Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. liepos 5 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Politinė krizė Moldovoje, kilusi paskelbus Kišiniovo mero rinkimus negaliojančiais
 Somalis
 Burundis
 Automatinio keitimosi DNR duomenimis Kroatijoje pradžia *
 Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ***I
 Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema: Europolo užduotys ***I
 Sąjungos bendrajam biudžetui taikomos finansinės taisyklės ***I
 Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra ***I
 2019 m. biudžetas. Trišalio dialogo įgaliojimai
 JT Generalinės Asamblėjos 73-oji sesija
 Migracijos krizė ir humanitarinė padėtis Venesueloje ir jos pasienyje
 Gairės valstybėms narėms, kaip užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui
 ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumas
 Neigiamas JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto poveikis ES piliečiams
 Socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių statutas

Politinė krizė Moldovoje, kilusi paskelbus Kišiniovo mero rinkimus negaliojančiais
PDF 131kWORD 43k
2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės krizės Moldovoje, kilusios paskelbus Kišiniovo mero rinkimus negaliojančiais (2018/2783(RSP))
P8_TA(2018)0303RC-B8-0322/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos, ypač į 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3 d. asociacijos įgyvendinimo ataskaitą dėl Moldovos Respublikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo suteikti Moldovos Respublikai makrofinansinę paramą(2),

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, kuriuo nustatytos politinės išankstinės sąlygos dėl makrofinansinės paramos teikimo Moldovos Respublikai, pridėtą prie 2017 m. liepos 4 d. teisėkūros rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Moldovos Respublikos Parlamento 2017 m. liepos 20 d. balsavimo dėl rinkimų sistemos pakeitimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 21 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko, pranešėjo Moldovos klausimais ir EURONEST pirmininkės pareiškimus, taip pat 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. birželio 27 d. Europos išorės veiksmų tarnybos pareiškimus dėl Kišiniovo mero rinkimų patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo 2 straipsnį, kuriame teigiama, kad „pagarba [...] demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms [...] yra šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir yra esminis šio susitarimo elementas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po dviejų 2018 m. gegužės 20 d. ir birželio 3 d. įvykusių raundų pirmalaikius Kišiniovo mero rinkimus laimėjo Andrei Năstase, surinkęs 52,57 proc. balsų ir aplenkęs Ioną Cebaną, surinkusį 47,43 proc. balsų;

B.  kadangi tarptautiniai Kišiniovo mero rinkimų stebėtojai pripažino rinkimų rezultatus ir tai, kad jie buvo konkurencinio pobūdžio;

C.  kadangi 2018 m. birželio 19 d. Kišiniovo teismas panaikino mero rinkimų rezultatus, remdamasis tuo, kad rinkimų dieną, pasibaigus teisiniam rinkimų kampanijos terminui, abu kandidatai kreipėsi į rinkėjus socialiniuose tinkluose; kadangi nė vienas iš rinkimuose dalyvavusių kandidatų nepaprašė panaikinti rinkimų rezultatų;

D.  kadangi 2018 m. birželio 21 d. Kišiniovo apeliacinis teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendimą, padaręs išvadą, kad komunikacija socialiniuose tinkluose su rinkėjais neteisėtai paveikė rinkimų rezultatus;

E.  kadangi 2018 m. birželio 25 d. Moldovos Aukščiausiasis Teismas patvirtino žemesnės instancijos teismų sprendimus panaikinti Kišiniovo mero rinkimų rezultatus;

F.  kadangi 2018 m. birželio 29 d. Moldovos centrinė rinkimų komisija patvirtino Aukščiausiojo Teismo sprendimą panaikinti Kišiniovo mero rinkimų rezultatus;

G.  kadangi kvietimas balsuoti, kurį teismai prilygino spaudimui ir netinkamai rinkėjams daromai įtakai, buvo įprasta praktika per ankstesnius rinkimus Moldovoje ir dėl to rinkimų rezultatai dar niekada nebuvo panaikinti;

H.  kadangi tokia įvykių raida kelia pavojų, kad šalis nusisuks nuo Europos vertybių ir principų, ir dar labiau žlugdo jau ir taip menką Moldovos piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis; kadangi Moldovos politinės partijos pareiškė, kad tai yra pavojingas precedentas būsimiems rinkimams ir tūkstančiai žmonių Kišiniove protestavo dėl teismų sprendimo;

I.  kadangi tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą ir JAV valstybės departamentą, sukritikavo sprendimą ir pabrėžė, kad turi būti paisoma rinkėjų valios;

J.  kadangi ES ir Moldova prisiėmė bendrą įsipareigojimą siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos pažangos – tai reiškia, kad šalis turi patvirtinti ir įgyvendinti struktūrines ir kitas esmines reformas pagal AS ir IVLPE nuostatas ir Asociacijos darbotvarkę, be to, jis reiškia, kad Moldova įsipareigoja ginti Europos vertybes, įskaitant pagarbą žmogiškosioms vertybėms ir laisvėms, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę;

K.  kadangi rinkimų pripažinimas negaliojančiais yra trikdantis ir svarbus ženklas, kad Moldovoje demokratinių standartų taikymas nuolat blogėja, visų pirma nepamirštant, kad nepriklausoma ir skaidri teismų sistema yra vienas pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės ramsčių; kadangi šis rinkimų pripažinimas negaliojančiais rodo, kad vis labiau linkstama prie autoritarinio ir savavališko valdymo, o žmonių pasitikėjimas valdžia ir institucijomis labai sumažėjo;

L.  kadangi Moldovos Respublikos parlamentas, priešingai neigiamoms ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos rekomendacijoms, 2017 m. liepos mėn. priėmė kontraversiškai vertinamą rinkimų įstatymo pakeitimą, sukėlusį susirūpinimą dėl pavojaus, kad bus daroma netinkama įtaka kandidatams, apribotos vienmandatės rinkimų apygardos, nustatyti pernelyg dideli patekimo į parlamentą slenksčiai pagal proporcinio atstovavimo sistemą ir bus nepakankamai atstovaujama mažumoms ir moterims; kadangi Venecijos komisija taip pat pabrėžė, kad esami nuomonių dėl šios teisėkūros iniciatyvos skirtumai nėra prasmingų konsultacijų ir plataus pagrindinių suinteresuotųjų subjektų sutarimo ženklas;

M.  kadangi, kaip teigia Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, Moldovos žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai yra stigmatizacijos kampanijų aukos ir jiems gresia politiniais motyvais grindžiami baudžiamieji kaltinimai arba jiems grasinama, kai jie gina priešingą nuomonę reiškiančius asmenis, o žurnalistų galimybės gauti informacijos yra ribojamos;

N.  kadangi 2017 m. spalio mėn. dėl nepakankamos pažangos reformuojant Moldovos teismų sistemą ir šaliai neįvykdžius ES sąlygų ES priėmė sprendimą sustabdyti 28 mln. EUR mokėjimą pagal ES paramos teisingumo reformoms programą;

1.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl abejotinu pagrindu ir neskaidriai priimto Moldovos Aukščiausiojo Teismo sprendimo panaikinti Kišiniovo mero rinkimų rezultatus, nes tai labai sumažino rinkimų proceso sąžiningumą;

2.  primena, kad patikimi, skaidrūs, sąžiningi ir įtraukūs rinkimai yra visų demokratinių sistemų kertinis akmuo, teismų sistemai laikantis nešališkumo ir nepriklausomumo nuo bet kokios politinės įtakos principo, ir pasitikėjimo šalies politine sistema pamatas ir kad politinis kišimasis į teismų sistemos veiklą ir rinkimų eigą prieštarauja Europos standartams, kuriuos Moldova pasirašė, visų pirma pagal ES ir Moldovos asociacijos susitarimą;

3.  išreiškia tvirtą solidarumą su tūkstančiais žmonių, protestuojančių Kišiniovo gatvėse, ir pritaria jų reikalavimams, kad Moldovos valdžios institucijos imtųsi atitinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų paisoma Kišiniovo mero rinkimų rezultatų, kuriuos, be kita ko, pripažino nacionaliniai ir tarptautiniai stebėtojai ir kurie išreiškia rinkėjų valią; ragina valdžios institucijas užtikrinti teisę į taikų protestą;

4.  primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas užtikrinti demokratinių mechanizmų veikimą ir primygtinai reikalauja, kad tiek vykdomoji valdžia, tiek teisminės institucijos laikytųsi valdžių atskyrimo principo, visapusiškai remtų demokratijos principus ir laikytųsi teisinės valstybės principų;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tolesnio demokratinių standartų blogėjimo Moldovoje; pripažįsta, kad teismų sprendimas, kuris jau daug kartų įvardytas kaip politinės įtakos ir politiniais motyvais priimto sprendimo atvejis, yra valstybės užvaldymo pavyzdys ir atskleidžia labai gilią Moldovos institucijų krizę; apgailestauja, kad valdžios institucijos, nepaisydamos daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų, ir toliau pakerta žmonių pasitikėjimą valstybės institucijų teisingumu ir nešališkumu;

6.  mano, kad, priėmus sprendimą Kišiniovo mero rinkimus paskelbti negaliojančiais, neįvykdytos politinės makrofinansinės paramos teikimo sąlygos, ir primena, kad „išankstinė makrofinansinės paramos teikimo sąlyga yra ta, kad paramą gaunanti šalis turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinės valstybės principą, ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms“;

7.  primygtinai ragina Komisiją sustabdyti bet kokius numatytus makrofinansinės paramos Moldovai mokėjimus; mano, kad bet koks sprendimas dėl mokėjimų ateityje turėtų būti priimamas tik po suplanuotų parlamento rinkimų ir tik su sąlyga, kad jie bus vykdomi laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir bus įvertinti specializuotų tarptautinių organizacijų ir kad bus įvykdytos makrofinansinės paramos sąlygos;

8.  ragina Komisiją sustabdyti paramą Moldovos biudžetui, pasinaudojant 2015 m. liepos mėn. precedentu, kai tokia parama buvo sustabdyta dėl bankų krizės; mano, kad, reaguojant į Kišiniovo mero rinkimų paskelbimą negaliojančiais, reikėtų patvirtinti ES paramos biudžetui sustabdymo mechanizmą ir kad jis turėtų apimti sąrašą sąlygų, kurias turi įgyvendinti Moldovos valdžios institucijos: į šį sąrašą turėtų būti įtrauktas Kišiniovo mero rinkimų rezultatų patvirtinimas ir konkretūs į rezultatus orientuoti ir visapusiškai skaidrūs tyrimai, turto išieškojimas ir nusikaltėlių baudžiamasis persekiojimas bankinio sukčiavimo byloje;

9.  ragina Moldovos valdžios institucijas atsižvelgti į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos rekomendacijas dėl rinkimų reformos;

10.  pakartoja esąs susirūpinęs dėl ekonominės ir politinės galios koncentracijos siaurame žmonių rate, teisinės valstybės padėties, demokratinių standartų ir pagarbos žmogaus teisėms blogėjimo, pernelyg didelio valstybės institucijų politizavimo, sisteminės korupcijos, nepakankamo 2014 m. bankinio sukčiavimo tyrimo ir riboto žiniasklaidos pliuralizmo; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo teisminių institucijų nepriklausomumo, ypač dėl selektyvaus teisingumo, kuriuo naudojamasi kaip priemone daryti spaudimą politiniams oponentams, atvejų; ragina Moldovos valdžios institucijas reformuoti teismų sistemą, be kita ko, paskirti naujus teisėjus, kad teisminės institucijos negalėtų kištis į rinkimų ir politinius procesus ar kokiu nors kitu būdu pakenkti demokratiškai išreikštai Moldovos gyventojų valiai;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Moldovos valdžios institucijos persekioja politinius oponentus ir jų teisininkus, pasinaudodamos sufabrikuotais kaltinimais ir baudžiamaisiais procesais, ir įspėja, kad taip darydamos valdžios institucijos pažeidžia teisinės valstybės principą ir politinių oponentų ir teisininkų teises;

12.  apgailestauja dėl to, kad valdžios institucijos padarė labai nedidelę pažangą siekiant atlikti išsamų ir nešališką 2014 m. bankinio sukčiavimo, kurio metu iš Moldovos finansų sistemos pavogta iš viso apie 1 mlrd. JAV dolerių, tyrimą; primygtinai ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant išieškoti pavogtas lėšas ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų; mano, kad tai būtina norint susigrąžinti Moldovos piliečių pasitikėjimą institucijomis ir atkurti valdžios institucijų patikimumą;

13.  ragina Moldovos valdžios institucijas laikytis tarptautinių principų ir geriausios praktikos ir užtikrinti pilietinei visuomenei palankią aplinką; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl dabartinio NVO teisės akto projekto, šiuo metu svarstomo parlamente, nuostatų, kurios galėtų apriboti užsienio finansavimą Moldovos NVO;

14.  ragina Moldovos parlamentą konsultuotis su pilietine visuomene ir nepriklausoma žiniasklaida prieš priimant naują Audiovizualinės žiniasklaidos kodeksą ir atmesti vadinamąją dvigubos paskirties reformą; išreiškia susirūpinimą dėl to, ar nepriklausoma, vietinė ir opozicijos žiniasklaida, kuri, be kita ko, neturi pakankamai išteklių, Moldovoje galės įgyvendinti naujojo kodekso reikalavimus dėl privalomo vietos turinio;

15.  ragina EIVT ir Komisiją atidžiai stebėti pokyčius visose šiose srityse ir tinkamai informuoti Parlamentą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms, Moldovos Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamento pirmininkui, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui ir Venecijos komisijai.

(1) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0283.


Somalis
PDF 142kWORD 47k
2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Somalio (2018/2784(RSP))
P8_TA(2018)0304RC-B8-0323/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Somalio, ypač į 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Dadabo pabėgėlių stovyklos(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 30 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl išpuolio Somalyje, taip pat į ankstesnius atstovo spaudai pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į bendrą ES ir Afrikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2017 m. gruodžio mėn. ataskaitą „Civilių gyventojų apsauga: taikos, saugumo ir žmogaus teisių pagrindo kūrimas Somalyje“,

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. ES ir Somalio Nacionalinę orientacinę programą Somalio Federacinei Respublikai,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 15 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria pratęsiamas Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (AMISOM) įgaliojimų terminas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 27 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Somalio, taip pat į ankstesnes jos rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 15 d. JT specialiojo įgaliotinio Somalyje pranešimą JT Saugumo Taryboje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. vasario 25 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. JT Saugumo Tarybos pareiškimus spaudai dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Somalio pusiasalio, į 2017 m. liepos 17 d. išvadas dėl bado rizikos problemos sprendimo ir į 2017 m. balandžio 3 d. išvadas dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 26 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimus dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 4 d. JT ir Somalio saugumo konferencijos komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl pagalbos Somaliui žmogaus teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. AMISOM pareiškimą, kuriame pranešama apie ketinimą 2017 m. gruodžio mėn. pradėti karių išvedimą iš Somalio ir iki 2020 m. išvesti visas karines pajėgas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 4 d. keturių JT žmogaus teisių ekspertų bendrą pareiškimą, kuriame jie išreiškė susirūpinimą dėl vis didesnio profsąjungų atstovų persekiojimo Somalyje,

–  atsižvelgdamas į išvadas ir rekomendacijas, pateiktas 2016 m. lapkričio mėn. TDO Asociacijos laisvės komiteto 380-ojoje ataskaitoje, kurią TDO valdymo organas patvirtino byloje Nr. 3113,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi „al-Shabaab“ Somalio teritorijoje įvykdė daugybę teroristinių išpuolių; kadangi 2017 m. spalio 14 d. Somalis išgyveno sunkiausią savo istorijoje teroristinį išpuolį, per kurį, oficialiais duomenimis, mažiausiai 512 žmonių žuvo, o 357 buvo sužeista; kadangi „al-Shabaab“ ir kitos su grupuote „Islamo valstybė“ susijusios teroristinės grupės ir toliau vykdė teroristinius išpuolius prieš tarptautiniu mastu pripažintą Somalio vyriausybę ir civilius gyventojus;

B.  kadangi 2018 m. balandžio 1 d. „al-Shabaab“ įvykdė išpuolį susprogdindama automobilį Afrikos Sąjungos taikdarių bazėje, kuri veikia Bulamare ir aplinkiniuose kaimuose; kadangi 2018 m. vasario 25 d. Mogadiše buvo įvykdyti du teroristiniai išpuoliai, per kuriuos žuvo mažiausiai 32 asmenys;

C.  kadangi 2017 m. birželio mėn. Somalio vyriausybės saugumo pajėgos neteisėtai nužudė ir sužeidė daug civilių gyventojų per vidinius vyriausybės pajėgų susirėmimus pagalbos paskirstymo vietoje Baidoa mieste; kadangi per susirėmimus regioninės pajėgos ir klanų karinės grupuotės taip pat puolė civilius gyventojus, ypač Žemutinės Šabelahos, Galgududo ir Hirano regionuose;

D.  kadangi, remiantis JT žmogaus teisių tarnybos ir JT pagalbos misijos Somaliui (UNSOM) ataskaita, apimančia laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 14 d., Somalyje užregistruota 2 078 civilių asmenų mirties ir 2 507 sužeidimų atvejai; kadangi už didžiąją dalį nužudymų ir sužeidimų atsakingi „al-Shabaab“ kovotojai; kadangi už nemažą dalį šių mirčių atsakingos klanų karinės grupuotės, valstybės veikėjai, įskaitant armiją ir policiją, taip pat netgi Afrikos Sąjungos misija Somalyje;

E.  kadangi Somalyje dvidešimt metų vyko pilietinis karas; kadangi nuo 2012 m., po to, kai darbą pradėjo nauja tarptautiniu mastu remiama vyriausybė, šalis padarė reikšmingą pažangą taikos ir stabilumo srityje; kadangi nepaisant to, jog per pastaruosius metus vykdant antiteroristines operacijas „al-Shabaab“ patyrė didelių nuostolių, JT ataskaitose nurodoma, kad ISIS/„Da’esh“ grupuotė Somalyje smarkiai padidėjo;

F.  kadangi 2017 m. vasario 8 d., po to, kai darbą pradėjo nauja tarptautiniu mastu remiama vyriausybė, Somalyje buvo surengti pirmieji laisvi rinkimai; kadangi rinkimų sistemoje stebima pažanga dalyvavimo požiūriu, tačiau rinkimų elementai kol kas menki; kadangi vyriausybė per 2020/2021 m. rinkimus įsipareigojo pereiti prie nesvertiniu balsavimu pagrįstos visuotinės rinkimų sistemos;

G.  kadangi Afrikos Sąjungos misijos Somalyje įgaliojimai pratęsti iki 2018 m. liepos 31 d.; kadangi, remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2372/17, AMISOM uniformuoto personalo skaičius iki 2018 m. spalio 30 d. turėtų būti sumažintas iki 20 626; kadangi AMISOM darbuotojai savo tarnybos metu buvo kaltinami žmogaus teisių pažeidimais, seksualine prievarta ir nusižengimais;

H.  kadangi saviraiškos laisvė, kuri yra vienas iš svarbiausių bet kurios veikiančios demokratijos ramsčių, Somalyje tebėra smarkiai ribojama; kadangi žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, pilietinės visuomenės aktyvistai ir politiniai lyderiai ir toliau nuolat susiduria su grėsmėmis; kadangi „al-Shabaab“ toliau vykdo bauginimus, suėmimus, sulaikymus neužtikrinus tinkamo proceso ir netgi žudymus; kadangi valdžios institucijos retai tiria tokus atvejus; kadangi, pasak Tarptautinės žurnalistų federacijos (IFJ), Somalis aštuntus metus iš eilės buvo ta Afrikos valstybė, kurioje, vykdydami savo pagrindinę teisę į saviraiškos laisvę ir ja naudodamiesi, žuvo daugiausia žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų;

I.  kadangi laisvė jungtis į asociacijas ir profesines sąjungas yra itin svarbi bet kurios veikiančios demokratijos plėtrai; kadangi Somalio federalinė vyriausybė sąmoningai neleidžia sudaryti nepriklausomų sąjungų ir joms veikti; kadangi profesinių sąjungų ir darbuotojų teisių aktyvistai Somalyje kasdien susiduria su bauginimais, grasinimais ir priekabiavimu; kadangi Somalyje nuolat vykdomos šmeižto kampanijos prieš profesinių sąjungų atstovus ir jie stigmatizuojami;

J.  kadangi Tarptautinė darbo organizacija (TDO) išnagrinėjo skundą prieš Somalio Vyriausybę dėl asociacijų laisvės pažeidimo; kadangi TDO paragino vyriausybę „nedelsiant pripažinti, kad Omar Faruk Osman vadovauja Somalio žurnalistų nacionalinei sąjungai (NUSOJ) ir Somalio profesinių sąjungų federacijai (FESTU)“;

K.  kadangi JT žmogaus teisių ekspertai viešai pareiškė, jog „Somalis nevykdo savo tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų ir kad profesinių sąjungų padėtis vis blogėja, nepaisant konkrečių Tarptautinės darbo organizacijos valdančiosios tarybos rekomendacijų, kuriomis Somalio vyriausybė raginama susilaikyti nuo bet kokių tolesnių veiksmų Somalyje registruotų profesinių sąjungų atžvilgiu, ypač NUSOL ir FESTU atžvilgiu“;

L.  kadangi Somalyje labai paplitę žmogaus teisių pažeidimai; kadangi už juos atsakingi asmenys dažniausiai yra nevalstybiniai subjektai – „al-Shabaab“ kovotojai ir klanų karinės grupuotės, bet pažeidimus vykdo ir valstybės veikėjai; kadangi nustatyta neteisminių mirties bausmės vykdymo atvejų, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, savavališkų areštų ir sulaikymų, taip pat grobimų; kadangi, Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro duomenimis, Somalio nacionalinė žvalgybos ir saugumo agentūra (NISA) nuolat pažeidžia tarptautinę žmogaus teisių teisę; kadangi ji dažnai veikia neteisminiu būdu ir jos įgaliojimai yra per platūs;

M.  kadangi vis dėlto politinė padėtis yra nestabili, o valdymas tebėra silpnas, todėl stringa pažanga teisingumo ir saugumo sektoriaus reformos srityje; kadangi, anot organizacijos „Transparency International“, Somalis yra labiausiai korumpuota šalis pasaulyje;

N.  kadangi kariniuose teismuose toliau nagrinėjamos įvairiausios bylos, įskaitant su terorizmu susijusius nusikaltimus, o vykdant teismo procesą nesilaikoma tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų; kadangi iki trečiojo 2017 m. ketvirčio mažiausiai 23 asmenims po karinio teismo apkaltinamųjų nuosprendžių, kurių dauguma priimti dėl su terorizmu susijusių kaltinimų, buvo įvykdyta mirties bausmė; kadangi 2017 m. vasario 13 d. septyni kaltinamieji, iš kurių vienas buvo vaikas, Puntlande nuteisti mirties bausme už nužudymą, daugiausia remiantis Puntlando žvalgybos tarnybų prievarta išgautais prisipažinimais; penkiems iš jų mirties bausmė buvo įvykdyta tų metų balandžio mėn.;

O.  kadangi užsienio interesai dar labiau apsunkina politinę padėtį; kadangi, kalbant apie platesnę Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir Saudo Arabijos konfrontaciją su Kataru, pasakytina, kad Somalio federacinė vyriausybė siekia išlikti neutrali; kadangi atsakydamos į tai Saudo Arabija ir JAE nutraukė reguliarius paramos mokėjimus į Somalio biudžetą, o tai dar labiau susilpnino vyriausybės gebėjimą mokėti saugumo pajėgoms;

P.  kadangi vaikai yra bene didžiausios konflikto Somalyje aukos; kadangi būta daug vaikų pagrobimo ir teroristų grupuočių vykdomo jų verbavimo atvejų; kadangi Somalio saugumo pajėgos juos laiko priešais, taip pat jie dažnai žudomi, luošinami, areštuojami ir kalinami;

Q.  kadangi 2018 m. vasario 21 d. organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje nurodyta, jog nuo 2015 m. šimtai vaikų, kuriuos vyriausybė laiko nelaisvėje dėl jų su terorizmu susijusios veiklos, kenčia smurtą ir prievartą, įskaitant mušimą, kankinimą, izoliavimą ir seksualinę prievartą; kadangi Puntlande vaikai už teroristinius nusikaltimus buvo nuteisti mirties bausme;

R.  kadangi po kelerius metus trukusios sausros prasidėjo rekordiškai didelės liūtys ir dėl to buvo perkelta 230 000 žmonių, iš kurių daugiau kaip pusė yra vaikai; kadangi jie priskaičiuojami prie maždaug 2,6 milijonų žmonių visoje šalyje, kurie jau nukentėjo nuo sausros ir konfliktų;

S.  kadangi itin daug užregistruotų civilių asmenų žūčių įvyko dėl klanų karinių grupuočių kaltės; kadangi pagrindinė priežastis, dėl kurios kyla klanų konfliktai, yra ginčai dėl žemės ir išteklių, kuriuos dar labiau apsunkina uždaras keršto ratas; kadangi tokius konfliktus dar labiau paaštrino išteklių trūkumas ir sausros; kadangi tokiais konfliktais naudojasi vyriausybės priešininkai, siekdami dar labiau destabilizuoti teritorijas;

T.  kadangi maisto stygius tebėra didelė Somalio valstybės ir gyventojų problema; kadangi, kaip teigia Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinis direktoratas, maždaug pusei iš 12 milijonų Somalio gyventojų stinga maisto ir reikalinga humanitarinė pagalba; kadangi apytikriai apskaičiuota, jog apie 1,2 mln. vaikų mityba yra labai prasta, o 232 000 kenčia nuo gyvybei pavojingo didelio ūmaus mitybos nepakankamumo; kadangi daugelis šalies teritorijų dar nėra visiškai atsigavusios nuo 2011–2012 m. bado; kadangi sausros Somalyje didina maisto stygiaus problemas;

U.  kadangi Kenijoje veikia keletas Somalio pabėgėlių stovyklų, įskaitant Dadaabo stovyklą, kurioje gyvena apie 350 000 pabėgėlių; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė bendruomenė nesuteikia tinkamos paramos, Kenijos valdžios institucijos ketina sumažinti šias stovyklas, skatindamos grįžti į Somalį;

V.  kadangi tarptautiniai humanitarinės pagalbos teikėjai yra labai svarbūs kovojant su maisto stygiumi ir teikiant humanitarinę pagalbą; kadangi jie labai padėjo išvengti humanitarinės katastrofos Somalyje; kadangi buvo mėginama humanitarinę pagalbą nukreipti į karo finansavimą;

W.  kadangi nuo 2016 m. ES palaipsniui didina savo metinę humanitarinę pagalbą Somaliui, visų pirma reaguodama į didelę šalį alinančią sausrą, o 2017 m. 120 mln. EUR skyrė humanitariniams partneriams; kadangi tarptautinis humanitarinės pagalbos planas finansuojamas tik iki 24 proc.;

X.  kadangi ES iš Europos plėtros fondo (2014–2020 m.) suteikė 486 mln. EUR, daugiausia dėmesio skirdama valstybės ir taikos kūrimui, aprūpinimui maistu, atsparumui ir švietimui; kadangi ES per Afrikos taikos priemonę taip pat remia AMISOM; kadangi 22 000 karių turinčios Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgos (AMISOM) kai kuriose Somalio dalyse padėjo užtikrinti tam tikrą stabilumą; kadangi dalį šalies kontroliuoja arba joms kelia grėsmę radikalus islamistų judėjimas „al-Shabaab“ arba jas kontroliuoja atskiros valdžios institucijos, kaip Somalilando ir Puntlando atveju;

1.  smerkia visus teroristinius išpuolius prieš Somalio gyventojus, kuriuos įvykdė tiek „al-Shabaab“, tiek kitos ekstremistinės teroristinės grupuotės; tvirtina, kad negali būti jokios teisėtos priežasties vykdyti teroristinę veiklą; ragina už teroristinius išpuolius ir už žmogaus teisių pažeidimus atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę; reiškia didžiausią užuojautą neseniai Somalyje įvykdytų teroristinių išpuolių aukoms bei jų šeimoms ir labai apgailestauja dėl prarastų gyvybių; primena Somalio valdžios institucijoms apie jų pareigą užtikrinti žmogaus teises ir visomis aplinkybėmis apsaugoti civilius gyventojus;

2.  pabrėžia, kad šalinant pagrindines terorizmo priežastis, kaip antai nesaugumą, skurdą, žmogaus teisių pažeidimus, aplinkos būklės prastėjimą, nebaudžiamumą ir teisingumo nebuvimą, taip pat priespaudą, būtų labai prisidėta prie teroristų organizacijų ir veiklos nutraukimo Somalyje; tvirtina, kad dėl nepakankamo išsivystymo ir nesaugumo susidaro užburtas ratas; todėl ragina tarptautinius subjektus, be kita ko, vykdančius ES vystymosi programas, pradėti saugumo sektoriaus reformą ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas siekiant užtikrinti jų vystymosi ir saugumo politikos darną Somalyje; ragina ES toliau remti taikos ir susitaikymo Somalyje procesą taikant Tarpusavio atskaitomybės sistemą ir Saugumo paktą;

3.  ragina Somalio federalinę vyriausybę tęsti taikos kūrimo ir valstybės kūrimo pastangas kuriant tvirtas institucijas, kurioms būtų taikomi teisinės valstybės principai ir kurios galėtų teikti pagrindines viešąsias paslaugas ir užtikrinti saugumą, saviraiškos laisvę ir asociacijų laisvę; džiaugiasi, kad grupuotei „al-Shabaab“ nepavyko sutrukdyti 2016–2017 m. rinkimams; ragina Somalio federalinę vyriausybę užtikrinti, kad 2020–2021 m. rinkimams būtų sukurta rinkimų sistema, pagrįsta nesvertiniu visuotiniu balsavimu; primena, kad ilgalaikio stabilumo ir taikos galima pasiekti tik užtikrinant socialinę įtrauktį, darnų vystymąsi ir gerą valdymą, pagrįstus demokratijos ir teisinės valstybės principais.

4.  ragina Somalio federalinę vyriausybę sustiprinti savo pastangas visoje šalyje įtvirtinti teisinės valstybės principą; teigia, kad nebaudžiamumas yra viena iš pagrindinių uždaro smurto rato ir blogėjančios žmogaus teisių padėties priežasčių; prašo Somalio valdžios institucijų būsimas karinių jurisdikcijų teismams priklausančias civilių bylas perduoti baudžiamiesiems civiliniams teismams; ragina Somalio prezidentą nedelsiant sušvelninti paskirtas mirties bausmes ir tai būtų pirmas žingsnis siekiant paskelbti visų mirties bausmių moratoriumą; mano, kad tik teisinė valstybė gali panaikinti nebaudžiamumą; ragina vyriausybę ir tarptautinius subjektus toliau siekti įsteigti nepriklausomą teismą – nusikaltimų, padarytų prieš Somalio žurnalistus, nepriklausomų ir patikimų tyrimų instituciją, išnaikinti korupciją ir kurti atskaitingas institucijas, ypač saugumo sektoriuje; palankiai vertina tai, kad vyriausybė, bendradarbiaudama su JT ir ES, praėjusiais metais pradėjo nacionalinės teisininkų mokymo programos įgyvendinimą;

5.  apgailestauja dėl valstybės ir nevalstybinių subjektų Somalyje vykdomų saviraiškos laisvės pažeidimų; yra susirūpinęs dėl dabartinės administracijos ir kai kurių regioninių valstybinių administracijų autokratinio požiūrio, dėl kurio areštuojami politiniai oponentai ir taikūs kritikai; mano, kad bet koks žurnalistų ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimas, priekabiavimas prie jų, sulaikymas ar žudymas yra visiškai nepriimtini; prašo Somalio valdžios institucijas nebesinaudoti NISA siekiant įbauginti nepriklausomus žurnalistus ir politinius oponentus; ragina vyriausybę ir ES kaip dalį savo teisinės veiklos Somalyje užtikrinti, kad NISA būtų reguliuojama naudojant veiksmingą priežiūros sistemą; tvirtina, kad saviraiškos ir idėjų laisvė yra būtina kuriant stiprią ir demokratinę visuomenę; ragina Somalio vyriausybę užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma teisės į saviraiškos laisvę; ragina Somalio vyriausybę persvarstyti baudžiamąjį kodeksą, naują žiniasklaidos įstatymą ir kitus teisės aktus siekiant suderinti juos su Somalio tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su saviraiškos ir žiniasklaidos laisve;

6.  reiškia susirūpinimą dėl tam tikrų užsienio interesų, kurie dar labiau apsunkina politinę padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į platesnę JAE ir Saudo Arabijos konfrontaciją su Kataru, Somalio federalinė vyriausybė, siekdama likti neutrali, nebegavo Saudo Arabijos ir JAE teikiamos reguliarios biudžetinės paramos išmokų, ir tai dar labiau silpnina vyriausybės gebėjimą mokėti saugumo pajėgoms; ragina JAE nedelsiant nutraukti visus destabilizavimo veiksmus Somalyje ir gerbti Somalio suverenumą bei teritorinį vientisumą;

7.  griežtai smerkia sunkius asociacijų laisvės ir saviraiškos laisvės pažeidimus Somalio laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų atžvilgiu, ypač NUSOJ ir FESTU ilgalaikes represijas, ir prašo nutraukti atliekamus tyrimus ir bylą, kurią Generalinio prokuroro tarnyba iškėlė prieš NUSOJ generalinį sekretorių Omarą Faruką Osmaną už Pasaulinės spaudos laisvės dienos minėjimo organizavimą negavus Informacijos ministerijos sutikimo;

8.  smerkia Somalio valstybės represijas prieš profesines sąjungas; ragina Somalio valstybę nutraukti visų formų represijas prieš profesinių sąjungų narius; primygtinai reikalauja, kad vyriausybė leistų steigti nepriklausomas profesines sąjungas; yra tvirtai įsitikinęs, kad profesinės sąjungos yra būtinos darbuotojų teisėms Somalyje užtikrinti; tvirtina, kad nepriklausomos profesinės sąjungos galėtų labai padėti gerinti saugumo padėtį Somalyje;

9.  ragina Somalio federalinę vyriausybę gerbti ir puoselėti tarptautinius teisinės valstybės principus bei priimti ir visapusiškai įgyvendinti TDO sprendimus dėl Bylos Nr. 3113;

10.  palankiai vertina UNSOM darbą visais aspektais ir žmogaus teisių stebėseną Somalyje, taip pat JT Saugumo Tarybos sprendimą pratęsti misijos įgaliojimus iki 2019 m. kovo 31 d.; palankiai vertina Afrikos Sąjungos pastangas grąžinti tam tikrą stabilumą Somaliui ir organizuoti pereinamojo laikotarpio politinį procesą; ragina ES geriau stebėti ir stiprinti gebėjimus, siekiant užtikrinti atskaitomybę už AMISOM įvykdytus pažeidimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES yra atsakinga už didžiąją jos finansavimo dalį; primygtinai ragina UNSOM visiškai įgyvendinti savo įgaliojimus, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai;

11.  smerkia tai, kad Somalyje į karius verbuojami vaikai – tai yra kraupus karo nusikaltimas; mano, kad vaikai konflikte yra viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių; ragina visas ginkluotas grupuotes nedelsiant nutraukti šią praktiką ir paleisti visus šiuo metu užverbuotus vaikus; ragina valstybę juos laikyti terorizmo ir karo aukomis, o ne nusikaltimo vykdytojais ir ragina ES padėti Somalio vyriausybei vykdyti reabilitacijos ir reintegracijos veiklą; primygtinai ragina Somalio valdžios institucijas nutraukti savavališką vaikų, kurie, kaip įtariama, yra neteisėtai susiję su „al-Shabaab“, kalinimą; ragina visus Somalio subjektus laikytis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo tikslų dėl vaikų įtraukimo į ginkluotus konfliktus ir ragina Somalio federalinę vyriausybę nedelsiant jį ratifikuoti;

12.  palankiai vertina Komisijos narių atranką į naujai įsteigtą Somalio nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių komisiją ir ragina Somalio vyriausybę nedelsiant šią komisiją paskirti; yra labai sunerimęs dėl pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus, padarytus Somalio saugumo pajėgų, įskaitant žudymus, savavališkus areštus ir kalinimą, kankinimą, žaginimą ir pagrobimus; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad visi pažeidimai būtų visapusiškai ištirti ir kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn; ragina vyriausybę ir ES stiprinti Somalio baudžiamųjų tyrimų departamento (CID) technines žinias siekiant atlikti išsamius ir veiksmingus tyrimus, kurie nepažeistų teisių; ragina vidaus ir užsienio pajėgas, kurios dalyvauja kovoje su „al-Shabaab“, veikti laikantis tarptautinės teisės; ragina Somalio vyriausybę vykdyti įsipareigojimus siekiant nutraukti priverstinį šalies viduje, įskaitant šalies sostinę Mogadišą, perkeltų asmenų iškeldinimą;

13.  giria Somalio vyriausybę už tai, kad ji po 2018 m. gegužės mėn. trijų dienų nacionalinio konstitucinio konvento pradėjo Somalio laikinosios konstitucijos peržiūros procesą, kurį užbaigus Somaliui bus parengta nuolatinė konstitucija; ragina Somalio vyriausybę užbaigti Somalio nacionalinį smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo veiksmų planą (PCVE), kuris įtrauktas į AMISOM remiamą šalies kompleksinį saugumo metodą (CAS);

14.  kaip baisų karo nusikaltimą smerkia smurtą dėl lyties ir seksualinį smurtą prieš moteris, vyrus, berniukus ir mergaites, nuo kurio ypač kenčia moterys ir mergaitės; ragina valstybę labiau stengtis apsaugoti pažeidžiamas visuomenės grupes; palankiai vertina tai, kad vyriausybė, bendradarbiaudama su JT ir ES, praėjusiais metais pradėjo nacionalinės teisininkų mokymo programos įgyvendinimą; dar kartą pakartoja, kad yra ypač susirūpinęs dėl moterų teisių; ragina atitinkamas valdžios institucijas skatinti lyčių lygybę ir galių suteikimą moterims; smerkia tai, kad Somalyje homoseksualumas laikomas nelegaliu ir kriminalizuojami LGTBI asmenys;

15.  apgailestauja dėl prastos humanitarinės padėties, kuri kelia grėsmę milijonų somaliečių gyvybei; primena, kad per 2011 m. badą mirusių asmenų skaičius padidėjo dėl nesaugios padėties ir grupuotei „al-Shabaab“ priklausančių ekstremistų kovotojų veiksmų jiems neleidus tiekti pagalbos maistu į tuo metu jų kontroliuotas Somalio pietinę ir centrinę dalis; ragina ES ir jos valstybes nares bei tarptautinę bendruomenę toliau padėti Somalio gyventojams, pagerinti labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių gyvenimo sąlygas ir spręsti problemas, susijusias su perkėlimo, maisto stygiaus, epidemijų ir gaivalinių nelaimių padariniais; smerkia visus Somalyje vykdomus išpuolius prieš humanitarinės pagalbos subjektus ir taikdarius; ragina ES pagalbą suderinti su tarptautiniu mastu sutartais vystymosi veiksmingumo principais, kad būtų pasiekti neseniai patvirtinti darnaus vystymosi tikslai (DVT);

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Somalio prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 204, 2018 6 13, p. 127.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0229.


Burundis
PDF 139kWORD 46k
2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Burundžio (2018/2785(RSP))
P8_TA(2018)0305RC-B8-0333/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Burundžio, ypač į 2015 m. liepos 9 d.(1), 2015 m. gruodžio 17 d.(2), 2017 m. sausio 19 d.(3) ir 2017 m. liepos 6 d.(4) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą, ypač į jo 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2015 m. lapkričio 12 d. rezoliuciją 2248 (2015) ir 2016 m. liepos 29 d. rezoliuciją 2303 (2016) dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 27 d. Jungtinių Tautų padėties Burundyje tyrimo komisijos (UNCI) žodinį pranešimą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 23 d. paskelbtą Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pirmąją ataskaitą dėl padėties Burundyje ir į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl politinės padėties ir tebesitęsiančio smurto Burundyje, kuriame jis primygtinai ragino vyriausybę ir visas šalis nedelsiant nutraukti tokius smurtinius veiksmus ir neleisti jiems vykti,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pranešimą spaudai dėl padėties Burundyje ir į 2018 m. balandžio 5 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą, kuriame smerkiami visi žmogaus teisių pažeidimai Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. paskelbtą nepriklausomo Jungtinių Tautų tyrimo dėl Burundžio ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugpjūčio 28 d. Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą dėl Burundžio (toliau – Arušos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 13 d. Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Sprendimą dėl Taikos ir saugumo tarybos veiklos ir dėl taikos ir saugumo padėties Afrikoje (Assembly/AU/Dec.598(XXVI)), priimtą per 26-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją, vykusią 2016 m. sausio 30–31 d. Adis Abeboje (Etiopija),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos sprendimus ir pareiškimus (Assembly/AU/Dec.605-620 (XXVII)), priimtus per 27-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją, vykusią 2016 m. liepos 17–18 d. Kigalyje (Ruanda),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 4 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Burundžio Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 31 d. Rytų Afrikos bendrijos (EAC) aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą (ES) 2016/394 dėl konsultacijų su Burundžio Respublika pagal Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo 96 straipsnį procedūros baigimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1755(6) ir į 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1763(7) ir 2016 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/1745(8) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d., gegužės 18 d., birželio 22 d. ir lapkričio 16 d. ir 2016 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. gruodžio 19 d., 2016 m. spalio 21 d. ir 2017 m. spalio 27 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą ES vardu dėl padėties Burundyje artėjant referendumui dėl konstitucijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl lygos „Iteka“ (angl. Ligue Iteka) uždraudimo Burundyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2015 m. balandžio mėn., kai prezidentas P. Nkurunziza paskelbė kandidatuosiąs kontroversiškai vertinamai trečiajai kadencijai, po ko kilo kelis mėnesius trukę neramumai, per kuriuos, Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) duomenimis, žuvo 593 asmens ir nuo to laiko, pasak UNHCR, 413 000 asmenų pabėgo iš šalies, o 169 000 asmenų buvo perkelta šalies viduje, Burundis patiria politinę, žmogaus teisių ir humanitarinę krizę; kadangi, Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, 3,6 mln. šalies gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba;

B.  kadangi konstituciniai pakeitimai, už kuriuos nubalsuota referendume, apima prezidento galių išplėtimą, viceprezidento galių sumažinimą, tai, kad prezidentas skiria ministrą pirmininką, paprastosios daugumos procedūros, kuri taikoma teikiant arba keičiant teisės aktus parlamente, įvedimą, galimybę peržiūrėti Arušos susitarime nustatytas kvotas ir draudimą politinėms partijoms, surinkusioms mažiau kaip 5 proc. balsų, dalyvauti vyriausybėje ir dėl visų šių pakeitimų kyla grėsmė Arušos susitarimui;

C.  kadangi artėjant 2018 m. gegužės 17 d. referendumui dėl konstitucijos visoje šalyje sustiprėjo smurtiniai veiksmai prieš politinius oponentus ir jų bauginimas, o pirmiau minėtos konstitucijos peržiūros priešininkai buvo bauginami ir priverstinai dingdavo; kadangi referendumas dėl konstitucijos taip pat leidžia panaikinti Arušos susitarimo nuostatas, dėl kurių buvo susitarta, o dėl to gali sumažėti įtraukumas ir rastis kitų rimtų padarinių Burundžio politiniam stabilumui; kadangi, nepaisant konstitucijos pakeitimų, prezidentas P. Nkurunziza paskelbė, kad nekandidatuos 2020 m. rinkimuose;

D.  kadangi, pasak organizacijos „Amnesty International“, oficialios kampanijos metu buvo dažnai pranešama apie asmenų, kurie ragino balsuoti prieš, suėmimą, mušimą ir bauginimą; kadangi referendumas vyko toliau besitęsiant represiniams veiksmams, o tai paskatino Burundžio katalikų kunigus kalbėti apie tai, kad daug piliečių gyvena baimėje, neišdrįsdami pasakyti, ką galvoja, nes bijo represijų;

E.  kadangi, kaip pabrėžė Jungtinių Tautų padėties Burundyje tyrimo komisija (UNCI), gyventojai ir toliau kenčia nuo politinio smurto, savavališkų suėmimų, neteisminių egzekucijų, mušimo, neapykantą kurstančių kalbų ir įvairių kitų pažeidimų; kadangi valdančiosios politinės partijos jaunimo lyga „Imbonerakure“ ir toliau vykdo žmogaus teisių pažeidimus ir taiko įvairius bauginimo būdus, pvz., kai kuriose provincijose įrengia užtvarus keliuose ir kontrolės punktus, prievarta išgauna pinigus, persekioja praeivius ir suima žmones, kurie, jų įtarimu, yra susiję su opozicija, daug iš jų buvo kalinama, žaginama, mušama ir kankinama, o kai kurie dėl tokio elgesio mirė;

F.  kadangi 2018 m. referendumo laikotarpiu teisių gynimo organizacijos pranešė apie pilietinės erdvės mažėjimo ir žiniasklaidos erdvės prastėjimo atvejus nacionaliniu ir vietos lygmenimis; kadangi nuo 2015 m. vyriausybė vis labiau kelia grėsmę vietos NVO ir žmogaus teisių gynėjams ir vis dažniau taiko prieš juos nukreiptas priemones, o spaudos laisvė ir sąlygos, kuriomis dirba žurnalistai, nuolat blogėja; kadangi privačios žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai, kovodami su vyriausybe, jau yra sumokėję didelę kainą, į kurią, be kita ko, įėjo suėmimai, neatidėliotino mirties bausmės vykdymo ir prievartinio dingimo atvejai, o kartais vyriausybė juos laikė nusikaltėliais ar net teroristais;

G.  kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Burundis užima 159 vietą iš 180;

H.  kadangi daugeliui kovotojų už žmogaus teises buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės, pvz., Germainui Rukuki, kuris dirba Burundžio katalikų teisininkų asociacijoje ir buvo nuteistas 32 m., arba daugelis kovotojų kalinami laukiant teismo proceso, pvz., Nestor Nibitanga; kadangi buvo patvirtinti ribojamieji teisės aktai, kuriais siekiama kontroliuoti vietos ir tarptautines NVO; kadangi kai kurios organizacijos buvo priverstos sustabdyti savo veiklą, o kitos, pvz., lyga ITEKA, FODAS ir ACAT, – nutraukti visam laikui; kadangi daugelis vadovų ir žmogaus teisių gynėjų buvo ištremti, o tie, kurie vis dar liko šalyje, nuolat patiria spaudimą ar gali būti suimti; kadangi Emmanuel Nshimirimana, Aimé Constant Gatore ir Marius Nizigama buvo nuteisti kalėti nuo 10 iki 32 metų, o Nestorui Nibitangai gali būti skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi jau beveik dvejus metus yra dingęs žurnalistas Jean Bigirimana ir kadangi jis yra viena iš daugelio prievartinio dingimo aukų;

I.  kadangi 2017 m. spalio mėn. TBT teisėjai įgaliojo TBT prokurorą pradėti tyrimą dėl šiam teismui teismingų nusikaltimų, kurie, kaip įtariama, įvykdyti nuo 2015 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. spalio 26 d. Burundyje arba Burundžio piliečių ne Burundyje; kadangi nuo 2017 m. spalio 27 d. Burundis tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš TBT po to, kai 2016 m. balandžio mėn. teismas priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir galimų nusikaltimų žmoniškumui Burundyje, nors režimas šalyje ir toliau nebaudžiamas žudo žmones;

J.  kadangi Burundžio karinių pajėgų dalyvavimas taikos palaikymo misijose leidžia prezidento P. Nkurunzizos režimui nuslėpti realias vidaus problemas ir pateikti Burundį kaip stabilizavimo veiksnį kitose krizę patiriančiose šalyse, nors pats Burundis išgyvena beprecedentę krizę, kurios metu vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai; kadangi taip Burundis užsidirba daug pinigų, kurie nėra paskirstomi gyventojams; kadangi neišformavus karinės grupuotės „Ibonerakure“ negali būti įmanomi taikūs, laisvi, demokratiniai ir nepriklausomi rinkimai;

K.  kadangi Burundyje nepaliaujamai blogėja socialinė ir ekonominė padėtis ir ši šalis yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui; kadangi apie 3,6 mln. Burundžio gyventojų (30 proc. visų gyventojų) reikia pagalbos, o 1,7 mln. gyventojų stinga maisto; kadangi ši skurdo padėtis dar labiau blogėja įvedus „savanoriškus“ įnašus į 2020 m. rinkimus, šiuos įnašus dažnai prievarta renka grupuotė „Imbonerakure“ ir jie sudaro maždaug 10 ar daugiau procentų valstybės tarnautojo mėnesinio atlyginimo;

L.  kadangi 30-ajame Afrikos Sąjungos aukščiausio lygio susitikime ir 19-ajame Rytų Afrikos bendrijos aukščiausio lygio susitikime, Afrikos Sąjunga ir Rytų Afrikos bendrija atitinkamai pareiškė, kad yra įsipareigojusios taikiai spręsti politinės padėties Burundyje problemą vykdant įtraukų dialogą, pagrįstą 2000 m. rugpjūčio 28 d. Arušos susitarimu;

M.  kadangi kai kurie dvišaliai ir daugiašaliai partneriai, atsižvelgdami į padėtį šalyje, sustabdė savo finansinę ir techninę pagalbą Burundžio vyriausybei; kadangi ES sustabdė tiesioginės finansinės paramos Burundžio administracijai teikimą, įskaitant paramą biudžetui, tačiau toliau teikia paramą gyventojams ir humanitarinę pagalbą;

N.  kadangi ES ir JAV prieš Burundį ėmė taikyti tikslines ir konkretiems asmenims skirtas sankcijas; kadangi 2017 m. spalio 23 d. Taryba pratęsė ES ribojamųjų priemonių Burundžiui taikymą iki 2018 m. spalio 31 d.; kadangi šios priemonės apima draudimą keliauti ir lėšų įšaldymą ir yra tikslingai taikomos asmenims, kurių veikla, kaip buvo nustatyta, kenkė demokratijai ar kliudė rasti politinį krizės Burundyje sprendimą;

O.  kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba savo 38-ojoje sesijoje 2018 m. birželio 28 d. priėmė Burundžio visuotinio periodinio vertinimo išvadas; kadangi Burundis pritarė 125 iš 242 šiame vertinimo pateiktų rekomendacijų, visų pirma atmetęs tas, kuriomis raginama imtis praktinių veiksmų siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje;

P.  kadangi Konstitucinis teismas patvirtino 2018 m. gegužės 17 d. referendumo rezultatus ir atmetė peticiją, kurią pateikė opozicija, įtarusi, kad buvo taikomos grasinimo priemonės ir piktnaudžiaujama;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant neatidėliotinus mirties bausmės vykdymus, kankinimus, prievartinius dingimus ir savavališką kalinimą; primena Burundžiui jo, kaip Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos nario, įsipareigojimą toliau visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų tyrimų Burundyje komisija ir trijų JT ekspertų grupe ir leisti į šalį atvykti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais;

2.  ragina Burundžio vyriausybę visapusiškai laikytis Arušos susitarimo, nes tai pagrindinė taikos ir stabilumo šalyje užtikrinimo priemonė; ragina Burundžio vyriausybę laikytis savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų žmogaus ir pilietinių teisių srityje ir skatinti ir ginti saviraiškos ir asociacijų laisvės teisę, įtvirtintą Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, kurį Burundis yra pasirašęs;

3.  dar kartą smerkia prieš žurnalistus, opozicijos šalininkus ir žmogaus teisių gynėjus nukreiptus bauginimus, represijas, smurtą ir puldinėjimus; ragina Burundžio valdžios institucijas gerbti teisinės valstybės principą ir pagrindines žmogaus teises, kaip antai saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę, ir nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę Germainą Rukuki, Nestorą Nibitangą, Emmanuelį Nshimirimaną, Aimé Constantą Gatorę and Mariusą Nizigamą – penkis žmogaus teisių gynėjus, kurie buvo suimti tik dėl veiklos žmogaus teisių srityje ir valdžios institucijų apkaltinti pakenkus valstybės saugumui; reikalauja, kad Burundžio valdžios institucijos pradėtų tirti žurnalisto Jeano Birigiramanos situaciją;

4.  smerkia Burundžio sprendimą pasitraukti iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT); pritaria, kad būtų tęsiamas TBT preliminarus sunkių nusikaltimų ir represinių veiksmų Burundyje tyrimas; ragina ES toliau reikalauti atskaitomybės už Burundyje įvykdytus nusikaltimus; tikisi, kad Burundis atnaujins ir tęs bendradarbiavimą su TBT, atsižvelgdamas į tai, kad kova su nebaudžiamumu, baudžiamasis persekiojimas už visus žmogaus teisių pažeidimus ir atskaitomybė ir toliau yra būtini žingsniai siekiant įveikti krizę ir užtikrinti ilgalaikį taikų sprendimą;

5.  palankiai vertina Jungtinių Tautų tyrimų Burundyje komisijos pranešimą žodžiu ir giria jo svarbų darbą, susijusį su šiuo metu šalyje vykdomos žmogaus teisių krizės dokumentavimu;

6.  pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl humanitarinės padėties, kurią rodo 169 000 šalies viduje perkelti asmenys, 1,67 mln. žmonių, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, ir daugiau nei 410 000 Burundžio piliečių, kurie ieško prieglobsčio kaimyninėse šalyse; teigiamai vertina priimančiųjų šalių pastangas ir ragina regiono vyriausybes užtikrinti, kad pabėgėlių grąžinimas būtų savanoriškas, pagrįstas informacija pagrįstais sprendimais ir vykdomas užtikrinant saugumą ir orumą;

7.  vis dėlto apgailestauja dėl lėtos dialogo dėl Burundžio, kuriam vadovavo Rytų Afrikos bendrija, pažangos ir dėl to, kad Burundžio vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų šioje srityje, ir ragina visas šalis, visų pirma Burundžio valdžios institucijas, įsipareigoti skubiai atnaujinti dialogą dėl Burundžio, kuris turėtų būti organizuojamas iš tikrųjų įtraukioje sistemoje ir netaikant jokių išankstinių sąlygų;

8.  ragina atnaujinti ir koordinuoti AS, ES, JT Afrikos ekonomikos komisijos (UNECA) ir visos JT požiūrį; apgailestauja dėl to, kad Burundžio vyriausybė neatsižvelgia į JT generalinio sekretoriaus ataskaitas, JT žmogaus teisių tarybos Ženevoje priimtas rezoliucijas, 2018 m. sausio mėn. AS sprendimą arba UNECA tarpininkavimo pastangas; ragina dvišalius ir daugiašalius partnerius bei Burundžio vyriausybę toliau palaikyti dialogą, kad Burundžio vyriausybė sukurtų paramos atnaujinimui palankias sąlygas; ragina visus Burundžio suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti šiame procese; pakartoja, kad remia tarpininkavimo procesą remiant AS ir JT generalinio sekretoriaus specialiajam atstovui;

9.  palankiai vertina dvišalių ir daugiašalių partnerių teikiamą pagalbą gerinant humanitarinę padėtį ir ragina tarptautinę bendruomenę toliau teikti paramą tenkinant humanitarinius poreikius šalyje; ragina Komisiją 2018 m. teikti papildomą tiesioginę paramą gyventojams; pabrėžia, kad norint grįžti prie klasikinio bendradarbiavimo būdo reikia grįžti prie teisinės valstybės ir demokratijos, įskaitant kovą su nebaudžiamumu ir Burundžio piliečių apsaugą;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad vykstanti politinė krizė gali virsti etniniu konfliktu naudojant propagandą, neapykantą kurstančius pareiškimus arba raginimus imtis prievartos ir pilietinės visuomenės narius, žurnalistus ir tutsius prilyginant režimo priešams, kurie turi būti sunaikinti; ragina visas šalis Burundyje susilaikyti nuo bet kokio elgesio ar kalbos, kuri ilgainiui galėtų dar labiau paaštrinti smurtą, sustiprinti krizę arba neigiamai paveikti regiono stabilumą;

11.  tebėra labai susirūpinęs dėl to, kad 2018 m. gegužės 17 d. referendume priimta naujoji konstitucija galėtų pradėti naikinti Arušos susitarime nustatytas kruopščiai derybose suderintas nuostatas, kurios padėjo užbaigti Burundžio pilietinį karą;

12.  dar kartą patvirtina savo paramą po konsultacijų su Burundžio valdžios institucijomis pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį priimtam Europos Sąjungos sprendimui sustabdyti tiesioginę finansinę paramą Burundžio vyriausybei ir palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga patvirtino kelionių apribojimo ir turto įšaldymo priemones asmenims, siekiantiems pakenkti taikos siekiams ar žmogaus teisių užtikrinimui;

13.  reikalaujama nutraukti bet kokį tolesnį mokėjimą Burundžio pajėgoms ir JT ir įvairioms AS taikos palaikymo misijose dalyvaujančioms grupėms iš Burundžio; atkreipia dėmesį į prezidento P. Nkurunzizos pranešimą, kad 2020 m. jis nesieks likti dar vienai kadencijai; ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti padėtį Burundyje, nepriklausomai nuo prezidento P. Nkurunzizos pareiškimo dėl 2020 m. rinkimų;

14.  primena tvirtą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2018 m. gegužės 8 d. pareiškimą dėl paskutinio parengiamojo 2018 m. gegužės 17 d. konstitucinio referendumo etapo pradžios; apgailestauja, kad nėra bendro sutarimo tarp įvairių visuomenės ir politinių Burundžio grupių, trūksta oficialios viešos informacijos apie pagrindinius Konstitucijos projekto elementus ir atidžiai kontroliuojami žurnalistai ir žiniasklaida;

15.  primena Burundžio vyriausybei, kad įtraukių, patikimų ir skaidrių 2020 m. rinkimų sąlygos susijusios su teise į saviraiškos laisvę, teise gauti informaciją ir laisva erdve, kurioje žmogaus teisių gynėjai gali pasisakyti nebauginami ar nesibaimindami represijų;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Burundžio vyriausybei ir parlamentui, AKR ir ES ministrų tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos valstybėms narėms ir institucijoms ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 265, 2017 8 11, p. 137.
(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 190.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0004.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0310.
(5) OL L 73, 2016 3 18, p. 90.
(6) OL L 257, 2015 10 2, p. 1.
(7) OL L 257, 2015 10 2, p. 37.
(8) OL L 264, 2016 9 30, p. 29.


Automatinio keitimosi DNR duomenimis Kroatijoje pradžia *
PDF 117kWORD 42k
2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Kroatijoje pradžios projekto (06986/2018 – C8-0164/2018 – 2018/0806(CNS))
P8_TA(2018)0306A8-0225/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (06986/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0164/2018),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0225/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.


Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ***I
PDF 599kWORD 164k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399 ir (ES) 2016/1624 (COM(2016)0731 – C8-0466/2016 – 2016/0357A(COD))
P8_TA(2018)0307A8-0322/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0731),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus ir į 87 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0466/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. balandžio 25 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8-0322/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226

P8_TC1-COD(2016)0357A


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus ir 87 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ nurodyta, kad Sąjunga turi stiprinti ir tobulinti savo IT sistemas, duomenų valdymo struktūrą ir keitimąsi informacija sienų valdymo, teisėsaugos ir kovos su terorizmu srityje. Jame pabrėžiama, kad reikia gerinti informacinių sistemų sąveikumą. Svarbu tai, kad jame išdėstyta, kokiais būdais galima kuo labiau padidinti esamų informacinių sistemų teikiamą naudą ir prireikus kurti naujas jas papildančias sistemas užpildant esamas informacijos spragas;

(2)  2016 m. balandžio 6 d. komunikate nurodyta įvairių informacijos trūkumo atvejų. Vienas iš jų yra faktas, kad sienos apsaugos institucijos prie Šengeno erdvės išorės sienų neturi informacijos apie keliautojus, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant išorės sienas (vizos reikalavimas). 2016 m. balandžio 6 d. komunikate paskelbta, kad Komisija pradės galimybių studiją dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) sukūrimo. Galimybių studija buvo užbaigta 2016 m. lapkričio mėn. Prieš trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, keliaujant į Šengeno erdvę, tokia sistema nustatytų, ar jie atitinka reikalavimus ir ar dėl tokios kelionės gali kilti saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika;

(3)  2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Didesnis saugumas judžiame pasaulyje. Geresnis keitimasis informacija kovojant su terorizmu ir patikimesnės išorės sienos“ patvirtinamas išorės sienų apsaugos prioritetas ir pateikiama konkrečių iniciatyvų, kaip paspartinti ir plėsti Sąjungos veiksmus, kuriais siekiama toliau stiprinti išorės sienų valdymą;

(4)  būtina tiksliai nustatyti ETIAS tikslus, jos techninę ir organizacinę struktūrą, nustatyti veikimo ir duomenų, kuriuos į sistemą turės įvesti prašymą teikiantis asmuo, naudojimo taisykles bei kelionės leidimų suteikimo arba atsisakymo juos suteikti taisykles, nustatyti tikslus, kuriais duomenys turi būti tvarkomi, nustatyti, kurios valdžios institucijos turės leidimą prieiti prie duomenų, ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą;

(5)  ETIAS turėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas;

(6)  ji taip pat turėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB(4), arba trečiosios šalies piliečio, kuris naudojasi laisvo judėjimo teise, lygiaverte Sąjungos piliečių teisei pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiosios valstybės susitarimą, šeimos nariai ir kurie neturi leidimo gyventi šalyje kortelės pagal Direktyvą 2004/38/EB arba leidimo gyventi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1030/2002(5). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Atitinkami apribojimai ir sąlygos išdėstyti Direktyvoje 2004/38/EB;

(7)  kaip patvirtino Teisingumo Teismas(6), tokie šeimos nariai turi teisę atvykti į valstybių narių teritoriją ir šiam tikslui gauti atvykimo vizą. Todėl šeimos nariai, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, turėtų turėti teisę gauti kelionės leidimą. Valstybės narės turėtų tokiems asmenims suteikti visas galimybes gauti būtiną kelionės leidimą, kuris turėtų būti suteikiamas nemokamai;

(8)  teisė gauti kelionės leidimą nėra besąlygiška, nes ja gali būti neleista pasinaudoti tiems šeimos nariams, kurie kelia riziką viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/38/EB. Tokiomis aplinkybėmis gali būti reikalaujama, kad šeimos nariai pateiktų savo asmens duomenis, susijusius su jų tapatybe ir statusu, tik jeigu jų reikia norint įvertinti, ar jie gali kelti grėsmę saugumui. Analogiškai, jų prašymai dėl kelionės leidimo turėtų būti tikrinami vertinant tik saugumo riziką, bet ne migracijos riziką;

(9)  ETIAS turėtų būti nustatytas kelionės leidimas, skirtas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, kad būtų galima apsvarstyti, ar dėl jų buvimo valstybių narių teritorijoje nekyla arba nekils saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika. Todėl kelionės leidimas turėtų būti sprendimas, kuris rodo, jog nėra faktinių prielaidų arba pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla tokia rizika. Kelionės leidimas savo pobūdžiu skiriasi nuo vizos; juo nebus reikalaujama daugiau informacijos ir nebus sudaroma didesnė našta prašytojams nei vizos atveju. Turėti galiojantį kelionės leidimą turėtų būti nauja atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlyga. Tačiau vien kelionės leidimo turėjimas savaime neturėtų suteikti teisės atvykti;

(10)  ETIAS teiktų lankytojų vertinimą prieš jiems atvykstant į išorės sienų perėjimo punktus ir taip turėtų padėti užtikrinti aukšto lygio saugumą, nelegalios imigracijos prevenciją ir visuomenės sveikatos apsaugą;

(11)  ETIAS turėtų padėti supaprastinti patikrinimus kertant sieną, kuriuos išorės sienos perėjimo punktuose atlieka sienos apsaugos pareigūnai. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas ir kurie ketina keliauti į valstybes nares, būtų vertinami suderintai ir vienodai. Be to, ji turėtų sudaryti sąlygas geriau informuoti prašytojus apie tai, ar jie atitinka kelionės į valstybes nares kriterijus. Be to, ETIAS taip pat turėtų padėti supaprastinti patikrinimus kertant sieną, nes sumažėtų atsisakymo leisti atvykti atvejų prie išorės sienų skaičius ir sienos apsaugos pareigūnams būtų suteikiama tam tikra papildoma informacija dėl žymų;

(12)  ETIAS taip pat turėtų remti Šengeno informacinės sistemos (SIS) tikslus, susijusius su perspėjimais apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems atsisakyta leisti atvykti ir pasilikti, apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti arba perdavimo ar ekstradicijos tikslais, apie dingusius asmenis, apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, ir apie asmenis dėl atsargių patikrinimų arba konkrečių patikrinimų. Šiuo tikslu ETIAS turėtų palyginti atitinkamus prašymų bylų duomenis su atitinkamais perspėjimais SIS. Jei atlikus palyginimą nustatoma, kad prašymo byloje pateikti asmens duomenys atitinka perspėjimus apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems atsisakyta leisti atvykti ir pasilikti, arba asmenis, ieškomus siekiant juos suimti arba perdavimo ar ekstradicijos tikslais, prašymo byla turėtų būti tvarkoma rankiniu būdu atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniame padalinyje. ETIAS nacionaliniam padaliniui atlikus vertinimą turėtų būti priimamas sprendimas suteikti kelionės leidimą arba jo nesuteikti. Jei atlikus palyginimą nustatoma, kad prašymo byloje pateikti asmens duomenys atitinka perspėjimus apie dingusius asmenis, apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, ir apie asmenis dėl atsargių patikrinimų arba specialių patikrinimų, ši informacija turėtų būti perduota SIRENE biurui ir ji turėtų būti tvarkoma laikantis atitinkamų teisės aktų, susijusių su SIS;

(13)  kelionės leidimo išdavimo sąlygos turėtų derėti su konkrečiais tikslais, susijusiais su įvairiomis SIS užregistruotų perspėjimų rūšimis. Visų pirma tai, kad dėl prašytojų būtų paskelbtas perspėjimas apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti arba perdavimo ar ekstradicijos tikslais, arba perspėjimas apie asmenis dėl atsargių patikrinimų arba specialių patikrinimų, turėtų netrukdyti jiems išduoti kelionės leidimą siekiant, kad valstybės narės imtųsi atitinkamų veiksmų pagal Tarybos sprendimą 2007/533/TVR(7);

(14)  ETIAS turėtų sudaryti didelės apimties informacinė sistema – ETIAS informacinė sistema, ETIAS centrinis padalinys ir ETIAS nacionaliniai padaliniai;

(15)  ETIAS centrinis padalinys turėtų būti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dalis. Tais atvejais, kai atliekant automatizuotą prašymo tvarkymą buvo nustatyta atitiktis, ETIAS centrinis padalinys turėtų būti atsakingas už patikrinimą, ar prašytojo asmens duomenys atitinka asmens, dėl kurio buvo nustatyta ta atitiktis, asmens duomenis. Jei atitiktis patvirtinama arba jei išlieka abejonių, ETIAS centrinis padalinys turėtų pradėti prašymo tvarkymą rankiniu būdu. Jis turėtų užtikrinti, kad duomenys, kuriuos jis įveda į prašymų bylas, būtų atnaujinti ir apibrėžti, nustatyti, įvertinti ex ante, įgyvendinti, įvertinti ex post, peržiūrėti ir išbraukti konkrečios rizikos rodiklius, užtikrinant, kad atliktos patikros ir kad jų rezultatai užregistruoti prašymų bylose. Jis taip pat turėtų atlikti prašymų tvarkymo ir ETIAS patikros taisyklių, įskaitant reguliarų jų poveikio pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, įvertinimą, įgyvendinimo reguliarių auditų atlikimą. Be to, jis turėtų būti atsakingas už tam tikrų paramos užduočių, pavyzdžiui, būtinų pranešimų išsiuntimo užtikrinimo bei informacijos ir paramos teikimo, atlikimą. Jis turėtų veikti visą parą kasdien;

(16)  kiekviena valstybė narė turėtų įsteigti ETIAS nacionalinį padalinį, kuris būtų atsakingas už prašymų tikrinimą ir sprendimo suteikti kelionės leidimą ar atsisakyti jį suteikti, jį panaikinti ar atšaukti, priėmimą. Prašymų įvertinimo tikslais ETIAS nacionaliniai padaliniai turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas). ETIAS nacionaliniams padaliniams turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų terminų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sprendimų priėmimo procesui ir keitimuisi informacija tarp valstybių narių, taip pat sumažinti vertimo raštu išlaidas ir reagavimo laiką, pageidautina, kad visi ETIAS nacionaliniai padaliniai bendrautų viena bendra kalba;

(17)  kad pasiektų savo tikslus, ETIAS turėtų pateikti elektroninę prašymo formą, kurią prašytojas turėtų užpildyti įrašydamas pareiškimus, susijusius su jo tapatybe, kelionės dokumentu, informacija apie gyvenamąją vietą, kontaktiniais duomenimis, išsilavinimo lygiu ir profesinės veiklos grupe, jo kaip Sąjungos piliečio arba trečiosios šalies piliečio, kuris naudojasi laisvo judėjimo teise ir neturi leidimo gyventi šalyje kortelės pagal Direktyvą 2004/38/EB arba leidimo gyventi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002, šeimos nario statusu, o jeigu prašytojas yra nepilnametis – už jį atsakingo asmens duomenis ir atsakymus į kelis tikslinius klausimus;

(18)  ETIAS turėtų priimti prašymus, pateiktus prašytojo vardu tais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių keliautojai patys negali parengti prašymo. Tokiais atvejais prašymą turėtų pateikti keliautojo įgaliota trečioji šalis, įskaitant komercinius tarpininkus, arba už jį teisiškai atsakingas trečiasis asmuo su sąlyga, kad šio asmens tapatybės duomenys įtraukti į prašymo formą. Keliautojai turėtų turėti galimybę duoti leidimą komerciniams tarpininkams parengti ir pateikti prašymą jų vardu. ETIAS centrinis padalinys turėtų atitinkamai reaguoti į bet kokius pranešimus apie komercinių tarpininkų pažeidimus;

(19)  turėtų būti nustatyti pateikto prašymo dėl kelionės leidimo priimtinumui patikrinti skirti parametrai, kuriais užtikrinamas prašymų išsamumas ir duomenų nuoseklumas. Pavyzdžiui, toks patikrinimas turėtų užkirsti kelią tam, kad būtų naudojami kelionės dokumentai, kurių likęs galiojimo laikotarpis yra trumpesnis kaip trys mėnesiai, kurie nebegalioja arba buvo išduoti prieš daugiau kaip 10 metų. Patikrinimas turėtų būti atliekamas prieš paprašant, kad prašytojas sumokėtų mokestį;

(20)  siekiant galutinai parengti prašymą, prašytojų ▌turėtų būti reikalaujama sumokėti kelionės leidimo mokestį. Mokėjimą turėtų tvarkyti bankas arba finansų tarpininkas. Duomenys, kurių reikia elektroniniam mokėjimui, turėtų būti pateikiami tik bankui arba finansų tarpininkui, vykdančiam finansinį sandorį, ir neturėtų būti ETIAS laikomų duomenų dalis;

(21)  dauguma kelionės leidimų turėtų būti suteikiami per kelias minutes, nors nedideliam jų skaičiui galėtų prireikti daugiau laiko, ypač išimtiniais atvejais. Tokiais išimtiniais atvejais gali būti reikalinga prašytojo reikalauti pateikti papildomos informacijos arba papildomus dokumentus, apdoroti tokią papildomą informaciją ar dokumentus, ir, patikrinus prašytojo pateiktą informaciją ar dokumentus, pakviesti jį į pokalbį. Pokalbiai turėtų būti rengiami tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kraštutiniu atveju ir tik užbaigus papildomos informacijos ar papildomų dokumentų tvarkymą, kai išlieka rimtų abejonių dėl prašytojo pateiktos informacijos ar dokumentų. Atsižvelgiant į tokį išimtinį pokalbių pobūdį, į juos turėtų būti kviečiama mažiau nei 0,1 % prašytojų. Komisija turėtų nuolat peržiūrėti į pokalbį pakviestų prašytojų skaičių;

(22)  prašytojo pateiktus asmens duomenis ETIAS turėtų tvarkyti tik vienu tikslu – įvertinti, ar dėl prašytojo atvykimo į Sąjungą galėtų kilti saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika Sąjungoje;

(23)  tokios rizikos vertinimo neįmanoma atlikti netvarkant asmens duomenų, kurie turi būti pateikiami kelionės leidimo prašyme. Prašymuose nurodyti asmens duomenys turėtų būti palyginami su duomenimis, įtrauktais į įrašą, bylą arba perspėjimą, užregistruotą ES informacinėje sistemoje ar duomenų bazėje (ETIAS centrinėje sistemoje, SIS, Vizų informacinėje sistemoje (VIS), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS) arba EURODAC), Europolo duomenyse arba Interpolo duomenų bazėse (Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD) arba Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (TDAWN). Prašymuose nurodyti asmens duomenys turėtų būti palyginami su ETIAS stebėjimo sąrašu ir su konkrečios rizikos rodikliais. Palyginimui turėtų būti naudojamos tik tos asmens duomenų kategorijos, kurios yra įtrauktos į tas ES informacines sistemas, kuriose buvo atliekama paieška, Europolo duomenis, Interpolo duomenų bazes, TIAS stebėjimo sąrašą arba konkrečios rizikos rodiklius;

(24)  lyginimas turėtų būti vykdomas automatizuotomis priemonėmis. Jeigu, atlikus palyginimą, nustatoma bet kurio prašyme pateikto asmens duomenų elemento arba tokių duomenų kombinacijos atitiktis konkrečios rizikos rodikliams, arba asmens duomenims, pateiktiems įraše, byloje arba perspėjime, esančiame pirmiau minėtose informacinėse sistemose, arba ETIAS stebėjimo sąraše, prašymą rankiniu būdu turėtų tvarkyti atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys. ETIAS nacionaliniam padaliniui atlikus vertinimą turėtų būti priimamas sprendimas suteikti kelionės leidimą arba jo nesuteikti;

(25)  tikimasi, kad naudojant automatizuotas priemones dėl didžiosios daugumos prašymų bus gaunamas teigiamas atsakymas. Atsisakymas išduoti kelionės leidimą, jo panaikinimas ar atšaukimas neturėtų būti grindžiamas vien automatizuotu prašymuose pateiktų asmens duomenų tvarkymo būdu. Todėl prašymus, dėl kurių gauta atitiktis, rankiniu būdu turėtų tvarkyti ETIAS nacionalinis padalinys;

(26)  prašytojai, kuriems atsisakyta suteikti kelionės leidimą, turėtų turėti teisę apskųsti šį sprendimą. Skundai turėtų būti nagrinėjami valstybėje narėje, kuri priėmė sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę;

(27)  prašymo bylai analizuoti turėtų būti naudojamos ETIAS patikros taisyklės: lyginami duomenys, įrašyti joje, ir konkrečios rizikos rodikliai, atitinkantys anksčiau nustatytą saugumo, nelegalios imigracijos riziką arba didelę epidemijos riziką. Konkrečios rizikos rodikliams nustatyti taikomi kriterijai jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti grindžiami tik asmens lytimi arba amžiumi. Be to, jokiomis aplinkybėmis jie neturėtų būti grindžiami informacija, susijusia su asmens odos spalva, rase, etnine arba socialine kilme, genetiniais požymiais, kalba, politinėmis ar kitomis pažiūromis, religija arba filosofiniais įsitikinimais, naryste profesinėje sąjungoje, priklausymu nacionalinei mažumai, nuosavybe, gimimo aplinkybėmis, negalia arba seksualine orientacija. Šiuos konkrečios rizikos rodiklius turėtų apibrėžti, nustatyti, įvertinti ex ante, įgyvendinti, įvertinti ex post, peržiūrėti arba išbraukti ETIAS centrinis padalinys, pasikonsultavęs su ETIAS patikros taryba, sudaryta iš susijusių ETIAS nacionalinių padalinių ir agentūrų atstovų. Siekiant padėti užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms įgyvendinant ETIAS patikros taisykles ir konkrečios rizikos rodiklius, turėtų būti įsteigta ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba. Jos posėdžių sekretoriato paslaugas turėtų teikti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagrindinių teisių pareigūnas;

(28)  turėtų būti sudarytas ETIAS stebėjimo sąrašas, kad būtų galima nustatyti ryšius tarp prašymo byloje esančių duomenų ir informacijos, susijusios su asmenimis, kurie įtariami įvykdę teroristinį nusikaltimą ar kitą sunkią nusikalstamą veiką arba dalyvavę juos įvykdant, arba dėl kurių, remiantis bendro asmens įvertinimo rezultatais, yra faktinių prielaidų arba pagrįstų priežasčių manyti, kad jie įvykdys teroristinį nusikaltimą ar kitas sunkias nusikalstamas veikas. ETIAS stebėjimo sąrašas turėtų būti ETIAS centrinės sistemos dalis. Duomenis į ETIAS stebėjimo sąrašą turėtų įvesti Europolas, nedarydamas poveikio atitinkamoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794(8) nuostatoms dėl tarptautinio bendradarbiavimo, ir valstybės narės. Prieš įvedant duomenis į ETIAS stebėjimo sąrašą, turėtų būti nustatyta, ar duomenys yra tinkami, tikslūs ir pakankamai svarbūs, kad jie būtų įtraukti į ETIAS stebėjimo sąrašą, ir ar dėl jų įvedimo nesusidarytų neproporcingas prašymų, kurie turi būti tvarkomi rankiniu būdu, skaičius. Duomenys turėtų būti reguliariai peržiūrimi ir tikrinami siekiant užtikrinti jų aktualų tikslumą;

(29)  dėl nuolat atsirandančių naujų formų grėsmių saugumui, naujų nelegalios imigracijos modelių ir didelės epidemijos rizikos reikia imtis efektyvių veiksmų naudojant šiuolaikines priemones. Kadangi tos priemonės dažnai yra susijusios su didelio asmens duomenų kiekio tvarkymu, turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir teisės į asmens duomenų apsaugą apribojimas neviršytų to, kas būtina demokratinėje visuomenėje;

(30)  todėl ETIAS turėtų būti užtikrintas asmens duomenų saugumas. Prieigą prie jų turėtų turėti tik įgalioti darbuotojai. Jokiomis aplinkybėmis prieiga neturėtų būti naudojama priimant sprendimus, grindžiamus bet kurios formos diskriminacija. Saugomi asmens duomenys turėtų būti saugiai laikomi Sąjungoje – Europos didelės apimties informacinių sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“) patalpose;

(31)  suteikti kelionės leidimai turėtų būti panaikinami arba atšaukiami, kai tik paaiškėja, kad nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos suteikimo sąlygos. Visų pirma, kai SIS pranešama apie naują perspėjimą dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje arba apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu kelionės dokumentą, SIS turėtų informuoti ETIAS. ETIAS tuomet turėtų patikrinti, ar šis naujas perspėjimas atitinka galiojantį kelionės leidimą. Jeigu pranešama apie naują perspėjimą dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys turėtų atšaukti kelionės leidimą. Jeigu kelionės leidimas susijęs su kelionės dokumentu, apie kurį SIS pranešta, kad jis yra pamestas, pavogtas, pasisavintas arba paskelbtas negaliojančiu, arba SLTD pranešta, kad jis yra pamestas, pavogtas arba paskelbtas negaliojančiu, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys turėtų tvarkyti prašymo bylą rankiniu būdu. Panašiu būdu į ETIAS stebėjimo sąrašą įvesti nauji duomenys turėtų būti palyginami su ETIAS laikomomis prašymų bylomis, siekiant patikrinti, ar tie nauji duomenys atitinka galiojantį kelionės leidimą. Tokiais atvejais naujus duomenis įvedęs valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys arba, jeigu duomenis įvedė Europolas – pirmos numatomo buvimo vietos valstybė narė turėtų įvertinti atitiktį ir prireikus atšaukti kelionės leidimą. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė atšaukti kelionės leidimą prašytojo prašymu;

(32)  jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis valstybė narė mano, kad trečiosios šalies piliečiui keliauti į jos teritoriją būtina dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų, ji turėtų turėti galimybę suteikti laikiną kelionės leidimą, galiojantį tik tam tikroje teritorijoje;

(33)  prieš įlaipinimą oro ir jūrų vežėjai, tarptautiniai vežėjai, vežantys asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), turėtų privalėti patikrinti, ar keliautojai turi galiojantį kelionės leidimą. Vežėjai neturėtų turėti prieigos prie ETIAS bylos. Vežėjai turėtų turėti saugią prieigą prie ETIAS informacinės sistemos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą naudojant kelionės dokumento duomenis;

(34)  nustatant naudojimosi ETIAS informacine sistema per vežėjų sąsają technines specifikacijas turėtų būti kuo labiau apribotas poveikis keleivių kelionėms ir vežėjams. Šiuo tikslu reikėtų apsvarstyti integravimo su AIS galimybę;

(35)  siekiant apriboti šiame reglamente išdėstytų prievolių poveikį tarptautiniams vežėjams, vežantiems asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), turėtų būti numatyti naudotojams patogūs mobilieji sprendimai;

(36)  per dvejus metus nuo ETIAS veikimo pradžios Komisija turėtų įvertinti Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo(9) 26 straipsnyje nurodytų nuostatų tinkamumą, suderinamumą ir nuoseklumą ETIAS nuostatų dėl vežimo sausumos transportu (autobusais) tikslais. Turėtų būti atsižvelgiama į naujus pokyčius vežimo sausumos transportu (autobusais) srityje. Turėtų būti apsvarstytas poreikis iš dalies pakeisti tos konvencijos 26 straipsnyje arba šiame reglamente nurodytas nuostatas dėl vežimo sausumos transportu (autobusais);

(37)  kad būtų laikomasi peržiūrėtų atvykimo sąlygų, sienos apsaugos pareigūnai turėtų patikrinti, ar keliautojai turi galiojantį kelionės leidimą. Todėl, atlikdami standartinę sienų kontrolės procedūrą, sienos apsaugos pareigūnai turėtų elektroniniu būdu nuskaityti kelionės dokumento duomenis. Šiuo veiksmu turėtų būti pateikta užklausa įvairiose duomenų bazėse, kaip numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/399 (10) (Šengeno sienų kodeksas), be kita ko, užklausa ETIAS, kuri turėtų pateikti naujausią kelionės leidimo statusą. Jei galiojančio kelionės leidimo nėra, sienos apsaugos pareigūnai turėtų atsisakyti leisti atvykti ir turėtų atitinkamai užbaigti sienų kontrolės procedūrą. Jeigu galiojantis kelionės leidimas yra, sprendimą dėl leidimo atvykti arba atsisakymo leisti atvykti turėtų priimti sienos apsaugos pareigūnai. Tam tikri ETIAS bylos duomenys turėtų būti prieinami sienos apsaugos pareigūnams, kad jiems būtų lengviau atlikti savo užduotis;

(38)  jeigu atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys mano, kad kai kuriuos prašymo dėl kelionės leidimo aspektus turėtų toliau nagrinėti sienos apsaugos institucijos, jis turėtų turėti galimybę pažymėti savo suteikiamą kelionės leidimą rekomenduodamas sienos perėjimo punkte atlikti antros linijos patikrinimą. Taip pat turėtų būti galima tokią žymą pridėti valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, prašymu. Jeigu atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys mano, kad prašymo tvarkymo metu nustatyta konkreti atitiktis yra klaidinga, arba jeigu prašymą tvarkant rankiniu būdu paaiškėjo, kad nebuvo priežasčių atsisakyti suteikti kelionės leidimą, jis turėtų turėti galimybę pažymėti savo suteikiamą kelionės leidimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti patikrinimus kertant sieną sienos apsaugos institucijoms suteikiant informacijos, susijusios su atliktomis patikromis, ir kad būtų apriboti neigiami klaidingų atitikčių padariniai keliautojams. Praktiniame vadove turėtų būti nustatytos sienos apsaugos institucijoms skirtos veiklos instrukcijos dėl kelionės leidimų tvarkymo;

(39)  kadangi galiojančio kelionės leidimo turėjimas yra viena iš tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams taikomų atvykimo ir buvimo šalyje sąlygų, valstybių narių imigracijos institucijos turėtų galėti atlikti paiešką ETIAS centrinėje sistemoje, kai AIS buvo atlikta išankstinė paieška ir šios paieškos rezultatai rodo, kad AIS nėra užregistruoto atvykimo įrašo, kuris atitiktų trečiosios šalies piliečio buvimo valstybių narių teritorijoje duomenis. Valstybių narių imigracijos institucijos turėtų turėti prieigą prie tam tikros informacijos, laikomos ETIAS centrinėje sistemoje, visų pirma grąžinimo tikslu;

(40)  kovojant su teroristiniais nusikaltimais ir kitomis sunkiomis nusikalstamomis veikomis ir atsižvelgiant į nusikaltėlių tinklų globalizaciją, paskirtoms institucijoms, atsakingoms už teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ar tyrimą (toliau - paskirtosios institucijos), būtina turėti reikiamą informaciją, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo uždavinius. Prieiga prie VIS saugomų duomenų tokiu tikslu jau padėjo tyrėjams gerokai pasistūmėti nagrinėjant atvejus, susijusius su prekyba žmonėmis, terorizmu ar prekyba narkotikais. VIS nėra duomenų apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems netaikomas vizos reikalavimas;

(41)  prieiga prie ETIAS turimos informacijos yra būtina teroristinių nusikaltimų, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541(11), arba kitų sunkių nusikalstamų veikų, kaip nurodyta Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR(12), prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais. Vykdant konkretų tyrimą ir norint gauti įrodymų ir informacijos, susijusios su asmeniu, kuris įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą arba tapęs sunkaus nusikaltimo auka, paskirtosioms institucijoms gali prireikti prieigos prie ETIAS sukauptų duomenų. ETIAS laikomų duomenų taip pat gali prireikti siekiant nustatyti teroristinį nusikaltimą arba kitas sunkias nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens tapatybę, visų pirma tais atvejais, kai būtina skubiai imtis veiksmų. Prieiga prie ETIAS teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais yra kišimasis į asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi ETIAS, pagrindines teises į asmens privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą. Todėl ETIAS laikomi duomenys turėtų būti saugomi ir su jais turėtų būti leidžiama susipažinti tik valstybių narių paskirtosioms institucijoms ir Europolui, laikantis šiame reglamente nustatytų griežtų sąlygų. Tai užtikrintų, kad ETIAS duomenų tvarkymas būtų griežtai ribotas ir nebūtų viršijama to, kas būtina teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijai, atskleidimui ir tyrimui laikantis reikalavimų, nustatytų Teismo praktikoje, visų pirma byloje Digital Rights Ireland(13);

(42)  visų pirma, prieiga prie ETIAS laikomų duomenų teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais turėtų būti suteikiama tik gavus pagrįstą paskirtosios institucijos vykdomojo padalinio prašymą, kuriame pagrindžiamas prieigos būtinumas. Skubos atvejais, jeigu būtina užkirsti kelią tuo metu asmens gyvybei gresiančiam pavojui, siejamam su teroristiniu nusikaltimu ar kita sunkia nusikalstama veika, patikra, ar sąlygos buvo įvykdytos, turėtų būti atliekama po to, kai paskirtosioms kompetentingoms institucijoms suteikiama prieiga prie tokių duomenų. Tokia ex post patikra atliekama nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po prašymo tvarkymo užbaigimo;

(43)  todėl būtina paskirti valstybių narių institucijas, kurioms leidžiama prašyti tokios prieigos konkrečiais teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais;

(44)  centrinis (-iai) prieigos punktas (-ai) turėtų veikti nepriklausomai nuo paskirtųjų institucijų ir turėtų tikrinti, ar konkrečiu nagrinėjamu atveju laikomasi prašymo gauti prieigą prie ETIAS centrinės sistemos sąlygų;

(45)  Europolas yra Sąjungos keitimosi informacija centras. Jam tenka svarbus vaidmuo valstybių narių institucijų, atsakingų už tarpvalstybinių nusikaltimų tyrimus, bendradarbiavime, tarpvalstybinių nusikaltimų tyrimo srityje, remiant nusikalstamumo prevenciją, nagrinėjimą ir tyrimą visoje Sąjungoje. Todėl Europolas, vykdydamas savo užduotis ir pagal Reglamentą (ES) 2016/794, taip pat turėtų turėti prieigą prie ETIAS centrinės sistemos konkrečiais atvejais, kai tai būtina, kad jis galėtų remti ir stiprinti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ar tyrimą;

(46)  kad nebūtų atliekama sistemingų paieškų, ETIAS centrinėje sistemoje laikomi duomenys turėtų būti tvarkomi tik konkrečiais atvejais ir tik tuomet, kai tai būtina teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais. Paskirtosios institucijos ir Europolas prieigos prie ETIAS turėtų prašyti tik tuomet, kai turi pagrįstų priežasčių manyti, kad tokia prieiga padės gauti informacijos, kuri jiems padės užtikrinti teroristinio nusikaltimo arba kitos sunkios nusikalstamos veikos prevenciją, atskleidimą ar tyrimą;

(47)  ETIAS įrašyti asmens duomenys turėtų būti saugomi ne ilgiau, nei būtina siekiant tikslų, dėl kurių jie yra tvarkomi. Kad ETIAS galėtų veikti, su prašytojais susijusius duomenis būtina saugoti visą kelionės leidimo galiojimo laikotarpį. Pasibaigus kelionės leidimo galiojimo laikotarpiui, duomenys turėtų būti saugomi tik su aiškiu prašytojo sutikimu, ir tik siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nagrinėti naują ETIAS prašymą. Sprendimas atsisakyti suteikti, panaikinti arba atšaukti kelionės leidimą galėtų reikšti, kad prašytojas kelia saugumo, nelegalios imigracijos riziką arba didelę epidemijos riziką. Jeigu priimamas toks sprendimas, duomenys turėtų būti saugomi penkerius metus nuo to sprendimo priėmimo dienos, kad ETIAS galėtų tiksliai atsižvelgti į didesnę riziką, kurią galbūt kelia atitinkamas prašytojas. Jeigu duomenys, kurių pagrindu priimtas šis sprendimas, ištrinami anksčiau, prašymo byla turėtų būti ištrinta per septynias dienas. Tokiam laikotarpiui pasibaigus asmens duomenys turėtų būti ištrinami;

(48)  su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais asmens duomenimis neturėtų būti leidžiama susipažinti jokiai trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai arba privačiai šaliai. Tačiau tos taisyklės išimties tvarka turėtų būti galima perduoti tokius asmens duomenis trečiajai šaliai, jeigu tokiam perdavimui taikomos griežtos sąlygos ir kai to reikia atskirais atvejais grąžinimo tikslu. Jeigu nėra sprendimo dėl tinkamumo, priimto įgyvendinimo aktu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679(14), arba pagal tą reglamentą perdavimams taikomų tinkamų apsaugos priemonių, išimties tvarka turėtų būti galima ETIAS saugomus duomenis grąžinimo tikslais perduoti trečiajai šaliai, bet tik tuo atveju, jei toks perdavimas būtinas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių, kaip nurodyta tame reglamente;

(49)  asmens duomenis, kuriuos valstybės narės gavo pagal šį reglamentą, taip pat turėtų būti galima perduoti trečiajai šaliai išimtiniu skubos atveju, kai tuo metu gresia pavojus, susijęs su teroristiniu nusikaltimu, arba kai tuo metu gresia pavojus asmens gyvybei, siejamas su sunkia nusikalstama veika. Asmens gyvybei tuo metu gresiantis pavojus turėtų būti suprantamas kaip pavojus, kylantis dėl sunkios nusikalstamos veikos, padarytos prieš tą asmenį, pavyzdžiui, sunkaus kūno sužalojimo, neteisėtos prekybos žmogaus organais ir audiniais, žmogaus pagrobimo, neteisėto laisvės atėmimo ir žmogaus pagrobimo įkaitu, seksualinio vaikų išnaudojimo bei vaikų pornografijos ir išžaginimo;

(50)  siekiant užtikrinti visuomenės, ypač trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, informuotumą apie ETIAS, informacija apie ETIAS, įskaitant atitinkamus Sąjungos teisės aktus, ir apie prašymų dėl kelionės leidimo teikimo tvarką turėtų būti teikiama plačiajai visuomenei viešoje interneto svetainėje ir per mobiliųjų įrenginių programėlę, kuri turi būti naudojama teikiant prašymus ETIAS sistemoje. Ši informacija taip pat turėtų būti platinama naudojant bendrą atmintinę ir bet kurias kitas tinkamas priemones. Be to, prašymus dėl kelionės leidimo teikiantys asmenys turėtų gauti pranešimą el. paštu, kuriame būtų išdėstyta su jų prašymu susijusi aktuali informacija. Tame pranešime el. paštu turėtų būti pateikti saitai į taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(51)  turėtų būti nustatytos tikslios taisyklės dėl „eu-LISA“ funkcijų, susijusių su ETIAS informacinės sistemos projektavimu, kūrimu ir techniniu valdymu. Taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, valstybių narių ir Europolo pareigų ETIAS atžvilgiu. „eu-LISA“ turėtų ypač daug dėmesio skirti rizikai, kad gali padidėti sąnaudos, ir užtikrinti pakankamą rangovų stebėseną;

(52)  „eu-LISA“ ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklai, kurią jos atlieka vykdydamos šiuo reglamentu joms pavestas užduotis, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(15);

(53)  valstybių narių pagal šį reglamentą vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2016/679;

(54)  asmens duomenų tvarkymui, kurį siekiant įvertinti prašymus teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais atlieka valstybių narių kompetentingos institucijos, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680(16);

(55)  asmens duomenų tvarkymui, kurį teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais pagal šį reglamentą atlieka valstybių narių paskirtosios institucijos, taikoma Direktyva (ES) 2016/680;

(56)  nepriklausomos priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Reglamentą (ES) 2016/679, turėtų stebėti, ar valstybės narės asmens duomenis tvarko teisėtai, o Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, kurio pareigybė sukurta Reglamentu (EB) Nr. 45/2001, turėtų stebėti su asmens duomenų tvarkymu susijusią Sąjungos institucijų ir įstaigų veiklą. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir priežiūros institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje stebėdami ETIAS;

(57)  turėtų būti nustatytos griežtos prieigos prie ETIAS centrinės sistemos taisyklės ir būtinos apsaugos priemonės. Taip pat reikia numatyti fizinių asmenų teises susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti, kad jie būtų ištaisyti, apriboti, papildyti ir ištrinti, taip pat teisę į žalos atlyginimą, visų pirma teisę kreiptis į teismą ir nepriklausomų valdžios institucijos vykdomą duomenų tvarkymo operacijų priežiūrą;

(58)  siekiant įvertinti saugumo, nelegalios imigracijos riziką arba didelę epidemijos riziką, kurias galėtų kelti keliautojas, turėtų būti užtikrintas ETIAS informacinės sistemos ir kitų ES informacinių sistemų sąveikumas. Sąveikumas turėtų būti užtikrintas visiškai laikantis Sąjungos acquis dėl pagrindinių teisių. Jeigu Sąjungos lygmeniu būtų sukurta centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema, ETIAS turėtų būti galima teikti užklausas tokioje sistemoje;

(59)  į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl atsakomybės ir teisės gauti žalos atlyginimą už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir už bet kuriuos kitus su šiuo reglamentu nesuderinamus veiksmus. Tokios nuostatos neturėtų daryti poveikio teisei gauti žalos atlyginimą iš duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo ir jų atsakomybei pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. „eu-LISA“ turėtų būti atsakinga už bet kokią žalą, kurią ji padaro veikdama kaip duomenų tvarkytoja tais atvejais, kai nesilaikė šiame reglamente jai nustatytų konkrečių prievolių arba kai veikė nepaisydama arba nesilaikydama valstybės narės, kuri yra duomenų valdytoja, teisėtų nurodymų;

(60)  siekiant veiksmingai stebėti šio reglamento taikymą, būtina reguliariai atlikti vertinimą. Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos;

(61)  siekiant nustatyti šio reglamento taikymui būtinas technines priemones, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant:

   nustatyti saugios paskyros paslaugos reikalavimus,
   parengti iš anksto nustatytą profesinės veiklos grupių sąrašą, naudojamą prašymo formoje,
   nustatyti klausimų, susijusių su apkaltinamaisiais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, buvimu karo ar konfliktų zonose ir sprendimais išvykti iš teritorijos arba sprendimais grąžinti, kelionės leidimo prašantiems asmenims turinį ir formą;
   nustatyti papildomų klausimų prašytojams, teigiamai atsakiusiems į vieną iš klausimų, susijusių su apkaltinamaisiais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, buvimu karo ar konfliktų zonose ir sprendimais išvykti iš teritorijos arba sprendimais grąžinti, turinį ir formą, ir pateikti iš anksto nustatytą atsakymų į tuos klausimus sąrašą;

   nustatyti kelionės leidimo mokesčio rinkimo būdus ir tvarką ir to mokesčio sumos keitimo tvarką, atsižvelgiant į ETIAS sąnaudų padidėjimus;
   nustatyti iš anksto nustatyto galimybių sąrašo, naudojamo kai prašytojų prašoma pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, turinį ir formą;
   tiksliau apibrėžti tikrinimo priemonę,
   tiksliau apibrėžti saugumo, nelegalios imigracijos riziką arba didelę epidemijos riziką, kuria remiantis būtų nustatomi konkrečios rizikos rodikliai,
   nustatyti papildomos informacijos, susijusios su žymomis, kurios gali būti įtrauktos į ETIAS prašymo bylą, rūšį, jos formatus, kalbą ir žymų priežastis,
   nustatyti tinkamas apsaugos priemones nustatant taisykles ir procedūras, kuriomis būtų išvengta prieštaravimų su kitose informacinėse sistemose pateiktais perspėjimais, ir apibrėžti žymėjimo sąlygas, kriterijus ir trukmę,
   tiksliau apibrėžti priemonę, kurią prašytojai turės naudoti duodami ir atšaukdami savo sutikimą,
   pratęsti pereinamojo laikotarpio, per kurį nereikalaujama kelionės leidimų, trukmę ir lengvatinio laikotarpio trukmę, per kurį sienos apsaugos pareigūnai išimties tvarka leis trečiųjų šalių piliečiams, neturintiems kelionės leidimo, atvykti, jei tenkinamos tam tikros sąlygos,

   nustatyti, kokia finansinė parama turi būti teikiama valstybėms narėms už išlaidas, kurias jos patiria pritaikant ir automatizuojant patikrinimus kertant sieną, įgyvendinant ETIAS;

(62)  ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(17) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(63)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti išsamias taisykles dėl:

   formos, kurią naudojant būtų galima pranešti apie komercinių tarpininkų, prašytojų įgaliotų teikti prašymus jų vardu, pažeidimus,
   viešos interneto svetainės ir mobiliųjų įrenginių programėlės veikimo sąlygų, ir dėl duomenų apsaugos bei saugumo, taikytinų viešai interneto svetainei ir mobiliųjų įrenginių programėlei,
   reikalavimų, susijusių su į prašymo formą įvestinų asmens duomenų forma, parametrų ir patikrų, kurie turi būti įdiegti siekiant užtikrinti prašymo išsamumą ir šių duomenų nuoseklumą;
   garso ir vaizdo ryšio priemonėms, naudojamoms pokalbiuose su prašytojais, taikomų reikalavimų, jų testavimo bei eksploatavimo, ir dėl duomenų apsaugos, saugumo ir konfidencialumo, taikytinų tokiai komunikacijai,
   saugumo, nelegalios imigracijos rizikos ir didelės epidemijos rizikos, kuria grindžiami konkrečios rizikos rodikliai,
   ETIAS stebėjimo sąrašo ir vertinimo priemonės, kuri turi būti naudojama vertinant galimą duomenų įvedimo į ETIAS stebėjimo sąrašą poveikį rankiniu būdu tvarkomų prašymų daliai, techninių specifikacijų,
   atsisakymo suteikti kelionės leidimą, jo atšaukimo arba panaikinimo formos,
   vežėjų naudojimosi saugia prieiga prie ETIAS informacinės sistemos sąlygų ir tokiai prieigai taikytinų duomenų apsaugos ir saugumo taisyklių,
   tapatumo nustatymo sistemos siekiant tinkamai įgaliotiems vežėjų darbuotojams suteikti prieigą prie ETIAS informacinės sistemos,
   atsarginių procedūrų, kurių reikia laikytis tuo atveju, kai vežėjams pateikti užklausą ETIAS informacinei sistemai techniškai neįmanoma,
   tipinių nenumatytų atvejų planų, kai sienos apsaugos institucijoms yra techniškai neįmanoma atlikti paiešką ETIAS centrinėje sistemoje, arba ETIAS gedimo atveju,
   tipinio saugumo plano ir tipinio veiklos tęstinumo bei veiklos atkūrimo po ekstremalių įvykių plano, susijusio su asmens duomenų tvarkymo saugumu,
   prieigos prie ETIAS informacinės sistemos duomenų,
   duomenų keitimo, ištrynimo ir paankstinto ištrynimo,
   registracijos žurnalų laikymo ir prieigos prie jų,
   veiksmingumo reikalavimų,
   techninių sprendimų dėl centrinių prieigos punktų prijungimo prie ETIAS centrinės sistemos specifikacijų,
   ETIAS centrinėje sistemoje saugomų duomenų kokybės reikalavimų laikymosi užtikrinimo mechanizmo, procedūrų ir aiškinimo,
   bendrų atmintinių, kuriomis keliautojai būtų informuojami apie reikalavimą turėti galiojantį kelionės leidimą,
   centrinės saugyklos, kurioje duomenys saugomi tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais, veikimo ir šiai saugyklai taikytinų duomenų apsaugos bei saugumo taisyklių ir
   techninio sprendimo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas rinkti statistinius duomenis, būtinus rengiant ataskaitas dėl prieigos prie ETIAS centrinėje sistemoje saugomų duomenų veiksmingumo teisėsaugos tikslais, specifikacijų;

(64)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y., sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą ir nustatyti bendras prievoles, susijusias su toje sistemoje saugomų duomenų naudojimo sąlygomis bei tvarka, valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(65)  visos ETIAS informacinės sistemos, ETIAS centrinio padalinio ir ETIAS nacionalinių padalinių veiklos ir techninės priežiūros išlaidos turėtų būti padengiamos iš pajamų, gautų iš kelionės leidimo mokesčių. Todėl prireikus mokestis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į patirtas išlaidas;

(66)  pajamos, gaunamos iš kelionės leidimo mokesčio, turėtų būti skirtos ETIAS informacinės sistemos, ETIAS centrinio padalinio ir ETIAS nacionalinių padalinių periodinėms veiklos ir techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į ypatingą sistemos pobūdį, tikslinga šias pajamas laikyti vidaus asignuotosiomis pajamomis. Visos pajamos, likusios apmokėjus minėtas išlaidas, turėtų būti priskiriamos Sąjungos biudžetui;

(67)  šiuo reglamentu nedaroma poveikio Direktyvos 2004/38/EB taikymui;

(68)  šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(69)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(70)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB(18); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(71)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB(19); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(72)  Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(20), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB(21) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(73)  Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(22), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB(23) 3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2008/149/TVR(24) 3 straipsniu;

(74)  Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(25), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES(26) 3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2011/349/ES(27) 3 straipsniu;

(75)   siekiant nustatyti sąlygas, susijusias su trečiųjų šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, finansiniais įnašais, turėtų būti sudaryti papildomi Sąjungos ir tų šalių susitarimai, laikantis jų asociacijos susitarimų atitinkamų nuostatų. Tokie susitarimai turėtų būti laikomi tarptautiniais susitarimais, kaip apibrėžta SESV 218 straipsnyje;

(76)  siekiant įtraukti šį reglamentą į galiojančią teisinę sistemą ir atsižvelgti į būtinus operacinius pakeitimus, susijusius su „eu-LISA“ ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, turėtų būti iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1077/2011(28), (ES) Nr. 515/2014(29), (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624(30) ir (ES) 2017/2226(31);

(77)  vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2017 m. kovo 6 d.(32),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), skirta trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant išorės sienas (toliau – vizos reikalavimas), kuria sudaroma galimybė apsvarstyti, ar dėl tų trečiųjų piliečių buvimo valstybių narių teritorijoje kiltų saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika. Šiuo tikslu nustatomi kelionės leidimas ir jo išdavimo arba atsisakymo jį išduoti sąlygos ir procedūros.

2.  Šiame reglamente nustatomos sąlygos, kuriomis valstybių narių paskirtosios institucijos ir Europolas gali susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų, priklausančių jų kompetencijai, prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas šių kategorijų trečiųjų šalių piliečiams:

a)  Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001(33) II priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

b)  asmenims, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 4 straipsnio 2 dalį netaikomas vizos reikalavimas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

c)  trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas ir kurie atitinka šias sąlygas:

i)  yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kuriems taikoma Direktyva 2004/38/EB, arba trečiosios šalies piliečio, kuris pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiosios šalies susitarimą naudojasi laisvo judėjimo teise, lygiaverte Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisei, šeimos nariai; ir

ii)  neturi leidimo gyventi šalyje kortelės pagal Direktyvą 2004/38/EB, arba leidimo gyventi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002.

2.  Šis reglamentas netaikomas:

a)  pabėgėliams ar asmenims be pilietybės, ar kitiems jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje ir turintiems tos valstybės narės išduotą kelionės dokumentą;

b)  trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kuriems taikoma Direktyva 2004/38/EB ir kurie turi toje direktyvoje nurodytą leidimo gyventi šalyje kortelę;

c)  trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra trečiosios šalies piliečio, kuris pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiosios šalies susitarimą naudojasi laisvo judėjimo teise, lygiaverte Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisei, šeimos nariai ir kurie turi Direktyvoje 2004/38/EB nurodytą leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimą gyventi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002;

d)  Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 16 punkte nurodytų leidimų gyventi turėtojams;

e)  vienodų vizų turėtojams;

f)  nacionalinių ilgalaikių vizų turėtojams;

g)  Andoros, Monako ir San Marino piliečiams ir Vatikano Miesto Valstybės arba Šventojo Sosto išduotų pasų turėtojams;

h)  trečiųjų šalių piliečiams, turintiems valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1931/2006(34) išduotus vietinio eismo per sieną leidimus, kai tokie leidimų turėtojai naudojasi savo teise pagal vietinio eismo per sieną režimą;

i)  asmenims ar asmenų kategorijoms, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 539/2001 4 straipsnio 1 dalies a–f punktuose;

j)  trečiųjų šalių piliečiams, turintiems diplomatinius arba tarnybinius pasus, kuriems pagal Sąjungos ir trečiosios šalies sudarytą tarptautinį susitarimą netaikomas vizos reikalavimas;

k)  asmenims, kuriems taikomas vizos reikalavimas pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 4 straipsnio 3 dalį;

l)  trečiųjų šalių piliečiams, kurie naudojasi judumo teise pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/66/ES(35) arba (ES) 2016/801(36).

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  išorės sienos – išorės sienos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 2 punkte;

2)  teisėsauga – teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencija, atskleidimas arba tyrimas;

3)  antros linijos patikrinimas – antros linijos patikrinimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 13 punkte;

4)  sienos apsaugos institucija – sienos apsaugos pareigūnas, pagal nacionalinę teisę paskirtas vykdyti patikrinimus kertant sieną, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 11 punkte;

5)  kelionės leidimas – pagal šį reglamentą priimtas sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti trečiosios šalies piliečiai tenkintų Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio l dalies b punkte nustatytas atvykimo sąlygas, ir kuriame nurodoma, kad:

a)  nebuvo nustatyta jokių faktinių prielaidų arba faktinėmis prielaidomis grindžiamų pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla arba gali kilti saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika,

b)  nebuvo nustatyta jokių faktinių prielaidų arba faktinėmis prielaidomis grindžiamų pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla arba gali kilti saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika, tačiau lieka abejonių dėl to, ar yra pakankamų priežasčių atsisakyti išduoti kelionės leidimą pagal 36 straipsnio 2 dalį,

c)  tais atvejais, kai nustatomos faktinės prielaidos manyti, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla arba gali kilti saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika, buvo apribotas teritorinis leidimo galiojimas pagal 44 straipsnį, arba

d)  tais atvejais, kai nustatomos faktinės prielaidos manyti, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla arba gali kilti saugumo rizika, dėl keliautojo SIS paskelbiamas perspėjimas apie asmenis dėl atsargių patikrinimų arba konkrečių patikrinimų, arba SIS paskelbiamas perspėjimas apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti perdavimo tikslais remiantis Europos arešto orderiu arba ieškomus siekiant juos suimti ekstradicijos tikslais, remiant 4 straipsnio e punkte nurodytus SIS tikslus;

6)  saugumo rizika – grėsmės bet kurios valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams rizika;

7)  nelegalios imigracijos rizika – rizika, kad trečiosios šalies pilietis netenkins atvykimo ir buvimo sąlygų, kaip išdėstyta Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje;

8)  didelė epidemijos rizika – liga, galinti sukelti epidemiją, kaip apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse arba Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), ir kitos infekcinės ligos arba užkrečiamosios parazitinės ligos, jeigu jos yra apsaugos nuostatų, taikomų valstybių narių piliečiams, objektas;

9)  prašytojas – 2 straipsnyje nurodytas trečiosios šalies pilietis, pateikęs prašymą dėl kelionės leidimo;

10)  kelionės dokumentas – pasas arba kitas lygiavertis dokumentas, kuris suteikia jo turėtojui teisę kirsti išorės sienas ir į kurį gali būti įklijuota viza;

11)  trumpalaikis buvimas – buvimas valstybių narių teritorijoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalyje;

12)  užsibuvęs asmuo – trečiosios šalies pilietis, kuris netenkina arba nebetenkina sąlygų, susijusių su trumpalaikio buvimo valstybių narių teritorijoje trukme;

13)  mobiliųjų įrenginių programėlė – taikomoji programa, sukurta veikti mobiliuosiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose;

14)  atitiktis – atitikimas, nustatytas ETIAS centrinės sistemos prašymo byloje užregistruotus asmens duomenis palyginus su 33 straipsnyje nurodytais konkrečios rizikos rodikliais arba asmens duomenimis, esančiais įraše, byloje ar perspėjime, užregistruotais ETIAS centrinėje sistemoje, kitoje ES informacinėje sistemoje ar 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje (ES informacinės sistemos), Europolo duomenyse arba Interpolo duomenų bazėje, kuriose paiešką atlieka ETIAS centrinė sistema;

15)  teroristinis nusikaltimas – nusikalstama veika, atitinkanti kurią nors iš Direktyvoje (ES) 2017/541 nurodytų nusikalstamų veikų arba jai lygiavertė;

16)  sunki nusikalstama veika – nusikalstama veika, atitinkanti kurią nors iš Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų arba jai lygiavertė, jeigu už ją pagal nacionalinę teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai;

17)  Europolo duomenys – asmens duomenys, kuriuos tvarko Europolas Reglamento (ES) 2016/794 18 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu tikslu;

18)  pasirašytas elektroniniu būdu – susitarimo patvirtinimas pažymint atitinkamą langelį prašymo formoje arba sutikimo prašyme;

19)  nepilnametis – jaunesnis nei 18 metų amžiaus trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės;

20)  konsulatas – valstybės narės diplomatinė atstovybė ar valstybės narės konsulinė įstaiga, kaip apibrėžta 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių;

21)  paskirtoji institucija – institucija, valstybės narės pagal 50 straipsnį paskirta atsakinga už teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą arba tyrimą;

22)  imigracijos institucija – kompetentinga institucija, kuriai pagal nacionalinę teisę tenka viena ar daugiau iš toliau išvardytų pareigų:

a)  valstybių narių teritorijoje tikrinti, ar tenkinamos atvykimo į valstybių narių teritoriją arba buvimo joje sąlygos;

b)  nagrinėti sąlygas ir priimti sprendimus, susijusius su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu valstybių narių teritorijoje, jei ta institucija nėra „sprendžiančioji institucija“, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES(37) 2 straipsnio f punkte, ir, kai aktualu, konsultuoti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 377/2004(38);

c)  grąžinti trečiųjų šalių piliečius į trečiąją kilmės arba tranzito šalį.

2.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir „eu-LISA“ tvarkant asmens duomenis, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnyje apibrėžti terminai turi tą pačią reikšmę ir šiame reglamente.

3.  Valstybių narių institucijoms tvarkant asmens duomenis šio reglamento 4 straipsnio a–e punktuose nustatytais tikslais, Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnyje apibrėžti terminai turi tą pačią reikšmę ir šiame reglamente.

4.  Valstybių narių institucijoms tvarkant asmens duomenis šio reglamento 4 straipsnio f punkte nustatytais tikslais, Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnyje apibrėžti terminai turi tą pačią reikšmę ir šiame reglamente.

4 straipsnis

ETIAS tikslai

Remdama valstybių narių kompetentingas institucijas ETIAS:

a)  prisideda prie aukšto lygio saugumo sudarydama sąlygas atlikti nuodugnų prašytojų saugumo rizikos vertinimą prieš jiems atvykstant į išorės sienų perėjimo punktus, siekiant nustatyti, ar yra faktinių prielaidų arba faktinėmis prielaidomis grindžiamų pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla saugumo rizika;

b)  prisideda prie nelegalios imigracijos prevencijos sudarydama sąlygas atlikti prašytojų nelegalios imigracijos rizikos vertinimą prieš jiems atvykstant į išorės sienų perėjimo punktus;

c)  prisideda prie visuomenės sveikatos apsaugos sudarydama sąlygas atlikti vertinimą, ar prašytojas kelia didelę epidemijos riziką, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, prieš jam atvykstant į išorės sienos perėjimo punktą;

d)  didina patikrinimų kertant sieną veiksmingumą;

e)  remia SIS tikslus, susijusius su perspėjimais apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomas draudimas atvykti ir būti, apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti perdavimo tikslais arba ekstradicijos tikslais, apie dingusius asmenis, apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, ir apie asmenis dėl atsargių patikrinimų arba specialių patikrinimų;

f)  prisideda prie teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo.

5 straipsnis

Bendroji ETIAS struktūra

ETIAS sudaro:

a)  ETIAS informacinė sistema, nurodyta 6 straipsnyje;

b)  ETIAS centrinis padalinys, nurodytas 7 straipsnyje;

c)  ETIAS nacionaliniai padaliniai, nurodyti 8 straipsnyje.

6 straipsnis

ETIAS informacinės sistemos sukūrimas ir techninė architektūra

1.  ETIAS informacinę sistemą kuria ir jos techninį valdymą užtikrina Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“).

2.  ETIAS informacinę sistemą sudaro:

a)  ETIAS centrinė sistema, įskaitant ETIAS stebėjimo sąrašą, nurodytą 34 straipsnyje;

b)  kiekvienoje valstybėje narėje veikianti vienoda nacionalinė sąsaja (VNS), grindžiama bendromis techninėmis specifikacijomis ir tokia pati visose valstybėse narėse, per kurią ETIAS centrinė sistema gali saugiai prisijungti prie valstybių narių nacionalinių sienų infrastruktūros objektų ir centrinių prieigos punktų, nurodytų 50 straipsnio 2 dalyje;

c)  ETIAS centrinės sistemos ir VNS ryšių infrastruktūra, kuri turi būti saugi ir šifruota;

d)  saugi ETIAS centrinės sistemos ir 11 straipsnyje nurodytų informacinių sistemų ryšių infrastruktūra;

e)  vieša interneto svetainė ir mobiliųjų įrenginių programėlė;

f)  el. pašto paslauga;

g)  saugios paskyros paslauga, kuria prašytojams sudaroma galimybė prireikus pateikti reikalingą informaciją arba dokumentus;

h)  prašytojams skirta tikrinimo priemonė;

i)  priemonė, kuria prašytojams sudaroma galimybė duoti sutikimą dėl papildomo jų prašymo bylos saugojimo laikotarpio arba jį atšaukti;

j)  priemonė, kuria Europolui ir valstybėms narėms sudaroma galimybė įvertinti naujų duomenų įvedimo į ETIAS stebėjimo sąrašą galimą poveikį rankiniu būdu tvarkomų prašymų daliai;

k)  vežėjų sąsaja;

l)  saugi saityno paslauga, kuria sudaroma galimybė palaikyti ryšį tarp ETIAS centrinės sistemos ir viešos interneto svetainės, mobiliųjų įrenginių programėlės, el. pašto paslaugos, saugios paskyros paslaugos, vežėjų sąsajos, prašytojams skirtos tikrinimo priemonės, prašytojų sutikimui skirtos priemonės, mokėjimo tarpininko ir Interpolo duomenų bazių;

m)  programinė įranga, kuria ETIAS centriniam padaliniui ir ETIAS nacionaliniams padaliniams sudaroma galimybė tvarkyti prašymus ir administruoti konsultacijas su kitais ETIAS nacionaliniais padaliniais, kaip nurodyta 28 straipsnyje, ir konsultacijas su Europolu, kaip nurodyta 29 straipsnyje;

n)  centrinė duomenų saugykla ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais.

3.  ETIAS centrinė sistema, VNS, saityno paslauga, vežėjų sąsaja ir ETIAS ryšių infrastruktūra, kiek techniškai įmanoma, dalijasi AIS centrinės sistemos, AIS vienodų nacionalinių sąsajų, AIS saityno paslaugos ir AIS ryšių infrastruktūros aparatinės ir programinės įrangos komponentais ir juos pakartotinai naudoja, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2017/2226.

4.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant apibrėžti šio straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos saugios paskyros paslaugos reikalavimus.

7 straipsnis

ETIAS centrinis padalinys

1.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje įsteigiamas ETIAS centrinis padalinys.

2.  ETIAS centrinis padalinys veikia visą parą kasdien. Jis atsako už:

a)  tais atvejais, kai atliekant automatizuotą prašymų tvarkymą buvo nustatyta atitiktis, patikrinimą pagal 22 straipsnį, ar prašytojo asmens duomenys atitinka asmens duomenis, dėl kurių ETIAS centrinėje sistemoje buvo nustatyta ta atitiktis, įskaitant 34 straipsnyje nurodytą ETIAS stebėjimo sąrašą, bet kurioje iš ES informacinių sistemų, kuriose buvo atlikta paieška, esančius duomenis, Europolo duomenis, bet kurioje iš 12 straipsnyje nurodytų Interpolo duomenų bazių esančius duomenis arba 33 straipsnyje nurodytus konkrečios rizikos rodiklius, o tais atvejais, kai atitiktis pasitvirtina arba kai lieka abejonių – prašymo tvarkymo rankiniu būdu inicijavimą, kaip nurodyta 26 straipsnyje;

b)  užtikrinimą, kad duomenys, kuriuos jis įveda į prašymų bylas, būtų atnaujinami pagal atitinkamas 55 ir 64 straipsnių nuostatas;

c)  33 straipsnyje nurodytų konkrečios rizikos rodiklių apibrėžimą, nustatymą, ex ante vertinimą, įgyvendinimą, ex post vertinimą, peržiūrą ir ištrynimą pasikonsultavus su ETIAS patikros taryba;

d)  užtikrinimą, kad pagal 22 straipsnį atliktos patikros ir atitinkami rezultatai būtų užregistruoti prašymų bylose;

e)  prašymų tvarkymo ir 33 straipsnio įgyvendinimą, įskaitant reguliarų jų poveikio pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, vertinimą, reguliarių auditų atlikimą;

f)  valstybės narės, atsakingos už prašymų tvarkymą rankiniu būdu kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalyje, nurodymą, kai reikia;

g)  kai kyla techninės problemos arba susidaro nenumatytos aplinkybės, prireikus, 28 straipsnyje nurodytų valstybių narių ir 29 straipsnyje nurodytų atsakingos valstybės narės ir Europolo konsultacijų palengvinimą;

h)  pranešimą vežėjams apie ETIAS informacinės sistemos gedimą, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje;

i)  pranešimą valstybių narių ETIAS nacionaliniams padaliniams apie ETIAS informacinės sistemos gedimą, kaip nurodyta 48 straipsnio 1 dalyje;

j)  Europolo prašymų susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis, kaip nurodyta 53 straipsnyje, tvarkymą;

k)  visos aktualios informacijos, susijusios su prašymais dėl kelionės leidimo, kaip nurodyta 71 straipsnyje, teikimą plačiajai visuomenei;

l)  bendradarbiavimą su Komisija rengiant 72 straipsnyje nurodytą informavimo kampaniją;

m)  paramos keliautojams, susidūrusiems su problemomis pildant prašymo formą ir paprašiusiems pagalbos per standartinę kontaktinę formą, teikimą raštu, dažnai užduodamų klausimų ir atsakymų sąrašo pildymą ir pateikimą internete;

n)  tolesnės veiklos užtikrinimą ir reguliarų ataskaitų teikimą Komisijai dėl gautų pranešimų apie komercinių tarpininkų pažeidimus, kaip nurodyta 15 straipsnio 5 dalyje.

3.  ETIAS centrinis padalinys skelbia metinę veiklos ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama:

a)  statistika apie:

i)  ETIAS centrinės sistemos automatiškai išduotų kelionės leidimų skaičių;

ii)  ETIAS centrinio padalinio patikrintų prašymų skaičių;

iii)  kiekvienoje valstybėje narėje rankiniu būdu sutvarkytų prašymų skaičių;

iv)  atmestų prašymų skaičių pagal trečiąsias šalis ir atmetimo priežastis;

v)  tai, kokiu mastu laikytasi 22 straipsnio 6 dalyje bei 27, 30 ir 32 straipsniuose nurodytų terminų;

b)  bendra informacija apie ETIAS centrinio padalinio veikimą, šiame straipsnyje nustatytą jo veiklą ir informacija apie esamas tendencijas ir problemas, darančias poveikį jo užduočių atlikimui.

Metinė veiklos ataskaita ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d. perduodama Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

8 straipsnis

ETIAS nacionaliniai padaliniai

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri atlieka ETIAS nacionalinio padalinio funkciją.

2.  ETIAS nacionaliniai padaliniai atsako už:

a)  prašymų dėl kelionės leidimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą, kai atliekant automatizuotą prašymų tvarkymą buvo nustatyta atitiktis ir ETIAS centrinis padalinys inicijavo prašymo tvarkymą rankiniu būdu;

b)  užtikrinimą, kad pagal a punktą atliktos užduotys ir atitinkami rezultatai būtų užregistruoti prašymų bylose;

c)  užtikrinimą, kad duomenys, kuriuos jie įveda į prašymų bylas, būtų atnaujinti pagal atitinkamas 55 ir 64 straipsnių nuostatas;

d)  sprendimų dėl riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimų išdavimą, kaip nurodyta 44 straipsnyje;

e)  koordinavimo su kitais ETIAS nacionaliniais padaliniais ir Europolu, susijusio su 28 ir 29 straipsniuose nurodytais prašymais dėl konsultacijos, užtikrinimą;

f)  informacijos apie tvarką, kurios turi būti laikomasi teikiant skundą pagal 37 straipsnio 3 dalį, teikimą prašytojams;

g)  kelionės leidimo panaikinimą arba atšaukimą, kaip nurodyta 40 ir 41 straipsniuose.

3.  Valstybės narės suteikia ETIAS nacionaliniams padaliniams pakankamai išteklių, kad jie vykdytų savo užduotis laikydamiesi šiame reglamente nustatytų terminų.

9 straipsnis

ETIAS patikros taryba

1.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje įsteigiama ETIAS patikros taryba, kuri atlieka patariamąją funkciją. Ją sudaro po atstovą iš kiekvieno ETIAS nacionalinio padalinio, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Europolo.

2.  Su ETIAS patikros taryba konsultuojasi:

a)  ETIAS centrinis padalinys dėl 33 straipsnyje nurodytų konkrečios rizikos rodiklių apibrėžimo, nustatymo, ex ante vertinimo, įgyvendinimo, ex post vertinimo, peržiūros ir panaikinimo;

b)  valstybės narės dėl 34 straipsnyje nurodyto ETIAS stebėjimo sąrašo įgyvendinimo;

c)  Europolas dėl 34 straipsnyje nurodyto ETIAS stebėjimo sąrašo įgyvendinimo.

3.  ETIAS patikros taryba skelbia nuomones, gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius 2 dalyje nurodytu tikslu. Skelbdama rekomendacijas, ETIAS patikros taryba atsižvelgia į ETIAS pagrindinių teisių patariamosios tarybos paskelbtas rekomendacijas.

4.  ETIAS patikros tarybos posėdžiai rengiami, kai yra poreikis ir bent du kartus per metus. Jos posėdžių išlaidas apmoka ir posėdžius organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

5.  ETIAS patikros taryba gali konsultuotis su ETIAS pagrindinių teisių patariamąja taryba dėl konkrečių klausimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma teise į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsauga ir nediskriminavimu.

6.  ETIAS patikros taryba pirmame posėdyje paprasta narių balsų dauguma priima darbo tvarkos taisykles.

10 straipsnis

ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba

1.  Įsteigiama nepriklausoma ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba, kuri atlieka patariamąją ir vertinimo funkcijas. Šią tarybą sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagrindinių teisių pareigūnas, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros konsultacinio pagrindinių teisių forumo atstovas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atstovas, Reglamentu (ES) 2016/679 įkurtos Europos duomenų apsaugos valdybos atstovas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atstovas, nedarant poveikio atitinkamai jų kompetencijai ir nepriklausomumui.

2.  ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba reguliariai atlieka vertinimus ir skelbia rekomendacijas ETIAS patikros tarybai dėl prašymų tvarkymo ir 33 straipsnio įgyvendinimo poveikio pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsaugai ir nediskriminavimui.

ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba taip pat padeda ETIAS patikros tarybai vykdyti jos užduotis, kai pastaroji konsultuojasi su ja dėl konkrečių klausimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma teise į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsauga ir nediskriminavimu.

ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba gali susipažinti su 7 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų auditų rezultatais.

3.  ETIAS pagrindinių teisių patariamosios tarybos posėdžiai rengiami pagal poreikį ir bent du kartus per metus. Jos posėdžių išlaidas apmoka ir posėdžius organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Jos posėdžiai vyksta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros patalpose. Jos posėdžių sekretoriato paslaugas teikia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba pirmame posėdyje paprasta narių balsų dauguma priima darbo tvarkos taisykles.

4.  Vienas ETIAS pagrindinių teisių patariamosios tarybos narys kviečiamas dalyvauti ETIAS patikros tarybos posėdžiuose patariamojo balso teisėmis. ETIAS pagrindinių teisių patariamosios tarybos nariams suteikiama prieiga prie ETIAS patikros tarybos informacijos ir bylų.

5.  ETIAS pagrindinių teisių patariamoji taryba parengia metinę ataskaitą. Ataskaita skelbiama viešai.

11 straipsnis

Sąveikumas su kitomis ES informacinėmis sistemomis

1.   Siekiant sudaryti galimybę atlikti 20 straipsnyje nurodytą patikrinimą, užtikrinamas ETIAS informacinės sistemos, kitų ES informacinių sistemų ir Europolo duomenų sąveikumas.

2.  Teisės aktų, kuriais sukuriamos ES informacinės sistemos, pakeitimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti šių sistemų ir ETIAS sąveikumą, taip pat šio reglamento papildymas atitinkamomis nuostatomis priimami atskiru teisiniu dokumentu.

12 straipsnis

Paieška Interpolo duomenų bazėse

ETIAS centrinė sistema atlieka paiešką Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD) ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (TDAWN). Visos paieškos ir patikros veiksmai atliekami taip, kad jokia informacija nebūtų atskleista Interpolo perspėjimą įvedusiai šaliai.

13 straipsnis

Prieiga prie ETIAS laikomų duomenų

1.  Prieiga prie ETIAS informacinės sistemos suteikiama tik tinkamai įgaliotiems ETIAS centrinio padalinio ir ETIAS nacionalinių padalinių darbuotojams.

2.  Sienos apsaugos institucijoms pagal 47 straipsnį suteikiama ribota prieiga prie ETIAS centrinės sistemos: jos gali tik vykdyti paiešką ETIAS centrinėje sistemoje siekdamos gauti informaciją apie keliautojo, esančio išorės sienos perėjimo punkte, kelionės leidimo statusą, ir gauti duomenis, nurodytus 47 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose. Be to, sienos apsaugos institucijos automatiškai informuojamos apie 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas žymas, taip pat apie žymėjimo priežastis.

Kai išimtiniu atveju, remiantis žyma pasienyje rekomenduojama atlikti antros linijos patikrinimą arba reikia papildomų patikrų antros linijos patikrinimo tikslais, sienos apsaugos institucijoms suteikiama prieiga prie ETIAS centrinės sistemos siekiant gauti papildomos informacijos, numatytos 39 straipsnio 1 dalies e punkte arba 44 straipsnio 6 dalies f punkte.

3.  Vežėjams pagal 45 straipsnį suteikiama ribota prieiga prie ETIAS informacinės sistemos: jie gali tik siųsti užklausas ETIAS informacinei sistemai siekdami gauti informaciją apie keliautojo kelionės leidimo statusą.

4.  Imigracijos institucijoms pagal 49 straipsnį suteikiama ribota prieiga prie ETIAS centrinės sistemos: jos gali gauti tik informaciją apie keliautojo, esančio valstybės narės teritorijoje, kelionės leidimo statusą ir tam tikrus tame straipsnyje nurodytus duomenis.

Imigracijos institucijoms pagal 65 straipsnio 3 dalį suteikiama ribota prieiga prie ETIAS centrinės sistemos: jos gali gauti tik tame straipsnyje nurodytus duomenis.

5.  Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas nacionalines institucijas, nurodytas šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, ir nedelsdama pagal 87 straipsnio 2 dalį tų institucijų sąrašą perduoda „eu-LISA“. Tame sąraše nurodoma, kokiu tikslu tinkamai įgaliotiems kiekvienos institucijos darbuotojams suteikiama prieiga prie ETIAS informacinės sistemos saugomų duomenų pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalis.

14 straipsnis

Nediskriminavimas ir pagrindinės teisės

Bet kuriam naudotojui tvarkant asmens duomenis ETIAS informacinėje sistemoje trečiųjų šalių piliečiai nediskriminuojami dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo nacionalinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Tvarkant asmens duomenis visapusiškai gerbiamas žmogaus orumas ir neliečiamybė ir pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems. Visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

II SKYRIUS

Prašymai

15 straipsnis

Praktinė prašymo pateikimo tvarka

1.  Prašytojai pateikia prašymą užpildydami elektroninę prašymo formą specialioje viešoje interneto svetainėje arba per mobiliųjų įrenginių programėlę likus pakankamai laiko iki numatomos kelionės arba, jei jie jau yra valstybių narių teritorijoje – prieš pasibaigiant esančio kelionės leidimo, kurie jie turi, galiojimui.

2.  Kelionės leidimo turėtojai gali pateikti prašymą dėl naujo kelionės leidimo likus 120 dienų iki kelionės leidimo galiojimo pabaigos.

Likus 120 dienų iki kelionės leidimo galiojimo pabaigos, ETIAS centrinė sistema, naudodamasi el. pašto paslauga, automatiškai informuoja to kelionės leidimo turėtoją apie:

a)  kelionės leidimo galiojimo pabaigos datą;

b)  galimybę pateikti prašymą dėl naujo kelionės leidimo;

c)  prievolę turėti galiojantį kelionės leidimą visą trumpalaikio buvimo valstybių narių teritorijoje trukmę.

3.  Visi pranešimai prašytojui, susiję su jo prašymu dėl kelionės leidimo, siunčiami el. pašto adresu, kurį prašytojas nurodė prašymo formoje, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies g punkte.

4.  Prašymą gali pateikti prašytojas arba asmuo ar komercinis tarpininkas, prašytojo įgaliotas pateikti prašymą jo vardu.

5.  Komisija įgyvendinimo aktu nustato formą, kurią naudojant pranešama apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytų komercinių tarpininkų pažeidimus. Ši forma pateikiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje specialioje viešoje interneto svetainėje arba per mobiliųjų įrenginių programėlę. Tokios užpildytos formos siunčiama ETIAS centriniam padaliniui, kuris imasi atitinkamų veiksmų, įskaitant reguliarų ataskaitų teikimą Komisijai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Vieša interneto svetainė ir mobiliųjų įrenginių programėlė

1.  Viešoje interneto svetainėje ir mobiliųjų įrenginių programėlėje trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, sudaroma galimybė pradėti prašymo dėl kelionės leidimo procedūrą, pateikti duomenis, būtinus prašymo formai užpildyti pagal 17 straipsnį, ir sumokėti kelionės leidimo mokestį.

2.  Per viešą interneto svetainę ir mobiliųjų įrenginių programėlę prašymo forma yra plačiai ir nesunkiai prieinama ir prašytojai ja gali naudotis nemokamai. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad vieša interneto svetainė ir mobiliųjų įrenginių programėlė būtų prieinama neįgaliesiems.

3.  Vieša interneto svetainė ir mobiliųjų įrenginių programėlė turi būti prieinamos visomis valstybių narių valstybinėmis kalbomis.

4.  Jeigu Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede išvardytų šalių valstybinė (-ės) kalba (-os) neatitinka 3 dalyje nurodytų kalbų, „eu-LISA“ viešoje interneto svetainėje ir mobiliųjų įrenginių programėlėje bent viena iš nurodytų šalių valstybinių kalbų pateikia paaiškinamosios informacijos suvestinę apie ETIAS, prašymų teikimo tvarką, viešos interneto svetainės ir mobiliųjų įrenginių programėlės naudojimą, taip pat etapais išdėstytą prašymo teikimo vadovą. Jeigu tokioje šalyje yra daugiau nei viena valstybinė kalba, tokia informacijos suvestinė reikalinga tik tuo atveju, jei nė viena iš tų kalbų neatitinka 3 dalyje nurodytų kalbų.

5.  Viešoje interneto svetainėje ir mobiliųjų įrenginių programėlėje prašytojai informuojami apie kalbas, kurios gali būti naudojamos prašymo formai užpildyti.

6.  Viešoje interneto svetainėje ir mobiliųjų įrenginių programėlėje prašytojams suteikiama paskyros paslauga, kuria prašytojams sudaroma galimybė pateikti papildomos informacijos arba dokumentus, jei to reikalaujama.

7.  Viešoje interneto svetainėje ir mobiliųjų įrenginių programėlėje prašytojai informuojami apie jų teisę pateikti skundą pagal šį reglamentą, kai atsisakoma išduoti kelionės leidimą, jis atšaukiamas arba panaikinamas. Šiuo tikslu jose pateikiama informacija apie taikytiną nacionalinę teisę, kompetentingą instituciją, skundo pateikimo tvarką, jo pateikimo terminą ir informacija apie pagalbą, kurią gali suteikti nacionalinė duomenų apsaugos institucija.

8.  Viešoje interneto svetainėje ir mobiliųjų įrenginių programėlėje prašytojams sudaroma galimybė nurodyti, kad jų numatomo buvimo tikslas yra susijęs su humanitarinėmis priežastimis arba tarptautiniais įsipareigojimais.

9.  Viešoje interneto svetainėje pateikiama 71 straipsnyje nurodyta informacija.

10.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina išsamias taisykles dėl viešos interneto svetainės ir mobiliųjų įrenginių programėlės veikimo sąlygų ir dėl duomenų apsaugos ir saugumo, taikytinas viešai interneto svetainei ir mobiliųjų įrenginių programėlei. Tos išsamios taisyklės grindžiamos informacijos saugumo rizikos valdymu ir pritaikytosios bei standartizuotosios duomenų apsaugos principais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

17 straipsnis

Prašymo forma ir prašytojo asmens duomenys

1.  Kiekvienas prašytojas pateikia užpildytą prašymo formą, įskaitant pateiktų duomenų autentiškumo, išsamumo, teisingumo bei patikimumo deklaraciją ir padarytų pareiškimų tikrumo bei patikimumo deklaraciją. Kiekvienas prašytojas taip pat nurodo, kad jis suprato atvykimo sąlygas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje, ir tai, kad jo gali būti paprašyta kaskart atvykus pateikti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Nepilnamečiai pateikia prašymo formą, pasirašytą elektroniniu būdu asmens, turinčio nuolatines arba laikinas tėvų ar teisėto globėjo teises.

2.  Prašytojas prašymo formoje pateikia šiuos asmens duomenis:

a)  pavardę, vardą (-us) ir pavardę gimimo metu; gimimo datą, gimimo vietą, gimimo šalį, lytį, dabartinę pilietybę, prašytojo tėvų vardą (-us);

b)  kitus vardus (pseudonimą (-us), įprastinį (-ius) vardą (-us), jei turima;

c)  kitas pilietybes, jei turima;

d)  kelionės dokumento rūšį, numerį ir jį išdavusią šalį;

e)  kelionės dokumento išdavimo datą ir galiojimo pabaigos datą;

f)  prašytojo namų adresą arba, jei tokio nėra, jo gyvenamosios vietos miestą ir šalį;

g)  el. pašto adresą ir, jei turima, telefono numerius;

h)  išsilavinimą (pradinis, vidurinis, aukštasis ar jokio);

i)  dabartinę profesiją (profesinės veiklos grupę); jei prašymas tvarkomas rankiniu būdu laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos, atsakinga valstybė narė gali pagal 27 straipsnį prašyti, kad prašytojas pateiktų papildomos informacijos, susijusios su tiksliu pareigų pavadinimu ir darbdaviu, o studentų atveju – jų švietimo įstaigos pavadinimą;

j)  pirmos numatomo buvimo vietos valstybę narę ir, pasirinktinai – pirmos numatomo buvimo vietos adresą;

k)  nepilnamečių atveju – asmens, turinčio tėvų arba prašytojo teisėto globėjo teises, pavardę ir vardą (-us), namų adresą, el. pašto adresą ir, jei turima, telefono numerį;

l)  jeigu prašytojas deklaruoja 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą šeimos nario statusą:

i)  jo šeimos nario statusą,

ii)  šeimos nario, su kuriuo prašytoją sieja šeimos ryšys, pavardę, vardą (-us), gimimo datą, gimimo vietą, gimimo šalį, dabartinę pilietybę, namų adresą, el. pašto adresą ir, jei turima, telefono numerį,

iii)  šeimos ryšį su tuo šeimos nariu pagal Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalį;

m)  jeigu prašymą pildo ne prašytojas, o kitas asmuo – pavardę, vardą (-us), jei taikytina, įmonės, organizacijos pavadinimą, el. pašto adresą, pašto adresą ir, jei turima, to asmens telefono numerį; santykį su prašytoju ir pasirašytą atstovavimo deklaraciją.

3.  Dabartinę profesiją (profesinės veiklos grupę) prašytojas pasirenka iš sąrašo, kuris nustatomas iš anksto. Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas šis iš anksto nustatytas sąrašas.

4.  Be to, prašytojas turi atsakyti į šiuos klausimus:

a)  ar per pastaruosius 10 metų jis buvo teistas dėl kurios nors iš priede išvardytų nusikalstamų veikų, o per pastaruosius dvidešimt metų – dėl teroristinių nusikaltimų, o jei taip, kada buvo teistas ir kurioje šalyje;

b)  ar per pastaruosius 10 metų jis yra buvęs konkrečioje karo ar konflikto zonoje, ir nurodyti tokio buvimo priežastis;

c)  ar jo atžvilgiu buvo priimtas bet koks sprendimas, kuriuo jam buvo nurodyta išvykti iš valstybės narės arba iš kurios nors iš Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede išvardytų trečiųjų šalių teritorijos, arba jo atžvilgiu per pastaruosius 10 metų buvo priimtas sprendimas grąžinti.

5.  Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 4 dalyje nurodytų klausimų turinys ir forma, kad prašytojai galėtų pateikti aiškius ir tikslius atsakymus.

6.  Jeigu prašytojas į bet kurį iš 4 dalyje nurodytų klausimų atsako teigiamai, jo paprašoma atsakyti į prašymo formos papildomo iš anksto nustatytų klausimų rinkinio klausimus, pasirenkant atsakymą iš sąrašo, kuris nustatomas iš anksto. Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas tų papildomų klausimų turinys bei forma ir iš anksto nustatytas atsakymų į tuos klausimus sąrašas.

7.  2 ir 4 dalyse nurodytus duomenis prašytojas įrašo lotynų abėcėlės rašmenimis.

8.  Pateikus prašymo formą ETIAS informacinė sistema užregistruoja IP adresą, iš kurio prašymo forma buvo pateikta.

9.  Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, susijusius su asmens duomenų, kurie turi būti įtraukti į prašymo formą, forma, taip pat parametrus ir patikras, kurie turi būti įdiegti siekiant užtikrinti prašymo išsamumą ir tų duomenų nuoseklumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

18 straipsnis

Kelionės leidimo mokestis

1.  Prašytojas už kiekvieną prašymą moka 7 EUR kelionės leidimo mokestį.

2.  Kelionės leidimo mokestis netaikomas prašytojams, kurie prašymo pateikimo metu yra jaunesni nei aštuoniolikos arba vyresni nei 70 metų amžiaus.

3.  Kelionės leidimo mokestis mokamas eurais.

4.  Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl kelionės leidimo mokesčio mokėjimo būdų bei tvarkos ir to mokesčio sumos pakeitimų. Sumos pakeitimais atsižvelgiama į bet kokį 85 straipsnyje nurodytų išlaidų padidėjimą.

III SKYRIUS

Prašymo rinkmenos sukūrimas ir ETIAS centrinės sistemos vykdomas prašymo patikrinimas

19 straipsnis

Priimtinumas ir prašymo bylos sukūrimas

1.  ETIAS informacinė sistema automatiškai patikrina, ar pateikus prašymą:

a)  buvo užpildyti visi prašymo formos laukai ir ar juose yra visi 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti elementai;

b)  buvo sumokėtas kelionės leidimo mokestis.

2.  Jei 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos tenkinamos, prašymas laikomas priimtinu. ETIAS centrinė sistema po to nedelsdama automatiškai sukuria prašymo bylą ir priskiria jai prašymo numerį.

3.  Sukūrus prašymo bylą, ETIAS centrinėje sistemoje užregistruojami ir saugomi šie duomenys:

a)  prašymo numeris;

b)  informacija apie statusą, iš kurios matyti, kad pateiktas prašymas dėl kelionės leidimo;

c)  17 straipsnio 2 dalyje ir, kai taikytina, 17 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyti asmens duomenys, įskaitant kelionės dokumentą išdavusios šalies trijų raidžių kodą;

d)  17 straipsnio dalyje nurodyti duomenys;

e)  prašymo formos pateikimo data bei laikas ir sėkmingai sumokėto kelionės leidimo mokesčio nuoroda ir unikalus mokėjimo nuorodos numeris.

4.  Sukūrus prašymo bylą, ETIAS centrinė sistema, palygindama 17 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus duomenis su ETIAS centrinėje sistemoje laikomų prašymų bylų asmens duomenimis, nustato, ar prašytojas turi kitą prašymo bylą ETIAS centrinėje sistemoje. Tokiu atveju ETIAS centrinė sistema susieja naują prašymo bylą su ankstesne esama tam pačiam prašytojui sukurta prašymo byla.

5.  Sukūrus prašymo bylą, per el. pašto paslaugą prašytojas nedelsiant gauna pranešimą, kuriame paaiškinama, kad tvarkant prašymą prašytojo gali būti paprašyta pateikti papildomos informacijos arba dokumentų, arba išskirtinėmis aplinkybėmis – atvykti į pokalbį. Tokiame pranešime nurodoma:

a)  informacija apie statusą, patvirtinant, kad pateiktas prašymas išduoti kelionės leidimą, ir

b)  prašymo numeris.

Pranešimu prašytojui sudaroma galimybė pasinaudoti 6 straipsnio 2 dalies h punkte nurodyta tikrinimo priemone.

20 straipsnis

Automatizuotas tvarkymas

1.  ETIAS centrinė sistema automatiškai tvarko prašymų bylas, kad nustatytų atitiktį (-is). ETIAS centrinėje sistemoje kiekvienas prašymas tikrinamas individualiai.

2.  ETIAS centrinė sistema palygina atitinkamus duomenis, nurodytus 17 straipsnio 2 dalies a, b, c, d, f, g, j, k ir m punktuose ir to straipsnio 8 dalyje, su duomenimis, įtrauktais į įrašą, bylą arba perspėjimą, užregistruotus ETIAS centrinėje sistemoje, SIS, AIS, VIS, sistemoje EURODAC, Europolo duomenyse ir Interpolo SLTD ir TDAWN duomenų bazėse.

Visų pirma ETIAS centrinė sistema patikrina:

a)  ar prašymui naudojamas kelionės dokumentas atitinka kelionės dokumentą, apie kurį SIS pranešta kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu;

b)  ar prašymui naudojamas kelionės dokumentas atitinka kelionės dokumentą, apie kurį SLTD pranešta kaip apie pamestą, pavogtą ar paskelbtą negaliojančiu;

c)  ar dėl prašytojo SIS užregistruotas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje;

d)  ar dėl prašytojo SIS paskelbtas perspėjimas apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti perdavimo tikslais remiantis Europos arešto orderiu arba ieškomus siekiant juos suimti ekstradicijos tikslais;

e)  ar prašytojo ir kelionės dokumento duomenys atitinka kelionės leidimo, kurį buvo atsisakyta išduoti, kuris buvo atšauktas ar panaikintas, duomenis ETIAS centrinėje sistemoje;

f)  ar prašyme pateikti kelionės dokumento duomenys atitinka kito prašymo dėl kelionės leidimo, siejamo su kitais tapatybės duomenimis, nurodytais 17 straipsnio 2 dalies a punkte, duomenis ETIAS centrinėje sistemoje;

g)  ar apie prašytoją šiuo metu pranešama kaip apie užsibuvusį asmenį arba ar AIS pagalba ir anksčiau apie prašytoją buvo pranešta kaip apie užsibuvusį asmenį;

h)  ar AIS yra įrašas apie tai, kad prašytojui buvo atsisakyta leisti atvykti;

i)  ar dėl prašytojo buvo priimtas VIS užregistruotas sprendimas atsisakyti išduoti trumpalaikę vizą, ją panaikinti arba atšaukti;

j)  ar prašyme pateikti duomenys atitinka Europolo duomenų bazėje užregistruotus duomenis;

k)  ar prašytojas yra užregistruotas sistemoje EURODAC;

l)  ar prašymui naudojamas kelionės dokumentas atitinka kelionės dokumentą, užregistruotą TDAWN byloje;

m)  jeigu prašytojas yra nepilnametis – ar dėl asmens, kuris turi prašytojo tėvų ar teisėto globėjo teises:

i)  SIS paskelbtas perspėjimas apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti perdavimo tikslais remiantis Europos arešto orderiu arba ieškomus siekiant juos suimti ekstradicijos tikslais;

ii)  SIS užregistruotas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje.

3.  ETIAS centrinė sistema patikrina, ar prašytojas į kurį nors iš 17 straipsnio 4 dalyje išvardytų klausimų atsakė teigiamai ir ar prašytojas nepateikė namų adreso, o nurodė tik gyvenamosios vietos miestą ir šalį, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies f punkte.

4.  ETIAS centrinė sistema palygina atitinkamus duomenis, nurodytus 17 straipsnio 2 dalies a, b, c, d, f, g, j, k bei m punktuose ir to straipsnio 8 dalyje, su duomenimis, įtrauktais į 34 straipsnyje nurodytą ETIAS stebėjimo sąrašą.

5.  ETIAS centrinė sistema palygina atitinkamus duomenis, nurodytus 17 straipsnio 2 dalies a, c, f, h ir i punktuose, su 33 straipsnyje nurodytais konkrečios rizikos rodikliais.

6.  ETIAS centrinė sistema papildo prašymo bylą nuoroda į atitiktį, nustatytą pagal 2–5 dalis.

7.  Kai prašymo byloje užregistruoti duomenys atitinka duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis pagal 2 ir 4 dalis, ETIAS centrinė sistema, kai aktualu, nustato, kuri (-ios) valstybė (-s) narė (-ės) įvedė arba pateikė duomenis, dėl kurių nustatyta (-os) atitiktis (-ys), ir tai užregistruoja prašymo byloje.

8.  Nustačius atitiktį pagal 2 dalies j punktą ir 4 dalį ir tuo atveju, kai nė viena valstybė narė nėra pateikusi duomenų, dėl kurių nustatyta atitiktis, ETIAS centrinė sistema nustato, ar duomenis įvedė Europolas, ir tai užregistruoja prašymo byloje.

21 straipsnis

Automatizuoto tvarkymo rezultatai

1.  Jeigu atliekant 20 straipsnio 2–5 dalyse nustatytą automatizuotą tvarkymą atitikčių nenustatoma, ETIAS centrinė sistema automatiškai išduoda kelionės leidimą pagal 36 straipsnį ir apie tai praneša prašytojui pagal 38 straipsnį.

2.   Jeigu atliekant 20 straipsnio 2–5 dalyse nustatytą automatizuotą tvarkymą nustatoma viena arba kelios atitiktys, prašymas tvarkomas laikantis 22 straipsnyje nustatytos tvarkos.

3.  Tais atvejais, kai atliekant 22 straipsnyje nustatytą patikrą patvirtinama, kad prašymo byloje užregistruoti duomenys atitinka duomenis, dėl kurių nustatoma atitiktis atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 2–5 dalis, arba kai atlikus tokią patikrą lieka abejonių dėl prašytojo tapatybės, prašymas tvarkomas laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos.

4.  Tais atvejais, kai atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 3 dalį nustatoma, kad prašytojas į kurį nors iš 17 straipsnio 4 dalyje išvardytų klausimų atsakė teigiamai, ir jei nenustatoma kitos atitikties, prašymas nusiunčiamas atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui, kad būtų tvarkomas rankiniu būdu, kaip išdėstyta 26 straipsnyje.

22 straipsnis

ETIAS centrinio padalinio vykdomas tikrinimas

1.  Jeigu atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 2–5 dalis nustatoma viena arba kelios atitiktys, ETIAS centrinė sistema automatiškai kreipiasi į ETIAS centrinį padalinį.

2.  Kai kreipiamasi į ETIAS centrinį padalinį, jam suteikiama prieiga prie prašymo bylos ir net kurios susietos (-ų) prašymo bylos (-ų), taip pat prie visų atitikčių, nustatytų atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 2–5 dalis, ir prie informacijos, kurią nustatė ETIAS centrinė sistema pagal 20 straipsnio 7 ir 8 dalis.

3.  ETIAS centrinis padalinys patikrina, ar prašymo byloje užregistruoti duomenys atitinka vieną ar daugiau:

a)  33 straipsnyje nurodytus konkrečios rizikos rodiklius;

b)  duomenis, esančius ETIAS centrinėje sistemoje, įskaitant 34 straipsnyje nurodytą ETIAS stebėjimo sąrašą;

c)  duomenis, esančius vienoje iš ES informacinių sistemų, į kurias kreipiamasi;

d)  Europolo duomenis;

e)  duomenis, esančius Interpolo SLTD arba TDAWN duomenų bazėse.

4.  Jei duomenys nesutampa ir jei atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 2–5 dalis kitų atitikčių nenustatoma, ETIAS centrinis padalinys ištrina klaidingą atitiktį iš prašymo bylos, o ETIAS centrinė sistema pagal 36 straipsnį automatiškai išduoda kelionės leidimą.

5.  Jei duomenys sutampa su prašytojo duomenimis arba jeigu lieka abejonių dėl prašytojo tapatybės, prašymas tvarkomas rankiniu būdu laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos.

6.  ETIAS centrinis padalinys užbaigia tvarkymą rankiniu būdu ne vėliau kaip per 12 valandų nuo prašymo bylos gavimo.

23 straipsnis

SIS tikslų rėmimas

1.  4 straipsnio e punkto tikslais ETIAS centrinė sistema 17 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktuose nurodytus atitinkamus duomenis palygina su į SIS įtrauktais duomenimis, kad nustatytų, ar dėl prašytojo nėra paskelbtas vienas iš šių perspėjimų:

a)  perspėjimas apie dingusius asmenis;

b)  perspėjimas apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui;

c)  perspėjimas apie asmenis dėl atsargių patikrinimų arba konkrečių patikrinimų.

2.  Jei atliekant 1 dalyje nurodytą palyginimą nustatoma viena arba kelios atitiktys, ETIAS centrinė sistema nusiunčia automatinį pranešimą ETIAS centriniam padaliniui. ETIAS centrinis padalinys patikrina, ar prašytojo asmens duomenys atitinka perspėjime pateiktus asmens duomenis, dėl kurių nustatyta ta atitiktis, ir, jei toks atitikimas patvirtinamas, ETIAS centrinė sistema nusiunčia automatinį pranešimą perspėjimą įvedusios valstybės narės SIRENE biurui. Atitinkamas SIRENE biuras toliau tikrina, ar prašytojo asmens duomenys atitinka perspėjime pateiktus asmens duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis, ir imasi atitinkamų tolesnių veiksmų.

ETIAS centrinė sistema taip pat nusiunčia automatinį pranešimą valstybės narės, kuri įvedė perspėjimą, dėl kurio SIS nustatyta atitiktis atliekant 20 straipsnyje nurodytą automatizuotą tvarkymą, SIRENE biurui, jeigu ETIAS centriniam padaliniui atlikus 22 straipsnyje nurodytą patikrą dėl to perspėjimo buvo atliekamas prašymo tvarkymas rankiniu būdu pagal 26 straipsnį.

3.  Perspėjimą įvedusios valstybės narės SIRENE biurui pateiktame pranešime pateikiami šie duomenys:

a)  pavardė (-ės), vardas (-ai) ir, jeigu turima, kiti vardai;

b)  gimimo vieta ir data;

c)  lytis;

d)  pilietybė ir, jei turima, kitos pilietybės;

e)  pirmos numatomo buvimo vietos valstybė narė ir, jei turima – pirmos numatomo buvimo vietos adresas;

f)  prašytojo namų adresas arba, jei tokio nėra, jo gyvenamosios vietos miestas ir šalis;

g)  informacija apie kelionės leidimo statusą, nurodant, ar kelionės leidimas buvo išduotas, buvo atsisakyta jį išduoti, arba prašymas tvarkomas rankiniu būdu pagal 26 straipsnį;

h)  nuoroda į pagal 1 ir 2 dalis nustatytą (-as) bet kurią (-ias) atitiktį (-is), įskaitant atitikties nustatymo datą ir laiką.

4.  ETIAS centrinė sistema papildo prašymo bylą nuoroda į atitiktį, nustatytą pagal 1 dalį.

24 straipsnis

Konkrečios taisyklės, taikomos Sąjungos piliečių ar kitų trečiųjų šalių piliečių, kurie pagal Sąjungos teisę naudojasi laisvo judėjimo teise, šeimos nariams

1.  2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų trečiųjų šalių piliečių atveju kelionės leidimas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, suprantamas kaip sprendimas, priimtas pagal šį reglamentą, kuriame nurodoma, jog nėra faktinių prielaidų arba faktinėmis prielaidomis pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kiltų saugumo rizika arba didelė epidemijos rizika pagal Direktyvą 2004/38/EB.

2.  Kai 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas trečiosios šalies pilietis teikia prašymą dėl kelionės leidimo, taikomos šios konkrečios taisyklės:

a)  prašytojas neturi atsakyti į klausimą, nurodytą 17 straipsnio 4 dalies c punkte;

b)  neimamas 18 straipsnyje nurodytas mokestis.

3.  Tvarkydama 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto trečiosios šalies piliečio prašymą dėl kelionės leidimo, ETIAS centrinė sistema netikrina, ar:

a)  apie prašytoją šiuo metu pranešama kaip apie užsibuvusį asmenį, arba, ar atlikus paiešką AIS nustatyta, kad ir anksčiau apie prašytoją buvo pranešta kaip apie užsibuvusį asmenį, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies g punkte;

b)  prašytojas atitinka asmenį, kurio duomenys yra užregistruoti sistemoje EURODAC, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies k punkte.

Konkrečios rizikos rodikliai, grindžiami nelegalios imigracijos rizika, nustatyti pagal 33 straipsnį, netaikomi.

4.  Prašymo dėl kelionės leidimo neatsisakoma patenkinti remiantis nelegalios imigracijos rizika, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 dalies punkte.

5.  Jei atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnį nustatoma atitiktis, atitinkanti atsisakymą leisti atvykti ir būti šalyje, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006(39) 24 straipsnyje, ETIAS nacionalinis padalinys patikrina sprendimo, kuriuo remiantis šis perspėjimas buvo įvestas į SIS, pagrindą. Jei šis pagrindas yra susijęs su nelegalios imigracijos rizika, vertinant prašymą į šį perspėjimą neatsižvelgiama. ETIAS nacionalinis padalinys laikosi Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

6.  Taip pat taikomos šios taisyklės:

a)  38 straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime prašytojui pateikiama informacija apie tai, kad kirsdamas išorės sieną jis turi galėti įrodyti, kad yra piliečio, kuris naudojasi laisvo judėjimo teise, šeimos narys, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte; į tokią informaciją taip pat įtraukiamas priminimas, kad piliečio, kuris naudojasi laisvo judėjimo teise, šeimos narys, turintis kelionės leidimą, turi teisę atvykti tik tuo atveju, jeigu tas šeimos narys lydi Sąjungos pilietį arba kitos trečiosios šalies pilietį, kuris naudojasi laisvo judėjimo teise, arba vyksta kartu su juo;

b)  37 straipsnio 3 dalyje nurodytas skundas pateikiamas pagal Direktyvą 2004/38/EB;

c)  prašymo bylos saugojimo laikotarpis, nurodytas 54 straipsnio 1 dalyje, yra:

i)  kelionės leidimo galiojimo laikotarpis;

ii)  penkeri metai nuo paskutinio sprendimo atsisakyti išduoti, panaikinti arba atšaukti kelionės leidimą pagal 37, 40 ir 41 straipsnius. Jeigu duomenys, kurie yra įtraukti į įrašą, bylą arba perspėjimą, užregistruotus vienoje iš ES informacinių sistemų, Europolo duomenys, Interpolo SLTD arba TDAWN duomenų bazėse ar ETIAS stebėjimo sąraše esantys duomenys, arba į ETIAS patikros taisykles įtraukti duomenys, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas, ištrinami nepasibaigus minėtam penkerių metų laikotarpiui, prašymo byla ištrinama per septynias dienas nuo duomenų tame įraše, byloje arba perspėjime ištrynimo datos. Tuo tikslu ETIAS centrinė sistema reguliariai ir automatiškai tikrina, ar vis dar tenkinamos šiame punkte nurodytos prašymų bylų saugojimo sąlygos. Jeigu jos nebetenkinamos, ji automatizuotai ištrina atitinkamą prašymo bylą.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pateikti naują prašymą pasibaigus ETIAS kelionės leidimo galiojimo laikotarpiui, prašymo byla gali būti saugoma ETIAS centrinėje sistemoje papildomą ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį po to, kai kelionės leidimo galiojimo laikotarpis baigėsi, ir tik tuo atveju, jeigu gavęs prašymą dėl sutikimo prašytojas savanoriškai ir aiškiai davė sutikimą pateikdamas elektroniniu būdu pasirašytą deklaraciją. Prašymai duoti sutikimą pateikiami tokiu būdu, kad jie būtų aiškiai atskirti nuo kitų klausimų, pateikiami suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnyje.

Reikalaujama duoti sutikimą po automatinio informacijos suteikimo pagal 15 straipsnio 2 dalį. Automatiškai suteikiamoje informacijoje prašytojui primenama apie duomenų saugojimo tikslą remiantis 71 straipsnio o punkte nurodyta informacija.

IV SKYRIUS

ETIAS nacionalinių padalinių vykdomas prašymų tikrinimas

25 straipsnis

Atsakinga valstybė narė

1.  Už 26 straipsnyje nurodytą prašymų tvarkymą rankiniu būdu atsakinga valstybė narė (toliau – atsakinga valstybė narė) ETIAS centrinėje sistemoje nustatoma taip:

a)  jeigu nustatoma, kad duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis pagal 20 straipsnį, įvedė ar pateikė tik viena valstybė narė, ta valstybė narė yra atsakinga valstybė narė;

b)  jeigu nustatoma, kad duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis pagal 20 straipsnį, įvedė ar pateikė kelios valstybės narės, atsakinga valstybė narė yra:

i)  valstybė narė, kurį įvedė ar pateikė naujausius duomenis, susijusius su perspėjimu, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies d punkte, arba

ii)  jeigu jokie iš tų duomenų nėra perspėjimas, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies d punkte, ta valstybė narė, kuri įvedė ar pateikė naujausius duomenis, susijusius su perspėjimu, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies c punkte, arba

iii)  jeigu jokie iš tų duomenų nėra perspėjimas, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies c arba d punkte, ta valstybė narė, kuri įvedė ar pateikė naujausius duomenis, susijusius su perspėjimu, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies a punkte;

c)  jeigu nustatoma, kad duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis pagal 20 straipsnį, įvedė ar pateikė kelios valstybės narės, tačiau jokie iš tų duomenų nėra perspėjimas, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies a, c ar d punkte, atsakinga valstybė narė yra ta valstybė narė, kuri įvedė ar pateikė naujausius duomenis.

Pirmos pastraipos a ir c punktų tikslais nustatant atsakingą valstybę narę į atitiktis, nustatytas dėl duomenų, kuriuos įvedė ar pateikė ne valstybės narės, neatsižvelgiama. Jeigu prašymo tvarkymas rankiniu būdu nepradedamas vykdyti dėl duomenų, kuriuos įvedė ar pateikė valstybės narės, atsakinga valstybė narė yra pirmos numatomo buvimo vietos valstybė narė.

2.  ETIAS centrinė sistema prašymo byloje nurodo atsakingą valstybę narę. Jeigu ETIAS centrinė sistema negali nustatyti atsakingos valstybės narės kaip nurodyta 1 dalyje, ją nustato ETIAS centrinis padalinys.

26 straipsnis

ETIAS nacionalinių padalinių vykdomas prašymų tvarkymas rankiniu būdu

1.  Jeigu atliekant 20 straipsnio 2–5 dalyse nustatytą automatizuotą tvarkymą nustatoma viena arba kelios atitiktys, prašymą rankiniu būdu tvarko atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys. Tas ETIAS nacionalinis padalinys turi prieigą prie prašymo bylos ir bet kurios (-ių) susietos (-ų) prašymo bylos (-ų), taip pat prie visų atitikčių, nustatytų atliekant 20 straipsnio 2–5 dalyse nustatytą automatizuotą tvarkymą. ETIAS centrinis padalinys informuoja atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinį padalinį, ar nustatyta, kad viena arba kelios kitos valstybės narės arba Europolas yra įvedę arba pateikę duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis pagal 20 straipsnio 2 arba 4 dalį. Jeigu nustatyta, kad viena ar kelios valstybės narės yra įvedusios arba pateikusios duomenis, dėl kurių nustatyta tokia atitiktis, ETIAS centrinis padalinys taip pat nurodo, kurios valstybės narės tai yra padariusios.

2.  Atlikęs prašymo tvarkymą rankiniu būdu, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys:

a)  išduoda kelionės leidimą arba

b)  atsisako išduoti kelionės leidimą.

3.  Jeigu atliekant 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą automatizuotą tvarkymą nustatoma atitiktis, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys:

a)  atsisako išduoti kelionės leidimą, jeigu atitiktis atitinka vieną arba kelias iš 20 straipsnio 2 dalies a ir с punktuose nurodytų patikrų;

b)  įvertina saugumo arba nelegalios imigracijos riziką ir priima sprendimą išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti, jeigu atitiktis atitinka vieną arba kelias iš 20 straipsnio 2 dalies b ir d–m punktuose nurodytų patikrų.

4.  Jeigu atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 3 dalį nustatoma, kad prašytojas į vieną iš 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų klausimų atsakė teigiamai, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys įvertina saugumo arba nelegalios imigracijos riziką ir priima sprendimą išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti.

5.  Jeigu atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 4 dalį nustatoma atitiktis, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys įvertina saugumo riziką ir priima sprendimą išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti.

6.  Jeigu atliekant automatizuotą tvarkymą pagal 20 straipsnio 5 dalį nustatoma atitiktis, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys įvertina saugumo, nelegalios imigracijos riziką arba didelę epidemijos riziką ir priima sprendimą išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti. Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys jokiomis aplinkybėmis negali priimti sprendimo automatiškai, remdamasis atitiktimi, pagrįsta konkrečios rizikos rodikliais. Visais atvejais atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys atlieka individualų saugumo, nelegalios imigracijos rizikos ir didelės epidemijos rizikos vertinimą.

7.  ETIAS informacinėje sistemoje saugomi įrašai apie visas duomenų tvarkymo operacijas, kurias vykdydamas vertinimus pagal šį straipsnį atlieka atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys arba valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi pagal 28 straipsnį, ETIAS nacionaliniai padaliniai. Tie įrašai sukuriami ir į prašymo bylą įvedami automatiškai. Juose turi būti nurodoma kiekvienos operacijos data ir laikas, atliekant paiešką kitose ES informacinėse sistemose naudoti duomenys, su nustatyta atitiktimi susiję duomenys ir rizikos vertinimą atlikusių darbuotojų duomenys.

Saugumo, nelegalios imigracijos rizikos arba didelės epidemijos rizikos įvertinimo rezultatus ir sprendimo išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti pagrindimą prašymo byloje užregistruoja darbuotojas, kuris atliko rizikos vertinimą.

27 straipsnis

Prašymas, kad prašytojas pateiktų papildomos informacijos arba dokumentus

1.  Jeigu atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys mano, kad prašytojo prašymo formoje pateiktos informacijos nepakanka, kad jis galėtų priimti sprendimą išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti, jis gali prašyti prašytojo pateikti papildomos informacijos arba dokumentus. Gavęs valstybės narės, su kuria konsultuojamasi pagal 28 straipsnį, prašymą, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys paprašo pateikti papildomos informacijos arba dokumentus.

2.  Apie prašymą pateikti papildomos informacijos arba dokumentus pranešama naudojantis 6 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyta el. pašto paslauga prašymo byloje nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu. Prašyme pateikti papildomos informacijos arba dokumentus aiškiai nurodoma informacija arba dokumentai, kuriuos prašytojo prašoma pateikti, taip pat pateikiamas kalbų, kuriomis informacija arba dokumentai gali būti pateikti, sąrašas. Į tą sąrašą turėtų būti įtraukta bent anglų, prancūzų arba vokiečių kalba, nebent į jį būtų įtraukta trečiosios šalies, kurios pilietybę prašytojas yra nurodęs turintis, valstybinė kalba. Kai prašoma pateikti papildomus dokumentus, taip pat prašoma pateikti dokumentų originalo elektroninę kopiją. Prašytojas pateikia papildomą informaciją arba dokumentus tiesiogiai atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui naudodamasis 6 straipsnio 2 dalies g punkte nurodyta saugios paskyros paslauga, per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tokią informacija arba dokumentus prašytojas pateikia viena iš prašyme nurodytų kalbų. Nereikalaujama, kad prašytojas pateiktų oficialų vertimą. Gali būti prašoma tik tos papildomos informacijos arba dokumentų, kurie būtini ETIAS prašymui įvertinti.

3.  Prašymo pateikti papildomos informacijos arba dokumentus, kaip nurodyta 1 dalyje, tikslais atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys naudojasi iš anksto nustatytu galimybių sąrašu. Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šio iš anksto nustatyto galimybių sąrašo turinys ir forma.

4.  Išskirtinėmis aplinkybėmis ir kraštutiniu atveju ir tik užbaigus papildomos informacijos ar dokumentų tvarkymą, kai lieka rimtų abejonių dėl prašytojo pateiktos informacijos arba dokumentų, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys gali pakviesti prašytoją į pokalbį jo gyvenamosios vietos šalyje esančiame konsulate, kuris yra arčiausiai prašytojo gyvenamosios vietos. Išimtiniu atveju ir kai tai atitinka prašytojo interesus, pokalbis gali vykti kitoje šalyje, nei prašytojo gyvenamosios vietos šalis, esančiame konsulate.

Jeigu atstumas nuo prašytojo gyvenamosios vietos iki artimiausio konsulato yra didesnis nei 500 km, prašytojui pasiūloma galimybė pokalbį surengti naudojantis nuotolinėmis garso ir vaizdo ryšio priemonėmis. Jeigu atstumas yra mažesnis nei 500 km, prašytojas ir atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys gali kartu susitarti naudoti tokias garso ir vaizdo ryšio priemones. Kai naudojamos tokios garso ir vaizdo ryšio priemonės, pokalbį veda atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys arba, išimtiniu atveju, vienas iš tos valstybės narės konsulatų. Nuotolinėmis garso ir vaizdo ryšio priemonėmis užtikrinamas tinkamas saugumo ir konfidencialumo lygis.

Prašymo surengti pokalbį priežastis užregistruojama prašymo byloje.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 4 dalyje nurodytoms garso ir vaizdo ryšio priemonėms taikomus reikalavimus, be kita ko, dėl duomenų apsaugos, saugumo ir konfidencialumo taisyklių, taip pat taisykles dėl tų priemonių bandymų, atrankos ir naudojimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.  Kvietimą į pokalbį prašytojui pateikia atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys, naudodamasis 6 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyta el. pašto paslauga prašymo byloje nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu. Kvietimas į pokalbį pateikiamas per 72 valandas nuo prašytojo papildomos informacijos arba dokumentų pateikimo pagal šio straipsnio 2 dalį. Į kvietimą į pokalbį įtraukiama informacija apie kvietimą pateikusią valstybę narę, 4 dalyje nurodytas galimybes ir atitinkami kontaktiniai duomenys. Prašytojas kuo skubiau ir ne vėliau kaip per penkias dienas nuo kvietimo į pokalbį pateikimo dienos susisiekia su atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniu padaliniu arba konsulatu, kad susitartų dėl abipusiai patogios pokalbio, datos ir laiko, taip pat dėl to, ar pokalbis bus vykdomas nuotoliniu būdu. Pokalbis turi įvykti per 10 dienų nuo pranešimo apie kvietimą pateikimo dienos.

ETIAS centrinė sistema informaciją apie kvietimą į pokalbį užregistruoja prašymo byloje.

7.  Jei, gavęs kvietimą į pokalbį, prašytojas neatvyksta į pokalbį, kaip numatyta šio straipsnio 6 dalyje, prašymas atmetamas pagal 37 straipsnio 1 dalies g punktą. Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys nedelsdamas informuoja prašytoją.

8.  4 dalyje nurodyto pokalbio tikslais atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys nurodo pokalbį vedančiam pareigūnui klausimus, kuriuos pokalbį vedantis pareigūnas turi užduoti. Tie klausimai turi būti susiję su priežastimis, dėl kurių buvo paprašyta pokalbio.

Pokalbis naudojant nuotolines garso ir vaizdo ryšio priemones vykdomas atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinio padalinio, kuris paprašė pokalbio, vartojama kalba arba to padalinio pasirinkta kalba, kuria turi būti pateikiama papildoma informacija arba dokumentai.

Konsulate surengtas pokalbis vykdomas trečiosios šalies, kurioje yra konsulatas, valstybine kalba arba kita kalba, dėl kurios vartojimo susitaria prašytojas ir konsulatas.

Pokalbiui pasibaigus, pokalbį vedantis pareigūnas parengia nuomonę, kuria pagrindžiamos jo rekomendacijos.

Užduoti klausimai ir nuomonė įtraukiami į formą, kuri turi būti užregistruota prašymo byloje tą pačią dieną, kurią įvyko pokalbis.

9.  Prašytojui pateikus papildomą informaciją arba dokumentus pagal 2 dalį, ETIAS centrinė sistema tą informaciją arba dokumentus užregistruoja ir saugo prašymo byloje. Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys prašymo bylą papildo pokalbio pagal 6 dalį metu pateikta papildoma informacija arba dokumentais.

Su pokalbiui naudojama forma ir prašymo byloje užregistruota papildoma informacija arba dokumentais galima susipažinti tik prašymo įvertinimo ir sprendimo dėl jo priėmimo tikslais, taip pat skundų pateikimo tvarkos valdymo ir to paties prašytojo pateikto naujo prašymo tvarkymo tikslais.

10.  Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys atnaujina prašymo tikrinimą, kai prašytojas pateikia papildomos informacijos arba dokumentus arba, kai taikytina, nuo pokalbio dienos.

28 straipsnis

Konsultacijos su kitomis valstybėmis narėmis

1.  Jeigu, atlikus patikrą pagal 22 straipsnį, nustatoma, kad duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis pagal 20 straipsnio 7 dalį, įvedė ar pateikė viena arba kelios valstybės narės, ETIAS centrinis padalinys apie tai praneša atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) ETIAS nacionaliniam padaliniui, taip inicijuodamas jų ir atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinio padalinio konsultacijų procesą.

2.  Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, ETIAS nacionaliniai padaliniai gali susipažinti su prašymo bylomis.

3.  Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, ETIAS nacionaliniai padaliniai:

a)  pateikia pagrįstą teigiamą nuomonę dėl prašymo arba

b)  pateikia pagrįstą neigiamą nuomonę dėl prašymo.

Valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, ETIAS nacionalinis padalinys teigiamą arba neigiamą nuomonę užregistruoja prašymo byloje.

4.  Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys taip pat gali konsultuotis su vienos arba kelių valstybių narių ETIAS nacionaliniais padaliniais, gavęs prašytojo atsakymą į prašymą pateikti papildomos informacijos. Jeigu tokios papildomos informacijos buvo paprašyta valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, vardu pagal 27 straipsnio 1 dalį, gavęs prašytojo atsakymą į tą prašymą pateikti papildomos informacijos, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys konsultuojasi su valstybės narės, su kuria buvo konsultuojamasi, ETIAS nacionaliniu padaliniu. Tokiais atvejais valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, ETIAS nacionaliniai padaliniai taip pat turi prieigą prie atitinkamos papildomos informacijos arba dokumentų, kuriuos pateikė prašytojas, gavęs atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinio padalinio prašymą dėl klausimo, dėl kurio su jomis konsultuojamasi. Jeigu konsultuojamasi su keliomis valstybėmis narėmis, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys užtikrina veiklos koordinavimą.

5.  Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, ETIAS nacionaliniai padaliniai atsako per 60 valandų nuo pranešimo apie konsultaciją dienos. Jeigu neatsakoma iki nustatyto termino, tai laikoma teigiama nuomone dėl prašymo.

6.  Konsultacijų proceso metu prašymas dėl konsultacijos ir atsakymai į jį teikiami naudojantis 6 straipsnio 2 dalies m punkte nurodyta programine įranga ir pateikiami atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui.

7.  Jeigu bent vienos valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, ETIAS nacionalinis padalinys pateikia neigiamą nuomonę dėl prašymo, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys atsisako išduoti kelionės leidimą pagal 37 straipsnį. Ši dalis nedaro poveikio 44 straipsniui.

8.  Prireikus, kai kyla techninės problemos arba susidaro nenumatytos aplinkybės, ETIAS centrinis padalinys nustato atsakingą valstybę narę ir valstybes nares, su kuriomis turi būti konsultuojamasi, ir sudaro palankias sąlygas šiame straipsnyje nurodytoms valstybių narių konsultacijoms.

29 straipsnis

Europolo pareigos

1.  Jeigu nustatoma, kad duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis pagal šio reglamento 20 straipsnio 8 dalį, pateikė Europolas, ETIAS centrinis padalinys jam apie tai praneša, taip inicijuodamas Europolo ir atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinio padalinio konsultacijų procesą. Tokios konsultacijos vyksta pagal Reglamentą (ES) 2016/794, visų pirma jo IV skyrių.

2.  Jeigu konsultuojamasi su Europolu, ETIAS centrinis padalinys perduoda Europolui atitinkamus konsultacijoms reikalingus prašymo bylos duomenis ir duomenis apie atitiktį. ▌

3.  Bet kuriuo atveju Europolas neturi prieigos prie asmens duomenų, susijusių su prašytojo išsilavinimu, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies h punkte.

4.  Jeigu konsultuojamasi pagal 1 dalį, Europolas pateikia pagrįsta nuomonę dėl prašymo. Europolo nuomonė pateikiama atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui, kuris ją užregistruoja prašymo byloje.

5.  Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys gali konsultuotis su Europolu gavęs prašytojo atsakymą į prašymą pateikti papildomos informacijos. Tokiais atvejais ETIAS nacionalinis padalinys perduoda Europolui prašytojo pateiktą atitinkamą papildomą informaciją arba dokumentus, susijusius su prašymu dėl kelionės leidimo, dėl kurio konsultuojamasi su Europolu.

6.  Europolas atsako per 60 valandų nuo pranešimo apie konsultaciją dienos. Jeigu Europolas iki nustatyto termino neatsako, tai laikoma teigiama nuomone dėl prašymo.

7.  Konsultacijų proceso metu prašymas dėl konsultacijos ir atsakymai į jį teikiami naudojantis 6 straipsnio 2 dalies m punkte nurodyta programine įranga ir pateikiami atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui.

8.  Jeigu Europolas pateikia neigiamą nuomonę dėl prašymo, o atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys nusprendžia išduoti kelionės leidimą, ETIAS nacionalinis padalinys pagrindžia savo sprendimą ir jo pagrindimą įrašo prašymo byloje.

9.  Prireikus, kai kyla techninės problemos arba susidaro nenumatytos aplinkybės, ETIAS centrinis padalinys nustato atsakingą valstybę narę ir sudaro palankias sąlygas šiame straipsnyje nurodytoms atsakingos valstybės narės ir Europolo konsultacijoms.

30 straipsnis

Pranešimo prašytojui pateikimo terminai

Per 96 valandas nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo prašytojas gauna pranešimą, kuriame nurodoma:

a)  ar jo kelionės leidimas išduotas, ar atsisakyta jį išduoti arba

b)  kad prašoma pateikti papildomos informacijos ar dokumentus ir kad prašytojas gali būti pakviestas į pokalbį, nurodant maksimalius nagrinėjimo terminus, taikomus pagal 32 straipsnio 2 dalį.

31 straipsnis

Tikrinimo priemonė

Komisija sukuria prašytojams skirtą tikrinimo priemonę, kad jie galėtų patikrinti savo prašymo statusą ir savo kelionės leidimo galiojimo trukmę ir statusą (galiojantis, atsisakytas išduoti, panaikintas arba atšauktas). Prieiga prie tos priemonės suteikiama viešoje interneto svetainėje arba per mobiliųjų įrenginių programėlę, kaip nurodyta 16 straipsnyje.

Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl tikslesnio tikrinimo priemonės apibrėžimo.

32 straipsnis

Sprendimas dėl prašymo

1.  Sprendimai dėl prašymų priimami ne vėliau kaip per 96 valandas nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo.

2.  Išimtiniu atveju, kai pranešama apie prašymą pateikti papildomos informacijos arba dokumentus, ir kai prašytojas pakviečiamas į pokalbį, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pratęsiamas. Sprendimas dėl tokio prašymo ▌priimamas ne vėliau kaip per 96 valandas po to, kai prašytojas pateikia papildomos informacijos arba dokumentus. Kai prašytojas pakviečiamas į pokalbį, kaip nurodyta 27 straipsnio 4 dalyje, sprendimas dėl prašymo priimamas ne vėliau, kaip per 48 valandas po pokalbio.

3.  Iki šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų terminų pabaigos priimamas sprendimas:

a)  išduoti kelionės leidimą pagal 36 straipsnį arba

b)  atsisakyti išduoti kelionės leidimą pagal 37 straipsnį.

V SKYRIUS

ETIAS patikros taisyklės ir ETIAS stebėjimo sąrašas

33 straipsnis

ETIAS patikros taisyklės

1.  ETIAS patikros taisyklės yra algoritmas, sudarantis galimybę atlikti profiliavimą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, palyginant duomenis pagal šio reglamento 20 straipsnį, užregistruotus ETIAS centrinės sistemos prašymo byloje, su konkrečios rizikos rodikliais, parengtais ETAIS centrinio padalinio pagal šio straipsnio 4 dalį, rodančiais saugumo, nelegalios imigracijos riziką arba didelę epidemijos riziką. ETIAS centrinis padalinys užregistruoja ETIAS patikros taisykles ETIAS centrinėje sistemoje.

2.  Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo tiksliau apibrėžiamos saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika, grindžiama:

a)  AIS sukaupta statistika, kuri rodo neįprastai didelį konkrečiai keliautojų grupei priklausančių užsibuvusių asmenų ir asmenų, kuriems atsisakyta leisti atvykti, skaičių;

b)  ETIAS pagal 84 straipsnį sukaupta statistika, kuri rodo neįprastai didelį atsisakymų išduoti kelionės leidimus dėl saugumo, nelegalios imigracijos rizikos arba didelės epidemijos rizikos, susijusios su konkrečia keliautojų grupe, skaičių;

c)  ETIAS pagal 84 straipsnį ir AIS sukaupta statistika, kuri rodo sąsajas tarp informacijos, surinktos iš prašymų formų, ir užsibuvusių keliautojų bei atsisakymų leisti atvykti skaičiaus;

d)  faktiniais ir įrodymais pagrįstais elementais grindžiama valstybių narių pateikta informacija apie tos valstybės narės nustatytus konkrečios saugumo rizikos rodiklius arba grėsmes;

e)  faktiniais ir įrodymais pagrįstais elementais grindžiama valstybių narių pateikta informacija apie neįprastai didelį konkrečiai keliautojų grupei priklausančių užsibuvusių asmenų ir asmenų, kuriems atsisakyta leisti atvykti, skaičių tose valstybėse narėse;

f)  valstybių narių pateikta informacija apie konkrečią didelę epidemijos riziką ir ECDC pateikta epidemiologinės stebėsenos informacija ir rizikos vertinimais bei PSO pranešimais apie ligos protrūkius.

3.  Komisija įgyvendinimo aktu nustato konkrečią riziką, kaip apibrėžta šiame reglamente ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytame deleguotajame akte, kuria grindžiami šio straipsnio 4 dalyje nurodyti konkrečios rizikos rodikliai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Bent kas šešis mėnesius atliekama konkrečios rizikos rūšių peržiūra ir prireikus Komisija, laikydamasi 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima naują įgyvendinimo aktą.

4.  Remdamasis pagal 3 dalį nustatytomis konkrečiomis rizikomis, ETIAS centrinis padalinys nustato konkrečios rizikos rodiklių rinkinį, kuriuos sudaro duomenų kombinacija, įskaitant vieną arba kelis iš toliau išvardytų duomenų:

a)  amžiaus grupę, lytį, pilietybę;

b)  gyvenamosios vietos šalį ir miestą;

c)  išsilavinimą (pradinis, vidurinis, aukštasis ar jokio);

d)  dabartinę profesiją (profesinės veiklos grupę).

5.  Konkrečios rizikos rodikliai turi būti tiksliniai ir proporcingi. Jokiomis aplinkybėmis jie negali būti grindžiami tik asmens lytimi ar amžiumi. Be to, jokiomis aplinkybėmis jie neturėtų būti grindžiami informacija, susijusia su asmens odos spalva, rase, etnine arba socialine kilme, genetiniais požymiais, kalba, politinėmis ar kitomis pažiūromis, religija arba filosofiniais įsitikinimais, naryste profesinėje sąjungoje, priklausymu nacionalinei mažumai, nuosavybe, gimimo aplinkybėmis, negalia arba seksualine orientacija.

6.  Konkrečios rizikos rodiklius apibrėžia, nustato, ex ante vertina, įgyvendina, ex post vertina, peržiūri ir ištrina ETIAS centrinis padalinys, pasikonsultavęs su ETIAS patikros taryba.

34 straipsnis

ETIAS stebėjimo sąrašas

1.  ETIAS stebėjimo sąrašą sudaro duomenys, susiję su asmenimis, kurie įtariami įvykdę teroristinį nusikaltimą ar kitą sunkią nusikalstamą veiką arba dalyvavę juos įvykdant, arba su asmenimis, dėl kurių yra faktinių prielaidų arba pagrįstų bendro asmens įvertinimo rezultatais grindžiamų priežasčių manyti, kad jie įvykdys teroristinį nusikaltimą ar kitas sunkias nusikalstamas veikas. ETIAS stebėjimo sąrašas yra ETIAS centrinės sistemos dalis.

2.  ETIAS stebėjimo sąrašas sudaromas remiantis informacija, susijusia su teroristiniais nusikaltimais ar kitomis sunkiomis nusikalstamomis veikomis.

3.  2 dalyje nurodytą informaciją į ETIAS stebėjimo sąrašą įtraukia Europolas, nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/794, arba valstybės narės. Tiek Europolas, tiek atitinkama valstybė narė yra atsakingi už jų įvestus duomenis. ETIAS stebėjimo sąraše nurodoma kiekvieno Europolo arba valstybės narės įvesto duomenų elemento įvedimo data ir laikas.

4.  Remiantis 2 dalyje nurodyta informacija, ETIAS stebėjimo sąrašą sudaro duomenys, kuriuose nurodomas vienas arba daugiau šių elementų:

a)  pavardė;

b)  pavardė gimimo metu;

c)  gimimo data;

d)  kiti vardai (alias, pseudonimas (-ai), įprastinis (-iai) vardas (-ai));

e)  kelionės dokumentas (-ai) (kelionės dokumento (-ų) rūšis, numeris ir jį išdavusi valstybė);

f)  namų adresas;

g)  el. pašto adresas;

h)  telefono numeris;

i)  įmonės arba organizacijos pavadinimas, el. pašto adresas, pašto adresas, telefono numeris;

j)  IP adresas.

Atitinkamas įrašas, kurį sudaro bent vienas iš pirmiau išvardytų duomenų elementų, papildomas šiais duomenų elementais (jei žinomi): vardas (-ai), gimimo vieta, gimimo šalis, lytis ir tautybė.

35 straipsnis

Įsipareigojimai ir užduotys, susiję su ETIAS stebėjimo sąrašu

1.  Prieš įvesdami duomenis į ETIAS stebėjimo sąrašą, Europolas arba valstybė narė:

a)  nustato, ar informacija yra tinkama, tiksli ir pakankami svarbi, kad būtų įtraukta į ETIAS stebėjimo sąrašą;

b)  įvertina galimą duomenų poveikį rankiniu būdu tvarkomų prašymų santykiui;

c)  patikrina, ar duomenys atitinka perspėjimą, įvestą į SIS.

2.  „eu-LISA” sukuria konkrečią priemonę, skirtą įvertinimui pagal 1 dalies b punktą.

3.  Jeigu patikrinus pagal 1 dalies c punktą paaiškėja, kad duomenys atitinka perspėjimą, įvestą į SIS, jie neįvedami į ETIAS stebėjimo sąrašą. Jei tenkinamos sąlygos naudoti duomenis perspėjimui įvesti į SIS, pirmenybė teikiama perspėjimo įvedimui į SIS.

4.  Valstybės narės ir Europolas yra atsakingi už 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, kuriuos jie įveda į ETIAS stebėjimo sąrašą, tikslumą ir jų nuolatinį atnaujinimą.

5.  Europolas reguliariai ir bent kartą per metus peržiūri ir patikrina į ETIAS stebėjimo sąrašą įvestų duomenų elementų aktualų tikslumą. Valstybės narės taip pat reguliariai ir bent kartą per metus peržiūri ir patikrina į ETIAS stebėjimo sąrašą savo įvestų duomenų aktualų tikslumą. Europolas ir valstybės narės parengia ir įgyvendina bendrą procedūrą, skirtą užtikrinti savo pareigų pagal šią dalį įvykdymą.

6.  Atlikus peržiūrą, valstybės narės ir Europolas pašalina duomenų elementus iš ETIAS stebėjimo sąrašo, jeigu įrodoma, kad nebeliko priežasčių, dėl kurių jie buvo įvesti, arba duomenų elementai yra nebeaktualūs ar pasenę.

7.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ETIAS stebėjimo sąrašo ir vertinimo priemonės techninį parengimą ir prieglobą suteikia „eu-LISA“. Komisija įgyvendinimo aktais nustato ETIAS stebėjimo sąrašo ir tos vertinimo priemonės technines specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI SKYRIUS

Kelionės leidimo išdavimas, atsisakymas jį išduoti, panaikinimas arba atšaukimas

36 straipsnis

Kelionės leidimo išdavimas

1.  Jeigu patikrinus prašymą III, IV ir V skyriuose nustatyta tvarka paaiškėja, kad nėra faktinių prielaidų arba faktinėmis prielaidomis grindžiamų pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika, ETIAS centrinė sistema arba atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys išduoda kelionės leidimą.

2.  Kai kyla abejonių dėl to, ar yra pakankamų priežasčių atsisakyti išduoti kelionės leidimą, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys turi turėti galimybę, be kita ko, surengus pokalbį, išduoti kelionės leidimą su žyma, rekomenduojančia sienos apsaugos institucijoms atlikti antros linijos patikrinimą.

Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys taip pat gali tokią žymą pridėti valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, prašymu. Tokia žyma turi būti matoma tik sienos apsaugos institucijoms.

Žyma automatiškai panaikinama, kai tik sienos apsaugos institucijoms atlieka patikrinimą ir įveda įrašą apie atvykimą į AIS.

3.  Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys turi galimybę pridėti žymą, nurodančią sienos apsaugos institucijoms ir kitoms prieigą prie ETIAS centrinės sistemos duomenų turinčioms institucijoms, kad nagrinėjant prašymą nustatyta konkreti atitiktis buvo įvertinta ir buvo nustatyta, kad ji klaidinga, arba kad atliekant tvarkymą rankiniu būdu nustatyta, kad nėra priežasčių atsisakyti išduoti kelionės leidimą.

4.  Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos tinkamos apsaugos priemonės nustatant taisykles ir procedūras, kuriomis būtų išvengta prieštaravimų su kitose informacinėse sistemose pateiktais perspėjimais, ir apibrėžiamos žymėjimo sąlygos, kriterijai ir trukmė pagal šį reglamentą.

5.  Kelionės leidimas galioja trejus metus arba iki teikiant prašymą užregistruoto kelionės dokumento galiojimo pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, ir galioja valstybių narių teritorijoje.

6.  Kelionės leidimas savaime nesuteikia teisės atvykti arba būti šalyje.

37 straipsnis

Atsisakymas išduoti kelionės leidimą

1.  Kelionės leidimą išduoti atsisakoma, jeigu prašytojas:

a)  naudojosi kelionės dokumentu, apie kurį SIS pranešta, kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu;

b)  kelia saugumo riziką;

c)   kelia nelegalios imigracijos riziką;

d)  kelia didelę epidemijos riziką;

e)  yra asmuo, dėl kurio į SIS buvo įvestas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje;

f)  neatsako į prašymą pateikti papildomos informacijos arba dokumentus iki 27 straipsnyje nurodyto termino;

g)  neatvyksta į 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pokalbį.

2.  Kelionės leidimą išduoti taip pat atsisakoma, jeigu prašymo pateikimo metu yra pagrįstų ir rimtų abejonių dėl duomenų autentiškumo, prašytojo padarytų pareiškimų patikimumo, prašytojo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų arba jų turinio tikrumo.

3.  Prašytojai, kuriems atsisakyta išduoti kelionės leidimą, turi teisę apskųsti tokį sprendimą. Skundai nagrinėjami valstybėje narėje, kuri priėmė sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys teikia prašytojams informaciją apie skundų pateikimo tvarką. Informacija teikiama viena iš Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede išvardytų šalių, kurios pilietis prašytojas yra, valstybinių kalbų.

4.  Jeigu anksčiau buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą, neturi būti automatiškai atsisakoma nagrinėti naujo prašymo. Naujas prašymas vertinamas remiantis visa turima informacija.

38 straipsnis

Pranešimas apie kelionės leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti

1.  Jeigu kelionės leidimas išduodamas, per el. pašto paslaugą prašytojas nedelsiant gauna pranešimą, kuriame, be kita ko:

a)  aiškiai nurodoma, kad kelionės leidimas išduotas, ir nurodomas prašymo dėl kelionės leidimo numeris;

b)  nurodomos kelionės leidimo galiojimo pradžios ir pabaigos datos;

c)  aiškiai nurodoma, kad atvykęs prašytojas turės pateikti tą patį kelionės dokumentą, kuris nurodytas prašymo formoje, ir kad po bet kokio kelionės dokumento pasikeitimo reikės pateikti naują prašymą dėl kelionės leidimo;

d)  primenamos Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje nustatytos atvykimo sąlygos ir tai, kad trumpalaikis buvimas galimas tik laikotarpiu, kurio trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

e)  primenama, kad vien kelionės leidimo turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti;

f)  primenama, kad sienos apsaugos institucijos, siekdamos patikrinti, ar tenkinamos atvykimo ir buvimo sąlygos, prie išorės sienų gali pareikalauti patvirtinamųjų dokumentų;

g)  primenama, kad galiojančio kelionės leidimo turėjimas yra viena iš buvimo sąlygų, kuri turi būti tenkinama visą trumpalaikio buvimo valstybių narių teritorijoje laikotarpį;

h)  pateikiama nuoroda į Reglamento (ES) 2017/2226 13 straipsnyje nurodytą saityno paslaugą, sudarančią galimybę trečiųjų šalių piliečiams bet kuriuo metu patikrinti likusį leidžiamo buvimo laiką;

i)  kai taikytina, nurodomos valstybė (-ės) narė (-ės), į kurią (-as) prašytojui leista keliauti;

j)  pateikiama nuoroda į ETIAS viešą interneto svetainę, kurioje pateikta informacija apie tai, kad prašytojas gali prašyti atšaukti kelionės leidimą, kad kelionės leidimas gali būti atšauktas, jeigu nebetenkinamos jo išdavimo sąlygos, ir galimybė jį panaikinti, jeigu paaiškėja, kad leidimo išdavimo metu nebuvo tenkinamos jo išdavimo sąlygos;

k)  pateikiama informacija apie naudojimosi teisėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 1316 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 1518 straipsnius tvarką; Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenų apsaugos pareigūno, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir pirmos numatomo buvimo vietos valstybės narės, kurioje ETIAS centrinė sistema išdavė kelionės leidimą, nacionalinės priežiūros institucijos arba atsakingos valstybės narės, kurioje ETIAS nacionalinis padalinys išdavė kelionės leidimą, kontaktiniai duomenys.

2.  Jeigu atsisakoma išduoti kelionės leidimą, per el. pašto paslaugą prašytojas nedelsiant gauna pranešimą, kuriame, be kita ko:

a)  aiškiai nurodoma, kad kelionės leidimą atsisakyta išduoti, ir nurodomas prašymo dėl kelionės leidimo numeris;

b)  nurodomas atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys, kuris atsisakė išduoti kelionės leidimą, ir jo adresas;

c)  nurodoma (-os) priežastis (-ys), dėl kurios (-ių) atsisakyta išduoti kelionės leidimą, nurodant taikytinas priežastis iš 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikto sąrašo, sudarant prašytojui galimybę pateikti skundą;

d)  pateikiama informacija apie teisę pateikti skundą ir šio pateikimo terminai; nuoroda į 16 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją interneto svetainėje;

e)  pateikiama informacija apie naudojimosi teisėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 1316 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 1518 straipsnius tvarką; Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenų apsaugos pareigūno, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir atsakingos valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos kontaktiniai duomenys.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina standartinę atsisakymo išduoti kelionės leidimą, tokio leidimo panaikinimo arba atšaukimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

39 straipsnis

Duomenys, kuriais turi būti papildoma prašymo byla priėmus sprendimą išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti

1.  Jeigu priimamas sprendimas išduoti kelionės leidimą, ETIAS centrinė sistema arba, jeigu sprendimas priimamas atlikus tvarkymą rankiniu būdu, kaip numatyta IV skyriuje, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys į prašymo bylą nedelsdamas įrašo šiuos duomenis:

a)  informaciją apie statusą, iš kurios matyti, kad kelionės leidimas buvo išduotas;

b)  nuorodą apie tai, ar kelionės leidimą išdavė ETIAS centrinė sistema, ar jis išduotas atlikus tvarkymą rankiniu būdu; jeigu jis išduotas atlikus tvarkymą rankiniu būdu, informaciją apie atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinį padalinį, kuris priėmė tą sprendimą, ir jo adresą;

c)  sprendimo išduoti kelionės leidimą datą;

d)  kelionės leidimo galiojimo pradžios ir pabaigos datas;

e)  visas prie kelionės leidimo pridėtas žymas, kaip nustatyta 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kartu nurodant tokios (-ių) žymos (-ų) priežastis ir papildomą informaciją, susijusią su antros linijos patikrinimais 36 straipsnio 2 dalies atveju, ir pateikiant papildomą sienos apsaugos institucijoms aktualią informaciją 36 straipsnio 3 dalies atveju.

2.  Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau apibrėžiama papildomos informacijos, kuri gali būti pridedama, rūšis, jos pateikimo kalba ir formos, taip pat priežastys, dėl kurių pridedamos žymos.

3.  Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti išduoti kelionės leidimą, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys į prašymo bylą įrašo šiuos duomenis:

a)  informaciją apie statusą, iš kurios matyti, kad kelionės leidimą atsisakyta išduoti;

b)  nurodomas atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys, kuris atsisakė išduoti kelionės leidimą, ir jo adresas;

c)  sprendimo atsisakyti išduoti kelionės leidimą datą;

d)  priežastį (-is), dėl kurios (-ių) atsisakyta išduoti kelionės leidimą, nurodant priežastis iš 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikto sąrašo.

4.  Be 1 ir 3 dalyse nurodytų duomenų, jeigu priimamas sprendimas išduoti kelionės leidimą arba atsisakyti jį išduoti, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys taip pat nurodo galutinio sprendimo priežastis, išskyrus atvejus, kai tas sprendimas yra atsisakymas išduoti leidimą, grindžiamas valstybės narės, su kuria konsultuotasi, neigiama nuomone.

40 straipsnis

Kelionės leidimo panaikinimas

1.  Kelionės leidimas panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad kelionės leidimo išdavimo metu nebuvo tenkinamos jo išdavimo sąlygos. Kelionės leidimas panaikinamas remiantis viena arba keliomis atsisakymo išduoti kelionės leidimą priežastimis, nustatytomis 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

2.  Jeigu valstybė narė turi įrodymų, kad kelionės leidimo išdavimo metu nebuvo tenkinamos jo išdavimo sąlygos, tos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys kelionės leidimą panaikina.

3.  Asmuo, kurio kelionės leidimas buvo panaikintas, turi teisę apskųsti tokį sprendimą. Skundai nagrinėjami valstybėje narėje, kuri priėmė sprendimą dėl panaikinimo, ir pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys teikia prašytojams informaciją apie skundų pateikimo tvarką. Ta informacija pateikiama viena iš Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede išvardytų šalių, kurios pilietis prašytojas yra, valstybinių kalbų.

4.  Sprendimo panaikinti kelionės leidimą pagrindimą prašymo byloje užregistruoja darbuotojas, kuris atliko rizikos vertinimą.

41 straipsnis

Kelionės leidimo atšaukimas

1.  Kelionės leidimas atšaukiamas, jeigu paaiškėja, kad nebetenkinamos jo išdavimo sąlygos. Kelionės leidimas atšaukiamas remiantis viena arba keliomis atsisakymo išduoti kelionės leidimą priežastimis, nustatytomis 37 straipsnio 1 dalyje.

2.  Jeigu valstybė narė turi įrodymų, kad nebetenkinamos kelionės leidimo išdavimo sąlygos, tos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys kelionės leidimą atšaukia.

3.  Nedarant poveikio 2 daliai, jeigu į SIS įvedamas naujas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje arba dėl kelionės dokumento, apie kurį pranešta kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu, SIS informuoja ETIAS centrinę sistemą. ETIAS centrinė sistema patikrina, ar šis naujas perspėjimas yra susijęs su galiojančiu kelionės leidimu. Jeigu jis yra susijęs, ETIAS centrinė sistema perduoda prašymo bylą perspėjimą įvedusios valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui. Jeigu įvedamas naujas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje, ETIAS nacionalinis padalinys atšaukia kelionės leidimą. Jeigu kelionės leidimas susijęs su kelionės dokumentu, apie kurį SIS arba SLTD pranešta kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu, ETIAS nacionalinis padalinys tvarko prašymo bylą rankiniu būdu.

4.  Į ETIAS stebėjimo sąrašą įvesti nauji duomenys palyginami su prašymų bylų duomenimis ETIAS centrinėje sistemoje. ETIAS centrinė sistema patikrina, ar tie nauji duomenys yra susiję su galiojančiu kelionės leidimu. Jeigu jie yra susiję, ETIAS centrinė sistema perduoda prašymo bylą naujus duomenis įvedusios valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui, o jeigu naujus duomenis įvedė Europolas – pirmos numatomo buvimo vietos valstybės narės, kurią prašytojas nurodė pagal 17 straipsnio 2 dalies j punktą, ETIAS nacionaliniam padaliniui. Tas ETIAS nacionalinis padalinys įvertina saugumo riziką ir atšaukia kelionės leidimą, jei padaro išvadą, kad nebetenkinamos jo išdavimo sąlygos.

5.  Jeigu į AIS įvedami duomenys apie atsisakymą leisti atvykti galiojančio kelionės leidimo turėtojui, ir tas atsisakymas grindžiamas Reglamento (ES) 2016/399 V priedo B dalies B arba I punktuose nurodyta priežastimi, ETIAS centrinė sistema perduoda prašymo bylą valstybės narės, atsisakiusios leisti atvykti, ETIAS nacionaliniam padaliniui. Tas ETIAS nacionalinis padalinys įvertina, ar tebėra tenkinamos kelionės leidimo išdavimo sąlygos, ir, jei jos nebetenkinamos, atšaukia kelionės leidimą.

6.  Sprendimo atšaukti kelionės leidimą pagrindimą prašymo byloje užregistruoja darbuotojas, kuris atliko rizikos vertinimą.

7.  Prašytojas, kurio kelionės leidimas buvo atšauktas, turi teisę apskųsti tokį sprendimą. Skundai nagrinėjami valstybėje narėje, kuri priėmė sprendimą dėl atšaukimo, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys teikia prašytojams informaciją apie skundų pateikimo tvarką. Ta informacija teikiama viena iš Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede išvardytų šalių, kurios pilietis prašytojas yra, valstybinių kalbų.

8.  Kelionės leidimas gali būti atšauktas prašytojo prašymu. Dėl atšaukimo šiuo pagrindu skundai negali būti teikiami. Jeigu prašytojas yra valstybės narės teritorijoje, kai pateikiamas toks prašymas, atšaukimas įsigalioja tuo metu, kai prašytojas išvyksta iš šios teritorijos ir kai AIS sukuriamas atitinkamas atvykimo / išvykimo įrašas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/2226 16 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalyje.

42 straipsnis

Pranešimas apie kelionės leidimo panaikinimą arba atšaukimą

Jeigu kelionės leidimas panaikinamas arba atšaukiamas, per el. pašto paslaugą prašytojas nedelsiant gauna pranešimą, kuriame, be kita ko:

a)  aiškiai nurodoma, kad kelionės leidimas buvo panaikintas arba atšauktas, ir nurodomas prašymo dėl kelionės leidimo numeris;

b)  nurodomas atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys, kuris panaikino arba atšaukė kelionės leidimą, ir jo adresas;

c)  nurodomos priežastys, dėl kurių panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas, nurodant taikytinas priežastis iš 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikto sąrašo, sudarant prašytojui galimybę pateikti skundą;

d)  pateikiama informacija apie teisę pateikti skundą ir šio pateikimo terminai, taip pat nuoroda į 16 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją interneto svetainėje;

e)  aiškiai nurodoma, kad galiojančio kelionės leidimo turėjimas yra viena iš buvimo sąlygų, kuri turi būti tenkinama visą trumpalaikio buvimo valstybių narių teritorijoje laikotarpį;

f)  pateikiama informacija apie naudojimosi teisėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 1316 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 1518 straipsnius tvarką, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenų apsaugos pareigūno, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir atsakingos valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos kontaktiniai duomenys.

43 straipsnis

Duomenys, kuriais turi būti papildoma prašymo byla priėmus sprendimą panaikinti arba atšaukti kelionės leidimą

1.  Jeigu priimamas sprendimas panaikinti arba atšaukti kelionės leidimą, kelionės leidimą panaikinęs arba atšaukęs atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys į prašymo bylą nedelsdamas įrašo šiuos duomenis:

a)  informaciją apie statusą, iš kurios matyti, kad kelionės leidimas buvo panaikintas arba atšauktas;

b)  informaciją apie atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinį padalinį, kuris panaikino arba atšaukė kelionės leidimą, bei jo adresą ir

c)  sprendimo panaikinti arba atšaukti kelionės leidimą datą.

2.  Kelionės leidimą panaikinęs arba atšaukęs atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys prašymo byloje taip pat nurodo panaikinimo arba atšaukimo priežastį (-is), kuri (-ios) yra taikytina (-os) pagal 37 straipsnio 1 ir 2 dalis arba nurodo, kad kelionės leidimas buvo atšauktas prašytojo prašymu pagal 41 straipsnio 8 dalį.

44 straipsnis

Riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimo išdavimas dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų

1.  Jei prašymas laikomas priimtinu pagal 19 straipsnį, valstybė narė, į kurią atitinkamas trečiosios šalies pilietis ketina keliauti gali išimtiniu atveju išduoti riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, jei ta valstybė narė mano, kad tai būtina dėl humanitarinių priežasčių pagal jos nacionalinę teisę, dėl nacionalinių interesų arba dėl tarptautinių įsipareigojimų, nepaisant to, kad:

a)  dar neužbaigtas rankiniu būdu vykdomas tvarkymas pagal 26 straipsnį arba ▌

b)  buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą, jis buvo panaikintas ar atšauktas.

Tokie leidimai paprastai galios tik išdavusios valstybės narės teritorijoje. Tačiau išimtiniu atveju jie taip pat gali galioti daugiau kaip vienos valstybės narės teritorijoje, jeigu per kiekvienos tokios valstybės narės ETIAS nacionalinius padalinius gaunamas jų sutikimas. Jeigu ETIAS nacionalinis padalinys planuoja išduoti keliose valstybėse narėse galiojantį riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, tas atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys konsultuojasi su tomis valstybėmis narėmis.

Jeigu šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytomis aplinkybėmis buvo paprašyta išduoti ar išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, dėl to nenutraukiamas rankiniu būdu vykdomas prašymo tvarkymas siekiant išduoti kelionės leidimą, kurio teritorinis galiojimas neribojamas.

2.  1 dalies tikslais ir kaip nurodyta viešoje interneto svetainėje ir mobiliųjų įrenginių programėlėje, prašytojas gali kreiptis į ETIAS centrinį padalinį nurodydamas savo prašymo numerį, valstybę narę, į kurią ketina keliauti, ir tai, kad jo kelionės tikslas grindžiamas humanitarinėmis priežastimis arba kad ta kelionė yra susijusi su tarptautiniais įsipareigojimais. Po tokio kreipimosi ETIAS centrinis padalinys informuoja valstybės narės, į kurią trečiosios šalies pilietis ketina keliauti, ETIAS nacionalinį padalinį, ir užregistruoja informaciją prašymo byloje.

3.  Valstybės narės, į kurią trečiosios šalies pilietis ketina keliauti, ETIAS nacionalinis padalinys gali prašyti, kad prašytojas pateiktų papildomos informacijos arba dokumentus, ir nustatyti terminą, iki kurio tokia papildoma informacija ar dokumentai turi būti pateikti. Apie tokius prašymus pranešama naudojantis 6 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyta el. pašto paslauga prašymo byloje nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu; jame nurodomas kalbų sąrašas, kuriomis informacija arba dokumentai gali būti pateikti. Į tą sąrašą turėtų būti įtraukta bent anglų, prancūzų arba vokiečių kalba, nebent į jį būtų įtraukta trečiosios šalies, kurios pilietybę prašytojas yra nurodęs turintis, valstybinė kalba. Nereikalaujama, kad prašytojas pateiktų oficialų vertimą į tas kalbas. Prašytojas pateikia papildomą informaciją arba dokumentus tiesiogiai ETIAS nacionaliniam padaliniui naudodamasis saugios paskyros paslauga, nurodyta 6 straipsnio 2 dalies g punkte. Pateikus papildomą informaciją arba dokumentus, ETIAS centrinė sistema tą informaciją arba dokumentus užregistruoja ir saugo prašymo byloje. Su prašymo byloje užregistruota papildoma informacija arba dokumentais galima susipažinti tik prašymo įvertinimo ir sprendimo dėl jo priėmimo tikslais, skundų pateikimo tvarkos valdymo ar to paties prašytojo pateikto naujo prašymo tvarkymo tikslais.

4.  Riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas galioja tik išdavusios valstybės narės teritorijoje ir ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo remiantis tuo leidimu dienos.

5.  Kelionės leidimams, išduotiems pagal šį straipsnį, gali būti taikomos žymos pagal 36 straipsnio 2 arba 3 dalį.

6.  Jeigu išduodamas riboto teritorinio galiojimo leidimas, tą leidimą išdavęs ETIAS nacionalinis padalinys į prašymo bylą įrašo šiuos duomenis:

a)  informaciją apie statusą, iš kurios matyti, kad buvo išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas;

b)  valstybę (-es) narę (-es), į kurią (-ias) kelionės leidimo turėtojas turi teisę keliauti, ir to kelionės leidimo galiojimo laikotarpį;

c)  valstybės narės, kuri išdavė riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, ETIAS nacionalinį padalinį ir jo adresą;

d)  sprendimo išduoti riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą data;

e)  nuorodą į humanitarines priežastis, nacionalinius interesus arba tarptautinius įsipareigojimus, kuriais remtasi;

f)  visas prie kelionės leidimo pridėtas žymas, kaip nustatyta 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kartu nurodant tokios (-ių) žymos (-ų) priežastis ir papildomą informaciją, susijusią su antros linijos patikrinimais 36 straipsnio 2 dalies atveju, ir pateikiant papildomą sienos apsaugos institucijoms aktualią informaciją 36 straipsnio 3 dalies atveju.

Jeigu ETIAS nacionalinis padalinys išduoda riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą prašytojui nepateikus jokios informacijos arba dokumentų, tas ETIAS nacionalinis padalinys prašymo byloje užregistruoja ir saugo atitinkamą informaciją arba dokumentus, kuriais grindžiamas tas sprendimas.

7.  Jeigu išduodamas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, per el. pašto paslaugą prašytojas gauna pranešimą, kuriame, be kita ko:

a)  aiškiai nurodoma, kad išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir nurodomas prašymo dėl kelionės leidimo numeris;

b)  nurodomos riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimo galiojimo pradžios ir pabaigos datos;

c)  aiškiai nurodoma, į kurias valstybes nares to leidimo turėtojas turi teisę keliauti, ir kad jis gali keliauti tik tų valstybių narių teritorijoje;

d)  primenama, kad galiojančio kelionės leidimo turėjimas yra viena iš buvimo sąlygų, kuri turi būti tenkinama visą trumpalaikio buvimo valstybės narės teritorijoje laikotarpį, kuriam išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas;

e)  nuorodą į Reglamento (ES) 2017/2226 13 straipsnyje nurodytą saityno paslaugą, kuria sudaroma galimybė trečiųjų šalių piliečiams bet kuriuo metu pasitikrinti jų likusį leidžiamo buvimo laiką.

VII SKYRIUS

Vežėjų naudojimasis ETIAS

45 straipsnis

Vežėjų prieiga prie duomenų siekiant juos patikrinti

1.  Oro vežėjai, jūrų vežėjai ir tarptautiniai vežėjai, vežantys asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), teikia užklausas ETIAS informacinei sistemai, kad patikrintų, ar trečiosios šalies piliečiai, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, turi galiojantį kelionės leidimą.

2.  Saugi prieiga prie vežėjo sąsajos, nurodytos 6 straipsnio 2 dalies k punkte, įskaitant galimybę naudoti mobiliuosius techninius sprendimus, suteikia vežėjams galimybę pateikti 1 dalyje nurodytą užklausą prieš keleivio įlaipinimą. Vežėjas pateikia kelionės dokumento mašininio nuskaitymo zonoje esančius duomenis ir nurodo atvykimo valstybę narę. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, tranzito per oro uostą atveju vežėjas neprivalo tikrinti, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį kelionės leidimą.

ETIAS informacinė sistema per vežėjo sąsają pateikia vežėjams atsakymą „Gerai“ (OK) arba „Negerai“ (NOT OK), nurodydama, ar asmuo turi galiojantį kelionės leidimą, ar jo neturi. Jeigu pagal 44 straipsnį išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ETIAS centrinės sistemos pateikiamame atsakyme atsižvelgiama į tai, kurioje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se) tas leidimas galioja, ir į tai, kurią atvykimo valstybę narę nurodė vežėjas. Vežėjai išsiųstą informaciją ir gautą atsakymą gali saugoti laikydamiesi taikytinos teisės. Atsakymas „Gerai“ (OK) arba „Negerai“ (NOT OK) negali būti laikomas sprendimu leisti arba atsisakyti leisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2016/399.

Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina išsamias taisykles dėl vežėjo sąsajos veikimo sąlygų ir taikytinas duomenų apsaugos ir saugumo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato tik vežėjams skirtą tapatumo nustatymo sistemą, kuria naudojantis tinkamai įgaliotiems vežėjo darbuotojams suteikiama prieiga prie vežėjo sąsajos šio straipsnio 2 dalies tikslais. Kuriant tapatumo nustatymo sistemą, atsižvelgiama į informacijos saugumo rizikos valdymą, taip pat į pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.  Vežėjo sąsajai naudojama atskira tik skaitymo režimu prieinama duomenų bazė, kasdien atnaujinama taikant vienpusio ETIAS laikomų duomenų poaibio, apimančio būtiniausius duomenis, išgavimo procedūrą. „eu-LISA“ yra atsakinga už vežėjo sąsajos saugumą, už joje esančių asmens duomenų saugumą ir už atskirai tik skaitymo režimu prieinamai duomenų bazei skirtų asmens duomenų išgavimo procedūrą.

5.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vežėjams, vežantiems trečiųjų šalių piliečius, kurie, nors jiems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, neturi galiojančio kelionės leidimo, taikomos baudos, numatytos pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau – Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencija) 26 straipsnio 2 dalį ir Tarybos direktyvos 2001/51/EB(40) 4 straipsnį.

6.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 5 dalies, kai dėl to paties trečiosios šalies piliečio 1 dalyje nurodytiems vežėjams jau taikomos baudos, numatytos pagal Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencijos 26 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2001/51/EB 4 straipsnį, baudos, nurodytos šio straipsnio 5 dalyje, netaikomos.

7.  5 dalies įgyvendinimo arba galimų dėl jo taikymo kylančių ginčų sprendimo tikslais „eu-LISA“ saugo visų duomenų tvarkymo operacijų, kurias naudodamiesi vežėjo sąsaja atliko vežėjai, registracijos žurnalus. Tuose registracijos žurnaluose nurodoma kiekvienos operacijos data ir laikas, užklausai atlikti naudoti duomenys, vežėjo sąsajos perduoti duomenys ir atitinkamo vežėjo pavadinimas.

Registracijos žurnalai saugomi dvejus metus. Registracijos žurnalai tinkamomis priemonėmis saugomi nuo neleistinos prieigos.

8.  Jeigu trečiųjų šalių piliečiams atsisakoma leisti atvykti, vežėjas, kuris oru, jūra ir sausuma atvežė juos prie išorės sienų, privalo nedelsiant vėl prisiimti atsakomybę už juos. Sienos apsaugos institucijų prašymu vežėjai privalo sugrąžinti trečiųjų šalių piliečius į trečiąją šalį, iš kurios jie buvo vežami, arba į trečiąją šalį, išdavusią kelionės dokumentą, su kuriuo jie keliavo, arba į bet kurią kitą trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti.

9.  Nukrypstant nuo 1 dalies, vežėjų, vežančių asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), atžvilgiu pirmuosius trejus metus po to, kai pradeda veikti ETIAS, 1 dalyje nurodytas patikrinimas yra neprivalomas ir 5 dalyje nurodytos nuostatos jiems netaikomos.

46 straipsnis

Atsarginės procedūros, taikomos tuo atveju, kai prieiga prie duomenų vežėjams yra techniškai neįmanoma

1.  Jeigu pateikti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą užklausą techniškai neįmanoma dėl bet kurios ETIAS informacinės sistemos dalies gedimo, vežėjai atleidžiami nuo pareigos tikrinti, ar asmuo turi galiojantį kelionės leidimą. Jeigu tokį gedimą aptinka „eu-LISA“, ETIAS centrinis padalinys praneša apie tai vežėjams. Ji taip pat praneša vežėjams, kai gedimas pašalinamas. Jeigu tokį gedimą aptinka vežėjai, jie gali apie tai pranešti ETIAS centriniam padaliniui.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais 45 straipsnio 5 dalyje nurodytos baudos vežėjams netaikomos.

3.  Jeigu dėl kitų priežasčių, nei bet kurios ETIAS informacinės sistemos dalies gedimas, vežėjui pateikti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą užklausą yra ilgą laiką techniškai neįmanoma, tas vežėjas informuoja ETIAS centrinį padalinį.

4.  Komisija įgyvendinimo aktu nustato išsamias atsarginės procedūros, nurodytos šiame straipsnyje, nuostatas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VIII SKYRIUS

Sienos apsaugos institucijų naudojimasis ETIAS prie išorės sienų

47 straipsnis

Prieiga prie duomenų siekiant juos patikrinti prie išorės sienų

1.  Sienos apsaugos institucijos, turinčios kompetenciją atlikti patikrinimus išorės sienų perėjimo punktuose pagal Reglamentą (ES) 2016/399, atlieka paiešką ETIAS centrinėje sistemoje naudodamos kelionės dokumento mašininio nuskaitymo zonoje esančius duomenis.

2.  ETIAS centrinė sistema atsako nurodydama:

a)  ar asmuo turi galiojantį kelionės leidimą, o riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimo, išduoto pagal 44 straipsnį, atveju – nurodydama valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-se) jis galioja;

b)  visas kelionės leidimo žymas pagal 36 straipsnio 2 ir 3 dalis;

c)  ar kelionės leidimo galiojimas baigsis per artimiausias 90 dienų, ir nurodydama likusį galiojimo laikotarpį;

d)  17 straipsnio 2 dalies k ir l punktuose nurodytus duomenis.

3.  Jeigu kelionės leidimo galiojimas baigsis per artimiausias 90 dienų, sienos apsaugos institucijos informuoja to kelionės leidimo turėtoją apie likusį galiojimo laikotarpį, galimybę pateikti prašymą dėl naujo kelionės leidimo taip pat ir buvimo valstybių narių teritorijoje metu ir prievolę turėti galiojantį kelionės leidimą visą trumpalaikio buvimo laikotarpį. Tą informaciją pateikia sienos apsaugos pareigūnas patikrinimų kertant sieną metu arba ji nurodoma naudojant sienų perėjimo punktuose įdiegtą įrangą, kuria trečiosios šalies piliečiui sudaroma galimybė pasinaudoti 31 straipsnyje nurodyta tikrinimo priemone. Be to, informacija suteikiama ir per 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešą interneto svetainę. Be to, ETIAS centrinė sistema automatiškai pateikia tą pačią informaciją to kelionės leidimo turėtojui naudodama el. pašto paslaugą.

4.  Jeigu ETIAS centrinė sistema atsako, nurodydama kelionės leidimo žymą pagal 36 straipsnio 2 dalį, sienos apsaugos institucijos pradeda antros linijos patikrinimą. Antros linijos patikrinimo tikslais joms suteikiami įgaliojimai susipažinti su papildoma informacija, įtraukta į prašymo bylą pagal 39 straipsnio 1 dalies e punktą arba 44 straipsnio 6 dalies f punktą.

Jeigu ETIAS centrinė sistema atsako, nurodydama 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą žymą, ir jeigu reikalingi papildomi patikrinimai, sienos apsaugos institucijos gali prisijungti prie ETIAS centrinės sistemos, kad gautų 39 straipsnio 1 dalies e punkte arba 44 straipsnio 6 dalies f punkte numatytą papildomą informaciją.

48 straipsnis

Atsarginės procedūros, taikomos tuo atveju, kai prieiga prie duomenų prie išorės sienų yra techniškai neįmanoma

1.  Jeigu dėl bet kurios dalies ETIAS informacinės sistemos gedimo techniškai neįmanoma atlikti 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos paieškos, ETIAS centrinis padalinys praneša apie tai sienos apsaugos institucijoms ir valstybių narių ETIAS nacionaliniams padaliniams.

2.  Jeigu 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos paieškos techniškai neįmanoma atlikti dėl valstybės narės nacionalinės sienų infrastruktūros gedimo, sienos apsaugos institucijos praneša apie tai ETIAS centriniam padaliniui ir tos valstybės narės ETIAS nacionaliniam padaliniui. Tada ETIAS centrinis padalinys nedelsdamas informuoja „eu-LISA“ ir Komisiją.

3.  Abiem atvejais, nurodytais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, sienos apsaugos institucijos vadovaujasi savo nacionaliniais nenumatytų atvejų planais. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/399, pagal nacionalinį nenumatytų atvejų planą galima suteikti sienos apsaugos institucijoms įgaliojimus laikinai nukrypti nuo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės atlikti paiešką ETIAS centrinėje sistemoje.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato tipinius nenumatytų atvejų planus, taikomus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, įskaitant procedūras, kurių turi laikytis sienos apsaugos institucijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Valstybės narės patvirtina nacionalinius nenumatytų atvejų planus, parengtus remiantis tipiniais nenumatytų atvejų planais, kuriuos prireikus galima patikslinti nacionaliniu lygmeniu.

IX SKYRIUS

Imigracijos institucijų naudojimasis ETIAS

49 straipsnis

Imigracijos institucijų prieiga prie duomenų

1.  Siekiant patikrinti arba įsitikinti, ar tenkinamos atvykimo į valstybių narių teritoriją arba buvimo joje sąlygos, ir imtis su tuo susijusių tinkamų priemonių, valstybių narių imigracijos institucijoms suteikiama prieiga atlikti paiešką ETIAS centrinėje sistemoje pagal 17 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytus duomenis.

2.  Prieiga prie ETIAS centrinės sistemos pagal šio straipsnio 1 dalį leidžiama tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)  anksčiau buvo atlikta paieška AIS pagal Reglamento (ES) 2017/2226 26 straipsnį, ir

b)  atlikus tą paiešką nustatyta, kad AIS nėra užregistruoto atvykimo įrašo, kuris atitiktų trečiosios šalies piliečio buvimo valstybių narių teritorijoje duomenis.

Tai, ar įvykdytos šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos sąlygos, prireikus patikrinama AIS sistemoje prisijungiant prie registracijos žurnalų, kaip numatyta pagal Reglamento (ES) 2017/2226 46 straipsnį, kurie atitinka šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą paiešką ir tos pastraipos b punkte nurodytą atsakymą.

3.  ETIAS centrinė sistema atsako nurodydama, ar asmuo turi galiojantį kelionės leidimą, o riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimo, išduoto pagal 44 straipsnį, atveju – nurodydama valstybes nares, kuriose tas kelionės leidimas galioja. ETIAS centrinė sistema taip pat nurodo, ar kelionės leidimo galiojimas baigsis per artimiausias 90 dienų, ir nurodo likusį galiojimo laikotarpį.

Nepilnamečių atveju imigracijos institucijos taip pat turi turėti prieigą prie informacijos, susijusios su keliautojo tėvų teises turinčiais asmenimis arba jo teisėtu globėju, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies k punkte.

X SKYRIUS

Prieigos prie ETIAS centrinės sistemos teisėsaugos tikslais suteikimo procedūra ir sąlygos

50 straipsnis

Valstybių narių paskirtosios institucijos

1.  Valstybės narės paskiria institucijas, turinčias teisę prašyti leisti susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje užregistruotais duomenimis teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais.

2.  Kiekviena valstybė narė paskiria centrinį prieigos punktą, kuris turi prieigą prie ETIAS centrinės sistemos. Centrinis prieigos punktas įsitikina, ar tenkinamos 52 straipsnyje nustatytos prašymo suteikti prieigą prie ETIAS centrinės sistemos sąlygos.

Paskirtoji institucija ir centrinis prieigos punktas gali priklausyti tai pačiai organizacijai, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, tačiau vykdydamas šiame reglamente nustatytas užduotis centrinis prieigos punktas veikia visiškai nepriklausomai nuo paskirtųjų institucijų. Centrinis prieigos punktas veikia atskirai nuo paskirtųjų institucijų ir nepriima jų nurodymų dėl patikrinimo rezultatų – jį jis atlieka nepriklausomai.

Valstybės narės gali paskirti daugiau nei vieną centrinį prieigos punktą, kad būtų atsižvelgta į jų organizacinę ir administracinę struktūrą vykdant konstitucinius ar kitus teisinius reikalavimus.

Valstybės narės praneša „eu-LISA“ ir Komisijai apie savo paskirtąsias institucijas ir centrinius prieigos punktus ir gali bet kuriuo metu padaryti savo pranešimo pakeitimų arba pakeisti jį kitu pranešimu.

3.  Kiekviena valstybė narė nacionaliniu lygmeniu sudaro paskirtųjų institucijų vykdomųjų padalinių, turinčių teisę prašyti leisti susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis per centrinius prieigos punktus, sąrašą.

4.  Prieiga prie ETIAS centrinės sistemos pagal 51 ir 52 straipsnius suteikiama tik tinkamai įgaliotiems centrinių prieigos punktų darbuotojams.

51 straipsnis

Prieigos prie ETIAS centrinės sistemos teisėsaugos tikslais suteikimo procedūra

1.  50 straipsnio 3 dalyje nurodytas vykdomasis padalinys pateikia 50 straipsnio 2 dalyje nurodytam centriniam prieigos punktui pagrįstą elektroninį arba rašytinį prašymą leisti susipažinti su konkrečiu ETIAS centrinėje sistemoje saugomu duomenų rinkiniu. Jeigu norima susipažinti su 17 straipsnio 2 dalies i punkte ir 4 dalies a–c punktuose nurodytais duomenimis, į pagrįstą elektroninį arba rašytinį prašymą įtraukiamas būtinybės susipažinti su šiais konkrečiais duomenimis pagrindimas.

2.  Gavęs prašymą dėl prieigos, toks centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 52 straipsnyje nurodytos prieigos sąlygos, be kita ko, patikrindamas, ar prašymas susipažinti su 17 straipsnio 2 dalies i punkte ir 17 straipsnio 4 dalies a–c punktuose nurodytais duomenimis yra pagrįstas.

3.  Jeigu 52 straipsnyje nurodytos prieigos sąlygos yra tenkinamos, centrinis prieigos punktas prašymą tvarko. ETIAS centrinėje sistemoje saugomi duomenys, prie kurių gavo prieigą centrinis prieigos punktas, perduodami vykdomajam padaliniui, kuris pateikė prašymą, tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas duomenų saugumas.

4.  Skubos atvejais, jeigu būtina užkirsti kelią tuo metu asmens gyvybei gresiančiam pavojui dėl teroristinio nusikaltimo arba kitos sunkios nusikalstamos veikos, centrinis prieigos punktas prašymą tvarko nedelsdamas ir tik ex post patikrina, ar buvo tenkinamos visos 52 straipsnyje nurodytos sąlygos, ir ar tikrai buvo skubos atvejis. Toks ex post patikrinimas atliekamas nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po prašymo tvarkymo užbaigimo.

Jeigu atlikus ex post patikrinimą nustatoma, kad susipažinimas su ETIAS centrinėje sistemoje užregistruotais duomenimis ar prieiga prie jų buvo nepagrįsti, visos prieigą prie tokių duomenų turėjusios institucijos iš ETIAS centrinės sistemos gautą informaciją ištrina. Apie tai institucijos praneša valstybės narės, kurioje buvo pateiktas prašymas, atitinkamam centriniam prieigos punktui.

52 straipsnis

Valstybių narių paskirtųjų institucijų prieigos prie ETIAS centrinėje sistemoje užregistruotų duomenų sąlygos

1.  Paskirtosios institucijos gali prašyti susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  prieiga prie duomenų siekiant su jais susipažinti būtina teroristinio nusikaltimo ar kitos sunkios nusikalstamos veikos prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais;

b)  prieiga prie duomenų siekiant su jais susipažinti būtina ir proporcinga konkrečiu atveju ir

c)  yra įrodymų arba pagrįstų priežasčių manyti, kad susipažinimas su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis padės užkirsti kelią bet kurioms atitinkamoms nusikalstamoms veikoms, jas atskleisti ar tirti, visų pirma tais atvejais, kai yra pagrįstų įtarimų, kad teroristinio nusikaltimo arba kitos sunkios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, tokio nusikaltimo vykdytojas arba auka patenka į keliautojų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategoriją.

2.  Paiešką ETIAS centrinėje sistemoje galima atlikti tik pagal vieną ar kelis iš toliau nurodytų prašymo byloje užregistruotų duomenų elementų:

a)  pavardę ir, jei jis (jie) žinomas (-i), vardą (-us);

b)  kitus vardus (alias, pseudonimą (-us), įprastinį (-ius) vardą (-us));

c)  kelionės dokumento numerį;

d)  namų adresas;

e)  el. pašto adresą;

f)   telefono numerius;

g)  IP adresas.

3.  Atliekant paiešką ETIAS centrinėje sistemoje pagal 2 dalyje išvardytus duomenis, paieškai susiaurinti juos galima derinti su šiais prašymo byloje saugomais duomenimis:

a)  pilietybe arba pilietybėmis;

b)  lytimi;

c)  gimimo data arba amžiaus grupe.

4.  Jeigu naudojant prašymo byloje užregistruotus duomenis nustatoma atitiktis, per paiešką ETIAS centrinėje sistemoje suteikiama prieiga prie 17 straipsnio 2 dalies a–g ir j–m punktuose nurodytų duomenų, kurie yra užregistruoti toje prašymo byloje, ir duomenų, įvestų į tą prašymo bylą, dėl kelionės leidimo išdavimo, atsisakymo jį išduoti, panaikinimo arba atšaukimo pagal 39 ir 43 straipsnius. Prieiga prie 17 straipsnio 2 dalies i punkte ir 4 dalies a–c punktuose nurodytų duomenų, kurie yra užregistruoti prašymo byloje, suteikiama tik tuo atveju, jeigu vykdomieji padaliniai aiškiai paprašė susipažinti su tais duomenimis pagal 51 straipsnio 1 dalį pateikdami pagrįstą elektroninį arba rašytinį prašymą ir jeigu prašymą savarankiškai patikrino bei patvirtino centrinis prieigos punktas. Atliekant paiešką ETIAS centrinėje sistemoje nesuteikiama prieiga prie duomenų, susijusių su išsilavinimu, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies h punkte.

53 straipsnis

Europolo prieigos prie ETIAS centrinėje sistemoje užregistruotų duomenų suteikimo procedūra ir sąlygos

1.  1 straipsnio 2 dalies tikslais Europolas gali prašyti leisti susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis ir ETIAS centriniam padaliniui pateikti pagrįstą elektroninį prašymą leisti susipažinti su konkrečiu ETIAS centrinėje sistemoje saugomu duomenų rinkiniu. Jeigu norima susipažinti su 17 straipsnio 2 dalies i punkte ir 4 dalies a–c punktuose nurodytais duomenimis, į pagrįstą elektroninį prašymą įtraukiamas būtinybės susipažinti su šiais konkrečiais duomenimis pagrindimas.

2.  Šiame pagrįstame prašyme pateikiami įrodymai, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  susipažinti su duomenimis būtina siekiant remti ir stiprinti valstybių narių veiksmus, susijusius su teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų, kuriuos tirti įgaliotas Europolas, prevencija, atskleidimu ar tyrimu;

b)  susipažinti su duomenimis būtina ir proporcinga konkrečiu atveju;

c)  norint susipažinti su duomenimis, paieška atliekama tik pagal 52 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, prireikus derinant su 52 straipsnio 3 dalyje išvardytais duomenimis;

d)  yra įrodymų arba pagrįstų priežasčių manyti, kad susipažinimas su šiais duomenimis padės užkirsti kelią bet kurioms atitinkamoms nusikalstamoms veikoms, jas atskleisti ar tirti, visų pirma tais atvejais, kai yra pagrįstų įtarimų, kad teroristinio nusikaltimo arba kitos sunkios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, tokio nusikaltimo vykdytojas arba auka patenka į keliautojų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategoriją.

3.  Europolo prašymus susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis iš anksto tikrina specializuotas padalinys, kuriame dirba tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai, – jis veiksmingai ir laiku patikrina, ar prašymas atitinka visas 2 dalyje nustatytas sąlygas.

4.  Jeigu naudojant prašymo byloje saugomus duomenis nustatoma atitiktis, per paiešką ETIAS centrinėje sistemoje suteikiama prieiga prie 17 straipsnio 2 dalies a–g ir j–m punktuose nurodytų duomenų ir duomenų, įvestų į tą prašymo bylą, dėl kelionės leidimo išdavimo, atsisakymo jį išduoti, jo panaikinimo arba atšaukimo pagal 39 ir 43 straipsnius. Prieiga prie 17 straipsnio 2 dalies i punkte ir 4 dalies a–c punktuose nurodytų duomenų, įrašytų prašymo byloje, suteikiama tik tuo atveju, jeigu Europolas aiškiai paprašė susipažinti su tais duomenimis. Atliekant paiešką ETIAS centrinėje sistemoje nesuteikiama prieiga prie duomenų, susijusių su išsilavinimu, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies h punkte.

5.  Jeigu specializuotas padalinys, kuriame dirba tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai, patvirtino prašymą, ETIAS centrinis padalinys tvarko prašymą leisti susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis. Jis perduoda prašomus duomenis, prie kurių Europolas gavo prieigą, tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas duomenų saugumas.

XI SKYRIUS

Duomenų saugojimas ir keitimas

54 straipsnis

Duomenų saugojimas

1.  Kiekviena prašymo byla saugoma ETIAS centrinėje sistemoje:

a)  kelionės leidimo galiojimo laikotarpiu;

b)  penkerius metus nuo paskutinio sprendimo atsisakyti išduoti, panaikinti arba atšaukti kelionės leidimą pagal 37, 40 ir 41 straipsnius. Jeigu duomenys, kurie yra įtraukti į įrašą, bylą arba perspėjimą, užregistruotus vienoje iš ES informacinių sistemų, arba yra įtraukti į Europolo duomenis, Interpolo SLTD arba TDAWN duomenų bazes, ETIAS stebėjimo sąrašą arba ETIAS patikros taisykles, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas, ištrinami prieš pasibaigiant tam penkerių metų laikotarpiui, prašymo byla ištrinama per septynias dienas nuo tame įraše, byloje ar perspėjime esančių duomenų ištrynimo datos. Tuo tikslu ETIAS centrinė sistema reguliariai ir automatiškai tikrina, ar vis dar tenkinamos šiame punkte nurodytų prašymų bylų saugojimo sąlygos. Jeigu jos nebetenkinamos, ji automatizuotai ištrina atitinkamą prašymo bylą.

2.  Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pateikti naują prašymą pasibaigus ETIAS kelionės leidimo galiojimo laikotarpiui, prašymo byla gali būti saugoma ETIAS centrinėje sistemoje papildomą ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį nuo to, kai kelionės leidimo galiojimo laikotarpis baigėsi ir tik tuo atveju, jeigu gavęs prašymą dėl sutikimo prašytojas savanoriškai ir aiškiai davė sutikimą pateikdamas elektroniniu būdu pasirašytą deklaraciją. Prašymai duoti sutikimą pateikiami tokiu būdu, kad jie būtų aiškiai atskirti nuo kitų klausimų, pateikiami suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnyje.

Automatizuotai teikiant informaciją pagal 15 straipsnio 2 dalį, reikia gauti sutikimą. Automatizuotai teikiama informacija prašytojui primenama apie duomenų saugojimą tikslą, remiantis 71 straipsnio o punkte nurodyta informacija, ir apie galimybę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą.

Pagal Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnio 3 dalį prašytojas gali bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Jeigu prašytojas atšaukia sutikimą, prašymo byla automatiškai ištrinama iš ETIAS centrinės sistemos.

„eu-LISA“ sukuria priemonę, kuria prašytojams sudaroma galimybė duoti sutikimą ir jį atšaukti. Prieiga prie tos priemonės suteikiama viešoje interneto svetainėje arba per mobiliųjų įrenginių programėlę.

Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais tiksliau apibrėžia priemonę, kurią prašytojai turi naudoti duodami ir atšaukdami savo sutikimą.

3.  Pasibaigus saugojimo laikotarpiui, prašymo byla automatiškai ištrinama iš ETIAS centrinės sistemos.

55 straipsnis

Duomenų keitimas ir paankstintas duomenų ištrynimas

1.  ETIAS centrinis padalinys ir ETIAS nacionaliniai padaliniai privalo atnaujinti ETIAS centrinėje sistemoje saugomus duomenis ir užtikrinti, kad jie būtų tikslūs. ETIAS centrinis padalinys ir ETIAS nacionaliniai padaliniai neturi teisės keisti pagal 17 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį prašytojo tiesiogiai į prašymo formą įrašytų duomenų.

2.  Jeigu ETIAS centrinis padalinys turi įrodymų, kad duomenys, kuriuos ETIAS centrinis padalinys užregistravo ETIAS centrinėje sistemoje, yra faktiškai netikslūs arba kad duomenys ETIAS centrinėje sistemoje buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, jis patikrina atitinkamus duomenis ir prireikus nedelsdamas juos pakeičia arba ištrina iš ETIAS centrinės sistemos.

3.  Jeigu atsakinga valstybė narė turi įrodymų, kad ETIAS centrinėje sistemoje užregistruoti duomenys yra faktiškai netikslūs arba kad duomenys ETIAS centrinėje sistemoje buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, ETIAS nacionalinis padalinys patikrina atitinkamus duomenis ir prireikus nedelsdamas juos pakeičia arba ištrina iš ETIAS centrinės sistemos.

4.  Jeigu ETIAS centrinis padalinys turi įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, kad ETIAS centrinėje sistemoje saugomi duomenys yra faktiškai netikslūs arba kad duomenys ETIAS centrinėje sistemoje buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, jis per 14 dienų susisiekia su atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniu padaliniu. Jeigu tokių įrodymų turi valstybė narė, kuri nėra atsakinga valstybė narė, ji taip pat per 14 dienų susisiekia su ETIAS centriniu padaliniu arba su atsakingos valstybės narės ETIAS nacionaliniu padaliniu. ETIAS centrinis padalinys arba atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys per vieną mėnesį patikrina duomenų tikslumą bei jų tvarkymo teisėtumą ir prireikus nedelsdamas duomenis pakeičia arba ištrina iš ETIAS centrinės sistemos.

5.  Jeigu trečiosios šalies pilietis įgijo valstybės narės pilietybę arba pateko į 2 straipsnio 2 dalies a–c punktų taikymo sritį, tos valstybės narės institucijos patikrina, ar tas asmuo turi galiojantį kelionės leidimą, ir, kai aktualu, nedelsdamos ištrina prašymo bylą iš ETIAS centrinės sistemos. Už prašymo bylos ištrynimą atsakinga institucija yra:

a)  kelionės dokumentą išdavusios valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies a punkte;

b)  valstybės narės, kurios pilietybę trečiosios šalies pilietis įgijo, ETIAS nacionalinis padalinys;

c)  leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimą gyventi išdavusios valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys.

6.  Jeigu trečiosios šalies pilietis pateko į 2 straipsnio 2 dalies d, e, f arba l punkto taikymo sritį, jis gali informuoti tame straipsnyje nurodytą leidimą gyventi, vienodą vizą arba nacionalinę ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės kompetentingas institucijas, kad jis turi galiojantį kelionės leidimą, ir gali paprašyti ištrinti atitinkamą prašymo bylą iš ETIAS centrinės sistemos. Tos valstybės narės institucijos patikrina, ar tas asmuo turi galiojantį kelionės leidimą. Jeigu patvirtinama, kad tas asmuo iš tikrųjų tokį leidimą turi, leidimą gyventi, vienodą vizą arba nacionalinę ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys nedelsdamas ištrina prašymo bylą iš ETIAS centrinės sistemos.

7.  Jeigu trečiosios šalies pilietis pateko į 2 straipsnio 2 dalies g punkto taikymo sritį, jis gali apie šį pasikeitimą informuoti pirmos valstybės narės, į kurią jis po to atvyksta, kompetentingas institucijas. Ta valstybė narė per 14 dienų susisiekia su ETIAS centriniu padaliniu. ETIAS centrinis padalinys per vieną mėnesį patikrina duomenų tikslumą ir prireikus nedelsdamas ištrina prašymo bylą iš ETIAS centrinės sistemos.

8.  Nedarant poveikio turimoms administracinėms arba neteisminėms teisių gynimo priemonėms, asmenys turi teisę į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę siekiant užtikrinti, kad ETIAS laikomi duomenys būtų pakeisti arba ištrinti.

XII SKYRIUS

Duomenų apsauga

56 straipsnis

Duomenų apsauga

1.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir „eu-LISA“ vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

2.  ETIAS nacionalinių padalinių, tikrinančių prašymus, sienos apsaugos institucijų ir imigracijos institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2016/679.

Kai ETIAS nacionalinių padalinių vykdomą asmens duomenų tvarkymą atlieka kompetentingos institucijos, vertinančios prašymus teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais, taikoma Direktyva (ES) 2016/680.

Kai ETIAS nacionalinis padalinys sprendžia dėl kelionės leidimo išdavimo, atsisakymo jį išduoti, atšaukimo arba panaikinimo, taikomas Reglamentas (ES) 2016/679.

3.  Valstybių narių paskirtųjų institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies tikslais taikoma Direktyva (ES) 2016/680.

4.  Europolo vykdomam asmens duomenų tvarkymui pagal šio reglamento 29 ir 53 straipsnius taikomas Reglamentas (ES) 2016/794.

57 straipsnis

Duomenų valdytojas

1.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio d punktą duomenų valdytoju, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ETIAS centrinėje sistemoje, laikoma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Kiek tai susiję su ETIAS centrinės sistemos informacijos saugumo valdymu, duomenų valdytoju laikoma „eu-LISA“.

2.  Kiek tai susiję su valstybės narės vykdomu asmens duomenų tvarkymu ETIAS centrinėje sistemoje, pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalį duomenų valdytoju laikomas ETIAS nacionalinis padalinys. Jam tenka pagrindinė atsakomybė už tos valstybės narės vykdomą asmens duomenų tvarkymą ETIAS centrinėje sistemoje.

58 straipsnis

Duomenų tvarkytojas

1.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio e punktą duomenų tvarkytoju, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ETIAS informacinėje sistemoje, laikoma „eu-LISA“.

2.  „eu-LISA“ užtikrina, kad ETIAS informacinė sistema būtų naudojama pagal šį reglamentą.

59 straipsnis

Duomenų tvarkymo saugumas

1.  „eu-LISA“, ETIAS centrinis padalinys ir ETIAS nacionaliniai padaliniai užtikrina asmens duomenų tvarkymo saugumą pagal šį reglamentą. „eu-LISA“, ETIAS centrinis padalinys ir ETIAS nacionaliniai padaliniai bendradarbiauja vykdydami su duomenų saugumu susijusias užduotis.

2.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 45/2001 22 straipsniui, „eu-LISA“ imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų ETIAS informacinės sistemos saugumą.

3.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 45/2001 22 straipsniui ir Reglamento (ES) 2016/679 32 ir 34 straipsniams, „eu-LISA“, ETIAS centrinis padalinys ir ETIAS nacionaliniai padaliniai patvirtina būtinas priemones, įskaitant saugumo planą ir veiklos tęstinumo bei veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, siekdami:

a)  fiziškai apsaugoti duomenis, be kita ko, parengiant nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti;

b)  užtikrinti, kad leidimo neturintiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie saugios saityno paslaugos, el. pašto paslaugos, saugios paskyros paslaugos, vežėjo sąsajos, prašytojams skirtos tikrinimo priemonės ir prašytojų sutikimui skirtos priemonės;

c)  užtikrinti, kad leidimo neturintiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie duomenų tvarkymo įrangos ir nacionalinių įrenginių, vadovaujantis ETIAS tikslais;

d)  užkirsti kelią neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui arba pašalinimui;

e)  užkirsti kelią neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam užregistruotų asmens duomenų tikrinimui, keitimui arba ištrynimui;

f)  užkirsti kelią tam, kad leidimo neturintys asmenys, kurie naudojasi duomenų perdavimo įranga, naudotųsi automatizuotomis duomenų tvarkymo sistemomis;

g)  užkirsti kelią neleistinam duomenų tvarkymui ETIAS centrinėje sistemoje ir bet kokiam neleistinam ETIAS centrinėje sistemoje tvarkomų duomenų keitimui arba ištrynimui;

h)  užtikrinti, kad asmenys, kurie turi leidimą naudotis ETIAS informacine sistema, turėtų prieigą tik prie tų duomenų, dėl kurių jiems išduotas prieigos leidimas, tik nurodant asmenines ir unikalias naudotojo tapatybes ir taikant konfidencialius prieigos būdus;

i)  užtikrinti, kad visos institucijos, turinčios prieigos prie ETIAS informacinės sistemos teisę, parengtų profilius, kuriuose būtų apibūdintos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų teisę, funkcijos ir pareigos, ir suteikti galimybę priežiūros institucijoms susipažinti su šiais profiliais;

j)  užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojantis duomenų perdavimo įranga;

k)  užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kokius duomenis, kada, kas ir kokiu tikslu tvarkė ETIAS informacinėje sistemoje;

l)  užkirsti kelią neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar trynimui tuo metu, kai asmens duomenys perduodami į ETIAS informacinę sistemą arba iš jos arba kai gabenamos duomenų laikmenos, visų pirma naudojant tinkamus šifravimo būdus;

m)  užtikrinti, kad nutrūkus įdiegtų sistemų darbui būtų galima atkurti normalų jų veikimą;

n)  užtikrinti patikimumą garantuojant, kad apie visus ETIAS veikimo trūkumus būtų tinkamai pranešama ir kad būtų įdiegtos būtinos techninės priemonės siekiant užtikrinti, kad įvykus duomenų iškraipymui dėl ETIAS trikties asmens duomenis būtų galima atkurti;

o)  stebėti šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių efektyvumą ir imtis būtinų su vidaus stebėsena susijusių organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina tipinį saugumo planą ir tipinį veiklos tęstinumo bei veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. „eu-LISA“ valdyba, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros valdyba ir valstybės narės patvirtina saugumo, veiklos tęstinumo bei veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planus atitinkamai dėl „eu-LISA“, ETIAS centrinio padalinio ir ETIAS nacionalinių padalinių. Jie naudoja Komisijos patvirtintus tipinius planus kaip pagrindą, prireikus juos pakoreguodami.

5.  „eu-LISA“ informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną apie priemones, kurių ji imasi pagal šį straipsnį.

60 straipsnis

Saugumo incidentai

1.  Bet koks įvykis, kuris paveikė arba gali paveikti ETIAS saugumą ir kuris gali padaryti ETIAS saugomiems duomenims žalos arba dėl kurio ETIAS duomenys gali būti prarasti, laikomas saugumo incidentu, visų pirma, jeigu galėjo būti pasinaudota neleistina prieiga prie duomenų arba jeigu buvo pakenkta ar galėjo būti pakenkta duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.

2.  Saugumo incidentai valdomi taip, kad būtų užtikrintas greitas, veiksmingas ir deramas reagavimas.

3.  Nedarant poveikio pranešimui ir informacijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimus pagal Reglamento (ES) 2016/679 33 straipsnį, Direktyvos (ES) 2016/680 30 straipsnį arba abu šiuos straipsnius, valstybės narės praneša apie saugumo incidentus Komisijai, „eu-LISA“ ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Jeigu įvyksta su ETIAS informacine sistema susijęs saugumo incidentas, „eu-LISA“ praneša apie tai Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Jeigu įvyksta su ETIAS susijęs saugumo incidentas, Europolas praneša apie tai Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

4.  Informacija apie saugumo incidentą, kuris paveikė arba gali paveikti ETIAS veikimą arba ETIAS laikomų duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, pateikiama Komisijai ir, jeigu jiems tai turi įtakos, ETIAS centriniam padaliniui, ETIAS nacionaliniams padaliniams ir Europolui. Apie tokius incidentus pranešama laikantis incidentų valdymo plano, kurį turi parengti „eu-LISA“.

5.  Įvykus saugumo incidentui, valstybės narės, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, „eu-LISA“ ir Europolas bendradarbiauja.

61 straipsnis

Savikontrolė

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europolas ir valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie ETIAS informacinės sistemos teisę, imtųsi priemonių, kurios yra būtinos, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir prireikus bendradarbiautų su priežiūros institucija.

62 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

63 straipsnis

Atsakomybė

1.  Nedarant poveikio teisei gauti žalos atlyginimą iš duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo ir jų atsakomybei pagal Reglamentą (ES) Nr. 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001:

a)  bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę materialinę arba nematerialinę žalą dėl valstybės narės atliktos neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos ar bet kurio kito veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę gauti žalos atlyginimą iš tos valstybės narės;

b)  bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę materialinę arba nematerialinę žalą dėl bet kurio „eu-LISA“ veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę gauti žalos atlyginimą iš tos agentūros. „eu-LISA“ atsako už neteisėtas asmens duomenų tvarkymo operacijas atsižvelgiant į jos vykdomas duomenų tvarkytojo arba, kai taikytina, duomenų valdytojo funkcijas.

Valstybė narė arba „eu-LISA“ visiškai arba iš dalies atleidžiamos nuo atsakomybės pagal pirmą pastraipą, jei įrodo, kad jos nėra atsakingos už įvykį, dėl kurio buvo padaryta žala.

2.  Jeigu dėl to, kad valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą, padaroma žala ETIAS centrinei sistemai, ta valstybė narė laikoma atsakinga už tą žalą; ši nuostata netaikoma tais atvejais ir ta apimtimi, kuria „eu-LISA“ arba kita ETIAS centrinėje sistemoje dalyvaujanti valstybė narė nesiėmė pagrįstų priemonių, kad neleistų tai žalai atsirasti arba kuo labiau sumažintų jos poveikį.

3.  Valstybei narei pateiktus reikalavimus atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą reglamentuoja tos valstybės narės nacionalinė teisė. Duomenų valdytojui arba „eu-LISA“ pateiktiems reikalavimams atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą taikomos Sutartyse nustatytos sąlygos.

64 straipsnis

Teisė gauti prieigą prie asmens duomenų, prašyti juos ištaisyti, papildyti ir ištrinti, bei apriboti jų tvarkymą

1.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 ir 12 straipsniuose nustatytai teisei į informaciją, prašytojai, kurių duomenys yra saugomi ETIAS centrinėje sistemoje, jų duomenų surinkimo metu informuojami apie naudojimosi teisėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 13–16 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 1518 straipsnius tvarką. Jiems taip pat tuo pačiu metu pateikiami Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenų apsaugos pareigūno ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kontaktiniai duomenys.

2.  Bet kuris prašytojas, norėdamas pasinaudoti savo teisėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 13-16 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 15–18 straipsnius, turi teisę kreiptis į ETIAS centrinį padalinį arba už jo prašymą atsakingą ETIAS nacionalinį padalinį. Padalinys, kuris gauna užklausą, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų ją išnagrinėja ir atsako į ją.

Jeigu atsakant į užklausą nustatoma, kad ETIAS centrinėje sistemoje saugomi duomenys yra faktiškai netikslūs arba buvo užregistruoti neteisėtai, ETIAS centrinis padalinys arba atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys tuos duomenis ETIAS centrinėje sistemoje nedelsdamas ištaiso arba iš jos ištrina.

Jeigu atsakant į užklausą pagal šią dalį ETIAS centrinis padalinys arba ETIAS nacionalinis padalinys pakeičia kelionės leidimą jo galiojimo laikotarpiu, ETIAS centrinėje sistemoje atliekamas 20 straipsnyje nustatytas automatizuotas tvarkymas, kad būtų nustatyta, ar dėl pakeistos prašymo bylos bus nustatyta atitiktis pagal 20 straipsnio 2–5 dalis. Jeigu atlikus automatizuotą tvarkymą atitikties nenustatoma, ETIAS centrinė sistema išduoda pakeistą kelionės leidimą su tokiu pačiu galiojimo laikotarpiu, kaip ir pirminis leidimas, ir informuoja apie tai prašytoją. Jeigu atlikus automatizuotą tvarkymą nustatoma viena arba kelios atitiktys, atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys įvertina saugumo, nelegalios imigracijos riziką arba didelę epidemijos riziką pagal 26 straipsnį. Tuomet jis nusprendžia, ar išduoti pakeistą kelionės leidimą, arba, jeigu jis nustato, kad kelionės leidimo išdavimo sąlygos nebetenkinamos, atšaukti kelionės leidimą.

3.  Jeigu ETIAS centrinis padalinys arba už prašymą atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys nesutinka su teiginiu, kad ETIAS centrinėje sistemoje saugomi duomenys yra faktiškai netikslūs arba buvo užregistruoti neteisėtai, ETIAS centrinis padalinys arba atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys priima administracinį sprendimą, kuriame atitinkamam asmeniui nedelsiant raštu paaiškinama, kodėl jis nėra pasirengęs ištaisyti su atitinkamu asmeniu susijusių duomenų arba juos ištrinti.

4.  Tame sprendime atitinkamam asmeniui taip pat pateikiama informacija, kuria paaiškinama galimybė apskųsti dėl 2 dalyje nurodytos užklausos priimtą sprendimą, ir, kai aktualu, informacija, kaip pateikti ieškinį arba skundą kompetentingoms institucijoms arba teismams, ir informacija apie pagalbą tam asmeniui, įskaitant kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų pagalbą.

5.  Pagal 2 dalį pateiktose užklausose pateikiama informacija, būtina atitinkamo asmens tapatybei nustatyti. Ta informacija naudojama tik tam, kad būtų sudaryta galimybė naudotis 2 dalyje nurodytomis teisėmis; paskui ji nedelsiant ištrinama.

6.  ETIAS centrinis padalinys arba atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys rašytiniame dokumente užfiksuoja, kad 2 dalyje nurodyta užklausa buvo pateikta ir kaip ji buvo išnagrinėta. Jis nedelsdamas, ne vėliau kaip per septynias dienas po 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo ištaisyti arba ištrinti duomenis priėmimo arba, atitinkamai, 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo, pateikia tą dokumentą kompetentingoms nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms.

65 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ir privatiems subjektams

1.  ETIAS centrinėje sistemoje saugomi asmens duomenys neperduodami ir prieiga prie jų nesuteikiama trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams, išskyrus perdavimą Interpolui šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies b ir l punktuose nurodyto automatizuoto tvarkymo tikslu. Asmens duomenų perdavimą Interpolui reglamentuoja Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnio nuostatos.

2.  Asmens duomenys, prie kurių valstybė narė arba Europolas turėjo prieigą ETIAS centrinėje sistemoje 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, neperduodami ir prieiga prie jų nesuteikiama jokiai trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai arba privačiai šaliai. Tas draudimas taip pat taikomas, jei tie duomenys toliau tvarkomi nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių.

3.  Nukrypstant nuo šio reglamento 49 straipsnio, jeigu tai būtina grąžinimo tikslu, imigracijos institucijos gali prisijungti prie ETIAS centrinės sistemos, kad gautų duomenis, kurie atskirais atvejais turi būti perduoti trečiajai šaliai, tik tuo atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  anksčiau buvo atlikta paieška AIS pagal Reglamento (ES) 2017/2226 26 straipsnį ir

b)  atlikus paiešką nustatoma, kad AIS nėra duomenų apie trečiosios šalies pilietį, kuris turi būti grąžintas.

Tai, ar tenkinamos šios sąlygos, prireikus patikrinama prisijungiant prie registracijos žurnalų, numatytų Reglamento (ES) 2017/2226 46 straipsnyje, kurie atitinka šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą paiešką ir tos pastraipos b punkte nurodytą paieškos rezultatą.

Jeigu tos sąlygos tenkinamos, imigracijos institucijoms suteikiama prieiga pateikti užklausą ETIAS centrinėje sistemoje dėl visų arba kai kurių iš šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies a-e punktuose nurodytų duomenų. Jeigu ETIAS prašymo byla atitinka tuos duomenis, imigracijos institucijos turi prieigą prie šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies a-g punktuose, o nepilnamečių atveju – ir to straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų duomenų.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, duomenys, prie kurių imigracijos institucijos turėjo prieigą ETIAS centrinėje sistemoje, gali būti perduodami trečiajai šaliai atskirais atvejais, jeigu tai būtina norint įrodyti trečiųjų šalių piliečių tapatybę tik grąžinimo tikslu ir tik tuo atveju, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)  Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnio 3 dalį yra priėmusi sprendimą dėl tinkamo asmens duomenų apsaugos toje trečiojoje šalyje lygio;

b)  yra numatytos Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnyje nurodytos tinkamos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, pagal galiojantį Sąjungos ar valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies readmisijos susitarimą,

c)  taikomas Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio 1 dalies d punktas.

Šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies a, b, d, e, ir f punktuose nurodyti duomenys gali būti perduodami tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  duomenys perduodami laikantis atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, visų pirma nuostatų dėl duomenų apsaugos, įskaitant Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių, readmisijos susitarimų, taip pat duomenis perduodančios valstybės narės nacionalinės teisės;

b)  trečioji šalis sutiko tvarkyti duomenis tik tais tikslais, kuriais jie buvo suteikti, ir

c)  atitinkamo trečiosios šalies piliečio atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB(41) yra priimtas sprendimas grąžinti ir tokio sprendimo grąžinti vykdymas nėra sustabdytas, taip pat nėra pateiktas skundas, dėl kurio galėtų būti sustabdytas to sprendimo grąžinti vykdymas.

4.  Pagal 3 dalį perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims nedaromas poveikis tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teisėms, visų pirma susijusioms su negrąžinimu.

5.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, 52 straipsnio 4 dalyje nurodytus ETIAS centrinės sistemos duomenis, prie kurių paskirtosios institucijos turėjo prieigą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, paskirtoji institucija atskirais atvejais gali perduoti trečiajai šaliai arba suteikti jai prieigą prie jų tik tuo atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  ypatingos skubos atveju, jeigu:

i)  gresia pavojus, susijęs su teroristiniu nusikaltimu, arba

ii)  gresia pavojus asmens gyvybei ir tas pavojus yra susijęs su sunkia nusikalstama veika;

b)  perduoti duomenis būtina siekiant valstybių narių teritorijoje arba atitinkamoje trečiojoje šalyje užkirsti kelią tokiam teroristiniam nusikaltimui arba sunkiai nusikalstamai veikai, juos atskleisti arba tirti;

c)  paskirtoji institucija turi prieigą prie tokių duomenų 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis;

d)  duomenys perduodami laikantis taikytinų sąlygų, nustatytų Direktyvoje (ES) 2016/680, visų pirma jos V skyriuje;

e)  trečioji šalis yra pateikusi tinkamai pagrįstą rašytinį arba elektroninį prašymą;

f)  užtikrinamas bet kurios kelionių leidimų sistemose esančios informacijos, kurią turi prašymą pateikusi trečioji šalis, teikimas abipusiu pagrindu ETIAS naudojančioms valstybėms narėms.

Jeigu duomenų perdavimas vykdomas pagal šios dalies pirmą pastraipą, toks perdavimas dokumentuojamas ir dokumentai, gavus prašymą, pateikiami pagal Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalį įsteigtai priežiūros institucijai, nurodant duomenų perdavimo datą ir laiką, informaciją apie gaunančiąją kompetentingą instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus asmens duomenis.

66 straipsnis

Priežiūros institucijos vykdoma priežiūra

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalį įsteigta priežiūros institucija nepriklausomai stebėtų, ar atitinkama valstybė narė teisėtai tvarko asmens duomenis pagal šį reglamentą, įskaitant jų perdavimą į ETIAS ir iš jos.

2.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/680 priimti nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai taip pat būtų taikomi jų nacionalinių institucijų prieigai prie ETIAS pagal šio reglamento X skyrių, be kita ko, asmenų, prie kurių duomenų prieiga suteikta, teisių atžvilgiu.

3.  Valstybių narių prieigos prie asmens duomenų pagal šio reglamento X skyrių, įskaitant duomenų perdavimą į ETIAS ir iš jos, teisėtumo stebėseną vykdo pagal Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalį įsteigta priežiūros institucija. Atitinkamai taikomos šio reglamento 66 straipsnio 5 ir 6 dalys.

4.  Priežiūros institucija ar institucijos, įsteigtos vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalimi, užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus po to, kai ETIAS pradeda veikti, pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas ETIAS nacionalinių padalinių vykdomų duomenų tvarkymo operacijų auditas. Į to audito rezultatus gali būti atsižvelgta pagal Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013(42) sukurtą mechanizmą atliekamuose vertinimuose. Priežiūros institucija, įsteigta vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalimi, kasmet skelbia prašymų ištaisyti, papildyti ar ištrinti duomenis arba apriboti jų tvarkymą skaičių, veiksmus, kurių imtasi vėliau, ir ištaisymų, papildymų, ištrynimų ir tvarkymo apribojimų, padarytų atsižvelgiant į atitinkamų asmenų pateiktus prašymus, skaičių.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad jų priežiūros institucijos, įsteigtos vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalimi, turėtų pakankamai išteklių ir ekspertinių žinių šiuo reglamentu jai patikėtoms užduotims atlikti.

6.  Valstybės narės teikia visą priežiūros institucijos, įsteigtos vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalimi, prašomą informaciją. Jos visų pirma pateikia jai informaciją apie veiklą, vykdytą pagal joms šiame reglamente nustatytas pareigas. Valstybės narės suteikia priežiūros institucijai, įsteigtai vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalimi, prieigą prie savo registracijos žurnalų ir leidžia jai bet kuriuo metu patekti į visas savo patalpas, naudojamas ETIAS tikslais.

67 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdoma priežiūra

1.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už „eu-LISA“, Europolo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos, susijusios su ETIAS, stebėseną ir užtikrinimą, kad tokia veikla būtų vykdoma laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir šio reglamento.

2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas „eu-LISA“ ir ETIAS centrinio padalinio vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas. To audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, „eu-LISA“ ir priežiūros institucijoms. „eu-LISA“ ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai suteikiama galimybė prieš patvirtinant ataskaitą pateikti pastabas.

3.  „eu-LISA“ ir ETIAS centrinis padalinys pateikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno prašomą informaciją, suteikia jam prieigą prie visų dokumentų ir savo registracijos žurnalų ir leidžia jam bet kuriuo metu patekti į visas savo patalpas.

68 straipsnis

Priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarpusavio bendradarbiavimas

1.  Priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas – kiekvienas iš jų pagal atitinkamą savo kompetenciją – aktyviai bendradarbiauja vykdydami savo atitinkamas pareigas. Jie užtikrina suderintą ETIAS ir nacionalinės sienų infrastruktūros priežiūrą.

2.  Priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas keičiasi aktualia informacija, padeda vieni kitiems atlikti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, susijusias su nepriklausomos priežiūros vykdymu ar naudojimusi duomenų subjekto teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl problemų bendrų sprendimų ir reikiamu mastu didina informuotumą apie teises į duomenų apsaugą.

3.   2 dalies tikslu priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ne rečiau kaip du kartus per metus rengia posėdžius Europos duomenų apsaugos valdyboje, įsteigtoje Reglamentu (ES) 2016/679. posėdžių išlaidas dengia ir juos organizuoja ta valdyba. Pirmame posėdyje patvirtinamos darbo tvarkos taisyklės. Reikiamu mastu kartu nustatomi kiti darbo metodai.

4.  Europos duomenų apsaugos valdyba kas dvejus metus siunčia bendrą veiklos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir „eu-LISA“. Toje ataskaitoje yra kiekvienai valstybei narei skirtas skyrius, kurį parengia tos valstybės narės priežiūros institucija.

69 straipsnis

Registracijos žurnalų tvarkymas

1.  „eu-LISA“ saugo registracijos žurnalus apie visas ETIAS informacinėje sistemoje atliekamas duomenų tvarkymo operacijas. Tuose registracijos žurnaluose, be kita ko, nurodoma:

a)  prieigos tikslas;

b)  kiekvienos operacijos data ir laikas;

c)  automatizuotam prašymų tvarkymui naudoti duomenys;

d)  atliekant 20 straipsnyje nurodytą automatizuotą tvarkymą nustatytos atitiktys;

e)  ETIAS centrinėje sistemoje arba kitose informacinėse sistemose ir duomenų bazėse laikomi duomenys, naudoti tapatybei patikrinti;

f)  22 straipsnyje nurodyto patikros proceso rezultatai ir

g)  jį atlikusio darbuotojo duomenys.

2.  ETIAS centrinis padalinys saugo įrašus apie darbuotojus, tinkamai įgaliotus atlikti tapatybės patikras.

Atsakingos valstybės narės ETIAS nacionalinis padalinys saugo įrašus apie darbuotojus, tinkamai įgaliotus įvesti arba gauti duomenis.

3.  „eu-LISA“ saugo visų ETIAS informacinėje sistemoje atliekamų duomenų tvarkymo operacijų, susijusių su 47 straipsnyje nurodyta sienos apsaugos institucijų prieiga ir 49 straipsnyje nurodyta imigracijos institucijų prieiga, registracijos žurnalus. Tuose registracijos žurnaluose nurodoma kiekvienos operacijos data ir laikas, paieškai pradėti naudoti duomenys, ETIAS centrinės sistemos perduoti duomenys ir sienos apsaugos institucijų ir imigracijos institucijų, įvedančių ir gaunančių duomenis, pavadinimai.

Be to, kompetentingos institucijos saugo įrašus apie darbuotojus, tinkamai įgaliotus įvesti ir gauti duomenis.

4.  Tokie registracijos žurnalai gali būti naudojami tik duomenų tvarkymo priimtinumui stebėti ir siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir vientisumą. Jie tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo neleistinos prieigos ir ištrinami praėjus vieniems metams nuo 54 straipsnyje nurodyto saugojimo laikotarpio pabaigos, jeigu jie nereikalingi jau pradėtoms stebėsenos procedūroms vykdyti.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir kompetentingų priežiūros institucijų prašymu „eu-LISA“ ir ETIAS nacionaliniai padaliniai suteikia jiems galimybę susipažinti su registracijos žurnalais.

70 straipsnis

Registracijos žurnalų, susijusių su prašymais susipažinti su duomenimis teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais, saugojimas

1.  „eu-LISA“ saugo visų ETIAS centrinėje sistemoje atliekamų duomenų tvarkymo operacijų, susijusių su centrinių prieigos punktų, nurodytų 50 straipsnio 2 dalyje, prieiga 1 straipsnio 2 dalies tikslais, registracijos žurnalus. Tuose registracijos žurnaluose nurodoma kiekvienos operacijos data ir laikas, paieškai pradėti naudoti duomenys, ETIAS centrinės sistemos perduoti duomenys ir centrinių prieigos punktų įgaliotų darbuotojų, įvedančių ir gaunančių duomenis, vardai ir pavardės.

2.  Be to, kiekviena valstybė narė ir Europolas saugo visų ETIAS centrinėje sistemoje atliekamų duomenų tvarkymo operacijų, kurios atliekamos dėl prašymų susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis arba prieigos prie jų 1 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais, registracijos žurnalus.

3.  2 dalyje nurodytuose registracijos žurnaluose nurodoma:

a)  tikslus prašymo leisti susipažinti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis arba suteikti prieigą prie jų tikslas, įskaitant duomenis apie atitinkamą teroristinį nusikaltimą arba kitą sunkią nusikalstamą veiką, o Europolo atveju – tikslus prašymo susipažinti su duomenimis tikslas;

b)  priimtas sprendimas dėl prašymo priimtinumo;

c)  nacionalinės bylos numeris;

d)  prašymo suteikti prieigą, kurį centrinis prieigos punktas pateikė ETIAS centrinei sistemai, data ir tikslus laikas;

e)  kai taikytina – 51 straipsnio 4 dalyje nurodytos skubos procedūros taikymas ir ex post tikrinimo rezultatai;

f)  kurie duomenys arba duomenų rinkiniai, nurodyti 52 straipsnio 2 ir 3 dalyse, buvo naudojami paieškai atlikti, ir

g)  pagal nacionalines taisykles arba Reglamentą (ES) 2016/794 – duomenų paiešką atlikusio pareigūno ir duomenų paiešką arba perdavimą atlikti nurodžiusio pareigūno identifikavimo ženklas.

4.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti registracijos žurnalai naudojami tik siekiant patikrinti prašymo priimtinumą, stebėti duomenų tvarkymo teisėtumą ir užtikrinti duomenų vientisumą ir saugumą. Registracijos žurnalai tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo neleistinos prieigos. Jie ištrinami praėjus vieniems metams nuo 54 straipsnyje nurodyto saugojimo laikotarpio pabaigos, jeigu jie nereikalingi jau pradėtoms stebėsenos procedūroms vykdyti. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir už duomenų tvarkymo teisėtumo, duomenų vientisumo ir saugumo stebėseną atsakingos kompetentingos priežiūros institucijos, vykdydami savo pareigas, pateikę prašymą gauna prieigą prie tų registracijos žurnalų. Už prašymo priimtinumo tikrinimą atsakinga institucija tuo tikslu taip pat gauna prieigą prie tų registracijos žurnalų. Kai tikslai nėra tokie, asmens duomenys po vieno mėnesio ištrinami iš visų nacionalinių ir Europolo bylų, nebent tie duomenys reikalingi konkretaus vykdomo nusikalstamos veikos tyrimo, dėl kurio jų yra paprašiusi valstybė narė arba Europolas, tikslais. 92 straipsnyje nurodytai stebėsenai ir vertinimui gali būti naudojami tik tokie registracijos žurnalai, kuriuose saugomi ne asmens duomenys.

XIII SKYRIUS

Visuomenės informuotumas

71 straipsnis

Plačiajai visuomenei skirta informacija

Pasikonsultavęs su Komisija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ETIAS centrinis padalinys teikia plačiajai visuomenei visą svarbią informaciją, susijusią su prašymu dėl kelionės leidimo. Tokia informacija pateikiama viešoje interneto svetainėje ir apima:

a)  prašymo suteikti kelionės leidimą pateikimo kriterijus, sąlygas ir procedūras;

b)  informaciją apie interneto svetainę ir mobiliųjų įrenginių programėlę, kuriuose gali būti pateikiamas prašymas;

c)  informaciją apie tai, kad prašymą gali pateikti kitas asmuo arba komercinis tarpininkas;

d)  informaciją apie galimybę pranešti apie komercinių tarpininkų piktnaudžiavimo atvejus naudojant 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą formą;

e)  32 straipsnyje numatytus sprendimo dėl prašymo priėmimo terminus;

f)  informaciją apie tai, kad kelionės leidimas yra susietas su prašymo formoje nurodytu kelionės dokumentu, ir kad dėl to, pasibaigus kelionės dokumento galiojimo terminui arba jį iš dalies pakeitus, kelionės leidimas, kertant sieną, bus laikomas negaliojančiu arba nepripažįstamas;

g)  informaciją apie tai, kad prašytojai yra atsakingi už teikiamų duomenų autentiškumą, išsamumą, teisingumą ir patikimumą ir už jų padarytų pareiškimų tikrumą ir patikimumą;

h)  informaciją apie tai, kad apie sprendimus dėl prašymų turi būti pranešta prašytojui, kad tais atvejais, kai atsisakyta išduoti kelionės leidimą, tokiuose sprendimuose turi būti nurodytos atsisakymo priežastys ir kad prašytojai, kurių prašymai buvo atmesti, turi teisę apskųsti sprendimą, suteikiant informaciją apie apskundimo atveju taikytiną procedūrą, įskaitant išsamius duomenis apie kompetentingą instituciją, ir apie skundo pateikimo terminą;

i)  informaciją apie tai, kad prašytojai turi galimybę susisiekti su ETIAS centriniu padaliniu ir nurodyti, kad jų kelionės tikslas yra grindžiamas humanitarinėmis priežastimis arba yra susijęs su tarptautiniais įsipareigojimais, ir informaciją apie atitinkamas su tuo susijusias sąlygas bei procedūras;

j)  Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje nustatytas atvykimo sąlygas ir informaciją apie tai, kad trumpalaikis buvimas galimas tik laikotarpiu, neviršijančiu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, išskyrus trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomos palankesnės dvišalio susitarimo, galiojusio iki Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencijos, sąlygos, atvejus;

k)  informaciją apie tai, kad vien kelionės leidimo turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti;

l)  informaciją apie tai, kad sienos apsaugos institucijos, siekdamos patikrinti, ar tenkinamos atvykimo sąlygos, prieš išorės sienų gali pareikalauti patvirtinamųjų dokumentų;

m)  informaciją apie tai, kad galiojančio kelionės leidimo turėjimas yra buvimo sąlyga, kurios turi būti laikomasi visą trumpalaikio buvimo valstybių narių teritorijoje trukmę;

n)  nuorodą į Reglamento (ES) 2017/2226 13 straipsnyje nurodytą saityno paslaugą, suteikiančią galimybę trečiųjų šalių piliečiams bet kuriuo metu pasitikrinti likusį leidžiamo buvimo laiką;

o)  informaciją apie tai, kad į ETIAS informacinę sistemą įvesti duomenys naudojami sienų valdymo tikslais, įskaitant patikrinimus duomenų bazėse, ir tai, kad teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais su duomenimis gali susipažinti valstybės narės ir Europolas, laikydamiesi X skyriuje nurodytų procedūrų ir sąlygų;

p)  informaciją apie laikotarpį, kurį duomenys bus saugomi;

q)  informaciją apie duomenų subjektų teises pagal reglamentus (EB) Nr. 45/2001, (ES) 2016/679 ir (ES) 2016/794 bei Direktyvą (ES) 2016/680;

r)  informaciją apie galimybę keliautojams gauti pagalbą, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalies m punkte.

72 straipsnis

Informavimo kampanija

Komisija, bendradarbiaudama su Europos išorės veiksmų tarnyba, ETIAS centriniu padaliniu ir valstybėmis narėmis, įskaitant jų konsulatus atitinkamose trečiosiose šalyse, ETIAS veiksmų veikimo pradžioje surengia informavimo kampaniją, kad informuotų trečiųjų šalių piliečius, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, apie jiems taikomą reikalavimą kertant išorės sienas ir visą jų trumpalaikio buvimo valstybių narių teritorijoje trukmę turėti galiojantį kelionės leidimą.

Ta informavimo kampanija vykdoma reguliariai ir bent viena iš šalių, kurių piliečiai patenka į šio reglamento taikymo sritį, valstybinių kalbų.

XIV SKYRIUS

Pareigos

73 straipsnis

„eu-LISA“ pareigos projektavimo ir kūrimo etape

1.  „eu-LISA“ savo techninėse stotyse suteikia ETIAS centrinei sistemai prieglobą ir užtikrina, kad šiame reglamente nustatytos funkcijos būtų vykdomos laikantis šio straipsnio 3 dalyje ir 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų saugumo, prieinamumo, kokybės ir operatyvumo sąlygų.

2.  Infrastruktūros sistemų, užtikrinančių viešos interneto svetainės, mobiliųjų įrenginių programėlės, el. pašto paslaugos, saugios paskyros paslaugos, prašytojams skirtos tikrinimo priemonės, prašytojų sutikimui skirtos priemonės, ETIAS stebėjimo sąrašui skirtos vertinimo priemonės, vežėjų sąsajos, saityno paslaugos, prašymų tvarkymui skirtos programinės įrangos, centrinės duomenų saugyklos ir 92 straipsnio 8 dalyje nurodytų techninių sprendimų veikimą, priegloba suteikiama „eu-LISA“ techninėse stotyse arba Komisijos techninėse stotyse. Šios infrastruktūros sistemos geografiškai paskirstomos, kad užtikrintų, kad šiame reglamente nustatytos funkcijos būtų vykdomos laikantis saugumo, duomenų apsaugos ir duomenų saugumo, prieinamumo, kokybės ir operatyvumo sąlygų pagal šio straipsnio 3 dalį ir 74 straipsnio 1 dalį. ETIAS stebėjimo sąrašo priegloba suteikiama „eu-LISA“ techninėje stotyje.

3.  „eu-LISA“ atsako už ETIAS informacinės sistemos techninį kūrimą ir už visus techninius tobulinimus, būtinus, kad būtų užtikrintas ETIAS centrinės sistemos ir 11 straipsnyje nurodytų ES informacinių sistemų sąveikumas, ir už galimybės vykdyti 12 straipsnyje nurodytą paiešką Interpolo duomenų bazėse sudarymą.

„eu-LISA“ apibrėžia sistemos, įskaitant jos ryšių infrastruktūrą, fizinės struktūros projektą, taip pat nustato jos technines specifikacijas ir jų plėtojimą bei VNS. Jeigu gaunama palanki Komisijos nuomonė, tas technines specifikacijas patvirtina „eu-LISA“ valdyba. „eu-LISA“ taip pat įgyvendina visas pritaikymo prie AIS, SIS, sistemos EURODAC ar VIS priemones, kurios yra būtinos sąveikumui su ETIAS užtikrinti.

„eu-LISA“ sukuria ir įdiegia ETIAS centrinę sistemą, įskaitant ETIAS stebėjimo sąrašą, VNS ir ryšių infrastruktūrą, kuo greičiau, kai įsigalioja šis reglamentas ir Komisija priima:

a)  6 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 10 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 31 straipsnyje, 35 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnio 2 dalyje, 74 straipsnio 5 dalyje, 84 straipsnio 2 dalyje, 92 straipsnio 8 dalyje numatytas priemones ir

b)  laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros priimamas priemones, būtinas ETIAS centrinės sistemos, VNS, ryšių infrastruktūros ir vežėjų sąsajos kūrimui ir techniniam įgyvendinimui, visų pirma įgyvendinimo aktus dėl:

i)  prieigos prie duomenų pagal 22–29 straipsnius ir 33–53 straipsnius;

ii)  duomenų keitimo, trynimo ir paankstinto trynimo pagal 55 straipsnį;

iii)  registracijos žurnalų laikymo ir prieiga prie jų pagal 45 straipsnį ir 69 straipsnį;

iv)  veiksmingumo reikalavimų;

v)  techninių sprendimų dėl centrinių prieigos punktų prijungimo pagal 51–53 straipsnius specifikacijų.

Kūrimas apima techninių specifikacijų parengimą ir įgyvendinimą, bandymus ir bendrą projekto koordinavimą. Šiuo atžvilgiu „eu-LISA“ taip pat vykdo šias užduotis:

a)  atlieka saugumo rizikos vertinimą;

b)  per visą ETIAS kūrimo ciklą vadovaujasi pritaikytosios privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos principais ir

c)  atlieka saugumo rizikos vertinimą, susijusį su 11 straipsnyje nurodytu ETIAS sąveikumu su ES informacinėmis sistemomis ir Europolo duomenimis.

4.  Projektavimo ir kūrimo etape įsteigiama projekto valdyba, kurią sudaro ne daugiau kaip 10 narių. Ją sudaro šeši „eu-LISA“ valdybos iš savo narių arba pakaitinių narių paskirti nariai, 91 straipsnyje nurodytos AIS ir ETIAS patariamosios grupės pirmininkas, „eu-LISA“ atstovaujantis jos vykdomojo direktoriaus paskirtas narys, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai atstovaujantis jos vykdomojo direktoriaus paskirtas narys ir vienas Komisijos paskirtas narys. „eu-LISA“ valdybos skiriami nariai yra renkami tik iš tų valstybių narių, kurios pagal Sąjungos teisę yra visapusiškai saistomos teisėkūros priemonių, reglamentuojančių visų „eu-LISA“ valdomų didelės apimties IT sistemų kūrimą, diegimą, veikimą ir naudojimą, ir kurios dalyvaus ETIAS veikloje. Projekto valdyba posėdžiauja reguliariai ir ne rečiau kaip tris kartus per ketvirtį. Ji užtikrina tinkamą ETIAS projektavimo ir kūrimo etapo valdymą. Projekto valdyba kiekvieną mėnesį teikia „eu-LISA“ valdybai rašytines projekto pažangos ataskaitas. Ji neturi teisės priimti sprendimus ir neturi įgaliojimų atstovauti „eu-LISA“ valdybos nariams.

5.  „eu-LISA“ valdyba nustato projekto valdybos darbo tvarkos taisykles, kurios visų pirma apima taisykles dėl:

a)  pirmininkavimo;

b)  posėdžių vietų;

c)  posėdžių rengimo;

d)  ekspertų dalyvavimo posėdžiuose;

e)  komunikacijos planų, kuriais užtikrinama, kad nedalyvaujantys „eu-LISA“ valdybos nariai būtų visapusiškai informuojami.

Projekto valdybai pirmininkauja valstybė narė, kuri pagal Sąjungos teisę yra visapusiškai saistoma teisėkūros priemonių, reglamentuojančių visų „eu-LISA“ valdomų didelės apimties IT sistemų kūrimą, diegimą, veikimą ir naudojimą.

Visas projekto valdybos narių patirtas kelionių ir pragyvenimo išlaidas atlygina „eu-LISA“. Mutatis mutandis taikomas „eu-LISA“ darbo tvarkos taisyklių 10 straipsnis. Projekto valdybos sekretoriato funkcijas vykdo „eu-LISA“.

AIS ir ETIAS patariamoji grupė posėdžiauja reguliariai, kol ETIAS pradės veikti. Po kiekvieno posėdžio ji atsiskaito projekto valdybai. Ji teikia technines ekspertines žinias, kad padėtų vykdyti projekto valdybos užduotis, ir stebi, koks yra valstybių narių pasirengimo lygis.

74 straipsnis

„eu-LISA“ pareigos pradėjus veikti ETIAS

1.  Pradėjus veikti ETIAS, „eu-LISA“ atsako už ETIAS centrinės sistemos ir VNS techninį valdymą. Ji taip pat atsako už visus techninius bandymus, reikalingus siekiant nustatyti ir atnaujinti ETIAS patikros taisykles. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ji užtikrina, kad visada būtų naudojamos geriausios turimos technologijos, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę. „eu-LISA“ taip pat yra atsakinga už ETIAS centrinės sistemos ir VNS ryšių infrastruktūros, viešos interneto svetainės, mobiliųjų įrenginių programėlės, el. pašto paslaugos, saugios paskyros paslaugos, prašytojams skirtos tikrinimo priemonės, prašytojų sutikimui skirtos priemonės, ETIAS stebėjimo sąrašo vertinimo priemonės, vežėjų sąsajos, saityno paslaugos, prašymų tvarkymui skirtos programinės įrangos ir centrinės duomenų saugyklos techninį valdymą, nurodytą 6 straipsnyje.

ETIAS techninis valdymas apima visas užduotis, reikalingas, kad ETIAS informacinė sistema visą parą kasdien veiktų pagal šį reglamentą, visų pirma techninę priežiūrą ir techninius pakeitimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad sistema veiktų palaikant pakankamą techninės kokybės lygį, visų pirma kiek tai susiję su techninėse specifikacijose numatytu laiku, per kurį gaunamas atsakymas atliekant paiešką ETIAS centrinėje sistemoje.

2.  Nedarant poveikio Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų, nustatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(43), 17 straipsniui, visiems savo darbuotojams, kurie turi dirbti su ETIAS centrinėje sistemoje saugomais duomenimis, „eu-LISA“ taiko tinkamas profesinės paslapties taisykles arba kitas lygiavertes konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles. Ta pareiga toliau taikoma ir tokiems darbuotojams išėjus iš tarnybos ar darbo arba nutraukus savo veiklą.

3.  Tais atvejais, kai vykdant su ETIAS susijusias užduotis „eu-LISA“ bendradarbiauja su išorės rangovais, ji atidžiai stebi rangovo veiklą, kad užtikrintų atitiktį visoms šio reglamento nuostatoms, visų pirma įskaitant saugumą, konfidencialumą ir duomenų apsaugą.

4.  „eu-LISA“ taip pat vykdo užduotis, susijusias su mokymu ETIAS informacinės sistemos techninio naudojimo klausimais.

5.  „eu-LISA“ sukuria ir prižiūri mechanizmą ir procedūras, skirtus duomenų ETIAS centrinėje sistemoje kokybės patikrinimams atlikti, ir reguliariai teikia ataskaitas valstybėms narėms bei ETIAS centriniam padaliniui. „eu-LISA“ reguliariai teikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie kilusias problemas. Komisija įgyvendinimo aktais nustato ir plėtoja tą mechanizmą, procedūras ir atitinkamus reikalavimus, skirtus duomenų kokybės atitikčiai užtikrinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

75 straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pareigos

1.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra atsako už:

a)  ETIAS centrinio padalinio įsteigimą bei veikimą ir sąlygų saugiam ETIAS laikomų duomenų valdymui užtikrinimą;

b)  automatizuotą prašymų tvarkymą ir

c)  ETIAS patikros taisykles.

2.  Prieš suteikiant teisę tvarkyti ETIAS centrinėje sistemoje užregistruotus duomenis, prieigos prie ETIAS centrinės sistemos teisę turintiems ETIAS centrinio padalinio darbuotojams rengiami tinkami mokymai apie duomenų saugumą ir pagrindines teises, visų pirma apie duomenų apsaugą. Jie taip pat dalyvauja „eu-LISA“ rengiamuose mokymuose apie ETIAS informacinės sistemos techninį naudojimą ir apie duomenų kokybę.

76 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.  Kiekviena valstybė narė atsako už:

a)  prisijungimą prie VNS;

b)  ETIAS nacionalinių padalinių organizavimą, valdymą, veikimą ir techninę priežiūrą dėl prašymų išduoti kelionės leidimą tvarkymo rankiniu būdu, jei atliekant automatizuotą tvarkymą nustatoma atitiktis, kaip nurodyta 26 straipsnyje;

c)  centrinių prieigos punktų organizavimą ir jų prijungimą prie VNS teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais;

d)  valdymą ir priemones, kad tinkamai įgalioti kompetentingų nacionalinių institucijų darbuotojai turėtų prieigą prie ETIAS informacinės sistemos pagal šį reglamentą, ir už tokių darbuotojų bei jų profilių sąrašo sudarymą ir reguliarų atnaujinimą;

e)  ETIAS nacionalinių padalinių įsteigimą ir veikimą;

f)  duomenų, susijusių su teroristiniais nusikaltimais arba kitomis sunkiomis nusikalstamomis veikomis, įvedimą į ETIAS stebėjimo sąrašą pagal 34 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir

g)  užtikrinimą, kad kiekviena iš jos institucijų, turinčių prieigos prie ETIAS informacinės sistemos teisę, imtųsi priemonių, kurios būtinos, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant priemones, būtinas siekiant užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir duomenų saugumą.

2.  Visos valstybės narės, teikdamos užklausas ETIAS centrinei sistemai prie išorės sienų, taiko automatizuotus procesus.

3.  Prieš suteikiant teisę tvarkyti ETIAS centrinėje sistemoje užregistruotus duomenis, prieigos prie ETIAS informacinės sistemos teisę turintiems ETIAS nacionalinių padalinių darbuotojams rengiami tinkami mokymai apie duomenų saugumą ir pagrindines teises, visų pirma apie duomenų apsaugą.

Jie taip pat dalyvauja „eu-LISA“ rengiamuose mokymuose apie ETIAS informacinės sistemos techninį naudojimą ir apie duomenų kokybę.

77 straipsnis

Europolo pareigos

1.  Europolas užtikrina 20 straipsnio 2 dalies j punkte ir 4 dalyje nurodytų užklausų tvarkymą. Jis atitinkamai pritaiko savo informacinę sistemą.

2.  Europolas vykdo su ETIAS stebėjimo sąrašu susijusias pareigas ir užduotis, kaip nustatyta 35 straipsnio 1 ir 3- 6 dalyse.

3.  Europolas, gavęs prašymą dėl susipažinimo su duomenimis pagal 29 straipsnį, atsako už pagrįstos nuomonės pateikimą.

4.  Remiantis 34 straipsnio 2 dalimi, Europolas atsako už duomenų, susijusių su teroristiniais nusikaltimais arba kitomis sunkiomis nusikalstamomis veikomis, įvedimą į ETIAS stebėjimo sąrašą.

5.  Prieš Europolo darbuotojams suteikiant įgaliojimus vykdyti bet kurias iš 34 ir 35 straipsniuose nurodytų užduočių, jiems surengiami tinkami mokymai apie duomenų saugumą ir pagrindines teises, visų pirma apie duomenų apsaugą. Jie taip pat dalyvauja „eu-LISA“ rengiamuose mokymuose apie ETIAS informacinės sistemos techninį naudojimą ir apie duomenų kokybę.

XV SKYRIUS

Kitų Sąjungos teisės aktų daliniai pakeitimai

78 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 dalinis pakeitimas

Reglamente (ES) Nr. 1077/2011 įterpiamas šis straipsnis:"

„5b straipsnis

Su ETIAS susijusios užduotys

ETIAS atžvilgiu Agentūra vykdo užduotis, pavestas jai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/... *(44) 73 straipsniu.

_______________________________

* 2018 m. ... .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/..., kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L …, p. …).“.

"

79 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 515/2014 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 515/2014 6 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„3a. Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) kūrimo etape, be bazinės sumos, valstybės narės gauna papildomą 96,5 mln. EUR sumą ir ją visą skiria ETIAS, kad užtikrintų greitą ir veiksmingą jos kūrimą pagal ETIAS centrinės sistemos diegimo planus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/...*(45).

_________________________________

* 2018 m. ... .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L …, p. …).“.

"

80 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/399 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/399 iš dalies keičiamas taip:

1)  6 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  b punktas pakeičiamas taip:"

„b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001*, arba galiojantį kelionės leidimą, jei to reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/...**(46), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą;

______________________

* 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

** 2018 m. ... .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L …, p. …).“;

"

b)  pridedamos šios pastraipos:"

„Pereinamuoju laikotarpiu, nustatytu pagal Reglamento (ES) 2018/...(47) 83 straipsnio 1 ir 2 dalis, naudotis Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) neprivaloma, o reikalavimas turėti galiojantį kelionės leidimą, nustatytą šios dalies pirmos pastraipos b punkte, netaikomas. Valstybės narės informuoja išorės sienas kertančius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, apie reikalavimą turėti galiojantį kelionės leidimą, kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis. Šiuo tikslu valstybės narės šios kategorijos keliautojams dalija bendrą atmintinę, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/...(48) 83 straipsnio 2 dalyje.

Per lengvatinį laikotarpį, nustatytą pagal Reglamento (ES) 2018/...(49) 83 straipsnio 3 dalį, sienos apsaugos institucijos išimtiniu atveju leidžia kelionės leidimo neturintiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, kirsti išorės sienas, kai jie tenkina visas kitas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, jeigu jie kerta valstybių narių išorės sienas pirmą kartą po Reglamento (ES) 2018/...++ 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos. Sienos apsaugos institucijos informuoja tokius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, apie reikalavimą turėti galiojantį kelionės leidimą pagal šį straipsnį. Šiuo tikslu sienos apsaugos institucijos šiems keliautojams dalija Reglamento (ES) 2018/...++ 83 straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrą atmintinę, kuria jie informuojami, kad jiems išimtiniu atveju leista kirsti išorės sienas, nors jie nesilaikė reikalavimo turėti galiojantį kelionės leidimą, ir kurioje paaiškinamas tas reikalavimas.“.

"

2)  8 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punkto i papunktis pakeičiamas taip:"

„i) patikrinimą, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną ir kurio galiojimo terminas nėra pasibaigęs, ir, kai taikoma, ar kartu su dokumentu yra reikalaujama viza, kelionės leidimas arba leidimas gyventi.“;

"

b)  įterpiamas šis punktas:"

„ba) jeigu trečiosios šalies pilietis turi šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą kelionės leidimą, atliekant nuodugnius patikrinimus atvykstant taip pat tikrinamas kelionės leidimo autentiškumas, galiojimas bei statusas ir, jei taikytina, kelionės leidimo turėtojo tapatybė atliekant paiešką ETIAS pagal Reglamento (ES) 2018/…(50) 47 straipsnį. Kai techniškai neįmanoma susipažinti su duomenimis arba atlikti paiešką, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/…++ 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taikoma to reglamento 48 straipsnio 3 dalis.“.

"

3)  V priedo B dalyje, Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną standartinis blanke atsisakymo leisti atvykti priežasčių sąrašo C punktas pakeičiamas taip:"

„C) neturi galiojančios vizos, kelionės leidimo arba leidimo gyventi.“.

"

81 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1624 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1624 iš dalies keičiamas taip:

1.  8 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„qa) vykdo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pavestas užduotis ir pareigas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/...*(51), ir užtikrina ETIAS centrinio padalinio įsteigimą ir veikimą pagal to reglamento 7 straipsnį.

______________________

* ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/..., kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L …, p. …).”.

"

2)  II skyrius papildomas šiuo skirsniu:"

„5 skirsnis

ETIAS

33a straipsnis

ETIAS centrinio padalinio sukūrimas

1.  Sukuriamas ETIAS centrinis padalinys.

2.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra užtikrina ETIAS centrinio padalinio įsteigimą ir veikimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/...*(52) 7 straipsnį.“.

______________________

* ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/... , kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L …, p. …).”.

"

82 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2226 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2017/2226 64 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„5. Finansavimas, kuris turi būti sutelktas iš Reglamento (ES) Nr. 515/2014 5 straipsnio 5 dalies b punkte nurodyto paketo siekiant padengti šio straipsnio 14 dalyse nurodytas išlaidas, įgyvendinamas taikant netiesioginį valdymą „eu-LISA“ patirtų išlaidų atžvilgiu ir pasidalijamąjį valdymą valstybių narių patirtų išlaidų atžvilgiu.“.

"

XVI SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

83 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis ir pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  Šešis mėnesius nuo ETIAS veikimo pradžios naudotis ETIAS neprivaloma, o reikalavimas turėti galiojantį kelionės leidimą netaikomas. Komisija gali pagal 89 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriuo minėtas laikotarpis būtų pratęstas ne ilgesniam kaip dar šešių mėnesių laikotarpiui; šis terminas gali būti vieną kartą pratęstas.

2.  1 dalyje nurodytu laikotarpiu valstybės narės informuoja išorės sienas kertančius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, apie reikalavimą turėti galiojantį kelionės leidimą, kai pasibaigs šešių mėnesių laikotarpis. Šiuo tikslu valstybės narės šios kategorijos keliautojams dalija bendrą atmintinę. Galimybė gauti atmintinę taip pat suteikiama valstybių narių konsulatuose tose šalyse, kurių piliečiai patenka į šio reglamento taikymo sritį.

3.  Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, taikomas šešių mėnesių lengvatinis laikotarpis. Per lengvatinį laikotarpį taikomas reikalavimas turėti galiojantį kelionės leidimą. Per lengvatinį laikotarpį sienos apsaugos institucijos išimtiniu atveju leidžia kelionės leidimo neturintiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikomas kelionės leidimo reikalavimas, kirsti išorės sienas, kai jie tenkina visas kitas Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, jeigu jie kerta valstybių narių išorės sienas pirmą kartą po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos. Sienos apsaugos institucijos informuoja tokius trečiųjų šalių piliečius apie reikalavimą turėti galiojantį kelionės leidimą pagal Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies b punktą. Tuo tikslu sienos apsaugos institucijos tiems keliautojams dalija bendrą atmintinę, kuria jie informuojami, kad jiems išimtiniu atveju leista kirsti išorės sienas, nors jie nesilaikė reikalavimo turėti galiojantį kelionės leidimą, ir kurioje paaiškinamas tas reikalavimas. Komisija gali pagal 89 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriuo tas laikotarpis būtų pratęstas ne ilgesniam kaip dar šešių mėnesių laikotarpiui.

Lengvatiniu laikotarpiu neatsižvelgiama į atvykimo į AIS nenaudojančių valstybių narių teritoriją atvejus.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais parengia dvi bendras atmintines, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriose pateikiama bent 71 straipsnyje nurodyta informacija. Atmintinės turi būti aiškios, paprastos ir parengtos bent viena kiekvienos šalies, kurių piliečiai patenka į šio reglamento taikymo sritį, valstybinių kalbų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu pereinamuoju laikotarpiu ETIAS informacinė sistema atsako į 45 straipsnio 2 dalyje nurodytą vežėjų užklausą pateikdama vežėjams atsakymą „Gerai“ (OK). Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu lengvatiniu laikotarpiu ETIAS informacinės sistemos siunčiamame atsakyme į vežėjų užklausas atsižvelgiama į tai, ar trečiosios šalies pilietis valstybės narės išorės sienas kerta pirmą kartą po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos.

84 straipsnis

Duomenų naudojimas ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais

1.  Tinkamai įgalioti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos, „eu-LISA“ ir ETIAS centrinio padalinio darbuotojai tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais, nesuteikiant galimybės nustatyti atskirų asmenų tapatybės ir laikantis 14 straipsnyje nurodytų su nediskriminavimu susijusių apsaugos priemonių, turi prieigą susipažinti su toliau nurodytais duomenimis:

a)  informacija apie prašymo statusą;

b)  prašytojo pilietybės, lytis ir gimimo metai;

c)  gyvenamosios vietos šalis;

d)  išsilavinimas (pradinis, vidurinis, aukštasis ar jokio);

e)  dabartinė profesija (profesinės veiklos grupė);

f)  kelionės dokumento rūšis ir jį išdavusios šalies trijų raidžių kodas;

g)  kelionės leidimo rūšis ir, riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimo, kaip nurodyta 44 straipsnyje, atveju – nuoroda į valstybę (-es) narę (-es), išduodančią (-ias) riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą;

h)  kelionės leidimo galiojimo laikotarpis ir

i)  atsisakymo išduoti kelionės leidimą, jo atšaukimo arba panaikinimo priežastys.

2.  1 dalies tikslais „eu-LISA“ sukuria ir įdiegia centrinę saugyklą ir teikia jai prieglobą savo techninėse stotyse; šioje saugykloje laikomi 1 dalyje nurodyti duomenys, iš kurių neįmanoma nustatyti atskirų asmenų tapatybės, tačiau kurie suteiktų galimybę 1 dalyje nurodytoms institucijoms gauti individualiems poreikiams pritaikytas ataskaitas ir statistiką, kad pagerėtų saugumo, nelegalios imigracijos rizikos ir didelės epidemijos rizikos vertinimas, padidėtų patikrinimų kertant sienas efektyvumas, būtų padedama ETIAS centriniam padaliniui ir ETIAS nacionaliniams padaliniams tvarkyti prašymus dėl kelionės leidimo ir būtų remiamas įrodymais grindžiamas Sąjungos migracijos politikos formavimas. Saugykloje taip pat laikoma kasdienė 4 dalyje nurodytų duomenų statistika. Prieiga prie centrinės saugyklos suteikiama naudojant saugią prieigą per TESTA tinklą, užtikrinant prieigos kontrolę ir naudojant konkrečius naudotojų profilius tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais.

Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina išsamias centrinės saugyklos veikimo taisykles ir saugyklai taikomas duomenų apsaugos ir saugumo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  „eu-LISA“ nustatytos procedūros, skirtos ETIAS informacinės sistemos kūrimui ir veikimui stebėti, kaip nurodyta 92 straipsnio 1 dalyje, apima galimybę reguliariai rengti statistiką, kad būtų užtikrinta tokia stebėsena.

4.  Kiekvieną ketvirtį „eu-LISA“ skelbia ETIAS informacinės sistemos statistiką, kurioje visų pirma parodomas prašytojų, kuriems buvo išduotas kelionės leidimas arba atsisakyta jį išduoti, skaičius ir pilietybė, įskaitant atsisakymo išduoti leidimą priežastis, taip pat trečiųjų šalių piliečių, kurių kelionės leidimas buvo panaikintas arba atšauktas, skaičius ir pilietybė.

5.  Kiekvienų metų pabaigoje statistiniai duomenys kompiliuojami tų metų metinėje ataskaitoje. Ataskaita paskelbiama ir perduodama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms.

6.  Komisijos prašymu „eu-LISA“ teikia jai statistiką, susijusią su konkrečiais šio reglamento įgyvendinimo aspektais, taip pat 3 dalyje nurodytą statistiką.

85 straipsnis

Išlaidos

1.   Išlaidos, patirtos dėl ETIAS informacinės sistemos kūrimo, esamos nacionalinės sienų infrastruktūros integravimo ir prijungimo prie VNS, VNS prieglobos ir ETIAS centrinio padalinio bei ETIAS nacionalinių padalinių kūrimo, apmokamos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis.

„eu-LISA“ ypač daug dėmesio skiria sąnaudų padidėjimo rizikai ir užtikrina pakankamą rangovų stebėseną.

2.  ETIAS veiklos išlaidos apmokamos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis. Tai apima ETIAS informacinės sistemos, įskaitant VNS, veikimo ir techninės priežiūros išlaidas, ETIAS centrinio padalinio veiklos išlaidas, išlaidas darbuotojams bei techninei įrangai (aparatinei ir programinei įrangai), kurie būtini ETIAS nacionalinių padalinių užduočių vykdymui, ir pagal 27 straipsnio 2 ir 8 dalis patirtas vertimo išlaidas.

Tai neapima išlaidų, susijusių su:

a)  valstybių narių projekto valdymo biuru (posėdžiai, komandiruotės, biurai);

b)  nacionalinių IT sistemų priegloba (patalpos, įgyvendinimas, elektra, aušinimas);

c)  nacionalinių IT sistemų veikimu (operatoriai ir paramos sutartys);▌

d)  nacionalinių ryšių tinklų projektavimu, kūrimu, diegimu, veikimu ir technine priežiūra.

3.  ETIAS veikimo išlaidos taip pat apima finansinę paramą valstybėms narėms už išlaidas, patirtas pritaikant ir automatizuojant patikrinimus kertant sieną, siekiant įgyvendinti ETIAS. Bendra šios finansinės paramos suma neviršija 15 mln. EUR per pirmus veikimo metus, 25 mln. EUR per antrus veikimo metus, o tolesniais veikimo metais neviršija 50 mln. EUR per metus. Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatoma ta finansinė parama.

4.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, „eu-LISA“ ir Europolui skiriamas tinkamas papildomas finansavimas ir darbuotojai, kurių reikia pagal šį reglamentą jiems pavestoms užduotims vykdyti.

5.  Finansavimas, kuris turi būti sutelktas iš Reglamento (ES) Nr. 515/2014 5 straipsnio 5 dalies b punkte nurodyto paketo siekiant padengti šio straipsnio 14 dalyse nurodytas šio reglamento įgyvendinimo išlaidas, įgyvendinamas taikant netiesioginį valdymą „eu-LISA“ ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros patirtų išlaidų atžvilgiu ir pasidalijamąjį valdymą valstybių narių patirtų išlaidų atžvilgiu.

86 straipsnis

Pajamos

ETIAS gaunamos pajamos yra vidaus asignuotosios įplaukos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(53) 21 straipsnio 4 dalį. Jos asignuojamos ETIAS veikimo ir techninės priežiūros išlaidoms padengti. Visos pajamos, likusios apmokėjus šias išlaidas, priskiriamos Sąjungos biudžetui.

87 straipsnis

Pranešimai

1.  Valstybės narės praneša Komisijai apie instituciją, kuri turi būti laikoma duomenų valdytoju, nurodytu 57 straipsnyje.

2.  ETIAS centrinis padalinys ir valstybės narės praneša Komisijai ir „eu-LISA“ apie 13 straipsnyje nurodytas kompetentingas institucijas, kurios turi prieigą prie ETIAS informacinės sistemos.

Praėjus trims mėnesiams nuo ETIAS veikimo pradžios pagal 88 straipsnį, „eu-LISA“ Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia suvestinį tų institucijų sąrašą ▌. Be to, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir „eu-LISA“ apie tų institucijų pakeitimus. Jeigu daroma sąrašo pakeitimų, „eu-LISA“ kartą per metus skelbia atnaujintą suvestinę tos informacijos redakciją. „eu-LISA“ prižiūri nuolat atnaujinamą viešą interneto svetainę, kurioje laikoma ta informacija.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai ir „eu-LISA“ apie savo paskirtąsias institucijas ir 50 straipsnyje nurodytus centrinius prieigos punktus ir nedelsdamos praneša apie visus su tuo susijusius pasikeitimus.

4.  „eu-LISA“ praneša Komisijai apie sėkmingai atliktą bandymą, nurodytą 88 straipsnio 1 dalies e punkte.

Komisija skelbia 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jeigu informacijoje daroma pakeitimų, Komisija kartą per metus skelbia atnaujintą jos suvestinę redakciją. Komisija prižiūri nuolat atnaujinamą viešą interneto svetainę, kurioje laikoma informacija.

88 straipsnis

Veikimo pradžia

1.  Komisija nustato datą, nuo kurios ETIAS turi pradėti veikti, po to, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)  įsigaliojo reikiami teisės aktų, kuriais sukuriamos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ES informacinės sistemos, su kuriomis turi būti užtikrintas ETIAS informacinės sistemos sąveikumas, pakeitimai;

b)  įsigaliojo reglamentas, kuriuo „eu-LISA“ pavedamas ETIAS operacijų valdymas;

c)  įsigaliojo reikiami teisės aktų, kuriais sukuriamos 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos ES informacinės sistemos, pakeitimai, kuriais ETIAS centriniam padaliniui suteikiama prieiga prie tų duomenų bazių;

d)  priimtos 15 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse, 18 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 36 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 4 dalyje, 59 straipsnio 4 dalyje, 73 straipsnio 3 dalies b punkte, 83 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse ir 85 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės;

e)  „eu-LISA“ pranešė, kad sėkmingai atliktas išsamus ETIAS bandymas;

f)  „eu-LISA“ ir ETIAS centrinis padalinys patvirtino technines ir teisines priemones, skirtas 17 straipsnyje nurodytiems duomenims rinkti ir perduoti ETIAS centrinei sistemai, ir pranešė apie jas Komisijai;

g)  valstybės narės ir ETIAS centrinis padalinys pranešė Komisijai įvairių 87 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų institucijų duomenis.

2.  1 dalies e punkte nurodytą ETIAS bandymą atlieka „eu-LISA“, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir ETIAS centriniu padaliniu.

3.  Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie bandymo, atlikto pagal 1 dalies e punktą, rezultatus.

4.  1 dalyje nurodytas Komisijos sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.  Valstybės narės ir ETIAS centrinis padalinys pradeda naudoti ETIAS nuo tos dienos, kurią Komisija nustato pagal 1 dalį.

89 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse, 18 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnyje, 33 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnio 2 dalyje, 83 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 85 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse, 18 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnyje, 33 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnio 2 dalyje, 83 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 85 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 6 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio 3, 5 arba 6 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnį, 33 straipsnio 2 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 39 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 2 dalį, 83 straipsnio 1 arba 3dalį, arba 85 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

90 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

91 straipsnis

Patariamoji grupė

Į „eu-LISA“ AIS patariamosios grupės pareigas įtraukiama ETIAS. Ta AIS ir ETIAS patariamoji grupė teikia „eu-LISA“ ekspertines žinias, susijusias su ETIAS, visų pirma rengiant jos metinę darbo programą ir jos metinę veiklos ataskaitą.

92 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.  „eu-LISA“ užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros ETIAS informacinės sistemos kūrimui stebėti, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su planavimu ir išlaidomis, ir ETIAS veikimui stebėti, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su techniniais rezultatais, išlaidų efektyvumu, saugumu ir paslaugų kokybe.

2.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas šešis mėnesius ETIAS informacinės sistemos kūrimo etape „eu-LISA“ teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl padėties kuriant ETIAS centrinę sistemą, VNS bei ETIAS centrinės sistemos ir VNS ryšių infrastruktūrą. Toje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie patirtas išlaidas ir informacija apie riziką, galinčią turėti įtakos bendroms sistemos išlaidoms, kurios pagal 85 straipsnį turi būti apmokamos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis.

Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas šešis mėnesius ETIAS informacinės sistemos kūrimo etape Europolas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pasirengimo šio reglamento įgyvendinimui padėties, įskaitant išsamią informaciją apie patirtas išlaidas ir informaciją apie riziką, galinčią turėti įtakos bendroms sistemos išlaidoms, kurios pagal 85 straipsnį turi būti apmokamos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis.

Pasibaigus kūrimo etapui, „eu-LISA“ pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išsamiai paaiškinama, kaip buvo įgyvendinti tikslai, visų pirma su planavimu ir išlaidomis susiję tikslai, taip pat pagrindžiami bet kokie nukrypimai.

3.  Techninės priežiūros tikslais „eu-LISA“ turi prieigą prie būtinos informacijos, susijusios su ETIAS informacinėje sistemoje atliekamomis duomenų tvarkymo operacijomis.

4.  Praėjus dvejiems metams nuo ETIAS veikimo pradžios ir vėliau kas dvejus metus „eu-LISA“ teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ETIAS informacinės sistemos techninio veikimo, įskaitant jos saugumą, ataskaitą ir su ETIAS stebėjimo sąrašu susijusius statistinius duomenis pagal 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą peržiūros procedūrą.

5.  Praėjus trejiems metams nuo ETIAS veikimo pradžios ir vėliau kas ketverius metus Komisija vertina ETIAS ir teikia būtinas rekomendacijas Europos Parlamentui ir Tarybai. Tas vertinimas apima:

a)  užklausų teikimą Interpolo SLTD ir TDAWN duomenų bazėms per ETIAS, įskaitant informaciją apie atitikties atvejų tose Interpolo duomenų bazėse skaičių, atvejų, kai po tokių atitikčių atsisakyta išduoti kelionės leidimą, skaičių ir informaciją apie visas problemas, su kuriomis susidurta, taip pat, jei tikslinga, pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas šis reglamentas, poreikio vertinimą;

b)  ETIAS pasiektus rezultatus atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis;

c)  ETIAS veiklos rezultatų ir jos darbo praktikos poveikį, rezultatyvumą ir efektyvumą jos tikslų, įgaliojimų ir užduočių atžvilgiu;

d)  ETIAS saugumo vertinimą;

e)  rizikai vertinti taikomas ETIAS patikros taisykles;

f)  ETIAS stebėjimo sąrašo poveikį, įskaitant prašymų dėl kelionės leidimo, kurie buvo atmesti dėl to, kad buvo atsižvelgta į ETIAS stebėjimo sąraše nustatytą teigiamą atitiktį, skaičių;

g)  galimą poreikį keisti ETIAS centrinio padalinio įgaliojimus ir tokių pakeitimų finansinius padarinius;

h)  poveikį pagrindinėms teisėms;

i)  poveikį Sąjungos ir susijusių trečiųjų šalių diplomatiniams santykiams;

j)  pajamas, gautas iš kelionės leidimo mokesčio, išlaidas, patirtas dėl ETIAS kūrimo, ETIAS veikimo išlaidas, „eu-LISA“, Europolo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros patirtas išlaidas, susijusias su jų užduotimis pagal šį reglamentą, taip pat visas pagal 86 straipsnį paskirstytas pajamas;

k)  ETIAS naudojimą teisėsaugos tikslais remiantis informacija, nurodyta šio straipsnio 8 dalyje;

l)  pokalbiui pakviestų prašytojų skaičių ir jo procentinę dalį bendrame prašytojų skaičiuje, priežastis, dėl kurių prašyta surengti pokalbį, nuotoliniu būdu vykdytų pokalbių skaičių, sprendimų, kuriais kelionės leidimas buvo suteiktas, suteiktas pridedant žymą arba atsisakyta jį suteikti, skaičių ir pokalbiui pakviestų, tačiau neatvykusių prašytojų skaičių, ir, jei tikslinga, pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas šis reglamentas, poreikio vertinimą.

Komisija vertinimo ataskaitą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.

6.  Valstybės narės ir Europolas teikia „eu-LISA“, ETIAS centriniam padaliniui ir Komisijai informaciją, reikalingą 4 ir 5 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti. Ši informacija neturi trikdyti darbo metodų ar apimti informacijos, kuri atskleistų paskirtųjų institucijų šaltinius, darbuotojus arba tyrimus.

7.  „eu-LISA“ ir ETIAS centrinis padalinys teikia Komisijai informaciją, reikalingą 5 dalyje nurodytiems vertinimams parengti.

8.  Kiekviena valstybė narė ir Europolas, atsižvelgdami į nacionalinės teisės nuostatas dėl neskelbtinos informacijos viešinimo, rengia metines ataskaitas dėl prieigos prie ETIAS centrinėje sistemoje saugomų duomenų veiksmingumo teisėsaugos tikslais, kuriose pateikiama informacija ir statistika apie:

a)  tikslų susipažinimo su duomenimis tikslą, įskaitant teroristinio nusikaltimo arba kitos sunkios nusikalstamos veikos rūšį;

b)  pagrįstas priežastis, kuriomis grindžiamas įtarimas, kad įtariamajam, nusikaltimo vykdytojui arba aukai taikomas šis reglamentas;

c)  prašymų teisėsaugos tikslais suteikti prieigą prie ETIAS centrinės sistemos skaičių;

d)  atitikties nustatymo atvejų skaičių ir pobūdį;

e)  atvejų, kuriais buvo taikoma 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra, skaičių ir pobūdį, įskaitant atvejus, kai skubos pagrįstumo centrinis prieigos punktas per ex post patikrinimą nepripažino.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas pagal X skyrių rinkti tuos duomenis šioje dalyje nurodytos statistikos rengimo tikslais, valstybėms narėms pateikiamas techninis sprendimas. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina techninio sprendimo specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

93 straipsnis

Praktinis vadovas

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis Sąjungos agentūromis, parengia praktinį vadovą, kuriame pateikiamos gairės, rekomendacijos ir geriausia praktika dėl šio reglamento įgyvendinimo. Praktiniame vadove atsižvelgiama į susijusius esamus vadovus. Komisija patvirtina praktinį vadovą kaip rekomendaciją.

94 straipsnis

Seuta ir Melilja

Šis reglamentas nedaro poveikio specialioms taisyklėms, taikomoms Seutos ir Meliljos (Melilijos) miestams, kaip nustatyta Ispanijos Karalystės deklaracijoje dėl Seutos ir Melilijos miestų, skelbiamoje Susitarimo dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo baigiamajame akte.

95 straipsnis

Šengeno acquis įgyvendinimo, taikymo ir plėtojimo srityje asocijuotųjų šalių finansiniai įnašai

Dėl Šengeno acquis įgyvendinimo, taikymo ir plėtojimo srityje asocijuotųjų šalių finansinių įnašų susitarimai sudaromi pagal atitinkamas jų asociacijos susitarimų nuostatas.

96 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo Komisijos pagal 88 straipsnį nustatytos datos, išskyrus 6, 11, 12, 33, 34, 35, 59, 71, 72, 73, 75 – 79, 82, 85, 87, 89, 90, 91 straipsnius, 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, 93 ir 95 straipsnius bei nuostatas, susijusias su 88 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis priemonėmis, – jie taikomi nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena].

Nuostatos, susijusios su susipažinimu su sistemos EURODAC duomenimis, taikomos nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti naujos redakcijos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013(54).

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

Priedas

17 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų nusikalstamų veikų sąrašas

1.  Teroristiniai nusikaltimai,

2.  dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje,

3.  prekyba žmonėmis,

4.  seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,

5.  neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,

6.  neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

7.  korupcija,

8.  sukčiavimas, įskaitant Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą,

9.  nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas ir pinigų, įskaitant eurus, padirbinėjimas,

10.  elektroniniai / kibernetiniai nusikaltimai,

11.  nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais,

12.  pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi,

13.  nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,

14.  neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

15.  žmogaus pagrobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir pagrobimas įkaitu,

16.  organizuotas ir ginkluotas apiplėšimas,

17.  neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarinius daiktus ir meno kūrinius,

18.  gaminių klastojimas ir piratavimas,

19.  administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

20.  neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

21.  neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis,

22.  išžaginimas,

23.  Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai,

24.  neteisėtas orlaivio ar laivo užgrobimas,

25.  sabotažas,

26.  prekyba vogtomis transporto priemonėmis,

27.  pramoninis šnipinėjimas,

28.  padegimas,

29.  rasizmas ir ksenofobija.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas

ETIAS informacinės sistemos, ETIAS centrinio padalinio ir ETIAS nacionalinių padalinių veikimo ir techninės priežiūros išlaidos bus visos dengiamos iš pajamų, gautų iš mokesčių. Todėl prireikus mokestis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į išlaidas. Jos apima ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių patirtas išlaidas šiuo atžvilgiu, laikantis ETIAS reglamento nuostatų. Išlaidos, patirtos dėl ETIAS informacinės sistemos kūrimo, esamos nacionalinės sienų infrastruktūros integravimo ir prijungimo prie vienodos nacionalinės sąsajos, taip pat vienodos nacionalinės sąsajos prieglobos ir ETIAS centrinio padalinio bei ETIAS nacionalinių padalinių kūrimo, įskaitant ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių patirtas išlaidas, apmokamos iš Vidaus saugumo fondo (sienų ir vizų priemonė) ir atitinkamai jį pakeisiančios (-ių) priemonės (-ių).

Taigi į šias išlaidas neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant Šengeno asocijuotųjų šalių įnašą į ETIAS pagal atitinkamą asociacijos susitarimą ir atitinkamus konkrečius susitarimus dėl Šengeno asocijuotųjų šalių dalyvavimo agentūrų veikloje. Visų pirma į tai reikia atsižvelgti vykdant derybas dėl Vidaus saugumo fondą (sienų ir vizų priemonė) pakeisiančios (-ių) priemonės (-ių) ir konkrečių susitarimų dėl Šengeno asocijuotųjų šalių dalyvavimo šioje priemonėje (-ėse).

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją priėmus reglamentą nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl konkrečių susitarimų, numatytų šio reglamento 95 straipsnyje.

(1) OL C 246, 2017 7 28, p. 28.
(2)OL C 246, 2017 7 28, p. 28.
(3) 2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
(5)2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).
(6)2006 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš Ispaniją, C-503/03, ECLI:EU:C:2006:74.
(7) 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).
(8) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).
(9)OL L 239, 2000 9 22, p. 19.
(10) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).
(11)2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).
(12)2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).
(13) 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas, Digital Rights Ireland Ltd, sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12, ECLI:EU:C:2014:238.
(14) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(15)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(16)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(17) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(18)2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).
(19)2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).
(20)OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(21)1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).
(22)OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
(23)2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).
(24)2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/149/TVR dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 50).
(25)OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
(26)2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).
(27)2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/349/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję visų pirma su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 1).
(28) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1).
(29) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 1).
(30) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
(31) 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L327, 2017 12 9, p. 20).
(32) OL C 162, 2017 5 23, p. 9.
(33)2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).
(34) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1931/2006, nustatantis vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiantis Šengeno konvencijos nuostatas (OL L 405, 2006 12 30, p. 1).
(35) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL L 157, 2014 5 27, p. 1).
(36) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).
(37) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
(38) 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 64, 2004 3 2, p. 1).
(39) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4).
(40) 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildanti Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (OL L 187, 2001 7 10, p. 45).
(41) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(42) 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).
(43) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(44)+ OL: prašom įrašyti tekste šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį ir baigti užpildyti išnašą.
(45)+ OL: prašom įrašyti tekste šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį ir užpildyti išnašą.
(46)+ OL: prašom įrašyti tekste šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį ir užpildyti susijusią išnašą.
(47)++ OL: prašom įrašyti šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį.
(48)++ OL: prašom įrašyti šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį.
(49)++ OL: prašom įrašyti šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį.
(50)++ OL: prašom įrašyti šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį.
(51)+ OL: prašom įrašyti tekste šio reglamento (PE CONS 21/18) numerį ir užpildyti susijusią išnašą.
(52)+ OL: prašom įrašyti tekste šio reglamento numerį ir užpildyti susijusią išnašą.
(53) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
(54) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).


Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema: Europolo užduotys ***I
PDF 128kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794, siekiant sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) (COM(2016)0731 – C8-0466/2016 – 2016/0357B(COD))
P8_TA(2018)0308A8-0323/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0731),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 88 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0466/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti į pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. balandžio 25 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0323/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2016/794 siekiant sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1241.)


Sąjungos bendrajam biudžetui taikomos finansinės taisyklės ***I
PDF 1483kWORD 409k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2016)0605 – C8-0372/2016 – 2016/0282A(COD))
P8_TA(2018)0309A8-0211/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0605),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 168 straipsnio 4 dalies b punktą, 172 straipsnį, 175 straipsnį, 177 straipsnį, 178 straipsnį, 189 straipsnio 2 dalį, 212 straipsnio 2 dalį, 322 straipsnio 1 dalį ir į 349 straipsnį ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0372/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2017(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. balandžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0211/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/... dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, ▌(ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, ir panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012

P8_TC1-COD(2016)0282A


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164, 172, 175, 177 ir 178 straipsnius, 189 straipsnio 2 dalį, ▌212 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnio 1 dalį ir 349 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę(2),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  praėjus trejiems įgyvendinimo metams, reikėtų padaryti tolimesnius Sąjungos bendrajam biudžetui (toliau – biudžetas) taikytinų finansinių taisyklių pakeitimus, siekiant pašalinti įgyvendinimo kliūtis didinant lankstumą, supaprastinti įgyvendinimą suinteresuotiesiems subjektams ir tarnyboms ▌, labiau orientuotis į rezultatus ir pagerinti prieinamumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(6) turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(2)  siekiant, kad biudžetui taikytinos finansinės taisyklės būtų ne tokios sudėtingos, taip pat siekiant atitinkamas taisykles įtraukti į vieną bendrą reglamentą ▌, Komisija turėtų panaikinti Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012(7). Siekiant aiškumo, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 pagrindinės taisyklės, o kitos taisyklės turėtų būti įtrauktos į gaires tarnyboms;

(3)  turėtų būti išlaikyti pagrindiniai biudžeto principai. Turėtų būti peržiūrėtos ir kuo labiau supaprastintos dabartinės nukrypti nuo tų principų leidžiančios nuostatos, taikomos tokiose konkrečiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, išorės veiksmai ir struktūriniai fondai, atsižvelgiant į tų nuostatų tolesnį aktualumą, jų pridėtinę vertę biudžetui ir suinteresuotiesiems subjektams dėl jų tenkančią naštą;

(4)  asignavimų perkėlimo taisyklės turėtų būti išdėstytos aiškiau ir turėtų būti atskiriami automatiniai ir neautomatiniai perkėlimai. Atitinkamos Sąjungos institucijos turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją tiek apie automatinius, tiek apie neautomatinius perkėlimus;

(5)  turėtų būti leidžiama perkelti ir panaudoti tolesnei programai ar veiksmui įgyvendinti išorės asignuotąsias pajamas, siekiant, kad tos lėšos būtų veiksmingai panaudotos. Vidaus asignuotąsias pajamas turėtų būti galima perkelti tik kitiems finansiniams metams, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip;

(6)  kalbant apie vidaus asignuotąsias pajamas, turėtų būti leidžiama finansuoti naujus pastatų projektus panaudojant pajamas, gautas iš pastatų nuomos ir jų pardavimo. Tuo tikslu tokios pajamos turėtų būti laikomos vidaus asignuotosiomis pajamomis, kurias galima perkelti, kol jos bus visiškai panaudotos;

(7)  Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama priimti bet kokį Sąjungai skirtą dovanojamą turtą;

(8)  turėtų būti nustatyta tai leidžianti nuostata, pagal kurią juridiniams asmenims būtų leidžiama nepiniginiu įnašu remti renginius ar veiklą reklamos ar įmonių socialinės atsakomybės tikslais;

(9)  reikėtų patikslinti veiklos rezultatų sąvoką biudžeto atžvilgiu. Veiklos rezultatai turėtų būti susieti su tiesioginiu patikimo finansų valdymo principo taikymu. Taip pat turėtų būti apibrėžtas patikimo finansų valdymo principas ir reikėtų susieti nustatytus tikslus ir veiklos rodiklius, rezultatus ir asignavimų naudojimo ekonomiškumą, veiksmingumą ir efektyvumą. Siekiant teisinio tikrumo ir kartu vengiant prieštaros su esamais įvairių programų veiklos rezultatų planais, ▌turėtų būti apibrėžti su veiklos rezultatais susiję terminai, visų pirma atliktas darbas ir rezultatai;

(10)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(8) Sąjungos teisės aktai turėtų būti aukštos kokybės ir turėtų būti orientuoti į sritis, kuriose jie duoda daugiausia pridėtinės vertės Europos piliečiams, ir būti kuo veiksmingesni ir efektyvesni siekiant įvykdyti bendrus Sąjungos politikos tikslus. Tų tikslų gali padėti pasiekti esamų ir naujų išlaidų programų ir veiklos, dėl kurių patiriama daug išlaidų, vertinimas;

(11)  pagal skaidrumo principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 straipsnyje, Sąjungos institucijos turi veikti kuo atviriau. O vykdant biudžetą to principo taikymas reiškia, kad piliečiams turėtų būti prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais Sąjunga leidžia lėšas. Tokia informacija skatina demokratines diskusijas, prisideda prie piliečių dalyvavimo Sąjungos sprendimų priėmimo procese, ▌stiprina institucijų vykdomą Sąjungos išlaidų kontrolę bei priežiūrą ir prisideda prie jos patikimumo didinimo. Komunikacija turėtų būti tikslingesnė ir ja turėtų būti siekiama didinti Sąjungos matomumą piliečiams. Tokie tikslai turėtų būti pasiekti skelbiant (pageidautina, kad tam būtų naudojamos šiuolaikinės komunikacijos priemonės) atitinkamą informaciją, susijusią su visais lėšų iš biudžeto gavėjais, atsižvelgiant į gavėjų teisėtus konfidencialumo ir saugumo interesus ir, kai tai susiję su fiziniais asmenimis, gerbiant jų teises į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą. Todėl Sąjungos institucijos turėtų vadovautis atrankos požiūriu skelbdamos informaciją, laikydamosi proporcingumo principo. Siekiant suteikti reikšmingos informacijos, sprendimai dėl informacijos skelbimo turėtų būti grindžiami atitinkamais kriterijais;

(12)  nedarant poveikio asmens duomenų apsaugos taisyklėms, turėtų būti siekiama užtikrinti didžiausią su naudos gavėjais susijusios informacijos skaidrumą. Informacija apie Sąjungos lėšų gavėjus taikant tiesioginį valdymą turėtų būti skelbiama tam skirtoje Sąjungos institucijų interneto svetainėje, tokioje kaip Finansinio skaidrumo sistema, ir į ją turėtų būti įtrauktas bent gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas), vietovė, teisiškai įsipareigota lėšų suma ir priemonės paskirtis. Skelbiant tą informaciją, turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, priemonės taikymo periodiškumą, rūšį ir svarbą;

(13)  Komisija turėtų turėti galimybę vykdyti biudžetą netiesiogiai per valstybių narių organizacijas. Siekiant teisinio tikrumo, tikslinga apibrėžti valstybių narių organizaciją kaip subjektą, valstybėje narėje įsteigtą kaip viešosios teisės reglamentuojamąją įstaigą, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kuriai ta valstybė narė yra pavedusi teikti viešąsias paslaugas bei kuriai ta valstybė narė užtikrina pakankamas finansines garantijas. Finansinė parama, kurią valstybė narė, vadovaudamasi galiojančiais Sąjungos teisėje nustatytais reikalavimais, teikia tokioms privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms tos valstybės narės nustatytina forma, ir kuriai nebūtinai yra reikalinga banko garantija, turėtų būti laikoma pakankama finansine garantija;

(14)  apdovanojimų, dotacijų ir sutarčių, skirtų pagal pradėtą viešą konkurso procedūrą, visų pirma konkursų, kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkurse atveju, siekiant laikytis SESV principų, visų pirma skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų taikymo ir nediskriminavimo principų, turėtų būti skelbiami Sąjungos lėšų gavėjų vardai, pavardės (pavadinimai) ir vietovė. Tokios informacijos paskelbimas turėtų padėti konkurso nelaimėjusiems dalyviams kontroliuoti skyrimo procedūras;

(15)  fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimo trukmė turėtų neviršyti laikotarpio, kuriuo gavėjas naudoja lėšas, todėl po dvejų metų šie duomenys turėtų būti pašalinti. Tas pats turėtų būti taikoma ir juridinių asmenų, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenų atveju;

(16)  daugeliu šiame reglamente numatytų atvejų informacijos skelbimas yra susijęs su juridiniais asmenimis. Kai tai susiję su fiziniais asmenimis, asmens duomenų skelbimas turėtų būti numatomas tik laikantis suteiktos sumos dydžio ir poreikio kontroliuoti, kaip geriausia panaudoti lėšas, proporcingumo principo. Tokiais atvejais bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygio regiono skelbimas atitinka informacijos apie gavėjus skelbimo tikslą ir užtikrina vienodo požiūrio taikymą skirtingo dydžio valstybėms narėms, kartu gerbiant gavėjų teisę į privatų gyvenimą, visų pirma į jų asmens duomenų apsaugą;

(17)  siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Pavyzdžiui, neturėtų būti skelbiama informacija apie stipendijas ar kitas tiesioginės paramos, mokamos fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, rūšis, informacija apie tam tikras labai mažos vertės sutartis arba per finansines priemones teikiamą finansinę paramą, kurios vertė mažesnė už tam tikras vertės ribas, ar tokiais atvejais, jei atskleidus informaciją iškiltų pavojus atitinkamų asmenų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba būtų pakenkta gavėjų komerciniams interesams. Tačiau, siekiant išlaikyti dabartinę praktiką ir užtikrinti skaidrumą, dotacijų atveju neturėtų būti taikoma jokia konkreti pareigos skelbti informaciją remiantis konkrečia vertės riba išimtis;

(18)  tais atvejais, kai gavėjų asmens duomenys skelbiami Sąjungos lėšų panaudojimo skaidrumo ir skyrimo procedūrų kontrolės tikslais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 45/2001(9) ir (ES) 2016/679(10) tie gavėjai turėtų būti informuojami apie tokį paskelbimą ir jų teises bei procedūras, taikytinas naudojimuisi tomis teisėmis;

(19)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visus gavėjus principo, su fiziniais asmenimis susijusi informacija taip pat turėtų būti skelbiama atsižvelgiant į valstybių narių pareigą užtikrinti didelį sutarčių, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES(11) nustatytas ribas, skaidrumą;

(20)  netiesioginio ir pasidalijamojo valdymo atveju informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus turėtų skelbti Sąjungos lėšas naudojantys asmenys, subjektai ar paskirtosios įstaigos. Pasidalijamojo valdymo atveju informacija turėtų būti skelbiama laikantis konkrečiam sektoriui skirtų taisyklių. Komisija turėtų pateikti informaciją apie vieną bendrą interneto svetainę, įskaitant jos adreso nuorodą, kurioje galima rasti informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus;

(21)  siekiant, kad duomenys apie finansines priemones, įgyvendinamas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, būtų aiškesni ir skaidresni, tikslinga visus ataskaitų teikimo reikalavimus išdėstyti viename bendrame darbiniame dokumente, kuris būtų pridedamas prie biudžeto projekto;

(22)  siekdama skatinti geriausią praktiką įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau – ESF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF), taip pat Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) lėšas, Komisija informavimo tikslais turėtų galėti suteikti galimybę už valdymo ir kontrolės veiklą atsakingoms įstaigoms naudotis neprivalomu metodiniu vadovu, kuriame pateikta jos pačios taikoma kontrolės strategija ir metodas, įskaitant kontrolinius sąrašus ir geriausios praktikos pavyzdžius. Tas vadovas prireikus turėtų būti atnaujinamas;

(23)  tikslinga numatyti Sąjungos institucijoms galimybę tarpusavyje sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio, ▌ siekiant palengvinti jų asignavimų naudojimą, ir taip pat numatyti galimybę tokius susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių sudaryti tarp Sąjungos institucijų, Sąjungos organų, Europos tarnybų, įstaigų ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnybos;

(24)  tikslinga nustatyti naujų Europos tarnybų steigimo tvarką ir atskirti privalomas ir neprivalomas tokių tarnybų užduotis. Turėtų būti numatyta galimybė Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ir kitoms Europos tarnyboms leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus deleguoti Europos tarnybos direktoriui. Be to, Europos tarnybos turėtų turėti galimybę sudaryti paslaugų lygio susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių. Tikslinga parengti konkrečias apskaitos įrašų pateikimo taisykles, nuostatas, kuriomis Komisijos apskaitos pareigūnui leidžiama tam tikras savo užduotis deleguoti tų tarnybų darbuotojams, ir veiklos procedūras, susijusias su banko sąskaitomis, kurias Komisija turėtų galėti atidaryti Europos tarnybos vardu;

(25)  siekiant ▌ padidinti vykdomųjų įstaigų išlaidų veiksmingumą ir atsižvelgiant į dirbant su kitais Sąjungos organais įgytą praktinę patirtį, visas ar dalį atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių turėtų būti galima patikėti Komisijos apskaitos pareigūnui;

(26)  siekiant teisinio tikrumo būtina paaiškinti, kad vykdomųjų įstaigų direktoriai, valdydami jų įstaigoms deleguotus programų veiklos asignavimus, veikia kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai. Siekiant, kad dėl bendros tam tikrų paramos paslaugų centralizacijos išaugęs veiksmingumas turėtų didžiausią poveikį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad vykdomosios įstaigos gali vykdyti administracines išlaidas;

(27)  būtina nustatyti taisykles, susijusias su finansų pareigūnų, visų pirma leidimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų, įgaliojimais ir pareigomis;

(28)  Europos Parlamentas, Taryba, Audito Rūmai ir Komisijos apskaitos pareigūnas apie deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno, vidaus auditoriaus ir apskaitos pareigūno paskyrimą arba jų pareigų nutraukimą turėtų būti informuojami per dvi savaites nuo tokio paskyrimo arba nustojimo eiti pareigas;

(29)  leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų būti visiškai atsakingi už visas pajamų ir išlaidų operacijas, atliekamas jiems vadovaujant, ir už vidaus kontrolės sistemas, ir turėtų būti atskaitingi už savo veiksmus, be kita ko, prireikus taikant drausminę procedūrą;

(30)  dėl to taip pat turėtų būti nustatytos leidimus suteikiančių pareigūnų užduotys, pareigos ir procedūrų principai, kurių reikia laikytis. Deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų užtikrinti, kad perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų informaciją ir mokymus apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus, ir kad būtų imtasi priemonių, siekiant užtikrinti kontrolės sistemos veikimą. Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsiskaityti savo Sąjungos institucijai už vykdytas pareigas teikiamoje metinėje ataskaitoje. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiama reikalaujama finansinė ir valdymo informacija to pareigūno patikinimo pareiškimui dėl savo pareigų vykdymo pagrįsti, be kita ko, informacija apie bendrus atliktų operacijų rezultatus. Reikėtų saugoti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis, bent penkerius metus. Visos įvairiausios derybų, susijusių su viešųjų sutarčių skyrimu, formos turėtų būti nurodytos atitinkamai Sąjungos institucijai skirtoje deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno specialioje ataskaitoje ir tos Sąjungos institucijos Europos Parlamentui bei Tarybai skirtoje ataskaitoje, nes tos procedūros nukrypsta nuo įprastų skyrimo procedūrų;

(31)  reikėtų atsižvelgti į dvejopą Sąjungos delegacijų vadovų, kaip Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) ir, kiek tai susiję su veiklos asignavimais, Komisijos perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, vaidmenį, o jiems nesant – į jų pavaduotojų vaidmenį;

(32)  Komisija su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams galėtų deleguoti tik tam tikrais atvejais, kai Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojai tas užduotis privalo vykdyti tam, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas Sąjungos delegacijos vadovų nebuvimo laikotarpiu. Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams tais įgaliojimais neturėtų būti leidžiama naudotis sistemingai ar dėl vidaus darbo paskirstymo priežasčių;

(33)  apskaitos pareigūnas turėtų būti atsakingas už tinkamą mokėjimų įgyvendinimą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų susigrąžinimą. Apskaitos pareigūnas turėtų valdyti iždą, banko sąskaitas ir trečiųjų šalių bylas, tvarkyti apskaitos dokumentus ir būti atsakingas už Sąjungos institucijų finansinių ataskaitų rengimą. Komisijos apskaitos pareigūnas turėtų būti vienintelis asmuo, turintis teisę nustatyti apskaitos taisykles ir suderintus sąskaitų planus, o visų kitų Sąjungos institucijų apskaitos pareigūnai turėtų nustatyti savo institucijoms taikytinas apskaitos procedūras;

(34)  taip pat turėtų būti nustatyta apskaitos pareigūno skyrimo ir jo pareigų nutraukimo tvarka;

(35)  apskaitos pareigūnas turėtų parengti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad iždo valdymo tikslais atidarytose sąskaitose ir avansinėse sąskaitose nebūtų įsiskolinimo;

(36)  turėtų būti nustatytos avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos, t. y. valdymo sistema, kuri būtų įprastų biudžeto procedūrų išimtis ir būtų susijusi tik su nedidelėmis sumomis, ir turėtų būti nustatytos avansinių lėšų administratorių užduotys ir pareigos, taip pat leidimus suteikiančio pareigūno bei apskaitos pareigūno užduotys ir pareigos, susijusios su avansinių sąskaitų kontrole. Audito Rūmams turėtų būti pranešama apie visus avansinių lėšų administratorių paskyrimus. Siekiant veiksmingumo Sąjungos delegacijose turėtų būti atidarytos avansinės sąskaitos tiek Komisijos, tiek EIVT biudžeto skirsnių asignavimams. Be to, konkrečiomis sąlygomis tikslinga leisti Sąjungos delegacijos avansines sąskaitas naudoti nedidelėms sumoms išmokėti taikant biudžetines procedūras. Kalbant apie avansinių lėšų administratorių skyrimą, turėtų būti galima pasirinkti iš Komisijos įdarbintų krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų sričių darbuotojų, jeigu Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(12) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai);

(37)  siekiant atsižvelgti į padėtį krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje, kai nėra Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, ir į technines kliūtis atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui pasirašyti visus teisinius įsipareigojimus, toje srityje Komisijos įdarbintiems darbuotojams turėtų būti leidžiama prisiimti labai nedidelės vertės (iki 2 500 EUR) teisinius įsipareigojimus, susijusius su mokėjimais, kurie atliekami iš avansinių sąskaitų, o Sąjungos delegacijų vadovams ar jų pavaduotojams – prisiimti teisinius įsipareigojimus Komisijos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymu;

(38)  apibrėžus finansų pareigūnų užduotis ir pareigas, jie gali būti laikomi atsakingais tik tomis sąlygomis, kurios nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Sąjungos institucijose buvo įsteigtos specializuotos finansinių pažeidimų komisijos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Tačiau, atsižvelgiant į nedidelį joms pateikiamų bylų skaičių ir siekiant veiksmingumo, šių komisijų funkcijas tikslinga perduoti tarpinstitucinei komisijai, įsteigtai pagal šį reglamentą (toliau – komisija). Komisijos paskirtis turėtų būti: vertinti prašymus ir teikti rekomendacijas dėl poreikio priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ir finansinių nuobaudų paskyrimo, dėl kurių į ją kreipėsi Komisija ar kitos Sąjungos institucijos ir ▌ įstaigos, nustatymo, nedarant poveikio jų administraciniam savarankiškumui jų darbuotojų atžvilgiu. Tos funkcijos perduodamos ir siekiant išvengti rekomendacijų ar nuomonių dubliavimosi bei sumažinti pavojų, kad dėl bylų, kuriose dalyvauja ir ekonominės veiklos vykdytojas, ir Sąjungos institucijos ar įstaigos darbuotojas, bus teikiamos prieštaringos rekomendacijos ar nuomonės. Reikia toliau vykdyti procedūrą, pagal kurią leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų prašyti patvirtinti nurodymą, kuris, to pareigūno nuomone, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, ir taip būti atleistas nuo bet kokios atsakomybės. Komisijos sudėtis turėtų būti pakeista, kai ji atlieka šį vaidmenį. Ši komisija turėtų neturėti jokių tyrimo įgaliojimų;

(39)  kalbant apie pajamas, būtina spręsti nuosavų išteklių, reglamentuojamų Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 609/2014(13), neigiamo vertės koregavimo klausimą. Išskyrus nuosavų išteklių atveju, įvairiais procedūros etapais būtina išsaugoti leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybei priskirtas užduotis ir vykdomą kontrolę: gautinų sumų sąmatos nustatymą, vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti išdavimą, debetinio dokumento, kuriuo skolininkui pranešama, kad yra nustatyta gautina suma, išsiuntimą ir ▌, kai reikia, sprendimą netaikyti teisės į susigrąžintiną sumą, taikant kriterijus, kuriais užtikrinamas patikimo finansų valdymo principų laikymasis siekiant užtikrinti veiksmingą pajamų surinkimą;

(40)  leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę visiškai ar iš dalies netaikyti reikalavimo susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jeigu skolininkui iškelta kuri nors nemokumo byla, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/848(14), ypač teisminių priemonių, susitarimų ir analogiškų bylų atvejais;

(41)  reikėtų nustatyti konkrečias nuostatas dėl gautinų sumų sąmatos koregavimo arba sumažinimo iki nulio procedūrų;

(42)  būtina paaiškinti sumų, gautų skyrus baudas, kitas nuobaudas ir sankcijas, taip pat visų dėl jų sukauptų palūkanų ar kitų pajamų įtraukimo į biudžetą laiką;

(43)  atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius finansų rinkose ir į palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, būtina peržiūrėti nuostatas, susijusias su baudoms ar kitoms nuobaudoms taikoma palūkanų norma, ir numatyti taisykles, taikytinas tuo atveju, kai palūkanų norma yra neigiama;

(44)  siekiant atskleisti specifinį gautinų sumų, kurios apima Sąjungos institucijų pagal SESV ar Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis) nustatytas baudas ar kitas nuobaudas, pobūdį, būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl palūkanų normų, taikytinų mokėtinoms, bet dar nesumokėtoms sumoms tuo atveju, kai tokios sumos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu yra padidinamos;

(45)  susigrąžinimo taisyklės turėtų būti paaiškintos ir sugriežtintos. Visų pirma, reikėtų nurodyti, kad apskaitos pareigūnas sumas susigrąžina įskaitydamas sumas, kurias skolininkui turi sumokėti vykdomoji įstaiga, kai ji vykdo biudžetą;

(46)  siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl terminų, kai turi būti išsiųstas debetinis dokumentas;

(47)  siekiant užtikrinti turto valdymą kartu siekiant gauti teigiamos grąžos, būtina turėti sumas, susijusias su baudomis, kitomis nuobaudomis ar sankcijomis, skirtomis pagal SESV ar Euratomo sutartį, pavyzdžiui, ginčijamas baudas už konkursų taisyklių pažeidimus, ir jas investuojant į finansinį turtą, ir nustatyti už tas investicijas gautos grąžos paskirstymą. Kadangi Komisija nėra vienintelė Sąjungos institucija, kuriai suteikta teisė nustatyti baudas, kitas nuobaudas ar sankcijas, būtina nustatyti nuostatas dėl tokių baudų, kitų nuobaudų ar sankcijų, kurias nustato kitos Sąjungos institucijos, taip pat nustatyti jų susigrąžinimo taisykles, kurios turėtų būti lygiavertės Komisijai taikytinoms taisyklėms;

(48)  siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją finansavimo sprendimams priimti, būtina nustatyti finansavimo sprendimų dėl dotacijų, viešųjų pirkimų, Sąjungos išorės veiksmų patikos fondų (toliau – Sąjungos patikos fondai), apdovanojimų, finansinių priemonių, derinimo priemonių arba platformų ir biudžeto garantijų turinio minimalius reikalavimus. Be to, siekiant potencialiems gavėjams suteikti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, būtina, kad finansavimo sprendimus būtų galima priimti dėl ilgesnio nei vienų finansinių metų laikotarpio, nurodant, kad jų vykdymas turėtų priklausyti nuo atitinkamiems finansiniams metams turimų biudžeto asignavimų. Be to, būtina sumažinti elementų, kurių reikia finansavimo sprendimui priimti, skaičių. Siekiant supaprastinimo tikslo, finansavimo sprendimas tuo pačiu metu turėtų reikšti metinę arba daugiametę darbo programą. Atsižvelgiant į tai, kad 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems Sąjungos organams skiriamas įnašas jau nustatytas biudžete, turėtų būti nereikalaujama priimti konkretų finansavimo sprendimą tuo atžvilgiu;

(49)  kalbant apie išlaidas, turėtų būti apibrėžtas finansavimo sprendimų, bendrų biudžeto įsipareigojimų ir individualių biudžeto įsipareigojimų santykis, taip pat turėtų būti patikslintos biudžetinio ir teisinio įsipareigojimo sąvokos, siekiant nustatyti aiškią atskirų biudžeto vykdymo etapų sistemą;

(50)  siekiant visų pirma atsižvelgti į Sąjungos delegacijų ir Sąjungos atstovybių prisiimtų teisinių įsipareigojimų skaičių ir su jais susijusius valiutų kurso svyravimus, tais atvejais, kai galutinis gavėjas ir suma yra žinomi, turėtų būti leidžiama prisiimti preliminarius biudžeto įsipareigojimus;

(51)  kalbant apie mokėjimų, kuriuos gali atlikti leidimus suteikiantys pareigūnai, tipologiją, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu reikėtų patikslinti įvairias mokėjimų rūšis. Turėtų būti geriau paaiškintos išankstinio finansavimo mokėjimų patvirtinimo taisyklės, ypač tais atvejais, kai nėra galimybės atlikti tarpinio patvirtinimo. Tuo tikslu į prisiimamus teisinius įsipareigojimus turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

(52)  šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad mokėjimai turi būti atliekami per nurodytus terminus, o tuo atveju, jeigu tokių terminų nesilaikoma, kad kreditoriai, išskyrus valstybes nares, Europos investicijų banką (toliau – EIB) ir Europos investicijų fondą (toliau – EIF), turės teisę į delspinigius, priskiriamus biudžetui;

(53)  yra tikslinga nuostatas, susijusias su išlaidų patvirtinimu ir leidimu jas daryti, išdėstyti viename straipsnyje ir įtraukti įsipareigojimų panaikinimo apibrėžtį. Kadangi sandoriai atliekami kompiuterizuotomis sistemomis, užrašo „patvirtinta išmokėti“ pasirašymas siekiant išreikšti sprendimo patvirtinimą turėtų būti pakeičiamas elektroniniu būdu apsaugotu parašu, išskyrus ribotą atvejų skaičių. Taip pat būtina paaiškinti, kad turi būti patvirtinamos visos finansuoti tinkamos išlaidos, įskaitant ir tas išlaidas, kurios nėra susietos su mokėjimo prašymu, kaip, pavyzdžiui, išankstinio finansavimo patvirtinimo atveju;

(54)  siekiant sumažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti šio reglamento aiškumą, turėtų būti nustatytos daugiau kaip vienai biudžeto vykdymo priemonei skirtos bendros taisyklės. Dėl tų priežasčių tam tikras nuostatas reikėtų pergrupuoti, kai kurių kitų nuostatų formuluotės ir taikymo sritys turėtų būti suderintos, o bereikalingi pakartojimai ir kryžminės nuorodos turėtų būti išbraukti;

(55)  kiekviena Sąjungos institucija turėtų įsteigti vidaus audito pažangos komitetą, kuriam būtų pavesta užtikrinti, kad vidaus auditorius būtų nepriklausomas, stebėti vidaus audito darbo kokybę ir užtikrinti, kad institucijos tarnybos tinkamai atsižvelgtų į vidaus ir išorės audito rekomendacijas ir imtųsi tolesnių veiksmų. Kiekviena Sąjungos institucija, atsižvelgdama į savo organizacinį savarankiškumą ir nepriklausomų ekspertų konsultacijų svarbą, turėtų nuspręsti dėl to vidaus audito pažangos komiteto sudėties;

(56)  daugiau turėtų būti akcentuojamas iš biudžeto finansuojamų projektų vykdymas ir rezultatai. Todėl, be jau seniai įsigalėjusių Sąjungos įnašo teikimo būdų (faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo, fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir finansavimo taikant fiksuotąją normą), tikslinga apibrėžti papildomą finansavimo, nesusijusio su atitinkamų operacijų išlaidomis, formą. Ši papildoma finansavimo forma turėtų būti grindžiama tam tikrų sąlygų įvykdymu ex ante arba rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytais orientyrais arba veiklos rodikliais, pasiekimu;

(57)  kai Komisija atlieka Sąjungos lėšų gavėjų veiklos ir finansinio pajėgumo ar tų gavėjų sistemų ir procedūrų vertinimą, ji turėtų turėti galimybę pasikliauti savo pačios, kitų subjektų ar paramos teikėjų, pavyzdžiui, nacionalinių agentūrų ir tarptautinių organizacijų, jau atliktais vertinimais, kad būtų išvengta pakartotinio tų pačių gavėjų vertinimo. Galimybe pasikliauti tarpusavyje kitų subjektų atliktais vertinimais reikėtų naudotis tuo atveju, jeigu tokie vertinimai atlikti atsižvelgiant į sąlygas, kurios yra lygiavertės šiame reglamente nustatytoms taikytino biudžeto vykdymo metodo sąlygoms. Todėl, siekdama skatinti paramos teikėjų tarpusavio pasikliovimą vertinimais, Komisija turėtų propaguoti tarptautiniu mastu pripažintų standartų ar tarptautinės geriausios praktikos pripažinimą;

(58)  taip pat svarbu išvengti situacijų, kai Sąjungos lėšų gavėjai tikrinami skirtingų subjektų dėl tų lėšų panaudojimo po keletą kartų. Todėl turėtų būti galima pasikliauti nepriklausomų auditorių jau atliktais auditais su sąlyga, kad yra pakankamai įrodymų dėl tų auditorių kompetencijos ir nepriklausomumo ir jeigu audito darbas yra pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, užtikrinančiais pagrįstą patikinimą, ir jeigu jų metu buvo tikrintos finansinės ataskaitos ir ataskaitos dėl Sąjungos įnašo panaudojimo. Toks auditas turėtų tapti bendro patikinimo dėl Sąjungos lėšų panaudojimo pagrindu. Tuo tikslu svarbu užtikrinti, kad nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir susiję audito dokumentai, jei to prašoma, pateikiami Europos Parlamentui, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybių narių audito institucijoms;

(59)  siekiant pasikliauti vertinimais bei auditais ir sumažinti asmenims arba subjektams, gaunantiems Sąjungos lėšas, tenkančią administracinę naštą, svarbu užtikrinti, kad būtų pakartotinai naudojama visa Sąjungos institucijų, vadovaujančių institucijų ar kitų Sąjungos lėšas naudojančių įstaigų ir subjektų jau turima informacija, kad būtų išvengta daugkartinių prašymų gavėjams ar naudos gavėjams;

(60)  siekiant numatyti ilgalaikio bendradarbiavimo su gavėjais mechanizmą, reikėtų numatyti galimybę pasirašyti finansinius partnerystės pagrindų susitarimus. Finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai turėtų būti įgyvendinami sudarant dotacijų susitarimus arba susitarimus dėl įnašo su Sąjungos lėšas naudojančiais asmenimis ir subjektais. Tuo tikslu reikėtų apibrėžti būtiniausią tokių susitarimų dėl įnašo turinį. Finansiniais partnerystės pagrindų susitarimais neturėtų būti nepagrįstai varžoma galimybė gauti Sąjungos lėšų;

(61)  turėtų būti suderintos įvairių biudžeto vykdymo priemonių, tokių kaip dotacijos, viešieji pirkimai, netiesioginis valdymas, apdovanojimai ir kt., sąlygos ir procedūros, susijusios su Sąjungos įnašo mokėjimo sustabdymu, nutraukimu ar sumažinimu. Turėtų būti nustatytos tokio sustabdymo, nutraukimo ar sumažinimo priežastys;

(62)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti standartiniai laikotarpiai – kiek laiko gavėjai turėtų saugoti dokumentus, susijusius su Sąjungos įnašais, kad būtų išvengta skirtingų ar neproporcingų sutartinių reikalavimų, tačiau kartu suteikiant pakankamai laiko Komisijai, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (toliau – OLAF) gauti prieigą prie tokių duomenų bei dokumentų ir atlikti ex post patikrinimus ir auditą. Be to, bet kuris asmuo ar subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turėtų būti įpareigotas bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje;

(63)  siekiant dalyviams ir gavėjams suteikti tinkamos informacijos ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, dalyviams ir gavėjams turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš patvirtinant bet kokią priemonę, neigiamai veikiančią jų teises, jie taip pat turėtų būti informuoti apie teisių gynimo priemones, kurios jiems yra prieinamos, kad galėtų užginčyti tokią priemonę;

(64)  siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija turėtų sukurti vieną bendrą ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą;

(65)  ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema turėtų būti taikoma dalyviams, gavėjams, subjektams, kurių pajėgumu ketina remtis kandidatas ar konkurso dalyvis, rangovo subrangovams, bet kuriam Sąjungos lėšas gaunančiam asmeniui arba subjektui, jei biudžetas vykdomas taikant netiesioginį valdymą, bet kuriam asmeniui arba subjektui, gaunančiam Sąjungos lėšas pagal finansines priemones taikant tiesioginį valdymą, ▌ dalyviams ar gavėjams, apie kuriuos subjektai, vykdantys biudžetą taikant netiesioginį valdymą, pateikė informacija, ir rėmėjams;

(66)  reikėtų paaiškinti, kad, jei sprendimas asmenį arba subjektą užregistruoti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazėje priimamas atsižvelgiant į situacijas, dėl kurių procedūroje draudžiama dalyvauti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris yra to asmens arba subjekto administracijos, valdymo ar priežiūros įstaigos darbuotojas arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to asmens arba subjekto atžvilgiu, arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris prisiima neribotą atsakomybę už to asmens arba subjekto skolas, arba fiziniam asmeniui, kuris yra labai svarbus vykdant skyrimo procedūrą arba teisinį įsipareigojimą, duomenų bazėje užregistruotoje informacijoje nurodomi su tais asmenimis susiję duomenys;

(67)  sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti skyrimo procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir sprendimą dėl susijusios informacijos paskelbimo turėtų priimti atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai, atsižvelgdami į savo savarankiškumą sprendžiant administracinius klausimus. Jeigu nėra galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo ir su šiurkščiu sutarties pažeidimu susijusiais atvejais, atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų priimti sprendimą remiantis preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdami į komisijos rekomendaciją. Be to, tais atvejais, kai galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, komisija turėtų įvertinti tokio draudimo trukmę;

(68)  komisijos vaidmuo turėtų būti užtikrinti nuoseklų draudimo dalyvauti procedūroje sistemos veikimą. Komisiją turėtų sudaryti nuolatinis pirmininkas, du Komisijos atstovai ir prašymą pateikusio leidimus suteikiančio pareigūno atstovas;

(69)  preliminariu teisiniu kvalifikavimu nedaromas poveikis valstybių narių kompetentingų institucijų pagal nacionalinę teisę atliekamam atitinkamo asmens arba subjekto veiksmų galutiniam įvertinimui. Todėl, pranešus apie tokį galutinį įvertinimą, turėtų būti peržiūrėta komisijos rekomendacija ir atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimas;

(70)  atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, tyčinio ar netyčinio pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų arba mokesčių mokėjimu, nevykdymo, dėl kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų ir dėl biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos, veiklos, susijusios su nusikalstama organizacija, dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, vaikų darbo ar kitų formų prekybos žmonėmis ar pažeidimų. Be to, dalyvauti procedūroje turėtų būti draudžiama asmeniui arba subjektui šiurkštaus teisinio įsipareigojimo pažeidimo ar bankroto atveju;

(71)  priimdamas sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir dėl susijusios informacijos paskelbimo ▌, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgdamas į situacijos rimtumą, jos poveikį biudžetui, nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, faktą, ar elgesys buvo tyčinis, arba parodyto aplaidumo mastą ir asmens arba subjekto bendradarbiavimo su atitinkama kompetentinga institucija mastą bei to asmens arba subjekto įnašą į tyrimą;

(72)  atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat turėtų turėti galimybę uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei neribotą atsakomybę už to ekonominės veiklos vykdytojo skolas prisiimantis fizinis ar juridinis asmuo bankrutuoja arba yra patekęs į panašią nemokumo situaciją arba jei tas fizinis ar juridinis asmuo nevykdo pareigų mokėti socialinio draudimo įmokas ar mokesčius, kai tokia situacija turi įtakos to ekonominės veiklos vykdytojo finansinei padėčiai;

(73)  asmeniui arba subjektui turėtų būti netaikomas sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje, jei jis ėmėsi taisomųjų priemonių ir tokiu būdu įrodo savo patikimumą. Ta galimybė neturėtų būti suteikiama sunkiausių nusikalstamų veikų atveju;

(74)  atsižvelgiant į proporcingumo principą reikėtų atskirti atvejus, kai finansinė nuobauda gali būti skiriama kaip alternatyva draudimui dalyvauti procedūroje, ir atvejus, kai dėl atitinkamo gavėjo veiksmų sunkumo siekiant neteisėtai gauti Sąjungos lėšų yra pateisinama ne tik uždrausti jam dalyvauti procedūroje, bet ir skirti finansinę nuobaudą siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį. Taip pat reikėtų apibrėžti didžiausią finansinės nuobaudos sumos dydį, kurį gali skirti perkančioji organizacija;

(75)  finansinė nuobauda turėtų būti skiriama tik gavėjui, o ne dalyviui, jei skirtinos finansinės nuobaudos suma apskaičiuojama remiantis teisinio įsipareigojimo, kuriam kilo grėsmė, verte;

(76)  galimybė priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ar skirti finansines nuobaudas nepriklauso nuo galimybės taikyti sutartyje numatytas sankcijas, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius▌;

(77)  draudimo dalyvauti procedūroje trukmė turėtų būti ribota, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, ir ją nustatant turėtų būti laikomasi proporcingumo principo;

(78)  būtina nustatyti dieną, nuo kurios pradeda veikti sprendimas uždrausti dalyvauti procedūroje ar pradedamos taikyti finansinės nuobaudos, ir jų skyrimo senaties termino trukmę;

(79)  svarbu turėti galimybę sustiprinti atgrasomąjį poveikį, kuris užtikrinamas draudimu dalyvauti procedūroje ir finansine nuobauda. Šiuo atžvilgiu atgrasomasis poveikis turėtų būti sustiprintas suteikiant galimybę skelbti informaciją, susijusią su draudimu dalyvauti procedūroje ir (arba) finansine nuobauda, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų reglamentuose (EB) Nr. 45/2001 ir (ES) 2016/679. Tokiu paskelbimu turėtų būti padedama užtikrinti, kad tokie veiksmai nebūtų kartojami. Siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija turėtų būti neskelbiama. Atlikdamas vertinimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsižvelgti į visas komisijos rekomendacijas. Fizinių asmenų atveju asmens duomenys turėtų būti skelbiami tik išimtiniais atvejais, pateisinamais dėl veiksmų sunkumo ar jų poveikio Sąjungos finansiniams interesams;

(80)  informacija, susijusi su draudimu dalyvauti procedūroje arba finansine nuobauda, turėtų būti skelbiama tam tikrais atvejais, tokiais kaip sunkus profesinis nusižengimas, sukčiavimas, didelis trūkumas vykdant pagrindinius įsipareigojimus pagal iš biudžeto finansuojamą teisinį įsipareigojimą, arba pažeidimo atveju, arba kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų, atveju;

(81)  draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai turėtų būti aiškiai atskirti nuo kriterijų, kuriais remiantis galima pašalinti iš skyrimo procedūros;

(82)  informacija apie ankstyvąjį rizikos nustatymą ir sprendimai dėl draudimo dalyvauti procedūroje, taip pat finansinių nuobaudų skyrimą asmeniui arba subjektui turėtų būti centralizuota. Tuo tikslu susijusi informacija turėtų būti saugoma Komisijos sukurtoje ir administruojamoje duomenų bazėje, o Komisija turėtų būti šios centralizuotos sistemos savininkė. Ta sistema turėtų būti administruojama atsižvelgiant į teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą;

(83)  nors už ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos sukūrimą ir administravimą turėtų atsakyti Komisija, kitos Sąjungos institucijos bei įstaigos ir visi taikant tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą Sąjungos lėšas naudojantys asmenys ir subjektai turėtų dalyvauti toje sistemoje perduodami atitinkamą informaciją Komisijai. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ir komisija turėtų užtikrinti asmens arba subjekto teisę į gynybą. Tokia pati teisė turėtų būti suteikta asmeniui arba subjektui ankstyvojo nustatymo proceso metu, kai leidimus suteikiančio pareigūno numatytas veiksmas galėtų neigiamai veikti atitinkamo asmens arba subjekto teises. Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, dėl kurių dar nepriimtas galutinis teismo sprendimas, atvejais atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir komisijai turėtų būti suteikta galimybė atidėti asmeniui arba subjektui suteiktą galimybę pateikti savo pastabas. Toks atidėjimas turėtų būti pateisinamas tik jei yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo arba nacionalinio teismo proceso konfidencialumą;

(84)  Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 261 straipsnį turėtų būti suteikta neribota jurisdikcija pagal šį reglamentą dėl sprendimų dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo;

(85)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant visus biudžeto vykdymo būdus, taikant pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą biudžeto vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims arba subjektams turėtų būti suteikta galimybė atitinkamai atsižvelgti į draudimus dalyvauti procedūroje, dėl kurių sprendimus Sąjungos lygmeniu priėmė leidimus suteikiantys pareigūnai;

(86)  šiuo reglamentu turėtų būti skatinamas e. valdžios tikslo įgyvendinimas, ypač elektroninių duomenų naudojimas keičiantis informacija tarp Sąjungos institucijų ir trečiųjų šalių;

(87)  pažangą vykdant elektroninį keitimąsi informacija ir elektroninį dokumentų, be kita ko, kai tinkama, e. viešųjų pirkimų srityje, teikimą, kurie yra svarbi supaprastinimo priemonė, turėtų papildyti aiškios naudotinų sistemų patvirtinimo sąlygos, kad būtų galima sukurti teisiškai patikimą aplinką, kartu išsaugant Sąjungos lėšų valdymo lankstumą dalyvių, gavėjų ir leidimus suteikiančių pareigūnų labui, kaip numatyta šiame reglamente;

(88)  reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su komiteto, atsakingo už viešųjų pirkimų procedūrų, dotacijų skyrimo procedūrų ir konkursų dėl apdovanojimų paraiškų dokumentų vertinimą, sudėtimi ir užduotimis. Komitetui turėtų būti suteikiama galimybė įtraukti išorės ekspertus, jeigu ta galimybė numatyta pagrindiniame akte;

(89)  vadovaudamasis gero administravimo principu, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų prašyti pateikti paaiškinimus ar trūkstamus dokumentus, kartu laikydamasis vienodų sąlygų taikymo principo ir nedarydamas esminių paraiškos dokumentų pakeitimų. Leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę nuspręsti to nedaryti tik tinkamai pagrįstais atvejais. Be to, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę ištaisyti akivaizdžią korektūros klaidą arba prašyti, kad tai padarytų dalyvis;

(90)  patikimo finansų valdymo tikslais Komisija turėtų apsaugoti savo interesus išankstinio finansavimo išmokėjimo metu paprašydama pateikti garantijas. Reikalavimas, kad rangovai ir gavėjai pateiktų garantijas, neturėtų būti automatiškas, bet turėtų būti grindžiamas rizikos analize. Jeigu vykdymo laikotarpiu leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad garantas nėra arba nebėra įgaliotas išduoti garantijų pagal taikytiną nacionalinę teisę, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę reikalauti pakeisti tokią garantiją;

(91)  dėl skirtingų tiesioginio ir netiesioginio valdymo taisyklių rinkinių, ypač dėl biudžeto vykdymo užduočių sąvokos, kilo painiava ir kvalifikavimo klaidų rizika tiek Komisijai, tiek jos partneriams, todėl tuos taisyklių rinkinius reikėtų supaprastinti ir suderinti;

(92)  reikėtų peržiūrėti nuostatas dėl ex ante ramsčiais grindžiamo asmenų ir subjektų, naudojančių Sąjungos lėšas taikant netiesioginį valdymą, vertinimo, kad Komisija galėtų kuo labiau remtis tų asmenų ir subjektų sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis, kurios laikomos lygiavertėmis Komisijos taikomoms sistemoms ir procedūroms. Be to, svarbu paaiškinti, kad, kai vertinimo metu nustatomos sritys, kuriose įdiegtų procedūrų nepakanka Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pasirašyti susitarimus dėl įnašo, kartu imantis tinkamų priežiūros priemonių. Taip pat svarbu paaiškinti, kokiu atveju Komisija gali nuspręsti nereikalauti atlikti ex ante ramsčiais grindžiamo vertinimo, kad būtų galima pasirašyti susitarimus dėl įnašo;

(93)  kai aktualu ir įmanoma, atlyginimas biudžetą vykdantiems asmenims ir subjektams turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatais;

(94)  Komisija užmezga partnerystę su trečiosiomis valstybėmis, sudarydama finansavimo susitarimus. Svarbu paaiškinti tokių finansavimo susitarimų turinį, ypač tas veiksmo dalis, kurias taikydama netiesioginį valdymą vykdo trečioji valstybė;

(95)  svarbu pripažinti specifinį derinimo priemonių ar platformų pobūdį, kai Komisija savo įnašą derina su finansų įstaigų įnašu, taip pat paaiškinti finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms skirtų nuostatų taikymą;

(96)  Sąjungos institucijų savo sąskaita skiriamoms viešosioms sutartims taikytinos viešųjų pirkimų taisyklės ir principai turėtų būti grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES(15) ir Direktyvoje 2014/24/ES nustatytomis taisyklėmis;

(97)  mišriųjų sutarčių atveju reikėtų paaiškinti perkančiosioms organizacijoms skirtą taikytinų taisyklių nustatymo metodiką;

(98)  reikėtų paaiškinti ex ante ir ex post viešinimo priemones, būtinas norint pradėti viešųjų pirkimų procedūrą tuo atveju, kai sutarčių vertė atitinka arba viršija Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas ir kai sutartys jų nesiekia, taip pat tuo atveju, kai sutartys į tos direktyvos taikymo sritį nepatenka;

(99)  į šį reglamentą reikėtų įtraukti išsamų visų viešųjų pirkimų procedūrų, kurias Sąjungos institucijos gali taikyti nepaisydamos vertės ribų, sąrašą;

(100)  siekiant administracinio supaprastinimo ir norint paskatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą, reikėtų numatyti galimybę organizuoti derybas dėl vidutinės vertės sutarčių;

(101)  kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė prieš pradedant viešųjų pirkimų procedūrą surengti rinkos konsultacijas. Siekiant užtikrinti, kad inovacijų partnerystė būtų sudaroma tik tuo atveju, jei pageidaujamų darbų, prekių ir paslaugų nėra rinkoje ir neįeina į kokią nors rinkos atžvilgiu perspektyvią technologinės plėtros veiklą, šiame reglamente reikėtų nustatyti pareigą prieš sudarant inovacijų partnerystę surengti tokias pirmines rinkos konsultacijas;

(102)  reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos galėtų prisidėti prie aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos gautų kuo didesnės ekonominės naudos iš savo sutarčių, visų pirma reikalaudamos konkrečių ženklinimo dokumentų ar taikydamos atitinkamus sutarčių skyrimo metodus;

(103)  siekiant užtikrinti, kad vykdydami sutartis ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų taikytinas aplinkos apsaugos, socialines ir darbo teisės pareigas, nustatytas Sąjungos teisėje, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ar tarptautinėse socialinėse ir aplinkos apsaugos konvencijose, išvardytose Direktyvos 2014/24/ES X priede, tokios pareigos turėtų būti įtrauktos į perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius reikalavimus ir į perkančiosios organizacijos pasirašomas sutartis;

(104)  tikslinga nustatyti ir atskirai įvertinti įvairius atvejus, paprastai įvardijamus kaip interesų konflikto situacijos. Sąvoką „interesų konfliktas“ reikėtų vartoti tik tais atvejais, kai tokioje situacijoje atsiduria asmuo arba subjektas, kurio pareigos susijusios su biudžeto vykdymu, auditu arba kontrole, arba Sąjungos institucijos ar bet kurio lygmens nacionalinės institucijos pareigūnas ar tarnautojas. Bandymai netinkamai paveikti skyrimo procedūrą ar gauti konfidencialios informacijos ▌ turėtų būti laikomi sunkiu profesiniu nusižengimu, dėl kurio gali būti pašalinama iš skyrimo procedūros ir (arba) nutraukiamas Sąjungos finansavimas. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai gali atsidurti situacijoje, kai jie neturėtų būti pasirenkami sutarčiai vykdyti dėl profesinių interesų konflikto. Pavyzdžiui, bendrovė neturėtų vertinti projekto, kuriame ji dalyvavo, o auditorius neturėtų atlikti sąskaitų, kurias jis pats anksčiau patvirtino, audito;

(105)  vadovaujantis Direktyva 2014/24/ES, turėtų būti įmanoma patikrinti, ar ekonominės veiklos vykdytojui draudžiama dalyvauti procedūroje, taikyti atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus, taip pat bet kuria tvarka patikrinti atitiktį pirkimo dokumentams. Taip turėtų būti įmanoma atmesti pasiūlymus remiantis sutarties skyrimo kriterijais, prieš tai nepatikrinus, ar atitinkamam konkurso dalyviui draudžiama dalyvauti procedūroje ir ar jis atitinka atrankos kriterijus;

(106)  sutartys turėtų būti skiriamos remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnį; ▌

(107)  siekiant teisinio tikrumo, būtina paaiškinti, kad atrankos kriterijai yra susiję tik su kandidatų arba konkurso dalyvių įvertinimu, o sutarties skyrimo kriterijai – tik su pasiūlymų vertinimu. Visų pirma sutartį vykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikacijos ir patirtis turėtų būti tik atrankos, o ne sutarties skyrimo kriterijus, nes priešingu atveju kiltų dubliavimosi ir to paties elemento vertinimo du kartus rizika. Be to, jei tokios kvalifikacijos ir patirtis buvo naudojami kaip skyrimo kriterijus, pasikeitus sutartį vykdyti paskirtiems darbuotojams, net jei tai įvyktų dėl pagrįstų priežasčių, tokių kaip liga ar pareigų pasikeitimas, kiltų abejonių dėl sutarties skyrimo sąlygų ir dėl to atsirastų teisinis netikrumas;

(108)  Sąjungos viešaisiais pirkimais turėtų būti užtikrintas efektyvus, skaidrus ir tinkamas Sąjungos lėšų panaudojimas, kartu sumažinant Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą. Tuo atžvilgiu e. viešaisiais pirkimais turėtų būti prisidedama prie geresnio Sąjungos lėšų panaudojimo ir gerinamos visų ekonominės veiklos vykdytojų galimybės gauti sutarčių. Visos Sąjungos institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus, savo interneto svetainėse turėtų paskelbti aiškias taisykles dėl įsigijimo, išlaidų ir stebėsenos, taip pat visas skirtas sutartis, įskaitant jų vertę;

(109)  turėtų būti paaiškinta, kad kiekvienoje procedūroje turėtų būti vokų atplėšimo etapas ir vertinimas. Sprendimas dėl sutarties skyrimo visada turėtų būti priimamas atlikus vertinimą;

(110)  pranešime apie procedūros rezultatus kandidatus ir konkurso dalyvius reikėtų informuoti apie priežastis, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, ir jiems turėtų būti pateiktas išsamus motyvų pareiškimas, grindžiamas vertinimo ataskaitos turiniu;

(111)  kadangi kriterijai taikomi atsitiktine tvarka, reikalavimus atitinkančius pasiūlymus pateikusiems konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, paprašius reikėtų pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus;

(112)  bendrųjų sutarčių skelbiant naują konkursą atveju neturėtų būti pareigos pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus nelaimėjusiam kandidatui arba konkurso dalyviui, nes jei kiekvieną kartą, kai skelbiamas naujas konkursas, tokią informaciją gaus tos pačios bendrosios sutarties šalys, tai gali turėti neigiamos įtakos sąžiningai jų tarpusavio konkurencijai;

(113)  perkančioji organizacija turėtų turėti galimybę atšaukti viešųjų pirkimų procedūrą prieš sutarties pasirašymą, kandidatams ar konkurso dalyviams nesuteikiant teisės reikalauti kompensacijos. Ši nuostata turėtų nedaryti poveikio tais atvejais, kai perkančioji organizacija imasi tokių veiksmų, dėl kurių ji gali būti laikoma atsakinga už nuostolius pagal Sąjungos teisės bendruosius principus;

(114)  kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, būtina paaiškinti sąlygas, kuriomis sutartis jos vykdymo metu gali būti keičiama neskelbiant naujos viešųjų pirkimų procedūros. Visų pirma, skelbti naują viešųjų pirkimų procedūrą neturėtų būti reikalaujama administracinių pakeitimų, universalaus teisių perėmimo ir aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų dėl peržiūros ar pasirinkimo galimybės taikymo atveju, kai pradinės procedūros minimalūs reikalavimai nekeičiami. Skelbti naują viešųjų pirkimų procedūrą turėtų būti reikalaujama tuo atveju, kai daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma keičiama šalių abipusių teisių bei pareigų taikymo sritis ir turinys, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų, visų pirma kai pakeitimai būtų turėję įtakos procedūros rezultatams, jei iš dalies pakeistos sąlygos būtų buvę įtrauktos į pradinę procedūrą;

(115)  būtina numatyti galimybę privaloma tvarka pateikti su darbais, prekėmis ir kompleksinėmis paslaugomis susijusią įvykdymo garantiją, kad būtų garantuojamas esminių sutartinių įsipareigojimų laikymasis ir užtikrinami tinkami rezultatai visu sutarties galiojimo laikotarpiu. Taip pat būtina numatyti galimybę, laikantis atitinkamuose sektoriuose įprastos praktikos, sutartinės atsakomybės laikotarpiu privaloma tvarka pateikti galiojančią sulaikytų sumų garantiją;

(116)  siekiant nustatyti taikytinas vertės ribas ir procedūras, būtina paaiškinti, ar Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir Sąjungos organai yra laikomi perkančiosiomis organizacijomis. Jie turėtų būti nelaikomi perkančiosiomis organizacijomis tais atvejais, kai perka iš centrinės perkančiosios organizacijos. Be to, Sąjungos institucijos sudaro vieną juridinį subjektą ir jų padaliniai negali sudaryti sutarčių, o tik tarpusavio susitarimus dėl paslaugų lygio;

(117)  į šį reglamentą tikslinga įtraukti nuorodą į abi Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas, taikytinas atitinkamai darbams bei prekėms ir paslaugoms. Supaprastinimo ir patikimo finansų valdymo tikslais tos vertės ribos turėtų būti taikomos ir koncesijų sutartims, atsižvelgiant į Sąjungos institucijų poreikių sudaryti sutartis ypatumus. Todėl tų vertės ribų peržiūra, kaip numatyta Direktyvoje 2014/24/ES, turėtų būti tiesiogiai taikoma pagal šį reglamentą vykdomiems viešiesiems pirkimams;

(118)  suderinimo ir supaprastinimo tikslais viešiesiems pirkimams taikytina įprasta tvarka turėtų būti taikoma ir pirkimams, kuriems taikomas Direktyvos 2014/24/ES 74 straipsnyje nurodytas paprastesnis socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių režimas. Todėl pagal paprastesnį režimą atliekamiems viešiesiems pirkimams taikoma vertės riba turėtų būti suderinta su paslaugų sutartims taikoma vertės riba;

(119)  būtina paaiškinti atidėjimo laikotarpio taikymo sąlygas, kurių turi būti laikomasi prieš pasirašant sutartį ar bendrą sutartį;

(120)  išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinos taisyklės turėtų atitikti direktyvose 2014/23/ES ir 2014/24/ES nustatytus principus;

(121)  siekiant mažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti viešųjų pirkimų taisyklių aiškumą, būtina pergrupuoti viešųjų pirkimų bendrąsias nuostatas ir išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinas konkrečias nuostatas bei pašalinti nebūtinus pasikartojimus ir kryžmines nuorodas;

(122)  būtina paaiškinti, kurie ekonominės veiklos vykdytojai gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pagal šį reglamentą, priklausomai nuo jų įsteigimo vietos, ir aiškiai numatyti galimybę tokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms;

(123)  siekiant pusiausvyros tarp būtino viešųjų pirkimų taisyklių skaidrumo bei didesnio nuoseklumo ir būtinybės numatyti tų taisyklių tam tikrų techninių aspektų lankstumą, techninės viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti numatytos šio reglamento priede, o Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl dalinių to priedo pakeitimų;

(124)  būtina paaiškinti dotacijoms skirtos antraštinės dalies taikymo sritį, visų pirma nurodant, kokios rūšies veiklai ar įstaigai gali būti skiriama dotacija, taip pat teisinius įsipareigojimus, kuriais galima dengti dotacijas. Visų pirma, reikėtų palaipsniui atsisakyti sprendimų dėl dotacijos, nes jais naudojamasi ribotai, ir laipsniškai pereiti prie e. dotacijų. Struktūra turėtų būti supaprastinta perkeliant nuostatas dėl priemonių, kurios nėra dotacijos, į kitas šio reglamento dalis. Reikėtų aiškiai nustatyti įstaigų, kurios gali gauti dotacijas veiklai, pobūdį, nebedarant nuorodos į „įstaigas, siekiančias bendro Sąjungos intereso tikslo“, nes tos įstaigos patenka į sąvokos „įstaigos, siekiančios tikslo, kuris sudaro kurios nors srities Sąjungos politikos dalį ir kuriuo remiamas jos įgyvendinimas“ taikymo sritį. ▌

(125)  siekiant supaprastinti procedūras ir padidinti šio reglamento aiškumą, reikėtų supaprastinti ir modernizuoti nuostatas, susijusias su dotacijos paraiškos, kvietimo teikti pasiūlymus ir susitarimo dėl dotacijos turiniu;

(126)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti kelių paramos teikėjų finansuojamus veiksmus, kai prisiimant įsipareigojimą dėl Sąjungos įnašo nėra žinoma bendra veiksmo finansavimo suma, būtina paaiškinti Sąjungos įnašo nustatymo būdą ir to įnašo panaudojimo tikrinimo metodą;

(127)  patirtis, įgyta taikant fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ar finansavimą taikant fiksuotąją normą, parodė, kad dėl tokių finansavimo formų buvo žymiai supaprastintos administracinės procedūros ir iš esmės sumažėjo klaidų rizika. Nepaisant Sąjungos intervencijos srities, fiksuotosios sumos, fiksuotieji vieneto įkainiai ir fiksuotosios normos yra tinkamos finansavimo formos, ypač tinkančios standartizuotiems ir pasikartojantiems veiksmams, pavyzdžiui, judumo ▌arba mokymo veiklos srityse. Be to, kadangi institucijų bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir paramos gavėjų ar šalių partnerių viešojo administravimo institucijų (institucijų poriniai projektai) įgyvendina valstybių narių institucijos, supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra pagrįstas ir turėtų sustiprinti šių institucijų bendradarbiavimą. Siekiant užtikrinti didesnį efektyvumą, valstybės narės ir kiti Sąjungos lėšų gavėjai turėtų turėti galimybę dažniau pasinaudoti supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Todėl fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymo sąlygos turėtų būti lankstesnės. Būtina aiškiai numatyti bendrų fiksuotųjų sumų, apimančių visas veiksmo ar darbo programos tinkamas finansuoti išlaidas, nustatymą. Be to, siekiant skatinti orientavimąsi į rezultatus, pirmenybė turėtų būti teikiama rezultatais grindžiamam finansavimui. Galimybe taikyti sąnaudomis grindžiamas fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas turėtų būti toliau naudojamasi tuo atveju, kai rezultatais grindžiamų fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymas yra neįmanomas ar netinkamas;

(128)  reikėtų supaprastinti leidimo taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas administracines procedūras, įgaliojimą duoti tokį leidimą pavedant atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams. Kai tinkama, tokį leidimą gali duoti Komisija, atsižvelgdama į veiklos ar išlaidų pobūdį arba atsižvelgdama į atitinkamų leidimus suteikiančių pareigūnų skaičių;

(129)  siekiant sumažinti duomenų, naudojamų fiksuotosioms sumoms, fiksuotiesiems vieneto įkainiams ir fiksuotosioms normoms nustatyti, trūkumą, reikėtų leisti remtis ekspertų vertinimu;

(130)  turėtų būti panaudotas dažnesnis supaprastintų finansavimo formų naudojimo potencialas, tačiau būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo, ypač ekonomiškumo bei veiksmingumo principų, ir kad nebūtų dvigubo finansavimo. Tuo tikslu taikant supaprastintas finansavimo formas turėtų būti užtikrinama, kad panaudoti ištekliai atitiktų tikslus, kurių reikia pasiekti, kad tos pačios išlaidos iš biudžeto būtų finansuojamos ne daugiau kaip vieną kartą, būtų laikomasi bendro finansavimo principo ir apskritai būtų vengiama per didelių kompensacijų gavėjams. Todėl supaprastintos finansavimo formos turėtų būti grindžiamos statistiniais arba apskaitos duomenimis, panašiomis objektyviomis priemonėmis arba ekspertų vertinimu. Be to, turėtų būti toliau atliekami tinkami patikrinimai, kontrolė ir periodiniai vertinimai;

(131)  reikėtų paaiškinti patikrinimų ir kontrolės, palyginti su periodiniais fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimais, apimtį. Atliekant tuos patikrinimus ir kontrolę daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančių sąlygų įvykdymui, prireikus įskaitant atliktą darbą ir (arba) rezultatus. Remiantis tomis sąlygomis turėtų būti nereikalaujama teikti ataskaitų apie gavėjo faktiškai patirtas išlaidas. Jei fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą sumos buvo ex ante nustatytos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno arba Komisijos sprendimu, jos neturėtų būti ginčijamos ex post kontrolės metu. Tai neturėtų užkirsti kelio dotacijos sumažinimui prasto, dalinio ar pernelyg uždelsto įgyvendinimo atveju arba pažeidimo, sukčiavimo ar kitų įsipareigojimų nevykdymo atveju. Visų pirma dotacija turėtų būti sumažinta, jeigu neįvykdytos fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančios sąlygos. Periodinio vertinimo dažnumas ir mastas turėtų priklausyti nuo išlaidų raidos ir pobūdžio, visų pirma atsižvelgiant į esminius rinkos kainų pokyčius ir kitas aktualias aplinkybes. Remiantis periodiniu vertinimu galėtų būti patikslinamos būsimiems susitarimams taikytinos fiksuotosios sumos, fiksuotieji vieneto įkainiai ar fiksuotosios normos, tačiau periodinio vertinimo rezultatai neturėtų tapti abejonių dėl jau sutartų fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertės pagrindu. Atliekant periodinį fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimą, statistiniais ar metodiniais tikslais gali prireikti prieigos prie gavėjo sąskaitų ir tokia prieiga taip pat būtina sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tikslais;

(132)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažoms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Sąjungos politiką esant ribotiems turimiems ištekliams, savanorių atlikto darbo vertę būtina pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis. Todėl, siekdamos gauti bendrą finansavimą veiksmui ar darbo programai, tokios organizacijos turėtų turėti galimybę labiau pasikliauti savanorių darbu. Nedarant poveikio pagrindiniame akte nustatytai didžiausiai bendro finansavimo normai, tokiais atvejais Sąjungos dotacija turėtų būti dengiamos numatomos tinkamos finansuoti išlaidos, o ne savanorių darbo išlaidos. Kadangi savanorių darbas yra trečiųjų šalių atliekamas darbas, už kurį gavėjas nemoka atlygio, nustatant apribojimą siekiama, kad nebūtų atlyginamos išlaidos, kurių gavėjas nepatyrė. Be to, savanorių darbo vertė turėtų neviršyti 50 % nepiniginių įnašų ir bet kokio kito bendro finansavimo;

(133)  siekiant apsaugoti vieną iš pagrindinių viešųjų finansų principų, šiame reglamente reikėtų išlaikyti ne pelno principą;

(134)  iš esmės dotacijos turėtų būti skiriamos paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus. Jei leidžiama daryti išimtis, apimties ir trukmės atžvilgiu jos turėtų būti aiškinamos ir taikomos griežtai. Išskirtine galimybe skirti dotacijas nepaskelbus kvietimo teikti pasiūlymus, remiantis įstaigų de facto ar de jure monopolija, turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, jei atitinkamos įstaigos yra vienintelės galinčios vykdyti atitinkamų rūšių veiklą arba joms tokia monopolija buvo pavesta įstatymu ar viešosios institucijos;

(135)  perėjimo prie e. dotacijų ir e. viešųjų pirkimų kontekste turėtų būti paprašyta, kad pareiškėjai ir konkurso dalyviai savo teisinio statuso ir finansinio perspektyvumo įrodymus pateiktų tik vieną kartą per konkretų laikotarpį, ir turėtų būti nereikalaujama, kad kiekvienos skyrimo procedūros metu jie iš naujo pateiktų patvirtinamuosius dokumentus. Todėl būtina suderinti reikalavimus dėl metų, už kuriuos bus prašoma dokumentų pagal dotacijų skyrimo procedūras ir viešųjų pirkimų procedūras, skaičiaus;

(136)  turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti apdovanojimus, kurie yra vertinga finansinės paramos rūšis, nesusijusi su nuspėjamomis išlaidomis, ir paaiškintos taikytinos taisyklės. Apdovanojimus reikėtų vertinti kaip kitas finansavimo priemones, pavyzdžiui, dotacijas, papildančias, o ne pakeičiančias priemones;

(137)  siekiant leisti lanksčiau naudoti apdovanojimus, vietoj pareigos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 apie 1 000 000 EUR ar didesnės vertės apdovanojimus pranešti ataskaitose, pridedamose prie biudžeto projekto, turėtų būti nustatyta pareiga pateikti išankstinę informaciją apie tokius apdovanojimus Europos Parlamentui bei Tarybai ir apie tokius apdovanojimus aiškiai nurodyti finansavimo sprendime;

(138)  skiriant apdovanojimus turėtų būti taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti minimalius konkursų reikalavimus, konkrečiai – apdovanojimo išmokėjimo laimėtojams sąlygas, taikomas skyrimo atveju, taip pat atitinkamas viešinimo priemones. Be to, būtina nustatyti aiškiai apibrėžtą skyrimo procedūrą – nuo paraiškų pateikimo iki pareiškėjų informavimo ir pranešimo laimėjusiam pareiškėjui, kuri turėtų atitikti dotacijų skyrimo procedūrą;

(139)  šiame reglamente turėtų būti nustatyti finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ir finansinei paramai taikomi principai ir sąlygos, taip pat Sąjungos finansinio įsipareigojimo apribojimo, kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu, finansinių priemonių likvidavimo ir ataskaitų teikimo taisyklės;

(140)  pastaraisiais metais Sąjunga vis dažniau taikė finansines priemones, kuriomis galima užtikrinti didesnį biudžeto sverto poveikį, tačiau tuo pačiu metu tos priemonės kelia finansinę riziką biudžetui. Tos finansinės priemonės apima ne tik finansines priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, bet ir tokias kitas priemones kaip biudžeto garantijos ir finansinė parama, kurios anksčiau buvo reglamentuojamos tik taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose toms priemonėms skirtuose pagrindiniuose aktuose. Greta jau galiojančių finansinėms priemonėms taikytinų taisyklių svarbu nustatyti bendrą sistemą, siekiant užtikrinti, kad tam priemonių rinkiniui būtų taikomi vienodi principai, taip pat svarbu tas priemones sugrupuoti į šio reglamento naują antraštinę dalį, apimančią biudžeto garantijoms ir finansinei paramai valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms skirtus skirsnius;

(141)  finansinės priemonės ir biudžeto garantijos gali būti naudingos didinant Sąjungos lėšų veiksmingumą, kai tos lėšos telkiamos kartu su kitomis lėšomis ir turi sverto poveikį. Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti įgyvendinamos tik tuo atveju, jei dėl jų nekyla konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje ar nesuderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis rizika;

(142)  laikantis metinių asignavimų, kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba leidžia naudoti atitinkamai programai, sistemos, finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti taikomos remiantis ex ante vertinimu, kurio rezultatai rodo, kad tos priemonės yra veiksmingos siekiant Sąjungos politikos tikslų;

(143)  finansinės priemonės, biudžeto garantijos ir finansinė parama turėtų būti leidžiamos pagrindiniu aktu. Kai tinkamai pagrįstais atvejais finansinės priemonės nustatomos ne pagrindiniu aktu, jas turėtų leisti Europos Parlamentas ir Taryba biudžete;

(144)  turėtų būti apibrėžtos priemonės, kurios galimai patenka į X antraštinę dalį, pavyzdžiui, paskolos, garantijos, investicijos į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą ir rizikos pasidalijimo priemonės. Apibrėžiant rizikos pasidalijimo priemones turėtų būti galima įtraukti kredito vertės didinimą projektų obligacijoms, apimant projekto skolos tvarkymo riziką ir sumažinant obligacijų turėtojams tenkančią kredito riziką padidinant kredito vertę paskolomis arba garantijomis;

(145)  visos iš finansinių priemonių arba biudžeto garantijų susigrąžintos sumos turėtų būti naudojamos priemonei ar garantijai, kuria jos buvo gautos, siekiant padidinti tos priemonės ar garantijos veiksmingumą ▌, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame akte nustatyta kitaip, ir į jas turėtų būti atsižvelgiama siūlant tai priemonei ar garantijai skirtus būsimus asignavimus;

(146)  tikslinga pripažinti interesų derinimą siekiant Sąjungos politikos tikslų, ypač tai, kad EIB ir EIF turi konkrečios finansinių priemonių ir biudžeto garantijų įgyvendinimo praktinės patirties;

(147)  EIB ir EIF, veikdami kaip grupė, turėtų turėti galimybę dalį įgyvendinimo perduoti vienas kitam, jei toks perdavimas galėtų būti naudingas tam tikro veiksmo įgyvendinimui ir kaip išsamiau apibrėžta atitinkamame susitarime su Komisija;

(148)  reikėtų paaiškinti, kad, kai finansinės priemonės ar biudžeto garantijos derinamos su papildomomis paramos iš biudžeto formomis, taisyklės dėl finansinių priemonių ar biudžeto garantijų turėtų būti taikomos visai priemonei. Kai taikytina, tokios taisyklės turėtų būti papildytos konkrečiais reikalavimais, nustatytais konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse;

(149)  įgyvendinant biudžeto lėšomis finansuojamas finansines priemones ir biudžeto garantijas turėtų būti laikomasi Sąjungos politikos dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir tokios politikos naujausių nuostatų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose dėl kriterijų ir procesų, kuriais siekiama sukurti ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą mokesčių tikslais(16) bei jų priede, taip pat 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose dėl ES nesudarytų jurisdikcijų sąraše mokesčių tikslais(17) bei jų prieduose;

(150)  valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms teikiamos biudžeto garantijos ir finansinė parama paprastai yra nebiudžetinės operacijos, turinčios didelį poveikį Sąjungos balansui. Jos paprastai ir toliau lieka nebiudžetinės operacijos, tačiau į šį finansinį reglamentą tikslinga įtraukti taisykles, kuriomis būtų numatyta didesnė Sąjungos finansinių interesų apsauga ir aiškesnė šių operacijų leidimo, valdymo ir apskaitos sistema;

(151)  pastaruoju metu Sąjunga ėmėsi svarbių biudžeto garantijomis grindžiamų iniciatyvų, pavyzdžiui, susijusių su Europos strateginių investicijų fondu (toliau – ESIF) ar Europos darnaus vystymosi fondu (toliau – EDVF). Toms priemonėms būdinga tai, kad dėl jų atsiranda Sąjungos neapibrėžtasis įsipareigojimas ir kyla būtinybė atidėti lėšų likvidumo atsargoms užtikrinti, kad iš biudžeto būtų galima tvarkingai vykdyti mokėjimo pareigas, kurių gali atsirasti dėl tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti Sąjungos kredito reitingą, taigi, ir jos pajėgumą teikti veiksmingą finansavimą, svarbu, kad leidimas prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, jiems skirtų atidėjinių sudarymas ir tų įsipareigojimų stebėsena būtų atliekami vadovaujantis griežtų taisyklių rinkiniu, kuris turėtų būti taikomas visoms biudžeto garantijoms;

(152)  dėl biudžeto garantijų atsirandantys neapibrėžtieji įsipareigojimai gali apimti įvairias finansavimo ir investavimo operacijas. Galimybės, kad bus pareikalauta biudžeto garantijos, kasmet tvirtai suplanuoti neįmanoma, kitaip nei paskolų atveju, kurios turi būti grąžinamos pagal sudarytą grąžinimo grafiką. Todėl būtina nustatyti leidimo prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir jų stebėsenos sistemą, kuria būtų visiškai užtikrinama, kad bet kuriuo metu būtų laikomasi Tarybos sprendime 2014/335/ES, Euratomas(18) nustatytų viršutinių metinių mokėjimų ribų ▌;

(153)  toje sistemoje taip pat turėtų būti numatytas valdymas ir kontrolė, įskaitant reguliarų ataskaitų apie Sąjungos finansinę riziką teikimą. Finansiniams įsipareigojimams skirtų atidėjinių norma turėtų būti nustatoma remiantis tinkamu finansinės rizikos, kylančios dėl susijusios priemonės, rizikos įvertinimu. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumas turėtų būti vertinamas kasmet biudžeto procedūros kontekste. Turėtų būti sukurtas išankstinio perspėjimo mechanizmas, siekiant išvengti finansiniams įsipareigojimams padengti skirtų atidėjinių trūkumo;

(154)  dėl vis intensyvesnio finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos naudojimo reikia mobilizuoti didelės apimties mokėjimų asignavimus ir sukaupti atidėjinius. Norint pasiekti sverto poveikį, kartu užtikrinant tinkamą apsaugos lygį finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, svarbu optimizuoti reikiamų atidėjinių sumą ir didinti veiksmingumą tuos atidėjinius sutelkiant bendrame atidėjinių fonde. Be to, lanksčiau naudojant tuos sutelktus atidėjinius galima nustatyti tokią faktinę bendrą atidėjinių normą, kuria užtikrinama reikiama apsauga naudojant optimalią išteklių sumą;

(155)  siekiant užtikrinti tinkamą bendro atidėjinių fondo veikimą programavimo laikotarpiu po 2020 m., ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti bendro atidėjinių fondo turto finansinio valdymo pavedimo Komisijai, EIB arba abiem šioms institucijoms pranašumų ir trūkumų nepriklausomą išorės vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į atitinkamus techninius ir institucinius kriterijus, naudojamus lyginant turto valdymo paslaugas, įskaitant techninę infrastruktūrą, suteiktų paslaugų sąnaudų palyginimą, institucinę sąrangą, kiekvienos institucijos ataskaitų teikimą, veiklos rezultatus, atskaitomybę ir ekspertines žinias, taip pat kitus turto valdymo įgaliojimus, susijusius su biudžetu. Kai tinkama, kartu su vertinimu turėtų būti pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(156)  atidėjiniams ir bendram atidėjinių fondui taikytinomis taisyklėmis turėtų būti nustatyta patikima vidaus kontrolės sistema. Pasikonsultavus su Komisijos apskaitos pareigūnu, Komisija turėtų nustatyti bendrame atidėjinių fonde laikomų išteklių valdymui taikytinas gaires. Finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ar finansinei pagalbai leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų aktyviai stebėti jų atsakomybei tenkančius finansinius įsipareigojimus, o bendro atidėjinių fondo išteklių finansinis valdytojas turėtų valdyti fondo pinigus ir turtą vadovaudamasis Komisijos apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis;

(157)  biudžeto garantijoms ir finansinei paramai turėtų būti taikomas tas pats principų rinkinys, kuris nustatytas finansinėms priemonėms. Biudžeto garantijos visų pirma turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir išmokamos pagal pareikalavimą. Jos turėtų būti įgyvendinamos taikant netiesioginį valdymą arba, tik išimtiniais atvejais – tiesioginį valdymą. Jomis turėtų būti padengiamos tik finansavimo ir investavimo operacijos, o kitos garantijos šalys prie operacijų, kurios padengiamos garantija, turėtų prisidėti nuosavais ištekliais;

(158)  finansinė parama valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms turėtų būti teikiama kaip paskola, kredito linija ar kokia nors kita priemonė, laikoma tinkama paramos veiksmingumui užtikrinti. Todėl Komisija turėtų būti įgaliota susijusiame pagrindiniame akte pasiskolinti būtinus išteklius kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų, užtikrindama, kad Sąjungai nereikėtų spręsti jokių su terminų keitimu susijusių klausimų ir ji nepatirtų jokios palūkanų normos rizikos arba kokios nors kitos komercinės rizikos;

(159)  kad būtų pasiektas numatytas supaprastinimas ir veiksmingumas, ▌su finansinėmis priemonėmis susijusios nuostatos turėtų būti taikomos kuo greičiau. Su biudžeto garantijomis, finansine parama ir bendru atidėjinių fondu susijusios nuostatos turėtų būti taikomos pradėjus įgyvendinti laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą. Laikantis to tvarkaraščio bus galima kruopščiai parengti naujas neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymo priemones. Be to, toks tvarkaraštis padės suderinti, viena vertus, X antraštinėje dalyje išdėstytus principus, pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos ir, kita vertus, konkrečias programas, susijusias su ta programa;

(160)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014(19) nustatomos taisyklės, skirtos, inter alia, politinių partijų ir politinių fondų finansavimui Europos lygmeniu, visų pirma, kiek tai susiję su finansavimo sąlygomis, finansavimo skyrimu ir paskirstymu, dovanojamu turtu ir įnašais, Europos Parlamento rinkimų kampanijų finansavimu, kompensuotinomis išlaidomis, draudimu dėl tam tikro finansavimo, sąskaitomis, ataskaitų teikimu ir auditu, įgyvendinimu ir kontrole, nuobaudomis, Europos politinių partijų ir politinių fondų institucijos, Europos Parlamento leidimus suteikiančio pareigūno ir valstybių narių bendradarbiavimu bei skaidrumu; ▌

(161)  į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos taisyklės dėl Europos politinėms partijoms skirtų įnašų iš biudžeto, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014; ▌

(162)  finansinė parama Europos politinėms partijoms turėtų būti teikiama kaip konkretus įnašas, kad atitiktų konkrečius tų partijų poreikius;

(163)  nors finansinė parama skiriama nereikalaujant metinės darbo programos, Europos politinės partijos turėtų ex post įrodyti, kad Sąjungos lėšos panaudotos tinkamai. Visų pirma, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų patikrinti, ar finansavimas panaudotas kompensuotinoms išlaidoms apmokėti, kaip nustatyta kvietime teikti paraiškas dėl įnašų, per šiame reglamente nustatytą terminą. Europos politinėms partijoms skirti įnašai turėtų būti panaudoti iki kitų finansinių metų, einančių po įnašų skyrimo metų, pabaigos, po kurių atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų susigrąžinti visas nepanaudotas lėšas;

(164)  Sąjungos lėšos, skirtos Europos politinių partijų veiklos sąnaudoms finansuoti, turėtų būti nenaudojamos kitiems tikslams, nei nustatyti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, ypač jos turėtų būti nenaudojamos trečiosioms šalims, pavyzdžiui, nacionalinėms politinėms partijoms, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti. Europos politinės partijos turėtų naudoti įnašus einamųjų arba būsimų išlaidų procentinei daliai, o ne išlaidoms ar skoloms, kurios buvo patirtos ar susidarė prieš joms pateikiant paraišką dėl įnašų, apmokėti;

(165)  taip pat reikėtų supaprastinti įnašų skyrimą ir jį pritaikyti prie Europos politinių partijų ypatybių, ypač atsisakant atrankos kriterijų, nustatant, kad paprastai visas išankstinis finansavimas sumokamas vienu mokėjimu, arba nustatant galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir fiksuotuosius vieneto įkainius ▌;

(166)  įnašai iš Sąjungos turėtų būti sustabdomi, sumažinami arba jų mokėjimas nutraukiamas, jeigu Europos politinės partijos pažeidžia Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(167)  šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 grindžiamos nuobaudos turėtų būti skiriamos nuosekliai ir turėtų būti laikomasi principo ne bis in idem. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 šiame reglamente numatytos administracinės ir (arba) finansinės nuobaudos neturi būti skirtos atvejais, kuriais nuobaudos jau buvo skirtos remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(168)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bendra sistema, pagal kurią biudžeto parama gali būti naudojama kaip išorės veiksmų srities priemonė, įskaitant trečiosios valstybės pareigą laiku pateikti Komisijai tinkamą informaciją, reikalingą sutartų sąlygų ir nuostatų, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, įgyvendinimui įvertinti;

(169)  siekiant sustiprinti Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenį, turėtų būti paaiškinta Sąjungos patikos fondų sukūrimo tvarka. Be to, būtina tiksliai nustatyti principus, taikytinus įnašams į Sąjungos patikos fondus, visų pirma tai, kad svarbu užsitikrinti kitų paramos teikėjų įnašus, nes taip pateisinamas jo sukūrimas pridėtinės vertės atžvilgiu. Taip pat būtina paaiškinti finansų pareigūnų ir Sąjungos patikos fondo valdybos pareigas ir apibrėžti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas teisingas atstovavimas dalyvaujantiems paramos teikėjams Sąjungos patikos fondo valdyboje ir privalomas teigiamas Komisijos balsas dėl fondų lėšų panaudojimo. Taip pat svarbu išsamiau nustatyti reikalavimus dėl ataskaitų, kurias turės teikti Sąjungos patikos fondai, teikimo;

(170)  siekiant supaprastinti galiojančias taisykles ir išvengti bereikalingo pasikartojimo, reikėtų išbraukti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 antroje dalyje nustatytas specialiąsias nuostatas, taikytinas EŽŪGF, moksliniams tyrimams, išorės veiksmams ir konkretiems Sąjungos fondams; ir tik įtraukti į atitinkamas šio reglamento dalis su sąlyga, kad nuostatos dar taikomos ar aktualios;

(171)  reikėtų supaprastinti ir paaiškinti finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos nuostatas. Todėl tikslinga visas nuostatas dėl metinių ataskaitų ir kitų finansinių ataskaitų sugrupuoti kartu;

(172)  turėtų būti patobulintas dabartinis Sąjungos institucijų ataskaitų dėl statybų projektų teikimo Europos Parlamentui ir Tarybai būdas. Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama finansuoti naujus statybų projektus iš pajamų, gautų pastatams, kurie jau parduoti. Todėl reikėtų įtraukti nuorodą dėl vidinių asignuotųjų pajamų į nuostatas dėl pastatų projektų. Taip būtų galima reaguoti į kintančius poreikius Sąjungos institucijų pastatų politikos srityje, sutaupant lėšų ir suteikiant daugiau lankstumo;

(173)  siekiant pritaikyti tam tikriems Sąjungos organams taikytinas taisykles, išsamias taisykles dėl viešųjų pirkimų ir faktinės atidėjinių normos išsamias sąlygas bei minimalų santykį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį, ir pavyzdiniu finansiniu reglamentu, taikomu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, šio reglamento I dalies daliniais pakeitimais, faktinės atidėjinių normos apskaičiavimo sąlygomis bei metodika ir nustatyto faktinės atidėjinių normos minimalaus santykio keitimo, kuris negali būti nustatomas mažesnis nei 85 % lygio santykis, daliniu pakeitimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(174)  siekiant užtikrinti, kad pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013(20), būtų skubiai teikiami atitinkami ištekliai kintantiems politikos prioritetams remti, kiekvienai iš trijų krypčių turėtų būti nustatytos tokios orientacinės dalys, o kiekvienam iš atskiros krypties teminių prioritetų – tokia mažiausia procentinė dalis, kad būtų užtikrintas didesnis lankstumas, kartu išlaikant plataus užmojo EURES tarpvalstybinių partnerysčių įgyvendinimo lygį. Taip turėtų būti patobulintas EaSI valdymas ir sudaromos sąlygos biudžeto išteklius skirti veiksmams, kuriais pasiekiama geresnių užimtumo ir socialinių rezultatų;

(175)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūrą nedarant poveikio Sąjungos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje, visų pirma atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2001/42/EB(21) ir 2011/92/ES(22), taikymui, turėtų būti paaiškinti tam tikri apribojimai, susiję su paramos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013(23) tokioms investicijoms apimtimi. Todėl būtina įtraukti aiškius ERPF įnašo į tokias investicijas masto apribojimus, taikomus nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data];

(176)  siekiant reaguoti į problemas, kurios kyla dėl augančių migrantų ir pabėgėlių srautų, reikėtų įvardyti tikslus, prie kurių įgyvendinimo gali prisidėti ERPF, teikdamas paramą migrantams ir pabėgėliams, kad valstybėms narėms būtų sudarytos galimybės teikti investicijas, skirtas teisėtai esantiems trečiųjų valstybių piliečiams, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir tarptautinės apsaugos gavėjus;

(177)  siekiant palengvinti veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013(24) įgyvendinimą, reikėtų išplėsti galimų paramos gavėjų ratą. Todėl turėtų būti leista vadovaujančioms institucijoms laikyti fizinius asmenis paramos gavėjais, o paramos gavėjui valstybės pagalbos kontekste turėtų būti numatyta lankstesnė apibrėžtis;

(178)  paprastai dėl makroregioninių strategijų susitariama priimant Tarybos išvadas. Nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, tokias išvadas prireikus gali patvirtinti Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į ES sutarties 15 straipsnyje nustatytus tos institucijos įgaliojimus, ir tai buvo daroma. Todėl tame reglamente pateikta ''makroregioninės strategijos'' apibrėžtis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(179)  siekiant užtikrinti pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinamų ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EŽŪFKP ir EJRŽF (Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai)) patikimą finansų valdymą ir paaiškinti valstybių narių pareigas, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4 straipsnyje nustatytuose bendruosiuose principuose turėtų būti nurodyti šiame reglamente nustatyti biudžeto vykdymo vidaus kontrolės ir interesų konflikto vengimo principai;

(180)  siekiant kuo labiau padidinti visų Sąjungos fondų sinergiją, kad būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos ir prieglobsčio problemos, turėtų būti užtikrinta, kad, kai teminiai tikslai nurodomi kaip prioritetai konkrečiam fondui skirtose taisyklėse, tokie prioritetai apimtų tinkamą kiekvieno ESI fondo naudojimą tose srityse. Kai tikslinga, turėtų būti užtikrintas koordinavimas su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu;

(181)  siekiant užtikrinti programavimo priemonių nuoseklumą, partnerystės susitarimų ir Komisijos ankstesniais kalendoriniais metais patvirtintų programų pakeitimų suderinimas turėtų būti atliekamas vieną kartą per metus;

(182)  siekiant palengvinti bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų rengimą ir įgyvendinimą, iš pagrindinio fondo turėtų būti leidžiama dengti pasirengimo, einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas;

(183)  siekiant palengvinti bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų ir integruotų teritorinių investicijų įgyvendinimą, reikėtų paaiškinti vietos veiklos grupių vaidmenį ir pareigas bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų atveju ir vietos institucijų, regioninės plėtros įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir pareigas integruotų teritorinių investicijų (toliau – ITI) atveju, palyginti su kitomis programą įgyvendinančiomis įstaigomis. Atitinkamą įstaigą skirti tarpine institucija pagal specialiai fondui taikomas taisykles turėtų būti reikalaujama tik tuo atveju, kai atitinkamos įstaigos atlieka papildomas užduotis, kurios tenka vadovaujančiosios ar tvirtinančiosios institucijos arba mokėjimo agentūros atsakomybei;

(184)  vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti finansines priemones tiesiogiai skirdamos sutartį ▌EIB ir tarptautinėms finansų įstaigoms;

(185)  daugelis valstybių narių yra įsteigusios valstybei priklausančius bankus arba ▌įstaigas, kurie veikia pagal viešosios politikos įgaliojimus skatinti ekonominės plėtros veiklą. Tokie valstybei priklausantys bankai arba ▌ įstaigos pasižymi specifiniais ypatumais, dėl kurių jie skiriasi nuo privačių komercinių bankų nuosavybės ir plėtros įgaliojimų atžvilgiu, taip pat dėl to, kad jų pagrindinis tikslas nėra gauti kuo daugiau pelno. Tokių valstybei priklausančių bankų arba įstaigų pagrindinis vaidmuo yra švelninti rinkos nepakankamumą, kai tam tikruose regionuose ar tam tikrose politikos srityse arba sektoriuose komerciniai bankai teikia nepakankamai finansinių paslaugų. Tie valstybei priklausantys bankai arba ▌įstaigos turi visas galimybes skatinti prieigą prie ESI fondų, kartu išlaikydami konkurencinį neutralumą. Dėl savo specifinio vaidmens ir ypatumų jie valstybėms narėms gali suteikti galimybę aktyviau naudoti finansines priemones ESI fondų lėšoms teikti, siekiant kuo labiau padidinti tų lėšų poveikį realiajai ekonomikai. Tokie rezultatai atitiktų Komisijos politiką sudaryti palankesnes sąlygas tokiems valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms, kaip fondų valdytojams, atlikti savo vaidmenį tiek įgyvendinant ESI fondus, tiek derinant ESI fondus su ESIF finansavimu, kaip nustatyta Investicijų plane Europai. Nedarant poveikio sutartims, kurios jau paskirtos finansinių priemonių įgyvendinimui laikantis taikytinos teisės, pagrįsta paaiškinti, kad vadovaujančiosios institucijos gali tiesiogiai skirti sutartis tokiems valstybei priklausantiems bankams arba ▌įstaigoms. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad galimybė tiesiogiai skirti sutartis ir toliau derėtų su vidaus rinkos principais, reikėtų nustatyti griežtas sąlygas, kurias turi tenkinti valstybei priklausantys bankai arba įstaigos. Tokios sąlygos, be kita ko, turėtų apimti nuostatą, kad neturėtų būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai, laikantis Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų reikalavimų, privataus kapitalo dalyvavimas nesuteikia kontrolės ir teisės blokuoti. Be to, griežtai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 taikymo srities ribų, valstybei priklausančiam bankui arba įstaigai turėtų būti leidžiama įgyvendinti finansines priemones ir tais atvejais, jeigu privataus kapitalo dalyvavimas nesuteikia įtakos sprendimams dėl kasdienio ESI fondais remiamos finansinės priemonės valdymo;

(186)  siekiant, kad ERPF ir EŽŪFKP ir toliau turėtų galimybę prisidėti prie bendros neribotos garantijos ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinių priemonių MVĮ, būtina nustatyti, kad valstybės narės visu programavimo laikotarpiu galėtų naudotis ERPF ir EŽŪFKP, siekiant prisidėti prie tokių priemonių, taip pat būtina atnaujinti su ta galimybe susijusias atitinkamas nuostatas, kaip antai dėl ex ante vertinimų ir įvertinimų, arba įtraukti ERPF skirtą programavimo galimybę prioritetinės krypties lygmeniu;

(187)  priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017(25) siekta valstybėms narėms sudaryti sąlygas naudotis ESI fondais siekiant prisidėti prie tinkamų projektų ▌, remiamų pagal ESIF, finansavimo. Į Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti įterpta konkreti nuostata dėl sąlygų nustatymo, kad būtų galima užtikrinti geresnę sąveiką ir papildomumą, kurie sudarys palankesnę galimybę ESIF ES garantijoje derinti ESI fondų lėšas ir EIB finansinius produktus;

(188)  atlikdami savo veiksmus, finansines priemones įgyvendinantys subjektai turėtų laikytis Sąjungos politikos dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir tokios politikos naujausių nuostatų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose ir jų priede bei 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose ir jų prieduose;

(189)  siekiant supaprastinti ir suderinti kontrolės ir audito reikalavimus ir patobulinti EIB bei kitų tarptautinių finansų įstaigų įgyvendinamų finansinių priemonių apskaitą, būtina iš dalies pakeisti finansinių priemonių valdymo ir kontrolės nuostatas, kad būtų palengvintas patikinimo procesas. Tas pakeitimas neturėtų būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies a punkte ir 39 straipsnyje nurodytoms finansinėms priemonėms, nustatytoms pagal finansavimo susitarimą, pasirašytą prieš … [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data]. Tokioms finansinėms priemonėms to reglamento 40 straipsnis turėtų toliau būti taikomas toks, koks buvo taikomas nuo finansavimo susitarimo pasirašymo;

(190)  siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 įgyvendinimo sąlygas kontrolės ataskaitų ir metinių audito ataskaitų modelių, kaip nustatyta to reglamento 40 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(26);

(191)  siekiant užtikrinti suderinamumą su finansinių pataisų traktavimu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, būtina paaiškinti, kad finansinių priemonių atveju turėtų būti leidžiama panaikintą įnašą dėl pavienio pažeidimo panaudoti iš naujo tvarkingomis to paties veiksmo išlaidomis, kad susijusios finansinės pataisos pasekmė nebūtų finansinės priemonės veiksmo grynasis nuostolis;

(192)  siekiant suteikti daugiau laiko finansavimo susitarimams pasirašyti, kad būtų sudaryta galimybė nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių atveju pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui išmokėjimams naudoti sąlyginio deponavimo sąskaitas investicijoms į galutinius naudos gavėjus, tokių finansavimo susitarimų pasirašymo galutinis terminas turėtų būti pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(193)  siekiant skatinti pagal rinkos ekonomikos principą veikiančius investuotojus bendrai investuoti į viešosios politikos projektus, reikėtų nustatyti skirtingų sąlygų taikymo investuotojams koncepciją, pagal kurią konkrečiomis sąlygomis būtų leidžiama nustatyti, kad teikiant ESIF ES garantiją ESI fondams tektų antraeilė pozicija pagal rinkos ekonomikos principą veikiančio investuotojo ir EIB finansinių produktų atžvilgiu. Taip pat reikėtų nustatyti tokio skirtingų sąlygų taikymo sąlygas, kai įgyvendinami ESI fondai;

(194)  atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką vyrauja žemos palūkanų normos, ir siekiant, kad finansines priemones įgyvendinančioms įstaigoms nekiltų nepagrįstų sunkumų, neigiamas palūkanas, susidariusias dėl ESI fondų investicijų pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43 straipsnį, būtina leisti finansuoti iš finansinei priemonei sugrąžintų išteklių su sąlyga, kad būtų vykdomas aktyvus iždo valdymas;

(195)  siekiant suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus su naujosiomis nuostatomis dėl skirtingų sąlygų taikymo investuotojams ir išvengti tam tikrų reikalavimų dubliavimosi, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio 2 dalis turėtų būtį iš dalies pakeista;

(196)  siekiant palengvinti ESI fondų įgyvendinimą, valstybėms narėms būtina suteikti galimybę įgyvendinti techninės paramos veiksmus, tiesiogiai paskiriant sutartį EIB, kitoms tarptautinėms finansinėms įstaigoms ir valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms;

(197)  siekiant dar labiau suderinti veiksmų, kuriuos užbaigus gaunama grynųjų pajamų, sąlygas, atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos jau atrinktiems, bet dar tebevykdomiems veiksmams ir veiksmams, kurie tuo programavimo laikotarpiu dar turi būti atrinkti;

(198)  siekiant suteikti didelę paskatą energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui, išlaidos, sutaupytos pagerinus energijos vartojimo efektyvumą dėl tam tikro veiksmo, neturėtų būti laikomos grynosiomis pajamomis;

(199)  siekiant palengvinti veiksmų, iš kurių gaunama pajamų, įgyvendinimą, bet kuriuo programos įgyvendinimo metu turėtų būti leidžiama sumažinti bendro finansavimo dalį, taip pat turėtų būti numatytos galimybės nacionaliniu lygmeniu nustatyti grynųjų pajamų procentinėmis dalimis išreikštą fiksuotąją normą;

(200)  atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014(27) buvo priimtas vėlai ir kad tuo reglamentu buvo nustatyti pagalbos intensyvumo lygiai, būtina Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatyti tam tikras išimtis EJRŽF atžvilgiu, susijusias su veiksmais, iš kurių gaunama pajamų. Tomis išimtimis nustatomos palankesnės sąlygos tam tikriems veiksmams, iš kurių gaunama pajamų, o jų sumos ar paramos normos nustatytos Reglamente (ES) Nr. 508/2014, todėl būtina nustatyti kitą tų išimčių taikymo datą, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio taikymą veiksmams, remiamiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013;

(201)  siekiant sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų padidinti vertės ribą, iki kurios tam tikri veiksmai neįtraukiami į reikalavimą skaičiuoti ir neatsižvelgti į juos įgyvendinant gautas pajamas;

(202)  siekiant palengvinti ESI fondų ir kitų Sąjungos priemonių sinergiją, turėtų būti nustatyta, kad tam tikra iš anksto sutarta proporcinė patirtų išlaidų dalis gali būti kompensuojama iš kitų ESI fondų ir Sąjungos priemonių;

(203)  siekiant skatinti naudoti fiksuotąsias sumas ir atsižvelgiant į tai, kad fiksuotosios sumos turėtų būti grindžiamos sąžiningu, nešališku ir patikrinamu apskaičiavimo metodu, kuris užtikrina patikimą finansų valdymą, reikėtų panaikinti taikytiną viršutinę fiksuotųjų sumų naudojimo ribą;

(204)  siekiant sumažinti paramos gavėjams tenkančią projektų įgyvendinimo administracinę naštą, reikėtų nustatyti naują supaprastinto išlaidų apmokėjimo formą finansavimo tikslais, pagrįstą kitomis sąlygomis, nei veiksmų išlaidos;

(205)  siekiant supaprastinti lėšų naudojimo taisykles ir sumažinti susijusią administracinę naštą, valstybės narės turėtų dažniau naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu;

(206)  atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnį pareiga užtikrinti investicinių veiksmų tęstinumą po galutinio mokėjimo taikoma paramos gavėjui ir kad tuo atveju, jei investicijos skirtos naujų mechanizmų ir įrenginių išperkamajai nuomai, galutinis mokėjimas atliekamas sutarties galiojimo laikotarpio pabaigoje, ta pareiga tokios rūšies investicijoms neturėtų būti taikoma;

(207)  siekiant užtikrinti, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas būtų taikomas kuo platesniu mastu, reikėtų nustatyti, kad tam tikros vertės ribos neviršijantiems ERPF ir ESF veiksmams ar projektams, kurie sudaro dalį operacijos, gaunančios paramą iš ERPF ir ESF, būtų privaloma taikyti standartinius fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ar fiksuotąsias normas, atsižvelgiant į atitinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Vadovaujančiajai institucijai ar Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų stebėsenos komitetui turėtų būti suteikta galimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpį tokiu laikotarpiu, koks jiems atrodo tinkamas, jei jie mano, kad tokia pareiga sukuriama neproporcinga administracinė našta. Tokia pareiga turėtų būti netaikoma veiksmams, kuriems teikiama parama pagal valstybės pagalbą, kuri nelaikoma de minimis pagalba. Tokių veiksmų atžvilgiu ir toliau turėtų būti galima pasirinkti visų formų dotacijas ir gražinamąsias subsidijas. Be to, visų ESI fondų atveju reikėtų nustatyti, kad biudžeto projektais gali būti remiamasi kaip papildoma supaprastinto išlaidų apmokėjimo nustatymo metodika;

(208)  siekiant palengvinti galimybę supaprastintą išlaidų apmokėjimą pradėti taikyti anksčiau ir tikslingiau, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 būtų papildytas konkrečiomis taisyklėmis dėl finansines priemones įgyvendinančių subjektų vaidmens, įsipareigojimų ir atsakomybės, susijusių atrankos kriterijų ir produktų, kurie gali būti teikiami naudojant finansines priemones, kuriais būtų papildytos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl standartinių fiksuotųjų vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą, sąžiningo, nešališko ir patikrinamo jų apskaičiavimo metodo, ir nurodant išsamias finansavimo sąlygas, grindžiamas sąlygų, susijusių su programų įgyvendinimo pažanga ar jų tikslų pasiekimu, įvykdymu, o ne išlaidomis, ir jų taikymu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(209)  siekiant sumažinti administracinę naštą, turėtų būti dažniau taikomos fiksuotosios normos, kurioms nustatyti nebūtina valstybių narių parengta metodika. Todėl reikėtų nustatyti dvi papildomas fiksuotąsias normas: vieną tiesioginėms personalo išlaidoms, kitą – likusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, pagrįstoms personalo išlaidomis, apskaičiuoti. Be to, reikėtų išsamiau paaiškinti personalo išlaidų apskaičiavimo metodiką;

(210)  siekiant padidinti veiksmų efektyvumą ir poveikį, reikėtų palengvinti veiksmų, apimančių visą valstybės narės teritoriją, ar veiksmų, apimančių įvairias programos sritis, įgyvendinimą, taip pat suteikti daugiau galimybių į tam tikras investicijas įtraukti išlaidas už Sąjungos ribų;

(211)  siekiant skatinti valstybes nares naudotis nepriklausomų ekspertų paslaugomis didelės apimties projektams įvertinti, reikėtų leisti deklaruoti Komisijai išlaidas, susijusias su didelės apimties projektu, prieš gaunant teigiamą nepriklausomo eksperto įvertinimą, kai tik Komisija informuojama apie atitinkamos informacijos pateikimą nepriklausomam ekspertui;

(212)  siekiant skatinti bendrų veiksmų planų, kurie sumažins paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimą, būtina mažinti reglamentavimo reikalavimus, susijusius su bendro veiksmų plano parengimu, kartu toliau skiriant tinkamą dėmesį horizontaliesiems principams, įskaitant lyčių lygybę ir darnų vystymąsi, kuriais svariai prisidėta prie veiksmingo ESI fondų įgyvendinimo;

(213)  siekiant išvengti paramos gavėjams tenkančios bereikalingos administracinės naštos, informavimo, komunikacijos ir matomumo taisyklės turėtų būti grindžiamos proporcingumo principu. Todėl svarbu paaiškinti tų taisyklių taikymo sritį;

(214)  siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti veiksmingą techninės paramos naudojimą ERPF, ESF ir Sanglaudos fonde bei įvairių kategorijų regionuose, reikėtų padidinti atitinkamų ribų, taikytinų valstybių narių techninei paramai, apskaičiavimo ir stebėsenos lankstumą;

(215)  siekiant supaprastinti vykdymo struktūras, reikėtų paaiškinti, kad galimybė tai pačiai valdžios įstaigai vykdyti vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir audito institucijos funkcijas suteikiama ir programų, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, atveju;

(216)  reikėtų išsamiau apibūdinti vadovaujančiųjų institucijų pareigas, susijusias su išlaidų tikrinimu, kai naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas;

(217)  siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant ESI fondus ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (toliau – EPLSAF) paramos gavėjai galėtų visapusiškai pasinaudoti galimu e. valdymo sprendimų supaprastinimu, ypač siekiant palengvinti visapusišką elektroninį dokumentų tvarkymą, būtina paaiškinti, kad registravimas popieriuje nėra būtinas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

(218)  siekiant padidinti kontrolės proporcingumą ir palengvinti administracinę naštą, kylančią dėl dubliuojamos kontrolės, ypač smulkių paramos gavėjų atveju, nepažeidžiant patikimo finansų valdymo principo, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama vieno bendro audito principui, o vertės ribos, kurių neviršijus atliekamas ne daugiau kaip vienas auditas, turėtų būti dvigubai didesnės;

(219)  svarbu padidinti ESI fondų matomumą ir visuomenės informuotumą apie jų rezultatus ir pasiekimus. Informavimo ir komunikacijos veikla bei matomumo visuomenėje didinimo priemonės tebėra itin svarbios skelbiant apie ESI fondų pasiekimus ir parodant, kaip investuojami Sąjungos finansiniai ištekliai;

(220)  siekiant tam tikroms tikslinėms grupėms sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ESF, turėtų būti nereikalaujama rinkti tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013(28) I priede nurodytiems rodikliams būtinų duomenų;

(221)  siekiant užtikrinti vienodo požiūrio taikymą veiksmams, kurie remiami pagal šį reglamentą, būtina nustatyti tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimų taikymo pradžios datą;

(222)  siekiant užtikrinti, kad visas reglamentų (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 223/2014(29) programavimo laikotarpis būtų reglamentuojamas suderintu taisyklių rinkiniu, būtina, kad kai kurie tų reglamentų pakeitimai būtų taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d. Numatant tų pakeitimų taikymą atgaline data atsižvelgiama į teisėtus lūkesčius;

(223)  siekiant paspartinti finansinių priemonių įgyvendinimą derinant ESI fondų paramą su EIB finansiniais produktais pagal ESIF ES garantiją ir nustatyti nuolatinį teisinį pagrindą finansavimo susitarimams pasirašyti, sudarant galimybę nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių atveju naudoti sąlyginio deponavimo sąskaitas, būtina, kad kai kurie šio reglamento pakeitimai būtų taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d. Numatant tų dalinių pakeitimų taikymą atgaline data užtikrinama, kad būtų dar labiau palengvintas projektų finansavimas derinant ESI fondų ir ESIF paramą, ir išvengiama teisinės spragos tarp tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų galiojimo pabaigos datos ir jų galiojimo pratęsimo šiuo reglamentu įsigaliojimo datos;

(224)  konkrečių sektorių taisyklių supaprastinimai ir pakeitimai turėtų būti pradėti taikyti kuo greičiau siekiant palengvinti įgyvendinimo paspartinimą esamu programavimo laikotarpiu ir todėl turėtų būti taikomi nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data];

(225)  po 2017 m. gruodžio 31 d. iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) toliau turėtų būti laikinai teikiama parama nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam (toliau – angl. NEET) jaunimui, gyvenančiam regionuose ▌, kurį neproporcingai paveikė didžiulis atleidimo iš darbo mastas. Siekiant sudaryti sąlygas nuolat teikti paramą NEET jaunimui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013(30) pakeitimas, kuriuo užtikrinamas toks nuolatinis paramos teikimas, turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.;

(226)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013(31) vienam ar daugiau Europos infrastruktūros tinklų priemonių (toliau – EITP) sektorių turėtų būti galima nustatytos derinimo priemonės. Tokiomis derinimo priemonėmis galėtų būti finansuojamos derinimo operacijos – veiksmai, kuriuos vykdant derinama nekompensuotinų rūšių parama, pavyzdžiui, parama iš valstybių narių biudžeto lėšų, EITP dotacijų, ESI fondų lėšų, ir Sąjungos biudžeto finansinių priemonių, įskaitant EITP nuosavo kapitalo ir EITP skolos finansinių priemonių ▌derinius, ir EIB grupės, iš nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, iš plėtros ar kitų finansų įstaigų, iš investuotojų teikiamo finansavimo ir privačiojo sektoriaus finansinė parama. Finansavimas iš EIB grupės turėtų apimti EIB finansavimą pagal ESIF, ir privati finansinė parama turėtų apimti tiesioginius ir netiesioginius finansinius įnašus, taip pat paramą, gautą įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

(227)  rengiant ir diegiant derinimo priemones, turėtų būti remiamasi ex ante vertinimu, atliktu pagal šį reglamentą ir turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant EITP kvietimą teikti pasiūlymus dėl derinimo, nurodytą 2017 m. sausio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2014)1921, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriaus finansinės pagalbos 2014–2020 m. daugiametė darbo programa. EITP derinimo priemonės turėtų būti nustatytos daugiametėse ir (arba) metinėse darbo programose ir patvirtintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 ir 25 straipsnius. Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų skaidriai ir laiku teikiamos ataskaitos dėl visų EITP derinimo priemonių įgyvendinimo;

(228)  EITP derinimo priemonių tikslas turėtų būti palengvinti ir racionalizuoti vienos paraiškos dėl visų rūšių paramos, įskaitant Sąjungos dotacijas pagal EITP ir privačiojo sektoriaus teikiamą finansavimą, teikimo procedūrą. Tokiomis derinimo priemonėmis turėtų būti siekiama optimizuoti projektų vykdytojams taikomą paraiškų teikimo procesą, taikant bendrą techninių ir finansinių aspektų vertinimo procesą;

(229)  EITP derinimo priemonėmis turėtų būti padidintas projektų pateikimo lankstumas, taip pat supaprastintas ir racionalizuotas projektų nustatymo ir finansavimo procesas. Jomis taip pat turėtų būti padidintas susijusių finansų įstaigų savarankiškumas bei įsipareigojimas ir taip sumažinta projektams kylanti rizika;

(230)  EITP derinimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas geresnis veiklos koordinavimas, keitimasis informacija ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių, Komisijos, EIB, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir privačiųjų investuotojų siekiant sukurti ir remti tinkamą projektų, kuriais siekiama EITP politikos tikslų, bazę;

(231)  EITP derinimo priemonėmis turėtų būti siekiama stiprinti Sąjungos išlaidų didinamąjį poveikį, pritraukiant papildomų išteklių iš privačiųjų investuotojų, tokiu būdu užtikrinant maksimalų privačiųjų investuotojų dalyvavimo lygį. Be to, jomis turėtų būti užtikrinama, kad veiksmai, kuriems teikiama parama, būtų ekonomiškai ir finansiškai perspektyvūs ir padedama išvengti investicijų sverto trūkumo. Jomis turėtų būti padedama siekti Sąjungos tikslų, susijusių su Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) nustatytais tikslais, prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir tarpvalstybinio sujungiamumo užtikrinimo. Tais atvejais, kai finansavimo veiksmams naudojama ir EITP, ir ESIF, svarbu, kad Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnį, ir laikydamiesi Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 24 straipsnio 2 dalies, išnagrinėtų, ar finansų valdymas buvo patikimas;

(232)  daugeliu atveju tikimasi, kad dotacijos transporto sektoriuje ir toliau liks pagrindinė Sąjungos politikos tikslų rėmimo priemonė. Todėl dėl EITP derinimo priemonių taikymo neturėtų sumažėti galimybių gauti tokias dotacijas;

(233)  privačiųjų bendrų investuotojų dalyvavimas transporto projektuose galėtų būti palengvintas sušvelninant finansinę riziką. Tuo tikslu gali būti tikslingos pagal biudžeto lėšomis remiamus bendrus finansinius mechanizmus, tokius kaip derinimo priemonės, EIB teikiamos pirmojo nuostolio garantijos;

(234)  finansavimas EITP lėšomis turėtų būti grindžiamas daugiametėje ir metinėje darbo programose nustatytais atrankos ir skyrimo kriterijais, nustatytais pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnio 5 dalį, nepriklausomai nuo naudojamo finansavimo formos arba finansavimo formų derinio;

(235)  į derinimo priemonėmis įgytą patirtį turėtų būti atsižvelgiama atliekant Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 vertinimus;

(236)  neturėtų būti laikoma, kad EITP derinimo priemonės pagal šį reglamentą nustatymas daro poveikį derybų dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos rezultatui;

(237)  atsižvelgiant į labai aukštą EITP įvykdymo lygį transporto sektoriuje ir siekiant remti transeuropiniam transporto tinklui daugiausia pridėtinės vertės teikiančių projektų, susijusių su pagrindinio tinklo koridoriais, tarpvalstybiniais projektais ▌, projektais dėl kitos pagrindinio tinklo atkarpos ir projektais, atitinkančiais finansavimo reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priede išvardytus horizontaliuosius prioritetus, įgyvendinimą, išimties tvarka būtina suteikti papildomo lankstumo naudoti daugiametę darbo programą ir panaudoti finansinio paketo sumą iki 95 % finansinių biudžeto išteklių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1306/2013. Tačiau svarbu, kad likusiu EITP įgyvendinimo laikotarpiu tolesnė parama būtų teikiama prioritetams, įtrauktiems į metines darbo programas;

(238)  atsižvelgiant į kitokį EITP telekomunikacijų sektoriaus pobūdį, palyginti su EITP transporto ir EITP energetikos sektoriais, tai yra mažesnį vidutinį dotacijų dydį ir sąnaudų rūšies ir projektų rūšies skirtumus, turėtų būti vengiama bereikalingos naštos, tenkančios paramos gavėjams ir valstybėms narėms, dalyvaujančioms susijusiuose veiksmuose, taikant ne tokią griežtą pareigą patvirtinti išlaidas, nesusilpninant patikimo finansų valdymo principo;

(239)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014(32), šiuo metu veiksmams skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje remti gali būti naudojamos tik dotacijos ir viešieji pirkimai. Siekiant užtikrinti, kad skaitmeninių paslaugų infrastruktūra veiktų kuo efektyviau, tokius veiksmus turėtų būti leidžiama remti ir kitomis finansinėmis priemonėmis, kurios šiuo metu yra naudojamos pagal EITP, įskaitant novatoriškas finansines priemones;

(240)  siekiant išvengti vadovaujančiosioms institucijoms tenkančios bereikalingos administracinės naštos, kuri galėtų kliudyti veiksmingam EPLSAF įgyvendinimui, tikslinga supaprastinti ir palengvinti veiksmų programų neesminių elementų keitimo procedūrą;

(241)  siekiant dar labiau supaprastinti EPLSAF lėšų naudojimą, tikslinga nustatyti papildomas nuostatas, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, visų pirma, su standartinių fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų taikymu;

(242)  siekiant išvengti nesąžiningo elgesio organizacijų partnerių atžvilgiu, pažeidimai, už kuriuos atsako tik įstaiga, kuriai pavestas paramos įsigijimas, turėtų neturėti poveikio organizacijų partnerių išlaidų tinkamumui finansuoti;

(243)  siekiant supaprastinti ESI fondų ir EPLSAF įgyvendinimą ir išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti tam tikras valstybių narių pareigas, susijusias su valdymu ir kontrole;

(244)  atsižvelgiant į poreikį finansiniais metais nuosekliai taikyti atitinkamas finansines taisykles, iš esmės rekomenduojama šio reglamento Pirmą dalį (Finansinis reglamentas) pradėti taikyti finansinių metų pradžioje. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatyti svarbūs supaprastinimai tiek Finansinio reglamento, tiek konkrečių sektorių taisyklių dalinių pakeitimų atžvilgiu kuo anksčiau duotų naudos Sąjungos lėšų gavėjams, tikslinga išimties tvarka numatyti šio reglamento taikymą nuo jo įsigaliojimo dienos. Tuo pačiu metu, siekiant skirti papildomo laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, Sąjungos institucijos, vykdydamos savo atitinkamus administracinius asignavimus, turėtų toliau taikyti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 iki 2018 finansinių metų pabaigos;

(245)  kai kurie pakeitimai, susiję su finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis ir finansine parama, turėtų būti taikomi tik nuo laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos taikymo pradžios dienos, kad būtų skirta pakankamai laiko taikytinus teisinius pagrindus ir programas pritaikyti prie naujųjų taisyklių;

(246)  informacija apie etato ekvivalentų metinį vidurkį ir iš ankstesnių metų perkeltą numatomą asignuotųjų pajamų sumą pirmą kartą turėtų būti pateikiama kartu su biudžeto projektu, kuris turi būti pateiktas 2021 m., kad Komisija turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos pareigos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

PIRMA DALIS

FINANSINIS REGLAMENTAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, ▌TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bendrojo biudžeto (toliau – biudžetas) sudarymo ir vykdymo, taip pat jų ataskaitų pateikimo ir audito taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  pareiškėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, kuris pateikė paraišką dalyvauti dotacijos skyrimo procedūroje ar apdovanojimo konkurse;

2)  paraiškos dokumentas – pasiūlymas, dalyvavimo prašymas, dotacijos paraiška ar paraiška dalyvauti apdovanojimo konkurse;

3)  skyrimo procedūra – viešųjų pirkimų procedūra, dotacijos skyrimo procedūra, apdovanojimo konkursas arba ekspertų, arba asmenų ar subjektų, vykdančių biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, atrankos procedūra;

4)  pagrindinis aktas – teisės aktas, išskyrus rekomendaciją ar nuomonę, kuriame nustatomas veiksmo ir atitinkamų į biudžetą įtrauktų išlaidų ar iš biudžeto dengiamos biudžeto garantijos arba finansinės paramos vykdymo teisinis pagrindas ir kuris gali būti bet kurios iš toliau nurodytų formų:

a)  įgyvendinant Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis) – reglamentas, direktyva arba sprendimas, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, arba

b)  įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštinę dalį – viena iš formų, nurodytų ES sutarties 28 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnyje, 42 straipsnio 4 dalyje ir 43 straipsnio 2 dalyje;

5)  naudos gavėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, su kuriuo pasirašytas susitarimas dėl dotacijos;

6)  derinimo priemonė arba platforma – Komisijos ir plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų nustatyta bendradarbiavimo sistema, kuria negrąžintinos paramos formas ir (arba) finansines paramos priemones ir (arba) biudžeto priemones ir grąžintinos paramos formas siekiama derinti su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat privataus sektoriaus finansų įstaigų ir privataus sektoriaus investuotojų, finansinėmis priemonėmis;

7)  biudžeto vykdymas – veiklos, susijusios su biudžeto asignavimų valdymu, stebėsena, kontrole ir auditu vykdymas laikantis 62 straipsnyje numatytų metodų;

8)  biudžetinis įsipareigojimas – operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atideda biudžeto asignavimus, būtinus vėlesniems mokėjimams padengti, kad būtų įvykdyti teisiniai įsipareigojimai;

9)  biudžeto garantija – teisinis Sąjungos įsipareigojimas remti veiksmų programą, į biudžetą įtraukiant finansinę pareigą, kurią galima pareikalauti įvykdyti programos įgyvendinimo metu įvykus tam tikram įvykiui ir kuri galioja pagal remiamą programą prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti nustatytą trukmę;

10)  pastatų sutartis – sutartis, kuri apima žemės, pastatų arba kito nekilnojamojo turto pirkimą, mainus, ilgalaikę nuomą, uzufruktą, išperkamąją nuomą, nuomą arba pirkimą išsimokėtinai su galimybe pirkti arba be jos. Ji apima tiek esamus pastatus, tiek neužbaigtus pastatus, jeigu kandidatas jiems yra gavęs galiojantį statybos leidimą. Ji neapima pastatų, suprojektuotų pagal perkančiosios organizacijos specifikacijas, kurie yra įtraukti į darbų pirkimo sutartis.;

11)  kandidatas – ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, konkurso procedūroje su derybomis, konkurenciniame dialoge, inovacijų partnerystėje, projekto konkurse ar derybose;

12)  centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir, kai taikytina, pagalbinę pirkimo veiklą;

13)  patikrinimas – tam tikro pajamų ar išlaidų operacijos aspekto patikrinimas;

14)  koncesijos sutartis – atlygintinė sutartis, kurią raštu sudaro vienas ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kaip apibrėžta 174 ir 178 straipsniuose, ir kuria ekonominės veiklos vykdytojui pavedama vykdyti darbus arba teikti ir administruoti paslaugas (toliau – koncesija), ir kai:

a)  atlygį sudaro tik teisė vykdyti darbus ar teikti paslaugas arba ta teisė kartu su mokėjimu;

b)  skiriant koncesijos sutartį koncesininkui perduodama veiklos rizika, susijusi su tų darbų vykdymu arba paslaugų teikimu, apimanti paklausos ar pasiūlos riziką arba abiejų šių rūšių riziką. Laikoma, kad koncesininkas prisiima veiklos riziką, kai įprastomis veiklos sąlygomis nėra garantijų, kad bus atgautos vykdant atitinkamus darbus ar teikiant atitinkamas paslaugas padarytos investicijos ar patirtos sąnaudos;

15)  neapibrėžtasis įsipareigojimas – galima finansinė pareiga, kuri galėtų atsirasti priklausomai nuo būsimo įvykio rezultatų;

16)  sutartis – viešoji sutartis arba koncesijos sutartis;

17)  rangovas – ekonominės veiklos vykdytojas, su kuriuo pasirašyta viešoji sutartis;

18)  susitarimas dėl įnašo – susitarimas, sudarytas su asmenimis arba subjektais, naudojančiais Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii–viii papunkčius;

19)  kontrolė – visos priemonės, kurių imamasi siekiant pateikti pagrįstą užtikrinimą, kad operacijos yra efektyvios, veiksmingos ir ekonomiškos, teikiamos patikimos ataskaitos, saugomas turtas ir informacija, vykdoma sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesnė su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusi veikla bei tinkamas rizikos, susijusios su pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymas, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir atitinkamų mokėjimų pobūdį. Kontrolė gali apimti įvairius patikrinimus, taip pat bet kurios srities politikos ir procedūrų, skirtų pirmame sakinyje nurodytiems tikslams pasiekti, įgyvendinimą;

20)  garantijos šalis – šalis, kuriai suteikiama biudžeto garantija;

21)  krizė:

a)  padėtis, kai kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus, kuris gali peraugti į ginkluotąjį konfliktą arba destabilizuoti šalį ar jos kaimynines šalis;

b)  padėtis, kurią nulemia gaivalinės nelaimės, žmogaus sukeltos krizės, pavyzdžiui, karai ir kiti konfliktai, arba ypatingos aplinkybės, kurių poveikis yra panašus, inter alia, susijęs su klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimu, nepakankama prieiga prie energijos ir gamtos išteklių arba ypač dideliu skurdu;

22)  įsipareigojimų panaikinimas – operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas visiškai arba iš dalies anuliuoja pagal biudžetinį įsipareigojimą anksčiau rezervuotus asignavimus;

23)  dinaminė pirkimo sistema – visiškai elektroninis procesas, skirtas įprastiems objektų, kuriuos paprastai galima įsigyti rinkoje, pirkimams atlikti;

24)  ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant viešąjį subjektą, ar tokių asmenų grupė, kurie siūlo tiekti prekes, vykdyti darbus arba teikti paslaugas ar tiekti nekilnojamąjį turtą;

25)  investicijos į nuosavą kapitalą – kapitalo suteikimas įmonei, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant mainais už visą ar dalinę tos įmonės nuosavybę, kai investuotojas į nuosavą kapitalą gali prisiimti tam tikrą įmonės valdymo kontrolę ir gali gauti dalį įmonės pelno;

26)  Europos tarnyba – administracinė struktūra, kurią įsteigia Komisija arba Komisija kartu su viena ar daugiau kitų Sąjungos institucijų konkrečioms kompleksinėms užduotims atlikti;

27)  galutinis administracinis sprendimas – administracinės institucijos priimtas sprendimas, kuris yra galutinis ir privalomas pagal taikytiną teisę;

28)  finansinis turtas – bet koks turtas, kuris yra pinigai, viešai arba privačiai valdomo subjekto nuosavo kapitalo priemonė ar sutartinė teisė iš tokio subjekto gauti pinigų ar kitokio finansinio turto;

29)  finansinė priemonė – iš biudžeto teikiama Sąjungos finansinė paramos priemonė, ▌kuria siekiama vieno ar daugiau konkrečių Sąjungos politikos tikslų, kuri gali būti investicijos į nuosavą kapitalą ar į kvazinuosavą kapitalą, paskolos ar garantijos arba kitos rizikos pasidalijimo priemonės, ir kuri, kai tinkama, gali būti derinama su kitų formų finansine parama arba su lėšomis, naudojamomis taikant pasidalijamąjį valdymą, arba su Europos plėtros fondo (toliau EPF) lėšomis;

30)  finansinis įsipareigojimas – sutartinė pareiga kitam subjektui suteikti pinigų ar kitokio finansinio turto;

31)  preliminarioji sutartis – vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudaryta viešoji sutartis, kuria siekiama nustatyti konkrečių ja grindžiamų sutarčių, kurios bus skiriamos per tam tikrą laikotarpį, sąlygas, visų pirma nustatyti kainą ir, kai tinkama, numatyti kiekį;

32)   bendri atidėjiniai – bendra išteklių suma, laikoma reikalinga per visą biudžetinės garantijos laikotarpį pritaikius atidėjinių normą, nurodytą 211 straipsnio 1 dalyje, biudžeto garantijos sumai, kuri leidžiama 210 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame pagrindiniame akte;

33)   dotacija – finansinis įnašas dovanojimo būdu. Kai toks įnašas skiriamas taikant tiesioginį valdymą, jis reglamentuojamas pagal VIII antraštinę dalį;

34)  garantija – rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už visą trečiosios šalies skolą arba pareigą arba jų dalį, ar už sėkmingą tos trečiosios šalies pareigų vykdymą, jei įvyksta įvykis, kai tokią garantiją reikia panaudoti, pavyzdžiui, paskolos įsipareigojimų nevykdymo atveju;

35)  garantija pagal pareikalavimą – garantija, kurią garantas privalo vykdyti pareikalavus garantijos šaliai, nepaisydamas jokių pagrindinės pareigos vykdymo užtikrinimo trūkumų;

36)   nepiniginis įnašas – nefinansiniai ištekliai, trečiųjų šalių neatlygintinai suteikti naudos gavėjui;

37)  teisinis įsipareigojimas – veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato pareigą, kurią vykdant vėliau atliekamas mokėjimas ar mokėjimai ir pripažįstamos biudžetui priskiriamos išlaidos, ir apimantis konkrečius susitarimus ir sutartis, sudarytus pagal finansinės partnerystės pagrindų susitarimus ir preliminariąsias sutartis;

38)  sverto poveikis – tinkamiems galutiniams gavėjams suteikiama gražintino finansavimo suma, padalyta iš Sąjungos įnašo sumos;

39)   likvidumo rizika – rizika, kad finansinis turtas, laikomas bendrajame atidėjinių fonde, galėtų būti parduotas per tam tikrą laikotarpį tik patiriant didelių nuostolių;

40)  paskola – susitarimas, kuriuo skolintojas įpareigojamas pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui, o skolininkas įpareigojamas per sutartą laikotarpį grąžinti tą sumą;

41)  mažos vertės dotacija – mažesnė nei 60 000 EUR arba šiai sumai lygi dotacija;

42)   valstybės narės organizacija – subjektas, valstybėje narėje įsteigtas kaip viešosios teisės subjektas, arba įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kuriai pavesta teikti viešąsias paslaugas ir kuriai valstybė narė užtikrina pakankamas finansines garantijas;

43)  vykdymo metodas – bet koks biudžeto vykdymo metodas, nurodytas 62 straipsnyje, ▌t. y. tiesioginis valdymas, netiesioginis valdymas ir pasidalijamasis valdymas;

44)  su kitais paramos teikėjais vykdomas veiksmas – bet koks veiksmas, kai Sąjungos lėšos sutelkiamos bent su vieno kito paramos teikėjo lėšomis;

45)  didinamasis poveikis – tinkamų galutinių gavėjų investicijos, padalytos iš Sąjungos įnašo sumos;

46)   atliktas darbas – veiksmo metu pasiekti rezultatai, nustatyti pagal konkrečiam sektoriui skirtas taisykles;

47)  dalyvis – viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantis kandidatas ar konkurso dalyvis, dotacijos skyrimo procedūroje dalyvaujantis pareiškėjas, ekspertų atrankos procedūroje dalyvaujantis ekspertas, apdovanojimo konkurse dalyvaujantis pareiškėjas ar asmuo arba subjektas, dalyvaujantis Sąjungos lėšų naudojimo procedūroje pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą;

48)  apdovanojimas – finansinis įnašas, suteikiamas kaip apdovanojimas pasibaigus konkursui. Kai toks įnašas skiriamas taikant tiesioginį valdymą, jis reglamentuojamas pagal IX antraštinę dalį;

49)  viešieji pirkimai – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas pagal sutartį ir žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimas arba nuoma iš tų perkančiųjų organizacijų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų;

50)  pirkimo dokumentas – dokumentas, kurį pateikė arba nurodė perkančioji organizacija ir kuriame apibūdinami ar nustatomi viešųjų pirkimų procedūros elementai, įskaitant:

a)  163 straipsnyje nustatytas viešinimo priemones;

b)  kvietimą pateikti pasiūlymus;

c)  pasiūlymo specifikacijas, įskaitant technines specifikacijas ir atitinkamus kriterijus arba aprašomuosius dokumentus konkurencinio dialogo atveju;

d)  sutarties projektą;

51)  viešoji sutartis – atlygintinė sutartis, kurią raštu sudaro vienas ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kaip apibrėžta 174 ir 178 straipsniuose, kad už kainą, apmokėtą vien tik biudžeto lėšomis arba iš dalies biudžeto lėšomis, būtų tiekiamas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, vykdomi darbai arba teikiamos paslaugos, įskaitant:

a)  pastatų sutartis;

b)  prekių pirkimo sutartis;

c)  darbų pirkimo sutartis;

d)  paslaugų sutartis;

52)  investicija į kvazinuosavą kapitalą – tarpinę vietą tarp nuosavo kapitalo ir skolos finansavimo užimanti finansavimo rūšis, susijusi su didesne rizika negu pirmaeilė skola ir su mažesne rizika negu bendras kapitalas, ir kuri gali būti daroma kaip investicija į skolos vertybinius popierius – paprastai į neužtikrintus ir subordinuotuosius skolos vertybinius popierius, kuriuos kai kuriais atvejais galima pakeisti į akcijas arba į privilegijuotąsias akcijas;

53)  gavėjas – naudos gavėjas, rangovas, atlygį gaunantis išorės ekspertas ar asmuo arba subjektas, gaunantis apdovanojimus ar lėšas pagal finansinę priemonę arba vykdantis Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą;

54)  atpirkimo sandoris – vertybinių popierių pardavimas už pinigus sudarant susitarimą juos atpirkti nurodytą dieną ateityje arba pagal pareikalavimą;

55)  mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros asignavimas – asignavimas, įrašomas vienoje iš biudžeto antraštinių dalių, susijusių su netiesioginių mokslinių tyrimų arba tiesioginių mokslinių tyrimų politikos sritimis, arba skyriuje, susijusiame su mokslinių tyrimų veikla, nurodyta kitoje antraštinėje dalyje;

56)   rezultatas – veiksmo įgyvendinimo poveikis, nustatytas pagal konkrečiam sektoriui skirtas taisykles;

57)  rizikos pasidalijimo priemonė – finansinė priemonė, kuria sudaromos sąlygos dviem ar daugiau subjektų pasidalyti apibrėžta rizika, kai tinkama, mainais už sutartą atlygį;

58)  paslaugų sutartis – sutartis, apimanti visas intelektines ir neintelektines paslaugas, išskyrus paslaugas, kurias apima prekių pirkimo, darbų pirkimo ir pastatų sutartys;

59)   patikimas finansų valdymas –biudžeto vykdymas laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

60)  Pareigūnų tarnybos nuostatai – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68;

61)  subrangovas – ekonominės veiklos vykdytojas, kurį pasiūlė kandidatas, konkurso dalyvis arba rangovas daliai sutarties įvykdyti arba naudos gavėjas daliai užduočių, kurių įgyvendinimas bendrai finansuojamas dotacija, atlikti;

62)  narystės mokestis – sumos, mokamos organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga, vadovaujantis atitinkamos organizacijos nustatytais sprendimais dėl biudžeto ir mokėjimo sąlygomis;

63)  prekių pirkimo sutartis – sutartis, apimanti prekių pirkimą, išperkamąją nuomą, nuomą arba pirkimą išsimokėtinai su galimybe pirkti arba be jos, ir kuri papildomai gali apimti vietos parinkimo ir montavimo operacijas;

64)  techninė pagalba – nedarant poveikio konkretiems sektoriams skirtoms taisyklėms, programai ar veiksmui įgyvendinti būtina parama ir gebėjimų stiprinimo veikla, visų pirma parengiamoji, valdymo, stebėsenos, vertinimo, audito ir kontrolės veikla;

65)  konkurso dalyvis – pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas;

66)  Sąjunga – Europos Sąjunga, Europos atominės energijos bendrija arba abi, priklausomai nuo konteksto;

67)  Sąjungos institucija – Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT). Europos Centrinis Bankas nelaikomas Sąjungos institucija ▌;

68)  pardavėjas – ekonominės veiklos vykdytojas, užregistruotas pardavėjų, kurie bus kviečiami pateikti prašymus dalyvauti konkurse arba pateikti pasiūlymus, sąraše;

69)  savanoris – asmuo, kuris savanoriškais pagrindais be užmokesčio dirba organizacijai;

70)  darbas – visų statybos ar civilinės inžinerijos darbų rezultatas, kurio pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti;

71)  darbų pirkimo sutartis – sutartis, apimanti:

a)  darbo vykdymą arba ir vykdymą, ir projektavimą;

b)  darbo, susijusio su kuria nors Direktyvos 2014/24/ES II priede nurodyta veikla, vykdymą arba ir vykdymą, ir projektavimą; arba

c)  darbo atlikimą bet kokiomis priemonėmis, laikantis perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektavimui, nurodytų reikalavimų.

3 straipsnis

Antrinės teisės aktų atitiktis šiam reglamentui

1.  Pagrindinio akto nuostatos dėl biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo turi atitikti II antraštinėje dalyje išdėstytus biudžeto principus.

2.  Nedarant poveikio 1 daliai, bet kuriame teisėkūros institucijai pateiktame pasiūlyme arba pasiūlymo daliniame pakeitime, kuriame yra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, išskyrus numatytas II antraštinėje dalyje, arba nuo pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų, aiškiai nurodomos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, o jas pagrindžiančios konkrečios priežastys nurodomos tokių pasiūlymų ar dalinių pakeitimų konstatuojamosiose dalyse ir aiškinamajame memorandume.

4 straipsnis

Laikotarpiai, datos ir terminai

Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, šiame reglamente nustatytiems galutiniams terminams taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71(33).

5 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis reglamentams (EB) Nr. 45/2001 ir (ES) 2016/679.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETAS IR BIUDŽETO PRINCIPAI

6 straipsnis

Biudžeto principų laikymasis

Biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo ▌ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente ▌.

1 SKYRIUS

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

7 straipsnis

Biudžeto apimtis

1.  Biudžete kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir nustatomos visos leistosios pajamos ir išlaidos, kurios laikomos būtinomis Sąjungai. Biudžetą sudaro:

a)  Sąjungos pajamos ir išlaidos, įskaitant administracines išlaidas, atsirandančias įgyvendinant ES sutarties nuostatas dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), ir ▌veiklos išlaidos, reikalingos toms nuostatoms įgyvendinti, kai jos yra priskiriamos biudžetui;

b)  Europos atominės energijos bendrijos pajamos ir išlaidos.

2.  Biudžetą sudaro diferencijuotieji asignavimai, kurie susideda iš įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų, taip pat nediferencijuotieji asignavimai.

Finansinių metų leistieji asignavimai yra šie:

a)  asignavimai, nustatyti biudžete, be kita ko, taisomuosiuose biudžetuose;

b)  perkelti asignavimai iš ankstesniųjų finansinių metų;

c)  asignavimai, kuriuos vėl leidžiama naudoti pagal 15 straipsnį;

d)  asignavimai, gaunami iš išankstinio finansavimo mokėjimų, kurie buvo grąžinti pagal 12 straipsnio 4 dalies b punktą;

e)  asignavimai, suteikti gavus pajamas, asignuotas finansiniais metais arba perkeltas iš ankstesnių finansinių metų ▌.

3.  Įsipareigojimų asignavimus sudaro bendros finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų išlaidos, taikant 114 straipsnio 2 dalį.

4.  Mokėjimų asignavimus sudaro mokėjimai, atliekami vykdant finansiniais metais arba ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus.

5.  Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netrukdo asignavimus priskirti bendriems įsipareigojimams arba biudžetinius įsipareigojimus vykdyti mokant metinėmis dalimis, kaip atitinkamai numatyta 112 straipsnio 1 dalies pirmos dalies b punkte ir 112 straipsnio 2 dalyje.

8 straipsnis

Konkrečios vieningumo ir biudžeto tikslumo principų taisyklės

1.  Visos pajamos ir išlaidos įrašomos į biudžeto eilutę.

2.  Nedarant poveikio leistosioms išlaidoms, susidarančioms dėl 210 straipsnio 2 dalyje numatytų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, jokios išlaidos negali būti įsipareigotos arba leidžiamos viršijant leistuosius asignavimus.

3.  Asignavimas įtraukiamas į biudžetą tik tuo atveju, jei jis yra skirtas išlaidų punktui, kuris laikomas būtinu.

4.  Palūkanos, gautos atliekant išankstinio finansavimo iš biudžeto mokėjimus, nėra mokėtinos Sąjungai, nebent atitinkamuose susitarimuose dėl įnašo ar finansavimo susitarimuose būtų numatyta kitaip.

2 SKYRIUS

Metinio periodiškumo principas

9 straipsnis

Apibrėžtis

Į biudžetą įtrauktus asignavimus leidžiama naudoti finansiniais metais, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

10 straipsnis

Pajamų ir asignavimų biudžetinė apskaita

1.  Finansinių metų pajamos įtraukiamos į tų metų sąskaitas, remiantis tais metais surinktomis sumomis. Tačiau pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 kitų finansinių metų sausio mėnesio nuosavus išteklius gali būti leidžiama naudoti iš anksto.

2.  Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) pagrįstų nuosavų išteklių ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių įrašus galima koreguoti pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014.

3.  Įsipareigojimai įtraukiami į finansinių metų sąskaitas remiantis ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. prisiimtais teisiniais įsipareigojimais. Vis dėlto, 112 straipsnio 4 dalyje nurodyti bendri biudžetiniai įsipareigojimai į finansinių metų sąskaitas įtraukiami remiantis ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. prisiimtais biudžetiniais įsipareigojimais.

4.  Mokėjimai į finansinių metų sąskaitas įtraukiami remiantis apskaitos pareigūno ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. atliktais mokėjimais.

5.  Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių:

a)  Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) išlaidos į finansinių metų sąskaitas įtraukiamos remiantis Komisijos ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms sugrąžintais mokėjimais, jei mokėjimo pavedimą apskaitos pareigūnas gauna ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 31 d.;

b)  taikant pasidalijamąjį valdymą daromos išlaidos, išskyrus EŽŪGF atveju, į finansinių metų sąskaitas įtraukiamos remiantis Komisijos ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms kompensuotomis sumomis, įskaitant išlaidas, padengiamas ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 31 d., kaip nustatyta 30 ir 31 straipsniuose.

11 straipsnis

Asignavimų priskyrimas įsipareigojimams

1.  Galutinai priėmus biudžetą, į biudžetą įtraukti asignavimai gali būti priskiriami įsipareigojimams nuo sausio 1 d.

2.  Nuo finansinių metų spalio 15 d. toliau nurodytos išlaidos gali būti iš anksto priskirtos pagal kitiems finansiniams metams numatytus asignavimus:

a)  įprastos administracinės išlaidos, jeigu tokios išlaidos buvo patvirtintos paskutiniame tinkamai priimtame biudžete ir tik neviršijant vieno ketvirtadalio visų atitinkamų asignavimų, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu skirtų einamiesiems finansiniams metams;

b)  įprastos EŽŪGF valdymo išlaidos, jeigu tokių išlaidų pagrindas nustatytas galiojančiame pagrindiniame akte ir tik neviršijant trijų ketvirtadalių visų atitinkamų asignavimų, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu skirtų einamiesiems finansiniams metams.

12 straipsnis

Asignavimų anuliavimas ir perkėlimas

1.  Asignavimai, kurie nebuvo panaudoti iki finansinių metų, kuriems jie buvo įrašyti, pabaigos, anuliuojami, nebent jie perkeliami pagal 2–8 dalis.

2.  Pagal 3 dalį priimtu sprendimu gali būti perkelti, tačiau tik į kitus finansinius metus, šie asignavimai:

a)  įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuotieji asignavimai, kurių atžvilgiu dauguma priskyrimo įsipareigojimams procedūros parengiamųjų etapų buvo užbaigti ne vėliau kaip finansinių metų gruodžio 31 d. Tokie asignavimai tada gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d., išskyrus su statybos projektais susijusius nediferencijuotuosius asignavimus, kurie gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d.;

b)  asignavimai, kurių prireikia, kai teisėkūros institucija priima pagrindinį aktą paskutinį finansinių metų ketvirtį, o Komisija ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. dar nėra įsipareigojimams skyrusi tam tikslui numatytų asignavimų. Tokie asignavimai gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d.;

c)  mokėjimų asignavimai, kurių reikia esamiems įsipareigojimams arba įsipareigojimams, susijusiems su į kitą laikotarpį perkeltais įsipareigojimų asignavimais, padengti, kai atitinkamose kitų finansinių metų biudžeto eilutėse numatytų mokėjimų asignavimų nepakanka;

d)  įsipareigojimams nepriskirti asignavimai, susiję su veiksmais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013(34) 4 straipsnio 1 dalyje ▌.

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punktą, atitinkama Sąjungos institucija pirma panaudoja einamųjų finansinių metų leistuosius asignavimus, o perkeltų asignavimų nenaudoja tol, kol neišnaudoja pirmųjų.

Perkeliamos įsipareigojimams nepriskirtų asignavimų, kaip nurodyta šios dalies pirmos pastraipos d punkte, sumos, neviršijant 2 % Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintų pradinių asignavimų ribos, turi neviršyti tiesioginių išmokų koregavimo, atlikto ankstesniais finansiniais metais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnį, sumos. Perkelti asignavimai grąžinami į tas biudžeto eilutes, kurios apima veiksmus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte.

3.  Atitinkama Sąjungos institucija savo sprendimą dėl asignavimų perkėlimo, kaip nurodyta 2 dalyje, priima ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. Ne vėliau kaip tų metų kovo 15 d. ji informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtą sprendimą dėl asignavimų perkėlimo. Ji taip pat pagal kiekvieną biudžeto eilutę nurodo, kaip kiekvienam asignavimų perkėlimui taikyti 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatyti kriterijai.

4.  Automatiškai perkeliami asignavimai, susiję su:

a)  ▌įsipareigojimų ▌asignavimais neatidėliotinos pagalbos rezervui ir Europos Sąjungos solidarumo fondui. Tokius asignavimus galima perkelti tik į kitus finansinius metus ir galima priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d.;

b)  asignavimais, atitinkančiais vidaus asignuotąsias pajamas. Tokie asignavimai gali būti perkelti tik į kitus finansinius metus ir gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip tų metų 31 d., išskyrus vidaus asignuotąsias pajamas iš pastatų ir žemės nuomos bei pardavimo, kurios gali būti perkeliamos tol, kol bus visiškai panaudotos; įsipareigojimų asignavimais, nurodytais Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 514/2014(35), turimus gruodžio 31 d. ir atsiradusiais dėl išankstinio finansavimo mokėjimų susigrąžinimo, kuriuos galima perkelti į kitą laikotarpį iki programos užbaigimo ir prireikus juos panaudoti, jei nebėra kitų įsipareigojimų asignavimų;

c)  asignavimais, atitinkančiais išorės asignuotąsias pajamas. Tokie asignavimai visiškai panaudojami iki tol, kol įvykdomos visos su programa arba veiksmu susijusios operacijos, kurioms jie yra skirti, arba jie gali būti perkelti ir panaudoti tolesnei programai arba veiksmui įgyvendinti. Ši nuostata netaikoma 21 straipsnio 2 dalies g punkto iii papunktyje nurodytoms pajamoms; jei joms numatyti asignavimai nepriskiriami įsipareigojimams per penkerius metus, tokie asignavimai anuliuojami;

d)  su EŽŪGF susijusiais mokėjimų asignavimais, atsirandančiais dėl išmokų mokėjimo sustabdymo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį.

5.  Išorės asignuotosios pajamos, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies c punkte, gaunamos dėl Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose, kaip nurodyta 21 straipsnio 2 dalies e punkte, tvarkomos pagal prie Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimo) pridėtą Protokolą Nr. 32;

6.  Kartu su informacija, numatyta 3 dalyje, atitinkama Sąjungos institucija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia informaciją apie automatiškai perkeltus asignavimus, įskaitant susijusias sumas ir šio straipsnio nuostatą, pagal kurią tie asignavimai buvo perkelti.

7.  Nediferencijuotieji asignavimai, dėl kurių teisinis įsipareigojimas prisiimamas finansinių metų pabaigoje, išmokami iki kitų finansinių metų pabaigos.

8.  Nedarant poveikio 4 daliai, į rezervą įtraukti asignavimai ir asignavimai personalo išlaidoms neperkeliami. Šiame straipsnyje personalo išlaidos apima Sąjungos institucijų narių ir darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, atlyginimus ir išmokas.

13 straipsnis

Išsamios nuostatos dėl asignavimų anuliavimo ir perkėlimo

1.   Įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuotieji asignavimai, nurodyti 12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte, gali būti perkeliami tik tuo atveju, jei įsipareigojimų nebuvo galima įvykdyti iki finansinių metų gruodžio 31 d. dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo leidimus suteikiančio pareigūno, ir jei parengiamuosiuose etapuose jau padaryta pakankama pažanga, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, kad jie bus įvykdyti ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. arba pastatų projektų atveju – ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d.

2.   12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyti parengiamieji etapai, kurie užbaigiami ne vėliau kaip finansinių metų gruodžio 31 d., kad būtų galima atlikti perkėlimą į kitus finansinius metus, yra visų pirma šie:

a)  individualių biudžetinių įsipareigojimų, kaip apibrėžta 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, atveju – galimų rangovų, naudos gavėjų, apdovanojimų laimėtojų arba atstovų atrankos užbaigimas;

b)  bendrų biudžetinių įsipareigojimų, kaip apibrėžta 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, atveju – finansavimo sprendimo priėmimas arba konsultacijų su atitinkamais kiekvienos Sąjungos institucijos departamentais siekiant priimti finansavimo sprendimą užbaigimas.

3.  Pagal 12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą perkelti asignavimai, kurie nebuvo priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. arba su pastatų projektais susijusių sumų atveju – ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d., automatiškai anuliuojami.

Apie tokiu būdu anuliuotus asignavimus Komisija per vieną mėnesį nuo jų anuliavimo pagal pirmą pastraipą praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimas

1.  Tais atvejais, kai biudžetiniai įsipareigojimai panaikinami bet kuriais finansiniais metais po tų metų, kuriais jie buvo prisiimti, dėl veiksmų, kuriems jie buvo numatyti, visiško arba dalinio neįgyvendinimo, tokius panaikintus įsipareigojimus atitinkantys asignavimai anuliuojami, nebent reglamentuose (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 514/2014 būtų numatyta kitaip, ir nedarant poveikio šio reglamento 15 straipsniui.

2.  Reglamentuose (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 514/2014 nurodyti įsipareigojimų asignavimai automatiškai panaikinami pagal tuos reglamentus.

3.  Šis straipsnis netaikomas 21 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išorės asignuotosioms pajamoms.

15 straipsnis

Galimybė vėl panaudoti panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus

1.  Reglamentuose (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 223/14 ir (ES) Nr. 514/2014 nurodytus panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus gali būti leidžiama vėl naudoti, jei išimtinai dėl Komisijos kaltės padaroma akivaizdi klaida.

Tuo tikslu Komisija išnagrinėja ankstesniais finansiniais metais panaikintus įsipareigojimus ir atsižvelgdama į poreikius ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų vasario 15 d. priima sprendimą, ar būtina leisti vėl naudoti atitinkamus asignavimus.

2.  Papildomai prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo, panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus gali būti leidžiama vėl naudoti tais atvejais, kai:

a)  panaikinami įsipareigojimai, numatyti programai, laikantis veiklos lėšų rezervo, sukurto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 straipsnį, įgyvendinimo tvarkos;

b)  panaikinami įsipareigojimai, numatyti programai, skirti konkrečiai mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) naudingai finansinei priemonei, valstybei narei nutraukus dalyvavimą tos finansinės priemonės įgyvendinime, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 39 straipsnio 2 dalies septintoje pastraipoje.

3.  Įsipareigojimų asignavimus, atitinkančius įsipareigojimų, panaikintų dėl atitinkamų mokslinių tyrimų projektų visiško arba dalinio neįgyvendinimo, sumą taip pat gali būti leidžiama vėl naudoti mokslinių tyrimų programai, kuriai priklauso projektai, ar tolesnei programai įgyvendinti, vykdant biudžeto procedūrą

16 straipsnis

Taisyklės, taikytinos pavėluotai priėmus biudžetą

1.  Jei finansinių metų pradžioje biudžetas nėra galutinai priimtas, taikoma SESV 315 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta procedūra (laikinųjų dvyliktųjų dalių režimas). Įsipareigojimai gali būti vykdomi, o mokėjimai atliekami laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

2.  Įsipareigojimus galima vykdyti pagal kiekvieną skyrių, neviršijant vieno ketvirtadalio ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamame skyriuje visų leistųjų asignavimų, pridedant vieną dvyliktąją už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Biudžeto projekte numatyta asignavimų riba turi būti neviršijama.

Mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamame skyriuje leistųjų asignavimų vienos dvyliktosios dalies. Tačiau ta suma turi neviršyti vienos dvyliktosios tame pačiame biudžeto projekto skyriuje numatytų asignavimų dalies.

3.  Ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamame skyriuje leistieji asignavimai, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, suprantami kaip biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, pripažinti asignavimai, atlikus koregavimą dėl tais finansiniais metais padarytų perkėlimų.

4.  Jei to reikia siekiant užtikrinti Sąjungos veiksmų tęstinumą ir dėl valdymo poreikių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali leisti daryti išlaidas, viršijančias vieną laikinąją dvyliktąją dalį, bet neviršijančias iš viso keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų, kurie viršija tuos, kuriuos automatiškai galima leisti vykdyti pagal 1 ir 2 dalis, atžvilgiu. Taryba nedelsdama Europos Parlamentui perduoda savo sprendimą dėl tokio leidimo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo, nebent Europos Parlamentas imtųsi kurio nors iš šių veiksmų:

a)  jį sudarančių narių balsų dauguma nuspręstų prieš baigiantis 30 dienų laikotarpiui sumažinti tas išlaidas; tokiu atveju Komisija turi pateikti naują pasiūlymą;

b)  informuotų Tarybą ir Komisiją, kad nepageidauja sumažinti išlaidų; tokiu atveju sprendimas turi įsigalioti prieš baigiantis 30 dienų laikotarpiui.

Papildomas dvyliktąsias dalis leidžiama naudoti visas ir jos turi būti nedalomos.

5.  Jei, konkretaus skyriaus atveju, pagal 4 dalį leistų daryti keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių nepakanka išlaidoms, kurios yra būtinos siekiant išvengti Sąjungos veiksmų srityje, kuriai taikomas atitinkamas skyrius, tęstinumo pertrūkio, padengti, išimties tvarka gali būti duotas leidimas viršyti asignavimų sumą, įrašytą į ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamą skyrių. Europos Parlamentas ir Taryba veikia laikydamiesi 4 dalyje numatytos tvarkos. Tačiau jokiu atveju negali būti viršyta bendra visų asignavimų suma, numatyta ankstesnių finansinių metų biudžete arba pasiūlytame biudžeto projekte.

3 SKYRIUS

Subalansuotumo principas

17 straipsnis

Apibrėžtis ir taikymo sritis

1.  Pajamos ir mokėjimų asignavimai turi būti subalansuoti.

2.  Laikantis biudžeto principų, Sąjunga ir 70 bei 71 straipsniuose nurodyti Sąjungos organai negali imti paskolų.

18 straipsnis

Finansinių metų likutis

1.  Kiekvienų finansinių metų likutis įtraukiamas į kitų finansinių metų biudžetą kaip pajamos perviršio atveju arba kaip mokėjimų asignavimai deficito atveju.

2.  Pajamų arba mokėjimų asignavimų sąmata, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, įtraukiama į biudžetą biudžeto procedūros metu ir taisomajame rašte, kuris pateikiamas pagal šio reglamento 42 straipsnį. Sąmatos parengiamos pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 608/2014(36) 1 straipsnį.

3.  Pateikus kiekvienų finansinių metų preliminarias ataskaitas, bet koks neatitikimas tarp tų ataskaitų ir sąmatų įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą parengiant taisomąjį biudžetą, skirtą tik tam neatitikimui. Tokiu atveju Komisija pateikia taisomojo biudžeto projektą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai per 15 dienų nuo preliminarių ataskaitų pateikimo dienos.

4 SKYRIUS

Apskaitos vieneto principas

19 straipsnis

Euro naudojimas

1.  Daugiametė finansinė programa ir biudžetas sudaromi ir vykdomi eurais, o sąskaitos pateikiamos eurais. Tačiau 77 straipsnyje nurodytų pinigų srautų tikslais apskaitos pareigūnas, avansinių sąskaitų atveju – avansinių mokėjimų administratoriai, o Komisijos ir ▌EIVT ▌administracinio valdymo poreikiams – atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas įgaliojami vykdyti operacijas kitomis valiutomis.

2.  Nedarant poveikio specialiosioms nuostatoms, nustatytoms konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse ar konkrečiose sutartyse, susitarimuose dėl dotacijų, susitarimuose dėl įnašo ir finansavimo susitarimuose, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas perskaičiuoja valiutą taikydamas dienos euro keitimo kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje tą dieną, kurią leidimus suteikiantis departamentas parengia mokėjimo pavedimą arba vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti.

Jeigu toks dienos euro keitimo kursas neskelbiamas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taiko 3 dalyje nurodytą kursą.

3.  82, 83 ir 84 straipsniuose numatytų sąskaitų tikslais kitos valiutos į eurą perskaičiuojamos remiantis mėnesio euro buhalteriniu keitimo kursu. Tą buhalterinį keitimo kursą nustato Komisijos apskaitos pareigūnas remdamasis bet kuriuo, jo nuomone, patikimu informacijos šaltiniu pagal ankstesnio mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, kurį nustatomas keitimo kursas, priešpaskutinės darbo dienos kursą.

4.  Valiutų perskaičiavimo operacijos atliekamos taip, kad nedarytų didelio poveikio Sąjungos bendro finansavimo dydžiui ar žalingo poveikio biudžetui. Kai tikslinga, euro ir kitų valiutų perskaičiavimo kursas gali būti apskaičiuojamas pagal tam tikro laikotarpio dienos keitimo kurso vidurkį.

5 SKYRIUS

Universalumo principas

20 straipsnis

Taikymo sritis

Nedarant poveikio 21 straipsniui, visos pajamos padengia visus mokėjimų asignavimus. Nedarant poveikio 27 straipsniui, į biudžetą įrašoma visa pajamų ir išlaidų suma, jų nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu.

21 straipsnis

Asignuotosios pajamos

1.  Išorės asignuotosios pajamos ir vidaus asignuotosios pajamos naudojamos konkretiems išlaidų punktams finansuoti.

2.  Išorės asignuotąsias pajamas sudaro:

a)  konkretūs papildomi valstybių narių finansiniai įnašai į toliau nurodytų rūšių veiksmus ir programas:

i)  tam tikras papildomas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas;

ii)  tam tikrus Sąjungos finansuojamus išorės pagalbos veiksmus ar programas, kuriuos valdo Komisija ▌;

b)  asignavimai, susiję su Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, įsteigto prie ES sutarties ir SESV pridėtu Protokolu Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo, gautomis pajamomis;

c)  palūkanos už indėlius ir baudos, numatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97(37);

d)  konkrečiam tikslui numatytos pajamos, pavyzdžiui, fondų pajamos, subsidijos, dovanos ir testamentu paliktas turtas, įskaitant kiekvienai konkrečiai Sąjungos institucijai numatytas pajamas;

e)  trečiųjų valstybių arba ▌įstaigų, kurios nėra įsteigtos pagal SESV ar Euratomo sutartį, finansiniai įnašai į Sąjungos veiklą;

f)  3 dalyje nurodytos vidaus asignuotosios pajamos, tiek, kiek jos papildo šioje dalyje nurodytas išorės asignuotąsias pajamas;

g)  pajamos iš konkurencijos principais grindžiamos Jungtinių tyrimų centro (JRC) vykdomos veiklos, kuri apima:

i)  dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūras, kuriose dalyvauja JRC;

ii)  trečiųjų šalių vardu JRC vykdomą veiklą;

iii)  veiklą, kuri vykdoma pagal administracinį susitarimą su kitomis Sąjungos institucijomis arba kitais Komisijos departamentais pagal 59 straipsnį, siekiant teikti technines mokslines paslaugas.

3.  Vidaus asignuotąsias pajamas sudaro:

a)  iš trečiųjų šalių už jų prašymu patiektas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktus darbus gautos pajamos;

b)  pajamos, gautos iš pagal 101 straipsnį grąžintų neteisingai išmokėtų sumų;

c)  įplaukos už kitiems Sąjungos institucijos departamentams arba kitoms Sąjungos institucijoms arba įstaigoms patiektas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, įskaitant kitų Sąjungos institucijų arba įstaigų atlyginamas jų vardu išmokėtas komandiruočių išmokas;

d)  gautos draudimo išmokos;

e)  pajamos iš pastatų ir žemės nuomos bei pardavimo;

f)  finansinėms priemonėms arba biudžeto garantijoms grąžinamos sumos pagal 209 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;

g)  pajamos, gautos iš vėliau kompensuotų mokesčių pagal 27 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą.

4.  Asignuotosios pajamos perkeliamos į kitus metus ir pervedamos pagal 12 straipsnio 4 dalies b ir c punktus bei pagal 32 straipsnį.

5.  Pagrindiniu aktu galima asignuoti pajamas, kurios jame numatytos, konkretiems išlaidų punktams. Jeigu pagrindiniame akte nenurodyta kitaip, tokios pajamos yra vidaus asignuotosios pajamos.

6.  Biudžetas apima eilutes, skirtas išorės ir vidaus asignuotosioms pajamoms, ir visais įmanomais atvejais yra nurodoma suma.

22 straipsnis

Struktūra, skirta asignuotosioms pajamoms ir atitinkamų asignavimų skyrimui parodyti

1.  Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktui ir 24 straipsniui, struktūrą, skirtą asignuotosioms pajamoms parodyti biudžete, sudaro:

a)  kiekvienos Sąjungos institucijos skirsnio pajamų suvestinėje: biudžeto eilutė, į kurią įrašomos pajamos;

b)  išlaidų suvestinėje: pastabos, įskaitant bendras pastabas, kuriose nurodoma, į kurias biudžeto eilutes galima įrašyti asignavimus, atitinkančius skirtas asignuotąsias pajamas.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju daromas simbolinis įrašas pro memoria, o pajamų sąmata pateikiama susipažinti pastabose.

2.  Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas, skiriami automatiškai kaip įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai, kai Sąjungos institucija yra gavusi pajamų, išskyrus šiuos atvejus:

a)  21 straipsnio 2 dalies a punkte numatytu atveju valstybių narių finansinių įnašų atžvilgiu ir kai susitarime dėl įnašo sumos nurodytos eurais, įsipareigojimų asignavimai gali būti skiriami, valstybei narei pasirašius susitarimą dėl įnašo;

b)  21 straipsnio 2 dalies b punkte ir 21 straipsnio 2 dalies g punkto i ir iii papunkčiuose numatytais atvejais įsipareigojimų asignavimai gali būti skiriami, kai tik apskaičiuojamos gautinos sumos;

c)  21 straipsnio 2 dalies c punkte numatytu atveju sumas įtraukus į pajamų suvestinę išlaidų suvestinėje numatomi įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodyti asignavimai naudojami pagal 20 straipsnį.

3.  Gautinų sumų, nurodytų 21 straipsnio 2 dalies b ▌ir g punktuose, sąmatos siunčiamos apskaitos pareigūnui užregistruoti.

23 straipsnis

Valstybių narių įnašai į mokslinių tyrimų programas

1.  Valstybių narių įnašai į tam tikrų papildomų mokslinių tyrimų programų finansavimą, numatyti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 5 straipsnyje, mokami taip:

a)  septynios dvyliktosios į biudžetą įtrauktos sumos dalys sumokamos ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų sausio 31 d.;

b)  likusios penkios dvyliktosios dalys sumokamos ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų liepos 15 d.

2.  Kai biudžetas nėra galutinai priimtas iki finansinių metų pradžios, 1 dalyje numatyti įnašai grindžiami į ankstesnių finansinių metų biudžetą įtraukta suma.

3.  Visi įnašai arba papildomi mokėjimai, kuriuos valstybės narės turi sumokėti į biudžetą, įtraukiami į Komisijos sąskaitą ar sąskaitas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo lėšų pareikalavimo.

4.  Atlikti mokėjimai įtraukiami į sąskaitą, numatytą Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 609/2014, ir jiems taikomos tame reglamente nustatytos sąlygos.

24 straipsnis

Asignuotosios pajamos, atsirandančios dėl ELPA valstybių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose

1.  Biudžeto struktūrą, skirtą pajamoms, atsirandančioms dėl ELPA valstybių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose, parodyti, sudaro:

a)  pajamų suvestinėje – biudžeto eilutė su simboliniu įrašu pro memoria, skirta visai kiekvienos iš ELPA valstybių įnašo sumai finansiniais metais parodyti;

b)  išlaidų suvestinėje – priedas, kuris yra neatskiriama biudžeto dalis ir kuriame išvardijamos visos biudžeto eilutės, apimančios Sąjungos veiklą, kurioje dalyvauja ELPA valstybės ir pateikiama informacija apie numatomą su kiekvienos iš ELPA valstybių dalyvavimu susijusią sumą.

2.  Pagal EEE susitarimo 82 straipsnį iš ELPA valstybių metinio dalyvavimo sumų, kaip Komisijai patvirtino EEE jungtinis komitetas pagal EEE susitarimo Protokolo Nr. 32 1 straipsnio 5 dalį, finansinių metų pradžioje skiriamos visos atitinkamų įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos.

3.  Pajamų, gaunamų iš ELPA valstybių finansinių įnašų, naudojimas turi būti stebimas atskirai.

25 straipsnis

Dovanojamas turtas

1.  Sąjungos institucijos gali priimti bet kokį Sąjungai dovanojamą turtą, pavyzdžiui, fondų pajamas, subsidijas, dovanas ir testamentu paliktą turtą.

2.  Priimant 50 000 EUR ar didesnės vertės dovanojamą turtą, su kuriuo yra susijusios finansinės išlaidos, įskaitant tolesnes išlaidas, viršijančios 10 % dovanojamo turto vertės, būtina gauti Europos Parlamento ir Tarybos leidimą. Dėl tokio leidimo Europos Parlamentas ir Taryba nusprendžia per du mėnesius nuo atitinkamų Sąjungos institucijų prašymo gavimo datos. Jei per tą laiką prieštaravimų nepareiškiama, atitinkamos Sąjungos institucijos priima galutinį sprendimą dėl dovanojamo turto priėmimo. Atitinkamos Sąjungos institucijos savo prašyme Europos Parlamentui ir Tarybai paaiškina finansines išlaidas, susijusias su Sąjungai dovanojamo turto priėmimu.

26 straipsnis

Įmonių teikiama parama

1.  Įmonių teikiama parama – susitarimas, pagal kurį juridinis asmuo nepiniginiu įnašu remia renginį ar veiklą reklamos ar įmonių socialinės atsakomybės tikslais.

2.  Remdamosi konkrečiomis vidaus taisyklėmis, kurios skelbiamos jų atitinkamose interneto svetainėse, Sąjungos institucijos ir įstaigos išimties tvarka gali priimti nepiniginę įmonių teikiamą paramą, jeigu:

a)  tinkamai laikomasi nediskriminavimo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir skaidrumo principų visais įmonių teikiamos paramos priėmimo procedūros etapais;

b)  tokia parama prisidedama prie teigiamo Sąjungos įvaizdžio ir ji yra tiesiogiai susijusi su ▌pagrindiniu renginio ar veiklos tikslu;

c)  dėl tokios paramos nekyla interesų konfliktas ir ji nėra susijusi tik su socialiniais renginiais;

d)  renginys ar veikla nėra išimtinai finansuojamas įmonių teikiamos paramos lėšomis;

e)  paslauga mainais už įmonių teikiamą paramą apsiriboja viešu rėmėjo prekių ženklo arba pavadinimo matomumu;

f)  paramos teikimo procedūros metu rėmėjas nėra vienoje iš 136 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir nėra duomenų bazėje, nurodytoje 142 straipsnio 1 dalyje, užregistruotas kaip subjektas, kuriam draudžiama dalyvauti procedūroje.

3.  Jei įmonių teikiamos paramos vertė viršija 5 000 EUR, rėmėjas įtraukiamas į viešąjį registrą, kuriame nurodoma informacija dėl remiamo renginio ar veiklos rūšies.

27 straipsnis

Atskaitymų ir valiutos kurso koregavimo taisyklės

1.  Iš mokėjimo prašymų, kurie paskui perduodami grynajai sumai sumokėti, gali būti atskaitomos:

a)  nuobaudos, skirtos sutarčių šalims arba naudos gavėjams;

b)  nuolaidos, grąžinamosios išmokos ir lengvatos pagal atskiras sąskaitas faktūras ir išlaidų ataskaitas;

c)  palūkanos, gautos atliekant išankstinio finansavimo mokėjimus;

d)  dėl nepagrįstai išmokėtų sumų padaryti koregavimai.

Pirmos pastraipos d punkte nurodyti koregavimai gali būti daromi tiesiogiai išskaitant sumas iš naujo tarpinio mokėjimo arba likučio išmokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą skyrių, straipsnį ir už tuos finansinius metus, kurių atžvilgiu buvo išmokėta per didelė suma.

Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytiems atskaitymams taikomos Sąjungos apskaitos taisyklės.

2.  Sąjungai patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kaina, į kurią įeina valstybių narių pagal prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 7dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų kompensuojami mokesčiai, priskiriama biudžetui kaip suma be mokesčių.

3.  Sąjungai patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kaina, į kurią įeina trečiųjų valstybių pagal atitinkamus susitarimus kompensuojami mokesčiai, gali būti priskiriama biudžetui kaip bet kuri iš toliau nurodytų sumų:

a)  suma be mokesčių;

b)  suma su mokesčiais.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju vėliau kompensuoti mokesčiai laikomi vidaus asignuotosiomis pajamomis.

4.  Gali būti daromi biudžeto vykdymo metu atsiradusių valiutos kursų skirtumų koregavimai. Galutinis pelnas arba nuostolis įtraukiamas į finansinių metų likutį.

6 SKYRIUS

Konkretumo principas

28 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Asignavimai numatomi konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių. Skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.

2.  Komisija ir kitos Sąjungos institucijos biudžete gali perkelti asignavimus laikydamosi konkrečių 29–32 straipsniuose nustatytų sąlygų.

Asignavimai gali būti perkelti tik į biudžeto eilutes, kuriose biudžete yra leisti asignavimai arba kuriose yra simbolinis įrašas pro memoria.

29, 30 ir 31 straipsniuose nurodytos ribos apskaičiuojamos prašymo dėl perkėlimo pateikimo metu, darant nuorodą į biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, numatytus asignavimus.

Apskaičiuojant 29, 30 ir 31 straipsniuose nurodytas ribas turi būti atsižvelgiama į sumą, gautą sudėjus perkėlimus, kurie turi būti daromi, biudžeto eilutėje, iš kurios daromi perkėlimai, pakoregavus ją anksčiau padarytų perkėlimų suma. Į perkėlimų, kuriuos Komisija ar atitinkama kita Sąjungos institucija daro savarankiškai be Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, sumą neatsižvelgiama.

Kartu su pasiūlymais dėl perkėlimų ir visa Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama informacija, susijusia su perkėlimais pagal 29, 30 ir 31 straipsnius, pateikiami atitinkami išsamūs patvirtinamieji dokumentai, kuriuose išdėstyta naujausia turima su asignavimų naudojimu susijusi informacija ir iki finansinių metų pabaigos reikalingų lėšų sąmatos tiek pagal tas biudžeto eilutes, į kurias asignavimai turi būti perkelti, tiek pagal tas, iš kurių jie turi būti perkelti.

29 straipsnis

Kitų nei Komisija Sąjungos institucijų atliekami perkėlimai

1.  Bet kuri kita nei Komisija Sąjungos institucija gali perkelti asignavimus savo biudžeto skirsnyje:

a)  iš vienos antraštinės dalies į kitą neviršijant 10 % asignavimų, skirtų tiems finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai;

b)  iš vieno skyriaus į kitą – be apribojimų.

2.  Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, likus trims savaitėms iki 1 dalyje nurodyto perkėlimo, Sąjungos institucija apie savo ketinimą atlikti perkėlimą informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstus prieštaravimus, taikoma 31 straipsnyje nustatyta procedūra.

3.  Bet kuri kita nei Komisija Sąjungos institucija gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai savo biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą viršijant ribą, nurodytą šio straipsnio 1 dalies a punkte. Tiems perkėlimams taikoma 31 straipsnyje nustatyta procedūra.

4.  Bet kuri kita nei Komisija Sąjungos institucija gali savo biudžeto skirsnyje atlikti perkėlimus straipsniuose ▌iš anksto nepranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai. ▌

30 straipsnis

Komisijos atliekami perkėlimai

1.  Komisija savo biudžeto skirsnyje gali savarankiškai:

a)  perkelti asignavimus kiekviename skyriuje;

b)  iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti asignavimus personalo ir administravimo išlaidoms, kurios yra bendros kelioms antraštinėms dalims, neviršijant 10 % asignavimų, skirtų finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliama, ir neviršijant 30 % asignavimų, skirtų finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, į kurią perkeliama;

c)  iš vieno skyriaus į kitą toje pačioje antraštinėje dalyje perkelti asignavimus veiklos išlaidoms, ▌neviršijant 10 % asignavimų, skirtų finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliama;

d)  biudžeto antraštinėje dalyje, susijusioje su politikos sritimi „Tiesioginiai moksliniai tyrimai“, iš vieno skyriaus į kitą perkelti asignavimus moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kuriuos naudoja JRC, ▌ neviršijant 15 % asignavimų, nurodytų biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliama;

e)  iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti veiklos asignavimus moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, jei tie asignavimai yra naudojami tam pačiam tikslui;

f)  iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti asignavimus, skirtus fondų, kurių lėšos naudojamos taikant pasidalijamąjį valdymą, veiklos išlaidoms, išskyrus EŽŪGF atveju, jeigu atitinkami asignavimai skirti tam pačiam tikslui, kaip apibrėžta reglamente, kuriuo įsteigiamas atitinkamas fondas, arba sudaro techninės pagalbos išlaidas;

g)  išimtiniais atvejais iš vienai biudžeto garantijai skirto biudžeto punkto į kitai biudžeto garantijai skirtą biudžeto punktą perkelti asignavimus, kai pastarosios garantijos bendrajame atidėjinių fonde sukauptų išteklių neužtenka pareikalautai garantijai padengti, tačiau perkelta suma vėliau turi būti atstatoma laikantis 212 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos išlaidos apima kiekvienos politikos srities punktus, nurodytus 47 straipsnio 4 dalyje.

Jei Komisija perkelia EŽŪGF asignavimus pagal pirmą pastraipą po ▌ gruodžio 31 d., ji priima sprendimą ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 31 d. Komisija per dvi savaites nuo sprendimo dėl tų perkėlimų priėmimo informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

Likus trims savaitėms iki šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų perkėlimų, Komisija apie savo ketinimą atlikti perkėlimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstus prieštaravimus, taikoma 31 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukrypdama nuo ketvirtos pastraipos, per paskutinius du finansinių metų mėnesius Komisija gali iš vienos antraštinės dalies į kitą savarankiškai perkelti personalo, išorės darbuotojų ir kitų tarnautojų išlaidoms skirtus asignavimus, neviršydama 5 % visų metų asignavimų. Komisija per dvi savaites nuo sprendimo dėl tų perkėlimų priėmimo informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

2.  Komisija gali nuspręsti savo biudžeto skirsnyje iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti toliau nurodytus asignavimus, jeigu apie savo sprendimą ji nedelsiant informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą:

a)  perkelti asignavimus iš šio reglamento 49 straipsnyje nurodytos antraštinės dalies „Atidėjiniai“, kai vienintelė rezervo panaudojimo sąlyga – priimti pagrindinį aktą pagal SESV 294 straipsnį;

b)  tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, po finansinių metų gruodžio 1 d. įvykus tarptautinėms humanitarinėms nelaimėms ir krizėms, į antraštines dalis, susijusias su krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijomis, perkelti tų metų dar nepanaudotus asignavimus, nurodytus daugiametės finansinės programos, skirtos Sąjungos išorės veiksmams, išlaidų kategorijos antraštinėse dalyse.

31 straipsnis

Sąjungos institucijų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl perkėlimo

1.  Kiekviena Sąjungos institucija savo pasiūlymus dėl perkėlimo tuo pačiu metu pateikia ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

2.  Pasiūlymus dėl mokėjimų asignavimų perkėlimo fondams, kurių lėšos naudojamos taikant pasidalijamąjį valdymą, išskyrus EŽŪGF atveju, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai gali pateikti ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 10 d. Mokėjimų asignavimai gali būti perkeliami iš bet kurio biudžeto punkto. Tokiais atvejais 4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių.

Jei Europos Parlamentas ir Taryba perkėlimo nepatvirtina arba patvirtina tik iš dalies, atitinkama išlaidų dalis, nurodyta 10 straipsnio 5 dalies b punkte, priskiriama prie kitų finansinių metų mokėjimų asignavimų.

3.  Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimus dėl asignavimų perkėlimų laikydamiesi 4–8 dalyse numatytos tvarkos.

4.  Išskyrus skubos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba (pastaroji sprendžia kvalifikuota balsų dauguma) sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymo dėl perkėlimo priima per šešias savaites nuo tos dienos, kurią abi institucijos gavo pasiūlymą. Skubos atvejais Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą priima per tris savaites nuo pasiūlymo gavimo.

5.  Kai Komisija ketina perkelti EŽŪGF asignavimus pagal šį straipsnį, pasiūlymus dėl perkėlimo Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 10 d. Tokiais atvejais 4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių.

6.  Pasiūlymas dėl perkėlimo patvirtinamas arba laikomas patvirtintu, jeigu per šešių savaičių laikotarpį:

a)  jį patvirtina ir Europos Parlamentas, ir Taryba;

b)  jį patvirtina viena iš institucijų – Europos Parlamentas arba Taryba, o kita institucija nesiima veiksmų;

c)  nei Europos Parlamentas, nei Taryba ▌nepriima sprendimo iš dalies pakeisti pasiūlymą dėl perkėlimo arba jį atmesti.

7.  4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių, nebent Europos Parlamentas arba Taryba paprašo kitaip, šiais atvejais:

a)  perkeliama suma sudaro mažiau kaip 10 % biudžeto eilutės, iš kurios atliekamas perkėlimas, asignavimų ir neviršija 5 000 000 EUR;

b)  perkeliami tik mokėjimų asignavimai, o visa perkėlimo suma neviršija 100 000 000 EUR.

8.  Tuo atveju, jeigu viena iš institucijų – Europos Parlamentas arba Taryba pakeitė perkėlimo sumą, o kita institucija ją patvirtinto arba nesiėmė veiksmų, arba jeigu ir Europos Parlamentas, ir Taryba pakeitė perkėlimo sumą, mažesnė iš dviejų sumų laikoma patvirtinta, nebent atitinkama Sąjungos institucija atsiimtų savo pasiūlymą dėl perkėlimo.

32 straipsnis

Perkėlimai, kuriems taikomos specialiosios nuostatos

1.  Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios pajamos naudojamos tuo tikslu, kuriam jos yra asignuotos.

2.  Sprendimus dėl perkėlimų, kuriais leidžiama panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą ▌, priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu.

Taikant šią dalį taikoma 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta procedūra. Jei Europos Parlamentas ir Taryba nepritaria Komisijos pasiūlymui ir negali susitarti dėl bendros pozicijos dėl neatidėliotinos pagalbos rezervo panaudojimo, jie nepriima sprendimo dėl to pasiūlymo.

Kartu su pasiūlymais dėl perkėlimo iš neatidėliotinos pagalbos rezervo ▌pateikiami atitinkami išsamūs patvirtinamieji dokumentai, kuriuose išdėstoma:

a)  naujausia turima su asignavimų naudojimu susijusi informacija ir iki finansinių metų pabaigos reikalingų lėšų sąmata biudžeto eilutėje, į kurią asignavimai turi būti perkelti;

b)  galimybių perskirstyti asignavimus analizė.

7 SKYRIUS

Patikimo finansų valdymo principas ir veiklos rezultatai

33 straipsnis

Veiklos rezultatai ir ekonomiškumo, veiksmingumo bei efektyvumo principai

1.  Asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir todėl naudojami vadovaujantis šiais principais:

a)  ekonomiškumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad susijusios Sąjungos institucijos veiklai vykdyti naudojami ištekliai būtų suteikiami tinkamu laiku, už geriausią kainą, būtų pakankamo dydžio ir kokybės;

b)  veiksmingumo principu, susijusiu su geriausiu naudotų išteklių, vykdytos veiklos ir įgyvendintų tikslų santykiu;

c)  efektyvumo principu, susijusiu su numatomų tikslų įgyvendinimo vykdant veiklą mastu.

2.  Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, naudojant asignavimus daugiausia dėmesio skiriama veiklos rezultatams ir tuo tikslu:

a)  programų ir veiklos tikslai nustatomi ex ante;

b)  tikslų įgyvendinimo pažanga stebima remiantis veiklos rezultatų rodikliais;

c)  apie pažangą įgyvendinant tikslus ir apie su tikslų įgyvendinimu susijusias problemas Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama pagal 41 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos h punktą ir 247 straipsnio 1 dalies e punktą.

3.  Kai aktualu, apibrėžiami konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir per nustatytą laiką įgyvendintini tikslai, nurodyti 1 ir 2 dalyse, ir atitinkami, pripažinti, patikimi ir griežti rodikliai.

34 straipsnis

Vertinimai

1.  Atliekami visų programų ir veiklos, susijusių su didelėmis išlaidomis, ex ante ir retrospektyviniai vertinimai, kurie turi būti proporcingi tikslams ir išlaidoms.

2.  Ex ante vertinimais, kuriais remiamasi rengiant programas ir veiklą, grindžiami susijusių programų ar veiklos rezultatų duomenimis ir juose nurodomi ir išanalizuojami spręstini klausimai, Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė, tikslai, numatomas įvairių galimybių poveikis ir stebėsenos bei vertinimo tvarka.

Svarbių programų ar veiklos, kurios gali turėti didelį ekonominį poveikį, poveikį aplinkai ar socialinį poveikį, ex ante vertinimas gali būti atliekamas kaip poveikio vertinimas ir jo metu galėtų būti išnagrinėti ne tik pirmoje pastraipoje nustatyti vykdytini reikalavimai, bet ir įvairios įgyvendinimo metodų pasirinkimo galimybės.

3.  Atliekant retrospektyvinius vertinimus įvertinami programos ar veiklos rezultatai, įskaitant tokius aspektus, kaip efektyvumas, veiksmingumas, suderinamumas, aktualumas ir ES pridėtinė vertė. Retrospektyviniai vertinimai grindžiami informacija, sukaupta taikant stebėsenos priemones ir susijusiems veiksmams nustatytus rodiklius. Jie atliekami bent kartą kiekvienos daugiametės finansinės programos įgyvendinimo laikotarpiu ir, kai įmanoma, numatant pakankamai laiko, kad būtų galima atsižvelgti į nustatytus faktus atliekant ex ante vertinimus arba poveikio vertinimus, kuriais remiamasi rengiant susijusias programas ir veiklą.

35 straipsnis

Privaloma finansinė pažyma

1.  Kartu su bet kuriuo pasiūlymu arba iniciatyva, kuriuos Komisija, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) arba valstybė narė pateikia teisėkūros institucijai ir kurie gali turėti įtakos biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pokyčius, pateikiama finansinė pažyma, kurioje nurodomi mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sąmata, įvertinant įvairias galimas finansavimo galimybes ir atliekant 34 straipsnyje numatytą ex ante vertinimą arba poveikio vertinimą.

Kartu su teisėkūros institucijai pateikto pasiūlymo arba iniciatyvos pakeitimu, kuris gali turėti realų poveikį biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pokyčius, pateikiama pakeitimą siūlančios Sąjungos institucijos parengta finansinė pažyma.

Finansinėje pažymoje nurodomi finansiniai ir ekonominiai duomenys, būtini, kad teisėkūros institucija galėtų įvertinti Sąjungos veiksmų poreikį. Joje pateikiama atitinkama informacija apie suderinamumą su kita Sąjungos veikla ir galimą sinergiją.

Daugiamečių operacijų atveju finansinėje pažymoje pateikiamas numatomas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų ir etatų, įskaitant išorės darbuotojus, metinių poreikių tvarkaraštis ir jų vidutinės trukmės ir, jei įmanoma, ilgalaikio finansinio poveikio vertinimas.

2.  Biudžeto procedūros metu Komisija pateikia būtiną informaciją, kad būtų galima palyginti reikalingus asignavimų pokyčius ir finansinėje pažymoje pateiktas pradines prognozes, atsižvelgiant į pažangą, padarytą teisėkūros institucijai svarstant pateiktą pasiūlymą arba iniciatyvą.

3.  Siekiant sumažinti sukčiavimo, pažeidimų ir tikslų neįgyvendinimo riziką, finansinėje pažymoje ▌pateikiama informacija apie vidaus kontrolės sistemos sąrangą, pagal šią sistemą vykdomos kontrolės sąnaudų ir naudos sąmatą, numatomo klaidų rizikos lygio vertinimą, taip pat informaciją apie esamas ir numatomas sukčiavimo prevencijos ir apsaugos nuo sukčiavimo priemones.

Šiame vertinime atsižvelgiama į tikėtiną klaidų mastą ir rūšį, taip pat į konkrečias atitinkamos srities politikos sąlygas ir jai taikytinas taisykles.

4.  Pristatydama peržiūrėtus arba naujus pasiūlymus dėl išlaidų, Komisija įvertina kontrolės sistemų sąnaudas ir naudą, taip pat numatomą klaidų rizikos lygį, kaip nurodyta 3 dalyje.

36 straipsnis

Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė

1.  Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, biudžetas vykdomas atliekant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę, tinkamą kiekvienam vykdymo metodui, atsižvelgiant į atitinkamas konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

2.  Biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrolė taikoma visais valdymo lygmenimis ir jos paskirtis – pateikti pagrįstą užtikrinimą, kad įgyvendinti šie tikslai:

a)  operacijos yra efektyvios, veiksmingos ir ekonomiškos;

b)  teikiamos patikimos ataskaitos;

c)  saugomas turtas ir informacija;

d)  vykdoma sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesnė su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusi veikla;

e)  vykdomas tinkamas rizikos, susijusios su pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymas atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir atitinkamų mokėjimų pobūdį.

3.  Efektyvi vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima šiuos elementus:

a)  užduočių atskyrimą;

b)  tinkamą rizikos valdymo ir kontrolės strategiją, kuri apima kontrolę gavėjų lygmeniu;

c)  interesų konflikto vengimą;

d)  tinkamą audito seką ir duomenų vientisumą duomenų sistemose;

e)  efektyvumo ir veiksmingumo stebėsenos procedūras;

f)  tolesnės veiklos nustačius vidaus kontrolės trūkumus ir išimtis procedūras;

g)  periodinį patikimo vidaus kontrolės sistemos veikimo vertinimą.

4.  Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama šiais elementais:

a)  tarp atitinkamų kontrolės grandinės dalyvių koordinuojamos tinkamos rizikos valdymo ir kontrolės strategijos įgyvendinimu;

b)  atliktų kontrolių rezultatų prieinamumu visiems atitinkamiems kontrolės grandinės dalyviams;

c)  kai tikslinga, rėmimusi įgyvendinančių partnerių valdymo deklaracijomis ir nepriklausomomis audito nuomonėmis, jei susijusio darbo kokybė yra tinkama ir priimtina ir jei jis buvo atliktas vadovaujantis sutartais standartais;

d)  laiku taikomomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant, kai tinkama, atgrasomąsias sankcijas;

e)  aiškiais ir nedviprasmiškais teisės aktais grindžiama atitinkama politika, įskaitant pagrindinius aktus dėl vidaus kontrolę reglamentuojančių elementų;

f)  kartotinės kontrolės panaikinimu;

g)  kontrolės sąnaudų ▌ir naudos santykio gerinimu.

5.  Jei įgyvendinimo laikotarpiu klaidų lygis nuolat išlieka didelis, Komisija nustato kontrolės sistemų trūkumus, išnagrinėja galimų taisomųjų priemonių sąnaudas bei naudą ir imasi arba pasiūlo imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, supaprastinti taikytinas nuostatas, patobulinti kontrolės sistemas ir pertvarkyti programą arba įgyvendinimo sistemas.

8 SKYRIUS

Skaidrumo principas

37 straipsnis

Ataskaitų ir biudžetų skelbimas

1.  Biudžetas sudaromas ir vykdomas, o ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

2.  Europos Parlamento pirmininkas užtikrina, kad galutinai priimtas biudžetas ir bet kuris taisomasis biudžetas būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Biudžetai paskelbiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paskelbiama, kad jie galutinai priimti.

Laukiant, kol biudžetas bus oficialiai paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisijos iniciatyva kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias savaites nuo galutinio biudžeto priėmimo, Sąjungos institucijų interneto svetainėje visomis kalbomis paskelbiami galutiniai išsamūs biudžeto duomenys.

Konsoliduotosios metinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Sąjungos institucijų interneto svetainėje.

38 straipsnis

Informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos skelbimas

1.  Komisija tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie iš biudžeto finansuojamų lėšų gavėjus, kai ji vykdo biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą.

Šios dalies pirma pastraipa taip pat taikoma kitoms Sąjungos institucijoms, kai jos vykdo biudžetą pagal 59 straipsnio 1 dalį.

2.  Išskyrus 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus, tinkamai atsižvelgiant į konfidencialumo ir saugumo reikalavimus, ypač asmens duomenų apsaugą, skelbiama ši informacija ▌:

a)  gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas);

b)  gavėjo buvimo vieta, t. y.:

i)  gavėjo adresas, kai gavėjas yra juridinis asmuo;

ii)  NUTS 2 lygio regionas, kai gavėjas yra fizinis asmuo;

c)  suma, dėl kurios prisiimtas teisinis įsipareigojimas;

d)  priemonės pobūdis ir tikslas.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija skelbiama, tik jei ji susijusi su apdovanojimais, dotacijomis ir sutartimis, skirtais po konkursų, dotacijų skyrimo arba viešųjų pirkimų procedūrų, taip pat su ekspertais, kurie buvo atrinkti pagal 237 straipsnio 2 dalį.

3.  2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija neskelbiama:

a)  jei ji susijusi su stipendijomis, mokamomis fiziniams asmenims, ir kita tiesiogine parama, mokama fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, kaip nurodyta 191 straipsnio 4 dalies b punkte;

b)  jei ji susijusi su labai mažos vertės sutartimis, skirtomis ekspertams, atrinktiems pagal 237 straipsnio 2 dalį, ir labai mažos vertės sutartimis, kurių vertė yra mažesnė už nurodytą I priedo 14.4 punkte;

c)  jei ji susijusi su finansine parama, teikiama per finansines priemones, kurios vertė yra mažesnė nei 500 000 EUR;

d)  kai dėl duomenų atskleidimo gali kilti pavojus atitinkamų asmenų ir subjektų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba gali būti pakenkta komerciniams gavėjų interesams.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytais atvejais pateikiama informacija, susijusi tik su statistiniais duomenimis, apibendrintais pagal atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, gavėjų geografinę padėtį, ekonominę tipologiją, gautos paramos rūšį ir Sąjungos politikos sritį, pagal kurią suteikta tokia parama.

Fizinių asmenų atveju 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos atskleidimas grindžiamas tokiais atitinkamais kriterijais, kaip priemonės dažnumas arba rūšis ir susijusios sumos.

4.  Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą naudojantys asmenys ar subjektai skelbia informaciją apie gavėjus laikydamiesi savo taisyklių ir procedūrų tiek, kiek tos taisyklės laikomos lygiavertėmis Komisijai atlikus vertinimą pagal 154 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos e punktą, ir su sąlyga, kad bet kokiam asmens duomenų skelbimui taikomos šiame straipsnyje išdėstytoms priemonėms lygiavertės apsaugos priemonės.

Pagal 63 straipsnio 3 dalį paskirtos įstaigos skelbia informaciją laikydamosi konkretiems sektoriams skirtų taisyklių. Tos konkretiems sektoriams skirtos taisyklės gali pagal atitinkamą teisinį pagrindą nukrypti nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalių, visų pirma asmens duomenų skelbimo klausimu, jei tai pateisinama remiantis šio straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytais kriterijais ir atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ypatumus.

5.  1 dalyje nurodyta informacija paskelbiama Sąjungos institucijų interneto svetainėse ne vėliau kaip metų, einančių po finansinių metų, kuriais dėl tų lėšų buvo prisiimtas teisinis įsipareigojimas, birželio 30 d.

Sąjungos institucijų interneto svetainėse pateikiama nuoroda į interneto svetainės, kurioje galima rasti 1 dalyje nurodytą informaciją, adresą, jei ši informacija nėra paskelbta tiesiogiai tam skirtoje Sąjungos institucijų interneto svetainėje.

Komisija tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie šią bendrą svetainę, įskaitant jos adreso nuorodą, kurioje galima rasti 4 dalyje nurodytų asmenų, subjektų ar įstaigų pateiktą informaciją.

6.  Jei skelbiami asmens duomenys, informacija pašalinama praėjus dvejiems metams po finansinių metų, kuriais buvo prisiimtas teisinis įsipareigojimas dėl lėšų, pabaigos. Tai taikoma ir asmens duomenims, susijusiems su juridiniais asmenimis, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

1 SKYRIUS

Biudžeto sudarymas

39 straipsnis

Pajamų ir išlaidų sąmatos

1.  Kiekviena kita nei Komisija Sąjungos institucija iki kiekvienų metų liepos 1 d. parengia savo pajamų ir išlaidų sąmatą ir ją nusiunčia Komisijai ir tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

2.  Vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su už vystymosi politiką, kaimynystės politiką, tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir reagavimą į krizes atsakingais Komisijos nariais jų atitinkamos kompetencijos klausimais.

3.  Komisija parengia savo sąmatas ir iškart, kai jos patvirtinamos, jas nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama savo sąmatas, Komisija naudojasi 40 straipsnyje nurodyta informacija.

40 straipsnis

70 straipsnyje nurodytų Sąjungos organų biudžeto sąmata

Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. kiekvienas 70 straipsnyje nurodytas Sąjungos organas, vadovaudamasis savo steigimo dokumentu, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčia savo bendrojo programavimo dokumento projektą, apimantį jo metinį ir daugiametį programavimą ir atitinkamus žmogiškųjų ir finansinių išteklių planus.

41 straipsnis

Biudžeto projektas

1.  Komisija biudžeto projekto pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ne vėliau kaip metų, einančių prieš biudžeto vykdymo metus, rugsėjo 1 d. Tą pasiūlymą ji perduoda ▌nacionaliniams parlamentams susipažinti.

Biudžeto projekte pateikiama bendroji Sąjungos pajamų ir išlaidų suvestinė ir konsoliduotosios 39 straipsnyje nurodytos sąmatos. Jame taip pat gali būti pateikiamos sąmatos, kurios skiriasi nuo Sąjungos institucijų parengtų sąmatų.

Biudžeto projektas sudaromas ir pateikiamas pagal 47–52 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Prieš kiekvieną biudžeto projekto skirsnį pateikiamas atitinkamos Sąjungos institucijos parengtas įvadas.

Komisija parengia bendrą biudžeto projekto įvadą. Bendrą įvadą sudaro finansinės lentelės, kuriose pateikiami pagrindiniai duomenys pagal antraštines dalis ir pagrindžiami vienų finansinių metų asignavimų pokyčiai, palyginti su kitų metų asignavimų pokyčiais, pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas.

2.  Siekdama pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes dėl galiojančių teisės aktų ir svarstomų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio biudžetui, Komisija prie biudžeto projekto prideda orientacinio ateinančių metų finansinio programavimo dokumentą, suskirstytą pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes. Visas finansinis programavimas apima 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(38) 30 punkte nurodytas išlaidų kategorijas. Pateikiamos išlaidų kategorijų, kurios nenurodytos to Tarpinstitucinio susitarimo 30 punkte, duomenų suvestinės.

Priėmus biudžeto projektą, orientacinio finansinio programavimo dokumentas atnaujinamas įtraukiant biudžeto procedūros ir kitų atitinkamų sprendimų rezultatus.

3.  Prie biudžeto projekto Komisija prideda:

a)  lentelę, kurioje palyginamas kitoms Sąjungos institucijoms parengtas biudžeto projektas ir kitų Sąjungos institucijų Komisijai atsiųstos pradinės sąmatos ir, kai taikytina, nurodomos priežastys, kodėl biudžeto projekte pateikiamos sąmatos, kurios skiriasi nuo kitų Sąjungos institucijų parengtų sąmatų;

b)  bet kurį darbinį dokumentą, kurį ji laiko naudingu ryšium su Sąjungos institucijų etatų planais, į kurį įtraukiamas naujausias patvirtintas etatų planas ir kuriame:

i)  nurodomi visi Sąjungos įdarbinti darbuotojai, nurodant pagal įdarbinimo sutarties rūšį;

ii)  pateikiamas etatų bei išorės personalo ir lyčių pusiausvyros politikos pareiškimas;

iii)  metų, einančių iki biudžeto projekto pateikimo metų, paskutinę dieną faktiškai užimtų etatų skaičius ir tais pačiais metais faktiškai užimtų etato ekvivalentų skaičiaus metinis vidurkis, nurodant etatų pasiskirstymą pagal pareigybių lygius, lytį ir administracinius vienetus;

iv)  pagal politikos sritis suskirstytų etatų planas;

v)  kiekvienos išorės darbuotojų kategorijos pradinis numatytas etato ekvivalentų skaičius, remiantis leistaisiais asignavimais, ir asmenų, kurie faktiškai dirba metų, kuriais pateikiamas biudžeto projektas, pradžioje, skaičius, nurodant jų pasiskirstymą pagal pareigų grupę ir atitinkamai pagal pareigybių lygius;

c)  darbinis dokumentas, kuriame pateikiamos 70 ir 71 straipsniuose nurodytų Sąjungos organų pajamos ir išlaidos, taip pat visa informacija apie personalą, kaip nurodyta šios pastraipos b punkte;

d)  darbinis dokumentas dėl planuojamo asignavimų naudojimo finansiniais metais ir neįvykdytų įsipareigojimų;

e)  darbinis dokumentas dėl administravimui skirtų asignavimų, kuriame nurodomos administracinės išlaidos, kurias Komisija turės vykdyti pagal savo biudžeto skirsnį;

f)  darbinis dokumentas dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kuriame taip pat pateikiamas rezultatų ir numatomos tolesnės veiklos įvertinimas;

g)  darbinis dokumentas dėl tarptautinių organizacijų finansavimo, kuriame pateikiama:

i)  visų įnašų, suskirstytų pagal Sąjungos programas ar fondus ir pagal tarptautines organizacijas, suvestinė;

ii)  motyvų pareiškimas, kuriame paaiškinama, kodėl veiksmingiau yra Sąjungai finansuoti šias tarptautines organizacijas, o ne veikti tiesiogiai;

h)  programų suvestinės arba kiti atitinkami dokumentai, kuriuose nurodyta:

i)  prie kurių sričių Sąjungos politikos ir kurių tikslų įgyvendinimo prisidedama pagal programą;

ii)  aiškus Sąjungos lygmens intervencijos pagrindas laikantis, inter alia, subsidiarumo principo;

iii)  pažanga, įgyvendinant programos tikslus, kaip nurodyta 33 straipsnyje;

iv)  visapusiškas pagrindimas, įskaitant siūlomų asignavimų dydžio pokyčių sąnaudų ir naudos analizę;

v)  informacija apie programos įgyvendinimo einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais rodiklius;

i)  mokėjimų tvarkaraščio suvestinė, kurioje pagal programas ir pagal išlaidų kategorijas apibendrinami mokėjimai, atliktini vėlesniais finansiniais metais siekiant įgyvendinti biudžeto projekte siūlomus biudžeto įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti ankstesniais finansiniais metais.

Jei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės naudojasi finansinėmis priemonėmis, su tomis priemonėmis susijusi informacija įtraukiama į 4 dalyje nurodytą darbinį dokumentą.

4.  Jei Komisija naudojasi finansinėmis priemonėmis, prie biudžeto projekto ji prideda darbinį dokumentą, kuriame kiekvienos finansinės priemonės atveju pateikiama:

a)  nuoroda į finansinę priemonę ir jos pagrindinį aktą, taip pat bendras priemonės apibūdinimas, jos poveikis biudžetui, jos trukmė ir Sąjungos įnašo pridėtinė vertė;

b)  vykdymo procese dalyvaujančios finansų įstaigos, įskaitant bet kokius klausimus, susijusius su 155 straipsnio 2 dalies taikymu;

c)  finansinės priemonės įnašas įgyvendinant atitinkamos programos tikslus, įvertintas taikant nustatytus rodiklius, įskaitant, kai taikytina, geografinę diversifikaciją;

d)  numatytos operacijos, įskaitant tikslines apimtis, grindžiamas tiksliniu svertu ir planuojamu sutelkti privačiuoju kapitalu arba, jei tai nenustatyta, dėl esamų finansinių priemonių kylančiu sverto koeficientu;

e)  biudžeto eilutės, atitinkančios susijusias operacijas, suvestinius biudžetinius įsipareigojimus ir mokėjimus iš biudžeto;

f)  vidutinis laikotarpis tarp biudžetinio įsipareigojimo dėl finansinių priemonių ir teisinių įsipareigojimų dėl atskirų projektų, išreikštų nuosavo kapitalo ar skolos forma, jei tas laikotarpis viršija trejus metus ▌;

g)  pajamos ir mokėjimų susigrąžinimas pagal 209 straipsnio 3 dalį, pateikiami atskirai, įskaitant jų panaudojimo įvertinimą;

h)  investicijų į nuosavą kapitalą vertė, palyginti su ankstesniais metais;

i)  rizikai ir įsipareigojimams skirta bendra atidėjinių suma, taip pat visa informacija apie Sąjungos finansinės rizikos poziciją, įskaitant visus neapibrėžtuosius įsipareigojimus;

j)  turto nuvertėjimas ir pareikalautos garantijos ankstesniais metais ir atitinkami bendri duomenys;

k)  finansinės priemonės įgyvendinimo rezultatai, įskaitant padarytas investicijas, tikslinį ▌ir pasiektą sverto ir didinamąjį poveikį; taip pat sutelkto privačiojo kapitalo suma;

l)  bendrajame atidėjinių fonde sukaupti ištekliai ir, kai taikoma, patikos sąskaitos likutis.

Pirmoje pastraipoje nurodytame darbiniame dokumente taip pat pateikiama administracinių išlaidų, susijusių su valdymo mokesčiais ir kitomis finansinėmis ir veiklos sąnaudomis, sumokėtomis už finansinių priemonių valdymą, apžvalga (iš viso, pagal valdančiąją šalį ir pagal valdomą finansinę priemonę).

Metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu Komisija paaiškina pirmos pastraipos f punkte nurodyto laikotarpio trukmės priežastis ir, kai tinkama, pateikia laikotarpio sutrumpinimo veiksmų planą.

Pirmoje pastraipoje nurodytame darbiniame dokumente lentelėje aiškiai ir glaustai apibendrinama informacija apie kiekvieną finansinę priemonę.

5.  Jei Sąjunga yra suteikusi biudžeto garantiją, Komisija kartu su biudžeto projektu pateikia darbinį dokumentą, kuriame apie kiekvieną biudžeto garantiją ir apie bendrą atidėjinių fondą pateikiama ši informacija:

a)  nuoroda į biudžeto garantiją ir jos pagrindinį aktą, taip pat bendras biudžeto garantijos apibūdinimas, jos poveikis biudžeto finansiniams įsipareigojimams, jos trukmė ir Sąjungos paramos pridėtinė vertė;

b)  biudžeto garantijos šalys, įskaitant visus klausimus, susijusius su 155 straipsnio 2 dalies taikymu;

c)  biudžeto garantijos įnašas įgyvendinant biudžeto garantijos tikslus, įvertintas taikant nustatytus rodiklius, įskaitant, kai taikytina, geografinę diversifikaciją ir privačiojo sektoriaus išteklių mobilizavimą;

d)  suvestinė informacija apie operacijas, kurioms taikoma biudžeto garantija, suskirstyta pagal sektorius, šalis ir priemones, įskaitant, kai taikytina, portfelius ir su kitais Sąjungos veiksmais derinamą paramą;

e)  gavėjams pervesta suma, taip pat pagal biudžeto garantiją remiamais projektais pasiekto sverto poveikio įvertinimas;

f)  tuo pačiu pagrindu, kaip nurodyta d punkte, grindžiama suvestinė informacija apie reikalavimus mokėti pagal biudžeto garantiją, nuostolius, grąžą, susigrąžintas sumas ir visus kitus gautus mokėjimus;

g)  informacija apie bendro atidėjinių fondo finansų valdymą, veiklos rezultatus ir riziką ankstesnių kalendorinių metų pabaigoje;

h)  bendro atidėjinių fondo faktinė atidėjinių norma ir, kai taikytina, vėlesnės operacijos pagal 213 straipsnio 4 dalį;

i)  bendro atidėjinių fondo finansiniai srautai ankstesniais kalendoriniais metais, taip pat dideli sandoriai ir kita aktuali informacija apie Sąjungos finansinės rizikos poziciją;

j)  pagal 210 straipsnio 3 dalį atliekamas biudžeto lėšomis dengiamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsiradusių dėl biudžeto garantijų ar finansinės paramos, tvarumo įvertinimas.

6.  Jei Komisija naudojasi Sąjungos išorės veiksmų patikos fondais, prie biudžeto projekto ji prideda išsamų darbinį dokumentą dėl patikos fondų lėšomis remiamos veiklos, įskaitant:

a)  jų vykdymą, apimant, inter alia, informaciją apie stebėsenos susitarimus su patikos fondų lėšas naudojančiais subjektais;

b)  jų valdymo sąnaudas;

c)  kitus įnašus nei Sąjungos įnašai;

d)  preliminarų jų veiklos rezultatų įvertinimą remiantis 234 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis;

e)  apibūdinimą, kaip jų veikla buvo prisidėta siekiant priemonės, pagal kurią buvo suteiktas Sąjungos įnašas patikos fondams, pagrindiniame akte nustatytų tikslų.

7.  Komisija prie biudžeto projekto prideda savo sprendimų, kuriais skiriamos baudos konkurencijos teisės srityje, sąrašą ir kiekvienos skirtos baudos sumą, taip pat informaciją, ar tos baudos yra tapusios galutinės, ar dėl jų yra pateiktas arba dar galėtų būti pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, taip pat, jei įmanoma, informacija, kada kiekviena iš tų baudų turėtų tapti galutine.

8.  Komisija prie biudžeto projekto prideda darbinį dokumentą, kuriame nurodoma kiekvienos biudžeto eilutės, kurioje gaunamos vidaus ar išorės asignuotosios pajamos:

a)  numatoma gauti tokių pajamų suma;

b)  iš ankstesnių metų perkelta numatoma tokių pajamų suma.

9.  Komisija prie biudžeto projekto taip pat prideda bet kurį kitą darbinį dokumentą, kurį ji laiko naudingu Europos Parlamentui ir Tarybai siekiant įvertinti biudžeto prašymus.

10.  Pagal Tarybos sprendimo 2010/427/ES(39) ▌8 straipsnio 5 dalį Komisija kartu su biudžeto projektu Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda darbinį dokumentą, kuriame išsamiai pateikiamos:

a)  visos su Sąjungos išorės veiksmais, įskaitant BUSP bei bendros saugumo ir gynybos politikos užduotis, susijusios administracinės ir veiklos išlaidos, finansuojamos iš biudžeto;

b)  EIVT ankstesnių metų bendros administracinės išlaidos, suskirstytos į išlaidas pagal Sąjungos delegacijas ir EIVT centrinės administracijos išlaidas, taip pat veiklos išlaidos, suskirstytos pagal geografines vietoves (regionus, šalis), temines sritis, Sąjungos delegacijas ir misijas.

11.  10 dalyje nurodytame darbiniame dokumente taip pat:

a)  nurodomas kiekvienos Sąjungos delegacijos, taip pat EIVT centrinės administracijos kiekvienos kategorijos kiekvieno lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinųjų etatų, įskaitant sutartininkus ir vietos darbuotojus, skaičius, patvirtintas neviršijant asignavimų;

b)  nurodomas bet koks EIVT centrinės administracijos ir visų Sąjungos delegacijų etatų skaičiaus padidinimas arba sumažinimas pagal pareigybių lygius ir kategorijas, palyginti su ankstesniais finansiniais metais;

c)  nurodomas finansiniams metams ir ankstesniems finansiniams metams patvirtintų etatų skaičius, taip pat etatų, kuriuos užima valstybių narių komandiruoti diplomatai ir Sąjungos pareigūnai, skaičius;

d)  pateikiamas išsamus visų Sąjungos delegacijų darbuotojų, dirbusių biudžeto projekto teikimo metu, aprašas, įskaitant jų suskirstymą pagal geografines vietoves, lytį, atskiras šalis ir misijas, nurodant į etatų planą įrašytus etatus, sutartininkus, vietos darbuotojus ir komandiruotus nacionalinius ekspertus, taip pat asignavimus, kurių biudžeto projekte prašoma tokių rūšių personalui, pateikiant atitinkamas etato ekvivalentų sąmatas remiantis prašomais asignavimais.

42 straipsnis

Biudžeto projekto taisomasis raštas

Remdamasi bet kokia nauja informacija, kurios sudarant biudžeto projektą nebuvo turima, Komisija savo iniciatyva arba kitos Sąjungos institucijos prašymu, susijusiu su tai institucijai skirtu biudžeto skirsniu, gali prieš sušaukiant SESV 314 straipsnyje nurodytą Taikinimo komitetą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti biudžeto projekto vieną ar daugiau taisomųjų raštų. Tokie raštai gali apimti taisomąjį raštą, kuriuo visų pirma atnaujinama žemės ūkio išlaidų sąmata.

43 straipsnis

Valstybių narių pareigos priėmus biudžetą

1.  Europos Parlamento pirmininkas SESV 314 straipsnio 9 dalyje ir Euratomo sutarties 106a straipsnyje numatyta tvarka paskelbia, kad biudžetas galutinai priimtas.

2.  Paskelbus, kad biudžetas galutinai priimtas, kiekviena valstybė narė nuo kitų finansinių metų sausio 1 d. arba nuo paskelbimo apie galutinį biudžeto priėmimą dienos, jei tai įvyksta po sausio 1 d., privalo atlikti Sąjungai mokėtinus mokėjimus, kaip nurodyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 609/2014.

44 straipsnis

Taisomųjų biudžetų projektai

1.  Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie visų pirma yra orientuoti į pajamas, šiomis aplinkybėmis siekiant:

a)  į biudžetą įtraukti ankstesnių finansinių metų likutį laikantis 18 straipsnyje nustatytos tvarkos,

b)  peržiūrėti nuosavų išteklių prognozę, remiantis naujausiomis ekonominėmis prognozėmis;

c)  atnaujinti peržiūrėtą nuosavų išteklių ir kitų pajamų prognozę, taip pat peržiūrėti turimus mokėjimų asignavimus ir jų poreikius.

Jei yra neišvengiamų, išimtinių arba nenumatytų aplinkybių, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą, Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie pirmiausia yra orientuoti į išlaidas.

2.  Tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta 1 dalyje, kitų nei Komisija Sąjungos institucijų prašymai dėl taisomųjų biudžetų turi būti siunčiami Komisijai.

Prieš pateikdamos taisomojo biudžeto projektą, Komisija ir kitos atitinkamos Sąjungos institucijos išnagrinėja atitinkamų asignavimų perskirstymo galimybę, ypač atsižvelgdamos į visus galimus nevisiško asignavimų panaudojimo atvejus.

Taisomiesiems biudžetams taikomas 43 straipsnis. Taisomieji biudžetai pagrindžiami nuorodomis į biudžetą, kurio sąmatos jais taisomos.

3.  Komisija, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtines aplinkybes arba Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo atveju, kai taisomojo biudžeto projektas gali būti pateikiamas bet kuriuo atitinkamų metų metu, savo taisomųjų biudžetų projektus vienu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip kiekvienų finansinių metų rugsėjo 1 d. Ji gali pridėti nuomonę prie kitų Sąjungos institucijų prašymų dėl taisomųjų biudžetų.

4.  Kartu su taisomųjų biudžetų projektais pateikiami motyvų pareiškimai ir jų sudarymo metu turima informacija apie biudžeto vykdymą ankstesniais ir einamaisiais finansiniais metais.

45 straipsnis

Išankstinis sąmatų ir biudžeto projektų perdavimas

Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti nukelti tam tikras sąmatų perdavimo ir biudžeto projekto priėmimo bei perdavimo datas. Tačiau dėl tokio susitarimo nesutrumpinami ir nepailginami pagal SESV 314 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį tiems tekstams svarstyti numatyti laikotarpiai.

2 SKYRIUS

Biudžeto struktūra ir pateikimas

46 straipsnis

Biudžeto struktūra

Biudžetą sudaro:

a)  bendroji pajamų ir išlaidų suvestinė;

b)  atskiri skirsniai, skirti kiekvienai Sąjungos institucijai (išskyrus Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą, kurioms skirtas vienas skirsnis), suskirstyti į pajamų ir išlaidų suvestines.

47 straipsnis

Biudžeto nomenklatūra

1.  Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos pajamas ir kitų Sąjungos institucijų pajamas ir išlaidas pagal jų rūšį arba panaudojimą, kuriam jos priskirtos, suskirsto į antraštines dalis, skyrius, straipsnius ir punktus.

2.  Komisijai skirto biudžeto skirsnio išlaidų suvestinė pateikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos priimtą nomenklatūrą ir yra klasifikuojama pagal išlaidų paskirtį.

Kiekviena antraštinė dalis atitinka politikos sritį, o kiekvienas skyrius paprastai atitinka programą ar veiklą.

Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti įrašyti veiklos asignavimai ir administraciniai asignavimai. Vienos antraštinės dalies administraciniai asignavimai sugrupuojami į vieną skyrių.

Biudžeto nomenklatūra atitinka konkretumo, ▌patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principus. Ja užtikrinamas aiškumas ir skaidrumas, būtini biudžeto procesui vykdyti, palengvinant pagrindinių tikslų, nurodytų atitinkamuose teisiniuose pagrinduose, nustatymą, suteikiant galimybę pasirinkti galimus politinius prioritetus ir užtikrinant veiksmingą ir efektyvų vykdymą.

3.  Komisija gali paprašyti įrašyti simbolinį įrašą pro memoria įraše, kuriame nėra nurodyti leistini asignavimai. Toks prašymas patvirtinamas pagal 31 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.  Jei atskirų antraštinių dalių administraciniai asignavimai yra suskirstyti pagal paskirtį, jie klasifikuojami taip:

a)  išlaidos personalui, patvirtintam etatų plane, kurios apima tas išlaidas atitinkančią asignavimų sumą ir etatų skaičių etatų plane;

b)  išlaidos išorės personalui ir kitos išlaidos, nurodytos 30 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte ir finansuojamos pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją „Administravimas“;

c)  išlaidos pastatams ir kitos susijusios išlaidos, įskaitant valymą ir priežiūrą, nuomą ir nuomojimą, telekomunikacijas, vandenį, dujas ir elektrą;

d)  išlaidos išorės personalui ir techninei pagalbai, tiesiogiai susijusiems su programų įgyvendinimu.

Visos tų rūšių Komisijos administracinės išlaidos, kurios yra bendros kelioms antraštinėms dalims, nurodomos atskiroje suvestinėje, klasifikuojant jas pagal rūšį.

48 straipsnis

Neigiamos pajamos

1.  Biudžete negali būti neigiamų pajamų, išskyrus tuos atvejus, kai jos susidaro dėl iš viso neigiamo atlyginimo už indėlius.

2.  Nuosavus išteklius, sumokėtus pagal ▌Sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, sudaro grynosios sumos, kurios biudžeto pajamų suvestinėje taip ir įrašomos.

49 straipsnis

Atidėjiniai

1.  Kiekviename biudžeto skirsnyje gali būti antraštinė dalis „Atidėjiniai“. Asignavimai į tą antraštinę dalį įrašomi bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  biudžeto sudarymo metu nėra pagrindinio akto atitinkamam veiksmui;

b)  yra rimtas pagrindas abejoti asignavimų pakankamumu arba galimybe patikimo finansų valdymo principu grindžiamomis sąlygomis panaudoti į atitinkamas biudžeto eilutes įtrauktus asignavimus.

Tos antraštinės dalies asignavimai gali būti naudojami tik atlikus perkėlimus laikantis šio reglamento 30 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytos tvarkos, kai pagrindinio akto priėmimui taikoma SESV 294 straipsnyje nustatyta tvarka, o visais kitais atvejais – šio reglamento 31 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2.  Esant dideliems naudojimo sunkumams, Komisija finansiniais metais gali pasiūlyti asignavimus perkelti į antraštinę dalį „Atidėjiniai“. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl tokių perkėlimų priima 31 straipsnyje numatyta tvarka.

50 straipsnis

Neigiamas rezervas

Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje gali būti ne didesnis kaip 200 000 000 EUR neigiamas rezervas. Tokį rezervą, kuris įtraukiamas į atskirą antraštinę dalį, sudaro tik mokėjimų asignavimai.

Tas neigiamas rezervas panaudojamas iki finansinių metų pabaigos, atliekant perkėlimą laikantis 30 ir 31 straipsniuose nustatytos tvarkos.

51 straipsnis

Neatidėliotinos pagalbos rezervas ▌

1.  Į Komisijai skirtą biudžeto skirsnį įtraukiamas neatidėliotinos pagalbos trečiosioms valstybėms rezervas ▌.

2.  1 dalyje nurodytas rezervas panaudojamas iki finansinių metų pabaigos, atliekant perkėlimą laikantis 30 ir 32 straipsniuose nustatytos tvarkos.

52 straipsnis

Biudžeto pateikimas

1.  Biudžete pateikiama ▌:

a)  bendrojoje pajamų ir išlaidų suvestinėje:

i)  einamųjų finansinių metų (n metų) Sąjungos pajamų sąmata;

ii)  ankstesnių finansinių metų pajamų sąmata ir n‑2 metų pajamos;

iii)  n metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;

iv)  ankstesnių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;

v)  n-2 metų įsipareigotos išlaidos ir apmokėtos išlaidos; pastarosios taip pat išreiškiamos kaip procentinė n metų biudžeto dalis;

vi)  atitinkamos pastabos dėl kiekvieno struktūrinio vieneto, kaip nustatyta 47 straipsnio 1 dalyje, įskaitant pagrindinio teisės akto, jeigu toks yra, nuorodas, taip pat visus atitinkamus paaiškinimus, susijusius su asignavimų pobūdžiu ir paskirtimi;

b)  kiekviename skirsnyje – pajamos ir išlaidos, laikantis tos pačios a punkte nurodytos struktūros;

c)  personalo atveju:

i)  kiekviename skirsnyje – etatų planas, kuriame nustatomas kiekvienos tarnybos kiekvienos kategorijos ir kiekvieno pareigybės lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinųjų etatų skaičius, patvirtintas neviršijant asignavimų;

ii)  personalo, kuriam atlygis mokamas iš asignavimų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, skirtų tiesioginei veiklai, etatų planas, ir personalo, kuriam atlygis mokamas iš tų pačių asignavimų, skirtų netiesioginei veiklai, etatų planas; etatų planuose darbuotojai skirstomi pagal kategorijas ir pareigybių lygius, atskirai nurodant nuolatinius ir laikinuosius etatus, patvirtintus neviršijant asignavimų;

iii)  etatų planas, kuriame nustatomas kiekvienos 70 straipsnyje nurodytos Sąjungos įstaigos, gaunančios biudžetui priskiriamą įnašą, kiekvienos kategorijos ir kiekvieno pareigybės lygio etatų skaičius. Etatų planuose šalia finansiniams metams patvirtintų etatų skaičiaus nurodomas ankstesniais metais patvirtintas skaičius. Euratomo tiekimo agentūros personalas Komisijos etatų plane nurodomas atskirai;

d)  finansinės paramos ir biudžeto garantijų atveju:

i)  bendrojoje pajamų suvestinėje – atitinkamas operacijas atitinkančios biudžeto eilutės, kuriose turi būti įrašomos iš gavėjų, kurie iš pradžių neįvykdė skolinių įsipareigojimų, gautos grąžintos sumos. Tose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas pro memoria ir atitinkamos pastabos;

ii)  Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje:

–  biudžeto eilutės, kuriose parodomos biudžeto garantijos atitinkamų operacijų atžvilgiu. Tose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas pro memoria, jei neatsirado jokių išlaidų, kuria reikia apmokėti iš galutinių išteklių;

–  pastabos, kuriose pateikiamos nuorodos į pagrindinį aktą ir numatytų operacijų apimtį, trukmę ir Sąjungos tokioms operacijoms suteiktą finansinę garantiją;

iii)  dokumente, pridedamame prie Komisijai skirto biudžeto skirsnio, kuriame parodoma ir atitinkama rizika:

–  vykdomos kapitalo operacijos ir skolos valdymas;

–  n metų kapitalo operacijos ir skolos valdymas;

e)  finansinių priemonių, kurios turi būti nustatytos be pagrindinio akto, atveju:

i)  biudžeto eilutės, atitinkančios atitinkamas operacijas;

ii)  bendras finansinių priemonių aprašymas, įskaitant jų trukmę ir poveikį biudžetui;

iii)  numatomos operacijos, įskaitant tikslines apimtis, grindžiamas numatomu sverto ir didinamuoju poveikiu;

f)  pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą asmenų ar subjektų atliekamo lėšų vykdymo atveju:

i)  nuoroda į atitinkamos programos pagrindinį aktą;

ii)  atitinkamos biudžeto eilutės;

iii)  bendras veiksmo apibūdinimas, įskaitant jo trukmę ir poveikį biudžetui;

g)  visa BUSP išlaidų suma, įrašyta į skyrių pavadinimu „BUSP“, pateikiant konkrečius straipsnius, apimančius BUSP išlaidas ir konkrečias biudžeto eilutes, kuriose nurodytos bent svarbiausios atskiros misijos.

2.  Be 1 dalyje nurodytų dokumentų, Europos Parlamentas ir Taryba gali prie biudžeto pridėti kitus atitinkamus dokumentus.

53 straipsnis

Etatų planų taisyklės

1.  52 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame etatų plane kiekvienai Sąjungos institucijai arba įstaigai nustatomos absoliučios ribos. Nedaroma jokių nustatytą ribą viršijančių paskyrimų.

Tačiau, išskyrus AD 14, AD 15 ir AD 16 pareigybių lygių atveju, kiekviena Sąjungos institucija arba įstaiga savo etatų planuose gali keisti ne daugiau kaip 10 % patvirtintų etatų skaičiaus, laikydamasi šių sąlygų:

a)  nedaromas poveikis personalo asignavimų dydžiui per visus finansinius metus;

b)  neviršijamas bendras kiekviename etatų plane patvirtintų etatų skaičius;

c)  Sąjungos institucija ar įstaiga kartu su kitomis Sąjungos institucijomis ir įstaigomis dalyvavo Komisijos inicijuoto darbuotojų vertinimo metu atliekamoje lyginamojoje analizėje.

Likus trims savaitėms iki antroje pastraipoje nurodytų pakeitimų Sąjungos institucija apie savo ketinimą padaryti pakeitimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstus prieštaravimus, Sąjungos institucija nedaro pakeitimų ir taikoma 44 straipsnyje nustatyta procedūra.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, darbo ne visą darbo dieną, kurį, vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatais, leidžia paskyrimų tarnyba, tikslai gali būti pasiekiami kitais paskyrimais.

3 SKYRIUS

Biudžetinė drausmė

54 straipsnis

Daugiametės finansinės programos ir Sprendimo 2014/335/ES, Euratomas laikymasis

Biudžete laikomasi daugiametės finansinės programos ir Sprendimo 2014/335/ES, Euratomas.

55 straipsnis

Sąjungos aktų suderinamumas su biudžetu

Jei įgyvendinant Sąjungos aktą viršijami biudžete numatyti asignavimai, toks aktas finansiniu atžvilgiu gali būti įgyvendinamas tik atitinkamai iš dalies pakeitus biudžetą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO VYKDYMAS

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

56 straipsnis

Biudžeto vykdymas pagal patikimo finansų valdymo principą

1.  Komisija biudžeto pajamas ir išlaidas vykdo pagal šį reglamentą savo atsakomybe ir neviršydama leistųjų asignavimų.

2.  Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą.

57 straipsnis

Informacija apie asmens duomenų perdavimą audito tikslais

Bet kokiame kvietime, susijusiame su dotacijomis, viešaisiais pirkimais arba apdovanojimais, kurie skiriami taikant tiesioginį valdymą, potencialūs naudos gavėjai, kandidatai, konkurso dalyviai ir kiti dalyviai pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 ▌informuojami, kad, siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, jų asmens duomenys gali būti perduoti vidaus audito tarnyboms, Audito Rūmams arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), jais taip pat gali keistis Komisijos leidimus suteikiantys pareigūnai ir vykdomosios įstaigos, nurodytos šio reglamento 69 straipsnyje, bei Sąjungos organai, nurodyti šio reglamento 70 ir 71 straipsniuose.

58 straipsnis

Pagrindinis aktas ir išimtys

1.  Į biudžetą įtraukti asignavimai bet kuriam Sąjungos veiksmui naudojami tik priėmus pagrindinį aktą.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies ir taikant 3, 4 ir 5 dalyse išdėstytas sąlygas toliau nurodyti asignavimai gali būti vykdomi nepriėmus pagrindinio akto, jei veiksmai, kuriems finansuoti šie asignavimai yra skirti, priskiriami Sąjungos kompetencijai:

a)  asignavimai eksperimentinio pobūdžio bandomiesiems projektams, skirtiems veiksmo įgyvendinamumui ir naudingumui nustatyti ▌;

b)  asignavimai parengiamiesiems veiksmams SESV ir Euratomo sutarties taikymo srityse, skirti pasiūlymams parengti siekiant patvirtinti būsimus veiksmus ▌;

c)  asignavimai parengiamosioms priemonėms ES sutarties V antraštinės dalies srityje ▌;

d)  asignavimai vienkartiniams veiksmams arba neapibrėžtos trukmės veiksmams, kuriuos vykdo Komisija pagal SESV ir Euratomo sutartį įgyvendindama dėl jos prerogatyvų instituciniu lygmeniu kylančias užduotis, nesusijusias su šios dalies b punkte nurodyta jos teisėkūros iniciatyvos teise teikti pasiūlymus, ir remdamasi jai tiesiogiai SESV 154, 156, 159 ir 160 straipsniais, SESV 168 straipsnio 2 dalimi, 171 straipsnio 2 dalimi ir 173 straipsnio 2 dalimi, SESV 175 straipsnio antra pastraipa, SESV 181 straipsnio 2 dalimi, SESV 190 straipsniu ir 210 straipsnio 2 dalimi bei SESV 214 straipsnio 6 dalimi ir Euratomo sutarties 70 straipsniu ir 77–85 straipsniais suteiktais konkrečiais įgaliojimais ▌;

e)  asignavimai kiekvienos Sąjungos institucijos veiklai pagal jos administracinį savarankiškumą.

3.  2 dalies a punkte nurodytų asignavimų atveju atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įtraukiami į biudžetą ne daugiau nei dvejus finansinius metus iš eilės. Bendra asignavimų bandomiesiems projektams suma bet kuriais finansiniais metais turi neviršyti 40 000 000 EUR.

4.  2 dalies b punkte nurodytų asignavimų atveju parengiamųjų veiksmų atžvilgiu laikomasi nuoseklaus požiūrio ir šie veiksmai gali būti įvairių formų. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įtraukiami į biudžetą ne daugiau nei trejus finansinius metus iš eilės. Procedūra, skirta atitinkamam pagrindiniam aktui priimti, užbaigiama iki trečiųjų finansinių metų pabaigos. Tos procedūros metu asignavimų priskyrimas įsipareigojimams turi atitikti parengiamųjų veiksmų specifinius bruožus, susijusius su numatoma veikla, siekiamais tikslais ir gavėjais. Todėl įsipareigotų asignavimų suma savo suma turi neatitikti numatytų paties galutinio veiksmo finansavimo priemonių.

Bendra asignavimų naujiems parengiamiesiems veiksmams, nurodytiems 2 dalies b punkte, suma bet kuriais finansiniais metais turi neviršyti 50 000 000 EUR, o bendra faktinė parengiamiesiems veiksmams jau priskirtų asignavimų suma neviršija 100 000 000 EUR.

5.  2 dalies c punkte nurodytų asignavimų atveju parengiamosios priemonės turi būti trumpalaikės ir skirtos sudaryti sąlygas Sąjungos veiksmams, vykdomiems siekiant BUSP tikslų, ir būtinų teisinių priemonių patvirtinimui.

Sąjungos krizių valdymo operacijų tikslais parengiamosios priemonės yra skirtos, inter alia, veiklos poreikiams įvertinti, greitam pradiniam išteklių skyrimui užtikrinti arba sąlygoms pradėti veiklą vietoje sudaryti. Dėl parengiamųjų priemonių susitariama Taryboje, remiantis vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu.

Siekdamas užtikrinti spartų parengiamųjų priemonių įgyvendinimą, vyriausiasis įgaliotinis kuo anksčiau informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją apie Tarybos ketinimą pradėti įgyvendinti parengiamąją priemonę ir visų pirma apie šiam tikslui numatomus reikalingus išteklius. Komisija imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų greitą lėšų išmokėjimą.

Finansuojant priemones, dėl kurių susitarta Taryboje ir kurios skirtos Sąjungos krizių valdymo operacijoms pagal ES sutarties V antraštinę dalį parengti, padengiamos papildomos išlaidos, kurios susidaro tiesiogiai siunčiant į krizės vietą misiją arba grupę, kurioje, inter alia, dalyvauja Sąjungos institucijų darbuotojai, įskaitant draudimo didelės rizikos atveju, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas bei dienpinigius.

59 straipsnis

Kitų nei Komisija Sąjungos institucijų biudžeto vykdymas

1.  Komisija kitoms Sąjungos institucijoms suteikia reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti.

2.  Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti joms skirtus asignavimus, Sąjungos institucijos gali viena su kita sudaryti tarnybų lygmens susitarimus, kuriais būtų nustatytos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas paslaugų teikimas, prekių tiekimas, darbų vykdymas arba ▌pastatų sutarčių įgyvendinimas.

Tais susitarimais sudaromos galimybės pervesti asignavimus arba susigrąžinti išlaidas, kurie susidaro juos įgyvendinant.

3.  2 dalyje nurodytus susitarimus dėl paslaugų lygio tarpusavyje taip pat gali sudaryti Sąjungos institucijų, Sąjungos organų, Europos tarnybų ir įstaigų departamentai ar asmenys, kuriems pavesta įgyvendinti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnyba. Komisija ir kitos Sąjungos institucijos reguliariai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie susitarimus dėl paslaugų lygio, kuriuos jos sudaro su kitomis Sąjungos institucijomis.

60 straipsnis

Biudžeto vykdymo įgaliojimų delegavimas

1.  Komisija ir kiekviena kita Sąjungos institucija gali deleguoti biudžeto vykdymo įgaliojimus savo departamentams vadovaudamosi šiame reglamente nustatytomis sąlygomis, savo vidaus taisyklėmis ir laikydamosi delegavimo dokumente nustatytų apribojimų. Tokiu būdu įgalioti subjektai veikia pagal jiems aiškiai suteiktus įgaliojimus.

2.  Papildomai prie 1 dalies, Komisija gali su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus deleguoti Sąjungos delegacijų vadovams ir, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą tų vadovų nebuvimo laikotarpiu – Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams. Toks įgaliojimų delegavimas neturi daryti poveikio Sąjungos delegacijų vadovų atsakomybei už biudžeto vykdymą. Jei Sąjungos delegacijų vadovų nebuvimo laikotarpis yra ilgesnis nei keturios savaitės, Komisija peržiūri savo sprendimą dėl biudžeto vykdymo įgaliojimų delegavimo. Kai Sąjungos delegacijų vadovai, o jų nebuvimo laikotarpiu – jų pavaduotojai, veikia kaip Komisijos perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, ▌jie taiko Komisijos biudžeto vykdymo taisykles, o jų pareigos ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito Komisijos perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno.

Komisija gali atšaukti pirmoje pastraipoje nurodytų įgaliojimų delegavimą vadovaudamasi savo taisyklėmis.

Pirmos pastraipos tikslais vyriausiasis įgaliotinis imasi priemonių, būtinų Sąjungos delegacijų ir Komisijos departamentų bendradarbiavimui palengvinti.

3.  Išimties tvarka EIVT gali su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus deleguoti Sąjungos delegacijose dirbantiems Komisijos darbuotojams, kai tai būtina siekiant užtikrinti tokių delegacijų administravimo tęstinumą EIVT kompetentingo leidimus suteikiančio pareigūno nebuvimo valstybėje, kurioje jo delegacija yra įsteigta, laikotarpiu. Išimtiniais atvejais, kai Sąjungos delegacijose dirbantys Komisijos darbuotojai veikia kaip EIVT perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, jie taiko EIVT biudžeto vykdymo vidaus taisykles, o jų pareigos ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito EIVT perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno.

EIVT gali atšaukti pirmoje pastraipoje nurodytų įgaliojimų delegavimą vadovaudamasi savo taisyklėmis.

61 straipsnis

Interesų konfliktas

1.  Finansų pareigūnai šios antraštinės dalies 4 skyriaus prasme, ir kiti asmenys, įskaitant bet kokio lygmens nacionalines institucijas, dalyvaujantys biudžeto įgyvendinime taikant tiesioginį, netiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą, ▌įskaitant su juo susijusius parengiamuosius aktus, auditą arba kontrolę, turi nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių gali kilti jų interesų ir Sąjungos interesų konfliktas. Be to, jie imasi atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktui vykdant jų atsakomybei tenkančias funkcijas ir būtų reaguojama į situacijas, kurios gali būti objektyviai suprantamos kaip interesų konfliktas.

2.  Jei esama interesų konflikto rizikos, susijusios su nacionalinės institucijos darbuotoju, atitinkamas asmuo perduoda šį klausimą savo tiesioginiam vadovui. Jeigu tokia rizika yra darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, atveju, toks asmuo perduoda klausimą atitinkamam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui. Atitinkamas tiesioginis vadovas arba deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas raštu patvirtina, ar nustatyta, kad esama interesų konflikto. Kai nustatyta, kad yra toks interesų konfliktas, paskyrimų tarnyba arba atitinkama nacionalinė institucija užtikrina, kad atitinkamas asmuo nutrauktų visą savo veiklą tuo klausimu. Atitinkamas deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas arba atitinkama nacionalinė institucija užtikrina, kad laikantis taikytinos teisės būtų imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų.

3.  1 dalies tikslais interesų konflikto esama tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politinėmis ar nacionalinėmis pažiūromis, ekonominiais interesais arba kitais tiesioginiais ar netiesioginiais asmeniniais interesais, kyla pavojus, kad finansų pareigūnas arba kitas asmuo, kaip nurodyta 1 dalyje, nebegalės nešališkai ir objektyviai vykdyti savo funkcijų.

2 SKYRIUS

Vykdymo metodai

62 straipsnis

Biudžeto vykdymo metodai

1.  Komisija biudžetą vykdo bet kuriuo iš šių būdų:

a)  tiesiogiai (tiesioginis valdymas), kaip išdėstyta 125–153 straipsniuose, per savo departamentus, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose vadovaujant atitinkamam delegacijos vadovui, laikantis 60 straipsnio 2 dalies arba per vykdomąsias įstaigas, kaip nurodyta 69 straipsnyje;

b)  taikydama pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis (pasidalijamasis valdymas), kaip išdėstyta 63 straipsnyje ir 125–129 straipsniuose;

c)  netiesiogiai (toliau – netiesioginis valdymas), kaip išdėstyta 125–149 straipsniuose ir 154–159 straipsniuose, kai tai numatyta pagrindiniame akte arba 58 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytais atvejais, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

i)  trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

ii)  tarptautinėms organizacijoms arba jų agentūroms 156 straipsnio prasme;

iii)  Europos investicijų bankui (toliau – EIB) arba Europos investicijų fondui (toliau – EIF), arba jiems abiems, veikiantiems kaip grupė (toliau – EIB grupė);

iv)  70 ir 71 straipsniuose nurodytiems Sąjungos organams;

v)  viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms, įskaitant valstybių narių organizacijas;

vi)  įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, įskaitant valstybių narių organizacijas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

vii)  įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

viii)  atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punkto vi papunktį reikalaujama finansinių garantijų suma gal būti nurodyta atitinkamame pagrindiniame akte ir ji gali būti apribota Sąjungos didžiausia įnašo atitinkamai įstaigai suma. Kelių garantų atveju bendros atsakomybės, kuri turi būti padengta garantijomis, sumos paskirstymas nurodomas susitarime dėl įnašo, kuriame gali būti numatyta, jog kiekvieno garanto atsakomybė turi būti proporcinga atitinkamo jų įnašo įstaigai daliai.

2.  Tiesioginio valdymo tikslais Komisija gali naudoti VII, VIII, IX, X ir XII antraštinėse dalyse nurodytas priemones.

Pasidalijamojo valdymo tikslais biudžeto vykdymo priemonės yra numatomos konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

Netiesioginio valdymo tikslais Komisija taiko VI antraštinę dalį, o finansinių priemonių ir biudžeto garantijų atveju – VI ir X antraštines dalis. Įgyvendinimo subjektai taiko atitinkame susitarime dėl įnašo išdėstytas biudžeto vykdymo priemones.

3.  Komisija yra atsakinga už biudžeto vykdymą pagal SESV 317 straipsnį ir neturi deleguoti tų užduočių trečiosioms šalims, kai tokios užduotys yra susijusios su plačiu veikimu savo nuožiūra priimant politinius sprendimus.

Sudarydama sutartis pagal šio reglamento VII antraštinę dalį Komisija neturi užsakyti atlikti užduočių, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu ir veikimu savo nuožiūra.

63 straipsnis

Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

1.  Kai Komisija vykdo biudžetą ▌taikydama pasidalijamąjį valdymą, su biudžeto vykdymu susijusios užduotys deleguojamos valstybėms narėms. Komisija ir valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiksmo matomumą. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės vykdo savo atitinkamas kontrolės ir audito pareigas ir prisiima iš to išplaukiančią atsakomybę, nustatytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos nustatomos konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

2.  Vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma:

a)  užtikrina, kad biudžeto lėšomis finansuojami veiksmai būtų įgyvendinami tinkamai, veiksmingai ir pagal taikytinas konkretiems sektoriams skirtas taisykles ▌;

b)  pagal 3 dalį paskiria ▌įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę, ir prižiūri tokias įstaigas;

c)  užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimui, juos nustato ir pašalina;

d)  vadovaudamosi šiuo reglamentu ir konkretiems sektoriams skirtomis taisyklėmis bendradarbiauja su Komisija, OLAF ir Audito Rūmais, o tų pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(40) tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančių valstybių narių atveju – su Europos prokuratūra.

Siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, valstybės narės, laikydamosi proporcingumo principo ir vadovaudamosi šiuo straipsniu bei atitinkamomis konkretiems sektoriams skirtomis taisyklėmis, vykdo ex ante ir ex post kontrolę įskaitant, kai tikslinga, reprezentatyviųjų ir (arba) rizika grindžiamų sandorių imčių patikras vietoje. Jos taip pat susigrąžina nepagrįstai išmokėtas lėšas ir prireikus tuo tikslu pradeda teismo procesą.

Valstybės narės gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas, numatytas konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse arba konkrečiose nacionalinės teisės nuostatose.

Atlikdama rizikos vertinimą ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams taikomas taisykles Komisija stebi, kaip taikomos valstybėse narėse sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Atlikdama auditą Komisija vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į rizikos ▌lygį, įvertintą pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

3.  Laikydamosi konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse nustatytų kriterijų ir procedūrų, valstybės narės tinkamu lygmeniu paskiria įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę. Tokios įstaigos taip pat gali vykdyti su Sąjungos lėšų valdymu nesusijusias užduotis, o tam tikras savo užduotis gali pavesti kitoms įstaigoms ▌.

Priimdamos sprendimą dėl įstaigų paskyrimo, valstybės narės gali atsižvelgti į tai, ar valdymo ir kontrolės sistemos yra iš esmės tokios pačios, kokios jau buvo įdiegtos ankstesniu laikotarpiu, ir ar jos veikė veiksmingai.

Jei audito ir kontrolės rezultatai rodo, kad paskirtosios įstaigos nebeatitinka konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse išdėstytų kriterijų, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų pašalinti įstaigų užduočių vykdymo trūkumai, be kita ko, panaikina paskyrimą pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

Konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse apibrėžiamas Komisijos vaidmuo šioje dalyje išdėstytame procese.

4.  Pagal 3 dalį paskirtos įstaigos:

a)  nustato efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą ir užtikrina jos veikimą;

b)  naudoja apskaitos sistemą, kuria užtikrinamas tikslios, išsamios ir patikimos informacijos pateikimas laiku;

c)  pateikia informaciją, kurios reikalaujama pagal 5, 6 ir 7 dalis;

d)  užtikrina ex post paskelbimą pagal 38 straipsnio 2–6 dalis.

Tvarkant asmens duomenis laikomasi Reglamento (ES) 2016/679.

5.  Pagal 3 dalį paskirtos įstaigos ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. Komisijai pateikia:

a)  išlaidų, patirtų vykdant savo užduotis per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kaip apibrėžta konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse, ataskaitas, kurios buvo pateiktos Komisijai kompensuoti ▌;

b)  metinę galutinių audito ataskaitų ir vykdytos kontrolės santrauką, įskaitant sistemose nustatytų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis.

6.  Į 5 dalies a punkte nurodytas ataskaitas įtraukiamas išankstinis finansavimas ir sumos, dėl kurių vykdomos ar užbaigtos susigrąžinimo procedūros. Prie jų pridedamas valdymo pareiškimas, kuriame patvirtinama, kad, už lėšų valdymą atsakingų asmenų nuomone:

a)   informacija yra tinkamai pateikta, išsami ir tiksli;

b)   išlaidos naudotos pagal numatytą paskirtį, kaip apibrėžta konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse,

c)   įdiegtomis kontrolės sistemomis užtikrinamas pagrindinių sandorių teisėtumas ir tvarkingumas.

7.  Prie 5 dalies a punkte nurodytų ataskaitų ir tos dalies b punkte nurodytos santraukos pridedama nepriklausomos audito įstaigos nuomonė, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar ataskaitose teisingai ir sąžiningai atskleidžiama, ar išlaidos, kurias Komisijos prašoma kompensuoti, yra teisėtos bei tvarkingos ir ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl 6 dalyje nurodyto valdymo pareiškimo teiginių.

Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, 5 dalyje nurodytą vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.

Valstybės narės atitinkamu lygmeniu gali skelbti 5 ir 6 dalyse bei šioje dalyje nurodytą informaciją.

Be to, valstybės narės gali pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai atitinkamu lygmeniu pasirašytus pareiškimus, grindžiamus 5 ir 6 dalyse bei šioje dalyje nurodyta informacija.

8.  Siekdama užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos pagal taikytinas taisykles, Komisija:

a)  taiko paskirtųjų įstaigų ataskaitų tikrinimo ir pripažinimo procedūras, užtikrindama, kad ataskaitos būtų išsamios, tikslios ir teisingos;

b)  Sąjungos lėšomis nefinansuoja išlaidų, kurių sumos išmokėtos pažeidžiant taikytiną teisę;

c)  nutraukia mokėjimo terminus arba sustabdo mokėjimus, kai tai numatyta konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

Kai valstybė narė pateikia savo pastabas ir kai tik ji imasi būtinų priemonių, Komisija atšaukia visus mokėjimo terminų nutraukimus ar mokėjimų sustabdymus arba jų dalį. 74 straipsnio 9 dalyje nurodyta metinė veiklos ataskaita apima visas pareigas pagal šią dalį.

9.  Konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse atsižvelgiama į Europos teritorinio bendradarbiavimo programų poreikius, visų pirma susijusius su valdymo pareiškimo turiniu, 3 dalyje išdėstytu procesu ir audito funkcija.

10.  Komisija sudaro įstaigų, atsakingų už valdymo, patvirtinimo ir audito veiklą pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles, registrą.

11.  ▌Valstybės narės gali naudoti išteklius, kurie joms buvo skirti taikant pasidalijamąjį valdymą, kartu su operacijomis ir priemonėmis, vykdomomis pagal Reglamentą (ES) 2015/1017, laikantis atitinkamose konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse išdėstytų sąlygų.

3 SKYRIUS

Europos tarnybos ir Sąjungos organai

1 SKIRSNIS

EUROPOS TARNYBOS

64 straipsnis

Europos tarnybų kompetencijos sritis

1.  Prieš įsteigdama naują Europos tarnybą Komisija atlieka sąnaudų ir naudos analizę ir susijusios rizikos įvertinimą, informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie jų rezultatus bei pasiūlo į Komisijai skirtą biudžeto skirsnio priedą įtraukti būtinus asignavimus.

2.  Savo kompetencijos srityje Europos tarnybos:

a)  vykdo privalomas užduotis, numatytas jų steigimo akte arba kituose Sąjungos teisės aktuose;

b)  gali pagal 66 straipsnį vykdyti neprivalomas užduotis, kurias vykdyti leido jų valdymo komitetai, įvertinę sąnaudas bei naudą ir susijusią riziką dalyvaujančioms šalims. ▌

3.  Šis skirsnis taikomas OLAF veiklai, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 66 straipsnį ir 67 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

4.  Komisijos vidaus auditoriui tenka visa atsakomybė, nustatyta šios antraštinės dalies 8 skyriuje.

65 straipsnis

Europos tarnyboms skirti asignavimai

1.  Kiekvienos Europos įstaigos privalomoms užduotimis įgyvendinti skirti leidžiami asignavimai įtraukiami į konkrečią biudžeto eilutę Komisijai skirtame skirsnyje ir išsamiai išdėstomi to skirsnio priede.

Pirmoje pastraipoje nurodytas priedas parengiamas kaip pajamų ir išlaidų suvestinė, kuri suskirstoma taip pat kaip biudžeto skirsniai.

Į tą priedą įtraukti asignavimai:

a)  padengia visus kiekvienos Europos tarnybos finansų poreikius, kurių atsiranda vykdant privalomas užduotis, numatytas jos steigimo akte arba kituose Sąjungos teisės aktuose;

b)  gali padengti Europos tarnybos finansų poreikius, kurių atsiranda vykdant užduotis, kurias atlikti paprašė Sutartimis ar pagal Sutartis įsteigti Sąjungos institucijos, Sąjungos organai, kitos Europos tarnybos ar agentūros, ir kurias vykdyti leidžiama pagal tarnybos steigimo aktą.

2.  Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus, susijusius su asignavimais, įtrauktais į kiekvienai Europos tarnybai skirtą priedą, Komisija deleguoja atitinkamos Europos tarnybos direktoriui pagal 73 straipsnį.

3.  Kiekvienos Europos tarnybos etatų planas pridedamas prie Komisijos etatų plano.

4.  Kiekvienos Europos tarnybos direktorius priima sprendimus dėl perkėlimų 1 dalyje nurodytame priede. Komisija apie tokius perkėlimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

66 straipsnis

Neprivalomos užduotys

1.  64 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų neprivalomų užduočių atžvilgiu Europos tarnyba gali:

a)  gauti iš Sąjungos institucijų, Sąjungos organų ir kitų Europos tarnybų delegavimą savo direktoriui, kartu su leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimų, susijusių su asignavimais, įtrauktais į Sąjungos institucijos, Sąjungos organo arba kitos Europos tarnybos biudžeto skirsnį, delegavimu ▌;

b)  sudaryti ad hoc susitarimus dėl paslaugų lygio su Sąjungos institucijomis, Sąjungos organais, kitomis Sąjungos tarnybomis arba trečiosiomis šalimis.

2.  1 dalies a punkte nurodytu atveju atitinkami Sąjungos institucijos, Sąjungos organai ir kitos Europos tarnybos nustato šių įgaliojimų delegavimo apribojimus ir sąlygas. Dėl tokio įgaliojimų delegavimo, ypač dėl jo sąlygų ir tvarkos, susitariama pagal Europos tarnybos steigimo aktą.

3.  1 dalies b punkte nurodytais atvejais Europos tarnybos direktorius pagal tarnybos steigimo aktą patvirtina konkrečias nuostatas, reglamentuojančias užduočių įgyvendinimą, patirtų išlaidų susigrąžinimą ir atitinkamų apskaitos įrašų tvarkymą. Europos tarnyba apie tokių apskaitos įrašų rezultatus praneša atitinkamiems Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ar kitoms Europos tarnyboms.

67 straipsnis

Europos tarnybų apskaitos įrašai

1.  Kiekviena Europos tarnyba parengia savo išlaidų apskaitos įrašus, pagal kuriuos galima nustatyti paslaugų, kurias ji suteikė kiekvienam iš Sąjungos institucijų, Sąjungos organų ar kitų Europos tarnybų, dalį. Atitinkamos Europos tarnybos direktorius ▌, šios tarnybos valdymo komitetui patvirtinus, patvirtina kriterijus, kuriais grindžiami apskaitos įrašai.

2.  Pastabose dėl konkrečios biudžeto eilutės, į kurią įtraukta visa asignavimų kiekvienai Europos tarnybai, kuriai pagal 66 straipsnio 1 dalies a punktą buvo deleguoti leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai, suma, nurodoma tos tarnybos kiekvienam iš atitinkamų Sąjungos institucijų, Sąjungos organų ir kitų Europos tarnybų teikiamų paslaugų sąnaudų sąmata. Ši sąmata grindžiama šio straipsnio 1 dalyje numatytais apskaitos įrašais.

3.  Kiekviena Europos tarnyba, kuriai pagal 66 straipsnio 1 dalies a punktą buvo deleguoti leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai, praneša atitinkamiems Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ir kitoms Europos tarnyboms apie šio straipsnio 1 dalyje numatytų apskaitos įrašų rezultatus.

4.  Kiekvienos Europos tarnybos apskaitos įrašai yra neatskiriama Sąjungos ataskaitų pagal 241 straipsnį dalis.

5.  Komisijos apskaitos pareigūnas, remdamasis atitinkamos Europos tarnybos valdymo komiteto pasiūlymu, gali Europos tarnybos ▌darbuotojui deleguoti kai kurias pareigūno užduotis, susijusias su pajamų surinkimu ir išlaidų, kurias tiesiogiai patyrė atitinkama Europos tarnyba, apmokėjimu.

6.  Europos įstaigos grynųjų pinigų reikmėms patenkinti Komisija valdymo komiteto pasiūlymu jos vardu gali atidaryti banko sąskaitas ar pašto žiro sąskaitas. Finansinių metų pabaigoje atitinkama Europos tarnyba ir Komisija suderina ir koreguoja kiekvienų metų galutinę pinigų srauto poziciją.

2 SKIRSNIS

AGENTŪROS IR SĄJUNGOS ORGANAI

68 straipsnis

Taikymas Euratomo tiekimo agentūrai

▌Šis reglamentas taikomas Euratomo tiekimo agentūros biudžeto vykdymui.

69 straipsnis

Vykdomosios įstaigos

1.  Komisija gali deleguoti įgaliojimus ▌vykdomosioms įstaigoms Komisijos vardu ir jos atsakomybe įgyvendinti visą Sąjungos programą arba projektą, įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus bei administracinių išlaidų vykdymą, ar jų dalį pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(41). Vykdomosios įstaigos įsteigiamos Komisijos sprendimu ir pagal Sąjungos teisę yra turi juridinio asmens statusą. Šios įstaigos gauna metinį įnašą.

2.  Vykdomųjų įstaigų direktoriai veikia kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, kai vykdomi veiklos asignavimai, susiję su jų visiškai ar iš dalies valdomomis Sąjungos programomis.

3.  Vykdomųjų įstaigų iniciatyvinis komitetas gali susitarti su Komisija, kad Komisijos apskaitos pareigūnas veiktų ir kaip atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūnas. Iniciatyvinis komitetas, atsižvelgdamas į sąnaudų ir naudos kriterijus, Komisijos apskaitos pareigūnui taip pat gali pavesti dalį atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių. Abiem atvejais susitariama dėl priemonių, būtinų interesų konfliktams išvengti.

70 straipsnis

Pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigti organai

1.  Komisijai pagal šio reglamento 269 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu pagal SESV ir Euratomo sutartis įsteigtiems organams, turintiems juridinio asmens statusą ir gaunantiems įnašus, kurie priskiriami biudžetui.

2.  Finansinis pagrindų reglamentas grindžiamas šiame reglamente išdėstytais principais ir taisyklėmis, atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytų įstaigų ypatumus.

3.  1 dalyje nurodytų organų finansinės taisyklės turi nenukrypti nuo finansinio pagrindų reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų konkrečių poreikių, ir su sąlyga, kad gaunamas Komisijos išankstinis sutikimas.

4.  Sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų organų biudžetų įvykdymo priima Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija. 1 dalyje nurodytos įstaigos visapusiškai bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamai pateikia visą būtiną papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudamos atitinkamų organų posėdžiuose.

5.  Komisijos vidaus auditorius 1 dalyje nurodytų organų atžvilgiu naudojasi tais pačiais įgaliojimais kaip ir Komisijos atžvilgiu.

6.  Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar kiekvieno šio straipsnio 1 dalyje nurodyto organo metinėse ataskaitose tinkamai nurodytos atitinkamo organo pajamos, išlaidos ir finansinė būklė prieš tas ataskaitas konsoliduojant su Komisijos galutinėmis ataskaitomis. Jeigu atitinkame pagrindiniame akte ▌nenustatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus parengia specialiąją metinę ataskaitą dėl kiekvieno organo. Rengdami ataskaitą Audito Rūmai atsižvelgia į nepriklausomo išorės auditoriaus atlikto audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus nustatytų faktų.

7.  Audito Rūmams tenka visa atsakomybė už visus 6 dalyje nurodytus nepriklausomų išorės auditų aspektus, įskaitant pateiktus nustatytus faktus.

71 straipsnis

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

Juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, kurios yra įsteigtos pagrindiniu aktu ir kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, patvirtina savo finansines taisykles.

Į tas taisykles įtraukiami principai, būtini siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą.

Komisijai pagal 269 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas pavyzdiniu finansiniu reglamentu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nustatant principus, būtinus Sąjungos lėšų patikimam finansų valdymui užtikrinti, ir kuris grindžiamas 154 straipsniu.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų finansinės taisyklės turi nenukrypti nuo pavyzdinio finansinio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų konkrečių poreikių, ir su sąlyga, kad gaunamas Komisijos išankstinis sutikimas.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms taikomos 70 straipsnio ▌4–7 dalys.

4 SKYRIUS

Finansų pareigūnai

1 SKIRSNIS

PAREIGŲ ATSKYRIMO PRINCIPAS

72 straipsnis

Pareigų atskyrimas

1.  Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos turi būti atskirtos ir tarpusavyje nesuderinamos.

2.  Kiekviena Sąjungos institucija kiekvieną finansų pareigūną aprūpina jo pareigoms atlikti reikalingais ištekliais ir parengia veiklos taisykles, kuriose išsamiai apibūdinamos jo užduotys, teisės ir pareigos.

2 SKIRSNIS

LEIDIMUS SUTEIKIANTIS PAREIGŪNAS

73 straipsnis

Leidimus suteikiantis pareigūnas

1.  Kiekviena Sąjungos institucija vykdo leidimus suteikiančio pareigūno pareigas.

2.  Šioje antraštinėje dalyje terminas „darbuotojai“ – asmenys, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai.

3.  Kiekviena Sąjungos institucija ▌laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų leidimus suteikiančio pareigūno pareigas deleguoja atitinkamo lygmens darbuotojams. Savo vidaus administracinėse taisyklėse ji nurodo darbuotojus, kuriems ji deleguoja tas pareigas, suteiktų įgaliojimų taikymo sritį ir tai, ar asmenys, kuriems tie įgaliojimai yra deleguoti, gali tuos įgaliojimus perdeleguoti.

4.  Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai deleguojami arba perdeleguojami tik darbuotojams.

5.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas veikia neperžengdamas delegavimo arba perdelegavimo dokumente nustatytų ribų. Atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui gali padėti vienas ar daugiau darbuotojų, kuriems jo atsakomybe pavedamas tam tikros operacijų, būtinų biudžetui vykdyti ir finansinei bei valdymo informacijai parengti, vykdymas.

6.  Kiekviena Sąjungos institucija ir kiekviena 70 straipsnyje nurodyta Sąjungos įstaiga per dvi savaites informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Audito Rūmus ir Komisijos apskaitos pareigūną apie deleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, vidaus auditorių ir apskaitos pareigūnų paskyrimą bei jų pareigų nutraukimą ir apie visas vidaus taisykles, kurias ji priima finansų klausimais.

7.  Kiekviena Sąjungos institucija informuoja Audito Rūmus apie įgaliojimų delegavimo sprendimus ir avansinių lėšų administratorių paskyrimą pagal 79 ir 88 straipsnius.

74 straipsnis

Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.  Atitinkamoje Sąjungos institucijoje leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už pajamų ir išlaidų įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą, be kita ko, užtikrinant, kad būtų teikiamos veiklos rezultatų ataskaitos, ir už teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų laikymosi užtikrinimą ir vienodo požiūrio taikymą paramos gavėjams.

2.  Šio straipsnio 1 dalies tikslais deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pagal 36 straipsnį ir kiekvienos Sąjungos institucijos priimtus minimaliuosius standartus, tinkamai atsižvelgdamas į riziką, susijusią su finansuojamų veiksmų valdymo aplinka ir pobūdžiu, įdiegia organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkančias jo pareigoms atlikti. Tokia struktūra ir sistemos sukuriamos remiantis visapusiška rizikos analize, kurioje atsižvelgiama į jų ekonominio efektyvumo ir veiklos rezultatų kriterijus.

3.  Vykdydamas išlaidas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, tvirtina išlaidas, leidžia atlikti mokėjimus ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.

4.  Tam, kad vykdytų pajamas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sudaro gautinų sumų sąmatas, nustato teises į susigrąžintinas sumas ir išduoda vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti. Kai tikslinga, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atsisako nustatytų teisių ▌.

5.  Siekiant išvengti klaidų ir pažeidimų prieš leidžiant vykdyti operacijas ir sumažinti tikslų neįgyvendinimo riziką, kiekvienai operacijai taikoma bent ex ante kontrolė, susijusi su operacijos veiklos ir finansiniais aspektais, remiantis daugiamete kontrolės strategija, kurioje atsižvelgiama į riziką. ▌

Ex ante kontrolės dažnumą ir intensyvumą nustato atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į ankstesnės kontrolės rezultatus, taip pat į rizika grindžiamus ir ekonominio efektyvumo kriterijus, remdamasis leidimus suteikiančio pareigūno atlikta rizikos analize. Kilus abejonėms už atitinkamų operacijų tvirtinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, vykdydamas ex ante kontrolę, prašo papildomos informacijos arba atlieka patikrą vietoje, kad gautų pakankamą užtikrinimą ▌.

Konkrečios operacijos atveju patikrinimą atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie pradėjo operaciją. Patikrinimą atliekantys darbuotojai turi būti nepavaldūs operaciją pradėjusiems darbuotojams.

6.  Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali įdiegti ex post kontrolę, kad nustatytų ir ištaisytų operacijų, kurios jau buvo patvirtintos, klaidas ir pažeidimus. Tokia kontrolė gali būti organizuojama remiantis imtimi, nustatyta atsižvelgiant į riziką; vykdant tokią kontrolę atsižvelgiama į ankstesnės kontrolės rezultatus, taip pat ekonominio efektyvumo ir veiklos rezultatų kriterijus.

Ex post kontrolę vykdo kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex ante kontrolę. Už ex post kontrolę atsakingi darbuotojai turi būti nepavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante kontrolę.

Taisyklės ir tvarka, įskaitant laikotarpius, taikomi atliekant naudos gavėjų auditą ▌, turi būti aiškios, nuoseklios ir skaidrios, o pasirašant susitarimą dėl dotacijos su jais turi būti supažindinami naudos gavėjai.

7.  Atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai ir už biudžeto vykdymą atsakingi darbuotojai turi turėti būtinų profesinių įgūdžių.

Kiekvienoje Sąjungos institucijoje deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)  perdeleguotasis leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų reguliariai atnaujinamą tinkamą informaciją ir mokymus apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus;

b)  prireikus būtų imtasi priemonių veiksmingam ir efektyviam kontrolės sistemų veikimui pagal 2 dalį užtikrinti.

8.  Jei darbuotojas, dalyvaujantis sandorių finansinio valdymo ir kontrolės procese, mano, kad sprendimas, kurį jo vadovas reikalauja vykdyti arba priimti, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui arba profesinėms taisyklėms, kurių iš to darbuotojo reikalaujama laikytis, jis apie tai atitinkamai informuoja savo tiesioginį vadovą. Jei darbuotojas apie tai praneša raštu, tiesioginis vadovas turi atsakyti raštu. Jei tiesioginis vadovas nesiima veiksmų arba patvirtina pradinį sprendimą arba nurodymą ir darbuotojas mano, kad toks patvirtinimas nėra pagrįstas atsakymas į jam rūpimą klausimą, darbuotojas raštu informuoja deleguotąjį leidimus suteikiantį pareigūną. Jei tas pareigūnas neatsako per laikotarpį, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ir bet kuriuo atveju per vieno mėnesio laikotarpį, darbuotojas raštu informuoja 143 straipsnyje nurodytą atitinkamą komisiją.

Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju darbuotojas informuoja institucijas ir įstaigas, paskirtas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir pagal Sąjungos institucijų sprendimus dėl vidaus tyrimų, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos Sąjungos interesams kenkiančios veiklos prevencija, sąlygų. Sutartyse su išorės auditoriais, vykdančiais Sąjungos finansų valdymo auditą, turi būti numatyta išorės auditorių pareiga informuoti deleguotąjį leidimus suteikiantį pareigūną apie visus įtariamus neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atvejus, kuriais gali būti pakenkta Sąjungos interesams.

9.  Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas savo Sąjungos institucijai atsiskaito už savo pareigų atlikimą metinėje veiklos ataskaitoje, į kurią įtraukiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, ir kurioje pareiškiama, kad išskyrus atvejus, kai su apibrėžtomis pajamų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose nurodyta kitaip, jis yra pagrįstai užtikrintas, kad:

a)  ataskaitoje pateikta informacija yra tikra ir teisinga,

b)  ataskaitoje apibūdintai veiklai skirti ištekliai buvo naudojami pagal numatytą paskirtį ir pagal patikimo finansų valdymo principą ir

c)  įdiegtomis kontrolės procedūromis suteikiamos būtinos pagrindinių sandorių teisėtumo ir tvarkingumo garantijos.

Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktas operacijas, atsižvelgiant į strateginiuose planuose nustatytus tikslus ir veiklos rezultatų kriterijus, su tomis operacijomis susijusią riziką, suteiktų išteklių panaudojimą ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą. Ataskaitoje taip pat pateikiamas bendras kontrolės sąnaudų ir naudos įvertinimas ir informacija apie tai, kokiu mastu leistosiomis veiklos išlaidomis prisidedama siekiant Sąjungos strateginių tikslų ir kuriama ES pridėtinė vertė. Komisija parengia ankstesnių metų metinių veiklos ataskaitų suvestinę.

Leidimus suteikiančių pareigūnų ir, kai taikytina, Sąjungos institucijų, Sąjungos organų, Sąjungos tarnybų ir agentūrų deleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų metų metinės veiklos ataskaitos ne vėliau kaip kiekvienų kitų finansinių metų liepos 1 d. paskelbiamos atitinkamos Sąjungos institucijos, Sąjungos organo, Sąjungos tarnybos ar agentūros interneto svetainėje lengvai prieinamu būdu, taikant tinkamai pagrįstus konfidencialumo ir saugumo priežastis.

10.  Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas kiekvienais finansiniais metais registruoja taikant derybas pagal I priedo 11.1 punkto a–f papunkčius ir 39 punktą, sudarytas sutartis. Jei derybų ir to paties deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno skirtų sutarčių santykinė dalis, palyginti su ankstesniais metais, labai padidėja arba jei ta santykinė dalis yra daug didesnė už vidutinę Sąjungos institucijoje užregistruotą santykinę dalį, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apie tai praneša Sąjungos institucijai, nurodydamas priemones, kurių imtasi tai tendencijai pakeisti. Kiekviena Sąjungos institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie derybų procedūras. Komisijos atveju, ta ataskaita pridedama prie šio straipsnio 9 dalyje nurodytos metinių veiklos ataskaitų suvestinės.

75 straipsnis

Patvirtinamųjų dokumentų saugojimas, už kurį atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai

Leidimus suteikiantis pareigūnas nustato popierinę arba elektroninę su biudžeto vykdymu susijusių patvirtinamųjų dokumentų originalų saugojimo sistemą. Tokie dokumentai saugomi bent penkerius metus nuo tos dienos, kai Europos Parlamentas patvirtina, kad finansinių metų, su kuriais susiję dokumentai, biudžetas yra įvykdytas.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, dokumentai, susiję su operacijomis, bet kuriuo atveju saugomi iki metų, einančių po tų metų, kuriais tos operacijos buvo galutinai užbaigtos, pabaigos.

Kai įmanoma, patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys turi būti ištrinami, kai šių duomenų nereikia biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kontrolės ir audito tikslais. Srauto duomenų saugojimui taikoma Reglamento (EB) Nr. 45/2001 37 straipsnio 2 dalis.

76 straipsnis

Sąjungos delegacijų vadovų įgaliojimai ir pareigos

1.  Kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 60 straipsnio 2 dalį, jie yra pavaldūs Komisijai kaip Sąjungos institucijai, atsakingai už jų, kaip perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, pareigų ir atsakomybės nustatymą, vykdymą, stebėseną ir vertinimą, ir glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad būtų tinkamai naudojamos lėšos, visų pirma siekdami užtikrinti finansinių sandorių teisėtumą ir tvarkingumą, patikimo finansų valdymo principo laikymąsi valdant lėšas ir veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Jiems taikomos Komisijos vidaus taisyklės ir Komisijos veiklos taisyklės, reglamentuojančios jiems perdeleguotų finansų valdymo užduočių vykdymą. Vykdyti pareigas jiems gali padėti Sąjungos delegacijų Komisijos darbuotojai.

Šiuo tikslu Sąjungos delegacijų vadovai imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta situacijų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė Komisijos atsakomybei už jiems perdeleguotų biudžeto vykdymą, ir išvengta prioritetų konflikto, kuris gali turėti įtakos jiems perdeleguotų finansų valdymo užduočių vykdymui.

Jei susidaro antroje pastraipoje nurodyta situacija arba kyla toje pastraipoje nurodytas konfliktas, Sąjungos delegacijų vadovai nedelsdami apie tai informuoja atsakingus Komisijos ir EIVT generalinius direktorius. Tie generaliniai direktoriai imasi atitinkamų veiksmų situacijai ištaisyti.

2.  Jei Sąjungos delegacijų vadovai atsiduria 74 straipsnio 8 dalyje nurodytoje situacijoje, jie šį klausimą perduoda 143 straipsnyje nurodytai komisijai. Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju jie apie tai informuoja institucijas ir įstaigas, nurodytas taikytinuose teisės aktuose.

3.  Pagal 60 straipsnio 2 dalį kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai teikia ataskaitas savo deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, kad jis galėtų įtraukti jų ataskaitas į 74 straipsnio 9 dalyje nurodytą savo metinės veiklos ataskaitą. Sąjungos delegacijų vadovų ataskaitose pateikiama informacija apie jų delegacijoje įdiegtų vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat apie jiems perdeleguotų operacijų valdymą, ir pateikiamas 92 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nurodytas užtikrinimas. Tos ataskaitos pridedamos prie deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno metinės veiklos ataskaitos ir pateikiamos Europos Parlamentui bei Tarybai, kai tikslinga, tinkamai atsižvelgiant į jų konfidencialumą.

Sąjungos delegacijų vadovai visapusiškai bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamai pateikia visą būtiną papildomą informaciją. Tokiomis aplinkybėmis jų gali būti paprašyta dalyvauti susijusių įstaigų posėdžiuose ir padėti atsakingam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui.

Pagal 60 straipsnio 2 dalį kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai atsako į visus Komisijos deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno prašymus, pateiktus pačios Komisijos iniciatyva arba, vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Europos Parlamento prašymu.

Komisija užtikrina, kad įgaliojimų perdelegavimas Sąjungos delegacijų vadovams nekliudytų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai pagal SESV 319 straipsnį.

4.  1, 2 ir 3 dalys taikomos ir Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams, kai jie veikia kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai Sąjungos delegacijų vadovų nebuvimo laikotarpiu.

3 SKIRSNIS

APSKAITOS PAREIGŪNAS

77 straipsnis

Apskaitos pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.  Kiekviena Sąjungos institucija paskiria apskaitos pareigūną, kuris toje institucijoje yra atsakingas už:

a)  tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų susigrąžinimą;

b)  ataskaitų rengimą ir teikimą pagal XIII antraštinę dalį;

c)  apskaitos tvarkymą pagal 82 ir 84 straipsnius;

d)  apskaitos taisyklių, procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą pagal 80–84 straipsnius;

e)  apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir, kai tikslinga, leidimus suteikiančio pareigūno nustatytų apskaitos informacijos teikimo arba pagrindimo sistemų tvirtinimą ▌;

f)  iždo valdymą.

Pirmos pastraipos e punkte nurodytų užduočių atveju apskaitos pareigūnui suteikiami įgaliojimai bet kuriuo metu tikrinti, kaip laikomasi patvirtinimo kriterijų.

2.  EIVT apskaitos pareigūnas atsako tik už EIVT vykdomą biudžeto EIVT skirsnį. Komisijos apskaitos pareigūnas lieka atsakingas už visą Komisijai skirtą biudžeto skirsnį, įskaitant apskaitos operacijas, susijusias su Sąjungos delegacijų vadovams perdeleguotais asignavimais.

Komisijos apskaitos pareigūnas taip pat veikia kaip EIVT apskaitos pareigūnas, kiek tai susiję su EIVT skirto biudžeto skirsnio vykdymu.

78 straipsnis

Apskaitos pareigūno skyrimas ir jo pareigų nutraukimas

1.  Kiekviena Sąjungos institucija iš pareigūnų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, ▌ paskiria apskaitos pareigūną.

Sąjungos institucija apskaitos pareigūną parenka, remdamasi jo konkrečia kompetencija, įrodoma diplomais ar jiems prilyginama profesine patirtimi.

2.  Dvi ar daugiau Sąjungos institucijų arba įstaigų gali paskirti tą patį apskaitos pareigūną.

Tokiu atveju jos sudaro reikiamus susitarimus, kad būtų išvengta interesų konflikto.

3.  Apskaitos pareigūno pareigų nutraukimo atveju nedelsiant parengiamas bandomasis balansas.

4.  Apskaitos pareigūnas, kuris nustoja eiti pareigas, arba, jeigu tai neįmanoma, kuris nors jo departamento pareigūnas bandomąjį balansą ir perdavimo ataskaitą perduoda naujajam apskaitos pareigūnui.

Per vieną mėnesį nuo perdavimo dienos naujasis apskaitos pareigūnas pasirašo bandomąjį balansą, pažymėdamas, kad jį priima, ir gali padaryti išlygų.

Perdavimo ataskaitą sudaro bandomojo balanso rezultatai ir padarytos išlygos.

79 straipsnis

Įgaliojimai, kuriuos gali deleguoti apskaitos pareigūnas

Apskaitos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali tam tikras užduotis deleguoti jam pavaldiems darbuotojams ir pagal 89 straipsnio 1 dalį paskirtiems avansinių lėšų administratoriams.

Tos užduotys išdėstomos delegavimo dokumente.

80 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1.  Apskaitos taisyklės, kurias turi taikyti Sąjungos institucijos, šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodyti Europos tarnybos, agentūros ir Sąjungos organai, grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais, taikomais viešajam sektoriui. Tas taisykles priima Komisijos apskaitos pareigūnas, pasikonsultavęs su kitų Sąjungos institucijų, Europos tarnybų ir Sąjungos organų apskaitos pareigūnais.

2.  Apskaitos pareigūnas gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų standartų, jei jis mano, kad tai būtina norint teisingai parodyti turtą ir įsipareigojimus, išlaidas, pajamas ir pinigų srautus. Jei apskaitos taisykle iš esmės nukrypstama nuo tų standartų, tai nurodoma finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose ir pateikiamos nukrypimo priežastys.

3.  1 dalyje nurodytose apskaitos taisyklėse nustatoma finansinių ataskaitų struktūra ir turinys, taip pat apskaitos principai, kuriais grindžiamos ataskaitos.

4.  241 straipsnyje nurodytos biudžeto įgyvendinimo ataskaitos atitinka šiame reglamente nustatytus biudžeto principus. Jose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija. Jose registruojamos visos šioje antraštinėje dalyje numatytos pajamų ir išlaidų operacijos ir jos teisingai parodomos.

81 straipsnis

Sąskaitų struktūra

1.  Kiekvienos Sąjungos institucijos ar organo apskaitos pareigūnas parengia ir saugo naujausius dokumentus, kuriuose apibūdinama jo Sąjungos institucijos ar organo sąskaitų struktūra ir apskaitos procedūros.

2.  Pajamos ir išlaidos registruojamos kompiuterizuotoje sistemoje kaip einamosios pajamos ar išlaidos arba kaip kapitalas, atsižvelgiant į operacijos ekonominį pobūdį.

82 straipsnis

Apskaitos tvarkymas

1.  Komisijos apskaitos pareigūnas yra atsakingas už suderintų sąskaitų planų, kuriuos turi taikyti Sąjungos institucijos, šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodyti Europos tarnybos, agentūros ir Sąjungos organai, parengimą.

2.  Apskaitos pareigūnai iš leidimus suteikiančių pareigūnų gauna visą informaciją, būtiną ataskaitoms, kuriose teisingai parodoma Sąjungos institucijų finansinė ir biudžeto vykdymo padėtis, parengti. Leidimus suteikiantys pareigūnai užtikrina tos informacijos patikimumą.

3.  Prieš Sąjungos institucijai arba 70 straipsnyje nurodytam Sąjungos organui patvirtinant ataskaitas, apskaitos pareigūnas jas pasirašo, patvirtindamas esąs pagrįstai užtikrintas, kad ataskaitose teisingai parodyta Sąjungos institucijos arba 70 straipsnyje nurodyto Sąjungos organo finansinė padėtis.

Tuo tikslu apskaitos pareigūnas patikrina, ar ataskaitos parengtos pagal 80 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles ir 77 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas apskaitos procedūras, ir ar visos pajamos ir išlaidos yra įtrauktos į sąskaitas.

4.  Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pagal apskaitos pareigūno priimtas taisykles apskaitos pareigūnui nusiunčia finansinę ir valdymo informaciją, kurios apskaitos pareigūnui reikia jo pareigoms vykdyti.

Apskaitos pareigūnui reguliariai ir bent jau uždarant sąskaitas leidimus suteikiantis pareigūnas pateikia aktualius patikos bankų sąskaitų finansinius duomenis, kad Sąjungos lėšų panaudojimą būtų galima parodyti Sąjungos ataskaitose.

Leidimus suteikiantys pareigūnai lieka visiškai atsakingi už tinkamą jų valdomų lėšų panaudojimą, jų kontroliuojamų išlaidų teisėtumą bei tvarkingumą ir apskaitos pareigūnui siunčiamos informacijos išsamumą ir tikslumą.

5.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos pareigūnui praneša apie visus finansų valdymo sistemos, inventorizacijos sistemos arba turto ir įsipareigojimų vertinimo sistemos pokyčius arba svarbius pakeitimus, jeigu jis teikia duomenis, skirtus Sąjungos institucijos ataskaitoms, arba jeigu šie duomenys naudojami joms pagrįsti, kad apskaitos pareigūnas galėtų patikrinti, ar laikomasi patvirtinimo kriterijų.

Apskaitos pareigūnas gali bet kuriuo metu iš naujo patikrinti jau patvirtintą finansų valdymo sistemą ir gali prašyti, kad atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas parengtų veiksmų planą, kad būtų laiku ištaisyti galimi trūkumai.

▌Leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už apskaitos pareigūnui siunčiamos informacijos išsamumą.

6.  Apskaitos pareigūnas yra įgaliotas patikrinti gautą informaciją ir atlikti bet kokius tolesnius patikrinimus, kurie, jo nuomone, yra būtini, kad būtų galima pasirašyti ataskaitas.

Apskaitos pareigūnas prireikus daro išlygas, tiksliai paaiškindamas tokių išlygų pobūdį ir taikymo sritį.

7.  Sąjungos institucijos apskaitos sistema naudojama tam, kad biudžeto ir finansinę informaciją būtų galima sisteminti taip, kad skaičius būtų galima įrašyti, klasifikuoti ir užregistruoti.

8.  Apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Sąskaitos tvarkomos eurais pagal kalendorinius metus.

9.  Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali tvarkyti išsamias valdymo ataskaitas.

10.  Apskaitos sistemai ir 241 straipsnyje nurodytoms ataskaitoms parengti reikalingi patvirtinamieji dokumentai saugomi bent penkerius metus nuo tos dienos, kurią Europos Parlamentas patvirtina, kad finansinių metų biudžetas, su kuriuo tie dokumentai yra susiję, yra įvykdytas.

Tačiau dokumentai, susiję su operacijomis, kurios nėra galutinai užbaigtos, saugomi iki metų, einančių po tų metų, kuriais operacijos yra užbaigtos, pabaigos. Srauto duomenų saugojimui taikoma Reglamento (EB) Nr. 45/2001 37 straipsnio 2 dalis.

Kiekviena Sąjungos institucija nusprendžia, kuriame departamente turi būti saugomi patvirtinamieji dokumentai.

83 straipsnis

Biudžeto sąskaitų turinys ir tvarkymas

1.  Kiekvieno biudžeto poskyrio biudžeto sąskaitose parodoma:

a)  išlaidų atveju:

i)  biudžete leistieji asignavimai, įskaitant į taisomuosius biudžetus įtrauktus asignavimus, perkelti asignavimai, surinkus asignuotąsias pajamas atsirandantys asignavimai, asignavimų perkėlimai ir visi esami asignavimai;

ii)  finansinių metų įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai;

b)  pajamų atveju:

i)  į biudžetą įtrauktos sąmatos, įskaitant į taisomuosius biudžetus įtrauktas sąmatas, asignuotosios pajamos ir visa pajamų sąmatų suma;

ii)  finansiniais metais nustatytos teisės ir susigrąžintos sumos;

c)  iš ankstesnių finansinių metų perkelti įsipareigojimai, kuriuos dar reikia apmokėti, ir pajamos, kurios dar turi būti susigrąžintos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyti įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai įtraukiami ir parodomi atskirai.

2.  Biudžeto sąskaitose atskirai parodomas:

a)  perkeltų asignavimų ir einamųjų finansinių metų asignavimų panaudojimas;

b)  neįvykdytų įsipareigojimų panaikinimas.

Pajamų dalyje atskirai parodomos ankstesnių finansinių metų sumos, kurios dar turi būti susigrąžintos.

84 straipsnis

Bendrosios sąskaitos

1.  Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka taikant dvejybinio įrašo metodą įrašomi visi įvykiai ir operacijos, kurie turi įtakos Sąjungos institucijų ir šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodytų agentūrų bei Sąjungos organų ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.

2.  Likučiai ir bendrųjų sąskaitų pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.

3.  Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų koregavimus, turi būti grindžiami patvirtinamaisiais dokumentais, su kuriais tie įrašai yra susiję.

4.  Apskaitos sistemoje turi būti užtikrinta aiški visų apskaitos įrašų audito seka.

85 straipsnis

Banko sąskaitos

1.  Vykdydamas iždo valdymo reikalavimus, apskaitos pareigūnas Sąjungos institucijos vardu gali atidaryti sąskaitas finansų įstaigose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose, arba paprašyti, kad tokios sąskaitos būtų atidarytos. Apskaitos pareigūnas taip pat yra atsakingas už tų sąskaitų uždarymą arba užtikrinimą, kad jos būtų uždarytos.

2.  Banko sąskaitų atidarymą, tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiose sąlygose, atsižvelgiant į vidaus kontrolės reikalavimus, nustatoma, kad čekius, banko kredito pervedimo pavedimus arba visus kitus banko operacijų dokumentus privalo pasirašyti vienas ar daugiau tinkamai įgaliotų darbuotojų. Instrukcijų vadovą turi pasirašyti ne mažiau kaip du tinkamai įgalioti darbuotojai arba apskaitos pareigūnas.

3.  Įgyvendinant programą arba veiksmą, Komisijos vardu gali būti atidarytos patikos sąskaitos, kad jas galėtų valdyti subjektas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii, iii, v ar vi papunktį.

Tokios sąskaitos atidaromos leidimus suteikiančio pareigūno, atsakingo už programos arba veiksmo įgyvendinimą, atsakomybe, pritariant Komisijos apskaitos pareigūnui.

Tokios sąskaitos tvarkomos leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe.

4.  Komisijos apskaitos pareigūnas parengia patikos sąskaitų atidarymo, tvarkymo, uždarymo ir naudojimo taisykles.

86 straipsnis

Iždo valdymas

1.  Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti pinigus ir pinigų ekvivalentus. Apskaitos pareigūnas yra atsakingas už jų saugojimą.

2.  Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad jo Sąjungos institucija turėtų pakankamai lėšų grynųjų pinigų poreikiams, atsirandantiems vykdant biudžetą pagal taikytinas reglamentavimo sistemos nuostatas, padengti, ir nustato procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad nė vienoje iš pagal 85 straipsnio 1 dalį ir 89 straipsnio 3 dalį atidarytų sąskaitų nebūtų įsiskolinimo.

3.  Mokėjimai atliekami banko kreditiniu pervedimu, čekiu arba iš avansinių sąskaitų ar specialiu apskaitos pareigūno leidimu debetine kortele, tiesioginiu debetu ar kitomis mokėjimo priemonėmis, vadovaujantis apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis.

Prieš prisiimdamas įsipareigojimą trečiosios šalies atžvilgiu, leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtina gavėjo tapatybę, nustato gavėjų juridinio asmens ir mokėjimo duomenis ir įtraukia juos į bendrą Sąjungos institucijos, už kurią atsakingas apskaitos pareigūnas, bylą, siekdamas užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir tinkamą mokėjimo vykdymą.

Apskaitos pareigūnas mokėjimus gali atlikti tik tuo atveju, jeigu Sąjungos institucija, už kurią atsakingas apskaitos pareigūnas, anksčiau į bendrą bylą yra įtraukusi gavėjo juridinio asmens ir mokėjimo duomenis.

Leidimus suteikiantys pareigūnai informuoja apskaitos pareigūną apie bet kokius juridinio asmens ir mokėjimo duomenų pasikeitimus, apie kuriuos jiems praneša gavėjas, ir prieš patvirtindami mokėjimą patikrina tų duomenų galiojimą.

87 straipsnis

Turto aprašas

1.  Sąjungos institucijos ir šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodyti agentūros ar Sąjungos organai tvarko turto aprašus, kuriuose nurodomas viso Sąjungos materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį.

Jos taip pat tikrina, ar jų atitinkami turto aprašo įrašai atitinka tikrąją padėtį.

Visi įsigyti objektai, kurių naudojimo trukmė yra ilgesnė nei vieni metai, kurie nėra priskiriami prie vartojimo reikmenų ir kurių įsigijimo kaina arba gamybos sąnaudos yra didesnės nei nurodyta 77 straipsnyje nurodytose apskaitos procedūrose, įtraukiami į turto aprašą ir užregistruojami ilgalaikio turto sąskaitose.

2.  Sąjungos materialiojo turto pardavimas turi būti tinkamai reklamuojamas.

3.  Sąjungos institucijos ir šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodyti agentūros ar Sąjungos organai patvirtina nuostatas dėl turto, įtraukto į jų atitinkamą aprašą, saugojimo ir sprendžia, kurie administraciniai departamentai yra atsakingi už inventorizacijos sistemą.

4 SKIRSNIS

AVANSINIŲ LĖŠŲ ADMINISTRATORIUS

88 straipsnis

Avansinės sąskaitos

1.  ▌Išlaidoms apmokėti gali būti sukurtos avansinės sąskaitos, kai dėl susijusių nedidelių sumų atlikti mokėjimo operacijas pagal biudžeto procedūras iš esmės yra neįmanoma arba neveiksminga. Avansinės sąskaitos taip pat gali būti sukurtos pajamų, išskyrus nuosavus išteklius, rinkimui.

Sąjungos delegacijose avansinės sąskaitos taip pat gali būti naudojamos nedidelėms sumoms pagal biudžeto procedūras sumokėti, jei toks naudojimas yra veiksmingas ir efektyvus atsižvelgiant į vietos reikalavimus.

Didžiausią sumą, kurią gali sumokėti avansinių lėšų administratorius, kai atlikti mokėjimo operacijas pagal biudžeto procedūras iš esmės yra neįmanoma arba neveiksminga, nustato apskaitos pareigūnas, ta suma bet kuriuo atveju pagal kiekvieną išlaidų punktą turi neviršyti 60 000 EUR.

Tačiau krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje avansinės sąskaitos gali būti naudojamos neribojant sumos ir laikantis atitinkamoje einamųjų finansinių metų biudžeto eilutėje nurodyto asignavimų dydžio, dėl kurio sprendimą priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, ir vadovaujantis Komisijos vidaus taisyklėmis.

2.  Sąjungos delegacijose avansinės sąskaitos sukuriamos išlaidoms apmokėti iš Komisijai ir EIVT skirtų biudžeto skirsnių, užtikrinant visapusišką išlaidų atsekamumą.

89 straipsnis

Avansinių sąskaitų sukūrimas ir administravimas

1.  Avansinė sąskaita sukuriama ir avansinių lėšų administratorius skiriamas Sąjungos institucijos apskaitos pareigūno sprendimu, priimtu remiantis atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno tinkamai pagrįstu pasiūlymu. Tame sprendime išdėstoma atitinkama avansinių lėšų administratoriaus ir leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybė bei pareigos.

Avansinių lėšų administratoriai parenkami iš pareigūnų arba, atsiradus poreikiui ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, iš kitų darbuotojų, arba pagal Komisijos vidaus taisyklėse nustatytas sąlygas iš krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityse Komisijos įdarbintų darbuotojų, jeigu jų darbo sutartimis atsakomybės požiūriu užtikrinamas apsaugos lygis, kuris yra lygiavertis darbuotojams pagal 95 straipsnį taikytinam apsaugos lygiui. Avansinių lėšų administratoriai parenkami atsižvelgiant į jų žinias, įgūdžius ir konkrečias kvalifikacijas, įrodoma diplomais arba atitinkama profesine patirtimi, arba įgytas išklausius atitinkamą mokymo programą.

2.  Teikdamas pasiūlymus priimti sprendimus dėl avansinių sąskaitų sukūrimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)  pirmenybė būtų teikiama biudžeto procedūrai, jei yra prieiga prie centrinės kompiuterizuotos apskaitos sistemos;

b)  avansinės sąskaitos būtų naudojamos tik tinkamai pagrįstais atvejais.

Priimdamas sprendimus sukurti avansinę sąskaitą apskaitos pareigūnas nurodo avansinės sąskaitos tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

Avansinių sąskaitų tvarkymo sąlygos taip pat keičiamos apskaitos pareigūno sprendimu, kurį jis priima, remdamasis atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno tinkamai pagrįstu pasiūlymu.

3.  Avansinėms lėšoms skirtas banko sąskaitas atidaro ir kontroliuoja apskaitos pareigūnas, kuris taip pat leidžia pasirašyti sąskaitas pagal delegavimą remdamasis tinkamai pagrįstu leidimus suteikiančio atsakingo pareigūno pasiūlymu.

4.  Į avansines sąskaitas pinigus perveda Sąjungos institucijos apskaitos pareigūnas, o už jas yra atsakingi avansinių lėšų administratoriai.

5.  Mokėjimai atliekami pagal oficialius galutinio patvirtinimo sprendimus arba atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno pasirašytus mokėjimo nurodymus.

Leidimus suteikiantis pareigūnas avansinių lėšų sandorius įvykdo ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos, kad būtų galima suderinti apskaitos likutį ir banko likutį.

6.  Apskaitos pareigūnas atlieka patikrinimus arba paveda juos atlikti savo departamento arba leidimus suteikiančio departamento specialiai tuo tikslu įgaliotam darbuotojui. Tie patikrinimai ▌paprastai atliekami vietoje ir, kai būtina, neįspėjus, siekiant patikrinti, ar yra avansinių lėšų administratoriui skirtų lėšų, kaip tvarkoma buhalterinė apskaita ir ar avansinių lėšų sandoriai įvykdomi laiku. Tokių patikrinimų rezultatus apskaitos pareigūnas praneša atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui.

5 SKYRIUS

Finansų pareigūnų atsakomybė

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

90 straipsnis

Finansų pareigūnams deleguotų įgaliojimų atšaukimas ir jų pareigų sustabdymas

1.  Atsakingus leidimus suteikiančius pareigūnus paskyrusi institucija gali bet kuriuo metu laikinai ar visam laikui atšaukti jų delegavimą arba perdelegavimą.

2.  Apskaitos pareigūną ar avansinių lėšų administratorius paskyrusi institucija gali bet kuriuo metu laikinai arba visam laikui sustabdyti to pareigūno ar administratoriaus arba jų abiejų paskyrimą eiti pareigas.

3.  1 ir 2 dalimis nedaromas poveikis jokioms drausminėms priemonėms, kurių buvo imtasi tose dalyse nurodytų finansų pareigūnų atžvilgiu.

91 straipsnis

Finansų pareigūnų atsakomybė už neteisėtą veiklą, sukčiavimą arba korupciją

1.  Šiuo skyriumi nedaromas poveikis jokiai galimai 90 straipsnyje nurodytų finansų pareigūnų atsakomybei pagal baudžiamąją teisę, kaip numatyta taikytinoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su Sąjungos arba valstybių narių pareigūnų korupcija.

2.  Nedarant poveikio šio reglamento 92, 94 ir 95 straipsniams, kiekvienam atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, apskaitos pareigūnui ar avansinių lėšų administratoriui taikomos drausminės priemonės ir reikalavimas sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose, o šio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų Komisijos įdarbintų krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų sričių darbuotojų atveju – jų darbo sutartyse. Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju klausimas perduodamas institucijoms ir organams, paskirtiems remiantis taikytinais teisės aktais, visų pirma OLAF.

2 SKIRSNIS

ATSAKINGIEMS LEIDIMUS SUTEIKIANTIEMS PAREIGŪNAMS TAIKYTINOS TAISYKLĖS

92 straipsnis

Leidimus suteikiantiems pareigūnams taikytinos taisyklės

1.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas privalo sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose.

2.  Pareiga sumokėti kompensaciją visų pirma taikoma, jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tyčia arba dėl didelio aplaidumo:

a)  nustato teises į susigrąžintinas sumas arba išduoda vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti, priskiria išlaidas įsipareigojimams arba pasirašo mokėjimo pavedimą nesilaikydamas šio reglamento;

b)  neparengia dokumento, kuriuo nustatoma gautina suma, neišduoda vykdomojo rašto sumoms susigrąžinti arba vėluoja jį išduoti, arba vėluoja išduoti mokėjimo nurodymą ir dėl to trečiosios šalys Sąjungos institucijai gali pareikšti civilinį ieškinį.

3.  Deleguotasis ar perdeleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, gavęs įpareigojantį nurodymą, kuris, jo nuomone, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, ypač dėl to, kad nurodymo negalima įvykdyti iš jam skirtų išteklių, apie tai raštu informuoja jį delegavusią ar perdelegavusią instituciją. Jeigu šis nurodymas yra patvirtinamas raštu ir jeigu tas patvirtinimas gaunamas laiku bei yra pakankamai aiškus, nes jame aiškiai nurodomi dalykai, kuriems deleguotasis arba perdeleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas prieštaravo, tas deleguotasis ar perdeleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nebus laikomas atsakingu. Jis įvykdo nurodymą, nebent šis būtų akivaizdžiai neteisėtas arba juo būtų pažeidžiami atitinkami saugumo standartai.

Tokia pati procedūra taikoma tais atvejais, kai leidimus suteikiantis pareigūnas mano, kad sprendimas, už kurio priėmimą jis yra atsakingas, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, arba tais atvejais, kai leidimus suteikiantis pareigūnas, veikdamas pagal įpareigojantį nurodymą, sužino, kad dėl atvejo aplinkybių galėtų susidaryti tokia situacija.

Visus nurodymus, kurie patvirtinami šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, atsakingas deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas užregistruoja ir pamini savo metinėje veiklos ataskaitoje.

4.  Perdelegavimo jo tarnyboje atveju deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas toliau lieka atsakingas už įdiegtų vidaus valdymo bei kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą bei už perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno parinkimą.

5.  Sąjungos delegacijų vadovų ir jų pavaduotojų perdelegavimo atveju įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už įdiegtų vidaus valdymo bei kontrolės sistemų nustatymą, taip pat jų veiksmingumą ir efektyvumą. Sąjungos delegacijų vadovai yra atsakingi už tinkamą tų sistemų sukūrimą ir veikimą pagal deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymus, taip pat už lėšų valdymą ir operacijų vykdymą jų atsakomybe Sąjungos delegacijose. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, jie išklauso specialius mokymo kursus apie leidimus suteikiančių pareigūnų užduotis ir atsakomybę, taip pat apie biudžeto vykdymą.

Sąjungos delegacijų vadovai, laikantis 76 straipsnio 3 dalies, teikia ataskaitas dėl savo atsakomybės pagal šios dalies pirmą pastraipą.

Sąjungos delegacijų vadovai Komisijos deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui kasmet pateikia užtikrinimą dėl jų delegacijose įdiegtų vidaus valdymo ir kontrolės sistemų, taip pat dėl jiems perdeleguotų operacijų valdymo ir jų rezultatų, kad leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų parengti 74 straipsnio 9 dalyje numatytą užtikrinimo pareiškimą.

Ši dalis taikoma ir Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams, kai jie veikia kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai Sąjungos delegacijų vadovų nebuvimo laikotarpiu.

93 straipsnis

Darbuotojo padarytų finansinių pažeidimų nagrinėjimas

1.  Nedarant poveikio OLAF įgaliojimams, Sąjungos institucijų, Sąjungos organų, Europos tarnybų ar organų arba asmenų, kuriems patikėtas konkrečių veiksmų BUSP srityje įgyvendinimas pagal ES Sutarties V antraštinę dalį, administraciniam savarankiškumui jų darbuotojų atžvilgiu ir tinkamai atsižvelgiant į informatorių apsaugą, bet kuris iš toliau nurodytų subjektų apie visus šio reglamento arba nuostatos, susijusios su finansų valdymu ar su operacijų, susijusių su darbuotojo veikimu ar neveikimu, patikrinimu, pažeidimus praneša 143 straipsnyje nurodytai komisijai, kad ji pareikštų nuomonę:

a)  už drausmines priemones atsakinga paskyrimų tarnyba;

b)   atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, įskaitant Sąjungos delegacijų vadovus ir, jų nebuvimo laikotarpiu, vadovų pavaduotojus, veikiančius kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 60 straipsnio 2 dalį.

Kai komisiją apie tokį atvejį tiesiogiai informuoja darbuotojas, ji perduoda bylą paskyrimų tarnybai arba atitinkamai Sąjungos institucijai, Sąjungos organui, Europos tarnybai ar organui arba asmeniui ir atitinkamai informuoja tą darbuotoją. Paskyrimų tarnyba gali prašyti, kad komisija pareikštų savo nuomonę apie tą atvejį.

2.  Prie prašymo pateikti komisijos nuomonę pagal 1 dalies pirmą pastraipą pridedamas faktų ir veikimo ar neveikimo, kuriuos komisijos prašoma įvertinti, aprašymas, taip pat atitinkami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant visų atliktų tyrimų ataskaitas. Kai įmanoma, informacija pateikiama anonimine forma.

Prieš pateikdama prašymą ar bet kokią papildomą informaciją komisijai, paskyrimų tarnyba arba atitinkamu atveju leidimus suteikiantis pareigūnas suteikia atitinkamam darbuotojui galimybę pateikti savo pastabas, prieš tai pranešę jam apie pirmoje pastraipoje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus, jei tas pranešimas rimtai nekliudo vykdyti tolesnio tyrimo.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais 143 straipsnyje nurodyta komisija yra kompetentinga įvertinti, ar, remiantis pagal šio straipsnio 2 dalį jai pateikta informacija ir bet kuria gauta papildoma informacija, buvo padarytas finansinis pažeidimas. Remdamasi komisijos nuomone, atitinkama Sąjungos institucija, Sąjungos organas, Europos tarnyba ar organas arba asmuo priima sprendimą dėl atitinkamų tolesnių veiksmų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus. Jei komisija nustato sistemines problemas, ji parengia rekomendaciją leidimus suteikiančiam pareigūnui ir deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, nebent pastarasis yra susijęs darbuotojas, taip pat vidaus auditoriui.

4.  Kai komisija teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuomonę, ją turi sudaryti 143 straipsnio 2 dalyje nurodyti nariai, taip pat toliau nurodyti trys papildomi nariai, kurie skiriami atsižvelgiant į poreikį išvengti interesų konfliktų:

a)  paskyrimų tarnybos atstovas, atsakingas už atitinkamos Sąjungos institucijos, Sąjungos organo, Europos tarnybos ar organo arba asmens drausmines priemones;

b)  atitinkamos Sąjungos institucijos, Sąjungos organo, Europos tarnybos ar organo arba asmens personalo komiteto paskirtas darbuotojas;

c)  Sąjungos institucijos, kurioje atitinkamas dirba darbuotojas, Teisės tarnybos narys.

▌Kai komisija teikia 1 dalyje nurodytą nuomonę, ta nuomonė skiriama atitinkamos Sąjungos institucijos, Sąjungos organo, Europos tarnybos ar organo arba asmens paskyrimų tarnybai.

5.  Komisija neturi tyrimo įgaliojimų. Sąjungos institucijos, Sąjungos organo, Europos tarnybos ar organo arba asmenys bendradarbiauja su komisija siekdamos užtikrinti, kad ji turėtų visą informaciją, būtiną nuomonei pateikti.

6.  Jei komisija mano, kad jai perduotą atvejį turėtų nagrinėti OLAF, ji, laikantis 1 dalies, nedelsdama bylą perduoda atitinkamai paskyrimų tarnybai ir iškart apie tai informuoja OLAF.

7.  Valstybės narės visapusiškai remia Sąjungos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti bet kokią laikinųjų darbuotojų, kuriems taikomas Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio e punktas, atsakomybę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 straipsnį.

3 SKIRSNIS

APSKAITOS PAREIGŪNAMS IR AVANSINIŲ LĖŠŲ ADMINISTRATORIAMS TAIKYTINOS TAISYKLĖS

94 straipsnis

Apskaitos pareigūnams taikytinos taisyklės

Apskaitos pareigūnui taikomos drausminės priemonės ir reikalavimas sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės apskaitos pareigūnui visų pirma gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių nusižengimų:

a)  saugomų lėšų, turto ar dokumentų praradimo arba sugadinimo;

b)  neteisingo banko sąskaitų arba pašto žiro sąskaitų pakeitimo;

c)  sumų, kurios neatitinka atitinkamų vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti arba mokėjimo nurodymų, susigrąžinimo arba sumokėjimo;

d)  gautinų pajamų nesurinkimo.

95 straipsnis

Avansinių lėšų administratoriams taikytinos taisyklės

Avansinių lėšų administratorius gali visų pirma būti laikomas atsakingu dėl bet kurio iš šių nusižengimų:

a)  saugomų lėšų, turto ar dokumentų praradimo arba sugadinimo;

b)  tinkamų jo atliktų mokėjimų patvirtinamųjų dokumentų nepateikimo;

c)  mokėjimų asmenims, neturintiems teisės į tokius mokėjimus, atlikimo;

d)  gautinų pajamų nesurinkimo.

6 SKYRIUS

Pajamų operacijos

1 SKIRSNIS

NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ SUTEIKIMAS

96 straipsnis

Nuosavi ištekliai

1.  Iš Sprendime 2014/335/ES, Euratomas nurodytų nuosavų išteklių sudaryta pajamų sąmata į biudžetą įtraukiama eurais. Atitinkami nuosavi ištekliai suteikiami pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014.

2.  Leidimus suteikiantis pareigūnas sudaro tvarkaraštį, kuriame nurodoma, kada Sprendime 2014/335/ES, Euratomas apibrėžti nuosavi ištekliai bus suteikti Komisijai.

Nuosavi ištekliai nustatomi ir susigrąžinami vadovaujantis taisyklėmis, priimtomis pagal tą sprendimą.

Leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos tikslais išduoda vykdomuosius raštus kredito ir debeto sumoms susigrąžinti į Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 nurodytą nuosavų išteklių sąskaitą.

2 SKIRSNIS

GAUTINŲ SUMŲ SĄMATA

97 straipsnis

Gautinų sumų sąmata

1.  Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turi pakankamos ir patikimos informacijos apie bet kurią priemonę arba situaciją, dėl kurios gali atsirasti skolos Sąjungai suma, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sudaro gautinų sumų sąmatą.

2.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pakoreguoja gautinų sumų sąmatą, kai tik sužino apie įvykį, dėl kurio pasikeičia priemonė arba situacija, dėl kurios buvo sudaryta sąmata.

Rengdamas vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti dėl priemonės arba situacijos, dėl kurių anksčiau buvo sudaryta gautinų sumų sąmata, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atitinkamai pakoreguoja tą sąmatą.

Jeigu parengiamas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti, kuriame nurodoma tokia pati suma, kaip ir pradinėje gautinų sumų sąmatoje, ta sąmata sumažinama iki nulio.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, gautinų sumų sąmata nesudaroma tol, kol valstybės narės Komisijai nepateikia nuosavų išteklių, apibrėžtų Sprendime 2014/335/ES, Euratomas, sumų, kurias valstybės narės moka reguliariai nustatytais terminais. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas išduoda vykdomąjį raštą toms sumoms susigrąžinti.

3 SKIRSNIS

GAUTINŲ SUMŲ NUSTATYMAS

98 straipsnis

Gautinų sumų nustatymas

1.  Siekdamas nustatyti gautiną sumą, ▌atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas:

a)  patikrina, ar yra skola;

b)  nustato arba patikrina, ar skola tikra, ir jos sumą; ir

c)  patikrina sąlygas, kurių laikantis skola turi būti sumokėta.

Gautinos sumos nustatymas reiškia, kad pripažįstama Sąjungos teisė skolininko atžvilgiu ir nustatoma jos teisė reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skolą.

2.  Tikrai patvirtinta gautina suma, kuri yra nustatyto dydžio ir jos terminas yra suėjęs, nustatoma vykdomajame rašte sumoms susigrąžinti, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nurodo apskaitos pareigūnui susigrąžinti tą sumą. Po to skolininkui išsiunčiamas debetinis dokumentas, išskyrus atvejus, kai nedelsiant pagal 4 dalies antrą pastraipą įvykdoma netaikymo procedūra. Vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti ir debetinį dokumentą parengia atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas.

Leidimus suteikiantis pareigūnas debetinį dokumentą išsiunčia iškart po to, kai nustatoma gautina suma, ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo to momento, kai Sąjungos institucija įprastomis aplinkybėmis galėjo pareikalauti savo skolos. Toks laikotarpis netaikomas, jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad, nepaisant Sąjungos institucijos įdėtų pastangų, imtis veiksmų buvo vėluojama dėl skolininko elgesio ▌.

3.  Siekdamas nustatyti gautiną sumą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)  gautina suma būtų tikra, t. y. jai būtų netaikomos jokios sąlygos;

b)  gautina suma būtų nustatyto dydžio ir tiksliai išreikšta grynaisiais pinigais;

c)  gautinos sumos terminas jau būtų suėjęs ir jai nebūtų taikomas joks sumokėjimo laikas;

d)  skolininko rekvizitai būtų teisingi;

e)  suma būtų įrašyta į teisingą biudžeto punktą;

f)  patvirtinamieji dokumentai būtų tinkami ir tvarkingi ir

g)  būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo, visų pirma pagal 101 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a arba b punkte nurodytus kriterijus.

4.  Debetiniu dokumentu skolininkas informuojamas, kad:

a)  Sąjunga nustatė gautiną sumą;

b)  jei skola bus apmokėta iki termino pabaigos, kaip nurodyta debetiniame dokumente, delspinigiai nebus skaičiuojami;

c)  nesumokėjus skolos iki šios pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos, už skolą bus skaičiuojami delspinigiai, taikant 99 straipsnyje nurodytą normą, nedarant poveikio jokiems konkretiems taikytiniems reglamentams;

d)  nesumokėjus skolos iki b punkte nurodyto termino pabaigos, Sąjungos institucija susigrąžins skolą įskaitymu arba užtikrindama iš anksto pateiktos garantijos vykdymą;

e)  informavus skolininką apie susigrąžinimo įskaitymu priežastis ir datą, išimtinėmis aplinkybėmis apskaitos pareigūnas gali pradėti susigrąžinimo įskaitymu procedūrą iki b punkte nurodyto termino pabaigos, kai tai būtina siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir kai jis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad Sąjunga gali neatgauti susigrąžintinos sumos;

f)  jei po to, kai buvo imtasi visų šios pastraipos a–e punktuose išdėstytų priemonių, visa suma nesusigrąžinama, Sąjungos institucija susigrąžins skolą, vykdymą sprendimą, užtikrintą laikantis 100 straipsnio 2 dalies arba teisminiu būdu.

Jei patikrinus skolininko rekvizitus arba remiantis kita tuo metu turima aktualia informacija paaiškėja, kad skola priskiriama 101 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a arba b punkte nurodytiems atvejams, arba kad debetinis dokumentas nebuvo išsiųstas pagal šio straipsnio 2 dalį, leidimus suteikiantis pareigūnas, nustatęs gautiną sumą, nusprendžia tiesiogiai netaikyti susigrąžinimo pagal 101 straipsnį, nesiųsdamas debetinio dokumento, pritarus apskaitos pareigūnui.

Visais kitais atvejais leidimus suteikiantis pareigūnas atsispausdina debetinį dokumentą ir nusiunčia jį skolininkui. Apskaitos pareigūnas apie tokį debetinio dokumento išsiuntimą informuojamas per finansų informacinę sistemą.

5.  Neteisingai išmokėtos sumos susigrąžinamos.

99 straipsnis

Delspinigiai

1.  Nedarant poveikio jokioms konkrečioms nuostatoms, atsirandančioms taikant konkrečius reglamentus, už gautinas sumas, negrąžintas iki 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos, skaičiuojami delspinigiai pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.  Išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, delspinigiai už iki 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos negrąžintas gautinas sumas skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją:

a)  aštuoniais procentiniais punktais, kai įpareigojantis įvykis yra prekių pirkimo sutartis arba paslaugų pirkimo sutartis;

b)  trimis su puse procentinio punkto – visais kitais atvejais.

3.  Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos kalendorinės dienos po to, kai sueina 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas terminas, iki kalendorinės dienos, kurią grąžinama visa skola.

Vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti, atitinkantis delspinigių sumą, parengiamas tada, kai tie delspinigiai iš tikrųjų gaunami.

4.  Baudų ar kitų nuobaudų atveju delspinigiai už iki 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos nesumokėtas gautinas sumas skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį buvo priimtas sprendimas, kuriuo skiriama bauda ar kita nuobauda, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją:

a)  vienu su puse procentinio punkto, kai skolininkas pateikia finansinę garantiją, kurią apskaitos pareigūnas priima vietoj mokėjimo;

b)  trimis su puse procentinio punkto – visais kitais atvejais.

Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, naudodamasis pagal SESV 261 straipsnį jam suteikta kompetencija, padidina baudos ar kitos nuobaudos sumą, delspinigiai už padidintą sumą skaičiuojami nuo Teismo sprendimo dienos.

5.  Tais atvejais, kai bendra delspinigių norma būtų neigiama, nustatoma, kad ji yra nulis procentų.

4 SKIRSNIS

LEIDIMAS SUSIGRĄŽINTI SUMAS

100 straipsnis

Leidimas susigrąžinti sumas

1.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti, nurodo apskaitos pareigūnui susigrąžinti gautiną sumą, kurią tas atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs (leidimas susigrąžinti sumas).

2.  Sąjungos institucija gali oficialiai nustatyti sumą, gautiną iš asmenų, o ne valstybių narių, priimdama sprendimą, kuris turi būti vykdomas SESV 299 straipsnio prasme.

Jei tai reikalinga norint veiksmingai ir laiku apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, išimtinėmis aplinkybėmis kitos Sąjungos institucijos gali prašyti Komisijos priimti tokį joms skirtą ▌vykdytiną sprendimą dėl reikalavimų, susijusių su darbuotojais arba su Sąjungos institucijos nariais ar buvusiais nariais, su sąlyga, kad tos institucijos yra susitarusios su Komisija dėl praktinės šio straipsnio taikymo tvarkos.

Laikoma, kad tokios išimtinės aplinkybės susidaro tada, kai nėra jokių perspektyvų dėl galimybės atitinkamai Sąjungos institucijai susigrąžinti skolą gaunant geranoriškai atliktą mokėjimą ar įskaitymą, kaip numatyta šio reglamento 101 straipsnio 1 dalyje, ir netenkinamos sąlygos dėl susigrąžinimo netaikymo, nurodytos 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Visais atvejais vykdytiname sprendime konkrečiai nurodoma, kad reikalaujamos sumos bus įtrauktos į biudžeto skirsnį, skirtą atitinkamai Sąjungos institucijai, kuri veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas. Pajamos įtraukiamos kaip bendrosios pajamos, išskyrus atvejus, kai jas sudaro asignuotosios pajamos, kaip numatyta 21 straipsnio 3 dalyje.

Prašančioji Sąjungos institucija informuoja Komisiją apie visus įvykius, kurie gali pakeisti susigrąžinimą, o jeigu vykdytinas sprendimas apskundžiamas, įsikiša, kad paremtų Komisiją.

5 SKIRSNIS

SUSIGRĄŽINIMAS

101 straipsnis

Susigrąžinimo taisyklės

1.  Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus gautinoms sumoms susigrąžinti, kuriuos tinkamai išduoda atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas. Apskaitos pareigūnas tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad Sąjunga gautų savo pajamas, ir užtikrina Sąjungos teisių apsaugą.

Daline skolininko sugrąžinta suma, dėl kurios išduoti keli vykdomieji raštai sumoms išieškoti, visų pirma padengiama seniausia įsiskolinimo dalis, nebent skolininkas nurodo kitaip. Bet kokiais daliniais mokėjimais visų pirma padengiamos palūkanos.

Apskaitos pareigūnas biudžetui mokėtinų sumų sugrąžinimą įvykdo jas įskaitydamas pagal 102 straipsnį.

2.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali atsisakyti susigrąžinti visą nustatytą gautiną sumą ar jos dalį tik šiais atvejais:

a)  kai numatomos susigrąžinimo sąnaudos viršytų susigrąžintiną sumą ir atsisakymas nepakenktų Sąjungos įvaizdžiui;

b)  kai gautina suma negali būti susigrąžinta dėl jos senumo, vėlavimo išsiųsti debetinį dokumentą 98 straipsnio 2 apibrėžtomis sąlygomis, skolininko nemokumo arba kitų nemokumo bylų;

c)  kai susigrąžinimas prieštarauja proporcingumo principui.

Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks netaikymas būtų tinkamas ir atitiktų patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus. Sprendimas dėl atsisakymo susigrąžinti turi būti pagrindžiamas. Leidimus suteikiantis pareigūnas gali deleguoti kitam asmeniui įgaliojimus priimti tą sprendimą.

3.  2 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytu atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas veikia pagal jo Sąjungos institucijoje iš anksto nustatytas procedūras ir taiko toliau nurodytus kriterijus, kurie yra privalomi ir taikytini visomis aplinkybėmis:

a)  faktus, atsižvelgiant į pažeidimo, dėl kurio yra nustatoma gautina suma, sunkumą (sukčiavimą, pakartotinį pažeidimą, tyčią, uolumą, sąžiningumą, akivaizdžią klaidą);

b)  įtaką, kurią atsisakymas susigrąžinti darytų Sąjungos veiklai ir jos finansiniams interesams (sumos dydį, riziką, kad gali būti sukurtas precedentas, teisės autoriteto sumenkinimą).

4.  Priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kai tinkama, gali atsižvelgti į šiuos papildomus kriterijus:

a)  konkurencijos iškraipymą, kurį sukėlė atsisakymas susigrąžinti;

b)  ekonominę ir socialinę žalą, kuri būtų padaryta, jei reikėtų susigrąžinti visą skolą.

5.  Kiekviena Sąjungos institucija Europos Parlamentui ir Tarybai kiekvienais metais siunčia ataskaitą apie atvejus, kai ji leidžia atsisakyti susigrąžinti sumas pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Informacija apie atsisakymus susigrąžinti mažesnes nei 60 000 EUR sumas pateikiama kaip bendra suma. Komisijos atveju ta ataskaita pridedama prie metinių veiklos ataskaitų suvestinės, nurodytos 74 straipsnio 9 dalyje.

6.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies panaikinti nustatytą gautiną sumą. Nustatytos gautinos sumos dalinis panaikinimas nereiškia, kad atsisakoma likusios nustatytos Sąjungos išmokos.

Klaidos atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas visiškai arba iš dalies panaikina nustatytą gautiną sumą ir nurodo atitinkamas priežastis.

Kiekviena Sąjungos institucija savo vidaus taisyklėse nustato įgaliojimų panaikinti nustatytą gautiną sumą delegavimo sąlygas ir tvarką.

7.  Valstybės narės visų pirma yra atsakingos už kontrolės ir audito vykdymą ir už nepagrįstai išleistų sumų susigrąžinimą, kaip numatyta konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse. Jei valstybės narės aptinka pažeidimų ir juos ištaiso savo sąskaita, joms netaikomos Komisijos nustatytos finansinės pataisos, susijusios su tais pažeidimais.

8.  Komisija taiko finansines pataisas valstybėms narėms, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, patirtos pažeidžiant taikytiną teisę. Komisija finansines pataisas pagrindžia nustatytomis nepagrįstai išleistomis sumomis ir finansiniu poveikiu biudžetui. Jei tokios sumos negali būti tiksliai nustatytos, Komisija gali taikyti ekstrapoliuotąsias ar fiksuoto dydžio pataisas pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

Komisija, priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos sumos, atsižvelgia į taikytinos teisės pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei finansinį poveikį biudžetui, įskaitant valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus.

Finansinių pataisų nustatymo kriterijai ir taikytina procedūra gali būti nustatyti konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

9.  Ekstrapoliuotųjų ar fiksuoto dydžio pataisų taikymo metodika nustatoma pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles siekiant sudaryti Komisijai sąlygas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

102 straipsnis

Susigrąžinimas įskaitymu

1.  Kai skolininkas Sąjungai arba vykdomajai įstaigai, jei ji vykdo biudžetą, pateikia reikalavimą, kuris yra tikras 98 straipsnio 3 dalies a punkto prasme, nustatyto dydžio ir jo terminas yra suėjęs, susijusį su mokėjimo pavedime nustatyta suma, apskaitos pareigūnas, pasibaigus 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytam terminui, nustatytas gautinas sumas sugrąžina įskaitymu.

Išimtinėmis aplinkybėmis, kai tai būtina siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir kai apskaitos pareigūnas turi pagrįstų priežasčių manyti, kad Sąjunga gali neatgauti susigrąžintinos sumos, apskaitos pareigūnas sumą gali susigrąžinti įskaitymu iki 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos.

Be to, apskaitos pareigūnas, skolininkui sutikus, sumą gali susigrąžinti įskaitymu iki 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos.

2.  Prieš pradėdamas susigrąžinimą pagal šio straipsnio 1 dalį, apskaitos pareigūnas pasikonsultuoja su atsakingu leidimus suteikiančiu pareigūnu ir informuoja atitinkamus skolininkus, be kita ko, ir apie teisių gynimo priemones pagal 133 straipsnį.

Kai skolininkas yra nacionalinė institucija arba vienas iš jos administracinių subjektų, apskaitos pareigūnas bent prieš 10 darbo dienų apie savo ketinimą atlikti susigrąžinimą įskaitymu taip pat informuoja atitinkamą valstybę narę. Tačiau, pritariant valstybei narei arba atitinkamam administraciniam subjektui, apskaitos pareigūnas gali pradėti susigrąžinimą įskaitymu tam terminui nesuėjus.

3.  1 dalyje nurodytas susigrąžinimas užskaitymu turi tokį patį poveikį kaip mokėjimas, ir juo padengiama skolos Sąjungai ir, kai tinkama, mokėtinų delspinigių suma.

103 straipsnis

Susigrąžinimo procedūra, jei skola negrąžinama geranoriškai

1.  Nedarant poveikio 102 straipsniui, jeigu iki 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino nėra susigrąžinta visa suma, apskaitos pareigūnas informuoja atsakingą leidimus suteikiantį pareigūną ir nedelsdamas pradeda susigrąžinimo procedūrą bet kokiomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant atitinkamais atvejais susigrąžinimą vykdant iš anksto pateiktą garantiją.

2.  Nedarant poveikio 102 straipsniui, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susigrąžinimo būdo taikyti negalima, o skolininkas, gavęs oficialių apskaitos pareigūno pranešimą, gautinos sumos nesumoka, apskaitos pareigūnas vykdo susigrąžinimą užtikrindamas sprendimo vykdymą pagal 100 straipsnio 2 dalį arba teisminiu būdu.

104 straipsnis

Papildomas mokėjimo terminas

Apskaitos pareigūnas, bendradarbiaudamas su atsakingu leidimus suteikiančiu pareigūnu, gali skirti papildomą mokėjimo terminą tik skolininkui raštu paprašius, tinkamai nurodžius priežastis ir jei tenkinamos šias sąlygos:

a)  skolininkas įsipareigoja visą skirtą papildomą laikotarpį, pradedant nuo 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino dienos, mokėti delspinigius, taikant 99 straipsnyje nurodytą normą;

b)  siekiant apsaugoti Sąjungos teises, skolininkas pateikia finansinę garantiją, kuri padengia tiek pagrindinę negrąžintos skolos sumą, tiek delspinigius, o Sąjungos institucijos apskaitos pareigūnas ją priima.

Pirmos pastraipos b punkte nurodyta garantija gali būti pakeista solidariąja trečiosios šalies garantija, kurią patvirtina Sąjungos institucijos apskaitos pareigūnas.

Išimtinėmis aplinkybėmis skolininko prašymu apskaitos pareigūnas gali atsisakyti reikalavimo pateikti pirmos pastraipos b punkte nurodytą garantiją, kai, remiantis savo įvertinimu, skolininkas nori ir gali atlikti mokėjimą per papildomą laikotarpį, tačiau negali pateikti tokios garantijos ir yra patekęs į finansiškai sunkią situaciją.

105 straipsnis

Senaties terminas

1.  Nedarant poveikio konkrečių reglamentų nuostatoms ir Sprendimo 2014/335/ES, Euratomas taikymui, Sąjungos teisėms trečiųjų šalių atžvilgiu ir trečiųjų šalių teisėms Sąjungos atžvilgiu taikomas penkerių metų senaties terminas.

2.  Sąjungos teisių trečiųjų šalių atžvilgiu senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus terminui nurodytam 98 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte.

Trečiųjų šalių teisių Sąjungos atžvilgiu senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai sueina trečiosios šalies teisės mokėjimo terminas pagal atitinkamą teisinį įsipareigojimą.

3.  Sąjungos teisių trečiųjų šalių atžvilgiu senaties terminas nutraukiamas Sąjungos institucijos arba valstybės narės, veikiančios Sąjungos institucijos prašymu, veiksmu, apie kurį pranešama trečiajai šaliai ir kuriuo siekiama susigrąžinti skolą.

Trečiųjų šalių teisių Sąjungos atžvilgiu senaties terminas nutraukiamas bet kokiu veiksmu, apie kurį Sąjungai praneša jos kreditoriai arba kreditorių vardu veikiantys asmenys ir kuriuo siekiama susigrąžinti skolą.

4.  Naujas penkerių metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po 3 dalyje nurodyto nutraukimo dienos.

5.  Senaties terminas nutraukiamas pareiškus ieškinį, susijusį su 2 dalyje nurodyta teise, įskaitant ieškinius, pareikštus teisme, kuris vėliau pareiškia neturintis jurisdikcijos. Naujas penkerių metų senaties terminas prasideda tik tada, kai priimamas teismo sprendimas, turintis res judicata galią, arba kai tos pačios šalys dėl to paties ieškinio susitaria neteismine tvarka.

6.  Jeigu apskaitos pareigūnas skolininkui skiria papildomą mokėjimo terminą pagal 104 straipsnį, tai turi būti laikoma senaties termino nutraukimu. Naujas penkerių metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai pasibaigia pratęstas mokėjimo terminas.

7.  Pasibaigus senaties terminui, kaip numatyta 2–6 dalyse, Sąjunga netenka teisių į susigrąžintinas sumas.

106 straipsnis

Nacionalinių sąlygų taikymas Sąjungos teisėms

Iškėlus nemokumo bylą, Sąjungos teisėms taikoma tokia pati preferencinė tvarka kaip viešųjų įstaigų panašaus pobūdžio teisėms valstybėse narėse, kuriose vykdoma susigrąžinimo procedūra.

107 straipsnis

Sąjungos institucijų skiriamos baudos, kitos nuobaudos, sankcijos ir sukauptos palūkanos

1.  Sumos, gautos baudų, kitų nuobaudų ir sankcijų pavidalu, taip pat visi dėl jų sukaupti delspinigiai arba kitos pajamos į biudžetą nėra įtraukiami tol, kol dėl sprendimų, kuriais jie yra paskirti, yra pateiktas ar dar galėtų būti pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

2.  1 dalyje nurodytos sumos į biudžetą turi būti įtrauktos iškart po to, kai išnaudojamos visos teisių gynimo priemonės. Tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis arba tais atvejais, kai visos teisių gynimo priemonės išnaudojamos po einamųjų finansinių metų rugsėjo 1 d., sumos gali būti įtraukiamos į kitų finansinių metų biudžetą.

Sumos, kurios turi būti grąžintos jas sumokėjusiam subjektui pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, į biudžetą neįtraukiamos.

3.  1 dalis netaikoma sprendimams dėl sąskaitų patvirtinimo ar finansinių pataisų.

108 straipsnis

Sąjungos institucijų skiriamų baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų susigrąžinimas

1.  Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pareiškiamas ieškinys dėl Sąjungos institucijos sprendimo, kuriuo paskiriama bauda, ▌kita nuobauda arba sankcija pagal SESV arba Euratomo sutartį, kol nebus išnaudotos visos teisių gynimo priemonės, skolininkas arba laikinai sumoka atitinkamas sumas į Komisijos apskaitos pareigūno nurodytą banko sąskaitą, arba pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją. Garantija nepriklauso nuo pareigos sumokėti baudą, kitą nuobaudą arba sankciją ir, ▌pareikalavus, turi būti užtikrintas jos vykdymas. Ji padengia pagrindinę reikalavimo sumą ir mokėtinus delspinigius, kaip nurodyta 99 straipsnio 4 dalyje.

2.  Komisija užtikrina laikinai surinktas sumas, investuodama jas į finansinį turtą – taip užtikrindama, kad lėšos būtų saugios ir likvidžios, kartu siekdama gauti teigiamą grąžą.

3.  Išnaudojus visas teisių gynimo priemones ir kai baudą, kitą nuobaudą arba sankciją yra patvirtinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, arba kai dėl sprendimo, kuriuo nustatoma tokia bauda, kita nuobauda arba sankcija, nebegalima pareikšti ieškinio Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, imamasi vienos iš toliau nurodytų priemonių:

a)  laikinai surinktos sumos arba jų grąža įtraukiamos į biudžetą pagal 107 straipsnio 2 dalį;

b)  jeigu buvo pateikta finansinė garantija, užtikrinamas jos vykdymas, o atitinkamos sumos įtraukiamos į biudžetą.

Jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra padidinęs baudos, ▌kitos nuobaudos arba sankcijos sumą, pradiniame Sąjungos institucijos sprendime nurodytoms sumoms, arba, jei taikytina, ankstesniame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime, priimtame dėl tos pačios bylos, nustatytai sumai taikomi šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktai. Komisijos apskaitos pareigūnas surenka tą padidinimą atitinkančią sumą ir mokėtinas palūkanas, kaip nurodyta 99 straipsnio 4 dalyje, kurios turi būti įtraukiamos į biudžetą.

4.  Išnaudojus visas teisių gynimo priemones ir kai bauda, kita nuobauda arba sankcija panaikinama arba sumažinama suma, imamasi vienos iš toliau nurodytų priemonių:

a)  laikinai surinktos sumos arba, sumažinimo atveju, atitinkama jų dalis, įskaitant grąžą, grąžinamos atitinkamai trečiajai šaliai;

b)  jeigu buvo pateikta finansinė garantija, ji atitinkamai panaikinama.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais, jeigu bendra laikinai surinktos sumos grąža yra neigiama, patirtas nuostolis išskaičiuojamas iš grąžintinos sumos.

109 straipsnis

Kompensuojamieji delspinigiai

Nedarant poveikio 99 straipsnio 2 daliai ir 116 straipsnio 5 daliai, ir, kitais atvejais nei 107 ir 108 straipsniuose nurodytos baudos, kitos nuobaudos ir sankcijos, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu arba dėl draugiško susitarimo, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną, bet ši delspinigių norma turi būti teigiama. Delspinigiai skaičiuojami nuo grąžintinos sumos sumokėjimo dienos iki tos dienos, kai sueina tos sumos grąžinimo terminas ▌.

Tais atvejais, jei bendra delspinigių norma būtų neigiama, nustatoma, kad ji yra nulis procentų.

7 SKYRIUS

Išlaidų operacijos

110 straipsnis

Finansavimo sprendimai

1.  Biudžetinis įsipareigojimas grindžiamas Sąjungos institucijos arba institucijos, kuriai Sąjungos institucija delegavo įgaliojimus, priimtu finansavimo sprendimu. Finansavimo sprendimai yra metiniai arba daugiamečiai.

Šios dalies pirma pastraipa netaikoma asignavimams, skiriamiems kiekvienos Sąjungos institucijos operacijoms, vykdomoms remiantis jos administraciniu savarankiškumu, kurios gali būti vykdomos be pagrindinio akto pagal 58 straipsnio 2 dalies e punktą, administracinės paramos išlaidoms ir 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems Sąjungos organams skiriamiems įnašams. ▌

2.  Finansavimo sprendime ▌kartu pateikiama metinė arba daugiametė darbo programa ir jis atitinkamai priimamas kuo greičiau po biudžeto projekto priėmimo ir iš esmės ne vėliau kaip įgyvendinimo metų kovo 31 d. Jeigu atitinkamu pagrindiniu aktu numatomos konkrečios finansavimo sprendimo arba darbo programos, arba jų abiejų priėmimo sąlygos, tos sąlygos taikomos finansavimo sprendimo, kuriame pateikiama darbo programa, atitinkamai daliai, laikantis to pagrindinio akto reikalavimų. Ta dalis, kurioje pateikiama darbo programa, atitinkamos Sąjungos interneto institucijos svetainėje paskelbiama iškart po jos priėmimo ir prieš pradedant ją įgyvendinti. Finansavimo sprendime nurodoma pagal jį skiriama bendra suma ir aprašomi finansuotini veiksmai. Jame nurodoma:

a)  pagrindinis aktas ir biudžeto eilutė;

b)  siekiami tikslai ir tikėtini rezultatai;

c)  vykdymo metodai;

d)  visa su darbo programa susijusi papildoma informacija, kurią reikia pateikti pagal pagrindinį aktą.

3.  Papildomai prie 2 dalyje nurodytų elementų, finansavimo sprendime išdėstoma:

a)  dotacijų atžvilgiu – pareiškėjų, kuriems skirtas kvietimas teikti pasiūlymus arba tiesioginio skyrimo procedūra, rūšis ir dotacijoms rezervuotas bendras biudžeto paketas;

b)  viešųjų pirkimų atžvilgiu – viešiesiems pirkimams rezervuotas bendras biudžeto paketas;

c)  įnašų į Sąjungos patikos fondus, nurodytus 234 straipsnyje, atžvilgiu – patikos fondui metams rezervuoti asignavimai iš biudžeto ir kitų donorų kartu su jo veiklos laikotarpiu planuojamomis sumomis;

d)  apdovanojimų atžvilgiu – dalyvių, kuriems skirtas konkursas, rūšis, konkursui rezervuotas bendras biudžeto paketas ir konkreti nuoroda į apdovanojimus, kurių vieneto vertė yra 1 000 000 EUR arba didesnė;

e)  finansinių priemonių atžvilgiu – finansinei priemonei skirta suma;

f)  netiesioginio valdymo atžvilgiu – asmuo arba subjektas, naudojantis Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą arba kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti pasirinktas asmuo arba subjektas;

g)  įnašų į derinimo priemones arba platformas atžvilgiu – derinimo priemonei arba platformai skirta suma ir subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant derinimo priemonę arba platformą, sąrašas;

h)  biudžeto garantijų atžvilgiu – metinių atidėjinių suma ir, kai taikytina, grąžintina biudžeto garantijos suma.

4.  Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali atitinkamame finansavimo sprendime, kuriame pateikiama darbo programa, arba bet kuriame kitame dokumente, kuris skelbiamas Sąjungos institucijos interneto svetainėje, pateikti papildomos informacijos, kuri laikoma naudinga.

Daugiametis finansavimo sprendimas turi atitikti 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą finansinį programavimą ir jame turi būti nurodyta, kad sprendimas įgyvendinamas su sąlyga, kad priėmus biudžetą arba, kaip numatyta laikinųjų dvyliktųjų dalių sistemoje ▌, atitinkamiems finansiniams metams bus skirta biudžeto asignavimų.

5.  Nedarant poveikio konkrečiai pagrindinio akto nuostatai, visi esminiai jau priimto finansavimo sprendimo pakeitimai daromi laikantis tos pačios procedūros, kaip ir priimant pirminį sprendimą.

111 straipsnis

Išlaidų operacijos

1.  Kiekvienas išlaidų punktas turi būti priskirtas įsipareigojimams, būti patvirtintas, jį turi būti leista vykdyti ir jis turi būti apmokėtas.

Pasibaigus 114 straipsnyje nurodytiems laikotarpiams, nepanaudotas biudžetinių įsipareigojimų likutis panaikinamas.

Atlikdamas operacijas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad išlaidos atitiktų Sutartis, biudžetą, šį reglamentą ir kitus aktus ▌, priimtus pagal Sutartis, taip pat patikimo finansų valdymo principą.

2.  Biudžetinius įsipareigojimus ir teisinius įsipareigojimus patvirtina tas pats leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Visų pirma, teisinius įsipareigojimus krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje Komisijos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno, kuris vis dėlto išlieka visiškai atsakingas už pagrindinį sandorį, nurodymu gali pasirašyti Sąjungos delegacijų vadovai arba, jų nebuvimo laikotarpiu, jų pavaduotojai. Krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityse Komisijos įdarbinti darbuotojai gali pasirašyti teisinius įsipareigojimus, susietus su ne didesnės kaip 2 500 EUR vertės iš avansinių sąskaitų atliekamais mokėjimais.

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims arba prieš pervesdamas lėšas į 234 straipsnyje nurodytą Sąjungos patikos fondą, prisiima biudžetinį įsipareigojimą.

Šios dalies antra pastraipa netaikoma:

a)  teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems po krizės paskelbimo vykdant veiklos tęstinumo planą, laikantis tvarkos, kurią priėmė Komisija arba kita Sąjungos institucija, remdamasi savo administraciniu savarankiškumu;

b)  humanitarinės pagalbos operacijų, civilinės saugos operacijų ir krizių valdymo pagalbos atvejais, jei siekiant veiksmingai užtikrinti Sąjungos intervenciją būtina, kad Sąjunga nedelsdama prisiimtų teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims, o iš anksto prisiimti individualų biudžetinį įsipareigojimą neįmanoma.

Trečios pastraipos b punkte nurodytais atvejais biudžetinis įsipareigojimas prisiimamas nedelsiant po to, kai prisiimamas teisinis įsipareigojimas trečiosioms šalims.

3.  Patikrinęs kreditoriaus teisę įrodančius patvirtinamuosius dokumentus, nurodytus teisiniu įsipareigojimu nustatytose sąlygose, jei teisinis įsipareigojimas yra prisiimtas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtina išlaidas pripažindamas, kad išlaidų punktas yra priskiriamas biudžetui. Tuo tikslu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas:

a)  patikrina kreditoriaus teisės egzistavimą;

b)  nustato arba patikrina reikalavimo tikrumą, jo sumą patvirtindamas įrašu „tvirtinu, kad teisinga“;

c)  patikrina sąlygas, kuriomis turi būti atliktas mokėjimas.

Nepaisant pirmos pastraipos, išlaidų patvirtinimas ▌taip pat taikomas su mokėjimo prašymais nesusietoms tarpinėms ar galutinėms ataskaitoms – tokiu atveju poveikis apskaitos sistemai apsiriboja poveikiu bendrosioms sąskaitoms.

4.  Patvirtinimo sprendimas išreiškiamas leidimus suteikiančio pareigūno arba techniniu požiūriu kompetentingo darbuotojo, tinkamai įgalioto oficialiu leidimus suteikiančio pareigūno sprendimu, elektroniniu būdu apsaugotu parašu pagal 146 straipsnį, arba išimtiniais atvejais, kai teikiami popieriniai dokumentai, antspaudu, kuriame yra tas parašas.

Patvirtinamuoju įrašu „tvirtinu, kad teisinga“ atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas arba atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno tinkamai įgaliotas techniniu požiūriu kompetentingas darbuotojas patvirtina, kad:

a)  išankstinio finansavimo atveju teisiniu įsipareigojimu nustatytos išankstinio finansavimo mokėjimo sąlygos yra įvykdytos;

b)  tarpinių ir galutinių mokėjimų pagal sutartis atveju sutartyse numatytos paslaugos yra tinkamai suteiktos, prekės tinkamai pristatytos arba darbai tinkamai atlikti;

c)  tarpinių mokėjimų ir galutinių mokėjimų teikiant dotacijas atveju naudos gavėjo įvykdytas veiksmas arba darbo programa visais aspektais atitinka susitarimą dėl dotacijos, įskaitant, kai taikytina, tai, kad naudos gavėjo deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti.

Antros pastraipos c punkte nurodytu atveju nelaikoma, kad išlaidų sąmatos atitinka 186 straipsnio 3 dalyje nustatytas tinkamumo finansuoti sąlygas. Tas pats principas taip pat taikomas ir su mokėjimo prašymais nesusietoms tarpinėms ir galutinėms ataskaitoms.

5.  Siekdamas leisti daryti išlaidas ▌, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, patikrinęs, ar skirta asignavimų, išduoda mokėjimo pavedimą, kuriuo apskaitos pareigūnui nurodoma sumokėti prieš tai patvirtintą išlaidų sumą.

Jeigu periodiniai mokėjimai yra susiję su suteiktomis paslaugomis, įskaitant nuomos paslaugas, arba su pristatytomis prekėmis, leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į savo atliktą rizikos analizę, gali duoti nurodymą taikyti tiesioginio debeto iš avansinės sąskaitos sistemą. Galima duoti nurodymą taikyti tokia sistemą taip pat gavus konkretų apskaitos pareigūno leidimą pagal 86 straipsnio 3 dalį.

112 straipsnis

Biudžetinių įsipareigojimų rūšys

1.  Biudžetiniai įsipareigojimai priskiriami vienai iš šių kategorijų:

a)  individualūs: kai gavėjas ir išlaidų suma yra žinomi;

b)  bendri: kai bent vienas iš elementų, būtinų individualiam įsipareigojimui nustatyti, dar nėra žinomas;

c)  preliminarūs: skirti įprastoms EŽŪGF valdymo išlaidoms, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, ir įprastoms administracinėms išlaidoms padengti, kai arba sumos, arba galutiniai gavėjai nėra galutinai žinomi.

Nepaisant pirmos pastraipos c punkto, įprastos administracinės išlaidos, susijusios su Sąjungos delegacijomis ir Sąjungos atstovybėmis, gali būti padengiamos pagal preliminarius biudžetinius įsipareigojimus ir tada, kai suma ir galutinis gavėjas yra žinomi.

2.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienerius finansinius metus, gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis tik tuo atveju, kai taip yra numatyta pagrindiniame akte arba kai jie yra susiję su administracinėmis išlaidomis.

3.  Bendrasis biudžetinis įsipareigojimas prisiimamas remiantis finansavimo sprendimu.

Bendrasis biudžetinis įsipareigojimas prisiimamas ne vėliau kaip iki sprendimo dėl gavėjų ir sumų priėmimo, o tais atvejais, kai atitinkamų asignavimų vykdymas yra susijęs su darbo programos priėmimu – ne anksčiau kaip po programos priėmimo.

4.  Bendrasis biudžetinis įsipareigojimas vykdomas sudarant finansavimo susitarimą, kuriame numatoma vėliau prisiimti vieną ar daugiau teisinių įsipareigojimų, arba prisiimant vieną ar daugiau teisinių įsipareigojimų.

Pagal tiesioginės finansinės paramos trečiosioms valstybėms, įskaitant paramą biudžetui, srityje sudarytus finansavimo susitarimus, kuriais prisiimami teisiniai įsipareigojimai, mokėjimai gali būti atliekami neprisiimant kitų teisinių įsipareigojimų.

Kai bendrasis biudžetinis įsipareigojimas yra vykdomas sudarant finansavimo susitarimą, 3 dalies antra pastraipa netaikoma.

5.  Prieš pasirašydamas kiekvieną prisiimtą individualų teisinį įsipareigojimą, patvirtintą pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas jį įregistruoja pagrindinėse biudžeto sąskaitose ir priskiria bendrajam biudžetiniam įsipareigojimui.

6.  Preliminarūs biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi prisiimant vieną ar daugiau teisinių įsipareigojimų, kuriais suteikiama teisė atlikti tolesnius mokėjimus. Tačiau tais atvejais, kurie yra susiję su personalo valdymo išlaidomis, Sąjungos institucijos narių ar buvusių narių išlaidomis, arba su išlaidomis ryšiams, kurias patiria Sąjungos institucijos, nušviesdamos Sąjungos įvykius, arba I priedo 14.5 punkte nurodytais atvejais jie gali būti vykdomi tiesiogiai išmokant lėšas be išankstinių teisinių įsipareigojimų prisiėmimo.

113 straipsnis

Įsipareigojimai dėl EŽŪGF asignavimų

1.  Kiekvienais finansiniais metais EŽŪGF asignavimai apima nediferencijuotuosius asignavimus dėl išlaidų susijusių su priemonėms, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalį. Išlaidos, susijusios su priemonėmis, nurodytomis to reglamento 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje, išskyrus priemones, finansuojamas iš ne veiklai skirtos techninės pagalbos lėšų, ir įnašus vykdomosioms įstaigoms, ▌padengiamos diferencijuotaisiais asignavimais.

2.  Komisijos sprendimais, kuriuose nustatomos tokių su EŽŪGF susijusių išlaidų, kurias patiria valstybės narės, kompensavimo suma, nustatomi bendrieji preliminarūs biudžetiniai įsipareigojimai, kurie neviršija visų EŽŪGF skirtų biudžeto asignavimų.

3.  Atitinkamų finansinių metų EŽŪGF bendrieji preliminarūs biudžetiniai įsipareigojimai, numatyti tiems finansiniams metams ir dėl kurių nebuvo prisiimtas įsipareigojimas konkrečiose biudžeto eilutėse ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 1 d., panaikinami.

4.  Per du mėnesius nuo valstybių narių finansinių ataskaitų gavimo dienos, išlaidos, kurias patyrė su EŽŪGF susijusiose taisyklėse nurodytos institucijos ir įstaigos, priskiriamos įsipareigojimams pagal skyrius, straipsnius ir punktus. Priskyrimas tokiems ▌ įsipareigojimams gali būti atliktas praėjus tam dviejų mėnesių laikotarpiui, kai reikia taikyti asignavimų, susijusių su atitinkamomis biudžeto eilutėmis, perkėlimo procedūrą. Išskyrus atvejus, kai valstybės narės dar nėra atlikusios mokėjimo arba kai abejojama jų tinkamumu, sumos įrašomos kaip mokėjimai per tą patį dviejų mėnesių laikotarpį.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti biudžetiniai įsipareigojimai išskaičiuojami iš 1 dalyje nurodytų bendrųjų preliminarių įsipareigojimų.

5.   2 ir 3 dalys taikomos patikrinus ir pripažinus sąskaitas.

114 straipsnis

Įsipareigojimų terminai

1.  Nedarant poveikio 111 straipsnio 2 daliai ir 264 straipsnio 3 daliai, teisiniai įsipareigojimai, susiję su individualiais arba preliminariais biudžetiniais įsipareigojimais, prisiimami ne vėliau kaip n metų gruodžio 31 d., kai n metai – tai metai, kuriais buvo prisiimtas biudžetinis įsipareigojimas.

2.  Bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai apima visą atitinkamų teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki n+1 metų gruodžio 31 d., sumą.

Jeigu pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą skiriamas IX antraštinėje dalyje nurodytas apdovanojimas, 207 straipsnio 4 dalyje nurodytas teisinis įsipareigojimas prisiimamas ne vėliau kaip n+3 metų gruodžio 31 d.

Jeigu pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą išorės veiksmų srityje su trečiąja valstybe sudaromas finansavimo susitarimas, tas finansavimo susitarimas sudaromas ne vėliau kaip n+1 metų gruodžio 31 d. ▌Tuo atveju bendrasis biudžetinis įsipareigojimas apima visas teisinių įsipareigojimų, kuriais įgyvendinamas sudarytas finansavimo susitarimas, išlaidas trejus metus nuo finansavimo susitarimo sudarymo dienos.

Tačiau toliau nurodytais atvejais bendrasis biudžetinis įsipareigojimas apima visas teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki finansavimo susitarimo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, išlaidas:

a)  su kitais paramos teikėjais vykdomų veiksmų atveju;

b)  derinimo operacijų atveju;

c)  teisinių įsipareigojimų, susijusių su auditu ir vertinimu, atveju;

d)  toliau nurodytomis išimtinėmis aplinkybėmis:

i)  jau prisiimtų teisinių įsipareigojimų keitimo atveju;

ii)  kai teisiniai įsipareigojimai turi būti prisiimti po to, kai anksčiau laiko panaikinamas galiojantis teisinis įsipareigojimas;

iii)  pasikeitus įgyvendinimo subjektui.

3.  2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos netaikomos daugiametėms programoms, kurios įgyvendinamos vykdant suskaidytus įsipareigojimus toliau nurodytais atvejais:

a)  pasirengimo narystei pagalbos priemonės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 231/2014(42), atveju;

b)  Europos kaimynystės priemonės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 232/2014(43), atveju.

Atvejais, nurodytais pirmoje pastraipoje, Komisija automatiškai panaikina asignavimus vadovaudamasi konkretiems sektoriams skirtomis taisyklėmis.

4.  Galutinė individualių ir preliminarių biudžetinių įsipareigojimų dėl veiksmų, kurie vykdomi ilgiau nei vienerius finansinius metus, išskyrus personalo išlaidų atvejį, įgyvendinimo data nustatoma laikantis su jais susijusiuose teisiniuose įsipareigojimuose nustatytų sąlygų ir atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą.

5.  Visos tokių biudžetinių įsipareigojimų dalys, kurios nėra įvykdytos išmokant lėšas praėjus šešiems mėnesiams nuo galutinės įgyvendinimo datos, panaikinamos ▌.

6.  Biudžetinio įsipareigojimo, pagal kurį per dvejus metus nuo teisinio įsipareigojimo prisiėmimo nebuvo atliktas mokėjimas,115 straipsnio prasme, suma yra panaikinama, išskyrus atvejus, kai ta suma susijusi su atveju, dėl kurio bylinėjamasi teisme arba arbitražo kolegijoje, kai teisinis įsipareigojimas prisiimtas su trečiąja valstybe sudarytu finansavimo susitarimu arba kai taikomos specialios konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse nustatytos nuostatos.

115 straipsnis

Mokėjimų rūšys

1.  Apskaitos pareigūnas išlaidų apmokėjimą atlieka neviršydamas turimų lėšų.

2.  Mokėjimas atliekamas gavus įrodymą, kad atitinkamu veiksmu laikomasi sutarties, susitarimo ar pagrindinio akto, ir apima vieną ar daugiau iš šių operacijų:

a)  visos mokėtinos sumos sumokėjimą;

b)  mokėtinos sumos sumokėjimą vienu iš šių būdų:

i)  išankstiniu finansavimu, kuriuo išmokamos avansinės lėšos ir kurio suma pagal patikimo finansų valdymo principą gali būti padalyta į keletą išmokų; tokia išankstinio finansavimo suma sumokama remiantis sutartimi, susitarimu ar pagrindiniu aktu arba patvirtinamaisiais dokumentais, pagal kuriuos galima patikrinti, ar laikomasi atitinkamos sutarties ar susitarimo sąlygų;

i)  atliekant vieną arba daugiau tarpinių mokėjimų, atitinkančių dalinį veiksmo arba dalinį sutarties ar susitarimo įvykdymą; gali būti sumokama visa išankstinio finansavimo suma ar jos dalis, nedarant poveikio pagrindiniam aktui;

iii)  vienu mokėtinų sumų likučio vienu sumokėjimu, kai veiksmas arba sutartis ar susitarimas yra visiškai įvykdyti;

c)  atidėjinio sumokėjimą į bendrą atidėjinių fondą, įsteigtą pagal 212 straipsnį.

Likutis gali būti sumokamas tik vieną kartą ir juo padengiamos visos ankstesnės išlaidos. Nepanaudotoms sumoms susigrąžinti išduodamas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti.

3.  Atliekant kiekvieną mokėjimą, biudžeto apskaitoje atskiriami skirtingų 2 dalyje nurodytų rūšių mokėjimai.

4.  Į 80 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles įtraukiamos išankstinio finansavimo patvirtinimo sąskaitose taisyklės ir išlaidų tinkamumo finansuoti pripažinimo taisyklės.

5.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas reguliariai tvirtina išankstinio finansavimo mokėjimus, atsižvelgdamas į projekto ekonominį pobūdį ir ne vėliau kaip projekto pabaigoje. Mokėjimai tvirtinami remiantis informacija apie patirtas išlaidas arba patvirtinimu, kad įvykdytos mokėjimo sąlygos pagal 125 straipsnį, kaip patvirtino leidimus suteikiantis pareigūnas pagal 111 straipsnio 3 dalį.

Susitarimų dėl dotacijų, sutarčių arba susitarimų dėl įnašų, kurių suma viršija 5 000 000 EUR, atveju leidimus suteikiantis pareigūnas kiekvienų metų pabaigoje gauna bent tą informaciją, kuri būtina pagrįstam tų išlaidų įverčiui apskaičiuoti. Ta informacija neturi būti naudojama išankstiniam finansavimui patvirtinti, tačiau ja gali naudotis leidimus suteikiantis pareigūnas ir apskaitos pareigūnas, siekdami vykdyti 82 straipsnio 2 dalį.

Taikant antrą pastraipą, atitinkamos nuostatos įtraukiamos į prisiimamus teisinius įsipareigojimus.

116 straipsnis

Mokėjimų terminai

1.  Mokėjimai atliekami per:

a)  90 kalendorinių dienų – susitarimų dėl įnašų, sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų, susijusių su techninėmis paslaugomis ar veiksmais, kuriuos ypač sunku įvertinti ir pagal kuriuos mokėjimas priklauso nuo ataskaitos ar sertifikato patvirtinimo, atveju;

b)  60 kalendorinių dienų – visų kitų susitarimų dėl įnašų, sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų, pagal kuriuos mokėjimas priklauso nuo ataskaitos ar sertifikato patvirtinimo, atveju;

c)  30 kalendorinių dienų – visų kitų susitarimų dėl įnašų, sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų atveju.

2.  Laikotarpis, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus, apima išlaidų patvirtinimą, leidimą jas daryti ir jų apmokėjimą.

Jis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią gaunamas mokėjimo prašymas.

3.  Mokėjimo prašymą kuo greičiau užregistruoja atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno įgaliotas departamentas ir jis laikomas gautu jo užregistravimo dieną.

Mokėjimo data – tai Sąjungos institucijos sąskaitos debetavimo diena.

Mokėjimo prašyme nurodomi šie esminiai elementai:

a)  kreditoriaus tapatybės duomenys;

b)  suma;

c)  valiuta;

d)  data.

Jeigu trūksta bent vieno esminio elemento, mokėjimo prašymas atmetamas.

Kreditorius kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią buvo gautas mokėjimo prašymas, raštu informuojamas apie prašymo atmetimą ir atmetimo priežastis.

4.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti mokėjimo terminą, jei:

a)  mokėjimo prašymo suma nėra mokėtina arba

b)  nepateikti tinkami patvirtinamieji dokumentai.

Jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gauna informacijos, kuri verčia abejoti dėl mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumo finansuoti, jis gali sustabdyti mokėjimo terminą, kad būtų galima patikrinti, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ar išlaidos iš tikrųjų yra tinkamos finansuoti. Likęs mokėjimui atlikti skirtas laikotarpis vėl pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią gaunama prašoma informacija ar pataisyti dokumentai arba atliekamas reikiamas papildomas patikrinimas, įskaitant patikrinimus vietoje.

Atitinkami kreditoriai raštu informuojami apie to sustabdymo priežastis.

5.  Išskyrus atvejus, susijusius su valstybėmis narėmis, EIB ir EIF, pasibaigus 1 dalyje nustatytiems terminams, kreditorius turi teisę gauti delspinigius pagal šias sąlygas:

a)  taikomos 99 straipsnio 2 dalyje nurodytos delspinigių normos;

b)  delspinigiai turi būti mokami už laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo kalendorinės dienos, einančios po dienos, kurią baigėsi 1 dalyje nustatytas mokėjimo terminas, iki mokėjimo dienos.

Tačiau tuo atveju, kai delspinigių suma, apskaičiuota pagal pirmą pastraipą, yra 200 EUR arba mažesnė, ji sumokama kreditoriui tik pagal prašymą, pateiktą per du mėnesius nuo pavėluoto mokėjimo gavimo dienos.

6.  Kiekviena Sąjungos institucija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl terminų laikymosi ir šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų terminų sustabdymo. Komisijos ataskaita pridedama prie metinių veiklos ataskaitų suvestinės, nurodytos 74 straipsnio 9 dalyje.

8 SKYRIUS

Vidaus auditorius

117 straipsnis

Vidaus auditoriaus skyrimas

1.  Kiekviena Sąjungos institucija numato vidaus audito funkciją, kuri vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Atitinkamos Sąjungos institucijos paskirtas vidaus auditorius yra jai atskaitingas už tinkamo biudžeto vykdymo sistemų veikimo ir procedūrų taikymo patikrinimą. Vidaus auditorius negali būti nei leidimus suteikiantis pareigūnas, nei apskaitos pareigūnas.

2.  EIVT vidaus audito tikslais Sąjungos delegacijų vadovams, veikiantiems kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 60 straipsnio 2 dalį, perdeleguotą finansų valdymą tikrina Komisijos vidaus auditorius.

Komisijos vidaus auditorius taip pat veikia kaip EIVT vidaus auditorius, kiek tai susiję su EIVT skirto biudžeto skirsnio vykdymu.

3.  Kiekviena Sąjungos institucija paskiria savo vidaus auditorių laikydamasi savo specifikai ir reikalavimams pritaikytos tvarkos. Apie savo vidaus auditoriaus paskyrimą kiekviena Sąjungos institucija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4.  Kiekviena Sąjungos institucija pagal savo specifiką ir reikalavimus apibrėžia savo vidaus auditoriaus įgaliojimų apimtį ir, tinkamai atsižvelgdama į tarptautinius vidaus audito standartus, išsamiai nustato vidaus auditoriaus pareigų vykdymo tikslus ir procedūras.

5.  Kiekviena Sąjungos institucija vidaus auditoriumi gali paskirti pareigūną ar kitą tarnautoją, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, atsižvelgdama į jo konkrečią kompetenciją; jis parenkamas iš valstybių narių piliečių.

6.  Jeigu dvi ar daugiau Sąjungos institucijų paskiria tą patį vidaus auditorių, jos pasirūpina, kad vidaus auditorius būtų pripažintas atsakingu už savo veiksmus, kaip nustatyta 121 straipsnyje.

7.  Jos vidaus auditoriui nustojus eiti pareigas, kiekviena Sąjungos institucija apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

118 straipsnis

Vidaus auditoriaus įgaliojimai ir pareigos

1.  Vidaus auditorius pataria savo Sąjungos institucijai dėl rizikos valdymo, teikdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės ir rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.

Vidaus auditorius visų pirma yra atsakingas už:

a)  vidaus valdymo sistemų tinkamumo bei efektyvumo ir departamentų veiklos įgyvendinant įvairių krypčių politiką, programas ir veiksmus rezultatų vertinimą remiantis su jais susijusia rizika;

b)  vidaus kontrolės ir audito sistemų, taikytinų kiekvienai biudžeto vykdymo operacijai, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.

2.  Vykdydamas savo pareigas vidaus auditorius atlieka atitinkamos Sąjungos institucijos visos veiklos ir visų departamentų auditą. Vidaus auditoriui suteikiama visiška neribota prieiga prie visos informacijos, kurios jam reikia savo pareigoms atlikti, prireikus ir prieiga vietoje, be kita ko, valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse.

Vidaus auditorius atsižvelgia į leidimus suteikiančių pareigūnų metinę ataskaitą ir visą kitą nustatytą informaciją.

3.  Vidaus auditorius pateikia atitinkamai Sąjungos institucijai savo nustatytus faktus ir rekomendacijas. Atitinkama Sąjungos institucija užtikrina, kad būtų imtasi priemonių dėl rekomendacijų, pateiktų po audito. ▌

Kiekviena Sąjungos institucija apsvarsto, ar jos vidaus auditoriaus ataskaitose pateiktos rekomendacijos yra tinkamos paminėti keičiantis geriausia praktika su kitomis Sąjungos institucijomis.

4.  Vidaus auditorius atitinkamai Sąjungos institucijai pateikia metinę vidaus audito ataskaitą, kurioje nurodomas atliktų vidaus auditų skaičius ir rūšys, pateiktos svarbiausios rekomendacijos ir veiksmai, kurių buvo imtasi dėl tų rekomendacijų.

Toje metinėje vidaus audito ataskaitoje nurodomos visos sisteminės problemos, kurias, pateikdama 93 straipsnyje nurodytą nuomonę, nustatė pagal 143 straipsnį sudaryta komisija.

5.  Vidaus auditorius, rengdamas ataskaitą, visų pirma daugiausia dėmesio skiria tam, kaip apskritai laikomasi patikimo finansų valdymo ir veiklos rezultatų principų, ir užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių siekiant nuolat gerinti taikymą.

6.  Kiekvienais metais pagal biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir SESV 319 straipsnį Komisija, jei to prašoma, perduoda savo metinę vidaus audito ataskaitą, tinkamai laikydamasi konfidencialumo reikalavimų.

7.  Kiekviena Sąjungos institucija pateikia savo vidaus auditoriaus kontaktinius duomenis bet kuriam išlaidų operacijose dalyvaujančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kad jis galėtų konfidencialiai kreiptis į vidaus auditorių.

8.  Kiekvienais metais kiekviena Sąjungos institucija parengia ataskaitą, kurioje pateikiama atliktų vidaus auditų skaičiaus ir rūšių santrauka, pateiktų rekomendacijų ir veiksmų, kurių buvo imtasi dėl tų rekomendacijų, apibendrinimas, ir perduoda ją Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip numatyta 247 straipsnyje.

9.  Su vidaus auditoriaus ataskaitomis ir nustatytais faktais, taip pat atitinkamos Sąjungos institucijos ataskaita visuomenė gali susipažinti tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi siekiant jas įgyvendinti.

10.  Kiekviena Sąjungos institucija savo vidaus auditorių aprūpina ištekliais, kurių reikia, kad jis galėtų tinkamai vykdyti vidaus auditoriaus pareigas, ir parengia užduočių aprašą, kuriame išsamiai nurodomos jos vidaus auditoriaus užduotys, teisės ir pareigos.

119 straipsnis

Vidaus auditoriaus darbo programa

1.  Vidaus auditorius patvirtina savo darbo programą ir ją pateikia atitinkamai Sąjungos institucijai.

2.  Kiekviena Sąjungos institucija gali paprašyti, kad jos vidaus auditorius atliktų auditus, kurie nėra įtraukti į 1 dalyje nurodytą darbo programą.

120 straipsnis

Vidaus auditoriaus nepriklausomumas

1.  Atlikdamas auditus, vidaus auditorius yra visiškai nepriklausomas. Atitinkama Sąjungos institucija nustato specialias vidaus auditoriui taikytinas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad vidaus auditorius, vykdydamas savo pareigas, būtų visiškai nepriklausomas, ir kuriomis nustatoma vidaus auditoriaus atsakomybė.

2.  Vidaus auditorius negali būti duodami nurodymai, kaip vykdyti pareigas, kurios, jį paskyrus, jam pavedamos pagal šį reglamentą, ir šių pareigų vykdymas negali būti kaip nors kitaip varžomas.

3.  Jei vidaus auditorius yra vienas iš darbuotojų, savo išimtines auditoriaus pareigas jis vykdo visiškai nepriklausomai ir prisiima atsakomybę, kaip nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose ▌.

121 straipsnis

Vidaus auditoriaus atsakomybė

Savo vidaus auditorių, kaip darbuotoją, pripažinti atsakingu už jo veiksmus gali tik kiekviena Sąjungos institucija, veikdama pagal šį straipsnį.

Kiekviena Sąjungos institucija priima motyvuotą sprendimą pradėti tyrimą. Apie tą sprendimą pranešama suinteresuotajai šaliai. Atitinkama Sąjungos institucija savo tiesiogine atsakomybe tyrimui vadovauti gali paskirti vieną ar daugiau pareigūnų, kurių pareigų lygis yra toks pat ar aukštesnis už atitinkamo darbuotojo pareigų lygį. Vykstant tyrimui išklausoma suinteresuotosios šalies nuomonė.

Tyrimo ataskaita pateikiama suinteresuotajai šaliai, kurią toje ataskaitoje nagrinėjamu klausimu išklauso atitinkama Sąjungos institucija.

Remdamasi ataskaita ir išklausiusi suinteresuotąją šalį, atitinkama Sąjungos institucija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo procedūra nutraukiama, arba motyvuotą sprendimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 bei 86 straipsnius ir IX priedą. Apie sprendimus taikyti drausmines priemones ar finansines nuobaudas pranešama suinteresuotajai šaliai, jie taip pat pateikiami kitoms Sąjungos institucijoms bei Audito Rūmams susipažinti.

Suinteresuotoji šalis dėl tokių sprendimų gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose.

122 straipsnis

Ieškinys, pareikštas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Nedarant poveikio teisių gynimo priemonėms, numatytoms Pareigūnų tarnybos nuostatuose, vidaus auditorius gali tiesiogiai pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl bet kurio akto, susijusio su jo, kaip vidaus auditoriaus, vykdomomis pareigomis. Jis tokį ieškinį pareiškia per tris mėnesius nuo tos kalendorinės dienos, kurią jis sužinojo apie tokį aktą.

Tokie ieškiniai tiriami ir nagrinėjami, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 5 dalyje.

123 straipsnis

Vidaus audito pažangos komitetai

1.  Kiekviena Sąjungos institucija įsteigia vidaus audito pažangos komitetą, kuriam pavedama užtikrinti, kad vidaus auditorius būtų nepriklausomas, stebėti vidaus audito darbo kokybę ir užtikrinti, kad institucijos tarnybos tinkamai atsižvelgtų į vidaus ir išorės audito rekomendacijas ir imtųsi tolesnių veiksmų.

2.  Kiekviena Sąjungos institucija sprendžia dėl vidaus audito pažangos komiteto sudėties, atsižvelgdama į savo organizacinę autonomiją ir nepriklausomų ekspertų konsultacijų svarbą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 SKYRIUS

Tiesioginiam, netiesioginiam ir pasidalijamajam valdymui taikytinos taisyklės

124 straipsnis

Taikymo sritis

Šioje antraštinėje dalyje, išskyrus 138 straipsnį, pateikiamos nuorodos į teisinius įsipareigojimus laikomos nuorodomis į teisinius įsipareigojimus, preliminariąsias sutartis ir finansinius partnerystės pagrindų susitarimus.

125 straipsnis

Sąjungos įnašo formos

1.  Sąjungos įnašai pagal tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą padeda siekti nurodyto Sąjungos politikos tikslo bei rezultatų ir gali būti kurios nors iš šių formų:

a)  finansavimas, nesusijęs su atitinkamų operacijų išlaidomis, grindžiamas:

i)  konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse ar Komisijos sprendimuose išdėstytų sąlygų įvykdymu; arba

ii)  rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytais orientyrais arba veiklos rodikliais, pasiekimu;

b)  faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas;

c)  fiksuotieji vieneto įkainiai, pagal kuriuos, remiantis suma už vienetą, apmokamos visų ar tam tikrų specialių kategorijų iš anksto aiškiai nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos;

d)  fiksuotosios sumos, pagal kurias apskritai apmokamos visų ar tam tikrų specialių kategorijų iš anksto aiškiai nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos;

e)  finansavimas pagal fiksuotąją normą, pagal kurią, taikant procentinį dydį, apmokamos visų ar tam tikrų specialių kategorijų iš anksto aiškiai nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos;

f)  a–e punktuose nurodytų formų derinys.

Sąjungos įnašai, nurodyti šios dalies pirmoje pastraipos c, d ir e punktuose, tiesioginio ir netiesioginio valdymo atveju nustatomi pagal 181 straipsnį arba konkretiems sektoriams skirtas taisykles, o pasidalijamojo valdymo atveju - pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles. Sąjungos įnašai, nurodyti šios dalies pirmos pastraipos a punkte, tiesioginio ir netiesioginio valdymo atveju nustatomi pagal 181 straipsnį, konkretiems sektoriams skirtas taisykles arba Komisijos sprendimą, o pasidalijamojo valdymo atveju – pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

2.  Nustatant tinkamą įnašo formą, kuo labiau atsižvelgiama į potencialių gavėjų interesus ir apskaitos metodus.

3.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas 74 straipsnio 9 dalyje nurodytoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikia informaciją apie su išlaidomis nesusijusį finansavimą pagal šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir f punktus.

126 straipsnis

Tarpusavio pasikliovimas vertinimais

Komisija gali visiškai ar iš dalies pasitikėti savo ar kitų subjektų, įskaitant paramos teikėjus, atliktais vertinimais, tiek, kiek tokie vertinimai atlikti laikantis sąlygų, kurios yra lygiavertės šiame reglamente išdėstytoms taikytino vykdymo metodo sąlygoms. Tuo tikslu Komisija skatina pripažinti tarptautiniu mastu pripažintus standartus ir geriausią tarptautinę praktiką.

127 straipsnis

Tarpusavio pasikliovimas auditais

Nedarant poveikio esamoms galimybėms atlikti tolesnius auditus, jeigu nepriklausomas auditorius, remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, atliko finansinių ataskaitų ir ataskaitų, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo naudojimas, auditą, kuriuo suteiktas pagrįstas užtikrinimas, tuo auditu turi būti grindžiamas bendras užtikrinimas, kaip nurodyta toliau, kai tikslinga, konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse, su sąlyga, kad yra pakankamai įrodymų įrodyti auditoriaus nepriklausomumą ir kompetenciją. Tuo tikslu nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir susiję audito dokumentai, jei to prašoma, pateikiami Europos Parlamentui, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybių narių audito institucijoms.

128 straipsnis

Jau turimos informacijos naudojimas

Siekiant išvengti situacijos, kai iš Sąjungos lėšas gaunančių asmenų ar subjektų tos pačios informacijos būtų prašoma daugiau nei vieną kartą, Sąjungos institucijų, vadovaujančių institucijų ar kitų Sąjungos biudžetą vykdančių įstaigų bei subjektų jau turima informacija turi būti naudojama tiek, kiek įmanoma.

129 straipsnis

Bendradarbiavimas siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus

1.  Bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiauja siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir, kaip reikalaujama lėšų gavimo sąlygose, suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, EPPO tų valstybių narių, dalyvaujančių įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 atveju, OLAF, ▌ Audito Rūmams ▌ir, kai tikslinga, atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(44).

2.  Bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas pagal tiesioginį ir netiesioginį valdymą, raštu sutinka suteikti būtinas teises, kaip nurodyta 1 dalyje, ir užtikrina, kad visos Sąjungos lėšų vykdymo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises.

2 SKYRIUS

Tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui taikytinos taisyklės

1 SKIRSNIS

TAISYKLĖS DĖL PROCEDŪRŲ IR VALDYMO

130 straipsnis

Finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai

1.  Komisija gali sudaryti finansinius partnerystės pagrindų susitarimus dėl ilgalaikio bendradarbiavimo su asmenimis ir subjektais, vykdančiais Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, arba naudos gavėjais. Nedarant poveikio šio straipsnio 4 dalies c punktui, finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą kiekvienos daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpiu. Pagal tokius susitarimus gali būti pasirašomi susitarimai dėl įnašų arba susitarimai dėl dotacijų.

2.  Finansinio partnerystės pagrindų susitarimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos politikos tikslams pasiekti stabilizuojant sutartines bendradarbiavimo sąlygas. Finansiniame partnerystės pagrindų susitarime konkrečiai nurodomos finansinio bendradarbiavimo formos ir įtraukiama pareiga, pasirašant konkrečius susitarimus pagal finansinį partnerystės pagrindų susitarimą, išdėstyti konkrečių tikslų pasiekimo stebėsenos tvarką. Tuose susitarimuose taip pat, remiantis ex ante vertinimo rezultatais, nurodoma, ar Komisija gali pasikliauti asmenų arba subjektų, vykdančių Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, arba naudos gavėjų sistemomis ir procedūromis, įskaitant audito procedūras.

3.  Siekiant optimizuoti auditų sąnaudas bei naudą ir palengvinti koordinavimą, su asmenimis ir subjektais, naudojančiais Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, arba naudos gavėjais gali būti sudaromi susitarimai dėl audito ar tikrinimo. Tokiais susitarimais nedaromas poveikis 127 ir 129 straipsniams.

4.  Jeigu finansinis partnerystės pagrindų susitarimas įgyvendinamas teikiant konkrečias dotacijas:

a)  finansinis partnerystės pagrindų susitarime, be 2 dalyje nurodytos informacijos, nurodoma:

i)  numatytų veiksmų arba darbo programų pobūdis;

ii)  konkrečių dotacijų skyrimo procedūra, atitinkanti VIII antraštinėje dalyje nustatytus principus ir procedūrines taisykles;

b)  finansinio partnerystės pagrindų susitarimo ir konkretaus susitarimo dėl dotacijos nuostatų visuma turi atitikti 201 straipsnio reikalavimus;

c)  finansinio partnerystės pagrindų susitarimo trukmė negali būti ilgesnė kaip ketveri metai, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kurie aiškiai nurodomi 74 straipsnio 9 dalyje nurodytoje metinėje veiklos ataskaitoje;

d)  finansinis partnerystės pagrindų susitarimas turi būti įgyvendinamas laikantis skaidrumo ir vienodo požiūrio į pareiškėjus principų;

e)  finansinis partnerystės pagrindų susitarimas vertinamas kaip dotacija, kiek tai susiję su programavimu, ex ante skelbimu ir skyrimu;

f)  tokio finansinio partnerystės pagrindų susitarimo pagrindu teikiamoms konkrečioms dotacijoms taikomos 38 straipsnyje nustatytos ex post skelbimo procedūros.

5.  Finansiniame partnerystės pagrindų susitarime, įgyvendinamame teikiant konkrečias dotacijas, gali būti numatoma pasikliauti naudos gavėjo sistemomis ir procedūromis pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tos sistemos ir procedūros yra įvertintos pagal 154 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Tokiu atveju 196 straipsnio 1 dalies d punktas netaikomas. Jeigu 154 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas naudos gavėjo procedūras, pagal kurias teikiamas finansavimas trečiosioms šalims, Komisija įvertino teigiamai, 204 ir 205 straipsniai netaikomi.

6.  Jeigu finansinis partnerystės pagrindų susitarimas įgyvendinamas teikiant konkrečias dotacijas, 198 straipsnyje nurodytas finansinio ir veiklos pajėgumo patikrinimas atliekamas prieš pasirašant finansinį partnerystės pagrindų susitarimą. Komisija gali pasikliauti kitų paramos teikėjų atliktu lygiaverčiu finansinio ir veiklos pajėgumo patikrinimu.

7.  Jeigu finansinis partnerystės pagrindų susitarimas įgyvendinamas susitarimais dėl įnašų, finansinio partnerystės pagrindų susitarimo ir susitarimo dėl įnašo nuostatų visuma turi atitikti 129 straipsnį ir 155 straipsnio 6 dalį.

131 straipsnis

Sustabdymas, panaikinimas ir sumažinimas

1.  Jeigu vykdant skyrimo procedūrą padaryta pažeidimų arba sukčiauta, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sustabdo procedūrą ir gali imtis visų būtinų priemonių, be kita ko, atšaukti procedūrą. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas informuoja OLAF apie įtariamus sukčiavimo atvejus.

2.  Jeigu po skyrimo paaiškėja, kad vykdant skyrimo procedūrą padaryta pažeidimų arba sukčiauta, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali:

a)  atsisakyti prisiimti teisinį įsipareigojimą arba atšaukti apdovanojimo skyrimą;

b)  sustabdyti mokėjimus;

c)  sustabdyti teisinio įsipareigojimo vykdymą;

d)  kai tikslinga, panaikinti visą teisinį įsipareigojimą arba įsipareigojimą vieno arba daugiau gavėjų atžvilgiu.

3.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti mokėjimus arba teisinio įsipareigojimo vykdymą, jeigu:

a)  nustatoma, kad vykdant teisinį įsipareigojimą padaryta pažeidimų, sukčiauta arba nevykdomos pareigos;

b)  būtina patikrinti, ar iš tikrųjų padaryti įtariami pažeidimai, sukčiauta arba nevykdomos pareigos;

c)  pažeidimai, sukčiavimas arba pareigų nevykdymas verčia abejoti asmens arba subjekto, vykdančio Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, vidaus kontrolės sistemų patikimumu ar efektyvumu arba pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu.

Jeigu pirmos pastraipos b punkte nurodyti įtariami pažeidimai, sukčiavimas arba pareigų nevykdymas nepasitvirtina, teisinio įsipareigojimo vykdymas arba mokėjimai kuo greičiau atnaujinami.

Pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali panaikinti visą teisinį įsipareigojimą arba įsipareigojimą vieno arba daugiau gavėjų atžvilgiu.

4.  Be priemonių, nurodytų 2 ar 3 dalyje, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali proporcingai sumažinti dotaciją, apdovanojimą, susitarime dėl įnašo nustatytą įnašą arba sutartyje nustatytą kainą, atsižvelgdamas į pažeidimų, sukčiavimo arba pareigų nevykdymo mastą, be kita ko, tais atvejais, kai atitinkama veikla nebuvo įgyvendinta arba buvo įgyvendinta netinkamai, iš dalies ar pavėluotai.

Finansavimo, nurodyto 125 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali proporcingai sumažinti įnašą, jeigu rezultatai buvo pasiekti netinkamai, iš dalies arba pavėluotai arba nebuvo įvykdytos sąlygos.

5.  2 dalies b, c ir d punktai ir 3 dalis netaikomi apdovanojimų konkurse dalyvaujantiems pareiškėjams.

132 straipsnis

Įrašų saugojimas

1.  Gavėjai įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus, įskaitant statistinius ir kitus su finansavimu susijusius įrašus, taip pat elektroninius įrašus ir dokumentus, saugo penkerius metus nuo likučio sumokėjimo arba, jei toks mokėjimas neatliekamas, nuo sandorio įvykdymo dienos. Šis laikotarpis yra treji metai, kai finansavimo suma yra 60 000 EUR arba mažesnė.

2.  Auditų, apeliacinių skundų, ieškinių ir ginčų, susijusių su teisiniais įsipareigojimais, nagrinėjimo įrašai ir dokumentai arba su OLAF tyrimais susiję įrašai ir dokumentai ▌ saugomi tol, kol tokie auditai, apeliacinių skundų, ieškinių ir ginčų nagrinėjimas arba tyrimai bus užbaigti. Su OLAF tyrimais susijusių įrašų ir dokumentų atveju pareiga saugoti taikoma nuo tada, kai apie tuos tyrimus pranešama gavėjui.

3.  Saugomi įrašų ir dokumentų originalai arba patvirtintos originalų kopijos, arba jie saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose, įskaitant elektronines dokumentų originalų versijas arba tik elektronine versija egzistuojančius dokumentus. Jei turimos elektroninės versijos, originalų nereikalaujama, jeigu tokie dokumentai atitinka taikytinus teisinius reikalavimus, kad būtų laikomi lygiaverčiais originalams ir jais būtų galima pasikliauti atliekant auditą.

133 straipsnis

Rungimosi principu pagrįsta procedūra ir teisių gynimo priemonės

1.  Prieš patvirtindamas bet kokią priemonę, darančią neigiamą poveikį dalyvio arba gavėjo teisėms, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad dalyviui arba gavėjui būtų suteikta galimybė pateikti pastabas.

2.  Jeigu leidimus suteikiančio pareigūno patvirtinta priemonė daro neigiamą poveikį dalyvio arba gavėjo teisėms, akte, kuriuo ta priemonė nustatoma, nurodomos administracinės ir (arba) teisminės teisių gynimo priemonės, kuriomis tas aktas gali būti užginčytas.

134 straipsnis

Palūkanų normos subsidijos ir garantinio mokesčio subsidijos

1.  Palūkanų normos subsidijos ir garantinio mokesčio subsidijos teikiamos pagal X antraštinę dalį, jeigu jos yra sujungtos į vieną priemonę su finansinėmis priemonėmis.

2.  Jeigu palūkanų normos subsidijos ir garantinio mokesčio subsidijos nėra sujungtos į vieną priemonę su finansinėmis priemonėmis, jos gali būti teikiamos pagal VI arba VIII antraštinę dalį.

2 SKIRSNIS

ANKSTYVOJO NUSTATYMO IR DRAUDIMO DALYVAUTI PROCEDŪROJE SISTEMA

135 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga nustatant riziką, draudimo dalyvauti procedūrose ir skiriant finansines nuobaudas

1.  Kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija sukuria ir administruoja ▌ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą.

Tokios sistemos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad būtų:

a)  iš anksto nustatyti 2 dalyje nurodyti asmenys arba subjektai, kurie kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams;

b)  uždrausta dalyvauti procedūroje 2 dalyje nurodytiems asmenims arba subjektams, patekusiems į kurią nors iš 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje;

c)  skirta finansinė nuobauda gavėjui pagal 138 straipsnį.

2.  Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema taikoma:

a)  dalyviams ir gavėjams;

b)  subjektams, kurių pajėgumu kandidatas arba konkurso dalyvis ketina pasikliauti, arba rangovo subrangovams;

c)  bet kuriam asmeniui arba subjektui, gaunančiam Sąjungos lėšas, kai biudžetas vykdomas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą ir 154 straipsnio 4 dalį, remiantis informacija, pateikta pagal 155 straipsnio 6 dalį ▌;

d)  bet kuriam asmeniui arba subjektui, gaunančiam Sąjungos lėšas pagal finansines priemones, kurios išimties tvarka įgyvendinamos pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ▌;

e)  dalyviams arba gavėjams, apie kuriuos subjektai, vykdantys biudžetą pagal 63 straipsnį, pagal 142 straipsnio 2 dalies d punktą pateikė informaciją, apie kurią laikydamosi konkretiems sektoriams skirtų taisyklių pranešė valstybės narės;

f)  rėmėjams, kaip nurodyta 26 straipsnyje.

3.  Sprendimą registruoti informaciją apie šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodytą riziką ankstyvojo nustatymo sistemoje, drausti 2 dalyje nurodytiems dalyviams arba subjektams dalyvauti procedūroje ir (arba) skirti gavėjui finansinę nuobaudą priima atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas. Su tokiais sprendimais susijusi informacija registruojama 142 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Jeigu tokie sprendimai priimami remiantis 136 straipsnio 4 dalimi, duomenų bazėje registruojama informacija apima informaciją apie toje dalyje nurodytus asmenis.

4.  Sprendimas uždrausti šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems dalyviams arba subjektams dalyvauti procedūroje arba skirti gavėjui finansines nuobaudas grindžiamas galutiniu teismo sprendimu arba, ▌136 straipsnio 1 dalyje nurodytomis situacijomis, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje - galutiniu administraciniu sprendimu, arba 136 straipsnio 2 dalyje nurodytomis situacijomis - 143 straipsnyje nurodytos komisijos preliminariu teisiniu kvalifikavimu, siekiant užtikrinti, kad tokios situacijos būtų įvertintos centralizuotai. 141 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pašalina dalyvį iš atitinkamos skyrimo procedūros.

Nedarant poveikio 136 straipsnio 5 daliai, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali, remdamasis 136 straipsnio 2 dalyje nurodytu preliminariu klasifikavimu, priimti sprendimą uždrausti dalyviui arba gavėjui dalyvauti procedūroje ir (arba) skirti gavėjui finansinę nuobaudą ir sprendimą paskelbti susijusią informaciją tik gavęs 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją.

136 straipsnis

Draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai ir sprendimai dėl draudimo dalyvauti procedūroje

1.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti šiuo reglamentu reglamentuojamose skyrimo procedūrose arba jį atrinkti Sąjungos lėšoms vykdyti, jei tas asmuo ar subjektas yra vienoje ar daugiau iš toliau nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje:

a)  asmuo arba subjektas yra bankrutavęs, jam taikoma nemokumo arba likvidavimo procedūra, jei jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, jei jis yra sudaręs susitarimą su kreditoriais, jei jo verslo veikla yra sustabdyta arba jei jis yra analogiškoje situacijoje, susidariusioje dėl panašios Sąjungos ar nacionalinėje teisėje numatytos procedūros;

b)  galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas nevykdo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal taikytiną teisę;

c)  galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, padaryto pažeidžiant taikytinus įstatymus ar kitus teisės aktus, arba profesijos, kuriai asmuo arba subjektas atstovauja, etikos standartus, arba padaryto bet kokiais neteisėtais veiksmais, kurie daro poveikį jo profesiniam patikimumui, kai tokie veiksmai rodo blogus ketinimus ar didelį aplaidumą, įskaitant visų pirma bet kurį iš toliau nurodytų veiksmų:

i)  sukčiavimas arba aplaidumas pateikiant klaidingą informaciją, kurios reikalaujama siekiant patikrinti, ar yra priežasčių uždrausti dalyvauti procedūroje, arba ar laikomasi tinkamumo ar atrankos kriterijų, arba kai jos reikalaujama vykdant teisinį įsipareigojimą;

ii)  susitarimo su kitais asmenimis arba subjektais sudarymą siekiant iškraipyti konkurenciją;

iii)  intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą;

iv)  bandymą daryti įtaką atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimų priėmimui vykstant skyrimo procedūrai;

v)  bandymą gauti konfidencialios informacijos, kuri skyrimo procedūros metu jam suteiktų nepagrįstą pranašumą;

d)  galutiniu teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl bet kurios iš šių veikų:

i)  sukčiavimo, Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371(45) 3 straipsnio ir 1995 m. liepos 26 d. Tarybos aktu priimtos Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(46)straipsnio prasme;

ii)  korupcijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/1371 4 straipsnio 2 dalyje ar aktyvios korupcijos 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktu priimtos Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais(47), 3 straipsnio prasme, arba veiklos, nurodytos Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR(48) 2 straipsnio 1 dalyje, ar korupcijos, kaip apibrėžta kituose taikytinuose teisės aktuose;

iii)  veiklos, susijusios su nusikalstama organizacija, kaip nurodyta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR(49) 2 straipsnyje;

iv)  pinigų plovimo arba teroristų finansavimo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849(50) 1 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių prasme;

v)  teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta atitinkamai Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR(51) 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikalstamos veikos kurstymo, pagalbos tokiai veikai, bendrininkavimo ją vykdant arba kėsinimosi ją įvykdyti, kaip nurodyta to sprendimo 4 straipsnyje;

vi)  vaikų darbo ar kitų su prekyba žmonėmis susijusių nusikalstamų veikų, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES(52) 2 straipsnyje;

e)  asmuo arba subjektas, vykdydamas iš biudžeto finansuojamą teisinį įsipareigojimą, savo pagrindines pareigas atliko su reikšmingais trūkumais, dėl kurių:

i)  teisinis įsipareigojimas buvo nutrauktas anksčiau laiko;

ii)  buvo pareikalauta atlyginti nuostolius arba taikytos kitos sutartyje numatytos sankcijos; ar

iii)  jie buvo nustatyti leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF arba Audito Rūmams atlikus patikrinimus ir auditą arba tyrimus;

f)  galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas padarė pažeidimą Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95(53) 1 straipsnio 2 dalies prasme;

g)  galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas įsteigė kitai jurisdikcijai priklausantį subjektą, ketindamas išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų pagal jo registruotos buveinės, centrinės administracijos ar pagrindinės verslo vietos jurisdikciją;

h)  galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad subjektas buvo įsteigtas turint g punkte nurodytą ketinimą.

2.  Jeigu šio straipsnio 1 dalies c, d, f, g ir h punktuose nurodytais atvejais arba šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu atveju nėra galutinio teismo sprendimo arba, kai taikytina, galutinio administracinio sprendimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, remdamasis tuose punktuose nurodytų veiksmų preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdamas į nustatytus faktus ar kitas išvadas, išdėstytus 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendacijoje.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas preliminarus kvalifikavimas nedaro poveikio valstybių narių kompetentingų institucijų pagal nacionalinę teisę atliekamam 135 straipsnio 2 dalyje nurodyto atitinkamo asmens arba subjekto veiksmų vertinimui. Gavęs pranešimą apie galutinį teismo sprendimą ar galutinį administracinį sprendimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas peržiūri savo sprendimą dėl draudimo 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje ir (arba) dėl finansinės nuobaudos skyrimo gavėjui. Tais atvejais, kai galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato tą trukmę, remdamasis nustatytais faktais bei išvadomis ir atsižvelgdamas į 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją.

Kai tokiu galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu pripažįstama, kad 135 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas nėra kaltas dėl veiksmų, kuriems taikomas preliminarus teisinis kvalifikavimas, kuriuo remiantis tam asmeniui arba subjektui buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas panaikina tą draudimą dalyvauti procedūroje ir (arba) atitinkamai kompensuoja skirtas finansines nuobaudas.

Pirmoje pastraipoje nurodyti faktai ir išvados visų pirma apima:

a)  faktus, nustatytus EPPO, tų valstybių narių, kurios pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime, atžvilgiu, Audito Rūmų ir OLAF atliktų auditų ar tyrimų arba vidaus audito metu, arba leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe atlikto bet kurio kito patikrinimo, audito ar kontrolės metu;

b)  negalutinius administracinius sprendimus, kurie gali apimti drausmines priemones, kurių ėmėsi kompetentinga priežiūros įstaiga, atsakinga už profesinės etikos standartų taikymo tikrinimą;

c)  asmenų ir subjektų, vykdančių Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, sprendimuose nurodytus faktus;

d)  subjektų, vykdančių Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, pateiktą informaciją laikantis 142 straipsnio 2 dalies;

e)  Komisijos sprendimus, susijusius su ▌Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimu, arba nacionalinės kompetentingos institucijos sprendimus, susijusius su Sąjungos ar nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimu.

3.  Visi atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimai pagal 135–142 straipsnius arba, kai taikytina, visos 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendacijos priimami laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į:

a)  situacijos rimtumą, įskaitant poveikį Sąjungos finansiniams interesams ir įvaizdžiui;

b)  nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką;

c)  veiksmų trukmę ir pasikartojimą;

d)  tai, ar veika buvo tyčinė arba aplaidumo mastą;

e)  1 dalies b punkte nurodytais atvejais – tai, ar aptariama suma yra nedidelė;

f)  visas kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tokias kaip antai:

i)  tai, kokiu mastu 135 straipsnio 2 dalyje nurodytas atitinkamas asmuo arba subjektas bendradarbiavo su atitinkama kompetentinga institucija, ir to asmens arba subjekto įnašą į tyrimą, kaip tai pripažino atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas arba

ii)  situacijos, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, atskleidimas pateikiant 137 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą.

4.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 135 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims arba subjektams dalyvauti procedūroje, jeigu:

a)  fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra 135 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens arba subjekto ▌administracijos, valdymo ar priežiūros įstaigos darbuotojas arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to asmens arba subjekto atžvilgiu, yra patekęs į vieną ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalies c–h punktuose nurodytų situacijų;

b)  fizinis arba juridinis asmuo, kuris prisiima neribotą atsakomybę už 135 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens arba subjekto skolas, yra patekęs į vieną ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalies a arba b punktuose nurodytų situacijų;

c)  fizinis asmuo, kuris yra labai svarbus vykdant skyrimo procedūrą arba teisinį įsipareigojimą, yra patekęs į vieną ar daugiau iš 1 dalies c–h punktuose nurodytų situacijų.

5.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali be 143 straipsnyje nurodytos komisijos išankstinės rekomendacijos laikinai uždrausti 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jeigu atitinkamo asmens arba subjekto dalyvavimas skyrimo procedūroje arba jo atrinkimas Sąjungos lėšoms vykdyti keltų didelę ir neišvengiamą grėsmę Sąjungos finansiniams interesams. Tokiais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas dėl to kreipiasi į 143 straipsnyje nurodytą komisiją ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo komisijos rekomendacijos gavimo dienos priima galutinį sprendimą.

6.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas, kai taikytina, į 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją, neuždraudžia 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti skyrimo procedūroje arba būti atrinktam Sąjungos lėšoms vykdyti, jeigu:

a)  asmuo arba subjektas ėmėsi šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisomųjų priemonių tokiu mastu, kokio pakanka jo patikimumui įrodyti. Šis punktas netaikomas šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu atveju;

b)  tai reikalinga siekiant užtikrinti paslaugos tęstinumą ribotos trukmės laikotarpį, kol bus patvirtintos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos taisomosios priemonės;

c)  toks draudimas būtų neproporcingas, remiantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais.

Be to, šio straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas prekių pirkimui ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai nutraukia savo verslo veiklą, arba iš likvidatorių, jei vykdoma nemokumo procedūra, jei susitarta su kreditoriais arba jei pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę vykdoma panaši procedūra.

Draudimo dalyvauti procedūroje netaikymo situacijomis, nurodytomis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nurodo priežastis, dėl kurių 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui nedraudžiama dalyvauti procedūroje, ir apie tas priežastis informuoja 143 straipsnyje nurodytą komisiją.

7.  6 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos taisomosios priemonės visų pirma gali būti:

a)  priemonės, skirtos nustatyti, kodėl susidaro situacijos, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, ir konkrečios techninės, organizacinės ir su darbuotojais susijusios priemonės atitinkamoje 135 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens arba subjekto verslo ar veiklos srityje, tinkamos veiksmams ištaisyti ir užkirsti kelią vėlesniam jų pasikartojimui;

b)  įrodymas, kad 135 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas ėmėsi priemonių, kad kompensuotų ar atlygintų žalą ar nuostolius, kurie buvo padaryti Sąjungos finansiniams interesams dėl faktinių aplinkybių, lėmusių situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje;

c)  įrodymas, kad 135 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas sumokėjo kompetentingos institucijos skirtą baudą arba šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba užtikrino jų mokėjimą.

8.  Atsižvelgdamas, kai taikytina, į peržiūrėtą 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas peržiūri savo sprendimą uždrausti 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje ex officio arba to asmens arba subjekto prašymu, jeigu tas asmuo arba subjektas jau ėmėsi taisomųjų priemonių, kurių pakanka, kad būtų įrodytas jo patikimumas, arba pateikė naujos informacijos, iš kurios aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta situacija, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, jau ištaisyta.

9.  135 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turi reikalauti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis pakeistų subjektą arba subrangovą, kurio pajėgumu jis ketina pasikliauti ir kuris yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje situacijoje, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje.

137 straipsnis

Pareiškimas ir įrodymai, kad nėra susidariusi situacija, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje

1.  Dalyvis pareiškia, ar jis yra patekęs į vieną iš 136 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir, kai taikytina, ar ėmėsi taisomųjų priemonių, nurodytų 136 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a punkte.

Dalyvis taip pat pareiškia, ar toliau nurodyti asmenys arba subjektai yra patekę į vieną iš 136 straipsnio 1 dalies c–h punktuose nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje:

a)  fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra dalyvio administracijos, valdymo ar priežiūros įstaigos darbuotojai arba kurie turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to dalyvio atžvilgiu;

b)  dalyvio tikrieji savininkai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 punkte.

Dalyvis ar gavėjas nedelsdamas informuoja atsakingą leidimus suteikiantį pareigūną, jei pasikeičia situacijos, apie kurias pranešta.

Kai tikslinga, kandidatas arba konkurso dalyvis pateikia pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus tuos pačius pareiškimus, kuriuos pasirašė subrangovas arba atitinkamu atveju bet kuris kitas subjektas, kurio pajėgumu jis ketina pasikliauti. ▌

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nereikalauja pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų pareiškimų, jeigu tokie pareiškimai jau buvo pateikti kitos skyrimo procedūros tikslais, su sąlyga, kad situacija nepasikeitė ir kad nuo pareiškimų pateikimo dienos praėjo ne daugiau kaip vieni metai.

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali netaikyti pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų reikalavimų labai mažos vertės sutarčių atveju, kurių vertė neviršija I priedo  14.4 punkte nurodytos sumos.

2.  Kaskart, kai to paprašo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ir kai to reikia siekiant užtikrinti tinkamą procedūros eigą, dalyvis, subrangovas arba subjektas, kurio pajėgumu kandidatas arba konkurso dalyvis ketina pasikliauti pateikia:

a)  tinkamus įrodymus, kad jis nėra patekęs nė į vieną iš 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje;

b)  informacijos apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie yra dalyvio administracijos, valdymo ar priežiūros organo nariai arba kurie turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to dalyvio atžvilgiu, įskaitant asmenis ir subjektus, priklausančius nuosavybės ir kontrolės struktūrai ir tikriesiems savininkams, ir tinkamų įrodymų, kad nė vienas iš tų asmenų nėra patekęs į vieną iš 136 straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje;

c)  tinkamus įrodymus, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie prisiima neribotą atsakomybę už to dalyvio skolas, nėra patekę į 136 straipsnio 1 dalies a ar b punkte nurodytą situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje.

3.  Kai taikytina ir laikantis nacionalinės teisės, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip tinkamą įrodymą, kad 2 dalyje nurodytas dalyvis arba subjektas nėra patekęs į vieną iš 136 straipsnio 1 dalies a, c, d, f, g ir h punkte nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, gali priimti naujausią teismo bylų registro išrašą arba, jei tai neįmanoma, įsisteigimo valstybės teisminės ar administracinės įstaigos neseniai išduotą lygiavertį dokumentą, įrodantį, kad tie reikalavimai yra įvykdyti.

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip pakankamą įrodymą, kad 2 dalyje nurodytas dalyvis arba subjektas nėra patekęs į vieną iš 136 straipsnio 1 dalies a ir b punkte nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, gali priimti įsisteigimo valstybės kompetentingos institucijos neseniai išduotą pažymą. Jeigu tokių rūšių pažymos įsisteigimo valstybėje nėra išduodamos, dalyvis gali pateikti teisminės įstaigos arba notaro patvirtintą priesaikos deklaraciją arba, jei tai neįmanoma, jo įsisteigimo valstybės administracinės įstaigos arba kompetentingos profesinės organizacijos patvirtintą oficialų pareiškimą.

4.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas 2 dalyje nurodytam dalyviui arba subjektui netaiko pareigos pateikti 2 ir 3 dalyse nurodytų patvirtinamųjų dokumentų:

a)  jeigu jis gali nemokamai su tokiais dokumentais susipažinti nacionalinėje duomenų bazėje;

b)  jeigu tokie dokumentai jam jau buvo pateikti kitos procedūros tikslais ir su sąlyga, kad visi pateikti dokumentai tebegalioja ir kad nuo dokumentų išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip vieneri metai;

c)  jeigu jis pripažįsta, kad pateikti tokius dokumentus yra fiziškai neįmanoma ▌.

5.  Šio straipsnio 1–4 dalys netaikomos asmenims ir subjektams, vykdantiems Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, arba Sąjungos organams, nurodytiems 70 ir 71 straipsniuose.

Jeigu taikomos finansinės priemonės ir nėra taisyklių ir procedūrų, visiškai lygiaverčių 154 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytoms taisyklėms ir procedūroms, galutiniai gavėjai ir tarpininkai asmeniui arba subjektui, vykdančiam Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, pateikia pasirašytą priesaikos deklaraciją, kuria patvirtinama, kad jie nėra patekę į vieną iš 136 straipsnio 1 dalies a–d, g ir h punktuose arba 141 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytų situacijų arba į situaciją, kuri, atlikus vertinimą pagal 154 straipsnio 4 dalį, buvo pripažinta lygiaverte.

Jeigu finansinės priemonės įgyvendinamos išimties tvarka pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, galutiniai gavėjai pateikia finansų tarpininkams pasirašytą priesaikos deklaraciją, kuria patvirtinama, kad jie nėra patekę į vieną iš 136 straipsnio 1 dalies a– d, g ir h punktuose arba 141 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytų situacijų.

138 straipsnis

Finansinės nuobaudos

1.  Siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas, kai taikytina, į 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją, gali skirti finansinę nuobaudą gavėjui, dėl kurio prisiimtas teisinis įsipareigojimas ir kuris yra patekęs į 136 straipsnio 1 dalies c, d, e arba f punkte nurodytą situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje.

Susidarius 136 straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytoms situacijoms, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, finansinė nuobauda gali būti skiriama kaip alternatyva sprendimui uždrausti gavėjui dalyvauti procedūroje, kai toks draudimas būtų neproporcingas remiantis 136 straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais.

Susidarius 136 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose ▌nurodytoms situacijoms, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, finansinė nuobauda gali būti skiriama kartu su draudimu dalyvauti procedūroje, jeigu tai būtina Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti dėl to, kad gavėjas sistemingai ir periodiškai vykdė veiksmus, kuriais siekė nepagrįstai gauti Sąjungos lėšų.

Nepaisant šios dalies pirmos, antros ir trečios pastraipos, finansinė nuobauda neskiriama gavėjui, kuris pagal 137 straipsnį atskleidė, kad yra patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje.

2.  Finansinės nuobaudos suma neturi viršyti 10 % visos teisinio įsipareigojimo vertės. Susitarimo dėl dotacijos, pasirašyto su keliais naudos gavėjais, atveju finansinė nuobauda neturi viršyti 10 % dotacijos sumos, kurią atitinkamas naudos gavėjas turi teisę gauti pagal susitarimą dėl dotacijos.

139 straipsnis

Draudimo dalyvauti procedūroje trukmė ir senaties terminas

1.  Draudimo dalyvauti procedūroje trukmė neturi viršyti nė vieno iš šių laikotarpių:

a)  valstybės narės galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nustatytos trukmės, jei ji yra nustatyta;

b)  jeigu galutinis teismo sprendimas arba galutinis administracinis sprendimas nėra priimtas:

i)  penkerių metų 136 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais atvejais;

ii)  trejų metų 136 straipsnio 1 dalies c ir e–h punktuose nurodytais atvejais.

135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui draudžiama dalyvauti procedūroje tol, kol jis yra vienoje iš 136 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje.

2.  Draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinių nuobaudų skyrimo 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui senaties terminas yra penkerių metų laikotarpis, skaičiuojamas nuo bet kurios iš šių datų:

a)  136 straipsnio 1 dalies b–e ir g bei h punktuose nurodytais atvejais – veiksmų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, dienos, o tęstinių ar pasikartojančių veiksmų atveju – dienos, kurią tie veiksmai nutraukiami;

b)  136 straipsnio 1 dalies b, c, d, g ir h punktuose nurodytais atvejais – nacionalinei jurisdikcijai priklausančio galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo dienos.

Senaties terminas nutraukiamas nacionalinės institucijos, Komisijos, OLAF, EPPO tų valstybių narių, dalyvaujančių vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atžvilgiu, šio reglamento 143 straipsnyje nurodytos komisijos ar bet kurio subjekto, dalyvaujančio vykdant biudžetą, aktu, jeigu apie tokį aktą pranešama šio reglamento 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui ir jeigu jis susijęs su tyrimais arba teismo procesu. Naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po nutraukimo.

Taikant šio reglamento 136 straipsnio 1 dalies f punktą, draudimui šio reglamento 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinių nuobaudų gavėjui skyrimui taikomas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatytas senaties terminas.

Jeigu šio reglamento 135 straipsnio 2 dalyje nurodyto atitinkamo asmens arba subjekto veiksmai priskiriami kelioms situacijoms, susidariusioms dėl šio reglamento 136 straipsnio 1 dalyje išvardytų priežasčių, taikomas senaties terminas, taikytinas rimčiausiai iš šių priežasčių.

140 straipsnis

Draudimo dalyvauti procedūroje ir finansinių nuobaudų paskelbimas

1.  Tam, kad prireikus būtų sustiprintas atgrasomasis draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinės nuobaudos poveikis, Komisija, atsižvelgdama į atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimą, savo interneto svetainėje paskelbia toliau nurodytą informaciją, susijusią su draudimu dalyvauti procedūroje ir, kai taikytina, finansinė nuobauda 136 straipsnio 1 dalies c–punktuose nurodytais atvejais:

a)  atitinkamo 135 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens arba subjekto pavadinimą;

b)  situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje;

c)  draudimo dalyvauti procedūroje trukmę ir (arba) finansinės nuobaudos sumą.

Kai sprendimas uždrausti dalyvauti procedūroje ir (arba) skirti finansinę nuobaudą yra priimtas remiantis 136 straipsnio 2 dalyje nurodytu preliminariu kvalifikavimu, skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad nėra galutinio teismo sprendimo arba, kai taikytina, galutinio administracinio sprendimo. Tokiais atvejais informacija apie apeliacinius skundus, jų statusą ir nagrinėjimo rezultatus, taip pat apie atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno peržiūrėtą sprendimą paskelbiama nedelsiant. Jeigu buvo paskirta finansinė nuobauda, skelbiamoje informacijoje taip pat nurodoma, ar ta nuobauda yra sumokėta.

Sprendimą paskelbti informaciją priima atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atitinkamu atveju po to, kai priimamas atitinkamas galutinis teismo sprendimas, arba, kai taikytina, galutinis administracinis sprendimas, arba po to, kai 143 straipsnyje nurodyta komisija pateikia rekomendaciją. Tas sprendimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po pranešimo apie jį atitinkamam asmeniui arba subjektui, kaip nurodyta 135 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbta informacija pašalinama iškart po to, kai nustoja galioti draudimas dalyvauti procedūroje. Finansinės nuobaudos atveju paskelbta informacija pašalinama po šešių mėnesių nuo tos nuobaudos sumokėjimo dienos.

Jeigu tai susiję su asmens duomenimis, laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 45/2001, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas informuoja šio reglamento atitinkamą asmenį arba subjektą, kaip nurodyta 135 straipsnio 2 dalyje apie jo teises pagal taikytinas duomenų apsaugos taisykles ir apie esamas naudojimosi tomis teisėmis procedūras.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti neskelbiama esant bet kurioms iš šių aplinkybių:

a)  kai būtina išsaugoti tyrimo arba nacionalinio teismo proceso konfidencialumą;

b)  kai paskelbus informaciją būtų padaryta neproporcinga žala 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam atitinkamam asmeniui arba subjektui arba jos paskelbimas būtų kitaip neproporcingas, remiantis 136 straipsnio 3 dalyje išdėstytais proporcingumo kriterijais ir atsižvelgiant į finansinės nuobaudos sumą;

c)  kai tai susiję su fiziniu asmeniu, išskyrus atvejus, kai asmens duomenų paskelbimas išimtinėmis aplinkybėmis yra pateisinamas, inter alia, dėl veiksmų sunkumo ar jų poveikio Sąjungos finansiniams interesams. Tokiais atvejais, priimant sprendimą dėl informacijos paskelbimo, tinkamai atsižvelgiama į teisę į privatų gyvenimą ir kitas Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytas teises.

141 straipsnis

Pašalinimas iš skyrimo procedūros

1.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas iš konkrečios skyrimo procedūros pašalina dalyvį, kuris:

a)  yra patekęs į vieną iš remiantis 136 straipsniu nustatytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje;

b)  klaidingai pateikė informaciją, kuri reikalinga kaip viena iš dalyvavimo procedūroje sąlygų, arba tos informacijos nepateikė;

c)  yra anksčiau dalyvavęs rengiant dokumentus, naudojamus vykdant skyrimo procedūrą, jeigu taip pažeidžiamas vienodų sąlygų taikymo principas, įskaitant konkurencijos iškraipymą, kurio neįmanoma ištaisyti kitomis priemonėmis.

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pateikia kitiems skyrimo procedūros dalyviams atitinkamą informaciją, kuria buvo pasikeista tam dalyviui dalyvaujant pasirengime skyrimo procedūrai, kaip nurodyta pirmos pastraipos c punkte, arba kuri buvo gauta dėl tokio jo dalyvavimo. ▌ Prieš tokį pašalinimą dalyviui suteikiama galimybė įrodyti, kad jo dalyvavimu rengiant skyrimo procedūrą nepažeidžiamas vienodų sąlygų taikymo principas.

2.  Išskyrus atvejus, kai pašalinimas pagal šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą grindžiamas sprendimu uždrausti dalyvauti procedūroje, kuris priimtas dalyvio atžvilgiu išnagrinėjus jo pastabas, taikoma 133 straipsnio 1 dalis.

142 straipsnis

Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema

1.  Informacija, kuria keičiamasi 135 straipsnyje nurodytoje ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje, centralizuojama Komisijos sukurtoje duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė) ir tvarkoma gerbiant teisę į privatų gyvenimą ir kitas teises, numatytas Reglamente (EB) Nr. 45/2001.

Informaciją apie ankstyvo nustatymo, draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinių nuobaudų skyrimo atvejus į duomenų bazę įveda atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, apie tai pranešęs atitinkamam asmeniui arba subjektui, kaip nurodyta 135 straipsnio 2 dalyje. Tokį pranešimą galima išimtinėmis aplinkybėmis atidėti, kai yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo ar nacionalinio teismo proceso konfidencialumą, kol tokių įtikinamų teisėtų priežasčių išlaikyti konfidencialumą nebelieka.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 Komisija, pateikus prašymą, informuoja bet kurį asmenį arba subjektą, kuriems taikoma ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, kaip nurodyta 135 straipsnio 2 dalyje, apie duomenų bazėje saugomus duomenis, susijusius su tuo asmeniu ar subjektu.

Jeigu duomenys ištaisomi, ištrinami ar pakeičiami, duomenų bazėje laikoma informacija, kai tikslinga, atnaujinama. Ji skelbiama tik laikantis 140 straipsnio.

2.  Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema yra grindžiama faktais bei išvadomis, kaip nurodytas 136 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, ir informacija, kurią Komisijai perdavė, visų pirma:

a)  EPPO tų valstybių narių, dalyvaujančių vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atžvilgiu, arba OLAF – pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kai atlikus ar atliekant ▌tyrimą paaiškėja, kad siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus būtų tikslinga imtis atsargumo priemonių arba veiksmų, tinkamai užtikrinant procesines bei pagrindines teises ir informatorių apsaugą;

b)  Komisijos, Komisijos įsteigtos Europos tarnybos arba vykdomosios įstaigos leidimus suteikiantis pareigūnas;

c)  kita nei nurodytosios šios dalies b punkte Sąjungos institucija, Europos tarnyba, agentūra, įstaiga arba asmuo, kuriems pavesta vykdyti BUSP veiksmus;

d)  subjektai, vykdantys biudžetą pagal 63 straipsnį, nustatyto sukčiavimo ir (arba) pažeidimo ir tolesnių su jais susijusių veiksmų atvejais, kai perduoti informaciją reikalaujama pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles;

e)  asmenys arba subjektai, vykdantys Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, nustatyto sukčiavimo ir (arba) pažeidimo ir tolesnių su jais susijusių veiksmų atvejais.

3.  Išskyrus atvejus, kai informacija turi būti pateikta laikantis konkretiems sektoriams skirtų taisyklių, informacija, kurią reikia perduoti pagal šio straipsnio 2 dalį, apima:

a)  atitinkamo subjekto arba asmens tapatybės duomenis;

b)  nustatytos rizikos arba atitinkamų faktų santrauką;

c)  informaciją, kuri galėtų būti naudinga leidimus suteikiančiam pareigūnui, jam atliekant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą patikrinimą arba priimant sprendimą uždrausti dalyvauti procedūroje, kaip nurodyta 136 straipsnio 1 arba 2 dalyje, arba sprendimą skirti finansinę nuobaudą, kaip nurodyta 138 straipsnyje;

d)  kai taikytina, specialias priemones, būtinas perduotos informacijos konfidencialumui užtikrinti, įskaitant įrodymų apsaugos priemones tyrimui arba nacionaliniam teismo procesui apsaugoti.

4.  Komisija 3 dalyje nurodytą informaciją per 1 dalyje nurodytą duomenų bazę nedelsdama perduoda savo leidimus suteikiantiems pareigūnams ir savo vykdomųjų įstaigų, visų kitų Sąjungos institucijų, Sąjungos organų, Europos tarnybų ir agentūrų leidimus suteikiantiems pareigūnams, kad jie galėtų atlikti būtiną jų vykdomų skyrimo procedūrų ir galiojančių teisinių įsipareigojimų patikrinimą.

Atlikdamas tą patikrinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas naudojasi savo įgaliojimais, kaip nustatyta 74 straipsnyje, ir neviršija to, kas numatyta skyrimo procedūros sąlygose ir teisiniuose įsipareigojimuose.

Su ankstyvuoju nustatymu susijusios informacijos, perduotos pagal šio straipsnio 3 dalį, saugojimo laikotarpis neturi viršyti vienerių metų. Jeigu per tą laikotarpį atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinių nuobaudų skyrimo atveju paprašo komisijos pateikti rekomendaciją, saugojimo laikotarpis gali būti pratęstas iki tol, kol atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas priims sprendimą.

5.  Visiems asmenis ir subjektams, dalyvaujantiems vykdant biudžetą pagal 62 straipsnį, Komisija suteikia galimybę susipažinti su informacija apie sprendimus uždrausti dalyvauti procedūroje pagal 136 straipsnį, kad jie galėtų patikrinti, ar į sistemą yra įtrauktas draudimas dalyvauti procedūroje, siekiant atitinkamai savo atsakomybe atsižvelgti į šią informaciją skiriant sutartis biudžeto vykdymo procese.

6.  Metiniame Komisijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip nurodyta SESV 325 straipsnio 5 dalyje, Komisija pateikia suvestinę informaciją apie sprendimus, kuriuos leidimus suteikiantys pareigūnai priėmė pagal šio reglamento 135–142 straipsnius. Tame pranešime taip pat pateikiama papildomos informacijos apie visus sprendimus, kuriuos leidimus suteikiantys pareigūnai priėmė pagal šio reglamento 136 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punktą ir šio reglamento 140 straipsnio 2 dalį, ir apie visus leidimus suteikiančių pareigūnų sprendimus nukrypti nuo komisijos rekomendacijos pagal šio reglamento 143 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija teikiama tinkamai atsižvelgiant į konfidencialumo reikalavimus ir visų pirma ja remiantis turi būti neįmanoma nustatyti atitinkamo asmens arba subjekto tapatybės, kaip nurodyta 135 straipsnio 2 dalyje.

143 straipsnis

Komisija

1.  Komisija sušaukiama bet kurios Sąjungos institucijos, Sąjungos organo, Europos tarnybos ar įstaigos leidimus suteikiančio pareigūno prašymu arba asmens, kuriems pavesta vykdyti konkrečius BUSP veiksmus pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

2.  Šią komisiją sudaro:

a)  nuolatinis aukšto lygio nepriklausomas pirmininkas, kurį skiria Komisija;

b)  du nuolatiniai Komisijos, kaip ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos savininkės, atstovai, kurie reiškia bendrą poziciją, ir

c)  vienas prašymą pateikusio leidimus suteikiančio pareigūno atstovas.

Komisijos sudėtimi užtikrinamos tinkamos teisinės ir techninės ekspertinės žinios. Šiai komisijai padeda Komisijos įsteigtas nuolatinis sekretoriatas, kuris užtikrina nuolatinį komisijos darbo administravimą.

3.  Pirmininkas išrenkamas iš buvusių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Audito Rūmų narių arba iš buvusių ▌kitos nei Komisija Sąjungos institucijos pareigūnų, ėjusių ne žemesnes nei generalinio direktoriaus pareigas. Jis pasirenkamas remiantis jo asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis, didele su teisiniais ir finansiniais reikalais susijusia patirtimi ir įrodyta kompetencija, nepriklausomumu bei sąžiningumu. Jis skiriamas neatnaujinamai penkerių metų kadencijai. Pirmininkas paskiriamas specialiuoju patarėju Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 5 straipsnio prasme. Pirmininkas pirmininkauja visiems komisijos posėdžiams. Savo pareigas jis vykdo nepriklausomai. Neturi būti interesų konflikto tarp jo, kaip pirmininko, ir bet kokių kitų jo oficialių pareigų.

4.  Šios komisijos darbo tvarkos taisykles priima Komisija.

5.  Ši komisija užtikrina atitinkamo asmens arba subjekto, kaip nurodyta 135 straipsnio 2 dalyje, teisę pateikti pastabas dėl 136 straipsnio 2 dalyje nurodytų faktų arba išvadų bei dėl preliminaraus teisinio kvalifikavimo, prieš jai priimant savo rekomendacijas. Teisę pateikti pastabas galima išimtinėmis aplinkybėmis atidėti, kai yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo ar nacionalinio teismo proceso konfidencialumą, kol tokių įtikinamų teisėtų priežasčių nebelieka.

6.  Šios komisijos rekomendacijoje uždrausti dalyvauti procedūroje ir (arba) skirti finansinę nuobaudą, kai taikytina, nurodomi šie elementai:

a)  faktai ar išvados, nurodyti 136 straipsnio 2 dalyje, ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas;

b)  poreikio skirti finansinę nuobaudą ir jos sumos įvertinimas;

c)  poreikio uždrausti atitinkamam 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje įvertinimas ir uždraudimo atveju siūloma tokio draudimo trukmė;

d)  poreikio paskelbti informaciją, susijusią su 135 straipsnio 2 dalyje nurodytu asmeniu arba subjektu, kuriam yra uždrausta dalyvauti procedūroje ir (arba) skirta finansinė nuobauda, įvertinimas;

e)  taisomųjų priemonių, kurių ėmėsi 135 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas (jei ėmėsi), įvertinimas.

Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas numato priimti griežtesnį, nei rekomendavo komisija, sprendimą, jis užtikrina, kad toks sprendimas būtų priimtas tinkamai užtikrinant teisę būti išklausytam ir laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui nusprendus nukrypti nuo komisijos rekomendacijos, jis komisijai tokį sprendimą pagrindžia.

7.  136 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais arba gavusi pranešimą apie galutinį teismo sprendimą ar galutinį administracinį sprendimą, kuriuo nustatomos draudimo dalyvauti procedūroje priežastys, kai tokiu teismo ar administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, kaip nurodyta 136 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno prašymu komisija peržiūri savo rekomendaciją draudimo dalyvauti procedūroje laikotarpiu.

8.  Ši komisija nedelsdama praneša apie peržiūrėtą rekomendaciją prašymą pateikusiam leidimus suteikiančiam pareigūnui, o tada leidimus suteikiantis pareigūnas peržiūri savo sprendimą.

9.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimą, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje ir (arba) skiria gavėjui finansinę nuobaudą, įskaitant draudimo dalyvauti procedūroje panaikinimą, jo trukmės sutrumpinimą ar pailginimą ir (arba) skirtos finansinės nuobaudos panaikinimą, sumažinimą ar padidinimą. Kai leidimus suteikiančio pareigūno sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo priimtas remiantis komisijos rekomendacija, Reglamento (EB) Nr. 58/2003 22 straipsnio 1 dalis netaikoma.

144 straipsnis

Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazės veikimas

1.  Informacija, kurią turi pateikti 142 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyti subjektai, perduodama tik per Komisijos sukurtą automatizuotą informacinę sistemą, kuri šiuo metu naudojama pranešimams apie sukčiavimo ir pažeidimo atvejus teikti pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles (toliau – Pažeidimų valdymo sistema).

2.  Naudojantis per Pažeidimų valdymo sistemą gautais duomenimis atsižvelgiama į nacionalinės tvarkos statusą informacijos pateikimo metu. Prieš naudojantis tokiais duomenimis konsultuojamasi su valstybe nare, kuri per Pažeidimų valdymo sistemą pateikė atitinkamus duomenis.

145 straipsnis

Jungtiniam tyrimų centrui taikytina išimtis

135–144 straipsniai JTC netaikomi.

3 SKIRSNIS

IT SISTEMOS IR E. VALDŽIA

146 straipsnis

Elektroninis operacijų tvarkymas

1.  Kai pajamų ir išlaidų operacijos arba dokumentų mainai tvarkomi naudojant kompiuterines sistemas, dokumentai gali būti pasirašomi taikant kompiuterizuotą arba elektroninę procedūrą, kuria ▌užtikrinamas pasirašančio asmens tapatumas. Į tokias kompiuterines sistemas įtraukiamas išsamus naujausias sistemos aprašas, kuriame apibrėžiamas visų duomenų laukų turinys, apibūdinama, kaip tvarkoma kiekviena atskira operacija, ir išsamiai paaiškinama, kaip kompiuterinėje sistemoje užtikrinama kiekvienos operacijos išsami audito seka.

2.  Sąjungos institucijoms ir atitinkamoms valstybėms narėms iš anksto susitarus, dokumentai tarp jų gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis.

147 straipsnis

E. valdžia

1.  Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir Sąjungos organai, nurodyti 70 ir 71 straipsniuose, nustato ir taiko vienodus elektroninio keitimosi informacija su dalyviais standartus. Visų pirma jos, kiek įmanoma, kuria ir įgyvendina duomenų, teikiamų vykstant skyrimo procedūroms, pateikimo, saugojimo ir tvarkymo sprendimus ir tuo tikslu įdiegia dalyviams skirtą bendrą keitimosi elektroniniais duomenimis erdvę. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos tuo klausimu ataskaitas.

2.  Taikant pasidalijamąjį valdymą bet kokie oficialūs valstybių narių ir Komisijos informacijos mainai vykdomi naudojantis priemonėmis, nurodytomis konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse. Tose taisyklėse numatomas valdant biudžetą surinktų ar gautų ir perduotų duomenų sąveikumas.

148 straipsnis

Elektroninės mainų sistemos

1.  Visi mainai su gavėjais, įskaitant teisinių įsipareigojimų prisiėmimą ir visus jų pakeitimus, gali būti atliekami naudojantis elektroninėmis mainų sistemomis.

2.  Elektroninės mainų sistemos turi atitikti šias sąlygas:

a)  prieigą prie sistemos ir per ją perduodamų dokumentų gali turėti tik įgaliotieji asmenys;

b)  pasirašyti dokumentą elektroniniu būdu ar jį perduoti per sistemą gali tik įgaliotieji asmenys;

c)  sistemoje nustatytomis priemonėmis nurodoma įgaliotųjų asmenų tapatybė;

d)  tiksliai nustatomas elektroninės operacijos laikas ir data;

e)  išsaugomas dokumentų vientisumas;

f)  išsaugoma galimybė susipažinti su dokumentais;

g)  kai tikslinga, išsaugomas dokumentų konfidencialumas;

h)  užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

3.  Per tokią sistemą išsiųstiems ar gautiems duomenims taikoma teisinė prezumpcija dėl jų vientisumo ir dėl sistemoje nurodyto duomenų išsiuntimo ar gavimo datos ir laiko tikslumo.

Per tokią sistemą išsiųstas dokumentas arba pranešimas apie jį yra laikomas lygiaverčiu popieriniam dokumentui, yra tinkamas naudoti kaip įrodymas teismo bylose, yra laikomas originalu ir jam taikoma teisinė prezumpcija dėl jo tikrumo ir vientisumo, jeigu tame dokumente nėra kintamų elementų, dėl kurių jis galėtų būti automatiškai pakeistas.

2 dalies b punkte nurodytų elektroninių parašų teisinė galia yra lygiavertė rašytinių parašų teisinei galiai.

149 straipsnis

Paraiškos dokumentų pateikimas

1.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato paraiškos dokumentų pateikimo tvarką ir gali pasirinkti vienintelį jų pateikimo būdą.

Pasirinkta ryšio priemonė turi būti tokia, kad būtų užtikrinta tikra konkurencija ir tenkinamos šios sąlygos:

a)  kiekvienoje paraiškoje pateikiama visa jai įvertinti reikalinga informacija;

b)  išsaugomas duomenų vientisumas;

c)  išsaugomas paraiškos dokumentų konfidencialumas;

d)  užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

2.  Imdamasi tinkamų priemonių ir laikydamasi 147 straipsnio 1 dalies Komisija užtikrina, kad dalyviai galėtų pateikti paraiškos dokumentus ir visus patvirtinamuosius įrodymus elektronine forma. Elektroninių ryšių sistema, naudojama ryšiams ir informacijos mainams užtikrinti, turi būti nediskriminacinė, visuotinai prieinama ir sąveiki su įprastai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų gaminiais, ir turi neriboti dalyvių galimybių dalyvauti skyrimo procedūroje.

Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios dalies taikymo pažangos ataskaitas.

3.  Elektroninio paraiškos dokumentų gavimo priemonėmis, naudojant technines priemones ir taikant tinkamas procedūras, užtikrinama, kad:

a)  būtų galima tiksliai nustatyti dalyvio tapatybę;

b)  būtų galima tiksliai nustatyti paraiškos dokumentų gavimo laiką ir datą;

c)  tik įgaliotieji asmenys turėtų prieigą prie perduotų duomenų ▌ir galėtų nustatyti arba keisti vokų su paraiškos dokumentais atplėšimo datas;

d)  įvairiais skyrimo procedūros etapais tik įgaliotieji asmenys turi prieigą prie visų pateiktų duomenų ir galėtų suteikti prieigą prie duomenų, kiek to reikia procedūrai vykdyti;

e)  būtų galima pagrįstai užtikrinti galimybę nustatyti visus bandymus pažeisti kurią nors iš a–d punktuose išdėstytų sąlygų.

Pirma pastraipa netaikoma sutartims, kurių vertė mažesnė už 175 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas.

4.  Jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas leidžia teikti paraiškos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, per tokias sistemas pateikti elektroniniai dokumentai laikomi originalais.

5.  Jeigu paraiškos dokumentai pateikiami laišku, dalyviai gali paraiškos dokumentus:

a)  išsiųsti paštu arba per pasiuntinių tarnybą; tokiu atveju pateikimo įrodymas yra pašto antspaudas arba siuntos priėmimo kvito data;

b)  įteikti asmeniškai atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno patalpose – tai gali padaryti pats dalyvis ar jo atstovas; tokiu atveju pateikimo įrodymas yra gavimo patvirtinimo dokumentas.

6.  Pateikdami paraiškos dokumentus, dalyviai sutinka gauti pranešimą apie procedūros rezultatus elektroninėmis priemonėmis.

7.  Šio straipsnio 1–6 dalys netaikomos vykdant asmenų arba subjektų, vykdančių Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, atranką.

3 SKYRIUS

TIESIOGINIAM VALDYMUI TAIKYTINOS TAISYKLĖS

150 straipsnis

Vertinimo komitetas

1.  Paraiškos dokumentus vertina vertinimo komitetas.

2.  Vertinimo komitetą paskiria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas.

Vertinimo komitetą sudaro bent trys asmenys.

3.  Vertinimo komiteto, vertinančio dotacijos paraiškas arba pasiūlymus, nariai atstovauja bent dviem Sąjungos institucijų ar Sąjungos organų, nurodytų 68, 70 ir 71 straipsniuose, hierarchiniais ryšiais nesusijusiems organizaciniams vienetams; iš jų bent vienas turi būti nepavaldus atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui. Jei atstovybėse ir vietos padaliniuose, esančiuose už Sąjungos ribų, kaip antai Sąjungos delegacijose, įstaigose ar įstaigos skyriuose trečiojoje valstybėje, ir 68, 70 ir 71 straipsniuose nurodytuose Sąjungos organuose nėra atskirų vienetų, reikalavimas dėl hierarchiniais ryšiais nesusijusių organizacinių vienetų netaikomas.

Atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimu vertinimo komitetui gali padėti išorės ekspertai.

Vertinimo komiteto nariai gali būti išorės ekspertai, jei tokia galimybė yra numatyta pagrindiniame akte.

4.  Vertinimo komiteto, vertinančio apdovanojimų konkurso paraiškas, nariai gali būti asmenys, nurodyti 3 dalies pirmoje pastraipoje, arba išorės ekspertai.

5.  Vertinimo komiteto nariai ir išorės ekspertai laikosi 61 straipsnio.

151 straipsnis

Paraiškos dokumentų tikslinimas ir taisymas

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali ištaisyti akivaizdžias paraiškos dokumentų korektūros klaidas, dalyviui patvirtinus numatytą taisymą.

Jeigu dalyvis nepateikia įrodymų arba pareiškimų, vertinimo komitetas arba, kai tikslinga, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, paprašo, kad dalyvis pateiktų trūkstamą informaciją arba patikslintų patvirtinamuosius dokumentus.

Dėl tokios informacijos, patikslinimo arba patvirtinimo neturi iš esmės pasikeisti paraiškos dokumentai.

152 straipsnis

Garantijos

1.  Išskyrus ▌sutartis ir ▌dotacijas, kurių vertė neviršija 60 000 EUR, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, jei tai proporcinga ir su sąlyga, kad leidimus suteikiantis pareigūnas atliks rizikos analizę, gali reikalauti, kad garantiją suteiktų:

a)  rangovai arba naudos gavėjai, siekiant sumažinti su išankstinio finansavimo mokėjimu susijusią finansinę riziką (išankstinio finansavimo garantija);

b)  rangovai, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių sutartinių pareigų darbų, prekių ar kompleksinių paslaugų atveju (įvykdymo garantija);

c)  rangovai, siekiant užtikrinti visišką sutarties įvykdymą sutartinės atsakomybės laikotarpiu (sulaikytų sumų garantija).

JTC garantijų suteikti neprivalo.

Dotacijų atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali nuspręsti neprašyti išankstinio finansavimo garantijos, o vietoj to padalyti mokėjimą į kelias dalis.

2.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nusprendžia, ar garantijos vertė nurodoma eurais, ar sutarties arba susitarimo dėl dotacijos valiuta.

3.  Garantiją suteikia atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno patvirtintas bankas arba įgaliota finansų įstaiga.

Rangovo arba naudos gavėjo prašymu, jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sutinka:

a)  1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos garantijos gali būti pakeistos solidariąja rangovo arba naudos gavėjo ir trečiosios šalies garantija;

b)  1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta garantija gali būti pakeista neatšaukiama ir besąlygine naudos gavėjų, kurie yra to paties susitarimo dėl dotacijos šalys, bendrąja garantija.

4.  Suteikdamas garantiją, bankas ar finansų įstaiga arba trečioji šalis pateikia neatšaukiamą užstatą arba tampa rangovo arba naudos gavėjo pareigų vykdymą užtikrinančiu pirminio reikalavimo garantu.

5.  Jeigu sutarties arba susitarimo dėl dotacijos vykdymo laikotarpiu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad garantas nėra arba nebėra įgaliotas išduoti garantijų pagal taikytiną nacionalinę teisę, jis reikalauja, kad rangovas arba naudos gavėjas pakeistų tokio garanto suteiktą garantiją.

153 straipsnis

Išankstinio finansavimo garantija

1.  Išankstinio finansavimo garantija suteikiama išankstinio finansavimo sumos neviršijančiai sumai ir galioja tokios trukmės laikotarpį, kad jo pakaktų jai aktyvuoti.

2.  Išankstinio finansavimo garantija grąžinama, jei ir kai išankstinio finansavimo suma yra išskaitoma iš rangovui arba naudos gavėjui pagal sutarties arba susitarimo dėl dotacijos sąlygas atliekamų tarpinių mokėjimų sumų arba išmokamo likučio sumos.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

NETIESIOGINIS VALDYMAS

154 straipsnis

Netiesioginis valdymas

1.  Asmenų ir subjektų, kuriems pavesta vykdyti Sąjungos lėšas arba įgyvendinti biudžeto garantijas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, atranka turi būti skaidri, pagrįsta veiksmo pobūdžiu ir nekelti interesų konflikto. Vykdant 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii, v, vi ir vii papunkčiuose nurodytų subjektų atranką taip pat tinkamai atsižvelgiama į jų finansinį ir veiklos pajėgumą.

Kai asmuo arba subjektas nurodytas pagrindiniame akte, 35 straipsnyje numatytoje finansinėje pažymoje pateikiamas to konkretaus asmens arba subjekto pasirinkimo pagrindimas.

Tais atvejais, kai biudžetą vykdo tinklas ir kai reikia, kad valstybė narė arba atitinkama valstybė paskirtų bent vieną įstaigą arba subjektą, tą įstaigą arba subjektą skiria valstybė narė arba atitinkama valstybė, vadovaudamasi pagrindiniu aktu. Visais kitais atvejais tokias įstaigas arba subjektus su valstybių narių arba atitinkamų valstybių sutikimu skiria Komisija.

2.  Asmenys ir subjektai, kuriems pavesta vykdyti Sąjungos lėšas ar įgyvendinti biudžeto garantijas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, laikosi Sąjungos veiksmų patikimo finansų valdymo, skaidrumo, nediskriminavimo ir matomumo principų. Jeigu Komisija sudaro finansinius partnerystės pagrindų susitarimus pagal 130 straipsnį, tie principai turi būti išsamiau apibūdinti tokiuose susitarimuose.

3.  Prieš pasirašydama susitarimus dėl įnašų, finansavimo susitarimus arba susitarimus dėl garantijų, Komisija užtikrina, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis būtų lygiavertis lygiui, numatytam tuo atveju, kai Komisija vykdo biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą. Komisija tai daro atlikdama asmenų arba subjektų, vykdančių Sąjungos lėšas, sistemų, taisyklių ir procedūrų įvertinimą, jei ji ketina pasikliauti tokiomis sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis veiksmui įgyvendinti, arba taikydama tinkamas priežiūros priemones pagal šio straipsnio 5 dalį.

4.  Komisija, laikydamasi proporcingumo principo ir tinkamai atsižvelgdama į veiksmo pobūdį ir susijusią finansinę riziką, įvertina, ar pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą Sąjungos lėšas vykdantys asmenys ir subjektai:

a)  sukūrė efektyvią ir veiksmingą geriausia tarptautine praktika pagrįstą vidaus kontrolės sistemą, kuria visų pirma užkertamas kelias pažeidimams ir sukčiavimui, jie nustatomi ir ištaisomi, ir užtikrina šios sistemos veikimą;

b)  naudoja apskaitos sistemą, kuria užtikrinamas tikslios, išsamios ir patikimos informacijos pateikimas laiku;

c)  yra tikrinami atliekant nepriklausomą išorės auditą, kurį pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atlieka funkciniu požiūriu nuo atitinkamo asmens arba subjekto nepriklausoma audito tarnyba;

d)  taiko tinkamas finansavimo teikimo trečiosioms šalims taisykles ir procedūras, įskaitant skaidrias, nediskriminacines, efektyvias ir veiksmingas peržiūros procedūras, neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo ir teisės gauti finansavimą atėmimo taisykles;

e)  viešai skelbia reikiamą informaciją apie savo gavėjus, kuri yra lygiavertė numatytajai pagal 38 straipsnį;

f)  užtikrina 5 straipsnyje nurodytai apsaugai lygiavertę asmens duomenų apsaugą.

Be to, su atitinkamų asmenų arba subjektų sutikimu Komisija gali vertinti kitas taisykles ir procedūras, pavyzdžiui, asmenų arba subjektų administravimo išlaidų apskaitos praktiką. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija gali nuspręsti pasikliauti tomis taisyklėmis ir procedūromis.

Pagal pirmą ir antrą pastraipas įvertinti asmenys arba subjektai nedelsdami informuoja Komisiją apie visus esminius sistemų, taisyklių arba ▌procedūrų pakeitimus, ▌kurie gali turėti įtakos Komisijos vertinimo patikimumui.

5.  Jeigu atitinkami asmenys arba subjektai tik iš dalies įvykdo 4 dalyje nurodytus reikalavimus, Komisija imasi tinkamų priežiūros priemonių, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga. Tos priemonės konkrečiai nurodomos atitinkamuose susitarimuose. Informacija apie visas tokias priemones pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai jų prašymu.

6.  Komisija gali nuspręsti nereikalauti atlikti ex ante vertinimo, kaip nurodyta 3 ir 4 dalyse ▌:

a)  70 ir 71 straipsniuose nurodytų Sąjungos organų ir 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto viii papunktyje nurodytų organų arba asmenų, kurie yra patvirtinę finansines taisykles iš anksto gavę Komisijos sutikimą, atžvilgiu;

b)  trečiųjų valstybių arba jų paskirtų įstaigų atžvilgiu, jeigu Komisija lieka atsakinga už finansų valdymą ir taip užtikrina pakankamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, arba

c)  tų procedūrų, kurių konkrečiai reikalauja Komisija, įskaitant jos pačios procedūras ir pagrindiniuose aktuose nustatytas procedūras, atžvilgiu.

7.  Jeigu 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytų asmenų arba subjektų sistemos, taisyklės arba procedūros įvertinamos kaip tinkamos, Sąjungos įnašai tiems asmenims arba subjektams gali būti vykdomi pagal šią antraštinę dalį. Kai tokie asmenys arba subjektai, dalyvauja kvietime teikti pasiūlymus, jie turi laikytis VIII antraštinėje dalyje esančių kvietimo teikti pasiūlymus taisyklių. Tokiu atveju leidimus suteikiantis pareigūnas gali nuspręsti vietoj susitarimo dėl dotacijos pasirašyti susitarimą dėl įnašo arba finansavimo susitarimą.

155 straipsnis

Sąjungos lėšų vykdymas ir biudžeto garantijų įgyvendinimas

1.  Asmenys ir subjektai ir asmenys, vykdantys Sąjungos lėšas ar įgyvendinantys biudžeto garantijas, Komisijai pateikia:

a)  Sąjungos lėšų vykdymo arba biudžeto garantijų įgyvendinimo, įskaitant sąlygų įvykdymą arba 125 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytų rezultatų pasiekimą, ataskaitą;

b)  jeigu įnašu kompensuojamos išlaidos – parengtas patirtų išlaidų sąskaitas;

c)  valdymo pareiškimą, kuriame pateikiama a punkte ir, kai tikslinga, b punkte nurodyta informacija ir patvirtinta, kad:

i)  informacija yra pateikta tinkamai, ji yra išsami ir tiksli;

ii)  Sąjungos lėšos naudotos pagal numatytą paskirtį, kaip nustatyta susitarimuose dėl įnašų, finansavimo susitarimuose arba susitarimuose dėl garantijų, arba, kai taikytina, atitinkamose konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse;

iii)  įdiegtomis kontrolės sistemomis suteikiamos būtinos garantijos dėl pagrindinių sandorių teisėtumo ir tvarkingumo;

d)  galutinių audito ataskaitų ir atliktų kontrolės veiksmų suvestinę, įskaitant nustatytų sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis.

127 straipsnyje nurodyto tarpusavio pasikliovimo auditais atveju suvestinėje, nurodytoje šios dalies pirmos pastraipos d punkte, nurodomi visi susiję audito dokumentai, kuriais turi būti pasikliaujama.

Jeigu veiksmai baigiami prieš pasibaigiant atitinkamiems finansiniams metams, galutinė ataskaita gali pakeisti pirmos pastraipos c punkte nurodytą valdymo pareiškimą, jeigu ji pateikiama iki kitų finansinių metų vasario 15 d.

Kartu su pirmoje pastraipoje nurodytais dokumentais pateikiama nepriklausomos audito įstaigos nuomonė, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir yra ekonomiškai efektyvios ir ar pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir tvarkingi. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl pirmos pastraipos c punkte nurodytame valdymo pareiškime pateiktų teiginių. Jeigu tokia nuomonė nepateikiama, leidimus suteikiantis pareigūnas gali siekti lygiaverčio patikinimo kitomis nepriklausomomis priemonėmis.

Pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai Komisijai pateikiami ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. Trečioje pastraipoje nurodyta nuomonė Komisijai pateikiama ne vėliau kaip tų metų kovo 15 d.

Šioje dalyje išdėstytomis pareigomis nedaromas poveikis susitarimams, sudarytiems su EIB, EIF, valstybių narių organizacijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis. Kalbant apie valdymo pareiškimą, į tokius susitarimus įtraukiama bent tų subjektų pareiga kasmet pateikti Komisijai pareiškimą, kad atitinkamais finansiniais metais Sąjungos lėšos buvo naudojamos ir į apskaitą įtrauktos laikantis 154 straipsnio 3 ir 4 dalių ir tokiuose susitarimuose nustatytų pareigų. Toks pareiškimas gali būti įtraukiamas į galutinę ataskaitą, jeigu veiksmas įgyvendinamas ne ilgiau kaip 18 mėnesių.

2.  Įgyvendindami Sąjungos lėšas asmenys ir subjektai:

a)  laikosi taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių bei Sąjungos standartų ir todėl neremia veiksmų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, ▌terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo;

b)  įgyvendindami finansines priemones ir teikdami biudžeto garantijas pagal X antraštinę dalį nepradeda vykdyti naujų operacijų ar neatnaujina operacijų su subjektais, priklausančiais jurisdikcijoms ar įsteigtiems jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į sąrašą pagal atitinkamą Sąjungos politiką dėl nebendradarbiaujančių jurisdikcijų arba kurios yra nustatytos kaip didelės rizikos trečiosios valstybės pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnio 2 dalį, arba kurios faktiškai nesilaiko Sąjungos arba tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų, susijusių su skaidrumu ir informacijos mainais.

Subjektai gali nukrypti nuo pirmos pastraipos b punkto tik tuo atveju, jei veiksmas yra fiziškai įgyvendinamas vienoje iš tų jurisdikcijų, ir nėra jokių požymių, kad atitinkamas veiksmas priskiriamas kuriai nors iš pirmos pastraipos a punkte išvardytų kategorijų.

Sudarydami susitarimus su finansų tarpininkais, finansines priemones įgyvendinantys ir biudžeto garantijas pagal X antraštinę dalį teikiantys subjektai šioje dalyje nurodytus reikalavimus perkelia į atitinkamus susitarimus ir reikalauja, kad finansų tarpininkai praneštų apie jų laikymąsi.

3.  Įgyvendindami finansines priemones ir biudžeto garantijas pagal X antraštinę dalį, asmenys ir subjektai taiko principus bei standartus, išdėstytus Sąjungos teisėje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/847(54) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849. Jie užtikrina, kad finansavimas pagal šį reglamentą būtų teikiamas tik tuo atveju, jei atskleidžiama informacija apie tikruosius savininkus pagal Direktyvą (ES) 2015/849 ir skelbiami duomenys pagal atskiras šalis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(55) 89 straipsnio 1 dalies prasme.

4.  Komisija patikrina, ar Sąjungos lėšos arba biudžeto garantijos naudojamos laikantis atitinkamuose susitarimuose nustatytų sąlygų. Jeigu asmens arba subjekto išlaidos kompensuojamos supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdu pagal 125 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c–e punktus, 181 straipsnio 1–5 dalys ir 182–185 straipsniai taikomi mutatis mutandis. Jeigu Sąjungos lėšos arba biudžeto garantijos naudojamos nesilaikant atitinkamuose susitarimuose nustatytų pareigų, taikomas 131 straipsnis.

5.  Su kitais paramos teikėjais vykdomų veiksmų, kurių išlaidos kompensuojamos Sąjungos įnašu, atveju, vykdant 4 dalyje nustatytą procedūrą patikrinama, ar sumą, atitinkančią Komisijos už atitinkamą veiksmą sumokėtą sumą, asmuo arba subjektas panaudojo laikydamasis atitinkamame susitarime dėl dotacijos, susitarime dėl įnašo ▌arba finansavimo susitarime nustatytų sąlygų.

6.  Susitarimuose dėl įnašų, finansavimo susitarimuose ir susitarimuose dėl garantijų aiškiai apibrėžiama asmens arba subjekto, vykdančio Sąjungos lėšas, atsakomybė ir pareigos, įskaitant 129 straipsnyje nustatytas pareigas, ir įnašo mokėjimo sąlygos. Tokiuose susitarimuose taip pat, kai taikytina, apibrėžiamas tarpusavyje sutartas atlygis, kuris turi būti proporcingas veiksmų įgyvendinimo sąlygoms tinkamai atsižvelgiant į krizes bei pažeidžiamumą ir, kai tikslinga, turi būti grindžiamas veiklos rezultatais. Tuose susitarimuose taip pat nustatomos ataskaitų apie užduočių atlikimą teikimo Komisijai taisyklės, numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, ir Sąjungos lėšas vykdančių asmenų arba subjektų pareiga nedelsiant pranešti Komisijai apie nustatytus sukčiavimo ir pažeidimų atvejus ir su jais susijusius tolesnius veiksmus.

7.  Visi susitarimai dėl įnašų, finansavimo susitarimai ir susitarimai dėl garantijų pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai jų prašymu.

8.  Šis straipsnis netaikomas Sąjungos įnašams, skirtiems Sąjungos organams, kuriems pagal 70 ir 71 straipsnius taikoma atskira biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, išskyrus atvejus, kai jie skiriami pagal galimus ad hoc susitarimus dėl įnašų.

156 straipsnis

Netiesioginis valdymas su tarptautinėmis organizacijomis

1.  Pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktį Komisija gali netiesiogiai vykdyti biudžetą per tarptautiniais susitarimais įsteigtas tarptautines viešojo sektoriaus organizacijas (tarptautines organizacijas) ir per tokių organizacijų įsteigtas specializuotas įstaigas. Tie susitarimai perduodami Komisijai, šiai atliekant 154 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą.

2.  Tarptautinėms organizacijoms prilyginamos šios organizacijos:

a)  Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas;

b)  Tarptautinė nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

3.  Komisija gali priimti tinkamai pagrįstą sprendimą, kuriuo tarptautinei organizacijai prilyginama ne pelno organizacija, jei ši organizacija tenkina šias sąlygas:

a)  ji turi atskiro juridinio asmens statusą ir savarankiškus valdymo organus;

b)  ji buvo įsteigta konkrečioms bendro tarptautinio intereso užduotims vykdyti;

c