengti ragino tarptautiniu mastu nepripažinta Nacionalinė steigiamoji asamblėja ir kuriems pritarė Nacionalinė rinkimų taryba, įvyks 2018 m. gegužės 20 d.; kadangi Nacionalinė rinkimų taryba nusprendė apriboti galimybes sykiu dalyvauti vietiniuose ir regioniniuose rinkimuose toms partijoms, kurios iškėlė kandidatus prezidento rinkimuose;

B.  kadangi 2018 m. sausio 25 d. Venesuelos Aukščiausiasis Teismas nusprendė opozicijos partijų koalicijai „Mesa de la Unidad Democrática“ (Demokratinės vienybės apskritasis stalas, MUD) neleisti dalyvauti prezidento rinkimuose, o tai yra rimtas sąžiningų rinkimų principo pažeidimas, kai opozicijos kandidatams draudžiama laisvai kandidatuoti ir vienodomis sąlygomis dalyvauti rinkimuose;

C.  kadangi, kaip parodė Santo Domingo derybos, per kurias Venesuelos vyriausybei ir opozicijai nepavyko pasiekti susitarimo, patikimų, skaidrių ir įtraukių rinkimų sąlygos neįvykdytos; kadangi tarptautinės demokratinės institucijos, įskaitant Europos Sąjungą, atmetė kvietimą stebėti šį neteisėtą rinkimų procesą;

D.  kadangi 2017 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos Taryba nusprendė patvirtinti ginklų embargą Venesuelai ir uždrausti susijusių medžiagų, kurios gali būti panaudotos vidaus represijoms, įvežimą; kadangi 2018 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos Taryba vienbalsiai nusprendė taikyti sankcijas septyniems asmenims, Venesueloje einantiems oficialias pareigas, kaip ribojamąsias priemones, pvz., draudimus keliauti ir turto įšaldymą, reaguodama į tai, kad nesilaikoma demokratinių principų;

E.  kadangi naujausi įvykiai Venesueloje lėmė dar didesnę poliarizaciją ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėties tolesnį blogėjimą; kadangi Venesuela patiria precedento neturinčią politinę, socialinę, ekonominę ir humanitarinę krizę, dėl kurios žūsta daug žmonių;

1.  griežtai atmeta tarptautiniu mastu nepripažintos Nacionalinės steigiamosios asamblėjos priimtą sprendimą, kurį parėmė Nacionalinė rinkimų taryba, surengti pirmalaikius prezidento rinkimus (nustatyta dabartinė rinkimų data – 2018 m. gegužės 20 d.); ragina nedelsiant sustabdyti rinkimų organizavimą tol, kol bus įvykdytos patikimų, skaidrių ir įtraukių rinkimų sąlygos;

2.  pabrėžia, kad ES pripažins tik tokius rinkimus, kurie bus pagrįsti realistišku kalendoriumi, dėl kurių nacionalinio dialogo kontekste susitars visi susiję subjektai ir politinės partijos, kuriais bus paisoma vienodų, teisingų ir skaidrių dalyvavimo sąlygų, įskaitant draudimų politiniams oponentams panaikinimą, politinių kalinių išlaisvinimą, įskaitant subalansuotą nešališkos Nacionalinės rinkimų tarybos sudėtį ir pakankamų garantijų buvimą, įskaitant nepriklausomų tarptautinių stebėtojų stebėseną;

3.  ragina nedelsiant surengti rinkimus, kurie atitiktų visus tarptautinius standartus, visiškai atitinkančius Amerikos valstybių organizacijos (AVO) kriterijus; pabrėžia, kad tokių rinkimų dėka suformuota teisėta vyriausybė turi skubiai kovoti su dabartine ekonomine ir socialine krize Venesueloje ir siekti šalies nacionalinio susitaikymo;

4.  ragina tiek vyriausybę, tiek opoziciją nedelsiant priimti makroekonominio stabilizavimo planą, siekiant kartu su tarptautinėmis finansų įstaigomis spręsti daugelį šaliai iškilusių problemų, pvz., įveikti humanitarinę krizę, kurią sukėlė hiperinfliacija ir pagrindinių prekių ir vaistų stoka; dar kartą ragina Venesuelos vyriausybę į šalį įsileisti humanitarinę pagalbą;

5.  primena, kad, esant tokioms aplinkybėms, Europos Parlamentas negali pripažinti teisėtais rinkimų, kurie rengiami vykdant neteisėtą procesą; taigi ragina Europos Sąjungą, Amerikos valstybių organizaciją (OAS) ir Limos grupę laikytis vieningos ir suderintos pozicijos;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 285, 2017 8 29, p. 145.
(2) OL C 294, 2016 8 12, p. 21.
(3) OL C 316, 2016 8 30, p. 190.
(4) OL C 86, 2018 3 6, p. 101.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0200.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0041.


Sanglaudos politika ir teminis tikslas „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“
PDF 281kWORD 51k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir teminio tikslo „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ (Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 7 punktas) įgyvendinimo (2017/2285(INI))
P8_TA(2018)0200A8-0136/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į sanglaudos politiką ir teminį tikslą „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ (Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio 7 punktas)(1),

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento 37 straipsnį dėl finansinių priemonių, kurioms remti gali būti naudojami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai),

–  atsižvelgdamas į Europos regioninės plėtros fondo reglamento (ES) Nr. 1301/2013 5 straipsnio 7 punktą dėl tvaraus transporto skatinimo ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimo(2),

–  atsižvelgdamas į Sanglaudos fondo reglamento (ES) Nr. 1300/2013 4 straipsnio d punktą dėl tvaraus transporto skatinimo ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos(11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Komisijos septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis“ (COM(2017)0583),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (COM(2017)0534),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ (COM(2013)0913),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. Komisijos žaliąją knygą „TEN-T politikos peržiūra. Siekiant geriau integruoto transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką“ (COM(2009)0044),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „1 darbų paketas: 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“ (1DP),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „ Regioninės plėtros tendencijos ES. 1 darbų paketas: 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“ (1DP),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Komisijos galutinę ataskaitą „5 darbų paketas: 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“ (SWD(2017)0132),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos darbinį dokumentą „Konsultacijos dėl transeuropinio transporto tinklo politikos ateities“ (COM(2010)0212),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2016 m. tarpinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus (Struktūrinė ir sanglaudos politika) užsakytą 2016 m. kovo mėn. paskelbtą tyrimą „Keičiasi ne tik transportas, bet ir pasaulis“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus (Struktūrinė ir sanglaudos politika) užsakytą 2010 m. sausio mėn. paskelbtą tyrimą „Keičiasi ne tik transportas, bet ir pasaulis“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Eurostato statistikos žinyną „Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai. 2016 m. redakcija“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą bei 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0136/2018),

A.  kadangi paramą telkiant pagal temas, siekiant didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) veiksmingumą ir remti regionų pastangas įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, didžiausias dėmesys buvo tikslingai skiriamas investicijoms pagal 7 teminį tikslą, susijusį su transporto infrastruktūros kokybės gerinimu, įskaitant veiksmingą esamos infrastruktūros naudojimą;

B.  kadangi Sanglaudos fondo (SF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama teikiama tiek TEN-T tinklui, tiek už TEN-T tinklo ribų esančiai regioninio ir vietos transporto infrastruktūrai vystyti, visų pirma mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose, kur vis dar būtina įdėti nemažai pastangų, kad būtų užbaigtos trūkstamos jungtys, pašalinti trukdžiai ir modernizuoti riedmenys;

C.  kadangi transporto sektorius ir šio sektoriaus infrastruktūra yra svarbiausi ir esminiai bet kurios šalies vystymosi ir valstybių narių gyventojų gerovės veiksniai – dėl to transporto sektorius lieka pagrindine investicijų sritimi, kuri padeda siekti didesnio augimo, konkurencingumo ir vystymosi stiprinant kiekvieno ES regiono ekonominį potencialą, taip skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, remiant vidaus rinką ir kartu puoselėjant sanglaudą, integraciją ir socialinę bei ekonominę įtrauktį, kovojant su pusiausvyros tarp regionų nebuvimu, palengvinant prieigą prie paslaugų ir mokymų atokiausiuose regionuose, kuriuose šiuo metu rizikuojama netekti gyventojų, bei stiprinant įmonių kūrimo ir vystymo tinklus;

D.  kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu į transporto infrastruktūrą investuota 81 mlrd. EUR, t. y. beveik trečdalis (31 proc.) ESI fondų; kadangi didžiausias investicijų į transporto infrastruktūrą poveikis konkrečiau yra ypač akivaizdus Centrinėje ir Rytų Europoje, kur buvo skirta 69 proc. viso transporto sektoriui skirto finansavimo;

E.  kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kuriai būdinga didėjanti ESI fondų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) biudžetų; kadangi nepaisant neigiamo paskutinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio ir uždelsto programų įgyvendinimo, didelio poveikio investicijoms į transporto infrastruktūrą tai neturėjo; kadangi investicijos į ES transporto infrastruktūrą yra viena iš politikos sričių, kuriančių didžiausią ES pridėtinę vertę dėl, inter alia, bendrojoje rinkoje jaučiamo netiesioginio poveikio, kuris padeda užtikrinti, kad grynąją investicijų naudą gautų visos valstybės narės;

F.  kadangi sėkmingais projektų kelių, geležinkelio ir uostų srityje, finansuojamų iš ES biudžeto pavyzdžiais prisidedama prie ekonomikos, pramonės, eksporto, turizmo, prekybos, darbo vietų kūrimo, regionų atgaivinimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos pakeitimo; kadangi esama ES pridėtinės vertės sukūrimo pavyzdžių, kaip antai geležinkelio linijos E30/C-E30 nuo Žešuvo iki Krokuvos modernizavimas Lenkijoje, geležinkelio linija nuo Sofijos iki Plovdivo Bulgarijoje, geležinkelio tunelis Leipcigo mieste (5 ir 6 moduliai) Vokietijoje, bėgių atnaujinimas nuo Voticės iki Benešovo prie Prahos Čekijos Respublikoje, Talino Ilemistės jungties rekonstrukcija Estijoje arba valstybinio kelio Rumunijoje DN6 Aleksandrija – Krajova rekonstrukcija, nacionalinių kelių eismo DN6 nuo Viduržemio jūros iki Krajovos Rumunijoje, greitasis geležinkelis Valensija – Mursija Ispanijoje arba užbaigtas Trakijos greitkelis nuo Sofijos iki Juodosios jūros uosto Burgaso, ketvirtoji Budapešto metro linija Vengrijoje arba Sofijos metro linijos Bulgarijoje ir daugelis kitų;

G.  kadangi TEN-T tinklas ir transporto infrastruktūra, kaip antai keliai, greitųjų geležinkelių investicijos, vandens keliai ir oro transportas, yra ES prioritetinės sritys ir jeigu sumažėtų Europos investicijų, spragą užpildytų padidėjusios tiesioginės užsienio investicijos (TUI), dėl kurių pelnas, mokesčiai ir darbo galimybės būtų perkeliami už ES ribų, o dėl to veikiausiai padidėtų regionų priklausomybė ir makroekonominis nestabilumas; kadangi toks procesas ilgainiui turėtų neigiamos įtakos Sąjungos veiklai regionuose ir politikai, taip pat paskatintų susiskaidymą ir atotrūkį;

H.  kadangi pagrindinio tinklo koridorių vystymas apima keletą tokių neatsiejamų komponentų, kaip alternatyviųjų degalų infrastruktūra (įkrovimo įranga) bei intelektinės ir inovatyvios transporto sistemos, ir kadangi jis atlieka esminį vaidmenį sudarant sąlygas visos transporto sistemos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti;

I.  kadangi išmanūs, perspektyvūs, tvarūs ir visapusiškai tarpusavyje sujungti transporto, energetikos ir skaitmeniniai tinklai yra būtina sąlyga tam, kad būtų įgyvendinta ir tinkamai veiktų Europos bendroji rinka ir kad Europa būtų sujungta su pasauline rinka; kadangi tai yra tikrieji Europos ekonomikos našumo augimą, teritorinę sanglaudą ir piliečių gerovę užtikrinantys veiksniai;

J.  kadangi labiau integruotas požiūris į investicijas transporto infrastruktūros srityje padės pašalinti kliūtis, pagerins įvairiarūšio transporto jungtis ir padidins investicijas skatinant perėjimą nuo kelių prie geležinkelių transporto, o taip pat paskatins ekologiškų transporto priemonių, pvz., elektra varomų transporto priemonių bei geležinkelių ir vandens kelių naudojimą; kadangi dėl to bus paskatinta transporto energijos šaltinių įvairovė ir ekologiškesni transporto tinklai, tuo sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pagerinant oro kokybę ir skatinant tolesnius veiksmus kovojant su klimato kaita;

K.  kadangi transportas yra svarbi ES energetikos ir klimato politikos sudedamoji dalis ir kadangi ES minimalios atsinaujinančiosios energijos dalies tikslo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų negalima pasiekti be reikšmingo transporto indėlio;

1.  atkreipia dėmesį, kad EITP, SF ir ERPF turėtų ir toliau būti pagrindiniai ES šaltiniai, iš kurių būtų finansuojamos investicijos į transporto infrastruktūrą pagal teminį tikslą „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ kitu programavimo laikotarpiu; siūlo, kad turint omenyje kuriamą didelę Europos pridėtinę vertę ir netiesioginį poveikį, šiais finansavimo šaltiniais galėtų ir toliau naudotis visi reikalavimus atitinkantys ES valstybių narių regionai, kas užtikrintų subalansuotą priežiūrą ir prisidėtų prie ES sanglaudos politikos įgyvendinimo;

2.  pažymi, kad ES investicijų į transporto infrastruktūrą intervencinė logika turėtų ir toliau būti grindžiama gerai suderinta centralizuotai valdomų išteklių ir pagal pasidalijamąjį valdymą skirstomų lėšų šaltinių sistema, siekiant tenkinti politikos ir finansavimo poreikius; primena, kad EITP tikslas yra centralizuotai ES lygmeniu teikti pirmenybę pagrindiniams TEN-T koridoriams, įskaitant saugos, technologijų naujovių ir aplinkos apsaugos aspektus; taip pat primena, kad ERPF ir SF turi aiškų regioninį aspektą, kuris reaguoja į vietos paklausą (miestų ir priemiesčių vietovės) ir regionų ypatybes; atkreipia dėmesį į tai, kad jais remiamos jungtys su TEN-T ir judumas pasitelkiant antrinius ir tretinius transporto mazgus bei įvairiarūšius terminalus (visuotinis TEN-T tinklas); atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia subalansuotai didinti susijusius šių trijų finansavimo šaltinių biudžeto lėšų paketus, siekiant išvengti nevienodo investicijų paskirstymo skirtingais lygmenimis; ragina Komisiją palengvinti supaprastintas, laiku atliekamas ir lanksčias ESI fonų lėšų perskirstymo tarp regionų, veiklos programų ir programos krypčių pagal ESI fondus procedūras, siekiant tinkamai atsižvelgti į besikeičiančią ekonominę tikrovę ir regioninius poreikius;

3.  mano, kad reikia nustatyti papildomų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir finansinių priemonių, svarbą, atsižvelgiant į jų derėjimą su ERPF ir SF ir EIB skolinimo operacijų papildomumą; pažymi, kad 2017 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės Transporto sektoriaus derinimo kvietimas taip pat buvo skirtas šioms sąveikoms stiprinti, tačiau valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir remti pajėgumus yra būtina; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ESIF turėtų padėti užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, projektų lygmeniu pritaikant finansines priemones privačiojo sektoriaus investicijoms ir nacionaliniam ir (arba) regioniniam finansavimui; pažymi, kad finansiškai naudingi infrastruktūros projektai pirmiausia turėtų būti remiami naudojantis paskolomis, ES garantijomis arba derinamomis priemonėmis, kaip ir ERPF, SF ar EITP finansavimu; tačiau, mano, kad subsidijos ir toliau turi būti pagrindinis investicijų į tvaraus viešojo transporto finansavimą šaltinis;

4.  pažymi, kad prieš sudarant infrastruktūrai reikalingą biudžetą ir nustatant jos įgyvendinimo metodus reikia atlikti objektyvų ex ante kiekybinį paklausos ir būsimų poreikių vertinimą; atkreipia dėmesį, kad laikantis šių dviejų pagrindinių tinklo infrastruktūros tikslų turėtų būti sudaryta galimybė pagal ERPF ir SF tinkamumo finansuoti kriterijus įvertinti esamą paklausą teritoriniu lygmeniu; taip pat pažymi, kad transeuropinio, regioninio ir vietos transporto tinklo modeliavimas gali būti veiksmingas įrodant, kur investicijomis būtų sukurta didžiausia Europos pridėtinė vertė;

5.  ragina Komisiją, siekiant skatinti tvarų transportą ir šalinti kliūtis pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse, parengti kontrolinį tinkamumo kriterijų sąrašą, kuriais būtų geriau išreikšti vietos ir regionų poreikiai, susiję su transporto infrastruktūra, siekiant padėti nustatyti visą transporto sektoriui skirtą paketą, reikiamas investicijas ir nustatyti prioritetus; pabrėžia, kad svarbu remtis kokybiškais, patikimais, atnaujintais, susistemintais ir prieinamais ES transporto suvestinės duomenimis; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šis sąrašas galėtų apimti tokius klausimus kaip daugiarūšio transporto jungtys, vietos ir regionų ypatumai, alternatyvių transporto rūšių prieinamumas, kelių ir geležinkelių sauga bei poveikis aplinkai;

6.  pažymi, kad reikia daugiau investuoti į pagrindinę transporto infrastruktūrą mažiau išsivysčiusiuose regionuose, o taip pat kalnų, atokiuose, mažai gyventojų turinčiuose arba atokiausiuose regionuose, kuriems būdingas mažas prieinamumas reikia aktyviau vykdyti ERPF, EITP ir SF investicijas į transporto infrastruktūrą po to, kai ES pridėtinė vertė buvo užtikrinta remiantis tinkama sąnaudų ir naudos analize. Taip pat pabrėžia poreikį tobulinti daugiarūšio transporto jungtis; pabrėžia, kad šių regionų prieinamumo gerinimas yra būtina sąlyga ekonominiam vystymuisi; ragina Komisiją ir valstybes nares – prieš įgyvendinant projektą vykdomų viešų diskusijų pagalba – skatinti aktyvesnį viešojo sektoriaus dalyvavimą ieškant transporto sprendimų ne tik nacionaliniu ir regioniniu, bet ir vietos ir (arba) miesto ir kaimo lygmeniu, siekiant plėtoti optimalias investicijas transporto srityje;

7.  pažymi, kad tvarioms inovacijoms diegti transporto srityje taip pat reikalinga trijų pagrindinių priemonių – ESI fondų, EITP, ir programos „Horizontas 2020“ bei jos vėlesnio atitikmens sąveika ir papildomumas;

8.  ragina stiprinti ERPF paramą Europos teritorinio bendradarbiavimui, pasitelkiant papildomus išteklius ir sutelkiant dėmesį į pagrindines investicijas į tvarią transporto infrastruktūrą (pvz., tarpvalstybinius vandens kelius, uostus, tiltus, geležinkelius, įvairių transporto rūšių jungtis ir terminalus ir t.t.); supranta, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pasienio regionų, įskaitant ES išorės sienas, junglumui, taip pat konsultacinei pagalbai ir gebėjimų stiprinimui projektų lygmeniu; ragina pašalinti kliūtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į transportą, ypač tarpvalstybinėms investicijoms į vandens, geležinkelių ir kelių transportą bei pagerinti prieigą prie išorės rinkų;

9.  ragina pašalinti su Vakarų Balkanais jungiančios transporto infrastruktūros spragas, susijusias su integruotų transporto paslaugų projektais, skiriant daugiau dėmesio tolesnėms investicijoms į junglumą ir transporto pralaidumo kliūčių šalinimui, ypač atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl Vakarų Balkanų šalių europinės perspektyvos; atsižvelgdamas į tai, primena, koks svarbus yra Europos teritorinis bendradarbiavimas ir makroregioninės strategijos integruoto transporto projektams, kartu atsižvelgiant į tai, kad reikia geriau koordinuoti transporto planus ir projektus, kuriais siekiama užbaigti transporto jungčių spragas (pvz. su Vakarų Balkanais); be to, atsižvelgdamas į tai primena, kad jūrų uostai ir vandens keliai labai dažnai yra tarpvalstybiniai subjektai, todėl turėtų gauti tokio pat bendro ES finansavimo dalį, kaip tarpvalstybiniai geležinkelių ir kelių projektai;

10.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tvaraus transporto tikslą, į sanglaudos politiką būtina įtraukti klimato apsaugą, kad būtų įgyvendinti ES tikslai sumažinti išmetamą CO2 kiekį; ragina Komisiją reikalauti iš valstybių narių, kad šios įtrauktų ES aplinkos srities teisės aktus į sprendimų priėmimą ir planavimą dėl finansuotinų projektų, o ypač – susijusių su tinklu „Natura 2000“, strateginius poveikio aplinkai vertinimus, oro kokybe, Vandens pagrindų direktyva, direktyvomis dėl buveinių ir paukščių apsaugos bei Europos aplinkos agentūros transporto ir aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmu (TERM);

11.  pabrėžia, kad daugiau paramos turėtų būti skiriama pažangiajam eismo valdymui skatinti, be kita ko, atliekant skaitmeninimą, veiksmingiau panaudojant esamą infrastruktūrą ir perorientuojant eismą į piko valandas;

12.  ragina parengti tinkamą ir plataus užmojo bendrą Europos transporto politiką, pagrįstą finansavimo sistema, susieta ir koordinuojama kartu su ES transporto sektoriaus priemonėmis; mano, kad ir toliau turėtų būti užtikrinamas paramos telkimas pagal temas, siekiant užtikrinti skirtingų finansavimo šaltinių supaprastinimą ir sąveiką projektų lygmeniu; siūlo sukurti bendrą taisyklių rinkinį, skirtą visiems finansavimo šaltiniams, susijusiems su visais teminiais tikslais; mano, kad reikia supaprastinti, standartizuoti ir paspartinti su viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalba susijusias atitikties procedūras;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau bendrai finansuoti projektus per būsimą programavimo laikotarpį vadovaujantis principu „panaudok, kitaip prarasi“;

14.  palankiai vertina bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS), Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ekspertų centro (EVEC) ir Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) darbą; tačiau tikisi, kad visoje ES vykdant EIB grupės operacijas, susijusias su transporto infrastruktūra, daug daugiau išteklių bus skirta siekiant teikti išsamią konsultacinę pagalbą vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms ankstyvuoju šių projektų, kuriais sukuriama ES pridėtinė vertė, nustatymo ir išankstinio vertinimo etapu;

15.  ragina Komisiją rengiant naują reglamentą (-us) dėl sanglaudos politikos po 2020 m. pasiūlyti numatyti daugiau lėšų, dėl kurių miestai galėtų bendrai teikti pasiūlymus dėl infrastruktūros ir technologijų, kuriomis būtų prisidedama prie miesto transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro ir kelių transporto priemonių sukeliamos oro taršos mažinimo;

16.  pritaria, kad pakankamai išteklių turėtų būti skiriama moksliniams tyrimams, programoms ir projektams, kuriais skatinamas kelių eismo saugumas Europoje, kaip numatyta Valetos deklaracijoje dėl kelių eismo saugumo;

17.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų skiriama išteklių siekiant remti tvarų judumą mieste, intelektinių transporto sistemų kūrimą, projektų dviratininkams ir pėstiesiems rengimą ir geresnį transporto prieinamumą neįgaliesiems;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir jų nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(4) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.
(6) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0067.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0222.
(10) OL C 316, 2017 9 22, p. 155.
(11) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 35.


Vaikų migrantų apsauga
PDF 264kWORD 44k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų migrantų apsaugos (2018/2666(RSP))
P8_TA(2018)0201B8-0218/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vaikų migrantų apsauga“ (COM(2017)0211),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl vaikų migrantų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų“(1),

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių komiteto 2017 m. birželio 21 d. Bendrosios pastabos Nr. 21 (2017) dėl vaikų gatvėse 44 dalį(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos „Pasirūpinti kiekvienu vaiku“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 12 d., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-550 /16, A ir S prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie(6),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl vaikų migrantų apsaugos (O-000031/2018 – B8-0016/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, UNICEF duomenimis, Europoje gyvena maždaug 5,4 mln. migrantų vaikų(7); kadangi, remiantis naujausiais Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2017 m. į Graikiją, Italiją, Ispaniją ir Bulgariją atvyko 32 039 vaikai; kadangi 46 proc. jų buvo nelydimi ar atskirti vaikai, o likusieji 54 proc. – lydimi tėvų arba kitų globėjų; kadangi pranešta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. devyniose valstybėse narėse 821 vaikas buvo laikomas sulaikymo įstaigose; kadangi dauguma valstybių narių nesuteikia ir sistemingai nerenka duomenų apie vaikus, laikomus imigrantų sulaikymo įstaigose(8);

B.  kadangi praėjus vieniems metams nuo Komisijos komunikato „Vaikų migrantų apsauga“ paskelbimo 2017 m. balandžio 12 d. valstybės narės vis dar susiduria su šiame komunikate pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo problemomis;

C.  kadangi dėl patikimos informacijos trūkumo, ilgų šeimos susijungimo ir globėjų skyrimo procedūrų, taip pat baimės būti sulaikytiems, išsiųstiems į kilmės šalis arba perkeltiems vaikai slepiasi ir taip jiems kyla prekybos žmonėmis, smurto ir išnaudojimo pavojus;

D.  kadangi dėl vaiko apsaugos tarnybų ir vaikams skirtos veiklos trūkumo priėmimo centruose daromas neigiamas poveikis vaikų psichikos sveikatai;

E.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir JT vaiko teisių konvencijoje reikalaujama, kad vykdant visus veiksmus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtų vadovaujamasi vaiko interesais;

F.  kadangi, remiantis naujausiais lyginamaisiais tyrimais(9), valstybės narės skirtingu tempu integruoja vaikus prieglobsčio prašytojus į mokyklas, o kai kuriais atvejais – praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo prieglobsčio prašymo pateikimo ir vyresni vaikai susiduria su ypatingais sunkumais;

G.  kadangi, remiantis 2016 m. Prieglobsčio informacijos duomenų bazės ataskaita, dažnai kyla problemų siekiant pradėti prieglobsčio procedūras ir dėl to gali būti toliau labai vėluojama jas vykdyti(10);

H.  kadangi kai kurios valstybės narės vis dar susiduria su sunkumais vertinant amžių ir apsaugant vaikus, kurie nepateikia prieglobsčio prašymo;

I.  kadangi, remiantis pastarąja Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita dėl seksualiai išnaudotų migrantų atvykimo, manoma, kad 80 proc. iš Nigerijos centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykstančių mergaičių – jų skaičius išaugo nuo 1 454 (2014 m.) iki 11 009 (2016 m.) – yra prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais potencialios aukos; kadangi valstybės narės susiduria su sunkumais nustatant ir remiant mergaites, kurios nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo;

J.  kadangi vaikų bepilietybė kelia didelių problemų žmogaus teisių aspektu ir dėl to vėluojama vykdyti vaikų statuso nustatymo Europos Sąjungoje procedūras ir vaikams nesuteikiamos galimybės pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis ir teisėmis;

1.  pabrėžia, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų migracijos arba pabėgėlio statuso, visų pirma gali naudotis visomis JT vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis;

2.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų padėti valstybėms narėms priimti ir tinkamai įgyvendinti holistinį teisėmis pagrįstą požiūrį visose su vaikais susijusiose politikos srityse;

3.  pabrėžia, kad svarbu sukurti atskirą planą, grindžiamą kiekvieno vaiko poreikiais ir kitu konkrečiu pažeidžiamumu, atsižvelgiant į tai, kad siekiant vaiko gyvenimo kokybės ir gerovės taip pat reikia užtikrinti ankstyvą integraciją, bendruomenės paramos sistemą ir galimybes panaudoti visą savo potencialą; laikosi nuomonės, kad taikant tokį požiūrį taip pat buvo veiksmingai užkertamas kelias vaikų dingimui;

4.  ragina valstybes nares įgyvendinti principą, kad priimant visus su vaikais, nepaisant jų statuso, susijusius sprendimus, būtų vadovaujamasi vaiko interesais;

5.  pabrėžia, kad visa būtina informacija apie vaiko teises ir apsaugos procedūras bei galimybes vaikams turėtų būti pateikta jiems suprantamu būdu, atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir jiems suprantama kalba; ragina Europos prieglobsčio paramos biurą padėti valstybėms narėms parengti tinkamą priėmimo medžiagą, skirtą vaikams informuoti;

6.  primygtinai ragina valstybes nares paspartinti globėjų arba laikinų globėjų tik atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams skyrimo procedūras;

7.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi tik atvykę vaikai turėtų galimybę kreiptis į vaiko apsaugos pareigūnus, be kita ko, migrantų antplūdžio vietose, specialiai vaikams įrengtuose apgyvendinimo centruose ir pasienio įleidimo punktuose;

8.  ragina valstybes nares garantuoti, kad visiems asmenims, o ypač nelydimiems nepilnamečiams, būtų suteikta ori gyvenamoji vieta ir sveikatos priežiūros paslaugos, ir užtikrinti visas galimybes gauti formaliojo ir įtraukaus švietimo paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kaip tos valstybės vaikai, įskaitant tokias parengiamąsias priemones, kaip kalbų kursai, kad būtų užtikrinta vaikų integracija į priimančiąsias visuomenes visu jų buvimo valstybės narės teritorijoje laikotarpiu;

9.  primena, kad nelydimi nepilnamečiai turėtų būti apgyvendinami tik jiems skirtuose centruose, kad būtų išvengta smurto ir seksualinės prievartos rizikos;

10.  ragina teikti pirmenybę tam, kad iš Graikijos ir Italijos būtų perkelti likę nelydimi nepilnamečiai, kurie atitinka ES perkėlimo sprendimų reikalavimus; ragina sukurti struktūras siekiant toliau perkelti vaikus iš atvykimo valstybių narių, kai tai atitinka jų interesus;

11.  pripažįsta esminį vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurios pirmosios priima ir integruoja migrantų vaikus, nepaisant ribotų išteklių, atliekamą vaidmenį; ragina valstybes nares stiprinti migrantų vaikų, ypač nelydimų nepilnamečių, priėmimo pajėgumus ir skirti tam pakankamai išteklių;

12.  ragina valstybes nares nuolat skirti pakankamai lėšų ir remti vietos ir regionines valdžios institucijas, taip pat užtikrinti, kad būtų galima naudotis europiniu, pvz., Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), finansavimu;

13.  primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant vykdyti visas dar nepradėtas šeimos susijungimo procedūras;

14.  pabrėžia, kad vaikai negali būti sulaikyti dėl imigracijos, ir ragina valstybes nares apgyvendinti visus vaikus ir šeimas su vaikais su laisvės atėmimu nesusijusiose bendruomeninėse vietose, kol sprendžiama dėl jų imigracijos statuso;

15.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kuriose ilgam laikotarpiui ir sistemingai sulaikomi imigrantų vaikai ir jų šeimos, kad būtų užtikrintas vaikų pagrindinių teisių paisymas;

16.  pabrėžia, kad, siekiant spręsti vaikų psichikos sveikatos problemas, valstybės narės turi nedelsiant investuoti į psichologinę ir psichiatrinę pagalbą bei reabilitaciją;

17.  pabrėžia, kad svarbu sukurti tvirtą nustatymo ir registravimo sistemą, grindžiamą vaiko interesais, kad būtų užtikrintas vaikų patekimas į nacionalines apsaugos sistemas ir išlikimas jose, taikant į vaiką orientuotą požiūrį per visą procedūrą, visapusiškai laikantis JT vaiko teisių konvencijos; pabrėžia, kad valstybės narės neturi naudoti prievartos vaikų biometrinių duomenų paėmimo tikslais;

18.  ragina valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais dėl amžiaus vertinimo procedūrų, kad būtų nustatyti aukšti amžiaus vertinimo proceso standartai visoje ES; pabrėžia, kad vaikų sveikatos patikrinimai turi būti atliekami taip, kad nebūtų privatumą pažeidžiantys ir būtų paisoma vaiko orumo;

19.  be to, ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir užtikrinti tvirtesnį teisėsaugos ir vaiko apsaugos institucijų bendradarbiavimą siekiant surasti ir apsaugoti dingusius vaikus, tuo pačiu metu užtikrinant, kad visų pirma visuomet būtų atsižvelgiama į vaiko interesus;

20.  apgailestauja dėl nuolatinio ir plačiai paplitusio vaikų bepilietybės reiškinio; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad vaikų bepilietybės problema būtų tinkamai sprendžiama nacionaliniuose teisės aktuose, visapusiškai laikantis JT vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio;

21.  pripažįsta, kad valstybės narės ir Komisija padarė pažangą kurdamos Europos globos institucijų tinklą, ir ragina valstybes nares jį paremti;

22.  pabrėžia, kad visi su vaikais dirbantys subjektai negali turėti patvirtintų įrašų apie teistumą, ypač dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų vaikų atžvilgiu; ragina valstybes nares nuolat teikti tinkamą mokymą apie nelydimų nepilnamečių teises ir poreikius, be kita ko, apie visus taikytinus vaikų apsaugos standartus;

23.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, be kita ko, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, siekiant nustatyti vaikus, kurie yra prekybos žmonėmis, prievartos ir visų formų išnaudojimo aukos, ir visiems nukentėjusiems vaikams užtikrinti vienodas galimybes gauti paramos aukoms paslaugas; pripažįsta, kad ypatinga problema kyla dėl mergaičių išnaudojimo prostitucijos tikslais;

24.  pabrėžia, kad sukūrus naujus saugius ir teisėtus maršrutus Sąjunga ir valstybės narės galėtų geriau patenkinti apsaugos poreikius, ypač susijusius su vaikais, ir išardyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelius;

25.  pripažįsta įvairių nacionalinių ir Europos NVO, įskaitant organizacijas, kurios vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas, humanitarinį indėlį siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma vaiko interesų;

26.  ragina valstybes nares nedelsiant dėti daugiau pastangų ir bendrai kovoti su įvairių formų organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą vaikais, kovoti su nebaudžiamumu ir užtikrinti, kad tokių nusikaltimų vykdytojai, ES ar ne ES piliečiai, būtų kuo greičiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

27.  mano, kad biudžeto laikotarpiu po 2020 m. vaikų migrantų teisėms turėtų būti skiriama pirmenybė, laikantis 2017 m. Komisijos komunikato „Vaikų migrantų apsauga“, darnaus vystymosi tikslų ir Komisijos priemonių rinkinio dėl ES lėšų naudojimo migrantų kilmės asmenų integracijos tikslais nuostatų;

28.  ragina valstybes nares didinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir koordinavimą tarp valstybių narių įvairių tarnybų, kad būtų panaikintos spragos ir užtikrinta, kad vaikų apsaugos sistemos būtų tinkamos ir nesuskaidytos;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) JT rezoliucija A/RES/71/1, http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/71/1
(2) https://www.streetchildrenresources.org/resources/general-comment-no-21-2017-on-children-in-street-situations/
(3) OL C 289, 2016 8 9, p. 57.
(4) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.
(6) ECLI:EU:C:2018:248.
(7) https://www.unicef.org/publications/files/Uprooted_growing_crisis_for_refugee_and_migrant_children.pdf
(8) http://fra.europa.eu/en/publication/2017/child-migrant-detention
(9) Pasaulinio pažangos forumo Migracijos politikos grupės ir Europos politikos tinklo SIRIUS tyrimas „#Backtoschool“ www.globalprogressiveforum.org/backtoschool.
(10) 2016 m. Prieglobsčio informacijos duomenų bazės (AIDA) ataskaita (p. 3).


Visuotinis draudimas atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje
PDF 331kWORD 43k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visuotinio draudimo siekiant panaikinti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje (2017/2922(RSP))
P8_TA(2018)0202B8-0217/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – Kosmetikos gaminių reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą dėl draudimo atlikti bandymus su gyvūnais ir draudimo teikti rinkai ir dėl alternatyvių metodų kosmetikos srityje (COM(2013)0135),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ataskaitą dėl kosmetikos srities bandymų su gyvūnais alternatyvių metodų kūrimo, įteisinimo ir teisinio pripažinimo (2013–2015 m.) (COM(2016)0599),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Stabdykite vivisekciją“ (C(2015)3773),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą C-592/14(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. „Eurobarometro“ specialiąją apklausą Nr. 442 „Europiečių požiūris į gyvūnų gerovę“,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto užsakytą 2017 m. sausio mėn. tyrimą „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl visuotinio draudimo siekiant panaikinti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje (O-000040/2018 – B8-0017/2018),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl visuotinio draudimo siekiant panaikinti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje (O-000041/2018 – B8-0018/2018),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Kosmetikos gaminių reglamentu nustatomos prekybos kosmetikos gaminiais ir sudėtinėmis dalimis ES sąlygos ir juo siekiama sukurti kosmetikos gaminių vidaus rinką bei užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

B.  kadangi SESV 13 straipsnyje nustatyta, kad rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, ypač vidaus rinkos, turi būti visapusiškai atsižvelgiama į gyvūnų gerovės reikalavimus, nes gyvūnai geba jausti;

C.  kadangi kosmetikos gaminiai yra neatsiejama ES piliečių kasdienio gyvenimo dalis ir apima daug įvairių produktų, pavyzdžiui, vonios, dušo, įdegio, plaukų ir odos priežiūros, makiažo, nagų priežiūros ir skutimosi priemones, dezodorantus ir burnos higienos produktus;

D.  kadangi ES įsipareigojo skatinti gyvūnų gerovę saugant žmonių sveikatą ir aplinką;

E.  kadangi, siekiant užtikrinti kosmetikos gaminių saugą, pagal Kosmetikos gaminių reglamento 10 straipsnį reikalaujama, kad būtų atliekamas kiekvieno gaminio vertinimas ir parengiama saugos ataskaita;

F.  kadangi pagal Kosmetikos gaminių reglamento 11 straipsnį reikalaujama kiekvienam rinkai teikiamam gaminiui saugoti gaminio informacijos bylą ir į ją įtraukti duomenis apie bandymus su gyvūnais, atliktus kuriant kosmetikos gaminį ar jo sudėtines dalis, ir saugos vertinimą;

G.  kadangi gatavus kosmetikos gaminius ir kosmetikos sudėtines dalis tirti atliekant bandymus su gyvūnais ES draudžiama atitinkamai nuo 2004 m. rugsėjo mėn. ir 2009 m. kovo mėn. („bandymų draudimas“);

H.  kadangi prekiauti gatavais kosmetikos gaminiais ir sudėtinėmis dalimis, kurie buvo išbandyti su gyvūnais, ES uždrausta nuo 2009 m. kovo mėn., išskyrus kartotinių dozių toksiškumo, reprodukcinio toksiškumo ir toksikokinetinius tyrimus; kadangi dėl šio konkretaus kompleksinio poveikio sveikatai, prekybos draudimas taikomas nuo 2013 m. kovo mėn., nepriklausomai nuo to, ar rasti alternatyvūs bandymų, nenaudojant gyvūnų, metodai („prekybos draudimas“);

I.  kadangi dauguma kosmetikos gaminių sudedamųjų dalių yra taip pat naudojamos daugelyje kitų vartojimo ir pramonės prekių, pavyzdžiui, vaistų, ploviklių ir kitų cheminių medžiagų ir maisto srityse; kadangi šie ingredientai galėjo būti bandomi su gyvūnais pagal atitinkamus teisės aktus, pavyzdžiui, REACH reglamentą(3), tais atvejais, kai nebuvo jokių kitų alternatyvų;

J.  kadangi pagal 2016 m. kovo mėn. „Eurobarometro“ kovo mėn. Nr. 442 89 proc. ES piliečių sutinka, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų skatindama didesnį informuotumą apie gyvūnų gerovės svarbą tarptautiniu mastu, ir 90 proc. ES piliečių sutinka, kad svarbu nustatyti aukštus gyvūnų gerovės standartus, pripažįstamus visame pasaulyje;

K.  kadangi Parlamentas gauna daugybę peticijų iš piliečių, kurie naudojasi savo teise pagal SESV 24 ir 227 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį, kuriose raginama nutraukti bandymus su gyvūnais Europoje ir visame pasaulyje ir sukurti tarptautinius gyvūnų gerovės standartus;

L.  kadangi piliečiai prašo priimti naują teisės aktų sistemą, siekiant laipsniškai atsisakyti bandymų su gyvūnais;

M.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendime C-592/14 patvirtino, kad kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra tam tikrų sudedamųjų dalių, kurios buvo bandomos su gyvūnais už ES ribų, kad būtų galima tuos produktus parduoti trečiosiose šalyse, teikimas Sąjungos rinkai gali būti draudžiamas, jei naudojami duomenys, gauti atlikus bandymus, siekiant įrodyti, kad atitinkami gaminiai yra saugūs, norint juos pateikti ES rinkai;

N.  kadangi dėl tam tikrų spragų kosmetikos gaminiai, kurie buvo bandomi naudojant gyvūnus už ES ribų, gali būti pateikti ES rinkai, o gaminiai gali būti tirti iš naujo ES naudojant bandymams su gyvūnais alternatyvius metodus, ir tai pažeidžia ES teisės aktų dvasią;

O.  kadangi ES yra pagrindinė veikėja Jungtinėse Tautose; kadangi ES institucijos ir valstybės narės turi laikytis pasaulinės tvarkos, grindžiamos tarptautine teise ir daugiašaliu bendradarbiavimu;

P.  kadangi Europos Sąjunga turėtų dėti daugiau pastangų siekdama įtraukti aukštus gyvūnų gerovės standartus plėtodama išorės santykius;

Patirtis, įgyta taikant visuotinį draudimą atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje

1.  pažymi, kad Europa turi klestintį ir novatorišką kosmetikos sektorių, kuriame sukurta apie du milijonus darbo vietų, ir yra didžiausia kosmetikos gaminių rinka pasaulyje; pabrėžia, kad ES uždraudus bandymus su gyvūnais nebuvo pakenkta šio sektoriaus vystymuisi;

2.  pastebi, kad Europoje bandymų ir prekybos draudimų laikymosi lygis yra labai didelis; tačiau pabrėžia, jog išsamių ir patikimų dokumentų, susijusių su kosmetikos gaminiais, importuotais į ES iš trečiųjų šalių, kuriose vis dar būtina atlikti bandymus su gyvūnais, trūkumas gaminio informacijos byloje išlieka didele problema, kurią reikia spręsti prioritetine tvarka;

3.  mano, kad ES bandymų su gyvūnais kosmetikos srityje draudimas yra svarbus ženklas pasauliui apie jos teikiamą svarbą gyvūnų apsaugai, ir tai sėkmingai įrodė, kad palaipsniui nutraukti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje yra įmanoma;

4.  primena, kad Europoje buvo priimtas politinis sprendimas įgyvendinti šį draudimą, neatsižvelgiant į tai, ar esama visiškai prieinamų alternatyvių bandymams su gyvūnais metodų; mano, kad Europos pavyzdys rodo, jog tai, kad kai kuriems įverčiams nėra bandymų su gyvūnais alternatyvų, nereiškia, kad negali būti nustatytas visuotinis bandymų su gyvūnais kosmetikos srityje draudimas;

5.  pakartoja, kad bandymai su gyvūnais kosmetikos srityje nebegali būti pateisinami, taip pat prašo ES ir nacionalinių valdžios institucijų palaikyti visuomenės nepritarimą bandymams kosmetikos srityje ir remti novatoriškų humaniškų bandymo metodų plėtojimą;

6.  prašo reguliavimo institucijų ir bendrovių sukurti stebėsenos sistemą, kuria būtų galima naudotis atliekant reguliarų nepriklausomą auditą siekiant užtikrinti, kad pramonės tiekėjai laikytųsi visiško draudimo;

Draudimo poveikis alternatyvių metodų vystymui

7.  primena, kad bandymų su gyvūnais draudimas lėmė didesnes mokslinių tyrimų pastangas sukurti alternatyvių bandymų metodų ir tai padarė poveikį ir už kosmetikos sektoriaus ribų; pažymi, kad didelė pažanga padaryta ir alternatyvių metodų patvirtinimo ir teisinio pripažinimo srityse;

8.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiais užtikrinti pakankamą finansavimą sparčiam alternatyvių bandymų metodų sukūrimui, patvirtinimui ir taikymui, kad būtų galima visiškai pakeisti bandymus su gyvūnais tiriant toksikologinius parametrus, pavyzdžiui, kancerogeniškumą, reprodukcijos ir kartotinių dozių toksiškumą(4);

9.  pabrėžia, kad reikia ilgalaikių mokymo ir švietimo pastangų, siekiant užtikrinti, kad laboratorijose ir kompetentingose institucijose būtų mokoma tinkamų alternatyvių žinių ir procesų;

10.  pažymi, kad akademinėms įstaigoms tenka svarbus vaidmuo skatinant bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų taikymą mokslo srityse ir skleidžiant naujas žinias ir praktiką, kurios yra prieinamos, bet ne visada plačiu mastu taikomos;

11.  pabrėžia, kad būtina dirbti tarptautinėse struktūrose siekiant sparčiau patvirtinti ir pripažinti alternatyvius metodus bei trečiosioms šalims, kuriose mokslininkai gali nežinoti apie alternatyvius metodus, o bandymų įstaigoms gali trūkti reikiamos mokslinių tyrimų infrastruktūros, užtikrinti žinių perdavimą ir finansinę paramą;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES skatino tarptautinį bendradarbiavimą alternatyvių metodų srityje įgyvendinant Europos partnerystę dėl bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų (EPAA) ir dalyvavo daugelyje kitų atitinkamų tarptautinių procesų, kaip antai Tarptautiniame bendradarbiavime dėl Kosmetikos reglamento (angl. ICCR) arba Tarptautiniame bendradarbiavime rengiant alternatyvius bandymų metodus (angl. ICATM); atkreipia dėmesį į tai, kad toks bendradarbiavimas yra labai svarbus;

Tarptautinė padėtis

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Gvatemaloje, Islandijoje, Indijoje, Izraelyje, Naujoje Zelandijoje, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje bandymai su gyvūnais kosmetikos srityje yra uždrausti; atkreipia dėmesį į tai, kad kitos valstybės, pvz., Pietų Korėja ir Australija, padarė didelę pažangą, siekdamos taikyti tokį draudimą;

14.  pažymi, kad nepaisant visame pasaulyje padarytos svarbios pažangos teisėkūros srityje, apie 80 proc. pasaulio šalių vis dar leidžiama atlikti bandymus su gyvūnais ir prekiauti kosmetikos produktais, kurie buvo išbandyti naudojant gyvūnus;

Visuotinio draudimo atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje nustatymas

15.  ragina ES Kosmetikos gaminių reglamentą panaudoti kaip modelį tarptautiniu lygmeniu nustatant draudimą atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje ir draudimą vykdyti tarptautinę prekybą kosmetikos galinių sudėtinėmis dalimis ir gaminiais, kuriuos gaminant buvo naudojami gyvūnai, kurie įsigaliotų iki 2023 m.;

16.  ragina ES institucijas užtikrinti vienodas sąlygas visiems ES rinkai pateikiamiems produktams ir įsitikinti, kad nė vienas jų nebūtų buvęs išbandytas su gyvūnais trečiojoje šalyje;

17.  ragina ES institucijų pirmininkus susitikimuose su savo partneriais, visų pirma su JT generaliniu sekretoriumi, skatinti ir remti visuotinį draudimą atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje ir sudaryti palankias sąlygas jo įvedimui;

18.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pasinaudoti savo diplomatiniais tinklais ir imtis ryžtingų veiksmų visose dvišalėse ir daugiašalėse derybose siekiant sukurti plačią ir tvirtą koaliciją, kuri remtų visuotinį draudimą atlikti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje;

19.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skatinti ir remti tarptautinę konvenciją dėl kovos su gyvūnų naudojimu kosmetikos gaminių bandymų srityje JT kontekste ir sudaryti palankias sąlygas jos sudarymui; prašo Sąjungos institucijas ir valstybes nares paraginti, kad visuotinis bandymų su gyvūnais kosmetikos srityje draudimas būtų įtrauktas į kito JT Generalinės Asamblėjos posėdžio darbotvarkę;

20.  ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, pradedant kampanijos dalyviais, kad visame pasaulyje būtų nutraukti gyvūnų naudojimas atliekant bandymus kosmetikos srityje, taip pat NVO ir pilietinės visuomenės atstovais, siekiant skatinti papildomus renginius per kitą JT Generalinės Asamblėjos posėdį ir sudaryti sąlygas dialogui apie tarptautinės konvencijos dėl kovos su gyvūnų naudojimų atliekant bandymus kosmetikos srityje naudą ir pranašumus;

21.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad ES bandymų su gyvūnais kosmetikos srityje draudimas nesusilpnintų nei vykstančių derybų prekybos klausimais, nei Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių; ragina Komisiją išbraukti su gyvūnais išbandytus kosmetikos gaminius iš visų laisvosios prekybos susitarimų, kurie jau įsigaliojo arba dėl kurių šiuo metu deramasi, taikymo srities;

o
o   o

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 342, 2009 12 22, p. 59.
(2) ECLI:EU:C:2016:703.
(3) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(4) Vartotojų saugos mokslinio komiteto rekomendacinis pranešimas dėl kosmetikos sudedamųjų dalių bandymo ir jų saugos vertinimo, 9-oji redakcija, SCCS/1564/15.


Dabartinė avininkystės ir ožkininkystės sektorių padėtis ir ateities perspektyvos Sąjungoje
PDF 407kWORD 65k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės avininkystės ir ožkininkystės sektorių padėties ir ateities perspektyvų Sąjungoje (2017/2117(INI))
P8_TA(2018)0203A8-0064/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos prašymu 2015 ir 2016 m. surengto ES avienos sektoriaus forumo rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto prašymu Parlamento B teminio skyriaus pavestą atlikti tyrimą „Avienos (ėrienos) ir ožkienos sektorių ateitis Europoje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją „Avienos (ėrienos) ir ožkienos sektoriaus ateitis Europoje“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. atlikto tyrimo „BŽŪP priemonių avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose vertinimas“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Veiksmų planas gamtai, piliečiams ir ekonomikai“(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“ (COM(2017)0339),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Nyderlandų ombudsmeno ataskaitos dėl vyriausybės požiūrio į Ku karštligę išvadas(3), taip pat į 2017 m. Nyderlandų ombudsmeno atliktą tyrimą apie tai, ko vyriausybė išmoko iš Ku karštligės epidemijos(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0064/2018),

A.  kadangi avininkystės ir ožkininkystės sektoriai beveik visoje ES mažai pelningi, jų pajamos yra vienos iš mažiausių ES, pirmiausia dėl didelių veiklos ir atitikties reglamentavimui sąnaudų, kurios kartais viršija pardavimo kainas, ir dėl didelės administracinės naštos, daug ūkininkų ir vis dažniau nutraukia šią veiklą;

B.  kadangi maisto grandinės disbalansas didina šių sektorių pažeidžiamumą ir kadangi Komisija šioje srityje iki šiol nesiėmė būtinų reguliavimo veiksmų, kaip ragino Parlamentas;

C.  kadangi avių ir ožkų produktus gaminantys ūkiai negali įsikurti ir išsilaikyti gyvulių augintojams neturint stabilių pajamų garantijos;

D.  kadangi Europoje avininkystė ir ožkininkystė yra sezoniškos, kitaip nei kai kuriuose kituose pasaulio regionuose, kuriuose avys ir ožkos gali būti veisiamos ir gyvūninė produkcija gali būti tiekiama ištisus metus; kadangi didelis sezoniškumas ūkininkams ir gamintojams gali sukelti ekonominį netikrumą;

E.  kadangi nepalankiose ūkininkauti vietovėse, pvz., atokiuose ir kalnuotuose regionuose, abiejuose šiuose sektoriuose gali būti kuriamos ir išsaugomos darbo vietos;

F.  kadangi avių ir ožkų produktų platinimo grandinės turi didelį plėtros ir užimtumo potencialą daugelyje pažeidžiamų kaimo vietovių ir priemiesčių, visų pirma parduodant avienos ir ožkienos ir kokybiškus pieno produktus, kurie gali būti parduodami naudojantis trumpomis ir vietos platinimo grandinėmis;

G.  kadangi avių augintojams sunku rasti ne tik kvalifikuotos, bet kartais ir nekvalifikuotos darbo jėgos;

H.  kadangi avininkystė ir ožkininkystė daugelyje valstybių narių yra kultūros paveldo dalis ir užsiimant šia veikla gaunama aukštos kokybės tradicinių produktų;

I.  kadangi avininkystės ir ožkininkystės sektoriai turi užtikrinti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir aplinkos apsaugos standartus;

J.  kadangi avininkystė ir ožkininkystė atlieka svarbų vaidmenį aplinkos tvarumo požiūriu, ypač kai gyvūnai ganosi, nes jų yra 70 proc. geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių vietovių, įskaitant izoliuotas ir santykinai sunkiai pasiekiamas vietoves, jos padeda išsaugoti kraštovaizdį, išlaikyti biologinę įvairovę (taip pat vietines veisles) ir kovoti su erozija, nepageidaujamomis biomasės sankaupomis, pylimams daroma žala, griūtimis ir miškų bei brūzgynų gaisrais;

K.  kadangi Europos kaimo vietovėse avininkystė ir ožkininkystė socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra svarbios, nes mažiau palankiose vietovėse padeda išlaikyti gamybą bei užimtumą ir tiekti aukštos kokybės tradicinius produktus;

L.  kadangi ūkininkų kartų kaitą būtina pagerinti siekiant užtikrinti šios rūšies gyvulininkystės išlikimą ir padėti sustabdyti spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą daugelyje kaimo regionų, kuriuose ribotos pagrindinės paslaugos ir parama šeimoms, o tai ypač veikia moteris, kurios atlieka didžiulį darbą sektoriuje, bet kuris dažnai lieka nematomas;

M.  kadangi šiuose sektoriuose palanki aplinka ir geros galimybės jaunimui užsiimti nedidelės apimties ūkininkavimo veikla arba steigti įmones, nes juose nedidelis kapitalizavimo lygis, gerai išplėtotas kolektyvinis veiklos organizavimas, tarpusavio pagalba, bendros įrangos naudojimo kooperatyvai;

N.  kadangi vidutinis avių ir ožkų augintojų amžius didėja ir kadangi žinios nepakankamai perduodamos kitoms kartoms, kyla pavojus sklandžiam šių sektorių veikimui ir ateityje jie taps pažeidžiami dėl įgūdžių ir žinių stokos; kadangi avių ir ožkų augintojams ir kokybiškų apdorotų produktų, pavyzdžiui, tradicinių sūrių, gamintojams dažnai trūksta reikalingų rinkodaros ir pardavimo įgūdžių, kad galėtų gaminius patraukliai tiekti rinkai;

O.  kadangi dauguma avių ir ožkų ES auginama ekstensyvaus žemės ūkio plotuose, pvz., pievose; kadangi kai kuriose valstybėse narėse šie sektoriai kliaujasi intensyvios ožkininkystės ir avininkystės modeliu;

P.  kadangi šie sektoriai prisideda prie didelės ekologinės vertės vietovių arba didelės gamtinės vertės, nesukultūrintų ir miškų ganyklų ir kitų miškų ganyklų sistemų, kaip antai aptvarinių ganyklų (isp. dehesa) ir ąžuolynų zonų (isp. montado), ir mažiau derlingų žemių, išsaugojimo ir atlieka itin svarbų vaidmenį neleidžiant apaugti krūmokšniais;

Q.  kadangi prieš įsigaliojant „Omnibus“ reglamentui (EU) 2017/2393(5) taikyta daugiamečių žolynų apibrėžtis neapėmė Viduržemio jūros regiono pievų, kuriose auga daugiamečiai medingi augalai, pvz., aptvarinių ganyklų (isp. dehesa) ir kitų su agrarine miškininkyste siejamų ekosistemų, dėl to sumažėja plotas, už kurį galima gauti tiesiogines išmokas, taigi nukenčia šių vietovių ūkininkai;

R.  kadangi ganyklinė gyvulininkystė yra tradicinė ekstensyvaus gyvūnų veisimo veikla, kuria užsiimama visų pirma kalnuotuose regionuose, ir tai leidžia vystyti mažos agronominės vertės teritorijas, į kurias sunku patekti arba kurios nėra mechanizuotos, ir taip šiose vietovėse išlaikyti ekonominę veiklą;

S.  kadangi sezoninis gyvūnų pervarymas į naujas ganyklas kai kuriose valstybėse narėse yra ūkininkavimo veiklos dalis;

T.  kadangi pagal dabartinę bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) numatyta teikti paramą įvairių vietinių avių ir ožkų veislių augintojams;

U.  kadangi šios veislės yra gerai pritaikytos prie vietos aplinkos ir joms tenka svarbus vaidmuo išsaugant biologinę įvairovę ir natūralią pusiausvyrą jų buveinėse;

V.  kadangi vietinės veislės daug geriau prisitaiko prie teritorijos sąlygų ir ypatumų;

W.  kadangi nuo praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio avių skaičius sumažėjo 25 mln., o per pastaruosius 17 metų gamyba sumažėjo daugiau kaip 20 proc.;

X.  kadangi per pastaruosius metus gerokai sumažėjo avienos ir ožkienos suvartojimas (avienos atveju jis sumažėjo nuo 3,5 kg vienam asmeniui 2001 m. iki šiuo metu suvartojamų 2 kg) ir kadangi ši mažėjimo tendencija užfiksuota ir 2017 m., visų pirma tarp jaunimo;

Y.  kadangi Europos ožkienos rinka yra ypatinga – daugiausia produktų pagaminama Graikijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje ir labai daug jų suvartojama Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje;

Z.  kadangi ožkienos gamyba skerdžiant ožiukus ar naikinamus suaugusius gyvūnus yra sezoninė ir kartu šalutinis pieno gamybos produktas, kontroliuojamas kelių veiklos vykdytojų, o jos pardavimo kainos yra nepakankamos atlyginti ūkininkams už darbą;

AA.  kadangi mažmeninės prekybos vietose ožkienos yra nedaug, todėl produktas mažiau pastebimas ir vartotojai jo atitinkamai vartoja mažiau;

AB.  kadangi avininkystės ir ožkininkystės sektoriams priskiriama 3 proc. Europos pieno produkcijos ir 9 proc. Europos sūrių produkcijos ir kadangi abiejuose sektoriuose Europos Sąjungoje dirba 1,5 mln. asmenų;

AC.  kadangi kai kuriose šalyse per kelerius pastaruosius metus gerokai išaugo ožkų pieno ir sūrių vartojimas;

AD.  kadangi ES pagaminama aviena patenkina tik apie 87 proc. rinkos paklausos ir kadangi importas iš trečiųjų šalių, visų pirma iš Naujosios Zelandijos, kelia pavojų ES gaminių konkurencingumui pačiais svarbiausiais metų laikotarpiais (Velykų ir Kalėdų), bet taip pat ir likusiu metų laikotarpiu, nes Naujoji Zelandija ir Australija yra pagrindinės avienos eksportuotojos;

AE.  kadangi pastaraisiais metais Naujoji Zelandija padidino šviežios arba atšaldytos mėsos eksportą, mažindama įprastai eksportuojamos užšaldytos mėsos kiekį, todėl didėja jos poveikis ES šviežių produktų rinkai ir mažinamos Europos gamintojams mokamos kainos; mano, kad į tai turi būti atsižvelgta būsimame laisvosios prekybos susitarime (LPS) su Naująja Zelandija;

AF.  kadangi daugeliu atvejų ES gamintojai negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su produktais, importuojamais iš trečiųjų šalių, kurių kokybės standartai, reglamentavimo reikalavimai ir aplinkosaugos standartai dažnai yra mažesni;

AG.  kadangi vedant derybas dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos bei Australijos LPS avininkystės ir ožkininkystės sektoriai turi būti arba apsaugoti, arba išvis neįtraukiami į šiuos prekybos susitarimus, nes yra pažeidžiami;

AH.  kadangi kai kuriuose ES kaimyninių šalių regionuose rodomas susidomėjimas ES avienos ir ožkienos gaminiais, o tai suteikia galimybių ES gamintojams, tačiau jomis, deja, nėra visapusiškai pasinaudojama;

AI.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES gali sukelti esminių ES vidaus prekybos aviena pokyčių, nes JK yra didžiausia šalis gamintoja ir pagrindinė šalis, per kurią vyksta importas iš trečiųjų šalių;

AJ.  kadangi Jungtinė Karalystė importuoja maždaug pusę savo avienos kvotos iš Naujosios Zelandijos ir beveik du trečdalius – iš Australijos, taip pat kadangi ES negali staiga atsisakyti savo tarptautinių įsipareigojimų, – tai padidina „Brexit‘o“ sukeliamą netikrumą;

AK.  kadangi avių ir ožkų vilna yra tvarus, atsinaujinantysis ir biologiškai skaidus tekstilės sektoriaus išteklius;

AL.  kadangi vilna pagal SESV I priedą nėra pripažinta žemės ūkio produktu, o pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ji laikoma tik šalutiniu gyvūniniu produktu;

AM.  kadangi dėl šio nepakankamo pripažinimo avių augintojai yra nepalankesnėje padėtyje, palyginti su kitais ūkininkais, nes transportuojant vilną jai taikomi griežtesni reikalavimai nei pripažintiems žemės ūkio produktams, ir kadangi vilnos atžvilgiu intervencija rinkoje pasitelkiant bendrus rinkos organizavimo principus yra neįmanoma;

AN.  kadangi avys ir ožkos daugiausia auginamos ekstensyviai, todėl jos tiesiogiai susiduria su laukiniais gyvūnais, kurių sveikatos būklės negalima užtikrinti;

AO.  kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 įgyvendinant skrepio ligos planą buvo 100 proc. apribotas keitimasis veisliniais galvijais ir kadangi mažų, vietinių veislių atveju genotipo nustatymo dėl skrepio ligos pasekmė buvo veislinių avinų ir ožių sumažėjimas iki 50 proc.;

AP.  kadangi pastarieji gyvūnų ligų protrūkiai parodė, jog ligos protrūkis vienoje valstybėje narėje gali kelti pavojų visai Europos žemės ūkio rinkai, turint omenyje kelias Europos Sąjungą ištikusias epidemijas, iš kurių kelios, pavyzdžiui, labiausiai išplitusi Ku karštinės epidemija, apėmusi ožkų ūkius 2007–2011 m. laikotarpiu, turi pasekmių ir žmonių sveikatai;

AQ.  kadangi skiepijant avis ir ožkas apsaugomos valstybių narių bandos nuo tarptautinių ligų, sumažinama tolesnė užkrėtimo rizika tarp valstybių narių ir padedama sumažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikį;

AR.  kadangi, remiantis Bendros sveikatos koncepcija grindžiamu Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planu, teigiama, kad imunizavimas pasitelkiant vakcinas yra ekonomiškai efektyvi sveikatos priežiūros srities intervencija kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, nors antibiotikų naudojimas trumpuoju laikotarpiu yra pigesnė priemonė; plane taip pat numatyta paskatų, kuriomis siekiama didinti diagnostikos vykdymo ir antimikrobinių medžiagų pakaitalų bei vakcinų naudojimo mastą;

AS.  kadangi elektroninė avių ir ožkų identifikavimo sistema veiksmingai užtikrina gyvūnų atsekamumą, tačiau dėl netyčinių klaidų nuskaitant ausų įsagus ar juos praradus gali būti taikomos sankcijos, kurios kartais yra neproporcingos;

AT.  kadangi gyvulių augintojams taip pat sunku įgyvendinti dabartines ožkų identifikavimo taisykles;

AU.  kadangi tam tikrų rūšių gyvūnams, visų pirma stambiems mėsėdžiams, pagal Buveinių direktyvą (92/43/EEB) taikoma apsauga, jų natūralių buveinių būklės blogėjimas ir natūralaus grobio kiekio ir kokybės sumažėjimas kartu su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse ir nepakankamomis valstybių narių investicijomis į prevencines priemones lėmė reikšmingą atvejų, kai plėšrieji žvėrys visuose regionuose puola avių ir ožkų bandas, skaičiaus padidėjimą, o tai blogina ir taip nestabilią kai kurių ūkių padėtį ir daugelyje regionų kelia pavojų tradiciniam žemės ūkiui ir gyvulių ganymu paremtam ūkininkavimui;

AV.  kadangi kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose plėšrūnų ir stambių mėsėdžių apsaugos būklė yra gera;

AW.  kadangi pasiekus norimą apsaugos būklę turėtų būti atsižvelgiama į galimybę iš dalies pakeisti rūšių apsaugos statusą tam tikruose regionuose;

AX.  kadangi avių ir ožkų augintojai turi įveikti daug biurokratinių ir administracinių kliūčių, kurias sukelia ne tik BŽŪP, bet ir kiti ES teisės aktai, pavyzdžiui, susiję su žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų perdirbimu;

AY.  kadangi avienos ir ožkienos rinka yra labai susiskaidžiusi ir jai trūksta skaidrumo nurodant rinkos kainas;

AZ.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse yra labai nedaug skerdyklų ir tai jose trukdo plėtoti šiuos sektorius;

BA.  kadangi, restruktūrizavus skerdimo pramonę, užtikrinus atitiktį sanitariniams standartams ir dėl gyvulininkystės veiklos apimties mažėjimo sumažėjus skerdimo apimčiai, daugelyje regionų buvo panaikintos ekonominės priemonės, būtinos vietos platinimo grandinių vertei didinti ir jų ilgalaikiam išlikimui užtikrinti;

BB.  kadangi skerdimo pramonės restruktūrizavimas, priemonės, taikytos po kempinligės sukeltos krizės, ir higienos bei sveikatos dokumentų rinkinio priėmimas daugelyje šalių, be kita ko, lėmė įvairių priemonių, būtinų siekiant išlaikyti tiesioginę ir vietos prekybą, panaikinimą ir skerdimo sąnaudų padidėjimą;

BC.  kadangi kilnojamoji melžimo įranga ir skerdyklos arba priemonės vietoje naudotis tokia įranga yra svarbios ir būtinos, kad užsiimant avininkyste ir ožkininkyste būtų galima lengviau gaminti produktus;

BD.  kadangi avienos ir ožkienos gaminiai, palyginti su kitų rūšių mėsa, nėra tokie įvairūs, jie nėra ir tokie patrauklūs, vadinasi, vartotojai mažiau juos vertina;

BE.  kadangi reikia padidinti mėsos gamybos pridėtinę vertę ir pradėti taikyti naujoviškus būdus, geriau pritaikytus prie jaunimo vartojimo įpročių;

BF.  kadangi auginant avis ir ožkas visos ES vartotojams ne tik tiekiama mėsos, pieno ir vilnos produktų – avininkystei ir ožkininkystei daugelyje bendruomenių tenka labai svarbus vaidmuo puoselėjant kultūrines tradicijas, pvz., persirengėlių („kukerių“) eitynes Bulgarijoje ir ožių šokį („capra“) Rumunijoje;

BG.  kadangi daugelyje valstybių narių didėja vietos ir ekologiškų žemės ūkio produktų, atitinkančių vartotojų skaidrumo ir kokybės reikalavimus, rinka;

BH.  kadangi, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 665/2014, valstybės narės gali vartoti neprivalomą kokybės terminą „kalnų produktas“, siekdamos suteikti didesnį matomumą kalnuotuose regionuose vykdomos avininkystės ir ožkininkystės produktams;

BI.  kadangi naudojant ES kokybės sistemas, visų pirma saugomas geografines nuorodas (SGN) ir saugomas kilmės vietos nuorodas (SKVN), suteikiama didesnio matomumo priemonė, taigi ir daugiau galimybių rinkoje realizuoti avininkystės ir ožkininkystės produktus;

BJ.  kadangi kai kurios valstybės narės nėra numačiusios struktūrinės vieno arba abiejų šių sektorių plėtros politikos, o tai yra kliūtis jų vystymuisi;

BK.  kadangi vykdant tokią politiką galėtų būti teikiamos rekomendacijos įvairiais etapais, pvz., gyvūnų veisimo (veislės pasirinkimo, avinų auginimo ir kt.), taip pat produktų realizavimo rinkoje;

Geresnė parama

1.  pritaria Komisijos iniciatyva sušaukto ES avienos sektoriaus forumo 2016 m. paskelbtoms rekomendacijoms, visų pirma poreikiui nustatyti aplinkosaugos išmoką pripažįstant avininkystės ir ožkininkystės vaidmenį tiekiant viešąsias gėrybes, ypač kai jos paremtos ekstensyviu ganymu, šiose srityse: žemės gerinimo ir biologinės įvairovės, ekosistemų, ekologiniu požiūriu svarbių plotų ir vandens kokybės išsaugojimo; klimato kaitos, potvynių, nuošliaužų, miškų gaisrų ir su jais susijusios erozijos prevencijos; kaimo vietovių ir užimtumo išsaugojimo; pabrėžia, kad šios rekomendacijos taip pat turėtų būti taikomos ožkienai ir abiejų sektorių pieno produktams;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę siūlyti paskatų ūkininkams, užsiimantiems sezoniniu gyvūnų pervarymu į naujas ganyklas;

3.  pritaria tam, kad vykdant būsimą bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą būtų išlaikyta arba, jei tinkama, padidinta savanoriška susietoji parama avininkystės ir ožkininkystės sektoriams ir taikomos kitos abiem sektoriams skirtos priemonės, numatant diferencijuotas subsidijas ganomoms bandoms, siekiant sustabdyti veiklos nutraukimą šiuose sektoriuose ES, turint omenyje didelę avių ir ožkų augintojų priklausomybę nuo tiesioginių išmokų;

4.  pabrėžia, kad pagal derybose dėl Reglamento (ES) 2017/2393 pasiektą susitarimą savanoriškos susietosios paramos schema yra supaprastinta ir tapo aiškesnė, išbrauktos nuorodos į kiekybinius apribojimus ir gamybos išsaugojimą, taip pat įtraukta nuostata, kad valstybės narės kasmet galėtų peržiūrėti kai kuriuos tinkamumo kriterijus ir bendrą biudžetą;

5.  ragina visas valstybes nares agrarinės aplinkosaugos išmokas skirti ir už ganyklas, skirtas avims ir ožkoms ganyti, ir remti ūkininkus, užtikrinančius pagerintus gyvūnų gerovės standartus;

6.  palankiai vertina per derybas dėl Reglamento (ES) 2017/2393 pasiektą susitarimą, kuriuo pripažįstamas specifinis Viduržemio jūros regiono ganyklų, tokių kaip aptvarinės ganyklos (isp. dehesa), pobūdis, siekiant rasti teisingesnę žemės, už kurią gali būti skiriamos tiesioginės išmokos, valdymo tvarką ir spręsti būdingą nevienodo požiūrio į nesukultūrintas ganyklas ir miškų ganyklų sistemas problemą;

7.  pabrėžia šio tipo ganyklų svarbą gaisrų prevencijai, tačiau pažymi, kad šie patobulinimai valstybėms narėms tebėra neprivalomi;

8.  mano, kad šiomis aplinkybėmis nereikėtų diskriminuoti kitų su agrarine miškininkyste siejamų ekosistemų, ir ragina avių ir ožkų augintojams netaikyti kriterijaus, pagal kurį 50 proc. žemės miškingose vietovėse turi būti apsėta žole ir kuris būtinas siekiant gauti tiesiogines išmokas už hektarą;

9.  pritaria tam, kad atitinkamas ganymas būtų leidžiamas ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, įskaitant sausas, prastos kokybės pievas, esančias kai kuriose mažiau palankiose vietovėse;

10.  pabrėžia, kad ganyti neturi būti leidžiama pažeidžiamose natūraliose teritorijose, jei rizikuojama jas pažeisti; šiomis aplinkybėmis pabrėžia didžiulę atrajotojų reikšmę panaudojant žalią ląstelieną;

11.  mano, kad reikia labiau remti jaunus ir pradedančius ūkininkus teikiant ir tiesiogines, ir pagal kaimo plėtros politiką skiriamas išmokas, numatyti paskatas kuriant naujus ar perimant avininkystės bei ožkininkystės ūkius, nes vis didėjantis vidutinis gyvulių augintojų amžius, kuris yra aiškiai didesnis net už kitų žemės ūkio profesijų vidutinį amžių, yra vienas iš svarbiausių iššūkių norint išlaikyti Sąjungos kaimo vietovių gyvybingumą ir maisto saugą;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į konkrečias problemas, kurias pabrėžia šiame sektoriuje dirbančių moterų organizacijos, ir imtis priemonių, be kita ko, didinti moterų matomumą, skatinti jas imtis atsakomybės ir bendros atsakomybės, taip pat teikti būtinas šeimų rėmimo paslaugas;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias programas, kurias įgyvendinant moterims būtų lengviau rasti savo vietą šiuose konkrečiuose sektoriuose, o tai galėtų labai palengvinti būtiną kartų kaitą sektoriuose ir padėti išlaikyti avių ir ožkų ūkius kaip šeimos įmones;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau rūpintis avininkystės ir ožkininkystės sektorių genetinių išteklių įvairove, nes jie svarbūs produktyvumui (vaisingumui, vislumui ir kt.), produktų kokybei ir gyvūnų prisitaikymui prie aplinkos;

15.  palankiai vertina tai, kad biudžete numatyta lėšų paramai ir jomis skatinamos vietinės veislės ir diferencijuotos kokybės nuorodos, pavyzdžiui, ekologinės gamybos sertifikavimas;

16.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad rengiant gyvūnų veisimo planus reikia siekti išsaugoti vietines ir atsparias veisles;

17.  pabrėžia vietinių avių ir ožkų veislių reikšmę Alpių regionui, nes šios teritorijos netinkamos ganytis kitų veislių gyvuliams;

18.  ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų labiau remiamas šių veislių avių ir ožkų auginimas;

19.  ragina labiau remti avininkystės ir ožkininkystės sektorių gamintojų organizacijas;

20.  atsižvelgia į šių sektorių subsidijų plėtrą, nes ji yra itin svarbi siekiant padidinti gamybos veiksmingumą ir konkurencingumą, pagerinti produktų kokybę ir avienos tiekimo Europos Sąjungoje požiūriu užtikrinti savarankišką apsirūpinimą – visa tai atitinka ES veiksmingumo plėtojimo ir kokybės gerinimo tikslus;

Parama ir naujovės

21.  ragina Komisiją padidinti paramą naujoviškų gamybos metodų ir technologijų tyrimams turint tikslą stiprinti avienos ir ožkienos sektoriaus konkurencingumą, remti mėsos, pieno ir vilnos produktus vidaus rinkoje, dėmesį skiriant ne tik tradiciniams produktams, pvz., sūriui, bet ir naujoviškesniems pjaustiniams, siekiant siūlyti produktų, kurie atitiktų vartotojų lūkesčius ir rinkos paklausą; taip pat ragina Komisiją skatinti dažniau vartoti šiuos produktus pasitelkiant informacines kampanijas, pristatant naujiems vartotojams, įskaitant besivystančias šalis ir Rytų rinkas, pritaikytus virimo ir ruošimo būdus ir pabrėžiant avienos ir ožkienos maistinę vertę ir naudą sveikatai;

22.  mano, jog būtina paneigti mintį, kad ėrieną sunku gaminti, ir stabdyti šių dienų tendenciją vengti raudonos mėsos;

23.  pabrėžia, kad pastangos didinti avienos ir ožkienos vartojimą yra būtinos, jei norima padidinti jų gamybą ES;

24.  palankiai vertina Komisijos ketinimą per ateinančias reklamos kampanijas, kurias bendrai finansuoja Sąjunga, skirti avių ir ožkų mėsos ir pieno produktams specialią biudžeto eilutę;

25.  pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą reklaminėms kampanijoms, kuriomis siekiama didinti avių ir ožkų produktų vartojimą visoje ES;

26.  ragina prie produktų, kuriems teikiama parama, priskirti ir vilną;

27.  ragina Komisiją koordinuoti SGN ir SKVN pažymėtiems avių ir ožkų produktams skirtas informavimo kampanijas siekiant padidinti jų patrauklumą; ragina atlikti išsamų naujų vilnos realizavimo rinkų tyrimą, kad gamintojai gautų didesnę ekonominę grąžą;

28.  skatina daugiau valstybių narių pradėti vartoti neprivalomą kokybės terminą „kalnų produktas“, kaip numatyta galiojančiuose ES teisės aktuose, nes tai yra didesnio produktų matomumo užtikrinimo priemonė, o vartotojai gali priimti geriau informacija pagrįstus sprendimus;

29.  pabrėžia, kad reikia nustatyti garantijos ženklą ėriukų ir ožiukų mėsai (jį galėtų naudoti tiek pavieniai gamintojai, tiek gamintojų asociacijos), pagal kurį galėtų būti skiriama parama už diferencijuotą kokybę; pabrėžia, kad toks ženklinimas turi būti patvirtintas vietinės kompetentingos institucijos laikantis atitinkamų teisės aktų ir tokius ženklus reglamentuojančių nuostatų;

30.  ragina remti ES masto avininkystės ir ožkininkystės sektoriams skirtus informacinius renginius, pvz., festivalius ar panašius kasmetinius renginius, nes tai yra informuotumą apie šių sektorių naudą ES, jos piliečiams ir aplinkai didinanti priemonė;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas išnaudoti dideles tradicinės avininkystės ir ožkininkystės galimybes pasitelkiant kaimo turizmą;

Geroji patirtis

32.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas avių ir ožkų pieno platinimo grandinių plėtrai ir užtikrinti, kad ūkiams būtų suteikiama kuo didesnė pridėtinė vertė, vykdant kokybiškas politikos priemones, kuriomis būtų skatinama daugiausia trumpomis tiekimo grandinėmis ir (arba) vietos mastu parduodamų pieno produktų gamyba ūkiuose; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad Komisijai svarbu užtikrinti geresnį higienos teisės aktų įgyvendinimą visose valstybėse narėse, be kita ko, vadovaujantis ūkiuose gaminamų sūrių higienos gerosios patirties vadovu, kurį bendradarbiaudamas su Komisija parengė Ūkininkų ir amatininkų sūrio ir pieno produktų gamintojų tinklas (FACE);

33.  ragina Komisiją sukurti interneto platformą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama avininkystės ir ožkininkystės sektoriams ir kurios pagrindinis tikslas būtų keistis gerąja patirtimi ir valstybių narių duomenimis;

34.  primygtinai ragina Komisiją parengti avininkystės ir ožkininkystės sektorių produktų rinkodaros gerosios patirties gairių projektą, kurį būtų galima platinti valstybėms narėms ir profesinėms organizacijoms;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti vilnos gamybos ir perdirbimo sektoriui remiant programų, skirtų keitimuisi informacija ir gerąja patirtimi tarp vilnos gamybos grandinės dalyvių, įgyvendinimą;

36.  primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas vilnai įgyvendinant reglamentus (EB) Nr. 1069/2009 ir (ES) Nr. 142/2011 dėl gyvūninių šalutinių produktų perdirbimo, nes vilna yra žmonėms vartoti neskirtas produktas;

Rinkų gerinimas

37.  ragina Komisiją parengti siūlymų dėl šių sektorių kainų skaidrumo, kad būtų galima informuoti vartotojus ir gamintojus apie produktų kainas;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę suderinti su skerdenomis susijusius klausimus, kad būtų atspindimos realios sąnaudos, nedarant žalos vietinėmis veislėmis užtikrinamai biologinei įvairovei, taip pat įsteigti Europos observatoriją, kuri stebėtų avienos ir ožkienos kainas ir gamybos sąnaudas; pabrėžia, kad svarbu stebėti maržas visoje maisto tiekimo grandinėje, įskaitant didmenines kainas;

39.  įspėja, kad nekintant arba mažėjant paklausai ir didėjant gamybai kainos gamintojams gali mažėti;

40.  primena, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 149 straipsnį į gamintojų organizaciją susijungę avių ar ožkų pieno gamintojai gali vesti bendras derybas dėl sutarčių, jeigu pieno, dėl kurio deramasi, kiekis neviršija 33 proc. atitinkamos valstybės pagaminamo kiekio ir 3,5 proc. Sąjungoje pagaminamo kiekio; pabrėžia, kad šios ribos daugiausia buvo nustatytos žalio karvių pieno gamybai, todėl dėl jų kyla kliūčių ir jos nelabai pritaikytos smulkiųjų atrajotojų produkcijai, ypač tuo atveju, kai augintojai nori burtis į vietos gamintojų organizacijų asociacijas, daugiau supirkėjų turinčių gamintojų organizacijas arba konkuruoti su didele pramonės grupe;

41.  prašo parengti tikslius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima išsamiau stebėti ožkienos gamybą, vartojimą ir prekybą ja, suaugusius gyvūnus atskiriant nuo ožiukų;

42.  mano, kad būtina padidinti gamintojų derybines ir rinkos galias maisto grandinėje, išplečiant su sutartiniais santykiais susijusias taisykles avininkystės ir ožkininkystės sektoriams (tiek mėsos, tiek pieno produktams) steigiant gamintojų ir tarpšakines organizacijas, panašias į kituose Sąjungos žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriuose veikiančias organizacijas, laikantis susitarimo, pasiekto pagal Reglamentą (ES) 2017/2393, kad šiuose sektoriuose būtų padidintas konkurencingumas ir dabartinis mažas našumas;

43.  ragina avienos kokybės SKVN arba SGN ženklinimą įtraukti į kumpiui taikomas ženklinimo priemones, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172 straipsnyje, kaip paklausos valdymo užtikrinimo priemonę siekiant geriau suderinti pasiūlą su paklausa;

44.  pažymi, kad avių arba ožkų pieno gamintojų organizacijos arba šių organizacijų asociacijos, bendrai vykdančios ekonominę veiklą (reklamą, kokybės kontrolę, pakavimą, ženklinimą arba perdirbimą), gali nesilaikyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 149 straipsnyje nustatytų privalomų viršutinių ribų pagal Reglamentu (ES) 2017/2393 iš dalies pakeistą 152 straipsnį;

45.  ragina visas valstybes nares, kurios dar netaiko pieno sektoriaus teisės aktų rinkinyje numatytos finansinės paramos avių ir ožkų pieno gamintojams, pradėti tai daryti;

46.  mano, kad negalima leisti pardavinėti avių ir ožkų produktų mažesnėmis negu gamintojų kainomis;

47.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti avienos ir ožkienos tiekimo grandinę (pvz., kad reikia skirti suaugusių gyvūnų ir ožiukų mėsą), siekiant užtikrinti, kad ūkininkai gautų sąžiningą atlygį už šiuos produktus;

48.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia tiesioginės avių ir ožkų produktų rinkodaros reikšmę;

49.  ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas tiesioginiam gamintojų ir jų organizacijų pardavimui, kad būtų apribotas dirbtinis kainų kėlimas;

50.  remia avių produktų vietos platinimo grandinių plėtrą – šios grandinės yra priemonė avininkystės ūkių pajamoms didinti ir užtikrinti, kad pasiūla labiau atitiktų paklausą, taip pat prašo valstybių narių ir Komisijos ypatingą dėmesį skirti savo viešajai politikai, susijusiai su vietos skerdyklomis, kurios būtinos šių vietos platinimo grandinių plėtrai;

51.  primena, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 150 straipsnį gamintojai gali taikyti sūrių, taip pat pagamintų iš avių ar ožkų pieno ir paženklintų SKVN arba SGN, pasiūlos reguliavimo priemones;

52.  palankiai vertina tai, kad pagal susitarimą, pasiektą per derybas dėl Reglamento (ES) 2017/2393, šių priemonių taikymas pratęstas ir po 2020 m.;

53.  mano, kad būtina skatinti pasiūlos koncentraciją tarp ūkininkų įmonėse, pvz., kooperatyvuose, nes tai padidintų jų derybinę galią maisto grandinėje, suteiktų pridėtinės vertės kooperatyvams priklausančių ūkininkų produkcijai ir būtų vykdoma veikla, padedanti sumažinti sąnaudas, arba veiksmai, kuriuos sunku įgyvendinti pavieniui, pavyzdžiui, inovacijos ir konsultacijos gyvulių auginimo klausimais;

54.  ragina valstybių narių, kurios akivaizdžiai domisi profesinėmis avininkystės ir ožkininkystės sektorių organizacijomis, valdžios institucijas parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes sektorių plėtros strategijas ir pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti veislių pasirinkimą ir produktų realizavimą rinkoje;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti programas siekiant paskatinti gamintojus burtis į gamintojų ir rinkodaros grupes, imtis tiesioginės rinkodaros ir gaminti specialiomis savybėmis pasižyminčius avienos ir ožkienos bei avių ir ožkų pieno produktus ir juos paženklinti (pvz., ekologiškus produktus arba regioninius tradicinius produktus);

56.  ragina Komisiją sušvelninti administracinius reikalavimus, taikomus atidarant mažas sūrines avininkystės ir ožkininkystės ūkiuose, – tai leistų ūkininkams padidinti savo ūkio pridėtinę vertę;

57.  primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti papildomas priemones, kurios galėtų padėti sektoriams įveikti krizes, spręsti visuotines problemas ir užtikrinti tvarų jų vystymąsi;

58.  mano, kad avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose būtina turėti krizių prevencijos ir valdymo priemonių, kad prireikus būtų galima sumažinti kainų svyravimus, užtikrinti teisingą atlygį gamintojams ir palankią aplinką investicijoms, taip pat kad jaunimas galėtų perimti ūkius;

59.  pažymi, kad avienos ir ožkienos kokybė iš esmės priklauso nuo gyvulių pašaro ir kad dėl šios priežasties konkurencijos sąlygos avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose skirtinguose ES regionuose labai skiriasi;

60.  ragina nacionalines valdžios institucijas užtikrinti gamintojams galimybę patekti į rinkas ir kurti specializuotas realizavimo rinkas;

„Brexit’as“ ir prekybos susitarimai

61.  prašo Komisijos išsiaiškinti, kokia bus avienos rinkos padėtis po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų išvengta didelių sutrikimų rinkoje, pvz., nustatyti efektyvesnes kainų ir rinkų apsaugines sąlygas siekiant apsaugoti sektorių nuo „Brexit’o“ poveikio;

62.  primygtinai ragina Komisiją, kol bus išnagrinėtas „Brexit’o“ poveikis avininkystės ir ožkininkystės sektoriams, apdairiai elgtis per derybas dėl naujų LPS su Naująja Zelandija ir Australija, ypač dėl 287 000 tonų avienos skerdenų kvotos, kurią ES yra suteikusi Naujajai Zelandijai ir kurios vidutiniškai išnaudojama beveik 75 proc. (beveik 48 proc. avienos eksportuojama į Jungtinę Karalystę), ir dėl 19 200 tonų avienos skerdenų kvotos, kurią ES yra suteikusi Australijai ir kurios vidutiniškai išnaudojama beveik 100 proc. (beveik 75 proc. mėsos suvartoja Jungtinė Karalystė);

63.  laikosi nuomonės, kad naujuose LPS šioms šalims skiriama ėrienos eksporto į ES kvota turėtų būti padalyta į atskiras šviežios, atšaldytos ir užšaldytos mėsos kategorijas; primena, kad ES labai dažnai parduodami 6 arba 9 mėnesių amžiaus ėriukai, o Naujojoje Zelandijoje jie dažnai parduodami 12 mėnesių amžiaus; pabrėžia, kad neturėtų būti taikoma kitų lengvatinių sąlygų patekti į rinką nei nustatytos tarifinės kvotos;

64.  primena, kad derybose dėl LPS su Naująja Zelandija Parlamentas laiko su aviena susijusius klausimus ypač opiais, ir savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliucijoje dėl Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Naująja Zelandija įgaliojimų pritarė tam, kad būtų galima neįtraukti opiausių sektorių(6);

65.  dar kartą pabrėžia, kad visi LPS turi visiškai atitikti aukštus ES gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos standartus; pažymi, kad dabar Naujajai Zelandijai taikomos tarifinės kvotos turi poveikio ES avienos gamybai;

66.  reiškia susirūpinimą dėl laiško, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šešios didžiosios žemės ūkio produktų eksportuotojos (Argentina, Brazilija, Kanada, Naujoji Zelandija, Tailandas ir Urugvajus) 2017 m. rugsėjo 26 d. nusiuntė Jungtinės Karalystės ir ES atstovams Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), siekdamos pradėti vidaus diskusijas dėl galimo importo tarifinių kvotų perskirstymo tarp Jungtinės Karalystės ir likusių ES valstybių narių;

67.  pabrėžia, jog svarbu, kad išstojusi iš ES Jungtinė Karalystė išlaikytų šiuo metu jai priklausančios tarifinės kvotos dalį ir kad būtų pasiektas susitarimas, apsaugantis Jungtinės Karalystės ir ES rinkas nuo importuotos avienos pertekliaus, siekiant išvengti neigiamų padarinių Jungtinės Karalystės ir ES gamintojams;

68.  supranta, kokiu mastu Jungtinės Karalystės avienos sektorius yra priklausomas nuo ES rinkos, tačiau mano, kad tokia padėtis yra ir iššūkis, ir galimybė;

69.  mano, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES suteikia galimybę dar labiau plėtoti Europos avininkystės ir ožkininkystės sektorius, siekiant mažesnės ES priklausomybės nuo avienos ir ožkienos importo iš Naujosios Zelandijos;

70.  apgailestauja, kad daugiau kaip 1 400 Europos žemės ūkio produktų, kurie ženklinami saugoma geografine nuoroda, automatiškai nesuteikiama lygiavertė apsauga trečiųjų šalių rinkose, kuriose taikomi tarptautiniai prekybos susitarimai, dėl kurių susitarė Sąjunga;

71.  prašo pasirašant kitus prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis atsižvelgti į nestabilią avių ir ožkų augintojų padėtį ir visų pirma įtraukti šiuos sektorius į pažeidžiamų sektorių sąrašą arba jų net neįtraukti į derybas, kad būtų išvengta nuostatų, kurios galėtų kokiu nors būdu kelti grėsmę Europos gamybos modeliui arba padaryti žalą vietos ir regionų ekonomikai;

72.  pabrėžia, kad pagrindinių avieną ir ožkieną eksportuojančių šalių gamybos sąnaudos daug mažesnės ir jos taiko daug žemesnius standartus negu Europos šalys;

73.  pabrėžia, kad šiems sektoriams turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos, visų pirma taikant tarifines kvotas arba atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į prekybos susitarimų bendrą poveikį žemės ūkiui ir, jei reikia, šie sektoriai neturėtų būti įtraukiami į derybas;

74.  šiomis aplinkybėmis visų pirma atkreipia dėmesį į dideles gyvūnų gerovės problemas juos transportuojant iš tolimų šalių ar į jas, taip pat į poveikį aplinkai;

75.  ragina Komisiją parengti avienos produktams skirtą ES privalomo ženklinimo reguliavimo sistemą, galbūt visoje ES naudojant vieną logotipą, kad vartotojai galėtų atskirti ES produktus nuo trečiosiose šalyse pagamintų produktų; mano, kad toks ženklinimas galėtų būti sertifikuojamas naudojant keletą kriterijų, įskaitant ūkių kokybės užtikrinimo sistemą ir kilmės šalies nuorodą, kad vartotojams nekiltų abejonių dėl produkto kilmės vietos;

76.  mano, kad ši sistema turi būti parengta taip, kad nebūtų pakenkta šiuo metu valstybių narių ir regionų lygmenimis taikomoms ženklinimo sistemoms;

77.  ragina Komisiją teikti paramą atveriant eksporto rinkas ES avienai ir subproduktams šalyse, kuriose šiuo metu taikomi nereikalingi apribojimai;

78.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar nereikėtų padidinti eksporto į Šiaurės Afriką – tai auganti rinka, kurioje vertinama ES užtikrinama maisto kokybė bei aprūpinimas maistu;

79.  ragina Komisiją pateikti pranešimų dėl galimų tikslinių ES ožkienos, avienos ir pieno produktų rinkų;

80.  ragina Komisiją pabrėžti ES eksportuojamų produktų kokybę, visų pirma griežtus sanitarinius standartus ir atsekamumą, kuriais užtikrinama, kad aviena ir ožkiena yra aukštesnės kokybės, palyginti su Naujosios Zelandijos ir Australijos eksportuojama mėsa; pažymi, kad šis ES ypatingas dėmesys kokybei turi būti pabrėžiamas siekiant paskatinti Europos avienos ir ožkienos vartojimą;

Elektroninė identifikavimo sistema

81.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę suderinti toleravimo lygį, kai gyvulių augintojams skiriamos sankcijos už netyčines klaidas, padarytas ženklinant avis ir taikant elektroninio identifikavimo sistemą, laikantis griežtos sąlygos, kad tai nenulems didesnės klaidų tolerancijos nei prevencinės gyvūnų sveikatos priežiūros srityje ir kad tai pagrįsta atsižvelgiant į Bendros sveikatos koncepciją;

82.  pripažįsta bendro Sąjungos požiūrio į prevencinę gyvūnų sveikatos priežiūrą ir jos gerinimą svarbą;

83.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teisės aktus įgyvendinti be išimčių;

84.  pabrėžia, kad ausų įsagų prarandama daugiau, kai avys plačiai ganomos vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, palyginti su kitais žemumose ganomais gyvuliais, ir prašo Komisijos tai pripažinti;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę sukurti supaprastintą identifikavimo sistemą, kuri būtų skirta mažoms bandoms vykdant ekstensyviąją gamybą vietos grandinėse ir kuri nepakenktų veiksmingam produktų atsekamumui, taip pat nustatyti lankstesnes į augimą orientuotas nuostatas dėl elektroninių ausų įsagų naudojimo;

86.  pažymi, kad identifikavimo sistemos turėtų būti parengtos taip, kad būtų kuo mažiau biurokratijos; pabrėžia, jog mažas pajamas gaunantiems gamintojams reikės finansinės paramos, kad jie galėtų naudoti brangias privalomas elektroninio identifikavimo sistemas;

Sveikatos apsaugos aspektai

87.  pažymi, kad gyvūnų ligų protrūkių pasekmės gyvūnų, ūkininkų ir šalia gyvenančių žmonių gerovei yra katastrofiškos;

88.  pabrėžia, kad žmonių ir gyvūnų sveikatai visada turi būti teikiamas prioritetas;

89.  mano, kad reikia imtis daugiau priemonių siekiant sustabdyti tarpvalstybinius gyvūnų ligų protrūkius ir sumažinti atsparumo antibiotikams poveikį, taip pat skatinti skiepijimą kovojant su avių ir ožkų infekcijomis;

90.  ragina Komisiją pasiūlyti paskatų ir remti avininkystės ir ožkininkystės ūkius, kurie gali įrodyti pasiekę aukštą savo gyvulių skiepijimo lygį laikydamiesi Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano, nes priešingu atveju ūkininkams nebūtų pakankamai rinkos paskatų to siekti;

91.  ragina Komisiją padidinti savo galimybes su gyvūnų ligų (pvz., mėlynojo liežuvio ligos) protrūkiais susijusiems klausimams spręsti pasitelkiant naują ES gyvūnų sveikatos strategiją, mokslinių tyrimų lėšas, nuostolių kompensavimo priemones, išankstinio apmokėjimo priemones ir t. t.;

92.  ragina Komisiją parengti ožiukų ligų ir kritimo prevencijos darbo planą, kuriame būtų atsižvelgiama į savaiminę gyvūnų vertę ir teikiama pirmenybė tiek ožiukų, tiek ožių gerovei;

93.  ragina Komisiją remti tikslios imunizacijos vakcinas, kaip pirminę priemonę kovojant su galimais ligų protrūkiais šiuose sektoriuose;

94.  pabrėžia poreikį pagerinti medicinos ir veterinarijos produktų pasiekiamumą avių ir ožkų sektoriams ES lygmeniu, teikiant paramą farmacijos moksliniams tyrimams ir nustatant paprastesnę leidimų prekiauti gavimo tvarką;

95.  ragina Komisiją ir valstybes nares dar kartą įvertinti laukinės gyvūnijos sveikatos būklės priežiūros lygį, ypač teritorijose, kuriose bandos auginamos ekstensyviai;

Plėšrūnai

96.  primena, kad plėšrūnų paplitimas yra dabartinių ES teisės aktų, be kita ko, teisės aktų, kuriais siekiama išsaugoti vietinių rūšių laukinius gyvūnus, rezultatas;

97.  palankiai vertina Buveinių direktyvos atitinkamų priedų peržiūrą turint tikslą kontroliuoti ir valdyti šių gyvūnų paplitimą tam tikruose ganomuose plotuose;

98.  ragina Komisiją atsižvelgti į toje direktyvoje numatytą lankstumą sprendžiant šias problemas, kad nebūtų keliama pavojaus kaimo vietovių tvariai plėtrai;

99.  pabrėžia, kad visuose svarstomuose pasiūlymuose reikia taikyti objektyvų, moksliškai pagrįstą požiūrį, kuriuo būtų atsižvelgiama į gyvūnų elgesį, plėšrūno ir grobio santykius, tiksliai kiekybiškai pagal regionus įvertintą grobuoniškumo riziką, kurią patiria Buveinių direktyvoje išvardytos rūšys, hibridizaciją, aprėpties dinamiką ir kitas ekologines problemas;

100.  pabrėžia, kad vilkai ir nesaugomi vilkų ir šunų mišrūnai vis labiau puola bandas, nors skiriama vis daugiau išteklių, o tai gyvulių augintojams ir bendruomenei kainuoja vis brangiau;

101.  pabrėžia, kad išryškėjo rekomenduojamų ir įgyvendinamų bandų apsaugos priemonių trūkumai, nes prarandamų gyvūnų skaičius gerokai padidėjo;

102.  pažymi, kad dėl tokio neveiksmingumo kyla abejonių dėl aplinkai vertingų gyvulininkystės būdų (tokių kaip atvira gyvulininkystės sistema, pavyzdžiui, ganymas) ateities, nes kai kurie gyvulių augintojai pradėjo laikyti gyvūnus uždarytus, todėl netrukus bus ne tik apleisti didžiuliai labai ekstensyvaus ganymo plotai, kils gaisrų ir sniego griūčių pavojus, bet ir vykdant gyvulininkystės veiklą vėl bus orientuojamasi į intensyvesnį ūkininkavimą;

103.  ragina Komisiją ir valstybes nares bei vietos ir regionų valdžios institucijas, pasikonsultavus su ūkininkais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, numatyti kaimo plėtros priemonių, kurios būtų skirtos bandoms apsaugoti ir dėl didelių plėšrūnų puolimo (įskaitant pagal Buveinių direktyvą nesaugomų plėšrūnus) patirtiems nuostoliams tinkamai kompensuoti, taip pat pritaikyti paramą, kad būtų galima vėl papildyti bandas;

104.  mano, kad būtina imtis veiksmų siekiant persvarstyti plėšrūnų apsaugos pagal Berno konvenciją statusą;

105.  primygtinai ragina valstybes nares taikyti šios konvencijos rekomendacijas ir neleisti plisti šunų ir vilkų hibridams, nes dėl jų kyla grėsmė rūšies Canis lupus išsaugojimui ir jie labai dažnai puola avių ir ožkų bandas;

106.  pažymi, kad programos, kurias įgyvendinant vėl naudoti aviganiai šunys vilkams arba bent jau mišrūnams nubaidyti, buvo iš dalies sėkmingos;

107.  vadovaujantis sėkmingu „meškų ombudsmeno“ pavyzdžiu kai kuriose valstybėse narėse siūlo paskirti „vilkų ombudsmeną“, kuris tarpininkautų įvairiems interesams atstovaujančioms grupėms ir vykstant diskusijoms dėl apsaugos statuso ir poreikio kompensuoti nuostolius dėl vilkų papjautų gyvūnų;

108.  ragina Komisiją atsižvelgti į rekomendacijas, kurias Europos Parlamentas pateikė 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai;

109.  turėdamas tikslą pagerinti užimtumo padėtį šiuose sektoriuose ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programų, skirtų sargybinių ir aviganių šunų dresavimo gerinimui ir jų tinkamo naudojimo gyvulininkystės ūkiuose mokymams, taip pat šiomis aplinkybėmis skubiai pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi idėjomis bei gerąja patirtimi tarp valdžios institucijų, gyvulininkystės ūkių ir aplinkosaugininkų didelių plėšrūnų klausimais;

110.  ragina nustatyti saugomus ganyklų plotus, kuriuose būtų galima reguliuoti stambiųjų plėšrūnų populiaciją, kad jų sugrįžimas nereikštų gyvūnų gerovės (nugintinė avininkystė, atviri tvartai) ir tradicinio žemės ūkio ir gyvulių ganymo (taip pat Alpėse) atžangos;

Skerdyklos

111.  pažymi, kad didėja skerdyklų koncentracija, o to pasekmė yra tai, kad mėsos perdirbimo įmonių grupės kontroliuoja visą mėsos gamybos grandinę nuo gyvo gyvulio iki supakuotos šviežios mėsos; dėl to ne tik didėja gyvų gyvulių vežimo atstumai, bet ir didėja gamintojų išlaidos ir mažėja pelningumas;

112.  ragina Komisiją nustatyti paramos priemones skerdimo vietoms steigti ir supaprastinti leidimų išdavimo tvarką;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti vietos platinimo grandines, kurios galėtų būti priemonė pajamoms didinti, sudarant geresnes sąlygas kurti kilnojamas vietos ir kilnojamąsias skerdyklas, būtinas šių sektorių struktūrizavimui;

Mokymas

114.  ragina valstybes nares parengti šio sektoriaus atstovams skirtas mokymų programas, apimančias produktų kainų nustatymo metodiką, kad jie galėtų konkuruoti su kitais mėsos ir pieno produktais;

115.  mano, kad labai svarbu steigti piemenavimo mokyklas, kuriose daug dėmesio skiriama gyvulių pervarymui į naujas ganyklas, tose valstybėse narėse, kuriose tokio tipo gyvulininkystė yra labiau paplitusi, siekiant suteikti darbo alternatyvą gyvulininkystės sektoriuje, kuri būtų palanki kartų kaitos požiūriu, ir kartu padėti užtikrinti, kad tradicinė piemens profesija būtų laikoma garbinga ir pripažįstama visuomenės;

116.  mano, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas ne tik inovacijoms (ūkininkavimo praktikai, naujiems produktams ir kt.), bet ir konsultacijoms ir pirminiam bei tęstiniam mokymui avininkystės ir ožkininkystės sektoriuose;

Kiti klausimai

117.  ragina Komisiją įgyvendinti aktualius ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ypač 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant;

118.  pabrėžia, kad būtina vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad gyvūnų gerovės apsauga nesibaigia ties ES išorinėmis sienomis ir kad dėl šios priežasties vežėjai, išvežantys gyvūnus iš Europos Sąjungos, net ir už ES ribų turi laikytis Europos gyvūnų gerovės taisyklių;

119.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje regionų, kuriuose vykdoma avininkystės ir ožkininkystės veikla, ypač Viduržemio jūros regione, trūksta vandens, ir kad ši padėtis tik blogės vykstant klimato atšilimui;

120.  todėl pažymi, kad naudojantis pritaikytais įrenginiais būtina užtikrinti geresnį vandens išteklių valdymą, atsižvelgiant į lietaus vandens pasiskirstymą per metus ir į tvarumą;

o
o   o

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 41.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0441.
(3) https://www.nationaleombudsman.nl/onderzoeken/2012/100
(4) https://www.nationaleombudsman.nl/onderzoeken/2017030-onderzoek-naar-de-lessen-die-de-overheid-uit-de-qkoorts-epidemie-heeft
(5) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (OL L 350, 2017 12 29, p. 15).
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0420.


Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė Europos Sąjungoje
PDF 396kWORD 57k
2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje (2017/2209(INI))
P8_TA(2018)0204A8-0144/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11 ir 49 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 10 ir 16 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką ir Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, priimtą pasirašyti ir ratifikuoti 1965 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2106,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos,

–  atsižvelgdamas į Europos spaudos laisvės chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto ir Parlamentinės Asamblėjos pareiškimus, rekomendacijas ir rezoliucijas ir į Venecijos komisijos nuomones bei teisinės valstybės rodiklių tikrinimo sąrašą;

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos tyrimą „Žurnalistų patiriamas spaudimas. Neteisėtas kišimasis, baimė ir savicenzūra Europoje“;

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, JT konvenciją prieš korupciją ir UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės ir apsaugos skatinimo,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 34,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas JT Generalinės Asamblėjos, JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijas ir atitinkamus JT specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais pranešimus,

–  atsižvelgdamas JT veiksmų planą, susijusį su žurnalistų saugumu ir nebaudžiamumo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), visų pirma jos atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais, žiniasklaidos laisvės srityje atliktą darbą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos platformos atliktą darbą skatinant žurnalistikos apsaugą ir žurnalistų saugumą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 3 d. pateiktą JT specialiojo pranešėjo nuomonės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir apsaugos klausimais, ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais, Amerikos valstybių organizacijos (AVO) specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės klausimais ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės ir teisės gauti informaciją klausimais bendrą pareiškimą dėl saviraiškos laisvės ir melagingų žinių, dezinformacijos ir propagandos,

–  atsižvelgdamas į pasaulio spaudos laisvės indekso vertinimo rezultatus, kuriuos paskelbė organizacija „Žurnalistai be sienų“, ir į Europos universitetinio instituto Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro atliktos žiniasklaidos pliuralizmo apžvalgos rezultatus;

–  atsižvelgdamas į glaustą dokumentą politikos klausimais „Garbės ir orumo įžeidimo sąvokos apibrėžimas. Saviraiškos laisvės ir reputacijos apsaugos principai“, kurį paskelbė organizacija „ARTICLE 19“,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(3) ir 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Europos Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijos dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Demokratija Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus(7) ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių(8),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje(9),

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir Komisijos 2014–2020 m. ES paramos žiniasklaidos laisvei ir sąžiningai žiniasklaidai plėtros šalyse gaires,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. surengtą metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais „Žiniasklaidos pliuralizmas ir demokratija“ ir atitinkamus pranešimus, kuriuos paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įsteigtą aukšto lygio ekspertų grupę su melagingomis naujienomis ir internetu skleidžiama dezinformacija susijusiems klausimams spręsti, skirtą konsultacijoms apie melagingų naujienų reiškinio mastą teikti, taip pat apibrėžti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vaidmenis ir atsakomybę,

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 5/2016 dėl E. privatumo direktyvos (2002/58/EB) peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0144/2018),

A.  kadangi teisės į saviraiškos ir nuomonės laisvę yra pagrindinės žmogaus teisės ir būtinosios sąlygos visapusiškam asmenybės vystymuisi ir aktyviam įsitraukimui į demokratinę visuomenę, skaidrumo ir atskaitomybė principų įgyvendinimui ir naudojimuisi kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

B.  kadangi pliuralizmas yra neatsiejamas nuo laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės;

C.  kadangi teisė informuoti ir teisė būti informuotam yra pagrindinių demokratinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, dalis;

D.  kadangi negalima nuvertinti pliuralistinės, nepriklausomos ir patikimos žiniasklaidos kaip demokratijos ir teisinės valstybės saugotojos ir stebėtojos svarbos;

E.  kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę elementai; kadangi žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje, veikdama kaip visuomenės sergėtoja ir kartu padėdama informuoti piliečius bei suteikti jiems galių, plėsdama jų supratimą apie esamą politinę ir socialinę padėtį ir skatindama jų sąmoningą dalyvavimą demokratiniame gyvenime; kadangi šis vaidmuo turėtų būti išplėstas ir apimti internetinę ir piliečių žurnalistiką, taip pat tinklaraštininkų, interneto naudotojų, socialinės žiniasklaidos aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų darbą, kad, gerbiant teisę į privatumą, atspindėtų visiškai pakitusią šiandieninės žiniasklaidos tikrovę; kadangi tinklo neutralumas yra esminis atvirojo interneto principas;

F.  kadangi melagingos naujienos, patyčios kibernetinėje erdvėje ar keršto pornografija kelia vis didesnį susirūpinimą mūsų visuomenėms, visų pirma tarp jaunimo;

G.  kadangi melagingų naujienų ir dezinformacijos plitimas socialinės žiniasklaidos priemonėse arba paieškos interneto svetainėse labai sumenkino tradicinių žiniasklaidos priemonių patikimumą ir tai kenkia jų gebėjimui veikti kaip sergėtojoms;

H.  kadangi valdžios institucijos turi ne tik pareigą neriboti žiniasklaidos laisvės, bet ir teigiamą prievolę nustatyti teisinę ir reguliavimo sistemą, kuria skatinamas laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos plėtojimas;

I.  kadangi, remiantis Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 2 ir 4 straipsniais ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30 straipsniu, žodžio laisvė niekada negali būti naudojama ginant saviraišką, kuria pažeidžiama ši konvencija ir deklaracija, pvz., neapykantą kurstančias kalbas ar propagandą, kurios grindžiamos vienos rasės ar vienos spalvos ar etninės grupės asmenų pranašumo idėjomis ar teorijomis arba kuriomis bandoma pateisinti rasinę neapykantą ir bet kokios formos diskriminaciją;

J.  kadangi valdžios institucijos privalo ginti visuomeninės žiniasklaidos priemonių, visų pirma kaip demokratinei visuomenei tarnaujančių, o ne valdžioje esančių vyriausybių interesus tenkinančių subjektų, savarankiškumą ir nešališkumą;

K.  kadangi valdžios institucijos taip pat turi užtikrinti, kad žiniasklaida laikytųsi galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų;

L.  kadangi pastarojo meto politiniai pokyčiai įvairiose valstybėse narėse, kuriose stiprėja nacionalizmas ir populizmas, lėmė didėjantį spaudimą ir grėsmę žurnalistams, o tai rodo, kad Europos Sąjunga turi užtikrinti, skatinti ir ginti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

M.  kadangi, kaip tvirtina Europos Taryba, valstybinio ir nevalstybinio sektorių subjektų vykdomas smurtas ir nusikaltimai prieš žurnalistus turi didelį atgrasomą poveikį saviraiškos laisvei; kadangi neteisėto kišimosi rizika ir dažnumas kelia baimę tarp žurnalistų, piliečių žurnalistikos atstovų, tinklaraštininkų ir kitų informavimo veiklos vykdytojų, kuri gali lemti didelio masto savicenzūrą ir piliečių teisių gauti informaciją ir dalyvauti pažeidimus;

N.  kadangi JT specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę klausimais 2016 m. rugsėjo mėn. priminė, kad vyriausybės yra atsakingos ne tik už pagarbą žurnalistikai, bet ir už tai, kad žurnalistai ir jų naudojami šaltiniai būtų apsaugoti tvirtais įstatymais, jei reikia, traukiant pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn ir užtikrinant pakankamą saugumą;

O.  kadangi žurnalistai ir kiti žiniasklaidos veikėjai vis dar susiduria su smurtu, grasinimais, priekabiavimu ar viešu gėdinimu Europos Sąjungoje daugiausia dėl to, kad jų tyrimo veikla yra ginami visuomenės interesai nuo piktnaudžiavimo valdžia, korupcijos, žmogaus teisių pažeidimų ar nusikalstamos veiklos;

P.  kadangi žurnalistų ir kitų žiniasklaidos veikėjų saugumo užtikrinimas yra būtina sąlyga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo užduotį ir naudotis gebėjimais tinkamai informuoti piliečius ir veiksmingai dalyvauti viešosiose diskusijose;

Q.  kadangi Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platformos duomenimis daugiau kaip pusę smurto prieš žiniasklaidos specialistus išpuolių įvykdo valstybiniai subjektai;

R.  kadangi tiriamoji žurnalistika turėtų būti skatinama kaip pilietinė veikla ir kaip teigiama pilietiškumo išraiška, ir ji turi būti remiama komunikacija, mokymusi, švietimu ir mokymu;

S.  kadangi radikalūs žiniasklaidos sistemos pokyčiai, sparti internetinės žiniasklaidos pliuralizmo dimensijos plėtra bei paieškos sistemų ir socialinės žiniasklaidos platformų, kaip naujienų šaltinių, iškilimas yra ir iššūkis, ir galimybė skatinant saviraiškos laisvę, demokratizuojant naujienų rengimą įtraukiant piliečius į viešąsias diskusijas ir verčiant informacijos naudotojus, kurių vis daugėja, informacijos rengėjais; tačiau kadangi žiniasklaidos konglomeratų, platformų operatorių ir interneto tarpininkų galios sutelkimas bei ekonominių korporacijų ir politinių veikėjų vykdoma žiniasklaidos kontrolė gali turėti neigiamos įtakos viešųjų diskusijų pliuralizmui ir prieigai prie informacijos ir paveikti žurnalistikos bei transliuojamosios žiniasklaidos laisvę, patikimumą, kokybę ir redakcinę nepriklausomybę; kadangi vienodos sąlygos Europos lygmeniu yra būtinos siekiant užtikrinti, kad paieškos sistemos, socialinės žiniasklaidos platformos ir kiti aukštųjų technologijų gigantai laikytųsi ES bendrosios interneto rinkos taisyklių tokiose srityje kaip e. privatumas ir konkurencija;

T.  kadangi, kad galėtų užtikrinti deramą valdžios institucijų atskaitingumą, žurnalistams reikia tiesioginės, sparčios ir nesuvaržytos galimybės susipažinti su viešojo administravimo įstaigų informacija;

U.  kadangi informacija, gauta vadovaujantis tyrimo teise, ir per informatorius gauta informacija papildo viena kitą ir yra būtina žurnalistams, kad jie galėtų vykdyti savo misiją veikti viešojo intereso labui;

V.  kadangi žurnalistams reikia didžiausios teisinės apsaugos, kad jie galėtų naudoti ir skleisti tokią viešojo intereso informaciją savo darbe;

W.  kadangi teisė prašyti viešojo administravimo institucijų suteikti informaciją ir ją gauti Europos Sąjungoje išlieka padrika ir nevisapusiška;

X.  kadangi žiniasklaidos sektorius atlieka itin svarbų vaidmenį bet kurioje demokratinėje visuomenėje; kadangi dėl ekonomikos krizės ir tuo pat metu išaugusio socialinės žiniasklaidos platformų ir kitų aukštųjų technologijų gigantų skaičiaus bei labai atrankių reklamos pajamų smarkiai pablogėjo žiniasklaidos veiklos vykdytojų, įskaitant nepriklausomus žurnalistus, darbo sąlygos ir socialinė apsauga, o dėl to žurnalistikos sektoriuje labai suprastėjo profesiniai, socialiniai ir kokybės standartai, ir tai gali turėti neigiamos įtakos jų redakcinei nepriklausomybei;

Y.  kadangi Europos Tarybos Europos audiovizualinė observatorija pasmerkė „Google“ ir „Facebook“ skaitmeninės duopolijos atsiradimą, nes 2016 m. šių bendrovių dalis siekė 85 proc. viso skaitmeninės reklamos rinkos augimo, o tai apsunkina tradicinių iš reklamos finansuojamų žiniasklaidos bendrovių, kaip antai komercinės televizijos kanalai, laikraščiai ir žurnalai, kurių auditorija yra daug mažesnė, ateitį;

Z.  kadangi įgyvendinant plėtros politiką Komisija turi pareigą reikalauti, kad būtų visapusiškai laikomasi Kopenhagos kriterijų, įskaitant saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę, todėl ES turėtų būti aukščiausių standartų pavyzdžiu šioje srityje; kadangi valstybės, tapusios ES narėmis, ir toliau nedviprasmiškai privalo laikytis ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytų prievolių žmogaus teisių srityje ir kadangi turėtų būti reguliariai prižiūrima, kaip gerbiamos saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės valstybėse narėse; kadangi ES gali būti patikima pasaulinės arenos veikėja tik tuo atveju, jei pačioje Sąjungoje yra saugomos ir gerbiamos spaudos ir žiniasklaidos laisvės;

AA.  kadangi moksliniuose tyrimuose nuolat pateikiama įrodymų, kad moterys sudaro mažumą žiniasklaidos sektoriuose, ypač kūrybinėse srityse, ir jų dalis labai maža tarp aukštesnio rango sprendimus priimančių darbuotojų; kadangi moterų dalyvavimo žurnalistikoje tyrimai rodo, kad tarp asmenų, ateinančių į žurnalistiką, lyčių pusiausvyra yra santykinai gera, tačiau sprendimų priėmimo atsakomybės pasiskirstymui būdingas didelis lyčių skirtumas;

AB.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir ES sutarties nuostatos, kuriomis užtikrinamas šių principų laikymasis, įgyvendinamos atliekant pozityvius veiksmus, skirtus žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, taip pat kokybei, teisei gauti informaciją ir informacijos prieinamumui skatinti (pozityvioji laisvė), bet taip pat reikalaujama, kad valdžios institucijos nesiimtų veiksmų, kad būtų išvengta žalingos agresijos (negatyvioji laisvė);

AC.  kadangi neteisėtas ir savavališkas sekimas, ypač jei jis vykdomas masiškai, yra nesuderinamas su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, su saviraiškos laisve, įskaitant spaudos laisvę ir žurnalistų šaltinių konfidencialumo apsaugą, teise į privatumą ir duomenų apsaugą; kadangi internetas ir socialinė žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį skleidžiant neapykantą kurstančias kalbas ir skatinant radikalėjimą, o visa tai, platinant neteisėtą turinį, veda prie smurtinio ekstremizmo ir ypač kenkiama jaunimui; kadangi kovojant su šiais reiškiniais būtinas glaudus ir koordinuotas visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas visais valdymo lygmenimis (vietos, regioniniu ir nacionaliniu), taip pat bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi; kadangi veiksmingiems įstatymams ir veiklai saugumo užtikrinimo ir kovos su terorizmu srityje, taip pat priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurtiniu ekstremizmu ir užkirsti jiems kelią, visada turi būti taikomi įpareigojimai, susiję su pagrindinėmis teisėmis, kad būtų išvengta bet kokių konfliktų su saviraiškos laisvės apsauga;

AD.  kadangi, kaip teigia Europos Taryba, informavimas apie pažeidimą yra vienas iš pagrindinių saviraiškos laisvės aspektų ir jis atlieka labai svarbų vaidmenį atgrasant nuo pažeidimų ir užkertant jiems kelią bei stiprinant demokratinę atskaitomybę ir didinant skaidrumą; kadangi informavimas – pagrindinis informacijos šaltinis kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tiriant, nustatant ir skelbiant korupcijos atvejus viešajame ir privačiajame sektoriuose, taip pat nustatant privačiųjų bendrovių sukurtus mokesčių vengimo modelius; kadangi tinkama informatorių apsauga ES, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, taip pat svarbaus informatorių visuomenėje atliekamo vaidmens pripažinimo kultūros propagavimas yra viena iš būtinų šio vaidmens veiksmingumo užtikrinimo sąlygų;

AE.  kadangi kovojant su korupcija ir netinkamu administravimu ES, tiriamajai žurnalistikai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir finansinė parama kaip priemonei, tarnaujančiai visuomenės labui;

AF.  kadangi, remiantis Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos duomenimis, žiniasklaidos nuosavybė išlieka itin koncentruota, ir tai kelia didelę grėsmę žiniasklaidos priemonių turinyje pateikiamos informacijos ir nuomonių įvairovei;

AG.  kadangi teikiant informaciją apie ES reikalus ir ES institucijų bei agentūrų darbą turėtų būti laikomasi žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės kriterijų, lygiai taip pat kaip ir teikiant informaciją apie nacionalines naujienas, ir ši informacija turėtų būti teikiama įvairiomis kalbomis, kad pasiektų kuo daugiau ES piliečių;

1.  ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, be kita ko, užtikrinti pakankamą viešąjį finansavimą, siekiant apsaugoti ir skatinti demokratinės visuomenės interesus atitinkančią pliuralistinės, nepriklausomos ir laisvos žiniasklaidos erdvę, įskaitant visuomeninės, bendruomeninės ir populiariosios žiniasklaidos nepriklausomumą ir tvarumą, nes tai svarbiausi aplinkos, palankios užtikrinti pagrindinę teisę į saviraiškos laisvę ir informaciją, elementai;

2.  pabrėžia bendrą teisės aktų leidėjų, žurnalistų, leidėjų ir interneto tarpininkų, bet taip pat ir piliečių, kaip informacijos vartotojų, atsakomybę;

3.  ragina ES institucijas užtikrinti visapusišką ES pagrindinių teisių chartijos taikymą visiems savo sprendimams, veiksmams ir politikai kaip būdą visapusiškai apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir žiniasklaidos laisvę nuo netinkamos nacionalinių valdžios institucijų įtakos; šiuo atžvilgiu prašo Komisijos pradėti vertinti savo pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikį žmogaus teisėms ir pateikti pasiūlymą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, kaip raginama atitinkamoje 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje;

4.  pabrėžia, kad reikia sukurti nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, kuriais būtų galima įvertinti žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo padėtį ES, kaip priemonę skatinti ir apsaugoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje įtvirtintas teises ir laisves ir nedelsiant reaguoti į grėsmes, kurios gali joms kilti, ir jų pažeidimus; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai remti ir stiprinti šioje srityje jau sukurtas priemones, pvz., Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos priemonę ir Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platformą;

5.  ragina Komisiją, kaip sutarčių sergėtoją, laikyti valstybių narių vyriausybių mėginimus pažeisti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą rimtu ir sistemingu piktnaudžiavimu valdžia ir veiksmais, nukreiptais prieš pagrindines Europos Sąjungos vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, nes teisės į saviraiškos laisvę ir laisvę turėti įsitikinimus yra pagrindinės žmogaus teisės, o žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomumas atlieka esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, taip pat veikia kaip vyriausybės ir valstybės valdžios kontrolė;

6.  ragina valstybes nares atlikti nepriklausomą savo atitinkamų įstatymų ir praktikos peržiūrą, siekiant apsaugoti saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmo laisvę;

7.  reiškia didelį susirūpinimą dėl valstybėse narėse vis dar vykdomo smurto, nusikaltimų ir mirtinų išpuolių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus dėl jų atliekamos veiklos; primygtinai ragina valstybes nares padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užkirsti kelią tokiam smurtui, užtikrinti atskaitomybę ir išvengti nebaudžiamumo bei garantuoti aukoms ir jų šeimoms galimybę pasinaudoti atitinkamomis teisių gynimo priemonėmis; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su žurnalistų organizacijomis, įsteigti nepriklausomą ir nešališką reguliavimo instituciją, kuri vykdytų smurto prieš žurnalistus ir grasinimų jiems stebėseną, tai dokumentuotų bei rengtų ataskaitas šiais klausimais ir spręstų problemas, susijusias su žurnalistų apsauga ir saugumu nacionaliniu lygmeniu; be to, ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2016)4 dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo;

8.  reiškia susirūpinimą dėl blogėjančių žurnalistų darbo sąlygų ir psichologinio smurto, kurį patiria žurnalistai, masto; todėl ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su žurnalistų organizacijomis, parengti nacionalinius veiksmų planus, siekiant pagerinti žurnalistų darbo sąlygas ir užtikrinti, kad žurnalistai netaptų psichologinio smurto aukomis;

9.  yra susirūpinęs dėl žiniasklaidos laisvės padėties Maltoje po to, kai 2017 m. spalio mėn. buvo nužudyta kampaniją prieš korupciją vykdžiusi žurnalistė Daphne Caruana Galizia, kuri taip pat buvo persekiojama, kuriai, be kita ko, buvo taikytos atsargumo priemonės, dėl kurių buvo įšaldytos jos banko sąskaitos, ir kuri buvo gavusi grasinimų iš daugiašalių bendrovių;

10.  griežtai smerkia Slovakijos tiriamosios žurnalistikos atstovo Jáno Kuciako ir jo partnerės Martinos Kušnírovos nužudymą;

11.  teigiamai vertina sprendimą Europos Parlamento spaudos konferencijų salę pavadinti nužudytos žurnalistės Daphne Caruana Galizia vardu; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą pavadinti Europos Parlamento metinę premiją už tiriamąją žurnalistiką Daphne Caruana Galizia vardu;

12.  ragina Pirmininkų sueigą pateikti pasiūlymą, kaip Parlamentas galėtų pareikšti pagarbą už Jáno Kuciako atliktą darbą, ir apsvarstyti galimybę pervadinti Parlamento žurnalistams skirtą stažuotę Jáno Kuciako vardu;

13.  ragina valstybes nares visapusiškai remti organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pradėtą iniciatyvą paskirti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialųjį įgaliotinį žurnalistų saugumo klausimais;

14.  ragina valstybes nares įstatymu ir faktiškai sukurti ir išlaikyti žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos veiklos vykdytojams, įskaitant užsienio žurnalistus, vykdančius žurnalistikos veiklą valstybėse narėse, skirtą saugią aplinką, suteikiančią jiems galimybę vykdyti savo darbą visiškai nepriklausomai ir nepatiriant nepagrįsto kišimosi, pvz., grasinimų smurtu, persekiojimo, finansinio, ekonominio ir politinio spaudimo, spaudimo, daromo siekiant priversti juos atskleisti konfidencialius šaltinius ir medžiagą, ir tikslinio sekimo; pabrėžia, kad, siekiant išvengti savicenzūros, valstybės narės privalo užtikrinti, kad tokiais atvejais žurnalistai, kurių darbo laisvei iškyla grėsmė, galėtų veiksmingai naudotis teisių gynimo priemonėmis; pabrėžia, kad svarstant žurnalistų apsaugos priemones svarbu vadovautis požiūriu, pagal kurį atsižvelgiama į lyčių aspektą;

15.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams tinkamas darbo sąlygas, visapusiškai atitinkančias ES pagrindinių teisių chartijos ir Europos socialinės chartijos reikalavimus, nes tai būdas išvengti nepagrįsto vidaus ir išorės spaudimo, priklausomumo, pažeidžiamumo ir nestabilumo, taigi ir savicenzūros rizikos; pabrėžia, kad vien rinka negali užtikrinti ir skatinti nepriklausomos žurnalistikos; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti ir plėtoti naujus socialiniu požiūriu tvarius ekonominius modelius, kuriais siekiama finansuoti ir remti kokybišką ir nepriklausomą žurnalistiką, ir užtikrinti tikslų visuomenės informavimą; prašo valstybių narių padidinti finansinę paramą viešųjų paslaugų teikėjams ir tiriamajai žurnalistikai ir nedalyvauti priimant redakcinius sprendimus;

16.  smerkia vyriausybių mėginimus nutildyti kritinę žiniasklaidą ir panaikinti žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą, taip pat sudėtingesniais būdais, kurie paprastai nesukelia įtarimo Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platformoje, kaip antai vyriausybės narių ir jų šalininkų vykdomas komercinių žiniasklaidos priemonių įsigijimas ir visuomeninės žiniasklaidos priemonių valdymo perėmimas, kad jos tarnautų šališkiems interesams;

17.  pabrėžia, kad būtina remti ir išplėsti Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centro veiklą, visų pirma šio centro teikiamą paramą žurnalistams, kuriems gresia pavojus;

18.  pabrėžia, kad žiniasklaidos specialistai dažnai dirba nedaug garantijų užtikrinančiomis sąlygomis sutarčių, atlyginimų ir socialinių garantijų požiūriu ir dėl to kyla pavojus jų gebėjimui tinkamai dirbti ir taip trukdoma žiniasklaidos laisvei;

19.  pripažįsta, kad saviraiškos laisvei gali būti taikomi apribojimai – jei jie nustatyti teisės aktais, turi teisėtą tikslą ir yra būtini demokratinėje visuomenėje – siekiant, be kita ko, apsaugoti kitų asmenų reputaciją ir teises; tačiau reiškia susirūpinimą dėl neigiamo ir atgrasomo baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo poveikio teisei į saviraiškos laisvę, spaudos laisvei ir viešosioms diskusijoms; ragina valstybes nares nepiktnaudžiauti baudžiamaisiais įstatymais dėl garbės ir orumo įžeidimo, užtikrinant teisingą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, įskaitant gerą reputaciją, kartu užtikrinant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir vengiant pernelyg didelių ir neproporcingų bausmių bei sankcijų, remiantis EŽTT nustatytais kriterijais;

20.  ragina Komisiją pasiūlyti Strateginių ieškinių, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą (angl. „Anti-SLAPP“) direktyvą, kuria nepriklausoma žiniasklaida būtų saugoma nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais siekiama nutildyti ar įbauginti žurnalistus ES;

21.  mano, kad dalyvavimas demokratiniuose procesuose visų pirma grindžiamas veiksminga ir nediskriminacine teise gauti informaciją ir žinių; ragina ES ir jos valstybes nares sukurti tinkamas politikos priemones visuotinei prieigai prie interneto užtikrinti ir pripažinti prieigą prie interneto, įskaitant tinklo neutralumą, pagrindine teise;

22.  apgailestauja dėl JAV Federalinės ryšių komisijos priimto sprendimo panaikinti 2015 m. tinklo neutralumo taisykles ir pabrėžia neigiamas pasekmes, kurias šis sprendimas gali turėti teisei nediskriminuojant susipažinti su informacija visuotinai susijusiame skaitmeniniame pasaulyje; ragina ES ir valstybes nares toliau stiprinti tinklo neutralumo principą, remiantis Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) gairėmis dėl Europos tinklo neutralumo taisyklių įgyvendinimo, skirtomis nacionalinėms reguliavimo institucijoms, ir toliau jas plėtojant;

23.  atkreipia dėmesį į svarbų nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos vaidmenį politinėse diskusijose ir užtikrinant teisę gauti pliuralistinę informaciją per rinkimus ir po jų; pabrėžia, kad, remiantis Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo nuostatomis, visapusiška saviraiškos teisė turi būti užtikrinta visiems politiniams veikėjams, o jų matomumo visuomeninių transliuotojų kanaluose mastas turi būti grindžiamas žurnalistiniais ir profesiniais kriterijais, ne jų institucinio reprezentatyvumo laipsniu ar politinėmis pažiūromis;

24.  ragina valstybes nares ir Komisiją netaikyti nereikalingų priemonių, kuriomis būtų siekiama savavališkai apriboti prieigą prie interneto ir galimybę naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis arba kontroliuoti viešuosius ryšius, tokių kaip represinės žiniasklaidos priemonių ir (arba) interneto svetainių steigimo ir naudojimo taisyklės, savavališkas nepaprastosios padėties paskelbimas, techninė skaitmeninių technologijų kontrolė, t. y. skaitmeninių erdvių blokavimas, filtravimas, trikdymas ir uždarymas, ar faktiškas kontrolės priemonių privatizavimas darant spaudimą tarpininkams, kad jie imtųsi veiksmų interneto turiniui apriboti arba pašalinti; taip pat ragina ES ir valstybes nares užkirsti kelią tam, kad tokių priemonių netaikytų privatūs operatoriai;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad privačios bendrovės ir vyriausybės visiškai skaidriai naudotų algoritmus, dirbtinį intelektą ir automatizuotą sprendimų priėmimą, kad jie nebūtų taikomi ir kuriami tyčia arba netyčia savavališkai blokuojant, filtruojant ir pašalinant interneto turinį, taip pat užtikrinti, kad bet kokia ES skaitmeninė politika ir strategija būtų rengiama vadovaujantis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu, numatant tinkamas teisių gynimo ir apsaugos priemones bei visiškai laikantis atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir EŽTK nuostatų;

26.  dar kartą pabrėžia, kad patyčios kibernetinėje erdvėje, keršto pornografija ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga mūsų visuomenėje kelia vis didesnį susirūpinimą ir gali turėti itin sunkių pasekmių, ypač jaunimui ir vaikams, ir pabrėžia, kad žiniasklaidoje turi būti visapusiškai paisoma nepilnamečių interesų ir teisių; ragina visas valstybes nares, atsižvelgiant į ateities perspektyvą, parengti teisės aktus, skirtus kovoti su šiuo reiškiniu, įskaitant nuostatas, skirtas žmogaus orumą akivaizdžiai pažeidžiančiam turiniui pašalinti iš socialinės žiniasklaidos ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sukurti veiksmingą atsvaros naratyvą ir pateikti aiškias gaires, kuriomis naudotojams, paslaugų teikėjams ir visam interneto sektoriui būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir nuspėjamumas , kartu užtikrinant galimybę pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis pagal nacionalinę teisę, kad būtų galima reaguoti į netinkamą socialinės žiniasklaidos naudojimą terorizmo tikslais; tačiau pabrėžia, kad visos priemonės, kuriomis ribojamas arba šalinamas interneto turinys, turėtų būti taikomos tik apibrėžtais, konkrečiais ir teisėtais atvejais ir vykdant griežtą teisminę priežiūrą, kaip reikalaujama pagal tarptautinius standartus, EŽTT praktiką ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį;

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos propaguojamą Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą; pažymi, kad privačioms įmonėms palikta didelė laisvė pačioms nustatyti, kas yra neteisėtumas, ir ragina apriboti šią laisvę, kad būtų išvengta cenzūros savicenzūros ir savavališko saviraiškos laisvės varžymo pavojaus;

28.  dar kartą patvirtina, kad anonimiškumas ir šifravimas yra labai svarbios naudojimosi demokratinėmis teisėmis ir laisvėmis, pasitikėjimo skaitmenine infrastruktūra ir ryšiais skatinimo ir žurnalistų šaltinių konfidencialumo apsaugos priemonės; pripažįsta, kad šifravimas ir anonimiškumas suteikia privatumą ir saugumą, kad skaitmeniniame amžiuje būtų galima naudotis teise į nuomonės ir saviraiškos laisvę, ir primena, kad laisva prieiga prie informacijos yra neatsiejama nuo asmeninės informacijos, kurią piliečiai palieka naudodamiesi internetu, apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad , kaip pažymėjo teisėsaugos ir kovos su terorizmu pareigūnai šifravimas ir anonimiškumas taip pat gali paskatinti piktnaudžiavimą ir pažeidimus bei apsunkinti nusikalstamos veiklos prevenciją ir tyrimų vykdymą; primena, kad šifravimo ir anonimiškumo apribojimai turi būti ribojami, vadovaujantis teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principais; ragina ES institucijas ir valstybes nares visapusiškai remti ir įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas JT specialiojo pranešėjo 2015 m. gegužės 22 d. pranešime teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais, kuriame aptariamas šifravimo ir anonimiškumo naudojimas skaitmeniniuose ryšiuose;

29.  ragina parengti žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių valdytojų etikos kodeksus siekiant užtikrinti visišką žurnalistų ir žiniasklaidos organų nepriklausomumą;

30.  pabrėžia, kad tirdamos internetinius pažeidimus ir traukdamos asmenis baudžiamojon atsakomybėn už tokius pažeidimus, taip pat dėl valstybių narių teisės aktų skirtumų teisėsaugos ir teisminės institucijos susiduria su daugeliu kliūčių;

31.  pažymi, kad kintančioje skaitmeninės žiniasklaidos ekosistemoje atsirado naujų tarpininkų, kurie, įgydami prieigos kontrolės funkcijas ir galias, gali daryti įtaką ir kontroliuoti informaciją ir idėjas internete; pabrėžia, kad turi būti pakankamai nepriklausomų ir autonominių interneto kanalų, paslaugų ir šaltinių, kurie galėtų visuomenei užtikrinti nuomonių ir demokratinių idėjų su viešuoju interesu susijusiais klausimais gausą; ragina valstybes nares kurti naują arba plėtoti esamą nacionalinę politiką ir priemones šiuo klausimu;

32.  pripažįsta, kad naujoji skaitmeninė aplinka sustiprino dezinformacijos, kitaip tariant – melagingų naujienų, plitimo problemą; vis dėlto primena, kad tai nėra naujas reiškinys ir jis vyksta ne tik internete; pabrėžia, kad svarbu garantuoti teisę į kokybišką informaciją, didinant piliečių galimybes gauti patikimą informaciją ir užkertant kelią internete ir realiame gyvenime skleidžiamai dezinformacijai; primena, kad terminu „melagingos naujienos“ niekada neturėtų būti siekiama susilpninti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida ar diskredituoti ir kriminalizuoti kritiškų nuomonių; reiškia susirūpinimą dėl galimos grėsmės, kurią melagingų naujienų sąvoka gali kelti žodžio ir saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui, kartu pabrėždamas neigiamą poveikį, kurį melagingų naujienų sklaida gali turėti politinių debatų kokybei ir gerai informuotų piliečių dalyvavimui demokratinėje visuomenėje; pabrėžia veiksmingų savireguliavimo sistemų, grindžiamų tikslumo ir skaidrumo principais ir apimančių tinkamas šaltinio tikrinimo prievoles ir priemones bei nepriklausomų ir nešališkų sertifikuotų faktų tikrinimo organizacijų, kurios yra trečiosios šalys, atliekamo faktų tikrinimo, siekiant užtikrinti informacijos objektyvumą ir jos apsaugą, svarbą;

33.  ragina socialinės žiniasklaidos bendroves ir interneto platformas parengti priemones, kurios padėtų naudotojams pranešti apie galimas melagingas naujienas ir jas pažymėti, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greitai jas pataisyti, ir numatyti nepriklausomų ir nešališkų sertifikuotų faktų tikrinimo organizacijų, kurios yra trečiosios šalys ir kurioms pavesta pateikti tikslias melagingų naujienų ir dezinformacijos apibrėžtis, peržiūrą, siekiant sumažinti privačiojo sektoriaus subjektams suteiktą laisvę veikti savo nuožiūra, ir toliau rodyti neteisingą informaciją ir vadinti ją melagingomis naujienomis, siekiant paskatinti viešąsias diskusijas ir užkirsti kelią tam, kad ta pati dezinformacija nebūtų paskelbta kita forma;

34.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę melagingų naujienų ir internetu skleidžiamos dezinformacijos klausimais, kurią sudarytų pilietinės visuomenės, socialinės žiniasklaidos platformų, žiniasklaidos organizacijų atstovai, žurnalistai ir akademinės bendruomenės atstovai, siekiant išanalizuoti šias naujas grėsmes ir pasiūlyti operatyvias priemones Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

35.  pabrėžia, kad interneto subjektai atsako už tai, kad būtų išvengta nepatikrintos arba neteisingos informacijos skleidimo siekiant vienintelio tikslo – padidinti internetinį srautą, naudojant, pvz., vadinamąsias „paspaudimų siekiančias gudrybes“ (angl. clickbait);

36.  pripažįsta, kad spaudos leidėjų vaidmuo ir investicijos į tiriamąją, profesionalią ir nepriklausomą žurnalistiką yra labai svarbios kovojant su melagingų naujienų sklaida ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti pliuralistinio redakcinio spaudos turinio tvarumą; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti pakankamai finansinių išteklių į žiniasklaidą ir skaitmeninį raštingumą ir kartu su tarptautinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis plėtoti komunikacijos strategijas, kad piliečiai ir interneto naudotojai galėtų atpažinti abejotinus informacijos šaltinius, žinoti apie juos, pastebėti tyčia klaidinantį turinį bei propagandą ir juos atskleisti; atsižvelgdamas į tai taip pat ragina valstybes nares integruoti žiniasklaidos ir informacijos priemonių naudojimo raštingumą į nacionalines švietimo sistemas; ragina Komisiją apsvarstyti geriausią nacionalinio lygmens patirtį, siekiant užtikrinti žurnalistikos kokybę ir skelbiamos informacijos patikimumą;

37.  pakartoja, kad kiekvienas asmuo pats turi teisę nuspręsti, kas turi būti daroma su jo asmens duomenimis, visų pirma išimtinę teisę kontroliuoti, kaip jais naudojamasi ir kam jie atskleidžiami, taip pat teisę būti pamirštas, kuri apibrėžiama kaip galimybė užtikrinti, kad turinys, kuris gali pakenkti asmens orumui, būtų skubiai pašalintas iš socialinės žiniasklaidos ir paieškos interneto svetainių;

38.  pripažįsta, kad internetas ir apskritai skaitmeninės aplinkos plėtra išplėtė kai kurių žmogaus teisių taikymo sritį, kaip nurodoma, pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendime byloje C-131/12 „Google Spain SL“ ir „Google Inc“ prieš Agencia Española de Protección de Datos (AEPD) ir Mario Costeja González(11); šiuo klausimu ragina ES institucijas pradėti dalyvavimu grindžiamą procedūrą, siekiant parengti Europos interneto teisių chartiją, atsižvelgiant į geriausią valstybių narių patirtį, visų pirma Italijos interneto teisių deklaraciją, kuri bus naudojama kaip atskaitos taškas, kartu su atitinkamais Europos ir tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, siekiant reglamentuoti skaitmeninę erdvę;

39.  pabrėžia pagrindinį informatorių vaidmenį saugant visuomenės interesus ir skatinant viešojo sektoriaus atskaitomybės ir sąžiningumo kultūrą viešosiose ir privačiose institucijose; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir nustatyti tinkamą, pažangią ir išsamią bendrą Europos teisės aktų sistemą, kuri saugotų informatorius, ir visapusiškai laikytis Europos Tarybos rekomendacijų ir 2017 m. vasario 14 d. bei spalio 24 d. Parlamento rezoliucijų; mano, jog reikia užtikrinti, kad pranešimo mechanizmai būtų prieinami, saugūs ir patikimi, o informatorių ir tiriamųjų žurnalistų teiginiai būtų profesionaliai ištirti;

40.  pabrėžia, kad viešai atskleidusių informaciją informatorių teisinė apsauga visų pirma pagrįsta visuomenės teise šią informaciją gauti; pabrėžia, kad asmuo neturėtų prarasti apsaugos tik dėl to, kad jis padarė vertinimo klaidą arba numanoma grėsmė viešajam interesui nepasitvirtino, jeigu teikdamas informaciją jis turėjo rimtą pagrindą manyti, jog ji teisinga; primena, kad asmenys, sąmoningai pateikiantys neteisingą ar klaidinamą informaciją kompetentingoms institucijoms, neturėtų būti laikomi informatoriais, taigi neturėtų naudotis apsaugos mechanizmais; taip pat pabrėžia, kad bet kuriam asmeniui, kuriam buvo tiesiogiai arba netiesiogiai pakenkta pranešus arba atskleidus netikslią arba klaidinančią informaciją, turėtų būti suteikiama teisė imtis veiksmingų teisės gynimo priemonių;

41.  ragina ir Europos Komisiją, ir valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų apsaugotas informacijos šaltinių konfidencialumas, kad būtų užkirstas kelias visiems diskriminaciniams veiksmams ar grėsmėms;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žurnalistams būtų suteiktos deramos priemonės kreiptis dėl informacijos į ES ir valstybių narių viešojo valdymo institucijas ir ją gauti, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, nesusiduriant su nepagrįstais sprendimais nesuteikti minėtosios teisės susipažinti su dokumentais; pažymi, kad informacija, kurią žurnalistai ar piliečiai gauna pasinaudoję tyrimo teise, įskaitant informatorių pateiktą informaciją, papildo žurnalistų galimybes įgyvendinti savo uždavinius, susijusius su viešuoju interesu, ir šiuo požiūriu yra esminė; pakartoja, kad prieiga prie viešųjų šaltinių ir renginių turėtų priklausyti nuo objektyvių, nediskriminacinių ir skaidrių kriterijų;

43.  pabrėžia, kad spaudos laisvei reikalingas nepriklausomumas nuo politinės ir ekonominės galios, o tai reiškia vienodą požiūrį, nepaisant redakcijos orientacijos; dar kartą pabrėžia, kad svarbu išsaugoti žurnalistiką, kuri naudojasi mechanizmais, užkertančiais kelią koncentracijai į atskiras, monopolines ar kvazimonopolines grupes, užtikrinant laisvą konkurenciją ir redakcinę įvairovę; ragina valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės reguliavimą, siekiant išvengti horizontalios nuosavybės koncentracijos žiniasklaidos sektoriuje, netiesioginės ir įvairių žiniasklaidos priemonių nuosavybės ir užtikrinti skaidrumą bei lengvą informacijos prieinamumą piliečiams apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę, finansavimo šaltinius ir valdymą; pabrėžia, kad svarbu, jog asmenims, einantiems valstybines pareigas, būtų taikomi atitinkami apribojimai žiniasklaidos nuosavybei ir būtų užtikrinta nepriklausoma priežiūra ir veiksmingi atitikties mechanizmai, taip siekiant išvengti interesų konfliktų ir sukamųjų durų; mano, jog labai svarbu, kad nepriklausomos, nešališkos nacionalinės institucijos užtikrintų veiksmingą audiovizualinės žiniasklaidos sektoriaus priežiūrą;

44.  primygtinai ragina valstybes nares plėtoti savo strateginius pajėgumus ir bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ES ir kaimyninėse ES šalyse, siekiant skatinti pliuralistinės žiniasklaidos aplinką ir nuosekliai bei veiksmingai pranešti apie ES politiką;

45.  skatina valstybes nares visapusiškai remti ir patvirtinti Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2018 m. kovo 7 d. priimtą rekomendaciją valstybėms narėms dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo;

46.  primena svarbų viešųjų transliuotojų vaidmenį išsaugant žiniasklaidos pliuralizmą, kaip pabrėžiama prie Sutarčių pridėtame protokole Nr. 29; ragina valstybes nares suteikti jiems tinkamas finansines ir technines priemones, kurios jiems būtinos vykdant socialinę funkciją ir tarnaujant viešajam interesui; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares garantuoti jų redakcinę nepriklausomybę, aiškiai apibrėžtomis reguliavimo sistemomis saugant juos nuo bet kokio vyriausybinio, politinio ir komercinio kišimosi ir įtakos, kartu užtikrinant visišką valdymo autonomiją ir nepriklausomybę visoms viešosioms įstaigoms ir subjektams, kurie naudojasi įgaliojimais transliavimo ir telekomunikacijų srityse;

47.  primygtinai ragina valstybes nares suderinti nacionalinių transliavimo bendrovių leidimų išdavimo politiką su pagarbos žiniasklaidos pliuralizmui principu; pabrėžia, kad mokesčiai už licencijas ir pareigų, susijusių su jų išdavimu, griežtumas turėtų būti tikrinami ir neturėtų kenkti žiniasklaidos laisvei;

48.  ragina Komisiją patikrinti, ar valstybės narės išduoda transliavimo licencijas, vadovaudamosi objektyviais, skaidriais, nešališkais ir proporcingais kriterijais;

49.  kad būtų veiksmingai apsaugoma žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, siūlo drausti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti bendrovėms, kurių galutiniai savininkai valdo ir žiniasklaidos bendrovę, ar bent jau užtikrinti, kad jų dalyvavimas būtų visapusiškai skaidrus; siūlo valstybėms narėms taikyti reikalavimą reguliariai informuoti apie visą viešąjį finansavimą, skiriamą žiniasklaidos bendrovėms, ir reguliariai stebėti visą žiniasklaidos priemonių savininkams teikiamą viešąjį finansavimą; pabrėžia, kad žiniasklaidos priemonių savininkai turi neturėti teistumo ar būti pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų;

50.  pabrėžia, kad bet koks viešasis finansavimas žiniasklaidos organizacijoms turėtų būti skiriamas vadovaujantis nediskriminaciniais, objektyviais ir skaidriais kriterijais, apie kuriuos turėtų būti iš anksto pranešama visai žiniasklaidai;

51.  primena, kad valstybės narės turėtų rasti būdų, kaip paremti žiniasklaidą, užtikrinant, pvz., PVM neutralumą, kaip rekomenduota 2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl PVM ateities(12), ir remiant su žiniasklaida susijusias iniciatyvas;

52.  ragina Komisiją ES biudžete skirti nuolatinį ir pakankamą finansavimą Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijai remti, ir sukurti metinį žiniasklaidos pliuralizmo rizikos vertinimo valstybėse narėse mechanizmą; pabrėžia, kad toks pat mechanizmas turėtų būti taikomas žiniasklaidos pliuralizmui vertinti šalyse kandidatėse, o Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos rezultatai turėtų turėti realios įtakos derybų proceso pažangai;

53.  ragina Komisiją stebėti ir rinkti informaciją bei statistinius duomenis apie žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą visose valstybėse narėse ir nuodugniai analizuoti pagrindinių teisių pažeidimo atvejus, kartu laikantis subsidiarumo principo;

54.  pabrėžia, kad valstybių narių audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijos turi aktyviau dalytis geriausia patirtimi;

55.  ragina Komisiją atsižvelgti į 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo pateiktas rekomendacijas; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos rezultatus ir rekomendacijas, susijusias su žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos laisvei ES kylančiomis grėsmėmis, rengiant metinę demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą (Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita);

56.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skatinti mokymo ir švietimo iniciatyvas tarp visų piliečių per formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą iš mokymosi visą gyvenimą perspektyvos, taip pat teikiant ypatingą dėmesį pradiniam ir tęstiniam mokytojų mokymui bei paramai ir skatinant švietimo ir mokymo sektoriaus ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant žiniasklaidos specialistus, pilietinę visuomenę bei jaunimo organizacijas, dialogą ir bendradarbiavimą; dar kartą patvirtina būtinybę remti novatoriškas pagal laikmetį pritaikytas priemones, kad autonomiškumas ir saugumas internete būtų skatinami kaip aspektai, kuriuos būtina įtraukti į mokyklų programas, ir panaikinti skaitmeninę atskirtį tiek įgyvendinant konkrečius technologinio raštingumo projektus, tiek tinkamai investuojant į infrastruktūras, kad būtų užtikrinta visuotinė prieiga prie informacijos;

57.  pabrėžia, jog labai svarbu ugdyti kritinio vertinimo ir analizės gebėjimus, susijusius su žiniasklaidos turinio naudojimu ir kūrimu, siekiant, kad žmonės suprastų dabartines problemas, prisidėtų prie visuomenės gyvenimo ir suvoktų žiniasklaidos aplinkos, kuri tampa vis sudėtingesnė ir vis labiau siejama tarpusavio ryšių, transformacinį potencialą ir jos keliamus pavojus; pabrėžia, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis demokratinėje visuomenėje yra esminis įgūdis, suteikiantis piliečiams galių; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias priemones, siekiant skatinti ir remti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo projektus, pvz., bandomąjį projektą „Visų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis“, ir parengti visapusišką gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo politiką, kuri būtų skirta visų amžiaus grupių piliečiams, apimtų visų rūšių žiniasklaidos priemones, sudarytų Europos Sąjungos švietimo politikos dalį ir būtų finansuojama iš atitinkamų ES finansavimo šaltinių, kaip antai ESI fondai ir programos „Horizontas 2020“;

58.  susirūpinęs pažymi, kad, kaip pabrėžta 2016 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos projekto išvadose, yra iškilusi grėsmė mažumų, vietos ir regioninių bendruomenių, moterų ir neįgaliųjų galimybėms naudotis žiniasklaidos priemonėmis; pabrėžia, kad atviroje, laisvoje ir pliuralistinėje žiniasklaidos aplinkoje itin svarbu, kad žiniasklaida būtų įtrauki ir kad visi piliečiai turėtų teisę gauti nepriklausomą informaciją savo gimtąja kalba, nesvarbu, ar tai būtų valstybinė ar mažumos kalba; pabrėžia, kad būtina suteikti tinkamas mokymo ir perkvalifikavimo galimybes Europos žurnalistams, ypač dirbantiems su mažiau vartojamomis ir mažumų kalbomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti mokslinius tyrimus, projektus ir politiką, kuria siekiama suteikti daugiau galimybių naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taip pat atitinkamas iniciatyvas, skirtas pažeidžiamoms mažumų grupėms (kaip antai bandomasis projektas „Stažuočių galimybių mažumų kalbų žiniasklaidai“), ir visiems piliečiams užtikrinti galimybę dalyvauti bei išreikšti savo nuomonę;

59.  ragina žiniasklaidos sektorių užtikrinti lyčių lygybę žiniasklaidos politikoje ir praktikoje, taikant bendrai vykdomo reguliavimo mechanizmus, vidaus elgesio kodeksus ir kitus savanoriškus veiksmus;

60.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dalyvauti socialinėse kampanijose, švietimo programose ir tiksliniuose mokymuose bei informuotumo didinimo projektuose (įskaitant pramonės sektoriaus sprendimus priimantiems asmenims) siekiant skatinti lygybe pagrįstas vertybes ir praktiką, teikiant finansavimą ir pasitelkiant reklamą ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis, kad būtų veiksmingai kovojama su lyčių nelygybe žiniasklaidos sektoriuje;

61.  rekomenduoja Komisijai parengti Europos žiniasklaidos sektoriui skirtą sektorinę strategiją, grindžiamą inovacijomis ir tvarumu; mano, kad ši strategija turėtų stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir ES žiniasklaidos subjektų bendradarbiavimą, taip siekiant atkreipti dėmesį į jų įvairovę ir skatinti kultūrų dialogą, stiprinti bendradarbiavimą su visų ES institucijų, ypač Parlamento, atskiromis naujienų svetainėmis bei garso ir vaizdo tarnybomis ir skatinti, kad žiniasklaidoje būtų aptariami ir gerai matomi ES reikalai;

62.  pabrėžia, kad svarbu toliau kurti modelius, kurie galėtų būti pritaikyti steigiant Europos visuomeninio transliavimo platformą, kuri skatintų ES masto politines diskusijas, grindžiamas faktais, nuomonių skirtumu ir pagarba, prisidėtų prie požiūrių įvairovės naujoje integruotoje žiniasklaidos aplinkoje ir skatintų ES matomumą jos išorės santykiuose;

63.  prašo Komisijos ir valstybių narių saugoti žiniasklaidos ir žodžio laisvę šiuolaikiniuose menuose, skatinant kurti meno kūrinius, kuriuose keliami visuomenei rūpimi klausimai, skatinamos esminės diskusijos ir įkvepiama kova su neapykantą kurstančia kalba.

64.  pabrėžia, kad būtina panaikinti geografinį blokavimą informacinės žiniasklaidos turiniui, kad ES piliečiai turėtų prieigą prie kitų ES valstybių narių televizijos programų transliavimo internetu, taip pat užsakomojo ir pakartotinio transliavimo;

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(2) OL C 55, 2016 2 12, p. 33.
(3) OL C 378, 2017 11 9, p. 104.
(4) OL C 355, 2017 10 20, p. 51.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0095.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.
(9) OL C 32, 2014 2 4, p. 6.
(10) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.
(11) ECLI:ES:C:2014:317.
(12) OL C 94 E, 2013 4 3, p. 5.

Teisinis pranešimas