Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2018 m. liepos 4 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Struktūrinių reformų rėmimo programa: finansinis paketas ir bendrasis tikslas ***I
 Europos Sąjungos rinkimų teisės reforma ***
 ES, EAEB ir Armėnijos partnerystės susitarimas ***
 ES, EAEB ir Armėnijos partnerystės susitarimas (rezoliucija)
 ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ***
 ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (rezoliucija)
 ES ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl nuolaidų dalinio keitimo (Kroatijos įstojimas) ***
 Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutas. Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos ***I
 Transporto priemonių apmokestinimas: sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra *
 Taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projektas: 2017 finansiniais metais susidariusio pertekliaus įrašymas
 Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projektas: pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimas
 ES kovos su ankstyva ir priverstine santuoka išorės strategijos kūrimas: tolesni veiksmai
 MVĮ apibrėžtis
 Derybos dėl ES ir Azerbaidžano visapusiško susitarimo
 Derybų dėl ES ir Jordanijos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
 Derybų dėl ES ir Turkijos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
 Derybų dėl ES ir Izraelio susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
 Derybų dėl ES ir Tuniso susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
 Derybų dėl ES ir Maroko susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
 Derybų dėl ES ir Libano susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
 Derybų dėl ES ir Egipto susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
 Derybų dėl ES ir Alžyro susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia

Struktūrinių reformų rėmimo programa: finansinis paketas ir bendrasis tikslas ***I
PDF 167kWORD 49k
2018 m. liepos 4 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą (COM(2017)0825 – C8-0433/2017 – 2017/0334(COD))(1)
P8_TA(2018)0281A8-0227/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)  Sąjunga privalo padėti valstybėms narėms, joms paprašius, gerinti jų administracinius gebėjimus įgyvendinant Sąjungos teisę;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  struktūrinių reformų rėmimo programa (toliau – programa) buvo sukurta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Paramą pagal programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali būti skiriama įvairiose politikos srityse. Atsparios ekonomikos, pagrįstos tvirtomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, kurios leidžia valstybėms narėms veiksmingai atlaikyti sukrėtimus ir sparčiai po jų atsigauti, kūrimas prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos. Institucinių, administracinių ir augimą skatinančių struktūrinių reformų įgyvendinimas yra tinkama priemonė tokioms permainoms pasiekti;
(1)  struktūrinių reformų rėmimo programa (toliau – programa) buvo sukurta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, turinčias Europos pridėtinę vertę, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Paramą pagal programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali būti skiriama įvairiose politikos srityse. Atsparios ekonomikos ir atsparios visuomenės, pagrįstos tvirtomis ekonominėmis, socialinėmis ir teritorinėmis struktūromis, kurios leidžia valstybėms narėms veiksmingai atlaikyti sukrėtimus ir sparčiai po jų atsigauti, kūrimas prisideda prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Pagal Programą remiamoms reformoms reikia veiksmingo ir efektyvaus nacionalinio ir regioninio viešojo administravimo, taip pat visų suinteresuotųjų šalių atsakomybės ir aktyvaus dalyvavimo. Institucinių, administracinių ir augimą skatinančių struktūrinių reformų, skirtų konkrečioms šalims, įgyvendinimas ir vietos subjektų prisiimama atsakomybė už Sąjungai svarbias struktūrines reformas, visų pirma pasitelkus vietos ir regionines valdžios institucijas ir socialinius partnerius, yra tinkamos priemonės tokioms permainoms pasiekti;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  siekiant užtikrinti kiekvienos valstybės narės prašymu įgyvendintų reformų rezultatų matomumą, programos įgyvendinimo rezultatai turi būti veiksmingai pateikiami ir pranešami Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Taip būtų užtikrinama, kad būtų keičiamasi žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika, nes tai taip pat yra vienas iš programos tikslų;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)  numatoma, kad paramos paklausa pagal programą išliks didelė, ir tai reiškia, kad tam tikriems prašymams reikės teikti pirmenybę. Kai tinkama, pirmenybė turėtų būti teikiama prašymams, kuriais siekiama mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir didinti turto ir taršos mokesčius, skatinti didesnį užimtumą ir tvirtesnę socialinę politiką, taigi ir socialinę įtrauktį, kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu didinant skaidrumą, kurti novatoriškos ir tvarios reindustrializacijos strategijas ir tobulinti švietimo ir mokymo sistemas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas paramos prašymams, kurie gauna daug demokratinės paramos ir kurie apima daug partnerių, taip pat kurie daro šalutinį poveikį kitiems sektoriams. Siekiant išvengti bet kokios sutapties programą turėtų būti siekiama vykdyti kartu su kitomis priemonėmis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(1c)   siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias struktūrines reformas, ši programa neturėtų pakeisti finansavimo iš valstybių narių nacionalinių biudžetų ir neturėtų būti naudojama einamosioms išlaidoms padengti;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  sėkmingai narystei ekonominėje ir pinigų sąjungoje nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą aktyviau vykdant struktūrines reformas. Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis prisijungti prie euro zonos;
(3)  sėkmingai narystei ir didesnei tikrai konvergencijai ekonominėje ir pinigų sąjungoje užtikrinant jos ilgalaikį stabilumą ir klestėjimą, nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą aktyviau vykdant struktūrines reformas, kurios naudingos Sąjungai ir atitinka jos principus ir vertybes. Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurių valiuta dar nėra euro, rengiantis prisijungti prie euro zonos;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  todėl programos bendrajame tiksle, atsižvelgiant į jos įnašą reaguojant į ekonominius ir socialinius iššūkius, tikslinga pabrėžti, kad sanglaudos, konkurencingumo, našumo, tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas taip pat turėtų padėti rengtis būsimai narystei euro zonoje toms valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro;
(4)  todėl bendrajame programos tiksle, atsižvelgiant į jos įnašą reaguojant į ekonominius ir socialinius iššūkius, tikslinga pabrėžti, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, konkurencingumo, našumo, tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties skatinimas ir valstybių narių bei regionų skirtumų mažinimas taip pat turėtų padėti rengtis būsimai narystei euro zonoje toms valstybėms narėms, kurių valiuta dar nėra euras;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  taip pat būtina nurodyti, kad programos veiksmais ir veikla galima remti reformas, kurios įsivesti euro norinčioms valstybėms narėms gali padėti pasirengti narystei euro zonoje;
(5)  turint omenyje teigiamą Sąjungos patirtį, susijusią su technine parama, kuri buvo pasiūlyta kitoms, eurą jau įsivedusioms, šalims, taip pat būtina nurodyti, kad programos veiksmais ir veikla galima remti reformas, kurios į Sąjungą vėliau įstojusioms ir įsivesti eurą norinčioms valstybėms narėms gali padėti pasirengti narystei euro zonoje;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   septynioms valstybėms narėms taikomas Sutarties įpareigojimas pasirengti dalyvavimui euro zonoje, t. y. Bulgarijai, Čekijai, Kroatijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Švedijai. Kai kurios iš tų valstybių narių pastaraisiais metais siekdamos to tikslo padarė nedaug pažangos ir todėl dalyvavimui euro zonoje Sąjungos skiriama parama tampa vis svarbesnė. Danija ir Jungtinė Karalystė nėra įpareigotos prisijungti prie euro zonos;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)   regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant struktūrinę reformą, o šio vaidmens mastas priklauso nuo kiekvienos valstybės narės konstitucinės ir administracinės struktūros. Todėl reikėtų numatyti tinkamą regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo ir konsultavimosi lygmenį rengiant ir įgyvendinant struktūrinę reformą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  siekiant patenkinti augančią valstybių narių paklausą gauti paramą ir atsižvelgiant į poreikį remti struktūrinių reformų įgyvendinimą valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, programos finansiniai asignavimai turėtų būti padidinti iki pakankamo lygio, kuris leistų Sąjungai teikti prašančiųjų valstybių narių poreikius atitinkančią paramą;
(6)  siekiant patenkinti augantį valstybių narių poreikį gauti paramą ir atsižvelgiant į poreikį remti Sąjungai svarbių struktūrinių reformų įgyvendinimą valstybėse narėse, kurių valiuta dar nėra euro, programos finansiniai asignavimai pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 1a pasinaudojant lankstumo priemone turėtų būti padidinti iki pakankamo lygio, kuris leistų Sąjungai teikti prašančiųjų valstybių narių poreikius atitinkančią paramą. Tas padidėjimas neturėtų neigiamai paveikti kitų sanglaudos politikos prioritetų. Be to, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos perkelti savo nacionalinių ir regioninių asignavimų iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų siekiant užpildyti programos finansavimo spragą;
___________
1a 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  kad paramą būtų galima teikti kuo greičiau, Komisijai turėtų būti leista dalį finansinio paketo panaudoti taip pat programos pagalbinės veiklos sąnaudoms, tokioms kaip išlaidos projektų kokybės kontrolei ir stebėjimui vietoje, padengti;
(7)  kad kokybišką paramą būtų galima teikti kuo greičiau, Komisijai turėtų būti leista dalį finansinio paketo panaudoti taip pat programos pagalbinės veiklos sąnaudoms, tokioms kaip išlaidos projektų kokybės kontrolei, stebėjimui ir vertinimui vietoje, padengti. Tokios išlaidos turėtų būti proporcingos bendrai išlaidų vertei pagal remiamus projektus;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  siekiant užtikrinti sklandų ataskaitų apie programos įgyvendinimą teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai, reikėtų patikslinti laikotarpį, per kurį Komisija turi pateikti metines stebėjimo ataskaitas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reglamentas (ES) 2017/825
4 straipsnio 1 dalis
Bendrasis programos tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti institucines, administracines ir augimą skatinančias struktūrines reformas, remiant nacionalinių institucijų priemones, kuriomis, reaguojant į ekonominius ir socialinius uždavinius ir visų pirma vykdant ekonominį valdymą, siekiama reformuoti ir sutvirtinti institucijas, valdymo sistemą, viešąjį administravimą ir ekonominį bei socialinį sektorius ir taip padidinti sanglaudą, konkurencingumą, produktyvumą, tvarų augimą, paskatinti kurti darbo vietas bei investuoti, kad, be kita ko, būtų pasirengta narystei euro zonoje, ir taip pat remiant veiksmingą, efektyvų ir skaidrų Sąjungos fondų naudojimą.
Bendrasis programos tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti institucines, administracines ir augimą skatinančias struktūrines reformas, remiant valstybių narių, taip pat, prireikus, regionų ir vietos valdžios institucijų priemones, kuriomis, reaguojant į ekonominius ir socialinius uždavinius ir visų pirma vykdant ekonominį valdymą, siekiama reformuoti ir sutvirtinti institucijas, valdymo sistemą, viešąjį administravimą ir ekonominį bei socialinį sektorius ir taip padidinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, konkurencingumą, produktyvumą, tvarų augimą, paskatinti kurti darbo vietas, užtikrinti socialinę įtrauktį, kovoti su mokesčių slėpimu ir skurdu bei investuoti ir Sąjungoje sukurti tikrą konvergenciją, kad, be kita ko, būtų pasirengta narystei euro zonoje, ir taip pat remiant veiksmingą, efektyvų ir skaidrų Sąjungos fondų naudojimą.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2017/825
5 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
(1a)   5 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
(da)   remti regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą ir konsultavimąsi rengiant ir įgyvendinant struktūrinių reformų priemones tokiu mastu, kuris būtų proporcingas tų regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams ir atsakomybės sritims pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę ir administracinę struktūrą.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis
Reglamentas (ES) 2017/825
10 straipsnio 1 dalis
1.  Programai įgyvendinti skiriamas 222 800 000 EUR finansinis paketas dabartinėmis kainomis.
1.  Programai įgyvendinti skiriamas 222 800 000 EUR finansinis paketas dabartinėmis kainomis, iš kurių 80 000 000 EUR skiriama iš lankstumo priemonės pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013*;
_________________
* 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2017/825
16 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
3a)   16 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
2.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama informacija apie:
„2. Nuo 2018 iki 2021 m. imtinai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama informacija apie:
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2017/825
16 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d a punktas (naujas)
3b)  16 straipsnio 2 dalyje įterpiamas da punktas:
„da) kokybės kontrolės rezultatus ir remiamų projektų stebėseną vietoje;“

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0227/2018).


Europos Sąjungos rinkimų teisės reforma ***
PDF 118kWORD 42k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, projekto (09425/2018 - C8-0276/2018 - 2015/0907(APP))
P8_TA(2018)0282A8-0248/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09425/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnio 1 dalį (C8-0276/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos ir į prie jos pridėtą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų, Švedijos Karalystės Riksdago, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0248/2018),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 366, 2017 10 27, p. 7.


ES, EAEB ir Armėnijos partnerystės susitarimas ***
PDF 116kWORD 38k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12543/2017 – C8-0422/2017 – 2017/0238(NLE))
P8_TA(2018)0283A8-0177/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12543/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo projektą (12548/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, 218 straipsnio 7 dalį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0422/2017),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 4 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0177/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Armėnijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0284.


ES, EAEB ir Armėnijos partnerystės susitarimas (rezoliucija)
PDF 165kWORD 52k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12543/2017 – C8-0422/2017 – 2017/0238(NLE)2017/2269(INI))
P8_TA(2018)0284A8-0179/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12543/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą (12548/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, 218 straipsnio 7 dalį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0422/2017),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas savo rezoliucijas dėl ES ir Armėnijos santykių,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas, ypač į deklaraciją, dėl kurios susitarta 2017 m. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrus komunikatus dėl Europos kaimynystės politikos (EKP), ypač į 2017 m. gegužės 18 d. ataskaitą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros įgyvendinimo (JOIN(2017)0018) ir 2017 m. birželio 9 d. bendrą darbinį dokumentą „Rytų partnerystė – 20 tikslų iki 2020 m.: svarbiausia pagrindiniai prioritetai ir apčiuopiami rezultatai“ (SWD(2017)0300), taip pat į 2016 m. komunikatą dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties rytinėse kaimyninėse šalyse ir ypač į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir EIVT dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(2), taip pat į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100–ųjų metinių(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. teisėkūros rezoliuciją(4) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 21 d. pasirašytus Europos Sąjungos ir Armėnijos partnerystės prioritetus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 49 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0179/2018),

A.  kadangi dabartinis Armėnijos ir Europos Sąjungos santykių pagrindas yra 1996 m. partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kuris įsigaliojo 1999 m. ir kurį turi pakeisti pasiūlytas visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas (CEPA);

B.  kadangi, atsižvelgdamos į Rytų partnerystę, ES ir Armėnija grindė savo santykius bendru įsipareigojimu laikytis tarptautinės teisės ir puoselėti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

C.  kadangi susirūpinimą tebekelia Armėnijos įsipareigojimas užtikrinti visapusišką pagarbą kai kurioms pirmiau minėtoms pagrindinėms vertybėms, visų pirma demokratijai ir teisinei valstybei, kurioms neigiamo poveikio turi korupcija, balsų pirkimas, organizuotas nusikalstamumas ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio oligarchų kontrolė;

D.  kadangi geografinė Armėnijos padėtis tarp Europos, Vidurinės Azijos bei Artimųjų Rytų ir kaimyninių regioniniu mastu įtakingų valstybių, visų pirma Rusijos, Irano ir Turkijos, yra strateginė ir sudėtinga; kadangi dėl to, kad nepripažįstamos kai kurios įvykusios tragedijos, visų pirma armėnų genocidas, taip pat dėl užsienio karinių pajėgų buvimo Armėnijoje ir užsitęsusių konfliktų Pietų Kaukaze, turinčių įtakos ir Azerbaidžanui bei Gruzijai, kyla didelė grėsmė visų partnerių saugumui ir regioniniam stabilumui; kadangi Kalnų Karabacho konfliktą galima išspręsti tik taikiai laikantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2009 m. pagrindinių principų, visų pirma ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangomis ir įgyvendinant jų pasiūlymus;

E.  kadangi ES yra pagrindinė Armėnijos prekybos partnerė ir svarbiausia paramos teikėja; kadangi Armėnija taip pat yra Eurazijos ekonominės sąjungos narė, o tai rodo, kad ES nereikalauja, kad partneriai rinktųsi stiprinti santykius su ES pakenkdami savo santykiams su trečiosiomis šalimis, net jei šiomis aplinkybėmis ir nebūtų galima pasinaudoti kai kuriomis galimybėmis, pavyzdžiui, kartu su ES kurti išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE);

F.  kadangi naujuoju susitarimu nustatytas naujas teisinis pagrindas siekiant atgaivinti politinį dialogą ir išplėsti ekonominį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą tokiose srityse kaip energetika, transportas, infrastruktūra ir aplinka; kadangi tikimasi, kad šios nuostatos turės teigiamo poveikio Armėnijai, nes bus skatinami demokratijos standartai, ekonomikos augimas ir darnus vystymasis; kadangi tokios perspektyvos yra ypač svarbios Armėnijos jaunimui, be kita ko, gerinant švietimą ir suteikiant daugiau galimybių gauti darbą; kadangi ir ES, ir Armėnijos piliečiams bus naudingas glaudesnis bendradarbiavimas;

1.  labai palankiai vertina tai, kad pasirašytas visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas, kuris yra svarbus žingsnis į priekį ES ir Armėnijos santykių srityje ir įkūnija įsipareigojimą toliau stiprinti politinius ir ekonominius santykius;

2.  pažymi, kad susitarimo pasirašymas nėra galutinis etapas ES ir Armėnijos bendradarbiavimo srityje; verčiau pabrėžia, kad svarbu jį greitai ir veiksmingai įgyvendinti prieš pradedant svarstyti galimybes toliau stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir integraciją tokiu greičiu ir mastu, koks priimtinas abiem šalims;

3.  primena, kad siekiant užtikrinti tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas itin svarbi didelė pažanga laikantis pagrindinių vertybių, kaip antai teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, taip pat užtikrinant demokratinės sistemos veikimą, ginant teisminių institucijų nepriklausomumą bei nešališkumą ir pasiekiant konkrečių rezultatų kovojant su korupcija; šiuo atžvilgiu tikisi, kad ES apsvarstys galimybę tinkamu laiku pradėti dialogą su Armėnija dėl vizų režimo liberalizavimo, jei bus nustatytos tinkamai valdomo ir saugaus judumo sąlygos, įskaitant veiksmingą šalių sudarytų vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų įgyvendinimą;

4.  giria Armėnijos piliečius už 2018 m. balandžio ir gegužės mėn. taikiai įvykusį valdžios perdavimo procesą, per kurį pasikeitė vyriausybė laikantis Armėnijos Konstitucijos nuostatų; teigiamai vertina santūrius teisėsaugos tarnybų veiksmus, tačiau reiškia susirūpinimą dėl nepagrįstų taikių demonstrantų, įskaitant parlamento narius, sulaikymų; nuoširdžiai sveikina Nikolą Pashinyaną jo išrinkimo nauju Armėnijos ministru pirmininku proga; tikisi, kad bus tvirčiau bendradarbiaujama su juo, jo vyriausybe ir Nacionaline Asamblėja, be kita ko, teikiant paramą jiems siekiant patenkinti Armėnijos visuomenės lūkesčius, išreikštus per demonstracijas, ir pareiškia, kad yra pasiruošęs stebėti būsimus Armėnijos parlamento rinkimus;

Taikymo sritis, bendrieji principai, pagrindinės vertybės ir įsipareigojimas spręsti konfliktus

5.  pabrėžia, kad teritoriniu požiūriu susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Armėnijos Respublikos teritorijai; ragina Komisiją užtikrinti, kad jokie produktai nebūtų neteisėtai per Armėniją eksportuojami į ES;

6.  pabrėžia, kad susitarimas atitinka dvasią ir principus, išreikštus 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rekomendacijoje, kurioje nedviprasmiškai teigiama, kad nebus ratifikuotas joks visapusiškas susitarimas su šalimi, kuri negerbia ES demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo vertybių, taip pat žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių; vis dėlto primygtinai ragina Armėnijos valdžios institucijas, ES remiant, užtikrinti, kad nebūtų nusižengiama šioms vertybėms, nes dėl to susitarimo taikymas galėtų būti sustabdytas pagal jo 379 straipsnį; pakartoja, kad ES finansinė parama Armėnijai ir toliau priklauso nuo reformų įgyvendinimo ir kokybės;

7.  ragina Armėniją nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti abipusiškai sutartas reformas, ypač rinkimų sistemos stabilumo, teisinės sistemos nepriklausomumo ir valstybės institucijų valdymo skaidrumo srityse, visų pirma įgyvendinant ES ir Armėnijos partnerystės prioritetus, kurie turėtų atlikti susitarimo įgyvendinimo gairių vaidmenį, kad būtų užtikrinti apčiuopiami ir teigiami rezultatai Armėnijos gyventojams;

8.  pabrėžia, koks labai svarbus yra prasmingas atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas ir įtraukimas šiuo įgyvendinimo etapu, be kita ko, naudojantis pagal susitarimą sukurta nauja Pilietinės visuomenės platforma, neapsiribojant ribotais įsipareigojimais nuolat informuoti pilietinės visuomenės atstovus ir keistis nuomonėmis su jais, kaip šiuo metu numatyta pagal susitarimo 366 straipsnį; primena, kad dalyvaujančios pilietinės visuomenės organizacijos turėtų atspindėti kuo platesnį spektrą politinių ir socialinių interesų;

9.  ragina Komisiją vadovautis ES finansinės pagalbos sąlygomis sistemingai siejant ES paramą – be kita ko, teikiamą pagal Europos kaimynystės priemonę, makrofinansinę pagalbą ir kitas priemones – su veiksmingu reformų įgyvendinimu, kurių įgyvendinimo pažanga turėtų būti atidžiai stebima;

10.  pažymi, kad susitarimas taip pat atitinka dvasią ir principus, išreikštus 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rekomendacijoje, įskaitant dėl to, kad naujas susitarimas su Armėnija arba Azerbaidžanu gali būti ratifikuojamas tik su sąlyga, kad bus prisiimti prasmingi įsipareigojimai dėl Kalnų Karabacho konflikto sprendimo ir padaryta didelė pažanga šiuo klausimu; primygtinai ragina abi šalis gera valia paspartinti tarpusavio derybas ir pasiekti geresnių šių derybų rezultatų po 2018 m. rinkimų abiejose šalyse, kad būtų žengtas istorinis žingsnis ir užbaigtas konfliktas, kuris negali būti išspręstas kariniu būdu, tačiau kuris jau kainavo pernelyg daug gyvybių, ypač civilių gyventojų, ir kuris beveik tris dešimtmečius ne tik trukdė sukurti taiką ir užtikrinti stabilumą, bet ir varžė socialinį ir ekonominį vystymąsi regione; reiškia didelį susirūpinimą dėl regiono karinių pajėgų stiprinimo ir neproporcingų išlaidų gynybos srityje; remia visas iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti taiką ir plėtoti gerus kaimyninius santykius, įskaitant aukšto lygio derybas ir ugnies nutraukimo stebėsenos mechanizmą, ir ragina EIVT ir Komisiją padidinti ES paramą programoms, kuriomis sudaromos sąlygos stiprinti Armėnijos ir Azerbaidžano NVO ir jaunimo organizacijų ryšius, tuo pačiu metu užtikrinant, kad ES valstybės narės vengtų netiesioginio dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto į konflikto šalis;

Politinė reforma

11.  ragina ir Armėniją, ir ES teikti pirmenybę vidaus reformoms, kaip nurodyta 4 straipsnyje, kad visų pirma būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo prezidentinės prie parlamentinės sistemos ir valstybės institucijų nepolitizavimas; ragina Armėnijos vyriausybę plačiosios Armėnijos visuomenės labui užtikrinti, kad svarbiausioms reformoms – pavyzdžiui, susijusioms su vyriausybės struktūra ir veikla arba baudžiamuoju kodeksu, – būtų taikomas didesnis skaidrumas ir įtraukus dialogas su opozicija ir pilietine visuomene;

12.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodas sąlygas opozicijai ir kurti aplinką, kurioje pilietinė visuomenė, įskaitant žiniasklaidos atstovus ir žmogaus teisių gynėjus, galėtų veikti nesibaimindami represalijų; atsižvelgdamas į tai, ragina Armėniją užtikrinti spartų ir teisingą bylos nagrinėjimą visiems kaliniams, įskaitant Andreasą Ghukasyaną, neatsižvelgiant į jokius politinius aspektus; ragina Armėnijos valdžios institucijas užtikrinti, kad žurnalistai nepatirtų jokio spaudimo arba atsakomųjų veiksmų baimės ar smurto dėl savo darbo ir kad būtų paisoma teisės į susirinkimų laisvę, taip pat susilaikoma nuo pernelyg didelės jėgos naudojimo ir spaudimo, pvz., nepagrįstų baudžiamųjų kaltinimų taikiems protestuotojams ir protestų lyderiams; ragina užtikrinti nešališkus tyrimus ir teisingą bylos nagrinėjimą visais atvejais, įskaitant ankstesnius neproporcingus policijos veiksmus prieš taikius protestuotojus ir „Sasna Tsrer“ bylą, kurios metu policija labai trukdė gynybos advokatų darbui;

13.  atsižvelgdamas į būsimus rinkimus, primygtinai ragina Armėnijos valdžios institucijas nedelsiant ir visapusiškai įgyvendinti visas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/ODIHR) vadovaujamos tarptautinės stebėjimo misijos rekomendacijas, pateiktas jos galutinėje ataskaitoje, visų pirma susijusias su įtarimais dėl balsų pirkimo, rinkėjų bauginimo, spaudimo valstybės tarnautojams ir privačiojo sektoriaus darbuotojams, taip pat dėl netinkamo partijos atstovų arba teisėsaugos pareigūnų kišimosi į balsavimo procesą, nes dėl to nepadidėjo visuomenės pasitikėjimas šalies rinkimų sistema;

14.  ragina Armėniją įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas, kaip antai pateiktas jos 2017 m. nuomonėje dėl Teismų kodekso projekto, anot kurių minėtu Kodeksu įgyvendinami teigiami pokyčiai, įtvirtinti pagal konstitucinę reformą, tačiau jame esama spragų ir prieštaravimų, kuriuos reikia pašalinti;

Teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

15.  pakartoja, kad tvirtai remia tarptautinę teisę ir pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laivėms, ir ragina Armėniją padaryti didelę pažangą šiose srityse, visų pirma turint mintyje žiniasklaidos laisvę, teisminių institucijų nepriklausomumą ir kovą su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu, nepotizmu ir piktavališka oligarchine valstybės kontrole; ragina Armėnijos valdžios institucijas pradėti tikrą esminių ekonomikos reformų procesą siekiant įveikti dabartinę oligarchinę struktūrą ir panaikinti atitinkamas monopolijas; ragina Armėnijos valdžios institucijas toliau nuosekliai vykdyti šalies įsipareigojimus, prisiimtus prisijungus prie JT konvencijos prieš kankinimą, siekiant užkirsti kelią pažeidimams, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir bausti už juos;

16.  apgailestauja dėl to, kad smurtas dėl lyties ir seksualinės orientacijos ir toliau yra didelė Armėnijos problema; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Nacionalinei Asamblėjai priėmus įstatymą dėl smurto šeimoje prevencijos, smurto šeimoje aukų apsaugos ir taikos (sanglaudos) šeimoje atkūrimo smurtas šeimoje pripažintas labai didele problema, tačiau ragina numatyti griežtesnius teisės aktus, kad būtų veiksmingai kovojama su tokiu smurtu, ir ragina valdžios institucijas geriau apsaugoti ir remti aukas; palankiai vertina tai, kad 2018 m. sausio 18 d. Armėnija pasirašė Europos Tarybos Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, ir ragina Armėniją kuo greičiau ratifikuoti ir kruopščiai įgyvendinti šią konvenciją siekiant veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimus laikytis tarptautinių standartų šioje srityje;

17.  ragina Armėniją spręsti lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimus imantis greitų, bet veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti lygias galimybes visiems, visų pirma kalbant apie užimtumą, vienodą užmokestį ir viešąją tarnybą, idealiu atveju parengiant išsamų atskirą įstatymą dėl kovos su diskriminacija, taip pat apsaugant kitas pažeidžiamas grupes, pvz., LGBTI asmenis, laikantis tarptautinių standartų ir įvairių Armėnijos žmogaus teisių įsipareigojimų, ir užtikrinti veiksmingus apsaugos mechanizmus, kuriems būtų skirta pakankamai išteklių; šiuo požiūriu reiškia susirūpinimą dėl dar nepriimtų teisės aktų nesuderinamumo su tarptautiniais kovos su diskriminacija standartais;

18.  primygtinai ragina Armėnijos valdžios institucijas didelį prioritetą teikti siekiui panaikinti galimybę nutraukti nėštumą dėl nepageidaujamos kūdikio lyties – tokio pobūdžio nėštumo nutraukimas Armėnijoje ir Azerbaidžane tebėra vienas labiausiai paplitusių pasaulyje po Kinijos; pritaria Armėnijos įsipareigojimui gerinti vaikų – visų pirma, neįgalių vaikų ir našlaičių – gyvenimą nuolat įgyvendinant Nacionalinėje vaiko teisių apsaugos strategijoje ir atitinkamame Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo veiksmų plane nustatytus prioritetus, taip pat iki 2025 m. visiems vaikams užtikrinti įtraukų švietimą arba panaikinti vaikų darbą;

19.  ragina toliau dėti pastangas siekiant labiau bendradarbiauti nusikalstamų veikų, tokių kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, kibernetiniai nusikaltimai ir tarpvalstybiniai nusikaltimai, prevencijos ir kovos su jomis srityse ir ragina Armėniją labiau prisiderinti prie ES užsienio ir saugumo politikos;

20.  ragina Armėniją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kurį šalis pasirašė 1999 m.;

Prekybos ir ekonominis bendradarbiavimas

21.  palankiai vertina tai, kad stiprinami ES ir Armėnijos prekybos ir ekonominiai santykiai, ir tai, kad visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas kai kurias atvejais yra platesnės aprėpties nei PPO įsipareigojimai, turint mintyje skaidrumą ir galimybes patekti į rinką ES produktams ir veiklos vykdytojams tokiose srityse kaip prekyba paslaugomis, intelektinės nuosavybės teisės ir viešieji pirkimai;

22.  ragina Armėniją užmegzti patikimus prekybos santykius su ES pagal savo įsipareigojimus, prisiimtus stojant į PPO; primena, kad su naryste PPO susijusios sąlygos ir nuostatos, prievolės pagal PPO susitarimus ir šių susitarimų nuostatos taikomi tik Armėnijos Respublikos teritorijoje, kaip pripažino Jungtinės Tautos;

23.  reiškia viltį, kad susitarimu bus sparčiai suteiktos naujos ir patrauklios ekonominės galimybės Armėnijos piliečiams, gyvenantiems Armėnijoje ar į ją grįžtantiems, be kita ko, šalies jaunimui;

24.  vis dėlto apgailestauja, kad į susitarimą negalima įtraukti tarifinių kliūčių panaikinimo, nes Armėnija yra Eurazijos ekonominės sąjungos narė; tačiau palankiai vertina tai, kad Armėnija labai naudojasi ES bendrąja lengvatų sistema (BLS+), tačiau su tam tikru susirūpinimu pažymi, kad eksportas, kuriam taikoma BLS+, daugiausia apima tik kelias prekių rūšis; pažymi, kad susitarimu paisoma Armėnijos daugiakryptės užsienio politikos, tačiau ragina Komisiją užtikrinti, kad ES parama Armėnijoje nebūtų nukreipta į sektorius, kuriems poveikį daro Rusijos sankcijos, taikomos ES, ir primygtinai ragina Komisiją griežtai prižiūrėti, kad ES valstybės narės laikytųsi Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 siekiant išvengti to, kad Rusija per Armėniją įsigytų dvejopo naudojimo prekes ir technologijas;

25.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl prekių ženklų apsaugos, įskaitant 237 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl konjako ir šampano, nes taip apsaugomi ES interesai ir kartu sudaromos galimybės Armėnijai plėtoti savo prekybą visuose svarbiausiuose savo ekonomikos sektoriuose;

Energija ir kitos bendradarbiavimo sritys

26.  palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama, būtent 42 straipsnyje, branduoliniam saugumui, grindžiamam Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Europos Sąjungos standartais ir praktika; apgailestauja dėl Armėnijos valdžios institucijų sprendimo pratęsti Mecamoro atominės elektrinės veikimą ir pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl šios atominės elektrinės saugumo standartų nuolatinės neatitikties atsižvelgiant į didelę riziką, kylančią dėl elektrinės buvimo seisminėje zonoje; prašo derybininkų į visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo 42 straipsnį įtraukti punktą dėl specialaus bendradarbiavimo, susijusio su „Mecamoro branduolinės elektrinės uždarymu ir saugiu jos eksploatacijos nutraukimu, pakankamai anksti priimant šių veiksmų gaires ar planą ir atsižvelgiant į poreikį pakeisti šią elektrinę nauju pajėgumu ir užtikrinti Armėnijos Respublikos energetinį saugumą ir darnaus vystymosi sąlygas“;

27.  be to, palankiai vertina specialias nuostatas dėl bendradarbiavimo aplinkosaugos klausimais Armėnijoje, atsižvelgiant į tai, kad skubiai reikalinga pažanga šioje srityje, taip pat galimybės kurti darbo vietas ir sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, kurių galima pasiekti plėtojant švarius alternatyvius energijos šaltinius; ypač ragina Komisiją padėti Armėnijos vyriausybei ir ją remti techniniu ir finansiniu požiūriu įgyvendinant jos plataus užmojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymo planą;

28.  ragina Armėnijos valdžios institucijas didinti skaidrumą ir atskaitomybę viešųjų finansų valdymo, taip pat viešųjų pirkimų ir privatizacijos proceso srityse, ir, be to, stiprinti bankininkystės sektoriaus priežiūrą;

29.  pabrėžia, kokios svarbios yra nuostatos dėl dialogo ir bendradarbiavimo užimtumo politikos, darbuotojų teisių, kaip antai darbuotojų sveikatos ir saugos, lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija srityse, taip pat pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, siekiant užtikrinti geresnes darbo vietas su geresnėmis darbo sąlygomis, visų pirma Armėnijos jaunimui, ir prisidėti prie kovos su dideliu nedarbu ir didžiuliu skurdu;

Institucinės nuostatos

30.  palankiai vertina tai, kad pagal susitarimo 365 straipsnį sukurtas Parlamentinis partnerystės komitetas, ir įsipareigoja kartu su Armėnijos parlamentu nedelsiant nustatyti jo darbo tvarkos taisykles, siekiant kuo anksčiau pradėti jo veiklą;

31.  pakartoja savo prašymą Komisijai ir EIVT kas šešerius mėnesius teikti Parlamentui išsamią rašytinę ataskaitą dėl tarptautinių susitarimų įgyvendinimo, vadovaujantis 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir EIVT dėl Rytų partnerystės, pateikta rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui, kurioje patvirtinamas Parlamento ryžtas griežčiau stebėti, kaip įgyvendinami tarptautiniai susitarimai su rytiniais partneriais ir labiau kontroliuoti ES paramą, teikiamą šiuo tikslu;

32.  ragina ES ir Armėnijos valdžios institucijas vykdyti intensyvesnę komunikaciją apie šio naujo susitarimo tikslus ir uždavinius, siekiant tiek Armėnijoje, tiek ES toliau didinti visuomenės informuotumą apie numatomas galimybes ir naudą, kuriuos lems šio susitarimo sudarymas; be to, ragina abi šalis ir toliau stengtis atremti bet kokias dezinformavimo kampanijas, susijusias su ES ir Armėnijos santykiais;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Armėnijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440.
(3) OL C 328, 2016 9 6, p. 2.
(4) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0283.


ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ***
PDF 121kWORD 42k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projekto (10209/1/2012 – C8-0038/2018 – 2010/0310(NLE))
P8_TA(2018)0285A8-0222/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10209/1/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (5784/2/2011 ir 8318/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91, 100, 207, 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0038/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą pasikeitė teisinis pagrindas(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. ne teisėkūros rezoliuciją(3) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0222/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Irako Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 440, 2015 12 30, p. 301.
(2) 2014 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš Tarybą, dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo, C-377/12, ECLI: EU:C:2014:1903.
(3) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0286.


ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (rezoliucija)
PDF 171kWORD 55k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija su pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projekto (10209/1/2012 – C8-0038/2018 – 2010/0310M(NLE)
P8_TA(2018)0286A8-0224/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10209/1/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0038/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 8 d. patvirtintą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą, kuriame išdėstomi Sąjungos strategijos dėl Irako elementai,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas, kuriomis nustatoma nauja strategija dėl Irako,

–  atsižvelgdamas į Komisijos orientacinę daugiametę programą Irakui (2014–2017 m.),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų sisteminių masinių religinių mažumų žudynių(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule)(4),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 21 d. patvirtintas rezoliucijas Nr. 2367 (2017) ir 2379 (2017),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 4 d. teisėkūros rezoliuciją(5) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0224/2018),

A.  kadangi Europą ir Iraką sieja tūkstantmečius trukusi abipusė kultūrinė įtaka ir bendra istorija;

B.  kadangi Iraką dešimtmečius niokojo Sadamo Huseino, pradėjusio agresijos karus prieš Iraną 1980 m. ir Kuveitą 1990 m., diktatoriškas valdymas, nepakeliamos sankcijos ir vidaus konfliktas po 2003 m. JAV vadovaujamos invazijos, įskaitant bendruomenių tarpusavio smurtą, kurdų separatizmą ir „Da’esh“ džihadistų terorizmą; kadangi visi šie veiksniai paaiškina, su kokiais dideliais iššūkiais susiduria Irakas stengdamasis daryti pažangą siekiant geresnio valdymo, ekonominės pažangos ir nacionalinio susitaikymo;

C.  kadangi ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kurti tvirtą ES ir Irako partnerystę, kurios pagrindas būtų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, siekdama padėti Irako valdžios institucijoms viso perėjimo prie demokratijos laikotarpiu ir atsikūrimo proceso metu, kartu šalinant pagrindines politinio, socialinio ir ekonominio nestabilumo priežastis; kadangi buvo apskaičiuota, kad rekonstrukcija kainuos 88 mlrd. JAV dolerių;

D.  kadangi ES valstybės narės įsitraukė į 2003 m. karą ir visai ES tenka ypatinga atsakomybė padėti Irako gyventojams ir remti pastangas siekiant šalyje taikos ir stabilumo;

E.  kadangi 2018 m. gegužės 12 d. įvyko parlamento rinkimai; kadangi šiame regione, kuriam nuolat gresia autoritarinių režimų ir autoritarinės praktikos rizika, Irakas yra vienas iš nedaugelio konkurencingos politinės aplinkos pavyzdžių, įskaitant daugiapartinę sistemą ir santykinai laisvą žiniasklaidą; kadangi politinės jėgos, atrodo, supranta būtinybę sudaryti įvairių religinių bendruomenių aljansus siekiant padidinti sistemos teisėtumą ir stabilumą; kadangi tikri ir konkurencingi rinkimai yra labai svarbūs stiprinant demokratiją Irake; kadangi visapusiškas visos Irako visuomenės sluoksnių dalyvavimas bus svarbus žingsnis siekiant įtraukios demokratijos ir bendrai juntamo valstybingumo jausmo;

F.  kadangi būtina ženkliai pagerinti saugumo padėtį norint skatinti stabilizavimą, susitaikymą, įtraukų valdymą ir ekonominę bei socialinę šalies pažangą tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis; kadangi visų šalių atskaitomybė už padarytus nusikaltimus būtina, kad būtų pasiektas susitaikymas; kadangi ES teikia paramą saugumo sektoriaus reformai Irake vykdydama ES patariamąją misiją; kadangi Jungtinių Tautų pagalbos misija Irake (UNAMI) veikia šalyje jau nuo 2003 m. ir ėmėsi reikšmingo darbo siekiant pažangos įtraukaus politinio dialogo ir nacionalinio susitaikymo srityse; kadangi NATO ir toliau vykdo pajėgumų stiprinimo iniciatyvą Irake, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas kovai su savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais, sprogmenų ir amunicijos nukenksminimui, išminavimui, civiliniam ir kariniam planavimui, sovietinių laikų karinės įrangos priežiūrai, karinei medicinai ir Irako saugumo institucijų reformai;

G.  kadangi Irakas turi spręsti valdymo uždavinius, kaip antai kurti institucinius ir administravimo gebėjimus, stiprinti teisinės valstybės principą, užtikrinti teisės aktų vykdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises ir visų etninių bei religinių mažumų teises;

H.  kadangi svarbu spręsti nedarbo ir socialinės atskirties klausimus, ypač jaunimo nedarbo ir socialinės atskirties, siekiant sutrukdyti jiems tapti radikalizuojamais ir todėl lengvai samdomais teroristinių organizacijų ar kitų organizuoto nusikalstamumo grupuočių nariais;

I.  kadangi Irako kovos su terorizmu tarnyba, kuri labiausiai prisidėjo prie Mosulo išlaisvinimo, patyrė didelių aukų ir turi būti tinkamai pripažinta ir gauti tinkamą paramą, siekiant sustiprinti jos įdarbinimo galimybes, kad šios pajėgos atgautų tinkamą ir tvarų dydį;

J.  kadangi Irako valdžios institucijos iš naftos gaunamas šalies pajamas turėtų naudoti kaip priemonę ir galimybę tvariai atkurti socialinę ir ekonomikos sistemą, kuri bus naudinga visai Irako visuomenei, o ne šias pajamas skirstyti vadovaujantis klientelizmo modeliu; kadangi dideli naftos telkiniai yra autonominiame Irako Kurdistano regione; kadangi būtina normalizuoti santykius tarp centrinės valdžios Bagdade ir autonominio Irako Kurdistano regiono Kurdistano regioninės vyriausybės pagal konstitucijos nuostatas,

K.  kadangi Irakas yra įvairiausių, dažnai konkuruojančių dėl valdžios ir nacionalinių išteklių kontrolės, bendruomenių visuma; kadangi tūkstančiai Irako piliečių, įskaitant piliečius iš mažumų bendruomenių, ir visų pirma moteris ir mergaites, buvo „Da’esh“ nežmoniškai išžudyti arba laikomi vergovėje, vykdant veiksmus, prilygintinus karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui; kadangi teroristų ir ekstremistų grupuotės vis dar gali lengvai pasinaudoti tarp bendruomenių kylančia ir vietos įtampa; kadangi 2003 m. Irake gyveno 1,5 mln. Irako piliečių krikščionių (chaldėjai, sirai, asirai ir kitos krikščionių mažumos) ir kadangi šiems labai seniai gyvenantiems vietos gyventojams iškilusi didelė persekiojimo ir tremties grėsmė; kadangi milijonai Irako piliečių, įskaitant krikščionis, buvo priversti bėgti nuo smurto arba visiškai palikdami savo šalį, arba buvo perkelti šalies viduje; kadangi kurdai yra reikšminga Irako gyventojų mažuma, kurios didžioji dalis gyvena autonominiame Irako Kurdistano regione;

L.  kadangi „Da’esh“, „Al-Qaeda“ ir panašios teroristinės organizacijos yra įkvėptos kraštutiniausių salafizmo ir vahabizmo versijų; kadangi, nepaisant karinio ir teritorinio „Da’esh“ pralaimėjimo, šios ideologijos grėsmė dar turi būti įveikta įgyvendinant geresnį valdymą, švietimą, paslaugų teikimą, deradikalizacijos pastangas ir visapusišką sunitų bendruomenės įtraukimą į Irako politinius procesus;

M.  kadangi šiuo metu šalyje, kurioje gyvena 26 mln. gyventojų, 11 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, daugiau kaip 3 mln. Irako gyventojų buvo perkelti šalies viduje (daugelis iš jų apgyvendinti Irako Kurdistano regione) ir atvyko 246 000 pabėgėlių iš Sirijos; kadangi ekonominės paramos teikimas šalies viduje perkeltiems asmenims, kad jie galėtų atkurti savo pragyvenimo šaltinius, yra būtina jų grįžimo sąlyga;

N.  kadangi teritorinis „Da’esh“ pralaimėjimas yra Irako ginkluotųjų pajėgų, remiamų Tarptautinės kovos su „Da'esh“ koalicijos, taip pat įvairių Liaudies mobilizacijos būrių, „Peshmerga“ ir kitų sąjungininkų pajėgų, pastangų rezultatas; kadangi, nepaisant teritorinio „Da’esh“ pralaimėjimo Irake, džihadistų keliamos grėsmės išlieka ir kelia pavojų stabilumo ir saugumo stiprinimui šalyje, ypač prie sienos su Sirija; kadangi siekiant atstatyti šalį ir integruoti Irako visuomenę reikia įveikti skirtumus, grindžiamus religiniais kriterijais, paleisti Liaudies mobilizavimo būrius ir integruoti jų narius, atsižvelgiant į valstybės poreikius, kitaip nebus įmanoma sukurti veikiančios valstybės, grindžiamos demokratija ir pliuralizmu; kadangi 2016 m. Irako parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo šiitų karinių grupuočių sistema integruojama į Irako saugumo pajėgas kaip nuolatinė sudedamoji jų dalis; kadangi vieninga, demokratinė ir pliuralistinė Irako valstybė yra būtina šalies ir jos gyventojų stabilumo ir vystymosi sąlyga;

1.  džiaugiasi, kad sudaromas Europos Sąjungos ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS); prašo visapusiškai pasinaudoti pagal jį numatomais mechanizmais, kad būtų pagilinti ES ir Irako santykiai;

2.  pabrėžia, kad PBS yra esminė priemonė įgyvendinant ES strategiją dėl Irako, taip pat gerinant bendradarbiavimą, kuriuo siekiama Irako atstatymo, stabilizavimo ir šalies susitaikymo nacionaliniu ir vietos lygmenimis, taikant ilgalaikę strategiją; pabrėžia, kad svarbu įtraukti irakiečius į demokratinės, federalinės ir pliuralistinės valstybės, grindžiamos pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, kūrimo procesą;

3.  džiaugiasi, kad Kuveite 2018 m. vasario 12 d. organizuota tarptautinė Irako atstatymo konferencija; ragina ES ir jos valstybes nares laikytis savo finansinių ir techninės pagalbos įsipareigojimų;

4.  palankiai vertina ES įsipareigojimą teikti ilgesnio laikotarpio paramą šaliai ir tai, kad ji įvardijo Iraką kaip vieną iš bandomųjų šalių, kurioje reikėtų pagerinti ir praktiškai įgyvendinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsają, kad būtų galima pereiti nuo humanitarinės pagalbos prie atstatymo ir stabilizavimo ilgesniu laikotarpiu užtikrinimo; primena, kad Irako krizė pagal JT klasifikaciją yra 3 lygmens ekstremalioji situacija ir kad šiuo metu 11 mln. žmonių reikia pagalbos; todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares visų pirma dėti daugiau pastangų, kad būtų galima skubiai spręsti pagrindines humanitarines problemas ir patenkinti pagrindinius žmogiškuosius poreikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalies viduje perkeltų asmenų skaičius yra didesnis kaip 3 mln.;

5.  pabrėžia, kad skurdas yra plačiai paplitęs šalyje ir kad, nepaisant to, jog Irakas yra didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis, smurto, konfliktų ir sektantiškumo metai smarkiai pakenkė vystymosi pažangai; ragina ES savo paramą vystymuisi visų pirma skirti tiksliniams projektams, kurių sritis – labiausiai pažeidžiamų asmenų grupės ir labiausiai skurstantys asmenys, t. y. moterys ir vaikai, jaunimas, šalies viduje perkelti asmenys ir pabėgėliai;

Europos Sąjungos veiksmų Irake prioritetai

6.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau skirti jau skiriamą humanitarinę pagalbą, kad būtų padedama visiems nuo konflikto nukentėjusiems irakiečiams ir kad jie būtų apsaugoti, naudojant pagalbą kaip priemonę, skirtą padėti sustiprinti valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką jų suteiktos finansinės paramos priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad finansinė parama pasiektų tuos, kuriems jos reikia; pabrėžia, kad visi Irako gyventojai turi juridinę teisę gauti civilinius dokumentus, taip pat gauti pagalbą be jokios diskriminacijos;

7.  prašo ES dar glaudžiau bendradarbiauti, padedant stabilizuoti naujai išlaisvintas teritorijas ir užtikrinti jų saugumą ir taip sudaryti sąlygas šalies viduje perkeltiems asmenims saugiai, turint visą reikiamą informaciją, savanoriškai ir oriai sugrįžti; ragina ES ir toliau remti Irako valdžios institucijas siekiant užtikrinti demokratinių rinkimų procesus ir padėti Irako nepriklausomai vyriausiajai rinkimų komisijai jai dedant pastangas sudaryti sąlygas šalies viduje perkeltiems asmenims balsuoti rinkimuose; ragina ES teikti techninę pagalbą, kad būtų sustiprinti Irako išminavimo ir sprogmenų keliamų pavojų likvidavimo išlaisvintose teritorijose gebėjimai; ragina Irako vyriausybę dėti pastangas siekiant paspartinti išminavimo organizacijų registracijos procedūras;

8.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares skubiai suteikti finansinę paramą, skirtą svarbiausių infrastruktūrų atstatymui ir būtiniausių viešųjų paslaugų, pvz., galimybių gauti vandens ir sanitarijos paslaugas, turėti elektrą, gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, atkūrimui, kad būtų užtikrintas būtinasis gyventojų gyvenimo lygis, taip pat didinti paramą pilietinei visuomenei ir visų pirma finansuoti tuos projektus, kuriais remiami subjektai, skatinantys atskaitomybę ir demokratines permainas; ragina ES valstybes nares remti miesto atstatymo planavimo procesą, nes tai sudarytų sąlygas piliečiams dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su atkūrimu, kad būtų užtikrinta įtrauktis vykdant miestų planavimą ir atstatymą siekiant pagerinti piliečių ir valstybės tarpusavio pasitikėjimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad skiriamos rekonstrukcijos lėšos būtų paskirstytos teisingai bendruomenėms, kurioms jų reikia, neatsižvelgiant į naudos gavėjų etninę ar religinę tapatybę, ir kad jos būtų skiriamos per teisėtas valstybės agentūras, o ne per subnacionalinius subjektus; mano, kad finansinė parama galėtų būti teikiama ir paskirstoma vietos verslininkams ir įmonėms, siekiant užtikrinti kapitalą mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

9.  ragina ES dėti visas įmanomas pastangas, siekiant paskatinti vykdyti nuolatinį ir konstruktyvų centrinės valdžios ir Irako Kurdistano regiono valdžios institucijų dialogą, ypač po 2017 m. rugsėjo mėn. Kurdistane surengto referendumo, kad būtų sukurti stabilūs ir abi šalis tenkinantys santykiai, pagal kuriuos būtų skatinamas įtraukus sprendimų priėmimas aukščiausiu lygmeniu ir visapusiškai gerbiama šalies įvairovė ir visų Irako visuomenės dalių teisės, taip pat Irako konstitucijos principai ir Irako vienybė, suverenumas bei teritorinis vientisumas; pabrėžia, kad ribų tarp kurdų regiono ir likusio Irako nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas dialogo, kurį remtų JT, keliu; mano, kad Irakas ir autonominio Irako Kurdistano regiono regioninė vyriausybė turėtų turėti galimybę gauti naudos iš naftos eksporto be išorinio įsikišimo; be to, ragina ES skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp federalinės valdžios ir vietos valdžios institucijų siekiant veiksmingai atstatyti šalį ir pasiekti ilgalaikį stabilumą ir taikų sambūvį; pabrėžia, kad Irako Kurdistano regionas turi skubiai įgyvendinti būtinas politines ir ekonomines reformas, kovoti su korupcija ir sudaryti sąlygas atsirasti naujoms veikiančioms partijoms ir užtikrinti tikrus ir konkurencingus regioninio parlamento rinkimus 2018 m.;

10.  mano, kad, pereinant nuo skubios pagalbos teikimo prie vystymosi etapo, ilgalaikė koncepcija, stabilizavimas, reformos ir pažanga gero valdymo ir atskaitomybės srityse, švietimas ir įgūdžių tobulinimas, prieiga prie pragyvenimo galimybių ir sveikatos bei pagrindinių socialinių paslaugų teikimas yra prioritetinės paramos vystymuisi sritys; taip pat pabrėžia reformų svarbą siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą ir didinti atstovavimą moterims šalies politiniame gyvenime; tikisi sulaukti konkrečių pasiūlymų dėl numatomų veiksmų, kurių būtų imamasi reaguojant į tuos poreikius, ir primygtinai ragina Komisiją pateikti įrodymų apie pasiektus rezultatus ir poveikį vykdant 2014–2017 m. daugiametę orientacinę programą;

11.  reiškia susirūpinimą dėl didelio Irako visuomenės susiskaidymo; ragina Sąjungą, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų pagalbos misija Irake (UNAMI) ir Irako valdžios institucijomis, visapusiškai remti Nacionalinės susitaikymo komisijos darbą, siekiant skatinti bendruomenių susitaikymą ir Irako vykdomą nacionalinio susitaikymo procesą, kad būtų gerbiama Irako įvairovė ir skatinamas įtraukus ir atstovaujamasis valdymas nacionaliniu ir vietos lygmenimis, taip padedant stiprinti bendros Irako pilietybės idėją; atkreipia dėmesį į tai, kad norint užtikrinti konfliktų prevenciją ir atremti saugumo iššūkius, taip pat įgyvendinti prašymus dėl susitaikymo, tarpininkavimo ir dialogo iniciatyvų reikia gerokai padidinti lėšas, skirtas tokioms iniciatyvoms, daugiausia naudojant priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP); palankiai vertina Irako religinių vadovų Irako vyriausybei skirtas rekomendacijas, kuriose siūloma sukurti aukšto rango dvasininkų ir mokslininkų tarybą Irake, parduoti Irako parlamentui prašymą patvirtinti įstatymą, pagal kurį būtų baudžiama už ekstremistines religines kalbas, kurstančias neapykantą ir smurtą, ir būtų baudžiami tie, kurie tai propaguoja, peržiūrėti mokymo programas ir daugiau dėmesio skirti susitaikymui ir nacionalinei pilietybei, o ne priklausymui religinei grupei;

12.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ES teikti paramą siekiant išsaugoti etninių, kultūrinių ir religinių tapatybių Irake įvairovę; ragina, vadovaujantis Irako Konstitucija, ieškoti galimybių pripažinti, apsaugoti ir stiprinti etninių ir religinių mažumų vietos savivaldą tose vietovėse, kuriose jos nuo senų laikų buvo įsitvirtinusios ir taikiai sugyveno tarpusavyje, pvz., Sindžaro kalnuose (jazidai), Ninevijos lygumose (chaldėjų, sirų ir asirų tautos); ragina Irako valdžios institucijas sudaryti sąlygas kurdams, krikščionims ir jazidams sugrįžti į savo ankstesnes gyvenamąsias vietas ir užtikrinti, kad jie galėtų tai padaryti saugiai;

Politinis dialogas

13.  ragina ES stiprinti savo politinį dialogą su Irako valdžios institucijomis, siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir stiprinti demokratines institucijas, tuo tikslu užtikrinant didesnę pagarbą teisinės valstybės principui, gerą valdymą ir veiksmingą teismų sistemą; atsižvelgdamas į tai, prašo mirties bausmės panaikinimą laikyti šio dialogo prioritetu ir ragina Irako valdžios institucijas nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą;

14.  primena, kad būtina remti Irako pilietinės visuomenės vystymąsi ir visapusišką jos politinį atstovavimą ir dalyvavimą įvairiuose reformų procesuose; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti atstovavimui moterims, jaunimui ir žmonėms iš visų etninių ir religinių Irako visuomenės sluoksnių, įskaitant krikščionis, musulmonus sunitus ir šiitus, jazidus ir mandėjus, šabakus, kurdus, turkmėnus ir kitus, į kurių reikalavimus reikia atsižvelgti; taip pat pabrėžia, kad prioritetu reikia nustatyti įtraukios, nuo religijos atsietos politinės klasės, atstovaujančios visoms Irako visuomenę sudarančioms šalims, sukūrimą;

15.  ragina ES ir valstybes nares, atsižvelgiant į ES teisyną kovos su korupcija srityje, pradėti kartu su Irako valdžios institucijomis vykdyti teisminio bendradarbiavimo programas ir keistis gerąja patirtimi bei veiksmingomis priemonėmis, padedančiomis kovoti su plačiai išplitusia korupcija, ir taip užtikrinti teisingą šalies turto paskirstymą; pabrėžia, kad svarbu, jog ES pataria Irako vyriausybei saugumo ir valdymo klausimais bei siekiant užtikrinti Irako stabilumą;

16.   palankiai vertina Irako ginkluotųjų pajėgų indėlį į pasaulinę kovą su teroristine organizacija „Da’esh“; toliau remia plataus masto kovos su terorizmu veiksmus, kuriuos vykdo Tarptautinė kovos su „Da'esh“ koalicija, nes „Da'esh“ išlieka stipria grėsme, nepaisant pastarojo meto karinių pergalių prieš šią organizaciją, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės ir žmogaus teisių; pripažįsta, kad kovai su terorizmu Irake labai didelę įtaką daro padėtis aplink jį, kaip antai karas Sirijoje; ragina ES pradėti dialogą dėl klausimų, susijusių su kova su terorizmu, siekiant reformuoti kovos su terorizmu įstatymus ir sustiprinti šalies gebėjimus įveikti terorizmo grėsmę, taip pat ragina bendradarbiauti su Irako valdžios institucijomis siekiant kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus, nukreiptus prieš bet kokią grupę, nesvarbu, etninę, religinę ar kitą, įkaitant visų rūšių mažumas; supranta, kad norint įveikti terorizmą, reikia imtis panaikinti pagrindines jo priežastis;

17.  ragina Sąjungą paskatinti Irako valdžios institucijas priimti nacionalinę strategiją, kuria remiantis būtų tiriami grupuotės „Da’esh“ įvykdyti nusikaltimai, ir prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto bei savanoriškai priimti TBT jurisdikciją, nes tai suteikia galimybę atlikti skaidrų ir sąžiningą tyrimą ir užtikrinti atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos įvykdė ISIS/„Da’esh“; pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procedūras asmenims, atsakingiems už „Da’esh“ įvykdytus nusikaltimus, kuriose konstruktyviai dalyvautų nukentėjusieji ir pagal kurias būtų sukurtas išsamus nuosprendžių už šiuos nusikaltimus registras; tuo pat metu yra susirūpinęs dėl to, kad pernelyg plataus masto baudžiamasis persekiojimas gali dar labiau pagilinti neteisybę, taip pakenkdamas bendruomenių susitaikymui ir reintegracijai ateityje;

18.  pabrėžia, kad vietos žiniasklaidos subjektams rengiant mokymus taikos žurnalistikos tema reikia daug praktinės patirties klausimais, susijusiais su žiniasklaida ir saviraiškos laisve;

19.  ragina Europos Sąjungą prisiimti atsakomybę už ES piliečius, kurie vyko į Iraką dalyvauti „Da'esh“ vykdomuose nusikaltimuose ir kurie turėtų stoti prieš teismą vadovaujantis teisės viršenybės principu; ragina nustatyti aiškias Irako ir atitinkamų ES valstybių narių procedūras dėl šių asmenų repatriacijos ir teisinės atsakomybės;

20.  ragina Komisiją remti teismų sistemos reformą, visų pirma atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio teisingumą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių teisingo teismo proceso, teisingo bylos nagrinėjimo ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo standartų, siekiant užtikrinti atskaitomybę vyriausybinių struktūrų sistemoje; taip pat ragina ES bendradarbiauti su Irako valdžios institucijomis siekiant kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus, nukreiptus bet kokias grupes, nesvarbu, etnines, religines ar kitas, įskaitant visų rūšių mažumas;

21.  ragina Irako valdžios institucijas pirmenybę teikti lyčių lygybei ir panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, įskaitant smurtą dėl lyties; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu panaikinti teisės aktus, pagal kuriuos kaltinamieji atleidžiami nuo persekiojimo už išžaginimą, seksualinę prievartą, nepilnamečių prievartavimą, grobimą arba panašias veikas, jei žagintojas susituokia su išžaginimo auka;

22.  ragina ES skatinti gerus ir konstruktyvius santykius su Iraku ir jo kaimyninėmis šalimis, taip pat Irako, kaip taiką regione padedančio palaikyti subjekto, vaidmenį; pabrėžia, kad Irakas išsamiai bendradarbiauja su JAV ir su Iranu, ir neseniai jo santykiai su Saudo Arabija taip pat pagerėjo, o tai galėtų padėti Irakui tapti pagrindiniu regioninių pastangų siekiant sumažinti įtampą centru; ragina visas susijusias šalis įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 598 8 dalį, kuria raginama sudaryti Persijos įlankos pakrantės valstybių regioninį saugumo susitarimą;

23.   ragina ES bendradarbiauti su Irako valdžios institucijomis padedant rengti nacionalinę masinių kapaviečių apsaugos ir ekshumacijos strategiją, siekiant išsaugoti masines kapavietes neseniai vykusių konfliktų zonose, kad būtų galima ekshumuoti ten esančius žmonių palaikus ir juos galėtų ištirti teismo medicinos ekspertai, kad būtų sudarytos sąlygos juos tinkamai palaidoti arba perduoti aukų giminėms, taip pat užtikrinti galimybes surinkti įrodymus ir atlikti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įtariamus nusikaltimais žmoniškumui; ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų, kad kuo skubiau būtų sudaryta ekspertų grupė, kuri bandytų surinkti visus įrodymus apie vykdomus tarptautinius nusikaltimus, įskaitant genocidą, nesvarbu, kur šie nusikaltimai galėjo būti įvykdyti, siekiant parengti tarptautinio baudžiamojo persekiojimo veiksmus prieš atsakingus asmenis;

24.  ragina visame pasaulyje paskelbti kasmetinę „Da’esh“, „Al-Qaeda“ ir panašių teroristinių organizacijų teroristinių žiaurumų aukų paminėjimo dieną;

Sektorių bendradarbiavimas

25.  pabrėžia, kad atstatymo ir stabilizavimo procesą turi lydėti nuosekli ekonomikos ir socialinio vystymosi politika, kuri tvariai ir įtraukiai būtų naudinga visiems Irako gyventojams; ragina ES visapusiškai bendradarbiauti su Irako valdžios institucijomis ne tik šalinant ekonominį ir biudžeto disbalansą, bet ir siekiant skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kuris galėtų padėti kurti darbo vietas, visų pirma jaunimui, papildomai sukuriant prekybos sistemą ir investicijoms palankią aplinką; ragina ES skatinti ir remti Iraką suteikiant jaunuoliams, kurie negalėjo mokytis oficialioje švietimo sistemoje, nes ne savo noru buvo perkelti dėl „Da’esh“, galimybes išeiti oficialiąsias švietimo programas, kurios jiems leistų įgyti žinių ir gebėjimų, dėl kurių pagerėtų jų galimybės įsidarbinti;

26.  ragina ES skatinti Iraką įvairinti savo ekonomiką ir jį šioje srityje remti;

27.  yra susirūpinęs dėl didelio Irako mokyklose mokymosi nebaigusių abiejų lyčių asmenų skaičiaus (tai smerkia pilietinės visuomenės organizacijos, kurių duomenimis 60 proc. visų mokinių, 2015 m. pradėjusių mokytis pradinėse mokyklose, nuo to laiko nebaigė mokymosi); pabrėžia, kad aukštas raštingumo lygis yra itin svarbus užtikrinant pozityvią taiką nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse;

28.  ragina ES aktyviau bendradarbiauti švietimo sektoriuose ir skatinti švietimo reformą, kad būtų užtikrinamas kokybiškas visų lygmenų ir visų asmenų, ypač nepilnamečių, išsilavinimas; pripažįsta, kad problema yra tai, jog dėl papročių, suvokimo visuomenėje, skurdo ir saugumo per mažai mergaičių lanko mokyklą; ragina ES skatinti informuotumą apie mergaičių švietimą ir dirbti su Irako vyriausybe siekiant pagerinti padėtį, nes tai yra itin svarbus veiksnys norint gerinti jų gyvenimo kokybę;

29.  ragina ES parengti bendradarbiavimo galimybes mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, o būtent turint mintyje universitetų bendradarbiavimą ir partnerystes, visų pirma kalbant apie „Erasmus +“ mainų galimybes mokymo ir mokslinių tyrimų srityje;

30.  ragina ES toliau tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą kultūros srityje, siekiant apsaugoti, išsaugoti ir atstatyti meno ir kultūros paveldą Irake;

31.  palankiai vertina tai, kad Irako valdžios institucijoms paprašius ir vykdant Irako saugumo strategiją buvo pradėta misija saugumo sektoriaus reformai Irake remti (EUAM Iraq); tikisi, kad tai padės stiprinti viešąsias institucijas ir parengti nešališkas ir įtraukias policijos pajėgas; pabrėžia, kad saugumo sektoriaus reforma Irake yra svarbus uždavinys, kurio sprendimą turėtų remti JT; pabrėžia, kad reikia skatinti karinių grupuočių demobilizaciją ir kovotojų reintegraciją, kaip platesnės saugumo sektoriaus reformai skirtų pastangų dalį, prireikus taikant tikslines reintegracijos programas;

32.  ragina ES teikti didesnę techninę pagalbą Irako valdžios institucijoms siekiant garantuoti patikimą gamtos išteklių valdymą, geresnį mokesčių surinkimą ir sumažinti neteisėtus finansų srautus ir tokiu būdu užtikrinti Irako pajėgumą finansuoti savo plėtrą vidaus ištekliais vidutinės trukmės laikotarpiu ir sumažinti nelygybę tarp savo gyventojų ir regionų; pabrėžia, kad būtina aktyviai konsultuoti privačiojo sektoriaus atstovus ir investuotojus, siekiant sustiprinti konflikto aplinkybių suvokimą ir jų indėlį į taikos kūrimą ir darnų vystymąsi;

33.  ragina ES, imantis pagal PBS numatytų veiksmų, užmegzti su Iraku dialogą dėl visų migracijos aspektų ir taikyti žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį siekiant spręsti migracijos klausimą, atsižvelgiant į būtinybę rasti ilgalaikius, veiksmingus ir perspektyvius sprendimus, ir kad tai būtų naudinga tiek Europos Sąjungos, tiek Irako piliečiams;

34.  pabrėžia, kad Irakas galėtų būti svarbus partneris užtikrinant Irako su energetika susijusios infrastruktūros atkūrimą ir didesnę energijos šaltinių įvairovę, taip pat ES tiekimo šaltinius; todėl ragina ES remti Irako perėjimą prie kitokio energijos vartojimo modelio ir bendradarbiauti su Iraku įgyvendinant bendrus projektus, keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais ir perduodant praktinę patirtį svarbiausiose energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos, aplinkosaugos ir veiksmingo išteklių, įskaitant vandenį, valdymo srityse, be kita ko, siekiant sparčiau įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus;

35.  primena, kad moterys ir mergaitės neproporcingai smarkiai kenčia nuo konflikto ir ekstremizmo ir kad jos yra mažiau apsaugotos nuo smurto ir prievartos, įskaitant seksualinį smurtą, kankinimus, prekybą žmonėmis, vergovę ir vaikų santuokas; pabrėžia, kad reikia patenkinti konkrečius, ypač perkeltų bendruomenių, moterų ir mergaičių humanitarinius ir vystymosi sričių poreikius; ragina ES vykdant veiksmus vystymosi srityje toliau skatinti moterų ir vyrų lygybę ir moterų įgalinimą bei pabrėžti moterų vaidmenį šaliai atsigaunant ir kuriant taiką joje;

36.  pabrėžia, kad reikia investuoti į Irako žemės ūkio sektorių atsižvelgiant į dideles užimtumo galimybes jame ir į kaimo vietovių, kuriose dėl konfliktų nuolat mažėja gyventojų skaičius, gyventojų populiacijos atkūrimo svarbą;

37.  palankiai vertina tvirtą Irako įsipareigojimą dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją ir prašo Komisijos padėti Irako valdžios institucijoms joms dedant pastangas vėl sugrįžti į pasaulio ekonomiką ir prekybą;

Instituciniai ryšiai

38.  primygtinai reikalauja, kad visos Sąjungos pagalbos teikimas priklausytų nuo to, kaip griežtai laikomasi žmogaus teisių paisymo ir teisinės valstybės principų, ir kartu jai bus nuolat taikomos vertinimo procedūros, apie kurias Parlamentas turi būti tinkamai informuojamas pagal PBS 113 straipsnį;

39.  įsipareigoja kartu su Irako parlamentu įsteigti parlamentinio bendradarbiavimo komitetą, kaip numatyta PBS, siekiant, kad jis galėtų pradėti savo veiklą, be kita ko, vykdyti ES ir Irako bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo priežiūrą;

40.  pageidauja, kad Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė įtrauktų Iraką į savo 2019 m. prioritetinių šalių sąrašą ir įsipareigotų parengti Irako parlamento gebėjimų stiprinimo programas; ragina Komisiją remti šias programas;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Irako Respublikos Atstovų tarybai bei vyriausybei.

(1) OL L 204, 2012 7 31, p. 20.
(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 83.
(3) OL C 35, 2018 1 31, p. 77.
(4) OL C 215, 2018 6 19, p. 194.
(5) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0285.


ES ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl nuolaidų dalinio keitimo (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 120kWORD 41k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą sudarymo projekto (10670/2017 – C8-0121/2018 – 2017/0137(NLE))
P8_TA(2018)0287A8-0220/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10670/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą projektą (10672/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0121/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0220/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Naujosios Zelandijos vyriausybėms ir parlamentams.


Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutas. Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos ***I
PDF 164kWORD 49k
2018 m. liepos 4 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 22 straipsnis, projekto (10850/2017 – ECB/2017/18 - C8-0228/2017 – 2017/0810(COD))(1)
P8_TA(2018)0288A8-0219/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos centrinio banko projektas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Sprendimo projektas
1 konstatuojamoji dalis
(1)  pagrindiniai uždaviniai, kuriuos turi vykdyti Europos centrinių bankų sistema (ECBS), apima Sąjungos pinigų politikos nustatymą ir įgyvendinimą bei sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimą. Saugios ir veiksmingos finansų rinkos infrastruktūros, ypač tarpuskaitos sistemos, yra būtinos šių pagrindinių uždavinių vykdymui;
(1)  pagrindiniai uždaviniai, kuriuos turi vykdyti Europos centrinių bankų sistema (ECBS), apima Sąjungos pinigų politikos nustatymą ir įgyvendinimą bei sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimą, kuris būtinas finansiniam stabilumui išlaikyti. Saugios ir veiksmingos finansų rinkos infrastruktūros, ypač tarpuskaitos sistemos, yra būtinos šių pagrindinių uždavinių vykdymui;
Pakeitimas 2
Sprendimo projektas
3 konstatuojamoji dalis
(3)  2015 m. kovo 4 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje Didžioji Britanija prieš ECB, T-496/117, kuriame pripažino, kad ECB neturi kompetencijos, būtinos tarpuskaitos sistemų veiklai reglamentuoti. Bendrasis Teismas konstatavo, kad pagal Sutarties 129 straipsnio 3 dalį Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, remdamiesi ECB rekomendacija, gali iš dalies pakeisti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statuto) 22 straipsnį. Teismas padarė išvadą, kad „ECB turi prašyti Sąjungos teisės aktų leidėjo iš dalies pakeisti Statuto 22 straipsnį – jame aiškiai nurodyti ir vertybinių popierių tarpuskaitos / kliringo sistemas, jei mano, kad SESV 127 straipsnio 2 dalies ketvirtoje įtraukoje numatytai užduočiai gerai vykdyti jam būtina kompetencija reglamentuoti infrastruktūras, atliekančias vertybinių popierių sandorių tarpuskaitą / kliringą‟;
(3)  2015 m. kovo 4 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje Didžioji Britanija prieš ECB, T-496/117, kuriame pripažino, kad „ECB neturi kompetencijos, būtinos vertybinių popierių tarpuskaitos sistemų veiklai reglamentuoti, todėl Priežiūros politikos pagrindus, kiek juose nustatytas buvimo euro zonoje reikalavimas, taikomas pagrindinėms sandorio šalims, dalyvaujančioms vykdant finansinių vertybinių popierių tarpuskaitą, reikia panaikinti kaip priimtus neturint kompetencijos“. Bendrasis Teismas konstatavo, kad pagal Sutarties 129 straipsnio 3 dalį Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, remdamiesi ECB rekomendacija, gali iš dalies pakeisti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statuto) 22 straipsnį. Todėl Teismas padarė išvadą, kad „ECB turi prašyti Sąjungos teisės aktų leidėjo iš dalies pakeisti Statuto 22 straipsnį – jame aiškiai nurodyti ir vertybinių popierių tarpuskaitos / kliringo sistemas, jei mano, kad SESV 127 straipsnio 2 dalies ketvirtoje įtraukoje numatytai užduočiai gerai vykdyti jam būtina kompetencija reglamentuoti infrastruktūras, atliekančias vertybinių popierių sandorių tarpuskaitą.‟;
_________________
_________________
7 ECLI: EU:T:2015:133.
7 ECLI: EU:T:2015:133.
Pakeitimas 3
Sprendimo projektas
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  nors vertybinių popierių tarpuskaitos sistemos yra mokėjimo sistemų tipologija, atsižvelgiant į 2015 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-496/11, reikia daugiau aiškumo šiuo klausimu, todėl reikia atliekant Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 22 straipsnio peržiūrą paaiškinti kompetenciją tokių sistemų atžvilgiu;
Pakeitimas 4
Sprendimo projektas
4 konstatuojamoji dalis
(4)  pasaulyje ir Europoje vykstantys svarbūs pokyčiai gali padidinti riziką, kad trikdžiai, veikiantys tarpuskaitos sistemas, ypač pagrindines sandorio šalis (PSŠ), gali kelti grėsmę sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ir bendros pinigų politikos įgyvendinimui, galiausiai darant poveikį pagrindiniam Eurosistemos tikslui – palaikyti kainų stabilumą;
(4)  pasaulyje ir Europoje vykstantys svarbūs pokyčiai gali padidinti riziką, kad trikdžiai, veikiantys tarpuskaitos sistemas, ypač pagrindines sandorio šalis (PSŠ), gali kelti grėsmę sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ir bendros pinigų politikos įgyvendinimui, galiausiai darant poveikį finansų stabilumui, įskaitant pagrindinį Eurosistemos tikslą – palaikyti kainų stabilumą;
Pakeitimas 5
Sprendimo projektas
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė informavo Europos Vadovų Tarybą apie savo ketinimą pasitraukti iš Europos Sąjungos. Didžiosios Britanijos pasitraukimas lems esminius pokyčius reguliuojant, stebint ir prižiūrint sistemiškai svarbią eurais išreikštą tarpuskaitos veiklą, taip pakenkiant Eurosistemos gebėjimui stebėti ir valdyti riziką, kylančią sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui, ir Eurosistemos bendros pinigų politikos įgyvendinimui;
Išbraukta.
Pakeitimas 6
Sprendimo projektas
6 konstatuojamoji dalis
(6)  centrinė tarpuskaita tampa vis labiau tarptautinio pobūdžio ir sistemiškai svarbi. Atsižvelgiant į tai, kad PSŠ nariai yra labai skirtingi, taip pat į visą Europą apimantį finansinių paslaugų, kurias teikia PSŠ, pobūdį, PSŠ yra ypatingai svarbios visai Sąjungai ir ypač euro zonai. Tai atsispindi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/20128, kuriame nustatyta kolektyvinė priežiūra, kurią atlieka kolegijos, sudarytos iš atitinkamų nacionalinių ir Sąjungos institucijų, įskaitant Eurosistemą, kai ji veikia kaip euro emisijos centrinis bankas;
(6)  centrinė tarpuskaita tampa vis labiau tarptautinio pobūdžio ir sistemiškai svarbi. Atsižvelgiant į tai, kad PSŠ nariai yra labai skirtingi, taip pat į visą Europą apimantį finansinių paslaugų, kurias teikia PSŠ, pobūdį, PSŠ yra ypatingai svarbios visai Sąjungai ir ypač euro zonai. Tai atsispindi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012, kuriame nustatyta kolektyvinė priežiūra, kurią atlieka kolegijos, sudarytos iš atitinkamų nacionalinių ir Sąjungos institucijų, įskaitant Eurosistemą, kai ji veikia kaip Sąjungos valiutos euro emisijos centrinis bankas;
_________________
8 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
Pakeitimas 7
Sprendimo projektas
7 konstatuojamoji dalis
(7)  siekdama spręsti šiuos klausimus, 2017 m. birželio 13 d. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą bei PSŠ, kurios yra sistemiškai svarbios Sąjungos finansų rinkoms, saugumą ir patikimumą. Siekiant užtikrinti, kad Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, galėtų vykdyti savo funkcijas, numatytas pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, yra ypatingai svarbu, kad ji turėtų reikiamą kompetenciją pagal Sutartį ir ECBS statutą. Konkrečiai Eurosistema turėtų turėti reglamentavimo kompetenciją, kuri leistų priimti privalomus vertinimus ir reikalauti taisomųjų veiksmų, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Sąjungos institucijomis. Be to, kai tai būtina euro stabilumui užtikrinti, ECB taip pat turėtų turėti reglamentavimo kompetenciją, kad galėtų nustatyti papildomus reikalavimus PSŠ, dalyvaujančioms atliekant reikšmingų eurais išreikštų sandorių sumų tarpuskaitą;
(7)  siekdama spręsti šiuos klausimus, 2017 m. birželio 13 d. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą bei PSŠ, kurios yra sistemiškai svarbios Sąjungos finansų rinkoms, saugumą ir patikimumą. Siekiant užtikrinti, kad Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, galėtų vykdyti savo funkcijas, numatytas pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, yra ypatingai svarbu, kad ji turėtų reikiamą kompetenciją pagal Sutartį ir ECBS statutą. Konkrečiai Eurosistema turėtų turėti reglamentavimo kompetenciją, kuri leistų priimti privalomus vertinimus ir reikalauti taisomųjų veiksmų, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Sąjungos institucijomis. Be to, kai tai būtina euro stabilumui užtikrinti, ECB taip pat turėtų turėti reglamentavimo kompetenciją, kad galėtų nustatyti papildomus reikalavimus PSŠ, dalyvaujančioms atliekant reikšmingų eurais išreikštų sandorių sumų tarpuskaitą. Tais reikalavimais turėtų būti apsaugotas bendrosios rinkos vientisumas ir užtikrinta, kad prižiūrint trečiųjų valstybių pagrindines sandorio šalis būtų teikiama pirmenybė Sąjungos teisei ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai;
Pakeitimas 8
Sprendimo projektas
8 konstatuojamoji dalis
(8)  ECBS statuto 22 straipsnis yra įtvirtintas IV skyriuje „ECBS pinigų politikos funkcijos ir operacijos‟. Dėl to jame numatyti uždaviniai turėtų būti vykdomi tik pinigų politikos tikslais;
(8)  ECBS statuto 22 straipsnis yra IV skyriaus „ECBS pinigų politikos funkcijos ir operacijos‟ dalis. Dėl to jame numatyti uždaviniai turėtų būti vykdomi tik pinigų politikos tikslais. Kalbant apie finansinių priemonių tarpuskaitos sistemas, reikalavimai, kurie gali būti taikomi pagal tą straipsnį, turėtų apimti ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpuskaitos sistemai taikomus reikalavimus bendradarbiauti su ECB ir nacionaliniais centriniais bankais, kai jie vertina sistemos atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams. Tokie reikalavimai taip pat turėtų apimti galimybę sistemai atidaryti ECBS vienos nakties indėlių sąskaitą pagal atitinkamus prieigos kriterijus ir ECBS reikalavimus. Jie taip pat turėtų apimti reikalavimus, būtinus siekiant reaguoti į atvejus, kai finansinių priemonių tarpuskaitos sistema sukelia neišvengiamą didelės žalos Sąjungos finansų įstaigoms arba rinkoms ar visos Sąjungos arba vienos iš jos valstybių narių finansų sistemai riziką, pavyzdžiui, reikalavimus, susijusius su likvidumo rizikos kontrole, susitarimais dėl atsiskaitymo, garantinėmis įmokomis, įkaito sutartimis arba sąveikumo susitarimais. Sisteminės svarbos finansinių priemonių trečiųjų valstybių tarpuskaitos sistemų atžvilgiu Reglamente (ES) Nr. .../... [Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių leidimų suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų] numatyta galimybė ECB siūlyti papildomus reikalavimus tokioms sistemoms;
Pakeitimas 9
Sprendimo projektas
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  naujieji ECB įgaliojimai, susiję su finansinių priemonių tarpuskaitos sistemomis pagal iš dalies pakeistą ECBS ir ECB statuto 22 straipsnį, bus vykdomi kartu su kitų Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų vykdomais įgaliojimais, remiantis SESV trečioje dalyje numatytomis nuostatomis dėl vidaus rinkos sukūrimo arba veikimo, įskaitant Komisijos arba Tarybos pagal joms suteiktus įgaliojimus priimtų teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma atitinkamų kiekvieno subjekto įgaliojimų ir būtų išvengta prieštaraujančių taisyklių bei skirtingų Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų sprendimų nesuderinamumo, iš dalies pakeistu ECBS ir ECB statuto 22 straipsniu suteiktais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi tinkamai atsižvelgiant į bendrą teisėkūros institucijų nustatytą vidaus rinkos sistemą ir tokiu būdu, kuris visiškai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktus bei pagal tokius aktus priimtas priemones;
Pakeitimas 10
Sprendimo projektas
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  ECB turėtų užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę Europos Parlamentui ir Tarybai dėl savo įgaliojimų ir užduočių vykdymo pagal jo statuto 22 straipsnį. Visų pirma jis turėtų nuolat informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie visus pagal tą straipsnį priimtus sprendimus ir reglamentus. Tuo tikslu ECB turėtų savo įgaliojimų pagal jo statuto 22 straipsnį vykdymui skirti specialų savo metinės ataskaitos skyrių ir savo interneto svetainėje turėtų paskelbti visus sprendimus, rekomendacijas ir nuomones, susijusius su reglamentais, kuriuos ECB priima pagal tą straipsnį;
Pakeitimas 11
Sprendimo projektas
1 straipsnis
Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutas
22 straipsnis
22 straipsnis
22 straipsnis
Tarpuskaitos sistemos ir mokėjimo sistemos
Tarpuskaitos sistemos ir mokėjimo sistemos
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemų bei finansinių priemonių tarpuskaitos sistemų veiksmingumas ir patikimumas Sąjungoje ir su kitomis šalimis.
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemų efektyvumas ir patikimumas tiek Sąjungos viduje, tiek trečiųjų valstybių atžvilgiu.
ECBS tikslams pasiekti ir savo uždaviniams vykdyti ECB, deramai atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktus ir pagal tokius aktus priimtas priemones, gali visapusiškai tuos teisės aktus ir priemones atitinkančia tvarka priimti reglamentus dėl finansinių priemonių tarpuskaitos sistemų tiek Sąjungos viduje, tiek trečiųjų valstybių atžvilgiu.

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0219/2018).


Transporto priemonių apmokestinimas: sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra *
PDF 159kWORD 45k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos tam tikros Direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra nuostatos dėl transporto priemonių apmokestinimo (COM(2017)0276 – C8-0196/2017 – 2017/0115(CNS))
P8_TA(2018)0289A8-0200/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0276),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0196/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78 straipsnio c dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0200/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  transporto priemonių mokesčių taikymas sektoriui reiškia išlaidas, kurias jis turi patirti bet kuriuo atveju, net jei valstybės narės nuspręstų pradėti rinkti rinkliavas. Taigi transporto priemonių mokesčiai gali tapti kliūtimi rinkliavoms įvesti;
(4)  transporto priemonių mokesčių taikymas sektoriui, o ypač MVĮ, reiškia išlaidas, kurias jis turi patirti bet kuriuo atveju, net jei valstybės narės nuspręstų pradėti rinkti rinkliavas. Taigi transporto priemonių mokesčiai gali tapti kliūtimi rinkliavoms įvesti;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau galimybių mažinti transporto priemonių mokesčius, t. y. sumažinti Direktyvoje 1999/62/EB nustatytas minimalias apmokestinimo normas. Siekiant sumažinti skirtingose valstybėse narėse įsisteigusių vežėjų konkurencijos iškraipymo riziką, mažinti reikėtų laipsniškai;
(5)  atsižvelgiant į kelių apmokestinimo formą, susijusią su nuvažiuotu atstumu, ir siekiant sumažinti skirtingose valstybėse narėse įsisteigusių vežėjų konkurencijos iškraipymo riziką ir galimą administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau galimybių mažinti transporto priemonių mokesčius, t. y. sumažinti Direktyvoje 1999/62/EB nustatytas minimalias apmokestinimo normas;
Pakeitimai 3 ir 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   valstybės narės turėtų būti raginamos atsisakyti bet kokių prieštaringų mokesčių paskatų, dėl kurių mažataršis judumas tampa nepatrauklus ir kuriomis subsidijuojamos neefektyvios ir taršios transporto priemonės, pvz., dyzeliniai tarnybiniai automobiliai;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  norint valstybėms narėms suteikti didesnę veiksmų laisvę mažinti jose taikomą transporto priemonių mokesčio tarifą, siekiant skatinti atstumu grindžiamo mokesčio įvedimą ir išvengti bet kokios galimos administracinės naštos, minimalūs mokesčių tarifai turėtų būti sumažinti per vieną kartą nuo 2024 m. sausio 1 d., valstybėms narėms suteikiant kuo didesnio lankstumo priimant sprendimus dėl tokio sumažinimo apimties ir spartos;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Direktyva 1999/62/EB
6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
2a)   6 straipsnis papildomas šia dalimi:
„4a. Laipsnišką valstybėje narėje sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms taikomo mokesčio mažinimą turėtų visiškai kompensuoti iš jos rinkliavų sistemos gautos papildomos pajamos. Ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. visos valstybės narės turi būti įgyvendinusios rinkliavų sistemą pagal šią direktyvą.“
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies a punktas
Direktyva 1999/62/EB
I priedo pavadinimas
A lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS IKI [...] GRUODŽIO 31 D.“ [prašome įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo metus];
A lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS IKI 2023 M. GRUODŽIO 31 D.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies b punktas
Direktyva 1999/62/EB
I priedo B lentelė
„B lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS NUO [...] SAUSIO 1 D. [prašome įrašyti metus, einančius po šios direktyvos įsigaliojimo metų]
Išbraukta.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies b punktas
Direktyva 1999/62/EB
I priedo C lentelė
C lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS NUO [...] SAUSIO 1 D. [prašome įrašyti antrus metus po šios direktyvos įsigaliojimo metų]
Išbraukta.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies b punktas
Direktyva 1999/62/EB
I priedo D lentelė
D lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS NUO [...] SAUSIO 1 D. [prašome įrašyti trečius metus po šios direktyvos įsigaliojimo metų]
Išbraukta.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies b punktas
Direktyva 1999/62/EB
I priedo E lentelė
E lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS NUO [...] SAUSIO 1 D. [prašome įrašyti ketvirtus metus po šios direktyvos įsigaliojimo metų]
Išbraukta.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 dalies b punktas
Direktyva 1999/62/EB
I priedo F lentelės pavadinimas
F lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS NUO [...] SAUSIO 1 D. [prašome įrašyti penktus metus po šios direktyvos įsigaliojimo metų]
F. lentelė. MINIMALŪS MOKESČIŲ TARIFAI, TAIKYTINI SUNKIASVORĖMS KROVININĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS NUO 2024 M. SAUSIO 1 D.

Taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projektas: 2017 finansiniais metais susidariusio pertekliaus įrašymas
PDF 127kWORD 40k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projekto: 2017 finansinių metų pertekliaus įrašymas į biudžetą (09325/2018 – C8-0277/2018 – 2018/2057(BUD))
P8_TA(2018)0290A8-0209/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 18 straipsnio 3 dalį ir 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2017 m. lapkričio 30 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projektą, kurį Komisija patvirtino 2018 m. balandžio 13 d., (COM(2018)0227),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 18 d. priimtą ir 2018 m. birželio 19 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projekto, (09325/2018 – C8-0277/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0209/2018),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projektu siekiama į 2018 m. biudžetą įrašyti 2017 finansinių metų perteklių, kuris siekia 555,5 mln. EUR;

B.  kadangi pagrindiniai šio pertekliaus komponentai apima didesnes nei planuota pajamas, sudarančias 338,6 mln. EUR, išlaidoms nepanaudotą 383,4 mln. EUR sumą ir 166,4 mln. EUR sumą siekiančius valiutų keitimo kurso skirtumus;

C.  kadangi didžiausias įplaukų skirtumas atsirado dėl didesnio nei tikėtasi delspinigių ir baudų rezultato (342,6 mln. EUR);

D.  kadangi, atsižvelgiant į išlaidas, 2017 m. nepanaudoti Komisijos mokėjimai siekė 201,5 mln. EUR (iš kurių 99,3 mln. EUR – iš neatidėliotinos pagalbos rezervo) ir 53,5 mln. EUR perkelti iš 2016 m., o kitų institucijų 2017 m. nepanaudoti mokėjimai siekė 82,6 mln. EUR ir 45,7 mln. EUR perkelti iš 2016 m.;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projektą, kuris skirtas vien tik tam, kad, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 18 straipsniu ir Tarybos pozicija šiuo klausimu, į biudžetą būtų įtrauktas 2017 m. susidaręs 555,5 mln. EUR perteklius;

2.  primena, kad žemą nepanaudotų mokėjimų lygį 2017 m. pabaigoje lėmė tik tai, kad buvo priimtas Taisomasis biudžetas Nr. 6/2017, kuriuo dėl didelių vykdymo vėlavimų, ypač ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje (1b išlaidų pakategorė) mokėjimų asignavimai sumažinti 7 719,7 mln. EUR; be to, primena, kad visi 2017 m. taisomieji biudžetai, net kai juose gerokai padidinti įsipareigojimų asignavimai (pvz., 1 166,8 mln. EUR – ES Solidarumo fondui Italijai, 500 mln. EUR – Jaunimo užimtumo iniciatyvai, 275 mln. EUR – Europos darnaus vystymosi fondui), buvo visiškai finansuoti iš perskirstytų nepanaudotų mokėjimų asignavimų; apgailestauja dėl to, kad 2018 m. valstybės narės ir toliau vėluoja įgyvendinti bei pateikia netikslias prognozes;

3.  dar kartą atkreipia dėmesį į gana aukštą konkurencijos baudų lygį 2017 m., kuris iš viso siekia 3 273 mln. EUR; mano, kad turėtų būti sudaryta galimybė Sąjungos biudžete vėl panaudoti ne tik bet kokį perteklių, susidariusį dėl nepakankamo vykdymo, bet ir bet kokias pajamas, gautas iš baudų arba susijusias su uždelstais mokėjimais, atitinkamai nesumažinant BNP pagrįstų įnašų; primena savo pasiūlymą Sąjungos biudžete įsteigti specialų rezervą, kuris bus palaipsniui papildomas kitomis nenumatytomis įvairiausių rūšių pajamomis ir tinkamai perkeliamas į kitus metus, siekiant prireikus suteikti papildomų išlaidų finansavimo galimybių;

4.  be to, mano, kad, atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį greitai reaguoti į migracijos problemas ir turint mintyje vėluojantį Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimą, 2017 m. perteklius, siekiantis 555,5 mln. EUR, galėtų būti puikus sprendimas siekiant finansuoti Sąjungos 2018 m. įnašą į šią priemonę, neišnaudojant iki galo Sąjungos bendrojo biudžeto;

5.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 2/2018 projekto;

6.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 2/2018 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 57, 2018 2 28.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projektas: pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimas
PDF 128kWORD 40k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projekto, III skirsnis – Komisija: Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimas (09713/2018 – C8-0302/2018 – 2018/2072(BUD))
P8_TA(2018)0291A8-0246/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 18 straipsnio 3 dalį ir į 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2017 m. lapkričio 30 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. gegužės 23 d. (COM(2018)0310),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. priimtą ir 2018 m. birželio 25 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projekto (09713/2018 – C8‑0302/2018),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0246/2018),

A.  kadangi 2018 m. kovo 14 d. Komisija iš dalies pakeitė savo sprendimą dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, siekdama papildomai skirti 3 mlrd. EUR (antroji dalis) Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei, vadovaujantis 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimu;

B.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projektu 2018 m. Sąjungos biudžetui, be 50 mln. EUR sumos, 2018 m. finansuojamos iš esamo humanitarinės pagalbos biudžeto paketo, kaip 2018 m. Sąjungos įnašą į antrąją dalį siekiama papildomai skirti 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų;

C.  kadangi vadovaudamasi DFP reglamento 14 straipsniu Komisija siūlo naudoti bendrąją įsipareigojimų maržą, siekiant finansuoti 243,8 mln. EUR sumą, kurios neįmanoma padengti tik nepaskirstyta marža, numatyta pagal 4 išlaidų kategoriją, pagal kurią buvo pasiūlyta pasinaudoti 256,2 mln. EUR įnašu;

D.  kadangi Komisija kaip Sąjungos biudžeto indėlį į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę pagal 2019 m. biudžeto projektą siūlo skirti papildomą 1,45 mlrd. EUR sumą;

E.  kadangi Parlamentas nuolatos pabrėžia, kad remia Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimą, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad, būdamas viena iš dviejų biudžeto valdymo instituciją sudarančių institucijų, jis turi visokeriopai dalyvauti sprendimų dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimo priėmimo procese, inter alia, siekiant išvengti jos sukūrimo procedūros pakartojimo; kadangi iki šiol nebuvo jokių Parlamento ir Tarybos derybų dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės antrosios dalies finansavimo; kadangi diskusijas dėl antrosios dalies finansavimo patariama rengti per taikinimo procedūrą dėl 2018 m. Sąjungos biudžeto;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projektą, kuris skirtas vien 2018 m. Sąjungos biudžeto įnašui į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę finansuoti 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, ir į Tarybos poziciją šiuo klausimu;

2.  labai apgailestauja dėl neatitikimo tarp Parlamento nedalyvavimo priimant sprendimus dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės sukūrimo bei taikymo pratęsimo ir jo kaip biudžeto valdymo institucijos vaidmens finansuojant Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę iš Sąjungos biudžeto;

3.  apgailestauja dėl to, kad Komisija nė vienu 2018 m. biudžeto procedūros etapu į savo 2018 m. biudžeto projektą neįtraukė Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės finansavimo 2018 m.; mano, kad tai įtraukus dviem biudžeto valdymo instituciją sudarančioms institucijoms būtų buvusi suteikta galimybė aptarti visos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės antrosios dalies finansavimą, nes skiriasi Parlamento ir Tarybos pozicijos dėl Sąjungos biudžeto įnašo masto;

4.  reikalauja, kad Komisija sustiprintų Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės naudojimo kontrolę ir kad ji reguliariai ir pakankamai išsamiai praneštų biudžeto valdymo institucijai apie finansuojamų veiksmų atitiktį apskritai pagrindiniam teisiniam pagrindui ir konkrečiai veiksmų rūšimis, išvardytoms Komisijos sprendimo, kuriuo įsteigiama Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, 3 straipsnio 2 dalyje;

5.  pažymi, kad Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projektu pirmiausia siekiama leisti pabėgėlių vaikams toliau sklandžiai lankyti mokyklą Turkijoje;

6.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projekto;

7.  pabrėžia, kad šis sprendimas neturi poveikio Parlamento pozicijai dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės antrosios dalies likučio finansavimo; pabrėžia, kad, neatsižvelgiant į Tarybos svarstymus dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimo, per 2019 m. biudžeto procedūrą Parlamentas išlaikys visas savo prerogatyvas;

8.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 3/2018 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 57, 2018 2 28.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


ES kovos su ankstyva ir priverstine santuoka išorės strategijos kūrimas: tolesni veiksmai
PDF 160kWORD 50k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES kovos su ankstyva ir priverstine santuoka išorės strategijos kūrimas: tolesni veiksmai“ (2017/2275(INI))
P8_TA(2018)0292A8-0187/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl vaikų santuokos reiškinio panaikinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 16 straipsnį, ir į visas kitas Jungtinių Tautų sutartis bei priemones, susijusias su žmogaus teisėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1989 m. lapkričio 20 d., ir į keturis pagrindinius jos principus – nediskriminavimo (2 straipsnis), vaiko intereso (3 straipsnis), teisės gyventi ir sveikai vystytis bei apsaugos (6 straipsnis) ir dalyvavimo (12 straipsnis) – taip pat atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(2),

–  atsižvelgdamas į JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl sutikimo sudaryti santuoką, minimalaus santuokinio amžiaus ir santuokų registravimo,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. rezoliucijas dėl vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2015 m. liepos 2 d. rezoliuciją 29/8 „Tvirtesnės pastangos siekiant užkirsti kelią vaikų santuokoms, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms bei jas panaikinti“, į jos 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją 24/23 „Tvirtesnės pastangos siekiant užkirsti kelią vaikų santuokoms, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms bei jas panaikinti: iššūkiai, laimėjimai, geriausia praktika ir įgyvendinimo spragos“, taip pat į jos 2017 m. birželio 22 d. rezoliuciją 35/16 „Vaikų santuokos, ankstyvos ir priverstinės santuokos humanitariniame kontekste“,

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl vaikų santuokų, kurią 2015 m. birželio mėn. Johanesburge (Pietų Afrika) priėmė Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų konferencija,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos ir Afrikos ekspertų vaiko teisių ir gerovės klausimais komiteto jungtinę bendrąją pastabą dėl vaikų santuokų panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) 32 ir 37 straipsnius bei 59 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į JT Gyventojų fondo 2012 m. pranešimą Marrying Too Young – End Child Marriage („Per jauni santuokai. Vaikų santuokų panaikinimas“),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma jos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į pagrindinius principus, išdėstytus 2016 m. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pranešime dėl Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos visuotinės strategijos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir Veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(3); atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. liepos 20 d. priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(4); atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 27 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.). Laikotarpio vidurio peržiūra (2017 m. birželio mėn.)“(SWD(2017)0254),

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtas 2017 m. kovo 6 d. ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos „Pasirūpinti kiekvienu vaiku“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame akcentuojamas ES įsipareigojimas integruoti žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0187/2018),

A.  kadangi vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, visų pirma, moterų teisės, įskaitant teises į lygybę, savarankiškumą ir fizinį neliečiamumą, teisę įgyti išsilavinimą bei laisvę nepatirti išnaudojimo ir diskriminacijos, ir tai yra ne tik trečiosioms šalims būdinga problema – su ja gali būti susiduriama ir kai kuriuose valstybėse narėse; kadangi šios praktikos panaikinimas yra vienas iš ES išorės veiksmų, įgyvendinamų moterų teisių ir žmogaus teisių skatinimo srityje, prioritetų; kadangi nepilnamečių santuokos draudžiamos įvairiomis tarptautinėmis chartijomis ir įstatymais, pvz., JT vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyviniais protokolais; kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos nepaprastai neigiamai paveikia susijusių asmenų fizinę ir psichikos sveikatą bei asmenybės vystymąsi, taip pat šiose santuokose gimstančius vaikus ir, savo ruožtu, visą visuomenę; kadangi vaikų santuoka yra priverstinio pobūdžio santuoka, nes vaikai natūraliai negali duoti visapusiško, laisvo ir informacija pagrįsto sutikimo dėl savo santuokos ar jos laiko; kadangi vaikai priskiriami itin pažeidžiamų asmenų grupei;

B.  kadangi ES įsipareigojusi skatinti vaiko teises ir kadangi vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis šios teisės pažeidžiamos; kadangi ES įsipareigojusi visapusiškai saugoti ir skatinti vaiko teises įgyvendindama savo išorės politiką;

C.  kadangi santuoka negali būti teisėta be abiejų šalių visapusiško ir laisvo sutikimo ir santuokos negali sudaryti minimalaus santuokinio amžiaus nesulaukęs asmuo;

D.  kadangi vaikų santuokos yra visuotinė problema, aktuali visoms šalims, kultūroms ir religijoms; kadangi mažamečių nuotakų esama visuose pasaulio regionuose – nuo Artimųjų Rytų iki Lotynų Amerikos, nuo Azijos iki Europos, nuo Afrikos iki Šiaurės Amerikos; kadangi vaikų santuokos neigiamai paveikia ir berniukus, tačiau kur kas mažesniu mastu negu mergaites;

E.  kadangi iki šiol per 750 mln. moterų yra ištekėjusios nesulaukusios 18 metų amžiaus, o 250 mln. iš jų – nesulaukusios 15 metų; kadangi šiuo metu yra apie 40 mln. 15–19 metų amžiaus merginų, kurios yra ištekėjusios arba gyvena poroje; kadangi kasmet dar apie 15 mln. išteka nesulaukusios 18 metų amžiaus, o 4 mln. iš jų – nesulaukusios 15 metų; kadangi 156 mln. berniukų taip pat yra vedę nesulaukę 18 metų amžiaus, o 25 mln. iš jų – nesulaukę 15 metų; kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos dažnesnės skurdžiuose besivystančiuose regionuose; kadangi, augant pasaulio gyventojų skaičiui, vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų skaičius didėja; kadangi neseniai parengtoje JT Vaikų fondo (UNICEF) ataskaitoje daroma prielaida, kad 2050 m. maždaug 1,2 mlrd. mergaičių bus ištekėjusios nesulaukusios 18 metų; kadangi devynios iš 10 šalių, kuriose vaikų santuokų rodikliai aukščiausi, priskiriamos nestabilioms valstybėms;

F.  kadangi apskritai pagrindinės vaikų santuokų priežastys yra skurdas, išsilavinimo stoka, įsišaknijusi lyčių nelygybė ir stereotipai, suvokimas, kad santuoka apsaugos, šeimos garbė bei veiksmingos berniukų ir mergaičių teisių apsaugos nebuvimas, taip pat traumuojantis elgesys, įsitikinimai, papročiai ir diskriminacinio pobūdžio normos; kadangi šiuos veiksnius dažnai paaštrina ribotos galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą ir įsidarbinti, be to, juos stiprina tam tikri įsigalėję socialiniai standartai, susiję su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis;

G.  kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos siejamos su didele ankstyvo ir nepageidaujamo nėštumo rizika, aukštais gimdyvių ir vaikų mirtingumo rodikliais, menkesniu naudojimusi šeimos planavimu ir nepageidaujamu nėštumu, įskaitant didesnę riziką sveikatai, nepakankama arba nesama prieiga prie informacijos apie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, be to, paprastai jos reiškia, kad mergaitės daugiau nebesimokys; kadangi kai kuriose šalyse besilaukiančioms mergaitėms ir jaunoms motinoms netgi draudžiama grįžti į klasę; kadangi vaikų santuokos taip pat gali baigtis priverstiniu darbu, vergija ir prostitucija;

H.  kadangi nemažai mergaičių nesimoko dėl įvairių veiksnių, pvz., dėl to, kad mokykla nepasiekiama arba ją lankyti brangu, nors JT vaiko teisių konvencijoje akcentuojama priemonių, kuriomis skatinamas reguliarumas mokyklos lankomumas, svarba; kadangi vaikų, ankstyva ir priverstinė santuoka neproporcingai traumuoja tą, kuriam tenka ją patirti – toks asmuo jos padarinius jaučia visą gyvenimą – be to, tokie asmenys labai dažnai netenka galimybės tęsti mokslus, nes mergaitės paprastai nustoja lankyti mokyklą laikotarpiu, kai rengiamasi santuokai, arba netrukus po to; kadangi švietimas, įskaitant lytinį švietimą, yra veiksmingas būdas užkirsti kelią vaikų, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms, nes galimybė mokytis ir lavintis skatina įgalėjimą, galimybes įsidarbinti ir stiprina pasirinkimo laisvę, teisę į apsisprendimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenimą, o asmuo gali išsilaisvinti iš bet kokios kontrolės, neigiamai veikiančios jo teises, be kurių toliau varžoma moterų ir mergaičių ekonominė, teisinė, sveikatos ir socialinė padėtis bei visos visuomenės vystymasis;

I.  kadangi kūdikio kasmet susilaukia 17 mln. vaikų, dėl to jie tampa priversti prisiimti suaugusiųjų pareigas ir kyla grėsmė jų sveikatai, galimybei mokytis ir ekonominėms perspektyvoms; kadangi dėl vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų mergaitėms gali tekti anksti gimdyti ir tai reiškia didžiulę riziką ir sunkumus nėštumo bei gimdymo metu, visų pirma dėl visiškai nepakankamos prieigos prie medicininės pagalbos, įskaitant sveikatos priežiūros centrų paslaugas, arba jos nebuvimo, o tai dažnai lemia gimdyvių mirtingumą ir sergamumą; kadangi padidėja rizika užsikrėsti plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV; kadangi nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra pagrindinė 15–19 metų amžiaus merginų mirties priežastis mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi paauglių motinų pagimdytų naujagimių mirtingumo rodiklis maždaug 50 proc. aukštesnis ir šiems kūdikiams labiau gresia fizinės ir kognityvinės raidos problemos; kadangi patiriamas dažnas bei ankstyvas nėštumas gali sukelti ir įvairias ilgalaikes sveikatos komplikacijas ir netgi mirtį;

J.  kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos yra vaiko teisių pažeidimas ir smurto prieš mergaites ir berniukus forma ir kadangi valstybės kaip tokios turi pareigą ištirti įtarimus, patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn ir užtikrinti teisių gynimo priemones aukoms, kuriomis pirmiausia tampa moterys ir mergaitės; kadangi šios santuokos turi būti pasmerktos ir negali būti pateisinamos jokiomis kultūrinėmis ar religinėmis priežastimis; kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos didina smurto dėl lyties riziką ir dažnai būna priežastimi, lemiančia smurtą namuose ir artimo partnerio smurtą, taip pat seksualinį, fizinį, psichologinį, emocinį smurtą ir ekonominį spaudimą bei kitą mergaites ir moteris traumuojantį elgesį, pvz., moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius garbės nusikaltimus, taip pat didesnę riziką mergaitėms ir moterims gyvenime patirti diskriminaciją ir smurtą dėl lyties;

K.  kadangi vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų skaičius smarkiai išauga nestabilumo sąlygomis, per ginkluotus konfliktus ir įvykus gaivalinei nelaimei bei prasidėjus humanitarinei katastrofai: tada dažnai stokojama medicininės ir psichologinės priežiūros, netenkama galimybių mokytis ir užsitikrinti pragyvenimą, suyra socialiniai tinklai ir griūva įprasta tvarka; kadangi per pastarojo meto migracijos krizes kai kurie tėvai, siekdami apsaugoti savo vaikus, ypač dukras, nuo seksualinės agresijos arba laikydami jas finansine našta šeimai, jaučia neturį kitos išeities, kaip tik ištekinti jas nesulaukusias 18 metų amžiaus tikėdamiesi, kad tai galėtų būti būdas išbristi iš skurdo;

L.  kadangi Stambulo konvencijoje priverstinė santuoka priskiriama smurtui prieš moteris ir raginama kriminalizuoti vaiko vertimą tuoktis arba vaiko išviliojimą į užsienį siekiant priversti jį susituokti; kadangi šią problemą gali pagilinti tai, kad nukentėjusieji negali pasinaudoti teisine, medicinine ir socialine pagalba; kadangi 11 ES valstybių narių dar nėra ratifikavusios šios konvencijos;

M.  kadangi dėl vaikų, ankstyvos ar priverstinės santuokos pobūdžio apie daugelį atvejų dažnai nepranešama, o smurto atvejai peržengia valstybių sienas ir kultūrines ribas bei gali prilygti tam tikros formos prekybai žmonėmis, vedančiai į vergiją, išnaudojimą ir (arba) kontrolę;

N.  kadangi 2014 m. liepos mėn. Londone įvyko pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas su mergaitėmis susijusiais klausimais, kuriuo siekta sutelkti nacionalines ir tarptautines pastangas, kad vienos kartos pakaktų moterų lyties organų žalojimo praktikai bei vaikų, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms panaikinti;

O.  kadangi vienas iš 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plano tikslų – užkirsti kelią visų formų smurtui prieš mergaites ir moteris, įskaitant vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas, bei imtis atsakomųjų veiksmų su juo susidūrus;

P.  kadangi 2030 m. vaikų santuokos besivystančioms šalims bus kainavusios trilijonus dolerių(5);

Q.  kadangi ankstyvų ir vaikų santuokų tema tebėra tabu ir turi būti viešinama, siekiant nutraukti kančias, kurias kasdien patiria šį reiškinį patyrusios jaunos ir paauglės mergaitės, ir nuolatinį jų žmogaus teisių pažeidinėjimą; kadangi žurnalistų, menininkų, fotografų ir aktyvistų, keliančių ankstyvų santuokų klausimą, darbo rėmimas ir sklaida būtų vienas iš būdų tai padaryti;

1.  pažymi, kad kai kuriose ES valstybėse narėse santuokos leidžiamos nuo 16 metų amžiaus, jeigu tam pritaria tėvai; ragina įstatymų leidėjus ES valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse nustatyti vienodą minimalų santuokinį amžių – 18 metų – ir priimti reikiamas administracines, teisines ir finansines priemones, siekiant užtikrinti veiksmingą šio reikalavimo įgyvendinimą, pvz., skatinant registruoti santuokas ir gimimą bei užtikrinant, kad mergaitės galėtų naudotis institucinės paramos priemonėmis, įskaitant psichologines ir socialines konsultacijas, apsaugos mechanizmus ir ekonominio įgalėjimo galimybes; pakartoja, kad vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos turėtų būti laikomos šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu, taip pat pagrindinių susijusių vaikų teisių – pirmiausia teisės laisvai reikšti sutikimą ir teisės į fizinį neliečiamumą bei psichikos sveikatą, o netiesiogiai ir teisės į švietimą bei visapusišką naudojimąsi pilietinėmis ir politinėmis teisėmis – pažeidimu; smerkia vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas ir mano, kad bet koks teisės aktų pažeidimo klausimas turėtų būti sprendžiamas proporcingai bei veiksmingai;

2.  mano, kad svarbu spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų daugialypių priežasčių klausimą, įskaitant traumuojančias tradicijas, įsigalėjusį skurdą, konfliktus, papročius, gaivalinių nelaimių padarinius, stereotipus, nesirūpinimą lyčių lygybe bei moterų ir mergaičių teisėmis, sveikata ir gerove, deramų švietimo galimybių nebuvimą, silpną teisinį ir politinį atsaką, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iš palankių socialinių sąlygų neturinčių bendruomenių; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares dirbti kartu su atitinkamais JT organais ir kitais partneriais, siekiant atkreipti dėmesį į vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų problemą; ragina ES ir valstybes nares siekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, kad būtų veiksmingiau kovojama su tokiu traumuojančiu elgesiu, kaip moterų lyties organų žalojimas, ir traukti atsakomybėn jo iniciatorius; pritaria tam, kad ES ir jos valstybės narės skirtų didesnį finansavimą naudodamosi paramos vystymuisi mechanizmais, kuriais skatinama lyčių lygybė ir švietimas, siekiant suteikti mergaitėms ir moterims geresnę prieigą prie švietimo, taip pat stiprinti jų galimybes dalyvauti bendruomenės vystymo bei ekonominės ir politinės lyderystės veikloje, siekiant spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų priežasčių klausimą;

3.  pripažįsta, jog įstatyminis vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų draudimas savaime neužtikrins, kad tokia praktika liautųsi; ragina ES ir jos valstybes nares geriau koordinuoti ir stiprinti tarptautinių sutarčių, teisės aktų ir programų vykdymą – taip pat ir mezgant diplomatinius ryšius su trečiųjų šalių vyriausybėmis ir organizacijomis – siekiant spręsti su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis susijusius klausimus; ragina dėti visas pastangas, kad įstatyminiai draudimai būtų vykdomi ir papildomi išsamesniais įstatymais bei politika; pripažįsta, kad tai reikalauja priimti ir įgyvendinti išsamią holistinę politiką, strategijas ir programas, įskaitant diskriminacinių teisės nuostatų, susijusių su santuoka, panaikinimą ir konstruktyvių priemonių mažametėms mergaitėms įgalėti priėmimą;

4.  pažymi, kad lyčių nelygybė, pagarbos mergaitėms ir moterims apskritai nebuvimas bei kultūrinių ir socialinių tradicijų laikymasis, dėl kurių įsigali mergaičių ir moterų diskriminacija, yra vienos iš didžiausių kliūčių norint kovoti su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis; be to, pripažįsta ryšį tarp vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų bei smurto dėl garbės ir ragina tinkamai tirti tokius nusikaltimus bei traukti kaltinamuosius baudžiamojon atsakomybėn; taip pat pažymi, kad tokio smurto aukomis gali būti ir berniukai bei vaikinai; ragina šios praktikos problemą įtraukti į visas rengiamas susijusias ES programas ir į ES politinį dialogą su šalimis partnerėmis, kad būtų numatyti kovos su ja mechanizmai, taip pat dedant švietimo ir informavimo skatinimo pastangas šalyse partnerėse;

5.  pažymi, kad, siekiant visapusiškai spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų problemą, Europos Sąjunga, kaip viena svarbiausių veikėjų pasaulinio vystymosi ir žmogaus teisių srityse, turi atlikti vadovaujamą vaidmenį bendradarbiaujant su regioninėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis; ragina ES ir valstybes nares dirbti su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir teismų sistemų atstovais bei rengti mokymus ir teikti techninę pagalbą, siekiant padėti priimti ir vykdyti teisės aktus, kuriais būtų draudžiamos vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos bei atsisakoma įstatymų, socialinių standartų ir kultūrinių tradicijų, kuriais varžomos jaunų mergaičių ir moterų teisės ir laisvės; ragina valstybes nares prisidėti prie tokių iniciatyvų kaip ES ir JT iniciatyva „Spotlight“, kurią įgyvendinant dėmesys sutelkiamas į visų formų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimą;

6.  todėl ragina valstybes nares įtraukti visišką vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų draudimą į savo nacionalinius teisės aktus, vykdyti baudžiamosios teisės nuostatas ir ratifikuoti Stambulo konvenciją, jeigu jos dar nėra šito padariusios; ragina valstybes nares bendradarbiauti su pilietine visuomene, siekiant koordinuoti savo veiksmus šiuo klausimu; atkreipia ypatingą dėmesį į tinkamos ilgalaikės paramos moterų ir pabėgėlių, taip pat nelydymų ir perkeltų vaikų prieglaudoms svarbą, kad nė vienam nebūtų atsisakyta suteikti apsaugą dėl išteklių stygiaus; ragina visas valstybes nares taikyti minimalų santuokinį amžių, kuris būtų nustatytas teisės aktais, ir stebėti padėtį renkant pagal lytį suskirstytus duomenis ir įrodymus, susijusius su svarbiais veiksniais, kad būtų galima geriau įvertinti problemos mastą; ragina Komisiją sukurti Europos duomenų bazę, įskaitant informaciją iš trečiųjų šalių, siekiant stebėti priverstinių santuokų reiškinį;

7.  ragina Europos Sąjungą įgyvendinant savo užsienio politiką ir vystomojo bendradarbiavimo politiką pasiūlyti savo partnerėms strateginį paktą ir šiuo tikslu paraginti, kad:

   a) visos šalys partnerės uždraustų vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas pasirūpinant, kad nebeliktų jokių teisinių spragų, taip pat kad jos vykdytų teisės aktus vadovaudamosi tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir atsisakytų visų nuostatų, kuriomis galėtų būti leidžiamos ir pateisinamos vaikų, ankstyvos ar priverstinės santuokos arba sudaromos galimybės jas sudaryti, įskaitant nuostatas, kurias taikant žagintojai, seksualiniai prievartautojai, seksualiniai išnaudotojai, pagrobėjai, prekiautojai žmonėmis arba su šiuolaikine vergove susiję nusikaltėliai gali išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bausmės, jei veda savo auką, o būtent kad jos panaikintų arba iš dalies pakeistų šiuos įstatymus;
   b) įstatymui įsigaliojus, šio draudimo būtų paisoma ir jis būtų praktiškai įgyvendinamas visais lygmenimis, taip pat kad būtų įgyvendinamos išsamios holistinės strategijos ir programos, apimančios įvertinamus pažangius tikslus, siekiant užkirsti kelią vaikų, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms bei jas panaikinti, ir kad jos būtų deramai finansuojamos ir vertinamos – visų pirma užtikrinant galimybę kreiptis į teismą ir atskaitomybės mechanizmus bei taisomąsias priemones;
   c) partnerių vyriausybės parodytų ilgalaikę lyderystę ir politinę valią panaikinant vaikų santuokas ir parengtų visapusiškas teisines sistemas ir veiksmų planus, įskaitant aiškias gaires ir tvarkaraščius, kuriais vaikų santuokų prevencijos priemonės būtų integruojamos į įvairius sektorius, bei paragintų užtikrinti politinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę ir pilietinę aplinką, kurioje moterys ir mergaitės būtų apsaugomos ir įgalimos ir kurioje būtų remiama lyčių lygybė;
   d) būtų mobilizuoti ištekliai, būtini šiam tikslui pasiekti, pasirūpinant, kad šis bendradarbiavimas būtų atviras visiems instituciniams subjektams, pvz., teisminių institucijų, švietimo ir sveikatos sričių specialistams, teisėsaugai, taip pat bendruomenių ir religiniams lyderiams bei pilietinės visuomenės atstovams, dirbantiems kovos su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis srityje;
   e) viešos paramos vystymuisi, skiriamos vyriausybės institucijoms, dydis priklausytų nuo priimančiosios šalies įsipareigojimo laikytis pirmiausia su žmogaus teisėmis susijusių reikalavimų, įskaitant kovą su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis;
   f) kovojant su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis būtų įgyvendinta JT Gyventojų fondo ir UNICEF programa trišalio bendradarbiavimo pagrindu, dalyvaujant šioms organizacijoms, Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms ir jų pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms šioje srityje, bei šalims partnerėms, įgyvendinant biudžete numatytus nacionalinių veiksmų planus ir pirmenybę teikiant programoms ir metodams, kuriuos taikant, tikėtina, būtų peržengtos vadinamosios kultūrinės, religinės ar gentinės praktikos – o tikrovėje ja labiausiai pažeidžiamos vaiko teisės ir vaiko orumas – ribas; įgyvendinant šį bendradarbiavimą ragina spręsti ir susijusius smurto dėl garbės klausimus;
   g) įgyvendinat šias programas būtų remiamasi atitinkamomis konvencijomis ir dokumentais, taip pat konkrečiais tikslais ir siekiais, JT Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje patvirtintais atsižvelgiant į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į 3-ąjį tikslą (užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų gerovę visais amžiaus tarpsniais), į 4-ąjį tikslą (užtikrinti įtraukų ir nešališką kokybišką švietimą bei skatinti galimybes mokytis visą gyvenimą visiems), į 16-ąjį tikslą (skatinti taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi, užtikrinti galimybę kreiptis į teismą visiems bei kurti veiksmingas, atskaitingas ir įtraukias institucijas visais lygmenimis), o ypač į tikslą panaikinti prievartą, išnaudojimą, prekybą žmonėmis ir visų formų smurtą prieš vaikus bei jų kankinimą;
   h) įgyvendinant šias programas būtų remiamasi ir 5-uoju DVT (užtikrinti lyčių lygybę ir įgalėti visas moteris ir mergaites), įskaitant galimybę naudotis šeimos planavimo priemonėmis ir visomis viešomis ir universaliomis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, visų pirma, šiuolaikine kontracepcija ir galimybe mergaitėms saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares paremti judėjimą „SheDecides“ ir įsipareigoti skirti papildomą finansavimą tarptautinei pagalbai, susijusiai su lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant saugų nėštumo nutraukimą ir informaciją apie nėštumo nutraukimą, taip kovojant su visuotinio nutildymo taisykle, kurią 2017 m. pradžioje vėl pradėjo taikyti JAV vyriausybė;
   i) per vykstantį ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidiso ir trečiųjų šalių dialogą būtų keliami klausimai, susiję su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis; ragina Komisiją ir valstybes nares į taikos kūrimo ir atstatymo po konflikto programas integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, kurti ekonominio pragyvenimo ir švietimo programas mergaitėms ir moterims, tapusioms vaikų, ankstyvos arba priverstinės santuokos aukomis, ir padėti joms gauti prieigą prie sveikatos ir reprodukcinės sveikatos paslaugų konfliktinėse zonose;

8.  mano, kad kovojant su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis nepaprastai svarbu sudaryti sąlygas pagarbiam dialogui su bendruomenių lyderiais ir skatinti visuomenės informavimą apskritai bei tų, kuriems gresia rizika, konkrečiai, rengiant švietimo ir informavimo skatinimo kampanijas, taip pat naudojantis socialiniais tinklais ir naujomis žiniasklaidos priemonėmis; todėl ragina rengti kompleksinius vyriausybinius, teisinius, visuomeninius ir diplomatinius veiksmus, kurie būtų nukreipti į tokios praktikos prevenciją; mano, jog vietos bendruomenėse nepaprastai svarbu įsitraukti į dialogą su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, pvz., su paaugliais moksleiviais ir moksleivėmis, mokytojais, tėvais, taip pat religiniais ir bendruomenių lyderiais, įgyvendinant bendruomenines arba specialias informavimo skatinimo programas, kad būtų atkreiptas dėmesys į neigiamą vaikų santuokos poveikį vaikui, šeimai ir bendruomenei, apie galiojančius teisės aktus dėl vaikų santuokų ir lyčių nelygybės bei kaip gauti finansavimą šiai problemai spręsti;

9.  mano, kad moterų ir mergaičių įgalėjimas sudarant švietimo, socialinės paramos ir ekonomines galimybes yra nepaprastai svarbi kovos su minėtosiomis praktikomis priemonė; rekomenduoja ES skatinti ir saugoti lygias moterų ir mergaičių teises galimybės mokytis požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant nemokamam aukštos kokybės pradiniam ir viduriniam išsilavinimui ir į mokymo programas įtraukiant švietimo apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, numatant mergaičių šeimoms finansines paskatas ir (arba) pagalbą, kad jos galėtų pradėtų lankyti ir baigti mokyklą; pabrėžia, kad pabėgėlių vaikams turi būti užtikrinamos visos galimybės mokytis ir kad būtina skatinti jų integraciją bei juos įtraukti į nacionalines švietimo sistemas; pripažįsta, kad būtina remti ir saugoti tuos, kuriems gresia vaikų, ankstyva ar priverstinė santuoka, taip pat tuos, kurie jau yra sudarę tokią santuoką: tai reikštų švietimo, psichologinę ir socialinę paramą, būstą ir kitas aukštos kokybės socialines paslaugas, taip pat psichikos, lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei sveikatos priežiūrą;

10.  ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad vyriausybės pareigūnams (įskaitant jų diplomatinių tarnybų darbuotojus), socialiniams darbuotojams, religiniams ir bendruomenių vadovams, visoms teisėsaugos tarnyboms, trečiųjų šalių teismų sistemų atstovams, mokytojams ir pedagogams bei kitam personalui, bendraujančiam su potencialiomis aukomis, būtų rengiami mokymai, kad jie imtųsi veiksmų susidūrę su vaikų santuokos ir smurto dėl lyties atveju ir galėtų geriau atpažinti bei paremti mergaites ir berniukus, kuriems gresia vaikų, priverstinė ir ankstyva santuoka, smurtas namuose, seksualinės prievartos ir bet kokio kito elgesio, pažeidžiančios žmogaus teises ir orumą, pavojus, taip pat kad jie galėtų efektyviai veikti siekiant užtikrinti pagarbą šių asmenų teisėms ir orumui;

11.  ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad teisėsaugos tarnyboms būtų rengiami mokymai ir jos galėtų geriau pasirūpinti, kad būtų paisoma mergaičių, kurioms gresia priverstinės ir ankstyvos santuokos, smurtas namuose, išžaginimo rizika ir bet koks kitas žmogaus orumą žeminantis elgesys, teisių;

12.  ragina valstybes nares užtikrinti migrantėms moterims ir mergaitėms – pirmiausia fizinio ir psichologinio smurto, įskaitant priverstines ar iš anksto suplanuotas santuokas, aukoms – atskirą leidimą gyventi šalyje, kuris nepriklausytų nuo jų sutuoktinio arba partnerio statuso, bei pasirūpinti, kad būtų imamasi visų administracinių priemonių joms apsaugoti, įskaitant veiksmingą prieigą prie pagalbos ir apsaugos mechanizmų;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares svarstyti galimybę paremti ir stiprinti apsaugos priemones trečiosiose šalyse, pvz., saugias prieglaudas, ir prieigą prie teisinės, medicininės ir prireikus konsulinės pagalbos vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų aukoms;

14.  pripažįsta, kad Europos Sąjunga, kuri yra įsipareigojusi remti žmogaus teises ir pagrindines vertybes, įskaitant pagarbą žmogaus orumui, turi rodyti absoliučiai nepriekaištingą pavyzdį valstybių narių lygmeniu, ir ragina Komisiją inicijuoti plačią informavimo skatinimo kampaniją bei paskelbti Europos kovos su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis metus;

15.  tvirtai remia pasaulinės partnerystės „Girls Not Brides“ darbą siekiant panaikinti vaikų santuokas ir leisti mergaitėms panaudoti savo potencialą;

16.  teigiamai vertina kampaniją, kurią siekiant panaikinti vaikų santuokas šiuo metu vykdo Afrikos Sąjunga, ir tokių organizacijų, kaip bendrija „Royal Commonwealth Society“, darbą skatinant imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų panaikintos vaikų santuokos ir kovojama su lyčių nelygybe;

17.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant informuoti bei šviesti vyrus ir berniukus, siekiant laimėti jų pritarimą priemonėmis, kuriomis būtų remiamos žmogaus teisės, įskaitant vaikų ir moterų teises;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Jungtinėms Tautoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0379.
(2) OL C 289, 2016 8 9, p. 57.
(3) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/131181.pdf
(4) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_action_plan_on_human_rights_and_democracy_en_2.pdf
(5) Wodon, Quentin T.; Male, Chata; Nayihouba, Kolobadia Ada; Onagoruwa, Adenike Opeoluwa; Savadogo, Aboudrahyme; Yedan, Ali; Edmeades, Jeff; Kes, Aslihan; John, Neetu; Murithi, Lydia; Steinhaus, Mara; Petroni, Suzanne, Economic Impacts of Child Marriage: Global Synthesis Report, Economic Impacts of Child Marriage, Washington, D.C., World Bank Group, 2017.


MVĮ apibrėžtis
PDF 150kWORD 47k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl MVĮ apibrėžties (2018/2545(RSP))
P8_TA(2018)0293B8-0304/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078) ir 2011 m. gegužės 12 d. Parlamento rezoliuciją(2) dėl to komunikato,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo sprendimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl MVĮ apibrėžties (O-000050/2018 – B8-0031/2018),

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnį ir 123 straipsnio 2–8 dalis,

A.  kadangi ES 23 mln. MVĮ sudaro apie 99 proc. visų Sąjungos įmonių, jose dirba beveik du trečdaliai Europos darbo jėgos, jos užtikrina daugiau kaip 90 mln. darbo vietų ir sukuria 3,9 mlrd. EUR pridėtinę vertę; kadangi jos labai prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir tvarių bei kokybiškų darbo vietų kūrimo ir išlaikymo, yra pagrindiniai veiksniai vykdant energetikos pertvarką, kovojant su klimato kaita ir ES varžantis ekologiškų technologijų srityje, ir yra svarbus inovacijų ES šaltinis;

B.  kadangi 90 proc. ES MVĮ ir 93 proc. visų ES įmonių ne finansų sektoriuje yra labai mažos įmonės, kurioms tenka didžiausia pridėtinės vertės ir užimtumo dalis, palyginti su visomis MVĮ, nes jos įdarbina apie 30 proc. ES darbo jėgos, taigi, joms reikia skirti ypatingą dėmesį;

C.  kadangi, palyginti su didesnėmis įmonėmis ir nepriklausomai nuo organizacinės struktūros, MVĮ tenkanti administracinė našta ir finansinės kliūtys, su kuriomis jos susiduria, yra neproporcingai didelės ir riboja jų konkurencingumą, eksportą ir darbo vietų kūrimą; kadangi ES, valstybių narių, regioniniu ir vietos lygmeniu jos gauna specialią paramą, įskaitant finansavimo galimybes ir supaprastintas procedūras, tačiau galima įdėti daugiau, negu jau skelbiama prisiimant politinius įsipareigojimus, pastangų sukurti paprastesnę MVĮ palankią aplinką;

D.  kadangi MVĮ apibrėžtis nurodyta maždaug 100 ES teisės aktų, visų pirma konkurencijos politikos, finansų rinkos teisės aktų, struktūrinių fondų lėšų, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų lėšų srityse, taip pat darbo, aplinkos, energetikos, vartotojų apsaugos ir socialinės apsaugos teisės aktuose, pvz., REACH reglamento įgyvendinimo aktuose ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje;

E.  kadangi darni teisinė aplinka ir aiškios taisyklės naudingos visoms įmonėms ir kadangi griežta MVĮ apibrėžtis būtų priemonė, kurią taikant būtų galima sumažinti rinkos nepakankamumą ir spręsti problemas, susijusias su skirtingo dydžio, turimo turto ir verslo modelio įmonių tarpusavio konkurencija;

F.  kadangi Komisija nuolat stebi ES MVĮ apibrėžties įgyvendinimą; kadangi kelis kartus (2006 m, 2009 m. ir paskutinį kartą 2012 m.) atlikus vertinimus padaryta išvada, kad nereikia iš esmės persvarstyti ES MVĮ apibrėžties;

G.  kadangi MVĮ tarpsektorinė vertės grandinė suteikia galimybę mažinti institucines, technines ir biurokratines kliūtis ir kadangi reikalinga veiksminga paramos politika, kad būtų kuriami įmonių tinklai;

H.  kadangi MVĮ apibrėžtis turėtų padėti palengvinti darbo vietų kūrimą, gerinti darbo sąlygas ir saugumą ir kuo labiau sumažinti galimybes piktnaudžiauti;

MVĮ apibrėžtis

Komisijos pastangos

1.  palankiai vertina Komisijos atliktą pirmąjį pradinį poveikio vertinimą ir pritaria tam, kad dėmesys būtų sutelkiamas į įmones, kurioms reikalinga parama ir paprastos taisyklės, siekiant padidinti MVĮ reikalingą planavimo ir teisinį tikrumą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos vykdomas viešąsias konsultacijas;

2.  mano, kad, atsižvelgiant į šios strateginės priemonės ypatumus ir daugybę MVĮ ir valstybių narių skirtumų, turėtų būti išlaikytas 2003 m. rekomendacijoje numatytas lankstumas; yra įsitikinęs, kad būtina išlaikyti tokią pačią bendrą apibrėžties struktūrą ir taikyti ją naudojant teisingą jau apibrėžtų kriterijų kombinaciją;

Pakartotinis MVĮ apibrėžties vertinimas

3.  ragina Komisiją neleisti stambesniems subjektams mėginti sukurti dirbtinių organizacinių struktūrų, kurios leistų jiems naudotis MVĮ apibrėžtimi, nes taip būtų sukurta sistema, pagal kurią turima parama būtų neteisingai ir pernelyg plačiai paskirstoma, taigi, būtų neprieinama toms MVĮ, kurioms jos reikia; pabrėžia, kad bet koks MVĮ apibrėžties koregavimas visada turėtų būti naudingas MVĮ ir palengvinti jų galimybes pasinaudoti iš viešųjų lėšų teikiama parama;

4.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybes atnaujinti MVĮ apibrėžtį, atsižvelgiant į, be kita ko, Komisijos ekonomines prognozes dėl infliacijos ir darbo produktyvumo, kad būtų išvengta bet kokių skubių papildomų korekcijų būtinybės per keletą ateinančių metų; mano, kad MVĮ apibrėžties koregavimas ateityje turėtų būtų atliekamas taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis apibrėžties stabilumas;

5.  pažymi, kad darbuotojų skaičius tapo plačiai pripažįstamu kriterijumi ir turėtų ir toliau likti pagrindiniu kriterijumi; pripažįsta, kad darbuotojų skaičiaus kriterijus turi tam tikrų trūkumų, susijusių su tikslumu, kai skaičiai lyginami visoje ES, ir todėl mano, kad, nustatant apibrėžtį, taip pat svarbūs kriterijai yra apyvarta ir balansas; taip pat pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai pripažinti startuolius ir labai mažas įmones ir atitinkamai vartoti santrumpą MMVĮ;

6.  pabrėžia, kad reikėtų paaiškinti terminus „susijusi įmonė“ ir „įmonė partnerė“, taip pat MVĮ statusą susijungimo atveju; mano, kad būtina supaprastinti procedūras, biurokratiją ir taikytinas taisykles; ragina Komisiją atitinkamai supaprastinti taikytinas taisykles; mano, kad tais atvejais, kai startuoliai dirba drauge su bendrąja įmone, su bendrosiomis įmonėmis susijusios įmonės neturėtų būti įtraukiamos vertinant, ar startuoliui priklauso MVĮ statusas, jeigu jis nėra dirbtinis darinys ir nėra tolesnių ryšių tarp startuolio ir susijusių įmonių;

7.  ragina Komisiją remti įmonių jungimąsi, visų pirma į klasterius ir įmonių tinklus, siekiant paskatinti išlaidų racionalizavimą, geresnį keitimąsi žiniomis ir patirtimi, visų pirma susijusiomis tiek su produktų ir paslaugų, tiek su procesų inovacijomis;

Kiti su MVĮ apibrėžtimi susiję aspektai

8.  palankiai vertina Komisijos pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą; mano, kad verslumo skatinimas yra svarbus Sąjungos ekonomikos augimui; palankiai vertina tai, kad nustatomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį, pavyzdžiui, sparčiai veiklą plečiančios įmonės išlaikys MVĮ statusą; ragina įvertinti poreikį pratęsti pereinamąjį laikotarpį; ragina Komisiją ir toliau stengtis padėti verslininkams, startuoliams ir MVĮ vykdyti lėšų rinkimo iniciatyvas, įskaitant tokias novatoriškas priemones kaip sutelktinis finansavimas;

9.  mano, kad taikant Sąjungos lygmens ekonominės diplomatijos priemones, pvz., vykdant ekonomikos augimo misiją, galima veiksmingiau spręsti ekonomikos problemas ir pasinaudoti pasaulinio lygmens ekonomikos teikiamomis galimybėmis; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje pagal ES pramonės politikos strategiją, tačiau nekurti besidubliuojančių struktūrų; todėl ragina nustatyti MVĮ rodiklį „pagal įmonės dydį vertinamas eksporto potencialas“, kad būtų teikiama geresnė informacija ir pateikiami gerosios patirties pavyzdžiai, susiję su tarptautinimo galimybėmis ir tarptautiniu MVĮ konkurencingumu, ir didelį eksporto potencialą turinčioms MVĮ teikti papildomą paramą;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad politikos formuotojai nepakankamai dėmesio skiria vidutinės kapitalizacijos įmonėms (įmonėms, kurios nebeatitinka MVĮ apibrėžties, tačiau paprastai tebėra vidutinio dydžio įmonės struktūros), nors dėl savo našumo jos labai prisideda prie užimtumo ir augimo; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti atskirą šių įmonių apibrėžtį, siekiant leisti vidutinės kapitalizacijos įmonėms naudotis tikslinėmis priemonėmis ir sykiu išvengti rizikos praplėsti MVĮ apibrėžtį taip, kad tai pakenktų pradiniams jos tikslams;

11.  pažymi, kad, neskaitant MVĮ, laisvai samdomų darbuotojų ir stambių įmonių, vidutinės kapitalizacijos įmonės, pirmiausia dėl savo našumo, taip pat prisideda prie užimtumo ir augimo, todėl ES politikoje joms turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio;

12.  ragina Komisiją ne tik teikti pirmenybę ES MVĮ skirtoms priemonėms, bet ir apsvarstyti galimybę imtis iniciatyvos, siekiant finansavimo, kuris apimtų galimybes bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje, skaitmeninimo strategijas ir eksporto rinkų plėtrą;

Ataskaitų teikimo reikalavimai, statistiniai duomenys, tyrimai ir poveikio vertinimas

13.  mano, kad ateityje COSME, BP 9, taip pat struktūrinių fondų programose pagal būsimą DFP turėtų būti toliau numatomos pakankamos lėšos, siekiant remti inovacijas diegti ir darbo vietas kurti siekiančias MVĮ;

14.  pabrėžia, kad, vykstant deryboms dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, svarbu išlaikyti aiškią ir bendrą MVĮ apibrėžtį, nes MVĮ yra apibrėžtos ES teisės aktuose ir Sąjungos prekybos susitarimuose joms dažnai priskiriamas specialus statusas;

15.  ragina Komisiją išsamiai ištirti galimą MVĮ apibrėžties poveikį ekonominiam vystymuisi ir jos saistomąjį poveikį, kuris pasireiškia tuo, kad įmonės, siekdamos išvengti netekus MVĮ statuso joms teksiančios administracinės naštos ir kitų įpareigojimų, nusprendžia nesiplėsti;

16.  pabrėžia, kad mažos vietinės viešųjų paslaugų įmonės, atitinkančios MVĮ kriterijus, atlieka vietos bendruomenėms svarbias funkcijas, yra įsitvirtinusios vietos verslo aplinkoje ir, be kita ko, sudaro geras sąlygas visų kitų MVĮ augimui; pažymi, kad dėl nacionalinių teisės aktų, valstybės pagalbos teisės aktų ir finansiškai silpnų viešojo sektoriaus subjektų tos įmonės, kurios priklauso valstybei, nebūtinai užsitikrina finansinę arba reguliavimo paramą iš viešojo sektoriaus subjekto; todėl ragina Komisiją išnagrinėti apibrėžties poveikį valstybinėms įmonėms, kurios yra finansiškai nepriklausomos, organizuotos pagal privačiojo sektoriaus teisės aktus arba veikia konkurencijos su privačiomis įmonėmis sąlygomis;

17.  ragina Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti konkrečių sektorių MVĮ apibrėžtis ir įvertinti tokiu atveju šiems ekonomikos sektoriams atsirasiantį poveikį ir pridėtinę vertę;

18.  ragina padaryti, kad poveikio MVĮ tyrimas, kuriuo būtų įgyvendinamas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, būtų privalomas teikiant bet kokį ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, neskaitant priemonių, kurių imasi pati Komisija; pabrėžia, kad šio tyrimo rezultatas turėtų būti aiškiai nurodytas visų teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinime; ragina Komisiją įtraukti tokią priemonę į kitą tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę atnaujinti Smulkiojo verslo aktą Europai;

Su apibrėžtimi susijusios gairės, skirtos MVĮ

19.  ragina valstybes nares ir Komisiją laiku ir optimaliu būdu pateikti įmonėms MVĮ statuso nustatymo procedūrų gaires ir informaciją apie visus MVĮ apibrėžties arba procedūrų pasikeitimus;

o
o   o

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
(2) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 102.
(3) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.
(4) OL C 316, 2017 9 22, p. 57.


Derybos dėl ES ir Azerbaidžano visapusiško susitarimo
PDF 170kWORD 49k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano visapusiško susitarimo (2017/2056(INI))
P8_TA(2018)0294A8-0185/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 8 straipsnius ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22 ir 36 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. vasario 7 d. pradėtos Europos Sąjungos ir Azerbaidžano derybos dėl naujo visapusiško susitarimo, kuris turėtų pakeisti 1999 m. Europos bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. lapkričio 7 d. Taryba priėmė šio susitarimo derybinius nurodymus,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 7 d. susitarimo memorandumą dėl ES ir Azerbaidžano strateginės partnerystės energetikos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 9 d. pagrindinius Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Respublikos bendradarbiavimo tarybos 15-ojo posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 19 d. Komisijos ataskaitą dėl ES ir Azerbaidžano santykių pagal persvarstytą Europos kaimynystės politiką (EKP) (SWD(2017)0485),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 30 d. Euronest parlamentinės asamblėjos biuro pranešimą valstybių ar vyriausybių vadovams,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų, įskaitant 2017 m. lapkričio 24 d. susitikimą, bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos ir EIVT dokumentą dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos ir ypač į pagrindinius jos principus,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Azerbaidžano žurnalisto Afgano Mukhtarlio atvejo(4) ir kitas rezoliucijas dėl Azerbaidžano, ypač susijusias su žmogaus teisių padėtimi ir teisine valstybe,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 14 d. Užsienio reikalų ir saugumo politikos / Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų atstovo spaudai pareiškimą dėl žurnalisto Afgano Mukhtarlio nuteisimo Azerbaidžane,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl demokratinių institucijų veikimo Azerbaidžane,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 5 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto pradėtą pažeidimo tyrimo procedūrą dėl to, kad Azerbaidžano valdžios institucijos vis neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, priimto byloje Ilgar Mammadov prieš Azerbaidžaną,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 2 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro poreikių vertinimo misijos ataskaitą dėl pirmalaikių Azerbaidžano prezidento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0185/2018),

A.  kadangi Rytų partnerystė grindžiama bendru Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos ir Europos Sąjungos įsipareigojimu stiprinti savo santykius ir laikytis tarptautinės teisės bei pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi nauju ES ir Azerbaidžano susitarimu turėtų būti skatinami Sąjungos interesai regione, taip pat puoselėjamos Sąjungos vertybės;

B.  kadangi Parlamentas teigiamai vertina glaudesnius santykius su visomis Rytų partnerystės narėmis, jei jos laikosi šių pagrindinių vertybių; kadangi vykdant Rytų partnerystės politiką 2017 m. lapkričio 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Rytų partnerystės buvo pasiūlytas patrauklus ilgalaikis „Rytų partnerystės plius“ modelis, kuris laikui bėgant galėtų lemti jų prisijungimą, be kita ko, prie muitų sąjungos, energetikos sąjungos, skaitmeninės sąjungos ir Šengeno erdvės, taip pat turėtų būti atviras šalims, nesudariusioms asociacijos susitarimo su ES, pvz., Azerbaidžanui, kai jos bus pasirengusios tokiems tvirtiems įsipareigojimams ir bus padariusios didelę pažangą įgyvendinant abipusiškai sutartas reformas;

C.  kadangi šiuo metu ES ir Azerbaidžano santykiai yra reglamentuojami 1999 m. partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu; kadangi ES yra didžiausia Azerbaidžano prekybos partnerė ir jo didžiausia eksporto ir importo rinka, kurioje vykdoma 48,6 proc. visos Azerbaidžano prekybos ir kuri sudaro didžiausią tiesioginių užsienio investicijų šaltinį; kadangi Azerbaidžanas – strateginis ES energetikos partneris, padedantis įvairinti ES energijos šaltinius; kadangi vis dėlto Azerbaidžano ekonomika priklauso nuo naftos ir dujų, kurie sudaro apie 90 proc. jo eksporto, todėl ji yra pažeidžiama išorės sukrėtimų ir pasaulio naftos kainų svyravimų atžvilgiu; kadangi Azerbaidžanas dar neįstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), todėl didelės tarifinės ir netarifinės kliūtys trukdo prekybai ir verslo santykiams su ES;

D.  kadangi ES ir Azerbaidžanas 2017 m. lapkričio 24 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje pabrėžė, kad „vadovaudamasi diferencijavimo principu ES toliau bendrai su kiekviena iš šalių partnerių, įskaitant Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, aptars patrauklias ir realias galimybes sustiprinti tarpusavio prekybą ir paskatinti investicijas, siekiant atsižvelgti į bendrus interesus, pertvarkytą investicijų politiką investicijų apsaugos atžvilgiu, tarptautinės prekybos taisykles ir su prekyba susijusius tarptautinius standartus, be kita ko, intelektinės nuosavybės srityje, ir prisidėti prie ekonomikos modernizavimo ir įvairinimo“;

E.  kadangi tikimasi, kad naujas susitarimas turės teigiamą poveikį Azerbaidžanui ir paskatins demokratinius standartus, ekonomikos augimą ir ekonominę plėtrą; kadangi tokios perspektyvos ypač svarbios Azerbaidžano jaunimui, norint ugdyti naują išsilavinusių Azerbaidžano piliečių kartą, siekiant puoselėti mūsų pagrindines vertybes ir modernizuoti šalį; kadangi visapusiškai veikianti pilietinė visuomenė yra būtina išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti ekonomikos įvairinimą;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

Bendrieji principai, pagrindinės vertybės ir įsipareigojimas spręsti konfliktus

Politinis dialogas ir regioninis bendradarbiavimas

Teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms

Bendradarbiavimas prekybos ir ekonomikos srityse

Energija ir kitos bendradarbiavimo sritys

Institucinės nuostatos

   a) užtikrinti, kad ES ir Azerbaidžano santykių stiprinimas priklausytų nuo pagrindinių vertybių bei demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant saviraiškos ir asociacijų laisvę, mažumų teisių ir lyčių lygybės principų puoselėjimo ir paisymo abiejų susitarimo šalių ir ypač jų piliečių naudai;
   b) priminti Azerbaidžano valdžios institucijoms apie Parlamento poziciją, pareikštą jo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendacijoje dėl Rytų partnerystės, kurioje Azerbaidžanas raginamas laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir kurioje aiškiai nurodoma, kad joks visapusiškas susitarimas nebus ratifikuojamas su šalimi, kuri nepaiso pagrindinių ES vertybių ir teisių, visų pirma atsižvelgiant į neįgyvendintus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir į žmogaus teisių gynėjų, NVO, opozicijos narių, teisininkų, žurnalistų ir aplinkosaugos aktyvistų bauginimą ir persekiojimą bei grasinimą jiems; užtikrinti, kad prieš sudarant bet kokį naują ES ir Azerbaidžano susitarimą būtų paleisti visi politiniai ir sąžinės kaliniai Azerbaidžane, kaip paskelbė jo valdžios institucijos; užtikrinti, kad į naują susitarimą būtų įtrauktas specialus sustabdymo mechanizmas su aiškiomis nuostatomis dėl pagarbos teisinės valstybės principui, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;
   c) priminti Azerbaidžano valdžios institucijoms apie toje pačioje rekomendacijoje pareikštą Parlamento poziciją, pagal kurią nauji ES ir kiekvienos Kalnų Karabacho konflikto šalies susitarimai ratifikuojami, jeigu prisiimami prasmingi įsipareigojimai siekti taikaus konflikto sprendimo ir daroma didelė pažanga šioje srityje, pvz., tęsiant ugnies nutraukimą ir remiant ESBO 2009 m. pagrindinių principų ir ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangų įgyvendinimą; pakartoti, kad reikia įtraukti Armėnijos ir Azerbaidžano pilietinę visuomenę į bet kokį derybų procesą;
   d) užtikrinti, kad būsimas susitarimas su Azerbaidžanu būtų plataus užmojo, visapusiškas ir ateities perspektyvomis grindžiamas, suderinamas su ES ir Azerbaidžano siekiais remiantis bendromis vertybėmis bei interesais ir suderintas su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir kad jį įgyvendinant būtų užtikrinta apčiuopiama ir konkreti nauda abiem pusėms, ne tik didelėms įmonėms, bet ir atsižvelgiant į konkrečias MVĮ savybes, taip pat ES ir Azerbaidžano piliečiams;
   e) užtikrinti greitą ir nuolatinę pažangą vykdant derybas, siekiant pasirašyti šį naują susitarimą prieš kitą 2019 m. vyksiantį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą, tik jeigu laikomasi pirmiau nurodytų sąlygų;
   f) aktyviai ir aiškiai informuoti apie naujo susitarimo tikslus ir sąlygas bei vykstantį derybų procesą, kad Azerbaidžane ir ES būtų padidintas skaidrumas ir visuomenės informuotumas apie numatomas galimybes ir naudą, kuri bus sukurta sudarius šį susitarimą, taip atremiant visas dezinformacijos kampanijas;
   g) sudaryti sąlygas reguliariam ir išsamiam politiniam dialogui siekiant skatinti tvirtas reformas, kuriomis būtų remiamos institucijos ir stiprinamas jų valdžios padalijimas, kad jos būtų demokratiškesnės ir labiau nepriklausomos, puoselėti žmogaus teises ir žiniasklaidos laisvę, taip pat formuoti reglamentavimo aplinką, kurioje galėtų veikti pilietinė visuomenė nepatirdama netinkamo kišimosi, įskaitant kišimąsi į reformų procesą;
   h) nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų įgyvendinamos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijos, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant įtraukių, konkurencingų ir skaidrių rinkimų ir referendumų, kuriais būtų užtikrinta galimybė Azerbaidžano piliečiams laisvai ir sąžiningai pareikšti savo nuomones ir siekius;
   i) visapusiškai remti preliminarias ESBO ir Europos Tarybos rinkimų stebėjimo misijos išvadas dėl 2018 m. balandžio 11 d. pirmalaikių prezidento rinkimų, kuriose nurodoma, kad rinkimai stokojo tikros konkurencijos dėl suvaržytos politinės aplinkos, teisinės sistemos, pagal kurią apribojamos pagrindinės teisės ir laisvės, pliuralizmo, be kita ko, žiniasklaidoje, trūkumo, privalomų procedūrų nesilaikymo plačiu mastu, skaidrumo trūkumo ir įvairių sunkių pažeidimų, pvz., rinkimų biuletenių klastojimo;
   j) siekti numatyti nuostatas, kuriomis didinamas bendradarbiavimas taikos skatinimo ir tarptautinio teisingumo srityje, ir ypač primygtinai reikalauti, kad Azerbaidžanas laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, taip pat kaip Europos Tarybos narys, ir kad laikytųsi EŽTT sprendimų; primygtinai raginti Azerbaidžaną pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą; taip pat siekti, kad būtų taikomos tvirtos bendradarbiavimo priemonės kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu, taip pat kovojant su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais;
   k) sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui užsienio, gynybos ir saugumo klausimais, kad būtų užtikrinta kuo didesnė konvergencija, ypač atsižvelgiant į reagavimą į pasaulines grėsmes ir problemas, įskaitant terorizmą, konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir regioninį bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgiant į įvairiapusę Azerbaidžano užsienio politiką; remti ES ir Azerbaidžano susitarimo dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų pasirašymą siekiant suteikti teisinį ir politinį bendradarbiavimo bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose ir operacijose pagrindą;
   l) užtikrinti, kad išskirtinis prioritetas būtų teikiamas Azerbaidžano ir Armėnijos dialogui ir aktyvesniam ES dalyvavimui taikiai sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, laikantis ESBO 2009 m. pagrindinių principų ir visų pirma užtikrinus ESBO Minsko grupės pirmininkų paramą, skatinant visas iniciatyvas, kuriomis sudaromos sąlygos kurti taiką, pvz., visų konflikto šalių ugnies nutraukimo laikymąsi, dialogą visais lygmenimis, įskaitant aukšto lygio derybas, neapykantą kurstančios kalbos pažabojimą, tikras pasitikėjimo stiprinimo priemones, ESBO tarptautinių stebėtojų skaičiaus esminį padidinimą ir glaudesnius Armėnijos ir Azerbaidžano pilietinės visuomenės, įskaitant religinius ir kultūros veikėjus, mainus siekiant parengti Armėnijos ir Azerbaidžano visuomenes taikiam sambūvui; išreikšti didelį susirūpinimą dėl karinių pajėgų telkimo ir neproporcingų gynybos išlaidų regione;
   m) nustatyti konkrečias nuostatas, kuriomis būtų remiamos svarbios valdžios institucijų pastangos padėti dideliam skaičiui pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų ir remiami civiliai gyventojai, gyvenantys konfliktų zonose Azerbaidžane pagal tarptautiniu mastu pripažintas jo sienas; primygtinai reikalauti, kad būtų gerbiamos visų asmenų, laikinai ar nuolat gyvenančių Azerbaidžano teritorijoje, teisės; ypač prisidėti prie to, kad visos konflikto šalys siektų išsaugoti jų teisę sugrįžti į namus ir atgauti nuosavybę, taip pat gauti kompensaciją laikantis EŽTT sprendimų;
   n) teikti paramą teisminių institucijų reformai, kuria siekiama užtikrinti jų nešališkumą ir nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios ir stiprinti teisinės valstybės principą; ypač užtikrinti teisės specialistų nepriklausomumą, panaikinant bet kokį nepagrįstą kišimąsi į advokatų darbą, sudaryti sąlygas nepriklausomiems praktikuojantiems teisininkams atstovauti klientams pagal notaro patvirtintą įgaliojimą ir nutraukti Azerbaidžano advokatūros savavališką naudojimąsi galiomis atimti teisę advokatams verstis advokato praktika ir nepriimti naujų narių;
   o) taip pat suteikti paramą siekiant parengti tvirtą žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir lyčių lygybės apsaugos sistemą; pabrėžti, kad svarbus moterų atstovavimas visais valdžios lygmenimis, įskaitant jų lygiavertį, visapusišką ir aktyvų dalyvavimą konfliktų prevencijos ir sprendimo srityse, ir primygtinai raginti Azerbaidžaną pasirašyti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;
   p) nustatyti konkrečias nuostatas, kuriomis būtų remiama Azerbaidžano kova su ekonominiais nusikaltimais, taip pat korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; skatinti didesnį skaidrumą atsižvelgiant į įmonių ir patikų tikruosius savininkus, taip pat į didelių įmonių finansinę veiklą gauto pelno ir sumokėtų mokesčių aspektais; remti pinigų plovimo schemų, ypač vadinamojo pinigų plovyklos atvejo tyrimus ir nustatyti konkrečius priežiūros ir kontrolės mechanizmus, pvz., apriboti galimybes naudotis Europos bankų sistema tiems asmenims, kurie dalyvauja pinigų plovimo ir sukčiavimo schemose;
   q) sudaryti sąlygas didesniam bendradarbiavimui ir remti Azerbaidžaną kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, taip pat užkertant kelią radikalizacijai bei tarpvalstybiniams nusikaltimams; bendradarbiauti, ypač kovojant su teroristinių organizacijų verbavimo procesais;
   r) įtraukti nuostatas dėl to, kad Azerbaidžane būtų įgyvendinama baudžiamoji teisė, susijusi su žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir kuria būtų siekiama nutraukti politinių disidentų, nepriklausomų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, NVO atstovų ir pažeidžiamiausių visuomenės narių, pvz., kai kurių mažumų grupių, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir neapibrėžtos orientacijos asmenų (angl. queer) (angl. LGBTQ) bendruomenę, narių politinį persekiojimą, grobimą, jiems taikomą savavališką draudimą keliauti ir prieš juos nukreiptus veiksmus, įskaitant garbės ir orumo įžeidimą; užtikrinti, kad konkrečios nuorodos į šias grupes būtų įtrauktos į susitarimą; pakartoti, kad tokia praktika yra nepriimtina jokiai potencialiai ES šaliai partnerei; sukurti sustiprintą forumą siekiant ES ir Azerbaidžano veiksmingo ir į rezultatus orientuoto žmogaus teisių dialogo, konsultuojantis su pagrindinėmis tarptautinėmis ir iš tikrųjų nepriklausomomis Azerbaidžano NVO, ir užtikrinti, kad forumo pažanga būtų kasmet vertinama pagal konkrečius kriterijus;
   s) primygtinai raginti priimti atitinkamus teisės pakeitimus siekiant sudaryti sąlygas teisėtai pilietinės visuomenės organizacijų veiklai, pašalinti netinkamus apribojimus, taikomus jų registracijos reikalavimams, veiklai ir galimybėms užregistruoti užsienio finansavimą bei dotacijas, ir nutraukti netinkamus baudžiamuosius tyrimus, nereikalingų ataskaitų teikimą įvairioms valdžios agentūroms, reidus į biurus, sąskaitų įšaldymą, kelionių draudimus ir jų lyderių persekiojimą;
   t) prieš baigiant derybas užtikrinti, kad Azerbaidžanas paleistų savo politinius ir sąžinės kalinius, įskaitant Ilgarą Mammadovą, Afganą Mukhtarli, Mehmaną Huseynovą, Ilkiną Rustamzadą, Seymurą Haziyevą, Rashadą Ramazanovą, Elchiną Ismayilli, Giyasą Ibrahimovą, Beyramą Mammadovą, Asifą Yusifli ir Fuadą Gahramanli – tai didžiausios simbolinės reikšmės atvejai, taip pat po paleidimo atšauktų jų draudimą keliauti, įskaitant žurnalistei Khadijai Ismayilovai ir teisininkui Intigamui Aliyevui nustatytą draudimą, ir kad visapusiškai įgyvendintų EŽTT sprendimus, visų pirma dėl Ilgaro Mammadovo; užtikrinti šių asmenų paleidimą ir jų padėties gerinimą, įskaitant jų bei jų šeimos narių statuso sugrąžinimą pasitelkus teismines institucijas ir taikant teisinės valstybės principą, ir apsaugoti Azerbaidžano disidentus Europos Sąjungoje; pasmerkti faktą, kad, priešingai nei pranešė Azerbaidžano valdžios institucijos, nė vienas iš pirmiau išvardytų politinių kalinių nebuvo paleistas, ir už taikų naudojimąsi konstitucinėmis teisėmis buvo sulaikyta dar daugiau asmenų, įskaitant opozicijos partijų narius ir žmogaus teisių srityje dirbantį advokatą Eminą Aslaną; reikalauti nedelsiant panaikinti žmogaus teisių srityje dirbančio advokato Emino Aslano administracinį sulaikymą ir panaikinti abejotinus kaltinimus „nepaklusimu policijai“; užtikrinti, kad Azerbaidžanas liautųsi naudojęsis administraciniu sulaikymu kaip priemone vyriausybės kritikams nutildyti;
   u) užtikrinti, kad Azerbaidžanas gerbtų teisę į taikių susirinkimų laisvę, susilaikytų nuo šios teisės apribojimo tokiais būdais, kurie nėra suderinami su jo įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), ir kad nedelsiant ir veiksmingai ištirtų visus pernelyg didelio jėgos panaudojimo, savavališkų areštų ir neteisėto taikių protestuotojų sulaikymo atvejus, įskaitant susijusius su 2017 m. rugsėjo mėn. ir 2018 m. kovo mėn. sankcionuotais opozicijos mitingais, ir patrauktų atsakomybėn kaltininkus;
   v) prieš baigiant derybas siekti, kad Azerbaidžano valdžios institucijos įsipareigotų taikyti JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir kad jos iš tikrųjų ištirtų visus netinkamo elgesio su politiniais ir sąžinės kaliniais atvejus, visų pirma Mehmano Galandarovo, kuris mirė Azerbaidžano kalėjime, ir LGBTQI bendruomenės narių, kurie buvo persekiojami ir masiškai areštuojami 2017 m. rugsėjo mėn., atvejus;
   w) atkreipti dėmesį į ES susirūpinimą dėl dabartinės spaudos laisvės padėties Azerbaidžane, nes organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse jis užima 163 vietą iš 180 šalių; pabrėžti laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos svarbą internete ir ne internete ir užtikrinti didesnę ES politinę ir finansinę paramą laisvai ir pliuralistinei žiniasklaidai Azerbaidžane, garantuojant redaktorių nepriklausomumą nuo vyraujančių politinių bei oligarchų grupių ir laikantis ES standartų; prašyti valdžios institucijų pašalinti kliūtis prisijungti prie „Azadliq“ ir trijų naujienų agentūrų, kurios turi veikti iš užsienio, t. y. „Radio Free Europe / Radio Liberty (RFE/RL) Azerbaijan Service“, „Meydan TV“ ir „Azerbaycan Saati“, interneto svetainių;
   x) įtraukti sąžiningas ir plataus užmojo nuostatas dėl prekybos ir investicijų, kiek tai suderinama su Azerbaidžano PPO nepriklausančios šalies statusu, kurios visapusiškai derėtų su ES standartais, visų pirma sanitarijos, fitosanitarijos, aplinkosaugos, darbo, socialiniais, lyčių pusiausvyros ir nediskriminavimo standartais, ir jų nepažeistų ir kuriomis būtų užtikrinta intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant geografines nuorodas, visų pirma vyno ir spiritinių gėrimų, apsauga; teikti paramą Azerbaidžanui stojant į PPO;
   y) nustatyti tvirtas priemones, kuriomis būtų užtikrinta greita pažanga gerinant verslo ir investicijų aplinką Azerbaidžane, visų pirma apmokestinimo, taip pat viešųjų finansų ir viešųjų pirkimų valdymo srityse, nurodant PPO sutartyje dėl viešųjų pirkimų nustatytas taisykles, kad būtų užtikrinta daugiau skaidrumo, geresnis valdymas ir atskaitomybė, vienoda prieiga ir sąžininga konkurencija;
   z) sudaryti sąlygas didesniam bendradarbiavimui energetikos sektoriuje, laikantis ES ir Azerbaidžano strateginės partnerystės energetikos srityje nuostatų ir atsižvelgiant į Azerbaidžano, kaip patikimo energijos tiekėjo, statusą, kartu vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. kovo mėn. buvo sustabdyta ir vėliau nutraukta Azerbaidžano narystė Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvoje (GPSI) dėl NVO teisės aktų pakeitimo Azerbaidžane, kurie neatitiko grupės pilietinės visuomenės reikalavimų; raginti, kad Azerbaidžanas prisiderintų prie šių reikalavimų ir vėl pradėtų savo veiklą GPSI;
   aa) taip pat remti Azerbaidžano energijos rūšių derinio įvairinimą, skatinant naudoti anglies junginių neišmetančius energijos šaltinius ir pasirengiant anglies dioksido neišskiriančių technologijų erai, sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, taip pat siekiant energetinio saugumo; remti pietinio dujų koridoriaus užbaigimą po to, kai bus išspręsti didelį susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su klimato kaitai ir poveikiu vietos bendruomenėms, nurodyti Europos investicijų banko sprendime dėl Transanatolijos dujotiekio (TANAP) finansavimo;
   ab) naujame susitarime numatyti plataus užmojo nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir klimato kaitos mažinimo, laikantis Sąjungos klimato kaitos darbotvarkės ir abiejų šalių įsipareigojimų Paryžiaus susitarimui, be kita ko, integruojant šias politikos priemones į kitų sektorių politiką;
   ac) suteikti naujų tvirtesnio bendradarbiavimo galimybių su energija nesusijusiose srityse, visų pirma švietimo, sveikatos, transporto, jungčių ir turizmo srityse, siekiant įvairinti Azerbaidžano ekonomiką, skatinti darbo vietų kūrimą, modernizuoti pramonės ir paslaugų sektorius ir skatinti darnų vystymąsi verslo ir mokslinių tyrimų srityse; sudaryti sąlygas intensyvesniems žmonių tarpusavio ryšiams Europos lygmeniu ir vykdant regioninius mainus su Armėnijos NVO;
   ad) stiprinti bendradarbiavimą jaunimo ir studentų mainų srityje stiprinant esamas ir jau sėkmingai įgyvendinamas programas, pvz., Jaunųjų Europos kaimynų tinklą, ir kuriant naujas stipendijų programas ir mokymo kursus, taip pat sudarant palankesnes galimybes dalyvauti programose aukštojo švietimo srityje, visų pirma programoje „Erasmus+“, nes taip bus skatinamas įgūdžių, be kita ko, kalbinių įgūdžių, ugdymas ir sudarytos sąlygos Azerbaidžano piliečiams susipažinti su ES ir jos vertybėmis;
   ae) taip pat skatinti ekonomikos augimą pasitelkiant transportą ir jungtis; išplėsti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) į Azerbaidžaną;
   af) laikantis 2017 m. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendros deklaracijos, „tinkamu metu, jei leis sąlygos, svarstyti galimybę pradėti vizų režimo liberalizavimo dialogą atitinkamai su Armėnija ir Azerbaidžanu, jeigu bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui, įskaitant veiksmingą Šalių vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų įgyvendinimą“;
   ag) užtikrinti, kad susitarime būtų numatytas tvirtas parlamentinis aspektas, kuriuo būtų sustiprintos dabartinės nuostatos ir bendradarbiavimo mechanizmai, kad būtų galima labiau prisidėti įgyvendinant susitarimą ir tikrinti jo įgyvendinimą, visų pirma sukuriant patobulintą tarpparlamentinę struktūrą, skatinant reguliarų ir konstruktyvų Europos Parlamento ir Azerbaidžano parlamento dialogą visais tarpusavio santykių aspektais, įskaitant susitarimų įgyvendinimą;
   ah) kuo skaidriau vykdyti derybas; informuoti Parlamentą visais derybų etapais, laikantis SESV 218 straipsnio 10 dalies, kurioje nurodoma, kad „Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais“; taip pat pateikti Parlamentui kiekvieno derybų raundo dokumentus ir protokolus; priminti Tarybai, kad dėl ankstesnio SESV 218 straipsnio 10 dalies pažeidimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau kartą panaikino Tarybos sprendimus dėl kelių susitarimų pasirašymo ir sudarymo; turėti mintyje tai, kad ateityje Parlamentas gali taip pat nepritarti naujiems susitarimams, kol Taryba neįvykdys savo teisinių įsipareigojimų;
   ai) užtikrinti, kad naujas susitarimas nebūtų pradedamas taikyti laikinai tol, kol Parlamentas jam nepritars; pabrėžti, kad Parlamentas gali nepritarti naujiems susitarimams ir kitiems būsimiems susitarimams, jei bus nesilaikoma minėtos nuostatos;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Azerbaidžano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 246, 1999 9 17, p. 3.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0267.


Derybų dėl ES ir Jordanijos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 137kWORD 44k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Jordanijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis (COM(2017)07982018/2060(INI))
P8_TA(2018)0295A8-0232/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Jordanijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis (COM(2017)0798),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonerių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis valstybėmis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, kurio nuostatos taikomos Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms, vykdančioms veiklą, kuriai taikomi SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyriai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0232/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios valstybės institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, su sąlyga, kad užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą, teisę susipažinti su savo duomenimis, teisę reikalauti ištaisyti duomenis ir Chartijoje konkrečiai nurodytą nepriklausomos institucijos vykdomą kontrolę, ir būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios valstybės tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreiptas dėmesys į vis didesnę daugiadalykio požiūrio svarbą, įskaitant reikiamos vis didėjančio partnerių skaičiaus kompetencijos ir informacijos sutelkimą, kad būtų įvykdyta Europolo misija;

E.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų valstybių sudaryti strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimai padeda keistis informacija ir praktiškai bendradarbiauti kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

F.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

G.  kadangi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad reikia deramai įvertinti bendradarbiavimo su Jordanijos Hašimitų Karalyste teisėsaugos srityje būtinumą ir proporcingumą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos saugumo interesus; ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Jordanijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo reikia laikytis deramo atsargumo principo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose valstybėse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje išdėstytomis sąlygomis;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti riziką, kylančią perduodant asmens duomenis Jordanijos Hašimitų Karalystei ir susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, bet taip pat ir kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; prašo Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

4.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turi iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad susitarimas negali būti sudarytas, jeigu tokio lygio negalima teisiškai ir praktiškai užtikrinti;

5.  prašo, kad, siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybė už Sąjungos duomenų apsaugos teisės pažeidimą perduodant asmens duomenis nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, susitarime būtų numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

6.  ragina papildyti B gairę įtraukiant į jas nuorodą į susitarimą, pagal kurį, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Jordanijos Hašimitų Karalystei, naudojimo ir prieigos prie jų;

7.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, kad tolesniam tvarkymui visada taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir, pateikus prašymą, jie turėtų būti prieinami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Jordanijos Hašimitų Karalystės kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

8.  reikalauja, kad susitarime būtų aiški ir tiksli nuostata, pagal kurią būtų nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui turi būti nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

9.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. iš Europolo asmens duomenis gaunančios kompetentingos Jordanijos valdžios institucijos turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, specifiškumo principą ir kad asmens duomenys nebus naudojami siekiant tikslo reikalauti paskelbti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kitą žiauraus ir nežmoniško elgesio bausmę;

10.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir įtrauktos į patį tarptautinį susitarimą, kai įmanoma, laikantis ES nusikalstamos veikos apibrėžčių; pabrėžia, kad šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, kurią apima tokie nusikaltimai, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurių duomenys tikriausiai bus perduodami;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį kartu su Jordanijos Hašimitų Karalystės vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga už tarptautinio susitarimo įgyvendinimo priežiūrą; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nurodyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimo priedą;

12.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti arba atšaukti šio tarptautinio susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, o nepriklausomai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš jį sustabdant arba nutraukiant, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant nustatyti, ar partnerės laikosi susitarimo;

13.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

14.  mano, kad norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą reikia apibrėžti pakankamo pagrindo sąvoką; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

15.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys jokiais atvejais negali būti toliau tvarkomi kitų valdžios institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Jordanijos Hašimitų Karalystės kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas ir parengtas šių institucijų kompetencijos sričių aprašymas; mano, kad, norint padaryti bet kokį šio sąrašo pakeitimą (vieną kompetentingą instituciją pakeisti kita arba įtraukti naują kompetentingą instituciją), tarptautinis susitarimas turėtų būti persvarstomas;

16.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Jordanijos Hašimitų Karalystės kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Jordanijos Hašimitų Karalystės institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turi būti pranešama nepriklausomai institucijai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europolui;

17.  pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Jordanijos Hašimitų Karalystės kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų skubų tarptautinio susitarimo nutraukimą;

18.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Jordanijos Hašimitų Karalyste turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, asmens duomenų ištaisymą ir ištrynimą, kaip numatyta kituose Sąjungos teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

19.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač jautrus ir kelia didelį susirūpinimą dėl Jordanijos Hašimitų Karalystės teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinių šaknų skirtumų su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Jordanijos Hašimitų Karalystėje apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina apibrėžti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Jordanijos Hašimitų Karalystė turėtų paisyti;

20.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai įvertinti susitarimo veikimą, atsižvelgiant į Europolo veiklos poreikius, ir atitiktį Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

21.  ragina Komisiją, prieš sudarant tarptautinį susitarimą, pagal Reglamentą (ES) 2016/794 ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

22.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo to, ar Parlamentas bus pakankamai įtrauktas į visus procedūros etapus pagal SESV 218 straipsnį;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jordanijos Hašimitų Karalystės vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, 2017 m. lapkričio 30 d. priimtas Europolo valdybos, EDOC# 856927v18.


Derybų dėl ES ir Turkijos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 145kWORD 45k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Turkijos kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)07992018/2061(INI))
P8_TA(2018)0296A8-0233/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Turkijos kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)0799),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5).

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonerių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, kurio nuostatos taikomos Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms, vykdančioms veiklą, kuriai taikomi SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyriai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0233/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, su sąlyga, kad užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą, teisę susipažinti, teisę reikalauti ištaisyti duomenis ir Chartijoje konkrečiai nurodytą nepriklausomos institucijos vykdomą kontrolę, ir būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi pastaraisiais metais Turkijos Respublikoje padaryta keletas šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų; kadangi nepritarimą reiškę asmenys, įskaitant žurnalistus, politinius aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus, buvo negailestingai nuslopinti; kadangi ir toliau pranešama apie kankinimo atvejus, taip pat ir po 2016 m. liepos mėn. bandymo šalyje įvykdyti perversmą; kadangi plintant nebaudžiamumui užkertamas kelias bet kokiems valstybės pareigūnų bandymams veiksmingai tirti žmogaus teisių pažeidimus, o ginkluotos grupuotės ir toliau daro pažeidimus;

E.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreipiamas dėmesys į tai, kad patobulintas įvairias sritis apimantis požiūris, įskaitant būtinos praktinės patirties ir informacijos kaupimą bendradarbiaujant su įvairiais partneriais, kurių vis daugėja, tampa vis svarbesnis vykdant Europolo misiją;

F.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų šalių sudaryti strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimai padeda keistis informacija ir praktiškai bendradarbiauti kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

G.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

H.  kadangi EDAPP nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad reikia tinkamai įvertinti bendradarbiavimo su Turkijos Respublika teisėsaugos srityje siekiant Europos Sąjungos saugumo interesų būtinumą ir proporcingumą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Turkijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo reikia laikytis reikiamo atsargumo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje išdėstytomis sąlygomis;

3.  mano, kad esama labai svarbių susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su tuo, kaip Turkijos Respublikoje gerbiamos pagrindinės teisės, visų pirma saviraiškos laisvė, religijos laisvė ir teisė nepatirti kankinimų ar nežmoniško elgesio, kaip įtvirtinta Chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje;

4.  pabrėžia, kad prieš pradedant derybas, Turkija privalo įvykdyti horizontalųjį įsipareigojimą siekti visapusiškai, veiksmingai ir laikantis nediskriminacinio požiūrio bendradarbiauti su visomis valstybėmis narėmis, įskaitant Kipro Respubliką, sprendžiant teisingumo ir vidaus reikalų klausimus;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti riziką, kylančią perduodant asmens duomenis Turkijos Respublikai, susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, bet taip pat ir kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; prašo Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

6.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turi iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad susitarimas negali būti sudarytas, jeigu tokio lygio negalima teisiškai ir praktiškai užtikrinti;

7.  prašo, kad, siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybė už Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimą, kai asmens duomenys perduodami nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, susitarime būtų numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

8.  ragina papildyti B gairę joje aiškiai nurodant susitarimą, pagal kurį, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Turkijai, naudojimo ir prieigos prie jų;

9.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, kad tolesniam tvarkymui visada turėtų būti taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir, pateikus prašymą, jie turėtų būti prieinami EDAPP; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Turkijos kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

10.  reikalauja, kad susitarime būtų aiški ir tiksli nuostata, pagal kurią būtų nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir EDAPP turi būti nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

11.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. tai, kad iš Europolo asmens duomenis gaunančios kompetentingos Turkijos valdžios institucijos turės užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, specifiškumo principą ir kad asmens duomenys nebus naudojami siekiant tikslo reikalauti paskelbti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kitą žiauraus ir nežmoniško elgesio bausmę;

12.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir išvardytos pačiame tarptautiniame susitarime, atsižvelgiant į ES nusikalstamų veikų apibrėžtis, jei tokių yra; šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, susijusi su tokiais nusikaltimais, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurioms perdavimas gali turėti įtakos;

13.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį kartu su Turkijos Respublikos Vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga prižiūrėti, kaip įgyvendinamas tarptautinis susitarimas; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nustatyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimo priedą;

14.  mano, kad atsižvelgiant į dažnus piliečių skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų Turkijos Respublikoje, Komisija turėtų atsargiai vertinti rizikos, kylančios perduodant asmens duomenis Turkijai, mastą;

15.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti arba atšaukti šio tarptautinio susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, o nepriklausomai priežiūros institucijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš jį sustabdant arba nutraukiant, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant nustatyti, ar partnerės laikosi susitarimo;

16.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik faktiniams baudžiamiesiems tyrimams, o ne kriminalinės žvalgybos operacijoms, nukreiptoms į konkrečius įtariamaisiais laikomus asmenis;

17.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti pagrįstų priežasčių sąvoką, kad būtų galima įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad šioje apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie tikrus baudžiamuosius tyrimus;

18.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys niekada negali būti toliau tvarkomi kitų institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Turkijos Respublikos kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas ir parengtas šių institucijų kompetencijos sričių aprašymas; mano, kad bet koks šio sąrašo pakeitimas vieną kompetentingą instituciją pakeičiant kita arba pridedant naują kompetentingą instituciją turėtų būti neįmanomas neatlikus tarptautinio susitarimo peržiūros;

19.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Turkijos Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Turkijos Respublikos institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turi būti pranešama nepriklausomai institucijai, EDAPP ir Europolui;

20.  pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Turkijos Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų skubų tarptautinio susitarimo nutraukimą;

21.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Turkijos Respublika turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, teisė reikalauti ištaisyti ir ištrinti duomenis, kaip numatyta kituose Sąjungose teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

22.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač opus ir kelia didelį susirūpinimą, turint mintyje Turkijos Respublikos teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinių šaknų skirtumų su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Tunise apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina nustatyti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Turkija privalėtų paisyti;

23.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai atlikti susitarimo vertinimus, siekiant įvertinti susitarimo veikimą atsižvelgiant į Europolo veiklos poreikius ir jo atitiktį Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

24.  ragina Komisiją prieš baigiant rengti tarptautinį susitarimą pasikonsultuoti su EDAPP pagal reglamentus (ES) 2016/794 ir (EB) Nr. 45/2001;

25.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo to, ar Parlamentas bus pakankamai įtrauktas į visus procedūros etapus pagal SESV 218 straipsnį;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Turkijos Respublikos Vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, 2017 m. lapkričio 30 d. priimtas Europolo valdybos, EDOC# 856927v18.


Derybų dėl ES ir Izraelio susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 137kWORD 48k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Izraelio Valstybės susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Izraelio kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)08062018/2062(INI))
P8_TA(2018)0297A8-0235/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Izraelio Valstybės susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Izraelio kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)0806),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5).

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonerių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, taikomo Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, vykdančioms veiklą, kuri patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0235/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, su sąlyga, kad užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą, teisę susipažinti su savo duomenimis, teisę reikalauti ištaisyti duomenis ir Chartijoje konkrečiai nurodytą nepriklausomos institucijos vykdomą kontrolę, ir būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreiptas dėmesys į vis didesnę daugiadalykio požiūrio svarbą, įskaitant reikiamos vis didėjančio partnerių skaičiaus kompetencijos ir informacijos sutelkimą, kad būtų įvykdyta Europolo misija;

E.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų šalių sudaryti strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimai padeda keistis informacija ir praktiškai bendradarbiauti kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

F.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

G.  kadangi Izraelio Valstybė įtraukta į trečiųjų šalių ir organizacijų, su kuriomis Europolas turėtų sudaryti susitarimus, sąrašą, išdėstytą 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendime 2009/935/JHA(8); kadangi derybos dėl operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo pradėtos 2010 m., tačiau nebuvo užbaigtos iki Europolo reglamento (Reglamentas (ES) 2016/794)) įsigaliojimo 2017 m. gegužės 1 d.;

H.  kadangi EDAPP nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad reikia deramai įvertinti bendradarbiavimo su Izraelio Valstybe teisėsaugos srityje būtinumą ir proporcingumą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos saugumo interesus; ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad reikia laikytis deramo atsargumo principo apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Izraelio Valstybės susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Izraelio kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, sudarymo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje išdėstytomis sąlygomis;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti perduodant asmens duomenis Izraelio Valstybei kylančią riziką, susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, taip pat su kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; ragina Komisiją atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

4.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turėtų iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad susitarimas negali būti sudarytas, jeigu šio lygio negalima užtikrinti ir teisiškai, ir praktiškai; turėdamas tai mintyje, palankiai vertina tai, kad 2011 m. Komisija Izraelį oficialiai pripažino šalimi, kurioje užtikrinama tinkama duomenų apsauga automatizuotai tvarkant asmens duomenis, kaip nustatyta Direktyvoje 95/46/EB;

5.  prašo, kad, siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybė už Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimus dėl asmens duomenų perdavimo nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, susitarime būtų numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

6.  ragina papildyti B gairę ir joje aiškiai nurodyti, jog susitariama, kad, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis visų su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Izraelio Valstybei, naudojimo ir prieigos prie jų;

7.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, kad tolesniam tvarkymui visada taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir jie turėtų būti prieinami EDAPP, jeigu jis to paprašo; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Izraelio Valstybės kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

8.  reikalauja, kad susitarime būtų aiškiai ir tiksliai nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir EDAPP būtų nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

9.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. iš Europolo asmens duomenis gaunančios kompetentingos Izraelio institucijos turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, laikytis specifiškumo principo, ir kad asmens duomenys jokiu atveju nebus naudojami siekiant reikalauti skirti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kurią nors kitą žiaurią ir nežmonišką bausmę;

10.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir įtrauktos į patį tarptautinį susitarimą, kai įmanoma, laikantis ES nusikalstamos veikos apibrėžčių; pabrėžia, kad šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, kurią apima tokie nusikaltimai, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurių duomenys tikriausiai bus perduodami;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį, drauge su Izraelio vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga už prižiūrėjimą, kaip įgyvendinamas tarptautinis susitarimas; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nurodyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimo priedą;

12.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti ar atšaukti tarptautinį susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, o nepriklausomai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš sustabdant arba nutraukiant susitarimo galiojimą, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant nustatyti, ar šalys laikosi susitarimo;

13.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

14.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ji reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

15.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys niekada negali būti toliau tvarkomi kitų institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Izraelio Valstybės kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas, įskaitant šių institucijų kompetencijos aprašymą; mano, kad, norint padaryti bet kokį šio sąrašo pakeitimą (vieną kompetentingą instituciją pakeisti kita arba įtraukti naują kompetentingą instituciją), tarptautinis susitarimas turėtų būti persvarstomas;

16.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Izraelio Valstybės kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Izraelio Valstybės institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turėtų būti pranešama nepriklausomai institucijai, EDAPP ir Europolui;

17.  pabrėžia, jog būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Izraelio Valstybės kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų neatidėliotiną tarptautinio susitarimo galiojimo nutraukimą;

18.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Izraelio Valstybe turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, asmens duomenų ištaisymą ir ištrynimą, kaip numatyta kituose Sąjungos teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

19.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač jautrus ir kelia didelį susirūpinimą, atsižvelgiant į Izraelio Valstybės ir Europos Sąjungos teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinės aplinkos skirtumus; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Izraelio Valstybėje apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina nustatyti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Izraelio Valstybė privalėtų paisyti;

20.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai įvertinti susitarimo veikimą, atsižvelgiant į Europolo veiklos poreikius, ir atitiktį Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

21.  ragina Komisiją, prieš sudarant tarptautinį susitarimą, konsultuotis su EDAPP pagal Reglamentą (ES) 2016/794 ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

22.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo to, ar Parlamentas bus pakankamai įtrauktas į visus procedūros etapus pagal SESV 218 straipsnį;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Izraelio Valstybės vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2017 m. lapkričio 30 d. Europolo valdybos priimtas 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, EDOC# 856927v18.
(8) OL L 325, 2009 12 11, p. 12.


Derybų dėl ES ir Tuniso susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 144kWORD 48k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Tuniso susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Tuniso kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)08072018/2063(INI))
P8_TA(2018)0298A8-0237/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Tuniso susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Tuniso kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)0807),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5).

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonerių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, taikomo Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, vykdančioms veiklą, kuri patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0237/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, su sąlyga, kad užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą, teisę susipažinti, teisę reikalauti ištaisyti duomenis ir Chartijoje konkrečiai nurodytą nepriklausomos institucijos vykdomą kontrolę, ir būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreipiamas dėmesys į vis didesnę patobulinto daugiadisciplinio požiūrio svarbą, įskaitant būtinos praktinės patirties ir informacijos kaupimą bendradarbiaujant su įvairiais partneriais, kurių vis daugėja, kad būtų įvykdyta Europolo misija;

E.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų šalių sudaryti strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimai padeda keistis informacija ir praktiškai bendradarbiauti kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

F.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

G.  kadangi nuo 2017 m. gegužės 1 d. EDAPP yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad reikia deramai įvertinti bendradarbiavimo su Tunisu teisėsaugos srityje būtinumą ir proporcingumą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos saugumo interesus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Tuniso susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Tuniso kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, sudarymo reikia laikytis deramo atsargumo principo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje nurodytomis sąlygomis;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti riziką, kylančią perduodant asmens duomenis Tunisui, susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, bet taip pat ir kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; prašo Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

4.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turi iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad susitarimas negali būti sudarytas, jeigu tokio lygio negalima teisiškai ir praktiškai užtikrinti;

5.  siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybė už asmens duomenų perdavimą nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, reikalauja, kad susitarime būtų numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

6.  ragina papildyti B gairę įtraukiant aiškią nuorodą į susitarimą, pagal kurį, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Tunisui, naudojimo ir prieigos prie jų;

7.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, kad tolesniam tvarkymui visada turėtų būti taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir, pateikus prašymą, jie turėtų būti prieinami EDAPP; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Tuniso kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

8.  reikalauja, kad susitarime būtų aiški ir tiksli nuostata, pagal kurią būtų nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir EDAPP turi būti nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

9.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. asmens duomenis iš Europolo gaunančios kompetentingos Tuniso valdžios institucijos turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, specifiškumo principą ir kad asmens duomenys nebus naudojami siekiant tikslo reikalauti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kitą žiauraus ir nežmoniško elgesio bausmę;

10.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir įtrauktos į patį tarptautinį susitarimą, kai įmanoma, laikantis ES nusikalstamos veikos apibrėžčių; pabrėžia, kad šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, kurią apima tokie nusikaltimai, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurių duomenys tikriausiai bus perduodami;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį kartu su Tuniso vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga prižiūrėti, kaip įgyvendinamas tarptautinis susitarimas; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nurodyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimo priedą;

12.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti arba atšaukti šio tarptautinio susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, o nepriklausomai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš jį sustabdant arba nutraukiant, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant nustatyti, ar partnerės laikosi susitarimo;

13.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

14.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ji reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

15.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys niekada negali būti toliau tvarkomi kitų institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Tuniso kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas, įskaitant šių institucijų kompetencijos aprašymą; mano, kad bet koks šio sąrašo pakeitimas vieną kompetentingą instituciją pakeičiant kita arba pridedant naują kompetentingą instituciją turėtų būti neįmanomas neatlikus tarptautinio susitarimo peržiūros;

16.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Tuniso kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Tuniso institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turi būti pranešama nepriklausomai institucijai, EDAPP ir Europolui;

17.  pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Tuniso kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų skubų tarptautinio susitarimo nutraukimą;

18.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Tunisu turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, asmens duomenų ištaisymą ir ištrynimą, kaip numatyta kituose Sąjungos teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

19.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač jautrus klausimas ir kelia didelį susirūpinimą dėl Tuniso teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinės aplinkos skirtumų su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Tunise apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su tuo duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina nustatyti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Tunisas privalėtų paisyti;

20.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai įvertinti susitarimo veikimą, atsižvelgiant į Europolo veiklos poreikius, ir atitiktį Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

21.  ragina Komisiją, prieš sudarant tarptautinį susitarimą, konsultuotis su EDAPP pagal Reglamentą (ES) 2016/794 ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

22.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo to, ar Parlamentas bus pakankamai įtrauktas į visus procedūros etapus pagal SESV 218 straipsnį;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Tuniso vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4 p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4 p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2017 m. lapkričio 30 d. Europolo valdybos priimtas 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, EDOC# 856927v18.


Derybų dėl ES ir Maroko susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 136kWORD 48k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Maroko kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)08082018/2064(INI))
P8_TA(2018)0299A8-0238/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Maroko kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)0808),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5).

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonerių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos priimtą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, taikomo Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, vykdančioms veiklą, kuri patenka į SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0238/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, su sąlyga, kad užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą, ir būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreiptas dėmesys į vis didesnę daugiadisciplinio požiūrio svarbą, įskaitant reikiamos vis didėjančios partnerių skaičiaus kompetencijos ir informacijos sutelkimą, kad būtų įvykdyta Europolo misija;

E.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų šalių strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimais supaprastinamas keitimasis informacija ir praktinis bendradarbiavimas kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

F.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

G.  kadangi EDAPP nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad bendradarbiavimo su Maroko Karalyste teisėsaugos srityje siekiant Europos Sąjungos saugumo interesų būtinumą ir proporcingumą reikia tinkamai įvertinti; ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Maroko kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo reikia laikytis reikiamo atsargumo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje išdėstytomis sąlygomis;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti riziką, kylančią perduodant asmens duomenis Maroko Karalystei, susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, bet taip pat ir kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; prašo Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

4.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turi iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad jei šio lygio negalima užtikrinti ir teisiškai, ir praktiškai, susitarimas negali būti sudarytas;

5.  prašo, kad, siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybė už asmens duomenų perdavimą nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, susitarime būtų numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

6.  ragina papildyti B gairę įtraukiant į jas nuorodą į susitarimą, pagal kurį, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Maroko Karalystei, naudojimo ir prieigos prie jų;

7.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, kad tolesniam tvarkymui visada taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir, pateikus prašymą, jie turėtų būti prieinami EDAPP; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Maroko Karalystės kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

8.  reikalauja, kad susitarime būtų aiški ir tiksli nuostata, pagal kurią būtų nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir EDAPP turi būti nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

9.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. iš Europolo asmens duomenis gaunančios kompetentingos Maroko valdžios institucijos turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, specifiškumo principą ir kad asmens duomenys nebus naudojami siekiant tikslo reikalauti paskelbti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kitą žiauraus ir nežmoniško elgesio bausmę;

10.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir įtrauktos į patį tarptautinį susitarimą, kai įmanoma, laikantis ES nusikalstamos veikos apibrėžčių; pabrėžia, kad šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, kurią apima tokie nusikaltimai, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurioms perdavimas gali turėti įtakos;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį kartu su Maroko Karalystės vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga prižiūrėti, kaip įgyvendinamas tarptautinis susitarimas; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nustatyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimą;

12.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti ar atšaukti tarptautinį susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, ir taip pat kad nepriklausomai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš jį sustabdant arba nutraukiant, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant įvertinti, ar šalys laikosi susitarimo;

13.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik faktiniams baudžiamiesiems tyrimams;

14.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti pakankamo pagrindo sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik faktiniams baudžiamiesiems tyrimams;

15.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys niekada negali būti toliau tvarkomi kitų institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Maroko Karalystės kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas ir parengtas šių institucijų kompetencijos sričių aprašymas; mano, kad bet koks šio sąrašo pakeitimas, pakeičiant arba pridedant naują kompetentingą instituciją, turėtų būti neįmanomas neatlikus tarptautinio susitarimo peržiūros;

16.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Maroko Karalystės kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Maroko Karalystės institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turi būti pranešama nepriklausomai institucijai, EDAPP ir Europolui;

17.  pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Maroko Karalystės kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų skubų tarptautinio susitarimo nutraukimą;

18.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Maroko Karalyste turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, ištaisymą bei išbraukimą, kaip tai numatoma kituose Sąjungos teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

19.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač jautrus ir kelia didelį susirūpinimą dėl Maroko Karalystės teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinių šaknų skirtumų su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Maroko Karalystėje apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina apibrėžti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Maroko Karalystė turėtų paisyti;

20.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai įvertinti jo veikimą, susijusį su Europolo veiklos poreikiais, taip pat atitiktimi Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

21.  ragina Komisiją prieš sudarant tarptautinį susitarimą konsultuojasi EDAPP, laikantis Reglamento (ES) Nr. 2016/794 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

22.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo pakankamo Parlamento dalyvavimo visuose procedūros etapuose, laikantis SESV 218 straipsnio;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Maroko Karalystės vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2017 m. lapkričio 30 d. Europolo valdybos priimtas 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, EDOC# 856927v18.


Derybų dėl ES ir Libano susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 137kWORD 48k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Libano Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Libano kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)08052018/2065(INI))
P8_TA(2018)0300A8-0234/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Libano Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Libano kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)0805),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5).

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, taikomo Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, vykdančioms veiklą, kuri patenka į SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0234/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, su sąlyga, kad užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą, teisę susipažinti, teisę reikalauti ištaisyti duomenis ir jiems turi būti taikoma Chartijoje konkrečiai nurodyta nepriklausomos institucijos vykdoma kontrolė, ir turėtų būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreipiamas dėmesys į vis didesnę patobulinto daugiadisciplinio požiūrio svarbą, įskaitant būtinos praktinės patirties ir informacijos kaupimą bendradarbiaujant su įvairiais partneriais, kurių vis daugėja, kad būtų įvykdyta Europolo misija;

E.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų šalių sudaryti strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimai padeda keistis informacija ir praktiškai bendradarbiauti kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

F.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

G.  kadangi EDAPP nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad bendradarbiavimo su Libano Respublika teisėsaugos srityje siekiant Europos Sąjungos saugumo interesų būtinumą ir proporcingumą reikia tinkamai įvertinti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Libano Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Libano kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo reikia laikytis reikiamo atsargumo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje išdėstytomis sąlygomis;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti riziką, kylančią perduodant asmens duomenis Libano Respublikai, susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, bet taip pat ir kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; prašo Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

4.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turi iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad susitarimas negali būti sudarytas, jeigu tokio lygio negalima teisiškai ir praktiškai užtikrinti;

5.  prašo, kad, siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybė už asmens duomenų perdavimą nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, susitarime būtų numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

6.  ragina papildyti B gairę įtraukiant į jas nuorodą į susitarimą, pagal kurį, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Libano Respublikai, naudojimo ir prieigos prie jų;

7.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, kad tolesniam tvarkymui visada turėtų būti taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir, pateikus prašymą, jie turėtų būti prieinami EDAPP; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Libano Respublikos kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

8.  reikalauja, kad susitarime būtų aiški ir tiksli nuostata, pagal kurią būtų nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir EDAPP turi būti nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

9.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. iš Europolo asmens duomenis gaunančios kompetentingos Libano valdžios institucijos turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, specifiškumo principą ir kad asmens duomenys nebus naudojami siekiant tikslo reikalauti paskelbti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kitą žiauraus ir nežmoniško elgesio bausmę;

10.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir įtrauktos į patį tarptautinį susitarimą, kai įmanoma, laikantis ES nusikalstamos veikos apibrėžčių; pabrėžia, kad šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, kurią apima tokie nusikaltimai, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurių duomenys tikriausiai bus perduodami;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį kartu su Libano Respublikos vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga prižiūrėti, kaip įgyvendinamas tarptautinis susitarimas; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nurodyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimo priedą;

12.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti arba atšaukti šio tarptautinio susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, o nepriklausomai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš jį sustabdant arba nutraukiant, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant nustatyti, ar partnerės laikosi susitarimo;

13.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

14.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ji reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad apibrėžtyje turėtų būti kalbama apie konkrečius baudžiamuosius tyrimus;

15.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys niekada negali būti toliau tvarkomi kitų institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Libano Respublikos kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas ir parengtas šių institucijų kompetencijos sričių aprašymas; mano, kad bet koks šio sąrašo pakeitimas vieną kompetentingą instituciją pakeičiant kita arba pridedant naują kompetentingą instituciją turėtų būti neįmanomas neatlikus tarptautinio susitarimo peržiūros;

16.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Libano Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Libano Respublikos institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turi būti pranešama nepriklausomai institucijai, EDAPP ir Europolui;

17.  pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Libano Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų skubų tarptautinio susitarimo nutraukimą;

18.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Libano Respublika turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, teisė reikalauti ištaisyti duomenis ir teisė reikalauti ištrinti duomenis, kaip numatyta kituose Sąjungose teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

19.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač jautrus ir kelia didelį susirūpinimą dėl Libano Respublikos teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinių šaknų skirtumų su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Libano Respublikoje apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina apibrėžti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Libano Respublika turėtų paisyti;

20.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai įvertinti susitarimo veikimą, atsižvelgiant į Europolo veiklos poreikius, ir atitiktį Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

21.  ragina Komisiją, prieš sudarant tarptautinį susitarimą, konsultuotis su EDAPP pagal Reglamentą (ES) 2016/794 ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

22.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo to, ar Parlamentas bus pakankamai įtrauktas į visus procedūros etapus pagal SESV 218 straipsnį;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Libano Respublikos vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2017 m. lapkričio 30 d. Europolo valdybos priimtas 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, EDOC# 856927v18.


Derybų dėl ES ir Egipto susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 137kWORD 48k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Egipto kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)08092018/2066(INI))
P8_TA(2018)0301A8-0236/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Egipto kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)0809),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (General Data Protection Regulation)(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Directive on privacy and electronic communications)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5).

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonerių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos priimtą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, taikomo Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, vykdančioms veiklą, kuri patenka į SESV trečios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0236/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, jei užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą, teisę susipažinti, teisę reikalauti ištaisyti dokumentus ir teisę juos stebėti nepriklausomai valdžios institucijai, kaip konkrečiai nurodyta Chartijoje, ir būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi pastaraisiais metais Egipto Arabų Respublikoje padaryta daug šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų; kadangi visų pirma negailestingai buvo nuslopinti nepritarimą reiškę asmenys, įskaitant žurnalistus, politinius aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus; kadangi ir toliau pranešama apie kankinimo atvejus; kadangi plintantis nebaudžiamumas užkerta kelią bet kokiems valstybės pareigūnų bandymams veiksmingai tirti žmogaus teisių pažeidimus;

E.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreiptas dėmesys į vis didesnę daugiadalykio požiūrio svarbą, įskaitant reikiamos vis didėjančios partnerių skaičiaus kompetencijos ir informacijos sutelkimą, kad būtų įvykdyta Europolo misija;

F.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų šalių strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimais supaprastinamas keitimasis informacija ir praktinis bendradarbiavimas kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

G.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

H.  kadangi EDAPP nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad bendradarbiavimo su Egipto Arabų Respublika teisėsaugos srityje siekiant Europos Sąjungos saugumo interesų būtinumą ir proporcingumą reikia tinkamai įvertinti; ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Egipto kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo reikia laikytis reikiamo atsargumo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje išdėstytomis sąlygomis;

3.  mano, kad yra labai svarbių susirūpinimą keliančių klausimų pagrindinių teisių Egipto Arabų Respublikoje paisymo srityje, visų pirma dėl saviraiškos laisvės, religijos laisvės ir teisės nepatirti kankinimų ar nežmoniško elgesio, kaip įtvirtinta Chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti riziką, kylančią perduodant asmens duomenis Egipto Arabų Respublikai, susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, bet taip pat ir kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; prašo Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

5.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turi iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad jei šio lygio negalima užtikrinti ir teisiškai, ir praktiškai, susitarimas negali būti sudarytas;

6.  prašo, kad, siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybės už asmens duomenų perdavimą nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, susitarime turi būti numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

7.  ragina papildyti B gairę įtraukiant į ją nuorodą į susitarimą, pagal kurį, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Egipto Arabų Respublikai, naudojimo ir prieigos prie jų;

8.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, jog tolesniam tvarkymui visada taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir, pateikus prašymą, jie turėtų būti prieinami EDAPP; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Egipto Arabų Respublikos kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

9.  reikalauja, kad susitarime būtų aiški ir tiksli nuostata, pagal kurią būtų nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir EDAPP turi būti nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

10.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. iš Europolo asmens duomenis gaunančios kompetentingos Egipto valdžios institucijos turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, specifiškumo principą ir kad asmens duomenys nebus naudojami siekiant tikslo reikalauti paskelbti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kitą žiauraus ir nežmoniško elgesio bausmę;

11.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir įtrauktos į patį tarptautinį susitarimą, kai įmanoma, laikantis ES nusikalstamos veikos apibrėžčių; pabrėžia, kad šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, kurią apima tokie nusikaltimai, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurioms perdavimas gali turėti įtakos;

12.  ragina Tarybą ir Komisiją pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį kartu su Egipto Arabų Respublikos vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga prižiūrėti, kaip įgyvendinamas tarptautinis susitarimas; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nustatyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimą;

13.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti ar atšaukti tarptautinį susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, o nepriklausomai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš jį sustabdant arba nutraukiant, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant nustatyti, ar šalys laikosi susitarimo;

14.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ji reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik faktiniams baudžiamiesiems tyrimams;

15.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ji reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimų būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik faktiniams baudžiamiesiems tyrimams;

16.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys niekada negali būti toliau tvarkomi kitų institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Egipto Arabų Respublikos kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas ir parengtas šių institucijų kompetencijos sričių aprašymas; mano, kad bet koks šio sąrašo pakeitimas vieną kompetentingą instituciją pakeičiant kita arba pridedant naują kompetentingą instituciją turėtų būti neįmanomas neatlikus tarptautinio susitarimo peržiūros;

17.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Egipto Arabų Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Egipto Arabų Respublikos institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turi būti pranešama nepriklausomai institucijai, EDAPP ir Europolui;

18.  pabrėžia, jog būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Egipto Arabų Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų skubų tarptautinio susitarimo nutraukimą;

19.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Egipto Arabų Respublika turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, teisė reikalauti ištaisyti duomenis ir teisė reikalauti ištrinti duomenis, kaip numatyta kituose Sąjungose teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

20.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač opus klausimas ir kelia didelį susirūpinimą dėl Egipto Arabų Respublikos teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinių šaknų skirtumų su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Egipto Arabų Respublikoje apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina apibrėžti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Egipto Arabų Respublika turėtų paisyti;

21.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai įvertinti susitarimo veikimą atsižvelgiant į Europolo veiklos poreikius, taip pat atitiktį Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

22.  ragina Komisiją prieš sudarant tarptautinį susitarimą konsultuotis su EDAPP, laikantis Reglamento (ES) Nr. 2016/794 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

23.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo pakankamo Parlamento dalyvavimo visuose procedūros etapuose, laikantis SESV 218 straipsnio;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Egipto Arabų Respublikos vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2017 m. lapkričio 30 d. Europolo valdybos priimtas 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, EDOC# 856927v18.


Derybų dėl ES ir Alžyro susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, pradžia
PDF 137kWORD 48k
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Alžyro kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)08112018/2067(INI))
P8_TA(2018)0302A8-0239/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis tarp Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Alžyro kompetentingų institucijų, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu (COM(2017)0811),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 6 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 16 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2).

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(5).

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 2/2018 dėl aštuonerių derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos Europolui leidžiama keistis duomenimis su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos priimtą susitarimą dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008), ir ypač į jo skyrių dėl operatyvinių asmens duomenų tvarkymo, taikomo Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, vykdančioms veiklą, kuri patenka į SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0239/2018),

A.  kadangi Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) leidžia perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai, jei toks perdavimas yra būtinas Europolo užduotims atlikti, remiantis Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2016/680, tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba bendradarbiavimo susitarimais, pagal kuriuos leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytais iki 2017 m. gegužės 1 d., o išskirtinėmis aplinkybėmis – kiekvienu konkrečiu atveju laikantis griežtų sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 5 dalyje, su sąlyga, kad užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės;

B.  kadangi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos Europolui ir trečiosioms šalims leidžiama bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, taigi ir tikslų apribojimo principą bei teisę susipažinti ir reikalauti ištaisyti duomenis, juos turėtų kontroliuoti nepriklausoma valdžios institucija, kaip konkrečiai nurodyta Chartijoje, ir jie turi būti būtini ir proporcingi Europolo užduotims vykdyti;

C.  kadangi toks perdavimas turi būti grindžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

D.  kadangi 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumente(7) atkreiptas dėmesys į vis didesnę daugiadisciplinio požiūrio svarbą, įskaitant reikiamos vis didėjančios partnerių skaičiaus kompetencijos ir informacijos sutelkimą, kad būtų įvykdyta Europolo misija;

E.  kadangi Parlamentas savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais pabrėžė, kad Europolo ir trečiųjų šalių strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimais supaprastinamas keitimasis informacija ir praktinis bendradarbiavimas kovojant su kibernetiniais nusikaltimais;

F.  kadangi Europolas jau yra sudaręs daug susitarimų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Albanija, Australija, Bosnija ir Hercegovina, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija, Islandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Juodkalnija, Kanada, Kolumbija, Lichtenšteinu, Moldova, Monaku, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Ukraina;

G.  kadangi EDAPP nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra Europolo priežiūros institucija, taip pat ES institucijų patarėjas duomenų apsaugos politikos ir teisės aktų klausimais;

1.  mano, kad bendradarbiavimo su Alžyro Liaudies Demokratine Respublika teisėsaugos srityje siekiant Europos Sąjungos saugumo interesų būtinumą ir proporcingumą reikia tinkamai įvertinti; ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą šioje srityje; pažymi, kad apibrėžiant derybų įgaliojimus dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Alžyro kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis sudarymo reikia laikytis reikiamo atsargumo;

2.  mano, kad duomenis gaunančiose trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrintas visapusiškas Chartijos 7 ir 8 straipsnių laikymasis, taip pat užtikrinamos kitos Chartijos saugomos pagrindinės teisės ir laisvės; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą papildyti Komisijos pasiūlytas derybų gaires šioje rezoliucijoje išdėstytomis sąlygomis;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol neatliktas tinkamas poveikio vertinimas siekiant nuodugniai įvertinti riziką, kylančią perduodant asmens duomenis Alžyro Liaudies Demokratinei Respublikai, susijusią su asmenų teisėmis į privatumą ir duomenų apsaugą, bet taip pat ir kitomis Chartijos saugomomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; prašo Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į susitarimą;

4.  primygtinai pabrėžia, kad susitarime įtvirtintas apsaugos lygis turi iš esmės atitikti ES teisėje nustatytą apsaugos lygį; pabrėžia, kad jei šio lygio negalima užtikrinti ir teisiškai, ir praktiškai, susitarimas negali būti sudarytas;

5.  prašo, kad, siekiant visapusiškai laikytis Chartijos 8 straipsnio bei SESV 16 straipsnio nuostatų ir išvengti, kad Europolui netektų atsakomybė už asmens duomenų perdavimą nesilaikant būtinų ir tinkamų apsaugos priemonių, susitarime būtų numatytos griežtos ir konkrečios nuostatos, kuriomis būtų nustatytas tikslų apribojimo principas ir aiškios perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygos;

6.  ragina papildyti B gairę įtraukiant į jas nuorodą į susitarimą, pagal kurį, remiantis Europolo reglamento19 straipsniu, Europolas turi laikytis su asmens duomenimis, kuriuos Europolui perduoda valstybės narės ar kiti teikėjai, susijusių apribojimų dėl duomenų, kurie turi būti perduoti Alžyro Liaudies Demokratinei Respublikai, naudojimo ir prieigos prie jų;

7.  prašo, kad susitarime būtų aiškiai nustatyta, kad tolesniam tvarkymui visada taikomas išankstinio raštiško Europolo leidimo reikalavimas; pabrėžia, kad Europolas šiuos leidimus turėtų įforminti dokumentais ir, pateikus prašymą, jie turėtų būti prieinami EDAPP; ragina į susitarimą taip pat įtraukti nuostatą, įpareigojančią Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos kompetentingas institucijas laikytis šių apribojimų, ir nurodyti, kaip bus užtikrintas šių apribojimų laikymasis;

8.  reikalauja, kad susitarime būtų aiški ir tiksli nuostata, pagal kurią būtų nustatytas perduotų asmens duomenų saugojimo laikotarpis ir reikalaujama, kad pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui asmens duomenys būtų ištrinti; prašo, kad, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi, susitarime būtų nustatytos procedūrinės priemonės; reikalauja, kad išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių saugoti duomenis ilgesnį laikotarpį, pasibaigus duomenų saugojimo laikotarpiui, Europolui ir EDAPP turi būti nurodytos šios priežastys ir pateikti susiję dokumentai;

9.  tikisi, kad bus taikomi kriterijai, įtraukti į Direktyvos (ES) 2016/680 71 konstatuojamąją dalį, t. y. iš Europolo asmens duomenis gaunančios kompetentingos Alžyro valdžios institucijos turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo konfidencialumą, specifiškumo principą ir kad asmens duomenys nebus naudojami siekiant tikslo reikalauti paskelbti, paskelbti ar įvykdyti mirties bausmę arba kitą žiauraus ir nežmoniško elgesio bausmę;

10.  mano, kad nusikaltimų, dėl kurių bus keičiamasi asmens duomenimis, kategorijos turi būti aiškiai apibrėžtos ir įtrauktos į patį tarptautinį susitarimą, kai įmanoma, laikantis ES nusikalstamos veikos apibrėžčių; pabrėžia, kad šiame sąraše turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta veikla, kurią apima tokie nusikaltimai, ir asmenys, grupės bei organizacijos, kurioms perdavimas gali turėti įtakos;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką ir Chartijos 8 straipsnio 3 dalį kartu su Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos vyriausybe nustatyti, kuri nepriklausoma priežiūros institucija bus atsakinga prižiūrėti, kaip įgyvendinamas tarptautinis susitarimas; primygtinai ragina dėl šios institucijos susitarti ir ją nustatyti prieš įsigaliojant tarptautiniam susitarimui; reikalauja, kad šios institucijos pavadinimas būtų aiškiai įtrauktas į susitarimo priedą;

12.  mano, kad abiem susitariančiosioms šalims turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti ar atšaukti tarptautinį susitarimo galiojimą, jeigu jis pažeidžiamas, ir taip pat kad nepriklausomai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pasiūlyti sustabdyti arba nutraukti susitarimo galiojimą, jei jis būtų pažeistas; mano, kad visi asmens duomenys, patenkantys į susitarimo taikymo sritį, perduoti prieš jį sustabdant arba nutraukiant, gali būti toliau tvarkomi pagal susitarimą; mano, kad turėtų būti numatytas periodinis susitarimo vertinimas siekiant įvertinti, ar šalys laikosi susitarimo;

13.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti atskirų atvejų sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimo būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik faktiniams baudžiamiesiems tyrimams;

14.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti pagrįstų priežasčių sąvoką, nes ši sąvoka reikalinga norint įvertinti duomenų perdavimo būtinumą ir proporcingumą; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti taikoma tik faktiniams baudžiamiesiems tyrimams;

15.  pabrėžia, kad gaunančiajai institucijai perduoti duomenys niekada negali būti toliau tvarkomi kitų institucijų ir kad šiuo tikslu turėtų būti sudarytas išsamus Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos kompetentingų institucijų, kurioms Europolas gali perduoti duomenis, sąrašas ir parengtas šių institucijų kompetencijos sričių aprašymas; mano, kad bet koks šio sąrašo pakeitimas vieną kompetentingą instituciją pakeičiant kita arba pridedant naują kompetentingą instituciją turėtų būti neįmanomas neatlikus tarptautinio susitarimo peržiūros;

16.  pabrėžia, jog reikia aiškiai nurodyti, kad tolesnis Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos institucijoms gali būti leidžiamas tik siekiant pradinio Europolo perdavimo tikslo ir apie jį visada turi būti pranešama nepriklausomai institucijai, EDAPP ir Europolui;

17.  pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti, kad tolesnis Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos kompetentingų institucijų gautos informacijos perdavimas kitoms šalims yra draudžiamas ir reikštų skubų tarptautinio susitarimo nutraukimą;

18.  mano, kad į tarptautinį susitarimą su Alžyro Liaudies Demokratine Respublika turėtų būti įtraukta duomenų subjektų teisė į informaciją, teisė reikalauti ištaisyti duomenis ir teisė reikalauti ištrinti duomenis, kaip numatyta kituose Sąjungose teisės aktuose dėl duomenų apsaugos;

19.  pažymi, kad asmens duomenų, atskleidžiančių rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis ar duomenis, susijusius su asmens sveikata ir lytiniu gyvenimu, perdavimas yra ypač jautrus ir kelia didelį susirūpinimą dėl Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos teisinės sistemos, visuomenės ypatumų ir kultūrinių šaknų skirtumų su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad nusikalstama veika Sąjungoje ir Alžyro Liaudies Demokratinėje Respublikoje apibrėžiama skirtingai; mano, kad todėl toks duomenų perdavimas turėtų vykti tik labai išskirtiniais atvejais ir taikant aiškias duomenų subjekto ir su duomenų subjektu susijusių asmenų apsaugos priemones; mano, kad būtina apibrėžti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant pagarbą saviraiškos laisvei, religijos laisvei ir žmogaus orumui, kurių Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika turėtų paisyti;

20.  mano, kad į susitarimą reikėtų įtraukti stebėsenos mechanizmą ir kad reikėtų periodiškai įvertinti susitarimo veikimą atsižvelgiant į Europolo veiklos poreikius, taip pat atitiktį Europos duomenų apsaugos teisėms ir principams;

21.  ragina Komisiją prieš sudarant tarptautinį susitarimą konsultuotis su EDAPP, laikantis Reglamento (ES) Nr. 2016/794 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

22.  pabrėžia, kad Parlamento pritarimas susitarimo sudarymui priklausys nuo pakankamo Parlamento dalyvavimo visuose procedūros etapuose, laikantis SESV 218 straipsnio;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos vyriausybei.

(1) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(5) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366.
(7) 2017 m. lapkričio 30 d. Europolo valdybos priimtas 2018–2020 m. Europolo programavimo dokumentas, EDOC# 856927v18.

Teisinis pranešimas