Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2018 m. birželio 12 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Mėgėjų žvejybos padėtis ES
 Tarpuskaitos prievolė, ataskaitų teikimo reikalavimai, ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdai ir sandorių duomenų saugyklų registracija ***I
 Bendrosios civilinės aviacijos taisyklės ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ***I
 Naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos ***I
 Švietimo modernizavimas ES
 Siekiant sukurti tausų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių

Mėgėjų žvejybos padėtis ES
PDF 141kWORD 47k
2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mėgėjų žvejybos Europos Sąjungoje padėties (2017/2120(INI))
P8_TA(2018)0243A8-0191/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011(4), ypač į jo 77 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008(5), ypač į jo 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Parlamento Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2017 m. liepos mėn. paskelbtą mokslinį tyrimą „Mėgėjų ir pusiau natūrinė žvejyba jūroje – jos vertė ir poveikis žuvų ištekliams“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0191/2018),

A.  kadangi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) 2013 m. pateiktoje apibrėžtyje mėgėjų žvejyba apibūdinama kaip gyvųjų vandens išteklių gaudymas ar mėginimas juos gaudyti savo malonumui ir (arba) asmeniniam vartojimui; tai apima aktyvios žvejybos metodus, įskaitant ūdas, žeberklus ir rinkimą rankomis, ir pasyvios žvejybos metodus, įskaitant tinklus, gaudykles ir statomąsias ūdas; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „mėgėjiškos žvejybos metu sugautus kiekius parduoti draudžiama“, būtina nustatyti aiškias mėgėjų žvejybos ir mėgėjų žvejybos jūroje apibrėžtis;

B.  kadangi svarbu suprasti skirtumą tarp mėgėjų žvejybos ir pusiau natūrinės žvejybos, nes abiejų tipų žvejybą reikėtų vertinti ir reglamentuoti atskirai, taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad mėgėjų žvejyba nėra pusiau natūrinė žvejyba; kadangi Reglamente dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) pastaroji nenurodyta; kadangi dėl to šių tipų žvejybą reikėtų vertinti ir reglamentuoti atskirai;

C.  kadangi ES teisės aktai taikomi tik dviem žuvininkystės kategorijoms – mėgėjų žvejybai ir verslinei žvejybai, taigi ES teisės aktais nepripažįstama pusiau natūrinė žvejyba ir pusiau verslinė žvejyba;

D.  kadangi mėgėjiška žvejyba dėl savo mastų gali turėti reikšmingą poveikį žuvų ištekliams, tačiau jos reglamentavimas pirmiausia turi išlikti valstybių narių kompetencija;

E.  kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacija natūrinę žvejybą apibrėžia kaip vandens gyvūnų, kuriais reikšmingai prisidedama prie to, kad asmuo patenkintų savo mitybos poreikius, žvejybą;

F.  kadangi mėgėjų žvejyba, pusiau natūrinė ir pusiau verslinė žvejyba nėra aiškiai teisiškai atskirtos, todėl tam tikra neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba gali būti neaptinkama, nes į ją neatsižvelgiama arba ji nėra tinkamai reglamentuojama;

G.  kadangi nėra susitarta dėl vienos aiškios ES lygmeniu taikomos mėgėjų žvejybos apibrėžties, o dėl to labai sudėtinga vykdyti mėgėjų žvejybos kontrolę, rinkti duomenis apie ją ir įvertinti jos poveikį žuvų ištekliams ir aplinkai arba jos svarbą ekonomikai;

H.  kadangi norint tinkamai valdyti bet kokio tipo žvejybą, įskaitant mėgėjų žvejybą, reikalingas aktyvus nuolatinis duomenų rinkimas ir laiko eilutės, kad būtų įvertintas poveikis žuvų ištekliams arba kitiems jūrų gyvūnams ir aplinkai; kadangi šiuo metu tokių duomenų nėra arba jie neišsamūs; kadangi, be tiesioginio poveikio žuvų ištekliams, nepakankamai ištirtas ir kitas mėgėjų žvejybos poveikis aplinkai;

I.  kadangi tyrimų rezultatai parodė, kad jūrose, ežeruose ir upėse esantys dideli atsekami plastiko nuolaužų kiekiai susidarė dėl vandens laisvalaikio veiklos, tokios kaip plaukiojimas valtimis, turizmas ir žvejyba; pažymi, kad dėl šiukšlėmis virtusių pamestų žvejybos įrankių gali smarkiai pablogėti buveinių būklė ir kilti didelė ekologinė žala;

J.  kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) teikia finansinę paramą duomenims rinkti, įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis;

K.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardyti tikslai nurodo, jog reikia užtikrinti ekonominę, socialinę ir užimtumo naudą, atkurti ir išlaikyti tokio dydžio žuvų išteklius ir kitus jūrų gyvūnus, kuriems esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis;

L.  kadangi remiantis neseniai Parlamento užsakymu atliktu tyrimu, mėgėjų žvejybos poveikis žuvų ištekliams gali būti nevienodas ir sudaro 2 proc. (skumbrės) – 43 proc. (sidabrinė saida) viso laimikio;

M.  kadangi norint pasiekti BŽP tikslus reikia valdyti ir suderinti žuvų išteklius ir žvejybos veiklą; kadangi šių tikslų neįmanoma pasiekti, jeigu trūksta dalies duomenų apie laimikius ir žvejybos veiklos, įskaitant mėgėjų žvejybą, ekonominę svarbą;

N.  kadangi valstybės narės privalo rinkti duomenis, įskaitant tam tikrų mėgėjų žvejybos laimikių ir į Reglamentą (ES) 2017/1004 ir galbūt į daugiamečius išteklių valdymo planus įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie buvo paleisti į jūrą, kiekio įverčius; kadangi šiuo požiūriu tik kai kurios valstybės narės turi išsamius duomenis apie mėgėjų žvejybą, vykdomą jų teritorijoje;

O.  kadangi nepaisant to, kad vykdant mėgėjų žvejybą jūroje gaudoma daug rūšių gyvūnų, reikalavimas rinkti duomenis taikomas tik kelioms rūšims, todėl reikalingi labiau konkrečias šalis ir daug rūšių apimantys tyrimai ir analizė; kadangi mėgėjų žvejybos laimikiai turėtų būti įtraukiami į bendro mirtingumo dėl žvejybos ir biomasės skaičiavimus;

P.  kadangi turimi duomenys apie mėgėjų žvejybą skiriasi priklausomai nuo regiono – apie mėgėjų žvejybą Šiaurės ir Baltijos jūrose turima daugiau informacijos negu apie mėgėjų žvejybą Viduržemio ir Juodojoje jūrose arba Atlanto vandenyne;

Q.  kadangi manoma, kad mėgėjų žvejyba jūroje užsiimančių asmenų skaičius Europoje siekia 8,7–9 mln., t. y. sudaro 1,6 proc. Europos gyventojų, ir jie kasmet žvejoja maždaug 77 mln. dienų;

R.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad „žvejys – asmuo, kuris užsiima verslinės žvejybos veikla, kurią pripažįsta valstybė narė“, ir kadangi todėl reikia nustatyti kitą apibrėžtį, kuri apimtų mėgėjų žvejyba užsiimančius asmenis, kaip nurodyta A konstatuojamojoje dalyje;

S.  kadangi apskaičiuotas ekonominis Europos mėgėjų žvejybos jūroje (neskaičiuojant turistinės žvejybos vertės) poveikis yra 10,5 mlrd. eurų – 5,1 mlrd. eurų tiesioginių, 2,3 mlrd. eurų netiesioginių ir 3,2 mlrd. eurų paskatintų išlaidų. kadangi vien ES tokios išlaidos sudaro 8,4 mlrd. EUR (t. y. 4,2 mlrd. EUR tiesioginių išlaidų, 1,8 mlrd. EUR netiesioginių išlaidų ir 2,5 mlrd. EUR paskatintų išlaidų);

T.  kadangi yra tiesioginis ryšys tarp žuvų išteklių gausumo ir struktūros, galimybių vykdyti žvejybą ir jos daromo poveikio užimtumui ir ekonomikai bei socialinių ir ekonominių padarinių; kadangi svarbu įvertinti visų tipų žuvininkystės poveikį konkrečiam ištekliui, taip pat jo ekonominei vertei, siekiant priimti valdymo priemones, kuriomis būtų galima lengviau pasiekti aplinkosaugos ir ekonominius tikslus,

U.  kadangi mėgėjų žvejyba jūroje užtikrina maždaug 99 000, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais, darbo vietų Europoje, įskaitant 57 000 tiesioginių, 18 000 netiesioginių ir 24 000 paskatintų darbo vietų, ir kasmet sukuria vidutiniškai 49 000 eurų ekonominę vertę vienai darbo vietai, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais; kadangi vien ES tokios išlaidos sudaro 84 000 darbo vietų, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais (50 000 tiesioginių, 15 000 netiesioginių ir 20 000 paskatintų);

V.  kadangi turistinė mėgėjų žvejyba jūroje ir kitų tipų turistinė žvejybai yra akivaizdžiai svarbi daugelio regionų ir šalių ekonomikai, todėl reikėtų atlikti tokių tipų žvejybos analizę siekiant geriau įvertinti jos vertę, poveikį ir plėtros galimybes;

W.  kadangi visų tipų mėgėjų žvejyba turi didesnį ekonominį ir socialinį poveikį vietos ir regionų lygmeniu nei nacionaliniu, nes šiais lygmenimis dėl turizmo, mažmeninės prekybos ir įrangos nuomos bei kitų su mėgėjų žvejyba susijusių paslaugų sukuriama nauda vietos ir pakrančių bendruomenėms;

X.  kadangi kai kuriais atvejais mėgėjų žvejybos laimikiu reikšmingai prisidedama prie bendro ištekliaus mirtingumo dėl žvejybos, ir todėl į tai reikia atsižvelgti nustatant žvejybos galimybes; kadangi remiantis neseniai Parlamento užsakymu atliktu tyrimu, apskaičiuota viso sužvejoto kiekio procentinė dalis, tenkanti mėgėjų žvejybai jūroje, labai skiriasi priklausomai nuo tikslinės gyvūnų rūšies – pradedant 2 proc. skumbrių atveju, baigiant 43 proc. sidabrinių saidų atveju;

Y.  kadangi svarbu atskirai įvertinti įvairius mėgėjų žvejybos būdus arba segmentus, nurodytus ICES 2013 m. pateiktoje apibrėžtyje;

Z.  kadangi mėgėjų žvejybos poveikio žuvų ištekliams vertinimas apima pasiimto laimikio kiekius ir paleistų žuvų mirtingumo rodiklius; kadangi meškere ir valais sužvejotų žuvų (kai žuvis pagaunama ir paleidžiama) išgyvenimo rodikliai dauguma atveju yra aukštesni nei atitinkami kitais įrankiais ir kitais būdais sužvejotų žuvų išgyvenimo rodikliai ir šiais atvejais į tai reikėtų atsižvelgti; kadangi reikalinga išsamesnė informacija apie svarbiausias mėgėjų žvejybos jūroje rūšis, siekiant palyginti į jūrą išmetamų žuvų verslinės žvejybos atveju ir paleidžiamų žuvų mėgėjų žvejybos atveju išgyvenamumą;

AA.  kadangi mėgėjų žvejyboje skirtingiems ištekliams naudojami įvairūs įrankiai ir būdai, kyla nevienodas poveikis aplinkai, todėl tokius įrankius ir būdus reikėtų tinkamai įvertinti bei atitinkamai juos reglamentuoti;

AB.  kadangi dėl prastos Šiaurės jūros paprastųjų vilkešerių ir Vakarų Baltijos menkių išteklių būklės ES lygmeniu pradėti taikyti mėgėjų žvejybos apribojimai nustatant laimikio limitus arba uždraudžiant sužvejotas žuvis (paprastuosius vilkešerius) pasiimti, siekiant padėti šiems ištekliams atsikurti; kadangi ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonėmis, kurių imamasi tais atvejais, kai manoma, kad mėgėjų žvejyba daro poveikį išteklių būklei, sektoriui nesuteikiamas reikalingas matomumas;

AC.  kadangi tam tikri mėgėjų žvejyba užsiimantys žvejai gaudo diadrominių rūšių žuvis, pvz., lašišas, upėtakius ir ungurius; kadangi duomenys apie šias rūšis turėtų būti renkami tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrų vandenų žvejyboje, siekiant įvertinti, kaip laikui bėgant kinta žuvų ištekliai;

AD.  kadangi dauguma žvejų mėgėjų daugiausia galimybių turi pasiekti pakrantės rajonus, kuriuose be žuvų neretai sužvejojama ir bestuburių bei jūrų dumblių; kadangi šie organizmai tokiose vietovėse atlieka pagrindinį ekologinį vaidmenį; kadangi reikia įvertinti ir šių rūšių laimikio padarinius, atsižvelgiant ne tik į susijusius išteklius, bet ir ekosistemas, kurių dalis jie yra;

AE.  kadangi lašišos grįžta į savo gimtuosius vandenis, ir būtų geriausia jas žvejoti tik upių sistemose, kuriose galima veiksmingai vykdyti kontrolę ir užtikrinti įgyvendinimą; kadangi žvejojant lašišas jūroje jos vienodai pašalinamos ir iš sveikų, ir iš pažeidžiamų populiacijų;

AF.  kadangi mėgėjų žvejyba gali būti svarbi mirtingumo dėl žvejybos priežastis ir kadangi didžiausias manomas gėlo vandens mėgėjų žvejybos poveikis aplinkai siejamas su tikimybe, kad į ekosistemą pateks svetimos rūšys, o mėgėjų žvejybos jūroje atveju šis poveikis yra nedidelis;

AG.  kadangi BŽP buvo sukurta siekiant valdyti verslinę žvejybą, niekaip neatsižvelgiant į mėgėjų žvejybą, jos ypatumus ir jai reikalingas konkrečias valdymo priemones ir planavimą;

AH.  kadangi, be žuvų pašalinimo, mėgėjų žvejyba daro ir kitokį poveikį aplinkai, bet nesant aiškių duomenų nelengva tokius padarinius atskirti nuo kitų antropogeninių šaltinių;

AI.  kadangi nustatant mėgėjų žvejybos jūroje valdymo priemones ateityje reikėtų atsižvelgti į JK pasitraukimą iš ES, turint mintyje šios veiklos svarbą JK ir jos poveikį bendriems žuvų ištekliams;

AJ.  kadangi mėgėjų žvejyba duoda įvairios socialinės naudos ir prisideda prie visuomenės sveikatos, pvz., ji gerina dalyvių gyvenimo kokybę, skatina jaunuolius bendrauti ir padeda šviesti žmones aplinkos ir jos tvarumo svarbos klausimais;

1.  pabrėžia, kad svarbu surinkti pakankamai duomenų apie mėgėjų žvejybą, visų pirma mėgėjų žvejybą jūroje, kad būtų galima tinkamai įvertinti visų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygį;

2.  pabrėžia, kad daugelyje Europos šalių mėgėjų žvejyba tampa vis populiaresnė ir kad šio pobūdžio žvejyba yra svarbi veikla, turinti poveikį visuomenei, ekonomikai, užimtumui bei aplinkai, ir tai, kad mėgėjų žvejyba gali turėti didelės įtakos žuvų ištekliams; pabrėžia, kad dėl to valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ši veikla būtų vykdoma tvariai ir atitiktų BŽP tikslus;

3.  pabrėžia, kad reikia apsaugoti smulkiosios žvejybos laivyną ir užtikrinti, kad jis neišnyktų ir kad šioje srityje vyktų kartų kaita plečiantis mėgėjų žvejybos veiklai, susijusiai su pramoginės laivybos uostais ir sezoniniu turizmu;

4.  mano, kad turi būti renkami duomenys apie žvejų mėgėjų skaičių, jų sugaunamą kiekį ir pakrantės bendruomenėse kuriamą pridėtinę vertę;

5.  ragina Komisiją į naująjį kontrolės reglamentą įtraukti ir tobulinti esamas nuostatas dėl mėgėjų žvejybos;

6.   primygtinai ragina Komisiją įvertinti ir prireikus išplėsti duomenų apie mėgėjų žvejybą rinkimą, kad būtų apimama daugiau žuvų ir kitų jūrų gyvūnų išteklių, parengti galimybių studiją dėl vienodo duomenų apie jos socialinį bei ekonominį poveikį rinkimo ir padaryti šių duomenų rinkimą privalomą;

7.  pabrėžia, kad būtina tobulinti atsiskaitymą dėl mėgėjų žvejybos laimikio ir jo stebėseną; primena, kad, priimant 2018 m. ES biudžetą Parlamentas patvirtino bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sukurti mėnesinę vilkešerių laimikio deklaravimo sistemą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti tolesnius rūšių, kurioms mėgėjų žvejyba daro didžiausią poveikį, stebėsenos projektus; primena atsekamumo svarbą ir ragina Komisiją į naująjį kontrolės reglamentą įtraukti ir tobulinti esamas nuostatas dėl mėgėjų žvejybos;

8.  ragina Komisiją atlikti mėgėjų žvejybos ES poveikio vertinimą; mano, kad valdymo planų, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl mėgėjų žvejybos, vertinimą taip pat reikėtų įtraukti į Komisijos galutinę ataskaitą dėl poveikio vertinimo;

9.  ragina valstybes nares imtis reikiamų techninių priemonių, kad būtų įgyvendintas dabartinis reglamentas dėl duomenų rinkimo, ir išplėsti jo taikymo sritį, kad būtų apimama daugiau išteklių ir mėgėjų žvejybos aspektų;

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų renkami visi reikiami duomenys apie mėgėjų žvejybą, siekiant pateikti visapusišką žuvų išteklių ir kitų jūrų gyvūnų vertinimą, kad būtų galima suteikti šiam sektoriui didesnį matomumą; įspėja, kad neturint tokio visapusiško įvertinimo ir nesiimant tokiu įvertinimu grindžiamų veiksmų, žuvininkystės valdymo ir techninėmis priemonėmis gali būti nepasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 tikslai ir neužtikrinta mėgėjų ir verslinės žvejybos pusiausvyra;

11.  mano, kad tais atvejais, kai mėgėjų žvejybos laimikis ištekliams daro reikšmingą poveikį, jį reikia vertinti kaip neatskiriamą ekosistemos dalį ir atsižvelgti į jį daugiamečių valdymo planų skyriuose apie socialinį ir ekonominį poveikį, siekiant nustatyti žvejybos galimybes ir atitinkamas technines priemones; todėl ragina Komisiją prireikus įtraukti mėgėjų žvejybą į jau patvirtintus arba tvirtinamus daugiamečius valdymo planus;

12.  pabrėžia, kad rinkti duomenis yra valstybių narių pareiga; tačiau pažymi, kad tinkama mėgėjų žvejybos apibrėžtis pagerintų duomenų kokybę; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros ES lygmeniu taikytinos mėgėjų žvejybos apibrėžties, kurioje mėgėjų žvejyba būtų aiškiai atskirta nuo verslinės ir pusiau natūrinės žvejybos, remiantis principu, kad mėgėjų žvejybos laimikis niekada neturėtų būti parduodamas;

13.  remdamasis duomenimis ir poveikio vertinimo ataskaita ir atsižvelgdamas į tai, kad mėgėjų žvejyba priklauso valstybių narių kompetencijai, mano, kad Komisija turėtų įvertinti mėgėjų žvejybos vaidmenį būsimoje BŽP, kad abiejų tipų žvejybą jūroje – tiek verslinę, tiek mėgėjų – būtų galima valdyti subalansuotai, teisingai ir darniai, siekiant pageidaujamų tikslų;

14.  primygtinai ragina Komisiją teikti paramą, taip pat finansinę, mėgėjų žvejybos plėtrai turizmo sektoriuje, nes ji galėtų svariai prisidėti prie mėlynosios ekonomikos vystymosi mažose bendruomenėse, pakrančių bendruomenėse ir salose, ypač atokiausiuose regionuose; mano, kad tai padėtų pailginti turizmo sezoną, kad jis tęstųsi ir pasibaigus vasaros mėnesiams; siūlo, kad Komisija pagal tvariam turizmui skatinti skirtą projektą EDEN turėtų paskelbti mėgėjų žvejybos metus ir inicijuoti mėgėjų žvejybos turizmo mažose pakrančių bendruomenėse projektus, kurie būtų finansuojami COSME (Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa) lėšomis;

15.  pažymi, jog tai, kad mėgėjų žvejyba nepatenka į įprasto žuvininkystės išteklių valdymo, grindžiamo patikimais moksliniais duomenimis, taikymo sritį, nereiškia, kad turėtų sumažėti profesionalios žvejybos galimybių ar kad negausius išteklius reikėtų skirstyti atskirai profesinei ir laisvalaikio veiklai, ypač nedidelio masto ir smulkiosios žvejybos atveju;

16.  pripažįsta, kad visoje ES mėgėjų žvejyba vykdoma ne vieną šimtmetį ir yra neatsiejama daugelio pakrančių ir salų bendruomenių kultūros, tradicijų ir paveldo dalis; pažymi, kad yra įvairių mėgėjų žvejybos tipų, kaip ir pačioje ES yra įvairių kultūrų, ir kad rengiant šios srities teisės aktus būtina šį faktą pripažinti;

17.  ragina Komisiją nustatyti tinkamas priemones, kad būsimos mėgėjų žvejybos reglamentavimo nuostatos tiktų, o ne kenktų profesionaliai žvejybai;

18.  pažymi, kad būtina nustatyti pagrindines mėgėjų žvejybos valdymo taisykles ir taip pat siūlo parengti mėgėjų žvejybos katalogą, į kurį būtų įtraukta informacija apie žvejybos įrankius ir operacijas bei žvejybos zonų, tikslinių rūšių ir netyčia sugaunamų rūšių aprašymai;

19.  pabrėžia, kad EJRŽF atlieka svarbų vaidmenį padedant kurti mokslinius pajėgumus ir užtikrinant, kad būtų atliekamas visapusiškas ir patikimas jūrų išteklių mėgėjų žvejybos veikloje vertinimas; primena, kad EJRŽF finansuoja duomenų rinkimą ir ragina Komisiją ateityje išplėsti EJRŽF taikymo sritį, siekiant, kad jis galėtų teikti finansinę paramą vykdant surinktų duomenų mokslinius tyrimus ir atliekant jų analizę;

20.  pabrėžia didelį ir labai svarbų poreikį dalintis duomenimis ir pažymi, kad EJRŽF lėšomis remiamas duomenų, taip pat ir apie mėgėjų žvejybą, rinkimas; todėl ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, kad būtų renkami duomenys, ir, be to, primygtinai ragina Komisiją toliau kurti bendrą duomenų bazę, į kurią būtų įtraukiami išsamūs ir patikimi duomenys, kuriais galėtų naudotis mokslininkai siekdami stebėti ir vertinti žuvininkystės išteklių būklę; siūlo, kad šios priemonės apimtų galimybę naudotis EJRŽF finansavimu;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316.
(2) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
(3) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(4) OL L 149, 2014 5 20, p. 1.
(5) OL L 157, 2017 6 20, p. 1.


Tarpuskaitos prievolė, ataskaitų teikimo reikalavimai, ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdai ir sandorių duomenų saugyklų registracija ***I
PDF 265kWORD 75k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2018 m. birželio 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, ataskaitų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei sandorių duomenų saugyklų reikalavimais (COM(2017)0208 – C8-0147/2017 – 2017/0090(COD))(1)
P8_TA(2018)0244A8-0181/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Pakeitimas 1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P8_TA(2018)0244A8-0181/2018
Komisijos pasiūlymas
P8_TA(2018)0244A8-0181/2018
---------------------------------------------------------
P8_TA(2018)0244A8-0181/2018

Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, ataskaitų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012(6) paskelbtas Europos Sąjungos (ES) Oficialiajame leidinyje 2012 m. liepos 27 d., o įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 16 d. Jo reikalavimais, t. y. kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą atliktų pagrindinė sandorio šalis; garantinės įmokos reikalavimais; ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, taikomais operacinės rizikos mažinimo reikalavimais; išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomomis prievolėmis teikti ataskaitas; pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ) taikomais reikalavimais ir sandorių duomenų saugykloms taikomais reikalavimais prisidedama prie sisteminės rizikos mažinimo, didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir mažinant sandorio šalies kredito riziką ir su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią operacinę riziką;

(2)  tam tikrų sričių, kurias apima Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, supaprastinimas ir proporcingesnis požiūris į tas sritis atitinka Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurioje pabrėžiamas sąnaudų mažinimo ir supaprastinimo poreikis, kad Sąjungos politikos tikslų būtų galima pasiekti efektyviausiu būdu, ir kuria pirmiausia siekiama sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą, nedarant poveikio bendram tikslui išsaugoti finansų stabilumą ir sumažinti sisteminę riziką;

(3)  efektyvios ir atsparios duomenų po sandorio sudarymo sistemos ir užtikrinimo priemonių rinkos yra esminiai tinkamai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos elementai. Jie prisideda prie pastangų remti investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą pagal politinius Komisijos prioritetus;

(4)  2015 ir 2016 m. Komisija surengė dvi viešas konsultacijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymo. Komisijai informacijos apie to reglamento taikymą taip pat pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Iš tų viešų konsultacijų paaiškėjo, kad suinteresuotosios šalys pritaria Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslams ir kad to reglamento nebūtina iš esmės peržiūrėti. 2016 m. lapkričio 23 d. Komisija priėmė peržiūros ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 85 straipsnio 1 dalį. Nors dar ne visos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos iki galo įgyvendintos ir todėl dar negalima visapusiškai įvertinti to reglamento, ataskaitoje nurodytos sritys, kuriose reikia imtis tikslinių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslų būtų siekiama proporcingiau, efektyviau ir rezultatyviau;

(5)  Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti taikomas visoms finansų sandorio šalimis, kurios gali kelti didelę sisteminę riziką finansų sistemai. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti finansų sandorio šalių apibrėžtį;

(6)  tam tikrų finansų sandorio šalių veiklos, vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose, apimtis per maža, kad keltų didelę sisteminę riziką finansų sistemai, ir per maža, kad pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita būtų ekonomiškai perspektyvi. Tos sandorio šalys, paprastai vadinamos mažosiomis finansų sandorio šalimis, turėtų būti atleistos nuo tarpuskaitos prievolės, tačiau joms tebegaliotų reikalavimas keistis įkaitu, siekiant sumažinti sisteminę riziką. Tačiau mažajai finansų sandorio šaliai viršijus bent vienos klasės ne biržos išvestinės finansinės priemonės tarpuskaitos ribą, tarpuskaitos prievolė turėtų būti pradedama taikyti visų klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atsižvelgiant į finansų sandorio šalių tarpusavio sąsajas ir galimą sisteminę riziką finansų sistemai, kuri gali kilti, jei tų išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka;

(7)  ne finansų sandorio šalys yra mažiau tarpusavyje susijusios nei finansų sandorio šalys. Jos taip pat dažnai vykdo tik su vienos klasės ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią veiklą. Todėl jų veikla susijusi su mažesne sistemine rizika finansų sistemai nei finansų sandorio šalių veikla. Todėl ne finansų sandorio šalims tarpuskaitos prievolės taikymo sritis turėtų būti susiaurinta, kad joms tarpuskaitos prievolė būtų taikoma tik tuomet, kai tai susiję su tam tikros klasės arba klasių turtu, kurio atveju viršyta tarpuskaitos riba ▌;

(7a)  finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys kelia skirtingą riziką, todėl būtina nustatyti dvi skirtingas tarpuskaitos ribas. Siekiant atsižvelgti į galimus finansų rinkų pokyčius, tos ribos turėtų būti reguliariai atnaujinamos;

(8)  reikalavimas atlikti tam tikrų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų iki tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo, tarpuskaitą, sukelia teisinį netikrumą ir apsunkina veiklą, o nauda yra nedidelė. Dėl šio reikalavimo tų sutarčių sandorio šalys visų pirma patiria papildomų sąnaudų ir turi dėti papildomų pastangų, minėtas reikalavimas taip pat gali paveikti sklandų rinkos veikimą iš esmės nepagerinęs vienodo ir nuoseklaus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymo arba vienodų sąlygų rinkos dalyviams nustatymo. Todėl tą reikalavimą reikėtų panaikinti;

(9)  sandorio šalims, kurių veiklos, vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose, apimtis yra maža, kyla prieigos prie pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos sunkumų, nesvarbu, ar jos būtų tarpuskaitos nario klientės, ar naudotųsi netiesioginės tarpuskaitos priemonėmis. Todėl tarpuskaitos nariams taikomas reikalavimas palengvinti netiesioginės tarpuskaitos paslaugas pagrįstomis komercinėmis sąlygomis yra neveiksmingas. Todėl tarpuskaitos narių ir tarpuskaitos narių klientų, kurie tiesiogiai teikia tarpuskaitos paslaugas kitoms sandorio šalims arba netiesiogiai leidžia savo klientams teikti tokias paslaugas kitoms sandorio šalims, turėtų būti aiškiai reikalaujama tai daryti sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis komercinėmis sąlygomis;

(10)  tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti įmanoma sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą. Pirma, sustabdyti turėtų būti įmanoma, kai nebetenkinami kriterijai, kuriais remiantis tam tikros klasės ne biržos išvestinei finansinei priemonei buvo taikoma tarpuskaitos prievolė. Tai galėtų būti atvejis, kai tam tikros klasės ne biržos išvestinė finansinė priemonė tampa netinkama privalomai pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitai arba kai iš esmės pasikeitė vienas iš tų kriterijų, kurie taikomi tam tikros klasės ne biržos išvestinei finansinei priemonei. Sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą taip pat turėtų būti įmanoma, kai pagrindinė sandorio šalis nustoja teikti tarpuskaitos paslaugą tam tikros klasės ne biržos išvestinei finansinei priemonei arba tam tikros rūšies sandorio šaliai, o kita pagrindinė sandorio šalis negali pakankamai greitai perimti tų tarpuskaitos paslaugų. Galiausiai sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą taip pat turėtų būti įmanoma, kai laikoma, kad tai būtina, siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam Sąjungos stabilumui;

(11)  paaiškėjo, kad teikti ataskaitas apie ankstesnius sandorius sudėtinga dėl to, kad trūksta tam tikrų ataskaitų duomenų, kurių nebuvo reikalaujama pranešti iki Reglamento (ES) Nr. 648/2012 įsigaliojimo, bet kurių reikalaujama dabar. Dėl to ataskaitų apie tuos sandorius teikimo našta yra didžiulė, duomenų nepateikimo rodiklis yra aukštas, o pateiktų duomenų kokybė prasta. Todėl yra didelė tikimybė, kad tie ankstesni duomenys liks nepanaudoti. Be to, iki tol, kol įsigalios ataskaitų apie ankstesnius sandorius teikimo terminas, kai kurių tų sandorių galiojimas jau bus pasibaigęs, o kartu nebeliks ir atitinkamų rizikos pozicijų bei rizikos. Siekiant ištaisyti padėtį, reikalavimą teikti ataskaitas apie ankstesnius sandorius reikėtų panaikinti;

(12)  grupės vidaus sandoriai, susiję su ne finansų sandorio šalimis, sudaro sąlyginai nedidelę dalį visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių ir pirmiausia yra naudojami vidiniam apsidraudimui grupėse. Todėl tie sandoriai labai neprisideda prie sisteminės rizikos ir tarpusavio sąsajų, tačiau prievolė teikti ataskaitas apie tuos sandorius susijusi su didelėmis sąnaudomis ir našta, kurios tenka ne finansų sandorio šalims. Todėl visiems grupės narių tarpusavio sandoriams, kurių bent viena iš sandorio šalių yra ne finansų sandorio šalis, prievolė teikti ataskaitas turėtų būti netaikoma, neatsižvelgiant į tai, kur įsisteigusi ne finansų sandorio šalis;

(13)  reikalavimas pranešti apie biržinių išvestinių finansinių priemonių sutartis yra susijęs su sandorio šalims tenkančia didele našta, kadangi kasdien sudaroma daug biržinių išvestinių finansinių priemonių sutarčių. 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbta Komisijos vieša konsultacija dėl ataskaitų teikimo priežiūros institucijoms tinkamumo patikros. Ja siekiama surinkti duomenis apie sąnaudas, kurios kyla dėl esamų ataskaitų teikimo priežiūros institucijoms Sąjungos lygmens reikalavimų laikymosi, taip pat apie tų reikalavimų nuoseklumą, darną, veiksmingumą, efektyvumą ir Sąjungos pridėtinę vertę. Šia konsultacija valdžios institucijoms suteikiama galimybė visapusiškai įvertinti ataskaitų dėl biržinių išvestinių finansinių priemonių teikimą kartu su visa esama ir būsima ataskaitų reguliavimo institucijoms teikimo tvarka, taip pat galimybė valdžios institucijoms atsižvelgti į naują ataskaitų teikimo aplinką įgyvendinus Reglamentą (ES) Nr. 600/2014(7) ir galimybė pateikti pasiūlymų, kaip veiksmingai sumažinti naštą rinkos dalyviams, kurie privalo teikti ataskaitas dėl biržinių išvestinių finansinių priemonių. Komisija turėtų atsižvelgti į tas išvadas, kad pasiūlytų būsimus ataskaitų teikimo reikalavimų pagal 9 straipsnio 1 dalį pakeitimus, susijusius su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

(14)  siekiant sumažinti mažosioms ne finansų sandorio šalims, kurioms netaikoma tarpuskaitos prievolė, tenkančią ataskaitų teikimo naštą, finansų sandorio šalis turėtų būti atsakinga, įskaitant teisinę atsakomybę, tikpateikimą vieno rinkinio duomenų apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis su ne finansų sandorio šalimi, kuriai netaikoma tarpuskaitos prievolė, ▌taip pat už pateiktų duomenų tikslumo užtikrinimą. Siekiant užtikrinti, kad finansų sandorio šalis turėtų duomenis, reikalingus savo ataskaitų teikimo prievolei įvykdyti, ne finansų sandorio šalis turėtų pateikti informaciją apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, kai negalima pagrįstai tikėtis, kad finansų sandorio šalis turi tokią informaciją. Ne finansų sandorio šalis vis dėlto turėtų turėti galimybę savanoriškai pateikti ataskaitą apie savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Tuo atveju ne finansų sandorio šalis turėtų atitinkamai informuoti finansų sandorio šalį ir būti atsakinga, įskaitant teisinę atsakomybę, už tų duomenų teikimą ir jų tikslumo užtikrinimą;

(15)  taip pat turėtų būti nustatyta atsakomybė už ataskaitų apie kitas išvestinių finansinių priemonių sutartis teikimą. Todėl turėtų būti nurodyta, kad kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto (KIPVPS) valdymo įmonė yra atsakinga, įskaitant teisinę atsakomybę, už ataskaitų teikimą to KIPVPS vardu, kiek tai susiję su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias sudarė tas subjektas, taip pat už pateiktų duomenų tikslumo užtikrinimą. Alternatyvaus investavimo fondo (AIF) valdytojas panašiai turėtų būti atsakingas, įskaitant teisinę atsakomybę, už ataskaitų teikimą to AIF vardu, kiek tai susiję su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias sudarė tas AIF, taip pat už pateiktų duomenų tikslumo užtikrinimą;

(16)  siekiant išvengti nenuoseklumų Sąjungoje taikant rizikos mažinimo būdus, priežiūros institucijos turėtų patvirtinti rizikos valdymo procedūras, pagal kurias reikalaujama, kad sandorio šalys laiku ir tiksliai keistųsi įkaitu laikydamosi tinkamo atskyrimo principo, arba bet kokį reikšmingą tų procedūrų pakeitimą iki jų taikymo;

(16a)  siekiant išvengti tarptautinio reguliavimo skirtumų ir turint omenyje prekybos tokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ypatumus, privalomas pasikeitimas kintamosiomis garantinėmis įmokomis išankstiniams užsienio valiutos keitimo sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir užsienio valiutų apsikeitimo sandorių išvestinėms finansinėms priemonėms, už kurias atsiskaitoma fiziškai, turėtų būti taikomas tik sandoriams tarp labiausiai sisteminių sandorio šalių, būtent kredito įstaigų ir investicinių įmonių;

(16b)  rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugos, pavyzdžiui, portfelio suspaudimas, gali padėti sumažinti sisteminę riziką. Šiomis paslaugomis nekeičiant bendros portfelio rinkos pozicijos, bet mažinant riziką, susijusią su esamais išvestinių finansinių priemonių portfeliais, galima sumažinti sandorio šalies pozicijas ir sandorio šalies riziką, susijusią su negrynųjų atvirų pozicijų kaupimusi. Portfelio suspaudimas apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 600/2014 28 straipsnyje nustatytą Sąjungos prekybos pareigos taikymo sritį. Siekiant šį reglamentą suderinti su Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, prireikus atsižvelgiant į skirtumus tarp šių dviejų reglamentų ir į galimybes apeiti tarpuskaitos prievolę, Komisija, bendradarbiaudama su ESMA ir ESRV, turėtų įvertinti, kokioms rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugoms galėtų būti netaikoma tarpuskaitos prievolė;

(17)  siekiant padidinti pradinių garantinių įmokų skaidrumą ir nuspėjamumą ir neleisti pagrindinėms sandorio šalims keisti savo pradinių garantinių įmokų modelių tokiais būdais, kurie galėtų būti procikliški, pagrindinės sandorio šalys turėtų suteikti savo tarpuskaitos nariams priemones, kuriomis jie galėtų modeliuoti savo pradinių garantinių įmokų reikalavimus, taip pat išsamią pagrindinių sandorio šalių naudojamų pradinių garantinių įmokų modelių apžvalgą. Tai atitinka Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos paskelbtus tarptautinius standartus, ypač susijusius su atskleidimo sistema, paskelbta 2012 m. gruodžio mėn.(8), ir 2015 m. paskelbtus pagrindinėms sandorio šalims skirtus viešus kiekybinius atskleidimo standartus(9), kuriais skatinama tiksliai suprasti su bet kokiu tarpuskaitos narių dalyvavimu pagrindinės sandorio šalies veikloje susijusią riziką ir sąnaudas ir kuriais didinamas pagrindinės sandorio šalie skaidrumas rinkos dalyvių atžvilgiu;

(18)  lieka abejonių dėl to, kiek yra apsaugotas turtas, laikomas bendrose arba individualiose atskirtose sąskaitose, nemokumo atveju. Todėl neaišku, kokiais atvejais pagrindinės sandorio šalys, užtikrindamos pakankamą teisinį tikrumą, gali perduoti kliento pozicijas, jei tarpuskaitos narys neįvykdo įsipareigojimų, arba kokiais atvejais pagrindinės sandorio šalys, užtikrindamos pakankamą teisinį tikrumą, gali tiesiogiai sumokėti klientams likvidavimo įplaukas. Siekiant skatinti tarpuskaitos taikymą ir gerinti prieigą prie jos, reikėtų išaiškinti taisykles, susijusias su to turto ir pozicijų apsauga nemokumo atveju;

(19)  siekiant užtikrinti ESMA priežiūros įgaliojimų veiksmingumą, baudos, kurias ESMA gali skirti sandorių duomenų saugykloms, kurias tiesiogiai prižiūri, turi būti pakankamai veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios ir padidinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir rizikos pozicijų skaidrumą. Baudų sumos, iš pradžių nustatytos Reglamente (ES) Nr. 648/2012, pasirodė nepakankamai atgrasomosios, atsižvelgiant į dabartinę sandorių duomenų saugyklų apyvartą, o tai galėtų riboti ESMA priežiūros įgaliojimų pagal tą reglamentą sandorių duomenų saugyklų atžvilgiu veiksmingumą. Todėl bazinių baudų dydžių viršutinę ribą reikėtų padidinti;

(20)  trečiųjų šalių institucijos turėtų turėti prieigą prie Sąjungos sandorių duomenų saugykloms pateikiamų duomenų, jeigu trečioji šalis įvykdo tam tikras sąlygas, kuriomis užtikrinamas tų duomenų tvarkymas, ir jeigu ta trečioji šalis nustato teisiškai privalomą ir vykdytiną pareigą suteikti Sąjungos institucijoms tiesioginę prieigą prie tos trečiosios šalies sandorių duomenų saugykloms pateiktų duomenų;

(21)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2365(10) sandorių duomenų saugykloms, kurios jau įregistruotos pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir nori išplėsti tą registraciją, kad galėtų teikti su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais susijusias paslaugas, leidžiama taikyti supaprastintą registracijos procedūrą. Panaši supaprastinta registracijos procedūra turėtų būti taikoma sandorių duomenų saugyklų, kurios jau įregistruotos pagal Reglamentą (ES) 2015/2365 ir nori išplėsti tą registraciją, kad galėtų teikti su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusias paslaugas, registracijai;

(22)  dėl nepakankamos sandorių duomenų saugyklų duomenų kokybės ir skaidrumo subjektams, kuriems suteikta prieiga prie šių duomenų, yra sunku naudotis šiais duomenimis, siekiant stebėti išvestinių finansinių priemonių rinkas, o reguliavimo ir priežiūros institucijos negali laiku nustatyti su finansiniu stabilumu susijusios rizikos. Siekiant pagerinti duomenų kokybę ir skaidrumą ir suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) 2015/2365 ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, reikia dar labiau suderinti ataskaitų teikimo taisykles ir reikalavimus, visų pirma dar labiau suderinti duomenų standartus, ataskaitų teikimo būdus ir tvarką, taip pat procedūras, kurias taikys sandorių duomenų saugyklos ir kurios skirtos pateiktų duomenų išsamumui ir tikslumui patvirtinti ir duomenims su kitomis sandorių duomenų saugyklomis suderinti. Be to, paprašius, sandorių duomenų saugyklos turėtų suteikti sandorio šalims prieigą prie visų jų vardu pateiktų duomenų, kad tos sandorio šalys galėtų patikrinti tų duomenų tikslumą;

(22a)   siekiant sumažinti administracinę naštą ir padidinti sandorių suderinimą (angl. „matching of trades“), ESMA turėtų nustatyti bendrą Sąjungos standartą, pagal kurį sandorių duomenų saugykloms teikiamos ataskaitos. Pagrindinėms sandorio šalims ir kitoms finansų sandorio šalims prisiimant deleguotąsias ataskaitų teikimo pareigas, vienoda ataskaitų teikimo forma padidintų efektyvumą visų dalyvių naudai;

(23)  kiek tai susiję su sandorių duomenų saugyklų teikiamomis paslaugomis, Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatyta konkurencinė aplinka. Todėl sandorio šalys turėtų turėti galimybę pasirinkti sandorių duomenų saugyklą, kuriai norėtų teikti duomenis, ir turėtų turėti galimybę pakeisti sandorių duomenų saugyklą, jei taip nuspręstų. Kad būtų lengviau pakeisti sandorių duomenų saugyklą ir užtikrinti nuolatinį duomenų prieinamumą jų nedubliuojant, sandorių duomenų saugyklos turėtų nustatyti tinkamą politiką, kad užtikrintų tvarkingą pateiktų duomenų perdavimą kitoms sandorių duomenų saugykloms, jei to paprašo įmonė, kuriai taikoma prievolė teikti ataskaitas;

(24)  Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyta, kad tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma pensijų sistemos įstaigoms tol, kol pagrindinės sandorio šalys parengs tinkamą techninį sprendimą siekiant perkelti nepiniginį įkaitą kaip kintamąsias garantines įmokas. Kadangi kol kas dar neparengtas perspektyvus sprendimas, kuris padėtų pensijų sistemos įstaigoms atlikti tarpuskaitą per pagrindinę sandorio šalį, minėta laikina leidžianti nukrypti nuostata didelei daugumai pensijų sistemos įstaigų turėtų būti pratęsta dar dvejiems metams. Tačiau pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita turėtų likti svarbiausiu tikslu, atsižvelgiant į tai, kad dėl dabartinių reguliavimo sistemos ir rinkos pokyčių rinkos dalyviams sudaromos sąlygos per tą laikotarpį parengti tinkamus techninius sprendimus. Padedama ESMA, EBA, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) ir ESRV, Komisija turėtų stebėti pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos narių ir pensijų sistemos įstaigų daromą pažangą, ieškant perspektyvių sprendimų, kurie sudarytų sąlygas pensijų sistemos įstaigoms dalyvauti pagrindinėms sandorio šalims atliekant tarpuskaitą, ir parengti tos pažangos ataskaitą. Ta ataskaita taip pat turėtų apimti sprendimus ir pensijų sistemos įstaigoms tenkančias susijusias sąnaudas, taip atsižvelgiant į reguliavimo sistemos ir rinkos pokyčius, pavyzdžiui, finansų sandorio šalies, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė, rūšies pokyčius. ▌Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pratęsti tos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą vienais metais, jei ji mano, kad suinteresuotieji subjektai susitarė dėl sprendimo ir kad sprendimui įgyvendinti prireiks papildomo laiko;

(24a)  mažų pensijų sistemos įstaigų, neskaitant priskiriamų mažosioms finansų sandorio šalims, keliama rizika nėra tokia pati kaip didesnių pensijų sistemos įstaigų, todėl tikslinga leisti joms ilgiau nevykdyti tarpuskaitos prievolės. Tokioms pensijų sistemos įstaigoms Komisija turėtų trejais metais pratęsti atleidimą nuo tos prievolės. Jeigu to laikotarpio pabaigoje Komisija manys, kad mažosios pensijų sistemos įstaigos ėmėsi reikiamų pastangų parengti tinkamus techninius dalyvavimo pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitoje sprendimus ir kad išliko neigiamas išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos poveikis pensinėms išmokoms pensininkams, Komisijai turėtų būti įgaliota pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą dar dvejais metais. Pasibaigus išimties laikotarpiui, mažoms pensijų sistemos įstaigoms šis reglamentas turėtų būti taikomas taip pat kaip ir visiems kitiems į reglamento taikymo sritį įtrauktiems subjektams. Dėl mažesnės mažų pensijų sistemos įstaigų sudaromų išvestinių finansinių priemonių sutarčių apimties galima tikėtis, kad jos neviršys ribos, nuo kurios taikoma tarpuskaitos prievolė. Todėl, net ir pasibaigus išimties galiojimui, daugumai mažų pensijų sistemos įstaigų tarpuskaitos prievolė vis dar nebūtų taikoma;

(24b)  išimtis pensijų sistemos įstaigoms turėtų būtų taikoma ir nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, o jeigu šis reglamentas įsigalios po 2018 m. rugpjūčio 16 d., ši išimtis taip pat turėtų būti atgaline data taikoma visoms po tos datos sudarytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims. Šios nuostatos taikymas atgaline data būtinas tam, kad būtų išvengta laikotarpio tarp esamos išimties taikymo pabaigos ir naujos išimties taikymo, nes abi išimtys skirtos tam pačiam tikslui;

(25)  Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį priimti aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis su tarpuskaitos paslaugų teikimu susijusios komercinės sąlygos laikomos sąžiningomis, pagrįstomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis, ir kuriais pratęsiamas laikotarpis, per kurį pensijų sistemos įstaigoms nereikėtų taikyti tarpuskaitos prievolės;

(26)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, ypač susijusias su galimybe atitinkamoms trečiųjų šalių institucijoms gauti Sąjungos sandorių duomenų saugyklose laikomą informaciją, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(11).

(27)  siekiant užtikrinti nuoseklų rizikos mažinimo procedūrų taisyklių, sandorių duomenų saugyklų registracijos ir ataskaitų teikimo reikalavimų derinimą, Komisija turėtų priimti EBA, EIOPA ir ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl: priežiūros procedūrų, kuriomis užtikrinamas pradinis ir nuolatinis rizikos valdymo procedūrų, pagal kurias reikalaujama laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo, patvirtinimas; išsamesnių nuostatų apie supaprastintą sandorių duomenų saugyklų, kurios jau įregistruotos pagal Reglamentą (ES) 2015/2365, registracijos išplėtimo paraišką; išsamesnių nuostatų apie procedūras, kurias sandorių duomenų saugykla taiko tikrindama, ar ataskaitas teikianti sandorio šalis arba duomenis teikiantis subjektas laikosi ataskaitų teikimo reikalavimų, bei tikrindama pateiktos informacijos išsamumą ir tikslumą; išsamesnių nuostatų apie atskirų sandorių duomenų saugyklų duomenų tarpusavio suderinimo procedūras. Komisija turėtų priimti tuos techninių reguliavimo standartų projektus deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010(12), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010(13) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010(14) 10–14 straipsnius;

(28)  Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal Europos Sąjungos sutarties 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį dėl informacijos, kurią reikia pranešti apie skirtingų klasių išvestines finansines priemones, duomenų standartų ir ataskaitų teikimo būdų ir tvarkos;

(29)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti taisyklių, dėl kurių susidaro nereikalinga administracinė našta ir reikalavimų laikymosi sąnaudos, proporcingumą nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui ir padidinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir rizikos pozicijų skaidrumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jų masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(30)  siekiant nustatyti visas esmines įgyvendinimo priemones ir leisti rinkos dalyviams imtis reikiamų veiksmų atitikties tikslu, tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymas turėtų būti atidėtas;

(31)  remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(15) 28 straipsnio 2 dalimi, pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę ... m. ... ... d.;

(32)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(32a)  Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyta išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolė ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatyta išvestinių finansinių priemonių prekybos pareiga turėtų būti suderintos, kai būtina ir tinkama. Todėl Komisija turėtų parengti ataskaitą dėl šiuo reglamentu atliktų išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės pakeitimų, ypač dėl subjektų, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, apimties ir sustabdymo mechanizmo, kurie taip pat turėtų būti atlikti Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytai prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:

-1)  1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Šis reglamentas netaikomas:

   a) centriniams bankams ir kitoms viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valdžios sektoriaus skolą:
   b) Tarptautinių atsiskaitymų bankui;
   c) daugiašaliams plėtros bankams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje.“.

"

-1a)  1 straipsnio 5 dalies a punktas išbraukiamas.

1)  2 straipsnio 8 punktas pakeičiamas taip:"

„8) finansų sandorio šalis – investicinė įmonė, įgaliota pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES(16); kredito įstaiga, įgaliota pagal Direktyvą 2013/36/ES; draudimo arba perdraudimo įmonė, įgaliota pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB(17); kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), įgaliotas pagal Direktyvą 2009/65/EB, išskyrus su akcijų pirkimo darbuotojams planu susijusius KIPVPS; įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/41/EB 6 straipsnio a punkte; alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje arba kurį valdo alternatyvaus investavimo fondų valdytojas (AIFV), įgaliotas arba įregistruotas pagal Direktyvą 2011/61/ES, išskyrus su akcijų pirkimo darbuotojams planu susijusius AIF, ir, kai tinkama, Sąjungoje įsisteigęs AIFV; centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, įgaliotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014(18) ▌;“.

"

2)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies a punktas iš dalies keičiamas taip:

i)  i–iv papunkčiai pakeičiami taip:"

„i) tarp dviejų finansų sandorio šalių, kurioms taikomos 4a straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąlygos;

   ii) tarp finansų sandorio šalies, kuriai taikomos 4a straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąlygos, ir ne finansų sandorio šalies, kuriai taikomos 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąlygos;
   iii) tarp dviejų ne finansų sandorio šalių, kurioms taikomos 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąlygos;
   iv) tarp finansų sandorio šalies, kuriai taikomos 4a straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąlygos, arba ne finansų sandorio šalies, kuriai taikomos 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos sąlygos, ir trečiojoje šalyje įsteigto subjekto, kuriam būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, jei jis būtų įsteigtas Sąjungoje;“;

"

b)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) yra sudarytos arba pakeistos:

   i) tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo dieną ar vėliau arba
   ii) dieną, nuo kurios abi sandorio šalys atitinka a punkte nustatytas sąlygas, arba vėliau.“;

"

c)  įterpiamos šios dalys:"

„3a. Tarpuskaitos nariai ir klientai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai teikia tarpuskaitos paslaugas, tas paslaugas teikia sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis komercinėmis sąlygomis. Tokie tarpuskaitos nariai ir klientai imasi visų pagrįstų veiksmų, kuriais siekiama nustatyti interesų konfliktus susijusių subjektų grupėje (ypač tarp prekybos padalinio ir tarpuskaitos padalinio), užkirsti tiems konfliktams kelią, juos valdyti ir stebėti, jei tie konfliktai gali turėti neigiamą poveikį sąžiningam, pagrįstam, nediskriminaciniam ir skaidriam tarpuskaitos paslaugų teikimui.

Tarpuskaitos nariams arba klientams leidžiama kontroliuoti su siūlomomis tarpuskaitos paslaugomis susijusią riziką.

3b.  Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nurodomos sąlygos, kurias taikant 3a punkte nurodytos tarpuskaitos paslaugų komercinės sąlygos laikomos sąžiningomis, pagrįstomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis.

EVPRI pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, kuriais papildomas šis reglamentas.“.

"

3)  papildoma šiuo 4a straipsniu:"

„4a straipsnis

Finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė

1.  Finansų sandorio šalis, turinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų, kasmet pagal 3 dalį gali apskaičiuoti savo apibendrintų mėnesio pabaigos pozicijų vidurkį paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu.

Jei finansų sandorio šalis neapskaičiuoja savo pozicijos arba apskaičiuotas rezultatas viršija tarpuskaitos ribas, nurodytas pagal 10 straipsnio 4 dalies b punktą, finansų sandorio šalis:

   a) nedelsdama apie tai praneša EVPRI ir atitinkamai kompetentingai institucijai;
   b) tampa finansų sandorio šalimi, kuriai būsimų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atžvilgiu taikoma 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė, nepriklausomai nuo turto klasių, kurių atveju viršyta tarpuskaitos riba, ir
   c) atlieka b punkte nurodytų sutarčių tarpuskaitą per keturis mėnesius nuo dienos, kada jai pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė.

2.  Finansų sandorio šaliai, kuriai pagal 1 dalį pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė ir kuri vėliau atitinkamai kompetentingai institucijai įrodo, kad paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu jos apibendrintų mėnesio pabaigos pozicijų vidurkis nebeviršija 1 dalyje nurodytos tarpuskaitos ribos, 4 straipsnyje nustatyta tarpuskaitos prievolė nebetaikoma.

2a.  Kai finansų sandorio šaliai, kuriai iki tol taikyta išimtis, pradedama taikyti tarpuskaitos prievolė pagal 1 dalį, ji per keturis mėnesius nuo tos tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo dienos atlieka ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą.

3.  Apskaičiuodama 1 dalyje nurodytas pozicijas, finansų sandorio šalis įtraukia visas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurias sudarė ta finansų sandorio šalis arba kiti subjektai grupėje, kuriai priklauso ta finansų sandorio šalis.“.

"

4)  5 straipsnio 2 dalies c punktas išbraukiamas;

4a)   6 straipsnio 2 dalis po d punkto papildoma šiuo punktu:"

da) kiekvienai d punkte nurodytai ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei – išsamesnė informacija apie sutarčių tipus, kurioms atitinkamos pagrindinės sandorio šalys yra gavusios leidimą vykdyti tarpuskaitą, ir data, kurią tos pagrindinės sandorio šalys gavo leidimą atlikti tų sutarčių tarpuskaitą;“.

"

5)  6 straipsnio 2 dalies e punktas išbraukiamas.

6)  papildoma šiuo 6b straipsniu:"

„6b straipsnis

Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas ne pertvarkymo aplinkybėmis

1.  Kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios nurodytos 6a straipsnio 1 dalyje, EVPRI gali prašyti, kad Komisija laikinai sustabdytų 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpuskaitos prievolės taikymą tam tikros klasės ne biržos išvestinei finansinei priemonei arba tam tikros rūšies sandorio šaliai, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

   a) tam tikros klasės ne biržos išvestinė finansinė priemonė yra nebetinkama pagrindinės sandorio šalies atliekamai tarpuskaitai, remiantis 5 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje ir 5 dalyje nurodytais kriterijais;
   b) tikėtina, kad pagrindinė sandorio šalis nebevykdys tos konkrečios klasės ne biržos išvestinės finansinės priemonės tarpuskaitos ir jokia kita pagrindinė sandorio šalis negalės nepertraukiamai vykdyti tos konkrečios klasės ne biržos išvestinės finansinės priemonės tarpuskaitos;
   c) tarpuskaitos prievolės taikymą tam tikros klasės ne biržos išvestinei finansinei priemonei arba tam tikros rūšies sandorio šaliai būtina sustabdyti, siekiant išvengti didelės grėsmės Sąjungos finansiniam stabilumui arba siekiant tą grėsmę panaikinti, o sustabdymo priemonė atitinka tą tikslą.

Pirmos pastraipos c punkto tikslu prieš pateikdama minėtoje pastraipoje nurodytą prašymą EVPRI pasikonsultuoja su ESRV.

Jeigu EVPRI prašo, kad Komisija laikinai sustabdytų 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpuskaitos prievolės taikymą, ji nurodo priežastis ir pateikia įrodymų, kad yra tenkinama bent viena iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų. Komisija apie EVPRI prašymą nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

1a.  Pagal 22 straipsnį paskirta kompetentinga institucija gali prašyti EVPRI pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą dėl laikino sustabdymo. Jeigu kompetentinga institucija prašo EVPRI pateikti prašymą dėl sustabdymo, ji nurodo prašymo priežastis ir pateikia įrodymus, kad tenkinama bent viena iš 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų.

EVPRI per 48 valandas nuo kompetentingos institucijos prašymo, atsižvelgdama į kompetentingos institucijos nurodytas priežastis ir pateiktus įrodymus, paprašo Komisijos sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą tam tikros klasės ne biržos išvestinei finansinei priemonei arba tam tikros rūšies sandorio šaliai, nurodytoms 1 dalyje, arba atmeta kompetentingos institucijos prašymą. EVPRI informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie savo sprendimą ir išsamiai paaiškina jį.

2.  1 dalyje nurodytas prašymas viešai neskelbiamas.

3.  Komisija per 48 valandas nuo 1 dalyje nurodyto prašymo ir atsižvelgdama į EVPRI nurodytas priežastis ir pateiktus įrodymus, sustabdo tarpuskaitos prievolės taikymą tam tikros klasės ne biržos išvestinei finansinei priemonei arba tam tikros rūšies sandorio šaliai, nurodytoms 1 dalyje, arba atmeta sustabdymo prašymą. Komisija informuoja EVPRI apie savo sprendimą ir išsamiai paaiškina jį. Po to Komisija nedelsdama perduoda tą informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.  Komisijos sprendimas sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą ▌ paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisijos interneto svetainėje ir 6 straipsnyje nurodytame viešame registre.

5.  Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas pagal šį straipsnį galioja ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo paskelbimo apie tą sustabdymą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

6.  Jei sustabdymas išlieka pagrįstas, Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI ir ESRV, gali pratęsti 5 dalyje nurodytą sustabdymo vienam ar keliems vieno mėnesio laikotarpiams, kurių suma negali viršyti 12 mėnesių nuo pradinio sustabdymo laikotarpio pabaigos. Apie sustabdymo pratęsimą paskelbiama pagal 4 straipsnį.

Pirmos pastraipos tikslu Komisija praneša EVPRI bei informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie ketinimą pratęsti tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymą. EVPRI per 48 valandas nuo to pranešimo pateikia nuomonę dėl sustabdymo pratęsimo.“.

"

7)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Finansų sandorio šalys, 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas sąlygas tenkinančios ne finansų sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys užtikrina, kad visų jų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, jų pakeitimų ar nutraukimo duomenys būtų pateikiami pagal 1a dalį sandorių duomenų saugyklai, įregistruotai pagal 55 straipsnį arba pripažintai pagal 77 straipsnį. Šie duomenys pateikiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo.

Prievolė teikti ataskaitas taikoma išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurios ▌buvo sudarytos 2014 m. vasario 12 d. ar vėliau.

Nepaisant 3 straipsnio, prievolė teikti ataskaitas netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims tarp tos pačios grupės subjektų, kai bent viena iš sandorio šalių yra ne finansų sandorio šalis arba būtų laikoma ne finansų sandorio šalimi, jei būtų įsteigta Sąjungoje, jeigu:

   a) abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą;
   b) abiem sandorio šalims taikomos tinkamos centralizuotos rizikos nustatymo, vertinimo ir kontrolės procedūros arba
   c) patronuojanti įmonė nėra finansų sandorio šalis.“;

"

b)  įterpiamos šios 1a ir 1b dalys:"

„1a. 1 dalyje nurodytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenys pateikiami taip:

   b) ▌ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų finansų sandorio šalies su ne finansų sandorio šalimi, neatitinkančia 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų sąlygų, duomenys teikiami tokia tvarka:
   i) finansų sandorio šalys atsakingos, įskaitant teisinę atsakomybę, tik už vieno duomenų rinkinio pateikimą, taip pat už pateiktų duomenų tikslumo užtikrinimą. Siekiant užtikrinti, kad finansų sandorio šalis turėtų visus duomenis, reikalingus ataskaitų teikimo prievolei įvykdyti, ne finansų sandorio šalis pateikia finansų sandorio šaliai informaciją apie tarp šių šalių sudarytus ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, kai negalima pagrįstai tikėtis, kad finansų sandorio šalis turi tokią informaciją. Ne finansų sandorio šalis atsakinga už tos informacijos tikslumo užtikrinimą;
   ii) nepaisant i papunkčio, ne finansų sandorio šalys, kurios jau investavo į ataskaitų teikimo sistemos diegimą, gali savanoriškai teikti savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų su finansų sandorio šalimis, duomenis sandorių duomenų saugyklai. Tokiu atveju ne finansų sandorio šalys iš anksto informuoja finansų sandorio šalis, su kuriomis yra sudariusi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, apie savo sprendimą. Atsakomybė, įskaitant teisinę atsakomybę, už tų duomenų teikimą ir jų tikslumo užtikrinimą šiomis aplinkybėmis išlieka ne finansų sandorio šalims;
   ba) ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų ne finansų sandorio šalies, kuriai netaikomos 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos sąlygos, su trečiojoje šalyje įsisteigusiu subjektu, kuris būtų finansų sandorio šalis, jeigu būtų įsisteigęs Sąjungoje, atžvilgiu tokia ne finansų sandorio šalis neprivalo teikti ataskaitų pagal 9 straipsnį ir nėra teisiškai atsakinga už ataskaitų apie tokias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis teikimą arba duomenų apie tas sutartis tikslumo užtikrinimą, jeigu:
   i) atitinkamos trečiosios šalies teisinė ataskaitų teikimo tvarka laikoma lygiaverte pagal 13 straipsnį ir trečiosios šalies finansų sandorio šalis pateikė tokią informaciją pagal savo trečiosios šalies teisinę ataskaitų teikimo tvarką;
   ii) atitinkamos trečiosios šalies teisinė ataskaitų teikimo tvarka nebuvo pripažinta lygiaverte pagal 13 straipsnį ir trečiosios valstybės finansų sandorio šalis nusprendžia laikytis šio straipsnio reikalavimų, kaip jų laikytųsi Sąjungoje įsteigta finansų sandorio šalis, ir įsiregistruoja EVPRI.

EVPRI sudaro trečiųjų šalių finansų sandorio šalių, kurios pagal ii papunktį nusprendžia laikytis šio straipsnio, Sąjungos lygmens registrą, viešai skelbiamą EVPRI interneto svetainėje;

   c) KIPVPS valdymo įmonė yra atsakinga už ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių sandorio šalis yra tas KIPVPS, duomenų teikimą, taip pat už pateiktų duomenų tikslumo užtikrinimą;
   d) AIF valdytojas yra atsakingas už ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių sandorio šalis yra tas AIF, duomenų teikimą, taip pat už pateiktų duomenų tikslumo užtikrinimą;
   e) sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys, kurios apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis praneša sandorių duomenų saugykloms, užtikrina, kad jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenys būtų pateikti tiksliai ir jų nedubliuojant.

Sandorio šalys ir pagrindinės sandorio šalys, kurioms taikoma 1 dalyje nurodyta prievolė teikti ataskaitas, tą prievolę gali deleguoti.

1b.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma informacija, kurią turi pateikti trečiosios valstybės finansų sandorio šalis, kad būtų įregistruota EVPRI, kaip nurodyta 1a dalies pirmos pastraipos ba punkto ii papunktyje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, kuriais papildomas šis reglamentas.“;

"

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Siekdama užtikrinti vienodas 1 ir 3 dalių taikymo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos centrinių bankų sistema, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) pateiktinos informacijos duomenų standartai ir forma, kurie apima bent šiuos elementus:
   i) pasaulinius juridinio asmens identifikatorius (LEI);
   ii) tarptautinius vertybinių popierių identifikavimo numerius (ISIN);
   iii) unikalius sandorio identifikatorius (UTI);
   b) ataskaitų teikimo būdai ir tvarka;
   c) ataskaitų teikimo dažnumas;
   d) data, iki kurios turi būti pranešama apie išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant laipsnišką taikymą sutartims, sudarytoms iki prievolės teikti ataskaitas taikymo pradžios.

Rengdama šiuos techninių standartų projektus EVPRI atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir standartus, dėl kurių susitarta Sąjungos ar pasauliniu mastu, ir į tai, kaip jie atitinka Reglamento (ES) Nr. 2015/2365* 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

__________________________________________________________________

* 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).“;

"

8)  10 straipsnio 1–4 dalys pakeičiamos taip:"

„1. Ne finansų sandorio šalis, turinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų, kasmet pagal 3 dalį gali apskaičiuoti savo apibendrintų mėnesio pabaigos pozicijų vidurkį paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu.

Jei ne finansų sandorio šalis neapskaičiuoja savo pozicijos arba pagal pirmą pastraipą apskaičiuotas rezultatas viršija tarpuskaitos ribas, nurodytas pagal 4 dalies b punktą, ne finansų sandorio šalis:

   a) nedelsdama apie tai praneša EVPRI ir pagal 5 dalį paskirtai institucijai;
   b) jeigu ji neapskaičiavo savo pozicijos, būsimų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su visų klasių turtu, atžvilgiu privalo laikytis 4 straipsnyje nurodytos tarpuskaitos prievolės ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų;
   ba) jei pagal pirmą pastraipą apskaičiuotas rezultatas viršija pagal 4 dalies b punktą nustatytas tarpuskaitos ribas, būsimų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su turto klasėmis, kurių atveju viršyta tarpuskaitos riba, atžvilgiu privalo laikytis 4 straipsnyje nurodytos tarpuskaitos prievolės, bet neprivalo laikytis 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų kitų turto klasių, kurių atveju tarpuskaitos riba nebuvo viršyta, atžvilgiu;
   c) atlieka b punkte nurodytų sutarčių tarpuskaitą per keturis mėnesius nuo dienos, kada jai pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė.

2.  Ne finansų sandorio šaliai, kuriai pagal 1 dalies antrą pastraipą pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė ir kuri vėliau pagal 5 dalį paskirtai institucijai įrodo, kad jos apibendrintų mėnesio pabaigos pozicijų vidurkis paskutinių 12 mėnesių laikotarpiu nebeviršija 1 dalyje nurodytos tarpuskaitos ribos, 4 straipsnyje nustatyta tarpuskaitos prievolė nebetaikoma.

3.  Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytas pozicijas, ne finansų sandorio šalis įtraukia visas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurias sudarė sandorio šalis arba kiti ne finansų subjektai grupėje, kuriai priklauso ne finansų sandorio šalis, kurių negalima objektyviai įvertinti kaip mažinančių riziką, tiesiogiai susijusią su tos sandorio šalies arba tos grupės komercine veikla arba iždo finansavimo veikla.

4.  Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomi:

   a) kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai įvertinamos kaip mažinančios tiesiogiai su 3 dalyje nurodyta komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką arba
   b) tarpuskaitos ribų vertės, kurios nustatomos atsižvelgiant į sandorio šalies kiekvienos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumos svarbą visai sistemai.

EVPRI gali nustatyti atskiras tarpuskaitos ribas finansų ir ne finansų sandorio šalims, atsižvelgdama į finansų sandorio šalių tarpusavio sąsajas ir į tai, kad jos kelia didesnę sisteminę riziką.

Surengusi viešas konsultacijas, EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai, o po to juos reguliariai atnaujina.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

EVPRI, pasikonsultavusi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis, periodiškai peržiūri b punkte nurodytas ribas ir, kai reikia, pirmiausiai siekiant užtikrinti aktyvesnį pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos naudojimą, siūlo techninius reguliavimo standartus joms iš dalies pakeisti.“.

"

8a)  11 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„1a. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi 3 straipsnyje nurodytiems grupės vidaus sandoriams, kai viena iš sandorio šalių yra ne finansų sandorio šalis, kuriai pagal 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą netaikoma tarpuskaitos prievolė.“.

"

8b)  11 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Finansų sandorio šalys įdiegia rizikos valdymo procedūras, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios sudarytos 2012 m. rugpjūčio 16 d. ar vėliau, atžvilgiu reikalaujama laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo. 10 straipsnyje nurodytos ne finansų sandorio šalys negali taikyti rizikos valdymo procedūrų, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su turto klasėmis, kurių atveju neviršyta tarpuskaitos riba, atžvilgiu reikalaujama laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo.“.

"

9)  11 straipsnio 15 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) rizikos valdymo procedūros, įskaitant įkaito dydį ir rūšį ir atskyrimo tvarką, nurodytą 3 dalyje, taip pat susijusios priežiūros procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti pradinį ir nuolatinį tų rizikos valdymo procedūrų patvirtinimą;“;

"

b)  2 pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

„EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo].“.

"

10)  38 straipsnis papildomas šiomis 6 ir 7 dalimis:"

„6. Pagrindinė sandorio šalis suteikia savo tarpuskaitos nariams modeliavimo priemonę, kuria jie galėtų nustatyti papildomos pradinės garantinės įmokos, kurios pagrindinė sandorio šalis gali pareikalauti atlikdama naujo sandorio tarpuskaitą, sumą bendrąja verte. Ta priemone galima naudotis tik esant saugiai prieigai, o modeliavimo rezultatai nėra privalomi.

7.  Pagrindinė sandorio šalis suteikia savo tarpuskaitos nariams informacijos apie naudojamus pradinių garantinių įmokų modelius. Ta informacija turi atitikti visas šias sąlygas:

   a) aiškiai paaiškinama pradinių garantinių įmokų modelio struktūra ir kaip jis veikia;
   b) aiškiai aprašomos pradinių garantinių įmokų modelio pagrindinės prielaidos ir apribojimai bei aplinkybės, kuriomis tos prielaidos nebegalioja;
   c) ji pagrindžiama dokumentais.“.

"

11)  39 straipsnis papildomas šia 11 dalimi:"

„11. Valstybių narių nacionaliniai nemokumo teisės aktai netrukdo pagrindinei sandorio šaliai veikti turto ir pozicijų, įrašytų į šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytas sąskaitas, atžvilgiu pagal 48 straipsnio 5–7 dalis.“.

"

12)  56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. 55 straipsnio 1 dalies tikslu sandorių duomenų saugykla pateikia EVPRI kurį nors iš šių dokumentų:

   a) registracijos paraišką;
   b) registracijos išplėtimo paraišką, jeigu sandorių duomenų saugykla jau įregistruota pagal Reglamento (ES) 2015/2365 III skyrių.“;

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) 1 dalies a punkte nurodytos registracijos paraiškos duomenys;
   b) 1 dalies b punkte nurodytos registracijos išplėtimo supaprastintos paraiškos duomenys.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“;

"

c)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Siekdama užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) 1 dalies a punkte nurodytos registracijos paraiškos forma;
   b) 1 dalies b punkte nurodytos registracijos išplėtimo paraiškos forma.

Pirmos pastraipos b punkto atveju EVPRI parengia supaprastintą formą.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [9 mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“.

"

12a)   62 straipsnio 5 dalis išbraukiama.

12b)   63 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose ar teritorijoje. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, EVPRI gali atlikti patikrinimą vietoje be išankstinio perspėjimo.“.

"

12c)   63 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu yra priimtas EVPRI sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ar teritoriją ir turi visus 62 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.“.

"

12d)  63 straipsnio 8 dalis išbraukiama.

12e)  64 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Už tyrimą atsakingas pareigūnas EVPRI pateikdamas bylą su išvadomis apie tai praneša asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas. Tokiems asmenims suteikiama galimybė susipažinti su byla, nepažeidžiant teisėtų kitų asmenų interesų apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir EVPRI vidaus parengiamiesiems dokumentams.“.

"

12f)   64 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Jei EVPRI vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas nustato rimtų požymių, jog galbūt egzistuoja faktų, kurie, EVPRI žiniomis, galėtų būti laikomi baudžiamąja veika, EVPRI perduoda klausimą dėl baudžiamojo persekiojimo atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms tyrimams atlikti ir galimam baudžiamajam persekiojimui pradėti. Be to, EVPRI neskiria vienkartinių arba periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai yra informuota apie ankstesnį išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą dėl tapačių bei materialiniu atžvilgiu vienodų faktų ir jau įgavusį res judicata galią pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdytam baudžiamajam procesui.“.

"

12g)   65 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama.

13)  65 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punkte „20 000 EUR“ pakeičiama į „200 000 EUR“;

b)  b punkte „10 000 EUR“ pakeičiama į „100 000 EUR“;

c)  dalis papildoma šiuo c punktu:"

„c) už I priedo IV skirsnyje nurodytus pažeidimus skiriamos ne mažesnės kaip 5 000 EUR ir ne didesnės kaip 10 000 EUR baudos.“.

"

13a)   67 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Pirma pastraipa netaikoma, jei būtina imtis skubių veiksmų, siekiant išvengti didelės ir neišvengiamos žalos finansų sistemai arba didelės ir neišvengiamos žalos finansų rinkų vientisumui, skaidrumui, efektyvumui ir sklandžiam veikimui, įskaitant sandorių duomenų saugyklai pateiktų duomenų stabilumą ir tikslumą. Tokiu atveju EVPRI gali priimti laikinąjį sprendimą ir susijusiems asmenims suteikia galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po EVPRI sprendimo priėmimo.“.

"

14)  72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Sandorių duomenų saugyklai taikomo mokesčio dydis yra toks, kad iš jo būtų padengtos visos EVPRI patirtos pagrįstos administracinės sandorių duomenų saugyklos registracijos ir priežiūros veiklos sąnaudos, ir yra proporcingas atitinkamos sandorių duomenų saugyklos apyvartai ir registracijos bei vykdomos priežiūros rūšiai.“.

"

15)  Įterpiamas šis 76a straipsnis:"

„76a straipsnis

Abipusė tiesioginė prieiga prie duomenų

1.  Atitinkamos trečiųjų šalių, kuriose įsteigta viena ar daugiau sandorių duomenų saugyklų, institucijos, kai tai būtina jų pareigoms vykdyti, turi tiesioginę prieigą prie Sąjungoje įsteigtų sandorių duomenų saugyklų informacijos su sąlyga, kad tuo tikslu pagal 2 dalį Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą.

2.  1 dalyje nurodytoms institucijoms pateikus prašymą, Komisija pagal 86 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, ar prašančiosios institucijos trečiosios šalies teisinė sistema atitinka visas šias sąlygas:

   a) toje trečiojoje šalyje įsteigtoms sandorių duomenų saugykloms yra suteikti tinkami leidimai;
   b) toje trečiojoje šalyje nuolat veiksmingai prižiūrimos sandorių duomenų saugyklos ir veiksmingai užtikrinama, kad jos vykdytų savo pareigas;
   c) suteikiamos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, kurios būtų bent jau lygiavertės šiame reglamente nustatytoms garantijoms;
   d) sandorių duomenų saugykloms, turinčioms leidimą toje trečiojoje šalyje, yra taikoma teisiškai privaloma ir vykdytina pareiga 81 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams suteikti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie duomenų.“.

"

16)  78 straipsnis papildomas šiomis 9 ir 10 dalimis:"

„9. Sandorių duomenų saugykla nustato šias procedūras ir politiką:

   a) atskirų sandorių duomenų saugyklų duomenų suderinimo procedūras;
   b) pateiktų duomenų išsamumo ir tikslumo užtikrinimo procedūras;
   c) tvarkingo duomenų perdavimo kitoms sandorių duomenų saugykloms politiką, jei to reikalauja sandorio šalys ar 9 straipsnyje nurodytos pagrindinės sandorio šalys arba jei tai būtina dėl kitos priežasties.

10.  Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) atskirų sandorių duomenų saugyklų duomenų suderinimo procedūros;
   b) procedūros, kurias taikys sandorių duomenų saugykla, kad patikrintų, kaip ataskaitas teikianti sandorio šalis arba duomenis teikiantis subjektas atitinka ataskaitų teikimo reikalavimus, taip pat pagal 9 straipsnį pateiktos informacijos išsamumą ir tikslumą.

EVPRI ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“.

"

17)  81 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis papildoma šiuo q punktu:"

„q) trečiosios šalies atitinkamoms institucijoms, kurių atžvilgiu vadovaujantis 76 straipsnio a punktu yra priimtas įgyvendinimo aktas;“;

"

b)  įterpiama ši 3a dalis:"

„3a. Sandorių duomenų saugykla suteikia sandorio šalims ir 9 straipsnio 1a dalies antroje pastraipoje nurodytoms pagrindinėms sandorio šalims jų vardu pateikiamą informaciją.“;

"

c)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) pagal 1 ir 3 dalis skelbtina arba pateiktina informacija;
   b) 1 dalyje nurodytos informacijos skelbimo dažnumas;
   c) veiklos standartai, reikalingi, kad būtų galima apibendrinti ir palyginti skirtingų sandorių duomenų saugyklų duomenis ir kad 3 dalyje nurodyti subjektai turėtų prieigą prie tos informacijos;
   d) sąlygos, tvarka ir reikiami dokumentai, kuriais remdamosi sandorių duomenų saugyklos suteikia prieigą 3 dalyje nurodytiems subjektams.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... m. ... ... d. 12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Rengdama tuos techninių standartų projektus EVPRI užtikrina, kad skelbiant 1 dalyje nurodytą informaciją nebūtų atskleista nė vienos sutarties šalies tapatybė.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“.

"

18)  82 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Įgaliojimai priimti 1 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 70 straipsnyje, 72 straipsnio 3 dalyje, 76a straipsnyje ir 85 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.“.

"

19)  85 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Komisija ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [treji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] įvertina šio reglamento taikymą ir parengia bendrą ataskaitą. Komisija šią ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais.“;

"

aa)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [treji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] EVPRI Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje analizuojamas Reglamentu (ES) 2018/... [šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu] padarytų ataskaitų teikimo tvarkos pakeitimų poveikis rinkos dalyviams. Toje ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas atitinkamų nuostatų, kuriomis leidžiama deleguoti ataskaitų teikimą finansų sandorio šalims ir reikalaujama, kad pagrindinės sandorio šalys teiktų ataskaitas apie sutartis, priimtinumas ir įgyvendinimas, taip pat analizuojama, ar tomis naujomis nuostatomis pasiektas jų tikslas sumažinti ataskaitų teikimo naštą, tenkančią mažesnėms sandorio šalims. Ataskaitoje taip pat įvertinama, kaip tos naujos nuostatos paveikė konkurenciją tarp sandorių duomenų saugyklų ir ar dėl jų sumažėjo aplinkos konkurencingumas bei tarpuskaitos narių ir jų klientų pasirinkimo laisvė, o jei sumažėjo, kokiu mastu.“;

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Komisija ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [vieni metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to kiekvienais metais iki ... m. ... ... d. [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] parengia ataskaitą, kurioje įvertina, ar parengti perspektyvūs techniniai sprendimai, kad pensijų sistemos įstaigos galėtų perkelti piniginį ir nepiniginį įkaitą kaip kintamąsias garantines įmokas, taip pat bet kokių priemonių, skirtų sudaryti palankesnes sąlygas tiems techniniams sprendimams, poreikį.

EVPRI, bendradarbiaudama su EDPPI, EBI ir ESRV, ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to kiekvienais metais iki ... m. ... ... d. [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje įvertinama:

   a) ar pagrindinės sandorio šalys, tarpuskaitos nariai ir pensijų sistemos įstaigos dėjo deramas pastangas ir parengė perspektyvių techninių sprendimų, kurie sudarytų sąlygas pensijų sistemos įstaigoms dalyvauti pagrindinėms sandorio šalims atliekant tarpuskaitą, pateikiant piniginį ir nepiniginį įkaitą kaip kintamąsias garantines įmokas, įskaitant tų sprendimų reikšmę rinkos likvidumui ir procikliškumui bei jų galimas teisines ar kitokias pasekmes;
   b) pensijų sistemos įstaigų veiklos, vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama ir kurių tarpuskaita neatliekama, rinkose, apimtis ir pobūdis pagal turto klasę, taip pat susijusi sisteminė rizika finansų sistemai;
   c) pensijų sistemos įstaigų vykdomo tarpuskaitos reikalavimo pasekmės jų investavimo strategijai, įskaitant bet kokį jų piniginio ir nepiniginio turto paskirstymo pokytį;
   d) 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų tarpuskaitos ribų reikšmė pensijų sistemos įstaigoms;
   e) kitų teisinių reikalavimų poveikis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita atliekama ir kurių tarpuskaita neatliekama, sąnaudų skirtumui, įskaitant garantinių įmokų reikalavimus išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaita neatliekama, ir sverto koeficiento apskaičiavimą, atliekamą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;
   f) ar reikia papildomų priemonių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pensijų sistemos įstaigų tarpuskaitos sprendimui parengti.

Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kad vieną kartą dvejiems metams pratęstų 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą trejų metų laikotarpį, jei ji padaro išvadą, kad perspektyvus techninis sprendimas neparengtas ir kad išlieka neigiamas išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos, kurią atlieka pagrindinė sandorio šalis, poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms.“;

"

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija :

   a) pateikia pasiūlymą dėl privalomo sprendimo, išskyrus nuolatinį arba pratęstą laikiną pensijų sistemos įstaigų atleidimą nuo tarpuskaitos prievolės taikymo, jei mano, kad suinteresuotieji subjektai nerado jokio sprendimo, arba
   b) pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo vienkartiniu vienų metų laikotarpiu pratęsia 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą dvejų metų laikotarpį, jeigu mano, kad suinteresuotieji subjektai susitarė dėl sprendimo, bet norint jį įgyvendinti reikia papildomai laiko, arba
   c) leidžia išimties galiojimui baigtis, kartu skatindama suinteresuotuosius subjektus iš anksto įgyvendinti savo sprendimą, jei mano, kad toks sprendimas buvo surastas.;

"

ca)  įterpiamos šios dalys:"

3a. Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [treji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą dėl 89 straipsnio 1a dalyje nurodyto trejų metų laikotarpio vienkartinio pratęsimo dvejais metais, jei mano, kad 89 straipsnio 1a dalyje nurodytos mažosios pensijų sistemos įstaigos ėmėsi reikiamų pastangų parengti tinkamus techninius sprendimus ir kad išliko neigiamas išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos poveikis pensinėms išmokoms pensininkams.

3b.   EVPRI ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje įvertinama, ar galėtų būti išplėstas finansinių priemonių, kurios laikomos labai likvidžiomis ir kurių kredito ir rinkos rizika labai maža, sąrašas pagal 47 straipsnį ir ar į šį sąrašą būtų galima įtraukti vieną ar daugiau pinigų rinkos fondų, kuriems suteiktas veiklos leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/1131.“;

"

e)  papildoma šiomis dalimis:"

„6. Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl išvestinių finansinių priemonių prekybos pareigos pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 suderinimo su Reglamentu (ES) 2018/... [šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu] atliktais išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės pakeitimais, ypač dėl subjektų, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, apimties ir sustabdymo mechanizmo. Jei manoma, kad toks suderinimas būtinas ir tinkamas, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomi būtini pakeitimai.

7.  EVPRI, bendradarbiaudama su EDPPI ir EBI, ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [18 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje įvertinama, ar 4 straipsnio 3a dalyje nurodytas sąžiningų, pagrįstų, nediskriminacinių ir skaidrių komercinių sąlygų principas veiksmingai palengvino prieigą prie tarpuskaitos paslaugų.

Komisija ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertina, ar sąžiningų, pagrįstų, nediskriminacinių ir skaidrių komercinių sąlygų principas veiksmingai palengvino prieigą prie tarpuskaitos paslaugų, ir prireikus pasiūlo to principo patobulinimus. Toje ataskaitoje apsvarstomos pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos išvados ir, kai tinkama, kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

8.  Komisija ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] parengia ataskaitą, kurioje įvertinama, ar tiesiogiai rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugų (įskaitant portfelio suspaudimo paslaugas) sukeltiems sandoriams turėtų būti netaikoma 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpuskaitos prievolė. Toje ataskaitoje Komisija pirmiausiai atsižvelgia į tai, kiek šie sandoriai mažina riziką (ypač sandorio šalies kredito riziką ir operacinę riziką), taip pat į galimybę apeiti tarpuskaitos prievolę ir galimybę panaikinti paskatas naudotis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita. Komisija pateikia tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su tinkamais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Kad padėtų Komisijai parengti pirmoje pastraipoje nurodytą ataskaitą, EVPRI, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, ar tiesiogiai rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugų (įskaitant portfelio suspaudimo paslaugas) sukeltiems sandoriams turėtų būti netaikoma tarpuskaitos prievolė. Toje ataskaitoje nagrinėjamas portfelio suspaudimas ir kitos teikiamos su kainodara nesusijusios rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugos, kuriomis nekeičiant portfelių rinkos rizikos mažinama išvestinių finansinių priemonių portfelių ne rinkos rizika, pavyzdžiui, balansavimo sandoriai. Ataskaitoje taip pat paaiškinama tokių rizikos mažinimo paslaugų po sandorio sudarymo paskirtis ir veikimas, mastas, kuriuo jos mažina riziką, ypač sandorio šalies kredito riziką ir operacinę riziką, taip pat įvertinamas poreikis vykdyti tokių sandorių tarpuskaitą arba atleisti juos nuo tarpuskaitos siekiant valdyti sisteminę riziką. Ataskaitoje taip pat įvertinama, kiek tokių paslaugų atleidimas nuo tarpuskaitos prievolės sukelia paskatas nenaudoti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos ir gali paskatinti sandorio šalis apeiti tarpuskaitos prievolę.

9.  Remdamasi, be kita ko, 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbtomis Komisijos viešosios konsultacijos dėl ataskaitų teikimo priežiūros institucijoms tinkamumo patikros išvadomis ir EVPRI pagal antrą pastraipą pateikta ataskaita, Komisija ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] peržiūri 9 straipsnio 1a dalies taikymą ir pateikia apie jį ataskaitą. Komisija pateikia tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su tinkamais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Peržiūrėdama 9 straipsnio 1a dalies taikymą, Komisija įvertina, ar prievole pranešti apie sandorius pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį nėra be reikalo dubliuojamos ataskaitos apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius ir ar reikalavimas pranešti apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius pagal 9 straipsnio 1a dalį galėtų būti sumažintas siekiant supaprastinti ataskaitų apie ne biržos išvestines finansines priemones teikimo grandines visoms sandorio šalims, ypač ne finansų sandorio šalių, kurioms netaikoma 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta tarpuskaitos prievolė.

EVPRI, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje įvertinama:

   a) ne biržos išvestinių finansinių priemonių ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir pagal šio reglamento 9 straipsnį, darna ataskaitoje apie išvestinių finansinių priemonių sutartį pateikiamos informacijos ir atitinkamų subjektų prieigos prie duomenų atžvilgiu;
   b) ar įmanoma suderinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir pagal šio reglamento 9 straipsnį, ataskaitoje apie išvestinių finansinių priemonių sutartį pateikiamos informacijos ir atitinkamų subjektų prieigos prie duomenų atžvilgiu, ir
   c) galimybė supaprastinti ataskaitų teikimo grandines visoms sandorio šalims, įskaitant visus netiesioginius klientus, atsižvelgiant į savalaikių ataskaitų poreikį bei į aktus ir priemones, priimtus pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 30 straipsnio 2 dalį.“.

"

20)  89 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„1. Iki ... m. ... ... d. [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su pensijų sistemos įstaigų finansiniu mokumu, ir subjektams, įsteigtiems siekiant pensijų sistemos įstaigų įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas pensijų sistemos įstaigų nariams.

Pensijų sistemos įstaigos, pagrindinės sandorio šalys ir tarpuskaitos nariai deda visas pastangas, kad padėtų sukurti techninius sprendimus, kurie palengvintų tokių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą pensijų sistemos įstaigoms.

Komisija sudaro ekspertų grupę, kurią sudaro pensijų sistemos įstaigų, pagrindinių sandorio šalių ir tarpuskaitos narių atstovai bei kiti su tokiais techniniais sprendimais susiję subjektai, kad būtų galima stebėti jų pastangas ir įvertinti pažangą, pasiektą kuriant techninius sprendimus, kurie palengvintų tokių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą pensijų sistemos įstaigoms. Ta ekspertų grupė susitinka bent kartą per šešis mėnesius. Komisija atsižvelgia į pensijų sistemos įstaigų, pagrindinių sandorio šalių ir tarpuskaitos narių pastangas rengdama savo ataskaitas pagal 85 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.“.

"

20a)  89 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

1a. Nepaisant 1 dalies, iki ... m. ... ... d. [treji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] 4 straipsnyje nustatyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su mažosioms pensijų sistemos įstaigoms priskiriamų pensijų sistemos įstaigų finansiniu mokumu, ir subjektams, įsteigtiems siekiant tokios įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas jos nariams.

Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą, papildantį šį reglamentą nustatant, kurios pensijų sistemos įstaigos gali būti laikomos mažosiomis pagal šios dalies pirmą pastraipą, atsižvelgdama į tai, kad mažosioms priskiriamos pensijų sistemos įstaigos turi sudaryti ne daugiau kaip 5 % ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias sudaro visos pensijų sistemos įstaigos.“.

"

21)  I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedo nuostatas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo ... m. ... ... d. [penki mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Nepaisant šio straipsnio antros pastraipos, 1 straipsnio 7 dalies d punktas ir 1 straipsnio 8, 10 bei 11 dalys taikomi nuo ... m. ... ... d. [ ▌šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos], o 1 straipsnio 2 dalies c punktas, 1 straipsnio 7 dalies e punktas, 1 straipsnio 9 dalis, 1 straipsnio 12 dalies b ir c punktai bei 1 straipsnio 16 dalis taikomi nuo ... m. ... ... d. [ ▌18 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Jeigu šis reglamentas įsigalios po 2018 m. rugpjūčio 16 d., visoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias pensijų sistemos įstaigos įvykdė po 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, 89 straipsnio 1 dalis taikoma atgaline data.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)   I skirsnis papildomas šiais i, j ir k punktais:

„i) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 9 dalies a punktą, nenustatydama tinkamų atskirų sandorių duomenų saugyklų duomenų tarpusavio suderinimo procedūrų;

j)  sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 9 dalies b punktą, nenustatydama tinkamų pateiktų duomenų išsamumo ir tikslumo užtikrinimo procedūrų;

k)  sandorių duomenų saugykla pažeidžia 78 straipsnio 9 dalies c punktą, nenustatydama tinkamos tvarkingo duomenų perdavimo kitoms sandorių duomenų saugykloms politikos, jei to reikalauja sandorio šalys ir 9 straipsnyje nurodytos pagrindinės sandorio šalys arba jei tai būtina dėl kitos priežasties.“.

2)   IV skirsnis papildomas šiuo d punktu:

„d) sandorių duomenų saugykla pažeidžia 55 straipsnio 4 dalį, tinkamu laiku nepranešdama EVPRI apie esminius savo registracijos sąlygų pakeitimus.“.

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0181/2018).
(2)* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C […], […], p. […].
(4) OL C […], […], p. […].
(5) ... m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija (OL ...) ir ... m. ... ... d. Tarybos sprendimas.
(6) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(7) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(8) http://www.bis.org/cpmi/publ/d106.pdf
(9) http://www.bis.org/cpmi/publ/d125.pdf
(10) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
(11) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(12) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(13) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
(14) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(15) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(16) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(17) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(18) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).


Bendrosios civilinės aviacijos taisyklės ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ***I
PDF 129kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 (COM(2015)0613 – C8-0389/2015 – 2015/0277(COD))
P8_TA(2018)0245A8-0364/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0613),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8–0389/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Italijos Senato ir Maltos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 12 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0364/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. birželio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1139.)

(1) OL C 75, 2017 3 10, p. 111.
(2) OL C 88, 2017 3 21, p. 69.


Naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos ***I
PDF 135kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo (COM(2017)0279 – C8-0168/2017 – 2017/0111(COD)
P8_TA(2018)0246A8-0010/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0279),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0168/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. balandžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0010/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos deklaracijas, pridėtas prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. birželio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenų stebėsenos ir teikimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/956.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS DEKLARACIJOS

Pasiūlymas dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartų

Kaip paskelbta 2017 m. lapkričio 8 d. komunikate „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“ (COM(2017)0675), Komisija ketina 2018 m. gegužės mėn. pirmoje pusėje pateikti trečiąjį judumo dokumentų rinkinį, į kurį bus įtrauktas pasiūlymas, kuriuo nustatomi sunkvežimių išmetamo anglies dioksido kiekio standartai.

Sertifikavimo reglamento rengimo kalendorius

Komisija toliau techniškai tobulina Transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemonę (VECTO) ir siekia nuo 2020 m. į ją įtraukti naujas žinomas technologijas ir kitų tipų transporto priemones, t. y. likusių tipų sunkvežimius, autobusus bei tolimojo susisiekimo autobusus (nuo 2020 m.) ir priekabas (nuo 2021 m.).

Kad suinteresuotieji subjektai ir ekonominės veiklos vykdytojai būtų reguliariai informuojami, daugiau informacijos apie VECTO tobulinimą ir dalinį Reglamento (ES) 2017/2400 pakeitimą bus skelbiama atitinkamose Komisijos svetainėse.

Patikros bandymų keliuose rengimas pagal Sertifikavimo reglamentą

Komisija pripažįsta, kad svarbu turėti patikimų ir reprezentatyvių duomenų apie sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 ir suvartojamų degalų kiekį.

Todėl Reglamentą (ES) 2017/2400 numatoma papildyti nuostatomis dėl VECTO veikimo ir atitinkamų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių, nuo kurių priklauso išmetamo CO2 ir suvartojamų degalų kiekis, patikros ir atitikties reikalavimams užtikrinimo procedūros. Balsavimą dėl šios patikros procedūros, į kurią turėtų būti įtrauktas gaminamų sunkiųjų transporto priemonių bandymas keliuose, Motorinių transporto priemonių techniniame komitete planuojama surengti iki 2018 m. pabaigos.

Šia patikros procedūra turėtų būti grindžiamas būsimas bandymas, per kurį gamintojai ir tipo patvirtinimo institucijos arba nepriklausomos trečiosios šalys tikrintų eksploatuojamų transporto priemonių charakteristikas.

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 95.


Švietimo modernizavimas ES
PDF 227kWORD 72k
2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl švietimo modernizavimo ES (2017/2224(INI))
P8_TA(2018)0247A8-0173/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į teisę į mokslą, apibrėžtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 ir 19 d. Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381) ir į 2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“(5),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo 2 straipsnį dėl teisės į mokslą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rezoliuciją Nr. 1904 (2012) dėl teisės laisvai rinktis švietimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (SWD(2016)0195),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(9), įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“ (COM(2016)0941),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas gerai gyvenimo pradžiai“ (COM(2017)0248),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės (COM(2017)0247),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl absolventų karjeros stebėjimo (COM(2017)0249),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (COM(2017)0563 – SWD(2017)0322),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 30 d. Regionų komiteto nuomonę dėl mokyklinio ugdymo ir aukštojo mokslo modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl naujosios ES švietimo strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto (COM(2018)0023),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (COM(2018)0024),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge (Švedija) vykusio Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais baigiamąją ataskaitą(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“, patvirtintas per 3090-ąjį Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikimą, vykusį 2011 m. gegužės 19 ir 20 d.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 1984 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl švietimo laisvės Europos bendrijoje(14),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029) ir 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją(16) šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos chartiją dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje, priimtą remiantis rekomendacija CM/Rec(2010)7,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.) B strateginį tikslą,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 28 ir 29 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., priimtą 2015 m. rugsėjo mėn. ir įsigaliojusią 2016 m. sausio 1 d., ypač į 4 ir 5 darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0173/2018),

A.  kadangi pagal SESV 6 straipsnio e punktą švietimas ir mokymas yra valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau Europos Sąjungai tenka itin svarbus pagalbinis vaidmuo nustatant iššūkius ir tikslus, skatinant keistis geriausia praktika ir užtikrinant, kad ja būtų keičiamasi;

B.  kadangi teisė į mokslą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir kadangi visų formų ir visų lygių švietimas turi pasižymėti šiomis tarpusavyje susijusiomis ir esminėmis savybėmis: turi būti užtikrinta, kad a) būtų švietimo galimybių, b) švietimas būtų prieinamas, c) priimtinas ir d) pritaikomas;

C.  kadangi pagrindinis Europos socialinių teisių ramsčio prioritetas – kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą teikimas;

D.  kadangi lygių galimybių užtikrinimas yra svarbi švietimo funkcija, todėl turi būti užtikrintos nediskriminacinės galimybės mokytis; kadangi šiuo tikslu reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamiems, neįgaliesiems ir turintiems specialiųjų poreikių asmenims, turėtų vienodą prieigą prie švietimo ir mokymo ir tokias pačias galimybes gauti išsilavinimą, baigti mokymus ir įgyti įgūdžių visais lygmenimis;

E.  kadangi Europos švietimo sistemos pasižymi labai didele kultūros, socialine ir kalbų įvairove, o kartu valstybės narės švietimo srityje turi panašių tikslų ir susiduria su panašiais iššūkiais (pvz., užtikrinti vienodas galimybes visiems gauti išsilavinimą), kurie gali būti sprendžiami Europos lygmeniu;

F.  kadangi švietimo sistemų pajėgumas patenkinti socialinius, ekonominius ir asmeninius poreikius priklauso nuo jų kokybės, prieinamumo, įvairovės, veiksmingumo ir teisingumo, taip pat nuo to, ar esama atitinkamų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių;

G.  kadangi svarbu priminti, kad ekonomikos ir finansų krizė padarė neigiamą poveikį švietimui, įskaitant ir mokytojų ugdymą, ir kad švietimui skiriamas viešasis finansavimas yra Europos švietimo sistemos pagrindas; kadangi, atsižvelgiant į tai, nuolatinė ir didesnė viešoji finansinė parama švietimui, įskaitant mokytojus ir jų darbo sąlygas, ir moksliniams tyrimams yra būtina siekiant užtikrinti nemokamą, įtraukų ir prieinamą viešąjį švietimą;

H.  kadangi švietimas ir mokymas turėtų prisidėti prie jaunimo asmeninio tobulėjimo ir augimo, kad jaunuoliai taptų aktyviais ir atsakingais piliečiais, pasiruošusiais gyventi ir dirbti technologiniu požiūriu pažangaus ir globalizuoto pasaulio sąlygomis, ir turėtų suteikti jiems pagrindinį mokymosi visą gyvenimą gebėjimų rinkinį, kuris apibrėžiamas kaip savirealizacijai ir asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui ir užimtumui reikalingų žinių, įgūdžių ir pažiūrų derinys;

I.  kadangi mokymo kokybė yra svarbus mokinių ir studentų rezultatus lemiantis veiksnys, todėl tvirtas mokymo meistriškumo ir pedagogų rėmimas yra vienas iš bendradarbiavimo ES lygmeniu švietimo ir mokymo srityje prioritetų;

J.  kadangi teisė į mokslą apima laisvę steigti demokratiniais principais grindžiamas mokymo įstaigas ir tėvų teisę užtikrinti savo vaikų švietimą ir mokymą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus;

K.  kadangi švietimo srityje taikant atvirąjį koordinavimo metodą suteikiama galimybė valstybėms narėms sukurti ir įgyvendinti bendrą švietimo ir mokymo strategiją, įskaitant ir internetinę platformą „ET 2020“ („Švietimas ir mokymas 2020“); kadangi šios strategijos gairės kasmet analizuojamos ir vertinamos leidinyje „Švietimo ir mokymo stebėsena“, skirtame valstybėms narėms ir visai ES;

L.  kadangi naujausiame leidinyje „Švietimo ir mokymo stebėsena“, paskelbtame 2017 m., Komisija pripažįsta, kad, nepaisant nuolatinės pažangos mažinant švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičių, jų skaičius visoje ES išlieka labai aukštas;

M.  kadangi, remiantis naujausio PISA tyrimo rezultatais, 20,6 proc. Europos moksleivių susiduria su problemomis įgydami pagrindinius gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse ir kadangi esama daug Europos piliečių, neturinčių raštingumo įgūdžių; kadangi tai kelia didelį susirūpinimą, turint omenyje jų tolesnio mokymosi, asmeninio tobulėjimo ir tinkamo dalyvavimo viešajame gyvenime ir darbo rinkoje galimybes;

N.  kadangi galimybių naudotis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis užtikrinimas visiems vaikams itin svarbus norint sudaryti jiems sąlygas džiaugtis gera gyvenimo ir mokymosi kelio pradžia;

O.  kadangi geri darbuotojai yra ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pagrindas;

P.  kadangi studentų ir darbuotojų judumo skatinimas yra svarbus Europos aukštojo mokslo sistemų elementas, taip prisidedama prie jaunų žmonių tobulėjimo ir gali būti skatinama ekonominė ir socialinė pažanga; kadangi būtinos kokybės gerinimo priemonės ir didesnė finansinė parama siekiant išplėsti studentų ir darbuotojų judumą pagal programą „Erasmus +“;

Q.  kadangi metodologinės ir skaitmeninės inovacijos yra galima priemonė prieigai prie turinio ir žinių išplėsti, tačiau jos negali pakeisti asmeninių ryšių ir keitimosi informacija tarp studentų ir tarp studentų ir mokytojų ir negali būti paverstos švietimo sistemų prioritetu;

R.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos principų ir ji turėtų būti atspindima visose ES politikos srityse, ypač švietimo ir kultūros srityje;

S.  kadangi, nors švietimas yra veiksminga priemonė lyčių nelygybei ir diskriminacijai dėl lyties įveikti, tačiau pasitelkiant jį taip pat gali būti dažnai atkuriama arba apsunkinama esama diskriminacijos padėtis; kadangi lyčių nelygybė švietimo srityje trukdo asmeniniam tobulėjimui ir užimtumo galimybėms bei turi poveikio daugeliui socialinių ir kultūrinių sričių;

T.  kadangi nepaisant to, jog moterys sudaro tris penktadalius (57,6 proc.) visų aukštąjį mokslą baigusių asmenų, vyrų ir moterų užimtumo skirtumas 2015 m.(17) buvo 11,6 procentinio punkto;

Žinios – pagrindinis ekonominis išteklius ir piliečių gerovės šaltinis

1.  patvirtina, kad visuotinis kokybiškas švietimas yra esminė sudedamoji asmeninio, kultūrinio, socialinio ir profesinio tobulėjimo dalis žinių visuomenėje;

2.  mano, kad siekiai išsaugoti bendras Europos Sąjungos vertybes, įgyvendinti ES ekonominius ir socialinius tikslus ir užtikrinti konkurencingumą ir tvarų augimą yra susiję su kokybišku švietimu, skatinant demokratines vertybes, žmogaus teises, socialinę sanglaudą, integraciją ir sėkmingą individualią veiklą;

3.  pabrėžia, kad švietimas atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant Europos ateitį tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais, be to, kartu tenkinami ES piliečių poreikiai ir kuriama įvairių piliečių, kuriuos vienija jų pagrindinės bendros vertybės, bendrija;

4.  pabrėžia, kad kokybiškos švietimo ir mokymo sistemos skatina aktyvų pilietiškumą ir bendras vertybes, taigi jos padeda kurti atvirą, įtraukią, pliuralistinę, demokratišką ir tolerantišką visuomenę;

5.  pabrėžia švietimo vaidmenį padedant besimokantiesiems ugdyti etines ir pilietines vertybes, taip pat tapti aktyviais, atsakingais ir plačių pažiūrų visuomenės nariais, kurie gebėtų pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis ir pareigomis visuomenėje ir jas apginti, vertintų įvairovę, atliktų aktyvų vaidmenį demokratiniame gyvenime ir prisiimtų atsakomybę už save ir savo bendruomenes; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pilietiškumo ir pilietinio, etinio ir aplinkosaugos srities švietimo svarbą;

6.  pabrėžia, jog siekiant, kad jauni žmonės būtų pajėgūs įveikti iššūkius, tapti aktyviais ES piliečiais, užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas ir sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, kartu kurdami pasaulio ateitį, kokybiškas ir įtraukus švietimą turi suteikti jiems reikiamų žinių, įgūdžių, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinį ir savarankišką mąstymą bei demokratinį požiūrį;

7.  pabrėžia, jog vienodos prieigos prie kokybiško ir įtraukaus švietimo užtikrinimas itin svarbus, kad būtų galima siekti tolesnės socialinės sanglaudos kovojant su skurdu, nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų asmenų socialine atskirtimi ir lyčių stereotipais, taigi toks švietimas vis dar yra geriausia priemonė, padedanti skatinti socialinį judumą;

8.  pažymi, kad kokybiškas švietimas gali skatinti visuomenei svarbius ir naudingus mokslinius tyrimus ir inovacijas;

9.  pripažįsta švietimo svarbą tobulinant kultūrinius gebėjimus ir skatinant kultūros vystymąsi; ragina siekti didesnės švietimo ir kultūros sektorių sąveikos, kurią galima pasiekti remiant aktyvų kultūros ir meno vaidmenį formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi aplinkoje;

10.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį švietimas atlieka formuojant požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, padedantį žmonėms prisitaikyti prie kintančių šiuolaikinio pasaulio poreikių;

11.  primena, kad mokyklos ir švietimo įstaigos atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant ir puoselėjant teigiamą požiūrį į mokymąsi, taip pat ir mokymąsi visą gyvenimą;

Kintanti švietimo realybė ir su tuo susiję iššūkiai

12.   yra įsitikinęs, kad švietimo politikos visapusiškumas ir stipri politinė ir visuomenės parama yra svarbiausias švietimo reformos proceso veiksnys, todėl siekiant šių tikslų būtina įtraukti tiek visą visuomenę, tiek visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant tėvus;

13.  mano, kad veiksmingas valdymas ir pakankamas visų švietimo įstaigų finansavimas, šiuolaikiški kokybiški švietimo ir mokymo ištekliai, motyvuoti ir kompetentingi mokytojai ir mokymasis visą gyvenimą yra itin svarbūs norint pasiekti kokybės, įvairovės ir kompetencijos švietimo srityje tikslus;

14.  pabrėžia naujųjų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir inovacijų potencialą suteikti naujų švietimo galimybių, veiksmingiau tenkinti atskirų besimokančiųjų poreikius (įskaitant specialiuosius ugdymo poreikius), didinti lankstumą, personalizavimą ir atsakomybę švietimo ir mokymo srityje bei skatinti sąveikias bendradarbiavimo ir bendravimo formas;

15.  pabrėžia galimybes, kurios dėl skaitmeninimo ir bendrų švietimo platformų sukūrimo teikiamos moderniam švietimui, visų pirma kalbant apie nuotolinį mokymąsi ir švietimą bei mišrųjį mokymąsi, nes taip turėtų būti didinamas švietimo lankstumas, geriau pritaikant jį prie besimokančių asmenų individualių gyvenimo sąlygų, ir užtikrinamas mokymasis visą gyvenimą, kokybiškas švietimas, prieinamumas ir būsimų įgūdžių ugdymas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti besimokančių asmenų amžių atitinkančias IRT ir medijų mokymo programas, kuriomis būtų atsižvelgiama į vaiko raidą ir gerovę ir pabrėžiama tiek atsakingo naudojimo, tiek kritinio mąstymo svarba;

16.  pažymi, kad veiksmingam mokymuisi ir mokymui naudojant šiuolaikines technologijas reikia vienodos prieigos, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, geros kokybės mokymosi išteklių ir mokymo, kaip šias technologijas pritaikyti pedagoginėms reikmėms, be to, būtina skatinti požiūrį ir motyvaciją, kurių reikia prasmingam skaitmeniniam dalyvavimui; mano, kad skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgūdžiai turėtų būti pagrindinė švietimo politikos dalis ir, be kita ko, apimti pilietinius gebėjimus ir kritinį mąstymą; pabrėžia, kad svarbu kritiškai vertinti šaltinius ir jų patikimumą, todėl atkreipia dėmesį į projektų, kuriais skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, svarbą;

17.  pripažįsta, kad vis labiau globalizuotame ir skaitmenizuotame pasaulyje reikia pažangių ir tinkamų mokymosi, mokymo ir vertinimo metodų bei tinkamos švietimo infrastruktūros, kuri suteiktų darbo grupėje ir mokymo komandoje galimybių ir skatintų kūrybinį mąstymą bei problemų sprendimą, taikant ir kitus pažangius švietimo metodus; primena, kad atliekant vertinimą, ar buvo ir kaip buvo pasiekti mokymosi tikslai, svarbu įtraukti studentus, mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus;

18.  pažymi, jog reikia dėti pastangas siekiant pritaikyti švietimo paradigmą taip, kad būtų užtikrinama dviejų požiūrių pusiausvyra: į mokytoją ir į turinį orientuoto požiūrio, pagal kurį švietimą siekiama individualiai ir specialiai pritaikyti prie besimokančiųjų poreikių ir jų gyvenimo aplinkybių, ir į supratimą orientuoto požiūrio, pagal kurį derinami mokymosi metodai, pritaikyti įprastiniams ir internetinio mokymosi modeliams, taip stiprinant švietimo proceso individualumą ir didinant mokslą tęsiančių ir išsilavinimą įgijusių mokinių skaičių;

19.  pabrėžia, kad švietimo sistemose reikėtų skatinti ir plėtoti bendradarbiavimu ir kūrybiškumu grindžiamą tarpdalykį požiūrį ir kolektyvinį darbą, kad mokiniai ir studentai įgytų žinių ir įgūdžių, įskaitant universaliuosius ir socialinius emocinius įgūdžius, bei ugdytų profesinius, universaliuosius, socialinius ir pilietinius gebėjimus;

20.  primena, kad kokybiško mokymo ir mokymosi realizavimas yra nuolatinis procesas, apimantis dialogą, pasirengimą dalytis ir kelti klausimus, todėl modernizuojant švietimą tam turėtų būti teikiama pirmenybė;

21.  pabrėžia, jog norint užtikrinti neįgalių besimokančiųjų nepriklausomumą ir integraciją į visuomenę labai svarbu sudaryti jiems palankesnes sąlygas, kad jie galėtų naudotis vienoda prieiga prie kokybiško ir įtraukaus švietimo; ragina valstybes nares sudaryti daugiau galimybių gauti įprastą įtraukų kokybišką išsilavinimą, atsižvelgiant į visų besimokančių neįgaliųjų, nesvarbu, kokio tipo būtų jų negalia, poreikius, pavyzdžiui, pasirūpinti dvikalbiu įtraukiu kurčių vaikų lavinimu turint mintyje specifinius lingvistinius jų poreikius; ragina mokyklas teikti diferencijuotas formaliąsias ir neformaliąsias paslaugas ir papildomą paramą, kartu išnaudojant naujų technologijų potencialą, kad būtų tenkinami visų besimokančių asmenų individualūs poreikiai; ragina Komisiją stebėti mokyklas, ar jos laikosi neatmetimo politikos, ir strategijoje „Europa 2020“ nustatyti su negalia susijusius rodiklius;

22.  mano, kad Europos švietimu visų pirma turėtų būti siekiama ugdyti loginį mąstymą, apmąstymą ir mokslinį smalsumą; pasitelkiant švietimą turėtų būti galima sukurti meninės, mokslinės ir techninės humanistinės kultūros pagrindus; be to, remiantis praktine vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos gyvenimo tikrove, švietimo sistemoje turi būti suteikiamas išsilavinimas, būtinas nacionalinėms ir Europos lygmens problemoms spręsti ir informuotumui apie problemas tarptautinėje bendruomenėje didinti;

23.  pripažįsta, kad asmenų pažintinių gebėjimų ir asmeninių savybių skirtumai ir jų sąveika su socialiniais ir aplinkos veiksniais iš tikrųjų daro poveikį mokymosi rezultatams; todėl pabrėžia, kad atsižvelgus į šiuos skirtumus švietimas tampa veiksmingesnis, lygiateisiškesnis ir sąžiningesnis;

24.  pripažįsta, kad konkurencingame pasaulyje labai svarbu kuo anksčiau aptikti ir skatinti talentingus europiečius;

25.  pabrėžia, kad švietimo rezultatų vidurkio gerinimas yra suderinamas su talentingų studentų skatinimu siekti puikių rezultatų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu rengti tinkamas intervencines programas, kuriomis būtų siekiama stiprinti psichologines savybes, naudingas norint kuo labiau padidinti asmenų potencialą;

26.  pabrėžia būtinybę teikti reikšmę vaizdiniam raštingumui, kaip naujam gyvenimo įgūdžiui, ir pripažįsta, kad mūsų laikais žmonės daug daugiau bendrauja vaizdais, o ne tradicinėmis priemonėmis;

27.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą sukurti Europos švietimo erdvę, pateiktą Geteborge 2017 m. vykusiame Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais; primena, kad ši iniciatyva turėtų skatinti bendradarbiavimą, diplomų ir kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą, didesnį judumą ir ekonomikos augimą;

28.  pritaria 2017 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadoms, kuriose raginama siekti didesnio studentų judumo ir dalyvavimo švietimo ir kultūrinėje veikloje, be kita ko, pasinaudojant Europos studento tapatybės kortele, kuri turėtų palengvinti kitoje valstybėje narėje gautų universiteto kreditų pripažinimą;

29.  mano, kad „Erasmus+“ yra pavyzdinė ES švietimo srities programa, kurios poveikis ir populiarumas metams bėgant visiškai pasitvirtino; todėl ragina Komisiją 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) gerokai padidinti šiai programai skiriamas lėšas, kad ji taptų prieinamesnė ir įtraukesnė ir pasiektų daugiau studentų ir mokytojų;

30.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbas yra Sąjungos masto reiškinys ir pagal ataskaitas jis yra maždaug du kartus didesnis už vidutinį bendrą nedarbo lygį; reiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio didelio nedarbo lygio Viduržemio jūros regiono šalyse: Eurostato duomenimis, nedarbo lygis itin aukštas Ispanijoje (44,4 proc.), Italijoje (37,8 proc.) ir Graikijoje (47,3 proc. bedarbių jaunuolių, o 30,5 proc. jaunimo nei dirba, nei mokosi (NEET jaunimas));

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant 2 mln. laisvų darbo vietų ES, daugiau nei 30 proc. kvalifikuotų jaunuolių, turinčių diplomus, dirba darbo vietose, kurios neatitinka jų įgūdžių ar siekių, o 40 proc. Europos darbdavių patiria sunkumų ieškodami žmonių, turinčių reikalingų įgūdžių(18);

32.  tvirtina, kad visais švietimo sistemų lygmenimis reikia laikytis lyčių požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į daugialypę diskriminaciją patiriančių žmonių, įskaitant neįgaliuosius, žmones, save priskiriančius LGBTI asmenims, ir marginalizuotų bendruomenių atstovus, poreikius;

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra

33.  pabrėžia, kad kokybiškas ir prieinamas ankstyvasis ugdymas ir priežiūra yra teisingesnių ir veiksmingesnių švietimo sistemų pagrindas ir užtikrina asmeninį tobulėjimą, gerovę ir tolesnio mokymosi veiksmingumą;

34.  pripažįsta, kad ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas didelę naudą duoda visiems vaikams, ypač vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių, todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų pasinaudoti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros galimybėmis; šiuo klausimu susirūpinęs pažymi, kad keliose valstybėse narėse ankstyvojo ugdymo ir priežiūros vietų paklausa viršija pasiūlą, ypač kalbant apie jaunesnio amžiaus vaikams skirtas vietas;

35.  pabrėžia ankstyvojo ugdymo ir priežiūros kokybės stebėsenos svarbą, siekiant sudaryti sąlygas vaikams ugdyti savo kognityvinius įgūdžius ir nustatyti, ar veikloje vadovaujamasi vaikų interesais;

Mokyklinis ugdymas

36.  mano, kad visos mokyklos yra autonominiai kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymo, taip pat demokratinių vertybių ir aktyvaus pilietiškumo propagavimo centrai; mano, kad mokyklose turėtų būti visų pirma siekiama padėti jaunimui įgyti įgūdžius, kurių reikia norint suprasti ir naudoti prieinamą informaciją, taip pat didinti jų mokymosi savarankiškumą ir gerinti kalbų mokėjimą;

37.  pažymi, kad veiksmingoje mokyklos veikloje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas konkretiems visų mokinių poreikiams, o tam reikia nustatyti bendrus tikslus ir aiškią jų įgyvendinimo darbotvarkę, taip pat, atitinkamais atvejais, užtikrinti glaudų visos mokyklos bendruomenės ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

38.  mano, kad, rengiant šiuolaikines mokymo programas, pirmiausia reikėtų siekti ugdyti kompetenciją, taip pat stiprinti asmeninius gebėjimus, rūpinimosi sveikata gebėjimus, ugdyti į ateitį orientuoto gyvenimo valdymo kompetenciją ir dėmesį sutelkti į ugdomąjį vertinimą bei fizinę ir emocinę mokinių gerovę; yra įsitikinęs, kad visi mokiniai turėtų turėti galimybę išnaudoti savo intelektines galimybes; pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas ir stiprinimas yra nuolatinis procesas, kuris apima visus švietimo lygmenis ir darbo rinką, ir kad į įgūdžius ir kompetenciją turėtų būti atsižvelgiama ir švietimo procese, ir pripažįstant švietimo sistemoje suteiktą kvalifikaciją;

39.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti tolesnį mokinių mokymąsi, asmeninę raidą ir skaitmeninės kompetencijos įgijimą labai svarbu, kad jie turėtų pagrindinius raštingumo ir skaičiavimo gebėjimus; pabrėžia, kad Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) ir Komisijos Nauja įgūdžių darbotvarkė turėtų papildyti nacionalinius veiksmus ir paremti valstybių narių pastangas šiuo klausimu; ragina valstybes nares ir švietimo institucijas stiprinti pagrindinius gebėjimus, be kita ko, vykdant projektais ir problemų sprendimu pagrįstą mokymąsi;

40.  mano, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad niekas nebaigtų mokyklos be pagrindinių gebėjimų, įskaitant pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad daugelyje darbo vietų dabar reikalingas didesnis raštingumas, gebėjimas skaičiuoti, skaitmeninis raštingumas ir kiti esminiai įgūdžiai ir kad dėl to modernios švietimo sistemos turėtų apimti visus aštuonis bendruosius gebėjimus, išdėstytus Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, kurie taip pat apima žinias ir pažiūras; palankiai vertina tai, kad šiame pasiūlyme skaitmeniniai įgūdžiai taip pat apibrėžiami kaip pagrindiniai gebėjimai;

41.  mano, kad, nepaisant naujų technologijų poveikio švietimui, mokykla turėtų išlikti pagrindinė mokymosi aplinka, kurioje plėtojamas potencialas ir kiekvienas gali rasti erdvės ir laiko asmeniniam ir socialiniam augimui;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad suteikus mokykloms daugiau savarankiškumo mokymo programų, vertinimo ir finansų klausimais pagerėjo mokinių pažangumas, jeigu buvo užtikrinamas veiksmingas mokyklų valdymas ir mokyklų atskaitomybė už mokinių mokymąsi;

43.  pabrėžia teigiamą kultūrų įvairovės ir daugiakalbystės mokyklose poveikį mokinių kalbinei ir kognityvinei radai, tarpkultūrinio sąmoningumo, pagarbos ir pliuralizmo skatinimui;

44.  pabrėžia, jog būtina gerinti kalbų mokymąsi, kad be gimtosios kalbos būtų sugebama kalbėti dviem kitomis kalbomis, ir vidurinėse mokyklose skatinti bent du dalykus mokyti ne gimtąja kalba;

45.  pažymi, kad vidurinių mokyklų vykdomi mainai atlieka svarbų vaidmenį skatinant mokinius įgyti gebėjimų, ugdyti įgūdžius, susiformuoti pažiūras ir vertybes, būdingas dinamiškam Europos pilietiškumui, ir ugdyti konstruktyvų kritinį mąstymą;

46.  pabrėžia, kad būtina didinti mokyklų atvirumą, siekiant sudaryti sąlygas pripažinti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir sklandžiau pereiti iš vienos mokymosi krypties į kitą, pvz., iš techninės į akademinę;

47.  pabrėžia, kad mokiniai turėtų būti skatinami naudoti įsivertinimo metodus savo mokymosi pažangai įvertinti; rekomenduoja švietimo įstaigoms užtikrinti, kad grįžtamojo ryšio priemonėmis būtų teikiama patikima informacija, šiuo tikslu naudojant kelių priemonių derinį, pvz., studentų klausimynus, tikslines grupes ir pasiūlymų dėžutes;

48.  atkreipia dėmesį į poreikį aktyviai gyventi pasitelkiant sportą; taigi, pabrėžia, kad švietimo programose visais lygmenimis reikia skatinti fizinį aktyvumą ir fizinį lavinimą bei skirti šiems aspektams svarbesnį vaidmenį, numatant didesnes galimybes plėtoti švietimo įstaigų ir vietos sporto organizacijų bendradarbiavimą; be to, ragina imtis švietimo iniciatyvų ir užklasinės veiklos, kuriomis būtų siekiama padėti tenkinti asmeninius studentų poreikius ir interesus, taip pat užmegzti ryšius su vietos bendruomenėmis;

49.  pabrėžia kokybiško švietimo, profesinio mokymo ir bendruomeninės bei savanoriškos veiklos svarbą keliant darbinių profesijų prestižą;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuriama nemažai naujų darbo vietų su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusiuose sektoriuose ir kad žaliesiems sektoriams ir profesijoms turėtų būti skiriamas atitinkamas dėmesys mokyklų programose;

51.  pabrėžia, kad informacijos valdymo įgūdžiai, kritinis mąstymas ir gebėjimas taikyti įgytas žinias yra pagrindiniai akademinio švietimo tikslai;

52.  pripažįsta būtinybę stiprinti žinių trikampį ir gerinti sąsajas tarp mokslinių tyrimų ir mokymo, skiriant tinkamas lėšas atitinkamoms programoms ir užtikrinant, kad mokslinių tyrimų programose dalyvaujantiems studentams būtų suteikta finansinių išteklių šiems moksliniams tyrimams atlikti;

53.  yra įsitikinęs, kad aukštojo mokslo sistemos turėtų būti lankstesnės ir atviresnės ir kad universitetuose ir tolesnio švietimo įstaigose turi būti didinama dualinio mokymo programų vertė, visų pirma skatinant pameistrystę, suteikiant galimybę pripažinti savaiminį ir neformalųjį mokymąsi ir užtikrinant sklandesnį perėjimą tarp skirtingų švietimo lygmenų, taip pat ir tarp profesinio rengimo ir mokymo lygmens ir aukštojo mokslo lygmens, be to, turi būti taikomi įvairūs programų įgyvendinimo būdai; pabrėžia, kad tai turėtų būti grindžiama geresniu absolventų pasiektų rezultatų supratimu;

Aukštasis mokslas

54.  atsižvelgdamas į Europos švietimo erdvės kūrimą, pabrėžia, kaip svarbu remti visų Europos aukštojo mokslo institucijų ir studentų bendradarbiavimą ir stiprinti jų potencialą, siekiant paskatinti tinklų kūrimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir konkurenciją;

55.  laikosi nuomonės, kad visapusiškas tarptautinimas, įskaitant didesnį darbuotojų ir studentų judumą (pasitelkiant taip pat ir mokomąją praktiką bei pameistrystę), ir mokymo programų bei mokymo, mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo ir papildomos veiklos tarptautiškumas turėtų būti svarbi Europos aukštojo mokslo įstaigų darbo dalis;

56.  rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tarpdalykėms studijų programoms ir ragina kartu skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykus ir humanitarinius bei socialinius mokslus; pabrėžia, kad būtina remti moterų ir kitų nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą studijuojant mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykus ir renkantis atitinkamas profesijas;

57.  pritaria, kad aukštojo mokslo institucijos turi bendradarbiauti su visa plačiąja visuomene, kad būtų galima skatinti novatorišką augimą ir socialinę gerovę; mano, kad aukštojo mokslo institucijų ir išorės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra pageidautinas, nes minėtieji subjektai gali prisidėti savo žiniomis ir praktine patirtimi kuriant ir įgyvendinant aukštojo mokslo programas; vis dėlto pabrėžia, kad sprendimų priėmimo įgaliojimai visada turi likti studentams ir pedagogams;

58.  pripažįsta, kad akademinės bendruomenės atstovai ir studentai atlieka pagrindinį vaidmenį skleidžiant žinias, empirines išvadas ir faktus plačiajai visuomenei; šiuo klausimu ragina atlikti visuomenei aktualius ir naudingus bei ekonomiškai ir politiškai nepriklausomus mokslinius tyrimus;

59.  pabrėžia moksliniais tyrimais pagrįsto švietimo ir pedagoginių tyrimų vaidmenį kaip aktyvaus mokymosi skatinimo, gebėjimų ugdymo ir mokymo metodikos gerinimo priemonę;

60.  pabrėžia, kad mokiniai turėtų būti skatinami naudoti įsivertinimo metodus savo mokymosi pažangai įvertinti;

Mokytojas – kokybiško mokymo garantas

61.  mano, kad mokytojai ir jų įgūdžiai, atsidavimas ir darbo veiksmingumas yra švietimo sistemų pagrindas;

62.  pabrėžia, kad dirbti mokytojais būtina pritraukti daugiau motyvuotų kandidatų, turinčių tvirtą akademinį ar profesinį išsilavinimą ir pedagoginę kompetenciją; ragina taikyti paskirtį atitinkančias atrankos procedūras ir įgyvendinti konkrečias priemones ir iniciatyvas siekiant gerinti mokytojo statusą, parengimą, profesines galimybes, tokias darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį, kad būtų išvengta nestabilių darbo santykių formų, socialines teises bei saugą ir apsaugą, taip pat teikti mokytojams paramą, įskaitant kuravimo programas, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi; ragina Komisiją skatinti siekti daugiau lyčių lygybės mokytojo profesijos atžvilgiu;

63.  pabrėžia, jog svarbu reformuoti mokytojų rengimą ir investuoti į jį nuo pradinio etapo ir per visą mokytojų profesinio tobulėjimo laikotarpį, kad mokytojai galėtų įgyti tvirtų, atnaujintų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurie labai svarbūs aukštam mokymo lygiui, įskaitant įvairius mokymo metodus, pvz., nuotolinį švietimą, kuris įmanomas pasitelkiant skaitmenines mokymosi technologijas; pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti mokytojų profesinę kvalifikaciją, įskaitant šiuo tikslu rengiamas mokymosi visą gyvenimą programas ir žinių atnaujinimo kursus, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą per visą jų karjerą, nes tai padeda praktiškai išspręsti problemas, su kuriomis mokytojai susiduria dirbdami savo klasėse, be to, svarbu suteikti mokytojams daugiau galimybių dalyvauti tarptautinėse mokytojų mainų programose, kad būtų skatinama institucinė mokymosi kultūra;

64.  sutinka, kad aukštos kokybės pedagoginis, psichologinis ir metodinis mokyklų mokytojų ir aukštojo mokslo institucijų dėstytojų mokymas yra pagrindinė sėkmingo būsimų kartų ugdymo sąlyga; šiuo požiūriu pabrėžia, jog svarbu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir plėtoti įgūdžius bei gebėjimus vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, pasitelkiant judumo programas, pavyzdžiui, „Erasmus +“, ir mokamas stažuotes kitose valstybėse narėse;

65.  pabrėžia, jog mokytojas atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant įtraukią mokymosi aplinką, kurioje reikia taikyti įvairius metodus ir požiūrius, kad būtų patenkinti įvairūs poreikiai, suteikiant galimybę visiems mokiniams dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir vertinant jų mokymosi rezultatus; pripažįsta esminę mokytojų kaip iniciatyvių vadovų ir mentorių funkciją, mokant vertinti informaciją, atliekant pagalbinį vaidmenį sprendžiant problemas ir rengiant besimokančiuosius gyvenimui;

66.  mano, kad mokytojų ir mokyklų vadovų įtraukimas į švietimo sistemų modernizavimą yra labai svarbus vykdant veiksmingus reformų procesus ir skatinant švietimo darbuotojus toliau tobulinti mokyklų politiką;

67.  mano, kad visapusiška mokyklų politika turi garantuoti veiksmingą paramą mokytojams siekiant užtikrinti švietimo tikslų įgyvendinimą, sudaryti sąlygas palankiai mokyklos aplinkai, veiksmingam mokyklų veikimui ir jų veiklos plėtojimui, taip pat bendradarbiavimu grindžiamam valdymui;

68.  pabrėžia pedagogų vaidmens, taip pat tėvų, mokytojų ir mokyklų vadovybės bendradarbiavimo svarbą formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi srityse, remiant dabartines ir būsimas kartas; šiuo atžvilgiu skatina stiprinti visų susijusių veikėjų bendradarbiavimą formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi procese;

69.  mano, kad glaudesnis mokyklų mokytojų, mokslininkų ir akademikų bendradarbiavimas yra naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir padeda tobulinti ir atnaujinti mokymo turinį, mokymosi praktiką ir pedagogiką, taip pat skatinti inovacijas, kūrybiškumą ir naujus įgūdžius;

Rekomendacijos

70.  mano, kad Europos švietimo erdvėje pagrindinį dėmesį reikėtų sutelkti į bendrų tikslų įgyvendinimą, įskaitant galimybę gauti kokybišką išsilavinimą visiems, ir kad Europos švietimo erdvė turi būti kuriama pritaikant ir kritiškai vertinant esamą politiką, švietimo tendencijas ir rodiklius tiek ES, tiek už jos ribų, siekiant užtikrinti nuoseklumą, suderinamumą ir pasiekiamus rezultatus, ir kartu turėtų būti teikiamos naujos paskatos juos plėtoti, laikantis kompetencijos suteikimo, subsidiarumo, laisvės, proporcingumo ir institucijų bei švietimo savarankiškumo principų;

71.  mano, kad Europos švietimo erdvė neturėtų kenkti Bolonijos procesui ar jį pakeisti, priešingai – šis procesas turėtų būti plėtojamas ir stiprinamas; pabrėžia Europos švietimo erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės tarpusavio ryšių ir papildomumo svarbą;

72.  ragina valstybes nares remti Europos švietimo erdvės kūrimą ir stiprinti bendradarbiavimą plėtojant ir įgyvendinant jos tikslus; šiuo atveju ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų dalijamasi idėjomis ir geriausia patirtimi siekiant įgyvendinti šiuos tikslus;

73.  pritaria tam, jog siekiant sukurti pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui tarp aukštųjų mokyklų ES ir už jos ribų, būtų įsteigtas Europos universitetų tinklas, grindžiamas požiūriu „iš apačios į viršų“ ir pačių universitetų iniciatyvomis, o tai, be kita ko, padėtų Europos švietimo erdvei tapti naujoviškesne, svarbesne ir patrauklesne mokymosi ir mokslinių tyrimų vieta;

74.  ragina valstybes nares pripažinti švietimą investicija į žmogiškąjį kapitalą ir skirti didesnį skaidrų viešąjį finansavimą iniciatyvoms, kuriomis siekiama pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, įtrauktį ir kokybę, įgyvendinti;

75.  pabrėžia, kad didesnės investicijos į švietimo ir mokymo sistemas, jų modernizavimas ir priderinimas yra esminė socialinės ir ekonominės pažangos sąlyga; todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad socialinėms investicijoms, visų pirma į švietimą ir mokymą visiems, būtų teikiamas prioritetas kitu daugiametės finansinės programos 2020–2026 m. programavimo laikotarpiu;

76.  atsižvelgdamas į didėjančią įtrauktį ir labiau užtikrinamą išsilavinimo pasirinkimo laisvę skatina skirti deramą viešąją paramą visų rūšių ir lygmenų tiek valstybinėms mokykloms, tiek ne pelno siekiančioms privačioms mokykloms, jei siūlomos mokymo programos pagrįstos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir atitinka teisės sistemas, taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius švietimo kokybę ir tokių lėšų naudojimo sąlygas atitinkamoje valstybėje narėje;

77.  mano, kad pats laikas gerokai padidinti investicijas į švietimo infrastruktūrą mažiau išsivysčiusiuose regionuose, visada stengiantis pritaikyti koordinuotas investicijas prie atitinkamo regiono ypatumų; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ypač svarbu numatyti didesnę Europos investicijų banko ir Europos Sąjungos fondų paramą regioninėms švietimo gerinimui skirtoms iniciatyvoms;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares keistis patirtimi ir geriausia patirtimi, susijusia su viešojo finansavimo mechanizmais ir metodais, įskaitant veiklos rezultatais grindžiamą finansavimą ir konkurencingą mokslinių tyrimų finansavimą, siekiant užtikrinti tvarų ir skaidrų finansavimo įvairinimą;

79.  ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti modernizuojant švietimą; primygtinai ragina valstybes nares pradėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus, kuriais siekiama mažinti nelygybę Europoje pasitelkiant švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

80.  pabrėžia Europos semestro vaidmenį skatinant nacionalines reformas, visų pirma apibrėžiant su švietimu susijusias kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas;

81.  tikisi, kad Skaitmeninio švietimo veiksmų planu bus remiamos valstybės narės ir švietimo institucijos, mokymosi, mokymo ir vertinimo srityje daugiau ir veiksmingiau naudojantis naujausiomis technologijomis, kurios yra pritaikytos pagal amžių ir vystymąsi, o tai atitinka kokybės užtikrinimo standartus; mano, kad bet kokiame skaitmeninio švietimo veiksmų plane turėtų būti nustatytas ir reguliariai vertinamas ryšys tarp skaitmeninių švietimo priemonių ir kvalifikacijų sąrangos, remiantis mokymosi rezultatais;

82.  rekomenduoja valstybėms narėms ir švietimo įstaigoms skatinti į besimokantįjį orientuotus, individualizuotus mokymosi metodus, įskaitant prie poreikių pritaikytus kursus, pagrįstus besimokančiųjų akademine ir profesine patirtimi ir apjungiančius šią patirtį, taip pat naujoviškus metodus ir mokytojų bei studentų bendravimą, kad būtų remiama švietimo tąsa ir numatomų mokymosi rezultatų pasiekimas, kai studentai aktyviai dalyvauja savo pačių mokymosi procese;

83.  ragina valstybes nares taikyti holistinį požiūrį į švietimą ir besimokantiesiems taip pat teikti konkrečių, lanksčių mokymosi galimybių, kurios padėtų jiems ugdyti jų pagrindinius gebėjimus, reikalingus norint sėkmingai įsilieti į darbo rinką;

84.  ragina į visų lygmenų švietimo programas įtraukti domėtis skatinantį, aktyvų, projektais ir problemų sprendimu grindžiamą mokymąsi, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir kolektyvinis darbas; rekomenduoja užtikrinti, kad švietimo sistemos veiktų taip, jog būtų tobulinami universalieji, socialiniai emociniai ir gyvenimui reikalingi įgūdžiai;

85.  dar kartą pažymi, kad teisė į mokslą, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant universitetais, turi būti užtikrinta visiems neįgaliems asmenims, ir pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą mokymo bei techninę paramą, vertinimo priemones ir kvalifikuotus darbuotojus, siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę veiksmingai naudotis šia teise;

86.  remia ir skatina įgyvendinti veiksmus, susijusius su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimu ir kritinio mąstymo ugdymu, pasitelkiant švietimą ir mokymą; primena esamus šios srities įsipareigojimus, išdėstytus 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadose; šiuo atveju ragina Komisiją koordinuoti ES lygmeniu vykdomus politikos pokyčius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje, siekiant skleisti atnaujintas šios srities žinias ir geriausią patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti ir remti žiniasklaidos priemonių naudojimo ir skaitmeninio raštingumo projektus, pvz., bandomąjį projektą „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas visiems“, ir parengti išsamią žiniasklaidos priemonių naudojimo ir skaitmeninio raštingumo politiką, ypač daug dėmesio skiriant mokykliniam švietimui;

87.  ragina valstybes nares užtikrinti galimybes ugdyti bendruosius gebėjimus siekiant išlaikyti ir įgyti įgūdžių, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams gebėjimams, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykams, kalbinei kompetencijai, verslumo įgūdžiams, skaitmeniniams įgūdžiams, kūrybingumui, kritiniam mąstymui ir kolektyviniam darbui; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas naudoti ES bendrųjų gebėjimų sistemą visose švietimo įstaigose ir sudaryti sąlygas ją taikyti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi srityje, išnaudojant jos, kaip itin svarbios mokymosi visą gyvenimą priemonės, teikiamą naudą;

88.  ragina valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie mokymąsi visą gyvenimą ir integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį rengiant tam tikras politikos priemones ir programas, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant mažesnį išsilavinimą turinčioms moterims tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, siekiant suteikti joms galimybes tobulinti įgūdžius;

89.  pritaria aukštesniam ES lyginamajam standartui dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje; šiuo atveju ragina Komisiją pasiūlyti geriausios patirties rekomendacijas siekiant šio plačių užmojų tikslo; skatina visų lygių švietimo sistemoje daugiau dėmesio skirti mokymuisi visą gyvenimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia aukštųjų mokyklų vaidmenį įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategiją, šviečiant profesionaliai aktyvius žmones, ugdant kompetencijas ir formuojant mokymosi kultūrą visų amžiaus grupių ir skirtingų pažiūrų žmonėms;

90.  ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant, populiarinant ir tobulinant mokymo ir švietimo programas, palengvinančias suaugusiųjų mokymą ir aktyvų jų įtraukimą į švietimo sistemą; primena, kad suaugusiųjų mokymasis ir švietimas turėtų suteikti mokymosi būdų įvairovę ir lankstaus mokymosi galimybių, įskaitant paramą asmenims rinktis būdus mokytis visą gyvenimą, antrosios galimybės programas asmenims, kurie niekada nelankė mokyklos, jos nebaigė ar buvo išmesti; ragina Komisiją įgyvendinti įsipareigojimus, pvz., Įgūdžių garantiją, numatytą naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje, ir pagerinti mažai įgūdžių turinčių suaugusiųjų asmenų užimtumo galimybes ES;

91.  ragina valstybes nares rengti kartų sąveikos projektus, siekiant padėti suvokti sunkumus, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat suteikti jiems galimybes dalytis savo įgūdžiais, žiniomis ir patirtimi;

92.  ragina užtikrinti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi sąveikos kūrimą ir šių mokymosi rūšių subjektų bendradarbiavimą; palankiai vertina per pastaruosius keletą metų padarytą pažangą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo iki 2018 m.; tačiau ragina valstybes nares ir pasibaigus 2018 m. toliau stengtis geriau įgyvendinti šias rekomendacijas ir įdiegti atitinkamas teisės sistemas, taip pat sukurti visapusiškas patvirtinimo strategijas, kad būtų galima atlikti patvirtinimą; pabrėžia, kad savaiminio ir neformaliojo mokymosi pripažinimas, taip pat naudojantis nemokamais internetiniais kursais, yra labai svarbus siekiant suteikti galimybes šviestis nepalankesnėje padėtyje esantiems asmenims;

93.  pabrėžia pagrindinį tėvų kaip švietimo trikampio dalies vaidmenį remiant vaikų mokymąsi; pabrėžia tėvų įtraukimo į vaiko ugdymą naudą, siekiant pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, jų gerovę ir mokyklų raidą;

94.  ragina Komisiją remti tarpvalstybines iniciatyvas, susijusias su atviru mokymusi internetu;

95.  pabrėžia, kad švietimo kokybė turėtų būti vertinama kaip laipsnis, kurį pasiekęs besimokantysis įgyja ne tik žinių ir gebėjimų, bet ir sugebėjimą tęsti ir plėtoti mokymąsi visą gyvenimą bei kūrybines pastangas;

96.  remia Komisiją sudarant rezultatų suvestinę, kuria skatinamas pagrindinių gebėjimų ugdymas, taip pat kompetencija grindžiamas švietimas, mokymasis ir mokymas;

97.  ragina valstybes nares kovoti su lyčių stereotipais švietimo srityje, kad būtų užtikrintos vienodos moterų galimybės ir norimos siekti profesinės karjeros pasirinkimo laisvė; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių stereotipų kai kurių valstybių narių mokymosi medžiagoje ir dėl to, kad mokytojai labai dažnai iš mergaičių ir berniukų tikisi skirtingo elgesio; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina į mokytojų pradinį ir tęstinį mokymą bei mokymo praktiką įtraukti lyčių lygybės principą, siekiant panaikinti visas kliūtis besimokantiesiems įgyvendinti visas savo galimybes neatsižvelgiant į jų lytį; ragina valstybes nares, į regioninių švietimo sistemų mokymo programas ir medžiagą įtraukiant lyčių lygybę, ypač atkreipti dėmesį į atokiausius regionus, atsižvelgiant į juose užregistruotą aukštą smurto prieš moteris lygį; pabrėžia, kad į visų lygmenų švietimo sistemas reikia įtraukti lyčių aspektą ir atsižvelgti į diskriminaciją patiriančių žmonių poreikius;

98.  primygtinai ragina valstybes nares propaguoti lygybės ir nediskriminavimo principus švietimo institucijose, nesvarbu, ar tai būtų formalusis ar savaiminis mokymasis;

99.  rekomenduoja Komisijai ir (arba) valstybėms narėms įsteigti ir populiarinti Europos ir (arba) nacionalinį apdovanojimą, kuriuo skiriamas dėmesys lyčių lygybės švietimo institucijose klausimui, siekiant skatinti geriausią patirtį;

100.  pabrėžia, kad švietimas yra pagrindinė (nepilnamečių ir suaugusiųjų) migrantų ir pabėgėlių socialinės įtraukties ir įgūdžių tobulinimo priemonė; šiuo atveju ragina keistis geriausia patirtimi integracijos pasitelkiant švietimą ir perteikiant bendrąsias vertybes srityje, tobulinti diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą ir sudaryti tam geresnes galimybes, teikti stipendijas ir sudaryti partnerystę su universitetais kilmės šalyse, taip pat remtis vertinga švietimo koridorių patirtimi;

101.  pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visais lygmenimis užtikrinti prieigą prie švietimo ir mokymo iš vietinių mažumų kilusiems mokiniams, taip pat remti švietimo institucijas, kurios teikia paslaugas vietinių etninių ar kalbinių mažumų gimtąja kalba; ragina Komisiją labiau skatinti programas, kuriomis dėmesys skiriamas keitimuisi patirtimi ir geriausia patirtimi švietimo klausimais regioninėmis ir mažumų kalbomis Europoje; ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas mokymo mokinių ir studentų gimtąja kalba programų plėtojimui;

102.  ragina valstybes nares didinti kalbinės kompetencijos lygį, pasinaudojant geriausia patirtimi, pvz., išduodant oficialų užsienio kalbos įgūdžių, įgytų esant tam tikro amžiaus, patvirtinimo pažymėjimą;

103.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškų ir lanksčių dotacijų, teikiamų už talentų, meninių ir sportinių gebėjimų ugdymą, švietimo ir mokymo srityje; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

104.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381), kuriame pateikiami sprendimai dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat dėl to, kaip rasti tinkamą įgūdžių pripažinimo sistemą; šiuo atveju ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo sistemas (daugiausia vertės suteikiant holistiniam asmeniniam tobulėjimui ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžių tobulinimui), taip pat profesinio mokymo sistemas, koordinuojant kartu su vietos ir regionų subjektais, taip pat atsižvelgiant į specifinį visų švietimo sistemų pobūdį; atkreipia dėmesį į mišrios profesinio rengimo ir mokymo (PRM) sistemos, pagal kurią derinamos aiškios mokykla grindžiamos ir darbu grindžiamos kryptys, privalumus ir didėjantį patrauklumą;

105.  rekomenduoja stiprinti švietimo orientavimą, kuris yra pagrindinė priemonė, padedanti lanksčiai pereiti nuo vienos švietimo sistemos prie kitos praturtinant ir atnaujinant savo sukauptas žinias ir įgūdžius;

106.  remia ir skatina švietimo ir profesinį orientavimą, kuris yra esminis švietimo uždavinys siekiant jaunųjų kartų asmeninio ir socialinio vystymosi;

107.  yra įsitikinęs, kad verslumas – augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantis veiksnys, kuris taip pat lemia tai, kad ekonomikos tampa konkurencingesnės ir novatoriškesnės, o visa tai padeda įgalinti moteris;

108.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra auganti sritis, galinti paskatinti ekonomiką ir kartu mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas; todėl mano, kad, siekiant sukurti labiau socialinę, integracinę ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą ir turėtų apimti tokius dalykus, kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės, socialinė įmonių atsakomybė ir alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai;

109.  ragina valstybes nares savo švietimo programose daugiausia dėmesio skirti verslumo ir finansų mokymui, savanoriškai veiklai ir užsienio kalbų mokėjimui, taip pat teikti pirmenybę šiems įgūdžiams PRM programose;

110.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti konkrečias užimtumo galimybes, susijusias su PRM ir PRM svarba darbo rinkoje;

111.  ragina valstybes nares plėtoti profesinį orientavimą, kuris padėtų geriau nustatyti mokinių ir studentų gebėjimus ir polinkius bei sustiprinti individualiai pritaikyto mokymo procesą;

112.  atkreipia dėmesį į ypatingą vaikų ir jaunuolių, kurių tėvai dėl profesinių priežasčių keliauja po Europą, švietimo padėtį ir ragina Komisiją atlikti tyrimą, siekiant atkreipti dėmesį į konkrečią šių vaikų ir jaunuolių padėtį atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais jie susiduria priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo sistemose;

113.  rekomenduoja Komisijai, veikiant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, labiau remti valstybes nares, kuriose yra atokiausių regionų, siekiant pagerinti jų švietimo sistemas visais lygmenimis;

114.  ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas reguliariai vertinti ir stebėti švietimo politikos, strategijų ir programų aktualumą, taip pat atsižvelgiant į mokytojų ir besimokančiųjų atsiliepimus, taip siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemos ir toliau atitiktų besikeičiančius poreikius ir kintančią atitinkamos šalies socialinę ir ekonominę padėtį; rekomenduoja stiprinti švietimo ir įvairių politikos krypčių ryšius, siekiant skatinti ir vertinti švietimo reformų veiksmingumą ir rezultatyvumą;

115.  pakartoja, kad svarbu stebėti ES programų, skirtų jaunimo užimtumui, rezultatus ir atlikti poveikio vertinimus; atkreipia dėmesį į veiksmingų ir tvarių investicijų svarbą;

116.  teigiamai vertina Komisijos veiklą švietimo sistemų modernizavimo srityje ir šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti įgyvendinant siūlomus patobulinimus ir dėl jų įsipareigoti;

117.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, remti švietimo institucijas modernizuojant reformų procesus, paskiriant specializuotus kontaktinius centrus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis, kad būtų galima teikti reikiamą informaciją, konsultacijas ir pagalbą;

118.  pakartoja, kad būtina sudaryti teisėmis ir lyčių aspektu pagrįstas mokymosi sąlygas studentams, kad jie sužinotų apie žmogaus teises, įskaitant moterų ir vaikų teises, pagrindines vertybes ir pilietinį dalyvavimą, piliečių teises ir pareigas, demokratiją ir teisinę valstybę, bei išmoktų jas ginti, pasitikėdami savo tapatybe, žinodami, kad jų nuomonė bus išgirsta, ir jausdami, kad jų bendruomenės juos vertina;

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra (IUP)

119.  ragina valstybes nares užtikrinti nemokamą ir sąžiningą prieigą prie aukštos kokybės IUP ir skatina jas imtis reikalingų priemonių siekiant garantuoti, jog bus išpildytos materialinės ir finansinės sąlygos, kad būtų galima sudaryti galimybes kiekvienam vaikui lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas be diskriminacijos, ir įsteigti daugiau vaikų lopšelių ir darželių vietų vaikams;

120.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti bendrą Europos IUP sistemą, remiantis principais, kurie siūlomi kokybės sistemoje; pritaria tam, kad būtų nustatytas Europos IUP kokybės rodiklis, kuris būtų parengtas bendradarbiaujant su mokytojais ir sektoriaus specialistais pagal nacionalinius ar regioninius kokybės rodiklius;

121.  mano, jog valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad padėtų IUP institucijų vadovybėms ištirti galimybę vykdyti Europos masto projektus; pažymi, kad tokiu būdu specialistai galės stebėti pažangą mokymo inovacijų srityje ir pavers ikimokyklinį ugdymą prasmingesniu;

122.  teigia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturėtų būti pašalintos iš Europos švietimo erdvės; mano, kad šios institucijos taip pat turėtų skatinti valstybių narių keitimąsi žiniomis, visų pirma siekiant keistis informacija įgyvendinant novatoriškus projektus;

123.  rekomenduoja stiprinti IUP darbuotojų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų bendradarbiavimą siekiant pagerinti švietimo kokybę ir ryšį tarp švietimo lygmenų, parengti ikimokyklinio amžiaus vaikus mokymuisi pradinėse mokyklose ir sutelkti dėmesį į vaikų ugdymą; pabrėžia IUP teikėjų ir vaikų tėvų bei globėjų, mokyklos darbuotojų ir vaikų bei pačių vaikų tarpusavio santykių svarbą;

124.  ragina valstybes nares didinti finansavimą IUP, taip pat teikti daugiau ekonominės paramos ir daugiau iniciatyvų (pvz., taikyti mokesčių lengvatas, subsidijas ar panaikinti mokesčius) tėvams ir globėjams, ypač tiems, kurie yra socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje, siekiant sudaryti sąlygas ir skatinti juos naudotis IUP paslaugomis;

125.  ragina valstybes nares toliau investuoti į darbuotojus, siekiant pritraukti daugiau žmonių, kurie siektų šios karjeros, kad būtų užtikrintas aukštos kvalifikacijos IUP darbuotojų prieinamumas;

126.  ragina valstybes nares reformuoti ir patobulinti savo sistemas siekiant Barselonos tikslo, kad bent 33 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų dalyvautų IUP programose;

Mokyklinis ugdymas

127.  rekomenduoja laikytis mokyklos visumos principo, taip siekiant didinti socialinę įtrauktį, švietimo prieinamumą, demokratinį valdymą, kokybę ir įvairovę, taip pat spręsti mokyklos nebaigusių asmenų ir NEET jaunimo problemą, kartu siekiant užtikrinti, kad mokymosi rezultatai, besimokančiųjų poreikiai, gerovė ir dalyvavimas mokyklos gyvenime būtų visos veiklos pagrindas; pritaria tam, kad būtų skatinamos ir remiamos demokratinės mokyklų studentų atstovavimo struktūros;

128.  pabrėžia, kad didelį NEET jaunimo skaičių – beveik 6,3 mln. 15–24 metų jaunų žmonių – būtų galima sumažinti veiksmais, kurie užkirstų kelią mokyklos nebaigimo atvejams ir paverstų mokyklas praktiškesnėmis ir labiau su vietos aplinka susietomis vietomis, taip pat plėtotų ryšius su vietos įmonėmis, vietos valdžios institucijomis, socialinėmis įstaigomis ir NVO; mano, kad su mokyklos nebaigimu, kuris yra viena iš priežasčių, dėl kurių jaunuoliai vėliau tampa NEET jaunimu, galėtų būti kovojama naikinant skurdą ir socialinę atskirtį; mano, jog taip pat svarbu remti besimokančiuosius, kad jie rastų jiems tinkamus mokymosi būdus, įskaitant internetinius kursus ir mišrųjį mokymąsi; palankiai vertina aktualių ir sudominančių mokymo programų ir patikimų bei gerai parengtų orientavimo sistemų, kurias taikant visiems besimokantiesiems būtų teikiamos aukštos kokybės konsultavimo ir orientavimo paslaugos, įgyvendinimą;

129.  pabrėžia, kad būtina stiprinti mokyklos vidaus ir išorės bendradarbiavimo galimybes ir struktūras, įskaitant tarpdalykinį bendradarbiavimą, kolektyvinį mokymą, mokyklų klasterius ir bendravimą su veikėjais, dalyvaujančiais kuriant ir įgyvendinant mokymosi galimybes, įskaitant tėvus; pažymi tarptautinių mainų svarbą ir mokyklų partnerystę pagal tokias programas, kaip „Erasmus+“ ir „e-Twinning“;

130.  pabrėžia, kad ir mokyklinis ugdymas turėtų būti lankstesnis, siekiant labiau atsižvelgti į faktines mokinių gyvenimo sąlygas, pvz., geriau naudojantis internetinėmis paslaugomis ir taip, pvz., padidinant mišriojo mokymosi pasiūlą;

131.  mano, kad kuo anksčiau žmonės įgyja mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų įgūdžių, tuo geresnės tampa jų galimybės ateityje sulaukti sėkmės besimokant ir siekiant karjeros; todėl skatina mokyklose įgyvendinti daugiau su mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykais susijusių iniciatyvų ir kartu populiarinti humanitarinius ir socialinius mokslus, geriau ir labiau diferencijuotai bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų institucijomis, taip pat taikant kitas priemones;

132.  ragina Komisiją remti jaunų europiečių kalbinių įgūdžių lavinimą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose, plėtojant naujovišką daugiakalbę pedagogiką, dalijantis geriausia daugiakalbės pedagogikos patirtimi ir ugdant mokytojų kalbinę kompetenciją;

133.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti dabartines iniciatyvas ir plėtoti bei įgyvendinti visapusiškas politikos programas, susijusias su įtraukiu švietimu, ir strategijas, kurios skirtos specialiesiems poreikiams patenkinti, skatinti pačių pažeidžiamiausių asmenų grupėms priklausančių asmenų teises, sukurti įtraukesnę mokymosi aplinką ir gerinti atvirumą ir didinti dalyvavimo mastą; ragina Komisiją kartu su Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra sukurti naujoviškus metodus ir švietimo priemones, kad būtų galima didinti įtrauktį ir patenkinti atskirų mokinių poreikius;

134.  rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti mokymąsi apie ES į jų vidurinių mokyklų mokymo programas, kad studentai galėtų sužinoti apie Sąjungos veikimą, jos istoriją ir Europos pilietybės vertę;

135.  pabrėžia tai, kad svarbu į mokyklų programas ir švietimo turinį įtraukti ir skatinti žinias apie moterų emancipacijos istoriją, pirmiausia apie moterų rinkimų teisę, taip pat minėti simbolines metines (pvz., 2018 m. žymi 100 metų, kai moterys Lenkijoje ir Vokietijoje įgijo balsavimo teisę), siekiant didinti informuotumą ir siekti skatinti moterų teises švietimo sistemoje;

136.  pabrėžia, kad švietimas apie sveikatą ir santykius, kuris apimtų aiškinimą vaikams ir jaunimui apie santykius, paremtus lygybe, susitarimu, pagarba ir abipusiškumu, yra labai svarbus, taip pat svarbus mokymas apie moterų ir mergaičių teises, įskaitant reprodukcines teises ir lytinę sveikatą ir teises, nes tai yra priemonė, kovojanti su stereotipais, užkertanti kelią smurtui dėl lyties bei skatinanti gerovę;

137.  skatina mokyklose rengti Raudonojo Kryžiaus mokymus, skirtus moksleiviams, mokytojams ir darbuotojams, kad jie įgytų pagrindinių pirmosios pagalbos įgūdžių ir gebėtų veikti skubiosios pagalbos atvejais;

138.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bandomąją sistemą, kuria būtų remiami vidurinių mokyklų mokinių mainai ir pagal kurią jie bent pusę mokslo metų praleistų kitoje valstybėje narėje;

139.  ragina valstybes nares naudoti standartizuotus testus kaip priemones, skirtas įgytoms žinioms ir įgūdžiams įvertinti, tik tiek, kiek tai būtinai reikalinga;

140.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti priemones, kuriomis būtų siekiama pripažinti mokymosi užsienio mokyklose laikotarpius, dėl kurių neišduodamas diplomas ar nesuteikiama kvalifikacija; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pasiūlyti gaires dėl užsienio mokyklose praleistų laikotarpių pripažinimo, atsižvelgiant į valstybių narių turimą geriausią patirtį, švietimo sistemų abipusio pripažinimo principą, pagrindiniais gebėjimais pagrįstą požiūrį, taip pat į nacionalinių švietimo sistemų ir kultūrų ypatumus;

141.  ragina Komisiją, valstybes nare ir regionų valdžios institucijas spręsti patyčių, patyčių skaitmeninėje erdvėje, priekabiavimo, priklausomybės ir smurto problemą mokyklose, tiesiogiai bendradarbiaujant su subjektais, kuriems tai naudinga tiesiogiai, ir visais susijusiais subjektais (ypač mokytojais, tėvų organizacijomis ir specialistų NVO), rengiant įtraukias prevencines programas ir informacines kampanijas;

142.  rekomenduoja valstybėms narėms, jų švietimo įstaigoms ir Komisijai aktyviau skatinti mokinių sportinę veiklą;

Aukštasis mokslas

143.  ragina sukurti Europos švietimo erdvę, kuri būtų pagrįsta esamų sistemų, pvz., Europos mokslinių tyrimų erdvės, Inovacijų sąjungos, Europos aukštojo mokslo erdvės, galimybėmis, kad jos stiprintų ir papildytų viena kitą;

144.  ragina valstybes nares bent 2 proc. savo BVP investuoti į aukštąjį mokslą ir laikytis ES lyginamojo standarto, pagal kurį iki 2020 m. numatoma į MTTP investuoti 3 proc. ES BVP;

145.  ragina valstybes nares ir regioninės valdžios institucijas, naudojant nacionalinius ir regioninius išteklius ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, pirmenybę teikti švietimo programoms ir bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų, verslo, pramonės, mokslinių tyrimų bendruomenių ir visos visuomenės skatinimui;

146.  ragina valstybes nares skatinti įtraukesnį ir prieinamesnį studentų, stažuotojų, pameistrių mokytojų, mokslininkų ir administracinio personalo judumą, nes jis prisideda prie jų asmeninio ir profesinio tobulėjimo, taip pat prie geresnės mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ir administravimo kokybės; pritaria tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos visų asmenų judumui, be kitų priemonių, sklandžiai pripažįstant užsienio mokyklose įgytus kreditus ir akademinę ir profesinę kvalifikaciją, teikiant tinkamą finansavimą ir asmeninę pagalbą, užtikrinant socialines teises ir, kai reikia, švietimo srities judumą įtraukiant į švietimo programas; šiuo atveju atkreipia dėmesį į naujas Komisijos iniciatyvas, įskaitant Europos studento pažymėjimo iniciatyva siekiant sudaryti palankesnes sąlygas studentų judumui kertant sienas;

147.  mano, kad būtina didinti finansavimą, skirtą dėstytojų ir mokslininkų judumui, numatant studijų ir mokslinių tyrimų stipendijas, taip pat išlaidų atlyginimą, ilginant buvimo užsienyje laikotarpius, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir populiarinant dėstytojų ir mokslininkų bendro vadovavimo formas;

148.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares didinti suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumą, kuris jau yra numatytas pagal programą „Erasmus+“;

149.  pabrėžia, kad, norint stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą ES lygmeniu ir visose Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančiose šalyse, svarbu tarpvalstybiniu lygmeniu garantuoti kvalifikacijų ir akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir atitiktį;

150.  pabrėžia, kad reikia parengti išsamias strategijas ir tinkamas priemones, skirtas naujų mokymo ir mokymosi būdų, pvz., e. mokymosi, atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų, atviros prieigos išteklių, kokybei nustatyti; šiuo atžvilgiu pripažįsta Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklo (angl. ENQA) ir kitų atitinkamų ES tinklų vaidmenį padedant nustatyti kokybės užtikrinimą;

151.  ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti atnaujintą ES aukštojo mokslo darbotvarkę, skirtą aukštosioms mokykloms, regionams ir vietos valdžios institucijoms ir darbdaviams, siekiant patenkinti aukštųjų mokyklų ir studentų poreikius ir išspręsti jų problemas, kurti ryšius su vietos ir regionų veikėjais, kreiptis į vietos bendruomenes, skatinti vietos ir regionų plėtrą ir inovacijas, kurti įtraukias ir susijusias aukštojo mokslo sistemas, stiprinti bendradarbiavimą su verslo pasauliu ir spręsti regionų įgūdžių poreikius; taip pat ragina aukštąsias mokyklas aktyviau įsitraukti į vietos ir regionų plėtrą, dalyvaujant bendradarbiavimą skatinančiuose bendruomenės projektuose ir imtis kitų veiksmų;

152.  ragina vykdyti Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant paramą valstybėms narėms skatinant geresnį informavimą apie absolventų daromą pažangą darbo rinkoje; šiuo atveju palankiai vertina pasiūlymą iki 2020 m. sukurti Europos informacijos apie tolesnę absolventų karjerą sistemą; mano, kad informacijos apie tolesnę absolventų karjerą ir tikslių bei atitinkamų duomenų (ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu) rinkimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti kokybę ir plėtoti kokybišką švietimą;

153.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį tarp valstybių narių ir regionų, siūlant naujas iniciatyvas pagal programą programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat remti paramos pagal šią programą gavėjų mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos derinį, ruošiantis akademinei karjerai;

154.  siūlo, kad ES mokslo, technologijų, inžinerijos, (menų) ir matematikos (angl. STE(A)M) sričių koalicija apimtų įvairias disciplinas ruošiant studentus gyventi ir dirbti dinamiškai besikeičiančioje realybėje;

155.  pritaria tam, kad Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) kreditai būtų teikiami mokiniams už savanorišką darbą bendruomenėje, nes tai yra priemonė, kuria galima prisidėti prie studentų profesinio ir asmeninio tobulėjimo;

156.  pabrėžia, kad tarptautinės bendradarbiavimo programos, kultūrinė diplomatija ir politiniai dialogai su trečiosiomis šalimis aukštojo mokslo srityje ne tik leidžia žinioms laisviau judėti, bet taip pat padeda gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę ir tarptautinę padėtį, kartu skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, plėtojant judumą ir kultūrų dialogą bei skatinant tarptautinį vystymąsi pagal ES išorės veiksmų tikslus;

157.  mano, kad į ateitį nukreiptos švietimo sistemos turėtų apimti mokymąsi siekiant tvarumo ir taikos kūrimo ir apimti platesnį profesinio raštingumo pobūdį, atsižvelgiant į didėjantį Europos visuomenės skaitmeninimą ir robotizavimą, daugiausia dėmesio skiriant ne tik ekonomikos augimui, bet ir besimokančiųjų asmeniniam tobulėjimui, geresnei sveikatai ir gerovei;

158.  ragina valstybes nares skatinti švietimo institucijų ir verslo pasaulio bendradarbiavimą siekiant geriau parengti besimokančiuosius įžengti į darbo rinką, taip pat imtis veiksmų siekiant išspręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimo ir įgūdžių trūkumo problemą; šiuo atžvilgiu skatina į aukštojo mokslo programas ir PRM sistemas įtraukti kokybiškos mokomosios praktikos, pripažįstamos suteikiant ECTS kreditus, vietas, aukštojo mokslo institucijų, verslo pasaulio, mokslinių tyrimų sektoriaus ir vietos ir regionų ekonomikos veikėjų bendradarbiavimą kuriant kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, konsultacijų karjeros klausimais teikimą, pameistrystes, stažuotes, taip pat realybę atitinkančius mokymus, o tai galėtų būti įtraukta į profesinio ir aukštojo mokslo programas; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti kiekvienam jaunuoliui teisę ES gauti darbo pasiūlymą, dalyvauti pameistrystės programoje, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu;

159.  mano, jog norint užtikrinti, kad pameistrystė ar mokomoji praktika būtų kokybiška, ypač svarbu turėti sutartį, kurioje būtų apibrėžiamos visų šalių funkcijos ir atsakomybė ir konkrečiai nurodoma trukmė, mokymosi tikslai ir užduotys, atitinkančios aiškiai nustatytus įgytinus įgūdžius, užimtumo statusas, tinkama kompensacija (atlygis), taip pat už viršvalandžius, socialinės apsaugos sistemos pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir (arba) taikytinos kolektyvinės sutartys;

160.  pabrėžia, kad būtina pasiūlyti tinkamą mokymosi ir mokymo turinį bei tinkamas darbo sąlygas atliekant stažuotę ar pameistrystės metu, siekiant užtikrinti jų esminį vaidmenį pereinant iš švietimo sistemos į profesinį gyvenimą; pabrėžia, kad stažuotės ir pameistrystė niekada neturėtų būti naudojamos kaip darbo vietų pakaitalas, o stažuotojai ar pameistriai neturėtų būti laikomi pigia ar net neapmokama darbo jėga;

161.  siūlo, kad universitetai ir mokymo centrai teiktų pagrindinius ir papildomus mokytojų profesinio rengimo kursus, kuriuose dalyvautų ekspertai, turintys patirties darbo srityse, atitinkančiose specializuotas profesinio mokymo kursų sritis;

Mokytojas – kokybiško mokymo garantas

162.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokytojus, kad jie įtrauktų naujoves ir technologijas į mokymą, gerinant mokytojų skaitmeninius įgūdžius, taip pat teikiant jiems tinkamus išteklius ir pagalbą, pvz., daugiau rengiant pradedančiųjų mokymus ir kuriant interneto bendruomenes, teikiant atviruosius švietimo išteklius ir rengiant kursus;

163.  pritaria tam, kad būtų sukurta Mokymo ir mokymosi akademija kaip papildoma mokytojų mokymo ir keitimosi geriausia patirtimi Europos Sąjungos lygmeniu priemonė, sukuriant bendravimo internetu centrą, dalijantis patirtimi ir vieni iš kitų mokantis, taip pat tai būtų vieta reguliariems susitikimams rengiant praktinius užsiėmimus, seminarus ir konferencijas, kad mokytojai būtų skatinami bendradarbiauti, gerinama mokymo kokybė ir skatinamas mokytojų profesinis tobulėjimas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl projekto, kuriuo būtų sukurta tokia akademija, taip pat pagrįsta Europos mokyklų tinklo akademijos praktine patirtimi;

164.  primena, kad pedagogų rengimas yra svarbus aukštųjų mokyklų mokymo personalui ir kad svarbu atsižvelgti į tai, kad įdarbinant pedagoginiai gebėjimai būtų vertinami kaip ne mažiau svarbūs už mokslinių tyrimų gebėjimus; atkreipia dėmesį į moksliniais tyrimais grindžiamo švietimo ir pedagoginių mokslinių tyrimų, kaip į studentą orientuoto požiūrio į mokymąsi ir mokymą, aktyvų mokymąsi, gebėjimų ugdymo gerinimą ir mokymo metodikos gerinimą skatinimo priemonių, vaidmenį;

165.  ragina valstybes nares teikti paskatas, siekiant pritraukti ir motyvuoti jaunimą ir kvalifikuotus mokytojus prisijungti prie švietimo sistemos ir joje dirbti;

166.  pabrėžia, kad būtina pripažinti IUP darbuotojų profesinį statusą;

167.  ragina remti daugiakalbius kursus dėstančius mokytojus, nes šie kursai yra svarbus švietimo tarptautinimo veiksnys;

168.  atkreipia dėmesį į tarpkultūrinio mokymosi kaip mokytojų rengimo dalies svarbą, siekiant didinti mokytojų tarpkultūrinę kompetenciją, norint populiarinti Europos kultūrą ir bendras vertybes, taip pat Europos mokymo aspektą; pažymi, kad tarpkultūrinė kompetencija yra būtina dirbant visuomenėje, kurioje didėja įvairovė, ir skatinant mokyklų internacionalizavimą;

169.  mano, kad būtina kurti mokytojų žinių ir mokinių technologinių galimybių sąveiką, siekiant kuo geriau išnaudoti mokymosi rezultatus;

170.  pritaria tam, kad visu mokytojų švietimo laikotarpiu būtų vykdomos mokytojų mokymo stažuotės, vadovaujant kvalifikuotiems kuratoriams;

171.  ragina mokytojus ir mokyklų vadovus skatinti ir imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant inovacijas mokyklos aplinkoje ir skatinant jų plėtrą;

172.  ragina aukštąsias mokyklas pirmenybę teikti aukštojo mokslo mokytojų ir mokslininkų pedagoginių žinių gerinimui ir atnaujinimui, remti tokius mokytojus ir jiems už tai atlyginti, įskaitant šiuolaikinių technologijų teikiamas švietimo galimybes, kaip priemonę gerinti studentų mokymosi rezultatus ir mokymo efektyvumą;

173.  remia naujų, novatoriškų ir plataus užmojo mokymo metodų ir švietimo standartų plėtojimą, kad būtų galima geriau reaguoti į studentų ir aukštųjų mokyklų poreikius, taip pat į sparčiai besikeičiančio pasaulio problemas;

o
o   o

174.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 183, 2014 6 14, p. 22.
(2) OL C 183, 2014 6 14, p. 30.
(3) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(4) OL C 172, 2015 5 27, p. 17.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0360.
(6) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(8) OL C 346, 2016 9 21, p. 2.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0018.
(10) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
(11) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(12) http://www.socialsummit17.se/wp-content/uploads/2017/11/Concluding-report-Gothenburg-summit.pdf
(13) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/122123.pdf
(14) OL C 104, 1984 4 16, p. 69.
(15) OL C 135, 2010 5 26, p. 12.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0303.
(17) http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Gender_statistics
(18) http://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/3072, ir https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1502en_0.pdf


Siekiant sukurti tausų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių
PDF 204kWORD 67k
2018 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant sukurti darnų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių: dabartinė būklė ir ateities uždaviniai“ (2017/2118(INI))
P8_TA(2018)0248A8-0186/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės“ (COM(2013)0229),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 304/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje(1),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 710/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, dėl išsamių ekologinės akvakultūros gyvūnų ir jūros dumblių gamybos taisyklių nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantį Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės(5),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano, skirto didėjančiai kormoranų daromai žalai žuvų ištekliams, žuvininkystei ir akvakultūrai mažinti, parengimo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą(13),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų mėlynojoje ekonomikoje potencialo išnaudojimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vandens pagrindų direktyvos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos taikymas akvakultūros sektoriuje“ (SWD(2016)0178),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos dokumentą „Apžvalginė ataskaita: pelekinių žuvų akvakultūros taisyklių įgyvendinimas“ (DG SANTE 2015-7406 – MR),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“ (COM(2017)0339),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ekonominę ataskaitą dėl ES akvakultūros sektoriaus,

–  atsižvelgdamas į Eurobarometro ataskaitą „Vartotojų įpročiai, susiję su žvejybos ir akvakultūros produktais“ (2017 m.) ir Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) atliktą papildomą analizę,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. aukšto lygio mokslinių patarėjų grupės parengtą mokslinę nuomonę „Vandenynų teikiamas maistas“,

–  atsižvelgdamas į FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) vandens gyvūnų sveikatos kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0186/2018),

A.  kadangi akvakultūros sektorius, įskaitant jūros ir gėlo vandens žuvų ūkius, moliuskų, vėžiagyvių, jūros dumblių ir dygiaodžių ūkius, yra novatoriškas ekonomikos sektorius, sparčiausiai auganti maisto gamybos veikla ir potencialus aukštųjų technologijų sektorius, kuriam reikalingos didelės struktūrinės ir mokslinių tyrimų investicijos, taip pat ilgalaikis veiklos ir finansų planavimas;

B.  kadangi žuvų ir jūrinių bestuburių ūkių sektorius atlieka svarbų ir vertingą vaidmenį ekonomikos, užimtumo, socialinėje ir aplinkos srityse, nes gerina gyvenimo kokybę Sąjungos pakrančių ir žemyninės dalies teritorijose ir atokiausiuose regionuose ir padeda užtikrinti europiečių apsirūpinimo maistinėmis medžiagomis ir maistu saugumą; kadangi esama tam tikrų veiksnių, kurie daro neigiamą poveikį akvakultūros produkcijai, įskaitant aplinkos ir klimato veiksnius, tačiau visų pirma plėšriuosius gyvūnus; kadangi įvairiais tyrimais įrodyta, kad šie plėšriųjų gyvūnų veiksniai daro didelį poveikį produkcijai;

C.  kadangi Komisijos komunikate „Tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės“ pabrėžiamos keturios prioritetinės sritys, kurioms reikia skirti daugiausia dėmesio siekiant panaudoti ES akvakultūros potencialą: administracinės procedūros, koordinuotas teritorijų planavimas, konkurencingumas, visų pirma sektorių susiejant su mokslu, ir vienodos veiklos sąlygos;

D.  kadangi tame komunikate rekomenduojama, kad valstybės narės parengtų daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus, kuriuose būtų išnagrinėti esminiai trūkumai ir spręstinos problemos, nustatyti bendrieji tikslai ir, jei įmanoma, šių tikslų įgyvendinimo pažangos vertinimo rodikliai;

E.  kadangi vietos ekosistemų ir išteklių išsaugojimas turi būti pagrindinis prioritetinis tikslas, siekiant užkirsti kelią vietos žvejybos ir akvakultūros veiklos perkėlimui į kitą vietą ir sunaikinimui;

F.  kadangi nepaisant gerų ketinimų ir pastangų ES akvakultūra nesivysto, priešingai nei vis sparčiau auganti akvakultūra kituose pasaulio regionuose;

G.  kadangi apskaičiuota, kad ES akvakultūros sektorius patenkina tik 10 proc. žuvies vidaus paklausos, ir kadangi daugiau kaip pusė žuvininkystės produktų paklausos patenkinama importuojant produktus iš trečiųjų valstybių;

H.  kadangi akvakultūra turėtų būti laikoma žemės ūkio veiklos forma, ypač tvenkinių ūkių atveju;

I.  kadangi atokiausi regionai ypač atsilieka akvakultūros plėtros srityje;

J.  kadangi neseniai parengtoje aukšto lygio mokslinių patarėjų grupės nuomonėje į Komisijos nario K. Vellos klausimą tai grupei „Kaip galima gauti daugiau maisto ir biomasės iš vandenynų nedarant žalos ateities kartų paveldui?“ atsakyta tokiomis rekomendacijomis: „integruoti atsakingos vandenynų teikiamo maisto kultūros paradigmą [...] į plataus masto ES ir pasaulines sisteminio lygmens politikos darbotvarkes“ ir „kelti marikultūros Europoje plėtros klausimus aukštesniu ir labiau strateginiu lygmeniu vykdant visapusišką, suderintą politikos programą – tai apima marikultūros reikalavimų įtraukimo į 2014 m. ES jūrų teritorijų planavimo direktyvos įgyvendinimo priemones gairių nustatymą ir technologinio bendradarbiavimo plėtrą marikultūros srityje pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus, sudaromus tarp ES ir pietinėmis šalimis partnerėmis“;

K.  kadangi norint įsteigti ar plėsti akvakultūros ūkį ES reikia gauti įvairių leidimų ir kadangi tų oficialių dokumentų gavimo procedūra nėra suderinta ES lygmeniu ir paprastai ilgai trunka, yra sudėtinga ir jai trūksta teisinio tikrumo ir ekonominio nuspėjamumo; kadangi tokia padėtis gali trukdyti sektoriui vystytis, atgrasyti nuo verslo investicijų ir dėl jos sektorius gali patirti pernelyg dideles išlaidas, neskaitant to, kad netiesiogiai skatinamas importas iš trečiųjų valstybių;

L.  kadangi pačios sudėtingiausios su akvakultūros veikla susijusios procedūros yra tos, kurios yra susijusios su aplinkosaugos reikalavimais (poveikio aplinkai vertinimais, strateginiais aplinkos apsaugos vertinimais ir kontrolės procedūromis), ir paradoksalu, bet šios ilgai trunkančios ir sudėtingos administracinės procedūros ne visada užtikrina aplinkos apsaugą, priešingai, kartais dėl jų pasidaro sunku įsteigti socioekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu darnios ir kokybiškos akvakultūros ūkius; kadangi gėlavandenė ir jūrinė akvakultūra skiriasi; kadangi, atsižvelgiant į akvakultūros subsektorių skirtumus, jiems reikia skirtingų išteklių valdymo, šėrimo ir reprodukcijos metodų; kadangi būtina atsižvelgti į šiuos skirtumus rengiant reglamentus dėl ES akvakultūros ir visų pirma darnios aplinkos standartus;

M.  kadangi biurokratinių procedūrų, ypač susijusių su licencijavimu ir planavimu, sudėtingumas ir vilkinimas yra prilygintinas neveikimui, kuris neišvengiamai kainuoja galimiems investuotojams ir turi poveikį socialiniams ir darbo santykiams teritorijose, kuriose įsisteigę akvakultūros ūkiai, o ypač moterų ir jaunimo nedarbui;

N.  kadangi, norint užtikrinti tinkamą teritorijų planavimą, būtina atsižvelgti į skirtingus įvairių naudotojų poreikius ir sykiu būtinybę apsaugoti gamtą ir dėti pastangas tuos poreikius suderinti; kadangi vietų, kur būtų galima įsteigti ūkį, stygius, tinkamo teritorijų planavimo stoka ir konkuravimas su kita ekonomine veikla turi didelį poveikį ES akvakultūros plėtrai kai kuriuose regionuose, nes akvakultūros sektorius yra ne toks svarbus, palyginti kitais, „stipresniais“ sektoriais;

O.  kadangi teritorijų planavimas yra viena iš būtinų išankstinių ilgalaikės akvakultūros plėtros sąlygų ir būtinų priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą akvakultūrai skirtų vietų planavimą, atsižvelgiant į kitas veiklas atitinkamose teritorijose;

P.  kadangi pagrindiniai ES aplinkosaugos teisės aktai yra direktyvos (Jūrų strategijos direktyva, Paukščių direktyva ir Buveinių direktyva) ir todėl valstybėms narėms ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms paliekama tam tikra laisvė jas perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti savo nuožiūra; kadangi dėl to nuostatos nėra vienodai įgyvendinamos ES, atsiranda teisinis netikrumas įmonėms ir ūkiams, trūksta nuspėjamumo investuotojams ir sudaromos nevienodos sąlygos;

Q.  kadangi mokslinėje nuomonėje „Vandenynų teikiamas maistas“ nurodoma, kad vienintelis būdas per trumpą laiką smarkiai padidinti iš vandenyno gaunamą maisto ir biomasės kiekį – rinkti žemiausiuose maisto grandinės lygiuose esančius organizmus, pvz., didžiuosius dumblius ir dvigeldžius moliuskus;

R.  kadangi dėl skirtingų akvakultūrą reglamentuojančių teisinių sistemų įmonėms gali būti taikomi skirtingi reikalavimai net tame pačiame jūros baseine ir tokiu būdu gali būti iškraipoma konkurencija;

S.  kadangi reikėtų teigiamai vertinti gero bendradarbiavimo remiantis gamtosaugininkų ir sektoriaus sudarytais savanoriškais ir kitais susitarimais pavyzdžius; kadangi pavyzdžiai, kaip akvakultūros sektorius prisideda prie geros vandens kokybės ir vandens ekosistemos paslaugų išlaikymo, teigiamai vertintini, bet svarbu taip pat pripažinti, kad akvakultūra gali daryti neigiamą poveikį vietos aplinkai ir vandens kokybei, ir siekti jį sumažinti; todėl ragina toliau plėtoti inovacijas ir iniciatyvas siekiant ilgalaikio darnaus ir pelningo sektoriaus;

T.  kadangi, norint auginti dvigeldžius moliuskus ir didžiuosius dumblius, reikia, kad aplinkoje būtų proporcingi maistinių druskų kiekiai;

U.  kadangi, atsižvelgiant į tai, toks gėlųjų vandenų žuvų ūkis taip pat turėtų būti laikomas aplinkos apsaugos paslauga, užtikrinančia vandens kokybę ir kiekį, ir nusipelno didesnio ES sprendimus priimančių subjektų pripažinimo ir paramos, nei sulaukdavo iki šiol;

V.  kadangi ES produktai turi atitikti daug griežtų aplinkosaugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir vartotojų apsaugos taisyklių ir standartų, apimančių gamybos operacijas, pašarus, gerovę, transportą, perdirbimą ir socialines darbo vietų sąlygas – visa tai turi tiesioginį poveikį gamybos sąnaudoms; kadangi dėl to gaunami puikios kokybės ir darniai pagaminti produktai, kurie gali būti brangesni, todėl mažiau konkurencingi, palyginti su importuojamais produktais, kurie dažnai patenka į ES rinką mažesnėmis kainomis, nes jų auginimas yra nedarnus aplinkosaugos, socialiniu ir darbo požiūriu ir juos auginant taikomi žemi gyvūnų gerovės ir sveikatos standartai;

W.  kadangi dalis akvakultūros įmonių yra labai priklausomos nuo energijos išteklių, o tai didina akvakultūros produkcijos sąnaudas;

X.  kadangi reikėtų didinti suvartojamą žuvies kiekį, nes ji yra maisto produktas, kurio sudėtyje yra žmogaus sveikatai naudingų baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų, mineralų ir pagrindinių mikroelementų, ir kadangi puiki ES jūros gėrybių kokybė turėtų būti pagrindinis konkurencinis ES akvakultūros pranašumas;

Y.  kadangi didėjant pasaulio gyventojų skaičiui kartu nuolat didėja pasaulyje suvartojamas žuvies kiekis;

Z.  be to, kadangi ES prekybos, socialinė ir aplinkosaugos politika ne visuomet dera: pvz., ES suteikia bendrosios lengvatų sistemos (BLS arba BLS+) statusą pažeidžiamoms besivystančioms šalims, kad joms reikėtų mokėti mažesnius eksporto į ES muitus arba jų nereikėtų mokėti ir taip suteikia joms labai svarbią prieigą prie ES rinkų ir prisideda prie jų ekonomikos augimo; kadangi tuo pačiu metu kai kurios šių šalių, pvz., kai kurios Azijos šalys, gamina akvakultūros produktus, neatitinkančius aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, sveikatos, socialinių ir darbo standartų, kurių turi laikytis ES veiklos vykdytojai, ir kai kuriais atvejais pažeidžia žmogaus teises;

AA.  kadangi akvakultūros pašarų srityje ES taip pat yra labai priklausoma nuo žuvininkystės produktų importo iš trečiųjų valstybių ir kadangi darniau pagaminti, alternatyvūs pašarai kol kas nepakankamai ištirti ir remiami;

AB.  kadangi ES išorės prekybos akvakultūros produktais balansas yra deficitinis ir vyksta nesąžininga importuojamų trečiųjų valstybių akvakultūros produktų ir ES produkcijos konkurencija, daranti neigiamą poveikį maisto kokybei ir vartotojų sveikatai;

AC.  kadangi akvakultūra trečiosiose valstybėse teikia ES galimybių investuoti;

AD.  kadangi Europos akvakultūros produktai skiriasi, palyginti su trečiųjų valstybių produktais, kokybės, aplinkosauginio pėdsako, socialinės elgsenos ir gyvūnų gerovės standartų požiūriais, tačiau to skirtumo Europos vartotojai negali pamatyti, kai informacija, kurią jie gauna apie produktus, yra nepakankama arba netiksli (ypač informacija apie kilmės šalį, atšildymą arba gyvūnų rūšį);

AE.  kadangi ES teisės aktai dėl vartotojams teikiamos informacijos apie vandens organizmų produktus yra aiškūs ir kadangi kontroliuoti, kaip jų laikomasi, yra valstybių narių institucijų pareiga; kadangi, nepaisant to, plačiai žinomas neigiamas reiškinys – tokia esminė informacija vartotojui faktiškai nepateikiama nei žuvų prekyvietėse, nei restoranuose; kadangi tokia padėtis, kai nuostatos nepakankamai gerai įgyvendinamos, kenkia ES akvakultūros konkurencingumui;

AF.  kadangi darnios akvakultūros pamatinis principas – sveikų gyvūnų auginimas, o tam būtina turėti specialių ir novatoriškų veterinarijos priemonių, visų pirma vakcinų ir antibiotikų, kurie turėtų būti atsakingai ir ribotai naudojami, siekiant užtikrinti gyvūnų ir vartotojų sveikatą ir gerovę, taip pat saugius ir maistingus akvakultūros produktus, nedarant žalos aplinkai ir laukinėms rūšims; kadangi priimant ES gyvūnų gerovės teisės aktus, kalbant apie infekcijų ir ligų gydymą ir jų poveikį produkto kokybei, taip pat turi būti atsižvelgiama į akvakultūros ypatumus ir žuvų rūšių ypatumus;

AG.  kadangi Bendros sveikatos koncepcija grindžiamame Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plane konstatuojama, kad imunizacija skiepais yra ekonomiškai efektyvi visuomenės sveikatos priežiūros srities intervencinė priemonė kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms(18), o tai taikoma ir akvakultūrai;

AH.  kadangi tai, kaip Europos visuomenė ir vartotojai įsivaizduoja akvakultūrą, skiriasi priklausomai nuo valstybės narės, tačiau apskritai akivaizdu, kad yra galimybių tobulėti;

AI.  kadangi visada esama galimybių tobulėti taikant geresnę praktiką, tačiau blogą nuomonę apie akvakultūros veiklą ne visada lemia realios problemos (aplinkosaugos, kokybės ar saugos aspektai), o išankstinės vartotojų nuostatos apie akvakultūrą; kadangi tokia padėtis susidarė daugiausia dėl to, jog tikima, kad toks realus akvakultūros poveikis, koks būdingas kai kurioms trečiosioms valstybėms (besivystančioms šalims), daromas ir ES, o tai yra netiesa;

AJ.  kadangi dėl labai skirtingos akvakultūrai taikomos praktikos atsiranda, be kita ko, dideli produktų kokybės, poveikio aplinkai ir sanitarijos sąlygų skirtumai, kurie dažnai lemia vartotojų abejones dėl gauto produkto;

AK.  kadangi prasta akvakultūros reputacija turi poveikio viešojo sektoriaus valdžios institucijų valdymui (licencijavimui, planavimui ir pan.), taip pat rinkodaros sąlygoms;

AL.  kadangi gėlųjų vandenų akvakultūra, taip pat vidaus vandenų akvakultūra uždaruose vandenyse ir integruota multitrofinė akvakultūra ir recirkuliacinės sistemos arba akvaponika miesto zonose, gali padėti didinti apsirūpinimo maistu saugumą ir gerinti kaimo vietovių vystymąsi;

AM.  kadangi vėžiagyviai, moliuskai ir vandens augalai, pvz., dumbliai, taip pat yra svarbūs akvakultūros ištekliai;

AN.  kadangi moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenka esminis vaidmuo siekiant panaudoti darnios akvakultūros potencialą; kadangi produkciją galima darniai didinti užtikrinant novatorišką plėtrą, vandens regeneravimą ir valymą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos bei išteklių naudojimo efektyvumą, sykiu sumažinant poveikį aplinkai ir teikiant aplinkos paslaugas;

AO.  kadangi labai svarbūs ES lygmens mokslinių duomenų standartiniai protokolai, nes turint duomenų atsiranda galimybė prižiūrėti ir gerinti valdymo ir gamybos praktiką, taip pat poveikį aplinkai ir sveikatai;

AP.  kadangi, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir padaryti akvakultūrą darnesnę, pirmenybė turi būti teikiama vietos ar endeminių rūšių gyvūnų auginimui;

AQ.  kadangi sunkumai gauti kreditą ir ilgas laikotarpis tarp investicijų ir pirmojo pardavimo (dažnai treji metai ar daugiau) gali atgrasyti investuotojus;

AR.  kadangi bankų ir finansų įstaigų siūlomos išankstinio finansavimo sąlygos darosi vis griežtesnės;

AS.  kadangi procedūros, kurios daugeliu atvejų naudotojams nėra pakankamai aiškios, ir daugybė dokumentų, kuriuos reikia pateikti norint gauti finansavimą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, atgraso paraiškų teikėjus; kadangi dabartiniam 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui skirtų apytikriai 1 280 mln. EUR Europos akvakultūros sektoriui plėtoti nepakanka; kadangi, neskaitant nepakankamų lėšų, ir tų esamų lėšų įsisavinimo lygis valstybėse narėse yra nepaprastai žemas;

AT.  kadangi plėtojant darnią akvakultūrą būtina atsižvelgti į galimą poveikį laukiniams žuvų ištekliams ir vandens kokybei, o atitinkamai akvakultūrai taip pat reikalingi sveikų žuvų ištekliai ir puiki vandens kokybė;

AU.  kadangi turimi duomenys rodo, kad didėja atotrūkis (apskaičiuota, kad jis sudaro 8 mln. tonų) tarp ES suvartojamų jūros gėrybių kiekio ir sužvejojamo kiekio; kadangi darni akvakultūra ir darni žvejyba padeda užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumą, įskaitant maisto tiekimą, taip pat ekonomikos augimą ir darbo vietas Sąjungos piliečiams, ir prisideda prie augančios pasaulinės maisto iš vandens gyvūnų paklausos tenkinimo, jeigu akvakultūros veiklai naudojami darniai pagaminti pašarai ir išvengiama aplinkos būklės blogėjimo; kadangi akvakultūra taip gali prisidėti prie bendro tikslo panaikinti atotrūkį tarp suvartojamo ir pagaminamo jūros gėrybių kiekio ES;

AV.  kadangi akvakultūroje kilogramą mažos vertės žuvų galima paversti kilogramu didelės vertės žuvų (pvz., stintenėmis šeriant otus, vertė padidėja nuo 0,10 iki 7,00 EUR už kilogramą);

AW.  kadangi jaunimas yra mažiau suinteresuotas dirbti akvakultūros sektoriuje arba investuoti į jį ir jį plėtoti, nes dėl prastos komunikacijos ir finansinių perspektyvų ir stabilumo stokos šis sektorius jaunesnėms kartoms yra nepatrauklus;

AX.  kadangi darni bendruomenei priklausanti ir jos valdoma akvakultūra gali duoti socialinės ir ekonominės naudos periferiniams pakrantės regionams ir atlikti teigiamą vaidmenį mėlynojoje ekonomikoje;

AY.  kadangi gėlųjų vandenų akvakultūra sudaro 20 proc. visos Europos sektoriaus veiklos ir kadangi ES parama turėtų atitikti šią dalį; kadangi skirtingas gėlųjų vandenų akvakultūros pobūdis reiškia, kad šiam sektoriui reikia specialių taisyklių ir atskiro skyriaus teisės aktuose dėl Sąjungos bendros žuvininkystės politikos;

AZ.  kadangi moksliniai tyrimai ir inovacijos atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant didesnio akvakultūros sektoriaus darnumo ir konkurencingumo ES rinkoje;

BA.  kadangi gėlųjų vandenų akvakultūros projektai gali būti taip pat vykdomi naudojant ex post finansavimą ir kadangi tam dažnai prireikia neproporcingai didelių investuotojų pastangų ir dėl to daugeliu atvejų žuvis auginantys ūkininkai nedrįsta imtis šių projektų; kadangi daugeliu atvejų paramos intensyvumas yra nepakankamas;

ES akvakultūros potencialo panaudojimas

1.  pripažįsta, kad darni akvakultūra, įskaitant jūrinės ir gėlųjų vandenų akvakultūros sektorius, gali turėti teigiamo poveikio užimtumui ir Sąjungos ekonomikai – apskritai pagerinti produktyvumą ir gyvenimo kokybę Sąjungos pakrančių ir žemyninės dalies teritorijose; pabrėžia, kad reikia skatinti jos plėtrą, įvairinimą ir inovacijas, skatinant daugiau gaminti žuvų, vėžiagyvių, moliuskų, dumblių ir dygiaodžių akvakultūros produktų ir gerinant jų konkurencingumą (siekiant pagerinti ES akvakultūros produkciją tiek, kad per penkerius metus ji pasiektų bent jau dabartinį pasaulinės akvakultūros augimo tempą, ir skatinti investuoti į efektyviau energiją naudojančią ir ekonomiškesnę įrangą), taip pat didinant suvartojamą jų kiekį ir indėlį į ES gyventojų aprūpinimo maistu ir maistinėmis medžiagomis saugumą; pabrėžia, kad tai turi būti daroma sykiu užtikrinant tinkamą jūrų ekosistemų veikimą, kad būtų galima tęsti pelningos akvakultūros veiklą, verslinę žvejybą ir kitokį tausų jūrų aplinkos naudojimą;

2.  mano, kad ES reikėtų didinti akvakultūros sektoriaus produkciją, visų pirma siekiant sumažinti natūralių gamtos išteklių žvejybos intensyvumą; mano, kad iš žuvų gaminami pašarai turėtų būti gaminami darniai ir neturėtų kelti grėsmės bendros žuvininkystės politikos didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslams ir kad derėtų kontroliuoti į vandenį patenkančių maistingųjų medžiagų kiekius; pabrėžia mokslinių tyrėjų, akvakultūros sektoriaus, pašarų gamintojų, aplinkosaugos organizacijų ir institucijų bendradarbiavimo svarbą; pabrėžia, kad plėtojant ES akvakultūrą turėtų būti atsižvelgiama į kokybės, darnumo, maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų ir žmonių sveikatos aspektus ir kad akvakultūra šiuo atžvilgiu turėtų būti pavyzdinė; teigiamai vertina naujas sausumos akvakultūros iniciatyvas, ypač jautrių jūrų ir ES uždarųjų vandenų regionuose, ir mano, kad reikia griežtesnių priemonių, siekiant akvakultūrą paversti veiksmingesniu, ekonomiškai perspektyvesniu, socialiai atsakingu ir aplinkai nekenkiančiu sektoriumi, tenkinančiu didelę žuvies paklausos dalį Europoje ir mažinančiu Europos priklausomybę nuo importo;

3.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės“ ir tai, kad jame apibrėžiamos sritys, kuriose reikia dėti daugiau pastangų siekiant panaudoti ES akvakultūros potencialą taip, kad ja, kartu su tausia žvejyba, būtų prisidedama prie tikslo panaikinti suvartojamo ir gaminamo jūrų gėrybių kiekio atotrūkį tokiu būdu, kuris būtų darnus aplinkos apsaugos, socialiniu ir ekonominiu požiūriais;

4.  pabrėžia, kad gėlųjų vandenų akvakultūra tebėra nepakankamai išnaudota galimybė gerinti apsirūpinimo maistu saugumą ir vystyti kaimo vietoves;

5.  pabrėžia, kad darnus augimas turi būti pagrįstas: verslo investicijų nuspėjamumu ir teisiniu tikrumu, kuriuos galima užtikrinti taikant veiksmingesnę administracinę sistemą, didesniu valdymo skaidrumu, nustatant aiškius ir vienodus licencijų visoje ES išdavimo kriterijus, bendromis ligų kontrolės procedūromis ir prieiga prie tinkamo gyvūnų bei žmonių sveikatai nekenksmingo veterinarinio gydymo, veiksmingu teritorijų planavimu, gairių dokumentais, gerosios patirties mainais, Akvakultūros patariamosios tarybos parama ir tinkama finansine parama; pažymi, kad visi šie veiksniai gali prisidėti prie darnaus augimo;

6.  palankiai vertina 2017 m. lapkričio mėn. pateiktos mokslinės nuomonės „Maistas iš vandenynų“, kurioje nagrinėjama jūrų, žvejybos ir akvakultūros sričių politikos plėtra ir įgyvendinimas artimiausiais metais, išvadas ir rekomendacijas, parengtas siekiant padėti padidinti iš vandenynų darniai gaunamo maisto kiekį;

7.  ragina Komisiją remti sektoriaus pastangas sumažinti savo priklausomybę nuo laukinių žuvų išteklių žuvų pašarų gamybos srityje, be kita ko, gamybai panaudojant daugiau jūrų ir kitokių dumblių;

8.  ragina Komisiją skatinti tolesnę besiformuojančio jūrų dumblių akvakultūros sektoriaus plėtrą;

9.  pripažįsta, kad akvakultūra gali padėti užtikrinti apsirūpinimo maistu ir maistinėmis medžiagomis saugumą ES gyventojams ir kad reikalinga darni ir sveika mityba, klimato požiūriu pažangios, gyvūnų gerovei nekenkiančios ir aplinkos apsaugos požiūriu darnios maisto sistemos, žiedinės ir efektyvų išteklių naudojimą užtikrinančios maisto sistemos, skatinančios inovacijas ir bendruomenių įgalėjimą;

10.  pakartoja, kad Europos akvakultūros plėtra turi būti susieta su esminiu ir gyvybiškai svarbiu savarankiškos, saugios, maistines medžiagas užtikrinančios ir darnios maisto gamybos poreikiu ir kad jai turi būti skiriama daugiau dėmesio bendroje ES darbotvarkėje;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į mokslinius tyrimus, studijas ir bandomuosius projektus, skirtus novatoriškiems, perspektyviems, aplinkos požiūriu atsakingiems akvakultūros būdams, įskaitant integruotas multitrofines akvakultūros sistemas, akvaponiką ir recirkuliacines akvakultūros sistemas, kurios mažina akvakultūros ūkių poveikį buveinėms, laukinių gyvūnų populiacijoms ir vandens kokybei ir tokiu būdu prisideda prie ekosisteminio metodo;

12.  ragina Komisiją atlikti nuodugnią visų aukšto lygio mokslinių patarėjų grupės pateiktų rekomendacijų analizę ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos;

13.  pabrėžia, kad rengiant darnios Europos akvakultūros politiką būtina atsižvelgti į skirtingų akvakultūros tipų ypatybes, nevienodus poreikius ir iššūkius ir parengti konkretiems poreikiams pritaikytas priemones, pagal kurias būtų taip pat atsižvelgiama į geografinius skirtumus ir galimus klimato kaitos padarinius; todėl ragina Komisiją rengiant bendrą žuvininkystės politiką po 2020 m. nustatyti atskiras taisykles pagal kiekvieno subsektoriaus ypatybes;

14.  atkreipia dėmesį į gėlųjų vandenų akvakultūros, taip pat vidaus vandenų akvakultūros uždaruose vandenyse, integruotos multitrofinės akvakultūros ir recirkuliacinių sistemų bei akvaponikos galimybes miesto teritorijose; pabrėžia, kad gėlųjų vandenų akvakultūros teikiamos galimybės užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir kaimo vietovių plėtrą vis dar nepakankamai išnagrinėtos, tačiau jai tenka svarbus socialinis vaidmuo, nes ji užtikrina kaimo užimtumą skurdžiausiose teritorijose, taip pat jai tenka aplinkos apsaugos vaidmuo išsaugant vertingas šlapynes ir teikiant įvairiausias ekosistemų paslaugas, kurios duoda gerokai daugiau nei tik ekonominę naudą;

15.  pabrėžia, kad svarbu pradėti naudoti koordinavimo priemones, kurti tyrimų grupes ir imtis ES lygmens veiksmų siekiant nustatyti atvejus, kai moliuskų auginimui didelį pavojų kelia plėšri auksaspalvė dorada (Sparus aurata), ir ieškoti darnių ir aplinkai nekenksmingų sprendimų;

16.  pripažįsta akvakultūros ir papildomo žuvų produktų perdirbimo ir eksporto pramonės, kaip vietinio sektoriaus, galimybes užtikrinti užimtumą ir ekonominę naudą, ypač pakrančių ir salų kaimo bendruomenėms;

17.  pažymi, jog svarbu, kad Vandens pagrindų direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva užtikrintų teritorijų, kuriose auginami moliuskai, apsaugą, nustatytą dabar jau panaikintoje vadinamojoje Moliuskų direktyvoje;

18.  pabrėžia, kad didžiųjų dumblių ir dvigeldžių moliuskų auginimui skirtoje aplinkoje mažinant maistinių medžiagų kiekį, siekiant geros aplinkos būklės, turi būti atsižvelgta į auginamų organizmų gebėjimą natūraliai prisitaikyti;

Administracinių procedūrų supaprastinimas

19.  pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų atliekamą labai svarbų vaidmenį Europos akvakultūros plėtros srityje, be kita ko, įgyvendinant valstybių narių parengtus daugiamečius strateginius planus;

20.  pabrėžia, kad darni akvakultūros plėtra turi būti paremta verslo investicijų nuspėjamumu ir teisiniu saugumu, kuriems užtikrinti reikalingas:

   a) administracinių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas – mažiau biurokratijos ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, kuo labiau išnaudojant informacines ir ryšių technologijas, sykiu užtikrinant, kad jūros aplinka toliau neblogėtų,
   b) geresnis skaidrumas ir tinkamas planavimas,
   c) geresnis veiklos koordinavimas, atsižvelgiant į pasidalijamąją ES, valstybių narių ir atitinkamais atvejai) regioninių ir vietos valdžios institucijų kompetenciją,
   d) sparčios, aiškios ir skaidrios licencijų išdavimo procedūros ir riboti pritarimo terminai, kad nebūtų atbaidomi investuotojai,
   e) nuodugnus Komisijos vykdomas valstybių narių daugiamečių nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo stebėjimas,
   f) Komisijos parengtos nacionalinių strateginių planų gairės, siekiant vienodo ES teisės aktų (daugiausia aplinkos apsaugos teisės aktų ir sveikatos apsaugos teisės aktų, kuriais užtikrinama, kad nebūtų daroma žala ekosistemoms ir žvejybos veiklai) taikymo,
   g) suderinta įvairių regionų ir valstybių narių, besinaudojančių tais pačiais vandenimis, teisinė sistema, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir veiksmingą aplinkosaugos politiką,
   h) glaudus Komisijos ir kompetentingų institucijų (nacionalinių, bet taip pat ir vietos bei regioninių) bendradarbiavimas įgyvendinant ES teisės aktus (daugiausia sanitarijos ir aplinkosaugos), taip pat prireikus pagalba derinant nacionalinės ar regioninės teisės aktus,
   i) valstybių narių keitimosi informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais mechanizmai, taikant nacionalinių priemonių, susijusių su verslo saugumu, prieiga prie Sąjungos vandenų ir teritorijų, atvirąjį koordinavimo metodą, ir licencijų išdavimo procedūrų supaprastinimas,
   j) tinkama ES ir nacionalinio lygmens viešoji finansinė parama darniai ir atsakingai akvakultūros produktų gamybai, inovacijoms ir plėtrai,
   k) geresnis akvakultūros ir žvejybos klausimų integravimas į Sąjungos prekybos susitarimus;

21.  siūlo kuo greičiau sukurti pagal vieno langelio principą veikiančią administracinę sistemą, kurią taikant būtų prisiimami ir vykdomi visi įgaliojimai ir visus dokumentus būtų galima pateikti vienai administracinei įstaigai; mano, kad tai pagerintų galutinio naudotojo ir įvairių lygmenų viešosios administracijos santykius;

22.  rekomenduoja licencijas išduoti pagal supaprastintą sistemą arba skubos tvarka, pagal kurią kompetentinga institucija išduotų laikiną sertifikatą, leidžiantį pradėti veiklą tiems ūkio subjektams, kurie tenkina tam tikrus iš anksto nustatytus kriterijus; pažymi, kad tie kriterijai galėtų būti paremti pareiškėjo ankstesne veikla arba tuo, kad teikiamas iš tikrųjų naujoviškas akvakultūros projektas inovacijų ir (arba) darnumo požiūriu arba kad yra nustatytos akvakultūros servituto zonos, kurių atveju veikla, nesuderinama su akvakultūra, iš anksto apibrėžta;

Lygiateisiškumas kitų sektorių atžvilgiu

23.  pabrėžia, kad vykdant tinkamą teritorijų planavimą turėtų būti atsižvelgiama į visus sektorius (holistinis požiūris), darnumo aspektus ir apsirūpinimo maistu saugumą, neteikiant pirmenybės stipriems ekonomikos sektoriams akvakultūros sąskaita; pabrėžia, kad vykdant teritorijų planavimą nebūtinai turi būti atskiriamos veiklos tam tikruose regionuose – geriau jas proporcingai suderinti, nes tai galėtų būti naudinga visiems;

24.  siūlo remti aktyvesnį ir svarbesnį akvakultūros organizacijų ir žvejybos vietos veiklos grupių vaidmenį ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procese pasinaudojant regionalizavimu, siekiant užtikrinti, kad kiekvienam atskiriam regionui būtų parinktas geriausias metodas;

25.  pažymi, kad itin svarbu tinkamai atsižvelgti į akvakultūros sektoriaus interesus ir jį traktuoti sąžiningai kitų sektorių atžvilgiu, pvz., kai vykdomas teritorinis planavimas;

26.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti teritorinio planavimo žemėlapius, siekiant nustatyti galimas teritorijas, kuriose akvakultūra ir kita veikla gali būti vykdomos kartu;

27.  pažymi, kad teritorijų planavimas ir licencijų išdavimo sąlygos yra bene svarbiausios priežastys, dėl kurių kiti svarbūs ar stiprūs sektoriai nelinkę dalytis erdve;

28.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas prieigos prie jūrų išteklių sąlygas, akvakultūros sektoriuje atliekami būtini socialinio ir ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai tyrimai taip pat turėtų apimti visus sektorius, su kuriais akvakultūra konkuruoja, pvz., turizmo arba žaliavų gavybos;

29.  primygtinai ragina valstybes nares ir nacionalines institucijas laikytis ES teisės aktų dėl vandenų ir užterštų teritorijų atkūrimo ir valymo;

30.  pabrėžia, kad teisės aktus reikėtų priimti lygiateisiškai pasikonsultavus su visais suinteresuotaisiais subjektais;

Teisės aktų pritaikymas akvakultūros poreikiams

31.  pabrėžia, kad drauge su socialiniu ir ekonominiu tvarumu turi būti užtikrinamas aplinkosauginis tvarumas (tvarumas apima tris ramsčius) ir kad turi būti tinkamai atsižvelgiama į esamą ir galimą akvakultūros indėlį į Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumą;

32.  palankiai vertina sektoriuje taikomą geriausią praktiką ir gero bendradarbiavimo pavyzdžius, pagrįstus savanoriškais susitarimais ir kitomis sutartimis tarp gamtosaugininkų ir sektoriaus, įskaitant veiklą „Natura 2000“ teritorijose; džiaugiasi dėl daugybės pavyzdžių, kai akvakultūra prisideda prie geros vandens kokybės užtikrinimo; pripažįsta sektoriaus teikiamas vandens ekosistemos paslaugas ir ragina teikti paskatas joms sustiprinti; pabrėžia, kad, žvelgiant iš tvarumo, socialinio ir ekonomikos vystymosi perspektyvos, nepageidautina priimti teisinių nuostatų, kuriomis būtų dar labiau apsunkinama akvakultūros veikla;

33.  pabrėžia, kad ES teisės aktai turėtų būti geriau priderinti prie akvakultūros realijų, ypatumų ir poreikių, vykdant bendrą žuvininkystės politiką ir laikantis, be kita ko, ES aplinkos apsaugos teisės aktų, vadovaujantis tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą visų jūrų vandenų aplinkos būklę ir atsižvelgiant į moterų ir jaunimo užimtumo šiame sektoriuje svarbą;

34.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai įgyvendinant ES teisės aktus kyla problemų arba jie įgyvendinami nenuosekliai, reikėtų parengti jų aiškinimo ir geriausios praktikos gaires;

35.  primena, kad šio sektoriaus atstovai turėtų būti labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą;

36.  primygtinai ragina Komisiją padidinti nedidelį akvakultūros produktų gamybos indėlį, kuris, remiantis skaičiavimais, sudaro 10 proc., tenkinant vidaus žuvies paklausą, ir užtikrinti, kad daugiau kaip pusė Sąjungos žuvies paklausos nebebūtų tenkinama importuojant produktus;

ES akvakultūros konkurencingumo didinimas ES ir už jos ribų

37.  ragina, kad būtų reikalaujama, kad importuojami akvakultūros produktai atitiktų tokius pačius aplinkosaugos, maisto saugos ir socialinius bei darbo standartus, juos gaminant būtų paisoma žmogaus teisių, kurių privalo laikytis ES veiklos vykdytojai, ir apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra vienodų sąlygų šioje srityje ir kad pavojingi konkurencijos iškraipymai kelia didelių problemų ES ūkio subjektams;

38.  atkreipia dėmesį į dabartinę Europos žuvų tvenkiniuose augintojų padėtį: jie patiria didelius savo išteklių nuostolius dėl tokių plėšrūnų kaip ūdros, garniai ir kormoranai; pabrėžia, kad šie plėšrūnai taip pat naikina sterkų ir karpių ikrus ir tokiu būdu gerokai apriboja gėlųjų vandenų žuvų veisimą ir reprodukciją; todėl ragina valstybes nares garnių ir kormoranų atžvilgiu taikyti esamas nukrypti leidžiančias nuostatas ir ragina Komisiją persvarstyti ūdrų populiacijos išsaugojimo būklę ir leisti prireikus šalinti ir kontroliuoti šiuos plėšrūnus;

39.  ragina atlikti dažnesnes ir nuodugnesnes importuojamų produktų kilmės ir pasienio patikras, o ES viduje taikyti priemones, siekiant kovoti su neteisėta arba slepiama akvakultūros veikla, nuo kurios nukenčia sektoriaus vidaus plėtra;

40.  pažymi, kad ES turėtų eksportuoti darnumo standartus ir praktines žinias; mano, kad tai ypač svarbu tais atvejais, kai gretimuose regionuose auginami tokių pačių rūšių gyvūnai kaip ES, ir visų pirma trečiosiose valstybėse, besinaudojančiose tais pačiais vandenimis, kaip ir ES;

41.  ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis partnerėmis būtų numatyta sudaryti lengvatines sąlygas patekti į rinką su sąlyga, kad bus taikomi darnumo ir gyvūnų gerovės standartai, lygiaverčiai taikomiems ES;

42.  ragina Komisiją, įgyvendinant ES bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis politiką, skirti lėšų paramos ir mokymo priemonėms, kurių padėtų skatinti darnią akvakultūrą ir ugdyti tų šalių akvakultūros subjektų sąmoningumą kokybės ir aukštesnių gamybos standartų, ypač aplinkos, higienos ir socialinių standartų, politikos klausimais;

43.  primygtinai ragina skatinti ES investuoti į akvakultūros projektus, įgyvendinamus trečiosiose valstybėse;

44.  ragina Komisiją ir toliau užtikrinti, kad eksportuojančiose trečiosiose valstybėse būtų laikomasi ES importo taisyklių, įskaitant ūkių veiklą, kuri turi atitikti aplinkos apsaugos, higienos ir socialinius standartus, kad vienodos veiklos sąlygos būtų taikomos tarptautiniu mastu; taip pat mano, kad akvakultūros procesų trečiosiose valstybėse stebėjimo rezultatai turėtų būti lemiamas kriterijus priimant sprendimus dėl produktų eksporto į ES leidimų atnaujinimo;

45.  prašo Komisijos įvertinti „Brexit“ poveikį akvakultūros sričiai;

Geresnis vartotojų informavimas

46.  primygtinai ragina visa apimtimi ir visapusiškai taikyti ES ženklinimo ir vartotojų informavimo teisės aktus tiek žuvų prekybos vietose, tiek viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo sektoriuose; mano, kad tai svarbu visų žuvininkystės produktų (ne tik akvakultūros produktų) – tiek importuojamų, tiek gaminamų ES – atvejais; mano, kad šiuo tikslu turėtų būti pakoreguotas ir sugriežtintas Kontrolės reglamentas;

47.  prašo sukurti specialų ženklą, pagal kurį būtų galima atpažinti darnios ES akvakultūros produktus, ir pabrėžia, kad vartotojams reikalingas skaidrumas kalbant ir apie akvakultūros produktus, importuojamus iš trečiųjų valstybių, sustiprinant atsekamumą;

Gyvūnų gerovės užtikrinimas

48.  mano, kad į strategiją, susijusią su skerdimo klausimais, turėtų būti įtraukiami pasiūlymai, kaip užtikrinti procesus, per kuriuos būtų rengiami veiksmingi humaniškų žuvų skerdimo metodų pagal OIE ir Europos maisto saugos tarnybos parametrai, ir tai, kad žuvims skersti naudojama įranga veiktų pagal tuos parametrus ir kad efektyvaus humaniško ūkyje auginamų žuvų skerdimo metodai būtų įdiegti, įvertinti ir sertifikuoti visoje ES;

Galimybė gauti veterinarinių priemonių

49.  pažymi, kad ES veterinarijos srities teisės aktai turi būti geriau pritaikyti akvakultūros realijoms ir poreikiams, t. y. turi būti atsižvelgiama į skirtingas gyvūnų rūšis ir veiklos skirtumus;

50.  pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą ES vakcinų ir kitų veterinarinių priemonių, saugančių gyvūnų ir žmonių sveikatą, rinką, visų pirma retesnėms rūšims;

51.  pažymi, kad, palyginti su plačiai vartojamų antibiotikų sąnaudomis, diagnostikos, alternatyvių antimikrobinių medžiagų ir vakcinacijos sąnaudos yra didesnės ir tai, deja, tampa kliūtimi didinti vakcinacijos mastą ir lygį, kaip numatyta veiksmų plane(19); teigiamai vertina tai, kad Komisija veiksmų plane numato iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti diagnostikos, alternatyvių antimikrobinių medžiagų ir vakcinų naudojimo mastą(20);

52.  primygtinai ragina Komisiją nustatyti įpareigojimą teikti informaciją apie vakcinų ir antibiotikų naudojimą akvakultūroje, atsižvelgiant į galimą jų naudojimo pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemai;

53.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų parengti konkrečias paskatas ir priemones, įskaitant geresnį Direktyvos 2006/88/EB įgyvendinimą ar, jei reikia, dalinį keitimą, kad būtų skatinamas integruotos grandinės požiūris į AAM ir didėtų alternatyvių antimikrobinių medžiagų, diagnostikos priemonių ir vakcinų naudojimo mastas ir taip būtų skatinama ekonomiška vandens gyvūnų ligų ir atsparumo antibiotikams prevencija, kontrolė ir išnaikinimas ir kuo didesnis vandens gyvūnų išgyvenamumas, augimas ir gamybos efektyvumas;

54.  pabrėžia, kad vykdant Europos masto ir nacionalines programas reikia skatinti jūrinių bestuburių ir žuvų sveikatos mokslinius tyrimus ir vandens gyvūnams skirtų naujų veterinarinių priemonių plėtrą;

55.  pažymi, kad atsparumas antibiotikams yra labai didelė medicinos ir veterinarijos problema, ir ragina Komisiją nustatyti apribojimus, kad antibiotikus būtų galima naudoti tik tais atvejais, kai akvakultūros įmonėje kyla didelė epizootinių ligų rizika, o ne paprasčiausiai kaip prevencinę priemonę, ir įvertinti jų poveikį rizikai, kad atsparumas bus perduotas vartotojams;

Geresnės reklaminės kampanijos ir informavimas

56.  pažymi, kad reikia vykdyti geresnes reklamines kampanijas ir geriau informuoti apie akvakultūros ir žuvies vartojimo naudą ES lygiu;

57.  ragina Komisiją skatinti rengti aktyvias ir ilgalaikes ES bendrosios reklamos kampanijas, per kurias būtų aiškinami ES akvakultūros produktų darnumo privalumai, atkreipiamas dėmesys į jų puikią kokybę, gyvūnų gerovę ir aplinkosaugos standartus, palyginti su iš trečiųjų valstybių importuojamais produktais, kaip ir „Užauginta ES“ kampanijos atveju;

58.  Pabrėžia, kad reikia skatinti ir finansuoti regioninių kokybės sistemų, taikomų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012, tokių kaip saugomos geografinės nuorodos, reklamines kampanijas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pradėti ES masto vartotojams ir įmonėms skirtą informavimo kampaniją apie akvakultūrą apskritai ir, konkrečiai, apie skirtumus tarp aukštų ir visapusiškų Europos rinkos standartų ir importuojamiems trečiųjų valstybių produktams taikomų žemesnių standartų, ypač daug dėmesio skiriant problemoms, kurių kyla maisto saugos ir visuomenės sveikatos srityse dėl į Sąjungą patenkančių ypač atsparių mikroorganizmų ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM); pabrėžia ES teisės aktų dėl auginamų, vežamų ir skerdžiamų žuvų gerovės svarbą tenkinant vartotojų lūkesčius ir reklamuojant ES standartais užtikrinamą produktų kokybę, palyginti su iš trečiųjų valstybių importuojamų produktų kokybe;

59.  ragina Komisiją iš ES reklamos biudžeto skirti tinkamą sumą žuvies ir kitų žvejybos ir akvakultūros produktų reklamos reikmėms; mano, kad, siekiant padidinti informuotumą apie ES akvakultūros produktus ir palankumą jiems, turėtų būti pradėta plataus masto rinkodaros kampanija, grindžiama bendrais principais ir apimanti visas valstybes nares, vykdoma kaip kolektyvinė 80–100 proc. paramos intensyvumo priemonė;

60.  remia Europos tinklo FARNET vietos akvakultūros veiklos grupių vykdomą savo veiklos reklamą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

Mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas

61.  pažymi, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, kuris paskyrė 1,2 mlrd. eurų darniai ES akvakultūros plėtrai, taip pat kiti finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, suteikia galimybių inovacijoms;

62.  pabrėžia žvejybos vietos veiklos grupių, kurios prisideda prie žvejybos ir akvakultūros plėtros atitinkamose teritorijose didindamos vietos žuvininkystės išteklius ir skatindamos žvejybos ir akvakultūros inovacijas ir įvairinimą, svarbą;

63.  prašo Komisijos remti austrių herpeso viruso mokslinius tyrimus ir kovą su juo;

64.  reiškia susirūpinimą dėl kai kurių invazinių svetimų rūšių poveikio Europos akvakultūrai; pabrėžia, kad labai svarbu moksliškai pagrįstai, veiksmingai ir proporcingai įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, kad būtų apsaugota tiek Europos akvakultūra, tiek vietinės rūšys ir ekosistemos; prašo Komisijos ir valstybių narių remti tyrimus ir inovacijas siekiant kovoti su daugiausia problemų keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis;

65.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti kovą su japoniniu gręžtuku (sraigėmis kenkėjomis);

66.  pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ ir devintąją bendrąją programą (BP 9) turėtų ir toliau būti remiama akvakultūros srities mokslinių tyrimų veikla, kuria gerinamas sektoriaus konkurencingumas ir sprendžiamos 2016 m. Komisijos surengtoje konferencijoje „FOOD2030“ ir aukšto lygio mokslinių patarėjų grupės nuomonėje „Maistas iš vandenynų“ iškeltos problemos;

67.  mano, kad Komisija turėtų konsultuotis su Europos akvakultūros technologijų ir inovacijų platformos organizacija (EATiP) ir Akvakultūros patariamąja taryba dėl prioritetinių klausimų, kuriuos reikėtų įtraukti į nacionalinius strateginius planus;

68.  primygtinai ragina investuoti į ekosistema grindžiamos akvakultūros būdų mokslinius tyrimus, studijas ir bandomuosius projektus, visų pirma atokiausiuose ir demografinių sunkumų patiriančiuose regionuose;

69.  pažymi, kad turėtų būti sustiprintas mokslo bendruomenės ir akvakultūros gamintojų bei kitų pirmesnių ir tolesnių grandžių suinteresuotųjų subjektų bei gamintojų bendradarbiavimas;

70.  prašo, kad, remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, ES lygmeniu būtų nustatyti standartiniai tiek jūrinių, tiek gėlųjų vandenų žuvų ūkių duomenų rinkimo protokolai, siekiant stebėti ir gerinti akvakultūros valdymo ir gamybos praktiką ir tos praktikos socialinį poveikį, poveikį sveikatai, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai;

71.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti akvakultūros sektoriuje taikyti novatoriškas ir ekologiškas, pvz., akvaponikos, technologijas, siekiant maistą gaminti darniai ir efektyviai naudojant išteklius ir išvengti neigiamo poveikio aplinkai;

72.  ragina Komisiją skatinti nagrinėti galimybes toliau plėtoti jūrų dumblių akvakultūrą – ekologiniu ir ekonominiu požiūriu vertingą sektorių, tinkamai atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos darnumo aspektus;

Mokymo ir užimtumo skatinimas

73.  ragina valstybes nares, jei naudinga – padedant Komisijai, užtikrinti tinkamą akvakultūros srities profesinį mokymą ir atkreipia dėmesį į galimybę perkvalifikuoti profesionaliosios žvejybos pramonės darbuotojus, kad jie išmoktų alternatyvių vandens aplinkos naudojimo būdų, ir tokiu būdu padėti kurti darbo vietas moterims ir jaunimui kaimo ir pakrančių vietovėse, atokiausiuose regionuose, salose ir apskritai regionuose, kurie itin priklausomi nuo žvejybos ir akvakultūros veiklos;

ES akvakultūros sektoriaus darnumo didinimas

74.  pabrėžia svarbų akvakultūros sektoriuje moterų atliekamą vaidmenį ir būtinybę pritaikyti teisės aktus, kad jie atitiktų šią realiją, taip pat tinkamai atsižvelgti į kitas su akvakultūra susijusias veiklas, tokias kaip veiklos, kurias plėtoja, be kita ko, žvejybos tinklų mezgėjai arba pakuotojai;

75.  pažymi, kad Europos rinkoje nepakanka novatoriškų sistemų, skirtų žuvims auginti kuo artimesnėje ekosistemai aplinkoje naudojant natūralius pašarus; mano, kad turi būti pagerintos tokių sistemų plėtojimo bendrosios sąlygos;

76.  mano, kad reikalingos investicijos siekiant išnaudoti akvakultūros sektoriaus potencialą ir užtikrinti jo darnumą, aplinkos apsaugą ir viešųjų gėrybių teikimą, todėl ragina didinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir į kokybę orientuotų darnios gamybos projektų finansavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares dar labiau supaprastinti ir sumažinti akvakultūros sektoriui, įskaitant žuvų tvenkiniuose augintojus, tenkančią biurokratinę naštą;

77.  pabrėžia, kad skatinant akvakultūros sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų programų ir specialių universitetų programų įstaigų bendradarbiavimą bus iškeliama naujų idėjų ir skatinamas domėjimasis šiuo ekonomikos sektoriumi;

Tinkamo finansavimo iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kitų struktūrinių fondų užtikrinimas

78.  palankiai vertina tai, kad darnios ir konkurencingos akvakultūros skatinimas yra vienas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo prioritetų; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, remiantis 2014 m. Europos Audito Rūmų paskelbto tyrimo išvadomis, šio fondo pirmtakas (Europos žuvininkystės fondas, EŽF) neteikė efektyvios paramos darniai akvakultūros plėtrai; pažymi, kad Europos lygmeniu paramos priemonės buvo įvertintos kaip prastai parengtos ir prižiūrimos ir kad jomis nepavyko užtikrinti pakankamai aiškios akvakultūros plėtros programos; taip pat pažymi, kad nacionaliniu lygmeniu paramos priemonės nebuvo tinkamai parengtos ar taikomos, nacionaliniai strateginiai planai ir jų veiklos programos nesuteikė pakankamai aiškių paskatų akvakultūrai, o Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas padėties iš tiesų nepagerino;

79.  pažymi, kad švietimu ir gera komunikacija į šį sektorių bus pritraukiamas jaunimas ir užtikrinama sektoriaus ateitis bei konkurencingumas, taip pat bus vystant šį sektorių bus diegiamos naujos technologijos ir inovacijos;

80.  ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą vykdant žuvininkystės politiką po 2020 m. didinti gėlųjų vandenų akvakultūrai skiriamos paramos investicijoms intensyvumą iki 75 proc., siekiant paskatinti norą investuoti ir suteikti labai reikalingą pagalbą žuvis auginantiems ūkininkams; taip pat ragina Komisiją kartu su Europos investicijų banku parengti ES lygmens palūkanų normų paramos schemą, taikomą investicijoms į akvakultūrą ir likvidaus turto finansavimui;

81.  taip pat siūlo ateityje padidinti ES paramą su akvakultūra susijusiems moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, ypatingą dėmesį skiriant sritims, turinčioms poveikį ekonominiam tvarumui ir tarptautiniam konkurencingumui, pvz., energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui, biologinių medžiagų kūrimo finansavimui, naštos aplinkai mažinimui, aukštesnio lygio aplinkos paslaugų teikimui ir pan.;

82.  pažymi, jog dėl to, kad vėluota priimti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo reglamentą ir patvirtinti valstybių narių veiksmų programas, valstybių narių ūkio subjektai Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis negalėjo naudotis iki 2016 m. pabaigos, o tai reiškia, kad vėluota beveik trejus metus;

83.  ragina supaprastinti procedūras ir dokumentus, kuriuos reikia pateikti norint gauti finansavimą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo;

84.  mano, kad visos schemos, pagal kurias neleidžiama skatinti akvakultūros, be kita ko, naudojant ir kitas ES finansavimo priemones (pvz., Europos regioninės plėtros fondą (ERPF)), turėtų būti persvarstytos siekiant užtikrinti galimybę teikti tokią paramą;

85.  ragina Komisiją dėti tolesnes pastangas ir teikti reikiamą papildomą pagalbą, kad EJRŽF naudotojai turėtų galimybių gauti finansavimą;

86.  pabrėžia, kad gamintojų ir tarpšakinėms organizacijoms reikia teikti tvirtesnę paramą, kad jos galėtų tapti bendro žemės ūkio rinkų organizavimo ramsčiu;

Darni simbiozė su žvejybos sektoriumi

87.  pažymi, kad neturi būti priešiškumo tarp žvejybos ir akvakultūros sektorių ir kad abu sektoriai gali puikiai vienas su kitu derėti ir vienas kitą papildyti, ypač pakrančių regionuose ar salose, kurie yra labai priklausomi nuo šios veiklos ir kuriuose užsiimama smulkiąja žvejyba; todėl ragina toliau plėtoti akvakultūros ūkius atviroje jūroje;

88.  pabrėžia, kad jūrų akvakultūra yra suderinama su priekrantės žvejyba atokiausiuose regionuose ir ją papildo, ir ragina Komisiją remti auginimo ir rūšių selekcijos metodų šiltuose tropikų ir subtropikų vandenyse plėtrą; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į moterų vaidmenį nepramoninėje priekrantės žvejyboje ir visose su ja susijusiose veiklose;

89.  ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą aplinkosaugos požiūriu atsakingos akvakultūros produktų gamybos metodams, pvz., uždaroms akvakultūros sistemoms jūroje ir sausumos recirkuliacinėms sistemoms, siekiant sumažinti neigiamą akvakultūros poveikį buveinėms, laukinių žuvų populiacijoms ir vandens kokybei;

90.  pakartoja savo nuomonę, išreikštą rezoliucijoje dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano priėmimo, ir pabrėžia, kad kormoranų ir kitų plėšriųjų paukščių akvakultūros įmonėms daromos žalos mažinimas yra svarbus šių įmonių gamybos sąnaudų, taigi, jų išsilaikymo ir konkurencingumo, veiksnys; ragina valstybes nares garnių ir kormoranų atveju taikyti dabartines išimtis, o Komisiją – peržiūrėti ūdrų populiacijos išsaugojimo būklę;

91.  ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis imtis veiksmų, kad kormoranų populiacija visomis priemonėmis būtų labai sumažinta iki tokio lygio, kuriam esant, viena vertus, būtų užtikrintas kormoranų populiacijos išlikimas, antra vertus, būtų nekeliama grėsmė kitoms rūšims ir nedaroma žala atitinkamai akvakultūrai;

o
o   o

92.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 88, 2011 4 4, p. 1.
(2) OL L 221, 1998 8 8, p. 23.
(3) OL L 204, 2009 8 6, p. 15.
(4) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.
(5) OL L 250, 2008 9 18, p. 1.
(6) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
(7) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
(8) OL L 354, 2013 12 28, p. 1.
(9) OL L 149, 2014 5 20, p. 1.
(10) OL L 157, 2017 6 20, p. 1.
(11) OL C 21 E, 2010 1 28, p. 11.
(12) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 132.
(13) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 119.
(14) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 177.
(15) OL C 316, 2017 9 22, p. 64.
(16) OL C 76, 2018 2 28, p. 40.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316.
(18) Europos Komisija (2017 m. birželio 29 d.). „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“, p. 10.
(19) Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas, p. 15.
(20) Ten pat, p. 12.

Teisinis pranešimas