Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2018 m. rugsėjo 11 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Aprobavimo lygiavertiškumas ***I
 Pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema *
 Įgyvendinimo sprendimas dėl kontrolės priemonių taikymo naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms ciklopropilfentaniliui ir metoksiacetilfentaniliui *
 Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai
 Taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projektas: Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai
 ES sanglaudos politikos poveikis Šiaurės Airijai
 Graikijai skirtos specialios priemonės
 Po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdai
 ES ir trečiųjų šalių santykiai, susiję su finansinių paslaugų reguliavimu ir priežiūra
 Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose
 Europos solidarumo korpusas ***I
 Struktūrinių reformų rėmimo programa: finansinis paketas ir bendrasis tikslas ***I
 Euratomo programa, kuria papildoma bendroji programa „Horizontas 2020“ *
 Bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešose vietose ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonės
 Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje
 Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai

Aprobavimo lygiavertiškumas ***I
PDF 128kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB dėl Brazilijoje atliekamo pašarinių sėklinių augalų ir sėklinių javų aprobavimo lygiavertiškumo ir Brazilijoje užaugintos pašarinių augalų bei javų sėklos lygiavertiškumo, taip pat dėl Moldovoje atliekamo sėklinių javų, sėklinių daržovių ir sėklinių aliejinių bei pluoštinių augalų aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Moldovoje užaugintos javų, daržovių ir aliejinių bei pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumo (COM(2017)0643 – C8-0400/2017 – 2017/0297(COD))
P8_TA(2018)0318A8-0253/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0643),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0400/2017),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2018 m. vasario 14 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0253/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams,

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/..., kuriuo dėl Brazilijos Federacinėje Respublikoje atliekamo pašarinių augalų ir javų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir Brazilijos Federacinėje Respublikoje užaugintos pašarinių augalų bei javų sėklos lygiavertiškumo, taip pat dėl Moldovos Respublikoje atliekamo javų, daržovių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Moldovos Respublikoje užaugintos javų, daržovių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2018/1674.)

(1) OL C 227, 2018 6 28, p. 76.


Pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema *
PDF 178kWORD 47k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema (COM(2018)0021 – C8-0022/2018 – 2018/0006(CNS))
P8_TA(2018)0319A8-0260/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0022/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0260/2018),

1.  pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Tarybos direktyvoje 2006/112/EB21 valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti mažosioms įmonėms skirtas specialias schemas su sąlyga, kad bus laikomasi bendrų nuostatų ir siekiama glaudesnio suderinimo. Tačiau tos nuostatos yra pasenusios ir nepadeda mažinti mažosioms įmonėms tenkančios prievolių vykdymo naštos, nes yra pritaikytos bendrai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemai, pagrįstai apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu;
(1)  Tarybos direktyvoje 2006/112/EB21 valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti mažosioms įmonėms skirtas specialias schemas su sąlyga, kad bus laikomasi bendrų nuostatų ir siekiama glaudesnio suderinimo. Tačiau tos nuostatos yra pasenusios ir nebeatitinka savo tikslo mažinti mažosioms įmonėms tenkančios prievolių vykdymo naštos, nes yra pritaikytos bendrai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemai, pagrįstai apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu;
_________________
_________________
21 OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
21 OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  PVM veiksmų plane22 Komisija paskelbė parengsianti mažosioms įmonėms skirtą supaprastinimo dokumentų rinkinį, kuriuo bus siekiama mažinti joms tenkančią administracinę naštą ir padėti kurti jų augimui ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimui palankią mokestinę aplinką. Tam reikėtų peržiūrėti specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą, kaip nurodyta Komunikate dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų23. Todėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos peržiūra yra svarbi PVM veiksmų plane numatyto reformos dokumentų rinkinio sudedamoji dalis;
(2)  PVM veiksmų plane22 Komisija paskelbė parengsianti mažosioms įmonėms skirtą supaprastinimo dokumentų rinkinį, kuriuo bus siekiama mažinti joms tenkančią administracinę naštą ir padėti kurti jų augimui ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimui palankią mokestinę aplinką bei gerinti PVM prievolių vykdymą. Sąjungos mažosios įmonės ypač aktyviai veikia tam tikruose sektoriuose, kuriuose veikla vykdoma tarpvalstybiniu mastu, kaip antai statybos, ryšių, maisto paslaugų ir mažmeninės prekybos, ir tai gali sudaryti svarbų užimtumo šaltinį. Siekiant PVM veiksmų plano tikslų, būtina peržiūrėti specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą, kaip nurodyta Komunikate dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų23. Todėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos peržiūra yra svarbi PVM veiksmų plane numatyto reformos dokumentų rinkinio sudedamoji dalis;
_________________
_________________
22 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016)0148, 2016 04 07).
22 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016)0148, 2016 04 07).
23 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ (COM(2017)0566, 2017 10 04).
23 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ (COM(2017)0566, 2017 10 04).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  šios specialios schemos peržiūra yra glaudžiai susijusi su Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatomi galutinės PVM sistemos, taikytinos tarp valstybių narių vykdomai įmonių tarpusavio prekybai, principai, pagal kuriuos tarpvalstybinis prekių tiekimas apmokestinamas paskirties valstybėje narėje24. Nusprendus pereiti prie apmokestinimo paskirties šalyje principu pagrįstos PVM sistemos paaiškėjo, kad kai kurios dabartinės taisyklės tokiai mokesčių sistemai netinka;
(3)  šios specialios schemos peržiūra yra glaudžiai susijusi su Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatomi galutinės PVM sistemos, taikytinos tarp valstybių narių vykdomai įmonių tarpusavio prekybai, principai, pagal kuriuos tarpvalstybinis prekių tiekimas apmokestinamas paskirties valstybėje narėje24. Nusprendus pereiti prie apmokestinimo paskirties šalyje principu pagrįstos PVM sistemos paaiškėjo, kad kai kurios dabartinės taisyklės tokiai mokesčių sistemai netinka. Pagrindiniai didesnės tarpvalstybinės prekybos sunkumai, iškylantys mažosioms įmonėms atsiranda dėl Sąjungoje esančių sudėtingų ir įvairių PVM taisyklių, taip pat dėl to, kad nacionalinis mažųjų įmonių atleidimas nuo PVM yra prieinamas tik toje valstybėje narėje, kurioje jos yra įsisteigusios.
_________________
_________________
24 Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (COM(2017)0569, 2017 10 04).
24 Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (COM(2017)0569, 2017 10 04).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant mažinti mažosioms įmonėms tenkančią neproporcingą prievolių vykdymo naštą, galimybė naudotis supaprastinimo priemonėmis turėtų būti suteikta ne tik pagal dabartines taisykles nuo PVM atleistoms įmonėms, bet ir įmonėms, kurios laikomos mažosiomis ekonominiu požiūriu. Siekiant supaprastinti PVM taisykles, mažosiomis būtų laikomos įmonės, kurios pagal apyvartą atitinka Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB25 pateiktą bendrąją labai mažų įmonių apibrėžtį;
(4)  siekiant mažinti mažosioms įmonėms tenkančią neproporcingą prievolių vykdymo naštą, galimybė naudotis supaprastinimo priemonėmis turėtų būti suteikta ne tik pagal dabartines taisykles nuo PVM atleistoms įmonėms, bet ir įmonėms, kurios laikomos mažosiomis ekonominiu požiūriu. Tokių priemonių prieinamumas yra ypač svarbus, nes dauguma mažųjų įmonių, nepaisant to, ar jos yra atleistos nuo PVM, ar ne, praktiškai privalo naudotis konsultantų ar išorės konsultantų paslaugomis, kad joms būtų suteikta pagalba vykdant PVM prievoles, o dėl to toms įmonėms tenka papildoma finansinė našta. Siekiant supaprastinti PVM taisykles, mažosiomis būtų laikomos įmonės, kurios pagal apyvartą atitinka Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB25 pateiktą bendrąją labai mažų įmonių apibrėžtį;
_________________
_________________
25 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
25 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atleidimo nuo PVM galimybe gali naudotis tik mažosios įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekia valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, taikomos ribos. Nustatydamos šias ribas, valstybės narės turėtų laikytis Direktyvoje 2006/112/EB nustatytų su ribomis susijusių taisyklių. Tos taisyklės, kurių dauguma buvo nustatyta 1977 m., yra nebetinkamos;
(6)  atleidimo nuo PVM galimybe gali naudotis tik mažosios įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekia valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, taikomos ribos. Nustatydamos šias ribas, valstybės narės turėtų laikytis Direktyvoje 2006/112/EB nustatytų su ribomis susijusių taisyklių. Tos taisyklės, kurių dauguma buvo nustatyta 1977 m., yra nebetinkamos. Dėl lankstumo ir norint užtikrinti, kad valstybės narės galėtų nustatyti tinkamas mažesnes ribas, proporcingas jų ekonomikos dydžiui ir poreikiams, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyta tik didžiausia riba;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti tokią nacionalinę atleidimo nuo PVM ribą, kuri labiausiai atitiktų jų ekonomines ir politines sąlygas ir neviršytų šioje direktyvoje nustatytos viršutinės ribos. Šiuo klausimu turėtų būti aiškiai nurodyta, kad skirtingas ribas taikančios valstybės narės turėtų tai pagrįsti objektyviais kriterijais;
(8)  valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti tokią nacionalinę atleidimo nuo PVM ribą, kuri labiausiai atitiktų jų ekonomines ir politines sąlygas ir neviršytų šioje direktyvoje nustatytos viršutinės ribos. Šiuo klausimu turėtų būti aiškiai nurodyta, kad skirtingas ribas taikančios valstybės narės turėtų tai pagrįsti objektyviais kriterijais. Siekiant palengvinti tarpvalstybinę veiklą, visoms mažosioms įmonėms, norinčioms vykdyti veiklą keliose valstybėse narėse, turėtų būti sudarytos sąlygos be kliūčių susipažinti su valstybių narių atleidimo nuo PVM ribomis;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  jei suteikiama atleidimo nuo PVM galimybė, ja besinaudojančioms mažosioms įmonėms turėtų būti nustatytos bent supaprastintos registravimosi PVM mokėtoju, sąskaitų faktūrų išrašymo, apskaitos tvarkymo ir ataskaitų teikimo prievolės;
(12)  jei suteikiama atleidimo nuo PVM galimybė, ja besinaudojančioms mažosioms įmonėms turėtų būti nustatytos bent supaprastintos registravimosi PVM mokėtoju, sąskaitų faktūrų išrašymo, apskaitos tvarkymo ir ataskaitų teikimo prievolės. Siekdama vengti painiavos ir teisinio netikrumo valstybėse narėse, Komisija turėtų parengti gaires dėl supaprastinto registravimo ir apskaitos, išsamiau paaiškindama, kokios procedūros turi būti supaprastintos ir kokiu mastu. Ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] tą supaprastinimą turėtų įvertinti Komisija ir valstybės narės, siekdamos nustatyti, ar tai suteikia papildomos naudos ir turi realų teigiamą poveikį įmonėms ir vartotojams;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  be to, siekiant užtikrinti, kad valstybėje narėje neįsisteigusios įmonės atitiktų atleidimo nuo PVM toje valstybėje narėje sąlygas, būtina reikalauti, kad jos iš anksto praneštų apie ketinimą naudotis atleidimo nuo PVM galimybe. Tokius pranešimus mažosios įmonės turėtų pateikti valstybei narei, kurioje jos įsisteigusios. Tada ta valstybė narė, remdamasi deklaruota informacija apie tos įmonės apyvartą, turėtų pateikti tą informaciją kitoms atitinkamoms valstybėms narėms;
(13)  be to, siekiant užtikrinti, kad valstybėje narėje neįsisteigusios įmonės atitiktų atleidimo nuo PVM toje valstybėje narėje sąlygas, būtina reikalauti, kad jos iš anksto praneštų apie ketinimą naudotis atleidimo nuo PVM galimybe. Tokie pranešimai turėtų būti teikiami naudojantis internetiniu portalu, kurį turi sukurti Komisija. Įsisteigimo valstybė narė, remdamasi deklaruota informacija apie tos įmonės apyvartą, turėtų informuoti kitas atitinkamas valstybes nares. Mažosios įmonės gali bet kada pranešti savo registravimo valstybei narei apie savo norą sugrįžti prie bendros PVM sistemos;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  kad sumažėtų nuo PVM neatleistoms mažosioms įmonėms tenkanti prievolių vykdymo našta, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas reikalavimas supaprastinti registravimosi PVM mokėtoju ir apskaitos tvarkymo prievoles ir pailginti mokestinius laikotarpius, kad reikėtų rečiau teikti PVM deklaracijas;
(15)  kad sumažėtų nuo PVM neatleistoms mažosioms įmonėms tenkanti prievolių vykdymo našta, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas reikalavimas supaprastinti registravimosi PVM mokėtoju ir apskaitos tvarkymo prievoles. Be to, Komisija skirtingose valstybėse narėse turėtų įsteigti vieną bendrą prieigą PVM deklaracijoms teikti;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti mažosioms įmonėms tenkančią prievolių vykdymo naštą, valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu. Todėl, laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(17)  šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti mažosioms įmonėms tenkančią prievolių vykdymo naštą, valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu. Todėl, laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Tačiau PVM kontrolė, kuri yra reikalavimų atitikties tikrinimo pasekmė, yra vertinga kovos su mokestiniu sukčiavimu priemonė, todėl mažosioms įmonėms tenkančios reikalavimų laikymosi naštos supaprastinimas neturėtų būti vykdomas kovos su sukčiavimu PVM srityje sąskaita.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Direktyva 2006/112/EB
284 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Prieš naudodamasi atleidimo nuo PVM galimybe kitose valstybėse narėse, mažoji įmonė praneša apie tai valstybei narei, kurioje ji įsisteigusi.
Komisija sukuria internetinį portalą, kuriuo naudodamosi registruojasi mažosios įmonės, norinčios pasinaudoti atleidimo nuo PVM galimybe kitoje valstybėje narėje.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Direktyva 2006/112/EB
284 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Jei mažoji įmonė naudojasi atleidimo nuo PVM galimybe kitose valstybėse narėse nei toji, kurioje ji įsisteigusi, įsisteigimo valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų deklaruoti tikslūs mažosios įmonės metinės apyvartos Sąjungoje ir metinės apyvartos valstybėje narėje duomenys, ir pateikia informaciją kitų atitinkamų valstybių narių, kuriose mažoji įmonė tiekia prekes ir teikia paslaugas, mokesčių administratoriams.
Jei mažoji įmonė naudojasi atleidimo nuo PVM galimybe kitose valstybėse narėse nei toji, kurioje ji įsisteigusi, įsisteigimo valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų deklaruoti tikslūs mažosios įmonės metinės apyvartos Sąjungoje ir metinės apyvartos valstybėje narėje duomenys, ir pateikia informaciją kitų atitinkamų valstybių narių, kuriose mažoji įmonė tiekia prekes ir teikia paslaugas, mokesčių administratoriams. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai žinių apie mažųjų įmonių statusą ir jų akcijų paketus ar nuosavybės struktūrą, kad galėtų patvirtinti jų mažosios įmonės statusą.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 15 punktas
Direktyva 2006/112/EB
288a straipsnio 1 dalis
Jei paskesniais kalendoriniais metais mažosios įmonės metinė apyvarta valstybėje narėje viršija 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą atleidimo nuo PVM ribą, mažoji įmonė tais metais dar gali naudotis atleidimo nuo PVM galimybe, jei jos metinė apyvarta valstybėje narėje tais metais neviršija 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos daugiau kaip 50 %.
Jei paskesniais kalendoriniais metais mažosios įmonės metinė apyvarta valstybėje narėje viršija 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą atleidimo nuo PVM ribą, mažoji įmonė dar dvejus metus gali naudotis atleidimo nuo PVM galimybe, jei jos metinė apyvarta tuos dvejus metus valstybėje narėje neviršija 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos daugiau kaip 33%.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 punktas
(17)  291–294 straipsniai išbraukiami.
(17)  291 ir 292 straipsniai išbraukiami;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 a punktas (naujas)
Direktyva 2006/112/EB
293 straipsnio 1 dalis
17a)   293 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
Kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais: 1) smulkaus verslo įmonėms skirtos specialios schemos tobulinimas; 2) nacionalinių sistemų suderinimas neapmokestinimo PVM ir laipsniškų PVM lengvatų srityje; 3) 2 skirsnyje numatytų viršutinių ribų suderinimas.
Kas ketverius metus, pradedant nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais:
i)   smulkaus verslo įmonėms skirtos specialios schemos tobulinimas;
ii)   nacionalinių sistemų suderinimas neapmokestinimo PVM srityje ir galimybė visoje Sąjungoje suderinti atleidimo nuo PVM ribas;
iii)   2 skirsnyje numatytų viršutinių ribų suderinimas.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 b punktas (naujas)
17b)   294 straipsnis išbraukiamas;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 18 punktas
Direktyva 2006/112/EB
294e straipsnis
294e straipsnis
294e straipsnis
Valstybės narės gali atleisti nuo PVM atleistas mažąsias įmones nuo 250 straipsnyje nustatytos prievolės teikti PVM deklaracijas.
Valstybės narės arba atleidžia nuo PVM atleistas mažąsias įmones nuo 250 straipsnyje nustatytos prievolės teikti PVM deklaracijas, arba jos leidžia tokioms nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms pateikti supaprastintą PVM deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta bent ši informacija: mokėtinas PVM, atskaitomas PVM, grynoji PVM suma (mokėtina arba gautina suma), bendra pirkimo sandorių vertė ir bendra pardavimo sandorių vertė už vienų kalendorinių metų laikotarpį. Tačiau mažosios įmonės turi galimybę pasirinkti pagal 252 straipsnį nustatytą mokestinį laikotarpį.
Jei šia galimybe nesinaudojama, valstybės narės leidžia tokioms nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms pateikti supaprastintą PVM deklaraciją už vienų kalendorinių metų laikotarpį. Tačiau mažosios įmonės turi galimybę pasirinkti pagal 252 straipsnį nustatytą mokestinį laikotarpį.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 18 punktas
Direktyva 2006/112/EB
294i straipsnis
294i straipsnis
Išbraukta
Mažosios įmonės PVM deklaracijas teikia už vienų kalendorinių metų mokestinį laikotarpį. Tačiau mažosios įmonės turi galimybę pasirinkti pagal 252 straipsnį nustatytą mokestinį laikotarpį.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 18 punktas
Direktyva 2006/112/EB
294i a straipsnis (naujas)
294i a straipsnis
Komisija įsteigia vieną bendrą prieigą, kuria naudodamosi mažosios įmonės galėtų pateikti PVM deklaracijas iš skirtingų valstybių narių, kuriose jos vykdo savo veiklą. Už PVM surinkimą yra atsakinga įmonės įsisteigimo valstybė narė.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 18 punktas
Direktyva 2006/112/EB
294j straipsnis
294j straipsnis
Išbraukta.
Neatsižvelgdamos į 206 straipsnį, valstybės narės nereikalauja, kad mažosios įmonės atliktų tarpinius mokėjimus.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
1a straipsnis (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010
31 straipsnio 1 dalis
1a straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 iš dalies keičiamas taip:
31 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad Bendrijos viduje prekes tiekiantys ar paslaugas teikiantys asmenys ir telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, visų pirma Direktyvos 2006/112/EB II priede nurodytas paslaugas, teikiantys neįsisteigę apmokestinamieji asmenys galėtų, kiek to reikia tokio pobūdžio operacijoms atlikti, elektroniniu būdu gauti bet kurio nurodyto asmens PVM mokėtojo kodo ir jo pavadinimo/vardo ir pavardės bei adreso galiojimo patvirtinimą. Ši informacija turi atitikti 17 straipsnyje nurodytus duomenis.
„1. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad Bendrijos viduje prekes tiekiantys ar paslaugas teikiantys asmenys ir telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, visų pirma Direktyvos 2006/112/EB II priede nurodytas paslaugas, teikiantys neįsisteigę apmokestinamieji asmenys galėtų, kiek to reikia tokio pobūdžio operacijoms atlikti, elektroniniu būdu gauti bet kurio nurodyto asmens PVM mokėtojo kodo ir jo pavadinimo/vardo ir pavardės bei adreso galiojimo patvirtinimą. Ši informacija turi atitikti 17 straipsnyje nurodytus duomenis. PVM informacijos mainų sistemoje (VIES) nurodoma, ar reikalavimus atitinkančios mažosios įmonės naudojasi mažosioms įmonėms taikomu atleidimu nuo PVM.“
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. liepos 1 d.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. sausio 1 d.

Įgyvendinimo sprendimas dėl kontrolės priemonių taikymo naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms ciklopropilfentaniliui ir metoksiacetilfentaniliui *
PDF 125kWORD 38k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo naujoms psichoaktyvioms medžiagoms N-fenil-N-[1-(2-feniletil)piperidin-4-il]ciklopropankarboksamidui (ciklopropilfentaniliui) ir 2-metoksi-N-fenil-N-[1-(2-feniletil)piperidin-4-il]acetamidui (metoksiacetilfentaniliui) projekto (09420/2018 – C8-0278/2018 – 2018/0118(NLE))
P8_TA(2018)0320A8-0271/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (09420/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0278/2018),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0271/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 127, 2005 5 20, p. 32.


Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai
PDF 130kWORD 44k
Rezoliucija
Priedas
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai (COM(2018)0360 – C8-0245/2018 – 2018/2078(BUD))
P8_TA(2018)0321A8-0272/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0360 – C8-0245/2018),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0272/2018),

1.  palankiai vertina šį sprendimą, laikydamas jį Sąjungos solidarumo su nukentėjusiais nuo gaivalinių nelaimių Sąjungos piliečiais ir regionais ženklu;

2.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant leisti pasinaudoti iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) teikiama finansine parama regionams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, ir apgailestauja dėl daugybės žuvusiųjų nuo gaivalinių nelaimių Sąjungoje 2017 m.;

3.  ragina toliau optimizuoti mobilizavimo procedūrą, kad būtų galima sutrumpinti laikotarpį nuo paraiškos pateikimo iki lėšų išmokėjimo; primena, kad greitas lėšų išmokėjimas paramos gavėjams yra labai svarbus vietos bendruomenėms, vietos valdžios institucijoms ir užtikrinant jų pasitikėjimą Sąjungos solidarumu;

4.  remia valstybes nares, kurios naudojasi Europos struktūriniais ir investicijų fondais nukentėjusiems regionams atkurti; ragina Komisiją paremti ir kuo greičiau patvirtinti partnerystės susitarimuose numatytų lėšų perskirstymą, kurio šiuo tikslu paprašė valstybės narės;

5.  ragina valstybes nares finansinį įnašą iš Fondo naudoti skaidriai, užtikrinant sąžiningą lėšų paskirstymą nukentėjusiuose regionuose;

6.  pritaria prie šios rezoliucijos pridėtam sprendimui;

7.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/1505.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projektas: Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai
PDF 127kWORD 45k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projekto, pridedamo prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai (11738/2018 – C8-0395/2018 – 2018/2082(BUD))
P8_TA(2018)0322A8-0273/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/20021(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(2), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2017 m. lapkričio 30 d.(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(6),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projektą, kurį Komisija patvirtino 2018 m. gegužės 31 d. (COM(2018)0361),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 4 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projekto (11738/2018 – C8‑0395/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0273/2018),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projektas apima siūlomą Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai ir Lietuvai (dėl potvynių), Graikijai (dėl žemės drebėjimų Koso saloje) ir Lenkijai (dėl 2017 m. įvykusių audrų);

B.  kadangi todėl Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2018 m. biudžetą ir padidinti pagal biudžeto eilutę Nr. 13 06 01 „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ skiriamus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus 33 992 206 EUR suma;

C.  kadangi, kaip apibrėžta DFP reglamente, Europos Sąjungos solidarumo fondas yra speciali priemonė ir atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turi būti įtraukti į biudžetą viršijant DFP viršutines ribas;

1.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projekto;

2.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 4/2018 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(3) OL L 57, 2018 2 28.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


ES sanglaudos politikos poveikis Šiaurės Airijai
PDF 124kWORD 45k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai (2017/2225(INI))
P8_TA(2018)0323A8-0240/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sanglaudos politikos poveikį Šiaurės Airijai,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Belfasto susitarimo (Didžiojo penktadienio susitarimo) nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0240/2018),

A.  kadangi ES sanglaudos politika Šiaurės Airijoje įgyvendinama pagal įvairias priemones, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, PEACE programą Šiaurės Airijai ir pasienio regionui ir tarpvalstybinę INTERREG programą;

B.  kadangi akivaizdu, jog Šiaurės Airija – tai regionas, kuriam ES sanglaudos politika buvo labai naudinga; kadangi įsipareigojimas tęsti finansavimą ateityje, prisiimtą Komisijos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) projekte yra labai sveikintinas;

C.  kadangi, be platesnės paskirties sanglaudos politiką remiančių fondų, Šiaurės Airijoje ypač naudingos buvo specialios tarpvalstybinės, bendruomenines ir tarpbendruomeninės programos, įskaitant PEACE programą;

D.  kadangi ES sanglaudos politika, visų pirma įgyvendinant PEACE programą, lemiamai prisidėjo prie taikos proceso Šiaurės Airijoje, remiant Didžiojo penktadienio susitarimą ir toliau remia bendruomenių susitaikymą;

E.  kadangi 1995 m. sukūrus pirmąją programą PEACE daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išleista dvejopu tikslu, t. y. skatinti konflikte dalyvaujančių Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių bendruomenių sanglaudą ir ekonominį bei socialinį stabilumą;

F.  kadangi ES sanglaudos politikos finansavimo sėkmę iš dalies lėmė tai, kad jis vertinamas kaip „neutralios lėšos“, t. y. tiesiogiai nesusijusios su nė vienos bendruomenės interesais;

1.  pabrėžia svarbų teigiamą ES sanglaudos politikos indėlį Šiaurės Airijoje, visų pirma padedant atsigauti skurstančioms miesto ir kaimo vietovėms, sprendžiant klimato kaitos klausimus ir užmezgant tarpbendruomeninius ir tarpvalstybinius ryšius vykdant taikos procesą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad skurdžioms miesto ir kaimo vietovėms pagalba dažnai yra teikiama kaip parama naujai ekonominei plėtrai, kuri skatina žinių ekonomiką, pavyzdžiui, mokslo parkams Belfaste ir Deryje / Londonderyje;

2.  pabrėžia, kad dabartiniu finansavimo laikotarpiu daugiau nei 1 mlrd. EUR ES finansinės paramos bus panaudota ekonominei ir socialinei Šiaurės Airijos ir kaimyninių regionų plėtrai, o 230 mln. EUR šios paramos bus investuota į Šiaurės Airijos programą PEACE (bendras biudžetas siekia beveik 270 mln. EUR) ir 240 mln. EUR – į programą INTERREG V-A, skirtą Šiaurės Airijai, Airijai ir Škotijai (bendras biudžetas siekia 280 mln. EUR);

3.  mano, kad Šiaurės Airijai skirtos specialios ES programos, ypač PEACE programa, yra labai svarbios norint išlaikyti taikos procesą, nes jos skatina kontaktus bendruomenių viduje bei bendruomenių tarpusavio ir tarpvalstybinius ryšius; pažymi, kad šiuo požiūriu itin svarbūs tarpbendruomeniniai ir tarpvalstybiniai socialiniai centrai ir bendros paslaugos;

4.  palankiai vertina svarbius žingsnius, padarytus Šiaurės Airijoje vykdant PEACE programą, ir pripažįsta visų šalių darbą šiame procese;

5.  mano, kad pasitikėjimo bendruomenių vidujė ir bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo didinimo priemonės ir taikaus sugyvenimo priemonės, pavyzdžiui, bendros erdvės ir paramos tinklai, atliko svarbų vaidmenį taikos procese, nes bendros erdvės leidžia Šiaurės Airijos bendruomenėms susiburti į vieną bendrai veiklai ir puoselėti abipusį pasitikėjimą bei pagarbą, o tai padeda šalinti nesutarimus;

6.  pabrėžia bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir principo „iš apačios į viršų“, kuriuo visos bendruomenės skatinamos prisiimti atsakomybę už projektus, svarbą, tokiu būdu stiprinant taikos procesą;

7.  pažymi visų Šiaurės Airijos suinteresuotųjų subjektų pasiryžimą toliau siekti ES sanglaudos politikos tikslų šiame regione; pabrėžia, kad šiuo aspektu svarbu laikytis koordinuoto daugiapakopio valdymo ir partnerystės principo;

8.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad privalu nuveikti daugiau didinant bendrą informuotumą apie ES finansavimo poveikį, jo matomumą ir finansavimo būtinybę Šiaurės Airijoje, visų pirma informuojant plačiąją visuomenę apie ES finansuojamų projektų poveikį taikos procesui ir bendram regiono ekonominiam vystymuisi;

9.  teigiamai vertina tai, kad valdymo ir kontrolės sistemos regionuose veikia tinkamai ir kad todėl ES finansinė parama panaudojama veiksmingai; vis dėlto pabrėžia, kad, vertinant programos PEACE rezultatus, be jos laikymosi visada būtina atsižvelgti ir į jos pagrindinius tikslus;

10.  nedarant poveikio vykstančioms ES ir JK deryboms, mano, jog nepaprastai svarbu, kad po 2020 m. Šiaurės Airija galėtų toliau dalyvauti tam tikrose specialiose ES programose, pavyzdžiui, PEACE programoje ir Šiaurės Airijoje, Airijoje ir Škotijoje įgyvendinamoje INTERREG V-A programoje, nes tai labai padėtų užtikrinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, visų pirma nepalankioje padėtyje esančiose, kaimo ir pasienio vietovėse, mažinant esamas spragas; be to, ragina, kad pagal daugiametę finansinę programą po 2020 m. būtų naudojamasi visomis tinkamomis finansinėmis priemonėmis, kad būtų galima toliau siekti sanglaudos politikos tikslų;

11.  nedarant poveikio vykstančioms ES ir JK deryboms, mano, kad turėtų ir toliau būti teikiama ES parama teritoriniam bendradarbiavimui, visų pirma kalbant apie tarpvalstybinius ir tarpbendruomeninius projektus, atsižvelgiant į Šiaurės Airijai skirtų specialių ES sanglaudos programų pasiekimus, ypač PEACE programos ir INTERREG programos, kurios yra ypač svarbios regiono stabilumui; baiminasi, kad nutraukus šias programas kiltų pavojus tarpvalstybinio pasitikėjimo, pasitikėjimo bendruomenių viduje ir tarp bendruomenių stiprinimo veiklai ir atitinkamai taikos procesui;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad 85 proc. lėšų PEACE ir INTERREG programoms skiriama iš ES; todėl mano, jog svarbu, kad po 2020 m. ES ir toliau siektų padėti Šiaurės Airijos bendruomenėms, atlikdama aktyvų vaidmenį administruojant ES finansavimą, skiriamą sanglaudos srities veiksmams bendruomenės viduje ir tarpbendruomeniniams veiksmams Šiaurės Airijoje, taip padėdama joms įveikti nesutarimus; šiomis aplinkybėmis mano, kad ir po 2020 m. turėtų būti išlaikytas atitinkamo lygmens finansavimas; pabrėžia, kad tai ypač svarbu norint sudaryti galimybės tęsti svarbų taikos kūrimo darbą;

13.  ragina Komisiją skleisti žinias apie Šiaurės Airijos patirtį naudojantis sanglaudos lėšomis, ypač PEACE programa, pateikiant ją kaip pavyzdį, kaip ES sprendžia bendruomenių tarpusavio konfliktus ir bendruomenių susiskaldymus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Šiaurės Airijos susitaikymo procesas yra teigiamas pavyzdys kitiems ES regionams, kuriuose vyko konfliktai;

14.  pabrėžia, kad geroji patirtis, įgyta naudojantis sanglaudos srities finansavimu ir PEACE programa, turėtų būti laikoma ES modeliu ir skleidžiama siekiant įveikti konfliktuojančių bendruomenių nepasitikėjimą ir pasiekti tvarią taiką kitose Europos dalyse ir net visame pasaulyje;

15.  mano, jog labai svarbu, kad Šiaurės Airijos gyventojai, ypač jaunimas, galėtų toliau dalyvauti ekonominiuose, socialiniuose ir kultūriniuose mainuose visoje Europoje, ypač programoje „Erasmus+“;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą savo pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlyti tęsti šias programas; be to, pažymi Jungtinės Karalystės pozicijos dokumentą dėl 2018 m. balandžio mėn. sanglaudos politikos ateities, kuriame JK nurodo, kad yra pasirengusi kartu su Šiaurės Airijos vykdomąja valdžia ir Airijos vyriausybe ir ES apsvarstyti galimas PEACE IV ir Interrreg V-A laikotarpiu po 2020 m. pakeisiančias programas, taip pat patvirtino, kad vykdys pagal dabartinę daugiametę finansinę programą vykdomose PEACE ir Interreg programose prisiimtus įsipareigojimus;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai bei Komisijai, Šiaurės Airijos asamblėjai ir Vykdomajam komitetui, taip pat valstybių narių bei jų regionų vyriausybėms ir parlamentams.


Graikijai skirtos specialios priemonės
PDF 139kWORD 50k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Graikijai skirtų specialių priemonių pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 įgyvendinimo (2018/2038(INI))
P8_TA(2018)0324A8-0244/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Naujas postūmis kurti darbo vietas ir augti ekonomikai Graikijoje“ (COM(2015)0400),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1839, kuriuo dėl Graikijai skirtų specialių priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013(2),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ERPF ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimas“ (SWD(2016)0318),

–  atsižvelgdamas į Graikijos ekonomikos ir plėtros ministerijos pranešimą dėl sumų panaudojimo pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu)(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu (O-000100/2017 – B8-0001/2018) dėl Reglamento (ES) 2015/1839 dėl Graikijai skirtų specialių priemonių įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0244/2018),

A.  kadangi sanglaudos politika yra solidarumo išraiška ir pagrindinė ES investicinė priemonė, kuri apima visus regionus ir kuria mažinami skirtumai; kadangi jos pridėtinės vertės ir lankstumo svarba buvo patvirtinta kelis kartus ekonomikos ir finansų krizės metu; kadangi, atsižvelgiant į turimus biudžeto išteklius, sanglaudos politika padėjo išsaugoti labai reikalingas viešųjų investicijų galimybes, užkirsti kelią krizės gilėjimui ir sudarė sąlygas valstybėms narėms bei regionams priimti pritaikytas reagavimo priemones siekiant didinti savo atsparumą netikėtų įvykių ir išorinių sukrėtimų atvejais;

B.  kadangi 2007–2015 m. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo parama Graikijai siekė 15,8 mlrd. EUR, o tai yra maždaug 19 proc. visų valdžios sektoriaus kapitalo išlaidų;

C.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės Graikijoje nuolat buvo neigiami augimo rodikliai, kurie negalėjo būti pagerinti trimis tarptautiniais pagalbos paketais, taip pat buvo didelių likvidumo problemų ir trūko viešųjų lėšų;

D.   kadangi pabėgėlių ir migracijos krizė Graikijai ir jos saloms padarė ir toliau daro itin didelį poveikį, be to, Graikija ir jos salos dėl didesnių migrantų ir pabėgėlių srautų patiria didelį spaudimą, dėl to smarkiai nukenčia vietos ekonominė veikla, visų pirma turizmo srityje;

E.  kadangi 2007–2013 m. Graikijos BVP faktiškai sumažėjo 26 proc. ir, nors 2014 m. nuosmukis baigėsi, ekonomika per kitus dvejus metus išaugo mažiau nei 1 proc.; kadangi 2013 m. užimtumo lygis sumažėjo nuo 66 proc. iki 53 proc., o tai reiškia, kad dirbo tik kiek daugiau nei pusė darbingo amžiaus žmonių, o nedarbas per tą patį laikotarpį išaugo nuo 8,4 proc. iki 27,5 proc. ir buvo padarytas didelis poveikis Graikijos gyventojų perkamajai galiai ir labai didelė įtaka keliems sektoriams, įskaitant sveikatos priežiūros sektorių; kadangi naujausiais Eurostato duomenimis, nedarbo lygis siekia 20,8 proc. ir jaunimo nedarbo lygis yra aukštas;

F.  kadangi Komisija ir teisėkūros institucijos 2015 m. pripažino, kad krizė Graikijai padarė išskirtinį poveikį, o tai galėjo turėti neigiamą įtaką pastangoms užbaigti pagal 2000–2006 ir 2007–2013 m. veiksmų programas vykdomus veiksmus ir pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politikos programas;

G.  kadangi priimant Reglamentą (ES) 2015/1839 buvo siekiama lemiamu momentu suteikti Graikijai likvidumo, prieš sustabdant įgyvendinamas programas ir neišnaudojant būtinų investavimo galimybių; tuo atveju, jei nebūtų pavykę užbaigti 2000–2006 ir 2007–2013 m. laikotarpių projektų, būtų buvusios susigrąžintos didelės sumos;

H.  kadangi Reglamentu (ES) 2015/1839 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nustatytas papildomas pradinis išankstinis finansavimas, išmokėtinas dviem dalimis, kurių kiekviena lygi 3,5 proc. sanglaudos politikos fondų ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) paramos sumai, ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu taikoma tinkamoms finansuoti išlaidoms skirta 100 proc. bendro finansavimo norma, taip pat numatyta anksčiau išmokėti paskutinius 5 proc. likusių ES išmokų, kurios turėjo būti neišmokamos, kol programos neužbaigtos;

I.  kadangi reglamentas buvo priimtas siekiant kuo greičiau reaguoti į sudėtingą padėtį dėl krizės ir užtikrinti, kad Graikija turėtų pakankamai lėšų, kad galėtų užbaigti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio projektus ir pradėti įgyvendinti dabartinio laikotarpio projektus;

J.  kadangi pagal 152 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą Graikija iki 2016 m. pabaigos turėjo pateikti Komisijai ataskaitą dėl nuostatų, susijusių su 100 proc. bendro finansavimo normos taikymu ir mokėjimų programoms programavimo laikotarpio pabaigoje riba, įgyvendinimo;

K.  kadangi ES, pasitelkdama vadinamąjį papildomų priemonių Reglamentą (ES) Nr. 1311/2011, taip pat padengė 95 proc. visų Graikijos investicinių sąnaudų, susijusių su 2007‒2013 m. finansavimo laikotarpiu (paprastai taikoma didžiausia 85 proc. dalis);

L.  kadangi 2015 m. spalio mėn. buvo atidaryta tikslinė sąskaita, į kurią buvo pervestos visos ES finansuojamiems projektams finansuoti skirtos lėšos siekiant užtikrinti, kad jos būtų naudojamos tik paramos gavėjams skirtoms išmokoms ir pagal veiksmų programas vykdomiems veiksmams;

M.  kadangi nuo 2011 m. Graikija taip pat gauna paramą iš Komisijos per jos Graikijos reikalų darbo grupę, kuri teikia techninę pagalbą šalyje vykdant reformų procesą, o nuo 2015 m. – per Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą, padedančią rengti, kurti, įgyvendinti ir vertinti augimą skatinančias reformas; kadangi Reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo įsigaliojo 2017 m. gegužės 20 d. ir tai buvo svarbus momentas, nes Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba įsipareigojo padėti suinteresuotosioms valstybėms narėms, įskaitant Graikiją;

1.  pakartoja, koks svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai įgyvendinant ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, kovojant su nedarbu, mažinant skirtumus ir didinant visų ES regionų konkurencingumą, išreiškiant Europos solidarumą ir papildant kitas politikos kryptis; be to, primena, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) Graikijoje yra didžiausias tiesioginių investicijų šaltinis;

2.  atkreipia dėmesį į ataskaitą dėl sumų panaudojimo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal Reglamentą (ES) 2015/1839, kuri turėjo būti pateikta 2016 m. pabaigoje; pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos šią ataskaitą pateikė 2017 m. gegužės mėn., o Parlamentui – 2017 m. gruodžio mėn. tik pateikus kelis prašymus; palankiai vertina tai, kad Komisija Parlamentui pateikė parengtinį 181 prioritetinio projekto, kuriems skirtas biudžetas sudarė 11,5 mlrd. EUR (o tai yra maždaug 55 proc. visų 2007–2013 m. Graikijai skirtų ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF lėšų), sąrašo įvertinimą; 118 iš šių projektų buvo sėkmingai įgyvendinti iki programavimo laikotarpio pabaigos ir laikoma, kad 24 projektai buvo palaipsniui panaikinti;

3.  pabrėžia, kad, minėtoje ataskaitoje pateiktais duomenimis, priėmus Reglamentą dėl Graikijai skirtų specialių priemonių 2015 m. tiesioginis poveikis likvidumui siekė 1 001 709 731,50 EUR, o 2016 m. įnašai sudarė 467 674 209,45 EUR; be to, pažymi, kad padidinus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nustatytą pradinį išankstinį finansavimą 2015–2016 m. Graikija gavo maždaug 2 mlrd. EUR;

4.  teigiamai vertina tai, kad sumokėtos sumos buvo skirtos įvairiems projektams: transporto ir kitų infrastruktūrų (aplinkos apsaugos, turizmo, kultūros, miesto ir kaimo vietovių atgaivinimo, socialinės infrastruktūros) bei informacinės visuomenės projektams ir žmogiškųjų išteklių plėtojimo veiksmams; be to, palankiai vertina tai, kad 63 proc. visų valstybės pagalbos projektams skirtų mokėjimų buvo susiję su pagalba įmonėms ir verslo projektams, todėl jais tiesiogiai buvo skatinamas konkurencingumas ir mažinama verslo rizika, o 37 proc. – su infrastruktūros projektams skirtomis valstybės pagalbos priemonėmis, kuriomis papildomi susitarimai dėl rinkos ir verslo sąlygų gerinimo;

5.  teigiamai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijų pateiktoje ataskaitoje pripažįstama, jog padidinus likvidumą taip pat maždaug 1,5 mlrd. EUR padidėjo finansinės pajamos ir buvo patobulinta 2015–2016 m. viešojo investavimo programa;

6.  palankiai vertina priemonių poveikį, susijusį su ekonominės veiklos stiprinimu, nemažos dalies įmonių apyvartos ir apyvartinio kapitalo normalizavimu ir konsolidavimu, darbo vietų kūrimu ir išsaugojimu ir svarbių gamybos infrastruktūrų užbaigimu, o tai taip pat turėjo didelę įtaką biudžeto mokestinėms pajamoms;

7.  supranta, kad įgyvendinus reglamentą ES sumokėtos lėšos buvo naudojamos 2015 m. siekiant iki išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos užbaigti pagal veiksmų programas vykdomus projektus ir kad 2016 m. likusi suma, kuri buvo sumokėta kartu su nacionalinėmis lėšomis, taip pat padėjo užbaigti kitus projektus;

8.  palankiai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijos įsipareigojo pertvarkyti projektų klasifikavimą ir nustatyti labai svarbius projektus, kuriuos reikia atrinkti, kad būtų užbaigti; pabrėžia, kad tai labai padėjo įveikti institucines ir administracines kliūtis ir nustatyti prioritetinius veiksmus, įgyvendintinus toliau neatidėliojant, taip pat užkirsti kelią finansinių klaidų ištaisymui; palankiai vertina tai, kad pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 ES sumokėtos lėšos padėjo gerokai sumažinti nebaigtais laikomų projektų skaičių; pažymi, jog, palyginti su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, kai maždaug 900 projektų buvo neužbaigti, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 79 projektai dar nebuvo užbaigti galutinių išlaidų deklaracijų teikimo metu, tačiau juos tikimasi užbaigti panaudojant nacionalines lėšas;

9.  pabrėžia, kad struktūrinių lėšų panaudojimas akivaizdžiai pagerėjo ir kad Graikijoje 2016 m. kovo mėn. pabaigoje mokėjimų rodiklis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo didesnis nei 97 proc.(5) ir kad, pagal 2018 m. kovo 31 d. visų su 2007–2013 m. programomis susijusių mokėjimų vykdymo padėties ir neįvykdytų įsipareigojimų (pranc. reste à liquider, RAL) vertinimo duomenis, Graikija neturi neįvykdytų įsipareigojimų pagal 1b išlaidų kategoriją(6); teigiamai vertina tai, kad Graikija buvo pirmoji valstybė narė, kuri visapusiškai pasinaudojo turimais ištekliais ir pasiekė 100 proc. lėšų panaudojimo rodiklį, palyginti su ES vidurkiu – 96 proc.;

10.  tačiau pripažįsta, kad lėšų panaudojimo rodikliai suteikia tik orientacinę informaciją ir kad telkiant dėmesį į lėšų panaudojimą neturėtų būti neatsižvelgiama į investicijų veiksmingumą, pridėtinę vertę ir kokybę; pažymi, kad konkrečios priemonės yra makroekonominio pobūdžio ir kas vertinant pavienius projektus jų poveikį sunku atsekti;

11.  primena, kad ESI fondai turi didelę įtaką kelių valstybių narių BVP ir kitiems rodikliams, taip pat socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai apskritai ir kad apskaičiuota, jog 2015 m., ankstesnio programavimo laikotarpio pabaigoje, dėl sanglaudos ir kaimo plėtros politikos remiamų investicijų Graikijos BVP buvo šiek tiek daugiau kaip 2 proc. didesnis, palyginti su BVP, kuris būtų buvęs, jei nebūtų buvę skirta finansavimo; primena, kad naudojant ES struktūrines lėšas visada turėtų būti siekiama ES sutartyse įtvirtintų tikslų ir kurti tikrą Europos pridėtinę vertę bei įgyvendinti ES prioritetus, o ne vien skatinti BVP augimą;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad Graikijos valdžios institucijų pateiktoje ataskaitoje dėl sumų panaudojimo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 pateikta daugiausia kiekybinė analizė, laikantis teisinių reikalavimų; pripažįsta, kad Graikijoje konkrečių priemonių poveikio negalima atskirti nuo bendro ESI fondų poveikio, tačiau mano, kad, nors ir sunku atlikti kokybinį vertinimą, jis padėtų papildyti analizę ir suprasti pasiektus rezultatus; ragina Komisiją pateikti daugiau su socialiniu ir ekologiniu aspektais susijusios informacijos apie didesnį konkurencingumą ir našumą bei tvarumą;

13.  teigiamai vertina tai, kad, remiantis galutiniais duomenimis, kurie buvo perduoti Komisijai 2016 m. gruodžio 31 d., Graikijos valdžios institucijų pateiktų mokėjimo prašymų suma siekė 1,6 mlrd. EUR ir kad, 2018 m. kovo 31 d. duomenimis, Graikijoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpio įgyvendinimo lygis buvo 28 proc.(7) ir ji apskritai buvo viena iš geriausius rezultatus pasiekusių valstybių narių, nepaisant kai kurių pažymėtinų skirtumų, susijusių su suskirstymo pagal fondą lygiu arba panaudojimo lygiu; be to, pritaria tam, kad priimtas (ES) Reglamentas 2015/1839, nes jis – svarbi priemonė pritaikytai paramai teikti lemiamu Graikijai metu; palankiai vertina tai, kad, kaip reikalaujama, papildomas išankstinis finansavimas buvo visiškai padengtas tarpinio mokėjimo prašymais iš ERPF ir Sanglaudos fondo, tačiau pažymi, kad šis finansavimas nebuvo visiškai padengtas iš Europos socialinio fondo (apie 4 proc.) ar Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo;

14.  primena, kad svarbu vykdyti atitinkamas struktūrines reformas; pripažįsta įdėtas pastangas ir ragina Graikiją ir toliau visapusiškai pasinaudoti galimybėmis gauti paramą pagal struktūrinių reformų rėmimo programą, siekiant sukurti patikimą verslo aplinką ir efektyviai bei veiksmingai panaudoti ESI fondų lėšas, taip pat kuo labiau padidinti jų socialinį ir ekonominį poveikį;

15.  pripažįsta, kad remiant viešąsias investicijas ir lanksčiai skiriant ES investicijas, t. y. perprogramuojant fondus arba didinant bendro finansavimo normą, regioninė politika padėjo sumažinti finansų krizės ir ilgalaikio fiskalinio konsolidavimo poveikį keliose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą šios srities finansavimą kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu; vis dėlto pakartoja, kad sanglaudos politika turėtų būti vertinama kaip pagrindinė viešųjų investicijų priemonė ir priemonė, padedanti pritraukti papildomo viešojo ir privačiojo finansavimo, ir kad panašios priemonės, dėl kurių sumažinamos nacionalinės bendro finansavimo kvotos, kurių reikia tam, kad būtų galima gauti finansavimą struktūrinių fondų finansuojamoms veiksmų programoms, skirtos Graikijai arba kitai valstybei narei, turėtų būti numatytos tik išimtiniais atvejais ir, prieš jas priimant bei įgyvendinant, išnagrinėtos atsižvelgiant į jų veiksmingumą, ir tinkamai pagrįstos;

16.  pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su sunkumais siekdami bendrai finansuoti projektus, įgyvendinamus panaudojant ESI fondus; todėl ragina Komisiją, įgyvendinant Europos semestrą ir Stabilumo ir augimo paktą, nedelsiant apsvarstyti bendrai iš ESI fondų finansuojamų regioninių investicijų poveikį valdžios sektoriaus deficito apskaičiavimui, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

17.  primena Graikijos valdžios institucijoms, kad svarbu užtikrinti tinkamą komunikaciją ir investicijų iš ESI fondų matomumą;

18.  teigiamai vertina išankstinį vertinimą, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpio sąskaitos turėtų būti uždarytos nepraradus Graikijai skirtų lėšų; ragina Komisiją pranešti Parlamentui užbaigimo proceso, kurį tikimasi baigti pirmąjį 2018 m. pusmetį, rezultatus ir pateikti naujausią informaciją apie projektus, kurie bus užbaigti naudojant nacionalines lėšas, ir projektus, kurie dar nebuvo užbaigti 2018 m. kovo 31 d.;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 270, 2015 10 15, p. 1.
(3) OL L 129, 2017 5 19, p. 1.
(4) Atėnai, 2017 m. gegužės mėn.
(5) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl ERPF ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimo.
(6) Visų mokėjimų vykdymo padėtis ir neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider, RAL) pagal 1b išlaidų kategoriją (2007–2013 m. programos). Nacionalinių institucijų paskyrimas ir 2014–2020 m. ESI fondų veiksmų programų tarpinių mokėjimų vykdymo padėtis (2018 m. kovo 31 d. duomenys).
(7) Visų mokėjimų vykdymo padėtis ir neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider, RAL) pagal 1b išlaidų kategoriją (2007–2013 m. programos). Nacionalinių institucijų paskyrimas ir 2014–2020 m. ESI fondų veiksmų programų tarpinių mokėjimų vykdymo padėtis (2018 m. kovo 31 d. duomenys).


Po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdai
PDF 186kWORD 56k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų (2017/2277(INI))
P8_TA(2018)0325A8-0208/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(1) (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva), taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos lėtinių ligų aljanso bendrą deklaraciją dėl „Didesnio lėtinėmis ligomis sergančio žmonių užimtumo Europoje“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) ir tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB nuo 2011 m. sausio 21 d. ji galioja Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. bendrą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Psichosocialinė rizika Europoje. Paplitimas ir prevencijos strategijos“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d., rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas(4),

–  atsižvelgdamas į 1944 m. gegužės 10 d. Filadelfijos deklaraciją dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) siekių ir tikslų,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM(2008)0412),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 24 d. Komisijos pranešimą dėl socialinių partnerių patvirtinto bendrojo susitarimo dėl streso darbe įgyvendinimo (SEC(2011)0241),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ (COM(2007)0062),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(6),

–  atsižvelgdamas į kovos su diskriminacija direktyvą 2000/78/EB ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, pvz., sprendimus 2013 m. balandžio mėn. sujungtose bylose C-335/11 ir C-337/11 (HK Denmark), kuriose nustatomas draudimas darbdaviams diskriminuoti, kai ilgalaikė prasta sveikata gali būti prilyginta invalidumui, ir prievolė darbdaviams atitinkamai pritaikyti darbo sąlygas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. pradėtus ES Psichikos sveikatos ir gerovės bendruosius veiksmus,

–  atsižvelgdamas į EU-OSHA vykdomą kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“,

–  atsižvelgdamas į savo naujausią bandomąjį projektą dėl vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos ir saugos, kurį vykdo EU-OSHA,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EU-OSHA ataskaitą „ES ir valstybių narių politikos, strategijų ir programų analitinė ataskaita „Reabilitacija ir grįžimas į darbą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą dėl lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo galimybių,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. organizacijos „Business Europe“ dokumentą „Darbdavių taikoma vyresnių žmonių aktyvumo skatinimo praktika“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0208/2018),

A.  kadangi su darbu susijęs stresas yra antra pagal dažnumą ir vis didėjanti su darbu susijusi sveikatos problema Europoje; kadangi 25 proc.(7) darbuotojų teigia, jog patiria stresą darbe; kadangi darbe patiriamas stresas gali pakenkti asmens teisei į sveikas darbo sąlygas; kadangi dėl su darbu susijusio streso ir toliau daugėja neatvykimo į darbą atvejų, mažėja pasitenkinimas darbu ir našumas – tai sudaro beveik pusę kiekvienais metais prarastų darbo dienų;

B.  kadangi Europos darbo jėgos senėjimo tendencijos kelia naujų iššūkių darbo aplinkos ir kintančio darbo organizavimo požiūriu; kadangi senėjimas eina greta su didesne lėtinių psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimų ir sveikatos problemų rizika, įskaitant negalią ir ligas, todėl, siekiant išlaikyti darbo vietas ir užtikrinti pensijų ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą, yra svarbi prevencijos, reintegracijos ir reabilitacijos politika; kadangi lėtinės ligos yra ne vien vyresnių žmonių problema;

C.  kadangi ilgalaikis nedarbingumas turi žalingą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai, dėl jo patiriamos didelės socialinės ir ekonominės išlaidos ir gali būti sunku grįžti į darbą; kadangi sveikata ir gerovė yra svarbiausios kuriant tvarią ekonomiką; kadangi svarbu atsižvelgti į didžiulį finansinį ligų ar negalios poveikį šeimoms, jei pasveikę asmenys negali grįžti į darbą;

D.  kadangi nepaisant to, jog negalia, trauma, liga ir su amžiumi susijusios būklės skiriasi, dažnai jos persipina ir kiekvieną individualų atvejį reikia vertinti visapusiškai, bet atskirai;

E.  kadangi senėjimas yra vienas iš svarbiausių ES socialinių iššūkių; kadangi dėl to reikia taikyti politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas vyresnių žmonių aktyvumas ir kad jie dirbtų iki pat pensinio amžiaus arba net ilgiau; kadangi vyresnioji karta su savo patirtimi būtina darbo rinkai; kadangi toliau norintys dirbti vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai ieško galimybių dirbti lanksčiomis, prie jų poreikių priderintomis darbo valandomis; kadangi ligos, negalia ir atskirtis nuo darbo rinkos turi rimtų finansinių padarinių;

F.  kadangi rūkymas, alkoholis ir narkotikų vartojimas yra bene didžiausi rizikos veiksniai, su kuriais susiduria ES darbingo amžiaus gyventojai, nes jie siejami ne tik su traumomis, bet ir su įvairiomis neužkrečiamosiomis ligomis(8); kadangi 20–25 proc. visų nelaimų darbo vietoje ištinka nuo alkoholio apsvaigusius asmenis(9) ir yra apskaičiuota, kad 5–20 proc. darbingo amžiaus Europos gyventojų turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo(10); kadangi darbdaviams kyla specifinių problemų siekiant reintegruoti darbuotojus, kurie yra turėję problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis;

G.  kadangi neįgalieji, lėtinėmis ligomis sergantys ar po traumos arba ligos atsigaunantys asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir jiems turėtų būti teikiama individuali parama grįžtant į savo darbo vietą arba į darbo rinką; kadangi kai kurie lėtinėmis ligomis sergantys žmonės nenori arba negali grįžti į darbą;

H.  kadangi profesinis perkvalifikavimas ir grįžimas į darbą galėtų suteikti vertingą galimybę savanoriškai veiklai, pvz., tai galėtų būti savanoriška veikla po išėjimo į pensiją; kadangi savanoriška veikla turėtų būti remiama bet kokiame amžiuje;

I.  kadangi darbdaviai turi visų pirma skatinti sveikatos ir saugos kultūrą darbo vietoje; kadangi savanoriškas dalyvavimas profesinės sveikatos ir saugos veikloje, pvz., darbo grupėse, taip pat galėtų padėti pakeisti darbo kultūrą;

J.  kadangi darbas padeda sveikti ir palengvina reabilitacijos procesą, nes duoda reikšmingą psichologinę ir socialinę naudą darbuotojams; kadangi darbo jėgos našumas ir motyvacija labai priklauso nuo taikomos darbuotojų saugos ir sveikatos praktikos, o tai savo ruožtu padeda įmonėms išlikti konkurencingoms ir novatoriškoms, užtikrinti darbuotojų gerovę ir išlaikyti vertingus įgūdžius ir darbo patirtį, sumažinti darbuotojų kaitą ir užkirsti kelią atskirčiai, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms; kadangi dėl šios priežasties Komisija turėtų imtis visų išlaidų aktyvios ir socialinės įtraukties apskaitymo praktikos; kadangi labai svarbu taikyti tinkamus ir individualiai pritaikytus metodus nuo traumų ar ligų sveikstantiems žmonėms reintegruoti į kokybišką užimtumą, kad būtų išvengta papildomų nedarbo dienų ar darbo sergant;

K.  kadangi valstybėse narėse vartojamos skirtingos riboto darbingumo asmens apibrėžtys;

L.  kadangi MVĮ ir labai mažos įmonės turi specifinių poreikių šioje srityje, nes jos turi mažiau išteklių įsipareigojimams ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos srityje vykdyti ir todėl joms dažnai reikia pagalbos, kad pasiektų savo darbuotojų saugos ir sveikatos tikslus; kadangi, kita vertus, gera darbuotojų saugos ir sveikatos praktika yra būtina MVĮ ir labai mažoms įmonėms, ypač jų verslo tvarumui; kadangi įvairiose ES finansuojamose programose siūloma galimybių keistis vertingomis inovacijomis ir geriausia patirtimi tvarios darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

M.  kadangi neigiami psichosocialiniai veiksniai darbo vietoje yra susiję ne tik su padariniais sveikatai, bet ir su padažnėjusiu neatvykimu į darbą ir mažu pasitenkinimu darbu; kadangi individualios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės gali padėti pasikeitusio darbingumo asmeniui likti darbo vietoje ir gali būti naudingos visai darbo jėgai; kadangi, nors kartais nevykti į darbą reikia dėl medicininių priežasčių, asmenys, kurie ilgesnį laikotarpį nedirba ir dėl to mažėja tikimybė, kad jie grįš į darbą, patiria ir kitokį neigiama psichologinį ir socialinį poveikį; kadangi ankstyva koordinuota priežiūra, didžiausią dėmesį skiriant darbuotojo gerovei, yra būtina darbo našumui pagerinti ir ilgalaikiam neigiamam asmeniui daromam poveikiui pašalinti;

N.  kadangi ES lygmens duomenys apie profesines ligas dažnai yra nepakankami ir jie sunkiai palyginami; kadangi, Eurofound duomenimis, maždaug 28 proc. Europos gyventojų turi lėtinių fizinės arba psichinės sveikatos problemų, ligų arba negalią(11); kadangi apskaičiuota, jog vienas iš keturių darbinio amžiaus žmonių turi ilgalaikių sveikatos problemų(12); kadangi negalia ir prasta sveikata sykiu yra ir skurdo priežastis, ir jo pasekmė; kadangi EBPO tyrime nustatyta, jog neįgaliųjų pajamos yra vidutiniškai 12 proc. mažesnės nei kitų gyventojų(13); kadangi kai kuriose šalyse šis pajamų skirtumas siekia net 30 proc.; kadangi, 2013 m. tyrimo duomenimis, 21,8 proc. 18–57 metų vėžiu sergančių asmenų prarado darbą iškart, kai jiems buvo nustatyta diagnozė, o 91,6 proc. šios grupės asmenų tapo bedarbiais praėjus 15 mėnesių po diagnozės nustatymo(14); kadangi 2011 m. Eurostato tyrimu(15) nustatyta, kad tik 5,2 proc. dirbančių asmenų, kurie dėl ilgalaikių sveikatos problemų ir (arba) pagrindinės veiklos sutrikimo yra riboto darbingumo, naudojasi specialiomis darbo sąlygomis; kadangi tame pačiame Eurostato tyrime teigiama, jog 24,2 proc. darbo neturinčių asmenų nurodė, kad specialios sąlygos jiems padėtų grįžti į darbą;

O.  kadangi skaitmeninimas turėtų labai pakeisti darbo organizavimo metodus ir galėtų padėti pagerinti galimybes darbuotojams, pavyzdžiui, tiems, kurių fiziniai gebėjimai sumažėjo; kadangi šiuo požiūriu vyresnė karta tikriausiai susidurs su jai būdingais iššūkiais; kadangi vyresni žmonės taip pat turėtų pasinaudoti šiais pokyčiais;

P.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta kiekvieno darbuotojo teisė į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, ir kadangi geros darbo sąlygos pačios savaime turi teigiamą vertę; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į jo sveikatą ir gerovę tenkinančias gyvenimo sąlygas ir teisę į darbą, taip pat į teisingas ir palankias darbo sąlygas, kaip numatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; kadangi užtikrinus geresnę sveikatos priežiūrą ir darbuotojų reintegraciją didėja bendra visuomenės gerovė, valstybės narės, darbuotojai, įskaitant vyresnius darbuotojus ir sveikatos problemų turinčius darbuotojus, ir darbdaviai gauna ekonominės naudos ir padedama išlaikyti įgūdžius, kurie kitaip būtų prarasti; kadangi darbdaviams, darbuotojams, šeimoms ir bendruomenėms yra naudinga, kai nedarbingumas paverčiamas darbingumu;

Prevencija ir ankstyvoji intervencija

1.  mano, kad itin svarbu valstybėse narėse geriau valdyti nebuvimą darbe dėl ligos ir labiau pritaikyti darbo vietas lėtinėmis ligomis sergantiems ir neįgaliems darbuotojams kovojant su diskriminacija ir geriau įgyvendinant Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus; pripažįsta, kad siekiant pažangos valstybėse narėse turi būti gerai veikiantys teisės aktai ir veiksminga apžvalga, kad būtų užtikrinta, jog darbdaviai dės pastangas sudarydami įtraukias sąlygas nuo lėtinių ligų ar negalios kenčiantiems darbuotojams, įskaitant, pavyzdžiui, užduočių, įrangos pritaikymą ir įgūdžių ugdymą; primygtinai ragina valstybes nares remti pagrįstą darbo vietų pritaikymą ir užtikrinti greitą grįžimą į darbą;

2.  ragina Komisiją skatinti integracijos ir reabilitacijos priemones ir remti valstybių narių pastangas didinant informuotumą ir nustatant gerą sąlygų sudarymo ir darbo vietos pritaikymo praktiką ir dalytis jos pavyzdžiais; ragina visus atitinkamus darbuotojų grįžimu į darbą suinteresuotus veikėjus padėti palengvinti informacijos mainus apie galimas nemedicinines grįžimo į darbą kliūtis ir koordinuoti veiksmus jas šalinant;

3.  ragina Eurofound toliau nagrinėti ir analizuoti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo ir įsidarbinimo galimybes; ragina, kad įrodymais pagrįstos politikos naudojimas taptų standartine praktika ir ja būtų grindžiami grįžimo į darbą metodai; ragina politikos formuotojus imtis svarbiausio vaidmens užtikrinant, kad darbuotojai galėtų susipažinti su informacija ir gautų medicininę priežiūrą ir kad geriausia patirtimi būtų dalijamasi Europos lygmeniu;

4.  mano, kad būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje po 2020 m. turėtų būti toliau teikiama pirmenybė investicijoms naudojant ES lėšas, kuriomis siekiama sukurti sveikesnes ilgesnio gyvenimo ir darbo sąlygas bei rasti individualius darbo sprendimus, taip pat remti įdarbinimą ir tinkamai pritaikytą grįžimą į darbą, jei darbuotojas to pageidauja ir jei tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę; mano, kad neatskiriama šios strategijos dalis turėtų būti investicijos į pirmines ir antrines prevencijos priemones diegiant, pvz., e. sveikatos technologijas; ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti su darbu susijusios rizikos ir profesinių ligų prevencijai;

5.  ragina valstybes nares visapusiškai dalyvauti būsimoje 2020–2022 m. ES masto su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos kampanijoje, rasti naujoviškų ne teisėkūros sprendimų ir dalytis informacija ir gerąja patirtimi su socialiniais partneriais; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti platinant EU-OSHA teikiamą informaciją; primena savo raginimą Komisijai nedelsiant pateikti teisės aktą dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų; ragina valstybes nares atlikti dirbančių gyventojų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų tyrimus pagal lytį, amžių ir ekonominės veiklos sektorių, siekiant užkirsti kelią šių sutrikimų atsiradimui ir parengti visapusišką ES lėtinių ligų prevencijos ir ankstyvosios intervencijos strategiją;

6.  ragina valstybes nares ir darbdavius aktyviai dalyvauti integruojant EU-OSHA teikiamą informaciją į savo darbo vietų politiką ir programas; palankiai vertina naują Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros interneto svetainės skiltį, skirtą su darbu susijusioms ligoms, reabilitacijai ir grįžimui į darbą, siekiant pateikti daugiau informacijos apie prevenciją, politikos priemones ir praktiką;

7.  mano, kad sisteminė psichosocialinės rizikos prevencija yra esminis šiuolaikinių darbo vietų aspektas; susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais padaugėjo pranešimų apie psichikos sveikatos ir psichosocialines problemas, ir tai, kad darbe patiriamas stresas yra didėjanti darbuotojų ir darbdavių problema; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius remti įmones, įgyvendinančias suderintas darbo vietos politikos priemones ir programas, kad būtų sustiprinta šių problemų prevencija, panaikinta psichikos sveikatos stigma ir suteikta parama tokių sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams; pabrėžia, turint tikslą dar labiau paskatinti darbdavius imtis veiksmų, psichosocialinės rizikos prevencijos ir sveikatos stiprinimo naudą, įskaitant įrodytą investicijų grąžą; pažymi, kad valstybėse narėse skiriasi teisės aktai ir psichosocialinės rizikos bei psichikos sveikatos problemų, pvz., nuolatinio streso ir išsekimo, pripažinimas;

8.  pabrėžia, kad svarbu atnaujinti ir pateikti bendras su darbu susijusių ligų apibrėžtis, įskaitant stresą darbe, ir visos ES statistinius duomenis, kad būtų galima nustatyti sergamumo profesinėmis ligomis rodiklių mažinimo tikslus;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti programą, pagal kurią būtų siekiama sistemiškai stebėti psichosocialinę riziką (įskaitant stresą, depresiją ir išsekimą) patiriančius darbuotojus, jais rūpintis ir juos remti, be kita ko, siekiant parengti veiksmingas kovos su šia rizika rekomendacijas ir gaires; pabrėžia, kad pripažįstama, jog nuolatinis stresas darbe yra pagrindinė našumo ir gyvenimo kokybės kliūtis; atkreipia dėmesį į tai, kad psichosocialinių problemų rizika ir stresas darbe yra struktūrinės problemos, susijusios su darbo organizavimu, ir kad įmanoma užkirsti kelią šiai rizikai ir ją valdyti; pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimus, sustiprinti prevenciją ir dalytis geriausia patirtimi ir priemonėmis siekiant reintegruoti į darbo rinką susijusius asmenis;

10.  ragina liautis stigmatizavus psichikos sveikatos ir mokymosi sutrikimus; skatina vykdyti iniciatyvas informuotumui didinti ir palengvinti pokyčius šioje srityje formuojant psichosocialinės rizikos prevencijos politiką ir imantis veiksmų įmonių lygmeniu; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi socialinių partnerių veiksmais valstybėse narėse, kuriais prisidedama prie teigiamų pokyčių; primena, kad svarbu deramai apmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjus ir darbo inspektorius psichosocialinės rizikos valdymo srityje; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir atgaivinti ES iniciatyvas, kuriomis kovojama su psichosocialine rizika darbe, ir skirti pirmenybę šiam klausimui būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos programoje;

11.  pripažįsta, kad darbdaviams kyla specifinių problemų siekiant reintegruoti darbuotojus, kurie yra turėję problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į modelį „Alna“, kurį vykdo Švedijos socialiniai partneriai(16), kad padėtų darbovietėms imtis aktyvių ir ankstyvų intervencijos priemonių ir padėtų reabilituotis darbuotojams, kurie turėjo su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis susijusių problemų;

12.  palankiai vertina kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“; pabrėžia, kad į iniciatyvas, kuriomis siekiama įveikti stresą darbe, dėl specifinių moterų darbo sąlygų būtina įtraukti lyčių aspektą;

13.  pabrėžia didesnių investicijų į rizikos prevencijos politiką ir prevencijos kultūros rėmimo svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad prevencinių paslaugų kokybė yra svarbiausia teikiant paramą įmonėms; ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingą politiką dėl sveikos mitybos, alkoholio ir tabako vartojimo ir oro kokybės ir remti tokią politiką darbo vietoje; taip pat ragina valstybes nares plėtoti sveikatos paslaugas, integruotas su socialinėmis, psichologinėmis, darbo paslaugomis ir darbo medicina; ragina valstybes nares užtikrinti deramą sveikatos priežiūros prieinamumą darbuotojams, kad fizinės ir psichikos ligos būtų nustatytos pačioje jų pradžioje ir taip palengvintų reintegracijos procesą; primena, kad ankstyvos investicijos ir prevenciniai veiksmai gali duoti ilgalaikę psichosocialinę naudą asmeniui ir sumažinti bendras išlaidas visuomenei;

14.  prašo, kad reintegracijos politika būtų:

   suderinta su požiūriu, kad švietimas, mokymasis visą gyvenimą, socialinė ir užimtumo politika yra visą gyvenimą trunkantis ciklas;
   individualiai pritaikyta, kryptinga ir orientuota į tikslus, ir ją taikant dalyviui nebūtų keliamos sąlygos, kurias jis vargiai galėtų patenkinti dėl savo būklės;
   dalyvaujamojo pobūdžio ir grindžiama integruotu požiūriu, taip pat
   nepažeistų išankstinių sąlygų, kurios yra būtinos, kad būtų galima dalyvauti, ir nekiltų pavojus pragyvenimą užtikrinančiam darbo užmokesčiui;

15.  mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslingas papildomas socialines išmokas neįgaliems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kurios padengtų papildomas išlaidas, susijusias, be kita ko, su asmenine pagalba ir palaikymu, specialių įrenginių naudojimu ir medicinine bei socialine priežiūra, taip pat nustatant prieinamas vaistų kainas socialiai remtinoms grupėms; pabrėžia būtinybę užtikrinti tinkamą invalidumo ir senatvės pensijų lygį;

Grįžimas į darbą

16.  pripažįsta, kad darbas yra teigiamas asmenų psichosocialinės gerovės šaltinis ir kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką taikant individualiems poreikiams pritaikytas priemones yra vienas svarbiausių veiksnių kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, jis taip pat teikia kitokios prevencinės psichosocialinės naudos; pabrėžia, kad po traumos ar ligos (fizinės ar psichinės) į darbą grįžtančių asmenų integravimas turi įvairialypio teigiamo poveikio: teigiamai veikia susijusio asmens gerovę, sumažina išlaidas nacionalinei socialinės apsaugos sistemai ir pavienėms įmonėms ir plačiąja prasme remia ekonomiką, pvz., pensijų ir socialinės apsaugos sistemos tampa tvaresnės ateities kartoms; pažymi sunkumus, kuriuos darbuotojai patiria naudodamiesi kompensacijų sistemomis, dėl kurių gali būti be reikalo atidėtas gydymas, ir kurios tam tikrais atvejais gali būti toli nuo realybės; ragina visose su darbuotojų reintegracija susijusiose administracinėse procedūrose nedelsiant pradėti taikyti į klientą orientuotą požiūrį; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir susijusiomis ES agentūromis imtis veiksmų siekiant pažaboti neigiamą ilgalaikio nebuvimo darbe poveikį, pvz., izoliaciją, psichosocialinius sunkumus, socialinius ir ekonominius padarinius ir sumažėjusias įsidarbinimo galimybes;

17.  mano, kad ir valstybės narės, ir darbdaviai turėtų laikytis teigiamo ir į darbą nukreipto požiūrio į neįgalius ir vyresnio amžiaus darbuotojus, taip pat į darbuotojus, grįžusius į darbą po psichikos arba fizinės ligos ar traumos, taip pat į darbuotojus, kuriems diagnozuota mirtina liga, pirmiausia ir anksti įvertinant likusį asmens darbingumą ir pasirengimą dirbti, ankstyvu etapu organizuojant psichologines, socialines ir užimtumo konsultacijas, pritaikant darbo vietą pagal asmens profesinį profilį ir socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat įmonės padėtį; ragina valstybes nares tobulinti savo socialinės apsaugos sistemų nuostatas, kuriomis būtų skatinama grįžti į darbą, jei to pageidauja darbuotojas ir tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę;

18.  pažymi teigiamą socialinių įmonių, konkrečiai darbo integracijos socialinių įmonių, vaidmenį reintegruojant ilgalaikius bedarbius į darbo rinką; ragina valstybes nares deramai pripažinti šias įmones ir teikti joms techninę paramą;

19.  atsižvelgdamas į tai ragina įgyvendinant visas susijusias priemones ir politiką remtis JT NTK ir jos neprivalomu protokolu (A/RES/61/106) ir naudotis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautine funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikacija; pritaria nuomonei, kad negalia yra tam tikromis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis įgyjama sveikatos srities patirtis;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti ir pateikti geriausios patirties gaires ir mokyti, remti ir konsultuoti darbdavius, kaip sudaryti ir įgyvendinti reintegracijos planus, sykiu užtikrinant tęstinį socialinių partnerių dialogą, kad darbuotojams būtų teikiama informacija apie jų teises nuo grįžimo į darbą proceso pradžios; taip pat ragina valstybes nares, profesines bendruomenes, socialinius partnerius, NVO ir politikos formuotojus dalytis geriausia patirtimi po ligų ar traumų sveikstančių darbuotojų reintegracijos srityje;

21.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir teikti išorės pagalbą, kad MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios turi nedaug patirties profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą priemonių taikymo srityje, būtų teikiamos konsultacijos ir užtikrinama techninė parama; pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti ne tik į MVĮ ir labai mažų įmonių, bet ir į tam tikrų viešųjų paslaugų sektorių padėtį, specifinius poreikius ir su reikalavimų laikymusi susijusius sunkumus įgyvendinant priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad siekiant šiame procese padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, nepaprastai svarbus informacijos teikimas, dalijimasis gerąja patirtimi, konsultavimas ir internetinės platformos; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tobulinti praktines priemones ir gaires, kurios gali padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, turinčioms nedaug patirties profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą priemonių taikymo srityje; pripažįsta investicijų į vadovų mokymus svarbą;

22.  atkreipia dėmesį į riziką, kad gali būti atsisakyta finansuoti kūrybiškesnius metodus labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims reintegruoti, vietoj to pasirinkus siauresnį požiūrį, grindžiamą lengvai kiekybiškai įvertinamais rezultatais; todėl ragina Komisiją padidinti struktūrinių fondų finansavimą pagal principą „iš apačios į viršų“ finansuojamoms strategijoms, visų pirma iš ESF;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad reintegravimo programų atvejų valdymo metodas buvo sėkmingas, ir pabrėžia, kad socialiniai darbuotojai arba paskirti konsultantai, atsižvelgdami į asmens padėtį, turi teikti individualiems poreikiams pritaikytą paramą; mano, kad bendrovėms itin svarbu palaikyti glaudų ryšį su darbuotojais arba jų atstovais nedarbo dėl ligos ar traumos metu;

24.  mano, kad grįžimo į darbą ir reintegracijos politika turi būti platesnio holistinio požiūrio į sveiką darbinį gyvenimą dalis; ja siekiama užtikrinti fiziškai ir psichiškai saugią ir sveiką darbo aplinką visą žmogaus profesinį gyvenimą ir visų vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvumą ir sveikatą; pabrėžia didžiulę bendravimo, specialistų pagalbos profesinės reabilitacijos valdymo srityje (darbo asistentų) ir integruoto požiūrio įtraukiant visas susijusias šalis svarbą įgyvendinant sėkmingą fizinę ir profesinę darbuotojų reabilitaciją; mano, kad grįžimo į darbą sistemose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo vietai; giria sėkmingą Austrijos programoje „fit2work“(17) taikomą nebiurokratišką ir praktišką požiūrį, pagal kurį daug dėmesio skiriama lengvo bendravimo priemonėms, kuriomis gali naudotis visi darbuotojai (pvz., galimybei vartoti supaprastintą kalbą);

25.  pabrėžia, kad riboto darbingumo asmenims svarbu išlikti darbo rinkoje, taip pat svarbu užtikrinti, kad MVĮ ir labai mažos įmonės turėtų išteklių, kad veiksmingai galėtų tai įgyvendinti; primygtinai ragina reintegruoti po ligos ar traumos sveikstančius žmones į kokybiškas darbo vietas, jei darbuotojai to pageidauja ir tai įmanoma atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, juos perkvalifikuojant ir keliant jų kvalifikaciją; pabrėžia, kad svarbu politikos nuostatas orientuoti į asmenų darbingumą, taip pat svarbu parodyti darbdaviams darbuotojų, kuriuos rizikuojama prarasti dėl nuolatinio nedarbingumo dėl ligos, patirties ir žinių išsaugojimo naudą; vis dėlto pripažįsta, kad svarbi stipri nacionalinė socialinė apsaugos sistema asmenims, kurie į darbą grįžti negali;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti aktyvią darbo rinkos politiką ir taikyti politines skatinimo priemones darbdaviams, kad būtų remiamas neįgalių arba lėtinėmis ligomis sergančių asmenų užimtumas, be kita ko, darbo vietoje atliekant reikiamus pakeitimus ir šalinant kliūtis, kad jiems būtų lengviau iš naujo integruotis darbe; primena, kad būtina informuoti įmones ir susijusius asmenis apie esamas paskatas ir teises;

27.  šiomis aplinkybėmis pripažįsta, kad lanksčioms, individualiems poreikiams pritaikytoms darbo sąlygoms, pavyzdžiui, nuotoliniam darbui, lanksčiam ir sutrumpintam darbo laikui, pritaikytai įrangai ir sumažintam darbo krūviui tenka svarbus vaidmuo grįžtant į darbą; pabrėžia, kad svarbu skatinti darbuotojus anksti arba palaipsniui grįžti į darbą (jei tai įmanoma atsižvelgiant į jų sveikatos būklę), be to, turėtų būti skiriamos dalinės ligos išmokos, kad būtų užtikrinta, jog grįžęs į darbą asmuo nepraras pajamų, tačiau įmonės išlaikytų finansines paskatas; pabrėžia, kad šios sąlygos, apimančios geografinį, darbo laiko ir pareigų lankstumą, turi būti įgyvendinamos ir darbuotojams, ir darbdaviams, padėti organizuoti darbą ir atsižvelgti į gamybos ciklo svyravimus;

28.  palankiai vertina nacionalines programas ir iniciatyvas, kurios padeda lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims reintegruotis į kokybišką darbą, pvz., Vokietijos programą „Job4000“(18), kurioje taikant integruotą požiūrį gerinamas stabilus didelę negalią turinčių ir ypatingai sunkiai darbą randančių asmenų profesinis integravimas, ir reintegracijos agentūrų, padedančių lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms rasti jų padėtį ir gebėjimus atitinkantį darbą, steigimą(19);

29.  pažymi svarbią psichologinę naudą ir didesnį našumą, gaunamą padidinus savarankiškumą darbo vietoje; mano, kad savarankiškumas darbo vietoje gali būti esminis veiksnys, palengvinantis sergančių ir traumas patyrusių darbuotojų, turinčių skirtingus sutrikimus ir poreikius, reintegraciją;

30.  pripažįsta grįžimo į darbą svarbą slaugos procese, nes daugumai asmenų darbas suteikia finansinį nepriklausomumą, pagerina gyvenimo kokybę, o tai kartais gali būti lemiamas veiksnys sveikstant;

31.  ragina valstybes nares iškart nepanaikinti socialinių išmokų, kai lėtinėmis ligomis sergantys žmonės įsidarbina, kad būtų išvengta „išmokų spąstų“;

Keičiamas požiūris į darbuotojų reintegraciją

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, rengiant komunikatus, gaires ir formuojant politiką užtikrinti, kad darbdaviai reintegracijos procesą vertintų kaip galimybę panaudoti darbuotojų įgūdžius, kompetenciją ir patirtį; mano, kad darbdaviai ir darbuotojų atstovai nuo pat pradžių yra svarbūs grįžimo į darbą proceso dalyviai, jie taip pat dalyvauja sprendimų priėmimo procese;

33.  primena JT NTK 26 ir 27 straipsnius, kuriais konvencijos šalys įpareigojamos organizuoti, stiprinti ir plėsti reabilitacijos paslaugas ir programas, visų pirma sveikatos, užimtumo, švietimo ir socialinių paslaugų srityse, ir remti užimtumo ir karjeros galimybes neįgaliesiems darbo rinkoje bei padėti jiems grįžti į darbo rinką;

34.  pabrėžia, kad informuotumo apie profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą politikos priemones ir programas didinimas ir įmonių kultūros gerinimas yra itin svarbūs sėkmės veiksniai grįžimo į darbą procese, kovojant su neigiamu požiūriu ir su išankstinėmis nuostatomis bei diskriminacija; laikosi nuomonės, kad ekspertų grupių, pvz., psichologų ir profesinės reabilitacijos instruktorių, paslaugomis galėtų efektyviai dalytis įvairios bendrovės, kad jų patirtimi galėtų pasinaudoti ir mažesnės įmonės; mano, kad šiame procese yra galimybių įtraukti NVO ir savanorius, kad jie teiktų paramą ir vykdytų papildomus veiksmus;

35.  giria įmones, kurios imasi iniciatyvos teikti paramą sveikatos problemų ar negalią turintiems asmenims ir pakitusio darbingumo asmenims, vykdydamos visapusiškas prevencines programas, pritaikydamos užduotis, rengiančios mokymus ir perkvalifikavimo kursus, arba informuodamos kitus darbuotojus apie pasikeitusius grįžtančių darbuotojų gebėjimus ir taip padedančios jiems reintegruotis; primygtinai ragina daugiau įmonių įsitraukti į šią veiklą ir imtis tokių iniciatyvų vykdymo; mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad darbuotojų reintegraciją įmonėje skatinančios priemonės būtų įmonių kultūros dalis;

36.  ragina geriau suprasti problemas ir diskriminaciją, dėl kurių sveikatos problemų ar negalią turintys asmenys turi mažiau galimybių, pavyzdžiui, trūksta supratimo apie sveikatos problemą, iš anksto susidaroma nepalanki nuomonė, tikima, kad šių asmenų mažas našumas, jaučiama socialinė stigma;

37.  laikosi nuomonės, kad švietimas ir įmonių kultūros pokyčiai, taip pat ES masto kampanijos, pvz., kampanija „Vision Zero“, atlieka svarbų vaidmenį keičiant viešąją nuomonę; ragina didinti informuotumą apie demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos; laiko nepriimtinu faktą, kad vyresnio amžiaus asmenys dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus; pabrėžia kampanijų, kuriomis kovojama su darbuotojų diskriminacija dėl amžiaus ir kuriomis remiamos prevencijos ir darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, svarbą; ragina valstybes nares ir Sąjungą atsižvelgti į Parlamento bandomojo projekto dėl vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos ir saugos išvadas;

38.  mano, kad nacionalinėms politikos sistemoms tenka svarbiausias vaidmuo kuriant aplinką, kurioje remiamas žmogiškųjų išteklių valdymas atsižvelgiant į darbuotojų amžių ir vyresnių žmonių aktyvumas bei sveikata; mano, kad tam būtų galima suteikti efektyvią paramą ES veiksmais, pvz., politika, gairėmis, žinių mainais ir įvairiomis finansinėmis priemonėmis, kaip antai naudojant ESF ir ESIF fondus; ragina valstybes nares skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų reabilitacijos ir reintegracijos priemones, kai tai įmanoma ir kai darbuotojai to pageidauja, pavyzdžiui, įgyvendinant ES bandomojo projekto, susijusio su vyresnio amžiaus darbuotojų sveikata ir sauga, rezultatus;

39.  pripažįsta, kad asmenys, kuriems buvo diagnozuota mirtina liga, nepraranda teisės dirbti; taip pat pripažįsta, kad jiems tenka įveikti unikalius su jų užimtumu susijusius iššūkius, kurie labai skiriasi nuo iššūkių, kuriuos tenka įveikti kitoms pacientų grupėms, nes dažnai jie turi mažai laiko prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės, o įmonės turi mažai laiko atitinkamai pritaikyti darbo sąlygas; giria iniciatyvas, pvz., „Dying to Work“ kampaniją, siekiant suteikti daugiau informacijos apie šias konkrečias problemas; ragina darbdavius kuo glaudžiau bendradarbiauti su darbuotojais, kuriems buvo diagnozuota mirtina liga, kad būtų atlikti visi reikalingi ir galimi pakeitimai, kad darbuotojas galėtų toliau dirbti, jei tik to pageidauja; laikosi nuomonės, kad daugumai pacientų labai svarbu toliau dirbti dėl asmeninių, psichologinių ar ekonominių priežasčių, be to, tai svarbiausias jų orumo ir gyvenimo kokybės veiksnys; primygtinai ragina valstybes nares remti pagrįstą darbo vietų pritaikymą atsižvelgiant į unikalias šios žmonių grupės patiriamas problemas; ragina Komisiją užpildyti duomenų apie vėžiu sergančių asmenų užimtumo statusą spragą ir padėti rinkti geresnius duomenis, kuriuos būtų galima palyginti visose valstybėse narėse, kad šiems asmenims būtų galima teikti geresnes paramos paslaugas;

40.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu tobulinti ir atnaujinti darbuotojų įgūdžius, atitinkančius įmonės ir rinkos poreikius, visų pirma pabrėžiant skaitmeninius įgūdžius, tinkamai apmokant darbuotojus ir suteikiant jiems galimybę mokytis visą gyvenimą; pabrėžia, kad darbo rinka vis labiau skaitmeninama; pažymi, kad skaitmeninių įgūdžių tobulinimas gali būti neatskiriama pasirengimo grįžti į darbą dalis, visų pirma vyresniems darbuotojams;

41.  pažymi, kad tiek formalieji, tiek neformalieji slaugytojai atlieka itin svarbų vaidmenį profesinės reabilitacijos srityje; pripažįsta, kad 80 proc. slaugos paslaugų Europoje suteikia neapmokami slaugytojai(20) ir kad faktas, jog jie teikia šias slaugos paslaugas, reikšmingai sumažina ilgalaikes šios asmenų grupės įsidarbinimo perspektyvas; taip pat pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog didžioji dauguma slaugytojų yra moterys, nagrinėjant slaugytojų užimtumo padėties klausimą išryškėja aiškus lyčių aspektas; ragina Sąjungą, valstybes nares ir darbdavius skirti ypatingą dėmesį artimuosius slaugančių asmenų užimtumo problemoms;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 204, 2018 6 13, p. 179.
(2) OL C 366, 2017 10 27, p. 117.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0474.
(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 138.
(5) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
(6) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(7) https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/reports/psychosocial-risks-eu-prevalence-strategies-prevention/view
(8) „Institute for Health Metrics and Evaluation“ (2016 m.), GBD duomenų palyginimo vizualizacija. http:// vizhub.healthdata.org/gbd-compare
(9) Europos alkoholio ir sveikatos forumo mokslo grupė (2011 m.), „Alkoholis, darbas ir produktyvumas“. https://ec.europa.eu/health//sites/health/files/alcohol/docs/science_02_en.pdf
(10) Eurofound (2012 m.), „Alkoholio ir narkotikų vartojimas darbo vietoje“. https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_files/docs/ewco/tn1111013s/tn1111013s.pdf
(11) Eurofound trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas 2001–2012 m., https://www.eurofound.europa.eu/lt/surveys/european-quality-of-life-surveys/european-quality-of-life-survey-2012
(12) p. 7, https://ec.europa.eu/health//sites/health/files/social_determinants/docs/final_sum_ecorys_web.pdf
(13) p. 7, pagrindinės išvados, https://www.oecd.org/els/emp/42699911.pdf
(14) p. 5, https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/policies/docs/2017_chronic_framingdoc_en.pdf
(15) Eurostat, 2011 m. LFS ad hoc modulis, paminėtas čia: https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/policies/docs/2017_chronic_framingdoc_en.pdf
(16) http://www.alna.se/in-english
(17) EU-OSHA Austrijos atvejo studija. Programa „Fit2Work“ https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/austria-fit2work/view
(18) Šaltinis: „Pathways project deliverable 5.2 “Scoping Paper on the Available Evidence on the Effectiveness of Existing Integration and Re-Integration into Work Strategies for Persons with Chronic Conditions”“
(19) Šaltinis: „Return to work coaching services for people with a chronic disease by certified “experts by experience”: Nyderlandai. Atvejo tyrimas. JT-NTK.
(20) http://www.ecpc.org/WhitePaperOnCancerCarers.pdf


ES ir trečiųjų šalių santykiai, susiję su finansinių paslaugų reguliavimu ir priežiūra
PDF 156kWORD 44k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir trečiųjų valstybių santykių, susijusių su finansinių paslaugų reguliavimu ir priežiūra (2017/2253(INI))
P8_TA(2018)0326A8-0263/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekonominė finansinio reglamentavimo darbotvarkės peržiūra“ (SWD(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo (COM(2014)0509),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“ (COM(2016)0855),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 27 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES sprendimai dėl lygiavertiškumo finansinių paslaugų politikoje. Vertinimas“ (SWD(2017)0102),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0263/2018),

A.  kadangi nuo finansų krizės pradžios priimta daugiau kaip 40 naujų ES finansų srities teisės aktų ir 15-oje jų nustatytos su trečiosiomis valstybėmis susijusios nuostatos, kuriomis Komisijai pavedama savo nuožiūra vienašališkai ES vardu nuspręsti, ar užsienio jurisdikcijų reguliavimo taisyklės gali būti laikomos lygiavertėmis;

B.  kadangi lygiavertiškumas ir teisė steigti filialus yra labai skirtingos sąvokos, nes nustatomos skirtingos reguliavimo institucijų, priežiūros institucijų, finansų įstaigų ir rinkos dalyvių teisės ir pareigos; kadangi sprendimai dėl lygiavertiškumo nesuteikia trečiosiose valstybėse įsteigtoms finansų įstaigoms teisių steigti filialus, nes šios teisės neatsiejamai susijusios su vidaus rinka ir jos įprasta reguliavimo, priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir teismų sistema;

C.  kadangi į nė vieną iki šiol ES sudarytą prekybos susitarimą nebuvo įtraukta tarpvalstybinės apibusės prieigos nuostatų dėl finansinių paslaugų;

D.  kadangi nėra bendros sistemos, kuria būtų grindžiami sprendimai dėl lygiavertiškumo; kadangi kiekvienas teisėkūros aktas nustato specialią lygiavertiškumo sistemą, pritaikytą prie to akto politikos tikslų; kadangi dabartinės nuostatos dėl lygiavertiškumo suteikia galimybę taikyti skirtingus metodus, kurie turi įvairių galimų privalumų, priklausančių nuo finansinių paslaugų teikėjo ir rinkos, kurioje jis vykdo veiklą;

E.  kadangi nuostatos dėl lygiavertiškumo yra, be kita ko, priemonė tarptautinei reguliavimo konvergencijai skatinti – tai gali didinti konkurenciją ES vidaus rinkoje vienodomis veiklos sąlygomis sykiu išvengiant reglamentavimo arbitražo, užtikrinant vartotojų ir investuotojų apsaugą, išsaugant ES finansinį stabilumą ir užtikrinant nuoseklumą vidaus rinkoje; kadangi nuostatos dėl lygiavertiškumo taip pat yra būdas užtikrinti sąžiningą ir vienodą reguliavimo ir priežiūros institucijų požiūrį į ES finansų įstaigas ir trečiųjų valstybių finansų įstaigas;

F.  kadangi sprendimai dėl lygiavertiškumo yra pagrįsti bendru ES taisyklių sąvadu ir priimami remiantis techniniu vertinimu; kadangi vis dėlto Parlamentas turėtų juos labiau tikrinti;

G.  kadangi Komisija nuostatas dėl lygiavertiškumo apibūdina kaip pagrindinę priemonę, kuria ES naudojasi, kad efektyviai valdytų tarpvalstybinę rinkos dalyvių veiklą patikimoje ir saugioje riziką ribojančioje aplinkoje drauge su trečiųjų valstybių jurisdikcijos institucijomis, kurios nuodugniai laikosi tokių pačių aukštų rizikos ribojimo taisyklių standartų kaip ES, juos įgyvendina ir užtikrina, kad jų būtų laikomasi;

H.  kadangi, atsižvelgiant į dabartinius glaudžius valstybių narių santykius šioje srityje, būsimas Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES greičiausiai turės didelį poveikį finansinių paslaugų reguliavimui ir priežiūrai; kadangi JK išstojimo iš ES derybos vis dar vyksta;

I.  kadangi tuo atveju, jeigu bus sudarytas ir ratifikuotas susitarimas dėl išstojimo, įskaitant pereinamąjį laikotarpį, finansų įstaigos turės daugiau laiko prisitaikyti prie „Brexit“; kadangi, nesant pereinamojo laikotarpio, Komisija ir EPI turi būti pasirengusios apsaugoti finansinį stabilumą, vidaus rinkos vientisumą ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą ES;

J.  kadangi Sąjungos finansinio stabilumo tikslais būtina visapusiškai atsižvelgti į trečiųjų valstybių rinkų ir ES bendrosios rinkos tarpusavio sąsajas;

K.  kadangi savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliucijoje „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai“ Parlamentas ragino Komisiją „pasiūlyti nuoseklią, darnią, skaidrią ir praktišką trečiųjų valstybių lygiavertiškumo pripažinimo procedūrų ir sprendimų tvarką, atsižvelgiant į rezultatais pagrįstą analizę ir tarptautinius standartus arba susitarimus“;

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis nuo krizės pradžios

1.  pažymi, kad nuo tada, kai prasidėjo finansų krizė, ES, vykdydama plataus masto reformas ir įgyvendindama tarptautinius standartus, toliau plėtoja savo finansų reguliavimo sistemą; palankiai vertina suintensyvėjusį ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą reguliavimo ir priežiūros srityse; pripažįsta, kad tai padėjo pagerinti pasaulinį finansų sektoriaus reguliavimo nuoseklumą ir padėjo ES tapti atsparesnei pasauliniams finansiniams sukrėtimams;

2.  mano, kad ES turėtų skatinti pasaulines finansų sektoriaus reguliavimo reformas, kuriomis būtų siekiama mažinti sisteminę riziką ir padidinti finansinį stabilumą, ir turėtų siekti sukurti atvirą, integruotą, efektyvią ir atsparią finansų sistemą, kuri padėtų užtikrinti darnų ir įtraukų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas; pabrėžia, kad nustatant tarptautinio reguliavimo ir priežiūros sričių bendradarbiavimo sistemą turėtų būti apsaugotas Sąjungos finansinis stabilumas ir paisoma ES reguliavimo ir priežiūros sistemos bei standartų ir jų taikymo;

3.  susirūpinęs pažymi, kad vis sunkiau užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą, nes esama įvairių nacionalinių interesų ir savaiminio siekio perkelti riziką į kitų jurisdikcijų teritorijas;

ES lygiavertiškumo procedūros

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad į kelis ES teisės aktus įtrauktos konkrečios nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje su trečiosiomis valstybėmis, susijusios su bendradarbiavimu priežiūros srityje ir rizikos ribojimo priemonėmis;

5.  pabrėžia, kad daugeliu atvejų lygiavertiškumo pripažinimas yra vienašališkas ES sprendimas, priimamas remiantis ES standartais; mano, kad tam tikrais atvejais tarptautinį bendradarbiavimą galėtų pagerinti, be kita ko, ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimo susitarimai;

6.  pabrėžia, kad ES turėtų raginti kitų jurisdikcijų šalis suteikti prieigą ES rinkos dalyviams prie tų šalių finansų rinkų;

7.  pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su trečiosiomis valstybėmis finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros klausimais, turėtų stiprinti bendradarbiavimą mokesčių srityje su trečiosiomis valstybėmis pagal tarptautinius ir ES standartus; mano, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turėtų priklausyti nuo to, ar trečiųjų valstybių kovos su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu taisyklės yra pakankamos;

8.  pripažįsta, kad ES lygiavertiškumo sistema yra neatsiejama ES finansų paslaugų reguliavimo ir priežiūros teisės aktų dalis ir gali duoti keleriopos naudos, pvz.: užtikrinti didesnę konkurenciją, didesnius kapitalo srautus į ES, daugiau priemonių ir investavimo variantų ES įmonėms ir investuotojams, geresnę investuotojų ir vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą;

9.  pakartoja, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo nesuteikia trečiosiose valstybėse įsteigtoms finansų įstaigoms teisių teikti finansines paslaugas visoje ES; pažymi, kad kai kuriais atvejais tie sprendimai gali suteikti trečiųjų valstybių įstaigoms ribotą prieigą prie bendrosios rinkos, kad jos galėtų teikti tam tikrus produktus ar paslaugas;

10.  pabrėžia, kad vadinamasis „ES pasas“ (teisė steigti filialus), priešingai, suteikia įmonėms teisę teikti finansines paslaugas visoje EEE pagal jų buveinės valstybės išduotą licenciją ir buveinės valstybei vykdant priežiūrą ir kad tokiu pasu negali naudotis ne EEE valstybėse įsteigtos finansų įstaigos, nes jis grindžiamas pagal ES teisę suderintais rizikos ribojimo reikalavimais ir abipusiu licencijų pripažinimu;

11.  pabrėžia, kad ES lygiavertiškumo sistema siekiama skatinti tarptautinę reguliavimo konvergenciją ir stiprinti bendradarbiavimą priežiūros srityje remiantis ES ir tarptautiniais standartais, taip pat užtikrinti vienodą požiūrį į ES ir trečiųjų valstybių finansų įstaigas, sykiu išsaugant ES finansinį stabilumą ir apsaugant investuotojus bei vartotojus;

12.  mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, ES lygiavertiškumo pripažinimo procedūra būtų skaidresnė, jeigu į ją būtų labiau įtrauktas Europos Parlamentas; mano, kad skaidrumą padidintų struktūruota, horizontali ir praktinė sistema ir gairės dėl trečiųjų valstybių priežiūros sistemų pripažinimo, taip pat tam tikro detalumo lygio tokių sistemų vertinimas;

13.  mano, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turėtų būti objektyvūs, proporcingi, susieti su rizika ir sykiu užtikrinti, kad būtų laikomasi aukštų ES reguliavimo standartų; be to, mano, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turėtų būti priimami atsižvelgiant į Sąjungos, jos valstybių narių ir jos piliečių interesus, atsižvelgiant į Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą, investuotojų ir vartotojų apsaugą bei vidaus rinkos veikimą;

14.  mano, kad lygiavertiškumo vertinimai yra techninio pobūdžio, tačiau pažymi, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo turi aiškų politinį aspektą ir juose gali būti derinami skirtingi politiniai tikslai; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas ir Taryba visada atitinkamai tikrintų trečiųjų valstybių finansinių paslaugų srities lygiavertiškumo pripažinimo procesą ir kad siekiant didesnio skaidrumo tokie sprendimai būtų priimami deleguotaisiais aktais, prireikus laikantis išankstinio pareiškimo, kad nebus prieštaravimų, procedūros;

15.  pažymi, kad aiškų politinį aspektą turėjo 2017 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas pripažinti Šveicarijos prekybos akcijomis vietų lygiavertiškumą pagal Finansų rinkų direktyvoje ir reglamente numatytą lygiavertiškumo procedūrą, kuris galios 12 mėnesių laikotarpį numatant galimybę pratęsti, jeigu bus padaryta pakankama pažanga kuriant bendrą institucinę sistemą;

16.  pažymi, kad Komisija turi teisę atšaukti sprendimus dėl lygiavertiškumo, visų pirma tais atvejais, kai iškyla esminių trečiosios valstybės reguliavimo skirtumų, ir mano, kad iš esmės prieš priimant tokį sprendimą dėl atšaukimo turėtų būti tinkamai konsultuojamasi su Parlamentu; ragina įdiegti skaidrias procedūras, reglamentuojančias sprendimų dėl lygiavertiškumo priėmimą, atšaukimą arba galiojimo sustabdymą;

17.  mano, kad reikėtų parengti nuoseklią trečiosios valstybės lygiavertės sistemos nuolatinės priežiūros sistemą; mano, kad Europos priežiūros institucijoms (EPI) turėtų būti suteikti įgaliojimai konsultuoti Komisiją ir sekti reguliavimo ir priežiūros pokyčius trečiosiose valstybėse, atsižvelgiant į tai, kad tokie pokyčiai gali turėti poveikį Sąjungai dėl finansų sistemos tarpusavio sąsajų; ragina, kad Parlamentas būtų informuojamas apie vykdomą trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros sistemų peržiūrą; į tai atsižvelgdamas, atkreipia dėmesį į teisės aktų rinkinį, susijusį su Europos finansų priežiūros sistemos peržiūra, kuriame numatyta sustiprinti stebėseną, vykdomą priėmus sprendimą dėl lygiavertiškumo, įskaitant reguliavimo klausimus, priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat padėtį trečiosios valstybės rinkoje;

18.  mano, kad pagal būsimą ES lygiavertiškumo sistemą trečiosios valstybės privalės nuolat informuoti EPI apie visus nacionalinio reguliavimo pokyčius ir kad sprendime dėl lygiavertiškumo turėtų būti reikalaujama užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą reguliavimo ir priežiūros srityje ir keitimąsi informacija; mano, kad trečiosios valstybės taip pat turėtų palaikyti glaudų dialogą su ES;

19.  ragina Komisiją atlikti peržiūrą ir pateikti aiškią skaidraus, darnaus ir nuoseklaus lygiavertiškumo procedūrų taikymo sistemą, kuri užtikrintų patobulintą lygiavertiškumo nustatymo, peržiūros, galiojimo sustabdymo ar atšaukimo procesą; ragina Komisiją įvertinti, kokią naudą duotų trečiųjų valstybių paraiškų dėl lygiavertiškumo pripažinimo procedūros įvedimas;

20.  ragina, kad atitinkama EPI nuolat stebėtų padėtį, susijusią su sprendimu dėl lygiavertiškumo, ir skelbtų to stebėjimo išvadas viešai; pabrėžia, kad toks stebėjimas turėtų būti susijęs su atitinkamais teisės aktais, vykdymo užtikrinimo praktika ir priežiūros praktika, taip pat su pagrindiniais teisės aktų pakeitimais ir rinkos pokyčiais atitinkamoje trečiojoje valstybėje; be to, ragina EPI, remiantis pagrįstais Parlamento, Tarybos ir Komisijos prašymais, atlikti pokyčių trečiosiose valstybėse ad hoc vertinimus;

21.  ragina Komisiją apsvarstyti dabartinę lygiavertiškumo pripažinimo sistemą ir nustatyti, ar ji padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ES ir trečiųjų valstybių finansų įstaigoms, sykiu užtikrinant Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą, investuotojų ir vartotojų apsaugą bei vidaus rinkos veikimą; mano, kad ši peržiūra ir, jei bus taikytina, tobulinimo pasiūlymai turėtų būti skelbiami viešai;

22.  ragina Komisiją kasmet pateikti ataskaitą Europos Parlamentui apie visus sprendimus dėl lygiavertiškumo, įskaitant sprendimus dėl lygiavertiškumo pripažinimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo, ir pateikti tų sprendimų pagrindimą;

23.  primena EPI svarbą atliekant trečiosios valstybės priežiūros ir reguliavimo sistemų analizę ir stebėseną ir šiuo atžvilgiu ragina užtikrinti, kad atitinkamos EPI turėtų pajėgumų ir įgaliojimų rinkti, lyginti ir analizuoti duomenis; primena nacionalinių kompetentingų institucijų vaidmenį leidimų suteikimo finansų įstaigoms, norinčioms perduoti dalį savo portfelio valdymo arba rizikos valdymą paslaugų teikėjams trečiosiose valstybėse, kurių reguliavimo sistema yra panaši į ES sistemą, procese ir priežiūros konvergencijos svarbą; atkreipia dėmesį į nuolatinę EPI vykdomą peržiūrą, visų pirma pasiūlymus dėl finansų įstaigų įgaliojimų perdavimo, užsakomųjų paslaugų arba rizikos perdavimo susitarimų priežiūros; mano, kad EPI ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi ir užtikrinamas vienodas bendradarbiavimo reguliavimo srityje su trečiosiomis valstybėmis ir reguliavimo veiklos įgyvendinimas;

ES vaidmuo nustatant pasaulinius finansų sektoriaus reguliavimo standartus

24.  pabrėžia aktyvaus ES vaidmens svarbą nustatant pasaulinius finansų sektoriaus reguliavimo standartus, nes tai priemonė siekti užtikrinti tarptautinio finansų sektoriaus reguliavimo nuoseklumą, kuo labiau padidinti finansinį stabilumą, sumažinti sisteminę riziką, apsaugoti vartotojus ir investuotojus, užkirsti kelią dėl nevienodo jurisdikcijų reguliavimo atsirandančioms spragoms ir sukurti efektyvią tarptautinę finansų sistemą;

25.  ragina Sąjungą ir valstybes nares, dalyvaujančias pasaulinius finansinių paslaugų standartus nustatančių organų veikloje, aktyviai veikti; primena savo pranešime dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje išdėstytus raginimus Komisijai;

26.  tuo tikslu ragina, be kita ko, atnaujinti ES ir JAV finansų rinkų reguliavimo dialogą, kad būtų rengiami reguliaresni susitikimai, siekiant dažnesnio ir nuoseklesnio koordinavimo;

27.  pažymi, kad santykių su trečiosiomis valstybėmis gerinimas finansinių paslaugų srityje ir ES kapitalo rinkų stiprinimas negali būti laikomi tarpusavyje nesuderinamais; todėl pabrėžia, kad reikia daryti kapitalo rinkų sąjungos projekto įgyvendinimo pažangą;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0202.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0069.


Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose
PDF 169kWORD 48k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo ES pasienio regionuose (2018/2054(INI))
P8_TA(2018)0327A8-0266/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 162, 174–178 ir į 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (COM(2017)0534),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridėtą prie Komisijos komunikato „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (SWD(2017)0307),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje: septintoji Europos Komisijos ataskaita“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį“(10),

–   atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę „Trūkstamos transporto jungtys pasienio regionuose“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl naujų teritorinio vystymosi priemonių 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)(14),

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio darbo grupės, stebinčios supaprastinimo procesą ESI fondų paramos gavėjų atžvilgiu, išvadas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0266/2018),

A.  kadangi ES ir jos artimiausios kaimynės Europos laisvosios prekybos asociacijoje (ELPA) turi 40 vidaus sausumos sienų ir ES vidaus pasienio regionų ir šie regionai sudaro 40 proc. Sąjungos teritorijos, juose gyvena 30 proc. ES gyventojų ir sukuriamas beveik trečdalis ES BVP;

B.  kadangi pasienio regionų, ypač tų, kuriuose gyventojų tankumas žemas, socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygos paprastai būna blogesnės ir dažnai jų ekonominės veiklos rezultatai būna prastesni nei kitų valstybių narių regionų, taip pat neišnaudojamas jų visas ekonominis potencialas;

C.  kadangi fizinės ir (arba) geografinės kliūtys taip pat riboja pasienio regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, tiek ES viduje, tiek už jos ribų, visų pirma kalnų regionų atveju;

D.  kadangi nepaisant įdėtų pastangų vis dar yra (daugiausia) administracinių, kalbinių ir teisinių kliūčių, kurios trukdo ekonomikos augimui, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir sanglaudai pasienio regionuose;

E.  kadangi Komisija nustatė, kad pašalinus nors 20 proc. esamų kliūčių pasienio regionuose jų BVP augtų apie 2 proc. arba apie 91 mlrd. EUR, o tai padėtų sukurti apytiksliai vieną milijoną naujų darbo vietų; kadangi teritorinis bendradarbiavimas, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, buvo plačiai pripažintas kaip suteikiantis tikros ir matomos pridėtinės vertės, visų pirma prie vidaus sienų gyvenantiems ES piliečiams;

F.  kadangi tarpvalstybinių darbuotojų ir studentų, dirbančių ar besimokančių kitoje ES šalyje, iš viso yra apytiksliai 2 mln., iš kurių 1,3 mln. yra darbuotojai, sudarantys 0,6 proc. visų 28 ES valstybių narių darbuotojų;

G.  kadangi dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) 95 proc. transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšų skiriama TEN-T pagrindinio tinklo koridoriams, o maži projektai, susiję su visa apimančiu susisiekimo tinklu ir prijungimo prie TEN-T tinklų veiksmais, dažnai neatitinka bendro ar nacionalinio finansavimo kriterijų, nors jie yra labai svarbūs sprendžiant specifines problemas ir plėtojant tarpvalstybinius santykius ir ekonomiką;

H.  kadangi Komisija taip pat ketina pateikti savo poziciją dėl vidaus jūrų sienų regionų;

I.  kadangi daugialypiai uždaviniai, su kuriais susiduriama ES išorės pasienio regionai, įskaitant atokiausius regionus, kaimo vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves ir vietoves Sąjungoje, kurios patiria neigiamą poveikį dėl atokumo, izoliuotumo arba didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnyje, taip pat pasinaudos nauda, kurią suteiks Komisijos priimta pozicija;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, kuriame po dvejų metų mokslinių tyrimų ir dialogo pateikiama vertingų įžvalgų apie iššūkius ir kliūtis, kuriuos patiria ES vidaus pasienio regionai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad svarbu naudotis ir viešinti gerąją patirtį ir sėkmingas istorijas, kaip daroma Komisijos komunikate, ir primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų ir atlikti panašią analizę dėl ES išorės pasienio regionų;

Dėmesys tebesitęsiančioms kliūtims

2.  pabrėžia, kad galimybė gauti viešąsias paslaugas, atsižvelgiant į jų raidą, yra itin svarbi 150 mln. vidaus pasienio regionų gyventojų, ir kad ją dažnai apsunkina įvairios teisinės ir administracinės, įskaitant kalbines, kliūtys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pasistengti ir pagerinti bendradarbiavimą, siekiant pašalinti šias kliūtis ir skatinti naudotis e. valdžios sistema ir reglamentuoti naudojimąsi ja, ypač kai tai susiję su sveikatos paslaugomis, transportu, esminės fizinės infrastruktūros statymu, švietimu, kultūra, sportu, ryšiais, darbo jėgos judumu, aplinka, taip pat reglamentavimu, tarpvalstybine prekyba ir verslo vystymu;

3.  pabrėžia, kad pasienio regionų patiriamos problemos ir patiriami iššūkiai tam tikru atveju yra panašūs, tačiau taip pat skiriasi priklausomai nuo regiono (ar valstybės narės) ir jo konkrečių teisinių, administracinių, ekonominių ir geografinių ypatumų, o tam reikia konkrečiai pritaikyto požiūrio į šiuos regionus; pripažįsta, kad paprastai pasienio regionų vystymosi potencialas būna bendras; skatina taikyti konkrečiu atveju pritaikytą požiūrį, integruotą ir vieta grindžiamą požiūrius, pvz., bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą;

4.  pabrėžia, kad skirtingos valstybių narių teisinės ir institucinės sistemos gali lemti teisinį netikrumą pasienio regionuose, o tai ilgina projektams reikalingą laiką ir didina jų įgyvendinimo kaštus, taip pat sudaro papildomų kliūčių piliečiams, institucijoms ir įmonėms pasienio regionuose ir dažnai trukdo geroms iniciatyvoms; todėl pabrėžia, kad tarp valstybių narių ar bent pasienio regionų lygmeniu pageidautinas didesnis papildomumas, geresnis koordinavimas ir geresnė komunikacija, sąveikumas ir pasirengimas panaikinti kliūtis;

5.  pripažįsta ypatingą pasienio darbuotojų padėtį – šie darbuotojai labiausiai veikiami iššūkių, su kuriais susiduriama pasienio regionuose, pirmiausia įskaitant diplomų ir kitų kvalifikacijų, įgytų baigus persikvalifikavimo kursus, pripažinimą, sveikatos priežiūrą, transportą ir galimybes gauti informacijos apie laisvas darbo vietas, socialinę apsaugą ir mokesčių sistemas; šiuo požiūriu ragina valstybes nares paspartinti pastangas siekiant įveikti šias kliūtis ir, siekiant pagerinti pasienio darbuotojų gyvenimo kokybę, suteikti daugiau galių ir pakankamai lankstumo regioninės ir vietos valdžios institucijoms pasienio regionuose, kad būtų galima suderinti kaimyninių šalių nacionalinės teisės ir administracinę sistemas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu skleisti ir naudoti geriausią patirtį visoje ES; pabrėžia, kad šios problemos yra dar sudėtingesnės pasienio darbuotojams, kurie dirba ES nepriklausančiose šalyse;

6.  atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su pasienio regionuose vykdoma verslo veikla, ypač kai tai susiję su darbo ir komercinės teisės aktų priėmimu ir taikymu, mokesčių, viešųjų pirkimų arba socialinės apsaugos sistemomis; ragina valstybes nares ir regionus labiau suvienodinti ir suderinti susijusias teisės nuostatas, atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos kelia pasienio teritorijos, ir skatinti papildomumą ir užtikrinti reglamentavimo sistemų derėjimą, siekiant suteikti daugiau nuoseklumo ir lankstumo įgyvendinant nacionalinės teisės aktus, taip pat siekiant pagerinti informacijos apie tarpvalstybinius reikalus sklaidą, pvz., sukuriant vieną bendrą prieigą siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams ir įmonėms įgyvendinti savo įsipareigojimus ir visapusiškai naudotis savo teisėmis, kaip reikalaujama pagal valstybės narės, kurioje jie teikia savo paslaugas, teisėkūros sistemą; ragina geriau naudotis turimomis priemonėmis ir užtikrinti esamų bendradarbiavimo struktūrų finansavimą;

7.  reiškia nusivylimą, kad į Komisijos komunikatą nebuvo įtrauktas specialus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vertinimas, įskaitant papildomą paramą, kuri galėtų būti joms teikiama; mano, kad MVĮ susiduria su tam tikrais iššūkiais, susijusiais su tarpvalstybiniu bendravimu, kuris apima su kalba susijusius administracinius pajėgumus, kultūrinius skirtumus ir teisinius skirtumus, bet jais neapsiriboja; pabrėžia, kad įveikti šį iššūkį yra ypač svarbu, nes MVĮ dirba 67 proc. nefinansinių ES verslo sektorių darbuotojų ir sukuriama 57 proc. pridėtinės vertės(15);

8.  pažymi, kad pasienio regionuose, ypač regionuose, kuriuose mažesnis gyventojų tankumas, transporto sistema, ypač kalbant apie tarpvalstybinio viešojo transporto paslaugas, vis dar yra nepakankamai išvystyta ir koordinuojama, iš dalies dėl nesamų ar nenaudojamų jungčių, o tai trukdo tarpvalstybiniam judumui ir ekonominės plėtros perspektyvoms; be to, pabrėžia, kad sudėtingi reglamentavimo ir administraciniai susitarimai turi ypač neigiamą poveikį tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai; atkreipia dėmesį į esamas tvaraus transporto, visų pirma pagrįsto viešuoju transportu, plėtros galimybes, todėl laukia numatyto Komisijos tyrimo dėl trūkstamų geležinkelio jungčių ES vidaus pasienio ruože; pabrėžia, kad toks tyrimas ar būsimos rekomendacijos turėtų, be kita ko, būti pagrįsti vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų informacija ir patirtimi ir juose turėtų būti atsižvelgiama į visus pasiūlymus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, o tuo atveju, kai jis jau vyksta, dėl geresnių tarpvalstybinių jungčių, ir ragina pasienio regionines valdžios institucijas pasiūlyti būdų, kaip užpildyti dabartines spragas transporto tinkluose; primena, kad kai kuri esama geležinkelių infrastruktūra nebenaudojama dėl to, kad neteikiama parama; atkreipia dėmesį į naudą, kurią vietos ir regioninei ekonomikai gali suteikti tolesnė vandens kelių plėtra; ragina vieną EITP ašį, kuriai numatytas pakankamas biudžetas, skirti trūkstamoms tvarios transporto infrastruktūros jungtims pasienio regionuose tiesti; pabrėžia, kad reikia spręsti transporto trukdžių problemą, kuri kliudo ekonominei veiklai, pvz.,, transportui, turizmui ir piliečių keliavimui;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio zonų patrauklumas gyventi ir investuoti labai priklauso nuo gyvenimo kokybės, viešųjų ir komercinių paslaugų piliečiams ir įmonėms prieinamumo ir transporto kokybės – tai sąlygos, kurias galima sudaryti ir išsaugoti tik glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei įmonėmis abiejose sienos pusėse;

10.  apgailestauja dėl to, kad skirtingos ir sudėtingos išankstinio leidimo teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir mokėjimų ar išlaidų atlyginimo procedūros, administracinė našta, tenkanti pacientams, kai jie konsultuojasi su specialistais kitoje valstybėje narėje, neatitikimai naudojantis technologijomis ir dalijantis pacientų duomenimis ir suvienodintos prieinamos informacijos nebuvimas ne tik riboja prieinamumą abiejose sienos pusėse ir todėl trukdo visapusiškai pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, bet ir trukdo skubios pagalbos ir gelbėjimo tarnyboms atlikti savo tarpvalstybinės pagalbos veiksmus;

11.  atkreipia dėmesį į ES pasienio regionų vaidmenį, kurį jie gali atlikti aplinkos ir jos išsaugojimo srityje, nes aplinkos tarša ir gamtos nelaimės dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio; atsižvelgdamas į tai, remia tarpvalstybinius projektus, susijusius su ES išorės sienų regionų aplinkos apsauga, nes šie regionai dažnai susiduria su aplinkos apsaugos iššūkiais, kurie kyla dėl skirtingų aplinkosauginių standartų ir teisinio reglamentavimo ES kaimyninėse šalyse; taip pat ragina labiau bendradarbiauti ir koordinuoti vidaus vandentvarką siekiant užkirsti kelią tokioms gamtos nelaimėms kaip potvyniai;

12.  ragina Komisiją nedelsiant spręsti problemas, kylančias dėl pasienio regionų bendradarbiavimui kliudančių fizinių ir geografinių kliūčių;

Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimas

13.  mano, kad abipusis pasitikėjimas, politinė valia ir lankstus įvairių lygmenų – nuo vietos iki nacionalinio – suinteresuotųjų subjektų požiūris, įskaitant pilietinę visuomenę, yra gyvybiškai svarbūs, siekiant įveikti pirmiau minėtas tebesitęsiančias kliūtis; mano, kad sanglaudos politikos vertė pasienio regionams yra grindžiama tikslu didinti darbo vietų skaičių ir ekonomikos augimą ir kad šie veiksmai turi būti inicijuojami Sąjungos, valstybių narių regioniniu ir vietos lygmenimis; todėl ragina imtis geresnio koordinavimo, palaikyti dialogą, veiksmingiau keistis informacijai ir toliau keistis geriausia patirtimi tarp valdžios institucijų, visų pirma vietos ir regioniniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti tokį bendradarbiavimą ir teikti finansavimą bendradarbiavimo struktūroms, kad būtų galima užtikrinti tinkamą su veikla ir finansais susijusį atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų savarankiškumą;

14.  pabrėžia, kad pasienio regionuose labai svarbūs švietimas ir kultūra, o ypač galimybės aktyviau skatinti daugiakalbystę ir kultūrų dialogą; atkreipia dėmesį į galimybes, kurios glūdi mokyklose ir vietos masinės žiniasklaidos priemonėse, atliekant šiuos veiksmus, ir ragina valstybes nares, regionus ir savivaldybes, esančias palei sienas, į mokymo programas, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, įtraukti mokymą kaimyninės šalies kalbomis; be to, pabrėžia, kad svarbu skatinti daugiakalbystę visais administracijos lygmenimis;

15.  primygtinai ragina valstybes nares palengvinti kaimyninių regionų pažymėjimų, diplomų, profesinio rengimo ir profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir geresnį supratimą ir skatinti tai daryti; todėl ragina į mokymo programą įtraukti specialiuosius įgūdžius, siekiant padidinti galimybes rasti darbą už valstybės sienos ribų, be to, taikyti įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą;

16.  skatina įvairias priemones, kuriomis siekiama kovoti su visų formų diskriminacija pasienio regionuose ir panaikinti kliūtis pažeidžiamiems žmonėms ieškant darbo ir integruojantis į visuomenę; todėl pritaria tam, kad būtų populiarinamos ir plėtojamos socialinės įmonės pasienio regionuose, nes tai – darbo vietų kūrimo šaltinis, ypač pažeidžiamų asmenų grupėms priklausantiems asmenims, pvz., darbo neturinčiam jaunimui ir neįgaliesiems;

17.  palankiai vertina 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planą(16), kaip įrankį siekiant veiksmingo ir įtraukaus viešojo administravimo, taip pat pripažįsta ypatingą šio plano svarbą, siekiant supaprastinti priemones pasienio regionuose; pažymi, kad esamų e. valdžios sistemų sąveikumas yra reikalingas nacionaliniu, regioniniu ir vietos administraciniais lygmenimis; vis dėlto yra susirūpinęs dėl netolygaus plano įgyvendinimo kai kuriose valstybėse narėse; taip pat yra susirūpinęs dėl dažnai nepakankamos valdžios institucijų elektroninių sistemų sąveikos ir žemo užsienio verslininkams, siekiantiems pradėti verslą kitoje valstybėje, teikiamų elektroninių paslaugų lygio; todėl ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų palengvinta prieiga, įskaitant kalbines priemones, prie skaitmeninių paslaugų, skirtų galimiems naudotojams iš kaimyninių zonų; ragina pasienio regionų valdžios institucijas sukurti elektroninius pasienio verslo iniciatyvų kūrimo portalus; primygtinai ragina valstybių narių ir regionines bei vietos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, susijusių su e. valdžios projektais, kurie darys teigiamą poveikį pasienio piliečių gyvenimui ir darbui;

18.  pabrėžia, kad kai kurie vidaus ir išorės pasienio regionai patiria rimtų migracijos iššūkių, dažnai viršijančių pasienio regionų pajėgumus, ir skatina deramai naudotis INTERREG programomis, taip pat keistis gerąja patirtimi tarp vietos ir regioninės valdžios institucijų pasienio regionuose pabėgėlių, kuriems skirta tarptautinė apsauga, integracijos srityje; pabrėžia, kad reikalinga Europos lygmens parama ir koordinavimas, o nacionalinės vyriausybės turi padėti vietos ir regioninės valdžios institucijoms spręsti šiuos iššūkius;

19.  primygtinai ragina Komisiją pateikti savo įžvalgas, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria vidaus jūrų sienų ir išorės pasienio regionai; ragina skirti papildomą paramą ES išorės pasienio regionų kartu su kaimyninių šalių pasienio regionais vykdomiems tarpvalstybiniams projektams, visų pirma tų trečiųjų šalių regionams, kurie dalyvauja ES integracijos procese; primena šiuo požiūriu, kad tam tikra apimtimi visų pasienio regionų požymiai ir patiriami iššūkiai yra bendri, tačiau jiems reikia taikyti skirtingą pritaikytą požiūrį; ragina skirti ypatingą dėmesį ir tinkamą paramą atokiausiems regionams, nes jie – ES išorės pasienio regionai;

20.  pabrėžia, kad vykdant būsimą sanglaudos politiką reikės tinkamai atsižvelgti į galimybę skirti ir skirti paramą ES regionams, kuriuos labiausiai paveiks Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, ypač tiems regionams, kurie po „Brexit'o“ taps ES išorės (jūrų arba sausumos) pasienio regionais;

21.  ragina valstybes nares pagerinti savo sveikatos priežiūros paslaugų papildomumą pasienio regionuose ir užtikrinti tikrą bendradarbiavimą tarpvalstybinės skubiosios pagalbos teikimo srityje, pvz., sveikatos priežiūros, policijos ir priešgaisrinės saugos paslaugų teikimo srityje, siekiant užtikrinti pacientų teisių įgyvendinimą, kaip tai numatoma Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje, taip pat padidinti paslaugų prieinamumą ir kokybę; ragina valstybes nares, regionus ir savivaldybes sudaryti dvišalius ar daugiašalius pagrindų susitarimus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje ir, atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į vaidinamąsias ZOAST zonas (pranc. Zones Organisées d'Accès aux Soins Transfrontaliers), kuriose pasienio regionų gyventojai gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas abiejose sienos pusėse tam skirtose sveikatos priežiūros institucijose nesusiduriant su jokiomis administracinėmis ar finansinėmis kliūtimis ir kurios tapo lyginamuoju tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje standartu visoje Europoje;

22.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sustiprinti bendradarbiavimą ir įveikti regionų vystymosi kliūtis prie išorės sienų su kaimyniniais regionais, visų pirma su šalių, kurios rengiasi stojimui į ES, regionais;

23.  pabrėžia, kad mažos apimties ir tarpvalstybiniai projektai yra svarbūs suburiant žmones ir taip sudarant naujų galimybių vietos plėtrai;

24.  pabrėžia, kad svarbu pasimokyti iš kai kurių pasienio regionų sėkmės istorijų ir toliau naudotis jų teikiamomis galimybėmis;

25.  pabrėžia, kad sportas yra svarbus kaip priemonė padėti integruotis pasienio regionuose gyvenančioms bendruomenėms ir ragina valstybes nares ir Europos Komisiją skirti tinkamus ekonominius išteklius teritorinio bendradarbiavimo programoms siekiant finansuoti vietos sporto infrastruktūrą;

ES priemonių panaudojimas siekiant glaudesnių ryšių

26.  atkreipia dėmesį į labai svarbų ir teigiamą Europos teritorinio bendradarbiavimo programų, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, vaidmenį pasienio regionų, įskaitant jūrų ir pasienio išorės regionus, ekonominio ir socialinio vystymosi ir sanglaudos srityse; palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl DFP 2021–2027 m. siūloma išsaugoti Europos teritorinį bendradarbiavimą kaip svarbų tikslą, suteikiant jam aiškesnį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., ir ragina skirti gerokai didesnį biudžetą, ypač pasienio regionų daliai; pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo teikiamą akivaizdžią Europos pridėtinę vertę ir ragina Tarybą patvirtinti šiuo tikslu siūlomus asignavimus; sykiu pabrėžia, kad būtina supaprastinti programas, užtikrinti didesnę Europos teritorinio bendradarbiavimo atitiktį bendriems ES tikslams ir suteikti programoms lankstumo siekiant geriau spręsti vietos ir regionų problemas, sumažinant administracinę naštą naudos gavėjams, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas daugiau investuoti į tvarios infrastruktūros projektus, pasitelkiant tarpvalstybines bendradarbiavimo programas; ragina pasienio valdžios institucijas aktyviau naudotis parama, teikiama per šias programas;

27.  ragina Komisiją reguliariai teikti Europos Parlamentui ataskaitą nurodant kliūčių, kurios buvo pašalintos tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, sąrašą; skatina Komisiją plačiau naudoti esamas novatoriškas priemones, kuriomis prisidedama prie vykstančio tarpvalstybinio bendradarbiavimo modernizavimo ir didinimo, tokias kaip Pasienio ryšių punktas, sustiprintas Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas, taip pat bendrieji skaitmeniniai vartai, kuriomis siekiama sisteminti patirtį ir konsultacijas, susijusias su tarpvalstybiniais regioniniais klausimais, taip pat toliau kurti naujas priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kad viešoji administracija, kiek įmanoma, automatiškai naudotųsi skaitmeninėmis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad pasienio regionų piliečiams ir įmonėms būtų teikiamos viešosios paslaugos viso proceso metu;

28.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija rinktų informaciją apie tarpvalstybinį bendravimą siekiant geresnio ir labiau informacija pagrįsto sprendimo priėmimo proceso bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, regionais ir savivaldybėmis, remiant ir finansuojant bandomuosius projektus, programas, tyrimus, analizes ir teritorinius mokslinius tyrimus;

29.  ragina geriau išnaudoti galimybes, kurias sprendžiant su pasienio regionais susijusias problemas teikia ES makroregioninės strategijos;

30.  mano, kad sanglaudos politika turėtų būti labiau pritaikyta investicijoms į žmones, nes pasienio regionų ekonomika gali būti paskatinta veiksmingai derinant investicijas į inovacijas, žmogiškąjį kapitalą, gerą valdymą ir institucinius pajėgumus;

31.  apgailestauja, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės potencialas iki galo neišnaudojamas – taip iš dalies galėjo nutikti dėl regioninės ir vietos valdžios institucijų apribojimų ir iš dalies – dėl jų baimės perduoti kompetenciją ir dėl to, kad vis dar trūksta informacijos apie atitinkamą kompetenciją; ragina greitai nustatyti ir pašalinti visas kitas galimas šios padėties priežastis; ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima įveikti kliūtis, trukdančias veiksmingai taikyti šią priemonę; primena, kad pirminis Komisijos vaidmuo įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo programas turėtų būti sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui;

32.  ragina atsižvelgti į daugelio esamų euroregionų, kurie veikia regionuose prie ES vidaus ir išorės sienų, patirtį, siekiant padidinti ekonominio ir socialinio vystymosi galimybes ir pagerinti pasienio regionuose gyvenančių piliečių gyvenimo kokybę; ragina įvertinti euroregionų darbą regioninio bendradarbiavimo srityje ir jų santykį su ES pasienio regionų iniciatyvomis ir darbu siekiant koordinuoti ir optimizuoti jų darbo šioje srityje rezultatus;

33.  pabrėžia, kad teritorinis poveikio vertinimas padeda geriau suprasti erdvinį politikos poveikį; ragina Komisiją įvertinti galimybę teritorinio poveikio vertinimui suteikti daugiau svarbos, kai siūlomos ES teisėkūros iniciatyvos;

34.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos tarpvalstybinės konvencijos, kuri teritoriškai ribotos infrastruktūros ar paslaugos (pvz., ligoninės ar tramvajų linijos) atveju leistų taikyti nacionalinę normatyvinę sistemą ir (arba) tik vienos iš dviejų ar keleto atitinkamų šalių standartus, toliau padėtų šalinti tarpvalstybines kliūtis; šiuo atveju palankiai vertina neseniai paskelbtą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti (COM(2018)0373);

35.  laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo valdymo priemonės, siekiant įvertinti šios priemonės naudą aptariamuose regionuose;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių nacionaliniams ir regioniniams parlamentams, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(3) OL L 210, 2006 7 31, p. 19.
(4) OL L 88, 2011 4 4, p. 45.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0067.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0105.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0254.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0245.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0222.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(11) OL C 207, 2017 6 30, p. 19.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0320.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0211.
(15) 2016–2017 m. metinė Europos MVĮ ataskaita, p. 6.
(16) 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatas „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016)0179).


Europos solidarumo korpusas ***I
PDF 136kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1288/2013, (ES) Nr. 1293/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir Sprendimas Nr. 1313/2013/ES (COM(2017)0262 – C8-0162/2017 – 2017/0102(COD))
P8_TA(2018)0328A8-0060/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0262),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 4 dalį ir į 166 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0162/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos solidarumo korpuso (2017/2629(RSP))(1),

–  atsižvelgdamas į Čekijos Senato, Ispanijos parlamento ir Portugalijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) PAVE dokumentą ir susijusį penkerių Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) 2015 m. peržiūros dokumentą „Padedančios rankos“,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0060/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema ir iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 ir Sprendimas Nr. 1313/2013/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1475.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS BENDRAS PAREIŠKIMAS

Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, 80 proc. programai įgyvendinti 2019 m. ir 2020 m. skirto biudžeto turėtų būti leista panaudoti perskirstant tam tikras 2014–202 m. daugiametės finansinės programos (DFP) 1a pakategorės („Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti) sumas ir perskirstant Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir programos LIFE lėšas. Tačiau be Komisijos pasiūlyme (COM(2017)0262) nurodytos 231 800 000 EUR sumos programos „Erasmus +“ lėšos neperskirstomos.

Likę 20 proc. programai įgyvendinti 2019 m. ir 2020 m. skirto biudžeto turėtų būti skiriama iš turimos 2014–2020 m. DFT 1a pakategorės maržos.

Bendrai sutariama, kad Komisija užtikrins, kad bus leista subalansuotai ir apdairiai pasinaudoti reikiamais asignavimais per įprastą metinę biudžeto procedūrą.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija patvirtina, kad techninės pagalbos ištekliams skirti asignavimai Komisijos iniciatyva pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (visų pirma perskirstant lėšas iš Europos socialinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai), kad būtų galima finansuoti Europos solidarumo korpusą 2018 m., nebus naudojami Komisijos kaip precedentas po 2020 m. pateiksimam pasiūlymui dėl Europos solidarumo korpuso (COM(2018)0440)).

(1) OL C 298, 2018 8 23, p. 68.
(2) OL C 81, 2018 3 2, p. 160.


Struktūrinių reformų rėmimo programa: finansinis paketas ir bendrasis tikslas ***I
PDF 135kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą (COM(2017)0825 – C8-0433/2017 – 2017/0334(COD))
P8_TA(2018)0329A8-0227/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0825),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 175 straipsnį ir į 197 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0433/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. liepos 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0227/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1671.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS BENDRAS PAREIŠKIMAS

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, nedarydami poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, struktūrinių reformų rėmimo programos finansinio paketo padidinimo klausimu susitarė, kad:

1.  40 mln. EUR bus finansuojama pagal struktūrinių reformų rėmimo programos biudžeto eilutę, priskiriamą DFP 1b išlaidų kategorijai (13.08.01) (ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda), mobilizuojant bendrąją įsipareigojimų maržą, kaip numatyta DFP reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 14 straipsnyje, vykdant biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį;

2.  40 mln. EUR bus finansuojama pagal struktūrinių reformų rėmimo programos biudžeto eilutę, priskiriamą DFP 2 išlaidų kategorijai (13.08.02) (tvarus augimas: gamtos ištekliai), perskiriant šios išlaidų kategoriją sumas, nesusijusias su technine pagalba ir kaimo plėtra, ir nemobilizuojant maržų. Išsamesnė informacija apie konkretų šių perskiriamų sumų šaltinį bus pateikta reikiamu metu, atsižvelgiant į derybų dėl 2019 m. biudžeto procedūros padėtį.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

(skelbiamas Oficialiojo leidinio C serijoje)

Komisija 2019 m. bendrojo biudžeto projekto taisomajame rašte nustatys ir pasiūlys, kaip perskirstyti 40 mln. EUR DFP 2 išlaidų kategorijoje (Tvarus augimas. Gamtos ištekliai).

Komisija ketina siūlyti mobilizuoti bendrąją įsipareigojimų maržą pagal DFP reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 14 straipsnį vykdant 2020 m. biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.

(1) OL C 237, 2018 7 6, p. 53.
(2) OL C 247, 2018 7 13, p. 54.


Euratomo programa, kuria papildoma bendroji programa „Horizontas 2020“ *
PDF 187kWORD 50k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (COM(2017)0698 – C8-0009/2018 – 2017/0312(NLE))
P8_TA(2018)0330A8-0258/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0698),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 7 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0009/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0258/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant užtikrinti branduolinių mokslinių tyrimų Bendrijos lygiu tęstinumą, reikia sukurti Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – Euratomo programa). Euratomo programos tikslai turėtų būti tokie patys, kaip 2014–2018 m. programos, ji turėtų remti tokią pačią veiklą ir naudoti tokį patį įgyvendinimo būdą, koks buvo efektyvus ir tinkamas programos tikslams pasiekti;
(4)  siekiant užtikrinti branduolinių mokslinių tyrimų Bendrijos lygiu tęstinumą ir pasiekti šios srities tikslus, reikia sukurti Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – Euratomo programa); Euratomo programos tikslai turėtų būti tokie patys, kaip 2014–2018 m. programos, ji turėtų remti tokią pačią veiklą ir naudoti tokį patį įgyvendinimo būdą, koks buvo efektyvus ir tinkamas programos tikslams pasiekti;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  branduolinė energija gali turėti poveikį energijos tiekimui bei ekonominei plėtrai, tačiau didelės branduolinės avarijos gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Todėl Euratomo programoje kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama branduolinės saugos ir atitinkamais atvejais saugumo aspektams, kuriuos nagrinėja Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC);
(6)  branduolinė energija gali turėti poveikį energijos tiekimui bei ekonominei plėtrai, tačiau didelės branduolinės avarijos gali sukelti vidutinės trukmės ir ilgalaikį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl Euratomo programoje kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama branduolinės saugos ir atitinkamais atvejais saugumo aspektams, kuriuos nagrinėja Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC);
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (toliau – SET planas), išdėstytą 2008 m. vasario 28 d. Tarybos posėdžio Briuselyje išvadose, spartinamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimas. 2011 m. vasario 4 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugias ir tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir daug dėmesio skirs SET plane nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kokių tipų technologijas ji remtų;
(7)  pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (toliau – SET planas), išdėstytą 2008 m. vasario 28 d. Tarybos posėdžio Briuselyje išvadose, spartinamas inovacijų procesas Europos pažangesnių mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimo srityje. 2011 m. vasario 4 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugias ir tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas, įskaitant branduolinę energiją, ir daug dėmesio skirs SET plane nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui. Europos strateginio energetikos technologijų plano 10 veiksmo (branduolinė energija) tikslas: išlaikyti aukštą branduolinių reaktorių ir susijusių kuro ciklų saugos lygį veiklos proceso ir eksploatavimo nutraukimo metu, sykiu gerinant jų efektyvumą. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kokių tipų technologijas ji remtų;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  branduolinės energetikos objektų turi arba radioaktyviąsias medžiagas naudoja (visų pirma medicinos reikmėms) visos valstybės narės, todėl Briuselyje 2008 m. gruodžio 1 ir 2 d. posėdžiavusi Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia nuolatos tobulinti branduolinės srities gebėjimus, visų pirma organizuojant tinkamą švietimo ir mokymo veiklą, susietą su moksliniais tyrimais ir koordinuojamą Bendrijos lygiu;
(8)  branduolinės energetikos objektų turi arba radioaktyviąsias medžiagas naudoja (visų pirma medicinos reikmėms) visos valstybės narės, todėl Briuselyje 2008 m. gruodžio 1 ir 2 d. posėdžiavusi Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia nuolatos tobulinti branduolinės srities gebėjimus, visų pirma organizuojant tinkamą švietimo ir mokymo veiklą visais lygmenimis ir deramai koordinuojant Europos lygmens mokslinių tyrimų projektus;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  sprendimą, ar naudoti branduolinę energiją, priima kiekviena valstybė narė, tačiau kartu pripažįstama, kad branduolinė energija skirtingose valstybėse narėse atlieka skirtingą vaidmenį;
(9)  sprendimą, ar naudoti branduolinę energiją, priima kiekviena valstybė narė, tačiau kartu pripažįstama, kad branduolinės energijos srities moksliniai tyrimai atlieka svarbų vaidmenį visose valstybėse narėse, visų pirma žmonių sveikatos srityje;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  kad branduolių sintezė taptų patikimu komercinės energijos gamybos būdu, visų pirma būtina sėkmingai ir laiku užbaigti ITER statybą ir pradėti jį eksploatuoti. Antra, reikia parengti plataus užmojo, tačiau realistišką elektros energijos gamybos iki 2050 m. veiksmų planą. Kad minėti tikslai būtų pasiekti, Europos branduolių sintezės programa turi būti orientuota į bendrą veiklos programą, kuria būtų įgyvendinamas šis veiksmų planas. Siekiant išsaugoti šiuo metu vykdomos branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pasiekimus ir užtikrinti ilgalaikį branduolių sintezės srities suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą bei bendradarbiavimą, reikėtų užtikrinti Bendrijos paramos tęstinumą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma ne tik ITER rėmimo veiklai, bet ir su demonstracinio reaktoriaus kūrimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant didesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Toks racionalizavimas ir prioritetų perorientavimas turėtų būti įgyvendinti nepakenkiant Europos lyderystei branduolių sintezės mokslo bendruomenėje;
(11)  kad branduolių sintezė taptų patikimu komercinės energijos gamybos būdu, visų pirma būtina sėkmingai ir laiku užbaigti ITER statybą ir pradėti jį eksploatuoti, o Euratomo programa galėtų prie to svariai prisidėti. Antra, reikia parengti plataus užmojo, tačiau realistišką elektros energijos gamybos iki 2050 m. veiksmų planą. Kad minėti tikslai būtų pasiekti, Europos branduolių sintezės programa turi būti orientuota į bendrą veiklos programą, kuria būtų įgyvendinamas šis veiksmų planas. Siekiant išsaugoti šiuo metu vykdomos branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pasiekimus ir užtikrinti ilgalaikį branduolių sintezės srities suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą bei bendradarbiavimą, reikėtų užtikrinti Bendrijos ilgalaikės paramos tęstinumą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma ne tik ITER rėmimo veiklai, bet ir su demonstracinio reaktoriaus kūrimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant didesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Toks racionalizavimas ir prioritetų perorientavimas turėtų būti įgyvendinti nepakenkiant Europos lyderystei branduolių sintezės mokslo bendruomenėje;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  JTC turėtų toliau teikti nepriklausomą, į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir technologinę pagalbą, kuri reikalinga formuojant, plėtojant, įgyvendinant Bendrijos politiką ir vykdant jos stebėseną, visų pirma branduolinės saugos ir saugumo mokslinių tyrimų bei mokymo srityje. Siekiant optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai Sąjungoje nebūtų dubliuojami, visa nauja JTC veikla turėtų būti analizuojama siekiant patikrinti jos suderinamumą su valstybėse narėse vykdoma veikla. Bendrosios programos „Horizontas 2020“ saugumo aspektai turėtų apimti tik tiesioginius JTC veiksmus;
(12)  JTC turėtų toliau teikti nepriklausomą, į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir technologinę pagalbą, kuri reikalinga formuojant, plėtojant, įgyvendinant Bendrijos politiką ir vykdant jos stebėseną, visų pirma branduolinės saugos, saugumo ir branduolinių ginklų neplatinimo mokslinių tyrimų bei mokymo srityje. Siekiant optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai Sąjungoje nebūtų dubliuojami, visa nauja JTC veikla turėtų būti analizuojama siekiant patikrinti jos suderinamumą su valstybėse narėse vykdoma veikla. Bendrosios programos „Horizontas 2020“ saugumo aspektai turėtų apimti tik tiesioginius JTC veiksmus;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  atsižvelgiant į visų jos valstybių narių interesus, Sąjungos vaidmuo yra parengti sistemą, pagal kurią būtų remiami pažangiausi bendri moksliniai tyrimai, žinių apie branduolių dalijimosi technologijas kaupimas ir išsaugojimas, ypač daug dėmesio skiriant saugai, saugumui, radiacinei saugai ir branduolinių ginklų neplatinimui. Tam reikalinga nepriklausoma mokslo bazė, kurią rengiant JTC gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Tai pripažinta Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, kuriame Komisija pareiškė ketinanti su JTC pagalba sustiprinti politikai formuoti reikalingus mokslinius įrodymus. Tą užduotį JTC siūlo atlikti jo vykdomus branduolinės saugos ir saugumo srities mokslinius tyrimus orientuojant į Sąjungos politikos prioritetus;
(14)  atsižvelgiant į visų jos valstybių narių interesus, Sąjungos vaidmuo yra parengti sistemą, pagal kurią būtų remiami pažangiausi bendri moksliniai tyrimai, žinių apie branduolių dalijimosi technologijas kaupimas ir išsaugojimas, ypač daug dėmesio skiriant saugai, saugumui, branduolinių atliekų tvarkymui, radiacinei saugai ir branduolinių ginklų neplatinimui. Tam reikalinga nepriklausoma mokslo bazė, kurią rengiant JTC gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Tai pripažinta Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, kuriame Komisija pareiškė ketinanti su JTC pagalba sustiprinti politikai formuoti reikalingus mokslinius įrodymus. Tą užduotį JTC siūlo atlikti jo vykdomus branduolinės saugos ir saugumo srities mokslinius tyrimus orientuojant į Sąjungos politikos prioritetus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant sustiprinti mokslo bei visuomenės ryšius ir padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, Euratomo programoje pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, propaguojant mokslinį švietimą, didinant mokslinių žinių prieinamumą, rengiant atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kuriose atsižvelgiama į piliečiams bei pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus ir lūkesčius, ir sudarant palankias sąlygas jiems dalyvauti veikloje pagal Euratomo programą;
(15)  siekiant sustiprinti mokslo bei visuomenės ryšius ir padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, Euratomo programa turėtų padėti užtikrinti geresnį informacijos teikimą, kad piliečiai ir pilietinė visuomenė galėtų sąmoningai dalyvauti sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, propaguojant mokslinį švietimą, didinant mokslinių žinių prieinamumą, rengiant atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kuriose atsižvelgiama į piliečiams bei pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus ir lūkesčius, ir sudarant palankias sąlygas jiems dalyvauti veikloje pagal Euratomo programą;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  debatų, vykusių 2013 m. vasario 26 ir 27 d. Briuselyje Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendrai organizuotame simpoziume „Branduolių dalijimosi mokslinių tyrimų nauda ir suvaržymai kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką“, kurio pagrindas – tarpdisciplininė studija, kurią rengiant dalyvavo, be kita ko, energetikos, ekonomikos ir socialinių mokslų sričių ekspertai, išvadose pripažinta, kad reikia tęsti branduolinius mokslinius tyrimus Europos lygiu;
(17)  debatų, vykusių 2013 m. vasario 26 ir 27 d. Briuselyje Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendrai organizuotame simpoziume „Branduolių dalijimosi mokslinių tyrimų nauda ir suvaržymai kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką“, kurio pagrindas – tarpdisciplininė studija, kurią rengiant dalyvavo, be kita ko, energetikos, ekonomikos ir socialinių mokslų sričių ekspertai, išvadose pripažinta, kad reikia tęsti branduolinius mokslinius tyrimus, taip pat branduolių dalijimosi srityje, Europos lygiu;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  įgyvendinant Euratomo programą turėtų būti prisidėta didinant mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumą Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksui17, taip pat kitoms susijusioms bazinėms gairėms, nustatytoms kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kartu atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;
(18)  įgyvendinant Euratomo programą turėtų būti prisidėta didinant mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumą Sąjungoje ir padedama skatinti jaunimą įsitraukti į mokslinius tyrimus šioje srityje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksui17, taip pat kitoms susijusioms bazinėms gairėms, nustatytoms kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kartu atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;
_________________
_________________
17 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL L 75, 2005 3 22, p. 67).
17 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL L 75, 2005 3 22, p. 67).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  plėtojant veiklą pagal Euratomo programą turėtų būti siekiama skatinti laikytis moterų ir vyrų lygybės principo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudojant visą abiejų lyčių mokslininkų tyrėjų potencialą ir įtraukiant lyčių aspektą į projektų turinį, kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų kokybė ir skatinamos inovacijos. Vykdant veiklą taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje;
(19)  plėtojant veiklą pagal Euratomo programą turi būti laikomasi moterų ir vyrų lygybės principo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudojant visą abiejų lyčių mokslininkų tyrėjų potencialą, gerinant jų prieigą prie mokslinių tyrimų programų, kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų kokybė ir skatinamos inovacijos. Vykdant veiklą taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, remiamą pagal Euratomo programą, turėtų būti laikomasi svarbiausių etikos principų. Atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę energetikos klausimais. Vykdant mokslinius tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, siekiant ilgainiui jo atsisakyti. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;
(20)  vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, remiamą pagal Euratomo programą, turėtų būti laikomasi svarbiausių etikos principų. Atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę energetikos klausimais. Vykdant mokslinius tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir pakeistas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, siekiant ilgainiui uždrausti gyvūnų naudojimą. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukščiausią žmonių sveikatos apsaugos lygį;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  didesnio poveikio taip pat turėtų būti pasiekta, jei Euratomo programos ir privačiojo sektoriaus lėšos būtų bendrai skiriamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei svarbiausiose srityse, kur moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti Sąjungos bendrųjų konkurencingumo tikslų. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimui;
(21)  didesnio poveikio taip pat turėtų būti pasiekta, jei Euratomo programos ir privačiojo sektoriaus lėšos būtų bendrai skiriamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei svarbiausiose srityse, kur moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti Sąjungos bendrųjų konkurencingumo tikslų. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimui, įskaitant naujus novatoriškus veikėjus susijusiose mokslinių tyrimų srityse;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais sankcijas. Persvarstyta kontrolės strategija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama nebe klaidų dažnumo mažinimui, o rizika grindžiamai kontrolei ir sukčiavimo atvejų nustatymui, turėtų sumažinti kontrolės naštą dalyviams;
(25)  Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą po bendros audito procedūros, prarastų, neteisėtai išmokėtų arba neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais sankcijas. Persvarstyta kontrolės strategija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama nebe klaidų dažnumo mažinimui, o rizika grindžiamai kontrolei ir sukčiavimo atvejų nustatymui remiantis ES mastu taikomais bendrais principais ir kriterijais, turėtų sumažinti kontrolės naštą dalyviams;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  svarbu užtikrinti Euratomo programos patikimą finansinį valdymą ir tai, kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojams priimtiniausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir jos prieinamumą visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) atitinkamų nuostatų ir supaprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimų;
(26)  svarbu užtikrinti Euratomo programos patikimą finansinį valdymą ir tai, kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojams priimtiniausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir tinkamą galimų paramos gavėjų informuotumą, kad būtų padidintas jos prieinamumas visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) atitinkamų nuostatų ir supaprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimų;
_________________
_________________
19 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  norint pasiekti Euratomo programos tikslus atitinkamose srityse, būtina remti kompleksinę veiklą, vykdomą tiek vien pagal Euratomo programą, tiek kartu su bendrosios programos „Horizontas 2020“ veikla;
(33)  norint pasiekti Euratomo programos tikslus atitinkamose srityse, būtina remti kompleksinę veiklą, vykdomą tiek vien pagal Euratomo programą, tiek kartu su bendrosios programos „Horizontas 2020“ veikla, kaip, pavyzdžiui, programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, pagal kurią remiamas mokslininkų tyrėjų judumas, atveju;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrasis Euratomo programos tikslas – vykdyti branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, itin akcentuojant nuolatinį branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos gerinimą, visų pirma siekiant potencialiai prisidėti prie saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkančio ilgalaikio energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Bendrojo tikslo siekiama vykdant I priede nurodytų rūšių veiklą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, kuriais siekiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.
1.  Bendrasis Euratomo programos tikslas – vykdyti branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, itin akcentuojant nuolatinį branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos gerinimą, visų pirma siekiant prisidėti prie saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkančio ilgalaikio energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Bendrojo tikslo siekiama vykdant I priede nurodytų rūšių veiklą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, kuriais siekiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  didinti branduolinių sistemų saugą;
a)  didinti branduolinių sistemų saugą, inter alia, vykdant struktūrinius tarpvalstybinius patikrinimus, jei branduoliniai įrenginiai yra netoli vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinių sienų;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo;
b)  prisidėti prie bendradarbiavimo ES lygmeniu ir su trečiosiomis šalimis ieškant ir kuriant galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimus;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją; eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;
a)  didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą siekiant išvengti bet kokio nepageidaujamo poveikio žmonėms ar aplinkai, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją; eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę;
b)  didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę, žaliavų bei radioaktyvių atliekų šalinimą, kovą su kibernetiniais išpuoliais ir terorizmo aktų prieš atomines elektrines rizikos mažinimą, ir vykdyti struktūrinius tarpvalstybinius patikrinimus, jei branduoliniai įrenginiai yra netoli vienos ar daugiau ES valstybių narių nacionalinių sienų;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas;
d)  sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas, įskaitant ilgalaikį profesinį mokymą, siekiant atsižvelgti į nuolatinius pokyčius, kurie tampa galimi dėl naujų technologijų;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 dalis
4.  Euratomo programa įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad prioritetai bei remiama veikla atitiktų kintančius poreikius ir jais būtų atsižvelgiama į mokslo, technologijų, inovacijų, politikos formavimo, rinkų ir visuomenės pokyčius, siekiant optimizuoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius ir išvengti veiklos dubliavimo vykdant branduolinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje.
4.  Euratomo programa įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad prioritetai bei remiama veikla atitiktų kintančius poreikius ir jais būtų atsižvelgiama į mokslo, technologijų, inovacijų, politikos (ypač energetikos ir aplinkos politikos) formavimo, rinkų ir visuomenės pokyčius, siekiant optimizuoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius, sukurti didesnę sinergiją tarp esamų programų ir projektų ir išvengti veiklos dubliavimo vykdant branduolinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Iš Euratomo programos finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tai programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijai tvarkyti ir ja keistis, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Euratomo programą. Nuolatiniams ir pasikartojantiems veiksmams, tokiems kaip kontrolė, auditas ir IT tinklai, skirtos išlaidos dengiamos laikantis 1 dalyje nurodytų Komisijos administracinių išlaidų ribų.
2.  Iš Euratomo programos finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tai programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijai tvarkyti ir ja keistis, ir tų tinklų saugumui užtikrinti skirtos išlaidos, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Euratomo programą. Nuolatiniams ir pasikartojantiems veiksmams, tokiems kaip kontrolė, auditas ir IT tinklai, skirtos išlaidos dengiamos laikantis 1 dalyje nurodytų Komisijos administracinių išlaidų ribų.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies c punktas
(c)  Euratomo septintosios bendrosios programos arba 2014–2018 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos asocijuotosios šalys arba teritorijos.
c)  Euratomo septintosios bendrosios programos arba 2014–2018 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos asocijuotosios šalys arba teritorijos arba joje dalyvaujančios kaip valstybė narė.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalis
3.  Darbo programose, nurodytose 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiama į mokslo, technologijų ir inovacijų padėtį nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu, taip pat į atitinkamus politikos, rinkos ir visuomenės pokyčius. Prireikus jos atitinkamai atnaujinamos.
3.  Darbo programose, nurodytose 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiama į mokslo, technologijų ir inovacijų padėtį nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu, taip pat į atitinkamus politikos, rinkos ir visuomenės pokyčius. Prireikus jos atitinkamai atnaujinamos, deramai atsižvelgiant į nepriklausomų Komisijos ekspertų grupių, sudarytų Euratomo programai įvertinti, pateiktas susijusias rekomendacijas.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalis
Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir apskritai privačiojo sektoriaus subjektų dalyvavimą Euratomo programoje ir atitinkamą inovacinį poveikį jiems. Taikant vertinimo ir stebėsenos priemones atliekami kiekybiniai ir kokybiniai MVĮ dalyvavimo vertinimai.
Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), įskaitant naujus novatoriškus veikėjus susijusiose mokslinių tyrimų srityse, ir apskritai privačiojo sektoriaus subjektų dalyvavimą Euratomo programoje ir atitinkamą inovacinį poveikį jiems. Taikant vertinimo ir stebėsenos priemones atliekami kiekybiniai ir kokybiniai MVĮ dalyvavimo vertinimai.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija praneša ir paskelbia 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus.
2.  Komisija praneša ir viešai paskelbia 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus ir perduoda juos Parlamentui.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 dalis
Branduolinė energija yra vienas iš diskusijos apie priemones, skirtas kovoti su klimato kaita ir Europos priklausomumui nuo energijos importo sumažinti, punktų. Platesniame kontekste, ieškant ateityje tvaraus energijos rūšių derinio, Euratomo programa, vykdant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, bus taip pat prisidedama prie debatų apie branduolių dalijimosi energijos teikiamą naudą ir galimybių ribas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje. Užtikrinant nuolatinį branduolinės saugos gerinimą, pažangesnės branduolinės technologijos galėtų taip pat suteikti galimybių labai pagerinti išteklių veiksmingumą ir naudojimą ir sumažinti atliekų kiekį, palyginti su dabartinėmis technologijomis. Branduolinės saugos aspektams bus teikiama kuo daugiau dėmesio.
Branduolinė energija svariai prisideda kovojant su klimato kaita ir mažinant Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos. Platesniame kontekste, ieškant ateityje tvaraus energijos rūšių derinio, Euratomo programa, vykdant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, bus taip pat prisidedama prie branduolių dalijimosi energijos technologinių pranašumų išlaikymo mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje. Užtikrinant nuolatinį branduolinės saugos gerinimą, pažangesnės branduolinės technologijos galėtų taip pat suteikti galimybių labai pagerinti išteklių veiksmingumą ir naudojimą ir sumažinti atliekų kiekį, palyginti su dabartinėmis technologijomis. Branduolinės saugos aspektams bus teikiama kuo daugiau dėmesio.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 6 dalies a punkto 2 dalis
Atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, padėti vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su Sąjungoje naudojamų reaktorių sistemų (įskaitant kuro ciklo objektus) arba, jei tai būtina norint išlaikyti plačias specialiąsias branduolinės saugos žinias Sąjungoje, atitinkamų tipų reaktorių, kurie gali būti naudojami ateityje, saugiu eksploatavimu ir eksploatavimo nutraukimu, dėmesį skiriant tik saugos aspektams, įskaitant visus kuro ciklo aspektus, pavyzdžiui, išskyrimą ir transmutaciją.
Atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, padėti vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su Sąjungoje naudojamų reaktorių sistemų (įskaitant kuro ciklo objektus) arba, jei tai būtina norint išlaikyti plačias specialiąsias branduolinės saugos žinias Sąjungoje, atitinkamų tipų reaktoriai gali būti naudojami ateityje visais kuro ciklo aspektais, kaip antai išskyrimui ir transmutacijai.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 9 dalies a punkto 2 dalies 3 punktas
(3)  keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą likviduoti branduolines avarijas ir incidentus, plėtojant įspėjimo apie radionuklidų sklaidą ore sistemas ir modelius ir sutelkiant išteklius ir specialiąsias žinias branduolinių avarijų analizės ir modeliavimo tikslais.
(3)  keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą likviduoti branduolines avarijas ir incidentus, plėtojant įspėjimo apie radionuklidų sklaidą aplinkoje (ore, vandenyje ir dirvožemyje) sistemas ir modelius ir sutelkiant išteklius ir specialiąsias žinias branduolinių avarijų analizės ir modeliavimo tikslais.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 11 dalis
Kad būtų pasiekti Euratomo programos tikslai, bus užtikrinti tinkami ryšiai ir sąveika su bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialiąja programa, pavyzdžiui, skelbiami bendri kvietimai.
Kad būtų pasiekti Euratomo programos tikslai ir sukurta branduolinės ir nebranduolinės veiklos sinergija ir žinių perdavimas atitinkamose srityse, bus užtikrinti tinkami ryšiai ir sąveika su bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialiąja programa, pavyzdžiui, skelbiami bendri kvietimai.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies b punkto įžanginė dalis
b)  Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo
b)  Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgojo laikotarpio sprendimų kūrimo
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies g punkto įžanginė dalis
g)  Skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą
g)  Skatinti inovacijas

Bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešose vietose ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonės
PDF 185kWORD 55k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (2018/2055(INI))
P8_TA(2018)0331A8-0265/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi(1), ir ypač į jos 1, 20, 21, 23 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. ataskaitą „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kurioje apibrėžiamas ir smerkiamas priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas(4),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į EIGE 2017 m. leidinį „Smurtas prieš moteris ir mergaites internete“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų teisines priemones žmogaus teisių ir ypač moterų teisių klausimais, pvz., Jungtinių Tautų Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tarptautines konvencijas dėl pilietinių ir politinių teisių ir dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos protokolą bei Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT priemones seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš moteris klausimais, pvz., 1993 m. birželio 25 d. Pasaulio žmogaus teisių konferencijoje priimtas Vienos deklaraciją ir veiksmų programą, 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo, 1997 m. liepos 21 d. rezoliuciją dėl nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios teisės priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris, JT specialiųjų pranešėjų ataskaitas dėl smurto prieš moteris ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto Bendrąsias rekomendacijas Nr. 19,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(5) (Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 26 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC/CES), Europos verslo įmonių konfederacijos (BUSINESSEUROPE), Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME) ir Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (CEEP) pagrindų susitarimą dėl priekabiavimo ir smurto darbe,

–  atsižvelgdamas į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Tebesitęsianti moterų diskriminacija, priekabiavimas prie jų ir jų nelygybė. Lygybės įstaigų darbas formuojant naują Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją“, paskelbtą 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į EQUINET ataskaitą „Priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Lygybės įstaigų darbo rėmimas“, paskelbtą 2014 m.,

–  atsižvelgdamas į Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, ypač jos 2 ir 40 straipsnius(6), ir į Parlamento 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje(8), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(9), 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(10), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros(11), 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(12) bei prie jos pridėtą 2013 m. lapkričio mėn. Europos pridėtinės vertės vertinimą, taip pat į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija)(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(14), 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(15) ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(17),

–  atsižvelgdamas į Europos profesinių sąjungų konfederacijos ataskaitą „Saugumas namuose ir darbe. Profesinių sąjungų strategija, kuria siekiama užkirsti kelią priekabiavimui darbe ir smurtui prieš moteris, jiems valdyti ir panaikinti“ (angl. „Safe at home, safe at work – Trade union strategies to prevent, manage and eliminate work-place harassment and violence against women“),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą, skirtą Tarptautinės darbo organizacijos surengtam ekspertų susitikimui dėl smurto prieš moteris ir vyrus darbo rinkoje (2016 m. spalio 3–6 d.),

–  atsižvelgdamas į Tarpparlamentinės sąjungos tyrimą „Seksizmas, priekabiavimas prie parlamentarių moterų ir smurtas prieš jas“, paskelbtą 2016 m.(18),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Bauginimas ir seksualinis priekabiavimas darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES“(19), kurią 2018 m. kovo mėn. paskelbė Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0265/2018),

A.  kadangi lyčių lygybė – pagrindinė ES vertybė, pripažinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi smurtas dėl lyties kyla dėl nevienodos galios ir atsakomybės santykio tarp vyrų ir moterų ir yra susijęs su patriarchatu ir besitęsiančia diskriminacija dėl lyties;

B.  kadangi vyresnio amžiaus asmenys, ypač vyresnės vienišos moterys, yra itin pažeidžiama visuomenės grupė, kai jos patiria psichologinį ir fizinį priekabiavimą ir patyčias;

C.  kadangi seksualinis priekabiavimas Direktyvoje 2002/73/EB apibrėžiamas kaip elgesys, „kai bet kokiu nepageidaujamu fiziniu, žodiniu, nežodiniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, pirmiausia sukuriant bauginančią, priešišką, menkinančią, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“;

D.  kadangi ši apibrėžtis turėtų būti performuluota atsižvelgiant į visuomenės, technologijų ir papročių, kurie laikui bėgant formavosi ir keitėsi, kaitą;

E.  kadangi būtina kovoti su priekabiavimu dėl nėštumo ir priekabiavimu prie motinų siekiant užtikrinti tikrą moterų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

F.  kadangi seksualinis priekabiavimas yra smurto forma ir kraštutinė, tačiau gaji diskriminacijos dėl lyties forma; kadangi apie 90 proc. seksualinio priekabiavimo aukų yra moterys ir apie 10 proc. – vyrai; kadangi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ES mastu atlikto 2014 m. tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, trečdalis moterų būdamos suaugusios yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą; kadangi ES beveik 55 proc. moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 32 proc. visų aukų ES nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega ar klientas; kadangi 75 proc. tam tikros specialios kvalifikacijos reikalaujančiose profesijose ar vadovaujamose pareigose dirbančių moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą; kadangi, apskritai, 5–10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų bent kartą patiria bauginimą darbe;

G.  kadangi ES lygmeniu draudžiamas tiek seksualinis, tiek psichologinis priekabiavimas darbe, be kita ko, susijęs su galimybe įsidarbinti, profesiniu mokymu ir paaukštinimu, ir jam taikomi sveikatos ir saugos reikalavimai;

H.  kadangi ES institucijos ir agentūros yra atsakingos už veikiančių priemonių gerinimą įgyvendinant veiksmingiausias taisykles, siekiant didinti žinomumą apie seksualinio priekabiavimo sąvoką ir apsaugoti darbuotojus;

I.  kadangi dėl mažo socialinio sąmoningumo šiuo klausimu, baimės ir gėdos kalbėti su kitais asmenimis šia tema, baimės prarasti darbą, įrodymų rinkimo sudėtingumo, trūkstamų pranešimo, stebėjimo ir aukų apsaugos kanalų, taip pat smurto normalizavimo pranešama apie labai nedaug seksualinio priekabiavimo atvejų;

J.  kadangi pranešimas apie seksualinį priekabiavimą darbe daugeliu atvejų gali baigtis nukentėjusio asmens atleidimu iš darbo arba jo izoliacija darbo vietoje; kadangi ne tokios sunkios nusikalstamos veikos, jei dėl jų nesiskundžiama, motyvuoja vykdyti dar sunkesnes nusikalstamas veikas;

K.  kadangi bauginimas ir seksualinis priekabiavimas ir toliau kelia didelių problemų įvairiais socialinio gyvenimo aspektais, įskaitant darbą, viešąsias erdves, virtualias erdves, pvz., internetą, taip pat politinį gyvenimą, ir tokie veiksmai vis dažniau vykdomi pasitelkiant naujas technologijas, pvz., interneto svetaines ar socialinius tinklus, dėl to kaltininkai, dengiami anonimiškumo, jaučiasi saugūs;

L.  kadangi atsirandant naujoms darbo organizavimo ir socialinio gyvenimo formoms ir išsitrinant riboms tarp privataus, profesinio ir socialinio gyvenimo, gali padaugėti neigiamo elgesio apraiškų, nukreiptų prieš asmenis ar socialines grupes; kadangi patyčios darbe labai dažnai gali būti vykdomos įvairiomis formomis, tiek vertikaliai (kai kaltininkas yra vadovas arba pavaldinys), tiek horizontaliai (kai kaltininkas yra tos paties rango bendradarbis);

M.  kadangi seksualinio ir psichologinio priekabiavimo reiškiniai aprėpia visų amžiaus, išsilavinimo ir kultūrinės aplinkos, pajamų ir socialinės padėties grupių aukas ir kaltininkus ir kadangi šis reiškinys aukai sukelia fizinių, seksualinių, emocinių ir psichologinių padarinių; kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas, įskaitant neapykantą kurstančią seksistinę kalbą internete ir realiame gyvenime, yra įvairių smurto prieš moteris formų ir jų diskriminacijos pagrindinės priežastys ir užkerta kelią moterų įgalėjimui;

N.  kadangi Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip aukos pagrindinių laisvių pažeidimas ir aprėpia seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinį išpuolį ir priekabiavimą); kadangi moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos;

O.  kadangi smurto darbo aplinkoje klausimas dažnai sprendžiamas nenuosekliai, didžiausią dėmesį skiriant matomesnėms formoms, pvz., fiziniam smurtui; kadangi vis dėlto seksualinis ir psichologinis priekabiavimas asmeniui gali turėti gerokai žalingesnį poveikį;

P.  kadangi seksizmo aktai ir su jais susijęs seksualinis priekabiavimas, su kuriuo moterys gali susidurti darbo vietoje, yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie moterų išstūmimo iš darbo rinkos, o tai daro neigiamą poveikį jų ekonominei nepriklausomybei ir šeimos pajamoms;

Q.  kadangi nuo priekabiavimo ir smurto nukentėjusioms moterims kaimo ir atokiose vietovėse Europos Sąjungoje paprastai yra sunkiau gauti visapusišką pagalbą ir apsaugą nuo smurtautojų;

R.   kadangi fizinis ir žodinis priekabiavimas, įskaitant tokius veiksmus internete, sukelią ne tik trumpalaikę, bet ir ilgalaikę žalą; gali būti, pvz., patiriamas stresas ir sunki klinikinė depresija, ir tai gali privesti nukentėjusiuosius net iki savižudybės, kaip parodė vis daugiau pranešimų apie tokius atvejus; kadangi be to, kad kenkia sveikatai, patyčios ir seksualinis priekabiavimas darbo vietoje daro neigiamą poveikį ir asmens karjerai, organizacijoms ir visuomenei, pvz., lemia daugiau pravaikštų, sumažina našumą ir paslaugų kokybę, taip pat prarandamas žmogiškasis kapitalas;

S.  kadangi ES teisės aktuose valstybių narių ir ES institucijų ir agentūrų reikalaujama užtikrinti, kad būtų įsteigta lygybės įstaiga, kuri priekabiavimo aukoms teiktų nepriklausomą paramą, atliktų nepriklausomus tyrimus, rinktų susijusius, išskaidytus ir palyginamus duomenis, atliktų tyrimus apibrėžčių ir klasifikacijų srityje, skelbtų nepriklausomas ataskaitas ir teiktų rekomendacijas užimtumo ir mokymo, galimybės gauti prekes ir paslaugas bei jų tiekimo srityje, taip pat rekomendacijas savarankiškai dirbantiems asmenims;

T.  kadangi dėl skirtingos valstybių narių politikos ir teisės aktų Europos Sąjungoje moterys nevienodai saugomos nuo smurto dėl lyties ir seksualinio bei psichologinio priekabiavimo; kadangi teismų sistemos ne visada užtikrina pakankamą paramą moterims; kadangi smurtaujantis dėl lyties asmuo dažnai yra gerai aukai pažįstamas asmuo ir kadangi auka dažnai yra nuo jo priklausoma, todėl baimė pranešti apie smurtą būna dar didesnė;

U.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau ne visos ją ratifikavo, ir kadangi šios kliūtys trukdo visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją;

V.  kadangi seksizmas ir seksualinis bei psichologinis priekabiavimas prie parlamentarių moterų yra tikri ir plačiai paplitę reiškiniai; kadangi priekabiaujantys ir smurtaujantys asmenys yra ne tik politiniai oponentai, bet gali būti ir tos pačios politinės partijos nariai, taip pat religiniai lyderiai, vietos valdžios institucijų darbuotojai ir netgi šeimos nariai;

W.  kadangi politikams, kaip išrinktiems piliečių atstovams, tenka itin svarbi atsakomybė elgtis taip, kad jie būtų sektini prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu visuomenėje teigiami pavyzdžiai;

X.  kadangi kartais vis dar kyla abejonių dėl moterų vaidmens teisėtumo politikos srityje ir kadangi joms taikomi stereotipai, kurie atgraso jas nuo dalyvavimo politikoje, o tai yra reiškinys, itin pastebimas visuose lygmenyse, kur moterims politikoje yra mažiau atstovaujama;

Y.  kadangi visi nacionaliniai ir regionų parlamentai ar visos vietos tarybos nėra sukūrusios konkrečių struktūrų ir nėra priėmusios vidaus taisyklių, kuriomis būtų nustatyti tinkami saugų ir konfidencialų skundų dėl priekabiavimo pateikimą ir nagrinėjimą užtikrinantys kanalai; kadangi visiems parlamentų, įskaitant Europos Parlamentą, darbuotojams ir nariams turėtų būti privalomi mokymai apie seksualinį ir psichologinį priekabiavimą;

Z.  kadangi smurtas artimoje aplinkoje taip pat yra aspektas, susijęs su darbo vieta, nes gali daryti poveikį aukos darbo kokybei, našumui ir saugai;

AA.  kadangi seksualinis ir psichologinis priekabiavimas vyksta ne tik darbe, bet ir viešosiose erdvėse, be kita ko, formaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje, sveikatos priežiūros ir laisvalaikio įstaigose, gatvėje ir viešajame transporte;

AB.  kadangi persekiojimas ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje aprėpia informacinių ir ryšių technologijų naudojimą asmeniui persekioti, prie jo priekabiauti, jį valdyti ar juo manipuliuoti; kadangi ypač jaunos moterys susiduria su priekabiavimu kibernetinėje erdvėje, nes daugiau naudojasi šiomis priemonėmis; kadangi 20 proc. (18–29 metų amžiaus) jaunų moterų 28 ES valstybėse narėse patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje;

AC.  kadangi 2016 m. tyrime nustatyta, kad daugiau kaip pusė apklaustų moterų patvirtino patyrusios kurios nors formos seksualinį priekabiavimą JK darbo vietose, tačiau keturios iš penkių moterų savo darbdaviui apie priekabiavimą nepranešė(20);

AD.  kadangi naujos technologijos taip pat gali padėti analizuoti ir suprasti smurto atvejus bei užkirsti jiems kelią;

AE.  kadangi moterys, ypač jaunos, patiria patyčias ir seksualinį priekabiavimą naudojantis naujomis technologijomis, pvz., interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose, kartais tokie veiksmai organizuojami pasitelkiant slaptus forumus ar grupes socialinėje žiniasklaidoje; kadangi tokie veiksmai apima grasinimus išžaginti, nužudyti, mėginimus pagrobti, taip pat asmeninės informacijos ir nuotraukų skelbimą; kadangi, plačiai naudojant internetinę ir socialinę žiniasklaidą, manoma, kad viena iš dešimties (maždaug 15 metų amžiaus) mergaičių jau patyrė kurios nors formos smurtą kibernetinėje erdvėje, įskaitant kibernetinį persekiojimą ir priekabiavimą; kadangi viešąsias pareigas einančios moterys, taip pat žurnalistės ir ypač LGBTI ir neįgalios moterys, yra pirminis patyčių kibernetinėje erdvėje ir smurto internete taikinys ir kadangi kai kurios moterys buvo priverstos liautis naudotis socialiniais tinklais, nes patyrė fizinę baimę, stresą, koncentracijos problemų, baimę eiti namo ir rūpestį dėl mylimų asmenų;

AF.  kadangi priekabiavimo darbinėje aplinkoje prevenciją galima užtikrinti tik privačioms ir viešosioms bendrovėms sukuriant kultūrą, kurioje moterys laikomos lygios ir darbuotojai vieni su kitais elgiasi pagarbiai;

AG.  kadangi moksliniai tyrimai atskleidė, jog priekabiavimas darbo vietose paplitęs ten, kur vyrai dominuoja valdymo srityje ir moterys turi mažai galios, pvz., pramogų ir žiniasklaidos sektoriuose, tačiau tai taip pat vyksta technologijų ir teisės bendrovėse, pardavimų ir daugelyje kitų sektorių, jei vyrų dominuojamos valdymo grupės toleruoja seksualizuotą elgesį su darbuotojais; kadangi bendrovėse, kuriose valdymo lygmenyje dirba daugiau moterų, yra mažiau seksualinio priekabiavimo;

Bendrosios rekomendacijos

1.  griežtai smerkia visų formų smurtą prieš moteris, kaip aprašyta Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Stambulo konvencijoje;

2.  pabrėžia, kad seksualinis priekabiavimas yra žmogaus teisių pažeidimas, susijęs su patriarchalinės jėgos struktūromis, kurias skubiai reikia reformuoti;

3.  atkreipia dėmesį į svarbų visų vyrų vaidmenį panaikinant visas priekabiavimo ir seksualinio smurto formas; ragina Komisiją ir visas valstybes nares aktyviai įtraukti vyrus į informuotumo didinimo ir prevencijos kampanijas, taip pat į švietimo programas lyčių lygybės srityje; pabrėžia, kad prevencijos kampanijose dėmesį reikia kreipti ir į ne tokias sunkias nusikalstamas veikas;

4.  pabrėžia, kad informuotumo didinimo priemonės ir kampanijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites, taip pat turi būti taikomos berniukams ir turi būti organizuojamos pirmaisiais ugdymo etapais;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti tinkamą ES direktyvų, kuriomis draudžiamas seksualinis priekabiavimas, įgyvendinimą;

6.  ragina valstybes nares parengti išsamius nacionalinius veiksmų planus ir teisės aktus smurto prieš moteris srityje, deramai atsižvelgiant į pakankamų išteklių skyrimą lygybės įstaigoms, įskaitant, bet neapsiribojant, darbuotojų mokymams ir pakankamam finansavimui;

7.  ragina Komisiją rinkti kovos su seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu ir priekabiavimu dėl nėštumo ir priekabiavimu prie motinų darbe ir kitose srityse geriausios patirties pavyzdžius ir išplatinti šio vertinimo rezultatus;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visų lygmenų tinkamus ir pakankamus kovos su seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu prieš moteris programų ir veiksmų finansavimo mechanizmus, ypač daug dėmesio skiriant naujų technologijų ir priemonių, kurias suteikia inovacijos, naudojimui, pvz., didesnėms investicijoms į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus, kuriais siekiama kovoti su šiuo reiškiniu;

9.  ragina Europos ombudsmenę rinkti duomenis apie skirtingas esamas apsaugos taisykles ES institucijose ir agentūrose ir pateikti įpareigojančias išvadas siekiant suderinti taisykles su geriausiais standartais;

10.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės dar neratifikavo Stambulo konvencijos, ir dar kartą ragina visas valstybes nares, kurios to dar nepadarė, nedelsiant ją ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti; taip pat ragina valstybes nares, kurios jau ratifikavimo Stambulo konvenciją, ją visapusiškai įgyvendinti;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti geresnius ir moksliškai pagrįstesnius tyrimus ir, remiantis jais, aiškiai įvertinti seksualinio priekabiavimo klausimą visoje ES, įskaitant naujus iššūkius, kaip antai, patyčias kibernetinėje erdvėje;

12.  palankiai vertina naujas plataus masto viešas diskusijas, taip pat ir socialinėje žiniasklaidoje, kuriomis prisidedama prie ribų, susijusių su seksualiniu priekabiavimu ir priimtinu elgesiu, perbraižymo; ypač palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip #MeToo judėjimą, ir tvirtai palaiko visas moteris ir mergaites, dalyvavusias šioje kampanijoje, įskaitant tas, kurios įskundė nusikaltimų vykdytojus;

13.  ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl akto, skirto kovai su bauginimu darbe ir seksualiniu priekabiavimu darbe, visuomeniniame ir politiniame gyvenime, ir nustatyti atnaujintą išsamią priekabiavimo (seksualinio ir ne tik) ir bauginimo darbe apibrėžtį;

14.  pabrėžia, kaip svarbu kovoti su nuolatiniu ir ilgalaikiu darbuotojų bauginimu ar persekiojimu, kuriuo siekiama ar ketinama juos pažeminti, izoliuoti ar išstumti iš darbuotojų kolektyvo;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Eurostatu ir EIGE, gerinti, skatinti ir užtikrinti sistemingą susijusių, pagal lytį ir amžių išskaidytų ir palyginamų duomenų apie seksualinės ir lyties pagrindu vykdomos diskriminacijos, taip pat psichologinio priekabiavimo, įskaitant priekabiavimą kibernetinėje erdvėje, atvejus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu rinkimą; ragina darbdavių organizacijas, profesines sąjungas ir darbdavius aktyviai dalyvauti duomenų rinkimo procese ir teikti su sektoriumi ir darbu susijusią ekspertinę informaciją;

16.  pažymi, kad siekiant gauti palyginamų skaičių apie seksualinio priekabiavimo ir bauginimo mastą visose valstybėse narėse, pirmenybę reikėtų teikti didesniam problemos suvokimui ir pripažinimui, pasitelkiant koordinuotus veiksmus informacijai skleisti ir mokymui;

17.   dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos siekiant kovoti su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir smurtu dėl lyties, kuriame būtų pateiktos bendros skirtingų smurto prieš moteris formų apibrėžtys, įskaitant atnaujintą išsamią (seksualinio ar kitokio) priekabiavimo ir bauginimo darbe apibrėžtį, taip pat bendri smurto prieš moteris kriminalizavimo teisiniai standartai; ragina Komisiją pateikti išsamią ES kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir moterų ir mergaičių išnaudojimą, strategiją, remiantis moterų liudijimais ir patirtimi;

18.  ragina valstybes nares skirti deramą viešąjį finansavimą siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos pareigūnai, teisėjai ir visi valstybės tarnautojai, kurie dirba su bauginimo ir seksualinio priekabiavimo bylomis, būtų apmokyti suvokti smurtą ir priekabiavimą darbe ir už jo ribų;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad smurto dėl lyties ir seksualinio bei psichologinio priekabiavimo aukoms būtų teikiamos kokybiškos, paprastai prieinamos ir deramai finansuojamos specializuotos paslaugos, ir pripažinti, kad šios smurto prieš moteris apraiškos yra tarpusavyje susijusios ir turi būti įveiktos laikantis holistinio požiūrio, kurio laikantis siekiama atsižvelgti į socialinius ir kultūrinius aspektus, skatinančius smurtą prieš moteris, ir sudaryti sąlygas specializuotoms tarnyboms įgyti technologinių šio reiškinio prevencijos ir valdymo priemonių;

20.  ragina valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas nustatyti tinkamus planus ir išteklius siekiant užtikrinti, kad smurto ir priekabiavimo aukoms kaimo ir atokiose vietovėse būtų suteiktos galimybės gauti pagalbą bei apsaugą ir kad šios galimybės nebūtų ribojamos;

21.  ragina Komisiją kovoti su naujų formų smurtu dėl lyties, pvz., priekabiavimu internete, išplečiant neteisėto neapykantos kurstymo apibrėžtį, nustatytą ES teisėje pagal Pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, įtraukiant neapykantos moterims nuostatą, ir užtikrinti, jog į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą būtų įtraukti ir šie nusikaltimai; ragina sukurti švietimo programas, kuriomis moterys būtų raginamos gerinti savo įgūdžius naudotis naujomis technologijomis, kad jos geriau reaguotų į visų formų seksualinį priekabiavimą ir bauginimą kibernetinėje erdvėje, ir paskatintų specializuotas tarnybas bendradarbiauti siekiant įsteigti duomenų ir išteklių sistemas, kuriomis naudojantis būtų galima stebėti ir analizuoti smurto dėl lyties problemą nepažeidžiant naujo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (Reglamentas (ES) 2016/679);

22.  be to, smerkia dažnai pasitaikančius seksualinio priekabiavimo ir kitokio pobūdžio užgauliojimo atvejus, visų pirma internetinių žaidimų srityje ir socialinėje žiniasklaidoje, ir skatina žiniasklaidos įmones ir operatorius stebėti padėtį ir nedelsiant reaguoti į bet kokį priekabiavimą; todėl ragina imtis įvairių priemonių, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, specialius mokymus bei vidaus taisykles dėl drausminių sankcijų pažeidėjams, ir teikti psichologinę ir (arba) teisinę paramą tokio elgesio aukoms, siekiant užkirsti kelią patyčioms ir seksualiniam priekabiavimui darbe, taip pat interneto aplinkoje, ir su tuo kovoti;

Smurtas darbe

23.  pabrėžia, kad valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms būtina nedelsiant suvokti, su kokiomis kliūtimis moterys susiduria pranešdamos apie seksualinio priekabiavimo atvejus, diskriminaciją dėl lyties ir smurtą, todėl teikti visapusišką paramą moterims ir skatinti jas pranešti apie seksualinio priekabiavimo, diskriminavimo dėl lyties, priekabiavimo dėl nėštumo ir priekabiavimo prie motinų ir bauginimo atvejus nesibaiminant galimų padarinių, taip pat sukurti mechanizmus, kurie padėtų moterims saugiai pranešti apie pažeidimus ir jas remtų;

24.  ragina valstybes nares įgyvendinti aktyvią ir veiksmingą politiką siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris, kurį dauguma jų patiria darbe, įskaitant seksualinį priekabiavimą, seksizmo apraiškas ir bauginimą, ir su juo kovoti;

25.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant priimti standartus dėl smurto ir priekabiavimo darbe, kuriuo vyriausybėms, darbdaviams, įmonėms ir profesinių sąjungų visų lygmenų veiksmams būtų suteikta teisės aktų sistema;

26.  pažymi, kad tam tikruose sektoriuose ir profesijose, ypač sveikatos priežiūros, viešosios pagalbos tarnybos, politikos, švietimo, transporto, namų ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo ekonomikos, taip pat tekstilės, aprangos, odos ir avalynės sektoriuose, kyla didesnis pavojus patirti smurtą;

27.  pažymi, kad bauginimas ir smurtas darbe gali labiau paveikti tam tikras darbuotojų grupes, ypač nėščias moteris ir tėvus, neįgalias moteris, moteris migrantes, vietines moteris, LGBTI asmenis ir ne visą darbo laiką ar pagal terminuotąją darbo sutartį dirbančias moteris arba stažuotojus;

28.  mano, kad nepageidaujamas elgesys vienu metu gali kilti iš įvairių šaltinių ar būti taip pat susijęs su profesiniu, privačiu ar socialiniu gyvenimu ir daryti neigiamą poveikį visoms asmenų, profesinių ar socialinių grupių veiklos sritims;

29.  ragina valstybes nares priimti smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos ir kovos su jais priemones vykdant politiką, kuria būtų numatytos prevencijos priemonės, veiksmingos, skaidrios ir konfidencialios skundų nagrinėjimo procedūros, svarios ir atgrasomosios sankcijos kaltininkams, ir teikti išsamią informaciją ir rengti mokymo kursus, kurias būtų užtikrinta, kad darbuotojai suvoktų politiką ir procedūras, ir remti bendroves joms rengiant visų šių priemonių įgyvendinimo veiksmų planus; pabrėžia, kad šių priemonių nereikėtų įtraukti į esamas struktūras, jeigu šiose struktūrose jau esama kliūčių dėl lyties;

30.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su psichologais specialistais, investuoti į darbo inspektorių mokymą ir užtikrinti, kad įmonės ir organizacijos aukoms teiktų kvalifikuotą profesinę ir psichosocialinę paramą;

31.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti, kad tiek viešosios, tiek privačios bendrovės ir organizacijos rengtų visiems darbuotojams ir vadovybei skirtus privalomus mokymus apie seksualinį priekabiavimą ir bauginimą; pabrėžia, kad veiksmingi mokymai turėtų būti interaktyvūs, tęstiniai, pritaikyti prie atitinkamos darbo vietos ir teikiami išorės ekspertų;

32.  pabrėžia, kad nepranešama apie labai daug priekabiavimo atvejų, ir tvirtina, kad labai svarbu, jog kiekvienoje organizacijoje būtų apmokyti konfidencialumą užtikrinantys patarėjai, teikiantys paramą aukoms, padedantys pranešti apie tokius atvejus ir teikiantys teisinę pagalbą;

33.  pabrėžia, kad bendrovės turėtų laikytis visiško nepakantumo seksualiniam priekabiavimui požiūrio ir atitinkamos politikos kad bendrovės turi užtikrinti, kad visi darbuotojai žinotų apie šią politiką, pranešimo procedūras ir savo teises ir atsakomybę, susijusias su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje;

34.  ragina žiniasklaidos bendroves apsaugoti ir remti žurnalistus, nukentėjusius nuo patyčių kibernetinėje erdvėje, taikyti įvairią gerąją patirtį, pvz., rengti informuotumo didinimo kampanijas, rengti deramus mokymus vadovams, taip pat vengti gėdinti nukentėjusiuosius ir vėl versti juos jaustis kaltais, taikyti priemones, kuriomis būtų didinamas kibernetinis saugumas, ir teikti teisinę paramą nukentėjusiems asmenims teikiant skundą;

35.  ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis moterims ir vyrams, kaip piktnaudžiavimo galia prevencijos ir skatinimo rodyti pagarbą žmogaus orumui priemonė, kuri būtina kovojant su smurtu prieš moteris; pabrėžia, kad vienodas darbo užmokestis turėtų būti užtikrintas pasitelkiant skaidraus darbo užmokesčio sistemą ir išlaikant teisę į informaciją numanomoms aukoms, užtikrinant vienodą elgesį ir darbo galimybes moterims ir vyrams, taip pat užtikrinant moterims galimybę užimti vadovaujančias pareigas ir pareigas, kuriose priimami sprendimai, ir sudarant palankesnes sąlygas tam, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, taip garantuojant vienodą atstovavimą moterims direktorių valdybose; todėl ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų atnaujintas Direktyvos dėl moterų valdybose svarstymas, kurį Taryba užblokavo 2013 m.;

36.  mano, kad reikalingas visapusiškas požiūris į smurtą darbe, kuriuo turėtų būti pripažinta, kad egzistuoja bauginimas, seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl nėštumo ir priekabiavimas prie motinų, taip pat įvairios nemokamo darbo formos oficialioje ir neoficialioje ekonomikoje (pvz., natūrinis ūkininkavimas, maisto ruošimas, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra) ir įvairiose darbo patirties įgijimo programose (pvz., pameistrystė, stažuotės ir savanoriška veikla);

37.  ragina nedelsiant priimti peržiūrėtą Direktyvą dėl rašytinės pažymos (Tarybos direktyva 91/533/EEB);

38.  pripažįsta, kad smurtas namuose neretai plinta į darbą ir tai neigiamai veikia darbuotojų gyvenimą ir įmonių našumą, taip pat, kad gali būti atvirkščiai ir smurtas iš darbo gali būti perkeltas į namus; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pateikti gaires dėl Europos apsaugos orderių taikymo darbe ir išaiškinti darbdavių atsakomybę;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad egzistuoja priekabiavimo dėl nėštumo ir priekabiavimo prie motinų darbo vietoje reiškinys;

Smurtas politiniame gyvenime

40.  ragina visus politikus laikytis aukščiausių elgesio normų ir būti sektinais prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu parlamentuose ir už jų ribų pavyzdžiais;

41.  smerkia visų rūšių priekabiavimą prie moterų politikių, kuris pasireiškia provokavimo (angl. trolling) forma, aprėpia seksistinių ir užgaulių žinučių bei grasinimų mirtimi ir išžaginimu skelbimą socialinėje žiniasklaidoje;

42.  pabrėžia, kaip svarbu priimti tarppartinę politiką ir procedūras, kad būtų apsaugoti politinėms pareigoms eiti išrinkti asmenys ir darbuotojai;

43.  pripažįsta, kad lyčių lygybės sąrašai visais lygmenimis atlieka svarbų vaidmenį sudarant galimybę moterims dalyvauti politikoje ir reformuoti moteris diskriminuojančias galios struktūras; ragina valstybes nares pradėti taikyti tokius sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą;

44.  ragina visas politines partijas, įskaitant Europos Parlamente atstovaujamas partijas, imtis konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti, be kita ko, priimti veiksmų planus ir peržiūrėti partijų vidaus taisykles ir į jas įtraukti visiško nepakantumo, prevencinių priemonių, skundų nagrinėjimo procedūrų ir atitinkamų sankcijų taikymo prie moterų politikių seksualiai priekabiaujantiems ir jas bauginantiems asmenims politiką;

45.  ragina nacionalinius ir regionų parlamentus bei vietos tarybas visapusiškai remti aukas laikantis vidaus procedūrų ir (arba) kreipiantis į policiją, nagrinėti atvejus, tvarkyti per tam tikrą laiką įvykusių atvejų registrą, užtikrinti privalomą visų darbuotojų ir narių mokymą pagarbos ir orumo srityje ir laikytis kitos gerosios patirties, kad atitinkamose jų institucijose visais lygmenimis būtų užtikrintas visiškas nepakantumas;

46.  primygtinai ragina visus susijusius veikėjus užtikrinti visapusišką ir spartų 2017 m. rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES įgyvendinimą; mano, kad Europos Parlamentas turi pareigą užtikrinti visišką nepakantumą seksualiniam priekabiavimui ir tinkamai apsaugoti ir remti nukentėjusius asmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina:

   nepriklausomų ekspertų darbo grupę išnagrinėti padėtį, susijusią su seksualiniu priekabiavimu ir išnaudojimu Parlamente;
   įvertinti ir, jei reikia, peržiūrėti Parlamento kompetentingų organų narių sudėtį, siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir lyčių pusiausvyrą;
   surengti privalomus mokymus visiems darbuotojams ir Parlamento nariams;
   nustatyti aiškų visapusiško visų rezoliucijos reikalavimų įgyvendinimo tvarkaraštį;

47.  ragina politikus skatinti vadovų mokymus ir juos lankyti patiems, siekiant išvengti požiūrio, kai vadovai laikosi nesikišimo požiūrio, ir nustatyti smurto prieš moteris atvejus;

Smurtas viešosiose erdvėse

48.  ragina Komisiją parengti viešosios erdvės apibrėžtį, atsižvelgiant į ryšių technologijų raidą, ir taip pat įtraukti į šią apibrėžtį virtualias viešąsias erdves, kaip antai socialinius tinklus ir interneto svetaines;

49.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti konkrečius teisės aktus dėl priekabiavimo viešosiose erdvėse, įskaitant intervencines programas, kurios būtų konkrečiai sutelktos į pašalinių asmenų intervencijos vaidmenį;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti papildomus seksualinio priekabiavimo viešosiose erdvėse priežasčių ir pasekmių mokslinius tyrimus, taip pat ištirti poveikį, kurį seksistinė ir stereotipais pagrįsta reklama gali turėti smurto ir priekabiavimo paplitimui;

51.  pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos (kovojančios su lyčių stereotipais, patriarchaliniais jėgos santykiais ir skatinančios visišką nepakantumą seksualiniam priekabiavimui) – vienos iš geriausių priemonių, padedančių spręsti smurto dėl lyties viešosiose erdvėse klausimą;

52.  pabrėžia, kad švietimas apie lyčių lygybę visais lygmenimis yra pagrindinė priemonė, padėsianti išvengti šių netinkamo elgesio formų ir jas išnaikinti, nes pakeis požiūrį ir sumažins kultūrinę seksizmo ir seksualinio priekabiavimo toleranciją; pabrėžia, kad būtina sukurti švietimo programas ir rengti debatus šiomis temomis mokyklose; pabrėžia, kad, bendradarbiaujant su NVO ir lygybės organais, šios programos ir debatai, kai tai būtina ir dera, turėtų apimti informaciją ir diskusijas apie seksualinio priekabiavimo prevenciją ir kovos su juo priemones, siekiant informuoti apie nukentėjusiųjų teises ir priminti jo sąsajas su moterų sudaiktinimu;

53.  ragina valstybes nares skatinti vidurinėse mokyklose rengti informuotumo didinimo kampanijas ir patyčių kibernetinėje erdvėje temą įtraukti mokyklų ir universitetų mokymo programas; ypač ragina tęsti sėkmingą kampaniją „Sustabdykime patyčias kibernetinėje erdvėje“ (angl. Delete Cyberbullying) ir saugesnio interneto iniciatyvą, siekiant kovoti su patyčiomis ir seksualiniu priekabiavimu, kad jauni žmonės – būsimi ES piliečiai – suprastų būtinybę siekti didesnės lyčių lygybės ir užtikrinti pagarbą moterims;

54.  ragina valstybes nares mokyklose įdiegti pranešimo sistemą, siekiant sekti visus patyčių kibernetinėje erdvėje atvejus;

55.  pažymi, kad valstybėse narėse buvo veiksmingos tokios priekabiavimo viešosiose erdvėse mažinimo priemonės, kaip oficialus stebėjimas (policijos ir (arba) transporto sektoriaus darbuotojų skaičiaus didinimas viešajame transporte, apsauginė vaizdo stebėjimo sistema (AVSS) ir natūralus stebėjimas (geresnis matomumas ir apšvietimas);

56.  ragina valstybes nares interneto paslaugų teikėjams priminti jų pareigą apsaugoti savo interneto vartotojus sprendžiant pakartotinio įžeidinėjimo ar persekiojimo atvejus, kad būtų apsaugota auka, pranešti kaltininkui, kad jis negali veikti nebaudžiamas, ir taip pakeisti jo elgesį;

57.  ragina valstybes nares, pasitelkiant IT specialistus ir atitinkamas priežiūros institucijas, pvz., pašto policijos pajėgas, vykdyti griežtesnę interneto svetainių priežiūrą, kad būtų apsaugotos patyčių ir seksualinio priekabiavimo aukos, ir prireikus užkirsti kelią tokiems veiksmams bei nubausti kaltininkus;

58.  ragina valstybes nares taikyti tinkamas priemones, kuriomis iš žiniasklaidos, politinio ir viešojo diskurso būtų pašalinta raiška, skatinanti smurtinį elgesį ir menkinanti moteris, pažeidžiant jų žmogiškąjį orumą;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti savo teisės aktus ir smurto dėl lyties apibrėžtis, vadovaujantis smurto prieš moteris apibrėžtimi Stambulo konvencijoje, siekiant padidinti teisės aktų veiksmingumą kovos su priekabiavimu ir bauginimu srityse;

60.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares geriau stebėti tinkamo ES teisės aktų, draudžiančių seksualinį priekabiavimą, įgyvendinimo mechanizmus ir užtikrinti, kad lygybės institucijos visose valstybėse narėse turėtų pakankamai išteklių veikti prieš diskriminaciją;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 326, 2012 10 26, p. 391.
(2) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence-against-women-eu-wide-survey-main-results-report
(3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(4) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(5) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(6) https://rm.coe.int/168008482e
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.
(8) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 138.
(9) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.
(10) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(11) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 102.
(12) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0451.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(15) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.
(18) https://www.ipu.org/resources/publications/reports/2016-10/sexism-harassment-and-violence-against-women-parliamentarians
(19) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimas „Bauginimas ir seksualinis priekabiavimas darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES“, 2018 m. kovo mėn.
(20) https://www.tuc.org.uk/sites/default/files/SexualHarassmentreport2016.pdf


Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje
PDF 167kWORD 49k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje (2018/2028(INI))
P8_TA(2018)0332A8-0228/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos (2008/C 320/01)(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimą dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ (COM(2008)0566),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos rinka“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245)(6),

–  atsižvelgdamas į Rekomendaciją dėl daugiakalbystės skatinimo ir naudojimo bei visuotinės prieigos prie kibernetinės erdvės, kuri buvo priimta 2003 m. spalio 15 d. Paryžiuje vykusioje 32-ojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. paskelbtą Specialiąją „Eurobarometro“ ataskaitą Nr. 386 „Europiečiai ir jų kalbos“,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas (SN 100/1/02 REV 1),

–  atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų kurtiesiems(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir skatinimas: Europos regionų ir tokių tarptautinių organizacijų, kaip UNESCO ir Europos Taryba, vaidmuo“(8) ir į 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Europos regioninių ir rečiau vartojamų kalbų (ES mažumų kalbų) atsižvelgiant į plėtrą ir kultūrinę įvairovę(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl daugiakalbystės – Europos turto ir bendro rūpesčio(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) ir Mokslinio perspektyvų tyrimo skyriaus (STOA) tyrimą „Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8–0228/2018),

A.  kadangi kalbos technologijos gali padėti bendrauti kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, akliesiems ir silpnaregiams bei disleksijos sutrikimą turintiems asmenims ir kadangi šiame pranešime kalbos technologija reiškia technologiją, kuria padedama ne tik šnekamosioms kalboms, bet ir gestų kalboms, pripažįstant, kad gestų kalbos yra svarbi Europos kalbų įvairovės dalis;

B.  kadangi kalbos technologijų (KT) plėtra apima daug mokslinių tyrimų sričių ir disciplinų, įskaitant kompiuterinę lingvistiką, dirbtinį intelektą, kompiuteriją ir kompiuterinę lingvistiką (kartu su tokiomis prietaikomis kaip, be kita ko, natūraliosios kalbos apdorojimas, teksto analizė, kalbos technologija ir duomenų gavyba);

C.  kadangi, Specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 386 „Europiečiai ir jų kalbos“ duomenimis, tik kiek daugiau nei pusė europiečių (54 proc.) gali susikalbėti bent viena papildoma kalba, ketvirtis (25 proc.) gali kalbėti bent dviem papildomomis kalbomis ir kas dešimtas (10 proc.) susikalba bent trimis kalbomis;

D.  kadangi be migrantų kalbų Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos ir per 60 nacionalinių, regioninių ir mažumų kalbų ir kadangi pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) egzistuoja daug valstybėse pripažįstamų gestų kalbų; kadangi daugiakalbystė – didžiulis Europos kultūrinės įvairovės turtas ir drauge vienas svarbiausių iš tiesų integruotos ES sukūrimo iššūkių;

E.  kadangi parama vietos bendruomenėms, pvz., čiabuvių, kaimo ar atokių vietovių bendruomenėms, siekiant įveikti geografines, socialines ir ekonomines kliūtis, trukdančias naudotis plačiajuosčiu ryšiu, yra būtina veiksmingos ES daugiakalbystės politikos sąlyga;

F.  kadangi daugiakalbystė patenka į nemenką ES politikos sričių skaičių, įskaitant kultūrą, švietimą, ekonomiką, bendrąją skaitmeninę rinką, mokymąsi visą gyvenimą, užimtumą, socialinę įtrauktį, konkurencingumą, jaunimą, pilietinę visuomenę, judumą, mokslinius tyrimus ir žiniasklaidą; kadangi reikia skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų pašalintos kliūtys kalbų ir kultūrų dialogui ir skatinamas abipusis supratimas;

G.  kadangi Komisija pripažįsta, kad bendroji skaitmeninė rinka turi būti daugiakalbė; kadangi nėra pasiūlyta bendra ES politika, pagal kurią būtų sprendžiama kalbinių kliūčių problema;

H.  kadangi KT naudojamos beveik visuose kasdieniuose skaitmeniniuose produktuose ir paslaugose (visų pirma, visuose su internetu susijusiuose produktuose, pvz., paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, e. prekybos paslaugose), nes daugumai jų bent tam tikru mastu reikalinga kalba; kadangi KT naudojimas taip pat daro poveikį sektoriams, kurie yra labai svarbūs ES piliečių kasdienei gerovei, pvz., švietimui, kultūrai ir sveikatai;

I.  kadangi tarpvalstybinės prekybos mastas yra labai nedidelis, nes 2015 m. tik 16 proc. ES piliečių pirko internetu iš kitų ES šalių; kadangi kalbos technologijomis gali būti prisidėta prie Europos tarpvalstybinės ir įvairiakalbės komunikacijos ateityje, skatinamas ekonomikos augimas ir socialinis stabilumas bei mažinamos fizinės kliūtys, o tuo pačiu atsižvelgiama į sanglaudos ir konvergencijos tikslus bei skatinama jų siekti ir stiprinamas ES konkurencingumas visame pasaulyje;

J.  kadangi technologinė plėtra vis labiau grindžiama kalba ir turi įtakos ekonomikos augimui bei visuomenei; kadangi būtina skubiai imtis politikos, pagal kurią būtų labiau atsižvelgiama į kalbą, ir ne tik technologinių, bet ir grynai daugiadalykių mokslinių tyrimų ir švietimo veiklos skaitmeninės komunikacijos ir kalbos technologijų bei jų santykio su ekonomikos augimu ir visuomene srityje;

K.  kadangi Barselonos tikslo – suteikti piliečiams galimybę bendrauti savo gimtąja kalba ir dar dviem kitomis kalbomis – įgyvendinimas suteiktų žmonėms ne tik galimybę patekti į bendrąją skaitmeninę rinką, bet ir daugiau galimybių naudotis kultūriniu, šviečiamuoju ir moksliniu turiniu skaitmenine forma ir dalyvauti kaip piliečiams; kadangi papildomi būdai ir priemonės, ypač teikiami kalbos technologijų, yra labai svarbūs norint tinkamai valdyti Europos daugiakalbystę ir skatinti gyventojų įvairiakalbystę;

L.  kadangi dirbtinio intelekto srityje įvyko esminių laimėjimų, o kalbų technologijų plėtros tempas buvo spartus; kadangi į kalbą orientuoto dirbtinio intelekto plėtojimas suteikia naujų galimybių skaitmeninei komunikacijai, skaitmeniniu būdu pagerintai komunikacijai ir technologija pagrįstai komunikacijai bei bendradarbiavimui visomis Europos kalbomis (ir ne tik), skirtingų kalbų kalbėtojams suteikia vienodas galimybes naudotis informacija ir žiniomis ir tobulinti IT tinklo funkcijas;

M.  kadangi bendros Europos vertybės – bendradarbiavimas, solidarumas, lygybė, pripažinimas ir pagarba – turėtų reikšti, kad visi piliečiai turi turėti visas ir lygias galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis, nes tai ne tik padidintų Europos sanglaudą ir gerovę, bet ir sudarytų galimybes veikti daugiakalbei bendrajai skaitmeninei rinkai;

N.  kadangi technologinių priemonių, kaip antai vaizdo žaidimų arba edukacinių programėlių, prieinamumas mažumų ir rečiau vartojamomis kalbomis yra labai svarbus ugdant kalbos įgūdžius, ypač vaikų;

O.  kadangi rečiau vartojamų Europos kalbų vartotojams reikia sugebėti save išreikšti prasmingai kultūros požiūriu ir kurti savo kultūrinį turinį vietos kalbomis;

P.  kadangi atsiradus tokiems metodams kaip gilusis mokymasis, grindžiamiems dideliu skaičiavimo pajėgumu ir prieiga prie didelių duomenų kiekių, kalbos technologijos tampa realia priemone, kuria galima įveikti kalbos barjerus;

Q.  kadangi kalbos barjerai turi didelį poveikį Europos tapatybės kūrimui ir Europos integracijos proceso ateičiai; kadangi apie ES sprendimų priėmimą ir įvairią politiką ES piliečiai turėtų būti informuojami jų gimtąja kalba internetu ir ne internetu;

R.  kadangi kalba sudaro labai didelę nuolat gausėjančių didelių duomenų kiekių išteklių dalį;

S.  kadangi milžiniškas duomenų kiekis išreiškiamas žmonių kalbamomis kalbomis; kadangi kalbos technologijų valdymas galėtų atverti duris įvairiausiems inovatyviems IT produktams ir paslaugoms pramonės, prekybos, valdymo, mokslinių tyrimų, viešųjų paslaugų ir administravimo srityse bei sumažinti fizines kliūtis ir rinkos išlaidas;

Dabartinės kliūtys, trukdančios pasiekti kalbų lygybę skaitmeniniame amžiuje Europoje

1.  apgailestauja, kad dėl to, jog nėra tinkamos politikos, Europoje šiuo metu didėja technologinis atotrūkis tarp daugelyje šaltinių vartojamų kalbų ir mažesniame šaltinių skaičiuje vartojamų kalbų, neatsižvelgiant į tai, ar pastarosios oficialiosios, vienos iš oficialiųjų ar neoficialiosios ES kalbos; taip pat apgailestauja, kad daugiau negu 20 Europos kalbų gresia vadinamojo skaitmeninio išnykimo pavojus; pažymi, kad ES ir jos institucijos turi pareigą stiprinti, skatinti ir remti kalbų įvairovę Europoje;

2.  atkreipia dėmesį, kad pastarąjį dešimtmetį skaitmeninės technologijos turėjo didelį poveikį kalbų vystymuisi, kurį vis dar sunku įvertinti; rekomenduoja politikos formuotojams rimtai apsvarstyti tyrimus, rodančius, kad skaitmeninė komunikacija silpnina jaunų suaugusiųjų raštingumo įgūdžius, todėl skirtingoms kartoms atsiranda su gramatika ir raštingumu susijusių kliūčių ir apskritai skursta kalba; mano, kad skaitmeninė komunikacija turėtų būti naudinga siekiant plėsti kalbas, jas praturtinti ir tobulinti ir kad šie siekiai turėtų atsispindėti nacionaliniame raštingumo ugdyme ir raštingumo politikoje;

3.  pabrėžia, kad Europos rečiau vartojamos kalbos yra daug nepalankesnėje padėtyje, nes labai trūksta priemonių, išteklių ir mokslinių tyrimų finansavimo, dėl kurių apribojama ir susiaurinama tyrėjų veikla, nors jie turi būtinų techninių įgūdžių, tačiau negali gauti maksimalios naudos iš kalbos technologijų;

4.  pažymi, kad skaitmeninis atotrūkis tarp plačiai ir rečiau vartojamų kalbų didėja, ir kad dėl didėjančio Europos visuomenės skaitmeninimo atsiras skirtumų, susijusių su galimybe susipažinti su informacija, visų pirma žemos kvalifikacijos, vyresnio amžiaus žmonėms, mažas pajamas gaunantiems asmenims ir palankių sąlygų neturintiems asmenims; pabrėžia, kad užtikrinus turinio prieinamumą skirtingomis kalbomis sumažėtų nelygybė;

5.  pažymi, kad, nors ji turi stiprią mokslinę bazę kalbų inžinerijos ir technologijų srityje, ir tuo metu, kai kalbos technologijos sudaro didžiulę galimybę tiek ekonominiu, tiek kultūriniu požiūriu, Europa vis dar atsilieka dėl rinkos susiskaidymo, nepakankamų investicijų į žinias ir kultūrą, prastai koordinuotų mokslinių tyrimų, nepakankamo finansavimo ir teisinių kliūčių; taip pat pažymi, kad rinkoje šiuo metu dominuoja ne Europos subjektai, kurie nepatenkina konkrečių daugiakalbės Europos poreikių; pabrėžia, kad reikia iš esmės pakeisti šį požiūrį ir stiprinti Europos lyderės pozicijas kalbos technologijų srityje kuriant specialiai Europos poreikiams ir reikalavimams pritaikytą projektą;

6.  pažymi, kad kalbos technologijos pirmiausia tampa prieinamos anglų kalba; žino, kad dideli pasaulio ir Europos gamintojai bei įmonės dažnai taip pat kuria KT pagrindinėms Europos kalboms, kurių rinka palyginti didelė: ispanų, prancūzų ir vokiečių (nors kai kuriose srityse trūksta išteklių šiomis kalbomis); tačiau pabrėžia, kad reikėtų imtis bendrų veiksmų ES lygmeniu (politikos, finansavimo, mokslinių tyrimų ir šveitimo srityse) siekiant užtikrinti, kad KT būtų kuriamos oficialiosioms ES kalboms, kurios ne taip plačiai vartojamos, ir konkrečių veiksmų ES lygmeniu (politikos, finansavimo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse) siekiant į šį kūrimą įtraukti ir paskatinti regionų ir mažumų kalbas;

7.  primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina geriau naudotis naujais technologiniais metodais, kurie grindžiami didesniais kompiuteriniais pajėgumais ir geresne prieiga prie stambių duomenų kiekių, siekiant skatinti kurti giliojo mokymosi neuroninius tinklus, dėl kurių kalbų inžinerija (HTL) tampa realiu kalbinių kliūčių problemos sprendimu; todėl ragina Komisiją užtikrinti pakankamą finansavimą tokiai technologinei plėtrai paremti;

8.  pažymi, jog kalboms, kuriomis kalba mažiau žmonių, būtina tinkama suinteresuotųjų šalių parama, įskaitant šriftų rengėjus diakritiniams ženklams paruošti, klaviatūrų gamintojus ir turinio valdymo sistemas, kad turinys šiomis kalbomis būtų tinkamai saugomas, tvarkomas ir skelbiamas; prašo Komisijos įvertinti, kaip dėl tokios paramos galėtų būti kreipiamasi ir kaip ji galėtų būti rekomenduojama ES vykstančių viešųjų pirkimų metu;

9.  ragina valstybes nares skatinti vartoti įvairias kalbas teikiant tokias skaitmenines paslaugas kaip mobiliosios programėlės;

10.  susirūpinęs pažymi, kad bendroji skaitmeninė rinka vis dar yra suskaldyta didelių kliūčių, įskaitant kalbines kliūtis, o tai trukdo prekybai internetu, komunikacijai naudojantis socialiniais tinklais ir kitais ryšių kanalais ir tarpvalstybiniam keitimuisi kultūriniu, kūrybiniu bei garso ir vaizdo turiniu, taip pat platesniam visos Europos viešųjų paslaugų teikimui; pabrėžia, kad kultūrų įvairovei ir daugiakalbystei Europoje galėtų būti naudinga tarpvalstybinė prieiga prie turinio, visų pirma švietimo tikslais; ragina Komisiją parengti tvirtą ir suderintą daugiakalbės bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

11.  pažymi, kad kalbos technologijos šiuo metu nedaro įtakos Europos politinei darbotvarkei, nepaisant to, kad pagarba kalbų įvairovei yra įtvirtinta Sutartyse;

12.  palankiai vertina svarbų ankstesnių ES finansuotų mokslinių tyrimų tinklų, tokių kaip FLaReNet, CLARIN, HBP ir META-NET (įskaitant META-SHARE), kurie buvo pirmaujantys kuriant Europos kalbos technologijų platformą, vaidmenį;

Institucinės struktūros, skirtos kalbos technologijų politikai ES lygmeniu, gerinimas

13.  ragina Tarybą parengti rekomendaciją dėl kultūrų ir kalbų įvairovės Sąjungoje apsaugos ir skatinimo, be kita ko, kalbos technologijų srityje;

14.  rekomenduoja, kad tam, kad būtų pakeltas Europos kalbos technologijų lygis, Komisija daugiakalbystės ir kalbos technologijų sritį turėtų priskirti kurio nors Komisijos nario atsakomybės sričiai; mano, kad atsakingam Komisijos nariui turėtų būti pavesta užduotis skatinti kalbų įvairovę ir lygybę ES lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad kalbų įvairovė yra svarbi Europos ateičiai;

15.  siūlo užtikrinti visapusišką 60 regioninių ir mažumų kalbų teisinę apsaugą ES lygmeniu, nacionalinių ir kalbinių mažumų kolektyvinių teisių skaitmeniniame pasaulyje pripažinimą ir oficialiųjų bei neoficialiųjų kalbų vartotojų mokymą gimtąja kalba;

16.  ragina tas valstybes nares, kurios jau parengė sėkmingas kalbos technologijų strategijas, dalytis savo patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais siekiant padėti kitoms nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms rengti jų pačių strategijas;

17.  ragina valstybes nares parengti visapusišką su kalba susijusią politiką, taip pat skirti lėšas ir taikyti atitinkamas priemones daugiakalbystei skaitmeninėje aplinkoje skatinti; atkreipia ypatingą dėmesį į bendrą ES, valstybių narių, universitetų ir kitų viešųjų įstaigų atsakomybę prisidedant prie savo kalbų išsaugojimo skaitmeniniame pasaulyje bei kuriant duomenų bazes ir vertimo technologijas, skirtas visoms ES kalboms, įskaitant tas, kuriomis kalba mažiau gyventojų; ragina koordinuoti mokslinių tyrimų ir pramonės veiklą, įskaitant bendrą tikslą stiprinti kalbų vertimo skaitmenines galimybes ir atvirą prieigą prie duomenų, kurie reikalingi technologinei pažangai užtikrinti;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas ir politikos veiksmus, kuriais skaitmeninėje rinkoje būtų sudarytos sąlygos daugiakalbystei; atsižvelgdamas į šias aplinkybes prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti būtiniausius kalbos išteklius, pvz., duomenų rinkinius, leksikonus, kalbų įrašus, vertimo atmintis, anotuotus tekstynus ir enciklopedinį turinį, kuriuos turėtų turėti visos Europos kalbos, kad būtų apsaugotos nuo skaitmeninio išnykimo;

19.  rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę sukurti kalbų įvairovės centrą, kuris didintų rečiau vartojamų, regioninių ir mažumų kalbų svarbos supratimą, be kita ko, kalbos technologijų srityje;

20.  prašo Komisijos peržiūrėti savo Daugiakalbystės pagrindų strategiją ir pasiūlyti aiškų veiksmų planą, kaip skatinti kalbų įvairovę ir įveikti kalbos barjerus skaitmeninėje srityje;

21.  ragina Komisiją teikti pirmenybę kalbos technologijoms tose valstybėse narėse, kurios yra nedidelės ir turi savo kalbą, siekiant suteikti svarbos kalbinėms problemoms, su kuriomis jos susiduria;

22.  pabrėžia, kad kuriant kalbos technologijas bus lengviau subtitruoti, dubliuoti ir versti vaizdo žaidimus ir taikomąją programinę įrangą į mažumų ir rečiau vartojamas kalbas;

23.  pabrėžia būtinybę mažinti technologinį atotrūkį tarp kalbų stiprinant žinių ir technologijų perdavimą;

24.  ragina valstybes nares pateikti veiksmingus savo gimtųjų kalbų įtvirtinimo būdus;

Rekomendacijos ES mokslinių tyrimų politikai

25.  ragina Komisiją parengti plataus masto, ilgalaikio finansavimo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programą (Gimtosios kalbos projektą), siekiant plėtoti novatoriškas technologijas bei paslaugas, pasiekti naujų mokslinių laimėjimų šioje srityje ir padėti mažinti technologinį atotrūkį tarp Europos kalbų; pabrėžia, kad programa turėtų būti siekiama spręsti problemas, susijusias su giliu natūralios kalbos suvokimu, ir didinti veiksmingumą dalijantis žiniomis, infrastruktūra ir ištekliais, kad būtų kuriamos naujoviškos technologijos ir paslaugos, kad būtų pasiektas kitas šios srities mokslinis proveržis ir sumažintas technologijų atotrūkis tarp Europos kalbų; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma dalyvaujant mokslinių tyrimų centrams, akademinei bendruomenei, įmonėms – visų pirma MVĮ ir startuoliams – bei kitoms susijusioms suinteresuotosioms šalims; taip pat pabrėžia, kad šis projektas turėtų būti atviras, grindžiamas debesija ir sąveikus ir kad pagal jį turėtų būti užtikrintos itin lanksčios didelio našumo pagrindinės priemonės, skirtos ne vienai kalbos technologijų taikomajai programai;

26.  laikosi nuomonės, jog IRT sistemų integratoriams ES turėtų būti numatomos ekonominės paskatos spartesniam debesija grindžiamų paslaugų teikimui užtikrinti, kad HLT būtų galima sklandžiai integruoti į jų elektroninės prekybos taikomąsias programas, visų pirma siekiant užtikrinti automatinio vertimo naudą MVĮ;

27.  pabrėžia, kad Europa turi užsitikrinti lyderės poziciją į kalbą orientuoto dirbtinio intelekto srityje; primena, kad ES bendrovės turi geriausias galimybes teikti sprendimus, pritaikytus prie konkrečių mūsų kultūrinių, visuomeninių ir ekonominių poreikių;

28.  mano, kad konkrečios finansavimo programos, vykdomos pagal dabartines finansavimo programas, pavyzdžiui, programą „Horizontas 2020“, ir ją pakeisiančios finansavimo programos, turėtų skatinti ilgalaikius fundamentaliuosius mokslinius tyrimus ir žinių bei technologijų perdavimą tarp šalių ir regionų;

29.  rekomenduoja sukurti Europos kalbos technologijų platformą, kurioje būtų visų Europos kalbų atstovai, kuri suteiktų galimybę dalytis su kalbos technologijomis susijusiais ištekliais, paslaugomis ir atvirojo kodo paketais, visų pirma tarp universitetų ir mokslinių tyrimų centrų, kartu užtikrinant, kad bet kokia finansavimo sistema galėtų veikti su atvirojo kodo bendruomene ir kad tokia bendruomenė galėtų ja naudotis;

30.  rekomenduoja sukurti ar išplėsti projektus, pvz., be kita ko, Skaitmeninės kalbų įvairovės projektą, pagal kuriuos būtų vykdomi visų Europos kalbų, įskaitant kalbas, kuriomis kalba labai mažai ir labai daug gyventojų, skaitmeninių poreikių moksliniai tyrimai, siekiant spręsti skaitmeninės atskirties klausimą ir padėti parengti šias kalbas tvariai skaitmeninei ateičiai;

31.  rekomenduoja atnaujinti META-NET baltųjų knygų seriją, paskelbtą 2012 m. kaip visoje Europoje atliktą apklausą apie kalbų technologijų būklę, visų Europos kalbų išteklius, informaciją apie kalbos kliūtis ir politiką, susijusią su tema, ir taip suteikti galimybę įvertinti ir patobulinti kalbos technologijų politiką;

32.  ragina Komisiją sukurti HLT finansavimo platformą remiantis Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos, programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) įgyvendinimo patirtimi; be to, mano, kad Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį mokslinių tyrimų sritims, kurios būtinos norint užtikrinti gilųjį kalbos supratimą, pvz., kompiuterinei lingvistikai, lingvistikai, dirbtiniam intelektui, kalbos technologijoms, informatikai ir kognityviniams mokslams;

33.  pažymi, kad kalba gali būti kliūtis mokslo žinioms perduoti; pažymi, kad dauguma aukštą įtakos koeficientą turinčių mokslo leidinių publikuojami angliškai, o tai lemia dideles akademinių žinių generavimo ir platinimo permainas; pabrėžia, kad šias žinių generavimo sąlygas turi atspindėti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politika bei programos; ragina Komisiją ieškoti sprendimų siekiant užtikrinti, kad mokslo žinios būtų prieinamos ne tik anglų, bet ir kitomis kalbomis, bei remti dirbtinio intelekto vystymą natūralios kalbos srityje;

Švietimo politika siekiant ateityje pagerinti kalbos technologijas Europoje

34.  mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, kai kalbos technologijų rinkoje vyrauja ne Europos subjektai, Europos švietimo politikos priemonėmis turėtų būti siekiama išlaikyti talentus Europoje, išanalizuoti dabartinius švietimo poreikius kalbos technologijų srityje (įskaitant visas susijusias sritis ir disciplinas) ir pateikti gaires, pagal kurias būtų imamasi suderintų ir bendrų veiksmų Europos lygmeniu, taip pat didinti moksleivių ir studentų informuotumą apie karjeros galimybes kalbos technologijų sektoriuje, įskaitant į kalbą orientuoto dirbtinio intelekto pramonę;

35.  laikosi nuomonės, kad, norint užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį, skaitmeninė mokymo medžiaga taip pat turi būti rengiama mažumų ir regioninėmis kalbomis, nes tai svarbu nediskriminavimo požiūriu;

36.  pripažįsta būtinybę skatinti vis aktyvesnį moterų dalyvavimą Europos tyrimuose, susijusiuose su kalbos technologijomis, kaip lemiamu veiksniu plėtojant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

37.  siūlo, kad Komisija ir valstybės narės skatintų naudoti kalbos technologijas vykdant kultūros ir švietimo mainus tarp ES piliečių, pvz., pagal tokią programą „Erasmus +“ kaip „Erasmus +“ internetinė kalbinė parama, siekiant sumažinti kliūtis, kurios gali kilti kultūrų dialogui ir abipusiam supratimui dėl kalbų įvairovės, ypač raštu ir per audiovizualinę saviraišką;

38.  rekomenduoja, kad valstybės narės parengtų skaitmeninio raštingumo programas Europos mažumų ir regioninėmis kalbomis ir į mokyklų, universitetų ir aukštųjų mokyklų programas įtrauktų kalbos technologijų mokymą ir priemones; taip pat pabrėžia, kad siekiant pažangos skaitmeninės bendruomenių įtraukties srityje raštingumas tebėra svarbus veiksnys ir neabejotinai būtina sąlyga, kad ji būtų pasiekta;

39.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų suteikti paramą, kuri reikalinga švietimo įstaigoms, kad jos galėtų pagerinti kalbų skaitmeninimo padėtį ES;

Kalbos technologijos: jų nauda privačioms bendrovėms ir viešojo sektoriaus institucijoms

40.  pabrėžia, kad reikia remti investicijų priemones ir skatinimo programas, kuriomis siekiama didinti kalbos technologijų vartojimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, visų pirma dėmesį skiriant mažiau išteklių turinčioms bendruomenėms ir skatinant kalbos technologijų gebėjimus tose srityse, kuriose šis sektorius yra silpniausias;

41.  ragina parengti veiksmus ir tinkamą finansavimą, kad Europos MVĮ ir startuoliams būtų sudarytos sąlygos ir galimybės nesunkiai gauti prieigą prie kalbos technologijų ir jomis naudotis savo verslui internete plėsti įgyjant prieigą prie naujų rinkų ir vystymosi galimybių bei taip didinti savo inovacijų mastą ir kurti darbo vietas;

42.  ragina ES institucijas didinti informuotumą apie galimybės naudotis internetinėmis paslaugomis, turiniu ir produktais įvairiomis kalbomis, įskaitant mažiau vartojamas, regionines ir mažumų kalbas, teikiamą naudą bendrovėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir piliečiams, siekiant įveikti kalbos kliūtis ir padėti išsaugoti kalbinių bendruomenių kultūros paveldą;

43.  remia daugiakalbių viešųjų e. paslaugų kūrimą Europos, nacionalinėse ir, kai tinkama, regioninėse ir vietos administracijose taikant inovatyvias ir įtraukias pagalbinio pobūdžio kalbos technologijas: taip sumažės kalbų ir kalbinių bendruomenių nelygybė, bus remiama vienoda prieiga prie paslaugų, skatinamas įmonių, piliečių ir darbuotojų judumas Europoje bei užtikrintas įtraukios daugiakalbės bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas;

44.  ragina visų lygmenų valdymo institucijas gerinti prieigą prie internetinių paslaugų ir informacijos įvairiomis kalbomis, ypač paslaugų tarpvalstybiniuose regionuose ir su kultūra susijusių klausimų, ir naudoti jau turimas nemokamas ir atvirojo kodo kalbos technologijas, įskaitant mašininį vertimą, kalbos atpažinimą ir įgarsinimą bei išmanias kalbines sistemas, pvz., daugiakalbės informacijos gavybą, apibendrinimą ir (arba) abstrahavimą atliekančias ir kalbą suprantančias sistemas, siekiant pagerinti galimybes naudotis šiomis paslaugomis;

45.  pabrėžia, kad teksto ir duomenų gavybos metodai yra svarbūs kalbos technologijų plėtrai; pabrėžia, kad būtina stiprinti sektoriaus ir duomenų savininkų bendradarbiavimą; akcentuoja, kad reikia pritaikyti reguliavimo sistemą ir užtikrinti atviresnį, sąveikų duomenų naudojimą ir kalbos išteklių rinkimą; pažymi, kad neskelbtino pobūdžio informacija neturėtų būti perduodama komercinėms bendrovėms ir naudojama jų nemokamai programinei įrangai, nes neaišku, kaip jos gali panaudoti surinktas žinias, pvz., duomenų apie sveikatą atveju;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.
(2) OL L 175, 2013 6 27, p. 1.
(3) OL L 318, 2015 12 4, p. 1.
(4) OL C 320, 2008 12 16, p. 1
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 965.
(6) OL C 54, 2011 2 19, p. 58.
(7) OL C 187, 1988 7 18, p. 236.
(8) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 322.
(9) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 374.
(10) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 59.
(11) OL C 93, 2016 3 9, p. 52.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0032.


Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai
PDF 215kWORD 64k
2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai“ (2018/2003(INI))
P8_TA(2018)0333A8-0249/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) veiksmų planą (2001 m. rugsėjo mėn.) ir FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimus (SPS) su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į jos 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(1) (ES medienos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui. Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“ galutinę ataskaitą (2013 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato užsakytos (2017 m.) galimybių studijos dėl galimybių stiprinti ES veiksmus, nukreiptus prieš miškų naikinimą, projektą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. pasaulinį mažmenininkus, gamintojus ir paslaugų teikėjus vienijantį pramonės tinklą „Consumer Goods Forum“, kuris išsikėlė tikslą iki 2020 m. visiškai sustabdyti miškų naikinimą savo narių tiekimo grandinėse,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Bonos uždavinį – pasaulines pastangas pasiekti, kad iki 2020 m. būtų atkurta 150 mln. hektarų, o iki 2030 m. – 350 mln. hektarų iškirstų pasaulio miškų ir nualintos žemės,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. atogrąžų miškų aljansą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Niujorko deklaraciją dėl miškų ir veiksmų darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tarybos išvadas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos strategiją „Prekyba visiems“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į JT dėl miškų naikinimo ir alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programos (REDD+) mechanizmą,

–  atsižvelgdamas į 2017–2030 m. JT strateginį miškų planą (angl. UNSPF), kuriame nustatyti šeši visuotiniai tikslai miškų srityje ir 26 susiję tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 17 d. priimtą JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) kuriamas nacionalines tvarių prekių platformas,

–  atsižvelgdamas į dvišalio bendradarbiavimo su Kinija mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (angl. BCM-FLEG) (2009 m.),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires (angl. VGGT),

–  atsižvelgdamas į FAO 2014 m. atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus,

–  atsižvelgdamas į naujausią ataskaitą dėl planetos galimybių ribų,

–  atsižvelgdamas į 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, jos 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolą ir 2010 m. Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos patvirtintus verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir 2011 m. atnaujintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. pilietinės visuomenės atstovų pareiškimą dėl ES vaidmens apsaugant miškus ir teises,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) pasaulinę kovos su nusikaltimais laukinei gyvūnijai ir miškams programą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0249/2018),

A.  kadangi biologine įvairove pasižymintys miškai labai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie biologinės įvairovės išsaugojimo;

B.  kadangi 300 mln. žmonių gyvena miškuose ir 1,6 mlrd. žmonių pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo miškų, įskaitant daugiau nei 2 000 čiabuvių grupių; kadangi miškai itin svarbūs vietos ekonomikos plėtojimui; kadangi miškuose gyvena apie 80 proc. visų sausumos rūšių ir todėl jie yra svarbus biologinės įvairovės telkinys; kadangi, anot Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), kasmet prarandama apie 13 mln. hektarų miškų;

C.  kadangi miškų naikinimas ir miškų alinimas daugiausia vyksta Pietų pusrutulyje ir atogrąžų miškuose;

D.  kadangi miškai užkerta kelią dirvožemio degradacijai ir dykumėjimui ir todėl mažina potvynių, nuošliaužų ir sausrų riziką;

E.  kadangi miškai itin svarbūs tvariam žemės ūkiui ir gerina aprūpinimą maistu ir mitybą;

F.  kadangi miškai taip atlieka esmines ekosistemų funkcijas, kuriomis remiamas tvarus žemės ūkis reguliuojant vandens srautus, stabilizuojant dirvožemį, palaikant dirvožemio derlingumą, reguliuojant klimatą ir teikiant gyvybingas buveines laukiniams apdulkintojams ir žemės ūkio kenkėjais mintantiems plėšrūnams;

G.  kadangi miško produktai sudaro 1 proc. pasaulio BVP;

H.  kadangi miškų atkūrimas yra viena iš labai svarbių strategijų siekiant apriboti pasaulio klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio; kadangi visos vyriausybės turi prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų siekiant sumažinti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų savo šalyse;

I.  kadangi miškų naikinimas ir alinimas yra antra svarbiausia žmogaus sukelta anglies dioksido išmetimo priežastis, dėl kurios išmetama beveik 20 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

J.  kadangi medienos kuras vis dar yra svarbiausias miško produktas besivystančiose šalyse ir svarbiausias energijos šaltinis daugelyje Afrikos ir Azijos šalių; kadangi Užsachario Afrikoje keturi iš penkių žmonių gamindami maistą naudoja medieną;

K.  kadangi pirminiuose miškuose esama turtingos biologinės įvairovės ir jie sukaupia 30–70 proc. daugiau anglies dioksido nei kertami arba alinami miškai;

L.  kadangi aiški, nuosekli ir aktuali informacija apie miškingumą yra itin svarbi stebėsenai ir teisėsaugai;

M.  kadangi, nors FLEGT SPS pasirodė esą vertingi padedant gerinti miškų valdymą, jie vis dar turi daug trūkumų;

N.  kadangi pagal FLEGT SPS daigiausia dėmesio skiriama pramoninei medienos ruošai, o dauguma neteisėtos medienos ruošos vykdoma amatininkų metodais ir ūkiuose;

O.  kadangi pagal FLEGT SPS teisėtumo apibrėžtis labai siaura ir kartais neapima itin svarbių klausimų, susijusių su žemės naudojimo teisėmis ir vietos gyventojų teisėmis;

P.  kadangi FLEGT SPS, REDD+ ir sertifikavimas ir toliau yra atskiros iniciatyvos, kurias reikėtų toliau koordinuoti;

Q.  kadangi FLEGT tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo pagrindinių šalių gamintojų, perdirbėjų ir prekiautojų, kaip antai Kinija, Rusija, Indija, Pietų Korėja ir Japonija, ir tų šalių įsipareigojimo kovoti su neteisėta medienos ruoša ir prekyba neteisėtos medienos produktais, taip pat kadangi plėtojant dvišalius politinius dialogus su šiais partneriais kol kas pasiekta ribotų rezultatų;

R.  kadangi ES medienos reglamentu (angl. EUTR) siekiama užtikrinti, kad ES rinkai nebūtų teikiama neteisėta mediena; kadangi 2016 m. atlikus ES medienos reglamento peržiūrą padaryta išvada, kad šio reglamento įgyvendinimas ir jo vykdymo užtikrinimas buvo nepakankami; kadangi šių metų pradžioje pradėtos viešosios konsultacijos dėl galimų ES medienos reglamento aprėpties pakeitimų;

S.  kadangi svarbiausias bet kurio strateginio požiūrio į laukinės gamtos apsaugą aspektas turėtų būti saugomos teritorijos; kadangi šios teritorijos turėtų būti patikimos ir įtraukios ekonominės plėtros centrai, grindžiami darniu ūkininkavimu, energetika, kultūra ir turizmu, ir jos turėtų lemti gero valdymo plėtrą;

T.  kadangi viešosios ir privačiosios partnerystės yra itin svarbios tvariai parkų plėtrai Užsachario Afrikoje, paisant miškų bendruomenių teisių;

U.  kadangi korupcija ir silpnos institucijos yra didžiausios kliūtys siekiant apsaugoti ir išsaugoti miškus; kadangi 2016 m. JT aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo bendrame pranešime(5) nustatyta, kad nusikaltimai miškui yra viena iš penkių didžiausių problemų siekiant DVT, ir teigiama, kad neteisėta medienos ruoša sudaro 15–30 proc. teisėtos pasaulio prekybos; kadangi, anot Pasaulio banko, poveikį patiriančios šalys kasmet dėl neteisėtos medienos ruošos ir prekybos mediena paranda apytikriai 15 mlrd. USD;

V.  kadangi nusikaltimai miškui gali būti įvairaus pobūdžio, pavyzdžiui, neteisėtas labai vertingos medžių rūšių (išvardytų CITES sąraše), kurioms iškilęs pavojus, medienos naudojimas; neteisėta medienos ruoša statybinių medžiagų ir baldų gamybai; neteisėta medienos ruoša ir medienos „legalizavimas“ naudojantis priedangos įmonėmis, užsiimančiomis plantacijomis ir žemės ūkiu, siekiant tiekti plaušieną popieriaus pramonei, taip pat naudojantis dideliu mastu nereguliuojamu medienos kuru ir prekyba medžio anglimis siekiant paslėpti neteisėtą medienos ruošą saugomose teritorijose ir už jų ribų;

W.  kadangi urbanizacija, blogas valdymas, didelio masto miškų naikinimas žemės ūkio tikslais, kasyba ir infrastruktūros vystymas lemia sunkius žmogaus teisių pažeidimus, darančius pražūtingą poveikį miškų teritorijose gyvenančioms tautoms ir vietos bendruomenėms, kaip antai žemės grobimai, priverstiniai iškeldinimai, policijos vykdomas bendruomenių vadovų, žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų persekiojimas, jų savavališkas sulaikymas ir kriminalizavimas;

X.  kadangi JT darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytas tikslas iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą; kadangi šis įsipareigojimas pakartojamas Paryžiaus klimato susitarime ir jo vykdymas neturėtų būti atidėliojamas;

Y.  kadangi 15-ajame darnaus vystymosi tiksle aiškiai minima, kad reikalingas geras miškų valdymas ir miškai gali padėti pasiekti daugelį kitų darnaus vystymosi tikslų;

Z.  kadangi programa REDD+ buvo naudinga aplinkos ir socialiniu požiūriais daugelyje besivystančių šalių, nuo biologinės įvairovės išsaugojimo iki kaimo plėtros ir geresnės miškotvarkos; kadangi vis dėlto ši programa buvo plačiai kritikuojama dėl daromo spaudimo miškų bendruomenėms;

AA.  kadangi daugėja įrodymų, jog užtikrinus bendruomenių žemės naudojimo teises mažiau naikinami miškai ir vykdoma tvaresnė miškotvarka;

AB.  kadangi žemės ūkiui tenka atsakomybė už 80 proc. visame pasaulyje sunaikinamų miškų; kadangi gyvulininkystė ir didelės pramoninės sojų ir alyvpalmių plantacijos visų pirma yra svarbiausi miškų naikinimo veiksniai, ypač atogrąžų šalyse, dėl augančios šių produktų paklausos išsivysčiusiose šalyse ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, taip pat dėl žemės ūkio pramonės plėtros visame pasaulyje; kadangi 2013 m. Komisijos tyrime nustatyta, kad ES-27 buvo didžiausia pasaulyje prekių, susijusių su miškų naikinimu, neto importuotoja (1990–2008 m.); kadangi dėl to ES turi atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su miškų naikinimu ir miškų alinimu, ypač atsižvelgiant į jos paklausą ir išsamaus patikrinimo reikalavimus, taikomus žemės ūkio prekėms;

AC.  kadangi sojų auginimo plėtra lėmė socialines ir aplinkos problemas, kaip antai dirvos eroziją, vandens išeikvojimą, taršą pesticidais ir prievartinį žmonių perkėlimą; kadangi čiabuvių tautų bendruomenės yra tarp labiausiai dėl to nukentėjusių;

AD.  kadangi alyvpalmių plantacijų plėtra lėmė masinį miškų naikinimą ir socialinius konfliktus, kurie supriešino plantacijų bendroves su čiabuvių grupėmis ir vietos bendruomenėmis;

AE.  kadangi pastaraisiais metais privatusis sektorius vis labiau dalyvauja miškų apsaugos veikloje ir kadangi per 400 bendrovių yra įsipareigojusios pasiekti, kad jų produktai ir tiekimo grandinės nebūtų susiję su miškų naikinimu, kaip nustatyta pagal Niujorko deklaraciją dėl miškų, visų pirma dėmesį skiriant tokioms prekėms kaip alyvpalmių aliejus, sojos, jautiena ir mediena; kadangi vis dėlto ir toliau palyginti retai imamasi viešųjų priemonių dėl žemės ūkio produktų;

1.  primena, kad Darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, jog biologine įvairove pasižymintys miškai atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi, taip pat Paryžiaus susitarimo tikslų; pakartoja, kad tvari ir įtrauki miškotvarka ir atsakingas miško produktų naudojimas yra veiksmingiausia ir pigiausia gamtinė anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistema;

2.  prašo ES integruoti miškų ir žemės valdymo tikslus į daug miškų turinčių besivystančių šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

3.  primena, jog Paryžiaus susitarime reikalaujama, kad visos šalys imtųsi veiksmų absorbentams, įskaitant miškus, išsaugoti ir stiprinti;

4.  pažymi, kad sustabdžius miškų naikinimą ir alinimą ir leidžiant miškams ataugti tai sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. visų klimato kaitos švelninimo veiksmų, kurių reikia norint apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5°C(6);

5.  pažymi, kad dėl miškų naikinimo išmetama 11 proc. dėl žmogaus veiklos pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio – daugiau nei išmeta visi keleiviniai automobiliai kartu sudėjus;

6.  patvirtina miškotvarkos rūšies svarbą siekiant anglies dioksido pusiausvyros atogrąžose, kaip teigiama naujausiuose dokumentuose(7) – juose buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog ne tik didelio masto miškų naikinimas, kaip manyta anksčiau, bet ir subtilesnių formų miškų būklės blogėjimas yra labai svarbus išmetamo anglies dioksido šaltinis, sudarantis daugiau kaip pusę išmetamų teršalų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad miško atkūrimas, esamų nualintų miškų atkūrimas ir medžiais apaugusių plotų žemės ūkio kraštovaizdžiuose didinimas yra vienintelis prieinamas neigiamo išmetamų teršalų lygio šaltinis, kuris gali labai padėti siekti Paryžiaus susitarimo tikslų;

8.  primena Bonos uždavinį(8), kuriuo nustatomas tikslas iki 2030 m. atkurti 350 mln. hektarų nualinto miško ir iškirstų miškų žemės, kurį įgyvendinus būtų galima kasmet gauti 170 mlrd. USD grynojo pelno dėl vandens baseino apsaugos, didesnio pasėlių derlingumo ir miško produktų ir galėtų būti kasmet sugeriama iki 1,7 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento;

9.  ragina Komisiją laikytis ES tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, prisiimtų Paryžiaus klimato konferencijoje COP 21, Jungtinių Tautų Miškų forume (UNFF), pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK), Niujorko deklaraciją dėl miškų ir 15-ojo darnaus vystymosi tikslo, ypač 15.2 uždavinio iki 2020 m. įgyvendinti tvarų visų miškų rūšių valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir pasauliniu mastu gerokai padidinti miškų įveisimą ir atkūrimą;

10.  konkrečiai primena, kad Sąjunga įsipareigojo siekti Biologinės įvairovės konvencijos Aičio tikslų, pagal kuriuos reikalaujama iki 2020 m. išsaugoti 17 proc. visų buveinių, atkurti 15 proc. pažeistų ekosistemų ir pasiekti, kad miškų mažėjimas būtų artimas nuliui arba bent jau perpus mažesnis;

11.  pažymi, kad aviacijos pramonė labai priklauso nuo anglies dioksido kompensacinių vienetų, įskaitant miškus; vis dėlto pabrėžia, kad miškų priskyrimas kompensaciniams vienetams yra labai kritikuojamas, nes miškų kompensacinį poveikį sunku išmatuoti ir jo neįmanoma užtikrinti; mano, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. ICAO) turėtų neįtraukti miškų kaip kompensacinių vienetų į Tarptautinei aviacijai skirtos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo schemos (CORSIA) mechanizmą;

12.  pabrėžia, kad miškų naikinimo skatinimo veiksniai veikia ne tik miškų sektorių per se ir yra susiję su labai įvairiais klausimais, kaip antai žemės naudojimo teisės, čiabuvių tautų teisių apsauga, žemės ūkio politika ir klimato kaita; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti FLEGT SVS ir spręsti miškų naikinimo problemas holistiškai, taikant nuoseklią politikos sistemą, t. y. užtikrinat veiksmingą nuo miškų priklausomų bendruomenių žemės naudojimo teisių pripažinimą ir jų paisymą, ypač ES vystymuisi skiriamų lėšų atvejais, taip pat vykdant FLEGT SPS patikrinimo procesą ir tokiu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos pragyventi užsiimant bendruomenine miškininkyste vietos mastu, kartu užtikrinant ekosistemų išsaugojimą;

13.  ragina Komisiją kas dvejus metus parengti FLEGT veiksmų plano pažangos ataskaitą; pabrėžia, kad ši ataskaita turėtų apimti SPS įgyvendinimo, numatytų terminų ir patirtų sunkumų bei priemonių, kurių imtasi arba planuojama imtis, vertinimą;

14.  pažymi, kad bus daugiau galimybių sėkmingai įgyvendinti SPS, jeigu juos įgyvendinant bus numatoma labiau tikslinė parama pažeidžiamoms grupėms, įsitraukusioms į medienos išteklių valdymą (smulkiesiems žemės savininkams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nepriklausomiems veiklos vykdytojams „neformaliajame“ sektoriuje); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tai, kad vykdant sertifikavimo procesą būtų atsižvelgiama į labiau pažeidžiamų grupių, įsitraukusių į miškotvarką, interesus;

15.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su neteisėta prekyba atogrąžų mediena; siūlo Komisijai vykdant būsimas derybas dėl FLEGT eksporto licencijų į ES eksportuojamiems medienos produktams, kurių teisėtumas yra patvirtintas, atsižvelgti į patirtį, susijusią su Indonezijos sistema, įsigaliojusia nuo 2016 m. lapkričio mėn.; prašo Komisijos atlikti savarankišką Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo poveikio vertinimą, kurį reikėtų pateikti per tinkamą laikotarpį;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų dėl rizikos, susijusios su mediena iš konflikto zonų, siekiant užtikrinti, kad, taikant SPS procesą, ji būtų apibrėžiama kaip neteisėta; mano, kad teisėtumo apibrėžtis pagal medienos teisėtumo užtikrinimo sistemą turėtų būti išplėsta, kad į visus SPS būtų įtrauktos žmogaus teisės, ypač bendruomenių žemės naudojimo teisės;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti siūlomu „FLEGT struktūriniu dialogu“ ir atlikti tinkamą korupcijos rizikos miškų sektoriuje vertinimą bei parengti priemones, kuriomis siekia stiprinti dalyvavimą, skaidrumą, atskaitomybę ir sąžiningumą, kurie yra kovos su korupcija strategijos elementai;

18.  ragina ES parengti ekologiškos medienos viešųjų pirkimų politiką siekiant remti miškų ekosistemų apsaugą ir atkūrimą visame pasaulyje;

19.  susirūpinęs pažymi, kad miškų sektorius yra itin neatsparus prastam valdymui, įskaitant korupciją, sukčiavimą ir organizuotą nusikalstamumą, kurių atvejais vyrauja didelio masto nebaudžiamumas; apgailestauja, kad net valstybėse, kuriose galioja geri miškų teisės aktai, įgyvendinimas silpnas;

20.  pripažįsta, kad, remiantis skaičiavimais, su miškais susijusių nusikaltimų, pvz., neteisėtos medienos ruošos, vertė pasaulio mastu padidėjo nuo 30–100 mlrd. USD 2014 m. iki 50–152 mlrd. USD 2016 m. ir šie nusikaltimai pagal gautas pajamas užima pirmą vietą tarp nusikaltimų aplinkai; pažymi, kad neteisėta medienos ruoša atlieka svarbų vaidmenį finansuojant organizuotą nusikalstamumą ir kad dėl jos skursta vyriausybės, tautos ir vietos bendruomenės, nes nesurenkamos įplaukos(9);

21.  yra labai susirūpinęs, kad padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų, žemės grobimo ir čiabuvių tautų žemės atėmimo atvejų, kuriuos skatina infrastruktūros plėtra, monokultūrų plantacijos maisto, kuro ir pluošto gavimo tikslais, medienos ruoša ir anglies dioksido mažinimo veiksmai, kaip antai biokuro, gamtinių dujų a didelio masto hidroenergijos projektų vystymas;

22.  susirūpinęs pažymi, kad apie 300 000 miškų gyventojų (taip pat vadinamų pigmėjais arba batvais) Centrinės Afrikos atogrąžų miškuose patiria precedento neturintį spaudimą jų žemėms, miškų ištekliams ir visuomenėms, nes miškai yra kertami, naikinami siekiant gauti plotų žemės ūkiui arba paverčiami išimtinai laukinės gamtos draustiniais;

23.  primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų pagal punktus, nurodytus 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(10), be kita ko, atkreipiant dėmesį į bendroves, vykdančias veiklą šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją visų pirma įgyvendinti priemones, kurių raginama imtis šioje rezoliucijoje, siekiant nustatyti ir nubausti atsakingus už minėtus pažeidimus, kai tokius veiksmus galima tiesiogiai ar netiesiogiai priskirti tarptautinėms įmonėms, veikiančioms valstybės narės jurisdikcijoje;

24.  pabrėžia, kad neteisėta medienos ruoša lemia besivystančių šalių mokestinių pajamų praradimą; ypač apgailestauja, kad mokesčių rojais ir mokesčių vengimo schemomis yra naudojamasi siekiant finansuoti didelių plaušienos, medienos ruošos ir gavybos bendrovių, susijusių su miškų naikinimu, priedangos ir patronuojamąsias įmones, kaip patvirtinta Panamos ir „Paradise“ dokumentuose, ir ši veikla vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kai nereglamentuojamos finansų globalizacijos padariniai gali daryti neigiamą poveikį miškų išsaugojimui ir aplinkos tvarumui; dar kartą primygtinai ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu, tiek pačioje ES, tiek trečiosiose šalyse;

25.  palankiai vertina tai, kad buvo paskelbta ilgai laukta galimybių studija dėl galimybių stiprinti ES veiksmus, nukreiptus prieš miškų naikinimą(11), kurią užsakė Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas; pažymi, kad šioje studijoje daugiausia dėmesio skiriama septyniems pavojų keliantiems produktams, t. y. alyvpalmių aliejui, sojoms, kaučiukui, jautienai, kukurūzams, kakavai ir kavai, ir pripažįsta, kad ES akivaizdžiai prisideda prie pasaulinio miškų nykimo problemos;

26.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti išsamų poveikio vertinimą ir išsamias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kuriose visų pirma dalyvautų vietos gyventojai ir moterys, siekiant parengti reikšmingą ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo, į kurį būtų įtrauktos konkrečios ir nuoseklios reglamentavimo priemonės, įskaitant stebėsenos mechanizmą, užtikrinančios, kad su ES susijusios tiekimo grandinės ar finansiniai sandoriai netaptų miškų naikinimo, alinimo ar žmogaus teisių pažeidimo priežastimi; ragina šiuo veiksmų planu skatinti teikti didesnę finansinę ir techninę pagalbą šalims gamintojoms siekiant konkretaus tikslo – apsaugoti, išlaikyti arba atkurti miškus ir itin svarbias ekosistemas ir užtikrinti pragyvenimo šaltinius nuo miškų priklausomoms bendruomenėms;

27.  primena, kad čiabuvių tautų moterys ir moterys ūkininkės atlieka itin svarbų vaidmenį apsaugant miškų ekosistemas; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad gamtinių išteklių valdymo procese nesama moterų įtraukties ir įgalėjimo; apgailestauja, kad trūksta miškininkystės mokymo programų; mano, kad lyčių lygybė miškininkystės mokymo programų srityje yra itin svarbus tvarios miškotvarkos aspektas, kuris turėtų atsispindėti ES veiksmų plane;

28.  pažymi, kad pradedamos viešos konsultacijos dėl Medienos reglamento produktų aprėpties; mano, kad galimybė klausimyne pasirinkti variantą dėl reglamento taikymo srities siaurinimo yra nepagrįsta, turint mintyje tai, kad neteisėta prekyba klesti pagal dabartinę reglamento taikymo sritį; taip pat pažymi palankią Europos medienos apdirbimo pramonės konfederacijos poziciją dėl Medienos reglamento taikymo srities išplėtimo į ją įtraukiant visus medienos produktus;

29.  pažymi, kad 2016 m. peržiūrint ES medienos reglamentą (SWD(2016)0034) nebuvo įmanoma įvertinti, ar valstybių narių nustatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, nes iki šiol pritaikytų sankcijų skaičius buvo labai mažas; atsižvelgdamas į tarptautinį nusikaltimo aspektą ir į tai, kad jis užima pirmą vietą tarp nusikaltimų aplinkai pasaulyje, abejoja, ar kai kurios valstybės narės nustatytoms sankcijoms taikys kriterijų „nacionalinės ekonominės sąlygos“;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įgyvendinti ES medienos reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą bei į šį reglamentą įtraukti visus produktus, kurie pagaminti arba gali būti gaminami iš medienos ir kurių sudėtyje yra arba gali būti medienos; pabrėžia reikalavimą atlikti tinkamas ir veiksmingas patikras, įskaitant nuostatas dėl sudėtingų tiekimo grandinių ir importo iš perdirbimo šalių, ir ragina nustatyti griežtas ir atgrasias sankcijas visiems ekonomikos subjektams, atsižvelgiant į tai, kad tai yra tarptautinis nusikaltimas, kuris iš visų nusikaltimų aplinkai atneša didžiausias pajamas;

31.  pažymi, jog buvo atskleista, kad FLEGT eksporto licencijomis leidžiama neteisėtai įgytą medieną maišyti su teisėta mediena, todėl neteisėtai įgyta mediena galėtų būti eksportuojama į ES kaip ES medienos reglamento nuostatas atitinkanti mediena(12);

32.  ragina Komisiją atnaujinti ES medienos reglamento gaires, siekiant išspręsti medienos iš konflikto zonų problemą, ir rekomenduoja numatyti išsamesnes rizikos mažinimo priemones siekiant sugriežtinti reglamento vykdymo užtikrinimą, be kita ko, reikalaujant, kad veiklos vykdytojai, importuojantys iš konflikto zonų ir didelės rizikos regionų, vykdytų išsamesnius patikrinimus, kad sutartyse su tiekėjais būtų numatytos kovos su kyšininkavimu sąlygos ir būtų įgyvendinamos kovos su korupcija reikalavimų laikymosi nuostatos, audituojamos finansinės ataskaitos ir vykdomi kovos su korupcija auditai;

Miškų ir žemės valdymas

33.  pripažįsta, kad JT Europos ekonomikos komisija (UNECE) ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) atliko svarbų darbą klausimais, susijusiais su pasauline tvaria miškotvarka, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį tvarios prekybos miško produktais srityje;

34.  ragina ES glaudžiau bendradarbiauti ir sukurti veiksmingas partnerystes su daugiausia medienos naudojančiomis šalimis ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, JT, visų pirma FAO, Tarptautinių miškininkystės mokslinių tyrimų centru (CIFOR) ir Pasaulio banko miškų programa (PROFOR), siekiant pasauliniu mastu veiksmingiau mažinti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir apskritai geriau vykdyti miškų valdymą;

35.  pabrėžia, kad antriniai miškai, kurie didele dalimi atsikuria vykstant natūraliems procesams po žmogaus sukelto arba natūralaus pirminių miškų niokojimo, kartu su pirminiais miškais taip pat atlieka svarbias ekosistemų funkcijas, yra vietos gyventojų pragyvenimo šaltinis, taip pat tiekia medieną; mano, kad, kadangi antrinių miškų išlikimui taip pat grėsmę kelia neteisėta medienos ruoša, bet kokia priemonė, kuria siekiama miškotvarkos skaidrumo ir atskaitomybės, turėtų būti taikoma ne tik pirminiams, bet ir antriniams miškams;

36.  pabrėžia, kad reikia skatinti dalyvaujamąją bendruomenės miškotvarką stiprinant pilietinės visuomenės dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant miškotvarkos politiką ir projektus, didinant informuotumą ir užtikrinant, kad vietos bendruomenės gautų naudos iš miško išteklių;

37.  susirūpinęs pažymi, kad miškų teritorijose gyvenančių tautų bendruomenių naudojimosi žeme nesaugumas yra pagrindinė kliūtis kovojant su miškų naikinimu;

38.  primena, kad atsakingas naudojimosi žeme ir miškais valdymas yra pagrindinis socialinio stabilumo, tvaraus aplinkos naudojimo ir atsakingo investavimo į tvarų vystymąsi veiksnys;

39.  pažymi, kad esama bendruomeninių miškininkystės modelių ir (arba) kolektyvinio paprotinio žemės naudojimo, kuris gali teikti nemažos naudos(13), įskaitant miškingų plotų ir prieinamų vandens išteklių padidėjimą, mažesnes neteisėtos medienos ruošos apimtis nustatant aiškias leidimo naudoti medieną taisykles ir tvirtą miškų stebėsenos sistemą; siūlo, kad būtų atliekama daugiau mokslinių tyrimų ir teikiama didesnė parama, siekiant padėti sukurti teisines sistemas bendruomeninės miškininkystės srityje;

40.  primygtinai ragina šalis partneres pripažinti ir apsaugoti nuo miškų priklausomų vietos bendruomenių ir čiabuvių tautų, visų pirma čiabuvių tautų moterų, teisę į papročius atitinkančią jų žemių, teritorijų bei gamtos išteklių nuosavybę ir kontrolę, kaip nustatyta tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse, pavyzdžiui, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir TDO konvencijoje Nr. 169; ragina ES remti šalis partneres dedant šias pastangas ir skrupulingai taikant laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą didelio masto žemės įsigijimo atvejais;

41.  smerkia tai, kad mažėja erdvės pilietinei visuomenei ir auga išpuolių prieš pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenių žodžio laisvę, susijusią su miškų valdymu;

42.  ragina Komisiją pasiekti, kad FAO Neprivalomos atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairės (angl. VGGT) taptų privalomos įgyvendinant Išorės investicijų planą; pabrėžia, kad šių gairių laikymuisi reikalinga veiksminga nepriklausoma stebėsena ir vykdymo užtikrinimas, įskaitant tinkamus ginčų sprendimo ir skundų teikimo mechanizmus; pakartoja, kad naudojimosi žeme standartai turi būti įtraukti į projektų rengimą, stebėseną ir metinių ataskaitų teikimą ir turi tapti privalomi visiems ES išorės veiksmams, finansuojamiems pagal oficialią paramą vystymuisi (OPV);

43.  primygtinai prašo, kad Komisija ir valstybės narės nedelsdamos nustatytų veiksmingą administracinių skundų nagrinėjimo mechanizmą žmogaus teisių pažeidimų ir kitų neigiamų poveikių, kurių priežastis – OPV lėšomis finansuojama veikla, aukoms, siekiant pradėti tyrimo ir susitaikymo procesus; pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų turėti standartizuotas procedūras, būti administracinio pobūdžio ir todėl papildyti teisminius mechanizmus ir kad ES delegacijos galėtų atlikti vieno langelio principu veikiančios įstaigos vaidmenį;

44.  ragina ES patvirtinti privalomo informacijos apie miškų naikinimą atskleidimo taisyklę, kai tokia informacija įrodo, kad esama finansinių investicijų, susijusių su miškams pavojų keliančių produktų gamyba ar perdirbimu;

45.  primena, kad iki 2018 m. lapkričio 27 d. Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikta Komisijos ataskaita dėl Skaidrumo direktyvos 2013/50/ES, kuria nustatomas atskleidimo reikalavimas, taikomas mokėjimams valdžios institucijoms, kuriuos atlieka biržinės ir stambios nebiržinės įmonės, vykdančios veiklą gavybos pramonėje ir pirminių (natūralių ir pusiau natūralių) miškų medienos ruošos srityje, veikimo; taip pat pažymi, kad ši ataskaita turi būti pateikiama kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; atsižvelgdamas į galimą peržiūrą ragina Komisiją pasvarstyti galimybę išplėsti šią pareigą įtraukiant kitus pramonės sektorius, turinčius poveikį miškams, ir kitus nei pirminius miškus;

46.  apgailestauja, kad daugelyje šalių įprasta, jog vietos subjektai nedalyvauja ir nesama miškų bendruomenių susitarimų dėl žemės paskirties suskirstymo zonomis ir lengvatų suteikimo; mano, kad į medienos teisėtumo užtikrinimo sistemas reikėtų įtraukti procedūrines apsaugos priemones, kuriomis bendruomenėms suteikiami įgaliojimai, siekiant sumažinti galimybes, kad žemės skyrimas ar perdavimas bus iškraipytas ar neteisingas;

47.  pabrėžia, kad duomenų skaidrumas, geresnis kartografavimas, nepriklausomos stebėsenos ir audito priemonės bei keitimasis informacija yra labai svarbūs norint pagerinti valdymą bei tarptautinį bendradarbiavimą ir palengvinti įsipareigojimų visiškai nenaikinti miškų laikymąsi; ragina ES teikti didesnę finansinę ir techninę paramą šalims partnerėms, kad būtų pasiekti šie tikslai, ir padėti joms įgyti patirties, kuri būtina siekiant patobulinti vietos miškų valdymo struktūras ir atskaitomybę;

Atsakingos tiekimo grandinės ir finansavimas

48.  pažymi, kad ES pasienyje reikėtų kruopščiau tikrinti medienos ir medienos produktų importą, siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai iš tiesų atitiktų kriterijus, būtinus patekti į ES;

49.  pažymi, kad pusė pagamintų ir į pasaulinę rinką eksportuojamų produktų yra neteisėtai naikinant mišką pagaminti produktai; pabrėžia, kad vertinant miškams pavojų keliančius žemės ūkio produktus apskaičiuota, kad 65 proc. Brazilijos ir 9 proc. Argentinos jautienos eksporto, 41 proc. Brazilijos, 5 proc. Argentinos ir 30 proc. Paragvajaus sojų eksporto gali būti susiję su neteisėtu miškų naikinimu; taip pat pažymi, kad ES gamintojai didelį kiekį pašarų ir baltymų importuoja iš besivystančių šalių(14);

50.  pabrėžia itin svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant tarptautinių tikslų miškų srityje, įskaitant miškų atkūrimą; tačiau pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pasaulinės tiekimo grandinės ir finansiniai srautai remtų tik teisėtą, tvarią ir miškų nykimo nesukeliančią gamybą ir neskatintų žmogaus teisių pažeidimų;

51.  teigiamai vertina tai, kad pagrindiniai privačiojo sektoriaus subjektai (labai dažnai iš ES) įsipareigojo pašalinti miškų naikinimą iš savo tiekimo grandinių ir investicijų; vis dėlto pažymi, kad ES turi imtis spręsti šį uždavinį ir politikos bei kitokiomis priemonėmis didinti privačiojo sektoriaus pastangas sukurti visoms įmonėms bendrą atskaitos scenarijų ir suvienodinti jų veiklos sąlygas; mano, kad dėl to didėtų įsipareigojimai, atsirastų pasitikėjimas ir įmonės taptų atskaitingesnės už savo įsipareigojimus;

52.  primena, kad būtina laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; pritaria vykdomoms deryboms, kuriomis siekiama sukurti įpareigojančią JT priemonę dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių, atsižvelgiant į žmogaus teises, ir pabrėžia, kad svarbu, jog ES aktyviai įsitrauktų į šį procesą;

53.  ragina bendroves imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią korupcijai savo verslo veikloje, visų pirma susijusioje su žemės naudojimo teisės paskyrimu, ir išplėsti savo darbo standartų išorės stebėsenos sistemas siekiant įtraukti platesnio masto įsipareigojimus, susijusius su miškų naikinimu;

54.  ragina ES nustatyti privalomus reikalavimus finansų sektoriui atlikti patikimą išsamų patikrinimą įvertinant finansinę ir nefinansinę poveikio aplinkai, socialinę ir valdymo riziką; taip pat ragina viešai atskleisti išsamaus patikrinimo procesą, bent jau vykdant metinių investuotojų ataskaitų teikimą;

55.  ragina ES spręsti pasaulinio miškų naikinimo klausimą reglamentuojant prekybą Europos miškams pavojų keliančiais produktais, kaip antai sojos, alyvpalmių aliejus, eukaliptai, jautiena, oda ir kakava, ir jų vartojimą, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant FLEGT veiksmų planą, Medienos reglamentą, Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą, Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą, teisės aktus dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos ir kitas ES iniciatyvas, skirtas tiekimo grandinėms reguliuoti;

56.  mano, kad šia reguliavimo sistema turėtų būti:

   a) nustatyti privalomi kriterijai, taikomi tvariems ir miškų nykimo nesukeliantiems produktams,
   b) nustatytos privalomo išsamaus patikrinimo prievolės tiek gamintojų, tiek vartotojų grandies veiklos vykdytojams miškams pavojų keliančių produktų tiekimo grandinėse,
   c) užtikrintas produktų atsekamumas ir skaidrumas visoje tiekimo grandinėje,
   d) reikalaujama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdyti ES piliečių ar ES įsisteigusių įmonių, kurios naudojasi nelegaliu žemės paskirties keitimu šalyse gamintojose, veiklos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą,
   e) laikomasi tarptautinės žmogaus teisių teisės, gerbiamos paprotinės teisės, kaip nustatyta VGGT, ir užtikrintas visų galimai susijusių bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principas per visą produkto gyvavimo ciklą;

57.  ragina ES užtikrinti, kad dėl įgyvendintų priemonių ir reglamentavimo sistemos nepadidėtų nepagrįsta našta mažiesiems ir vidutinio dydžio gamintojams arba nebūtų užkertamas kelias jų patekimui į rinkas ir tarptautinę prekybą;

58.  taip pat ragina ES propaguoti panašią teisiškai privalomą reguliavimo sistemą tarptautiniu lygmeniu ir integruoti miškų politiką į savo kovos su klimato kaita politiką, siekiant skatinti šalis, kurios apdirba ir (arba) importuoja didelį atogrąžų medienos kiekį, pavyzdžiui, Kiniją ir Vietnamą, priimti veiksmingus teisės aktus, kuriais būtų draudžiama importuoti neteisėtai paruoštą medieną ir reikalaujama, kad veiklos vykdytojai atliktų išsamų patikrinimą (palyginamą su numatytu ES medienos reglamente); todėl ragina Komisiją padidinti skaidrumą, susijusį su diskusijomis ir veiksmais, kurių imtasi pagal dvišalio bendradarbiavimo su Kinija mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (angl. BCM-FLEGT);

59.  nepritaria tam, kad Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybė ginčija naujų licencijų dėl medienos ruošos Kongo Demokratinės Respublikos drėgnuosiuose visžaliuose atogrąžų miškuose suteikimo dviem Kinijos bendrovėms moratoriumą; ragina išlaikyti šį moratoriumą iki kol šios medienos ruošos bendrovės, vyriausybė ir vietos nuo miško priklausomos bendruomenės pasieks susitarimą dėl protokolų, pagal kuriuos užtikrinamas patenkinamas valdymas aplinkos ir socialinių požiūriais;

60.  ragina ES vykdant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą pašarams nustatyti kompleksinio paramos susiejimo kriterijus siekiant užtikrinti, kad viešosios subsidijos būtų teikiamos tvariems ir miškų nykimo nesukeliantiems maisto produktams, siekiant sumažinti baltyminių pašarų ir gyvulių importą, kartu įvairinant ir stiprinant baltyminių pasėlių produkciją ES viduje, siekiant, kad miškams pavojų keliančių produktų (pvz., sojų, kukurūzų) importui nebūtų teikiama tiesioginė arba netiesioginė būsimos ES maisto ir žemės ūkio politikos parama;

61.  pabrėžia, kad nauja BŽŪP turės būti suderinta su ES tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos;

62.  ragina, kad DVT rodikliai būtų naudojami BŽŪP išorės poveikiui vertinti, kaip siūlo EBPO;

63.  primena, kad Malaizija ir Indonezija yra pagrindinės alyvpalmių aliejaus gamintojos (skaičiuojama, kad jų pasaulinės gamybos dalis sudaro 85–90 proc.) ir kad šio produkto paklausos augimas lemia miškų naikinimą, sukelia didelių reikalavimų žemėnaudai ir turi didelį poveikį vietos bendruomenėms, sveikatai ir klimato kaitai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti derybomis dėl prekybos susitarimų su Indonezija ir Malaizija, siekiant pagerinti padėtį vietoje;

64.  alyvpalmių aliejaus klausimu pripažįsta teigiamą esamų sertifikavimo schemų poveikį, bet apgailestauja dėl to, kad Tvaraus alyvpalmių aliejaus apskritojo stalo (angl. RSPO,), Indonezijos tvaraus alyvpalmių aliejaus (angl. ISPO), Malaizijos tvaraus alyvpalmių aliejaus (angl. MSPO) ir visos kitos pripažintos svarbios sertifikavimo schemos veiksmingai nedraudžia jų nariams atogrąžų miškų ar durpynų paversti alyvpalmių plantacijomis; todėl laikosi nuomonės, kad šiomis pagrindinėmis sertifikavimo schemomis nepavyksta efektyviai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio plantacijų kūrimo ir veiklos etapais ir kad dėl šios priežasties jos nesugebėjo apsaugoti miškų ir durpynų nuo didžiulių gaisrų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas nepriklausomas tų sertifikavimo schemų auditas ir stebėsena, kad būtų galima užtikrinti, jog ES rinkai pateikiamas alyvpalmių aliejus atitiktų visus būtinus standartus ir būtų tvarus; pažymi, kad alyvpalmių aliejaus sektoriuje tvarumo klausimo nepavyks išspręsti vien tik savanoriškomis priemonėmis ir politika – alyvpalmių aliejaus bendrovėms taip pat reikia taikyti privalomas taisykles ir privalomas sertifikavimo programas;

65.  pabrėžia, kad reikia didinti savanoriško sertifikavimo sistemų patikimumą taikant žymėjimą etiketėmis, siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patektų tik tas alyvpalmių aliejus, kuris nesusijęs su miškų naikinimu, miškų alinimu, neteisėtu žemės pasisavinimu ir kitais žmogaus teisių pažeidimais, kaip reikalaujama pagal 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(15), ir kad sistemos, pavyzdžiui, Tvarus alyvpalmių aliejaus apskritasis stalas (angl. RSPO), apimtų visus alyvpalmių aliejaus galutinio naudojimo būdus; taip pat pabrėžia, kad vartotojai turi būti geriau informuojami apie netvarios alyvpalmių aliejaus gamybos žalingą poveikį aplinkai galiausiai siekiant, kad ženkliai sumažėtų alyvpalmių aliejaus vartojimas;

66.  primygtinai ragina Europos Komisiją ir visas ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, padėti nustatyti ES lygmens įsipareigojimą užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų įsigyjamas tik sertifikuotas ir tvarus alyvpalmių aliejus, be kita ko, pasirašant ir įgyvendinant Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“ ir siekti, kad pramonė prisiimtų savanorišką įsipareigojimą, be kita ko, pasirašant ir įgyvendinant Amsterdamo deklaraciją „Siekiant paremti visiškai tvarią alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinę iki 2020 m.“;

Politikos suderinamumas vystymosi labui

67.  primena, kad DVT galima pasiekti tik jeigu tiekimo grandinės taps tvarios ir bus sukurta įvairių politikos sričių sąveika; yra labai susirūpinęs, kad didelė ES priklausomybė nuo importuotų pašarų (sojų pupelių forma) lemia miškų naikinimą užsienyje; yra susirūpinęs dėl poveikio aplinkai, kurį lemia augantis biomasės importas ir didėjanti medienos paklausa Europoje, visų pirma siekiant įgyvendinti ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus; ragina ES laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kuris įtvirtintas SESV 208 straipsnyje, nes tai – pagrindinis ES įnašo į Darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo ir Europos konsensuso dėl vystymosi įgyvendinimą aspektas; todėl ragina ES užtikrinti savo vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kovos su klimato kaita politikos darną;

68.  ragina Komisiją supaprastinti ir geriau koordinuoti savo kovos su neteisėta miško ruoša pastangas, dedamas pagal skirtingas ES politikos sritis ir jos tarnybose, dalyvaujančiose minėtose politikos srityse; ragina Komisiją būsimuose dvišaliuose arba daugiašaliuose su prekyba susijusiuose susitarimuose derėtis dėl medienos importo standartų, siekiant nepakenkti įgyvendinant FLEGT veiksmų planą su medieną gaminančiomis šalimis pasiektiems rezultatams;

69.  primena, kad 80 proc. miškų yra tradicinės čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žemės ir teritorijos; susirūpinęs pažymi, kad JT specialusis pranešėjas čiabuvių tautų teisių klausimais pranešė, kad gaunama vis daugiau pranešimų apie įtariamus atvejus, kai klimato kaitos švelninimo projektai turėjo neigiamos įtakos čiabuvių tautų teisėms, o būtent atsinaujinančiųjų šaltinių energijos projektai, kaip antai biodegalų gamyba ir hidroelektrinių užtvankų statyba; pabrėžia, kad būtina vietos miškų bendruomenėms užtikrinti žemės naudojimo teises, įskaitant paprotines teises; pabrėžia rezultatais grindžiamas išmokas ir REDD+ programą kaip galimybę stiprinti miškų valdymą, žemės naudojimo teises ir pragyvenimo šaltinius;

70.  pabrėžia, kokios gyvybiškai svarbios yra čiabuvių tautos siekiant tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; primena, kad Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ragina valstybes jos šalis gerbti čiabuvių tautų žinias ir teises kaip apsaugos priemones įgyvendinant REDD+ programą; primygtinai ragina šalis partneres patvirtinti priemones, kuriomis siekiama veiksmingai įtraukti čiabuvių tautas į prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares didinti sąveiką tarp FLEGT SPS ir REDD+;

72.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didelio masto pramoninio monokultūrinių miškų naudojimo energijos gamybai, kuri spartina pasaulio biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą;

73.  primena, kad ES biodegalų politika turėtų būti suderinta su darnaus vystymosi tikslais ir politikos suderinamumo vystymosi labui principu; pakartoja, kad ES vėliausiai iki 2030 m. turėtų palaipsniui nutraukti visas politines paskatas agrodegalams;

74.  apgailestauja, kad vykdant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą neįtraukti socialiniai tvarumo kriterijai ir kiti netiesioginiai žemės naudojimo padariniai, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į žemės grobimo riziką; primena, kad ši direktyva turėtų derėti su tarptautinėmis žemės naudojimo teisių normomis, t. y. TDO konvencija Nr. 169, FAO Neprivalomomis atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairėmis ir FAO atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principais; taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti griežtesnius kriterijus dėl miško biomasės, kad nebūtų propaguojama bioenergija, skatinanti miškų naikinimą užsienyje;

75.  pažymi, jog yra surinkta tvirtų įrodymų, kad dėl atogrąžų miškų pavertimo žemės ūkio, plantacijų ir kitos žemės naudojimo paskirties žeme prarandama daug rūšių, ypač tik miškams būdingų rūšių; pabrėžia, kad reikia atkurti natūralius, biologine įvairove pasižyminčius miškus, nes tai kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugos priemonė, kaip numatyta pagal Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, ypač pagal 15-ąjį tikslą; mano, kad pagal miškų atkūrimo programas turėtų būti pripažįstamos vietos paprotinės teisės į žemę, šios programos turi būti įtraukios ir pritaikytos prie vietos sąlygų, taip pat pagal jas turėtų būti propaguojami gamtos procesais grindžiami sprendimai, kaip antai miško kraštovaizdžio atkūrimas siekiant žemės paskirties pusiausvyros, įskaitant saugomas teritorijas, agrarinę miškininkystę, ūkininkavimo sistemas, nedideles plantacijas ir gyvenvietes; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES vartojimo poveikio miškų naikinimui užsienyje problema būtų sprendžiama atsižvelgiant į tikslus, nustatytus ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.;

76.  ragina ES remti daug miškų turinčių besivystančių šalių iniciatyvas, kuriomis siekiama kompensuoti nevaržomą žemės ūkio praktikos ir kasybos veiklos plėtrą, kuri turėjo neigiamą poveikį miškotvarkai, čiabuvių tautų pragyvenimui ir kultūriniam vientisumui bei neigiamų pasekmių socialiniam stabilumui ir savarankiškam ūkininkų apsirūpinimui maistu;

77.  pakartoja, kad tvarios medienos grandinės, kai mediena gaunama iš tvariai valdomų miškų, įskaitant tvarias miško plantacijas ir šeimos ūkių vykdomą miškų auginimą, gali labai padėti pasiekti DVT ir įvykdyti įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje; pakartoja, kad tais atvejais, kai miškų alinimas arba jų funkcijų trikdymas lemia 68,9 proc. bendro anglies dioksido praradimo atogrąžų ekosistemose (16), viešosios lėšos, skirtos kovai su klimato kaita ir vystymuisi finansuoti, neturėtų būti naudojamos žemės ūkio plėtrai, medienos ruošai pramoniniu mastu, kasybai, išteklių gavybai ar infrastruktūros plėtrai į nepaliestus miškus, taip pat, bendresne prasme, lėšoms iš viešųjų fondų turėtų būti taikomi griežti tvarumo kriterijai; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares šiuo požiūriu koordinuoti paramos teikėjų politiką(17);

78.  mano, kad pastangos sustabdyti miškų naikinimą turi apimti pagalbą ir paramą produktyviausiai naudojamiems esamiems pasėlių plotams, kartu taikant pažangiųjų kaimų koncepciją; pažymi, kad ekologinio žemės ūkio metodai teikia dideles galimybes kuo labiau padidinti ekosistemos funkcijas ir atsparumą auginant įvairius, kelių rūšių pasėlius vienu metu, plėtojant agrarinę miškininkystę, taikant permakultūros metodus, kurie tinkami ir tokioms kultūroms, kaip alyvpalmės, kakava arba kaučiukas, ir gali teikti didžiulės naudos socialinių rezultatų, gamybos įvairinimo ir našumo srityse neturint toliau keisti miškų žemės paskirties;

Nusikaltimai miškams

79.  pažymi, kad, pasak Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. UNEP) ir Interpolo, neteisėta medienos ruoša ir prekyba mediena yra vienas iš penkių svarbiausių sektorių, susijusių su nusikaltimais aplinkai, ir šioje srityje vis didesnį vaidmenį atlieka tarptautinės nusikalstamos grupuotės;

80.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su neteisėta tarptautine prekyba reikia imtis suderintų ir įtraukių veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti alinimą, miškų naikinimą, neteisėtą medienos ruošą ir kovoti su sukčiavimu, gyvūnų žudymu ir miško produktų bei laukinių gyvūnų paklausa;

81.  pabrėžia, kad nusikaltimai miškams, nuo nereglamentuoto ir neteisėto medžio anglių degimo iki plataus masto įmonių nusikaltimų, susijusių su mediena, popieriumi ir plaušiena, daro itin didelį poveikį pasaulinei klimato kaitą sukeliančiai taršai, vandens atsargoms, dykumėjimui ir kritulių ciklo kintamumui;

82.  susirūpinęs pažymi, kad, anot UNEP ir Interpolo, laikoma, kad daugelyje šalių kovos su nusikaltimais aplinkai teisės aktai yra nepakankami dėl, be kita ko, patirties ir darbuotojų trūkumo, nedidelių baudų arba baudžiamųjų sankcijų nebuvimo ir kt., o tai trukdo veiksmingai kovoti su šiais nusikaltimais;

83.  pabrėžia, kad, siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša ir prekyba mediena, svarbu taikyti iš tiesų atgrasančias ir veiksmingas baudas šalyse gamintojose;

84.  ragina Komisiją išplėsti Direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(18) taikymo sritį įtraukiant į ją neteisėtą medienos ruošą;

85.  ragina ES teikti paramą siekiant stiprinti miškų naikinimo ir neteisėtos veiklos stebėjimą;

86.  pabrėžia, kad reikia nagrinėti pagrindines nusikaltimų aplinkai priežastis, o būtent skurdą, korupciją ir prastą valdymą, taikant integruotą ir holistinį požiūrį, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą finansų srityje ir taikant visas tinkamas priemones, skirtas kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto areštą ir konfiskavimą bei kovos su pinigų plovimu veiksmus;

87.  pabrėžia, kad reikia stiprinti nacionalines teisines sistemas, teikti paramą kuriant nacionalinius teisėtvarkos tinklus ir sustiprinti tarptautinės teisės, kuri svarbi skatinant skaidrų ir atskaitingą miškų valdymą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, inter alia, keičiantis geriausia praktika, nustatant griežtus informacijos atskleidimo reikalavimus, atliekant patikimus poveikio darniam vystymuisi vertinimus ir diegiant stebėsenos bei ataskaitų teikimo sistemas; ragina plėtoti tvirtesnį įvairius sektorius ir agentūras apimantį bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, visų pirma su Interpolu ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), įskaitant keitimąsi žvalgybos duomenimis ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, taip pat Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikcijos aprėpties išplėtimą, kad ji apimtų ir nusikaltimus aplinkai;

88.  primena, kad sudarius geresnes galimybes susipažinti su muitinės duomenimis, susijusiais su į ES įvežamomis prekėmis, padidėtų pasaulinės vertės grandinės skaidrumas ir atskaitomybė; ragina Komisiją išplėsti muitinės duomenų reikalavimus, į juos kaip privalomus muitinių duomenų elementus įtraukiant duomenis apie eksportuotoją ir gamintoją, taip padidinant pasaulinių vertės grandinių skaidrumą ir atsekamumą;

Prekybos klausimai

89.  pabrėžia, kad Sąjungos prekybos derybose turi būti laikomasi Sąjungos įsipareigojimų imtis veiksmų, siekiant sumažinti miškų naikinimą ir alinimą bei padidinti anglies sankaupas besivystančių šalių miškuose;

90.  pabrėžia, kad reikia išplėsti ir sustiprinti nuostatas dėl ES dvišalių ir daugiašalių laisvosios prekybos ir investicijų susitarimų (LPS) poveikio aplinkai ir žmogaus teisėms prevencijos, stebėsenos ir patikrinimo, be kita ko, pasitelkiant patikrinamus rodiklius ir nepriklausomas bendruomenės stebėsenos ir ataskaitų teikimo iniciatyvas;

91.  primygtinai ragina ES į savo prekybos ir darnaus vystymosi skyrius visada įtraukti privalomas ir įgyvendinamas nuostatas, skirtas neteisėtai medienos ruošai, miškų naikinimui, miškų alinimui ir žemės grobimui bei kitiems žmogaus teisių pažeidimams sustabdyti, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai, ir, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, apsvarstyti sankcijomis pagrįstą mechanizmą ir nuostatas, skirtas užtikrinti teisę į nuosavybę, išankstines konsultacijas ir asmens, kuriam prieš tai buvo suteikta informacija, sutikimą; ragina Komisiją taikant nuostatą dėl peržiūros, tokias nuostatas, ypač įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, įtraukti į jau sudarytus LPS; pabrėžia, kad svarbu vykdyti šių nuostatų stebėseną, ir poreikį nedelsiant pradėti vyriausybės konsultacijų procedūras, jeigu prekybos partneriai nesilaikys šių taisyklių, ir inicijuoti tokius esamus vykdymo užtikrinimo mechanizmus kaip ginčų sprendimo mechanizmai, nustatyti pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių sistemą;

92.  ragina Komisiją į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti ryžtingas konkrečias nuostatas dėl miškų; pabrėžia, kad šios nuostatos turėtų būti teisiškai privalomos ir vykdytinos ir tuo tikslu turėtų būti taikomi veiksmingi stebėsenos ir sankcijų mechanizmai, pagal kuriuos būtų sudarytos sąlygos asmenims ir bendruomenėms ES ir už jos ribų ginti savo teises;

93.  pabrėžia, kad įgyvendinant ES prekybos politiką reikėtų spręsti su neteisėta medienos ruoša susijusios korupcijos klausimą; primygtinai ragina Komisiją į savo LPS įtraukti su neteisėta medienos ruoša susijusias nuostatas dėl kovos su korupcija, kurios būtų vykdytinos ir veiksmingai bei visiškai įgyvendinamos;

94.  primygtinai ragina Komisiją į vykdytinų, su kova su korupcija susijusių LPS nuostatų taikymo sritį įtraukti neteisėtą miškininkystės praktiką, pavyzdžiui, pernelyg žemos medienos kainos nustatymą vykdant koncesiją, komercinių įmonių vykdomą saugomų medžių kirtimą, miško produktų kontrabandą per sienas, neteisėtą medienos ruošą ir miško žaliavų apdorojimą neturint licencijos;

95.  pažymi, kad Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamentas tebeturi ribotą taikymo sritį miškininkystės išteklių apsaugai ir atsakingam jų valdymui; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma su miškais susijusių konvencijų, kurioms taikomos BLS ir BLS+ sistemos, stebėsena, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant užtikrinti miškų apsaugą šalyse partnerėse, be kita ko, numatant galimybę nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką siekiant garantuoti, kad suinteresuotųjų šalių skundai būtų tinkamai nagrinėjami; pabrėžia, kad pagal šią tvarką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas čiabuvių tautų ir nuo miško priklausomų bendruomenių teisėms, taip pat atitinkamais atvejais teisėms, suteiktoms pagal TDO konvenciją Nr. C169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų;

96.  primena, kad gamtos išteklius eksportuojančiose šalyse informatoriams turi būti sukurtos tinkamos galimybės kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis siekiant užtikrinti bet kurio teisės akto ar iniciatyvos veiksmingumą;

o
o   o

97.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0098.
(3) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330.
(5) Nellemann, C. (vyr. red.); Henriksen, R., Kreilhuber, A., Stewart, D., Kotsovou, M., Raxter, P., Mrema, E., and Barrat, S. (redaktoriai), „The Rise of Environmental Crime – A Growing Threat to Natural Resources, Peace, Development and Security“ („Nusikaltimų aplinkai suklestėjimas. Auganti grėsmė gamtos ištekliams, taikai, vystymuisi ir saugumui“), UNEP ir Interpolo skubiai atliktas vertinimas, Jungtinių Tautų aplinkos programa ir RHIPTO Rapid Response, Norwegian Center for Global Analyses, www.rhipto.org, 2016 m.
(6) Goodman, R.C. ir Herold M. „Why Maintaining Tropical Forests is Essential and Urgent for Maintaining a Stable Climate“ („Kodėl siekiant išlaikyti stabilų klimatą būtina skubiai imtis atogrąžų miškų išsaugojimo?“), darbinis dokumentas Nr. 385, Pasaulinio vystymosi centras, Vašingtonas, 2014 m. McKinsey & Company, „Pathways to a low-carbon economy“ („Kelias į mažą anglies dioksido kiekį išmetančių technologijų ekonomiką“), 2009 m. McKinsey & Company, „Pathways to a low-carbon economy: Version 2 of the global greenhouse gas abatement cost curve“ („Kelias į mažą anglies dioksido kiekį išmetančių technologijų ekonomiką. Visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sąnaudų kreivės 2-oji versija“), 2013 m.
(7) Baccini, A. ir kt., „Tropical forests are a net carbon source based on aboveground measurements of gain and loss“ („Pagal antžeminius anglies dioksido padidėjimo ir sumažėjimo matavimus, atogrąžų miškai yra grynasis anglies dioksido šaltinis“), Science, T. 358, Nr. 6360, 2017 m., pp. 230-234.
(8) Žr. https://www.iucn.org/theme/forests/our-work/forest-landscape-restoration/bonn-challenge
(9) Nellemann, C. (vyriausiasis redaktorius); Henriksen, R., Kreilhuber, A., Stewart, D., Kotsovou, M., Raxter, P., Mrema, E., ir Barrat, S. (redaktoriai), „Auganti grėsmė gamtos ištekliams, taikai, vystymuisi ir saugumui“, UNEP ir Interpolo skubiai atliktas vertinimas, Jungtinių Tautų aplinkos programa ir RHIPTO Rapid Response – Norwegian Center for Global Analyses, www.rhipto.org, 2016 m.
(10) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(11) http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/feasibility_study_deforestation_kh0418199enn_main_report.pdf
(12) Aplinkosauginių tyrimų agentūros (angl. EIA) ir Indonezijos miškų stebėsenos tinklo (Jaringan Pemantau Independen Kehutanan / JPIK) 2014 m. Leidimo vykdyti nusikaltimus ataskaitoje nustatyta, kad kai kurios medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos licencijas turinčios įmonės dalyvauja „medienos plovime“, neteisėtai įgytą medieną maišant su teisėta mediena. Šiuo metu ši mediena galimai galėtų būti eksportuojama į ES kaip mediena, kuriai išduota FLEGT licencija. Paskelbta: http://www.wri.org/blog/2018/01/indonesia-has-carrot-end-illegal-logging-now-it-needs-stick; pirminis šaltinis: https://eia-international.org/wp-content/uploads/Permitting-Crime.pdf
(13) Atvejis Nepale, kurį pateikė organizacija „ClientEarth“, pateikiamas https://www.clientearth.org/what-can-we-learn-from-community-forests-in-nepal/.
(14) „Forest Trends Report Series : Consumer Goods and Deforestation: An Analysis of the Extent and Nature of Illegality in Forest Conversion for Agriculture and Timber Plantations“ („Miškų tendencijų ataskaitų serija. Vartojimo prekės ir miškų naikinimas. Neteisėtų veiksmų miškus paverčiant žemės ūkio paskirties žeme ir medienos plantacijomis masto ir pobūdžio analizė“), 2014 m.
(15) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(16) Baccini, A. ir kt., „Tropical forests are a net carbon source based on aboveground measurements of gain and loss“ („Pagal antžeminius anglies dioksido padidėjimo ir sumažėjimo matavimus, atogrąžų miškai yra grynasis anglies dioksido šaltinis“), Science, T. 358, Nr. 6360, 2017 m., pp. 230-234. http://science.sciencemag.org/content/early/2017/09/27/science.aam5962
(17) Baccini, A. ir kt., op. cit.
(18) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

Teisinis pranešimas