Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Informacinių technologijų susitarimą,

–  atsižvelgdamas į PPO elektroninės prekybos darbo programą,

–  atsižvelgdamas į PPO prekybos lengvinimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio muitinių organizacijos peržiūrėtą Kioto konvenciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl virtualiųjų valiutų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl muitinių veiklos ir valdymo, kaip priemonės sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir kovoti su neteisėta prekyba, išorės aspektų vertinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusios PPO ministrų konferencijos proga priimtą bendrą deklaraciją dėl prekybos ir moterų įgalėjimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl horizontaliųjų nuostatų, skirtų reglamentuoti saugų tarpvalstybinį asmens duomenų judėjimą (ES prekybos ir investiciniuose susitarimuose),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

–  Atsižvelgdamas į 2016 m. Jungtinės Karalystės Vyriausybės Mokslo biuro vyriausiojo mokslinio patarėjo pranešimą „Paskirstytojo registro technologija. Už blokų grandinės“(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Jungtinių Tautų Prekybos sąlygų gerinimo ir elektroninio verslo centro (UN/CEFACT) baltąją knygą dėl blokų grandinės techninių taikomųjų programų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 10 d. dvidešimt vienos ES valstybės narės ir Norvegijos deklaraciją dėl Europos blokų grandinės partnerystės(9), prie kurios vėliau prisijungė dar penkios valstybės narės, padidindamos dabartinį deklaraciją pasirašiusių šalių skaičių iki dvidešimt septynių,

–  atsižvelgdamas 2018 m. vasario 1 d. Komisijos paskelbtą ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo veiklos pradžią(10),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. spalio 19 d. išvadas(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0407/2018),

A.  kadangi šiame pranešime blokų grandinė laikoma privačiąja leistina paskirstytojo registro technologija (DLT), kuri apima iš duomenų blokų sekos sudarytą duomenų bazę, blokus talpinant sutikus tinklo operatoriams, jeigu nenurodoma kitaip;

B.  kadangi įvairūs atvejų tyrimai ir pramonės šakos gaus įvairios naudos iš privačiųjų / viešųjų, leistinų / neleistinų blokų grandinių derinio;

C.  kadangi kiekviename blokų grandinės bloke yra maiša, naudojama tikrinti ankstesnio bloko turinį, tokiu būdu atskiros šalys įgalinamos dalyvauti sandoriuose esant stipresniam pasitikėjimui ir atskaitomybei, atsižvelgiant į tai, kad registre laikomus duomenis nelengva suklastoti;

D.  kadangi atvirųjų šaltinių blokų grandinės technologija yra leistinų blokų grandinių plitimo visame pasaulyje pagrindas, padedantis didinti dalyvių pasitikėjimo konkrečiu su verslu susijusiu tinklu lygį;

E.  kadangi blokų grandinė galėtų įgalinti tam tikrus administratorius nustatyti dalyvių funkcijas, pareigas, prieigos lygius ir tvirtinimo teises;

F.  kadangi pasaulinės prekybos pagrindu laikomas 16 trilijonų eurų vertės tiekimo grandinės sektorius, kuriame dėl didelių sandorių sudarymo išlaidų ir veiklą apsunkinančio dokumentų tvarkymo procesas tampa sudėtingas ir sistemose atsiranda klaidų;

G.  kadangi pradėtos bandomosios iniciatyvos, dėl kurių ateityje sumažėtų transporto išlaidos, pramonė taptų labiau tausojančia aplinką ir pagerėtų ekonominės veiklos rezultatai;

H.  kadangi yra bent 202 vyriausybės lygmens blokų grandinės iniciatyvos, įgyvendinamos 45 pasaulio šalyse, ir Azijos ir Ramiojo vandenyno, Amerikos ir visų pirma Artimųjų Rytų regiono šalys investuoja į blokų grandinės technologijas, taikomas prekybos srityje;

I.  kadangi dėl blokų grandinės gali sustiprėti ir pagerėti ES prekybos politika, t. y. laisvosios prekybos susitarimai (LPS), savitarpio pripažinimo susitarimai (MRA), ypač įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO), sprendimai dėl duomenų tinkamumo ir prekybos apsaugos priemonės;

J.  kadangi blokų grandinė suteikia daug galimybių padidinti skaidrumą ir atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, padidinti dalyvių pasitikėjimą atitinkamu tinklu, supaprastinti muitinės patikrą ir atitikties reikalavimus, sumažinti sandorių išlaidas ir padidinti duomenų nekintamumą ir saugumą, o be to, blokų grandinė gali būti naudojama kaip kovos su korupcija priemonė; kadangi su galima nauda susiję keli iššūkiai, įskaitant kibernetinį saugumą;

K.  kadangi blokų grandinė gali suteikti pagrindą užtikrinti tiekimo grandinės skaidrumą, sumažinti korupcijos mastą, nustatyti mokesčių slėpimo atvejus, suteikti galimybę sekti neteisėtus mokėjimus ir kovoti su prekyba grindžiamu pinigų plovimu; kadangi esama rizikos veiksnių, susijusių su neleistinos blokų grandinės taikymu nusikalstamos veiklos, įskaitant mokesčių slėpimą, mokesčių vengimą ir prekyba grindžiamą pinigų plovimą, tikslais; kadangi Komisija ir valstybės narės privalo vykdyti stebėseną šioje srityje ir skubiai spręsti šias problemas;

L.  kadangi tarptautinės prekybos srityje taikoma blokų grandinės technologija tebėra plėtojama ir todėl reikia inovacijoms palankaus, įgalinančio ir skatinančio požiūrio, kuriuo užtikrinamas teisinis tikrumas, kartu skatinant vartotojų, investuotojų ir aplinkos apsaugą, didinant socialinę technologijos vertę, mažinant skaitmeninę atskirtį ir gerinant piliečių skaitmeninius įgūdžius;

M.  kadangi blokų grandinės technologija visoms prekybos veikloje dalyvaujančioms šalims iš viešojo ir privačiojo sektorių gali suteikti nuolatinę prieigą tikruoju laiku prie nekintančios laiko žyma pažymėtos duomenų bazės, kurioje saugomi su sandoriais susiję duomenys, ir taip padėti užtikrinti pasitikėjimą, išvengti atitikties problemų ir kovoti su padirbtų prekių ir suklastotų dokumentų naudojimu;

N.  kadangi kai kuriuose ES regionuose ir didmiesčių vietovėse jau pradėta šią technologiją plėtoti, įgyvendinant konkrečius projektus ir programas, grindžiamus jų pačių charakteristikomis, ir kuriant gerosios patirties sklaidos tinklus;

Europos Sąjungos prekybos politika

1.  pripažįsta, kad, nepaisant ankstesnių prekybos laimėjimų, ES LPS turi didelį neišnaudotą potencialą ir vis dar turi būti visapusiškai panaudoti, nes tiek ES, tiek jos šalyse partnerėse ar regionuose partneriuose lengvatiniais tarifais naudojasi vidutiniškai tik 67 proc. ES eksportuotojų ir 90 proc., ir pritaria tam, kad būtų išnagrinėti techniniai sprendimai, galintys padėti padidinti LPS naudojimo ir eksporto mastą; pažymi, kad eksportuotojai galėtų dokumentus įkelti į valdžios institucijos taikomąją programą, pagrįstą blokų grandine, ir pademonstruoti atitiktį pagal LPS taikomam lengvatiniam režimui, pvz., atitiktį lengvatinių kilmės taisyklių taikymo sąlygoms, sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklėms bei nuostatoms dėl prekybos ir darnaus vystymosi; mano, kad blokų grandinės technologija galėtų padėti padidinti kumuliacijai skirtus rezervus LPS;

2.  mano, kad sertifikatų gavimo procedūros ir pagal lengvatines, ir pagal nelengvatines kilmės taisykles yra brangios ir sudėtingos įmonėms; mano, kad lengvatinių taisyklių atveju blokų grandinė gali padėti nustatyti prekės kilmę; be to, mano, kad nelengvatinių taisyklių atveju blokų grandinė galėtų padėti proporcingai naudoti Sąjungos prekybos apsaugos priemones, suteikdama skaidrumo dėl prekių, patenkančių į Europos rinką, kilmės ir bendrą nuovoką apie importo antplūdį, kad įmonėms būtų užtikrintos vienodesnės sąlygos;

3.  pabrėžia, kad blokų grandinė gali tapti priemone paremti prekybos ir darnaus vystymosi darbotvarkę, suteikdama pasitikėjimo žaliavų ir prekių kilme, skaidriais gamybos procesais ir tiekimo grandinėmis bei jų atitiktimi tarptautinėms taisyklėms darbo, socialinių ir aplinkosaugos teisių srityje, atsižvelgiant į jos ypatingą svarbą, kiek tai susiję su konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis, neteisėta prekyba kultūros prekėmis, eksporto kontrole ir korupcija; pabrėžia, kad blokų grandinė galėtų prisidėti prie įmonių veiklos tvarumo srityje ir skatinti atsakingą verslą;

4.  mano, kad dėl mažesnių laiko sąnaudų ir išlaidų, susijusių su pasienio muitinėmis, įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų savitarpio pripažinimo susitarimai įgalina verslą įvairinti jų tiekimo grandines; pažymi, kad yra spręstinų įgyvendinimo klausimų; mano, kad dėl blokų grandinių nuolat keičiantis duomenimis galėtų sumažėti netikrumas, susijęs su įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų savitarpio pripažinimo susitarimų vykdymu;

Išorės muitinės ir prekybos lengvinimo aspektai

5.  labai palankiai vertina prekybos lengvinimo susitarimą (angl. TFA); mano, kad šis susitarimas yra pagrindas PPO narėms atrasti naujus prekybą lengvinančius būdus, įskaitant panaudojant blokų grandinę; teigiamai vertina ES pastangas išlaikyti ir stiprinti PPO ir jos įsipareigojimą sukurti taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir pasaulio prekybos taisyklių laikymąsi;

6.  mano, kad dėl blokų grandinės muitinė galėtų automatiškai gauti reikalaujamą informaciją muitinės deklaracijoms, sumažėtų rankinio tikrinimo ir įrodomųjų dokumentų poreikis ir visoms atitinkamoms šalims vienu metu būtų pateikiamas tikslus į ES patenkančių prekių statuso atnaujinimas bei savybės, taip pagerinant stebėjimo ir sekimo pejėgumus bei skaidrumą;

7.  yra įsitikinęs, kad skaitmeninimas leis veiksmingiau ir skaidriau keistis informacija; mano, kad blokų grandinė gali suteikti gamintojams, laboratorijoms, logistikos veiklos vykdytojams, reguliavimo institucijoms ir vartotojams galimybę gauti visą reikiamą informaciją, pvz., apie kilmę, bandymus, sertifikavimą ir licencijavimą, ir ja keistis; pažymi, kad blokų grandinė taip pat galėtų padėti tinkamai išduodant e. sertifikatus; mano, kad skaitmeninimas ir taikomųjų programų naudojimas tiekimo grandinėse yra išankstinė sąlyga, kad blokų grandinė veiktų visu pajėgumų, ir papildo jos veikimą; pažymi, kad skaitmeninimo srityje tarp valstybių narių esama didelių skirtumų;

8.  yra įsitikinęs, kad blokų grandinės technologijas įvedus į visą tiekimo grandinę gali padidėti pasaulinės prekybos efektyvumas, sparta ir apimtys, nes sumažėtų su tarptautiniais sandoriais susijusios išlaidos, o verslo įmonėms būtų padedama nustatyti naujus prekybos partnerius, tai taip pat gali nulemti padidėjusį vartotojų pasitikėjimą skaitmenine prekyba;

9.  pabrėžia, kad blokų grandinė taikoma visų pirma šiose srityse:

10.  pažymi, kad nusikaltėliai, siekdami užmaskuoti neteisėtą veiklą, pvz., pinigų plovimą per prekybą, gali manipuliuoti teisėta prekyba, suklastodami reikiamus dokumentus, juose nurodydami klaidingus duomenis, pvz., per didelę arba per mažą atitinkamos prekės vertę; mano, kad blokų grandinė gali suteikti muitinėms ir kitoms institucijoms galimybę laiku ir koordinuotai imtis skubių veiksmų neteisėtiems finansiniams srautams atskleisti;

Tarpvalstybiniai duomenų srautai ir duomenų apsauga

11.  pripažįsta tarpvalstybinių duomenų srautų neatsiejamą vaidmenį tarptautinėje prekyboje prekėmis ir paslaugomis ir projektuojant blokų grandinės architektūrą;

12.  pažymi blokų grandinės taikymo sritį tvirtinant sandorius tarptautinėje tiekimo grandinėje dalyviams nustatant prieigos lygius ir tvirtinimo procedūras;

13.  atkreipia dėmesį į blokų grandinės ir tarpvalstybinių duomenų srautų prekyboje sąsają; pažymi, kad pagal privačią leistiną paskirstytojo registro technologiją integruojant duomenis iš įvairių šaltinių galima suteikti patikimumo tarp platformų; Pripažįsta tarpvalstybinių duomenų srautų svarba augimui ir užimtumui; pabrėžia, kad blokų grandinėse yra skiriami asmens ir ne asmens duomenys;

14.  pažymi, kad santykis tarp blokų grandinės ir bendrojo duomenų apsaugos reglamento kelia iššūkį; pabrėžia, kad diegiant blokų grandinę turėtų būti laikomasi kitų galiojančių ir būsimų ES teisės aktų duomenų apsaugos srityje ir privatumo taisyklių; pabrėžia, kad blokų grandinės technologijos gali pasiūlyti sprendimus, skirtus bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms dėl integruotosios duomenų apsaugos įgyvendinti, remiantis jų bendrais saugių ir nepriklausomų duomenų principais; pabrėžia, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas turi ribotą poveikį komerciniams sandoriams, nes privačiosiose leistinose blokų grandinėse nėra asmens duomenų; tačiau pripažįsta, kad reikia būtinų apsaugos priemonių ir reguliavimo priežiūros; pabrėžia, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas taikomas tik asmens duomenų atžvilgiu; ragina Komisiją nuodugniau išnagrinėti šį klausimą;

15.  pripažįsta, kad svarbu, jog blokų grandinės būtų kuriamos laikantis teisės būti pamirštam, ir pažymi, kad patikrinti blokų grandinės ir blokų grandinės taikomųjų programų naudotojai turėtų visuomet turėti prieigą prie visų duomenų, susijusių su sandoriais, kuriuose dalyvauja, atsižvelgiant į jų prieigos teises;

16.  pakartoja savo raginimą įtraukti į laisvosios prekybos susitarimus nuostatas, kuriomis užtikrinamas visapusiškais skaitmeninės ekosistemos veikimas ir skatinami tarpvalstybiniai duomenų srautai; šiuo atžvilgiu pažymi, kad sprendimais dėl tinkamumo neskatinamas laisvas ne asmens duomenų srautas; todėl ragina Komisiją susitarti dėl privalomų ir vykdytinų įsipareigojimų sudarant LPS dėl duomenų perdavimo, įskaitant ne asmens duomenis;

17.  pabrėžia, kad blokų grandinė yra nauja duomenų saugojimo ir valdymo paradigma, kuri gali decentralizuoti žmonių tarpusavio sąveikos, rinkų, bankų ir tarptautinės prekybos formas; pabrėžia, kad blokų grandinės atsiradimas suteikia galimybių ir kartu susijęs su problemomis duomenų apsaugos, skaidrumo ir finansinių nusikaltimų aspektais, nes, kai duomenys įvedami, jie yra nekintami ir jais keičiamasi su visomis dalyvaujančiomis šalimis, o tai kartu užtikrina jų saugumą ir vientisumą; prašo, kad būtų viskas padaryta, taip pat ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti technologijos nesuklastojamumą ir nekintamumą ir užtikrinti, kad nebūtų keliamas pavojus pagrindinei teisei į duomenų apsaugą;

18.  pripažįsta uždavinį, kurį kelia ryšys tarp blokų grandinės technologijų ir ES duomenų apsaugos sistemos, t. y. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR), įgyvendinimo, ir primena, kad dėl šios sąsajos gali paaiškėti, kad pagrindinių teisių apsauga yra nesuderinama su inovacijų skatinimu; teigia, jog reikia užtikrinti, kad blokų grandinės technologija visiškai atitiktų ES duomenų apsaugos sistemą ir pagal ją būtų visapusiškai paisoma ES teisėje nustatytų principų, visų pirma susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kaip pagrindine teise pagal Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalį ir SESV 16 straipsnio 1 dalį;

19.  be to, pabrėžia, kad blokų grandinės, iš dalies dėl pirmiau aprašyto nesuderinamumo, jokiu būdu savaime neremia duomenų suverenumo, todėl turi būti specialiai pritaikytos, kad tai darytų, turint mintyje tai, kad blokų grandinės taip pat gali kelti pavojų duomenų apsaugai;

20.  pabrėžia, kad tinkamai sukurta blokų grandinės technologija turėtų derėti su pritaikytosios duomenų apsaugos principu, pagal kurį duomenų subjektams suteikiama didesnė savo duomenų kontrolė, kaip numatyta pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR); taip pat pabrėžia, kad asmens duomenys blokų grandinėje paprastai nėra anoniminiai, dėl to jie tampa duomenimis, patenkančiais į BDAR taikymo sritį; pakartoja, kad blokų grandinės turėtų visapusiškai derėti su ES teisės aktais, įskaitant atvejus, kai šios grandinės naudojamos asmens duomenims tvarkyti; todėl rekomenduoja, kad blokų grandinėse ir taikomosiose programose būtų integruoti mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad duomenys būtų visiškai anonimiški, šitaip garantuojant, kad jose būtų saugomi tik duomenys, nesusiję su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra arba gali būti nustatyta;

21.  pabrėžia, kad būsimose blokų grandinės taikomosiose programose turėtų būti įdiegti mechanizmai, kuriais būtų apsaugoti asmens duomenys ir užtikrinta, kad duomenys galėtų būti visiškai anonimiški; ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti mokslinius tyrimus, visų pirma mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su naujomis blokų grandinės technologijomis, kurios suderinamos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir pagrįstos pritaikytosios duomenų apsaugos principu, pavyzdžiui, „zck-SNARK“ (angl. zero-knowledge succinct non-interactive arguments of knowledge);

22.  mano, kad, siekiant neleisti, kad būtų pažeidžiamos pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą, blokų grandinės technologija neturėtų būti naudojama asmens duomenims tvarkyti, jei ją įgyvendinanti organizacija negeba užtikrinti atitikties BDAR reikalavimams ir visų pirma teisių į duomenų ištaisymą ir ištrynimą apsaugos;

23.  pabrėžia, kad blokų grandinių naudotojai tuo pačiu metu gali būti ir asmens duomenų, kuriuos jie įkelia į registrą, tvarkytojai, ir duomenų valdytojai, nes savo kompiuteryje saugo viso registro kopiją;

24.  pažymi, kad tais atvejais, kai blokų grandinėje saugomi asmens duomenys, kai kurių blokų grandinės technologijų nekintamasis pobūdis gali būti nesuderinamas su BDAR 17 straipsnyje nustatyta teise reikalauti ištrinti duomenis;

25.  susirūpinęs pažymi, kad tais atvejais, kai blokų grandinėje saugomi asmens duomenys, duomenų kopijų platinimas blokų grandinėje gali būti nesuderinamas su BDAR 5 straipsnyje nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu;

26.  ragina Europos duomenų apsaugos valdybą paskelbti gaires ir rekomendacijas, siekiant užtikrinti blokų grandinės technologijos suderinamumą su ES teisės aktais;

27.  susirūpinęs pažymi, kad nesama jokių nuorodų į rimtą poveikį, kurį daro blokų grandinės technologijos taikymo būdas, ypač tokiose srityse kaip kova su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir terorizmo finansavimu; mano, kad bet kokios blokų grandinės technologijos turėtų būti naudojamos iš anksto numačius, kas bus laikoma grandinėje, o kas už jos ribų, asmens duomenis saugant už grandinės ribų;

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

28.  yra įsitikinęs, kad su blokų grandine susijusios inovacijos ir skatinimas gali sukurti ekonomines galimybes internacionalizuoti MVĮ ir išvengti su eksportu susijusių išlaidų, palengvinant sąveiką su vartotojais, muitine, tarptautiniais ir nacionaliniais reguliavimo organais ir kitais tiekimo grandinėje esančiais verslais; priduria, kad blokų grandinių infrastruktūra gali padėti greitai ir nebrangiai pateikti į rinką produktus ir paslaugas;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad blokų grandinė galėtų būti naudinga MVĮ, nes ji sudarytų sąlygas tarpusavio bendravimui, suteiktų bendradarbiavimo priemonių ir užtikrintų saugius mokėjimus, o tai palengvintų verslo sąlygas ir sumažintų nemokėjimo riziką bei su sutarčių vykdymu susijusias teisinių procedūrų išlaidas naudojant išmaniąsias sutartis; pripažįsta poreikį užtikrinti, kad plėtojant blokų grandinę tarptautinės prekybos srityje būtų įtrauktos MVĮ; pabrėžia, kad šiuo metu išmaniosios sutartys dar gali būti nepakankamai ištobulintos, kad būtų galima kokiame nors sektoriaus teisės akte nustatyti teisinius su jos naudojimu susijusius įpareigojimus, ir kad reikalingas tolesnis rizikos vertinimas;

30.  pabrėžia galimybes, taip pat ir MVĮ, kurios atsiras diegiant blokų grandinės technologijas kaip ES prekybos politikos priemonę, nes jos, be kitų privalumų, gali sumažinti sandorių išlaidas ir padidinti efektyvumą; taip pat pripažįsta, kad blokų grandinės technologija suteikia galimybę padidinti pasitikėjimą dabartine prekybos sistema, nes joje pateikiami nekintantys sandorių įrašai; vis dėlto pripažįsta, kad tais atvejais, kurie nepatenka į ES prekybos politikos taikymo sritį, šios technologijos taikymas gali kelti pinigų plovimo riziką ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti organizuotą nusikalstamumą;

Sąveikumas, mastelio keitimas ir sąveika su susijusiomis technologijomis

31.  atkreipia dėmesį į mastelio keitimo iššūkius, susijusius su blokų grandinės sistemų įgyvendinimu, atsižvelgiant į besiplečiančius tarpvalstybinės prekybos tinklus;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau skirtingų blokų grandinių duomenys apie sandorį įrašomi atskiruose privačiuosiuose ir viešuosiuose registruose; pažymi, kad siekiant skatinti sistemų sąveikumą, įskaitant senąsias operacines sistemas, didėja poreikis sukurti pasaulinius sąveikumo standartus, kad sandoriai būtų integruojami visose blokų grandinėse prekei judant tiekimo grandine; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO) ir kitomis atitinkamos standartizacijos įstaigomis;

33.  mano, kad blokų grandinės technologijos gali sąveikauti su kitomis inovacijomis tarptautinės prekybos srityje; pabrėžia, kad reikia atlikti su blokų grandinės technologijų plėtojimu susijusios rizikos ir galimybių analizę; ragina atlikti tolesnius mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti galimybes taikyti tas technologijas tarptautinės prekybos ir viešojo sektoriaus skaitmeninei pertvarkai ir automatizavimui, visų pirma pagal Skaitmeninės Europos programą;

Išvados

34.  ragina Komisiją sekti pažangą blokų grandinės srityje, visų pirma vykdomus bandomuosius projektus / iniciatyvas tarpvalstybinio tiekimo grandinėje, ir su muitinės bei reguliavimo procesais susijusius išorės aspektus; kviečia Komisiją kartu su atitinkamais generaliniais direktoratais sukurti horizontalųjį strateginį dokumentą, kurio pagrindu blokų grandinės technologijos būtų įtrauktos į prekybos ir tiekimo grandinės valdymą, taip pat į intelektinės nuosavybės ir visų pirma kovos su klastojimu sritį; ragina Komisiją įvertinti blokų grandinės teisminius ir valdymo aspektus ir tai, ar blokų grandinė siūlo geresnius esamų ir besiformuojančių technologijų, kuriomis galima spręsti dabartinius ES prekybos politikos uždavinius, sprendimus; ragina Komisiją sekti pažangą blokų grandinės srityje, ypatingai vykdomus bandomuosius projektus / iniciatyvas tarpvalstybinio tiekimo grandinėje; kviečia Komisiją sukurti strateginį dokumentą, kurio pagrindu blokų grandinės technologijos būtų įtrauktos į prekybos ir tiekimo grandinės valdymą; mano, kad turi būti siekiama gauti blokų grandinės srities įvairių veikėjų paramą projektams ir iniciatyvoms tarptautinėse tiekimo grandinėse ir vystyti bendrus projektus, be kita ko, įtraukiant skirtingų partnerių tapatybės, kilmės vietos ir duomenų saugojimo sritis;

35.  ragina Komisiją sukurti blokų grandinės taikymo tarptautinėje prekyboje pagrindinių principų rinkinį, siekiant pramonei, muitinei ir reguliavimo institucijoms užtikrinti pakankamą teisinio tikrumo lygį, kad būtų skatinamas blokų grandinės ir inovacijų naudojimas šioje srityje; pabrėžia, kad technologijos reglamentavimas teisės aktais, remiantis tos technologijos taikomosiomis programomis, apribotų inovacijas ir naujų taikomųjų programų kūrimą; pabrėžia, jog Europos Sąjungai ir ypač Europos pramonei svarbu imtis pirmaujančio vaidmens ir politinės atsakomybės blokų grandinės technologijų srityje ir užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti pasaulio mastu bei vienodas sąlygas technologijų plėtros ir reglamentavimo aplinkos srityse; pabrėžia, kad svarbu vykdyti dialogą ir keistis praktika, taip pat ugdyti kompetenciją ir skaitmeninius įgūdžius; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis inicijuoti ir prižiūrėti tarptautinės prekybos srities bandomuosius projektus, kuriuose naudojama blokų grandinės technologija, siekiant patikrinti jos naudingumą;

36.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant supaprastinti ir padidinti su prekybos lengvinimu susijusios informacijos srautą, be kitų priemonių taikant tinkamas informacines ir ryšių technologijas;

37.  ragina Komisiją blokų grandinės klausimu Prekybos GD įkurti patariamąją grupę ir sukurti koncepcijos dokumentą, skirtą privatiems leistiniems bandomiesiems projektams dėl blokų grandinės naudojimo tiekimo grandinėje nuo vieno galinio taško iki kito, įtraukiant muitines ir kitas tarpvalstybines institucijas, ir jos naudojimo intelektinės nuosavybės teisių ir kovos su klastojimu srityje; pripažįsta, kad blokų grandinės technologija yra tik pradėta plėtoti, bet jau reikia veiksmingo blokų grandinės įdiegimo strategijos;

38.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip blokų grandinė galėtų remti prekybą ir darnų vystymąsi; primena Parlamento poziciją dėl to, kad priemonės, kuriomis remiama ES skaitmeninės prekybos strategija, turėtų būti visapusiškai suderinamos su darnaus vystymosi tikslais (DVT), įskaitant 5-ąjį DVT dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo, ir turėtų padėti juos įgyvendinti; primena Parlamento poziciją dėl to, kad svarbu skatinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse ir panaikinti lyčių skirtumus naujų technologijų prieinamumo ir jų taikymo srityje;

39.  ragina Komisiją atlikti politikos tyrimus, kaip blokų grandinė gali padėti modernizuoti Sąjungos prekybos apsaugos priemones, siekiant sustiprinti jų teisėtumą ir vykdymo užtikrinimą;

40.  ragina Komisiją įvertinti, ar optimali blokų grandinės architektūra, pagal kurią privatūs duomenys laikomi už grandinės ribų;

41.  ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip dar labiau palengvinti prekybą ir padidinti saugumą taikant blokų grandinės technologiją, įskaitant įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) sąvoką;

42.  skatina Komisiją bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir prisidėti prie jų darbo ir šiuo metu vykdomų projektų, kuriais kuriamas standartų ir principų rinkinys, kuriuo būtų paremtos reguliavimo normos, skirtos palengvinti blokų grandinės naudojimą;

43.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens blokų grandinės standartizavimo ir saugumo procese ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir visais suinteresuotaisiais bei pramonės subjektais kuriant blokų grandinės standartus, apimančius su šia technologija susijusią terminiją, jos vystymą ir taikymą prekybos ir tiekimo grandinės valdymo srityje; pabrėžia, kad blokų grandinės taikomosioms programoms labai svarbus kibernetinis saugumas, taip pat ir tarptautinės prekybos srityje; ragina Komisiją išnagrinėti saugumo problemas, įvertinti su technologijomis, pavyzdžiui, kvantine kompiuterija, susijusią riziką ir imtis veiksmų šiems iššūkiams įveikti;

44.  ragina Komisiją bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant peržiūrėti ir išplėtoti su blokų grandinės sistemų sąveikumu ir suderinamumu susijusių uždavinių sprendimo sistemą;

45.  palankiai vertina tai, kad pradėta ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo veikla, ir ragina jį nagrinėti taikomąsias programas, kuriomis siekiama sudaryti palankias sąlygas tarptautinei prekybai; todėl prašo Komisijos išnagrinėti galimybę išplėsti ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo įgaliojimus ir įtraukti atitinkamus vietos ir pasaulio suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sprendžiami ateities uždaviniai ir skatinama teikti paramą sprendimus priimantiems subjektams;

46.  ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens vykdant blokų grandinės technologijų vertinimą ir tolesnę plėtrą, įskaitant konkrečius sektorius, t. y. sektorius, kuriems taikoma ES prekybos politika, ir sukurti patariamąją grupę blokų grandinės klausimais, kurioje turėtų dalyvauti kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu, duomenų apsaugos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu ekspertai;

47.  primena Komisijai, kad Europos Sąjunga turi galimybę tapti pagrindine veikėja blokų grandinės ir tarptautinės prekybos srityje ir kad ji turėtų daryti didelę įtaką ją plėtojant visame pasaulyje drauge su tarptautiniais partneriais;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT.

(1) OL C 76, 2018 2 28, p. 76. (2) OL C 101, 2018 3 16, p. 30. (3) OL C 369, 2018 10 11, p. 22. (4) OL C 307, 2018 8 30, p. 44. (5) OL C 337, 2018 9 20, p. 33. (6) https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc11_e/genderdeclarationmc11_e.pdf (7) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (8) https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/492972/gs-16-1-distributed-ledger-technology.pdf (9) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/european-countries-join-blockchain-partnership (10) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-521_lt.htm. (11) http://www.consilium.europa.eu/media/21620/19-euco-final-conclusions-en.pdf