Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0254(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0412/2018

Pateikti tekstai :

A8-0412/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 22
CRE 11/12/2018 - 22
PV 17/04/2019 - 23
CRE 17/04/2019 - 23

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 19.1
CRE 12/12/2018 - 19.1
PV 18/04/2019 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0516
P8_TA(2019)0430

Priimti tekstai
PDF 306kWORD 87k
Trečiadienis, 2018 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos gynybos fondo įsteigimas ***I
P8_TA(2018)0516A8-0412/2018
Tekstas
 Jungtinis tekstas

2018 m. gruodžio 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476 – C8-0268/2018 – 2018/0254(COD))(1)
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
Komisijos pasiūlymas
--------------------------------------------------------

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0412/2018).
(2)* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.


Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(-1a)   gynyba yra laikytina aiškiu pavyzdžiu, kaip būtų galima užtikrinti didesnį veiksmingumą perduodant Europos Sąjungai tam tikrus įgaliojimus ir veiklą, kuriuos šiuo metu vykdo valstybės narės, ir atitinkamus asignavimus. Taip būtų įrodyta Europos pridėtinė vertė ir būtų galima apriboti bendrą Sąjungos viešųjų išlaidų naštą;

(-1b)  per pastarąjį dešimtmetį Sąjungos geopolitinė padėtis dramatiškai pasikeitė. Europos kaimyninių regionų padėtis yra nestabili, o Sąjungai dėl to kyla sunkumų ir iššūkių – atsiranda vis naujų pavojų, tokių kaip hibridiniai ir kibernetiniai išpuoliai, be to, vėl daugėja įprastų problemų. Tokiomis aplinkybėmis ir ES piliečiai, ir jų politiniai vadovai sutaria, kad visiems kartu reikia daugiau nuveikti gynybos srityje. 75 proc. europiečių remia bendrą gynybos ir saugumo politiką. Romoje deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija 2017 m. kovo 25 d. pareiškė, kad Sąjunga stiprins savo bendrą saugumą ir gynybą ir skatins konkurencingesnę ir labiau integruotą gynybos pramonę.

(1)  savo 2016 m. lapkričio 30 d. komunikate dėl 2016 m. lapkričio 30 d. priimto Europos gynybos veiksmų plano Komisija įsipareigojo papildyti, mobilizuoti ir konsoliduoti valstybių narių pastangas bendradarbiauti, dedamas plėtojant gynybos technologinius ir pramoninius pajėgumus siekiant reaguoti į saugumo uždavinius ir skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią Europos gynybos pramonę bei sukurti labiau integruotą gynybos rinką visoje Sąjungoje. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą (toliau – Fondas), skirtą paremti investicijoms į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos produktų ir technologijų plėtrą, taip skatinant sinergiją ir ekonomiškumą, ir skatinti valstybes nares drauge įsigyti ir prižiūrėti savo gynybos įrangą. Šio fondo lėšos papildytų šiuo tikslu jau skiriamas nacionalines lėšas ir turėtų būti priemonė skatinti valstybes nares bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir daugiau investuoti į gynybą. Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų ciklą;

(1a)   2017 m. birželio 7 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas. Pasiūlyta dviejų etapų sistema: pirma, siekiant išbandyti šią sistemą, buvo skirtas pradinis finansavimas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), priimant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2018/10922; antra, būtų įsteigtas specialus fondas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kurį pasitelkiant būtų padidintas finansavimas bendriems moksliniams tyrimams novatoriškų gynybos produktų bei technologijų srityje ir tolesniems technologinės plėtros ciklo etapams, įskaitant prototipų kūrimą. Tarp šių dviejų etapų turėtų būti taikoma nuosekli ir suderinta sistema;

(1b)   gynybos sektoriuje patiriamos vis didesnės gynybos įrangos sąnaudos ir išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kurios trukdo pradėti įgyvendinti naujas gynybos srities programas ir daro tiesioginį poveikį Sąjungos pramonės konkurencingumui ir inovacijų pajėgumui. Atsižvelgiant į sąnaudų didėjimą, vienkartinių MTTP sąnaudų dydį ir nedidelį įrangos kiekį, kurį galima įsigyti nacionaliniu lygmeniu, naujos kartos pagrindinių gynybos sistemų ir naujų gynybos technologijų plėtra tampa vis labiau nepasiekiama vienai valstybei narei;

(1c)   savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Būsima DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas, Europos Parlamentas pakartotinai pritarė tam, kad būtų sukurta Europos gynybos sąjunga ir vykdoma speciali Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų programa ir pramonės plėtros programa, į kurias valstybės narės investuotų, siekiant panaikinti dubliavimąsi ir padidinti Europos gynybos pramonės strateginį savarankiškumą ir efektyvumą. Parlamentas taip pat pakartojo, kad Sąjunga galėtų būti stipresnė ir ambicingesnė tik tuo atveju, jei jai būtų suteiktos papildomos finansinės priemonės ir todėl paragino nuolat teikti paramą įgyvendinamai politikai ir didinti Sąjungos pavyzdinių programų išteklius, o numačius papildomus įsipareigojimus atitinkamai skirti ir papildomų finansinių išteklių;

(1d)   gynybos sektoriaus padėtį dar labiau pablogino per paskutiniuosius dešimtį metų gerokai sumažinti gynybos biudžetai visoje Europoje, o tai turėjo ypač didelį poveikį su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra bei įranga susijusioms išlaidoms. 2006–2013 m. Europos gynybos agentūroje (EGA) dalyvaujančiose valstybėse narėse realiosios gynybos išlaidos buvo sumažintos 12 proc. Atsižvelgiant į tai, kad gynybos srities moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra būsimų pažangiausių gynybos technologijų plėtros pagrindas, tokios tendencijos kelia itin didelį susirūpinimą ir rimtų problemų, susijusių su gebėjimu išlaikyti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ilguoju laikotarpiu;

(1e)   nepaisant didėjančių sąnaudų ir mažėjančių išlaidų sąveikos, gynybos planavimas ir gynybos išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei įrangos įsigijimui išliko sutelktas daugiausia nacionaliniu lygmeniu, o valstybių narių bendradarbiavimas investicijų į gynybos įrangą srityje yra labai ribotas; Be to, įgyvendinus programas, vos keletas iš jų taip pat yra susiejamos su Sąjungos pajėgumų prioritetais. 2015 m. tik 16 proc. įrangos buvo įsigyta Europos bendradarbiaujamojo pirkimo būdu – tai daug mažiau nei sutartas bendras 35 proc. tikslas;

(2)  Fondas padėtų sukurti stiprią, konkurencingą ir novatorišką gynybos pramonės ir technologijų bazę ir papildytų Sąjungos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti integruotą Europos gynybos rinką, ypač 2009 m. priimtas dvi direktyvas(1) dėl viešųjų pirkimų ir produktų siuntimo ES gynybos sektoriuje. Todėl yra ypač svarbu įvykdyti išankstines reguliavimo sąlygas, o ypač – visapusiškai įgyvendinti šias direktyvas. Šis Fondas yra numatytas kaip patikimos Europos gynybos pramonės politikos kertinis akmuo;

(3)  laikantis integruoto požiūrio ir siekiant prisidėti prie Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumo ir inovacijų pajėgumų didinimo, reikėtų įsteigti Europos gynybos fondą. Fondo tikslas turėtų būti didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, novatoriškumą, efektyvumą ir technologinį bei pramoninį savarankiškumą ir prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo remiant tarpvalstybinį valstybių narių ir įmonių, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių administracijų, tarptautinių organizacijų ir universitetų bendradarbiavimą visos Sąjungoje gynybos produktų bei technologijų mokslinių tyrimų ir kūrimo etapu. Siekiant inovacinių sprendimų ir atviros vidaus rinkos, fondas turėtų remti tarpvalstybinį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimą gynybos sektoriaus projektuose. Siekiant skatinti atvirą vidaus rinką, Fondas turėtų padėti plėsti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp teisės subjektų, visų pirma MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinį dalyvavimą;

(3a)   Europos saugumas priklauso nuo tvirtų ir patikimų santykių su strateginiais partneriais visame pasaulyje, o Programa turėtų būti didinamas Europos gynybos pramonės rinkos konkurencingumas, toliau plėtojant partnerystes per mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir taip skatinant Europos strateginius gebėjimus ir pajėgumus;

(4)  mokslinių tyrimų etapas – labai svarbus elementas, nes jis padeda užtikrinti Europos pramonės pajėgumą ir Europos pramonės savarankišką gebėjimą kurti gynybos produktus, taip pat valstybių narių, kaip gynybos produktų galutinių vartotojų, nepriklausomumą. Susietas su gynybos pajėgumų plėtojimu, mokslinių tyrimų etapas gali kelti nemažą riziką, visų pirma susijusią su technologijų nebrandumu ir veikimo trikdžiais. Technologinės plėtros etapas, kuris eina po mokslinių tyrimų ir technologijų etapo, taip pat susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir novatoriškumui. Fondas turėtų skatinti sąsają tarp gynybos produktų ir technologijų kūrimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapų siekiant įveikti reiškinį, žinomą kaip „mirties slėnis“;

(5)  Fondo lėšomis neturėtų būti remiami išimtinai pagrindiniai moksliniai tyrimai – jie turėtų būti remiami pagal kitas programas, tačiau jis gali apimti į gynybą orientuotus pagrindinius mokslinius tyrimus, kurių pagrindu gali būti sukurtas sprendimas, padėsiantis spręsti jau nustatytas arba tikėtinas problemas ar galimybes;

(6)  Fondo lėšomis galėtų būti remiami veiksmai, susiję tiek su naujais, tiek su atnaujintais esamais produktais ir technologijomis, jei neasocijuotos trečiosios valstybės arba neasocijuotų trečiųjų valstybių subjektai netaiko apribojimų naudoti pirminę informaciją, reikalingą atnaujinimo veiksmui atlikti. Turėtų būti reikalaujama, kad teikdami paraišką dėl Sąjungos finansavimo teisės subjektai pateiktų informaciją, kuri įrodytų, jog apribojimų nėra. Tokios informacijos nepateikus Sąjungos finansavimas neturėtų būti teikiamas;

(6a)   Fondas turėtų teikti pakankamą paramą moksliniams tyrimams ir technologijų (MTTP) plėtrai revoliucingųjų gynybos technologijų srityje. Kadangi revoliucingosios technologijos gali būti grindžiamos netradicinių gynybos MTTP subjektų sukurtomis koncepcijomis arba idėjomis, Fondas turėtų suteikti pakankamo lankstumo konsultacijų teikimo suinteresuotiesiems subjektams, o taip pat finansavimo ir valdymo veiksmų srityse;

(7)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinant šį reglamentą, veiksmams, susijusiems su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, Fondo finansavimas turėtų nebūti skiriamas. Šiuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, pavyzdžiui, specialiai sukurti suduoti mirtinus smūgius, kai netaikoma žmogaus vykdoma kontrolė sprendimams dėl jų panaudojimo, tinkamumas finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių;

(7a)   produktų, kurie būtų MTTP veiksmų pagal Programą rezultatas, eksporto atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas 2013 m. JT Sutarties dėl prekybos ginklais 7 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad net jei eksportas nedraudžiamas, kiekviena prie sutarties prisijungusi eksportuojanti valstybė objektyviu ir nediskriminaciniu būdu ir atsižvelgdama į susijusius veiksnius, privalo įvertinti galimybę, kad įprastinė ginkluotė ar gaminiai: a) prisidės prie taikos ir saugumo arba tam pakenks arba b) gali būti panaudoti: i) vykdant ar padedant įvykdyti rimtą tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą; ii) vykdant ar padedant įvykdyti rimtą tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimą; iii) vykdant ar padedant įvykdyti veiksmą, laikomą nusikaltimu pagal konvencijas ar protokolus dėl terorizmo, kurių šalis yra eksportuojanti valstybė, arba iv) vykdant ar padedant įvykdyti veiksmą, laikomą nusikaltimu pagal konvencijas ar protokolus dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, kurių šalis yra eksportuojanti valstybė;

(8)  tai, kad yra sudėtinga susitarti dėl konsoliduotos gynybos pajėgumų reikalavimų ir bendrų techninių specifikacijų arba standartų, trukdo tarpvalstybiniam valstybių narių ir skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių teisės subjektų bendradarbiavimui. Kadangi tokių reikalavimų, specifikacijų ir standartų nėra, padidėjo gynybos sektoriaus susiskaidymas, techninis sudėtingumas, pailgėjo terminai, ▌išaugo sąnaudos, atsirado nereikalingas pajėgumų dubliavimas, taip pat sumažėjo sąveikumas. Susitarimas dėl bendrų techninių specifikacijų turėtų būti būtina sąlyga, jei veiksmams reikalingas aukštesnio lygmens technologinis parengtumas. Valstybių narių sąveikumą skatinantys veiksmai, kuriais siekiama padėti nustatyti bendrus gynybos pajėgumų reikalavimus ir atlikti juos pagrindžiančius tyrimus, taip pat padėti parengti bendrą techninių specifikacijų arba standartų apibrėžtį, taip pat turėtų būti tinkami finansuoti Fondo lėšomis, siekiant išvengti, kad konkuruojantys standartai arba specifikacijos nepakenktų sąveikumui;

(9)  kadangi Fondo tikslas – remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, efektyvumą, pramoninį savarankiškumą ir inovacijas pritraukiant ir papildant bendrą gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų veiklą ir sumažinus bendrų projektų technologinės plėtros etapo riziką, veiksmai, susiję su gynybos produktų ar technologijų MTTP, turėtų būti tinkami finansuoti. Tai taip pat bus taikoma esamų gynybos produktų ir technologijų naujinimui. taip pat jų sąveikumo užtikrinimui;

(10)  atsižvelgiant į tai, kad Fondas pirmiausia siekia stiprinti skirtingų valstybių narių teisės subjektų bendradarbiavimą visoje Europoje, veiksmas turėtų būti tinkamas finansuoti, tik jei bendradarbiavimo pagrindu jį vykdyti imasi bent trijų teisės subjektų konsorciumas, įsisteigęs bent trijose skirtingose valstybėse narėse. Bet kuris papildomas teisės subjektas, dalyvaujantis konsorciume, gali įsisteigti asocijuotoje šalyje ▌. Kiekvienos bendradarbiavimo rūšies atveju konsorciumo narių dauguma turėtų būti valstybėse narėse įsteigti teisės subjektai. Bent trys iš šių reikalavimus atitinkančių teisės subjektų, įsisteigusių bent dviejose skirtingose valstybėse narėse ir (arba) asocijuotosiose šalyse, turėtų nebūti tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami ▌to paties subjekto ir turėtų nebūti kontroliuojami vieni kitų. Siekdamas paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą fondas gali remti bendrus ikiprekybinius viešuosius pirkimus;

(11)  remiantis [nuoroda turės būti atitinkamai atnaujinta atsižvelgiant į naująjį UŠT sprendimą: pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(2)94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi.

(12)  kadangi Fondo tikslas – didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, efektyvumą ir autonomiją, parama iš esmės turėtų būti skiriama tik Sąjungoje arba asocijuotosiose šalyse įsteigtiems subjektams, kurių nekontroliuoja neasocijuotos trečiosios valstybės arba neasocijuotos trečiosios valstybės subjektai. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi gavėjai ir subrangovai vykdydami iš Fondo finansuojamus veiksmus, ▌turėtų būti Sąjungos arba asocijuotųjų trečiųjų valstybių teritorijoje;

(13)  tam tikromis aplinkybėmis, jei tai būtina veiksmo tikslams pasiekti, turėtų būti leidžiama nukrypti nuo principo, kad gavėjai ir jų subrangovai neturėtų būti kontroliuojami neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotų trečiųjų valstybių subjektų. Tuo požiūriu Sąjungoje įsteigti teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotasis trečiosios valstybės subjektas, gali atitikti reikalavimus, jei tenkinamos atitinkamos ir griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tokių subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti Fondo tikslams. Pareiškėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi įgyvendinant veiksmą. Bet kuriuo atveju neasocijuotos trečiosios valstybės, kuriai taikomos bet kokios Sąjungos ribojamosios priemonės, arba neasocijuotos trečiosios valstybės subjekto, kuriam taikomos bet kokios Sąjungos ribojamosios priemonės, pareiškėjams neturėtų būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata;

(14)  jei konsorciumas nori dalyvauti finansuoti tinkamame veiksme ir Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų paskirti vieną iš savo narių koordinatoriumi, kuris bus pagrindinis asmuo ryšiams;

(15)  jei iš Fondo remiamam technologinės plėtros veiksmui vadovauja valstybių narių arba asocijuotųjų valstybių paskirtas projekto vadovas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą gavėjui, turėtų pasitarti su projekto vadovu, kad jis galėtų užtikrinti, kad gavėjai laikytųsi nustatytų terminų. ▌Projekto vadovas turėtų pateikti Komisijai savo pastabas apie pažangą vykdant veiksmą, kad Komisija galėtų patvirtinti, ar įvykdytos mokėjimo sąlygos;

(16)  siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų finansiškai perspektyvūs, paramos gavėjai turi įrodyti, kad Sąjungos lėšomis nedengiamos veiklos išlaidos dengiamos kitais finansavimo būdais;

(17)  valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti skirtingų rūšių finansiniais susitarimais, kurie leistų bendrai kurti ir įsigyti gynybos pajėgumus. Komisijos parengtą finansinių priemonių rinkinį turėtų sudaryti įvairių rūšių priemonės, kuriomis valstybės narės galės naudotis bendradarbiaujamojo plėtojimo ir viešųjų pirkimų finansavimo uždaviniams spręsti. Taikant tokias finansines priemones būtų galima toliau skatinti kurti bendrus ir tarpvalstybinius gynybos projektus, prisidėti prie dubliavimosi panaikinimo ir didinti gynybos išlaidų efektyvumą, be kita ko, vykdant projektus, remiamus Europos gynybos fondo lėšomis;

(18)  dėl gynybos pramonės ypatumų, kai paklausą lemia beveik vien tik valstybės narės ir asocijuotosios šalys, kurios taip pat kontroliuoja visą su gynyba susijusių produktų ir technologijų įsigijimą, įskaitant jų eksportą, gynybos sektoriaus veikla yra unikali ir neatitinka tradicinių taisyklių ir verslo modelių, pagal kuriuos veikia tradiciškesnės rinkos. Todėl pramonė negali pati rimčiau finansuoti gynybos srities MTTP projektų ir paprastai valstybės narės bei asocijuotosios šalys padengia visas MTTP išlaidas. Siekiant fondo tikslų, visų pirma skatinti skirtingų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių įmonių bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgiant į gynybos sektoriaus specifiką, turėtų būti galima padengti visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei veiksmai įgyvendinami prieš prototipų kūrimo etapą;

(19)  prototipo kūrimo etapas yra esminis etapas, per kurį valstybės narės arba asocijuotosios šalys paprastai sprendžia dėl savo konsoliduotų investicijų ir pradeda savo būsimų gynybos produktų ar technologijų įsigijimo procesą. todėl būtent šiuo etapu valstybės narės ir asocijuotosios šalys susitaria dėl būtinų įsipareigojimų, įskaitant projekto išlaidų pasidalijimą ir atsakomybę už juos. Siekiant užtikrinti jų įsipareigojimo patikimumą, Sąjungos finansinė parama iš Fondo paprastai neturėtų viršyti 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;

(20)  jei veiksmai nėra susiję su prototipo kūrimo etapu, turėtų būti numatytas finansavimas iki 80 proc. Vykdant šiuos veiksmus, kurie patenka į baigiamąjį produkto ir technologijos kūrimo etapą, vis dar gali būti patiriama didelių išlaidų;

(21)  gynybos sektoriaus suinteresuotosios šalys patiria specifinių netiesioginių išlaidų, pavyzdžiui, saugumo srityje. Be to, suinteresuotieji subjektai veikia specifinėje rinkoje, kurioje, jei nėra pirkėjų paklausos, jos negali susigrąžinti MTTP išlaidų, kaip civiliniame sektoriuje. Todėl yra pagrįsta leisti taikyti 25 proc. fiksuotąją normą, taip pat numatyti galimybę atlyginti netiesiogines išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal įprastus paramos gavėjų išlaidų apskaitos metodus, jei tokie metodai pripažįstami jų nacionalinės valdžios institucijų pagal panašias nacionalines finansavimo schemas, apie kurias yra pranešta Komisijai. ▌

(21a)  veiksmais, kuriuose dalyvauja tarpvalstybinės MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, teikiama parama atveriant tiekimo grandines ir prisidedama prie Fondo tikslų. Todėl turėtų būti galima tokiems veiksmams taikyti didesnę finansavimo normą, o tai būtų naudinga visiems konsorciume dalyvaujantiems subjektams;

(22)  siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų prisidedama prie Europos gynybos pramonės konkurencingumo ir efektyvumo, svarbu, kad valstybės narės jau ketina bendrai vykdyti galutinių produktų įsigijimą arba naudoti technologijas, visų pirma vykdydamos bendrus tarpvalstybinius viešuosius pirkimus, kai valstybės narės kartu organizuoja viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma naudodamosi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis. Kadangi valstybių narių gynybos ministerijos yra išskirtiniai klientai, o gynybos pramonės atstovai yra vieninteliai gynybos produktų tiekėjai, siekiant palengvinti viešuosius pirkimus, valstybių narių gynybos ministerijos turėtų dalyvauti projekte visuose jo etapuose – nuo techninių specifikacijų iki projekto užbaigimo;

(22a)  siekdamos reaguoti į padidėjusį nestabilumą ir konfliktus savo kaimynystėje ir į naujas grėsmes saugumui ir geopolitines grėsmes, valstybės narės ir Sąjunga turi koordinuoti investavimo sprendimus ir todėl būtina bendrai nustatyti grėsmes, poreikius ir prioritetus, įskaitant numatomus karinių pajėgumų poreikius, o šiuos veiksnius būtų galima nustatyti pasitelkiant tokias procedūras kaip Pajėgumų plėtojimo planas (PPP);

(23)  inovacijų ir technologinė plėtra Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti skatinama paisant Sąjungos saugumo ir gynybos interesų. Atitinkamai, veiksmo indėlis užtikrinant šiuos interesus ir įgyvendinant gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų. Bendros gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų trūkumai Sąjungoje įvardyti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sistemoje, visų pirma vykdant bendrą strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir Pajėgumų plėtojimo planą (PPP), įskaitant PPP strateginius aplinkybių tyrimus. Kitais Sąjungos procesais, kaip antai Koordinuota metinė gynybos peržiūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, bus remiamas atitinkamų prioritetų įgyvendinimas nustatant ir įgyvendinant glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, kad būtų pasiektas ES užmojų mastas saugumo ir gynybos srityje. Kai tinka, taip pat reikėtų atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, įskaitant prioritetus, nustatytus bendradarbiaujant su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, su sąlyga, kad jie atitinka Sąjungos prioritetus ir netrukdo bet kuriai valstybei narei ar asocijuotajai šaliai dalyvauti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų vengti nereikalingo dubliavimosi;

(24)  tinkamais finansuoti veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis teisės subjektų skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimas ir taip būtų tiesiogiai padedama siekti Fondo tikslų. Jei tokie projektai būtų atrinkti, jiems turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą;

(24a)  Fondas taip pat turėtų atsižvelgti į Karinio mobilumo veiksmų planą, kuris yra būsimos Europos infrastruktūros tinklų priemonės dalis, į Europos taikos priemonę, kuria siekiama remti ir, be kita ko, bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP / BSGP) misijas, ir į kovos su hibridinėmis grėsmėmis veiksmus, kuriais kartu su PPP, suderinta metine peržiūra gynybos srityje ir PESCO prisidedama koordinuojant pajėgumų planavimą, plėtrą, viešuosius pirkimus ir operacijas;

(25)  Komisija atsižvelgs į kitą pagal bendrąją programą „Horizontas Europa“ finansuojamą veiklą, siekdama išvengti nereikalingo dubliavimosi ir užtikrinti sinerginį ryšį tarp civilinių ir gynybos mokslinių tyrimų ir tai, kad programa „Europos horizontas“ išliktų tik civilinių mokslinių tyrimų programa;

(26)  kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos uždaviniai tampa vis svarbesni, todėl Komisija ir vyriausioji įgaliotinė pripažino, kad reikia užtikrinti kibernetinės gynybos veiksmų sinergiją vykdant Fondo veiklą ir Sąjungos kibernetinio saugumo srities iniciatyvas, kaip antai paskelbtas bendrame komunikate dėl kibernetinio saugumo. Civilinių ir gynybos aspektų sinergijos kibernetinio saugumo srityje visų pirma turėtų siekti ketinamas sukurti Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras. Jis galėtų aktyviai remti valstybes nares ir kitus susijusius subjektus teikdamas konsultacijas, dalydamasis patirtimi ir sudarydamas palankias sąlygas bendradarbiauti vykdant projektus ir veiksmus, taip pat, jei veiksmai vykdomi Europos gynybos fondo lėšomis, valstybių narių prašymu veikdamas kaip projekto vadovas;

(27)  turėtų būti užtikrintas integruotas metodas, sujungiant veiklą, kuriai taikomi Komisijos pradėti parengiamieji gynybos srities tyrimų veiksmai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/... (toliau – Finansinis reglamentas) [58 straipsnio 2 dalies b punkte], ir Europos gynybos pramonės plėtros programoje, nustatytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr…, ir suderintos dalyvavimo sąlygos, kad būtų sukurtas nuoseklesnis priemonių rinkinys, leisiantis padidinti novatoriškumo, bendradarbiavimo ir ekonominį poveikį ir išvengti nereikalingo dubliavimosi ir susiskaidymo. Taikant šį integruotą metodą Fondas taip pat padėtų geriau panaudoti gynybos srities mokslinių tyrimų rezultatus, užpildydamas spragą tarp MTTP, atsižvelgdamas į gynybos sektoriaus ypatumus ir skatindamas visų formų inovacijas, kadangi kartais galima tikėtis teigiamo šalutinio poveikio civiliniame sektoriuje, įskaitant revoliucingąsias inovacijas, kurių atveju turėtų būti priimtinas ir neigiamas rezultatas;

(28)  Fondo politikos tikslų taip pat bus siekiama pasitelkiant „InvestEU“ fondo atitinkamų politikos sričių [...] finansines priemones ir biudžeto garantijas;

(29)  finansine parama turėtų būti proporcingai naudojamasi tokioms problemoms kaip rinkos nepakankamumas arba nepakankamos investicijos spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatusis finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti aiškią Europos pridėtinę vertę;

(30)  šiame reglamente nustatytos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo būdai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti konkrečių veiksmų tikslų ir rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento [125 straipsnio 1 dalyje];

(31)  atsižvelgdama į fondo tikslus Komisija turėtų parengti metinę arba daugiametę darbo programą. Darbo programomis reikėtų atsižvelgti į pirminę patirtį, įgytą iš Europos gynybos pramonės plėtros programos, bandomojo projekto ir gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų;

(32)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo ir finansavimo atrinktiems technologinės plėtros veiksmams skyrimo. Visų pirma įgyvendinant plėtros veiksmus turėtų būti atsižvelgiama į gynybos sektoriaus ypatumus, visų pirma į valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių atsakomybę planavimo ir pirkimo procese. Šiais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(3)];

(33)  kad būtų remiama atvira vidaus rinka, turėtų būti skatinamas tarpvalstybinių MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių – kaip konsorciumų narių arba kaip subrangovų – dalyvavimas; Darbo programa turėtų būti užtikrinama, kad tinkama dalis bendro biudžeto būtų skiriama veiksmams, kuriais sudaromos sąlygos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu;

(34)  kad Fondas sėkmingai veiktų, darydamas poveikį gynybos pramonei, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais;

(35)  šiuo reglamentu nustatomas Europos gynybos fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma pagal naują Tarpinstitucinį Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4). Komisija turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir tai, kad dėl jų būtų patiriama kuo mažiau papildomų išlaidų;

(36)  Jei nenurodyta kitaip, fondui taikomas Finansinis reglamentas. Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(37)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(38)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(5), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(6), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(7) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(8)Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą ir kitas nusikalstamas veikas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(9), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visi Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujantys tretieji asmenys suteiktų lygiavertes teises;

(39)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Tam, kad būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;

(40)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šį reglamentą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus kaip vietinio reglamento poveikio vertinimo pagrindas. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo Fondo veiklos pradžios Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, o galutinį vertinimą – Fondo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, ir išnagrinėti finansinę veiklą, t. y. finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, kiek įmanoma tuo metu, rezultatus ir poveikį. Tose ataskaitose taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas Fondo lėšomis remiamuose projektuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje. Jose taip pat turėtų būti pateikta informacija apie gavėjų kilmės šalis, šalių, dalyvaujančių konkrečiuose projektuose skaičių ir, kai įmanoma, apie sukurtų intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija taip pat gali siūlyti šio reglamento pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgta į galimus pokyčius vykdant Fondo veiklą;

(41)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis Fondas ▌padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;

(42)  kadangi Fondo lėšomis remiami tik gynybos produktų ir technologijų MTTP etapai, Sąjunga neturėtų turėti nuosavybės arba intelektinės nuosavybės teisių (INT) į produktus ar technologijas, sukurtus vykdant finansuojamus veiksmas, nebent Sąjungos parama būtų teikiama vykdant viešuosius pirkimus. Tačiau kalbant apie mokslinių tyrimų veiklą, suinteresuotos valstybės narės ir asocijuotosios šalys turėtų turėti galimybę pasinaudoti finansuojamų veiksmų rezultatais ir dalyvauti tolesniuose bendruose technologinės plėtros procesuose, todėl nuo šio principo turėtų būti leidžiama nukrypti;

(43)  Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama visapusiškai ir tinkamai įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Sąjungoje(10) ir neturėtų turėti poveikio produktų, įrangos ar technologijų eksportui;

(43a)   subjektai, kurie buvo teisme pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, įskaitant (bet neapsiribojant) pareigūnų papirkinėjimą arba ES ribojamųjų priemonių pažeidimus, neturėtų būti tinkami finansuoti. Komisija gali nuspręsti, kad bet kuris toks subjektas arba subjektas, kurio vyriausiasis vadovas buvo pripažintas kaltu, negali kreiptis dėl finansavimo, jei nėra praėję ne mažiau nei 36 mėnesiai po nuteisimo. Komisija tvarko viešai prieinamą visų įmonių, kurioms uždrausta kreiptis dėl finansavimo, duomenų bazę. Jei subjekto atžvilgiu vykdomas patikimas ir tinkamas nusikalstamos veikos tyrimas, Komisija turėtų pasilikti teisę laukti tyrimo rezultatų, prieš paskirdama finansavimą; [4 pakeit.]

(43b)   fondas turėtų remti geriausią pramonės patirtį įmonių valdymo ir viešųjų pirkimų srityje. Tai turėtų apimti galimybę anonimiškai ir konfidencialiai pranešti apie pažeidimus per trečiųjų šalių teikiamas pagalbos linijas ir taikomas procedūras, kuriomis siekiama užkirsti kelią atsakomiesiems veiksmams. Sutarčių skyrimo procedūra turėtų atspindėti tuos įmonių valdymo standartus, siekiant padidinti įmonių atskaitomybės standartus Europos gynybos sektoriuje; [5 pakeit.]

(44)  naudojimasis slapta pirmine informacija arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie slaptų rezultatų, gautų vykdant mokslinių tyrimų projektus, gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl slaptų duomenų ir įslaptintos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, Komisijos sprendimu (ES, Euratomas) 2015/444(11);

(45)  siekiant papildyti ar iš dalies keisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais skiriamas finansavimas technologinės plėtros veiksmams, tvirtinamos darbo programos ir poveikio trajektorijų rodikliai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(46)  Komisija turėtų valdyti Fondą deramai atsižvelgdama į konfidencialumo ir saugumo reikalavimus, visų pirma taikytinus įslaptintai ir neskelbtinai informacijai,

(46a)  įmonės, siūlydamos naujus gynybos produktus ar technologijas arba siūlydamos pakeisti jau naudojamų produktų ir technologijų paskirtį, privalo laikytis taikomų teisės aktų. Jei nėra iškart taikytinų teisės aktų, įmonės turėtų įsipareigoti laikytis universalių etikos principų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis ir žmonių gerove, žmogaus genomo apsauga, elgesiu su gyvūnais, natūralios aplinkos išsaugojimu, kultūros paveldo apsauga ir lygiomis galimybėmis naudotis visuotinėmis vertybėmis, įskaitant kosmosą ir kibernetinę erdvę. Komisija turėtų užtikrinti, kad pasiūlymai būtų sistemingai tikrinami, siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos įvertinti etikos požiūriu. Veiksmai, kurie nėra etiškai priimtini, neturėtų būti finansuojami Sąjungos lėšomis;

(46b)  Taryba turėtų stengtis priimti sprendimą dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo iki [2020 m. gruodžio 31 d.]. Kol įsigalios tas sprendimas, nebus skirta lėšų ginkluotiems bepiločiams orlaiviams plėtoti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROS MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR TECHNOLOGINEI PLĖTRAI TAIKYTINOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos gynybos fondas (toliau – Fondas).

Jame nustatomi Fondo tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(2)  kontrolė – gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus;

(3)  technologinės plėtros veiksmas – bet koks technologinio plėtojimo etapu atliekamas gynybos veiklos srities veiksmas, susijęs su naujais produktais ar technologijomis arba jau sukurtų produktų ar technologijų naujinimu, išskyrus ginklų gamybą ar naudojimą;

(4)  revoliucingoji gynybos technologija – technologija, kurios taikymas gali iš esmės pakeisti gynybos reikalų koncepciją ir procesus;

(5)  vykdomosios valdybos struktūros – pagal nacionalinę teisę paskirta (-os) įstaiga (-os), kuriai (-ioms) suteikti įgaliojimai nustatyti teisės subjekto strategiją, tikslus ir bendrą kryptį ir kuri (-ios) prižiūri ir stebi vadovybės sprendimų priėmimą;

(6)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento [197 straipsnio 2 dalies c punktą];

(7)  vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(12) apibrėžta labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ) ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, neviršija 3 000;

(8)  ikiprekybiniai viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, kurios teikiamos rinkos sąlygomis dalijantis riziką bei naudą ir etapais vykdant konkurencingą technologinę plėtrą, ir kuriuose perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos yra aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų platinimo komerciniu mastu;

(9)  projekto vadovas – perkančioji organizacija, įsikūrusi valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje ir valstybės narės ar asocijuotosios šalies arba valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių grupės įsteigta nuolat arba ad hoc pagrindu tarptautiniams ginkluotės projektams valdyti;

(10)  gavėjas – teisės subjektas, gaunantis finansavimą iš šio fondo;

(11)  mokslinių tyrimų veikla – bet koks mokslinių tyrimų veiklos veiksmas, kurį atliekant dėmesys sutelkiamas vien į pritaikymą gynybos tikslams;

(12)  rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo padarinys, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;

(13)  specialioji ataskaita – specialus mokslinių tyrimų veiklos dokumentas, kuriame apibendrinami jos rezultatai, pateikiama išsami informacija apie mokslinio tyrimo pagrindinius principus, tikslus, faktinius pasiekimus, pagrindines savybes, atliktus bandymus, galimą naudą, galimą pritaikymą gynybos tikslams ir tikėtinus mokslinio tyrimo eksploatavimo būdus;

(14)  sistemos prototipas – produkto arba technologijos modelis, tinkamas įrodyti to produkto ar technologijos veikimą veikimo aplinkoje;

(15)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

(16)  neasocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri pagal 5 straipsnį nėra asocijuotoji šalis;

(17)  neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas – teisės subjektas, kuris yra įsikūręs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba kurio vykdomosios valdybos struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

(17a)  kvalifikavimas – tai visas procesas, kuriuo parodoma, kad gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainas atitinka nustatytus reikalavimus. Per šį procesą pateikiama objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykdyti konkretūs dizaino reikalavimai;

(17b)  konsorciumas – teisės subjektų bendradarbiavimo grupė, sudaryta siekiant vykdyti šiuo Fondu remiamą veiksmą;

(17c)  sertifikavimas – tai procesas, kuriuo nacionalinė institucija patvirtina, kad gynybos produktas, materialus ar nematerialus komponentas arba technologija atitinka taikomas taisykles;

(17d)  koordinatorius – teisės subjektas, kuris priklauso konsorciumui ir yra paskirtas visų konsorciumo narių pagrindiniu asmeniu ryšiams su Komisija dotacijos susitarimo klausimais;

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.  Bendrasis Fondo tikslas – didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinį pajėgumą, remiant bendradarbiaujamuosius veiksmus ir tarpvalstybinį juridinių asmenų, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, taip pat stiprinant ir gerinant ir gynybos tiekimo, ir vertės grandinių lankstumą, plečiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp teisės subjektų ir skatinant geriau išnaudoti pramonės inovacijų kūrimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros potencialą kiekviename ▌gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo etape. ▌Fondas užtikrina Sąjungos veiksmų laisvę ir jos strateginį savarankiškumą, ypač technologijų ir pramonės srityse.

2.  Konkretūs Fondo tikslai yra šie:

a)  remti ypač efektyvius bendradarbiaujamuosius mokslinių tyrimų projektus, galinčius stipriai padidinti būsimų Europos pajėgumų veiksmingumą, siekiant skatinti kuo daugiau inovacijų ir diegti naujus produktus ir technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas;

b)  remti bendradarbiaujamuosius Europos gynybos produktų ir technologijų plėtros projektus, atitinkančius gynybinės gebos prioritetus, dėl kurių valstybės narės bendrai susitarė formuodamos bendrą užsienio ir saugumo politiką, visų pirma bendros saugumo ir gynybos politikos Pajėgumų plėtojimo planų aplinkybėmis ir tuo padėti didinti Sąjungos gynybos išlaidų efektyvumą, siekti didesnės masto ekonomijos, sumažinti ▌dubliavimo ir pernelyg didelės priklausomybės nuo importo iš trečiųjų valstybių riziką, tuo padidinant valstybėse narėse įsigyjamos Europoje pagamintos ginkluotės kiekį ir apskritai sumažinti Sąjungos susiskaidymą gynybos produktų ir technologijų rinkos srityje bei didinti gynybos sistemų standartizavimą ir valstybių narių pajėgumų sąveikumą.

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Europos gynybos fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027m. finansinis paketas yra 11 453 260 000 EUR 2018 m. kainomis (13 000 000 000 EUR einamosiomis kainomis).

2.  1 dalyje nurodyta suma paskirstoma taip:

a)  3 612 182 000 EUR 2018 m. kainomis (4 100 000 000 EUR mokslinių tyrimų veiklai einamosiomis kainomis);

b)  7 841 078 000 EUR 2018 m. kainomis (8 900 000 000 EUR einamosiomis kainomis) technologinės plėtros veiksmams.

2a.  Siekdama reaguoti į nenumatytas situacijas arba į naujus pokyčius ir poreikius, Komisija, vykdydama metinę biudžeto procedūrą, gali ne daugiau kaip 10 proc. nukrypti nuo 2 dalyje nurodytų sumų.

3.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Fondo veiklai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. Ta suma neviršija 5 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo vertės.

4.  Bent 5 proc. ir ne daugiau kaip 10 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo skiriama revoliucingosioms gynybos technologijoms remti.

5 straipsnis

Asocijuotosios šalys

Fondo veikloje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis. Bet kokie finansiniai įnašai į Fondą vadovaujantis šiuo straipsniu sudaro asignuotąsias pajamas pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis

Parama revoliucingosioms gynybos technologijoms

1.  Finansavimą Komisija skiria vykdydama atviras ir viešas konsultacijas dėl revoliucingųjų technologijų, išskirtinai susitelkiant ties gynybos tikslais darbo programose nustatytomis intervencijos sritimis, laikantis 27 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2.  Tinkamiausią revoliucingųjų technologijų finansavimo formą Komisija nustato kiekvienu konkrečiu atveju.

7 straipsnis

Etika

1.  Fondo lėšomis vykdomi veiksmai atitinka:

–  etikos principus ir susijusius nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus ir tarptautinę humanitarinę teisę;

–  kovos su korupcija ir pinigų plovimu taisykles ir iniciatyvas. [6/rev ir 13 pakeit.]

2.  Pasiūlymai sistemingai Komisijos tikrinami ex ante, siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti sudėtingų ar rimtų etikos klausimų, ir, kai tinkama, pateikiami juos įvertinti etikos požiūriu. Etikos aspektų tikrinimą ir vertinimą Komisija atlieka pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, dirbančius įvairiose srityje. Komisija užtikrina kuo didesnį etikos procedūrų skaidrumą ir apie tai praneša laikydamasi savo ataskaitų teikimo ir vertinimo įsipareigojimų pagal 31 ir 32 straipsnius. Tokie ekspertai yra Sąjungos piliečiai iš kuo įvairesnių valstybių narių.

3.  Vykdant veiksmą dalyvaujantys subjektai, prieš imdamiesi atitinkamos veiklos, gauna visus patvirtinimus ir kitus privalomus dokumentus iš atitinkamų nacionalinių ir vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų. Šie dokumentai saugomi byloje ir pateikiami Komisijai.

5.  Etikos požiūriu nepriimtini veiksmai atmetami.

II SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

8 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Fondo veikla Komisijos įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

2.  Fondo finansavimas gali būti teikiamas bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų formomis. ▌

9 straipsnis

Sudėtinis, papildomas ir mišrus finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas Fondo įnašas, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos. Kiekvienam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos ir (arba) Fondo, iš kurios lėšų jis skiriamas veiksmui, taisyklės. Sudėtinio finansavimo suma neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o pagal skirtingas Sąjungos programas teikiamos paramos dydis gali būti apskaičiuojamas proporcingai, remiantis dokumentais, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

III SKYRIUS

TINKAMUMO FINANSUOTI SĄLYGOS, FINANSAVIMO SKYRIMO KRITERIJAI IR FINANSAVIMAS

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Pareiškėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai atitinka finansavimo reikalavimus, jei jie įsisteigę Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje (kaip minima 5 straipsnyje), jų vykdomosios valdybos struktūros yra Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje ir jų nekontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigęs pareiškėjas arba veiksme dalyvaujantis subrangovas, kurį kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas gali būti finansavimo reikalavimus atitinkantis subjektas, jei tai būtina veiksmo tikslams pasiekti ir su sąlyga, kad jo dalyvavimas nekelia pavojaus Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams arba 3 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimui. Siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesus, kvietime teikti pasiūlymus reikalaujama, kad pareiškėjas, prieš pradėdamas veiksmą, įsipareigotų įgyvendinti tinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

a)  pareiškėjo kontrolė nevykdoma tokiu būdu, kuriuo būtų bet kokiu būdu apribojamas jo gebėjimas atlikti veiksmą ir užtikrinti rezultatus, kuriuo nustatomi apribojimai, susiję su jos infrastruktūra, patalpomis, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktine patirtimi, kurie yra reikalingi veiksmo tikslu, arba kuriuo pakenkiama jo pajėgumams ir standartams, kurie yra reikalingi veiksmui atlikti;

b)  ▌neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektai negalės susipažinti su įslaptinta ir neįslaptinta neskelbtina informacija apie veiksmą, o vykdant veiksmą dalyvaujantys darbuotojai arba kiti asmenys turi valstybės narės arba asocijuotosios šalies išduotą nacionalinį patikimumo pažymėjimą;

c)  veiksmu sukurta intelektinė nuosavybė ir rezultatai lieka paramos gavėjo nuosavybe, kuriai negali būti taikoma neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba kitų neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų kontrolė arba apribojimai ir jie gali būti eksportuojami į trečiąją valstybę ir galimybė ja naudotis iš trečiosios valstybės arba trečiosios valstybės subjektui gali būti suteikta tik gavus valstybės narės, kurioje įsisteigęs paramos gavėjas, leidimą ir laikantis 3 straipsnyje nustatytų tikslų, veiksmo įgyvendinimo metu ir per nustatytą laikotarpį po jo užbaigimo, o toks laikotarpis nustatomas dotacijos susitarime.

Pareiškėjui arba veiksme dalyvaujančiam subrangovui, jei jų vykdomosios valdybos struktūros yra Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje ir juos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė, kuriai Sąjunga taiko bet kokias ribojamąsias priemones, arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, kuriam Sąjunga taiko bet kokias ribojamąsias priemones, šioje dalyje minima teisė taikyti išimtį nesuteikiama.

3.  Visa infrastruktūra, įranga, turtas ir ištekliai, naudojami vykdant Fondo lėšomis finansuojamus veiksmus, turi būti Sąjungos arba asocijuotųjų šalių teritorijoje, ir jiems netaikoma jokia neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų atliekama kontrolė ar apribojimai. Be to, paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai, atlikdami tinkamą finansuoti veiksmą, bendradarbiauja tik su Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigusiais teisės subjektais, kurių nekontroliuoja neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektai.

4.  Nukrypstant nuo 3 dalies, jei Sąjungoje nėra lengvai prieinamų konkurencingų pakaitalų, vykdant veiksmą dalyvaujantys paramos gavėjai ir subrangovai gali naudoti savo turtą, infrastruktūrą, įrangą ir išteklius, esančius arba laikomus neasocijuotosios trečiosios valstybės teritorijoje, jei tai būtina veiksmo tikslams pasiekti, su sąlyga, kad tai nesukels pavojaus Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams arba programos tikslams, išdėstytiems 3 straipsnyje. Tomis pačiomis sąlygomis, atlikdami tinkamą finansuoti veiksmą, paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai gali bendradarbiauti su neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje įsisteigusiu subjektu. Išlaidos, susijusios su tokios infrastruktūros, įrangos, turto ar išteklių naudojimu ir su tokiu bendradarbiavimu, nėra tinkamos finansuoti iš Fondo lėšų. Bet kuriuo atveju tokia nukrypti leidžianti nuostata negali būti taikoma, jei tas turtas, infrastruktūra, patalpos ir ištekliai yra arba laikomi neasocijuotosios trečiosios valstybės, kuriai taikomos bet kokios Sąjungos ribojamosios priemonės, teritorijoje.

5.  Siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesus, kvietime teikti pasiūlymus arba susitarime dėl dotacijos nustatomos visos sąlygos, įskaitant šio straipsnio antrame punkte nurodytas sąlygas. Šios sąlygos visų pirma yra susijusios su nuostatomis dėl veiksmo rezultatų nuosavybės ir galimybės susipažinti su įslaptinta ir neįslaptinta neskelbtina informacija bei su tiekimo saugumo garantijomis.

6.  Pareiškėjai pateikia visą susijusią informaciją, reikalingą tinkamumo finansuoti kriterijų ir sąlygų, nurodytų 1–4 dalyse, vertinimui.

7.  Paraiškos, kurios turi būti patikrintos pagal 2 arba 4 dalį, gali būti pateiktos tik gavus valstybės narės arba asocijuotosios šalies, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, sutikimą.

8.  Jeigu vykdant veiksmą įvyksta pasikeitimas, dėl kurio gali kilti abejonių dėl atitikties tinkamumo finansuoti kriterijams ir sąlygoms, paramos gavėjas informuoja Komisiją, o ši įvertina, ar tinkamumo finansuoti kriterijai ir sąlygos vis dar tenkinami, ir nusprendžia dėl jo galimo poveikio (atidėjimas, panaikinimas) to veiksmo finansavimui.

9.  Šiame straipsnyje subrangovai – tai subrangovai, turintys tiesioginius sutartinius ryšius su paramos gavėju, kiti subrangovai, kuriems skiriama bent 10 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, ir subrangovai, kuriems gali reikėti susipažinti su įslaptinta informacija laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, kad jie galėtų atlikti veiksmą.

11 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.  Tinkami finansuoti tik tie veiksmai, kuriais įgyvendinami 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

2.  Fondo parama teikiama veiksmams, apimantiems tiek naujus produktus ir technologijas, tiek esamų produktų ir technologijų naujinimą, kai naujinimui atlikti naudojamai jau egzistuojančiai informacijai neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektai netaiko tiesioginio ar netiesioginio apribojimo.

3.  Tinkamas finansuoti veiksmas turi būti susijęs su viena ar keliomis iš toliau nurodytų sričių:

a)  veikla, kuria siekiama kurti, stiprinti ir tobulinti žinių ir gynybos produktus arba technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas, galinčias turėti didelį poveikį gynybos sričiai;

b)  veikla, kuria siekiama didinti sąveikumą ir atsparumą, įskaitant saugų duomenų generavimą ir mainus, valdyti ypatingos svarbos gynybos technologijas, stiprinti tiekimo saugumą arba sudaryti sąlygas veiksmingai naudoti gynybos produktų ir technologijų rezultatus;

c)  tyrimais, pavyzdžiui, galimybių studijomis, siekiant ištirti ▌ naujos ar patobulintos technologijos, produkto, proceso, paslaugos, sprendimo galimybes;

d)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainu ir techninių specifikacijų, pagal kurias sukurtas dizainas, parengimu; tai gali apimti dalinius rizikos mažinimo bandymus, atliekamus pramoninėje arba reprezentatyviojoje aplinkoje;

e)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos modelio, tinkamo įrodyti to objekto veikimą veikimo aplinkoje, kūrimu (sistemos prototipas);

f)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos bandymu;

g)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos atitikties reikalavimams kvalifikavimu;

h)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sertifikavimu;

i)  technologijų arba išteklių, kuriais didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, kūrimas;

4.  ▌Veiksmas atliekamas bendradarbiaujant bent trijų teisės subjektų, kurie įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse ir (arba) asocijuotosiose šalyse, konsorciume. Bet kuris kitas konsorciume dalyvaujantis teisės subjektas gali būti įsisteigęs asocijuotoje šalyje, kaip minima 5 straipsnyje. Bent trys iš reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose valstybėse narėse ir (arba) asocijuotosiose šalyse, per visą veiksmo vykdymo laikotarpį nėra tiesiogiai ar netiesiogiai faktiškai kontroliuojami to paties subjekto ir vienas kito nekontroliuoja.

5.  4 dalis netaikoma 3 dalies c ▌punkte nurodytiems veiksmams ir 6 straipsnyje nurodytiems veiksmams.

6.  Produktų ir technologijų, kurių naudojimas, kūrimas ar gamyba draudžiami pagal taikytiną tarptautinę teisę, kūrimo veiksmai nėra tinkami finansuoti. Visų pirma, pagal Programą nefinansuojami padegamieji ginklai, įskaitant baltąjį fosforą, nuskurdintojo urano šaudmenys, mirtini autonominiai ginklai, įskaitant nepilotuojamus orlaivius, kuriuos naudojant žmogus negali tikslingai kontroliuoti kritinių funkcijų pasirenkant ir puolant individualius taikinius, šaulių ir lengvieji ginklai, kurie dažniausiai kuriami eksporto tikslais, t. y. kai nė viena valstybė narė nepareiškė reikalavimo, kad veiksmas būtų įvykdytas. [29/rev pakeit.]

6a.   Veiksmai siekiant plėtoti produktus ir technologijas, kuriomis galima atlikti arba padėti atlikti toliau išvardytus veiksmus, nėra finansuojami Programos lėšomis:

i)  rimtas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;

ii)  rimtas tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimas;

iii)  veiksmas, laikomas nusikaltimu pagal konvencijas ar protokolus dėl terorizmo;

iv)  veiksmas, laikomas nusikaltimu pagal konvencijas ar protokolus dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo.

6b.   Priemonės, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai iš dalies arba visa apimtimi prisidedama prie masinio naikinimo ginklų ir susijusių kovinių galvučių bei raketų technologijų plėtros, nėra tinkamos finansuoti. [21 pakeit.]

12 straipsnis

Atrankos ir skyrimo procedūra

[30 pakeit.]

2.  Po kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus arba pritaikius Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą, Komisija atrinktiems veiksmams skiria finansavimą.

3.  Skirdama finansavimą technologinės plėtros veiksmams, Komisija parengia deleguotuosius aktus, priimamus pagal 28 straipsnio a punkte nurodytą procedūrą.

13 straipsnis

Finansavimo skyrimo kriterijai

1.  Visi pasiūlymai vertinami pagal šiuos kriterijus:

a)  indėlis į gynybos srities pažangumą arba galimą sukrėtimą, visų pirma įrodant, kad numatomi siūlomo veiksmo rezultatai palyginti su esamais produktais ar technologijomis turi daug privalumų;

b)  indėlis į Europos gynybos pramonės inovacijas ir technologinę plėtrą, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas apima novatoriškas ar naujas koncepcijas ir metodus, naujus daug žadančius būsimus technologinius patobulinimus arba anksčiau gynybos sektoriuje netaikytų technologijų ar koncepcijų taikymą;

c)  indėlis į Europos gynybos pramonės konkurencingumą, visų pirma visoje Sąjungoje sudarant naujų rinkos galimybių ir spartinant įmonių augimą;

ca)   indėlis į Sąjungos pramoninę ir technologinę autonomiją stiprinant gynybos technologijas ar produktus, atitinkančius valstybių narių pagal Bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), o ypač pagal BUSP Pajėgumų plėtojimo planą suderintus gynybos pajėgumų prioritetus;

d)  indėlis į Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus prioritetus ir, atitinkamais atvejais, į regioninius ir tarptautinius bendradarbiavimo susitarimus;

e)  indėlis į naują teisės subjektų, visų pirma MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, įsisteigusių valstybėse narėse ir (arba) asocijuotosiose šalyse, išskyrus tas valstybes ir (arba) šalis, kuriose yra įsisteigę konsorciumui priklausantys subjektai, nesantys MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

f)  veiksmo atlikimo kokybė ir veiksmingumas.

2.  Pagal 1 dalies d punktą gali būti atsižvelgiama į regioninius ir tarptautinius prioritetus, visų pirma siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, jei jie atitinka Sąjungos saugumo ir gynybos interesus ir juose nenumatyta uždrausti dalyvauti nė vienai valstybei narei.

14 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.  Nedarant poveikio bendro finansavimo principui, Fondas finansuoja 100 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų:

a)  veiksmams, nurodytiems 11 straipsnio 3 dalies e punkte, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 20 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų,

b)  veiksmams, nurodytiems 11 straipsnio 3 dalies f–h punktuose, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 80 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

3.  Technologinės plėtros veiksmų finansavimo norma padidinama neviršijant visų finansuoti tinkamų išlaidų šiais atvejais:

a)  veiksmo, kuris plėtojamas vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nustatyta 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendime (BUSP) 2017/2315, finansavimo norma padidinama papildomais 10 procentinių punktų;

b)  veiksmo finansavimo norma padidinama tiek procentinių punktų, kiek sudaro visos tinkamos finansuoti išlaidos, skirtos MVĮ, įsisteigusioms valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje, išskyrus tą valstybę ir (arba) šalį, kurioje yra įsisteigę konsorciumo nariai, nesantys MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės;

c)  veiksmo finansavimo norma padidinama tiek procentinių punktų, kiek sudaro ketvirtis procentinės dalies visų tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įsisteigusioms valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje, išskyrus tą valstybę ir (arba) šalį, kurioje yra įsisteigę kiti konsorciumo nariai, nesantys MVĮ ar vidutinės kapitalizacijos įmonėmis;

d)  bendras veiksmo finansavimo normos padidinimas neviršija 30 procentinių punktų.

15 straipsnis

Finansinis pajėgumas

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [198] straipsnio nuostatų:

a)  tikrinamas tik koordinatoriaus finansinis pajėgumas ir tik jei prašoma skirti Sąjungos finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR. Tačiau jei esama priežasčių abejoti finansiniu pajėgumu, Komisija patikrina ir kitų pareiškėjų arba koordinatorių finansinį pajėgumą, net jei nesiekiama pirmame sakinyje nurodyta riba;

b)  netikrinamas teisės subjektų, kurių gyvybingumą garantuoja valstybė narė, ir universitetų bei viešųjų mokslinių tyrimų centrų finansinis pajėgumas;

c)  jei finansinį pajėgumą struktūriškai garantuoja kitas teisės subjektas, patikrinamas jo finansinis pajėgumas.

16 straipsnis

Netiesioginės išlaidos

1.  Netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos, finansinė parama trečiosioms šalims ir visi fiksuotieji vieneto įkainiai ar fiksuotosios sumos, į kurias įtraukiamos netiesioginės išlaidos.

2.  Kaip alternatyva, netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos gali būti nustatomos pagal paramos gavėjo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką, remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis, jeigu laikantis Finansinio reglamento [185] straipsnio nacionalinės valdžios institucijos pripažįsta šią išlaidų apskaitos praktiką taikant panašias finansavimo schemas ir apie ją praneša Komisijai.

17 straipsnis

Bendrų fiksuotųjų sumų arba su išlaidomis nesiejamo įnašo naudojimas

1.  11 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytiems veiksmams ir kitiems veiksmams, kurių biudžeto daugiau nei 50 proc. finansuoja valstybės narės ir (arba) asocijuotosios šalys, skirtoms dotacijoms Komisija gali naudoti:

a)  su išlaidomis nesiejamą įnašą, nurodytą Finansinio reglamento [180 straipsnio 3 dalyje], kuris grindžiamas rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytomis tarpinėmis reikšmėmis arba veiklos rodikliais, pasiekimu, arba

b)  bendrąją fiksuotąją sumą, nurodytą Finansinio reglamento [182] straipsnyje, kuri grindžiama preliminariu veiksmo biudžetu, kurį jau patvirtino bendrą finansavimą skiriančių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos.

2.  Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į fiksuotąją sumą.

18 straipsnis

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai

1.  Sąjunga gali remti ikiprekybinius viešuosius pirkimus skirdama dotaciją perkančiosioms organizacijoms arba perkantiesiems subjektams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES(13), 2014/25/ES(14) ir 2009/81/EB(15), kurie bendrai perka gynybos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas arba koordinuoja savo viešųjų pirkimų procedūras.

2.  Viešųjų pirkimų procedūromis:

a)  laikomasi šio reglamento nuostatų;

b)  gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus);

c)  numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams).

19 straipsnis

Garantijų fondas

Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

21 straipsnis

Galimybė naudotis finansinėmis priemonėmis

▌Fondo paramos gavėjams suteikiama prieiga prie vadovaujantis programa „InvestEU“ naudojamų specialių finansinių produktų, laikantis Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKREČIOS TECHNOLOGINEI PLĖTRAI TAIKOMOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Nuosavybės teisė į rezultatus

1.  Nuosavybės teisę į veiksmų rezultatus turi juos sukūrę paramos gavėjai. Kai teisės subjektai bendrai sukuria rezultatų, ir kai neįmanoma nustatyti kiekvieno jų atitinkamo įnašo arba kai tokių bendrų rezultatų neįmanoma atskirti, teisės subjektai įgyja bendrą nuosavybės į rezultatus teisę. Bendrasavininkai sudaro susitarimą dėl lėšų skyrimo ir naudojimosi ta bendra nuosavybe sąlygų laikydamiesi susitarimu dėl dotacijos jiems nustatytų prievolių.

2.  Jei Sąjungos parama teikiama viešųjų pirkimų forma, nuosavybės teisė į rezultatus priklauso Sąjungai. Valstybės narės ir asocijuotosios šalys, pateikusios aiškų prašymą raštu, naudojasi teise susipažinti su rezultatais.

3.  ▌Veiksmų, kuriems skiriama Fondo parama, rezultatams netaikoma jokia neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teisės subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant technologijų perdavimo atvejus.

4.  Pagrįstais atvejais susitarime dėl dotacijos nustatoma Komisijos teisė būti informuotai apie nuosavybės teisės į rezultatus perdavimą ir tam paprieštarauti, arba išduoti su rezultatais susijusią licenciją neasocijuotajai trečiajai valstybei arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektui. Toks perdavimas neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių gynybos ir saugumo interesams arba šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams.

5.  Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos turi teisę susipažinti su veiksmo, kuriam buvo skirtas Sąjungos finansavimas, specialiąja ataskaita. Ši teisė susipažinti suteikiama nemokamai ir Komisijos perduodama valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims po to, kai įsitikina, kad jose taikomos atitinkamos konfidencialumo prievolės. Bet kuriuo atveju dalyviai neprivalo specialiojoje ataskaitoje pateikti bet kokios informacijos, kuri yra intelektinės nuosavybės dalis.

6.  Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos specialiąją ataskaitą naudoja tik siekdamos, kad ją naudotų ginkluotosios pajėgos arba saugumo ar žvalgybos pajėgos arba kad ji būtų naudojama jų naudai, taip pat kai įgyvendinamos jų bendradarbiavimo programos. Jos naudojimas apima, be kita ko, tyrimą, įvertinimą, vertinimą, mokslinius tyrimus, projektavimą, kūrimą, gamybą, tobulinimą, keitimą, priežiūrą, remontą, atnaujinimą ir produktų pripažinimą ir sertifikavimą, eksploatavimą, mokymą, šalinimą ir kitas projektavimo paslaugas ir produktų diegimą, taip pat viešųjų pirkimų techninių reikalavimų vertinimą ir rengimą.

7.  Paramos gavėjai Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms suteikia teisę nemokamai susipažinti su jų rezultatais tinkamai pagrįstu tikslu – kurti, įgyvendinti ir stebėti Sąjungos politiką ar programas. Ši teisė susipažinti gali būti naudojama tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais.

8.  Siekiant užtikrinti kuo geresnį rezultatų diegimą ir išvengti nesąžiningo pranašumo, į susitarimus dėl dotacijų ir sutartis dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų įtraukiamos specialios nuostatos dėl nuosavybės, teisės susipažinti ir licencijavimo. ▌Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, jis, kai įmanoma, visas rezultatų nuosavybės teises perduoda perkančiosioms organizacijoms.

8a.   Bet kurios trys ar daugiau valstybių narių arba asocijuotųjų valstybių, kurios daugiašaliu pagrindu arba per Sąjungos organizaciją yra bendrai sudariusios vieną ar kelias sutartis su vienu ar keliais dalyviais tam, kad toliau plėtotų rezultatus, gautus vykdant konkretų veiksmą, kuris buvo finansuojamas pagal mokslinių tyrimų gynybos srityje dotacijos susitarimą, turi teisę naudotis tokio dalyvio nuosavybės teise turimais rezultatais, kurie yra būtini sutarčiai vykdyti. Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai ir pagal konkrečias sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tos teisės būtų naudojamos tik numatytu tikslu ir kad yra nustatyti atitinkami konfidencialumo įsipareigojimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKREČIOS TECHNOLOGINEI PLĖTRAI TAIKOMOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Papildomi tinkamumo kriterijai

1.  Kai taikytina, konsorciumas įrodo, kad likusios tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos, kurios nedengiamos Sąjungos paramos lėšomis, bus padengtos kitomis finansavimo priemonėmis, pvz., valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių įnašais arba teisės subjektų teikiama bendro finansavimo dalimi.

2.  11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyti veiksmai vykdomi pagal suderintus gynybinės gebos poreikius, dėl kurių bendrai susitarė atitinkamos valstybės narės ir (arba) asocijuotosios šalys.

3.  11 straipsnio 3 dalies e–h punktuose nurodytų veiksmų atveju konsorciumas, remdamasis nacionalinių institucijų išduotais dokumentais, įrodo, kad:

a)  bent dvi valstybės narės arba bent viena valstybė narė su asocijuotosiomis šalimis pateikia garantijas įsigyti galutinį produktą arba naudoti technologiją koordinuotai. Tai gali apimti bendrą viešąjį pirkimą;

b)  veiksmas vykdomas remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis, dėl kurių bendrai susitarė veiksmą bendrai finansuojančios valstybės narės ir (arba) asocijuotosios šalys.

24 straipsnis

Papildomi tinkamumo kriterijai

Be 13 straipsnyje nurodytų finansavimo skyrimo kriterijų, darbo programoje taip pat gali būti atsižvelgta į:

a)  indėlį į gynybos produktų ir technologijų veiksmingumo didinimą per visą gyvavimo ciklą, įskaitant ekonominį veiksmingumą ir sinergijos galimybę vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir techninės priežiūros bei šalinimo procesus;

b)  dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimo mastą įgyvendinant tinkamą finansuoti veiksmą;

ba)  numatomą viešųjų pirkimų apimtį ir numatomą poveikį valstybių narių gynybos pajėgumams ir išlaidoms bei Europos strateginiam savarankiškumui.

25 straipsnis

Nuosavybės teisė į rezultatus

1.  Įgyvendinus technologinės plėtros veiksmus gauti produktai ar technologijos nėra Sąjungos nuosavybė ir ji neturi jokių intelektinės nuosavybės teisių į šių veiksmų rezultatus.

1a.   Nuosavybės teisę į veiksmų rezultatus turi juos sukūrę paramos gavėjai. Kai teisės subjektai bendrai sukuria rezultatų, ir kai neįmanoma nustatyti kiekvieno jų atitinkamo įnašo arba kai tokių bendrų rezultatų neįmanoma atskirti, teisės subjektai įgyja bendrą nuosavybės į rezultatus teisę. Bendrasavininkai sudaro susitarimą dėl lėšų skyrimo ir naudojimosi ta bendra nuosavybe sąlygų laikydamiesi susitarimu dėl dotacijos jiems nustatytų prievolių.

2.  Veiksmų, kuriems skiriama Fondo parama, rezultatams netaikoma jokia neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teisės subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant technologijų perdavimo atvejus.

3.  Pagal šį reglamentą ir nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, Komisijai ex ante, mažiausiai prieš šešias savaites pranešama apie kiekvieną su gavėjų sukurtais rezultatais susijusios nuosavybės teisės perdavimą arba licencijos išdavimą neasocijuotosioms trečiosioms valstybėms arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektams. Jeigu toks nuosavybės teisės perdavimas arba licencijos išdavimas prieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių gynybos ir saugumo interesams arba šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams, Fondo skirtas finansavimas grąžinamas.

4.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jei Sąjungos parama teikiama viešųjų pirkimų forma, Sąjunga turi nuosavybės teisę į rezultatus, o valstybės narės ir (arba) asocijuotosios šalys, raštu pateikusios prašymą, turi teisę nemokamai gauti neišimtinę licenciją rezultatams panaudoti.

26 straipsnis

Projekto vadovo informavimas

Jei valstybės narės ir asocijuotosios šalys yra paskyrusios projekto vadovą, Komisija su projekto vadovu konsultuojasi dėl pažangos, padarytos prieš atliekant mokėjimą tinkamo finansuoti veiksmo paramos gavėjui.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

27 straipsnis

Darbo programos

1.  Fondo veikla įgyvendinama pagal metines arba daugiametes darbo programas, sudarytas pagal Finansinio reglamento [110] straipsnį. ▌

1a.   Darbo programomis visų pirma galima atsižvelgti į bendroje strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje ir Pajėgumų plėtojimo plano strateginiuose aplinkybių tyrimuose nustatytas strategijas.

1b.  Komisija užtikrina, kad visu gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo valdymo laikotarpiu darbo programos būtų nuoseklios.

2.  Darbo programas Komisija patvirtina priimdama deleguotuosius aktus pagal 28 straipsnio a punkte nurodytą procedūrą.

2a.   Darbo programose išsamiai nustatomos iš Fondo finansuotinų projektų kategorijos. Tos darbo programos turi atitikti 3 straipsnyje išdėstytus tikslus.

2b.   Remdamasi darbo programų rengimo procedūra Komisija atlieka išankstinį galimo dubliavimosi su esamomis galimybėmis arba jau finansuotais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros projektais Sąjungoje vertinimą.

28a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  27 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo [įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 27 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(16).

29 straipsnis

Nepriklausomi ekspertai

1.  Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda vertinti pasiūlymus, laikydamasi Finansinio reglamento [237] straipsnio. ▌

2.  Nepriklausomi ekspertai yra Sąjungos piliečiai iš kuo įvairesnių valstybių narių, nustatyti ir atrinkti paskelbus kvietimus teikti paraiškas, siekiant sudaryti ekspertų sąrašą. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [237] straipsnio, šis sąrašas neskelbiamas viešai (visas arba iš dalies), jei tai būtina visuomenės saugumo sumetimais.

3.  Nepriklausomi ekspertai turi turėti tinkamą valstybės narės išduotą patikimumo pažymėjimą.

5.  Nepriklausomi ekspertai parenkami atsižvelgiant į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurie reikalingi jiems paskirtoms užduotims atlikti.

5a.  Komisija užtikrina, kad ekspertas, patiriantis interesų konfliktą klausimu, kuriuo toks ekspertas turi pateikti nuomonę, atitinkamo klausimo nevertintų, neteiktų dėl jo konsultacijų ar patarimų.

30 straipsnis

Taisyklių dėl įslaptintos informacijos taikymas

1.  Šio reglamento taikymo srityje:

a)  kiekviena valstybė narė arba asocijuotoji šalis užtikrina, kad pagal jos nacionalines saugumo nuostatas Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsauga būtų lygiavertė tai, kuri numatyta pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių(17) nustatytose saugumo taisyklėse ir pagal Sprendimo 2013/488/ES (18)prieduose nustatytas Tarybos saugumo taisykles;

b)  valstybės narės ir asocijuotosios šalys nedelsdamos informuoja Komisiją apie a punkte nurodytas nacionalines saugumo nuostatas;

c)  neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse gyvenantys fiziniai asmenys ir jose įsisteigę juridiniai asmenys gali dirbti su ES įslaptinta ir su Fondu susijusia informacija, tik jeigu jiems tose valstybėse taikomos saugumo nuostatos, pagal kurias jos apsauga būtų lygiavertė tai, kuri numatyta Komisijos saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444, ir Tarybos saugumo taisyklėse, nustatytose Sprendimo 2013/488/ES prieduose. Trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje taikomų saugumo nuostatų lygiavertiškumas nustatomas Sąjungos ir tos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos sudarytame susitarime dėl informacijos saugumo, įskaitant, jei tinkama, nuostatas dėl pramoninio saugumo, laikantis SESV 218 straipsnyje nustatytos tvarkos ir atsižvelgiant į Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsnį;

d)  nedarant poveikio Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, nustatytoms Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, fiziniam ar juridiniam asmeniui, trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė susipažinti su Europos Sąjungos įslaptinta informacija, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, į tai, ar gavėjui būtina žinoti, ir į naudos Sąjungai dydį.

2.  Kai vykdant veiksmą naudojama, reikalinga ir (arba) pateikiama įslaptinta informacija, atitinkama finansavimo įstaiga kvietimo teikti pasiūlymus arba konkurso dokumentuose nurodo būtinas priemones ir reikalavimus tokios informacijos reikiamo lygio saugumui užtikrinti.

3.  Siekdama palengvinti keitimąsi neskelbtina informacija tarp Komisijos, gavėjų ir, kai tinkama, valstybių narių, Komisija sukuria saugią elektroninę keitimosi informacija sistemą.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Fondo veiklos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikiami priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti Fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Komisija reguliariai stebi ir vertina, kaip įgyvendinama Fondo veikla, ir kasmet teikia padarytos pažangos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje metinėje ataskaitoje yra skirsnis apie 7 straipsnio įgyvendinimą. Šiuo tikslu Komisija nustato būtiną stebėsenos tvarką.

4.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Fondo veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

32 straipsnis

Fondo vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis Fondo vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Fondo veiklos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Fondo veiklos įgyvendinimo pradžios. Tarpinio vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas Fondo valdymas, patirtis, gauta iš Europos gynybos pramonės plėtros programos ir Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų, etikos procedūrų įgyvendinimo vertinimas, kaip nurodyta 7 straipsnyje, įgyvendinimo rodikliai, projektų skyrimo rezultatai, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas ir jų dalyvavimo tarpvalstybiniu mastu apimtis, lėšų paskirstymas įvairioms subrangovų kategorijoms pagal 10 straipsnio 9 punkte nurodytą apibrėžtį, taip pat lėšos, skirtos revoliucingosioms technologijoms, ir pagal Finansinio reglamento [195] straipsnį iki 2024 m. liepos 31 d. skirtas finansavimas. Tarpiniame vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis, atskiruose projektuose dalyvaujančių šalių skaičių ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija gali teikti pasiūlymus dėl reikiamų šio reglamento pakeitimų.

3.  Pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 2027 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį Fondo veiklos įgyvendinimo vertinimą. Galutinėje vertinimo ataskaitoje pateikiami įgyvendinimo rezultatai ir, kiek įmanoma priklausomai nuo laikotarpio, įvertinamas Fondo poveikis. Ataskaitoje, remiantis atitinkamomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma įvertinama pažanga, padaryta siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Joje taip pat nagrinėjamas tarpvalstybinis dalyvavimas, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinį dalyvavimą, vykdant Fondo lėšomis finansuojamus projektus, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių integravimas į pasaulinę vertės grandinę. Vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

33 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras patikinimas pagal Finansinio reglamento [127] straipsnį. Pagal SESV 287 straipsnį Europos Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas.

34 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Fondo veikloje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

35 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.  Komisija vykdo su Fondu ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie Komisijos komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nustatytais tikslais. Tie finansiniai ištekliai gali būti naudojami projektams apie statistinius duomenis apie gynybos pramonę ir projektams, kuriais išbandomas duomenų rinkimas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI AKTAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.  31 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 31 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 31 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. …/… (Europos gynybos pramonės plėtros programa) panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

38 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal [Reglamentą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos], taip pat gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams, ir toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Iš Fondo finansinio paketo taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą prie Fondo nuo priemonių, priimtų pagal jos pirmtaką, [Europos gynybos pramonės plėtros programos reglamentą], ir gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1). 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).2 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (OL L 200, 2018 8 7, p. 30).
(2) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(3) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(4) Atnaujinti nuorodą: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Šį susitarimą galima rasti adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.LIT&toc=OJ:C:2013:373:TOC
(5) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(6) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(7) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(8) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(9) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(10) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).
(11) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
(12) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(13) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(14) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(15) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
(16) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(17) OL L 72, 2015 3 17, p. 53.
(18) OL L 274, 2013 10 15, p. 1.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 7 d.Teisinis pranešimas