Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2098(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0373/2018

Pateikti tekstai :

A8-0373/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 17
CRE 11/12/2018 - 17

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.17
CRE 12/12/2018 - 12.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0515

Priimti tekstai
PDF 224kWORD 71k
Trečiadienis, 2018 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinė žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaita
P8_TA(2018)0515A8-0373/2018

2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos (2018/2098(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių tautų Vaiko teisių konvenciją (JT VTK),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos patvirtintą Veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) ir į 2017 m. birželio mėn. atliktą jo laikotarpio vidurio peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 1976 m. patvirtintas ir 2011 m. peržiūrėtas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją), kurią ES pasirašė 2017 m. birželio 13 d.,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, kuris įsigaliojo 2002 m. sausio 18 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. priimtą bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą palaikant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000), 1820 (2008), 1888 (2009), 1889 (2009), 1960 (2010), 2106 (2013), 2122 (2013) ir 2242 (2015) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2250 (2015) ir 2419 (2018) dėl jaunimo, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje kalbama apie seksualinį smurtą kaip apie karo nusikaltimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, taip pat į 2017 m. paskelbtą pirmąją jos įgyvendinimo ataskaitą „Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų. Visuotinės ES strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir 2014 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos aukšto lygio plenarinio posėdžio, vadinamosios pasaulinės konferencijos čiabuvių tautų klausimais, baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/167, kurioje dar kartą pabrėžiama būtinybė apsaugoti ir skatinti visų migrantų, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/139, kuria sukuriama neribotos sudėties visuomenės senėjimo klausimų darbo grupė, turinti įgaliojimus svarstyti pasiūlymus dėl tarptautinės teisinės priemonės, kuria būtų siekiama propaguoti ir ginti vyresnio amžiaus žmonių teises ir orumą,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomo eksperto ataskaitą apie vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis žmogaus teisėmis, pateiktą 2016 m. liepos 8 d. vykusioje 33-joje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje(2),

–  atsižvelgdamas į JT neribotos sudėties visuomenės senėjimo klausimų darbo grupės ataskaitą, pateiktą per 2017 m. liepos 28 d. jos aštuntąjį darbo posėdį(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Lisabonos ministrų deklaraciją „Tvari įvairaus amžiaus visuomenė. Kaip pasinaudoti ilgesnio gyvenimo potencialu“, priimtą 2017 m. rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) 4-joje ministrų konferencijoje visuomenės senėjimo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240) ir į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016)0385),

–  atsižvelgdamas į ES teminių gairių žmogaus teisių srityje, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Tarybos patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. patvirtintas ir 2009 m. peržiūrėtas ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(4),

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. priimtas ir 2017 m. persvarstytas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir į ES ir UNICEF parengtą Vaiko teisių priemonių rinkinį „Vaiko teisių aspekto integravimas į vystomąjį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo ES gaires,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. Džokjakartos principus („Principus ir valstybių įsipareigojimus taikyti tarptautinę žmogaus teisių teisę, susijusią su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ir lytims būdingomis savybėmis“) ir į 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus dešimt jos papildomų principų („Plius 10“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą „Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, kurį Taryba, Parlamentas ir Komisija patvirtino 2017 m. birželio 7 d.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. patvirtintas ir 2012 m. peržiūrėtas ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. pranešimą „ES kovos su ankstyva ir priverstine santuoka išorės strategijos kūrimas: tolesni veiksmai“(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su ES strategija dėl kovos su prekyba žmonėmis (COM(2017)0728),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl vaikų migrantų apsaugos(6),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (žmogaus teisių gynėjai),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 27 d. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(9) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai, taip pat JT gaires dėl diskriminacijos dėl kilmės,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(10), taip pat į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ankstesnių metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimų 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuria 2017 m. apdovanota Venesuelos demokratinė opozicija – Nacionalinė Asamblėja (Julio Borges) ir visi organizacijos „Foro Penal Venezolano“ nurodyti politiniai kaliniai, kuriems atstovauja Leopoldo López, Antonio Ledezma, Daniel Ceballos, Yon Goicoechea, Lorent Saleh, Alfredo Ramos ir Andrea González,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(12), atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto terorizmo klausimais (TERR komiteto), kurį Europos Parlamentas nusprendė įsteigti 2017 m. liepos 6 d. ir kuris buvo paskirtas 2017 m. rugsėjo 14 d., darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0373/2018),

A.  kadangi pagarba žmogaus teisėms ir jų propagavimas, nedalumas ir žmogaus teisų visuotinumo apsauga, taip pat demokratijos principų ir vertybių skatinimas, įskaitant teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus orumui bei lygybės ir solidarumo principui, yra ES etinio ir teisinio acquis, taip pat jos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei visų ES išorės veiksmų ramsčiai; kadangi ES turėtų toliau stengtis pirmauti visuotinio žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje, be kita ko, daugiašalio bendradarbiavimo lygmeniu, visų pirma atlikdama aktyvų ir dalykinį vaidmenį įvairiuose JT organuose ir laikydamasi JT Chartijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir tarptautinės teisės nuostatų, taip pat įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ir įsipareigojimų, prisiimtų pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., taip pat darnaus vystymosi tikslu;

B.  kadangi pilietinė visuomenė vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant ir stiprinant demokratiją, tikrinant valstybės valdžią ir skatinant gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos vaidina itin svarbų esminės visuomenės jėgos vaidmenį; kadangi esama sąsajų tarp susilpnėjusios pilietinės visuomenės, ribotos politinės ir pilietinės erdvės, padidėjusios korupcijos, socialinės ir lyčių nelygybės, žemo žmogiškosios, socialinės bei ekonominės plėtros lygio ir socialinių konfliktų; kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia tam skirti pakankamai išteklių ir tuos išteklius kuo veiksmingiau panaudoti, o pilietinei visuomenei neturėtų būti trukdoma taikant ribojamuosius teisės aktus, finansavimo ribas, ribojamąsias licencijų išdavimo procedūras ir per didelius mokesčius;

C.  kadangi daugelyje pasaulio šalių esama nebaudžiamumo ir neteisingumo, taip pat galiojanti nustatyta tvarka, paramos aukoms tarnybos ir finansinė pagalba terorizmo aukoms yra nepakankamai veiksmingos, visų pirma tose šalyse, kuriose didelė dalis piliečių patiria terorizmą;

D.  kadangi 2017 m. labai daug pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant teisininkus, intelektualus, žurnalistus, religinius lyderius ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat aplinkosaugos aktyvistus, visame pasaulyje patyrė mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemą ir vis dažnėjančius išpuolius jų atžvilgiu, persekiojimą, priekabiavimą prie jų, savavališką jų sulaikymą ar kalinimą ar net buvo nužudyti; kadangi ES žmogaus teisių gynėjų paramos priemonė „ProtectDefenders.eu“ veiksmingai padėjo šimtams aktyvistų, tačiau jos poreikiai didėja; kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų skirti daugiau išteklių aktyvesniam pilietinės visuomenės dalyvavimui ir dėti intensyvesnes pastangas žmogaus teisių gynėjų apsaugos ir paramos jiems srityje;

E.  kadangi paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politika turėtų būti integruota į visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pvz., į vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, moterų teisių ir lyčių lygybės, plėtros ir prekybos sritis, visų pirma nustatant būtinas tenkinti žmogaus teisių sąlygas; kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat pačių išorės politikos krypčių darna;

F.  kadangi neteisėta teritorijos arba jos dalies okupacija yra besitęsiantis tarptautinės teisės pažeidimas, dėl kurio pagal tarptautinę humanitarinę teisę atsiranda okupuojančios valstybės prievolės civilių gyventojų atžvilgiu;

Bendrosios pastabos

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 2017 m. visame pasaulyje iškilusios grėsmės demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui ir primygtinai ragina, kad ES ir jos valstybės narės besąlygiškai siektų integruoti Europos ir tarptautinius žmogaus teisų, teisės viršenybės, demokratijos ir mažumų teisių standartus, kurių jos privalo laikytis, į visas politikos sritis, taip pat užtikrinant didesnį ES vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos suderinamumą ir geresnį valstybių narių išorės politikos koordinavimą tokiose politikos srityse kaip migracija, prekyba ir kova su terorizmu, nes ES, kaip patikimo ir teisėto tarptautinio subjekto, įtakai labai didelį poveikį daro jos gebėjimas didinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai tiek ES viduje, tiek už jos ribų;

2.  pakartoja, kad valstybės yra galiausiai atsakingos už visų žmogaus teisių apsaugą, įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių sutartis ir konvencijas, stebint žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinant veiksmingas nukentėjusiųjų teisių gynimo priemones; pabrėžia, kad taika, saugumas ir vystymasis vienas kitą stiprina ir priklauso nuo pajėgumų sustabdyti pažeidimus, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą; perspėja netaikyti ribojimų, susijusių su teise laisvai judėti, susirinkimų ir saviraiškos laisve;

3.  primena, kad moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, įtvirtintų ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, ir kad šio principo propagavimas, integruojant lyčių aspektą į visas politikos sritis, ir kitose pasaulio šalyse, naudojantis išorės politika – vienas iš pagrindinių ES tikslų;

4.  pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visas politikos sritis, nes tai yra Sutartyse nustatytas įpareigojimas, todėl tai turėtų būti pagrindinis prioritetas visose ES gairėse, darbo santykiuose, politikos srityse ir veiksmuose, įskaitant išorės veiksmus; todėl remia susijusias koordinuotas pastangas daugiašaliuose dialoguose ir ES delegacijų veikloje, pavyzdžiui, rinkimų stebėjimo misijose; pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais darbą trečiosiose valstybėse, kuriuo siekiama skatinti taiką, saugumą ir pagrindines laisves, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

5.  mano, kad iš tiesu nepriklausoma, pliuralistinė ir dinamiška pilietinė visuomenė padeda pasiekti vystymosi ir stabilumo, užtikrinti demokratinę konsolidacija, įskaitant galių atskyrimą, socialinį teisingumą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat skatina skaidrumą, atskaitomybę ir gerą valdymą, visu pirma kovos su korupcija ir ekstremizmu priemonėmis; pabrėžia labai svarbų ir esminį žmogaus teisių gynėjų ir NVO vaidmenį, atliekamą skatinant įgyvendinti pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse įtvirtintas teises ir remiant šį procesą, taip pat vykdant švietimo programas ir didinant informuotumą apie tarptautinių organizacijų veiklą; pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti ES žmogaus teisių gaires ir kokie svarbūs yra ES pajėgumai toliau teikti paramą žmogaus teisių gynėjams ir NVO tais atvejais, kai jiems iškyla didžiausias pavojus, šiuo tikslu pasitelkiant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR) ir visu pirma užtikrinant padidintus priemonės „ProtectDefenders.eu“ pajėgumus;

6.  pabrėžia, kaip svarbu ypatingais atvejais teikti paramą žmogaus teisių gynėjams ir kad elgesys su visais kaliniais turi atitikti tarptautinius standartus; pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl žmogaus teisų gynėjų saugumo ir kad nusikaltėliai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; palankiai vertina nuoseklias Europos demokratijos fondo pastangas skatinti demokratiją ir pagrindinių teisių ir laisvių paisymą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse; pripažįsta žmogaus teisių gynėjų patiriamą riziką, įskaitant žmogaus teisių gynėjų moterų patiriamą specifinę su lytimi susijusią riziką ir grėsmes, taip pat aplinkosaugos aktyvistų patiriamą riziką, ir EIVT ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į minėtą riziką ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų; pabrėžia, kad reikia tvirto ES koordinavimo plėtojant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių institucijomis žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės klausimais, ir palankiai vertina atskiras valstybių narių iniciatyvas, papildančias ES veiksmus;

7.  palankiai vertina tai, kad ES aktyviai dalyvauja JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) veikloje: rengia rezoliucijas ir pritaria joms, skelbia pareiškimus, dalyvauja aktyviuose dialoguose ir diskusijose, ir ragina rengti specialiąsias sesijas žmogaus teisių padėties klausimais; pripažįsta, kad ES yra įsipareigojusi JT ŽTT spręsti klausimus dėl vienoje ar kitoje šalyje susidariusios padėties; pabrėžia, kaip svarbu, kad ES daugiašaliu lygmeniu dalyvautų palaikant dialogus ir bendradarbiautų žmogaus teisių klausimais; visapusiškai palaiko JT ŽTT veiklą ir tai, kad ji dalyvauja ginant žmogaus teises visame pasaulyje; palankiai vertina Zeido al-Huseino vadovaujamo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbą; tikisi glaudaus dialogo ir aktyvaus bendradarbiavimo su naujai paskirta vyriausiąja komisare Michelle Bachelet; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai ir specialiosioms procedūroms;

8.  reiškia padėką Komisijos ir EIVT žmogaus teisių tarnyboms centrinėje būstinėje ir ES delegacijose ir ES specialiajam įgaliotiniui (angl. EUSR) žmogaus teisių klausimais Stavrui Lambrinidžiui už atliktą darbą didinant žmogaus teisių veiksmingumą, sanglaudą ir matomumą įgyvendinant ES užsienio politiką ir primena savo prašymą užtikrinti, kad šie įgaliojimai taptų nuolatiniais ir būtų susiję su didesne atskaitomybe; palankiai vertina neseniai pateiktą požiūrį pagal ES iniciatyvą „Gerieji žmogaus teisių pavyzdžiai“ (angl. Good Human Rights Stories), pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama įvairių šalių taikomiems geriausios patirties pavyzdžiams; dar kartą ragina persvarstyti šiuos įgaliojimus siekiant ES specialiajam įgaliotiniui suteiktai iniciatyvos teisę, pakankami išteklių ir kompetenciją viešai pasisakyti, kad būtų galima pranešti apie tai, kas pasiekta lankantis trečiosiose šalyse, ir pranešti apie ES pozicijas žmogaus teisių klausimais;

9.  palankiai vertina ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir pažymi, kad šiais metais, atsižvelgiant į Parlamento prašymus, išreikštus jo ankstesnėse ataskaitose, ji patvirtinta gerokai anksčiau; prašo Tarybos toliau stengtis parengti šias metines ataskaitas metų pradžioje; ragina Tarybą užtikrinti, kad kita metinė ataskaita būtų tvirtinama prieš tai surengus tinkamas konsultacijas; mano, kad ši metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje politikos tikrinimo, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė, ir prašo apie ją viešai informuoti pasaulio mastu;

10.  pripažįsta padarytą pažangą, susijusią su šios ataskaitos rengimo tvarka ir formatu, tačiau tikisi, kad Taryba ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja dar labiau atsižvelgs į atitinkamose Parlamento rezoliucijose ir (arba) rekomendacijose išdėstytas pozicijas siekiant užtikrinti didesnę ir veiksmingesnę ES institucijų veiklos žmogaus teisių klausimais sąveiką;

11.  pakartoja, kaip svarbu apžvelgti svarbiausias teigiamas ir neigiamas tendencijas, kad būtų galima įvertinti ES veiksmų efektyvumą; šiuo požiūriu mano, kad, teikiant nuodugnesnes viešas ataskaitas, kai tinkama, visų pirma grindžiamas prioritetais ir rodikliais, nustatytais ES konkrečiai šaliai skirtoje žmogaus teisių srities strategijoje, inter alia, būtų skatinama nuosekliau taikyti žmogaus teisių paisymo sąlygas, taip pat įvertinti ir pakoreguoti ES politikos poveikį žmogaus teisėms; pabrėžia, kad reikia stebėti ir visapusiškai įgyvendinti esamas ES gaires;

12.  pripažįsta, kad ES dialogai žmogaus teisių klausimais (angl. HRDs) yra vertinga mišrios diplomatijos priemonė, skirta žmogaus teisėms ir demokratijai skatinti palaikant dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis; vis dėlto atkreipia dėmesį į nuolatines kliūtis, trukdančias palaikant dialogus žmogaus teisių klausimais pasiekti konkrečius rezultatus, pavyzdžiui, į paplitusius dvigubus standartus, ir ragina šiuo atžvilgiu valstybes nares laikytis vieningesnės pozicijos; ragina Komisiją ir EIVT ieškoti būdų, kaip būtų galima didinti dialogų žmogaus teisių klausimais veiksmingumą ir prasmingumą, ir nedelsiant reaguoti bei juos papildyti tais atvejais, kai jie nėra konstruktyvūs, šiuo tikslu pasitelkiant politinį dialogą arba viešąją diplomatiją; ragina Komisiją ir EIVT didinti dialogų skaidrumą, be kita ko, skatinant tvirtesnį pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimą, ir, siekiant įvertinti kiekvieno dialogo veiksmingumą, naudotis aiškiais lyginamaisiais standartais; pabrėžia, kaip svarbu, kad dialoguose žmogaus teisių klausimais ES keltų atskirų žmogaus teisių gynėjų, patiriančių pavojų, atvejų klausimus reikalaudama paleisti įkalintus gynėjus ir apsaugoti pavojų patiriančius gynėjus; be to, pataria ES institucijoms teikti tinkamus išteklius ir rengti tinkamą ES delegacijų visų lygmenų pareigūnų ir darbuotojų mokymą žmogaus teisių ir demokratijos klausimais;

13.  pakartoja, kad 2015–2019 m. veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2017 m. atlikta jo laikotarpio vidurio peržiūra turi būti pagrindinės veiksmų žmogaus teisių srityje priemonės, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę numatyti pakankamus išteklius ir kompetenciją, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti pagrindinius ES prioritetus; ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų dabartinio veiksmų plano įgyvendinimą, be kita ko, iš tikrųjų bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis;

14.  ragina ES stiprinti savo priemones ir politikos kryptis, susijusias su institucine plėtra ir teisine valstybe, ir įtraukti gaires, kuriomis būtų užtikrinama atskaitomybė ir siekiama užkirsti kelią nebaudžiamumui už žmogaus teisių pažeidimus; ragina veiksmingai panaudoti atitinkamus išteklius, kad būtų galima toliau skatinti žmogaus teises ir demokratiją;

15.  šiuo požiūriu primena labai svarbią paramą, pagal EDŽTRP suteiktą įgyvendinant ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat ES žmogaus teisių gaires ir konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas, nes ji padėjo sudaryti sąlygas ES šioje srityje imtis strategiškesnių veiksmų ir užtikrinti atskaitomybę, matomumą ir veiksmingumą; labai ragina EDŽTRP, kaip atskirą ir nepriklausomą priemonę, įtraukti į 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos struktūrą, siekiant nesumažinti šio priemonės aiškaus skirtingumo įtraukus ją į platesnės apimties išorės veiksmų fondą; primygtinai ragina plėtoti ES išorės finansavimo priemonių bendradarbiavimą siekiant išvengti dubliavimosi ir sutapimo bei padėti nustatyti galimus trūkumus ir finansavimo poreikius;

16.  primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant paremti ir sutvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje; yra įsitikinęs, kad pagal patikslintą Europos kaimynystės politiką turėtų būti remiamos ekonominės, socialinės ir politinės reformos, ginamos žmogaus teisės ir padedama diegti teisinės valstybės principą, kartu laikantis ES įsipareigojimų jos partneriams; pakartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos propagavimas naudingas ir šalims partnerėms, ir ES; pabrėžia, kad reikia plėsti Sąjungos ir jos šalių partnerių parlamentinius ryšius palaikant nuoširdų dialogą, grindžiamą abipusiu supratimu ir pasitikėjimu, ir taip siekiant veiksmingai propaguoti žmogaus teises;

17.  atkreipia dėmesį į savo Žmogaus teisių pakomitečio (angl. DROI) atliekamą darbą – jis palaiko glaudžius darbo santykius su kitomis ES institucijomis, ES specialiuoju įgaliotiniu, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), pilietine visuomene, įskaitant NVO, ir daugiašalėmis žmogaus teisių institucijomis; pažymi, kad 2017 m. Žmogaus teisių pakomitetis parengė tris pranešimus, kurie per plenarinę sesiją buvo patvirtinti kaip rezoliucijos: dėl bepilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje(13), dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą(14), klausimo sprendimo ir dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(15);

18.  siūlo per pirmąjį 2019 m. ketvirtį įsteigti vidaus darbo grupę, kuri atliktų jo komitetų, turinčių išorinius įgaliojimus, ir jo delegacijų ryšiams su trečiosiomis šalimis 2014–2019 m. vykdyto žmogaus teisių propagavimo ir integravimo į visas politikos sritis peržiūrą; ketina, remdamasis šia peržiūra, pateikti rekomendacijas dėl sustiprintų Parlamento veiksmų žmogaus teisių srityje per kitą Parlamento kadenciją, be kita ko, vykdant EIVT ir Komisijos veiklos, vidaus institucinės struktūros ir savo subjektų vykdomo žmogaus teisių aspekto integravimo į visų sričių politiką kontrolę;

19.  mano, kad galima toliau plėtoti skubių rezoliucijų, grindžiamų Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsniu, vaidmenį siekiant stiprinti žmogaus teises ir demokratiją, labiau laiku įvertinant, orientuojantis į tikslus ir efektyvumą;

Konkretūs su žmogaus teisėmis susiję klausimai

20.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. nuolat mažėjo pilietinės visuomenės galimybės veikti, ir apgailestauja, kad žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir NVO pernelyg dažnai tampa, priekabiavimo, bauginimo ir smurto, įskaitant nužudymus, objektais; yra susirūpinęs dėl to, kad žmogaus teisių aktyvistams, norintiems dalyvauti Ženevoje vykstančiuose JT žmogaus teisių tarybos, taip pat kitų tarptautinių institucijų posėdžiuose, toliau taikomas draudimas keliauti, griežtai smerkia tokius draudimus ir ragina susijusias vyriausybes juos panaikinti; pabrėžia, jog nepriimtina, kad pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovams neleidžiama dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, ir primygtinai reikalauja gerbti pagrindines pilietinės visuomenės atstovų žmogaus ir politines teises; yra susirūpinęs, kad kai kurie žmogaus teisių aktyvistai sulaikyti jiems grįžtant į savo šalis po to, kai buvo išklausyti tarptautinėse institucijose;

21.  smerkia tai, kad pilietinės visuomenės erdvės mažėjimo reiškinys taip pat gali vis labiau pasireikšti tvirtos demokratijos šalyse ir vidutines bei dideles pajamas gaunančiose šalyse; ragina ES ir valstybes nares rodyti pavyzdį; smerkia teisės aktus, kuriais apribojama pilietinės visuomenės veikla , pvz., uždaromos nevyriausybinės organizacijos arba įšaldomas jų turtas; ragina panaikinti teisės aktus, kuriais nustatomi savavališki ar varžantys reikalavimai, susiję su nevyriausybinių organizacijų veikla, įskaitant nuostatas dėl užsienio finansavimo ribojimo; smerkia skleidžiamus viešus pasakojimus, kuriais vis labiau kenkiama pilietinės visuomenės organizacijų vaidmeniui; ragina ES delegacijas ir jos valstybių narių diplomatines atstovybes ir toliau stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir jų veiklos draudimus ir apribojimus arba netikrų NVO, kurias remia kai kurios vyriausybės, skatinimą; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines atstovybes toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų;

22.  smerkia tai, kad 2017 m. būta didelės grėsmės spaudos laisvei ir, remiantis organizacijos „Žurnalistai be sienų“ metiniu indeksu, išpuoliai prieš spaudą 2017 m. pasiekė neregėtą lygį; pabrėžia, kad reikia laikytis teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę principų, kaip apibrėžta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje; dar kartą pabrėžia saviraiškos laisvės tiek internete, tiek realiame gyvenime svarbą, nes tai yra gyvybiškai svarbi bet kokios demokratinės visuomenės sąlyga, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendami tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atsiskaityti, ji taip pat stiprina teisinės valstybės principą; griežtai smerkia grasinimus žurnalistams, nepriklausomai žiniasklaidai, tinklaraštininkams ir pranešėjams, jų bauginimus ir prieš juos rengiamus išpuolius, taip pat neapykantą kurstančias kalbas, šmeižto įstatymus ir smurto kurstymą, nes tai kelia grėsmę teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėmis įtvirtintoms vertybėms; pabrėžia, kad 2017 m. šimtai taikių protestuotojų ir žurnalistų buvo suimti, prieš daugelį iš jų imtasi netinkamų veiksmų, daugelis jų buvo savavališkai sulaikyti ir teismo procesuose, kuriuose nebuvo užtikrinti minimalūs procedūriniai standartai, priversti sumokėti dideles baudas; primygtinai ragina ES, plėtojant visus savo santykius su trečiosiomis šalimis, dėti daugiau pastangų siekiant apginti nuomonės ir saviraiškos laisvę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir sistemingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį;

23.  pabrėžia, kad akademinė laisvė yra itin svarbi, kaip tarptautinių sutarčių saugoma žmogaus teisė; griežtai smerkia bet kokius išpuolius prieš akademinę laisvę, pavyzdžiui, nužudymus, prievartinius dingimus, smurtą, įkalinimą, darbo nutraukimą, išpuolius prieš reputaciją ir neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą; pabrėžia, kokie pavojingi visi išpuoliai prieš akademinę laisvę, nes akademinė laisvė labai svarbi kuriant pliuralistinę ir demokratinę visuomenę;

24.  griežtai smerkia tai, kad 2017 m. labai daug žmogaus teisių gynėjų susidūrė su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant neteisėtą duomenų atskleidimą konfiskuojant įrangą, vykdant nuotolinį stebėjimą ir nutekinant duomenis; smerkia sekimo internete ir įsilaužimo praktiką siekiant rinkti informaciją, kuri gali būti naudojama teismo bylose arba šmeižto kampanijose; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad prieš politikus, aktyvistus, tinklaraštininkus ir žurnalistus vis dažniau naudojamos tam tikros dvejopo naudojimo kibernetinio stebėjimo technologijos; šiuo požiūriu primygtinai ragina ES institucijas nedelsiant ir veiksmingai atnaujinti dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės reglamentą;

25.  dar kartą patvirtina, kad teismų sistemos nepriklausomumas ir absoliutus teisingumo vykdymo sistemos skaidrumas, kurio visi vykdytojai privalo teisingai ir nepriklausomai atlikti savo vaidmenis, yra būtinos sąlygos demokratinei valstybei plėtoti ir teisinei žmogaus teisių apsaugai užtikrinti; griežtai smerkia visus bandymus įtvirtinti teisėjų, prokurorų ir advokatų laisvės apribojimus ir visų rūšių tiesioginį ir netiesioginį smurtą prieš juos; ragina ES atkreipti ypatingą dėmesį į šį klausimą diplomatinių santykių su ES nepriklausančiomis šalimis plėtojimo srityje;

26.  pripažįsta, kad atviras internetas ir technologinė pažanga suteikia galimybių greičiau pranešti apie žmogaus teisių pažeidimus; kritiškai vertina kai kurių vyriausybių pastangas kontroliuoti žiniasklaidos priemones, įskaitant internetą; yra susirūpinęs dėl 2017 m. paplitusio reiškinio, kai valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai skleidžia melagingas naujienas ir dezinformaciją, nes tai galėjo paskatinti skleisti prieš žmogaus teises nukreiptus pranešimus, riboti galimybes susipažinti su nemokama, tikslia ir nešališka informacija, kurstyti smurtą ar neapykantą prieš tam tikras grupes ar asmenis arba jų diskriminaciją ir daryti neigiamą poveikį rinkimų rezultatams, taip kenkiant demokratinėms valstybėms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kaip svarbu, kad ES plėtotų tvirtesnį teigiamą pasakojimą apie žmogaus teises, kad laikytųsi tvirtos pozicijos prieš vyriausybes, remiančias dezinformaciją arba ginčijančias žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo principus, ir kad dėtų daugiau pastangų, siekdama remti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą visame pasaulyje; pabrėžia itin didelę švietimo, kultūros, žinių ir kritinio mąstymo svarbą kovojant su netikromis naujienomis ir jų skleidimu;

27.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę paskirti ES pasiuntinį kibernetiniais klausimais, kuris turėtų koordinuoti ES diplomatines pastangas siekiant išorės politikos srityje toliau plėtoti atvirą, sąveikų, saugų ir patikimą internetą, kuriame gerbiamos žmogaus teisės ir skatinamos atsakingo valstybių elgesio internete normos;

28.  pakartoja, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę, įskaitant laisvę tikėti arba netikėti, išpažinti pasirinktą religiją arba jos neišpažinti, pasirinkti religiją, jos atsižadėti arba ją pakeisti, taip pat teisę būti atskalūnu ir laikytis ateistinių pažiūrų, būtina užtikrinti visame pasaulyje ir besąlygiškai stiprinti, pirmiausia plėtojant religijų ir kultūrų dialogą; smerkia 2017 m. vykdytą diskriminaciją dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo, taip pat etninių ir religinių grupių persekiojimą ir prieš jas įvykdytus išpuolius; ragina vengti religijos kaip priemonės naudojimo politikos tikslais; apgailestauja dėl to, kad valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, be kita ko, priimdami ir įgyvendindami šventvagystės įstatymus, mėgina riboti religijos ir tikėjimo laisvę, susirinkimų laisvę ir saviraiškos laisvę; prašo imtis tolesnių veiksmų, siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius asmenis ir ateistus, įskaitant šventvagystės įstatymų aukas; ragina ES ir jos valstybes nares labiau dalyvauti politinėse diskusijose siekiant panaikinti tokius įstatymus, palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų labiau gerbiama minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė ir skatinamas religijų ir įsitikinimų dialogas; ragina Komisiją ir EIVT aktyviai padėti savanoriškai ir saugiai grįžti namo žmonėms, kurie buvo priversti bėgti iš šalies dėl persekiojimo, vykdyto dėl jų religijos ar tikėjimo; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gairės būtų veiksmingai įgyvendinamos; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas dėl minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvės JT ŽTT ir JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA); remia ES specialiojo pasiuntinio religijos ir tikėjimo laisvei už ES ribų skatinti Jáno Figelio darbą;

29.  labai apgailestauja dėl to, kad daugelyje viso pasaulio šalių nesiliauja kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir mirties bausmės taikymo praktika, ir ragina ES dėti daugiau pastangų, siekiant šiuos reiškinius panaikinti; mano, kad kalinimo sąlygos, įskaitant galimybes gauti priežiūrą ir vaistų, ir kalėjimų būklė kai kuriose šalyse kelia didelį susirūpinimą; palankiai vertina tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. oficialiai pradėjo veikti Kovos su prekyba kankinimui skirtomis prekėmis aljansas ir buvo sudaryta ES kovos su kankinimu koordinavimo grupė, kuriai pavesta stebėti, kaip įgyvendinama minėta iniciatyva; šiuo požiūriu palankiai vertina atnaujintus ES teisės aktus dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui ar baudimui; pažymi, kad 2017 m., palyginti su praėjusiais metais, 4 proc. sumažėjo visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių skaičius; ragina šalis, dar nepaskelbusias mirties bausmės moratoriumo, nedelsiant tai padaryti, nes tai yra žingsnis mirties bausmės panaikinimo kryptimi; mano, kad itin svarbu kovoti su visų formų kankinimu ir netinkamu elgesiu su kalinamais asmenimis, įskaitant psichologinius kankinimus, ir labiau stengtis užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamos tarptautinės teisės, bei užtikrinti kompensacijas aukoms;

30.  griežtai smerkia visus didelius valstybinių ir nevalstybinių subjektų padarytus nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant nusikaltimus prieš piliečius, taikiai besinaudojančius savo žmogaus teisėmis; baisisi dėl padarytų plataus masto nusikaltimų, įskaitant nužudymus, kankinimus, išžaginimą, pavergimą ir seksualinę vergovę, vaikų verbavimą į kareivius, prievartinį religijos keitimą ir sistemingą religinėms ir etninėms mažumos priklausančių asmenų žudymą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares kovoti su genocido nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir užtikrinti, kad jų vykdytojai būtų patraukiami atsakomybėn; ragina ES teikti paramą organizacijoms ir JT tyrimų grupėms, renkančioms, kaupiančioms ir saugančioms skaitmeninius arba kitokius visų šių konfliktų šalių padarytų nusikaltimų įrodymus, kad jas būtų galima lengviau patraukti atsakomybėn tarptautiniu lygmeniu; pažymi, kad interneto platformos ištrina vaizdinius įrodymus, susijusius su galimais karo nusikaltimais, stengdamosi pašalinti teroristinį turinį ir propagandą;

31.  palaiko pagrindinį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį, atliekamą tais atvejais, kai atitinkamos valstybės negali arba nenori naudotis savo jurisdikcija; ragina ES ir jos valstybes nares teikti diplomatinę ir finansinę paramą TBT; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti visas JTO valstybes nares ratifikuoti ir taikyti TBT Romos statutą ir nerimauja dėl pasitraukimo iš šio Statuto bei grasinimų tai padaryti; taip pat ragina visas Romos statutą pasirašiusias šalis koordinuoti savo veiksmus su TBT ir su juo bendradarbiauti; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimų ir įtraukti žiaurumo nusikaltimus į nusikaltimų, su kuriais ES kompetentinga kovoti, sąrašą; primena, kokios svarbios kitos pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama panaikinti nebaudžiamumą, įskaitant visuotinę jurisdikciją, ir ragina ES valstybes nares priimti reikiamus teisės aktus; šiuo klausimu primena, kad aukų teisės turi būti svarbiausias klausimas vykdant visus veiksmus; pakartoja savo raginimą Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais, jam suteikiant įgaliojimus skatinti ir integruoti ES įsipareigojimus kovoti su nebaudžiamumu ir jai atstovauti šioje srityje;

32.  palankiai vertina ES pastangas remti Jungtinių Tautų sukurtą tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą mechanizmą (IIIM) Sirijoje, kuris padeda tirti sunkius nusikaltimus; pabrėžia, kad kitose šalyse reikia sukurti panašų nepriklausomą mechanizmą; ragina ES ir ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, finansiškai prisidėti prie tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo;

33.  pakartoja, kad valstybės gali kitas valstybes už jų padarytus tarptautinių susitarimų, tokių kaip Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą, pažeidimus perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, siekiant nustatyti valstybės atsakomybę, kuri vėlesniu etapu būtų naudojama kaip netiesioginė priemonė, padedanti teisme nustatyti individualią baudžiamąją atsakomybę;

34.  labai apgailestauja, kad nepakankamai paisoma THT, ir griežtai smerkia mirtinus išpuolius, kurie 2017 m. per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje buvo nepaprastai dažnai vykdomi prieš ligonines, mokyklas ir kitus civilinius objektus; mano, kad tarptautinis išpuolių pasmerkimas turi būti stiprinamas nepriklausomais tyrimais ir iš tikrųjų užtikrinama atskaitomybe; palankiai vertina pagalbą teikiančių darbuotojų darbą, atliekamą teikiant humanitarinę pagalbą; ragina valstybes nares, ES institucijas ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad ES politika ir veiksmai, susiję su THT, būtų plėtojami nuosekliai ir veiksmingai, taip pat naudotis visomis turimomis priemonėmis šiam klausimui spręsti; daro išvadą, kad turėjo būti sudarytos sąlygos ES ir jos valstybėms narėms teikti išsamesnes ataskaitas apie tai, kaip Gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinamos kilus konkretiems konfliktams, be kita ko ir ypač rengiant ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos; ragina tarptautinę bendruomenę įdiegti priemones, panašias į ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima sumažinti reagavimo į perspėjimą laiką, siekiant neleisti smurtiniams konfliktams kilti, atsinaujinti ir stiprėti; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti finansinę paramą, skirtą humanitarinei pagalbai ir paramai vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. oficiali paramą vystymuisi (OPV) sumažinta 2,4 proc. ir kad OPV lygis žemesnis nei šiai sričiai nustatytas 0,7 proc. BVP tikslas;

35.  primena savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(16); reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ginkluoti nepilotuojami orlaiviai naudojami nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; dar kartą ragina ES skubiai parengti teisiškai privalomą ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, laikydamosi savo teisinių įsipareigojimų, nevykdytų neteisėto tikslinio žudymo arba nepadėtų kitoms šalims jo vykdyti; ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems su nepilotuojamų orlaivių konstravimu, finansuoti; ragina įvertinti būsimų nepilotuojamų orlaivių kūrimo projektų poveikį žmogaus teisėms;

36.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES valstybes nares išplėsti ES ribojamųjų priemonių taikymo tvarką, kad ji apimtų ES sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, siekiant sudaryti galimybes priimti sprendimus dėl BUSP sankcijų remiantis sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, panašiai kaip vadinamojo S. Magnitskio akto atveju;

37.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją siekti, kad tarptautiniu mastu būtų uždraustos ginklų sistemos, kurias taikant jėgos naudojimas nėra žmogaus valdomas, kaip ne kartą reikalavo Parlamentas, ir, rengiantis atitinkamiems susitikimams JT lygmeniu, skubiai parengti ir priimti bendrą poziciją dėl autonominių ginklų sistemų ir atitinkamuose forumuose kalbėti vienu balsu bei atitinkamai veikti;

38.  pabrėžia, kad korupcija kenkia teisinei valstybei, demokratijai ir ekonomikos konkurencingumui, taip pat kelia grėsmę žmogaus teisėms; pabrėžia, kad reikia remti su korupcijas kovojančius žmogaus teisių gynėjus ir pranešėjus apie pažeidimus; ragina tobulinti kovos su korupcija mechanizmus ir praktiką, pavyzdžiui, taikyti sankcijas asmenims ir šalims, siejamiems su dideliais su korupcija susijusiais nusikaltimais; ragina EIVT ir Komisiją parengti bendras žmogaus teisių ir kovos su korupcija programas, visų pirma imtis iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama didinti skaidrumą, kovoti su nebaudžiamumu ir stiprinti kovos su korupcija agentūras, ir užtikrinti didesnį Europos lėšų naudojimo skaidrumą ir atsekamumą; taip pat ragina Komisiją derėtis dėl kovos su korupcija nuostatų būsimuose prekybos susitarimuose; primena 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse paskelbtas rekomendacijas dėl korupcijos ir žmogaus teisių(17) ir ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų;

39.  reiškia susirūpinimą dėl naikinimo, neteisėto plėšimo ir vandalizmo, vykdomų kultūros paveldo vietose, ir tvirtai remia faktų nustatymo, paveldo apsaugos ir gelbėjimo iniciatyvas;

40.  pabrėžia laisvų ir teisingų rinkimų svarbą demokratiniams procesams ir yra susirūpinęs dėl visame pasaulyje didėjančio neteisėtų rinkimų skaičiaus; primena, kad nepriklausoma žiniasklaida yra būtina užtikrinant laisvus ir sąžiningus rinkimus; ragina ES nepripažinti suklastotų ar iškreiptų rinkimų rezultatų ir naudotis visomis ES turimomis diplomatinėmis, ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrintas rinkimų visame pasaulyje patikimumas, ir priversti šalis laikytis laisvų ir sąžiningų rinkimų kriterijų; mano, kad parama, kurią ES teikia rinkimų procesams ir demokratijai visame pasaulyje, t. y. jos rinkimų misijos ir tolesnės priemonės, parama rinkimams ir, visų pirma, aktyvus Parlamento vaidmuo šioje srityje, yra labai svarbūs; pabrėžia tokių procesų kaip rinkimų stebėjimas taikaus perėjimo prie demokratijos metu, teisinės valstybės principo stiprinimas, politinis pliuralizmas ir moterų dalyvavimo rinkimų procesuose lygio didinimas, skaidrumas ir pagarba žmogaus teisėms svarbą; primena, kad pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas į rinkimų stebėjimo procesą ir rinkimų misijų rekomendacijų įgyvendinimą yra labai svarbus; mano, kad kišimasis į kitų šalių rinkimus naudojantis kibernetinėmis operacijomis yra žmonių teisės laisvai pasirinkti savo atstovus pažeidimas;

41.  palankiai vertina tai, kad ES pasirašė Stambulo konvenciją, ir pabrėžia būtinybę visomis priemonėmis kovoti su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, ir vykdyti tokio smurto prevenciją; ragina šios konvencijos dar nepasirašiusias valstybes nares ją kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti; šiuo požiūriu palaiko bendrą ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“; primygtinai ragina šalis stiprinti savo teisės aktus, kad būtų galima kuo anksčiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip smurtas dėl lyties, moterų lyties organų žalojimas ir seksualinis smurtas; primena, kad smurtas prieš moteris yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe, todėl šią problemą reikia spręsti kompleksiškai, ir pabrėžia socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos svarbą; pabrėžia, kad patikimi visų rūšių smurto prieš moteris paplitimo, priežasčių ir padarinių statistiniai duomenys yra būtini siekiant parengti veiksmingus kovos su smurtu dėl lyties teisės aktus ir strategijas; todėl ragina ES padėti šalims gerinti duomenų rinkimą šioje srityje ir vykdyti tarptautinius teisinius įsipareigojimus; ragina ES bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad būtų padidintas finansavimas ir paspartintas programavimas, siekiant visame pasaulyje užkirsti kelią seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties ir į jį reaguoti; smerkia visų rūšių fizinį, seksualinį it psichologinį smurtą ir išnaudojimą, masinį prievartavimą, prekybą žmonėmis ir moterų lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus; pabrėžia, kad tinkama ir įperkama sveikatos priežiūra ir visuotinė pagarbą lytinės ir reprodukcinėms teisėms bei galimybė jomis naudotis, taip pat švietimas turi būti užtikrinti visiems moterims, taip pat jos turi turėti galimybes laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dėl savo sveikatos, kūno bei lytinių ir reprodukcinių teisių; pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausias būdas kovoti su diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir vaikus; smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą;

42.  pabrėžia, jog būtina, kad ES ir toliau būtų įsipareigojusi visapusiškai vykdyti prievoles ir įsipareigojimus dėl moterų teisių, prisiimtus pagal JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, taip pat atsižvelgti į šių dokumentų peržiūros konferencijų rezultatus;

43.  atkreipia dėmesį į 2017 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą pirmąją 2016–2020 m. laikotarpio II lyčių lygybės veiksmų plano (II LLVP) 2016 m. įgyvendinimo ataskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į kelias teigiamas tendencijas, susijusias su mergaičių ir moterų gyvenimo permainomis, kurių siekiama užtikrinant mergaičių ir moterų fizinę bei psichinę neliečiamybę, skatinant ekonomines ir socialines teises bei stiprinant mergaičių ir moterų teises reikšti savo nuomonę bei dalyvavimą; mano, kad ES turėtų ir toliau integruoti paramą moterims į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas, konfliktų prevencijos ir atstatymo po konfliktų veiklą; dar kartą patvirtina 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo svarbą; pabrėžia, kad norint užtikrinti moterų teises ir jų dalyvavimą viešosiose ir privačiosiose institucijose, formuojant politiką, dalyvavimą ekonominiame gyvenime ir taikos procesuose, labai svarbus aktyvesnis viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimas; pabrėžia, kad verslo sektorius atlieka svarbų vaidmenį stiprinant moterų teises; primygtinai ragina Komisiją imtis iniciatyvos kovojant su seksualiniu išnaudojimu ir piktnaudžiavimu humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi sektoriuose, nes šiems sektoriams turėtų būti taikomi patys aukščiausi atsakomybės ir atskaitomybės už jų darbą standartai; pabrėžia, kaip svarbu peržiūrėti ir sugriežtinti apsaugos procedūras ir dalyvavimo taisykles;

44.  ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 62-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas siekiant lyčių lygybės ir kaimo vietovių moterų bei mergaičių įgalėjimo;

45.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti mergaitėms ir moterims galimybes gauti švietimą ir mokymą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, taip pat humanitariniu mokslų srityje, ypač skiriant daugiau dėmesio jų gabumams ir įgūdžiams lavinti, taip pat plėtoti jų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose;

46.  ragina Komisiją ieškoti būdų ir priemonių, kad ES galėtų vienašališkai prisijungti prie JT VTK, atsižvelgiant į tai, kad visos ES valstybės narės ratifikavo JT VTK, o pirminės ir antrinės ES teisės aktai apima esmines nuostatas dėl vaiko teisių apsaugos; ragina šalis, dar neratifikavusias JT VTK, nedelsiant tai padaryti; atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintos persvarstytos ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairės, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad tai turėtų įtakos visiems vaikams, įskaitant labiausiai marginalizuotus ir pažeidžiamoje padėtyje esančius vaikus; pabrėžia, kad vaikai dažnai susiduria su specifinėmis piktnaudžiavimo formomis, pavyzdžiui, vaikų santuokomis, vaikų prostitucija, vaikų kareivių naudojimu, lyties organų žalojimu ir vaikų darbu ir prekyba vaikais, ypač per humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus, todėl jiems reikia didesnės apsaugos; ragina ES bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis siekiant panaikinti ankstyvas, vaikų ir prievartines santuokas, nustatyti minimalų teisėtą santuokos amžių, kuris būtų 18 metų, reikalauti patikrinti abiejų sutuoktinių amžių bei tai, ar jie visiškai ir laisvai sutinka tuoktis, nustatyti privalomus santuokos įrašus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių; pabrėžia būtinybę didinti ES įsipareigojimus užtikrinti vaikų, visų pirma nelydimų nepilnamečių, apsaugą ir itin daug dėmesio skirti švietimui, taip pat psichologinei ir socialinei paramai; ragina tinkamai įgyvendinti gaires dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu; ragina, vadovaujantis tarptautine teise, nedelsiant išspręsti pilietybės neturinčių vaikų, esančių ES ir už jos ribų, ypač gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, ir migrantų vaikų problemą; primygtinai ragina ES ir valstybes nares parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų liautasi sulaikyti vaikus dėl jų migracijos statuso, kaip nurodoma Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų; primena teisę į specialią apsaugą grindžiamą vaiko interesų principu;

47.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti visišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims siekiant bendradarbiauti migracijos srityje, skaidrumą ir stebėseną ir pasirūpinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai naudingas su žmogaus teisių pažeidimais susijusioms saugumo, policijos ir teisingumo sistemoms; pabrėžia galimybę atskirti vystomąjį bendradarbiavimą nuo bendradarbiavimo readmisijos ir migracijos valdymo srityje; yra labai susirūpinęs dėl ES užsienio politikos naudojimo kaip priemonės vadinamojo migracijos valdymo reikmėms ir pabrėžia, kad visos pastangos bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, įskaitant kilmės ir tranzito šalis, migracijos klausimais turi būti neatsiejamos nuo žmogaus teisių padėties gerinimo šiose šalyse ir atitikti tarptautinės žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės nuostatas; reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe pabėgėlių, migrantų ir šalių viduje perkeltų asmenų, kurie patiria sunkius žmogaus teisių pažeidimus kaip konfliktų, persekiojimo, valdymo klaidų ir prekybos žmonėmis bei neteisėto žmonių gabenimo tinklų aukos; pabrėžia, kad reikia skubiai pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis ir šiuo tikslu spręsti migracijos reiškinio išorės aspekto problemas, be kita ko, surasti tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje ir nepakankamo ekonominio išsivystymo problemų sprendimus plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, kurie atitiktų tarptautinę teisę, užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms tose šalyse ir pagal kuriuos būtų palaikomas ES patikimumas tiek ES viduje, tiek už jos ribų; ragina ES ir jos valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą švietimo, apgyvendinimo, sveikatos ir kitose srityse, kuriose migrantams ir pabėgėliams reikalinga parama, ir tinkamai įgyvendinti grąžinimo politikos priemones; pažymi, kad ES turi skatinti atitinkamas šalis pasirašyti Palermo protokolą dėl kovos su neteisėtu migrantų gabenimu žeme, vandeniu ir oru; atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų ataskaitoje nurodyta, jog 2017 m. beveik 258 milijonai žmonių gyveno ne savo gimtojoje šalyje; ragina Komisiją migrantų ir pabėgėlių teisių apsaugą ir skatinimą toliau laikyti vienu iš savo politikos prioritetų; pabrėžia būtinybę kurti ir geriau įgyvendinti migrantų ir pabėgėlių apsaugos sistemas, ypač atveriant saugius ir teisėtus migracijos kelius ir suteikiant humanitarines vizas; ragina Parlamentą prižiūrėti, kaip įgyvendinami migracijos susitarimai; apgailestauja dėl bet kokių mėginimų apsunkinti, juodinti ir netgi kriminalizuoti humanitarinę pagalbą ir primygtinai reikalauja, kad nelaimės ištiktų žmonių, esančių jūroje ir sausumoje, paieškos ir gelbėjimo pajėgumai būtų didesni, kad būtų galima įvykdyti mūsų pirminius teisinius įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę; pabrėžia, kad 2017 m. sausio 1 d. ES valstybėse narėse gyvenančių ne ES valstybių narių piliečių skaičius buvo 21.6 milijonai, o tai sudaro 4,2 proc. 28 ES valstybių narių gyventojų; ragina valstybes nares pradėti rimtą dialogą siekiant nustatyti bendrą ir įtraukų požiūrį, bendrus įsipareigojimus ir vieningą su migracija susijusį tikslą; teigiamai vertina JT iniciatyvą dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių ir pagrindinį vaidmenį, skiriamą žmogaus teisėms pagal šiuos susitarimus;

48.  smerkia nuolat vykdomą prekybą žmonėmis; pabrėžia, kad prekyba žmonėmis paverčia žmones prekėmis ir yra viena iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų; šiuo požiūriu pabrėžia, kaip svarbu laikytis nuoseklaus požiūrio į ES kovos su prekyba žmonėmis politikos vidaus ir išorės aspektus visais lygmenimis; ragina ES ir valstybes nares aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant ištirti visus prekybos žmonėmis etapus ir asmenų, ypač moterų ir vaikų, visų formų išnaudojimą, pvz., neteisėtos prekybos organais, prievartinio darbo ir seksualinio išnaudojimo tikslais, ir bendradarbiauti su JT ir pilietine visuomene šioje srityje; ragina, kad būtų nustatyti aiškūs principai ir teisinės priemonės, taikomi sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų problemas, susijusias su surogatine motinyste; reiškia didelį susirūpinimą dėl labai didelio migrantų ir pabėgėlių, visų pirma moterų ir vaikų, pažeidžiamumo išnaudojimo, neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis požiūriais, be kita ko, migrantų antplūdžio valdymo centruose; pabrėžia, kad reikia propaguoti į aukas nukreiptą politiką, užkirsti kelią šios rūšies nusikalstamumui ir jį mažinti, taip pat imtis griežtų priemonių dėl pajamų, gaunamų iš prekybos žmonėmis;

49.  ragina visas šalis, įskaitant valstybes nares, ir ES įsitraukti į derybas, siekiant patvirtinti tarptautinėms korporacijoms ir kitoms įmonėms skirtą tarptautinę teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę, šiuo tikslu aktyviai dalyvaujant JT įsteigtoje neribotos sudėties tarpvyriausybinėje darbo grupėje; dar kartą primygtinai ragina skubiai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (angl. UNGPs), ypač atsižvelgiant į trečiąjį ramstį dėl galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis; pripažįsta, kad JT pasaulinis susitarimas ir nacionaliniai verslo ir žmogaus teisių veiksmų planai yra labai svarbūs; pabrėžia, koks svarbus yra ES verslo ir žmogaus teisių veiksmų planas, ir primygtinai ragina Komisiją paspartinti jo rengimą, siekiant užtikrinti visapusišką JT pagrindinių principų įgyvendinimą; ragina visas bendroves, įskaitant įsisteigusias ES, taikyti griežtos kontrolės praktiką, ir dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguojant tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus; ragina visas šalis veiksmingai greitai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priskiriamos įmonės laikytųsi žmogaus teisių ir socialinių darbo standartų; ragina visas šalis spręsti įmonių, naudojančių žaliavas arba kitus produktus iš konflikto zonų, problemą; pakartoja savo raginimą įtraukti įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus taisykles į susitarimus tarp ES ir trečiųjų valstybių; pabrėžia, kad su įmonėmis susijusių žmogaus teisių pažeidimų aukoms turėtų būti užtikrinamos tinkamos ir veiksmingos galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis; dar kartą tvirtina, kad būtina nedelsiant nagrinėti įmonių žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos atvejus, kai jie įvyksta, taip pat užtikrinti, kad įmones būtų galima patraukti atsakomybėn; apgailestauja, kad Komisija nesiėmė veiksmų pagal raginimus, pateiktus 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(18); ragina imtis priemonių, kuriomis įmonės būtų įpareigotos šalinti vaikų darbą ir užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams; ragina Komisiją sukurti tarpinstitucinę verslo ir žmogaus teisių darbo grupę ir išnagrinėti ES lygmens rūpestingumo pareigos iniciatyvą;

50.  primena ES įsipareigojimą savo santykiuose su trečiosiomis šalimis itin daug dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad pažanga žmogaus teisių ir demokratijos principų srityje, be kita ko, įgyvendinat žmogaus teisių paisymo sąlygą tarptautiniuose susitarimuose, turi būti remiama įgyvendinant visas ES politikos kryptis, susijusias su išorės aspektu, įskaitant prekybos politiką; pabrėžia, kad prekybos santykiai gali būti svarbūs besivystančių šalių ekonomikos augimui skatinti ir jų vietos rinkų išsaugojimui užtikrinti; pažymi, kad parama demokratinėms sistemoms ir tautų laisvės siekiams ir toliau turėtų būti pagrindiniai ES ekonominių interesų principai; primena, kad politikos suderinamumas yra labai svarbus vystymuisi ir pabrėžia, kad į prekybos ir vystymosi politiką svarbu įtraukti žmogaus teises visais jos etapais; ragina ES užtikrinti, kad ES pagal etiškas sertifikavimo schemas cirkuliuojančios prekės nebūtų pagamintos naudojant priverstinį ir vaikų darbą; ragina įdiegti priemonę, specialiai skirtą lyčių lygybės politikai prekybos susitarimuose stebėti ir stiprinti; palankiai vertina ES programas, projektus ir finansavimą trečiosiose šalyse ir pabrėžia, kad turi būti įvertinti bet kokie pažeidimai ir vykdoma jų prevencija, sukuriant asmenų ar grupių skundų nagrinėjimo tvarką;

51.  mano, kad specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės (BLS+) prekybos sistemos yra viena iš pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, skirtų demokratijai, žmogaus teisėms, darniam vystymuisi ir aplinkos standartams trečiosiose šalyse skatinti; ragina Komisiją peržiūrėti ir geriau stebėti BLS+ sistemas, siekiant užtikrinti, kad BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse būtų laikomasi žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad Komisija, įgyvendindama peržiūrėtą BLS+, turėtų siekti didinti šio mechanizmo skaidrumą ir atskaitomybę, nustatant aiškias prasmingo ir didesnio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo procedūras ir vykdydama veiksmingus poveikio žmogaus vertinimus prieš suteikdama prekybos lengvatas ir jas įgyvendinant; ragina, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas pagal galimybes būtų įtrauktas į konvencijų, reikalaujamų pagal BLS + statusą, sąrašą; primygtinai ragina Komisiją ir toliau finansuoti pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis stebimas šios schemos įgyvendinimas; pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti bendradarbiavimo formas, sudarančias palankesnes sąlygas trečiųjų šalių ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypač atsižvelgiant į jų gyventojų poreikius;

52.  ragina visas valstybes nares griežtai laikytis ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje, visų pirma stabdyti bet kokį ginklų, stebėjimo ir žvalgybos įrangos ir medžiagų, kuriais vyriausybės galėtų naudotis žmogaus teisėms varžyti ir išpuoliams prieš civilius gyventojus vykdyti, perdavimą; pabrėžia, kad pasaulinė prekyba ginklais ir karinėmis medžiagomis prisideda prie jų naudojimo daugelyje konfliktų trečiosiose šalyse; pažymi, kad ES valstybės narės yra vienos iš didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulio lygmeniu, ir mano, kad nepaprastai svarbu užtikrinti tarptautinių standartų, kuriais reguliuojama prekyba ginklais, įgyvendinimą ir sustiprinimą pasaulio lygmeniu;

53.  griežtai smerkia visų rūšių diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, religijos, kastos ir panašių paveldėto statuso sistemų, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, negalios ar bet kokio kito statuso; yra susirūpinęs dėl daugybės rasizmo, ksenofobijos ir kitų rūšių nepakantos apraiškų, taip pat dėl nepakankamo politinio atstovavimo pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, etninėms, kalbinėms ir religinėms mažumoms, neįgaliesiems, LGBTI bendruomenei, moterims ir vaikams; ragina ES stiprinti pastangas panaikinti visų rūšių be išimties diskriminaciją ir didinti informuotumą, puoselėti tolerancijos ir įtraukties kultūrą ir užtikrinti specialią pažeidžiamiausių grupių apsaugą, šiuo tikslu pasitelkiant dialogus žmogaus teisių klausimais ir politinius dialogus, ES delegacijų atliekamą darbą ir viešąją diplomatiją; ragina visas šalis užtikrinti, kad jų atitinkamos institucijos jų jurisdikcijai priskiriamose srityse suteiktų veiksmingą teisinę apsaugą; pabrėžia švietimo strategijų rengimo mokyklose svarbą, siekiant didinti vaikų informuotumą ir suteikti jiems priemones, kurių reikia visų formų diskriminacijai nustatyti;

54.  pabrėžia, kad būtina visuotinio prieinamumo principą ir neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios į savo išorės veiksmus ir vystymosi pagalbos politiką; ragina trečiųjų šalių vyriausybes peržiūrėti visus teisės aktus siekiant suderinti juos su Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija (NTK); ragina visas valstybes ratifikuoti NTK ir pakartoja, kaip svarbu ją veiksmingai įgyvendinti;

55.  palankiai vertina ES ir jos valstybių narių dalyvavimą 8-ajame JT neribotos sudėties visuomenės senėjimo klausimų darbo grupės posėdyje ir ypač bendro jų indėlio ir bendrų jų pareiškimų dėl lygybės, nediskriminavimo, smurto, prievartos ir vyresnio amžiaus žmonių nepriežiūros pateikimą; tebėra susirūpinęs dėl paplitusios diskriminacijos dėl amžiaus ir kitų kliūčių, trukdančių vyresnio amžiaus asmenims naudotis žmogaus teisėms; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai remti šios darbo grupės procesą, be kita ko, skiriant šios grupės veikimui reikalingų išteklių ir (arba) remiant jų skyrimą, taip pat ragina reaguoti į būsimus kvietimus teikti pasiūlymus ir konsultuotis su vyresnio amžiaus asmenimis bei įtraukti juos į šių pasiūlymų rengimo procesą, taip pat įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į atitinkamas savo delegacijas;

56.  palankiai vertina aktyvų ES dalyvavimą Lisabonoje posėdyje siekiant persvarstyti Madrido tarptautinio veiksmų visuomenės senėjimo srityje plano regioninę įgyvendinimo strategiją, skirtą Europai; pabrėžia, kad MIPAA gali labai padėti siekiant geriau užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų teises;

57.  smerkia savavališką LGBTI asmenų sulaikymą, kankinimą, persekiojimą ir žudymą; pripažįsta, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė gali būti didesnės diskriminacijos, smurto ir baudžiamojo persekiojimo rizikos priežastis; pažymi, kad daugelyje pasaulio šalių LGBTI asmenys dėl savo seksualinės orientacijos tebėra persekiojami ir patiria smurtą; smerkia pažeidimus, vykdomus moterų ir mažumų grupių atžvilgiu, kuriais pažeidžiama pagrindinė teisė į kūno neliečiamybę ir tapatybę, pvz., moters lytinių organų žalojimą ir interseksualių asmenų lytinių organų žalojimą; pažymi, kad 72 šalyse vis dar kriminalizuojami tos pačios lyties santykiai ir kad 13 iš šių šalių jie traktuojami kaip nusikaltimas, už kurį baudžiama mirties bausme; primygtinai ragina šias valstybes nedelsiant pakeisti savo teisės aktus; palankiai vertina ES pastangas stiprinti LGBTI asmenų teises ir didinti jų teisinę apsaugą; primygtinai ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl LGBTI asmenų; ragina Komisiją šiuo tikslu kasmet teikti Tarybos išvadų įgyvendinimo ataskaitas; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plano (angl. GAP II) pirmųjų metų vertinimą, tik trečdalis delegacijų propagavo LGBTI teises;

58.  smerkia toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, segregaciją ir su priklausymu kastai susijusias kliūtis, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes gauti darbą, galimybes naudotis teisės sistema ir kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra labai susirūpinęs dėl su tuo susijusios vėlesnės oficialiai įtvirtintos diskriminacijos ir nerimą keliančio smurtinių išpuolių, grindžiamų priklausymu kastai, dažnumo; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviau dėti pastangas ir remti iniciatyvas JT ir delegacijų lygmenimis, siekiant panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai;

59.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti lygybe grindžiamą politiką, kad visos nacionalinės ar etninės, religinės ir kalbinės mažumos, taip pat čiabuviai galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis; palankiai vertina 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 71/178 dėl čiabuvių tautų teisių, pagal kurią 2019 m. paskelbti Tarptautiniais čiabuvių tautų kalbų metais; primena, kad, anot specialiojo pranešėjo čiabuvių tautų teisių klausimais, pastaraisiais metais susirūpinimą kelia labai išaugęs diskriminacija grindžiamų išpuolių prieš čiabuvius ir grasinimų jiems skaičius, taip pat asmenų, kurie gina savo žemes, teritorijas ir išteklius, ypač moterų, kriminalizavimas ir nužudymai; pabrėžia, kad ES turėtų užtikrinti šių gynėjų apsaugą ir tai, kad visi nusikaltimai būtų tiriami ir už juos būtų patraukiama atsakomybėn; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai siekti, kad čiabuvių tautų teisės būtų visapusiškai pripažįstamos, saugomos ir propaguojamos; ragina valstybes ratifikuoti TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų nuostatas;

60.  atkreipia dėmesį į įvairią interneto teikiamą naudą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad komercinės veiklos vykdytojai rinkodaros tikslais masiškai renka naudotojų asmens duomenis neužtikrindami visapusiško jų informuotumo ir (arba) negavę jų sutikimo, nes vėliau šie duomenys gali būti naudojami žalingais būdais, pvz., slopinant žmogaus teisių gynėjų veiklą, ribojant jų saviraiškos laisvę ir darant įtaką rinkimų rezultatams ir politinių sprendimų priėmimo procesui; ragina duomenų tvarkymo įmones atlikti poveikio žmogaus teisėms vertinimus; apgailestauja, kad taikomi žmogaus teisių pažeidimais grindžiami verslo modeliai, ir ragina asmens duomenis rinkti atsižvelgiant į duomenų apsaugos taisykles ir žmogaus teises; ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES ir jos valstybes nares, skubiai stiprinti ir įgyvendinti veiksmingus šios srities teisės aktus;

61.  pripažįsta, kad terorizmas ir radikalėjimas kelia didelę grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms ir daro daug žalos visuomenei, ir apgailestauja, kad 2017 m. įvykdyti išpuoliai dažnai buvo nukreipti būtent į šias vertybes puoselėjančius asmenis arba grupes; griežtai smerkia tai, kad 2017 m. visame pasaulyje įvykdyta daugiau kaip 1 000 teroristinių išpuolių, per kuriuos žuvo maždaug 6 123 žmonės; palaiko ES pastangas kovoti su terorizmu ir radikalėjimu ir užkirsti jam kelią, įskaitant tokias visos ES masto iniciatyvas ir tinklus kaip Informacijos apie radikalizaciją tinklas, tačiau pakartoja, kad visos pastangos turi atitikti tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, kad švietimas – geriausia kovos su radikalizacija priemonė; pabrėžia, kad terorizmo aukoms reikia skirti ypatingą dėmesį ir paramą, įskaitant psichologinę paramą, kiekvieno nukentėjusiojo individualų vertinimą, teisinę paramą, teisę kreiptis į teismą, vertimo raštu bei žodžiu paslaugas ir bendras veiksmingos paramos aukoms paslaugas; pabrėžia, kad pagal kovos su terorizmu strategijas turi būti laikomasi teisinės valstybės principo ir užtikrinama pagarba žmogaus teisėms; rekomenduoja, kad bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu klausimais, be kita ko, būtų nuodugniai įvertinta pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms kylanti rizika ir pažeidimų atvejais taikomos apsaugos priemonės; ragina Komisiją patobulinti informacijos mainų ir koordinavimo jos kanaluose ir agentūrose sistemą, kad būtų galima greitai nustatyti terorizmo grėsmes, užkirsti joms kelią ir už jas patraukti atsakomybėn;

62.  primena, kad sankcijos yra pagrindinė BUSP priemonė; primygtinai ragina Tarybą patvirtinti ES teisės aktuose numatytas sankcijas, kai to reikia norint pasiekti BUSP tikslus, visų pirma tam, kad būtų ginamos žmogaus teisės, įtvirtinama ir remiama demokratija, sykiu užtikrinant, kad tos sankcijos nedarytų poveikio civiliams gyventojams; prašo šias sankcijas skirti pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, kad jie būtų nubausti už įvykdytus nusikaltimus ir pažeidimus;

63.  laikosi nuomonės, kad, skatinant žmogaus teises, sportas gali atlikti teigiamą vaidmenį; vis dėlto apgailestauja, kad svarbiausius sporto renginius priimančiosiose šalyse arba šalyse kandidatėse tokius renginius priimti esama tam tikros koreliacijos tarp tam tikrų žmogaus teisių pažeidimų ir minėtų renginių; primena, kad šie pažeidimai apima iškeldinimą, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų nutildymą ir darbuotojų išnaudojimą statant didelius sporto infrastruktūros objektus; ragina ES parengti Sąjungos lygmens sporto ir žmogaus teisių politikos sistemą ir bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, įmonių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis dėl jų dalyvavimo tokiuose renginiuose tvarkos; ragina tarptautines ir šalių sporto įstaigas ir organizacijas, taip pat svarbiausių renginių priimančiąsias šalis įsipareigoti užtikrinti gerą valdymą ir žmogaus teisių apsaugą, įskaitant darbo teises, žiniasklaidos laisvę ir aplinkos apsaugą, įgyvendinti kovos su korupcija priemones rengiantis svarbiausiems sporto renginiams ir per juos ir užtikrinti teisių gynimo priemones visais žmogaus teisių pažeidimų atvejais; palankiai vertina 2017 m. lapkričio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos priimtą sprendimą užbaigti bylą dėl požiūrio į darbuotojus migrantus rengiantis 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatui; atkreipia dėmesį į reformas, pagal kurias, jei jos bus veiksmingai įgyvendintos, darbuotojams bus užtikrinta geresnė apsauga;

64.  primygtinai ragina pradėti taikyti veiksmingas ir tvarias politikos priemones, kuriomis būtų kovojama su pasauline klimato kaita; pabrėžia, kad klimato kaita – viena iš pagrindinių perkėlimo šalies viduje priežasčių ir viena iš pagrindinių priverstinės migracijos priežasčių; ragina tarptautinė bendruomenę sukurti priemones kovoti su klimato kaita ir apginti nuo jos nukentėjusius; pažymi, kad vykdant ES užsienio politiką turėtų būti stiprinami pajėgumai stebėti su klimatu susijusius pavojus, įskaitant krizių prevenciją ir dėmesį konfliktams; yra įsitikinęs, kad tolesni ir greiti klimato politikos veiksmai iš esmės prisideda prie socialinių, ekonominių, taip pat saugumo pavojų prevencijos, konfliktų ir nestabilumo prevencijos ir galiausiai prie didelių politinių, socialinių ir ekonominių sąnaudų prevencijos; taigi pabrėžia, kad svarbu integruoti klimato diplomatiją į ES konfliktų prevencijos politiką, plečiant ir pritaikant ES misijų ir programų apimtį trečiosiose šalyse ir konfliktų zonose; todėl pabrėžia, kad reikia, laikantis Paryžiaus susitarimo, nedelsiant įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų mažinamas klimato kaitos poveikis;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 70-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) OL L 76, 2011 3 22, p. 56.
(2) Dok. A/HRC/33/44.
(3) Dok. A/AC.278/2017/2.
(4) OL C 303, 2009 12 15, p. 12.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0292.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0201.
(7) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
(8) OL C 75, 2016 2 26, p. 111.
(9) OL C 181, 2016 5 19, p. 69.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0494.
(11) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(12) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0247.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0288.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0346.
(16) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0346.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 21 d.Teisinis pranešimas